ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU:

Prorektorius Romualdas Zemeckis

2017 m. lapkričio 7 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV

PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS

GUOLIAVIETĖS PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS

KINTANČIO KLIMATO SĄLYGOMIS

2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Prof. habil. dr. Rimantas Velička

Akademija, Kauno r.

2017

2

PROJEKTO VYKDYTOJAI

Habil. dr. Rimantas Velička – ASU Bandymų stoties direktorius, ASU AF Agroekosistemų ir

dirvožemio mokslų instituto profesorius

Dr. Zita Kriaučiūnienė – ASU Bandymų stoties mokslo darbuotoja

Dr. Robertas Kosteckas – ASU Bandymų stoties mokslo darbuotojas, ASU BS Dirvožemio ir

pasėlių ekologijos laboratorijos vedėjas

Dr. Lina Marija Butkevičienė – ASU Bandymų stoties laboratorijos vedėja, ASU AF

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė

Dr. Rita Pupalienė – ASU AF Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė

Dr. Darija Jodaugienė – ASU AF Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė

3

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................ 4

1. LITERATŪROS APŽVALGA.................................................................................. 6

2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS........................................................................ 11

2.1. Eksperimento vykdymo vieta ir dirvožemio charakteristika...................................... 11

2.2. Eksperimento variantai ir tyrimų metodai.................................................................. 11

2.3. Atlikti stebėjimai, analizės ir metodai........................................................................ 15

2.4. Meteorologinės sąlygos.............................................................................................. 19

2.5. Tyrimo duomenų statistinė analizė............................................................................ 22

3. TYRIMŲ DUOMENYS IR JŲ ANALIZĖ............................................................... 22

3.1. Skirtingo sėjos laiko ir guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų

fotosintetiniams parametrams...........................................................................................

22

3.2. Skirtingu laiku ir skirtingose žemės dirbimo technologijose sėtų rapsų pasėlio

tankumas, įtaka augalų vystymuisi ir žaladarių plitimui...................................................

32

3.3. Skirtingų sėjos laikų ir efektyvių temperatūrų sumos bei dirvos temperatūros

dinamika............................................................................................................................

65

3.4. Skirtingų dirvos paruošimo būdų poveikis dirvožemio rodikliams........................... 69

3.5. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų augimui ir

vystymuisi........................................................................................................................

86

3.6. Sėjos laiko ir guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų sėklų derliui.................. 95

3.7. Tirtų priemonių ekonominis efektyvumas ir įtaka mažinant poveikį aplinkai........... 99

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS............................................................................

Apibendrintos rekomendacijos..........................................................................................

106

112

LITERATŪRA................................................................................................................ 114

PRIEDAI.......................................................................................................................... 123

4

ĮVADAS

Peltonen-Sainio ir kt. (2009) teigia kad per paskutinį dešimtmetį (2000–2009 m.)

rapsų plotai Europoje didėjo, ir šie augalai yra puikus rotacijos narys sėjomainose, kuriose

dominuoja javai. Nors Europoje daugiau auginama žieminių rapsų, tačiau kai kuriose šalyse

didesnis dėmesys skiriamas vasariniams rapsams. Rapsų derlingumai mažėja dėl žaladarių

plitimo, bet nemažą įtaką rapsų derliaus nuostoliams turi ir piktžolės (Peltonen-Sainio ir kt.,

2009).

Klimato šiltėjimas spartėja. Suomijos mokslininkai P. Peltonen-Sainio ir kt. (2011)

teigia, kad šiltėjimas ypač suintensyvėjo 1995–2006 metais. Esant aukštesnėms

temperatūroms, nustatyta vidutinio klimato augalų (žieminių kviečių, avižų, žieminių rugių,

žirnių, rapsų) derlingumo mažėjimo tendencija.

Lietuvoje vasariniai rapsai paprastai sėjami kuo anksčiau – kai dirva pasiekia fizinę

brandą (tokią būklę, kai ją galima dirbti). Lietuvoje įvairiais laikotarpiais atlikta daug

žieminių rapsų sėjos laiko tyrimų (Montvilas, Mittas, 2000; Butkevičienė, 2012). Keičiantis

klimatui, aktualūs yra ir vasarinių rapsų sėjos laiko tyrimai.

Didėjanti konkurencija augalininkystės produktų rinkoje verčia augalininkystės

produkcijos gamintojus optimizuoti ir svarbių prekinių augalų rapsų auginimo technologijas ir

mažinti auginimo išlaidas. Nors vasarinių rapsų Lietuvoje kasmet pasėjama daugiau kaip 100

tūkst. ha, tačiau jų derlingumas pastaraisiais metais tesiekia vidutiniškai 1,5 t ha-1

ir yra

žymiai mažesnis negu Vakarų Europos šalyse. Susirūpinimą dėl tolesnės vasarinių rapsų plotų

plėtros kelia ir draudimas neonikotinoidais beicuoti sėklą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių

būtina tobulinti ir adaptuoti vasarinių rapsų technologiją, yra kintantis klimatas (vėsesni ir

ilgesnės trukmės pavasariai, padidėjęs maisto medžiagų išsiplovimas iš dirvožemio rudens ir

žiemos laikotarpiais) ir pažangios, tvarios – bearimės žemdirbystės bei modernios ž. ū.

technikos priemonių panaudojimo plėtra. Be to, pastaruoju metu pradedami auginti naujų,

ypač hibridinių, mažai tyrinėtų veislių rapsai. Dabartiniu laikotarpiu daugelis ūkininkų pasėja

vasarinius rapsus arba per anksti, arba per vėlai ir patiria didelių derliaus nuostolių.

Optimizuotas vasarinių rapsų sėjos laikas užtikrintų efektyvesnį augalų apsaugos, piktžolių

kontrolės priemonių taikymą, geresnes rapsų sėklų derliaus formavimosi sąlygas. Vasarinių

rapsų sėja į paliktas iš rudens neartas ražienas arba sekliai jas įdirbant pavasarį leistų labai

sumažinti žemės dirbimo kaštus ir sumažintų nitratų bei biogeninių elementų išsiplovimą,

mažintų žaladarių plitimą. Šios technologinės inovacijos ne tik sumažintų vasarinių rapsų

auginimo išlaidas, bet ir aplinkos taršą. Tačiau konkrečioms vasarinių rapsų sėjos laiko ir

sėjos būdų rekomendacijoms kintančio klimato sąlygomis pagrįsti, rapsų ir jų hibridų

5

vystymosi ir augimo dėsningumams išaiškinti būtini išsamūs moksliniai tyrimai, kurie iki šiol

Lietuvoje nebuvo atliekami arba atliekami (sėjos būdo) tik fragmentiškai.

Tyrimo objektas – skirtingu laiku ir skirtingai dirbtoje dirvoje sėtų vasarinių rapsų

(Brassica napus L. spp. oleifera annus Metzg.) pasėliai.

Tyrimo tikslas – pagrįsti linijinių ir hibridinių vasarinių rapsų sėjos laiką ir ražieninės

sėjos būdą, siekiant užtikrinti stabilų ir konkurencingą sėklų derlingumą, mažinant auginimo,

ypač žemės dirbimo, kaštus ir poveikį aplinkai.

Tyrimo uždaviniai:

Ištirti skirtingo sėjos laiko įtaką vasarinių rapsų fotosintetiniams parametrams.

Įvertinti skirtingu laiku sėtų rapsų pasėlio tankumą, įtaką augalų vystymuisi ir žaladarių

plitimui.

Nustatyti sąsajas ir priklausomumus tarp skirtingų sėjos laikų ir efektyvių temperatūrų

sumos bei dirvos temperatūros dinamikos.

Nustatyti ir palyginti skirtingų sėjos būdų poveikį dirvožemiui.

Įvertinti sėjos būdo ir skirtingo dirvos paruošimo įtaką augalų sudygimui, augimui ir

vystymuisi.

Ištirti sėjos būdų įtaką žaladarių plitimui pasėlyje.

Nustatyti sėjos laiko ir sėjos būdų įtaką vasarinių rapsų sėklų derliui.

Nustatyti vasarinių rapsų ir jų hibridų augimo ypatumus, taikant skirtingą sėjos laiką ir

dirvos paruošimo būdą.

Įvertinti tirtų priemonių ekonominį efektyvumą ir įtaką mažinant poveikį aplinkai.

Apibendrinus tyrimų duomenis pateikti išvadas ir rekomendacijas.

6

LITERATŪROS APŽVALGA

Klimato šiltėjimas spartėja. Suomijos mokslininkai P. Peltonen-Sainio ir kt. (2011)

teigia, kad šiltėjimas ypač suintensyvėjo 1995–2006 metais. Esant aukštesnėms

temperatūroms, nustatyta vidutinio klimato augalų (žieminių kviečių, avižų, žieminių rugių,

žirnių, rapsų) derlingumo mažėjimo tendencija, bet sumažėjimas priklausė nuo augalų rūšies.

Sumažėjimas priklausė nuo sumažėjusio augalams prieinamo vandens kiekio, ypač

ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose. Pvz., vasaros pradžioje kritulių kiekiui sumažėjus 10

mm. Vasarinių javų derlingumas sumažėjo 45–75 kg ha-1

(Peltonen-Sainio et al., 2001).

Regionuose, kur vegetacijos periodas trumpas, dėl šalnų ir vėsių vasarų neigiamos

įtakos augalams, sėjos laikas yra labai svarbus veiksnys, didele dalimi lemiantis sėklų derlių ir

kokybę (Ozer, 2003). Tą patvirtina įvairiose šalyse atlikti tyrimai (Christensen et al., 1985,

Taylor, Smith, 1992, Hocking et al., 2001, Miralles et al., 2001). Hocking ir Stapper (2001)

nustatė, kad vėliau pasėjus vasarinius rapsus sutrumpėja periodas iki žydėjimo, bet

sutrumpėja ir periodas nuo žydėjimo iki brandos. H. Ozer (2003) teigia, kad anksčiau pasėti

rapsai anksčiau subręsta, tačiau vėliau pasėtų augimą skatina didesnė šiluma. Vienais tyrimo

metais aukštesni augalai buvo pasėjus vėliau, kitais – priešingai. Tai galima paaiškinti

vėsesniais orais vegetacijos periodo pradžioje. Žema temperatūra yra svarbus veiksnys,

ribojantis anksti pavasarį pasėtų rapsų auginą ir produktyvumą (Shir-Alizadeh et al., 2014).

Irane atlikti vasarinių rapsų sėjos laiko tyrimai parodė, kad vėlyvesnė sėja gegužės ir liepos

mėnesiais, palyginus su sėja balandžio mėnesį, sumažino sėklų derlingumą 35-67 proc.

Toks agrotechnikos elementas kaip sėjos laikas yra būtinas padėti prisitaikyti

konkrečioms veislėms prie konkrečių aplinkos meteorologinių sąlygų (Takashima et al.,

2013). Kaip nurodo E.J. Booth F.D. Gunstone (2004), optimalus vasarinių rapsų sėjos laikas

priklauso nuo dirvožemio sąlygų ir numatomų derliaus nuėmimo sąlygų. Šiltesnio klimato

sąlygomis, sėjos laiką nulemia dirvožemio drėgmė. Šiauriau esančiose šalyse svarbu

optimaliai išnaudoti trumpą vegetacijos periodą ir palikti pakankamai laiko derliaus

subrendimui ir nuėmimui.

1979–1980 metais Lenkijoje buvo atlikti vasarinių rapsų sėjos laiko tyrimai (3

vasarinių rapsų veislės, 5 sėjos laikai). Atliktų tyrimų duomenimis, sėjos vėlinimas mažino

sėklų derlingumą, didino pagrindinio stiebo įtaką sėklų derlingumui bei didino pažeistų

ankštarų skaičių derliaus nuėmimo metu (Scarisbricka et al., 1981). Šio tyrimo duomenis,

7

Lenkijos sąlygomis auginant panašias veisles, vasariniai rapsai turėtų būti sėjami tarp

trečiosios kovo savaitės ir balandžio vidurio.

Besikeičiantis klimatas verčia peržiūrėti įprastines žemės dirbimo sistemas. Naujos

tendencijos žemdirbystėje skatina stebėti ir vertinti esminius pokyčius, vykstančius

dirvožemyje ir aplinkoje (Feizienė ir kt., 2007). Nuo seniausių laikų pagrindinis žemės

dirbimas buvo arimas. Arimas puiki agrotechninė priemonė prieš piktžoles, ligas bei

kenkėjus. Tačiau pradėjus plačiai naudoti ištisinio veikimo herbicido glifosato darinius

atsirado galimybė vietoje rudeninio gilaus arimo ir taikyti supaprastintą žemės dirbimą.

Kadangi sunkių žemių dirbimas jas giliai ariant reikalauja labai daug laiko, energijos sąnaudų

bei lėšų (Deike et al., 2008; Maikštėnienė ir kt., 2007), todėl minimalaus žemės dirbimo

sistemos vis labiau populiarėja (Melngalvis et al., 2012).

Pasikeitus sėklos guoliavietės ruošimo būdui, kinta dirvožemio agrofizikinės,

agrocheminės ir kitos savybės, o tuo pačiu augalai skirtingai reaguoja į pasikeitusias sąlygas

(Kriaučiūnienė et al., 2015).

Rapsai yra lengvai prie aplinkos prisitaikantis augalas: jei pasėlio tankumas didesnis,

didesnioji derliaus dalis užauginama ant pagrindinio stiebo, o esant mažesniam pasėlio

tankumui svarbesnės tampa šoninės šakos (McGregor, 1987). Vasarinių rapsų sėklų

derlingumas priklauso nuo tręšimo azotu ir siera, tačiau priklauso ir nuo metų. Rapsams

patiriant drėgmės trūkumą, nukenčia ne tik sėklų derlingumas, bet ir kokybė (Šiaudinis,

Butkutė, 2013).

Atlikus tyrimus su trimis vasarinių rapsų veislėmis buvo nustatyta, kad sėklų

derlingumas priklausė nuo ankštarų skaičiaus (r=0,935–0,973), vienos ankštaros sėklų masės

(r= 0,693–0,729), 1000-čio sėklų masės (r= 0,627–0,680) (Ivanowska et al., 2007).

Vasarinių rapsų sėklų derlingumas susijęs su įvairiais derliaus struktūros elementais.

Tarp sėklų derlingumo ir vidutinio vieno augalo ankštarų skaičiaus bei 1000-io sėklų masės

nustatyta esminis teigiamas priklausomumas (Ozer et al., 1999). Tarp sėklų derlingumo ir

1000-io sėklų masės taip pat nustatytas priklausomumas. Dienų skaičius iki rapsų žydėjimo

buvo susijęs su augalo aukščiu ir sėklų derlingumu, tačiau šakų skaičius nedarė esminės

įtakos derlingumui. Ankštarų skaičius ant augalo ir 1000-io sėklų masė yra svarbiausi derliaus

struktūros elementai, nulemiantys vasarinių rapsų derlingumą. Tarp rapsų derlingumo ir sėklų

skaičiaus ankštaroje nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (Ozer et al., 1999).

Kaip teigia O. Christen (1985), vasariniai rapsai sėjami, kai tik dirvožemio sąlygos

tampa tinkamomis. Toks laikas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, auginančiose daug rapsų

– kovo-balandžio mėnesiai. Rapsams įprastas žemės dirbimas yra arimas su priešsėjiniu

8

akėjimu, tačiau ten, kur reikia taupyti drėgmę, taikomas supaprastintas (minimalus) žemės

dirbimas. Minimaliai dirbtoje dirvoje sėjant rapsus, iškyla problemų dėl jų sudygimo – sėklos

smulkios, priešsėlio liekanos ir pabirų dygimas blogina rapsų sudygimą.

Žydėjimas yra svarbiausias tarpsnis, nulemiantis rapsų sėklų derlingumą. Sutrikdyta

žydėjimo iniciacija gali turėti didelės įtakos žiedų, ankštarų ir sėklų skaičiui (Diepenbrock,

2000). Norint gauti didžiausią sėklų derlių, tinkamiausios yra anksti žydinčios ir vėlai

brandinančios sėklas veislės (Habekotte, 1997).

„Normalūs“ rapsų sėklų nuostoliai brandos ir derliaus nuėmimo metu yra apie

6000 vnt. m-2

(Lutman, Lopez-Granados, 1998) vėlinant derliaus nuėmimą šis skaičius gali

būti daugiau negu dvigubai didesnis (Price et al., 1996).

H. Ozer (2003) taip pat rašo, kad ne tik veislė, bet ir sėjos laikas turėjo esminės įtakos

augalo šakų skaičiui. Pirmais eksperimento metais mažiausiai šakų turėjo anksčiausiai sėti

vasariniai rapsai. Tai galėjo nulemti vėsesni orai. Sekančiais eksperimento metais sėjos

vėlinimas mažino šakų skaičių. Labai svarbiam derliaus struktūros elementui – vidutiniam

vieno augalo ankštarų skaičiui – esminės įtakos turėjo sėjos laikas. Tais metais, kai

vegetacijos periodas yra trumpas, vidutiniam vieno augalo ankštarų skaičiui didelės įtakos turi

dienų skaičius iki žydėjimo, todėl sėjos vėlinimas mažina šį rodiklį. Sėjos laiko vėlinimas

turėjo neigiamos įtakos vasarinių rapsų 1000 sėklų masei. 1000 sėklų masę didele dalimi

lemia veislė ir metų meteorologinės sąlygos. Mažesnis lapų plotas taip pat gali būti mažesnės

1000 sėklų masės priežastimi. Vėlinant sėjos laiką, vasarinių rapsų sėklų derlingumas mažėjo,

išskyrus tuos metus, kai pavasaris buvo šaltesnis nei įprasta.

Rapsų derlingumai mažėja dėl žaladarių plitimo, bet nemažą įtaką tam turi ir piktžolės

(Peltonen-Sainio et al., 2009). Piktžolėtumas rapsų pasėliuose yra tirtas įvairiose šalyse

(Andreasen, Stryhn, 2008, Goerke et al., 2008, Tyr, Vereš, 2010). J. Salonen ir kt. (2011)

nurodo, kad didesnis piktžolėtumas rapsų pasėliuose buvo nustatytas tais metais, kai rapsai

labai nukentėjo nuo kenkėjų antplūdžio. Silpnesni augalai blogiau stelbė piktžoles. Didžiausi

rapsų derliai gauti laukuose, kur geriausiai pavyko sunaikinti tiek vienaskiltes, tiek ir

dviskiltes piktžoles. Daugiametės vegetatyviai besidauginančios piktžolės C. arvensium, S.

arvensis pasėliuose plinta netolygiai, „lopais“ (Salonen et al., 2011). Tokia piktžolė, kaip

Galium aparine, rapsų pasėliuose paplitusi ir kitose šalyse – Danijoje, Vokietijoje

(Andreasen, Stryhn, 2008, Goerke et al., 2008). Kaip visada, galutinis piktžolių kontrolės

rezultatas gaunamas naudojant herbicidus ir rapsų gebėjimą stelbti piktžoles. Todėl labai

svarbu panaudoti šią savybę (Salonen et al., 2011). C. album ne tik mažina rapsų derlių, bet ir

blogina jo kokybę, todėl ją labai svarbu sunaikinti naudojant herbicidus (Salonen et al., 2011).

9

Iš esmės, rapsai pakankamai gerai stelbia piktžoles, ypač jei jų dygimo ir augimo pradiniuose

tarpsniuose sąlygos yra geros (Beckie et al., 2008).

Suomijoje 2007–2009 metais atliekant piktžolėtumo tyrimus rapsų laukuose, rasta 40

skirtingų piktžolių rūšių. Labai įvairios piktžolės randamos šių augalų pasėliuose, tačiau

dominuojančios rūšys buvo šios: Chenopodium album, Galeopsis spp., Galium spurium,

Sonchus arvensis ir Tripleurospermum inodorum (Salonen et al., 2011). ASU Bandymų

stotyje 2015 m. vykdytame lauko eksperimente taip pat labiausiai paplitusi piktžolė buvo

Chenopodium album. Šią piktžolę rapsų pasėliuose galima sėkmingai sunaikinti herbicidais.

J. Salonen ir kt. (2011) nustatė, kad rapsų sėklų derlingumas buvo apie 300 kg ha-1

didesnis

mažai piktžolėtuose laukuose palyginus su labai piktžolėtais laukais.

Europoje yra 6 pagrindiniai rapsų kenkėjai: kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta

nemorum, Phyllotreta undulata) (the cabbage stem flea beetle), rapsiniai žiedinukai

(Meligethes aeneus) (pollen beetle), ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus assimilis

Payk.), (cabbage seed weevil), kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceuthorhynchus

quadridens Panz.) (cabbage stem weevil), rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai

(Ceutorhynchus napi) (rape stem weevil) ir ankštariniai gumbauodžiai (Dasineurea brassicae

Winn.) (brassica pod midge). Jie kenkia rapsams įvairiais rapsų augimo tarpsniais ir įvairias

augalo dalis (Williams, 2010).

Spragių kontrolei vasarinių rapsų pasėliuose turi įtakos ir sėklos guolio paruošimas

(Ekbom, 2010). Danijoje atliktų tyrimų duomenimis, dabartiniu metu rapsinio žiedinuko

ekonominė žalingumo riba gali kisti tarp 0,5 ir 1,0 vnt. ant augalo priklausomai nuo oro

temperatūros ir kritulių kiekio. Reikšmingi veiksniai, susiję su rapsinio žiedinuko plitimu ir

pažeidimais, yra geros augimo sąlygos – tokios kaip vanduo, maisto medžiagų kiekis, šiluma.

Geromis sąlygomis augantys augalai pajėgūs lengviau atsigauti (compensate) po kenkėjų

pažeidimų (Hansen, 2004). Škotijoje rapsai ypač nukenčia nuo rapsinio žiedinuko. Didžiausi

nuostoliai patiriami, kai žiedinukų gausu butonizacijos tarpsnyje. Tyrimai parodė, kad

didžiausias derlius gaunamas purškiant rapsus žalių pumpurų tarpsnyje, kai ant augalo

randama 0,5–1,0 kenkėjo (Coll et al., 1988).

Vasarinių rapsų pasėlio tankumo tyrimai, auginant linijinę veislę buvo atlikti

Lenkijoje. Nustatyta, kad vasarinių rapsų pasėlio tankumas nuo 40 iki 80 augalų 1 m-2

neturėjo esminės įtakos sėklų derlingumui. Tik sumažinus pasėlio tankumą iki 20 vnt. m-2

,

vasarinių rapsų sėklų derlingumas sumažėjo esmingai. Nuo pasėlio tankumo labiausiai

priklausė vieno augalo ankštarų skaičius, o nuo jo – sėklų derlingumas (Ostrowska, 2007).

10

Didėjant pasėlio tankumui iki 170 augalų m-2

, vasarinių rapsų sėklų derlingumas

didėjo. Vegetacijos periodo trukmės ilgėjimas taip pat didino sėklų derlingumą, bet vidutinės

paros oro temperatūros didėjimas – mažino (Šidlauskas, Bernotas, 2003).

Vertinant technologijų ekonominį efektyvumą reikia atižvelgti į ūkio dydį.

Ankstesniais Lietuvoje vykdytais tyrimais buvo nustatyta, kad labai mažuose ūkiuose, kurių

plotai 2 ha, išlaidos žemės dirbimui ir sėjai yra pačios didžiausios. Padidinus ūkio dydį iki 20

ha, išlaidos skirtingose žemės dirbimo ir sėjos sistemose vienam hektarui sumažėja nuo 12 iki

27 % (Sarauskis et al., 2012).

11

2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS

2.1. Eksperimento vykdymo vieta ir dirvožemio charakteristika

Lauko eksperimentai atlikti 2014–2017 m. Aleksandro Stulginskio universiteto

Bandymų stotyje. Ši stotis yra Lietuvos vidurio žemumoje – Kauno miesto pietvakarinėje

pusėje, kairiajame Nemuno krante, Noreikiškių seniūnijos teritorijoje. Reljefas – mažai

banguota lyguma. Bandymų stotis yra dugninės morenos srityje, kuri padengta įvairaus storio

nuosėdinės kilmės uolienomis. Dugninės morenos smulkžemio granuliometrinėje sudėtyje

vyrauja priemolis ir smėlingas priemolis. Tai pirminė uoliena, iš kurios susidarė

limnoglacialinės nuosėdos. Pastarosios neturi skeleto, o granuliometrinė sudėtis

nesubalansuota (Adomaitis ir kt., 1998).

Dirvožemis – karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (IDg4-k) (Calc(ar)i-

Endohypogleyic Luvisol) (LVg-n-w-cc). Dirvožemio agrocheminės savybės: pH – 7,10,

humuso – 1,85 proc., judriųjų maisto medžiagų dirvožemyje: P2O5 – 234 mg kg-1

, K2O – 106

mg kg-1

.

2.2. Eksperimento variantai ir tyrimų metodai

Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje 2015–2017 m. vykdytame

lauko eksperimente tirtas vasarinių rapsų sėjos laikas (1 pav.).

Sėjos laiko eksperimento variantai – skirtingi sėjos laikai:

1. 1 sėja (2015 04 15; 2016 04 10; 2017 04 21) (dirvai pasiekus fizinę brandą)

2. 2 sėja (2015 04 20; 2016 04 15; 2017 04 28)

3. 3 sėja (2015 04 25; 2016 04 20; 2017 05 05)

4. 4 sėja (2015 04 30; 2016 04 25; 2017 05 12)

5. 5 sėja (2015 05 05; 2016 04 30; 2017 05 19)

6. 6 sėja (2015 05 10; 2016 05 05; 2017 05 26)

7. 7 sėja (2015 05 15; 2016 05 10; 2017 06 02)

8. 8 sėja (2015 05 20; 2016 05 20; 2017 06 09)

9. 9 sėja (2016 05 25)

12

1 pav. Bendras vasarinių rapsų skirtingo guoliavietės paruošimo ir sėjos laiko lauko

eksperimentų vaizdas (2015 06 15; 2016 07 04 ir 2016 08 25)

Taikant ariminę žemės dirbimo technologiją, iš rudens laukas suartas, pavasarį kiekvienai

sėjai dirva paruošta germinatoriumi. Taip pat ir prieš kiekvieną sėją dar kartą kultivuota

kiekvienai sėjai atskirai. Vasarinių rapsų ‘Fenja’ sėklos norma 4 kg ha-1

. Pirmojo varianto

laukeliuose sėta 2015 m. balandžio 15 d., kitos sėjos – kas 5 d. iki gegužės 20 d. (1 pav.),

2016 m. balandžio 10 d., kitos sėjos – kas 5 d. iki gegužės 25 d. (išskyrus 7 ir 8 sėją, tarp

kurių, dėl sėjai nepalankių meteorologinių sąlygų, yra 10 d. laikotarpis). Derlius nuimtas:

13

pirmosios ir antros sėjos – 2015 m. rugpjūčio 20 d., trečios ir ketvirtos sėjos – 2015 m.

rugpjūčio 24 d., penktos ir šeštos sėjos – 2015 m. rugpjūčio 27 d., aštuntos ir devintos sėjos –

2015 m. rugpjūčio 31 d. 2016 m. derlius nuimtas: 1–6 sėjos – rugpjūčio 18 d., 7–9 sėjos –

rugpjūčio 26 d. 2017 m. 1, 2 , 3 sėjos kultos rugpjūčio 24 d., 4, 5 sėjos – rugpjūčio 30 d., 6

sėja – rugsėjo 8 d., 7, 8 sėjos rugsėjo 25 d. 2017 m. meteorologinės sąlygos buvo ypač

nepalankios deliaus nuėmimui, todėl jis užsitęsė.

Taikant bearimę žemės dirbimo technologiją, rapsai buvo sėjami ražienine sėjamąja

į skustas ražienas 2016 m. balandžio 27 d. Palygimui tą pačią dieną pasėti rapsai į artą dirvą.

Abiejų žemės dirbimo variantų rapsų derlius nuimtas rugpjūčio 18 d.

Žemės dirbimas eksperimente buvo atliktas pagal įprastą vasarinių rapsų auginimo

technologiją. Vasarinių rapsų priešsėlis – žieminiai kviečiai.

2015 m. tręšimas, purškimas: 2015 04 16 – visas eksperimento plotas patręštas NPK

15-15-15 360 kg ha-1

, 2015 05 20 – visame eksperimento plote išberta amonio salietra 200 kg

ha-1

. Lauko eksperimente naudotos augalų apsaugos priemonės: po sėjos purkšta Sultan super

2 l ha-1

+ Karate 0,15 l ha-1

, 2015 05 08 – visos 5 sėjos purkštos insekticidu Buldock 0,3 l ha-1

,

2015 05 23 – visos 8 sėjos purkštos insekticidu Buldock 0,3 l ha-1

, 2015 06 01 – visos 8 sėjos

purkštos insekticidu Mavrik 0,25 l ha-1

, 2015 06 05 – 1, 2, 3 sėjos purkštos Avant 0,17 l ha-1

,

2015 06 15 – 4, 5, 6, 7, 8 sėjos purkštos insekticidu Mavrik 0,25 l ha-1

.

2016 m. tręšimas, purškimas: 2016 04 08 – visas eksperimento plotas patręštas NPK

16-16-16 400 kg ha-1

ir amonio salietra 200 kg ha-1

. Taikant supaprastintą žemės dirbimą ir

palyginamajame arimo variante sėjos metu papildomai lokaliai patręšta NPK 16-16-16 250 kg

ha-1

. Lauko eksperimente naudotos augalų apsaugos priemonės: po sėjos purkšta herbicidu

sultan super 2 l ha-1

, 2016 05 03 – 1–5 sėja purkšta insekticidu buldock 0,3 l ha-1

, 2016 05 04

– 1–6 sėja purkšta insekticidu buldock 0,3 l ha-1

, 2016 05 09 – 1–6 sėja purkšta insekticidu

karate zeon 0,15 l ha-1

, 2016 05 24 – 7–9 sėja purkšta insekticidu karate zeon 0,15 l ha-1

, 2016

06 01 – 8–9 sėja purkšta insekticidu karate zeon 0,15 l ha-1

, 2016 06 07 – 1–7 sėja ir rapsai

pasėti arime ir ražienoje purkšti insekticidu mavrik 0,30 l ha-1

, 2016 06 14 – visos sėjos

purkštos insekticidu avaunt 0,17 l ha-1

, 2016 06 23 – insekticidu proteus 0,60 l ha-1

.

2017 m. Visame eksperimento plote išbertos NPK 6-16-35 400 kg ha-1

ir amonio

salietra 300 kg ha-1

. 2017 04 21 po 1-mos sėjos purkšta herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017

04 28 – po sėjos purkšta 2 sėja, herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017 05 05 – po sėjos purkšta

3 sėja herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017 05 12 po sėjos purkšta 4 sėja herbicidu sultan super

2 l ha-1

, 2017 05 19 – po sėjos purkšta 5 sėja herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017 05 26 po

sėjos purkšta 6 sėja herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017 06 02 – po sėjos purkšta 7 sėja

14

herbicidu sultan super 2 l ha-1

, 2017 06 09 – po sėjos purkšta 8 sėja herbicidu sultan super 2 l

ha-1

. 2017 05 15 – 1, 2, 3, 4 sėjos purkštos insekticidu karate zeon 0,10 l ha-1

, 2017 05 19 – 1,

2, 3, 4, 5 sėjos purkštos insekticidu karate zeon 0,14 l ha-1

. 2017 06 08 – 1, 2, 3, 4, 5, 6 sėjos

patręštos amonio salietra 200 kg ha-1

. Likusios sėjos 7 ir 8 amonio salietros negavo dėl blogų

meteo sąlygų, nes buvo per šlapia įvažiuoti į lauką. 2017 06 15 – 1, 2, 3, 4 sėjos purkštos

insekticidu karate zeon 0,15 l ha-1

, 2017 06 16 – 1, 2, 3, 4, 5, 6 sėjos purkštos insekticisu

karate zeon 0,15 l ha-1

.

Eksperimentai atlikti keturiais pakartojimais. 2015 m. pradinio laukelio dydis – 225

m2, apskaitinio – 140 m

2, 2016 m. pradinio laukelio dydis – 135 m

2, apskaitinio – 70 m

2, 2017

m. pradinio laukelio dydis – 180 m2, o apskaitinio – 20 m

2.

Vasarinių rapsų sėklos guoliavietės paruošimo optimizavimo eksperimentas:

1. Ariminė žemės dirbimo technologija (gilus arimas plūgu 23–25 cm gyliu);

2. Bearimė žemės dirbimo technologija (nearta).

Taip suformuota skirtinga vasarinių rapsų sėklos guoliavietė, t. y. su skirtingu

augalinių liekanų kiekiu dirvos paviršiuje ir skirtingu dirvos paviršiaus įdirbimu.

Iš rudens visas laukas buvo skustas lėkštiniu skutiku BDT – 3,6, 6–8 cm gyliu.

Traktorius JOHN DEERE 6130 (92 kW), našumas ha/h 3,5. Degalų sąnaudų vidurkis 9,0 l/ha.

Arta buvo sėjos laikų eksperimento įrengimo vieta ir palyginamasis (žemės dirbimo)

eksperimentas. Traktorius JOHN DEERE 6130, pakabinamasis apverčiamasis 4 korpusų

plūgas Massey ferguson 715. Darbinis plotis 1,60 m. Degalų sąnaudų vidurkis 22,0 l/ha. Prieš

sėją sėjos laikai ir artoje dirvoje, ir skustos ražienos sėjai ruoštos germinatoriumi –

kombinuotas padargas KLG - 4,0, našumas ha/h 7,0. Degalų sąnaudų vidurkis 7,0 l/ha. Sėjos

metu į ražienas, ražieninei sėjamąja žemės dirbimas buvo išjungtas (ji turi šiokią tokią

galimybę įdirbti žemę sėjos metu).

Tyrimuose naudota žemės ūkio technika:

Iš rudens laukas suartas: traktorius John Deere 6620 (92 kW), plūgas Massey

Ferguson 715 (4 korpusų, vartomas), darbinis plotis – 1,8 m.

Germinavimas: traktorius – John Deere 6130 (92 kW) ar John Deere 6620 (92 kW),

padargas – germinatorius Laumetris KLG-4, darbinis plotis – 4 m.

Sėja: traktorius – Zetor 7340, sėjamoji – Multidril M-300. Tiesioginė sėja su

Vaderstad Rapid 300 C Super XL, darbinis plotis – 3 m, traktorius John Deere 6620.

Trąšų barstymas: traktorius – John Deere 6130, padargas – pakabinama trąšų

barstomoji Amazone ZA-M1201. Trąšų barstomosios talpa – 1200 kg, darbinis plotis – 12 m.

15

Purškimai: traktorius – John Deere 6130, padargas – pakabinamas purkštuvas

Amazone UF901, 1000 l, tirpalo norma 200 l ha-1

, darbinis plotis – 12 m.

Derliaus nuėmimas: mažagabaritinis kombainas Wintersteiger Delta, kombainas New

Holland TC5060, 125 kW, darbinis plotis – 5,18 m.

Vasarinių rapsų ir jų hibridų sėklos guoliavietės paruošimo optimizavimo

eksperimentas vykdytas 2014–2015 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje.

Vasariniams rapsams pagrindinis žemės dirbimas rudenį atliktas, taikant skirtingus variantus:

1. Gilus arimas plūgu PN-4-35, 23–25 cm gyliu, kontrolė (GA);

2. Seklus arimas tuo pačiu plūgu, 1214 cm gyliu (SA);

3. Gilus purenimas sunkiuoju kultivatoriumi KČ-3,6, 23-25 cm gyliu (GP);

4. Seklus purenimas lėkštiniais padargais 12–14 cm gyliu (SP);

5. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND).

Pavasarį pirmųjų keturių variantų laukeliai kultivuoti 2 kartus kartu akėjant, o

penktojo varianto – žemė visai nejudinta, pasėta tiesiogiai į neįdirbtą dirvą. Taip suformuota

skirtinga vasarinių rapsų sėklos guoliavietė, t. y. su skirtingu augalinių liekanų kiekiu dirvos

paviršiuje ir skirtingu dirvos paviršiaus įdirbimu.

Eksperimentas atliktas ilgamečiame supaprastinto žemės dirbimo bandyme. Bandymas

įrengtas 1988 m. ASU (LŽŪU) Bandymų stotyje ir iki 2000 m. buvo atliktas šešialaukėje

sėjomainoje. 2001 m. bandymas buvo modifikuotas į keturlaukę sėjomainą, kurios pasėliai

auginti kasmet, keturiais pakartojimais. Sėjomainos augalų kaita tokia:

1. Žieminiai kviečiai,

2. Kukurūzai,

3. Vasariniai miežiai,

4. Vasariniai rapsai.

Bandymo laukeliai išdėstyti rendomizuotai. Pradinis laukelių dydis 126 m2

, apskaitinio

– 70 m2.

2.3. Atlikti stebėjimai, analizės ir metodai

Vasarinių rapsų pasėlio vertinimas. Įvertintas rapsų pasėlio tankumas ir

derlingumas. Vasarinių rapsų sudygimas įvertintas 1 išilginiam m 4 laukelio vietose kai

sudygo visų sėjų rapsai (2 pav.). Skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimente pasėlio

tankumas nustatytas 3 kartus: 3 dienos ir 10 dienų nuo dygimo pradžios bei prieš derliaus

16

nuėmimą. Augalai skaičiuoti 5-iose pasėlio vietų, naudojant 50x50 cm rėmelius. Augalų

skaičius perskaičiuotas į vnt. m-2

.

2 pav. Vasarinių rapsų pasėlio tankumo vertinimas, 2016 m.

Derlingumas. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimente rapsų

sėklų derlingumas įvertintas, nuimant rapsus kombainu Wintersteiger su svėrimo ir drėgnumo

nustatymo sistema. Nustatytas rapsų sėklų švarumas, derlius perskaičiuotas į standartinį 8,5 %

drėgnumo ir 100 % švarumo sėklų derlingumą t ha-1

.

Rapsų biometrinių ir sėklų derliaus struktūros parametrų nustatymas. Prieš

vasarinių rapsų derliaus nuėmimą kiekviename bandymo laukelyje išpjauti 1 m2 apskaitiniai

ploteliai. Kiekvieno laukelio rapsų pėdai atnešami į laboratoriją. Iš kiekvieno pėdo atsitiktinai

atrinkama 30 augalų tyrimams. Nustatyti kiekvieno augalo biometriniai ir derliaus struktūros

rodikliai (augalų masė, šakų skaičius, augalo aukštis, ankštarų skaičius ant pagrindinio stiebo

ir ant šoninių šakų, sėklų skaičius pagrindinio stiebo ir šoninių šakų ankštarose, 1000 sėklų

masė).

Piktžolėtumo įvertinimas. Piktžolių daigų analizė pirmą kartą atlikta rapsų 3–4

lapelių tarpsnyje. Kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose 5-iuose 0,1 m2 apskaitos

ploteliuose nustatytas piktžolių daigų skaičius. Dar kartą pasėlių piktžolėtumo įvertinimas

atliktas vasarinių rapsų vegetacijos pabaigoje (sėklų brandos metu) prieš derliaus nuėmimą

kiekviename laukelyje 5-kių atsitiktinai pasirinktų vietų 0,1 m-2

apskaitos ploteliuose.

Piktžolės iš apskaitos plotelių išrautos ir suvyniotos į popierinius paketus. Laboratorijoje

piktžolės analizuotos, suskirstant jas rūšimis, kiekvienos rūšies piktžolės suskaičiuotos ir vėl

suvyniotos į popierinius paketus, laikytos sausoje patalpoje, kol išdžiūvo iki orasausio stovio.

Išdžiūvusios kiekvienos rūšies piktžolės pasvertos. Piktžolių skaičius perskaičiuotas vnt. m-2

,

o sausųjų medžiagų masė – g m-2

. Sausųjų medžiagų masė nustatyta piktžoles džiovinant

termostate 105ºC temperatūroje 24 val. Skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimente

17

piktžolių apskaita atlikta pavasarį prieš herbicidų purškimą, rapsų 2−4 lapelių tarpsnyje.

Pavasarinės apskaitos metu buvo skaičiuoti piktžolių daigai, nustatyta piktžolių rūšinė sudėtis.

Apskaita atlikta kiekviename laukelyje 10-yje atsitiktinai pasirinktų vietų 0,06 m2 dydžio

ploteliuose. Tam buvo naudoti 20 x 30 cm vieliniai rėmeliai. Piktžolių kiekis perskaičiuotas

vnt. m-2

.

Vasarinių rapsų sėjos laiko įtaka ligų ir kenkėjų paplitimui. Ligų ir kenkėjų

paplitimo būklė vertinama naudojantis moksliniu metodiniu leidiniu ,,Žemės ūkio augalų

kenkėjai, ligos ir jų apskaita“ (2002).

Ligų pažeidimų vertinimas atliktas AS Bandymų stoties Dirvožemio ir pasėlių

ekologijos laboratorijoje, kilus neaiškumams pažeisti augalai apžiūrimi naudojant mikroskopą

su programine įranga ir PC SMZ1000.

Rapsų pasėliuose buvo atlikta šių ligų apskaita (Šurkus, Gaurilčikienė, 2002):

Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae). Kiekvieno varianto ir

kiekvieno pakartojimo laukelyje, atsitiktinai pasirinktose vietose nuskinama ir parsinešama į

laboratoriją analizuoti po 100 ankštarų. Apskaičiuojamas pažeistų ankštarų procentas ir ligos

intensyvumas proc. Vertinta brendimo tarpsniu BBCH 80−87.

Verticiliozė (Verticillium dahliae). Ligos plitimas vertinamas 1 kartą – po derliaus

nuėmimo, kiekvieno varianto laukelyje, atsitiktinai pasirinktose vietose, apžiūrima po 30

rapsų ražienojų ir apskaičiuojamas pažeistų augalų procentas.

Ligų pažeidimo intensyvumas ant stiebų ir ankštarų vertinamas pagal skalę:

0 – nėra infekcijos,

1 – pažeista silpnai (1–10 % stiebo ar ankštaros paviršiaus),

2 – pažeista vidutiniškai (11–25 % stiebo ar ankštaros

paviršiaus),

3 – pažeista stipriai (26–50 % stiebo ar ankštaros paviršiaus),

4 – pažeista stipriai (>50 % stiebo ar ankštaros paviršiaus).

Pažeistų augalų (stiebų / ankštarų) dalis (%) apskaičiuojama nuo bendro stebėtų

augalų / ankštarų skaičiaus.

Ligų intensyvumas apskaičiuojamas pagal formulę:

R = N

bn )(, kai

R – ligos pažeidimo intensyvumas,

18

)( bn – vienodu balu ar procentu pažeistų augalų, lapų, stiebų

ir ankštarų skaičiaus, ir pažeidimo reikšmės sandaugų suma,

N – tikrintų augalų, lapų, stiebų, ankštarų skaičius.

Vasarinių rapsų kenkėjų plitimo vertinimas:

Rapsinis paslėptastraublis (Ceutorhynchus napi), kopūstinis paslėptastraublis

(Ceutorhynchus quadridens). Lauko eksperimente atlikta rapsinio paslėptastraublio

pažeidimų apskaita rapsų brendimo tarpsnyje BBCH 83–85. Kiekvieno varianto laukelyje,

atsitiktinai pasirinktose vietose paimama ir vėliau laboratorijoje apžiūrima po 30 augalų,

apskaičiuojamas pažeistų augalų procentas.

Rapsinio žiedinuko (Meligethes aeneus. F.) apskaita atlikta stiebo augimo,

butonizacijos tarpsnyje (BBCH 50–53). Buvo įvertinti kiekviename laukelyje 25 augalai (5

vietose po 5 augalus), apžiūrėti ir suskaičiuotas kenkėjų skaičius.

Kryžmažiedinių spragių (Phyllotreta nemotum L.) apskaita atlikta rapsams esant

skilčialapių tarpsnyje, laukelyje skaičiuoti kenkėjai 5 vietose išilginiame metre. Įvertintas

pakenktas kenkėjų lapų plotas: buvo apžiūrėti 25 augalai ir nustatytas kiekvieno augalo

nugraužtas lapų plotas (%) pagal skalę.

1 – augalas nepažeistas,

2 – iki 2 % lapų paviršiaus nugraužta,

3 – 3–10 % lapų paviršiaus nugraužta,

4 – 11–25 % lapų paviršiaus nugraužta,

5 – >25 % lapų paviršiaus nugraužta.

Suskaičiuotas pakenktų augalų procentas ir vidutinis pažeidimo intensyvumas (%).

Rapsų fotosintetinių rodiklių (asimiliacinio lapų ploto, grynojo fotosintezės

produktyvumo, chlorofilo kiekio) nustatymas:

Augalų asimiliacinis lapų plotas nustatomas lapų ploto matuokliu Delta-T Devices.

Tyrimams iš kiekvieno laukelio skirtingų vietų paimta 10 augalų, jų lapai – skanuojami ir

apskaičiuojamas plotas, naudojant kompiuterinę programą WinDias – 3.

Grynasis fotosintezės produktyvumas (GFP) apskaičiuotas pagal formulę (Bluzmanas

ir kt., 1991):

Fpr = M2 – M1 / 1/2 (L0 + L1);

čia Fpr – fotosintezės produktyvumas g m-2

;

M2 – M1 – sausosios masės prieaugis per tam tikrą laikotarpį g.;

L0 + L1 – lapų paviršiaus plotas laikotarpio pradžioje ir pabaigoje m2;

T – laikotarpio trukmė paromis

19

Chlorofilo kiekio indekso nustatymas. Matavimai atliekami prietaisu OPTI-

SCIENCES (modelis: CCM-200 plus, matavimo vienetai: CCI – chlorophyl contenct index –

chlorofilo kieko indeksas) lapo viduryje, tyrimams pasirenkant nuo augalo apačios 3–4-to

ardo lapą. Matuojami nemažiau kaip 5 augalai iš vieno pakartojimo.

Dirvožemio temperatūra ir drėgmė. Skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimente

dirvožemio drėgmė (%) ir temperatūra (Co) nustatyta naudojant prietaisą DELTA-T

DEVICES, modelis HH2 Moisture meter (5 vietose) 0–10 cm gylyje 5 dienos po sėjos

kiekviename eksperimento laukelyje. Skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimente 2015 m.

papildomai nustatytas dirvožemio drėgnumas ir temperatūra 3-čią ir 10-tą vasarinių rapsų

dygimo dieną. Parametrai nustatyti dešimtyje laukelio vietų. Skirtingo guoliavietės paruošimo

– pagrindinio ir priešsėjinio žemės dirbimo įtakos įvertinimui armuo suskirstytas į du

sluoksnius: 3–13 cm ir 15–25 cm iš kurių buvo imti ėminiai.

Dirvožemio agrofizikinės savybės – tankis, drėgnumas, bendrasis poringumas, porų

užpildytų drėgme ir oru kiekis nustatytas po rapsų sėjos. Dirvožemio ėminiai imti Nekrasovo

grąžtu dviejose vietose iš laukelio 3–13 ir 15–25 cm sluoksniuose (skirtingos sėklos

guoliavietės parošimo eksperimente) 0–5 ir 5–10 cm sluoksniuose (skirtingo žemės dirbimo

eksperimente). Šlyties pasipriešinimas nustatytas po vasarinių rapsų sėjos lauko kietmačiu

Geonor 72407 15-oje vietų 0–25 cm armens sluoksniuose. Dirvos kietumas (Mpa) buvo

matuojamas po vasarinių rapsų sėjos Eijkelkamp firmos elektroniniu kietmačiu

(PENETROLOGGER). Matuota 5 skirtingose laukelio vietose 0–60 cm gyliu.

Ekonominis efektyvumas. Energijos sąnaudos žmogaus darbui, dyzeliniams degalams

ir žemės ūkio mašinoms buvo nustatytos, įvertinant visas technologines operacijas įvairiuose

variantuose skirtinguose vasarinių rapsų žemės dirbimo sistemose. Energetiniai ir

technologiniai rodikliai apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto

parengtomis rekomendacijomis žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, atliekantiems įvairias

žemės ūkio technologines operacijas (LAEI, 2016, 2017).

2.4. Meteorologinės sąlygos

Klimatas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, reguliuojančių augalijos ir gyvūnijos

struktūrą bei produktyvumą pasaulyje. Daugelis augalų gali augti tik tam tikrame temperatūrų

diapazone, esant tam tikram kritulių kiekiui ir sezoniškumui. Meteorologinės sąlygos nulemia

20

ekosistemų naudojimą ir žemės naudojimo galimybes toje vietoje. Aptariant meteorologines

sąlygas, naudoti Kauno hidrometeorologinės stoties duomenys.

2015 m. vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpiu kritulių iškrito mažiau, nei įprasta,

išskyrus balandžio mėnesį (3 pav.). Ypač mažu kritulių kiekiu pasižymėjo birželio ir

rugpjūčio mėnesiai.

3 pav. Kritulių kiekis vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpiu, 2015 m.

4pav. Vidutinė paros oro temperatūra vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpiu, 2015 m.

2015 metais vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpiu vyravo vėsesni, nei įprasta,orai,

išskyrus balandžio ir rugpjūčio mėnesius (4 pav.). Šilumos augalų augimui pakako, tačiau

kritulių trūkumas buvo labai svarbus veiksnys, turėjęs neigiamos įtakos žemės ūkio augalų

dygimui, augimui, vystymuisi ir derėjimui.

21

2016 m. vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpiu iki liepos mėnesio vyravo vėsesni nei

įprasta orai (5 pav.). Tačiau vegetacijos pabaigoje, liepos ir rugpjūčio mėnesį, temperatūra

buvo atitinkamai 0,81 ir 0,40°C aukštesnė, nei daugiametis vidurkis.

5 pav. Vidutinė paros oro temperatūra ir kritulių kiekis vasarinių rapsų vegetacijos

laikotarpiu, 2016 m.

2016 metais kovo mėnesį, prieš vasarinių rapsų sėją kritulių iškrito daugiau nei

įprastai, balandį, sėjant rapsus, kritulių kiekis nesiskyrė nuo daugiamečio vidurkio. Gegužės

mėn. drėgmės trūko, birželis buvo šiek tiek drėgnesnis nei įprasta. Vasarinių rapsų vegetacijos

pabaigoje buvo labai šlapia: liepos mėnesį kritulių kiekis 66,30 mm viršijo daugiametį

vidurkį, rugpjūtį – 26,00 mm. Šilumos augalų augimui pakako, tačiau perteklinis kritulių

kiekis vegetacijos pabaigoje, turėjo neigiamos įtakos žemės ūkio augalų derliui.

2017 m. augalų vegetacija atsinaujino kovo 31 d. Balandžio mėnuo buvo šaltas ir

drėgnas. Mėnesio vidutinė temperatūra buvo 1,3 °C žemesnė už daugiametę, o kritulių suma

buvo 32,4 mm didesnė už daugiametę. Gegužės mėnesio temperatūra buvo artima

daugiametei temperatūrai, o kritulių iškrito 51,2 mm mažiau negu įprasta. Birželio vidutinė

temperatūra buvo 0,7 °C žemesnė už daugiametę, o kritulių suma buvo artima daugiametei

kritulių sumai. Didžiausias kritulių kiekis iškrito tik mėnesio trečiajame dešimtadienyje.

Liepos mėnesio vidutinė temperatūra buvo 1,9 °C žemesnė už daugiametę, o kritulių iškrito

17,0 mm mažiau negu įprasta. Rugpjūčio mėnesį kritulių iškrito 33,9 mm mažiau negu

įprasta. Mėnesio vidutinė temperatūra buvo artima daugiametei temperatūrai. Rugsėjį vidutinė

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Vid

uti

nė o

ro t

em

pera

tūra

, °C

Kri

tulių

kekis

, m

m

Kritulių kiekis

Daugiametis krituliųkiekio vidurkis

Vidutinė orotemperatūra

Daugiametė vidutinėoro temperatūra

22

temperatūra buvo 0,8 °C aukštesnė už daugiametę, o kritulių suma buvo 27,1 mm didesnė už

daugiametę.

2.5. Tyrimo duomenų statistinė analizė

Sėjos laiko eksperimente piktžolėtumo tyrimų duomenys, neatitinkantys normalaus

skirstinio dėsnio, prieš statistinį įvertinimą buvo transformuoti naudojant funkciją

y=log(x+0,5) (Tarakanovas, 2002). Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti kiekybinių

požymių vieno veiksnio dispersinės analizės, koreliacijos ir regresijos metodais. Tyrimų

duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis kompiuterinėmis programomis: ANOVA ir

STAT iš programų paketo SELEKCIJA (Raudonius ir kt., 2009). Skirtumų esmingumui

vertinti naudotas t ir Dunkano kriterijus. Skirtingo guoliavietės paruošimo tyrimų duomenų

dispersinė analizė atlikta programa ANOVA, naudojant programinį paketą SYSTAT 10.

Pavasarį sudygusių piktžolių daigų apskaitos duomenys esminiams skirtumams nustatyti

transformuoti tokiu būdu: lg 10 (x+1).

Esminiai skirtumai žymimi:

* P ≤ 0,05 > 0,01, tikimybės lygis nuo 95 iki 99%

** P ≤ 0,01 > 0,001, tikimybės lygis nuo 99 iki 99,9 %

*** P ≤ 0,001, tikimybės lygis daugiau 99,9 %

P > 0,05, esminių skirtumų nėra.

3. TYRIMŲ DUOMENYS IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Skirtingo sėjos laiko ir guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų

fotosintetiniams parametrams

Žemės ūkio augalų derlingumo potencialą galima maksimaliai išnaudoti gerinant

augimo sąlygas Augalų reakciją į aplinkos sąlygas ir agrotechninių priemonių naudojimą

atspindi pagrindinis fiziologinis procesas fotosintezė. ir taip optimizuojant fotosintezę.

Fotosintezė yra vienas pagrindinių fiziologinių procesų nulemiančių augalų produktyvumą.

Fotosintezės pigmentų kompleksas sudaro pagrindą elektronų transporto grandinei

fotosintezės procese sujungiant šviesos kvantų energiją. Svarbu, kad šių pigmentų kiekiai ir jų

santykis neribotų normalios fotosintezės veiklos (Long et al., 2006; Balčiūnas et al., 2008).

Skirtingos fotosintezės pigmentų formos bei karotenoidai, yra fotosintetinio aparato dalys ir

23

visame procese atlieka specifines funkcijas, kad būtų užtikrinta efektyvi fotosintezė, todėl

būtinas tam tikras jų kiekis bei santykis (Sakalauskienė ir kt., 2009).

2015 m. skirtingu laiku sėtų rapsų lapų chlorofilo kiekio indeksas rapsų žydėjimo

metu esmingai skyrėsi – didžiausias buvo vėliausiai (05 20) sėtų rapsų, esmingai mažesnis – 5

dienomis anksčiau sėtų rapsų, o dar esmingai mažesnė šio rodiklio vertė buvo balandžio 15 d.

– gegužės 10 d. sėtų rapsų (6 pav.).

6 pav. Vasarinių rapsų chlorofilo kiekio indeksas CCI pilno žydėjimo tarpsnyje, 2015 m.

2015 m. chlorofilo kiekio indeksas šiame tyrime buvo tirtas nevienodu laiku visuose

eksperimento laukeliuose, nes skirtingu laiku sėti vasariniai rapsai skirtingu laiku pasiekė

žydėjimo tarpsnį. Chlorofilo kiekio indeksui didelės reikšmės turi meteorologinės sąlygos

tyrimo atlikimo metu – apsiniaukusi ar saulėta diena.

2016 m. skirtingu laiku sėtų rapsų lapų chlorofilo kiekio indeksas rapsų žydėjimo

metu esmingai skyrėsi – didžiausias buvo ankščiausiai (04 10 ir 04 15) sėtų rapsų, esmingai

mažesnis – vėliau sėtų rapsų (7 pav.). Žemės dirbimo technologija neturėjo įtakos chlorofilo

kiekio indeksui.

0

10

20

30

40

50

60

70

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

28,59c 31,54c

25,78c 24,81c 28,54c 28,40c

45,62b

59,58a

Ch

loro

filo

kie

kio

in

de

ks

as

Sėjos laikas

24

7 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų chlorofilo

kiekio indeksas CCI pilno žydėjimo tarpsniu, 2016 m.Pastaba: tarp variantų vidurkių,

pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05).

2017 m. skirtingas sėjos laikas vasarinių rapsų lapų chlorofilo kiekio indeksui

žydėjimo metu turėjo esminės įtakos – didžiausias buvo ankščiausiai (04 21) sėtų rapsų.

Didesnės reikšmės šiam rodikliui neturėjo sėjos suvėlinimas viena ir dviem savaitėm, tačiau

vėlinant sėją nuo gegužės mėn. 12 d. iki birželio mėn. 9 d. jau esmingai mažėjo vidutiniškai

23,9 proc. palyginus su anksčiausia sėja (8 pav.).

8 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų chlorofilo kiekio indeksui CCI pilno žydėjimo

tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra

esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

50,88 a

42,21 b

29,24 c 31,72 c

29,44 c 28,58 c 30,19 c 30,95 c

28,50 c 31,40

33,62

0

10

20

30

40

50

60

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Ch

loro

filo

kie

kio

ind

eks

as C

CI

52,1a 46,6ab 46,8ab

44,1bc 38,3c 40,6bc

37,5c 37,7c

0

10

20

30

40

50

60

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Ch

loro

filo

kie

kio

ind

eks

as C

CI

Sėjos laikas

25

2015 m. vasarinių rapsų vidutinis vieno augalo lapų plotas žydėjimo tarpsnyje labai

įvairavo. Vertinant šį rodiklį, labai išsiskyrė šeštosios sėjos augalai – sėti gegužės 10 d.: jų

vidutinis vieno augalo lapų plotas buvo didžiausias, tačiau esmingai nesiskyrė palyginus su

dviejų pirmųjų sėjų (04 15 ir 04 20) ir priešpaskutinės sėjos (05 15) rapsų vidutiniu vieno

augalo lapų plotu (9 pav.). Esmingai mažiausias vidutinis vieno augalo lapų plotas žydėjimo

tarpsnyje nustatytas pasėjus vasarinius rapsus balandžio 30 d., bet šis rodiklis esmingai

skyrėsi tik palyginus su rapsų, sėtų balandžio 20 d. ir gegužės 10 ir 15 dienomis. Gegužės

10 d. sėti rapsai intensyviai augo ir formavo lapų plotą, pasižymėjo didžiausiu chlorofilo

kiekio indeksu.

9 pav. Vasarinių rapsų vidutinis vieno augalo lapų plotas, 2015 m.

2016 m. vasarinių rapsų vidutinis vieno augalo lapų plotas žydėjimo tarpsnyje labai

įvairavo. Vertinant šį rodiklį, labai išsiskyrė pirmosios sėjos augalai – sėti balandžio 10 d.: jų

vidutinis vieno augalo lapų plotas buvo didžiausias, tačiau esmingai nesiskyrė palyginus su

(04 15 ir 04 30) rapsų vidutiniu vieno augalo lapų plotu (10 pav.). Vėlinant sėją augalų lapų

plotas nuosekliai mažėjo iki balandžio 25 d. sėjos. Balandžio 30 d. buvo tinkama sėjos data –

augalų plotas buvo 1,8 karto didesnis palyginus su 5 d. ankščiau sėtais augalais.

0

100

200

300

400

500

600

700

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

421abcd

442abc

336cd 326d

388bcd

506a 472ab

394bcd

Lap

ų p

lota

s cm

-2

Sėjos laikas

26

10 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinis

1 augalo lapų plotas m-2

(pilno) žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų

ne ta pačia raide (a, b) ir * skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

2016 m. paskutiniųjų dviejų sėjų (05 20 ir 05 25) vidutinis vieno augalo lapų plotas

žydėjimo tarpsnyje buvo mažiausias. Balandžio 10 d. sėti rapsai intensyviai augo ir formavo

lapų plotą, pasižymėjo didžiausiu chlorofilo kiekio indeksu. Vasarinių rapsų lapų plotas buvo

didesnis pasėlyje, kur buvo taikyta ariminė žemės dirbimo technologija.

2017 m. sėjant rapsus nuo balandžio 21 d. iki gegužės 26 d. vidutinis lapų plotas

žydėjimo tarpsnyje kito nežymiai, išsiskyrė tik antros (04 28) sėjos augalai. Jų vidutinis lapų

plotas buvo esmingai mažesnis palyginus su minėtomis sėjomis, vidutiniškai 34,7 proc.,

tačiau esmingai nesiskyrė palyginus su sėtų vėliausiu terminu (06 02 ir 06 09) (11 pav.).

11 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų vidutiniam augalo lapų plotui (pilno) žydėjimo

tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b) ir * skirtumai yra

esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

460 a

420 ab

290 cd

230 de

410 ab

290 cd

360 bc

190 de

120 e

430*

380

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimė

Lap

ų p

lota

s, с

m-2

41,58a

28,98b

45,60a 41,30a

47,48a 45,90a

30,08b 25,89b

0

10

20

30

40

50

60

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

tūks

t. m

-2 h

a-1

Sėjos laikas

27

Svarbiausiais fotosintetiniais rodikliais, lemiančiais augalų fiziologinį potencialą, yra

ne tik pakankamas fotosintetinių pigmentų kiekis ir jų santykis, kurie gali greitai keistis,

keičiantis aplinkos sąlygoms, bet ir grynasis fotosintezės produktyvumas (GFP), fotosintetinis

potencialas bei asimiliacinis plotas (Philips, 2003; Kopsell et al., 2004). Vienas svarbiausių

fotosintezės rodiklių yra jos produktyvumas, išreiškiamas sausųjų medžiagų kiekiu, kurį

augalas pagamina lapų asimiliacinio ploto vienetui per laiko tarpą (Fageria et al., 2006).

2016 m. vasarinių rapsų grynasis fotosintezės produktyvumas pilno žydėjimo tarpsniu

priklausė nuo sėjos laiko, o žemės dirbimo būdas esminės įtakos neturėjo (12 pav.). Esmingai

didesnis fotosintezės produktyvumas buvo vėliausių sėjų (05 20 ir 05 25) rapsų pasėlyje,

lyginant su ankstyvesnėmis sėjomis.

12 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų grynasis

fotosintezės produktyvumas g m-2

per parą pilno žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų

vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

2017 m. balandžio mėnesį sėtų vasarinių rapsų GFP buvo vidutiniškai 32,5 proc.

mažesnis palyginus su sėtais mėnesiu vėliau: gegužės mėn. 26 d. ir birželio 2 d. (13 pav.).

Anksti sėtų rapsų vystymąsi stabdė šalti ir drėgni orai, o vėliau pasėtiems susidarė kur kas

palankesnės sąlygos vystytis. Suvėlinus sėją iki birželio 9 d., rapsų GFP vėl mažėjo ir prilygo

sėtiems nuo balandžio mėn. 21 d. iki gegužės mėn. 12 d. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad

GFP geriausiai atspindi aplinkos veiksnių poveikį augalų augimui ir vystymuisi. Aukštesnė

nei įprasta temperatūra skatina augalo organų vystymąsi, trumpina vystymosi tarpsnių trukmę,

6,69 de 7,21 de

8,12 bcd

6,79 de

5,86 e

7,46 cd 7,17 de

9,62 a 9,40 ab 8,69

8,10

0

2

4

6

8

10

12

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

GFP

g m

-2 p

er

par

ą

28

dėl šių priežasčių kartais nukenčia galutinė produkcija (Lawlor, Cornic, 2002; Šabajevienė ir

kt., 2008; Sakalauskienė ir kt. 2009).

13 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų grynajam fotosintezės produktyvumui (GFP) g m-2

per parą pilno žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide

(a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

Viena produktyvumo sąlygų – palaikyti didelį fotosintetinį potencialą. 2016 m.

didžiausiu fotosintetiniu potencialu pilno žydėjimo tarpsniu pasižymėjo pirmų dviejų sėjų (04

10 ir 04 25) rapsai (14 pav.). Vėlinant sėją šis rodiklis nuosekliai mažėjo iki balandžio 30 d.

Vėliau, gegužės 5 ir 10 d. sėtų rapsų fotosintetinis potencialas pilno žydėjimo tarpsniu

esmingai padidėjo, tačiau paskutiniųjų dviejų sėjų (05 20 ir 05 25) jis buvo vėl esmingai

mažesnis. Guoliavietės paruošimas esminės įtakos šiam rodikliui neturėjo.

14 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų

fotosintetinis potencialas mln. m2 ha

-1 pilno žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų

vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

6,52c 5,68c

7,23bc 6,09c

7,27bc

8,82ab 9,27a

6,71c

0

2

4

6

8

10

12

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

GFP

g m

-2 p

er

par

ą

Sėjos laikas

1,59 a

1,32 ab

0,54 cd

0,28 cd 0,16 d

0,63 c

1,01 b

0,47 cd 0,41 cd

1,63 1,57

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Foto

sin

teti

nis

po

ten

cial

as m

ln. m

2 h

a-1

29

2017 m. didžiausiu fotosintetiniu potencialu pilno žydėjimo tarpsniu pasižymėjo

rapsai sėti nuo balandžio mėn. 21 d. iki gegužės mėn. 26 d. (15 pav.). Pasėjus rapsus birželio

mėn. šis rodiklis sumažėjo vidutiniškai 40,0 proc., bet prilygo sėtiems balandžio 28 d.

Pasikartojo praėjusių metų (2016 m.) rezultatas: paskutiniųjų dviejų sėjų fotosintetinis

potencialas buvo esmingai mažesnis, palyginus su ankstesnėmis sėjomis.

15 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų fotosintetiniam potencialui mln. m2 ha

-1 pilno

žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b),

skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

2016 m. sausoji augalo masė pilno žydėjimo tarpsniu vėlinant sėją nuosekliai mažėjo,

išskyrus balandžio 25 d. pasėtus rapsus (16 pav.). Ankščiausiai sėtų rapsų (04 10 ir 04 15)

sausoji augalo masė buvo esmingai didžiausia, lyginant su vėlesnių sėjų rapsais. Vėlesnių sėjų

rapsų sausoji augalo masė esmingai nesiskyrė. Žemės dirbimo būdas augalo sausajai masei

esminės įtakos neturėjo.

2016 m. vėliausiai (05 10, 05 20, 05 25) ir balandžio 25 d. pasėti augalai, kurių masė

buvo mažesnė, sukaupė daugiau sausųjų medžiagų (17 pav.). Ankščiau sėtų rapsų sausųjų

medžiagų kiekis augale esmingai nesiskyrė. Žemės dirbimo būdas neįtakojo sausųjų

medžiagų kiekio augale.

0,21a

0,15ab

0,22a 0,20a 0,22a 0,20a

0,13b 0,11b

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

mln

. m-2

ha-1

Sėjos laikas

30

16 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinės

1 augalo sausoji masė pilno žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne

ta pačia raide (a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

17 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinės

1 augalo sausųjų medžiagų kiekis pilno žydėjimo tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių,

pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

2017 m. sausoji augalo masė pilno žydėjimo tarpsniu vėlinant sėją esmingai mažėjo,

palyginus su ankstyviausia (04 21) sėja vidutiniškai 33,0 proc. (18 pav.). Vasarinius rapsus

sėjant nuo balandžio mėn. 28 d. iki gegužės mėn. 26 d. vidutinė augalo sausa masė buvo

panaši, o pasėjus birželio pradžioje (06 02) nustatytas esminis vidutiniškai 25,9 proc.

sumažėjimas. Suvėlinus sėją dar savaite (06 09) rasų masė esmingai vidutiniškai sumažėjo

53,8 proc. palyginus su sėtais nuo balandžio mėn. 28 d. iki gegužės mėn. 26 d.

10,82 a 10,07 a

7,21 b

4,58 b

6,86 b 6,24 b 6,08 b 5,96 b

4,32 b

12,02 11,52

0

2

4

6

8

10

12

14

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimė

Sau

soji

mas

ė, g

27,39 ab 27,47 ab 27,13 ab 29,19 ab

26,04 b 25,93 b

32,13 a 30,30 a

27,20 ab 27,47 26,11

0

5

10

15

20

25

30

35

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sau

sosi

os

me

dži

ago

s, %

31

18 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų vidutinei 1 augalo sausajai masei pilno žydėjimo

tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra

esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

2017 m. augalai kurie turėjo mažą masę, žydėjimo tarpsnyje sukaupė didesnį sausųjų

medžiagų kiekį. Vėliausiai (06 02) pasėti rapsai, kurių masė buvo mažiausia, sausųjų

medžiagų sukaupė daugiausiai palyginus su ankstyvesnėmis sėjomis, (19 pav.). Mažiausią

sausųjų medžiagų kiekį sukaupė augalai sėti balandžio 28 d., tačiau esmingai nesiskyrė nuo

sėtų balandžio mėn. 21 d. ir gegužės mėn. 12 d. ir 19 d. vėlinant sėją sausųjų medžiagų kiekis

augale didėjo.

19 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų augalų sausųjų medžiagų kiekiui pilno žydėjimo

tarpsniu. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b), skirtumai yra

esminiai (P ≤ 0,05), 2017 m.

10,26a

7,78bc 7,79bc 6,79c

7,86bc 8,51b

5,74d

3,58e

0

2

4

6

8

10

12

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Sau

soji

mas

ė g

Sėjos laikas

13,35bc 11,54c

18,04ab 15,73bc 16,18bc

17,32ab 19,29ab

21,31a

0

5

10

15

20

25

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Sau

sųjų

me

dži

agų

%

Sėjos laikas

32

3.2. Skirtingu laiku ir skirtingose žemės dirbimo technologijose sėtų rapsų pasėlio

tankumas, įtaka augalų vystymuisi ir žaladarių plitimui

Vasarinių rapsų augimui, vystymuisi, derliui bei derliaus struktūros elementų

formavimuisi didelę įtaką turi pasėlių tankumas. Vasarinių rapsų augalų skaičius ploto vienete

priklauso nuo jų morfologinių savybių, pasirinktos veislės ypatumų, agrometeorologinių

veiksnių, sėklos normos ir naudojamos technologijos (Al-Barzinjy et al.,1999; Velička, 2002;

Шпаар, 2002). Vienodas augalų pasiskirstymas ploto vienete yra būtina derlingumo

stabilumo sąlyga. Be to, tolygiai pasiskirstę rapsai yra mažiau jautrūs aplinkos stresui

(Diepenbrock, 2000).Vieni autoriai nurodo, kad vasarinių rapsų optimalus pasėlio tankumas

turėtų būti 100–150 vnt. m-2

(Шпаар, 1999), kiti tyrėjai teigia, kad 1 m-2

turėtų augti 200–250

augalų (Белик, 2001; Никифоров, 2004).

Remiantis ASU Bandymų stotyje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad žemės

ūkio augalus auginant minimaliai įdirbtoje ar neįdirbtoje dirvoje, ji ilgiau išlieka vėsesnė ir

drėgnesnė, pasėlių sudygimas ir dygimo energija kai kada mažesnė, tačiau pasėlių tankumas

dėl to nesumažėja (Bogužas ir kt., 2005). Greitas ir vienodas sėklų dygimas turi lemiamą

reikšmę augalų tolesniam vystymuisi, ir tai yra pagrindas geram derliui. Vasarinių rapsų

dygimo greitį ir vienodumą (dygimo energiją) galima įvertinti suskaičiavus pasirodžius daigus

trečią ir dešimtą dieną nuo dygimo pradžios (20 pav.).

2014 m. gilų arimą pakeitus supaprastintu žemės dirbimu rapsų daigų skaičius 3-ią

dieną nuo dygimo pradžios esmingai nepasikeitė, tačiau tiesiogiai pasėjus į neįdirbtą dirvą

nustatytas esmingai mažesnis (6,5 karto) rapsų daigų skaičius.

Iškritus krituliams, pasėlio sudygimas skaičiuojant 10-ą dieną nuo dygimo pradžios

nustatytas didesnis, negu 3-ą dieną. Pastebėta, kad taikant tiesioginę sėją rapsų daigų

skirtumas, lyginant su giliu arimu, buvo mažesnis, tačiau išliko esminis – sudygusių rapsų

buvo 3,4 karto mažiau. Gilų arimą pakeitus neariminiu žemės dirbimu, nustatytas taip

esmingai mažesnis vasarinių rapsų daigų kiekis (1,4–1,5 karto).

33

20 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų tankumui. 2014

m.; *- esminiai skirtumai 95,0 proc. tikimybės lygiui; **- esminiai skirtumai 99,0 proc.

tikimybės lygiui, ***- esminiai skirtumai 99,9 proc. tikimybės lygiui.

Rapsų pasėlio tankumas prieš derliaus nuėmimą nustatytas mažesnis visų variantų

laukeliuose, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir piktžolių konkurencijai

rapsų pasėlis retėja. Taip pat retėja ir dėl vidurrūšinės konkurencijos. Gilų arimą pakeitus

supaprastintu žemės dirbimu ir tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, rapsų pasėlio tankumas

nustatytas panašus ir svyravo 46,3–55,8 vnt. m-2

ribose.

21 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų hibridų

tankumui, 2015 m.; *- esminiai skirtumai 95,0 proc. tikimybės lygiui; **- esminiai skirtumai

99,0 proc. tikimybės lygiui, ***- esminiai skirtumai 99,9 proc. tikimybės lygiui.

2015 m. pasėjus vasarinių rapsų hibridus, 3-ą dygimo dieną didžiausias pasėlio

tankumas nustatytas giliai artuose laukeliuose ir siekė 92,2 vnt. m-2

(21 pav.). Supaprastinto

žemės dirbimo (sekliai artuose, giliai ir sekliai purentuose) laukeliuose vasarinių rapsų hibridų

pasėlio tankumas buvo panašus (svyravo nuo 75,4 iki 76,6 vnt. m-2

), tačiau 16,9–18,2 proc.

58

,8

48

,0

34

,1 5

6,0

9,1

*

87

,9

79

,8

63

,5*

57

,7**

25

,7**

* 55

,3

49

,5

46

,3

48

,5

53

,8

0

20

40

60

80

100

Gilusis arimas Seklusisarimas

Gilusispurenimas

Seklusispurenimas

Neįdirbtadirva

vnt. m-2

3-ą dygimo dieną 10-ą dygimo dieną Prieš derliaus nuėmimą

92,2

76

,6

75

,4

76

,6

49

,4**

*

11

8,8

10

3,6

10

1,0

84

,4**

48

,4**

*

55

,0

54

,5

56

,3

53

,0

41

*

0

20

40

60

80

100

120

140

Gilusis arimas Seklusis arimas Gilusispurenimas

Seklusispurenimas

Neįdirbta dirva

vnt. m-2

3-ą dygimo dieną 10-ą dygimo dieną Prieš derliaus nuėmimą

34

mažesnis nei giliai artuose. Tuo tarpu tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose augalų

kiekis buvo esmingai (1,9 karto) mažesnis. Nustatytas tiesinis stiprus (r = 0,868**)

koreliacinis ryšys tarp vasarinių rapsų hibridų sudygimo 3-ą dygimo dieną ir dirvos

temperatūros viršutiniame armens sluoksnyje.

10-tą dygimo dieną vasarinių rapsų hibridų pasėlio tankumas buvo didesnis nei 3-ą

dygimo dieną, tačiau skirtumai tarp skirtingų žemės paruošimo būdų išliko. Didžiausias

pasėlio tankumas nustatytas taip pat giliai artuose laukeliuose – 118,8 vnt. m-2

. Sekliai artuose

ir giliai purentuose laukeliuose rapsų buvo 12,8–15,0 proc. mažiau nei giliai artuose, tačiau

šie skirtumai nebuvo esminiai. Sekliai purentuose laukeliuose per savaitę (lyginant 3-ą ir 10-ą

dygimo dienas) augalų išdygo papildomai iki 7,8 vnt. m-2

, tačiau rapsų pasėlio tankumas buvo

esmingai mažesnis nei giliai artuose. Tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose augalų

kiekis išliko esmingai mažesnis. Nustatytas tiesinis labai stiprus (r = 0,977**) koreliacinis

ryšys tarp vasarinių rapsų hibridų sudygimo 10-ą dygimo dieną ir dirvos temperatūros

viršutiniame armens sluoksnyje.

Vasarinių rapsų hibridų pasėlio tankumas prieš derliaus nuėmimą nustatytas mažesnis

nei 10-ą dygimo dieną visuose laukeliuose. Giliai artuose ir supaprastintai dirbtuose

laukeliuose augalų kiekis buvo panašus, svyravo nuo 53,0 iki 56,3 vnt. m-2

. Tiesioginės sėjos į

neįdirbtą dirvą laukeliuose augalų kiekis nustatytas taip pat esmingai mažesnis, tačiau galima

pastebėti, kad mažiausiai pasėlis išretėjo būtent šiuose laukeliuose (augalų skaičius sumažėjo

15,3 proc. arba 1,2 karto). Giliai artuose augalų skaičius sumažėjo 2,2, sekliai artuose – 1,9,

giliai purentuose – 1,8, o sekliai purentuose – 1,6 karto. Viena išretėjimo priežasčių yra

konkurencija su piktžolėmis dėl tų pačių vegetacijos veiksnių, ir dėl pačių rapsų vidurrūšinės

konkurencijos.

Atlikus šiuos tyrimus galima teigti, kad tiek rapsai, tiek jų hibridai į pasikeitusias

sąlygas reaguoja panašiai.

2015 m. sėjos laikas turėjo esminės įtakos pasėlio tankumui (22 pav.). pavasario

meteorologinės sąlygos nebuvo palankios augalų dygimui. Balandžio 15 d. pasėti vasariniai

rapsai, dėl sausros dygo lėtai. Tačiau esmingai mažiau, vidutiniškai 28,01 proc. rapsų sudygo

tik juos pasėjus gegužės pradžioje (05 05) (12 pav.). Kiti sėjos terminai esminių skirtumų

rapsų sudygimui neturėjo.

35

22 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų sudygimui, 2015 m.

2016 m. geriausiai rapsų pasėlis susiformavo juos pasėjus vėliausiai, gegužės 25 d.,

vidutiniškai 61,4 proc. augalų skaičius buvo didesnis, negu anksčiau sėtuose pasėliuose.

Įtakos galėjo turėti šilti ir drėgni orai – rapsai dygo labai sparčiai ir vienodai. Pasėjus rapsus

balandžio pabaigoje (04 30), jų tankumas buvo pats mažiausias – vos 7,2 augalai m-2

,

vidutiniškai 6,0 kartus mažiau nei kitu laiku pasėjus (23 pav.). Mažai rapsų sudygo juos

pasėjus balandžio 20 d. ir 25 d. Minėtu laikotarpiu kryžmažiedinių spragių aktyvumas buvo

pats didžiausias, jos galėjo sunaikinti bedygstančius rapsus. Skirtingas sėklos guoliavietės

paruošimas vasarinių rapsų tankumui esminės įtakos neturėjo, tačiau tankesni augalai 11,5

proc. buvo pasėti į ražieną. Skirtingai dirbtoje dirvoje vasariniai rapsai buvo sėti balandžio 27

d., o kritulių kiekis iškritęs III dešimtadienį (prieš sėją ir po sėjos buvo tik 11,5 mm), todėl

geriau rapsai dygo supaprastintai dirbtoje dirvoje.

23 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų pasėlio tankumui,

2016 m. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai esminiai

(P≤0,05).

Nustatytas stiprus tiesinis statistiškai patikimas priklausomumas tarp vidutinės paros

oro temperatūros 10 dienų laikotarpiu iki sėjos ir pasėlio tankumo: y=-0,319+4,27x; r=0,74;

P≤0,05. Tarp vidutinės paros oro temperatūros 3 dienų laikotarpiu iki sėjos ir pasėlio

49,2bc 45,0c

28,2d 19,8d

7,2e

40,0c

56,0b 48,8bc

68,8a

59,0 65,8

01020304050607080

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas Žemės dirbimas

36

tankumo: y=1,29+3,79x; r=0,82; P≤0,05. Stiprus kreivinis priklausomumas nustatytas tarp

kritulių sumos 10 dienų laikotarpiu iki sėjos ir pasėlio tankumo y= 68,21-4,905x+ 0,137x2,

r=0,77; P≤0,05.

2017 m. anksti sėtame rapsų pasėlyje (04 21 ir 28), įvertinus augalų skaičių ploto

vienete po 3 dienų po sudygimo buvo vidutiniškai 2,5 karto esmingai mažesnis palyginus su

vėlyvesnėmis sėjomis(24 pav.). Prastam rapsų dygimui įtakos turėjo vėlyvas šaltas pavasaris

ir nepalankios meteorologinės sąlygos, gausūs krituliai. Balandžio mėn. 1,3 oC paros oro

temperatūra buvo mažesnė už daugiametę vidutinę, o kritulių iškrito 32,4 mm daugiau.

Gegužės mėnuo buvo sausas, kritulių iškrito beveik 6 kartus mažiau nei įprasta, tačiau rapsai

dygo gerai dirvoje drėgmės užteko. Sėjant rapsus nuo gegužės mėn. 5 d. iki birželio mėn. 9 d.

augalų tankumas svyravo nuo 74,8 vnt. m-2

iki 89,0 vnt. m-2

ir esmingai nesiskyrė.

Įvertinus augalų tankumą po 7 dienų augalų skaičius ploto vienete didėjo nuo 2 proc.

iki 20,6 proc., tačiau išliko ta pati tendencija – mažiausiai augalų buvo anksčiausiai sėtuose

pasėliuose. Sėjant vasarinius rapsus nuo gegužės mėn. 5d. iki birželio mėn. 9 d. jų tankumas

esmingai didėjo 2,3 karto palyginus su sėtais balandžio mėn. Pasėjus vėliausiu terminu rapsai

dygo silpniau tačiau esmingai skyrėsi tik su sėtais gegužės 5 d ir 26 d. atitinkamai 15,6 proc.

ir 13,0 proc.

Vasrinių rapsų tankumas 7 d. po sudygimo statistiškai patikimai priklausė nuo nuo

temperatūrų sumos iki rapsų sėjos 3 d. ir 10 d. laikotarpio. Nustatyti vidutinio stiprumo

tiesiniai korialiaciniai priklausomumai: y = -1,695+0,154x; R = 0,71; P≤0,05 ir y = -

16,776+1,541; R = 0,71; P≤0,05 Didėjant temperatūrų sumai iki vasarinių rapsų sėjos augalų

sudygimas taip pat gerėjo, tačiau tarp rapsų tankumo po sudygimo 3 dienos tokio ryšio

nebuvo nustatyta.

24 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų pasėlio tankumui po 3 dienų ir po 7 dienų po

sudygimo. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai

esminiai (P≤0,05), 2017 m.

36

,6b

28

,2b

89

,0a

82

,6a

82

,6a

83

,8a

80

,2a

74

,8a

39

,4c

34

,0c

91

,5a

87

,6ab

84

,2ab

88

,8a

83

,2ab

77

,2b

0

20

40

60

80

100

120

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas Sudygimas po 3 d. Sudygimas po 7 d.

37

Vasarinių rapsų tankumas prieš derliaus nuėmimą didžiausias buvo juos sėjant nuo

gegužės mėn. 5 d iki birželio 9 d. ir iš esmės nesiskyrė. Ankstyvų sėjų rapsų tankumas buvo

esmingai vidutiniškai 39,3 proc. mažesnis palyginus su vėliau sėtų pasėlių tankumu (25 pav.).

25 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų pasėlio tankumui prieš derliaus nuėmimą. Pastaba: tarp

variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai esminiai (P≤0,05), 2017 m.

Piktžolės – natūralūs dirbamų žemių augalų bendrijų (agrofitocenozių) komponentai

(Debeljak et al., 2008). Žemės ūkio augalų pajėgumas stelbti piktžoles yra nevienodas, didele

dalimi priklauso nuo augalų biologinių savybių, veislės, suformuoto pasėlio tankumo,

priešsėlio (Böner, 1995, Hamzei et al., 2007; Bullied et al., 2006; Valantin-Morison,

Meynard, 2008). Didelę įtaką turi konkretaus laikotarpio meteorologinės sąlygos,

dominuojančios piktžolės ir jų plitimo intensyvumas (Seem et al., 2003). Pasėti rapsai,

pirmaisiais vystymosi tarpsniais auga lėtai, todėl yra jautrūs piktžolių stelbimui.

Piktžolės ūkininkams kasmet padaro milijardus dolerių kainuojančių pasėlių nuostolių,

ne tik pasėlių kontrolės atžvilgiu bet ir derliaus sąskaita, nors ir yra natūralūs dirbamų žemių

augalų bendrijų (agrofitocenozių) komponentai (Debeljak et al., 2008). Piktžolės taip pat

pasitarnauja kaip augalų ligų ir vabzdžių kenkėjų šeimininkai. Piktžolių nuostoliai žemės ūkio

gamybos aplinkoje apima pasėlių derliaus sumažėjimą, mažesnę pasėlių kokybę, padidėjusius

drėkinimo kaštus, padidėjusias derliaus nuėmimo sąnaudas, maisto medžiagų mažėjimą ir

pasėlių nuostolius, padarytus vabzdžių ir ligų (Feng, Brinker, 2014).

Rapsai priskiriami prie augalų, kurie mažina dirvų piktžolėtumą, tačiau jų stelbiamoji

galia mažesnė nei javų (Velička, 2002 ). Pradiniais augimo tarpsniais rapsai auga lėtai ir yra

ypač jautrūs piktžolių stelbimui. Nustatyta, kad piktžolių ir žemės ūkio augalų konkurencija

pasėlyje priklauso nuo piktžolių ir žemės ūkio augalų sudygimo laiko (Conley et al., 2003),

piktžolių dydžio palyginti su žemės ūkio augalų dydžiu (Lutman et al., 2000).

65,2c 55,0c

103,5a

89,0b 101,0ab 101,0ab 98,0ab 102,0a

0

20

40

60

80

100

120

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas

38

Apibendrinus rezultatus gautus 2014 m. ASU bandymų stotyje paaiškėjo, kad

supaprastintas žemės dirbimas ir tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą neturėjo esminės įtakos

piktžolių kiekiui pavasarį (26 pav.). Tačiau galima pastebėti piktžolių didėjimo tendenciją

sekliai purentoje dirvoje. Šiuose laukeliuose piktžolių kiekis buvo didžiausias ir siekė

218,7 vnt. m-2

. Mažiausiai piktžolių buvo tiesioginės sėjos laukeliuose – 154,1 vnt. m-2

, t. y.

24,1 proc. mažiau nei giliai artuose. Pasėlyje vyravo trumpaamžėms piktžolės, todėl jų kiekio

kitimo, priklausomai nuo skirtingo žemės dirbimo, tendencijos buvo panašios.

26 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų pasėlio

piktžolėtumui 2–4 lapelių tarpsnyje, 2014 m., GA – gilus arimas, SA – seklus arimas, GP –

gilus purenimas, SP – seklus purenimas, TS – tiesioginė sėja; P>0,050

Daugiamečių piktžolių sudygo daugiau taikant tiesioginę sėją į neįdirbtą dirvą. Čia jų

rasta 2,4 karto daugiau, lyginant su giliu arimu. Tačiau reikia paminėti, kad pasėlį laiku

nupurškus herbicidais jos žūsta ir tokiu atveju pasėlių piktžolėtumas būna mažesnis.

2015 m. pasėjus vasarinių rapsų hibridus į skirtingai iš rudens paruoštą dirvą, rapsų 2–

4 lapelių tarpsnyje piktžolių kiekio kitimas buvo kitoks nei ankstesniais metais. Mažiausias

piktžolių daigų kiekis buvo sekliai purentuose laukeliuose – 60,8 vnt. m-2

, iš kurių didžiausią

dalį (99,2 proc.) sudarė trumpaamžės piktžolės (27 pav.). Kiek daugiau piktžolių sudygo giliai

purentuose ir giliai bei sekliai artuose laukeliuose, tačiau esminių skirtumų tarp šių variantų

nenustatyta. Didžiausias piktžolėtumas (273,3 vnt. m-2

) nustatytas tiesioginės sėjos į neįdirbtą

dirvą laukeliuose. Čia piktžolių buvo 2,9–4,5 karto daugiau nei kitų variantų laukeliuose,

kuriuose pavasarį atliktas priešsėjinis žemės dirbimas.

193,4 177,5 165,9210,8

130,8

23,3

7,9

8,39,6

6,7

0

50

100

150

200

250

GA SA GP SP TS

vnt. m-2

Trumpaamžės Daugiametės

39

27 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų hibridų pasėlio

piktžolėtumui 2–4 lapelių tarpsnyje, 2015 m., GA – gilus arimas, SA – seklus arimas, GP –

gilus purenimas, SP – seklus purenimas, ND – tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; P>0,050

Pagrindinė piktžolių plitimo priežastis yra tai, kad nedirbant pavasarį žemės susidaro

palankios sąlygos žieminių piktžolių plitimui. Jos tiesiog nėra sunaikinamos pavasariniu

žemės dirbimu.

2015 m. didžiausias piktžolių daigų skaičius vasarinių rapsų pasėlyje nustatytas,

suvėlinus sėją iki gegužės 10 d., tačiau iš esmės nesiskyrė nuo sėtų 5 dienomis vėliau, bei

pirmų sėjų rapsais sėtais balandžio 15 d. ir 20 d. (28 pav.). Esmingai mažiausias piktžolių

daigų skaičius rastas rapsų pasėlyje, kuris sėtas gegužės 5 d., bet esmingai nesiskyrė nuo sėtų

balandžio 25, 30 d. ir gegužės 20 d. Piktžolių sudygimui didelę įtaką turi meteorologinės

sąlygos.

28 pav. Sėjos laiko įtaka piktžolių daigų skaičiui vasarinių rapsų pasėlyje, 2015 m.

2016 m. pasėjus vasarinius rapsus balandžio 20 d. Ir 25 d. piktžolių daigų skaičius

buvo esmingai vidutiniškai 52,1 proc, didesnis palyginti su sėtais tiek anksčiau tiek ir vėliau

80,5 89,2 74,1 60,4

267,9*** 1,7 4,6

3,3 0,4

5,4

0

50

100

150

200

250

300

350

GA SA GP SP ND

vnt. m-2

Trumpaamžės piktžolės Daugiametės piktžolės

40

(29 pav.). Minėtu laikotarpiu pasėtų vasarinių rapsų dygimas sutapo su piktžolių dygimu.

Ankstyvų (04 10, 15) sėjų rapsų pasėliuose piktžolių daigų rasta, vidutiniškai 41,2 proc.

mažiau palyginti su vėlyvesnėmis sėjomis. Balandžio mėn. pradžioje vyravę sausi ir vėsūs

orai stabdė piktžolių dygimą, tačiau pasėjus rapsus į ražieną jų piktžolių daigų buvo 43,3

proc. daugiau palyginus su sėja į iš rudens suartą dirvą.

29 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka piktžolių daigų skaičiui,

vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...),

skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

2017 m. skirtingu laiku sėtuose vasarinių rapsų pasėliuose rasta 14 piktžolių rūšių

kurios priklausė 13 šeimų: astrinių (Asteraceae), asiūklinių (Equisetaceae), balandinių

(Chenopodiaceae), bastutinių (Brassicaceae), bervidinių (Scrophulariaceae), gyslotinių

(Plantaginaceae), gvazdikinių (Caryophyllaceae), miglinių (Poaceae), našlaitinių

(Violaceae), notrelinių (Lamiaceae), rūgtinių (Polygonaceae), raudinių (Rubiaceae),

vėdryninių (Ranunkulaceae). K. Hanzlik ir B. Gerowitt (2011) teigia, kad piktžolių rūšinę

sudėtį rapsų pasėliuose nulemia rapsų priešsėlis, žemės dirbimo intensyvumas ir dirvožemio

savybės. Didžiausias piktžolių daigų rūšių gausumas buvo pasėlyje sėtame gegužės mėn. 5 d.

( pav.). Piktžolės vegetacijos metu dygsta nevienodu intensyvumu. Paprastai, dirvoje esančios

piktžolių sėklos pradeda dygti dar prieš kultūrinių augalų vegetacijos pradžią ir dygsta iki pat

dirvos užšalimo, todėl piktžolių daigų pasėlyje galima rasti bet kuriame žemės ūkio augalų

augimo tarpsnyje (Hakansson, 2003). Didelę įtaką piktžolių išplitimui turi konkretaus

laikotarpio meteorologinės sąlygos, dominuojančios piktžolės ir jų plitimo intensyvumas

(Seem et al., 2003).

2017 m. vėlyvas ir šaltas pavasaris stabdė piktžolių dygimą, balandžio mėn. sėtuose

rapsų pasėliuose. Gegužės mėn. 5 d. sėtų rapsų pasėlyje piktžolių daigų buvo esmingai

2,96f 2,71g 6,34a 6,38a 5,21c 5,63b 3,61c 5,11c 4,04d

33,5

48,0

0

10

20

30

40

50

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas Žemės dirbimas

41

daugiausia palyginus su sėtais anksčiau vidutiniškai 3,6 karto, o vėliau pasėjus – vidutiniškai

3,9 karto (30 pav.). Gausiai piktžolės dygo gegužės mėn. 12 ir 19 d. sėtuose pasėliuose,

palyginus su vėliau sėtais pasėliais esmingai vidutiniškai 5,1 karto. Mažiausias piktžolių

daigų skaičius buvo birželio mėn. sėtuose rapsų pasėliuose. Žemės ūkio augalų pajėgumas

stelbti piktžoles yra nevienodas, didele dalimi priklauso nuo augalų biologinių savybių,

veislės, suformuoto pasėlio tankumo, priešsėlio (Hamzei et al., 2007; Bullied et al., 2006;

Valantin-Morison, Meynard, 2008). Vasariniai rapsai, pirmaisiais vystymosi tarpsniais auga

lėtai, todėl yra jautrūs piktžolių stelbimui. Mūsų eksperimente gegužės mėn. 05 d. piktžolių

daigų skaičius buvo pats didžiausias, tačiau ir rapsai šiame pasėlyje dygo geriausiai. Įtakos

turėjo pakilus oro temperatūra virs 10 oC (vidutinė I dekados 16,8

oC) ir pakankamas drėgmės

kiekis dirvoje, tačiau tiesioginių priklausomumų nebuvo nustatyta. R. Romaneckienė (2008)

su bendraautoriais taip pat nustatė, kad didžiausias piktžolių dygimas vasarinių miežių

pasėlyje buvo vegetacijos pradžioje, kai yra palankiausios sąlygos piktžolėms dygti, ir siekė

65,3-65,1%.

30 pav. Sėjos laiko įtaka piktžolių daigų skaičiui, vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp

variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...), skirtumai esminiai (P≤0,05), 2017 m.

2016 m. įvertinus piktžolėtumą prieš derliaus nuėmimą nustatyta, kad daugiausiai

piktžolių rasta balandžio 20 d. ir 30 d. sėjos rapsų pasėliuose (31 pav.). Minėtuose pasėliuose

piktžolių skaičius esmingai vidutiniškai 2,8 karto buvo didesnis palyginti su kitais pasėliais.

Vėliausiai sėtame rapsų pasėlyje piktžolių skaičius prieš derliaus nuėmimą buvo esmingai

vidutiniškai 2,4 karto mažesnis palyginti su anksčiau sėtais pasėliais. Skirtingas dirvos

paruošimas rapsų sėjai neturėjo esminės įtakos piktžolių skaičiui, tačiau artoje dirvoje jų buvo

24,0c

40,5bc

115,5a

63,0b 54,5b

20,5c 12,5c

1,5d 0

20

40

60

80

100

120

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas

42

15,3 proc. mažiau negu sėjant tiesiogiai į ražieną. Mokslininkų atliktais tyrimais įrodyta, kad

tiesioginė sėja skatina piktžolių plitimą ypač daugiamečių (Maikštėnienė,1998; Pranaitis,

1999; Tørresen, Skuterud,Wesenthb, 1999; Stancevičius, A. ir kt., 2002; Tørresen, Skuterud,

2002; Mass, Verdu, 2003 Tørresen, Skuterud, Tandsaether et al., 2003).

31 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka piktžolių skaičiui vasarinių rapsų

pasėlyje prieš derliaus nuėmimą. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide

(a, b,...), skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

2016 m. didelę sausųjų medžiagų masę piktžolės iki derliaus nuėmimo užaugino

pasėliuose kurie buvo sėjami nuo balandžio 20 d. iki 30 d. (32 pav.). Šiuose pasėliuose

piktžolių sausoji masė buvo vidutiniškai 5,5 karto didesnė palyginus su ankščiau ir vėliau

sėtais rapsais. Labai maža (14,7 karto mažesnė) piktžolių sausoji masė buvo anksčiausios

sėjos (04 10, 15) pasėliuose ir pasėjus vėliausiais terminais (05 20, 25), palyginus su

optimaliu rapsų sėjos laiku. Taikant bearimę žemės dirbimo technologiją, piktžolių sausoji

masė buvo 52,3 proc. didesnė nei sėjant į iš rudens suartą dirvą. Kuo ankščiau pasėti rapsai ir

suformuotas tankesnis pasėlis, tuo augalų konkurencinis pajėgumas su piktžolėmis buvo

didesnis (Bulied et al., 2006). Mūsų atliktame eksperimente tankiausi, anksti (04 10, 15)

pasėti rapsai buvo mažai piktžolėti, o piktžolių sausųjų medžiagų masė vidutiniškai esmingai

net 18,2 karto buvo mažesnė palyginti su vėliau (04 20,25,30,05 05, 05 10) sėtais mažo

tankumo pasėliais. Vėlyvų sėjų rapsų pasėlių piktžolių sausųjų medžiagų masė 12,2 karto

buvo mažesnė nei sėtų optimaliu laiku nuo balandžio 20 iki gegužės 10 d.

9,3bc 6,3c

22,9a

11,2bc

25,0a

15,0b

5,4cd 7,5cd

5,4d

13,8 16,3

0

10

20

30

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas Žemės dirbimas

43

32 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka piktžolių sausajai masei vasarinių

rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia

raide (a, b,...) skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

C. Mohler (2001) nurodo, kad žemės ūkio augalų sugebėjimą konkuruoti su

piktžolėmis lemia auginimo technologiniai parametrai ir vienas iš jų sėjos laikas. 2017 m.

mūsų eksperimente mažiau piktžolės dygo ankstyvos sėjos pasėliuose, nes buvo nepalankios

meteorologinės sąlygos ir suvėlinus sėją nuo gegužės 19 d. iki birželio 9 d. Panašūs piktžolių

skaičiaus rezultatai išliko ir prieš derliaus nuėmimą. Intensyviai piktžolės dygo gegužės mėn.

5 d. ir 12 d. sėtuose vasarinių rapsų pasėliuose ir prieš derliaus nuėmimą jų skaičius šiuose

pasėliuose buvo vidutiniškai 2,4 karto didesnis negu ankstyvesnės sėjos pasėliuose ir 6,5 karto

palyginus su vėliau sėtais (33 pav.).

33 pav. Sėjos laiko įtaka piktžolių skaičiui, vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą,

2017 m. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...), skirtumai

esminiai (P≤0,05),

2017 m. didžiausia piktžolių masė buvo juos sėjant nuo balandžio mėn. 21 d. iki

gegužės mėn. 12 d. (34 pav.) Vėlinant sėją nuo gegužės 19 d. iki birželio mėn. 9 d. piktžolių

12,0cd 1,5d

144,4a

179,9a

156,1a

89,7b

51,5c

14,7cd 5,6cd

80,5

122,6

0

40

80

120

160

200

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sau

soji

mas

ė, g

m-2

Sėjos laikas Žemės dirbimas

14,0 bc

19,5b

39,5a 42,0a

12,0bc

6,5cd 3,5d 4,0d

0

10

20

30

40

50

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas

44

sausoji masė esmingai vidutiniškai 22,7 karto buvo mažesnė. Nustatytas vidutinio stiprumo

tiesioginis neigiamas koreliacinis ryšys tarp piktžolių sausosios masės ir pasėlio tankumo

prieš derliaus nuėmimą: y = 385,77–3,38x; R=-0,72; P≤0,05. Vėlinant sėjos laiką piktžolių

masė mažėjo, o pasėlio tankumas didėjo. Tankesniuose pasėliuose piktžolės stelbiamos

labiau. Ekonominė piktžolių žalingumo riba tokiuose pasėliuose yra aukštesnė, o derliaus

nuostoliai dėl piktžolėtumo – mažesni (Stougaard, Xue, 2005).

34 pav. Sėjos laiko įtaka piktžolių masei, vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus

nuėmimą. 2017 m. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...),

skirtumai esminiai (P≤0,05).

Supaprastinus žemės dirbimą daugėja ne tik trumpaamžių ir daugiamečių piktžolių

kiekis, bet ir jų rūšių skaičius (Streit ir kt, 2001). 2014 m. remiantis gautais tyrimų

duomenimis galima teigti, kad vasarinių rapsų pasėlyje rasta 22 piktžolių rūšys, tačiau vyravo

tik 9 rūšys, kitų piktžolių rūšių pasitaikė tik pavieniai vienetai.

Tiek giliai artuose laukeliuose, tiek supaprastinto žemės dirbimo laukeliuose iš

trumpaamžių piktžolių vyravo baltoji balanda, o iš daugiamečių – dirvinė pienė (1 lentelė).

Tiesiogiai pasėjus į neįdirbtą dirvą baltosios balandos rasta 2,9 karto mažiau, negu giliai

artuose laukeliuose. Taikant gilų purenimą ir tiesioginę sėją į neįdirbtą dirvą negausiai dygo

paprastoji rietmenė, dirvinė našlaitė ir dirvinė usnis. Dirvinė pienė prasčiau atžėlė tiek sekliai,

tiek giliai purentuose laukeliuose.

228,4a

137,1b 111,7b

159,0b

14,7c 11,7c 1,22c 0,34c 0

50

100

150

200

250

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Vn

t. m

-2

Sėjos laikas

45

1 lentelė. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vyraujančių piktžolių rūšinei

sudėčiai vasarinių rapsų 2–4 lapelių tarpsnyje, 2014 m.

Žemės

dirbimo

variantai

Trumpaamžės piktžolės Daugiametės

piktžolės

Bal

toji

bal

anda

Gar

stukas

Tru

mpam

akšt

is

rūgti

s

Pap

rast

oji

rie

tmen

ė

Vij

okli

nis

pel

ėvir

kšt

is

Dir

vin

ė n

ašla

itė

Vie

nam

etė

mig

lė

Dir

vin

ė usn

is

Dir

vin

ė pie

nė

Gilusis

arimas 57,1 12,5 59,2 16,3 21,3 2,1 25 5,4 2,5

Seklusis

arimas 73,8 19,6 31,7 10,0 14,6 2,1 15,0 1,3 3,7

Gilusis

purenimas 44,6 13,3 64,6 12,9 10,0 0 15,0 1,3 0,4

Seklusis

purenimas 65,4 16,3 39,6 13,6 10,4 3,3 12,9 1,3 0,4

Neįdirbta

dirva 19,6 14,6 48,3 6,7 9,2 7,1 12,1 0 10,0

Taikant tiesioginę sėją vyravo ir gausiai dygo tokios piktžolės kaip trumpamakštis

rūgtis (48,3 vnt. m-2

), baltoji balanda (19,6 vnt. m-2

), paprastoji rietmenė (16 vnt. m-2

),

garstukas (14,6 vnt. m-2

), trikertė žvaginė (12,1 vnt. m-2

), vienametė miglė (12,1 vnt. m-2

).

2015 m. vasarinių rapsų hibridų pasėlyje rastos 25-ios piktžolių rūšys (19-a –

trumpaamžių ir 6-ios – daugiametės), tačiau vyravo tik 7-ios trumpaamžių piktžolių rūšys (2

lentelė). Kitų rūšių pasitaikė mažiau arba buvo tik pavieniai vienetai.

Gilų arimą pakeitus supaprastintu žemės dirbimu ir tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą,

nenustatyta esminių baltosios balandos, dirvinio garstuko, trumpamakščio rūgčio,

paprastosios rietmenės, bekvapio šunramunio ir vienametės miglės kiekio pasikeitimų. Tačiau

nustatytas esmingai didesnis dirvinės smilguolės kiekis tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą

laukeliuose, lyginant tiek su giliai artais, tiek ir su supaprastintai dirbtais laukeliais. Dirvinė

smilguolė tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose sudarė 64,6 proc. visų piktžolių daigų

kiekio.

46

2 lentelė. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vyraujančių piktžolių rūšinei

sudėčiai vasarinių rapsų hibridų 2–4 lapelių tarpsnyje, 2015 m.

Žemės dirbimo

variantai

Vyraujančios trumpaamžės piktžolės

Bal

toji

bal

anda

Gar

stukas

Tru

mpam

akšt

is

rūgti

s

Pap

rast

oji

rie

tmen

ė

Vij

okli

nis

pel

ėvir

kšt

is

Vie

nam

etė

mig

lė

Dir

vin

ė sm

ilguolė

Gilusis arimas 11,2 10,4 22,9 9,2 5,0 5,0 0,9

Seklusis arimas 11,3 17,1 19,6 11,3 7,1 5,4 0,4

Gilusis purenimas 15,8 8,7 15,8 5,0 7,9 5,0 0,0

Seklusis

purenimas 9,6 12,9 14,2 10,0 3,4 0,4 1,7

Neįdirbta dirva 11,2 14,2 27,1 10,8 7,9 6,7 176,6***

2015 m. vasarinių rapsų pasėliuose, po sėjos, trumpaamžių piktžolių daigų rasta 14

rūšių, jie priklausė 9 šeimoms: astrinių (Asteraceae), balandinių (Chenopodiaceae), bastutinių

(Brassicaceae) bervidinių (Scrophulariaceae), miglinių (Poaceae), notrelinių (Lamiaceae),

našlaitinių (Violaceae), raudinių (Rubiaceae) rūgtinių (Polygonaceae), pupinių (Fabaceae) (3

lentelė). Kai kurių trumpaamžių piktžolių daigų rasta beveik visuose pasėliuose – pvz.,

dirvinė našlaitė, baltoji balanda. Daugiametės piktžolės rapsų pasėliuose nebuvo labai išplitę,

rasta tik dvi rūšys paprastasis varputis ir dirvinė usnis. Daugiausiai piktžolių rūšių nustatyta

anksčiausiai (04 15) sėtame pasėlyje ir sėtame gegužės 10 d.

3 lentelė. Sėjos laiko įtaka piktžolių daigų skaičiui vasarinių rapsų pasėlyje, 2015 m.

Piktžolių rūšys

Sėjos laikas

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

Trumpaaamžės piktžolės

1. Apyninė liucerna

Medicago lupulina L.

- - - - - 0,5 1,5 -

2. Baltoji balanda

Chenopodium album L.

3,5 2,0 0,5 1,0 - 9,5 8,0 6,0

3. Dirvinė čiužutė

Thlaspi arvense L.

0,5 - 0,5 1,5 0,5 0,5 - -

47

4. Dirvinė našlaitė

Viola arvensis Murray

22,7 24,0 11,5 2,5 3,5 29,0 6,5 0,5

5. Dirvinė veronika

Veronica arvensis L.

- - - - - - 1,0 -

6. Dirvinis garstukas

Sinapis arvensis L.

1,0 - 1,0 1,0 - - - -

7. Kibusis lipikas

Galium aparine L.

0,5 - - - - - - -

8. Paprastoji takažolė

Polygonum aviculare L.

- - - - 0,5 1,0 - -

9. Raudonžiedė notrelė

Lamium purpureum L.

1,0 - - - - 0,5 - -

10. Smalkinis tvertikas

Erysimum cheiranthoides

L.

- - - - - 0,5 - -

11. Trikertė žvaginė Capsella bursa-pastoris

(L.) Medik.

0,5 - - - - 2,0 0,5 -

12. Trumpamakštis rūgtis

Persicaria lapathifolia

(L.) Gray

1,0 0,5 0,5 - - 0,5 1,5 1,0

23. Vijoklinis pelėvirkštis Fallopia convolvulus (L.)

À. Lőve

0,5 1,2 - - - 0,5 -

Daugiametės piktžolės

13. Dirvinė usnis

Circum arvensis L.

- - - - - - 0,5 -

14. Paprastasis varputis

Elytrigia repens (L.)

Nevski

- - - - - - 0,5 -

2015 metais lauko eksperimente vasarinių rapsų pasėliuose rasta 13 trumpaamžių ir 3

daugiamečių piktžolių rūšys (4 lentelė). Labiausiai paplitusi piktžolių rūšis buvo baltoji

balanda, rasta visų sėjos laikų pasėliuose. Dirvinė našlaitė rasta visų sėjų, išskyrus

vėlyviausią, laukeliuose, o trumpamakštis rūgtis nebuvo rastas tik antrosios sėjos laukeliuose.

Daugiausia trumpaamžių piktžolių rasta vasarinius rapsus pasėjus balandžio 15 d., o

didžiausia piktžolių masė buvo pasėjus vasarinius rapsus gegužės 15 ir 20 dienomis. Panašūs

duomenys gauti ir vertinant visų piktžolių skaičių ir masę. Gegužės viduryje-birželio viduryje

yra akyviausio piktžolių dygimo laikotarpis (Špokienė, Povilionienė, 2003), tačiau po sėjos

nupurškus vasarinius rapsus herbicidu piktžolių dygimas vėlyviausių sėjų pasėliuose nebuvo

intensyvus. Vėliausiai pasėti rapsai augo blogiau, todėl piktžolių sausųjų medžiagų masė

šiuose laukeliuose nustatyta didžiausia. Vėlinant rapsų sėją iki gegužės 5 d., piktžolių skaičius

pasėlyje prieš derliaus nuėmimą mažėjo, o sėjant gegužės 10-20 d. jis buvo panašus – 14,0-

48

15,5 vnt. m-2

. Mažiausia piktžolių sausųjų medžiagų masė gauta pasėjus vasarinius rapsus

gegužės 25 d., o toliau vėlinant sėją didėjo.

4 lentelė. Piktžolių skaičius ir sausųjų medžiagų masė skirtingu laiku sėtų vasarinių rapsų

pasėlyje prieš derliaus nuėmimą, 2015 m.

Piktžolių rūšys 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2 vnt. m-2

g m-2

Trumpaamžės piktžolės

1. Baltoji balanda

Chenopodium album L.

9,5 3,0 2,5 4,5 1,5 9,0 12,5 12,0

5,28 6,40 7,32 7,50 20,09 138,0 240,44 231,72

2. Bekvapis šunramunis

Tripleurospermum perforatum

(Merat) M. Lainz

- 0,5 - - - - 1,0 -

- 0,100 - - - - 6,015 -

3. Dirvinė čiužutė

Thlaspi arvense L.

- - - 0,5 - - - -

- - - 2,365 - - - -

4. Dirvinė našlaitė

Viola arvensis Murray

29,5 28,0 15,5 1,5 2,5 2,0 1,0 -

2,665 2,425 1,375 0,245 0,25 0,24 0,27 -

5. Dirvinis garstukas

Sinapis arvensis L.

- - - 1,0 - - - -

- - - 9,195 - - - -

6. Juodoji kiauliauogė

Solanom nigrum L.

- - - - 0,5 - 0,5 -

- - - - 0,035 - 0,185 -

7. Raudonžiedė notrelė

Lamium purpureu L.

- - - 0,5 - - - -

- - - 0,010 - - - -

8. Smalkinis tvertikas

Erysimum cheiranthoides L.

0,5 - - - - - - -

0,390 - - - - - - -

9. Paprastoji rietmenė

Echinochloa crus-galli (L.) P.

Beauv.

- - - - - - - 1,0

- - - - - - - 4,320

10. Trikertė žvaginė

Capsella bursa-pastoris (L.)

Medik.

- - - - - 0,5 - -

- - - - - 0,095 - -

11. Trumpamakštis rūgtis

Persicaria lapathifolia (L.)

Gray

3,0 - 0,5 0,5 0,5 2,0 0,5 0,5

1,995 - 0,085 2,500 0,280 4,440 3,995 3,710

12. Vijoklinis pelėvirkštis

Fallopia convolvulus (L.) A.

Löve

0,5 3,5 0,5 - 0,5 0,5 - -

0,010 1,315 0,115 - 0,170 0,475 - -

13. Paprastoji takažolė

Polygonum aviculare L.

0,5 0,5 - 0,5 0,5 0,5 - -

1,445 1,130 - 2,130 22,330 8,715 - -

Viso: 43,5 35,5 19,0 9,0 6,0 14,5 15,5 13,5

11,790 11,370 8,900 23,95 43,160 152,0 250,90 239,745

Daugiametės piktžolės

14. Dirvinė pienė

Sonchus arvensis L. subsp.

- - - 1,0 - - - -

- - - 0,070 - - - -

15. Paprastoji kiaulpienė

Taraxacum officinale F. H.

Wigg

- - - 0,5 3,0 - - -

- - - 0,005 0,455 - - -

16. Baltasis dobilas

Trfolium repens L.

- - - - - - - 0,5

- - - - - - - 1,590

Viso: - - - 1,5 3,0 - - 0,5

- - - 0,076 0,455 - - 1,590

Iš viso: 43,5 35,5 19,0 10,5 9,0 14,5 15,5 14,0

11,790 11,370 8,900 24,025 43,615 152,0 250,9 241,335

49

Daugiamečių piktžolių rasta tik pasėliuose, sėtuose balandžio 30 ir gegužės 5 d.

Baltasis dobilas rastas vėliausios sėjos vasarinių rapsų laukeliuose, ir šiuo atveju, kaip

augalas, išdygęs ten, kur nėra pageidaujamas, gali būti priskiriamas piktžolėms.

2015 m. vėlinant sėją iki gegužės 30 d. piktžolių skaičius mažėjo. Sėjant vasarinius

rapsus balandžio 30 d. ir vėliau, piktžolių sausųjų medžiagų masė didėjo ir turėjo esminės

įtakos rapsų sėklų derlingumui.

2015 m. atlikus koreliacinę-regresinę analizę nustatytas stiprus statistiškai patikimas

koreliacinis priklausomumas tarp piktžolių sausųjų medžiagų masės ir vasarinių rapsų sėklų

derlingumo: y=1,7432-0,00531x; r=–0,84, P<0,001. Tarp piktžolių skaičiaus ir vasarinių

rapsų sėklų derlingumo statistiškai patikimo priklausomumo nerasta. Piktžolių skaičius

vasarinių rapsų laukeliuose buvo nedidelis, tačiau plačiausiai paplitusi piktžolė baltoji balanda

išaugino didelę antžeminę masę – vėliau sėtuose rapsuose jos masė buvo ypač didelė ir

gerokai stelbė rapsus.

2016 m. skirtingu laiku sėtų ir skirtingo guoliavietės paruošimo vasarinių rapsų

pasėlyje prieš derliaus nuėmimą rasta 22 piktžolių rūšys kurios priklausė 14 šeimų: balandinių

(Chenopodiaceae), astrinių (Asteraceae), bastutinių (Brassicaceae), našlaitinių (Violaceae),

miglinių (Poaceae), rūgtinių (Polygonaceae), bervidinių (Scrophulariaceae), agurklinių

(Boraginaceae), notrelinių (Lamiaceae), salierinių (Apiaceae), karpažolinių (Euphorbiaceae),

pupinių (Fabiaceae), asiūklinių (Equisetaceae), gyslotinių (Plantaginaceae) (5 lentelė).

Nustatyta 15 trumpaamžių piktžolių rūšių ir 7 rūšys daugiamečių. Visuose pasėliuose ypač

gausiai išplitusi buvo baltoji balanda, trumpamakštis rūgtis, vijoklinis pelėvirkštis ir paprastoji

rietmenė. Iš daugiamečių piktžolių labiausiai paplitęs buvo dirvinis asiūklis, dirvinė usnis ir

dirvinė pienė. Bearimiame žemės dirbimo pasėlyje daugiametės piktžolės nebuvo labai

paplitę, o iš trumpaamžių piktžolių gausiai rasta trumpamakščių rūgčių ir baltosios balandos.

Taikant rudeninio žemės dirbimo technologiją taip pat buvo išplitę trumpaamžės piktžolės

baltosios balandos ir trumpamakščiai rūgčiai, tačiau čia jų buvo beveik 3,0 kartus mažiau nei

sėjant į ražieną.

2016 m. didžiausius derliaus nuostolius žemdirbiai augindami žemės ūkio augalus

patiria dėl piktžolėtumo problemų (34%), kiek mažesni nuostoliai būna dėl ligų sukėlėjų ir

kenkėjų paplitimo (16–18 %) (Oerke, 2005). Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta spp.) yra

vieni iš pagrindinių bastutinių šeimos augalų kenkėjų (Trdan et al., 2005). Ankstyvame

augimo tarpsnyje kryžmažiedinių spragių pažeisti augalai gali žūti arba sutrikti tolesnis jų

vystymasis, kas sumažina augalų produktyvumą (Trdan et al., 2005; Tansey et al., 2009).

50

5 lentelė. Piktžolių rūšinė sudėtis skirtingu laiku sėtų ir skirtingo guoliavietės paruošimo

vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą, 2016 m.

Piktžolių rūšys

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Arim

inė

Beari

mė

vnt. m-2

g m-2

Trumpaamžės piktžolės

1. Baltoji balanda

Chenopodium album

L.

0,42 0,42 12,08 6,25 14,17 6,25 0,83 1,25 2,08 2,92 8,83

0,28 0,20 74,88 147,2 96,07 47,33 0,29 1,54 5,56 37,58 30,74

2. Bekvapis šunramunis

Tripleurospermum

perforatum (Merat) M.

Lainz

0,42 0,42 - - - - - - 0,42 - -

0,04 0,02 - - - - - - 0,19 - -

3. Dirvinė čiužutė

Thlaspi arvense L. - - - - - - - - 0,42 - -

- - - - - - - - 0,12 - -

4. Dirvinė našlaitė

Viola arvensis Murray 1,67 - - - - - - - - - -

0,02 - - - - - - - - - -

5. Dirvinis garstukas

Sinapis arvensis L. 0,42 - - - - 3,33 - - - - -

0,84 - - - - 10,93 - - - - -

6. Paprastoji rietmenė

Echinochloa crus-galli

(L.) P. Beauv.

0,83 - 2,92 0,83 0,83 - 0,42 - 0,42 1,25 0,42

2,39 - 6,99 2,59 5,05 - 0,71 - 1,66 1,44 0,05

7. Trumpamakštis rūgtis

Persicaria lapathifolia

(L.) Gray

1,25 - 3,33 0,42 3,75 3,75 2,50 0,42 - 2,50 6,67

2,20 - 36,17 11,53 20,91 26,05 49,60 4,09 - 8,23 52,15

8. Vijoklinis pelėvirkštis

Fallopia convolvulus

(L.) A. Löve

0,83 0,42 0,83 1,25 0,42 0,42 0,42 - - 0,42 0,42

0,24 0,35 2,24 1,24 0,46 2,20 0,10 - - 0,10 1,82

9. Paprastoji takažolė

Polygonum aviculare L. 0,42 - 0,42 0,83 1,25 - - 0,83 - 2,92 0,83

3,04 - 12,96 14,68 15,72 - 2,99 - 30,0 16,1

10. Dirvinė veronika

Veronica arvensis L.

0,83 2,08 - - - - 0,42 2,50 1,25 - 1,67

0,05 0,33 - - - - 0,04 4,32 0,41 - 21,37

11. Rauktalapė

rūgštynė

Rumex crispus L.

0,42 0,42 - - - - - - - - -

0,05 0,03 - - - - - - - - -

12. Dirvinė

neužmirštuolė

Myosotis arvensis (L.)

Hill

0,42 - - - - - - - - - -

0,01 - - - - - - - - - -

13. Paprastoji morka

Daucus carota - - - 0,42 - - - 0,42 - - -

- - - 0,02 - - - 0,01 - - -

14. Dirvinė aklė

Galeopsis tetrahit L. - - - 0,42 0,42 0,42 - 0,42 - - -

- - - 0,90 3,60 0,98 - 0,69 - - -

15. Dirvinė karpažolė

Euphorbia helioscopia

L.

- - - - 0,83 0,42 - 0,42 0,83 -

- - - - 3,42 0,28 - 0,03 0,29 -

Iš viso trupaamžių: 7,93 3,76 19,58 10,42 21,67 14,17 5,01 5,84 5,01 10,84 15,84

9,16 0,93 133,2 178,2 145,2 87,49 51,02 13,64 7,97 77,64 122,2

51

Daugiametės piktžolės

16. Dirvinė pienė

Sonchus arvensis L.

subsp.

0,42 - 0,42 - 0,83 0,42 - 0,83 0,42 0,83 -

0,01 - 2,24 - 0,16 1,84 - 0,34 0,60 0,18 -

17. Paprastoji

kiaulpienė

Taraxacum officinale

F. H. Wigg

- 1,25 - - - - - - - - -

- 0,04 - - - - - - - - -

18. Paprastasis

varputis

Elytrigia repens (L.)

Desv. ex Nevski

- 0,42 - - 0,42 - - - - - -

- 0,10 - - 0,30 - - - - - -

19. Dirvinė usnis

Cirsium arvense (L.)

Scop

- - - 0,83 2,08 0,42 - - - - -

- - - 1,74 8,74 0,42 - - - - -

20. Apyninė liucerna

Medicago lupulina

- - 0,42 - - - 0,42 0,42 - - 0,42

- - 2,07 - - - 0,54 0,04 - - 0,42

21. Dirvinis asiūklis

Equisetum arvense 0,42 0,83 2,50 - 0,42 - - - - 1,67 -

0,21 0,43 6,88 - 0,37 - - - - 2,42 -

22. Plačialapis gyslotis

Plantago major L. - - - - - - - 0,42 - 0,42 -

- - - - - - - 0,68 - 0,25 -

Viso daugiamečių: 1,26 2,5 3,34 0,83 4,17 0,84 0,42 1,67 0,42 2,29 0,42

0,26 0,57 11,19 1,74 10,84 2,26 0,54 1,06 0,60 2,85 0,35

Iš viso: 9,19 6,26 22,92 11,25 25,84 15,01 5.43 7,51 5,43 13,76 16,26

9,42 1,50 144,4 179,9 156,1 89,75 51,56 14,70 8,57 80,49 122,6

2017 m. prieš derliaus nuėmimą skirtingu laiku sėtuose vasarinių rapsų pasėliuose

rasta 12 piktžolių rūšių kurios priklausė 12 šeimų: astrinių agurkinių (Boraginaceae),

(Asteraceae), balandinių (Chenopodiaceae), bastutinių (Brassicaceae), bervidinių

(Scrophulariaceae), gyslotinių (Plantaginaceae), gvazdikinių (Caryophyllaceae),

Karpažolinių (Euphorbiaceae) miglinių (Poaceae), našlaitinių (Violaceae), rūgtinių

(Polygonaceae), raudinių (Rubiaceae). Daugiausiai išplitusios buvo trumpaamžės piktžolės,

daugiamečių rasta tik pavieniai augalai. (6 lentelė). Gausiausiai išplitusi buvo baltoji balanda,

jos nerasta tik vėliausiai sėtame pasėlyje (06 09). Didžiausias baltosios balandos skaičius

buvo gegužės mėn. 5 d. ir 12 d., atitinkamai 25,5 ir 24,5 vnt. m-2

sėtuose pasėliuose ir tai

sudarė vidutiniškai 73,7 proc. visų piktžolių skaičiaus. Baltosios balandos didžiausia sausoji

masė 207,19 g m-2

buvo pasėjus anksčiausiu terminu (05 21) ir sudarė 90,7 proc. balandžio

21 d. pasėlio visų piktžolių masės. Kitos piktžolių rūšys buvo išplitę negausiai ir nevisuose

pasėliuose.

52

6 lentelė. Piktžolių rūšinė sudėtis skirtingu laiku sėtų ir skirtingo guoliavietės paruošimo

vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą, 2017 m.

Piktžolių rūšys

04 21 0428 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

vnt. m-2

g m-2

Trumpaamžės piktžolės

1. Baltoji balanda

Chenopodium album L. 9,5 7,5 25,5 34,5 10,0 4,0 2,5 -

207,19 126,16 100,41 152,8 14,32 11,06 1,148 -

2. Bekvapis šunramunis

Tripleurospermum

perforatum (Merat) M.

Lainz

- 1,0 0,5 - - - - 1,0

- 0,04 0,17 - - - - 0,13

3. Daržinė žliūgė

Stellaria media 1,0 - 5,0 1,0 - 1,0 - -

1,76 - 0,75 0,08 - 0,025 - -

4. Dirvinė karpažolė

Euphorbia helioscopia - - - 0,5 - - - -

- - - 0,24 - - - -

5. Dirvinė našlaitė

Viola arvensis Murray - 2,0 0,5 0,5 - - - 2,5

- 0,99 0,03 0,02 - - - 0,18

6. Dirvinis garstukas

Sinapis arvensis L. - 2,0 1,0 - - - - -

- 2,60 5,42 - - - - -

7. Dirvinė neužmirštuolė

Myosotis arvensis (L.) Hill

- - - - - - - 0,5

- - - - - - - 0,02

8. Kibusis lipikas

Galium aparine 0,50 - - - - - - -

0,12 - - - - - - -

9. Paprastoji rietmenė

Echinochloa crus-galli (L.)

P. Beauv.

- - - 2,5 1,0 - - -

- - - 0,43 0,25 - - -

10. Persikinė veronika

Veronica persicariaL. - - - 0,5 - - - -

- - - 0,025 - - - -

11. Pūdyminė veronika

Veronica agrestis - - 5,5 1,5 1,0 - 1,0 -

- - 1,12 0,24 0,08 - 0,075 -

12. Smalkinis tvertikas

Erysimum cheiranthoides L.

0,50 - - - - - - -

3,88 - - - - - - -

13. Trikertė žvaginė

Capsella bursa-pastoris L.

Medic.

0,50 2,5 - 0,5 - - - -

0,30 2,25 - 0,06 - - - -

14. Trumpamakštis rūgtis

Persicaria lapathifolia

(L.) Gray

- 0,5 - 0,5 - 0,5 - -

- 0,08 - 5,14 - 0,445 - -

15. Vienametė miglė

Poa annua

0,50 - - - - - - -

0,10 - - - - - - -

16. Vijoklinis pelėvirkštis

Fallopia convolvulus (L.)

A. Löve

L.

1,00 2,5 1,5 - - 0,5 - -

15,11 4,75 3,78 - - 0,15 - -

Iš viso trupaamžių: 13,5 18,0 39,5 42,0 12,0 6,0 3,5 4,0

53

228,46 136,89 111,68 159,03 14,65 11,68 1,222 0,34

Daugiametės piktžolės

17. Paprastoji kiaulpienė

Taraxacum officinale F.

H. Wigg

- 1,0 - - - - - -

- 0,01 - - - - - -

18. Paprastasis varputis

Elytrigia repens (L.) Desv.

ex Nevski

- - - - - 0,5 - -

- - - - - 0,03 - -

19. Plačialapis gyslotis

Plantago major L.

0,5 0,5 - - - - - -

0,005 0,16 - - - - - -

Viso daugiamečių: 0,5 1,5 - - - 0,5 - -

0,005 0,17 - - - 0,03 - -

Iš viso: 14,00 19,5 39,05 42,0 12,0 6,5 3,5 4,0

228,46 137,06 111,68 159,03 14,65 11,71 1,222 0,34

Didėjant rapsų pasėlių plotams bei jų daliai sėjomainose, susidaro palankios sąlygoms

įvairiems rapsų kenkėjams plisti. Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta spp.) yra vieni iš

pagrindinių bastutinių šeimos augalų kenkėjų (Trdan et al., 2005). Kryžmažiedinės spragės

pradeda kenkti jau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o ypač greit išplinta sausu ir šiltu

oru. Pavojingiausios daigams bei jauniems augalams, yra vieni iš pagrindinių bastutinių

šeimos augalų kenkėjų (Trdan et al., 2005). Ankstyvame augimo tarpsnyje kryžmažiedinių

spragių pažeisti augalai gali žūti arba sutrikti tolesnis jų vystymasis, kas sumažina augalų

produktyvumą (Trdan et al., 2005; Tansey et al., 2009).

2015 m. pasėjus rapsus anksti, (04 15, 20, 25) meteorologinės sąlygos buvo

nepalankios kryžmažiedinių spragių populiacijai. Orai buvo sausi, tačiau vėsoki ir kenkėjai

buvo neaktyvūs. Per šį laikotarpį rapsai spėjo paaugti ir suaktyvėjus spragėms, anksti pasėti

rapsai turėjo po 3–4 tikruosius lapelius. Vėsus ir sausas pavasaris turėjo įtakos tam, kad

ankstyvų sėjų rapsai anksti pradėjo mesti skilčialapius, todėl kenkėjai migravo maitintis į

vėlyvesnių sėjų pasėlius (35 pav.). Aktyviai maitintis kryžmažiedinės spragės pradėjo tik

gegužės pabaigoje, todėl pasėti rapsai gegužės mėnesį buvo pažeisti labiau. Pasėjus rapsus

vėliausiu terminu (05 20) skilčialapiai buvo pažeisti beveik 2,0 kartus stipriau palyginus su

sėtais balandžio 30 d., gegužės 5 d., 10 d. ir 15 d.

35 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko įtaka kryžmažiedinių spragių paplitimui, 2015 m.

0

2

4

6

8

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

0 0 0

2,3c 2,9c

3,5b 3,9b

6,2a

Pažeis

ta s

kil

čia

lap

ių

pro

c.

Sėjos laikas

54

2016 m. pasėjus rapsus anksti, (04 10, 04 15) meteorologinės sąlygos buvo

nepalankios kryžmažiedinių spragių populiacijai. Orai buvo vėsūs (I – dekadą 8,4oC, II –

7,8oC) ir kenkėjai buvo neaktyvūs. Per šį laikotarpį rapsai spėjo paaugti, jie turėjo po 3–4

tikruosius lapelius ir suaktyvėjusios spragės, didesnės žalos nepadarė. Vėsus pavasaris turėjo

įtakos tam, kad ankstyvų sėjų rapsai anksti pradėjo mesti skilčialapius, todėl kenkėjai migravo

maitintis į vėlyvesnių sėjų pasėlius (36 pav.). Aktyviai maitintis kryžmažiedinės spragės

pradėjo apie balandžio pabaigą gegužės pradžią, kai pakilo dirvos ir oro temperatūra. Šiuo

laikotarpiu, pradėjo dygti balandžio 20 d. ir 25 d. pasėtų rapsų pasėliai, todėl kenkėjų gausa

juose buvo vidutiniškai 4,7 karto didesnė palyginti su kitu laiku pasėtais. Gegužės II dekadą

nukrito dirvos ir oro temperatūra, iškrito gausesnis kritulių kiekis, susidarė nepalankios

sąlygos spragėms. Todėl pasėjus rapsus balandžio 30 d. ir gegužės 5 d. spragių rasta

mažiausiai, atvėsus orams spragių aktyvumas sumažėjo. Nustatytas labai stiprus statistiškai

patikimas priklausomumas tarp 10 dienų iki sėjos teigiamų temperatūrų sumos ir spragių

paplitimo r=0,98; y=-1454,6+717,5x-136,6x2+12,62x

3-0,567x

4+0,01x

5; P≤0,05.

36 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka spragių paplitimui vasarinių

rapsų pasėlyje, 2016 m. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...),

skirtumai esminiai (P≤0,05),

Pasėjus rapsus 2016 m. balandžio 20 d. ir 25 d. kryžmažiedinių spragių gausumas buvo

pats didžiausias, todėl ir skilčialapiai buvo pažeisti esmingai vidutiniškai 45,1 proc. stipriau

nei kitu laiku sėtų rapsų (37 pav.). Silpniausiai pažeisti skilčialapiai buvo rapsų sėtų gegužės 5

d. ir 10 d. Žemės dirbimo būdas spragių pažeidimų intensyvumui įtakos neturėjo. Koreliacinė

regresinė analizė parodė, kad rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas statistiškai patikimai

priklausė nuo vidutinės paros oro temperatūros 10 dienų laikotarpiu sumos iki rapsų sėjos: r

= 0,919; y=-68,84+29,82x-4,45x2+ 0,28x

3-0,006x

4. Kuo labiau buvo atšilę orai iki rapsų

sėjos, tuo aktyvesnės buvo spragės.

2,68b 1,73bc

6,53a 6,63a

0,75d 0,73d

2,65b

1,4c 1,43c 0,75 0,97

0

2

4

6

8

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Vn

t. iš

ilgin

iam

e m

etre

Sėjos laikas Žemės dirbimas

55

37 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka kryžmažiedinių spragių

pažeidimų intensyvumui vasarinių rapsų pasėlyje, 2016 m. Pastaba: tarp variantų vidurkių

pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...), skirtumai esminiai (P≤0,05),

2017 m. pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, todėl pirmoji rapsų sėja buvo tik balandžio

21 d. dviem savaitėm vėliau palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu. Meteorologinės

sąlygos buvo nepalankios ir kryžmažiedinių spragių populiacijai, nors anksti sėtų rapsų

pasėliuose (04 21, 28) jų skaičius išilginiame metre buvo didžiausias vidutiniškai 1,9 karto

palyginus su vėliau sėtais pasėliais (38 pav.). Gegužės mėn. 5 d., 12 d. ir birželio 9 d.

pasėtuose pasėliuose kenkėjų gausumas buvo esmingai mažiausias palyginus su balandžio

mėn. sėtais vidutiniškai 20,0 kartų, o suvėlinus sėją iki birželio mėn. 2 d. – 5,7 karto. Pasėjus

vėliausiu terminu birželio 12 d., kenkėjų skaičius taip pat buvo nedidelis. Kryžmažiedinės

spagės pavojingiausios daigams bei jauniems augalams, yra vieni iš pagrindinių bastutinių

šeimos augalų kenkėjų (Trdan et al., 2005). Ankstyvame augimo tarpsnyje kryžmažiedinių

spragių pažeisti augalai gali žūti arba sutrikti tolesnis jų vystymasis, kas sumažina augalų

produktyvumą (Trdan et al., 2005; Tansey et al., 2009). Alternatyvūs metodai sumažinantys

kryžmažiedinių spragių plitimą yra apsauginių juostų apželdinimas, sėjomaina, augalų tankis,

taip pat ir skirtingas sėjos laikas (Toshova et al., 2009). Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys

tarp kryžmažiedinių spragių skaičiaus bei spragių pažeistų skilčialapių intensyvumo ir pasėlio

tankumo po 3 dienų po sudygimo: y = 5,034–0,047x; R = -0,82; P≤0,05. y= 95,210 –

11,663x; R = -0,89; P≤0,01. Vėlinant sėjos laiką kenkėjų ir kenkėjų pažeidimų mažėjo, o

rapsų sudygimas gerėjo. Tokie patys ryšiai nustatyti ir po 7 dienų po rapsų sudygimo: y =

5,252–0,048x; R = -0,81; P≤0,05. y= 7,223 –0,069x; R = -0,88; P≤0,01.

2,01c 1,98c 2,96a 2,83a

2,28b 1,73d 1,85cd 1,97c 2,15bc

5,96 5,82

0

2

4

6

8

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Paž

eid

imų

in

ten

syvu

mas

, %

Sėjos laikas Žemės dirbimas

56

38 pav. Sėjos laiko įtaka kryžmažiedinių spragių paplitimui vasarinių rapsų pasėlyje, 2017 m.

Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...), skirtumai esminiai

(P≤0,05),

Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus. F.) yra vienas pagrindinių žieminių ir

vasarinių rapsų kenkėjų Lietuvoje, kuriuos ypač sunku kontroliuoti cheminėmis augalų

apsaugos priemonėmis. V. Makūnas (2012) su kolegomis iš LAMMC ir Kauno kolegijos savo

tyrimuose nustatė, kad rapsinių žiedinukų jautrumas piretroidų klasės insekticidų veikliosioms

medžiagoms mažėja, o jų rezistentiškumas – didėja. Aktyviausi, šie kenkėjai būna rapsų

stiebo augimo – butonizacijos tarpsniais ir būtent šiuo metu padaro didžiausią žalą rapsų

pasėliams. Vien tik rapsinis žiedinukas palankiais jų plitimui metais gali sunaikinti iki 50 %

rapsų sėklų derliaus (Makūnas, 2014). Kitų autorių duomenimis nurodoma, kad jų daroma

žala taip pat yra gana didelė, nes priklausomai nuo sąlygų gali siekti 3,3–30,1 % (Petraitienė

ir kt., 2008.) Žiedinukai didžiausią žalą rapsų pasėliams padaro stiebo augimo – butonizacijos

tarpsniais. Jų aktyvumas šiuo laikotarpiu būna pats didžiausias.

2015 m. reikšmingai mažiausias kenkėjų skaičius ant augalo nustatytas rapsus pasėjus

balandžio pabaigoje (04 30) ir gegužės pradžioje (05 05) (39 pav.). Minėtais terminais sėtų

rapsų pasėliuose kenkėjų skaičius buvo vidutiniškai 5,2 karto mažesnis, palyginus su kitu

laiku sėtais pasėliais. Pasėjus rapsus ankščiau ir suvėlinus sėją vidutinis rasinių žiedinukų

skaičius ant augalo mažai kito.

3,20a

3,85a

0,45b 0,01c

2,15a 1,85a 2,00a

0,6b

0

1

2

3

4

5

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

vn

t. iš

ilgin

iam

e m

etr

e

Sėjos laikas

57

39 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko įtaka rapsinių žiedinukų paplitimui, 2015 m.

2016 m. reikšmingai mažiausias kenkėjų skaičius ant augalo nustatytas rapsus pasėjus

balandžio 15 d. ir nuo gegužės 5 d. iki 25 d. (40 pav.). Minėtais terminais sėtų rapsų

pasėliuose kenkėjų skaičius buvo vidutiniškai 3,3 karto mažesnis, palyginus su kitu laiku

sėtais pasėliais. Daugiausiai žiedinukų rasta ankščiausiai sėtame rapsų pasėlyje, esmingai

vidutiniškai 3,2 karto palyginus su vėlyvesnėmis sėjomis. Žemės dirbimas esminės įtakos

rapsinių žiedinukų paplitimui neturėjo.

40 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka rapsinio žiedinuko paplitimui

vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...),

skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

2017 m. mažiausias kenkėjų skaičius ant augalo nustatytas rapsus pasėjus gegužės 19

d. ir 20 d. (41 pav.). Minėtais terminais sėtų rapsų pasėliuose kenkėjų skaičius buvo

vidutiniškai 3,2 karto mažesnis, palyginus su anksčiau sėtais pasėliais ir vidutiniškai 6,6 karto

– suvėlinus sėją viena bei dviem savaitėm. Daugiausiai žiedinukų rasta birželio 2 d. sėtame

rapsų pasėlyje, esmingai vidutiniškai 3,9 karto palyginus su anksčiau sėtais rapsais ir 2,9

karto suvėlinus sėją viena savaite. Manoma, kad suskrido maitintis žieminių rapsų butonuose

išsiritusi žiedinukų karta. Kaip nurodoma literatūroje, rapsinių žiedinukų generacija trunka

apie 2 mėn., liepos mėnesį pasirodo iš lėliukių išsivystę jauni vabalai ir skrenda maitintis

0

2

4

6

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

2,5a 2,5a

1,6a

0,2b 0,6ab

2,0a 2,1a 1,8a

Pa

že

ista

sti

eb

ų p

roc

. Sėjos laikas

2,73a

0,60c

1,38b 1,32b 1,14b 1,12b

0,29d 0,45cd 0,50cd

1,32 1,62

0

1

2

3

4

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimėKen

kėjų

sk.

an

t au

galo

Sėjos laikas Žemės dirbimas

58

(Ekbom, Borg, 1996; Nilsson, 1988; Metspalu et al., 2011). Paskutinių sėjų (06 02, 06 09)

žiedinukų apskaita atlikta liepos 11 ir 18 dienomis.

41 pav. Sėjos laiko įtaka rapsinio žiedinuko paplitimui vasarinių rapsų pasėlyje.

Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...), skirtumai esminiai

(P≤0,05), 2017 m.

Kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus guadridens) pažeidžia

rapsų stiebus. Suaugę vabzdžiai, anksti pavasarį migruoja į rapsų laukus, ir deda kiaušinėlius į

rapsų stiebus.

2015 m. sėjant vasarinius rapsus iki gegužės 15 d. kenkėjų paplitimas iš esmės

nesiskyrė. Sėjos laiko esminė įtaka paslėptastraublių paplitimui nustatyta tik vėlyviausios (05

20) sėjos pasėlyje (42 pav.) Šiame pasėlyje paslėptastraublių pažeistų stiebų buvo 2,0 kartus

daugiau palyginus su ankstyvesnėmis sėjomis. Žemės dirbimas ryškesnės įtakos kopūstinių

stiebinių paslėptastraublių paplitimui neturėjo, tačiau mažiausiai pažeistų stiebų rasta iš

rudens artame pasėlyje.

42 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko ir žemės dirbimo įtaka kopūstinių stiebinių

paslėptastraublių paplitimui, 2015 m.

Pastaba: AG – arimas gilus, AS – arimas seklus, PG – purenimas gilus, PS – purenimas seklus, TS – tiesioginė sėja.

34,2bc 40,5b

19,0d 21,8c

9,0e 9,0e

88,0a

30,5c

0

20

40

60

80

100

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09Žie

din

ukų

ska

ičiu

s an

t au

galo

Sėjos laikas

0

5

10

15

20

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

5,5b 5,5b 5,8b 5,8b

4,2b

8,4b 8,3b

12,2a

Pažeis

ta s

tieb

ų p

roc.

Sėjos laikas

0

5

10

15

20

AG AS PG PS TS

1,8b

7,0a

3,5ab

6,0a 4,8ab

Pažeis

ta s

tieb

ų p

roc.

Žemės dirbimas

59

2016 m. sėjant vasarinius rapsus iki balandžio 25 d. kenkėjų paplitimas iš esmės

nesiskyrė, nors stipriausiai pažeisti buvo anksčiausiai sėti rapsai (43 pav.). Pasėjus rapsus

balandžio 30 d. ir visą gegužės mėnesį pažeistų stiebų visai nenustatyta.

Žemės dirbimas ryškesnės įtakos kopūstinių stiebinių paslėptastraublių paplitimui

neturėjo, tačiau mažiausiai pažeistų stiebų rasta tiesioginės sėjos į ražieną pasėlyje.

43 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka kopūstinių stiebinių

paslėptastraublių paplitimui vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: esminių skirtumų nėra

(P˃0,05), 2016 m.

Vasarinių rapsų sėklų derlių mažina pastaraisiais metais rapsų pasėliuose vis sparčiau

plintančios įvairios ligos. Pagrindinės ligos, darančios didžiausią žalą vasarinių rapsų

pasėliams, yra: juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternarija brassiacae) ir verticiliozė

(Verticillium longisporum). Literatūroje nurodomos įvairios grybinių ligų plitimo rapsų

pasėliuose priežastys: didėjantys rapsų plotai, meteorologiniai veiksniai, ypač kritulių kiekis ir

jų dažnumas (Brazauskienė ir kt., 2006; Kurowski et al., 2010). Verticiliozė paplitusi

rūgščiose ir labai šlapiose dirvose. Literatūroje nurodoma, kad verticiliozė yra gana neseniai

rapsų pasėliuose intensyviai plintanti liga. (Evans et al., 2009). Mikroskleročiai ramybės

būsenoje dirvoje gyvybingi gali išlikti 10 ir daugiau metų, todėl ši liga rapsų gavyboje kelia

ilgalaikę riziką, nes nėra šios ligos cheminės kontrolės priemonių (Heale, Karapapa, 1999).

Verticiliozė yra plačiai išplitusi grybinė liga, ja augalai serga visur kur auginami rapsai. Tose

šalyse, kur rapsų auginama labai daug ir vyrauja palyginti trumpa augalų rotacija, susidaro

ypač palankios sąlygos ligai plisti. Verticiliozės pažeistuose augaluose sutrikdoma vandens ir

medžiagų apykaita. Augalas negali apsirūpinti maisto medžiagomis, suaktyvėja senėjimo

procesas, augalai pradeda anksčiau bręsti.

6,68

5,00

3,33 2,50

0 0 0 0 0

3,33 2,51

0

2

4

6

8

10

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimė

Paž

eist

a a

uga

lų,

%

Sėjos laikas Žemės dirbimas

60

Sparčiam grybinių ligų plitimui turi įtakos didėjantys rapsų plotai, t. y. didėjanti rapsų

dalis pasėlių struktūroje, taip pat šiltas ir ilgas ruduo. I. Brazauskienė (2007) su

bendraautoriais teigia, kad meteorologiniai veiksniai, ypač kritulių kiekis ir jų dažnumas,

nulemia ligų sukėlėjų plitimą. T. Kurowski ir kt. (2010) taip pat nurodo meteorologines

sąlygas kaip vieną svarbiausių veiksnių, nulemiančių grybinių ligų plitimą bastutinių šeimos

augalų pasėliuose. Tačiau P. Juroszek ir A. V. Tiedeman (2011) teigia, kad augintojo

taikomos agrotechninės priemonės (žemės dirbimas, pasėlių priežiūra ir kt.) gali turėti

didesnės įtakos žemės ūkio augalų grybinių ligų atsiradimui ir paplitimui pasėlyje negu

klimato pokyčiai.

Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų tyrimais nustatyta, kad viena pagrindinių

ir žalingiausių kasmet išplintančių rapsų ligų Lietuvoje ir už jos ribų yra juodoji dėmėtligė

(sukė- lėjas Alternaria brassicae) (Brazauskiene, Petraitiene, 2004). Juodoji dėmėtligė

(alternariozė) pažeidžia rapsų lapus, stiebus, ankštaras ir sėklas. Vėliau įvairiuose tarpsniuose

grybas gali pažeisti visas antžemines augalo dalis, tačiau liga žalingiausia, kai išplinta ant

ankštarų ir sėklų. Pirmiausia liga išplinta ant lapų, o susidarius palankioms sąlygoms, ant

stiebų ir ankštarų (Brazauskienė, Petraitienė, 2006). Drėgnu ir šiltu oru dėmių labai greit

daugėja ir jos didėja. Ligotos ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga

ligotos, smulkios, mažai daigios sėklos. Iš atsidariusių ankštarų sėklos išbyra dar prieš

derliaus nuėmimą. Grybas žiemoja augalų liekanose dirvoje, sėklų paviršiuje, ant įvairių

piktžolių. Pirminis infekcijos šaltinis yra pernykščių ligotų stiebų ir lapų liekanos dirvoje.

Liga išplinta drėgnu oru, ypač palanku, kai kaitaliojasi drėgnas ir sausas periodai, šiltas oras

(apie 18° C) taip pat skatina ligos plitimą (Dabkevičius, Brazauskienė, 2007).

Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae) liga sutinkama ant visų rapsų augalų

sudėtinių dalių: lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Ligotos ankštaros anksti subręsta ir

susproginėja. Gaunami kasmet dideli derliaus nuostoliai iki 20–30 proc. Labai palankiais

metais iki 57 proc. (Meena et al., 2010; Chattopadhyay et al., 2005). Pažeisti ligos rapsai

ankščiau numeta lapus, gali įvykti pumpurų sterilizacija, o užsikrėtusiose ankštarose sėklos

subrandinamos ankščiau laiko, ankštaros aižėja. Ligos plitimas ypač priklauso nuo

temperatūros ir drėgmės rėžimo vegetacijos metu. Ypatingai liga išplinta, kai būna didelis

santykinis drėgnumas (75–80 proc.) ir aukšta temperatūra (virš 20oC). Ligą sukeliantis grybas

plinta konidijomis. Žiemoja augalų liekanose, sėklų paviršiuje ir ant įvairių piktžolių

(Brazauskienė ir kt. 2007; Chattopadhyay et al., 2005). M. Siebold ir A. Von Tiedeman

(2011) teigia, kad juodoji dėmėtligė rapsų pasėliuose daug žalos padaro paplitusi ant ankštarų.

61

2015 m. žieminių rapsų brendimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 85), vertinant juodosios

dėmėtligės paplitimą buvo pažeista nuo 58,5 iki 81,0 proc. ankštarų (5 pav.). Esmingai

mažiau, vidutiniškai 22,2 proc. pažeista ankštarų buvo tik rapsų sėtų gegužės 10 d., palyginti

su kitu laiku sėtais augalais. Žemės dirbimas (44 pav.) šios ligos paplitimui esminės įtakos

neturėjo, nors P. D. Meeana (2002) su bendraautoriais teigia, kad ankstyva sėja, švari

sertifikuota sėkla, gilus arimas, tinkama agrotechnika ir savalaikė pasėlių priežiūra taip pat

optimalus pasėlių tankumas regione padeda valdyti ligą.

44 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko ir žemės dirbimo įtaka juodosios dėmėtligės paplitimui, 2015 m.

Pastaba: AG – arimas gilus, AS – arimas seklus, PG – purenimas gilus, PS – purenimas seklus, TS – tiesioginė sėja.

Juodosios dėmėtligės intensyvumas vasarinių rapsų pasėliuose siekė iki 11,2 proc. (45

pav.). Mažiausiai juodosios dėmėtligės pažeistos ankštaros buvo juos pasėjus balandžio 25 d.

ir gegužės 10 d., tačiau iš esmės nesiskyrė nuo sėtų balandžio 20 d. ir 30 d. bei gegužės 15 d.

Vėliausiai sėtų (05 20) rapsų ankštaras juodoji dėmėtligė pažeidė stipriausiai 11,3 proc.

Aukštas ligos intensyvumas taip pat buvo rapsų sėtų anksčiausiai (04 15 d.) ir gegužės

pradžioje. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad juodosios dėmėtligės intensyvumas

labiau priklausė nuo ne nuo sėjos laiko, o nuo meteorologinių sąlygų. Žemės dirbimo

eksperimente (45 pav.), esmingai mažiausios ligos intensyvumas, (vidutiniškai 27,8 proc.)

buvo nustatytas iš rudens giliai suarus palyginus su kitais žemės dirbimo būdais.

Intensyviausiai ankštaros buvo pažeistos sėjant rapsus į nedirbtą dirvą, tačiau iš esmės

nesiskyrė palyginus su sekliu arimu bei sekliu ir giliu purenimais. Tokias pačias tendencijas

nurodo mokslininkas P. D. Meeana (2002) su bendraautoriais gilus arimas, tinkama

agrotechnika sumažina juodosios dėmėtligės plitimą.

0

20

40

60

80

100

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

78,0a 72,5a 70,5a

69,5a

81,0a

58,5b

80,0a 75,0a

Pažeis

ta a

nkšta

rų p

roc.

Sėjos laikas

0

20

40

60

80

100

AG AS PG PS TS

79,5a

87,5a

79,5a 83,5a 85,5a

Pa

že

ista

an

kš

tarų

, p

roc

.

Žemės dirbimas

62

45 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko ir žemės dirbimo įtaka juodosios dėmėtligės LPI, 2015 m.

Pastaba: AG – arimas gilus, AS – arimas seklus, PG – purenimas gilus, PS – purenimas seklus, TS – tiesioginė sėja.

2016 m. žieminių rapsų brendimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 85), vertinant juodosios

dėmėtligės paplitimą buvo pažeista nuo 94,0 iki 100 proc. ankštarų. Šiek tiek mažiau pažeista

ankštarų buvo tik rapsų sėtų balandžio 20 d. ir 30 d., palyginti su kitu laiku sėtais augalais,

tačiau skirtumai neesminiai (46 pav.). Žemės dirbimas šios ligos paplitimui esminės įtakos

neturėjo, bet iš rudens artoje dirvoje 6,0 proc. pažeistų ankštarų buvo mažiau. P. D. Meeana

(2002) su bendraautoriais teigia, kad ankstyva sėja, švari sertifikuota sėkla, gilus arimas,

tinkama agrotechnika ir savalaikė pasėlių priežiūra taip pat optimalus pasėlių tankumas

regione padeda valdyti ligą.

Juodosios dėmėtligės intensyvumas vasarinių rapsų pasėliuose siekė iki 19,9 proc. (46

pav.). Mažiausiai juodosios dėmėtligės pažeistos ankštaros buvo juos pasėjus balandžio

mėnesį nuo 20 iki 30 d. Vėliausiai sėtų (05 25) rapsų ankštaras, kaip ir praėjusiais metais

juodoji dėmėtligė pažeidė stipriausiai 19,9 proc. Aukštas ligos intensyvumas taip pat buvo

rapsų sėtų visą gegužės mėnesį. Įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad juodosios

dėmėtligės intensyvumas labiau priklausė nuo ne nuo sėjos laiko, o nuo meteorologinių

sąlygų: vėliau sėtų rapsų ankštarų brandos tarpsnyje vyravo lietingi šilti orai, kas sudarė

palankias sąlygas ligos plitimui. Žemės dirbimo eksperimente (46 pav.), bearimės žemės

dirbimo technologijos lauke juodosios dėmėtligės intensyvumas buvo 34,8 proc. mažesnis,

negu iš rudens suarus, tačiau artame pasėlyje pažeistų ankštarų buvo mažiau.

46 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka juodosios dėmėtligės pažeidimų

intensyvumui vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia

raide (a, b...), skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

0

2

4

6

8

10

12

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

9,6ab

7,7abc

6,2bc

7,6abc

9,7ab

5,6c

8,0abc

11,3a

LP

I

Sėjos laikas

0

2

4

6

8

10

AG AS PG PS TS

6,5b

8,8a 8,8a 8,6a

9,9a

LP

I

Žemės dirbimas

9,03de 11,05d

7,10e 5,95ef 5,18f

17,15b 15,13bc

14,28c

19,90a

14,95

9,75

0

4

8

12

16

20

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

LPI

63

2017 m. vasarinių rapsų brendimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 85), vertinant juodosios

dėmėtligės paplitimą buvo pažeista 100 proc. ankštarų. Rapsų sėjos laiko vėlinimas turėjo

tendenciją didinti ir juodosios dėmėtligės pažeidimų intensyvumą (LPI). Mažiausiai liga ant

ankštarų buvo išplitusi juos pasėjus balandžio 28 d., bet esmingai nesiskyrė juos pasėjus

anksčiau (04 21) ir suvėlinus iki gegužės 12 d. (47 pav.). Sėjant rapsus nuo gegužės 19 d. iki

birželio 9 d. juodosios dėmėtligės LPI buvo esmingai vidutiniškai 2,0 kartus didesnis

palyginus su anksčiau sėtais (nuo 04 21 iki 05 12). Pats didžiausias ligos LPI buvo vėliausiai

(06 09) sėtame rapsų pasėlyje esmingai vidutiniškai 2,1 karto palyginus su visų anksčiau sėtų

pasėlių LPI. Kaip nurodo dauguma tyrėjų, tokiam aukštam LPI įtakos galėjo turėti vėsesnis

nei įprastai vegetacijos laikotarpis ir gausūs krituliai (Chattopadhyay et al., 2005;

Brazauskienė, Petraitienė, 2006; Dabkevičius, Brazauskienė, 2007; Meena et al., 2010;).

47 pav. Sėjos laiko įtaka juodosios dėmėtligės pažeidimų intensyvumas (LPI) vasarinių rapsų

pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai

esminiai (P≤0,05), 2017 m.

Verticiliozė yra plačiai išplitusi grybinė liga, ja augalai serga visur kur auginami

rapsai Tose šalyse, kur rapsų auginama labai daug ir vyrauja palyginti trumpa augalų rotacija,

susidaro ypač palankios sąlygos ligai plisti. Verticiliozės pažeistuose augaluose sutrikdoma

vandens ir medžiagų apykaita. Augalas negali apsirūpinti maisto medžiagomis, suaktyvėja

senėjimo procesas, augalai pradeda anksčiau bręsti.

2015 m. balandžio mėn. sėti rapsai buvo esmingai vidutiniškai 6,4 karto intensyviau

pažeisti verticiliozės, palyginti su sėtais gegužės mėn. (48 pav.). Liga išplinta drėgnais ir

šiltais metais. Šių metų vegetacijos laikotarpis buvo ypač sausas, o vėliau sėtiems rapsams

kritulių kiekis teko dar mažesnis, kas ir nulėmė ligos paplitimą. Žemės dirbimas neturėjo

6,1cd

3,4d

8,4bc

5,3cd

11,1b 10,2b 10,1bc

16,1a

0

4

8

12

16

20

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

LPI

Sėjos laikas

64

esminės įtakos verticiliozės paplitimui. Nesvarbu koks taikytas žemės dirbimas, pažeistų

vasarinių rapsų stiebų rasta vidutiniškai 10 proc. (48 pav.)

48 pav. Vasarinių rapsų sėjos laiko ir žemės dirbimo įtaka verticiliozės paplitimui, 2015 m.

Pastaba: AG – arimas gilus, AS – arimas seklus, PG – purenimas gilus, PS – purenimas seklus, TS – tiesioginė sėja.

2016 m. balandžio mėn. sėti rapsai buvo esmingai vidutiniškai 3,5 karto mažiau

pažeisti verticiliozės, palyginti su sėtais gegužės mėn. (49 pav.). Liga išplinta drėgnais ir

šiltais metais. Šių metų vegetacijos laikotarpis buvo šlapias, ypač liepa ir rugpjūtis. Žemės

dirbimas neturėjo esminės įtakos verticiliozės paplitimui, tačiau tiesioginės sėjos į ražieną

pasėlyje pažeistų augalų buvo 25 proc. mažiau, nei artame (49 pav.)

49 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka verticiliozės paplitimui

vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...)

skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

2017 m. vėsesnis nei įprastai vegetacijos laikotarpis ir gausūs krituliai skatino ligų

plitimą ir skirtingu laiku sėtuose vasarinių rapsų pasėliuose. Verticiliozė ypač gausiai išplitusi

buvo gegužės 26 d ir birželio 2 d. sėtuose pasėliuose: esmingai vidutiniškai 1,9 karto pažeistų

augalų buvo daugiau nei sėtuose 1, 2, ir 3 savaitėm ankščiau ir 2,0 kartais suvėlinus sėją

savaite (50 pav.). Sėjos laikas tikriausiai šiai ligai mažai įtakos turi, galėjo būti ligos židinys,

nes verticiliozės platintojai gali būti ne tik bastutinių šeimos augalai, ji pažeidžia įvairių šeimų

augalus išskyrus miglinius. Grybas mikroskleročius gali suformuoti ir ant atsparių augalų

0

20

40

60

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

35,8

ab

50,0

a

25,8

ab

19,2

b

4,2

cd

9,2

bcd

5,5

cd

1,6

d

Pažeis

ta s

tiebų p

roc.

Sėjos laikas

0

5

10

15

20

25

30

AG AS PG PS TS

9,0a 10,0a 11,5a 10,0a 9,0a

Pažeis

ta s

tiebų p

roc.

Žemės dirbimas

11,68c 13,35c

4,18d 6,68d 5,83d

30,83b

50,00a

15,00c 19,80c 20,0

15,0

0

10

20

30

40

50

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimė

Paž

eist

a au

galų

%

65

rūšių šaknų, nesukeldamas jokių ligos simptomų (Dabkevičius, Brazauskienė, 2007; Pegg,

Brady, 2002). Balandžio mėn.anksčiausiai sėtuose rapsų pasėliuose verticiliozė taip pat buvo

gausiai išplitusi. Metų meteorologinės sąlygos greičiausi turi didesnę įtaką šios ligos plitimui

nei sėjos laikas, tyrėjai taip pat nurodo, kad daugiau ši liga sutinkama šalyse, kur vyrauja

vėsesni orai (Evans et al., 2009). K. Zeise ir P. Steinbach (2004) rašo, kad vėsesnio klimato

regionuose rapsų sėklų nuostoliai dėl šios ligos gali siekti iki 50 %.

50 pav. Sėjos laiko įtaka verticiliozės paplitimui vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp

variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai esminiai (P≤0,05), 2017 m.

3.3. Skirtingų sėjos laikų ir efektyvių temperatūrų sumos bei dirvos temperatūros

dinamika

Vasariniai rapsai priskiriami prie ankstyvos sėjos augalų, nes pradeda dygti 1–3 oC

temperatūroje ir pakenčia nedideles 2–3 oC pavasarines šalnas. Sėjant rapsus, didesnę įtaką

turi ne tiek sėjos laikas, kiek dirvožemio drėgnis sėjos metu ir po sėjos. Tą nustatė Lenkijos

mokslininkai, atlikdami tyrimus su žieminiais rapsais.

2015 m. lauko eksperimente dirvos temperatūra sėjant vasarinius rapsus skirtingu

laiku esmingai skyrėsi. Dirvos temperatūra didėjo vėlinant sėją nuo balandžio 15 d. iki

balandžio 30 d. – nuo 12,7oC 04 15 iki 16,8

oC 04 30 (51 pav.). Sėjant gegužės 5 d. dirvos

temperatūra buvo žemesnė 1,4 oC, sėjant dar po 5 d. – ji sumažėjo dar 0,7

oC, o 05 15 – ji

išliko panaši, kaip ir 05 10. Aukščiausia dirvos temperatūra buvo sėjant rapsus gegužės 20 d.

ir siekė 20,8 oC.

57,3ab 57,5ab

42,5b

31,6b 33,3b

69,2a 70,0a

35,1b

0

20

40

60

80

100

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

Paž

eis

ta a

uga

lų %

Sėjos laikas

66

51 pav. Dirvos temperatūra vasarinių rapsų sėjos metu, 2015 m.

2015 m. meteorologinių veiksnių įtaka vasarinių rapsų vystymuisi ir derlingumui buvo

įvertinta atlikus koreliacinę-regresinę analizę. Statistiškai patikimų priklausomumų tarp

teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir rapsų dygimo trukmės dienomis;

tarp vidutinės oro temperatūros per 3 paras iki rapsų sėjos ir rapsų dygimo trukmės dienomis;

tarp kritulių, iškritusių nuo metų pradžios iki rapsų sėjos, sumos ir rapsų dygimo trukmės

dienomis, nenustatyta. Nustatyti neigiami statistiškai patikimi tiesiniai priklausomumai tarp

teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki

pilnosios brandos: y=131,37875-0,05342x, r=-0,98, P<0,01; taip pat tarp teigiamų

temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki žydėjimo:

y=71,50569-0,05056x, r=-0,98, P<0,01. Sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams,

laikotarpis nuo jų sėjos iki sudygimo ir laikotarpis nuo sudygimo iki pilnosios brandos

sutrumpėjo – 2015 m. vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi

greičiau. Tyrimo duomenų statistinė analizė parodė, kad tarp sukauptų aktyviųjų temperatūrų

(10oC ir didesnių) sumos ir vasarinių rapsų sėklų derlingumo statistiškai patikimo

priklausomumo taip pat nenustatyta. Norint įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką, lauko

eksperimentas turi būti tęsiamas – atliekamas mažiausiai 3 metus.

2016 m. lauko eksperimente dirvos temperatūra sėjant vasarinius rapsus skirtingu

laiku skyrėsi (52 pav.). Pirmosios sėjos metu siekė 11,0oC, o vėliau ji nuosekliai mažėjo iki

balandžio 20 d. Dirvos temperatūra didėjo vėlinant sėją nuo balandžio 25 d. iki gegužės 10 d.

Sėjant gegužės 20 d. dirvos temperatūra buvo žemesnė 5,1oC, palyginus su ankstesne sėja

gegužės 10 d. Sėjant dar po 5 d. – ji padidėjo iki 26,8oC ir buvo didžiausia per visą vasarinių

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

12,70d 11,33e

13,15d

16,85d 15,38c

14,73c 14,85c

20,83a

Tem

pe

ratū

ra C

°

Sėjos laikas

67

rapsų sėjos laiką. Nustatytas stiprus tiesinis statistiškai patikimas priklausomumas tarp dirvos

temperatūros vasarinių rapsų sėjos metu ir pasėlio sudygimo: y=13,72+1,82x; r=0,74; P≤0,05.

52 pav. Dirvos temperatūra vasarinių rapsų sėjos metu, 2016 m.

2016 m. vidutinė paros oro temperatūra per 10 d. laikotarpį iki rapsų sėjos, buvo

pasiskirsčiusi netolygiai (53 pav.). Šis rodiklis nuo pirmosios sėjos (04 10) iki šeštosios sėjos

(05 05) svyravo nuo 5,89 iki 9,05oC. Ryškus temperatūros padidėjimas prasidėjo nuo gegužės

10 d. ir paskutiniųjų trijų sėjų metu šis rodiklis siekė 12,17-14,58oC. Vidutinė paros oro

temperatūra 10 d. laikotarpiu iki sėjos neturėjo esminės įtakos rapsų dygimo trukmei: tarp šių

rodiklių nenustatytas statistiškai patikimas koreliacinis priklausomumas. Svarbesnė buvo

teigiamų temperatūrų suma per laikotarpį nuo metų pradžios iki vasarinių rapsų sėjos. Tarp

šio rodiklio ir rapsų dygimo trukmės dienomis nustatytas tiesinis labai stiprus statistiškai

patikimas koreliacinis ryšys: y=17,29-0,022x; r=0,97; P≤0,01. Teigiamų temperatūrų suma

nuo metų pradžios iki sėjos rodo, kiek oras buvo įšilęs sėjos metu. Pasėjus vasarinius rapsus

labiau įšilus orams, laikotarpis nuo sudygimo iki pilnosios brandos sutrumpėjo: tarp teigiamų

temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir dienų skaičiaus nuo sudygimo iki pilnosios

brandos nustatytas statistiškai patikimas neigiamas labai stiprus koreliacinis priklausomumas:

y=124,04-0,049x; r=-0,97; P≤0,01.

11,0

8,3 6,0 6,5

10,4

18,1

24,0

18,9

26,8

0

4

8

12

16

20

24

28

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25

oC

Sėjos laikas

68

53 pav. Vidutinė paros oro temperatūra per 10 dienų laikotarpį iki vasarinių rapsų sėjos,

2016 m.

2016 m. pavasarį dirvos drėgmės atsargos buvo nedidelės ir iškrintantis kritulių kiekis

buvo svarbus vasarinių rapsų dygimui. Per 10-ties dienų laikotarpį iki pirmosios vasarinių

rapsų sėjos kritulių iškrito labai mažai – tik 3,3 mm. Prieš 2 ir 3 rapsų sėją kritulių iškrito 5,3-

7,7 karto daugiau. Prieš vėlesnes sėjas kritulių kiekis mažėjo, tačiau prieš priešpaskutiniąją

sėją (05 20) kritulių iškrito labai gausiai – 31,3 mm. Prieš sėjant rapsus gegužės 25 d. kritulių

per 10 dienų laikotarpį beveik neiškrito (53 pav.).

53 pav. Kritulių suma 10 dienų laikotarpiu iki vasarinių rapsų sėjos, 2016 m.

7,30

9,05 7,49

6,78 5,89

7,86

13,98 14,58

12,17

0

4

8

12

16

20

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25

oC

Sėjos laikas

3,3

17,4

25,4

14,7

11,5 10,3

4,7

31,3

0,3

0

5

10

15

20

25

30

35

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25

mm

Sėjos laikas

69

3.4. Skirtingų dirvos paruošimo būdų poveikis dirvožemio rodikliams

Keičiantis klimatui, siekiant išsaugoti dirvožemyje drėgmę pavasarį, ypač

ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais, sėja į nedirbtą arba minimaliai įdirbtą dirvą yra

priimtinesnė (Šimanskaitė ir kt., 2009).

Taikant neariminę žemės dirbimo sistemą ar žemės visai nedirbant, dirvožemio

fizikinės savybės dažniausiai iš esmės nepakinta ir gaunamas beveik toks pat augalų

derlingumas, kaip ir taikant tradicinį žemės dirbimą (Jodaugienė, 2002). Žemės dirbimas

esmingai mažina dirvožemio kietumą visose žemės dirbimo sistemose, išskyrus seklųjį

purenimą (Buragienė ir kt., 2011). Sėja į nedirbtą dirvą sąlygoja didžiausią dirvožemio

kietumą visame tirtame (0–20 cm) dirvos sluoksnyje, palyginus su giliu bei sekliu arimu ar

sekliu skutimu, tačiau išsaugoja didesnį augalų dygimui ir augimui reikalingos drėgmės kiekį

(Feiza ir kt., 2006). Tačiau kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinis gilus žemės

dirbimas neigiamai veikia daugelį dirvožemio savybių, o taip pat, skatina sutankėjusio dirvos

sluoksnio susiformavimą armens ir poarmenio sandūroje (Arlauskas, 1987).

V. Bogužo ir kt. (2010) 1999–2001 m. atliktų tyrimų duomenis, kurių metu buvo

taikomas neariminis žemės dirbimas, nevartant armens dirvos struktūros patvarumas didėja

per visą armenį. Viena iš priežasčių gali būti sliekų pagausėjimas ir aktyvesnė jų veikla dėl

jiems palankesnių vystymosi sąlygų susidarymo, sumažėjus žemės dirbimo intensyvumui.

Sėjos į nedirbtą dirvą taikymą sausringomis sąlygomis galima traktuoti kaip

dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje drėgmę taupančią priemonę. Tačiau tiesioginės sėjos savybė

taupyti dirvožemio drėgmę, šylant klimatui ir didėjant kritulių kiekiui, skirtingos

granuliometrinės sudėties dirvožemiuose lemia nevienodą dirvožemio vandens garų apykaitą,

o kartu ir CO2 emisiją (Feizienė ir kt., 2009).

Gilus rudeninis arimas yra ne tik daug energijos ir darbo sąnaudų vartojantis procesas,

bet jis taip pat turi neigiamą poveikį dirvožemio savybėms. Pastovus dirvožemio sluoksnių

vartymas plūgu skatina organinių junginių irimą ir maistinių medžiagų išplovimą. Todėl

ieškoma alternatyvų, tokių kaip supaprastintas žemės dirbimas ar visai atsisakant arimo,

norint išsaugoti dirvožemio derlingumą.

2015 m. dirvos drėgnis sėjos metu priklausė nuo sėjos laiko (54 pav.). 2014–2015 m.

žiemą iškrito nedaug kritulių, todėl dirvožemio drėgnis pavasarį vasarinių rapsų sėjos metu

buvo nedidelis – siekė 9,10 proc. Vėliau sėjant vasarinius rapsus dirvos drėgnis svyravo nuo

14,5 iki19,8 oC, skirtumai lyginant tarp skirtingų sėjos laikų dažnai buvo esminiai.

70

54 pav. Dirvos drėgnis vasarinių rapsų sėjos metu

Meteorologinių veiksnių įtaka vasarinių rapsų vystymuisi ir derlingumui buvo

įvertinta atlikus koreliacinę-regresinę analizę. Statistiškai patikimų priklausomumų tarp

teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios iki sėjos ir rapsų dygimo trukmės dienomis;

tarp vidutinės oro temperatūros per 3 paras iki rapsų sėjos ir rapsų dygimo trukmės dienomis;

tarp kritulių, iškritusių nuo metų pradžios iki rapsų sėjos, sumos ir rapsų dygimo trukmės

dienomis, nenustatyta. Nustatyti neigiami statistiškai patikimi tiesiniai priklausomumai tarp

teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki

pilnosios brandos: y=131,37875-0,05342x, r=-0,98, P<0,01; taip pat tarp teigiamų

temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki žydėjimo:

y=71,50569-0,05056x, r=-0,98, P<0,01. Sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams,

laikotarpis nuo jų sėjos iki sudygimo ir laikotarpis nuo sudygimo iki pilnosios brandos

sutrumpėjo – 2015 m. vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi

greičiau. Tyrimo duomenų statistinė analizė parodė, kad tarp sukauptų aktyviųjų temperatūrų

(10oC ir didesnių) sumos ir vasarinių rapsų sėklų derlingumo statistiškai patikimo

priklausomumo taip pat nenustatyta. Norint įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką, lauko

eksperimentas turi būti tęsiamas – atliekamas mažiausiai 3 metus.

Dirvožemio struktūra. Struktūrą apibūdina dirvožemio agregatai, kurių skersmuo

varijuoja nuo 0,25 iki 10 mm. Patys vertingiausi agronominiu požiūriu yra 0,25-5,00 mm

dydžio agregatai. Dirvožemiai, turintys 40-60 proc. vandenyje patvarių agregatų (>0,25 mm),

yra tinkamiausi žemės dirbimui minimalizuoti (Baker, 1996). Žemės dirbimas užima svarbią

vietą tarp priemonių, skirtų dirvožemio struktūrai išlaikyti.

2016 m. Analizuojant skirtingo pagrindinio žemės dirbimo poveikį dirvos struktūrai

nustatyta, kad neariant dirvos sumažėjo 30,5 proc. mikroagregatų kiekis, mega agregatų

kiekis padidėjo 19,8 proc., o makro agregatai sumažėjo15,6 proc., tačiau skirtingas žemės

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

9,10e

17,18bc

15,63c

19,48ab

14,48d

17,53abc 18,35ab

19,85a

Drė

gm

ė %

Sėjos laikas

71

dirbimas neturėjo esminės įtakos dirvos struktūrai (7 lentelė). V. Bogužas (2010) su

bendraautorėm taip pat nurodo, kad pakitusias dirvožemio dirbimo sąlygas, pakeitus arimą

supaprastintu žemės dirbimu padidėja mikroagregatų kiekis jau pirmaisiais tyrimų metais.

Autoriai nurodo, kad viena iš priežasčių gali būti, kad nevartant armens pagausėja sliekų.

7 lentelė. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio struktūrai vasarinių rapsų

pasėlyje, 2016 m.

Žemės dirbimo

technologija

Dirvožemio agregatai

Mega

> 10 cm

Makro

Nuo 10 iki 0,25 cm

Mikro

<0,25 mm

Ariminė 53,64 41,79 4,56

Bearimė 61,58 35,25 3,17

Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05).

Šlyties pasipriešinimas. Dirvos šlyties pasipriešinimas atspindi pasipriešinimą

tenkantį žemę dirbančiam padargui. 2014 m. dirvos šlyties pasipriešinimas po vasarinių rapsų

sėjos nustatytas mažiausias (87,0 kPa) giliai artoje dirvoje (55 pav.). Gilų arimą pakeitus

supaprastintu žemės dirbimu ar tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą šlyties pasipriešinimas

padidėjo 1,3–19,9 proc. viršutiniame armens sluoksnyje. Apatiniame dirvos sluoksnyje šlyties

pasipriešinimas sumažėjo sekliai artoje ir giliai purentoje dirvoje atitinkamai 3,8 ir 4,2 proc.

palyginus su giliuoju arimu, o sekliai purentoje ir neįdirbtoje dirvoje – 0,7 ir 4,4 proc.

Apatiniame armens sluoksnyje esminių skirtumų nerasta. Šlyties pasipriešinimas viršutiniame

armens sluoksnyje svyravo 87,0– 104,3 kPa, o apatiniame – 102,7 – 111,9 kPa ribose.

55 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka šlyties pasipriešinimui kPa po vasarinių rapsų

sėjos, 2014 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus

purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc. tikimybės

lygiui

87,0 88,1 90,9 94,9 104,3*

0

50

100

150

GA SA GP SP ND

kPa 3-13 cm sluoksnyje

107,2 103,1 102,7 107,9 111,9

0

50

100

150

GA SA GP SP ND

kPa 15-25 cm sluoksnyje

72

2015 m. nustačius dirvos šlyties pasipriešinimą po vasarinių rapsų hibridų sėjos

paaiškėjo, kad viršutiniame armens sluoksnyje jis esmingai nesiskyrė (56 pav.), nors galima

pastebėti šlyties pasipriešinimo didėjimo tendencijas supaprastintai ir visai neįdirbtoje dirvoje.

Apatiniame dirvos sluoksnyje šlyties pasipriešinimas svyravo nuo 69,8 iki 81,0 kPa. Esmingai

didesnis (15,7 proc.) nustatytas tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose, lyginant su giliu

arimu.

56 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka šlyties pasipriešinimui kPa po vasarinių rapsų

hibridų sėjos, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP -

seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc.

tikimybės lygiui

2016 m. dirvos šlyties pasipriešinimas po vasarinių rapsų sėjos nustatytas mažiausias

(75,9 kPa) iš rudens giliai artoje dirvoje (57 pav.). Gilų arimą pakeitus supaprastintu žemės

dirbimu ir tiesiogine sėja į ražieną šlyties pasipriešinimas padidėjo 4,9 proc., tačiau skirtumai

neesminiai, nors galima pastebėti šlyties pasipriešinimo didėjimo tendencijas supaprastintai

dirbant žemę.

57 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio šlyties pasipriešinimui vasarinių

rapsų pasėlyje. Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05), 2016 m.

67,8 69,5 74,1 71,4 74,1

0

50

100

150

GA SA GP SP ND

kPa 3-13 cm sluoksnyje

70,0 76,0 75,1 69,8

81,0*

0

50

100

150

GA SA GP SP ND

kPa 15-25 cm sluoksnyje

01020304050607080

AriminėBearimė

75,9 79,6

kPa

Šlyties pasipriešinimas

73

Dirvožemio tankis. Tankis yra viena pagrindinių fizikinių savybių, kuri priklauso nuo

dirvožemio mineralinės sudėties, poringumo, struktūringumo, humusingumo ir kt. Didelę

įtaką dirvos tankiui turi žemės dirbimas. Kintant dirvožemio tankiui, keičiasi oro, drėgmės ir

šilumos režimas dirvoje, taip pat biologinis aktyvumas, augalų šaknų pasiskirstymas bei

gausumas, o tuo pačiu ir augalų derlius (Rowell, 1997; Scheffer ir kt., 1998). Todėl yra svarbu

nustatyti kaip tankį veikia skirtingas žemės dirbimas. Tiek per mažas, tiek per didelis

dirvožemio tankis nepalankus augalams augti, nes tada susidaro per dideli oro tarpeliai ir

nesusiformuoja augalams palankus kapiliarinis drėgmės režimas. Dirvožemio tankiui pasiekus

kritinę ribą, labai sulėtėja šaknų skverbimasis į dirvožemį ir kiti gyvybiniai procesai

(Rasmussen, 1999; Hakansson, Lipiec, 2000).

Atlikus tyrimus 2014 m. paaiškėjo, kad rudeninį arimą pakeitus supaprastintu žemės

dirbimu ar tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą tankis kito neesmingai (58 pav.). Dirvos tankis po

vasarinių rapsų sėjos supaprastinto žemės dirbimo (SA, GP, SP variantai) ar tiesioginės sėjos į

neįdirbtą dirvą (ND) laukeliuose svyravo viršutiniame armens sluoksnyje 1,30–1,36 Mg m-3

ir

apatiniame – 1,29–1,32 Mg m-3

ribose. Esminių skirtumų tarp tiriamų variantų nenustatyta.

58 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos tankiui po vasarinių rapsų sėjos, 2014 m.;

GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus purenimas, ND -

tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; P>0,05

Viršutinio ir apatinio armens sluoksnių tankis taip pat esmingai nesiskyrė. Rudenį

įdirbta dirva iki sėjos pavasarį savaime susiguli, todėl galima teigti, kad pagrindinio žemės

dirbimų poveikis dirvožemio tankiui yra trumpalaikis.

1,32 1.30 1,31 1,36 1,34

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

GA SA GP SP ND

Mg m-3

3-13 cm sluoksnyje

1,28 1,31 1,32 1,30 1,29

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

GA SA GP SP ND

Mg m-3

15-25 cm sluoksnyje

74

Panašios tendencijos nustatytos ir 2015 m. auginant vasarinių rapsų hibridus (59 pav.).

Dirvožemio tankis viršutiniame armens sluoksnyje svyravo 1,35-1,41 Mg m-3

ribose ir

esmingai tarp skirtingų dirvos ruošimo būdų nesiskyrė.

59 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos tankiui po vasarinių rapsų hibridų sėjos,

2015 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus purenimas,

ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; P>0,05

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie apatinį armens sluoksnį, kuriame tankis svyravo

1,39–1,46 Mg m-3

ribose ir esmingai nesiskyrė. Nors galima įžvelgti armens tankio didėjimo

tendenciją nejudintame armens sluoksnyje (SA, SP, ND).

2016 m. rudeninį arimą pakeitus supaprastintu žemės dirbimu, tiesiogine sėja į ražieną

tankis kito neesmingai (60 pav.). Dirvos tankis po vasarinių rapsų sėjos viršutiniame armens

sluoksnyje sėjant į ražieną padidėjo 1,2 proc., o apatiniame 6,6 proc. bet esminių skirtumų

tarp tiriamų variantų nenustatyta. Viršutinio ir apatinio armens sluoksnių tankis taip pat

esmingai nesiskyrė. Rudenį įdirbta dirva iki sėjos pavasarį savaime susiguli, todėl galima

teigti, kad pagrindinio žemės dirbimų poveikis dirvožemio tankiui yra trumpalaikis. V.

Bogužas (2010) su bendraautorėm taip pat teigia, kad gilų arimą pakeitus supaprastintu

žemės dirbimu ar sėja į nedirbtą dirvą pirmaisiais tyrimo metais dirvožemio tankio

esminių skirtumų nenustatyta. Kitų mokslininkų tyrimai rodo, kad supaprastinus žemės

dirbimą, taikant tiesioginę sėją į ražieną, keičiasi dirvožemio fizikinės savybės ypač

padidėja dirvos tankis (Šimanskaitė, 2007).

1,35 1,38 1,41 1,39 1,40

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

GA SA GP SP ND

Mg m-3

3-13 cm sluoksnyje

1,39 1,42 1,41 1,44 1,46

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

GA SA GP SP ND

Mg m-3

15-25 cm sluoksnyje

75

60 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio šlyties pasipriešinimui vasarinių

rapsų pasėlyje. Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05), 2016 m.

Dirvožemio armens drėgnumas. Daugelis žemės ūkio augalų yra jautrūs augimo

sąlygoms, kurias ypatingai nulemia dirvožemio drėgnumas. Augalai nevienodai reaguoja į

dirvožemio drėgnumą. Kai kurie autoriai nurodo, kad rapsams optimalus vidutinio sunkumo

dirvožemių armens drėgnumas – 17–18% (Feiza, Arlauskas, 1995). Nuo pagrindinio žemės

dirbimo intensyvumo labai priklauso dirvožemio tankis ir poringumas, o tai lemia drėgmės

sukaupimą ir išsilaikymą (Maikštėnienė ir kt., 2007). Kitų nuomone optimalus dirvos

drėgnumas vidutinio sunkumo priemolio dirvose – 19–23 % (perteklinio drėgnumo >29 %,

šlapias – 24–28 %, optimalus – 13–18 %, sausringas – 7– 12 %, labai sausas - <7 % )

(Kulakovskaja ir kt., 1984).

2014 m. atliktų tyrimų duomenimis, pakeitus tradicinį gilų arimą į supaprastintą

žemės dirbimą dirvos drėgnumas po vasarinių rapsų iš esmės nepasikeitė (61 pav.). Tačiau

viršutiniame (3–13 cm) dirvos sluoksnyje po vasarinių rapsų sėjos pastebėta dirvos drėgnumo

didėjimo tendencija. Supaprastinus žemės dirbimą drėgnumas padidėjo nuo 1,4 iki 3,2 proc.

vnt., o pakeitus arimą tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą padidėjo esmingai – 4,5 proc. vnt. Tuo

tarpu apatiniame (15–25 cm) armens sluoksnyje dirvos drėgnumas keitėsi nežymiai.

Mažiausiai kito neįdirbtoje dirvoje – 0,3 proc. vnt. ir sekliai purentoje – 0,6 proc. vnt. Sekliai

artuose ir giliai purentuose laukeliuose dirvos drėgnumo padidėjimas buvo ryškesnis –

atitinkamai 2,1 ir 1,8 proc. vnt. Tačiau esminių skirtumų nenustatyta.

0

0,5

1

1,5

2

Ariminė

Bearimė

1,59 1,61 1,52 1,65

Mg

cm -3

Dirvožemio tankis

0-5 cm

5-10 cm

76

61 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos drėgnumui po vasarinių rapsų sėjos; GA-

gilus arimas, 2014 m., SA- seklus arimas, GP- gilus purenimas, SP- seklus purenimas, ND -

tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc. tikimybės lygiui

2015 m. atlikus sėklos guoliavietės drėgnumo tyrimus po vasarinių rapsų hibridų

sėjos, nustatyti tie patys dėsningumai kaip ir ankstesniais metais (62 pav.). Gilų arimą

pakeitus supaprastintu žemės dirbimu dirvos drėgnumas viršutiniame armens sluoksnyje

esmingai nesiskyrė, nors galima pastebėti drėgnumo didėjimo tendenciją. Tuo tarpu

tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose drėgmės susikaupė esmingai (4,0 proc. vnt.)

daugiau nei iš rudens giliai artuose laukeliuose.

62 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos drėgnumui po vasarinių rapsų hibridų sėjos,

2015 m.; GA - gilus arimas, SA- seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus purenimas,

ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; ** - esminiai skirtumai 99,0 proc. tikimybės lygiui

16,9 18,3

19,8 20,1 21,4*

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

19,7 21,8 21,5

20,3 20,0

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

20,1 20,9 21,8 22,41 24,1**

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

22,3 21,8 23,1 22,9

24,2

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

77

Viena iš priežasčių didesnio dirvos drėgnumo viršutiniame armens sluoksnyje

supaprastinto žemės dirbimo ar tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose yra ta, kad

augalinės liekanos likusios dirvos paviršiuje trukdo drėgmei išgaruoti. Tuo tarpu apatiniame

armens sluoksnyje esminių skirtumų nenustatyta.

Ankstesniais metais pastebėjus vasarinių rapsų lėtesnį dygimą supaprastinto žemės

dirbimo ir tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose, 2015 m. buvo atlikti papildomi

tyrimai – nustatytas dirvos drėgnumas ir temperatūra viršutiniame armens sluoksnyje 3-ą ir

10-ą vasarinių rapsų dygimo dieną.

Nustačius dirvos drėgnumą 3-ą vasarinių rapsų hibridų dygimo dieną, matyti kad tiek

giliai, tiek ir sekliai artuose laukeliuose drėgnumas buvo panašus (63 pav.). Giliai ir sekliai

purentuose laukeliuose drėgnumas buvo 1,9–3,0 proc. vnt. didesnis nei giliai artuose.

Esmingai (6,0 proc. vnt.) didesnis drėgmės kiekis nustatytas tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą

laukeliuose, lyginant su giliai artais.

Tuo tarpu temperatūros pokyčiai viršutiniame dirvos sluoksnyje nustatyti priešingi.

Gilų arimą pakeitus supaprastintu žemės dirbimu nustatytos tik dirvos temperatūros mažėjimo

tendencijos, o pakeitus tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą – esmingai mažesnė (2,3 ºC).

63 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos drėgnumui ir temperatūrai 3-ą vasarinių

rapsų hibridų dygimo dieną, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA- seklus arimas, GP- gilus

purenimas, SP- seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; ** - esminiai

skirtumai 99,0 proc. tikimybės lygiui, *** - esminiai skirtumai 99,9 proc. tikimybės lygiui

Dirvos drėgnumo pokyčiai 10-ą vasarinių rapsų hibridų dygimo dieną nustatyti labai

panašūs kaip ir 3-ą dygimo dieną (64 pav.). Supaprastintai įdirbtoje dirvoje, ypač nevartant

armens sluoksnio, o jį tik purenant, nustatytas drėgmės kiekis 2,6-2,8 proc. vnt. buvo didesnis,

15,8 15,7

18,8 17,7

21,8**

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% Drėgnumas

18,7 18,4 18,3 18,0 16,5****

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

°C Temperatūra

78

nei giliai artoje. 10-ą rapsų hibridų dygimo dieną (kaip ir 3-ą) esmingai didesnis viršutinio

armens sluoksnio drėgnumas buvo tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose. Čia drėgmės

kiekis buvo net 5,1 proc. vnt. didesnis nei giliai artuose.

64 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos drėgnumui ir temperatūrai 10-ą vasarinių

rapsų hibridų dygimo dieną, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA- seklus arimas, GP- gilus

purenimas, SP- seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai

95 proc. tikimybės lygiui

Vyraujant pakankamai vėsiems orams, dirvožemio temperatūra keitėsi nežymiai,

lyginant su 3-ą dygimo dieną nustatyta dirvos temperatūra. Tendencijos išliko tos pačios.

Kiek žymesnis skirtumas (1,2 ºC) nustatytas tarp giliai artų ir sekliai purentų laukelių.

Esmingai žemesnė dirvos temperatūra nustatyta tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose.

Atlikus tyrimus buvo patvirtintas teiginys, kad augalai dygsta lėčiau dėl to, kad

drėgnesnė dirva dažniausiai būna šaltesnė.

2016 m. palyginus tradicinį gilų arimą ir supaprastintą žemės dirbimą dirvos

drėgnumas po vasarinių rapsų iš esmės nepasikeitė (65 pav.). Tačiau viršutiniame (0–5 cm)

dirvos sluoksnyje po vasarinių rapsų sėjos dirvos drėgnis supaprastinus žemės dirbimą buvo

5,2 proc. didesnis nei giliajame arime. Tuo tarpu apatiniame (5–10) armens sluoksnyje dirvos

drėgnis didesnis 5,6 proc. iš rudens giliai suartame pasėlyje.

14,8 15,2 17,4 17,6

19,9*

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

% Drėgnumas

19,1 19,0 18,6 17,9 17,0*

0

5

10

15

20

25

30

GA SA GP SP ND

°C Temperatūra

79

65 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio drėgniui vasarinių rapsų pasėlyje.

Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05), 2016 m.

Dirvos kietumas. Kietumą lemia agregatų dydis, dirvožemio tankis ir drėgmė. Kuo

mažesnis dirvožemio agregatų skersmuo, tuo dirvožemio kietumas didesnis. Didėjant

dirvožemio tankiui ar mažėjant drėgmės kiekiui, kietumas didėja. Nuo dirvožemio kietumo

labai priklauso augalų pasisavinamų medžiagų kiekis, vandens ir oro režimas. Tyrimai

parodė, kad nė viena tirta žemės dirbimo sistema neužtikrino optimalaus kietumo, o

vegetacijos pabaigoje susidarė toks dirvožemio kietumas, kuris vertinamas kaip kritinis

(Jodaugienė, 2002; Šimanskaitė, 2002).

2016 m. dirvos kietumas viršutiniame (0–10) armens sluoksnyje 19,2 proc. esmingai

buvo mažesnis artoje dirvoje palyginti su nearta (66 pav.). Didesnis skirtumas nustatytas

apatiniame (10–20) armens sluoksnyje. Sėjant 5 neartą dirvą jos kietumas buvo esmingai

didesnis 47,3 proc.

66 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio kietumui vasarinių rapsų

pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai

esminiai (P≤0,05), 2016 m.

0

4

8

12

16

20

24

Ariminė

Bearimė

16,45 17,30 17,68

16,74

%

Dirvos drėgnis

0-5 cm

5-10 cm

0

0,5

1

1,5

2

Ariminė

Bearimė

0,59b 0,73a 0,74b

1,09a MP

a

Dirvos kietumas

0-10 cm

10-20 cm

80

Dirvožemio armens bendrasis poringumas. Bendrasis dirvožemio poringumas yra

atvirkščiai proporcingas dydis tankiui. Apibendrintais Kulakovskajos (1984) įvairių autorių

duomenimis, optimalus dirvos tankis priemolio dirvose žieminiams javams yra 1,2–1,4 Mg m-3

,

tai atitinka 53,8–46,2 proc. bendrąjį poringumą, vasariniams javams, rapsams – 1,2–1,3 Mg m-3

,

tai atitinka – 53,8–50,0 proc., o bulvėms bei runkeliams – 1,0–1,3 Mg m-3

, tai sudaro 61,5–

50,0 proc. bendrąjį poringumą. Leistinas kritinis bendrasis poringumas įvairiems ž. ū.

augalams 41–47 proc. Palankiausios augalams augti sąlygos, kai poros, užpildytos drėgme ir

oru sudaro po 50 proc. (Zimkuvienė, 1989).

Analizuojant 2014 m. gautus duomenis, matyti, kad bendrasis dirvos poringumas po

vasarinių rapsų sėjos iš rudens skirtingai įdirbtoje dirvoje esmingai nesiskyrė (67 pav.).

Viršutinio armens sluoksnio bendrasis poringumas svyravo 47,7–50,1 proc., o apatinio –

49,2–50,7 proc. ribose. Viršutinio bei apatinio armens sluoksniuose bendrasis poringumas

buvo didesnis už leistiną kritinį poringumą įvairiems žemės ūkio augalams.

67 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos bendrajam poringumui po vasarinių rapsų

sėjos, 2014 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus

purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; P>0,05

2015 m. bendrasis dirvos poringumas po vasarinių rapsų hibridų sėjos tiek

viršutiniame, tiek ir apatiniame armens sluoksniuose taip pat esmingai nesiskyrė (68 pav.).

49,1 50,1 49,4 47,7 48,3

0

10

20

30

40

50

60

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

50,7 49,6 49,2 50,1 50,4

0

10

20

30

40

50

60

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

81

68 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka dirvos bendrajam poringumui po vasarinių rapsų

hibridų sėjos, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP -

seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; P>0,05

Tačiau galima pastebėti, kad viršutiniame sluoksnyje giliai bei sekliai purentuose ir

tiesiogiai į neįdirbtą dirvą sėtuose laukeliuose dirvožemio poringumas svyravo leistino

kritinio poringumo ribose. Apatiniame armens sluoksnyje visuose laukeliuose dirvožemio

poringumas svyravo leistino kritinio poringumo ribose.

Analizuojant 2016 m. gautus duomenis, matyti, kad bendrasis dirvos poringumas po

vasarinių rapsų sėjos taikant skirtingas žemės paruošimo technologijas esmingai nesiskyrė (69

pav.). Viršutinio armens sluoksnio 7,3 proc., buvo didesnis, palyginus su tiesioginės sėjos į

ražieną poringumu ir neviršijo augalams kritinės ribos. Apatinio armens sluoksnio bendrasis

poringumas buvo didesnis 19,0 proc. taip pat giliai artame pasėlyje, tačiau buvo optimalus

augalams augti.

69 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio bendrajam poringumui vasarinių

rapsų pasėlyje. Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05), 2016 m.

48,1 50,0 45,8 46,5 46,2

0

10

20

30

40

50

60

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

46,5 45,4 45,8 44,6 43,8

0

10

20

30

40

50

60

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

0102030405060

Ariminė

Bearimė

45,6 42,5

50,3

42,2

%

Dirvos bendras poringumas

0-5 cm

5-10 cm

82

Drėgme bei oru užpildytų porų kiekis. Apskaičiavus kokią dalį porų užpildo drėgmė

bei oras, paaiškėjo, kad 2014 m. po vasarinių rapsų sėjos didesnę dalį porų užpildė drėgmė

(70 pav.).

70 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka porų užpildytų drėgme kiekiui po vasarinių rapsų

sėjos, 2014 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus

purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95 proc. tikimybės

lygiui

Viršutiniame armens sluoksnyje pastebėta porų užpildytų drėgme didėjimo tendencija

visuose laukeliuose, lyginant su giliu arimu. Mažiausiai padidėjo sekliai artoje dirvoje 1,4

proc. vnt., o daugiausiai ir esmingai padidėjo neįdirbtoje dirvoje – 6,4 proc. vnt. Apatiniame

dirvos sluoksnyje žymių ir esminių skirtumų nenustatyta. Gilų arimą pakeitus supaprastintu

žemės dirbimu porų užpildytų drėgme kiekis padidėjo 0,6–3,3 proc. vnt. Galima teigti, kad

taikant neverstuvinį žemės dirbimą ar tiesioginę sėją vasarinių rapsų sėklų brinkimui sąlygos

buvo geresnės, negu giliai artoje dirvoje, nors drėgnesnė dirva dažniausiai būna vėsesnė ir

sėklos gali dygti vėliau.

Analizuojant porų užpildytų oru kiekį viršutiniame dirvos sluoksnyje (71 pav.)

nustatytas esminis skirtumas tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose.

Mažiausias dirvos porų užpildymas oru pastebėtas sekliai purentoje ir neįdirbtoje

dirvoje palyginus su giliu arimu, t.y. 6,3 ir 7,1 proc. vnt., o apatiniame armens sluoksnyje

mažiausiai porų užpildytų oru rasta sekliai artoje ir giliai purentoje dirvoje.

22,4 23,8 26,0 27,3 28,8*

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

25,2 28,5 28,5

26,4 25,8

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

83

71 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka porų užpildytų oru kiekiui po vasarinių rapsų

sėjos, 2014 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP - seklus

purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc. tikimybės

lygiui

2015 m. apskaičiavus porų užpildytų vandeniu bei oru kiekį, paaiškėjo, kad

viršutiniame armens sluoksnyje giliai bei sekliai artuose laukeliuose oro ir vandens

pasiskirstymas porose beveik atitiko optimalias sąlygas (72 ir 73 pav.).

72 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka porų užpildytų drėgme kiekiui po vasarinių rapsų

hibridų sėjos, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP -

seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc.

tikimybės lygiui

Tačiau giliai bei sekliai purentuose – vandeniu užpildytų porų kiekis buvo apie 2

kartus didesnis, nei užpildytų oru. Nustatyti esminiai oru užpildytų porų kiekio sumažėjimai.

26,7 26,2 23,5

20,4 19,6*

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

25,4

21,1 20,7 23,8 24,5

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

27,1 27,2 30,7 31,1

33,7*

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

31,0 31,0 32,6 33,0

35,3

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

84

Ypač nepalankios sąlygos susidarė tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose, kuriuose

porų užpildytų vandeniu buvo 2,7 karto daugiau, nei užpildytų oru. Nustatyti esminiai

skirtumai, lyginant su giliu arimu.

73 pav. Supaprastinto žemės dirbimo įtaka porų užpildytų oru kiekiui po vasarinių rapsų

hibridų sėjos, 2015 m.; GA - gilus arimas, SA - seklus arimas, GP - gilus purenimas, SP -

seklus purenimas, ND - tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą; * - esminiai skirtumai 95,0 proc.

tikimybės lygiui, *** - esminiai skirtumai 99,9 proc. tikimybės lygiui

Apatiniame armens sluoksnyje vandeniu užpildytų porų kiekio esminių skirtumų

nenustatyta, nors galima pastebėti didesnį jų kiekį giliai bei sekliai purentuose ir tiesioginės

sėjos į neįdirbtą dirvą laukeliuose.

Palyginus porų užpildytų vandeniu ir oru santykį, matyti kad jis nėra palankus visuose

laukeliuose. Porų užpildytų vandeniu buvo nuo 2,0 kartų (giliai artame) iki 4,2 karto

(tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą) daugiau nei užpildytų oru. Esmingai mažesnis (3,9-7,0

proc. vnt.) oru užpildytų porų kiekis buvo sekliai purentuose bei tiesioginės sėjos į neįdirbtą

dirvą laukeliuose, lyginant su giliu arimu.

Augalams augti optimalios sąlygos susidaro, kai aeracinis poringumas siekia 25 proc.

(Motuzas ir kt., 1996). 2016 m. analizuojant porų užpildytų oru kiekį viršutiniame (0–5) ir

apatiniame (5–10 cm) dirvos sluoksniuose (74 pav.) nustatyti esminiai skirtumai tarp gilaus

arimo ir tiesioginės sėjos. Sėjant tiesiogiai į ražieną viršutiniame dirvos sluoksnyje aeracinis

poringumas buvo mažesnis 24,6 proc., o apatiniame – 37,2 proc. nei artoje dirvoje. Palyginti

su optimaliu aeraciniu poringumu, artoje dirvoje šis rodiklis buvo mažesnis viršutiniame 22,0

proc., o apatiniame 6,4 proc. Sėjant į ražieną aeracinis poringumas 41,2 proc. buvo mažesnis

26,7 26,2

15,0* 15,4* 12,4***

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 3-13 cm sluoksnyje

15,5 14,4 13,2 11,6*

8,5***

0

10

20

30

40

50

GA SA GP SP ND

% 15-25 cm sluoksnyje

85

nei optimalus augalams augti abiejuose dirvožemio sluoksniuose, reiškia augalams trūko

deguonies, 27,5 proc. porų buvo užimtos vandeniu.

74 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvožemio aeraciniam poringumui

vasarinių rapsų pasėlyje. Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b),

skirtumai esminiai (P≤0,05), 2016 m.

Dirvos elektrinis laidumas. Elektrinis laidumas parodo, kaip gerai medžiaga

praleidžia elektros srovę, o tai priklauso nuo dirvoje esančių ištirpusių medžiagų, kurias

absorbuoja augalai. Elektros laidumas dirvožemyje kinta priklausomai nuo drėgmės kiekio

dirvožemyje, todėl norint išmatuoti laidumą dirvožemis turi būti drėgnas. Iš rudens artoje

dirvoje drėgnumas buvo 24,4 proc., o taikant bearimę technologiją – 29,0 proc. Geras

dirvožemio elektrinio laidumo lygis bus apytiksliai nuo 200 µS cm-1

iki 1200 µS cm-1

. Visos

reikšmės žemiau 200 µS cm-1

rodo, kad dirvožemyje nėra pakankamai maistingųjų medžiagų,

kurios yra prieinamos augalams ir gali parodyti mažą mikrobiologinį aktyvumą. Virš 1200 µS

cm-1

gali reikšti pertęšimą mineralinėmis trąšomis arba identifikuoti druskingumo problemas

dėl nepakankamo drenažo. Taikant rudeninį arimą ir bearimę technologiją elektrinis laidumas

viršijo 200 µS cm-1

, tačiau ariant šis rodiklis buvo 21,4 proc. didesnis, bet skirtumas

neesminis (75 pav.).

0

5

10

15

20

25

30

Ariminė

Bearimė

19,5a

14,7b

23,4a

14,7b %

Dirvos aeracinis poringumas

0-5 cm

5-10 cm

86

75 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka dirvos elektriniam laidumui vasarinių rapsų

pasėlyje. Pastaba: esminių skirtumų nėra (P˃0,05), 2016 m.

3.5. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų augimui ir

vystymuisi

2016 m. tiriant vasarinių rapsų sėjos laiko ir guoliavietės paruošimo įtaką augalų

vystymuisi ir derliaus struktūros elementams buvo nustatyta, kad daugiausiai pirmos eilės

šakų suformavo rapsai pasėti gegužės 5 d. (76 pav.). Palyginus su kitu laiku sėtais rapsais,

mažiau pirmos eilės šakų suformavo vėliausiai pasėti rapsai (05 20 ir 05 25). Žemės dirbimo

būdas didesnės įtakos augalo pirmos eilės šakų skaičiui neturėjo. Nežymiai daugiau pirmos

eilės šakų suformavo rapsai taikant ariminį žemės dirbimo būdą.

0

50

100

150

200

250

300

Ariminė

Bearimė

270,4

222,8

µS

cm

-1

Elektrinis laidumas

4,3 bc 3,8 c 4,9 ab 4,2 bc 4,8 ab 5,2 a

4,3 bc 3,0 d 3,0 d

5,4 5,1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Šakų

ska

ičiu

s, v

nt.

I-os eilės šakos

87

76 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinis

1-os, 2-os ir 3-os eilės šakų skaičius, bei vidutinis augalo šakotumas. Pastaba: tarp variantų

vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) ir * skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

9,6 a

7,6 abc 8,6 ab

6,4 bc 7,2 abc

8,9 ab

5,3 c

2,4 d 1,7 d

9,2 7,6

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Šakų

ska

ičiu

s, v

nt.

II-os eilės šakos

7,7 ab

6,1 ab

16,0 a

2,5 b

4,7 ab 3,4 b

0,9 b 0,3 b 0,3 b

8,9

2,1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Šakų

ska

ičiu

s, v

nt.

III-os eilės šakos

21,5 ab

17,5 abc

29,4 a

13,1 bc

16,7 abc 17,5 abc

10,5 bc

5,6 c 4,9 c

23,5*

14,7

0

5

10

15

20

25

30

35

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Šakų

ska

ičiu

s, v

nt.

Vidutiniškai augalo

88

Sėjos laikas ir guoliavietės paruošimas turėjo įtakos augalo antros eilės šakų

formavimuisi. Daugiausia antros eilės šakų suformavo ankščiausiai (04 10) pasėti rapsai.

Palyginus rapsus pasėtus skirtingame žemės dirbimo fone, buvo nustatyta, kad rapsai pasėti

taikant ariminį žemės dirbimo būdą šakojosi labiau ir suformavo daugiau antros eilės šakų (31

pav.).

Didesnis vasarinių rapsų trečios eilės šakotumas nustatytas ankstyvųjų sėjų rapsų (04

10, 04 15 ir 04 20). Atitinkamai žymiai mažiau trečios eilės šakų suformavo vėliausių sėjų

rapsai (05 10, 05 20 ir 05 25). Ryškiai didesniu trečios eilės šakų skaičiumi išsiskyrė trečios

sėjos rapsai (04 20). Šios sėjos augalai suformavo vidutiniškai 16 šakų. Kitomis datomis sėti

rapsai suformavo vidutiniškai nuo 0,3 iki 8,9 trečios eilės šakų. Rapsai pasėti taikant ariminį

žemės dirbimo būdą suformavo 4,2 karto daugiau trečios eilės šakų nei rapsai pasėti

bearimėje žemdirbystės sistemoje.

Įvertinus vidutinį rapsų šakų skaičių buvo nustatyta, kad pasėlyje labiau šakojosi

ankstyvų sėjų (04 10 ir 04 20) rapsai, o mažiausiai šakų suformavo vėlyviausių trijų sėjų

rapsai (05 10, 05 20 ir 05 25). Guoliavietės paruošimas turėjo įtakos augalo formavimuisi.

Vasariniai rapsai pasėti ariminėje žemės dirbimo sistemoje suformavo daugiau šakų.

Vasarinių rapsų sėjos laikas ir guoliavietės paruošimas turėjo įtakos augalų vystymuisi

ir derliaus struktūros elementams. Pasėlyje labiau šakojosi ankstyvų sėjų (04 10 ir 04 20)

rapsai, o mažiausiai šakų suformavo vėlyviausių trijų sėjų rapsai (05 10, 05 20 ir 05 25).

Vasariniai rapsai pasėti ariminėje žemės dirbimo sistemoje suformavo daugiau šakų.

Svarbus rodiklis, vertinant augalo derliaus struktūros elementus, ir veiksnys

nulemiantis derlių yra ankštarų skaičius ant augalo. Vertinant šį rodiklį buvo pastebėta, kad

augalai, kurie buvo pasėti vėliau (05 10, 05 20 ir 05 25) ir mažiau šakojosi daugiau ankštarų

suformavo ant pagrindinio stiebo (77 pav.). Augalai pasėti bearimėje žemdirbystės sitemoje

taip pat suformavo mažiau šakų, ir ankštarų skaičius ant pagrindinio stiebo buvo didesnis nei

augalų pasėtų ariminėje žemdirbystės sistemoje.

Gerai išsivystę augalai daugiausia ankštarų suformuoja ant pirmos ir antros eilės šakų.

Daugiausiai ankštarų ant pirmos eilės šakų suformavo ankščiausiai balandžio 30 d., gegužės 5

ir 10 d. pasėti rapsai. Mažiau ankštarų suformavo augalai pasėti vėliausiai (05 20 ir 05 25) ir

balandžio 15 d. Ariminė žamės dirbimo sistema teigiamai įtakojo anštarų formavimąsi ant

pirmos eilės šakų: jų buvo 19,2 % daugiau nei ant agalų bearimėje žemdirbystės sitemoje.

Anksti (04 15 ir 04 20) ir gegužės 5 d. pasėti vasarinai rapsai intensyviai formavo

ankštaras ir ant antros eilės šakų. Žymiai mažiau ankštarų ant antros eilės šakų suformavo

paskutiniųjų dviejų sėjų rapsai (05 20 ir 05 25). Daugiausiai ankštarų ant antrosios eilės šakų

89

suformavusių rapsų, kurie buvo pasėti gegužės 5 d., rodiklius palyginus su vėlyviausios (05

25) sėjos augalais, nustatytas net 4,3 karto skirtumas. Žemės dirbimo būdas ankštarų skaičiui

ant antros eilės šakų reikšmės neturėjo.

Ant trečios eilės šakų žymiai daugiau ankštarų suformavo antrosios sėjos (04 15) ir

balandžio 30 d. pasėti rapsai. Vėlinat sėją iki balandžio 25 d. ankštarų skaičius nuosekliai

mažėjo nuo 24,2 iki 8,3 vnt. Balandžio 30 d. pasėti rapsai ant trečios eilės šakų vėl intensyviai

formavo ankštaras – iki 26,5 vnt. Ant vėliau sėtų rapsų trečiosios eilės šakų anktarų vėl

nuosekliai mažėjo, išskyrus paskutiniąją sėją (05 25). Ariminėje žemdirbystės technologijoje

rapsai ant trečiosios eilės šakų suformavo 1,8 karto daugiau ankštarų.

2,2 c 3,9 bc 3,7 bc

5,9 abc 5,3 abc 3,7 bc 7,6 a 7,4 ab 8,2 a

3,7 4,6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

An

kšta

rų k

aiči

us,

vn

t.

Pagrindinis stiebas

14,1 b 17,4 b

23,5 ab 20,5 ab

28,4 a 30,0 a 28,6 a

17,9 b 17,4 b 21,4*

17,3

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

An

kšta

rų k

aiči

us,

vn

t.

I-os eilės šakos

90

77 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinis

ankštarų skaičius ant pagrindinio stiebo, 1-os, 2-os ir 3-os eilės šakų bei vidutiniškai ant

augalo. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) ir * skirtumai yra

esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

25,6 ab

31,8 ab

35,8 a

25,6 ab

29,2 ab

38,9 a

26,1 ab

18,5 bc

9,0 c

24,7 25,5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

An

kšta

rų k

aiči

us,

vn

t.

II-os eilės šakos

17,3 abc

24,2 ab

17,6 abc

8,3 bc

26,5 a

8,9 bc 4,5 c 2,7 c

9,0 bc 11,4*

6,2

0

10

20

30

40

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

An

kšta

rų k

aiči

us,

vn

t.

III-os eilės šakos

59,1 bc

77,3 ab 80,6 a

60,2 bc

89,4 a 81,5 a

66,7 bc

46,4 c 43,5 c

61,1* 53,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

An

kšta

rų k

aiči

us,

vn

t.

Vidutiniškai ant augalo

91

Įvertinus vidutinį ankštarų skaičių ant augalo nustatyta, kad daugiausia ankštarų

suformavo balandžio 30 d. pasėti rapsai (77 pav.). Vėlinant sėją ankštarų skaičius ant augalo

nuosekliai mežėjo. Vėlyviausių sėjų (05 20 ir 05 25) rapsai ant augalo suformavo 2 kartus

mažiau ankštarų nei balandžio 30 d. pasėti. Ariminėje žemdirbystės technologijoje pasėti

rapsai suformavo vidutiniškai 12,3 % mažiau ankštarų ant augalo palyginus su bearime.

Nei sėjos laikas, nei žemės dirbimo būdas esminės įtakos, sėklų skaičiui ankštarose ant

pagrindinio stiebo, neturėjo (78 pav.).

14,8 13,6 14,5

18,1 18,6

14,9 16,5 17,6 18,7

16,9 14,1

0

5

10

15

20

25

30

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sėkl

ų s

kaič

ius

ankš

taro

je, v

nt.

Pagrindinis stiebas

25,3 a

18,0 bc 18,6 bc 20,4 abc

21,4 abc 21,5 abc 22,8 ab 19,6 bc

17,4 c

21,4*

17,2

0

5

10

15

20

25

30

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė BearimėSėkl

ų s

kaič

ius

ankš

taro

je, v

nt.

I-os eilės šakos

24,8 24,7 23,3

18,8 18,3

24,2

20,7 18,6

20,0

23,3 20,4

0

5

10

15

20

25

30

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sėkl

ų s

kaič

ius

ankš

taro

je, v

nt.

II-os eilės šakos

92

33 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų vidutinis

sėklų skaičius ankštaroje ant pagrindinio stiebo, 1-os, 2-os ir 3-os eilės šakų bei vidutiniškai

ankštaroje ant augalo. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) ir *

skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

Pastebėta tendencija, kad silpniau išsivystę augalai daugiau ankštarų suformavo ant

pagrindinio stiebo, taip pat ir sėklų skaičius ankštaroje buvo šiek tiek didesnis nei geriau

išsivysčiusių augalų.

Daugiausiai ankštarų susiformavo ant vasarinių rapsų antros ir trečios eilės šakų.

Atitinkamai ir sėklų skaičius ankštarose ant šių šakų buvo didesnis lyginant su pagrindiniu

stiebu ir trečiosios eilės šakomis (77 pav.). Daugiausiai sėklų (25,3 vnt.) ankštaroje ant pirmos

eilės šakų buvo ankščiausiai sėtų rapsų pasėlyje. Vėliausių sėjų (05 20 ir 05 25) rapsuose šis

skaičius buvo esmingai mažesnis, atitinkamai 19,6 ir 17,4 vnt. Ariminėje žemės dirbimo

21,7 a

17,7 a 17,9 a 18,1 a 16,0 a

18,9 a

13,9 ab

10,2 b

13,8 ab

21,6* 18,8

0

5

10

15

20

25

30

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sėkl

ų s

kaič

ius

ankš

taro

je, v

nt.

III-os eilės šakos

21,6 a

18,5 b 18,6 b 18,8 b 18,6 b 19,9 b

18,5 b 16,5 c

17,5 c

20,8*

17,6

0

5

10

15

20

25

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Sėkl

ų s

kaič

ius

ankš

taro

je, v

nt.

Vidutiniškai ant augalo

93

technologijoje pasėtų rapsų sėklų skaičius ankštaroje ant pirmosios eilės šakų buvo esmingai

didesnis, nei rapsų pasėtų bearimėje žemės dirbimo technologijoje.

Sėklų skaičius ankštarose ant antrosios eilės šakų nepriklausė nuo sėjos laiko ir žemės

dirbimo būdo. Augalai ant antros eilės šakų suformavo vidutiniškai nuo 18,3 iki 24,8 vnt.

sėklų ankštaroje.

Ankščiau sėti rapsai suformavo daugiau sėklų ankštaroje ant trečiosios eilės šakų.

Mažiausiai sėklų ankštaroje ant trečiosios eilės šakų buvo paskutiniųjų trijų sėjų rapsuose (05

10, 05 20 ir 05 25). Ariminė žemės dirbimo technologija teigiamai įtakojo sėklų skaičių

ankštarose ant vasarinių rapsų trečiosios eilės šakų (78 pav.).

Vidutiniais duomenimis daugiausiai sėklų ankštaroje suformavo pirmosios sėjos

augalai (04 10). Esmingai mažiausiai sėklų ankštaroje buvo vėliausia sėtuose vasariniuose

rapsuose (05 20 ir 05 25), palyginus su ankstesnių sėjų rapsais. Guoliavietės paruošimas

turėjo esminės įtakos sėklų skaičiui ankštaroje. Taikant ariminę žemės dirbimo technologiją

vasariniai rapsai suformavo esmingai daugiau sėklų ankštaroje, nei bearimėje.

Vasariniai rapsai pasėti ankščiausiai (04 10) suformavo stambiausiais sėklas. Jų 1000

sėklų masė buvo didžiausia (79 pav.). Esmingai mažesnė 1000 sėklų masė buvo paskutinių

dviejų sėjų rapsų (05 20 ir 05 25). Ariminėje žemės dirbimo technologijoje augintų rapsų

1000 sėklų masė buvo esmingai didesnė, nei bearimėje. Atitinkamai ir derlingumas buvo

esmingai didesnis.

79 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų 1000

sėklų masė. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b) ir * skirtumai

yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

4,80 a

3,95 b 4,25 ab 4,37 a 4,41 a

4,64 a 4,29 ab

3,82 b

3,31 b

4,39*

3,62

0

1

2

3

4

5

6

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

10

00

sė

klų

mas

ė, g

94

Vasarinių rapsų aukštis vėlinant sėją nuosekliai mažėjo nuo balandžio 10 iki 25 d.

sėjos (80 pav.). Gegužės 5 d. pasėti augalai užaugo šiek tiek aukštesni, tačiau vėlinat sėją

augalų aukštis taip pat nuosekliai mažėjo. Esmingai mažesni buvo paskutinių dviejų sėjų (05

20 ir 05 25) rapsai. Ariminėje žemės dirbimo technologijoje rapsai buvo aukštesni nei

bearimėje, tačiau skirtumas nebuvo esminis.

Augalų šaknų formavimuisi turėjo reikšmės guoliavietės paruošimas (81 pav.).

Bearimėje žemės dirbimo technologijoje augintų rapsų šaknys dėl kietesnio dirvožemio labiau

šakojosi į šonus, nei ariminėje technologijoje.

80 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų aukštis.

Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b) skirtumai yra esminiai

(P ≤ 0,05), 2016 m.

81 pav. Skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimento vasarinių rapsų šaknys. Kairėje –

ariminė žemės dribimo technologija, dešinėje – bearimė, 2016 m.

114,8 a 111,5 a 107,3 a

103,1 a 104,1 a 111,9 a

103,1 a

86,6 b 81,0 b

110,0 101,2

0

20

40

60

80

100

120

140

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 Ariminė Bearimė

Au

galo

au

kšti

s, c

m

95

3.6. Sėjos laiko ir guoliavietės paruošimo įtaka vasarinių rapsų sėklų derliui

Molinguose dirvožemiuose labai svarbu užtikrinti gerą vasarinių augalų sudygimą, nes

tai nulemia tolimesnį jų augimą ir vystymąsi, kadangi sausais metais viršutiniame dirvožemio

sluoksnyje augalams laisvai prieinamos drėgmės kiekis būna labai mažas, kartais artimas

vytimo drėgmei (Hakansson ir kt., 2002). Drėgnumas sėklos guoliavietės gylyje didesnis

pavasarį sekliai purentoje bei neįdirbtoje dirvoje nei rudenį giliai artoje, kadangi iš neartos

dirvos išgaruoja mažesnis vandens kiekis nei iš artos.

Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse atliktų minimalaus žemės dirbimo tyrimų rezultatai

dažnai gerokai skiriasi, o kartais netgi vieni kitiems prieštarauja. Tai dažniausiai atsitinka

dėlto, kad tyrimai vykdomi nevienodomis klimatinėmis sąlygomis, skirtingais metodais ir

įvairiuose dirvožemiuose. Žemės dirbimo sistemos poveikis priklauso ir nuo naudojamų

cheminių augalų apsaugos priemonių, dirvožemio sukultūrinimo laipsnio, tręšimo

intensyvumo ir auginamų kultūrinių augalų biologinių savybių (Jodaugienė, 2002).

Vasarinių rapsų derliai Lietuvoje siekia 3,5 t ha-¹, tačiau vidutiniai vasarinių rapsų

derliai yra 2,0–2,5 t ha-¹. Pagrindinės priežastys lemiančios ūkininkams mažus derlius yra:

nekokybiškas techninis darbas, technologinių žinių trūkumas. Dažnai rapsų derlių nulemia

ūkininko tikslumas ir kruopštumas dirbant lauko darbus bei meteorologinės sąlygos.

Gauti tyrimų duomenys rodo, kad 2014 m. derlius dėl nepalankių meteorologinių

sąlygų visuose variantuose gautas mažesnis negu vasarinių rapsų gaunami sėklų derliaus

vidurkiai Lietuvoje (82 pav.).

82 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų hibridų

derlingumui, 2014 m., P > 0,050

0,99 1,021,12

1,38

1,09

0

0,5

1

1,5

Gilusis arimas Seklusis

arimas

Gilusis

purenimas

Seklusis

purenimas

Neįdirbta dirva

t ha-1

96

Gilų arimą pakeitus sekliu arimu, giliu bei sekliu purenimu ir tiesiogine sėja į neįdirbtą

dirvą pastebimos vasarinių rapsų derlingumo didėjimo tendencijos.

2015 m. vyraujant nepalankioms augalų augimo sąlygoms beveik visą vegetacijos

periodą vasarinių rapsų hibridų derlingumas gautas taip pat nedidelis ir svyravo 0,84–1,21 t ha-1

ribose (83 pav.). Tačiau galima pastebėti tas pačias derlingumo kitimo tendencijas kaip ir

ankstesniais metais.

83 pav. Tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka vasarinių rapsų derlingumui,

2015 m., P > 0,050

Didžiausias vasarinių rapsų hibridų derlingumas gautas sekliai purentuose laukeliuose

– 1,21 t ha-1

, kiek mažesnis (1,08 t ha-1

) – giliai purentuose, o mažiausias (0,84 t ha-1

) – giliai

artuose laukeliuose.

Tarp vasarinių rapsų ir jų hibridų derlingumo esminių skirtumų nenustatyta, tačiau

pastebimi tie patys pokyčiai, taikant skirtingus sėklų guoliavietės paruošimo būdus.

2015 m. sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui.

Didžiausias sėklų derlingumas gautas vasarinius rapsus pasėjus po penkių dienų nuo

dirvožemio fizinės brandos – t. y. balandžio 20 d. (2-oji sėja) (84 pav.) Tik 2 proc. mažesnis

derlingumas gautas vasarinius rapsus pasėjus dar po penkių dienų – balandžio 25 d. (3-ioji

sėja). Dar labiau vėlinant sėją derlingumas sumažėjo 12 proc. (4-oji sėja). Anksčiausiai pasėtų

vasarinių rapsų sėklų derlingumas buvo 15 proc. mažesnis palyginus su antrosios sėjos

vasarinių rapsų sėklų derlingumu. Tarp pirmųjų keturių sėjos laikų esminių vasarinių rapsų

sėklų derlingumo skirtumų nenustatyta. Tik pasėjus rapsus po 20 dienų nuo dirvos fizinės

brandos sėklų derlingumas mažėjo esmingai.

0,84 0,90

1,08 1,21

0,90

0

0,5

1

1,5

Gilusis arimas Seklusis arimas Gilusispurenimas

Seklusispurenimas

Neįdirbta dirva

t ha-1

97

84 pav. Vasarinių rapsų sėklų derlingumas, 2015 m.

Esmingai mažesnis sėklų derlingumas 6-osios sėjos laukeliuose gautas palyginus su 1–4

sėjų vasarinių rapsų derlingumu. Mažiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas gautas pasėjus

rapsus gegužės 15 ir 20 dienomis. Vėliausios sėjos varianto laukeliuose sėklų derlingumas

buvo mažesnis 5,8 karto mažesnis, palyginus su variantu, kai vasariniai rapsai buvo sėti

praėjus 5 dienoms nuo dirvos fizinės brandos. Apibendrinant sėjos laiko įtaką sėklų

derlingumui galime teigti, kad pirmaisiais eksperimento vykdymo metais sėjos vėlinimas 15

dienų esmingai nemažino sėklų derlingumo, bet vėlinimas 20 dienų jau turėjo esminės

neigiamos įtakos sėklų derlingumui.

2016 m. sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui.

Didžiausias sėklų derlingumas gautas vasarinius rapsus pasėjus ankščiausiai, kai dirvožemis

pasiekia fizinę brandą, taip pat gegužės 5 ir 10 d. (85 pav.). Esmingai mažesnis vasarinių

rapsų derlingumas buvo sėjant balandžio 20, 25 ir 30 d., taip pat vėliausiomis datomis –

gegužės 20 ir 25 d.

Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse atliktų supaprastinto žemės dirbimo tyrimų

rezultatai dažnai gerokai skiriasi, o kartais netgi vieni kitiems prieštarauja. Tai dažniausiai

atsitinka dėlto, kad tyrimai vykdomi nevienodomis klimatinėmis sąlygomis, skirtingais

metodais ir įvairiuose dirvožemiuose. Žemės dirbimo sistemos poveikis priklauso ir nuo

naudojamų cheminių augalų apsaugos priemonių, dirvožemio sukultūrinimo laipsnio, tręšimo

intensyvumo ir auginamų kultūrinių augalų biologinių savybių (Jodaugienė, 2002).

ūkininko tikslumas ir kruopštumas dirbant lauko darbus bei meteorologinės sąlygos.

Mūsų atlikti tyrimai patvirtino, kad meteorologinės sąlygos turi lemiamą reikšmę derliui.

0

0,4

0,8

1,2

1,6

2

04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 15 05 20

1,670a

1,965a 1,931a

1,740a

0,699c

1,134b

0,522c

0,336c

Der

lingu

mas

t h

a-1

Sėjos laikas

98

Guoliavietės paruošimo būdas taip pat turi reikšmės – taikant ariminę žemės dirbimo

technologiją buvo gautas apie 1 t ha-1

didesnis derlingumas.

85 pav. Sėjos laiko ir skirtingo guoliavietės paruošimo eksperimentų vasarinių rapsų sėklų

derlingumas. Pastaba: tarp variantų vidurkių, pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) ir *

skirtumai yra esminiai (P ≤ 0,05), 2016 m.

Vasarinių rapsų derliai Lietuvoje siekia 3,5 t ha-¹, tačiau vidutiniai vasarinių rapsų

derliai yra 2,0–2,5 t ha-¹. Pagrindinės priežastys lemiančios ūkininkams mažus derlius yra:

nekokybiškas techninis darbas, technologinių žinių trūkumas.

Dažnai rapsų derlių nulemia pirminės produkcijos kiekis žemės ūkyje, sukuriamas

augalų fotosintezės būdu kitaip tariant augalų derlingumas, priklauso nuo geografinės

padėties, dirvožemio, žemdirbystės lygio ir agroklimato sąlygų. 2017 m. geriausiai vasariniai

rapsai derėjo pasėti gegužės 26 d., tačiau jų derlingumas iš esmės nesiskyrė juos sėjant nuo

balandžio 21 iki gegužės 12 d. (86 pav.). Pasėjus rapsus savaite anksčiau jų derlingumas buvo

esmingai 22,0 proc. mažesnis, bet taip pat nesiskyrė nuo sėtų anksčiau (04 21, 28 ir 05 05).

Vasarinių rapsų sėją suvėlinus iki birželio jų derlingumas jau sumažėjo reikšmingai,

palyginus su sėtais balandžio mėn. ir visą gegužės mėn. vidutiniškai 41,8 proc.

3,02 a

2,54 b

1,79 c

0,98 d

0,53 d

3,00 a 2,96 a

1,43 c

1,73 c

3,29*

2,24

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

04 10 04 15 04 20 04 25 04 30 05 05 05 10 05 20 05 25 AriminėBearimė

Sėkl

ų d

erl

lingu

mas

, t h

a-1

99

86 pav. Sėjos laiko įtaka vasarinių rapsų sėklų derlingumui, 2017 m.

Pastaba: tarp variantų vidurkių pažymėtų ne ta pačia raide (a, b,...) skirtumai esminiai

(P≤0,05).

3.7. Tirtų priemonių ekonominis efektyvumas ir įtaka mažinant poveikį aplinkai

Įvertinus 2015 m. gautą vasarinių rapsų derlingumą, nustatyta, kad augalų auginimo

technologija nėra ekonomiškai pagrįsta ir dažniausiai ekonomiškai nuostolinga, be to kasmet

kintant kainoms sunkiau palyginama.

Norint įvertinti skirtingų žemės dirbimo sistemų poveikį aplinkai, galima įvertinti kuro

sąnaudas kiekvienai žemės dirbimo sistemai. Kaip matyti iš 5 lentelė pateiktų duomenų,

degalų sąnaudos svyruoja nuo 66,8 l ha-1

(giliai ariant) iki 30,5 l ha-1

(tiesiogiai sėjant į

neįdirbtą dirvą). Dėl šios priežasties į aplinką išmetamo CO2 kiekis sumažėja nuo 11,2 proc.

(sekliai ariant) iki 2,2 karto (tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą).

Laiko sąnaudos taip pat yra svarbus veiksnys, vertinant augalų auginimo

technologijas. Gilų arimą pakeitus sekliu arimu laiko sąnaudos sumažėja 3,1 proc., giliu

purenimu – 10,1 proc., sekliu purenimu – 10,7 proc., o tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą – net

44,5 proc. arba 1,8 karto.

8 lentelė. Degalų sąnaudos l ha-1

ir laiko sąnaudos h ha-1

Variantai GA SA GP SP ND

Operacijos

Išd

irb

io n

orm

a

h h

a-1

Deg

alų

sąn

aud

ų n

orm

a

l h

a-1

Išd

irb

io n

orm

a

h h

a-1

Deg

alų

sąn

aud

ų n

orm

a

l h

a-1

Išd

irb

io n

orm

a

h h

a-1

Deg

alų

sąn

aud

ų n

orm

a

l h

a-1

Išd

irb

io n

orm

a

h h

a-1

Deg

alų

sąn

aud

ų n

orm

a

l h

a-1

Išd

irb

io n

orm

a

h h

a-1

Deg

alų

sąn

aud

ų n

orm

a

l h

a-1

1. Skutimas 0,67 6,7 0,67 6,7 0,67 6,7 0,67 6,7 - -

2.Pagr. dirbimas 1,4 19,2 1,25 11,7 0,71 12,3 0,67 6,7 - -

2,12ab 1,86ab 1,97ab

1,81ab 1,70b

2,18a

1,22c 1,04c

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

04 21 04 28 05 05 05 12 05 19 05 26 06 02 06 09

t h

a-1

Sėjos laikas

100

3. Priešsėjinis

žemės dirbimas 0,96 10,4 0,96 10,4 0,96 10,4 0,96 10,4 - -

4. Tręšimas 0,22 1,2 0,22 1,2 0,22 1,2 0,22 1,2 0,22 1,2

5.Pap. tręšimas 0,19 1,1 0,19 1,1 0,19 1,1 0,19 1,1 0,19 1,1

6. Sėja 0,42 4,8 0,42 4,8 0,42 4,8 0,42 4,8 0,42 4,8

7. Purškimas (3

kartai) 0,75 3,3 0,75 3,3 0,75 3,3 0,75 3,3 0,75 3,3

8. Derliaus

nuėmimas 1,7 18,6 1,7 18,6 1,7 18,6 1,7 18,6 1,7 18,6

9. Derliaus

transportavimas 0,5 1,5 0,5 1,5 0,5 1,5 0,5 1,5 0,5 1,5

Viso: 6,81 66,8 6,60 59,3 6,12 59,9 6,08 54,3 3,78 30,5

Skirtingų žemės dirbimo technologijų ekonominiam efektyvumui įvertinti buvo

apskaičiuotos sąnaudos ir gautas pelnas. Vertinant ariminės ir bearimės žemės dirbimo

technologijų sąnaudas (išdirbio norma h ha-1

, degalų sąnaudų norma l ha-1

, įkainis Eur ha-1

,

Eur val.-1

) 2016 m. remtasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2016 m. sudarytais

elektroniniais ištekliais (Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai, 2016). 2017 m.

sąnaudos paskaičiuotos remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2017 m. sudarytais

elektroniniais ištekliais (Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai, 2017).

Laiko sąnaudos yra svarbus veiksnys, vertinant augalų auginimo technologijas.

Arimas nors ir bangi žemės dirbimo operacija, tačiau išdirbio norma h ha-1

tik 0,83, todėl

laiko sąnaudų atžvilgiu ariminė ir bearimė žemės dirbimo technologijos taikytos 2016 m.

beveik nesiskyrė (9 lentelė).

9 lentelė. Ariminės ir bearimės žemės dirbimo technologijų ir derliaus transportavimo

ekonominis vertinimas, 2016 m.

Variantai Ariminė žemės dirbimo

technologija

Bearimė žemės dirbimo

technologija

Palygini

-mas

Agregato Išdirbio

norma

h ha-1

Degalų

sąnau-

dų

norma

l ha-1

Įkainis

Eur ha-1

Išdirbio

norma

h ha-1

Degalų

sąnau-

dų

norma

l ha-1

Įkainis

Eur ha-1

Skirtu-

mas

Eur ha-1

galia

kW

darbinis

plotis, m

DIRVOS SKUTIMAS IR LĖKŠČIAVIMAS

seklusis ražienų skutimas (2 ha sklype)

102 4,0 2,21 8,2 28,42 2,21 8,2 28,42 0

101

DIRVOS DIRBIMAS

pakabinamaisiais apverčiamaisiais plūgais (2 ha sklype)

102 1,75 0,83 24,1 119,69 - - - -119,69

MINERALINIŲ TRĄŠŲ BARSTYMAS PAKABINAMAISIAIS BARSTYTUVAIS

1,5 m3 talpos barstytuvais (40 ha sklype), tręšimo norma 480 kg ha

-1

83 24 11,73 0,9 2,37 11,73 0,9 2,37 0

PRIEŠSĖJINIS DIRVOS ĮDIRBIMAS

kombinuotais padargais (2 ha sklype)

102 7,0 4,56 6,4 16,00 4,56 6,4 16,00 0

RAPSŲ SĖJA

tiesioginės sėjos (ražieninėmis) sėjamosiomis (2 ha sklype)

83 3,0 1,83 7,8 29,50 1,83 7,8 29,50 0

LAUKO KULTŪRINIŲ AUGALŲ PURŠKIMAS PAKABINAMAISIAIS

PURKŠTUVAIS (preparatai į purkštuvus pilami ūkio kieme)

1000 l talpos (2 ha sklype) x 6 kartai

54 15,0 22,62 5,88 43,98 22,62 5,88 43,98 0

RAPSŲ DERLIAUS NUĖMIMAS KOMBAINAIS

2 ha sklype

125 4,5 1,16 1

19,88 78,96 1,18 2

18,20 76,77 -2,19

DERLIAUS TRANSPORTAVIMAS

102 - 1,0 3

11,9 4

13,19 5

1,0 3

11,9 4

13,19 5

0

ĮVAIRIŲ KROVINIŲ KROVIMAS

savaeigiais krautuvais

70 - 1,0 3

8,1 4

22,82 5

1,0 3

8,1 4

22,82 5

0

Viso: - 46,94 93,16 354,93 46,13 67,38 233,05 -121,88

Pastaba: 1 – derlingumas, 2,5 t ha

-1; 2

– derlingumas, 3,5 t ha-1

, 3

– h,4 – l h

-1, 5

– Eur h-1

.

Norint įvertinti skirtingų žemės dirbimo sistemų poveikį aplinkai, galima įvertinti kuro

sąnaudas. Remiantis kitų autorių duomenimis (Šarauskis ir kt., 2014) sunaudojus 100 l

dyzelinio kuro į aplinką išskiriama apie 376 kg CO2. Kaip matyti iš 3 lentelėje pateiktų

duomenų, degalų sąnaudos ariminėje žemės dirbimo technologijoje buvo 93,16 l ha-1

, o

bearimėje – 67,38 l ha-1

. Dėl šios priežasties taikant bearimę žemės dirbimo technologiją į

aplinką išmetamo CO2 kiekis sumažėja 27,67%.

102

Įvertinus išlaidas mechanizuotiems žemės ūkio darbams 2016 m. buvo paskaičiuota,

kad bearimės žemės ūkio technologijos sąnaudos yra 121,88 Eur ha-1

mažesnės. Išlaidos

sėklai, trąšoms bei pesticidams abiems žemės dirbimo technologijoms buvo vienodos.

Apskaičiuota, kad vasarinių rapsų 1 ha buvo išleista 440,33 Eur (10 lentelė).

Vertinant pelningumą 2016 m. buvo remtasi 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-

877 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintu Biologinio turto ir žemės ūkio

produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašu, pagal kurį rapsų normatyvinė kaina

345,00 Eur t-1

. Ariminėje žemės dirbimo technologijoje rapsų derlingumas 2016 m. buvo 3,29

t ha-1

, todėl buvo gauta 1135,05 Eur iš ha-1

, bearimėje – derlingumas buvo mažesnis – 2,24 t

ha-1

, todėl buvo gautos ir mažesnės pajamos – 772,80 Eur iš ha-1

(5 lentelė).

10 lentelė. Išlaidos sėklai, trąšoms ir pesticidams, 2016 m.

Išlaidos Kaina kg/l,

Eur su PVM

Poreikis ha Kartai Viso kaina ha,

Eur su PVM

Sėkla 7,02 4 1 28,07

NPK 16-16-16 0,38 650 1 243,82

Amonio salietra 0,28 200 1 55,66

Herbicidas sultan super 26,89 2 1 53,77

Insekticidas Buldock 14,45 0,3 2 8,67

Insekticidas Karate zeon 36,24 0,15 1 5,44

Insekticidas Mavrik 40,66 0,3 1 12,20

Insekticidas Avaunt 109,99 0,17 1 18,70

Insekticidas Proteus 23,35 0,6 1 14,01

Iš viso: 440,33

11 lentelė. Išlaidų ir pajamų balansas ir gautas pelnas taikant skirtingas žemės dirbimo

technologijas, 2016 m.

Žemės dirbimo

technologija

Išlaidos

sėklai,trąšom,

pesticidams,

Eur ha-1

Išlaidos

mechanizuotiems

žemės ūkio

darbams,

Eur ha-1

Pajamos už

derlių,

Eur ha-1

Pelnas,

Eur ha-1

Ariminė 440,33 354,93 1135,05 339,79

103

Bearimė 440,33 233,05 772,80 99,42

Skirtumas 0 121,88 362,25 240,37

2016 m. įvertinus sąnaudas mechanizuotiems žemės ūkio darbams, sėklai, trąšoms,

pesticidams ir gautas pajamas už derlių apskaičiuota, kad ariminė žemės dirbimo technologija

yra 240,37 Eur ha-1

pelningesnė.

12 lentelė. Ariminės žemės dirbimo technologijų ir derliaus transportavimo ekonominis

vertinimas, 2017 m.

Ariminė žemės dirbimo technologija

Agregato Išdirbio

norma,

h ha-1

Degalų sąnaudų

norma, l ha-1

Įkainis,

Eur ha-1

galia kW darbinis plotis, m

DIRVOS DIRBIMAS

pakabinamaisiais apverčiamaisiais plūgais (2 ha sklype)

102 1,75 0,83 24,1 66,50

MINERALINIŲ TRĄŠŲ BARSTYMAS PAKABINAMAISIAIS BARSTYTUVAIS

0,6 m3 talpos barstytuvais (2 ha sklype), tręšimo norma 320 kg ha

-1 ir

200 kg ha

-1

37 12 6,18 0,9 2,53

37 12 6,69 0,9 2,39

PRIEŠSĖJINIS DIRVOS ĮDIRBIMAS

kombinuotais padargais (2 ha sklype) x 2 kartai

102 7,0 9,12 12,8 32,98

RAPSŲ SĖJA

prikabinamosiomis pneumatinėmis sėjamosiomis (2 ha sklype)

83 6,0 2,85 3,7 28,94

LAUKO KULTŪRINIŲ AUGALŲ PURŠKIMAS PAKABINAMAISIAIS

PURKŠTUVAIS (preparatai į purkštuvus pilami ūkio kieme)

1000 l talpos (2 ha sklype, tirpalo norma 200 l ha-1

) x 5 kartai

54 15,0 18,85 5,88 49,32

RAPSŲ DERLIAUS NUĖMIMAS KOMBAINAIS

2 ha sklype

125 4,5 1,20 1 17,33 76,28

DERLIAUS TRANSPORTAVIMAS2

104

102 - 1,0 3

11,9 4

13,19 5

ĮVAIRIŲ KROVINIŲ KROVIMAS

savaeigiais krautuvais

70 - 1,0 3

8,1 4

23,18 5

Viso: - 47,72 85,61 295,31

Pastaba: 1 – derlingumas, 2,0 t ha

-1,2 – 2016 m duomenys,

3 – h,

4 – l h

-1, 5

– Eur h-1

.

Vertinant žemės dirbimo sistemų poveikį aplinkai, galima įvertinti kuro sąnaudas.

Remiantis kitų autorių duomenimis (Šarauskis ir kt., 2014) sunaudojus 100 l dyzelinio kuro į

aplinką išskiriama apie 376 kg CO2. Kaip matyti iš 12 lentelėje pateiktų duomenų, degalų

sąnaudos ariminėje žemės dirbimo technologijoje 2017 m. buvo 85,61 l ha-1

, taigi į aplinką

buvo išskiriama 321,86 kg CO2 ha1.

Įvertinus išlaidas mechanizuotiems žemės ūkio darbams buvo paskaičiuota, kad

ariminės žemės dirbimo technologijos sąnaudos 2017 m. buvo 295,31 Eur ha-1

. Įvertinus

išlaidas sėklai, trąšoms bei pesticidams, apskaičiuota, kad vasarinių rapsų 1 ha buvo išleista

353,0 Eur (13 lentelė).

13 lentelė. Išlaidos sėklai, trąšoms ir pesticidams, 2017 m.

Išlaidos Kaina kg/l,

Eur su PVM

Poreikis ha Kartai Viso kaina ha,

Eur su PVM

Sėkla 7, 02 4 1 28,08

NPK 6-16-35 0,33 400 1 132,0

Amonio salietra 0,29 200 2 116,0

Herbicidas sultan super 27,59 2 1 55,18

Insekticidas karate zeon 36,24 0,15 4 21,74

Iš viso: 353,0

Vertinant pelningumą buvo remtasi 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-697

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintu Biologinio turto ir žemės ūkio

produkcijos normatyvinių kainų 2017 metais sąrašu, pagal kurį rapsų normatyvinė kaina

365,00 Eur t-1

. Ariminėje žemės dirbimo technologijoje rapsų derlingumas buvo 1,7 t ha-1

,

todėl buvo gauta 625,50 Eur iš ha-1

(14 lentelė).

105

14 lentelė. Išlaidų ir pajamų balansas ir gautas pelnas taikant skirtingas žemės dirbimo

technologijas, 2017 m.

Žemės dirbimo

technologija

Išlaidos

sėklai,trąšom,

pesticidams,

Eur ha-1

Išlaidos

mechanizuotiems

žemės ūkio

darbams,

Eur ha-1

Pajamos už

derlių,

Eur ha-1

Pelnas,

Eur ha-1

Ariminė, 2017 m. 353,00 295,31 625,50 243,19

Ariminė, 2016 m 440,33 354,93 1135,05 339,79

Bearimė 440,33 233,05 772,80 99,42

Įvertinus sąnaudas mechanizuotiems žemės ūkio darbams, sėklai, trąšoms, pesticidams

ir gautas pajamas už derlių apskaičiuota, kad 2017 m. taikyta ariminė žemės dirbimo

technologija buvo 143,77 Eur ha-1

pelningesnė nei 2016 m. taikyta bearimė žemės dirbimo

technologija. Nežiūrint to, kad 2016 m. taikyta ariminė technologija buvo 59,62 Eur

brangesnė už 2017 m., dėl 2016 m. gauto didesnio vasarinių rapsų derliaus, buvo gautas 96,60

Eur didesnis pelnas nei 2017 m.

106

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

2014–2016 m. ASU Bandymų stotyje karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje

(IDg4-k) (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol) atlikus vasarinių rapsų skirtingo sėjos laiko ir

sėklos guoliavietės paruošimo tyrimus, galima pateikti šias preliminarias išvadas:

1. Sėjos laikas turėjo įtakos vasarinių rapsų fotosintetiniams parametrams pilno žydėjimo

tarpsnyje: lapų chlorofilo kiekio indeksui, grynajam fotosintezės produktyvumui,

fotosintetiniam potencialui, taip pat sausajai augalų masei, sausųjų medžiagų kiekiui ir

lapų plotui:

2015 m. Skirtingu laiku sėtų rapsų lapų chlorofilo kiekio indeksas rapsų žydėjimo metu

esmingai skyrėsi – vėlinant sėją jis didėjo: didžiausias buvo vėliausiai (05 20) sėtų rapsų,

esmingai mažesnis – 5 dienomis anksčiau sėtų rapsų, o dar esmingai mažesnė šio rodiklio

vertė buvo balandžio 15 d. – gegužės 10 d. sėtų rapsų. Vasarinių rapsų vidutinis vieno

augalo lapų plotas žydėjimo tarpsnyje buvo didžiausias šeštosios sėjos augalų – sėtų

gegužės 10 d., tačiau esmingai nesiskyrė palyginus su dviejų pirmųjų sėjų (04 15 ir 04

20) ir priešpaskutinės sėjos (05 15) rapsų vidutiniu vieno augalo lapų plotu. Mažiausias

vidutinis vieno augalo lapų plotas žydėjimo tarpsnyje nustatytas pasėjus vasarinius rapsus

balandžio 30 d., bet šis rodiklis esmingai skyrėsi tik palyginus su rapsų, sėtų balandžio 20

d. ir gegužės 10 ir 15 dienomis. Didžiausia vidutinė vieno augalo sausųjų medžiagų masė

buvo gauta anksčiausiai, balandžio 15 ir 20 d., pasėjus vasarinius rapsus, tačiau ji

esmingai nesiskyrė palyginus su šiuo rodikliu rapsus pasėjus gegužės 10 d. (šeštoji sėja).

Gegužės 10 d. sėti rapsai intensyviai augo ir formavo lapų plotą, pasižymėjo didžiausiu

chlorofilo kiekio indeksu.

2016 m. anksti sėtų rapsų (04 10, 04 15) chlorofilo kiekio indeksas, fotosintetinis potencialas

ir sausoji augalų masė buvo didesnė. Vėlyvų sėjų (05 20, 05 25) rapsai pasižymėjo

didesniu grynuoju fotosintezės produktyvumu ir sausųjų medžiagų kiekiu.

2017 m. skirtingas sėjos laikas vasarinių rapsų lapų chlorofilo kiekio indeksui žydėjimo metu

turėjo esminės įtakos – didžiausias buvo ankščiausiai (04 21) sėtų rapsų ir vėlinant sėjos

laiką mažėjo. GFP, fotosintetinis potencialas, lapų plotas vėlinant sėją, kito netolygiai,

tačiau vėlinant sėją taip turėjo tendenciją mažėti. Sausoji augalo masė pilno žydėjimo

tarpsniu vėlinant sėją esmingai mažėjo, tačiau augalai kurie turėjo mažą masę, žydėjimo

tarpsnyje sukaupė didesnį sausųjų medžiagų kiekį. Vėliausiai (06 02) pasėti rapsai, kurių

masė buvo mažiausia, sausųjų medžiagų sukaupė daugiausiai palyginus su

ankstyvesnėmis sėjomis.

107

2. Vasarinių rapsų sėjos laikas turėjo esminę įtaką pasėlio tankumui:

2015 m. pavasario meteorologinės sąlygos nebuvo palankios augalų dygimui. Balandžio 15 d.

pasėti vasariniai rapsai, dėl sausros dygo lėtai. Tačiau esmingai mažiau, vidutiniškai

28,01 proc. rapsų sudygo tik juos pasėjus gegužės pradžioje (05 05). Kiti sėjos terminai

esminių skirtumų rapsų sudygimui neturėjo.

2016 m. daugiausiai augalų (68,8 m-2

) nustatyta pasėlyje pasėtame vėliausiai (05 20).

Nustatytas stiprus tiesinis statistiškai patikimas priklausomumas tarp vidutinės paros oro

temperatūros 10 dienų laikotarpiu iki sėjos ir pasėlio tankumo: r=0,74; P≤0,05; tarp

vidutinės paros oro temperatūros 3 dienų laikotarpiu iki sėjos ir pasėlio tankumo: r=0,82;

P≤0,05 bei stiprus kreivinis priklausomumas tarp kritulių sumos 10 dienų laikotarpiu iki

sėjos ir pasėlio tankumo: r=0,77; P≤0,05.

2017 m. vasarinių rapsų tankumas 3 dienos po sudygimo buvo vidutiniškai 2,5 karto esmingai

mažesnis palyginus su vėlyvesnėmis sėjomis, po 7 dienų augalų skaičius ploto vienete

didėjo nuo 2,0 proc. iki 20,6 proc., tačiau išliko ta pati tendencija – mažiausiai augalų

buvo anksčiausiai sėtuose pasėliuose Vasarinių rapsų tankumas 7d. po sudygimo

statistiškai patikimai priklausė nuo temperatūrų sumos iki rapsų sėjos 3 d. ir 10 d.

laikotarpio. R = 0,71; P≤0,05, tarp rapsų tankumo po sudygimo 3 dienos tokio ryšio

nebuvo nustatyta. Iki rapsų vegetacijos tankumas didėjo, tačiau rezultatas išliko toks pats

anksčiausiai sėtuose pasėliuose (04 21, 28) buvo mažiausias.

3. Sėjos laikas ir sėklos guoliavietės paruošimas įtakojo vasarinių rapsų pasėlių

piktžolėtumą:

2015 m. vėlinant sėją iki gegužės 30 d. piktžolių skaičius mažėjo. Sėjant vasarinius rapsus

balandžio 30 d. ir vėliau, piktžolių sausųjų medžiagų masė didėjo ir turėjo esminės įtakos

rapsų sėklų derlingumui. Nustatytas stiprus statistiškai patikimas koreliacinis

priklausomumas tarp piktžolių sausųjų medžiagų masės ir vasarinių rapsų sėklų

derlingumo (r=–0,84, P<0,001.)

2016 m. ankstyva (04 10, 04 15) ir vėlyva (05 10, 05 20) vasarinių rapsų sėjos esmingai

mažino piktžolėtumą prieš derliaus nuėmimą. Didžiausias piktžolių skaičius ir sausoji

masė buvo rapsus pasėjus balandžio 20 d. ir 30 d.

2017 m. panašūs piktžolių skaičiaus rezultatai kaip ir pos sėjos išliko ir prieš derliaus

nuėmimą, tačiau jų masė didesnė buvo ankstyvos sėjos retesniuose pasėliuose. Nustatytas

vidutinio stiprumo tiesioginis neigiamas koreliacinis ryšys tarp piktžolių sausosios masės

ir pasėlio tankumo prieš derliaus nuėmimą (R=-0,72; P≤0,05). Vėlinant sėjos laiką

piktžolių masė mažėjo, o pasėlio tankumas didėjo.

108

Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą esmingai didino trumpaamžių piktžolių dygimą. Pasėlyje

išplito žieminė piktžolė – dirvinė smilguolė, kuri sudarė 64,6 proc. viso piktžolių kiekio.

Pasėjus rapsus į neartą dirvą pasėlyje piktžolių daigų buvo 43,3 proc. daugiau palyginus

su sėja į iš rudens suartą dirvą. Rudeninis arimas turėjo tendenciją mažinti piktžolių

plitimą: jų skaičius (1,4 proc.) ir masė (34,3 proc.) buvo neesmingai mažesni nei rapsus

sėjant neariant.

4. Skirtingu laiku į nevienodu intensyvumu įdirbtą dirvą sėtų vasarinių rapsų pasėliuose

žaladariai plito priklausomai nuo augalų išsivystymo tarpsnių ir meteorologinių sąlygų:

2015 m. kryžmažiedinių spragių paplitimui įtakos turėjo žemos oro temperatūros, pradiniu

vasarinių rapsų augimo tarpsniu, todėl ankstyvų sėjų (04 15–25) augalai išvengė

pažeidimų. Rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas esmingai 2,7 karto didėjo pasėjus

nuo 04 30 iki 05 20. Rapsinis žiedinukas mažiausiai paplito rapsus pasėjus optimaliu

laiku (04 30 ir 05 05). Kopūstinių stiebinių paslėptastraublių esmingai daugiau pažeistų

stiebų buvo rapsus pasėjus vėliausiu terminu (05 20).

2016 m. kryžmažiedinės spragės esmingai vidutiniškai 4,1 karto intensyviau buvo paplitę

balandžio 20 d. ir 25 d. sėjos rapsų pasėliuose. Taip pat minėtu laikotarpiu rapsų

skilčialapiai buvo pažeisti esmingai stipriau. Nustatytas labai stiprus statistiškai patikimas

priklausomumas tarp teigiamų temperatūrų sumos 10 dienų laikotarpiu iki vasarinių rapsų

sėjos ir spragių paplitimo pasėlyje: r=0,98, P≤0,05; rapsų skilčialapių pažeidimų

intensyvumas statistiškai patikimai priklausė nuo vidutinės paros oro temperatūros 10

dienų laikotarpiu iki rapsų sėjos: r = 0,92, P≤0,05. Kuo labiau buvo atšilę orai iki rapsų

sėjos, tuo aktyvesnės buvo spragės. 2016 m. rapsiniai žiedinukai iš esmės labiausiai

išplitę buvo ankščiausiai (04 10) sėtame pasėlyje. Esminis kenkėjų skaičiaus

sumažėjimas nustatytas rapsus sėjant gegužės mėnesį. Skirtingas guoliavietės paruošimas

vasarinių rapsų sėjai esminės įtakos žiedinukų paplitimui neturėjo. Rapsiniai ir

kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai pažeidė tik anksti (nuo 04 10 iki 04 25) sėtų

vasarinių rapsų stiebus, o skirtingo guoliavietės paruošimo įtaka šio kenkėjo paplitimui

nenustatyta.

2017 m. kryžmažiedinių spragių didžiausias gausumas ir skilčialapių pažeidimų intensyvumas

buvo balandžio mėn. sėtuose rapsų pasėliuose ir vėlinant sėją plito netolygiai priklausė

nuo oro temperatūros svyravimo. Nustatyti stiprūs koreliaciniai ryšiai tarp

kryžmažiedinių spragių skaičiaus bei spragių pažeistų skilčialapių intensyvumo ir pasėlio

tankumo 3 dienos po sudygimo: R = -0,82; P≤0,05; R = -0,89; P≤0,01, bei 7 dienos po

rapsų sudygimo: R = -0,81; P≤0,05, R = -0,88; P≤0,01. 2017 m. daugiausiai žiedinukų

109

rasta birželio 2 d. sėtame rapsų pasėlyje, esmingai vidutiniškai 3,9 karto palyginus su

anksčiau sėtais rapsais ir 2,9 karto suvėlinus sėją viena savaite. Manoma, kad suskrido

maitintis žieminių rapsų butonuose išsiritusi žiedinukų karta.

Skirtingas sėklos guoliavietės paruošimas spragių paplitimui ir skilčialapių pažeidimų

intensyvumui esminės įtakos neturėjo. Gilus arimas paslėptastraublių paplitimą mažino,

tačiau esmingai sumažino 3,9 karto palyginus tik su sekliu arimu.

5. Sėjos laikas ir žemės dirbimas darė netiesioginį poveikį vasarinių rapsų ligų plitimui:

2015 m. sėjos laikas ryškesnės esminės įtakos juodosios dėmėtligės paplitimui neturėjo. Ligos

pažeidimų intensyvumas kito netendencingai sėjos laikui, labiau priklausė nuo laikotarpio

meteorologinių sąlygų. Sėjos laikas turėjo esminės įtakos verticiliozės paplitimui, sėjant

rapsus gegužės mėnesį ligos pažeistų stiebų buvo 6,4 proc. mažiau palyginus su sėtais

balandžio mėn.

2016 m. vėliausiai (05 20) pasėtų rapsų ankštaras juodoji dėmėtligė esmingai vidutiniškai 2,0

kartus stipriau pažeidė, nei sėtų ankstesniais terminais. Verticiliozė esmingai labiau 3,7

karto išplito pasėlyje vasarinius rapsus pasėjus gegužės 10 d. palyginus su kitais sėjos

laikais. Skirtingas guoliavietės paruošimas rapsų sėjai minėtų ligų paplitimui ir

intensyvumui esminės įtakos neturėjo.

2017 m. verticiliozės plitimui vasarinių rapsų pasėliuose didesnę įtaką turėjo vėsesnis nei

įpratai vegetacijos laikotarpis ir gausūs krituliai nei sėjos laikas. Rapsų sėjos laiko

vėlinimas turėjo tendenciją didinti juodosios dėmėtligės pažeidimų intensyvumą. Pats

didžiausias ligos LPI buvo vėliausiai (06 09) sėtame rapsų pasėlyje esmingai vidutiniškai

2,1 karto palyginus su visų anksčiau sėtų pasėlių LPI.

Žemės dirbimas ryškesnės esminės įtakos juodosios dėmėtligės paplitimui neturėjo. Ligos

pažeidimų intensyvumas kito netendencingai sėjos laikui, labiau priklausė nuo laikotarpio

meteorologinių sąlygų. Žemės dirbimo įtaka juodosios dėmėtligės intensyvumui buvo

esminė. Gilus arimas ligos intensyvumą sumažino vidutiniškai 28,0 proc. palyginus su

sekliu arimu, giliu ir sekliu purenimu ir tiesiogine sėja.

6. Skirtingai ruošiant vasarinių rapsų sėklos guoliavietę, keitėsi dirvožemio agrofizikinės

savybės:

2015 m. dirvožemio tankis ir poringumas esmingai nesiskyrė. Gilų arimą pakeitus

supaprastintu žemės dirbimu nustatytos dirvožemio drėgnumo didėjimo ir temperatūros

mažėjimo tendencijos, o pakeitus tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, nustatyti esminiai

skirtumai. Tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą esmingai keitė drėgme ir oru užpildytų porų

kiekį ne tik sėklų guoliavietėje, bet ir apatiniame 15-25 cm armens sluoksnyje.

110

Dirvožemio šlyties pasipriešinimo pokyčiai nustatyti panašūs tiek sėjant vasarinius

rapsus, tiek jų hibridus. Supaprastintas žemės dirbimas turėjo tendenciją didinti šlyties

pasipriešinimą, o tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą esmingai didino.

2016 m. skirtingas guoliavietės paruošimas rapsų sėjai esminės įtakos dirvožemio struktūrai

neturėjo, tačiau sėjant į neartą dirvą sumažėjo makro ir mikro agregatų kiekis, o mega

agregatų – padidėjo. Dirvožemio šlyties pasipriešinimui skirtingo žemės dirbimo įtaka

nenustatyta, tankis, nors ir neesmingai, buvo didesnis bearimėje žemės dirbimo

technologijoje. 2016 m. bearimis sėklos guoliavietės paruošimas vasarinių rapsų sėjai iš

esmės didino dirvožemio kietumą abiejuose sluoksniuose. Elektrinis dirvožemio

laidumas iš esmės nesiskyrė skirtingai paruošus sėklos guoliavietę, tačiau didesnis 21,4

proc. nustatytas iš rudens artoje dirvoje. 2016 m. skirtingas žemės dirbimas neturėjo

esminės įtakos dirvožemio bendrajam poringumui, bet aeracinis poringumas abiejuose

dirvožemio sluoksniuose buvo esmingai didesnis artoje dirvoje.

7. Supaprastinus žemės dirbimą lėtėjo vasarinių rapsų ir jų hibridų dygimas tiek 3-čią, tiek

10-tą jų dygimo dieną. Tuo tarpu tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą dygimą esmingai

mažino. 2015 m. sėjant vasarinius rapsus vėliau, labiau sušilus orams, laikotarpis nuo jų

sėjos iki sudygimo ir laikotarpis nuo sudygimo iki pilnosios brandos sutrumpėja – 2015

m. vyraujant sausiems orams, vėliau pasėti vasariniai rapsai vystėsi greičiau. Nustatyti

statistiškai patikimi tiesiniai priklausomumai tarp teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir

laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo iki pilnosios brandos: r=-0,98, P<0,01; taip

pat tarp teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki

žydėjimo: ir r=-0,98, P<0,01. 2016 m. vidutinė paros oro temperatūra per 10 d. laikotarpį

iki rapsų sėjos, buvo pasiskirsčiusi netolygiai. Svarbesnė buvo teigiamų temperatūrų

suma per laikotarpį nuo metų pradžios iki vasarinių rapsų sėjos. Tarp šio rodiklio ir rapsų

dygimo trukmės dienomis nustatytas tiesinis labai stiprus statistiškai patikimas

koreliacinis ryšys: r=0,97; P≤0,01. Tarp teigiamų temperatūrų sumos nuo metų pradžios

iki sėjos ir dienų skaičiaus nuo sudygimo iki pilnosios brandos nustatytas statistiškai

patikimas neigiamas labai stiprus koreliacinis priklausomumas: r=-0,97; P≤0,01.

8. 2015 m. nustatytas tiesinis stiprus koreliacinis ryšys tarp vasarinių rapsų hibridų dygimo

3-ą dygimo dieną ir dirvos temperatūros (r = 0,868**) bei tiesinis labai stiprus (r =

0,977**) koreliacinis ryšys tarp vasarinių rapsų hibridų dygimo 10-tą dieną ir dirvos

temperatūros viršutiniame armens sluoksnyje. 2016 m. skirtingu laiku sėjant rapsus

kritulių suma 10 dienų laikotarpiu iki vasarinių rapsų sėjos buvo nevienoda. Dirvos

temperatūra taip pat svyravo. Nustatytas stiprus tiesinis statistiškai patikimas

111

priklausomumas tarp dirvos temperatūros vasarinių rapsų sėjos metu ir pasėlio sudygimo:

r=0,74; P≤0,05. 2016 m. tarp aktyvių temperatūrų sumos per visą vegetacijos laikotarpį ir

vasarinių rapsų vegetacijos laikotarpio trukmės dienomis nustatytas labai stiprus

statistiškai patikimas koreliacinis ryšys: r=0,92, P≤0,01.

9. 2016 m. vasarinių rapsų sėjos laikas ir guoliavietės paruošimas turėjo įtakos augalų

vystymuisi ir derliaus struktūros elementams. Anksti (04 10, 04 15, 04 20) ir ariminėje

žemės dirbimo technologijoje sėti rapsai labiau šakojosi, intensyviai formavo ankštaras

(išskyrus pirmąją sėją – 04 10), pasižymėjo didesniu sėklų skaičiumi ankštaroje ir 1000

sėklų mase (išskyrus antrąją sėją 04 15), augalai buvo aukštesni. Vėlyvų sėjų (05 20, 05

25) ir bearimėje technologijoje sėtų rapsų šie parametrai buvo prastesni, šaknys dėl

didesnio dirvos kietumo labiau išsišakoję.

10. Tarp vasarinių rapsų ir jų hibridų derlingumo esminių skirtumų nenustatyta, tačiau

pastebimi tie patys pokyčiai, taikant skirtingus sėklų guoliavietės paruošimo būdus. 2015

m. sėjos laikas turėjo esminės įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui. Sėjos vėlinimas

15 dienų nuo dirvos fizinės brandos esmingai nemažino sėklų derlingumo, bet vėlinimas

20 dienų jau turėjo esminės neigiamos įtakos sėklų derlingumui. Didžiausias vasarinių

rapsų sėklų derlingumas gautas pasėjus juos balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo dirvos

fizinės brandos. 2016 m. sėjos laikas ir guoliavietės paruošimo būdas turėjo esminės

įtakos vasarinių rapsų sėklų derlingumui. Didžiausias sėklų derlingumas buvo

ankščiausiai (04 10) ir gegužės pradžioje (05 05, 05 10) sėtų rapsų. Esmingai didesnis

vasarinių rapsų derlingumas buvo ariminėje žemės dirbimo technologijoje, lyginant su

bearime. 2017 m. vasarinius rapsus sėjant nuo balandžio mėn. 21 d. iki gegužės mėn. 26

d. jų derlingumas buvo panašus, tačiau juos pasėjus birželio mėn. I dekadą derlingumas

sumažėjo reikšmingai vidutiniškai 41,8 proc.

11. 2015 m. nustayta, kad degalų sąnaudos svyruoja nuo 66,8 l ha-1

(giliai ariant) iki 30,5 l

ha-1

(tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą). Dėl šios priežasties į aplinką išmetamo CO2 kiekis

sumažėja nuo 11,2 proc. (sekliai ariant) iki 2,2 karto (tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą).

Gilų arimą pakeitus sekliu arimu laiko sąnaudos sumažėja 3,1 proc., giliu purenimu –

10,1 proc., sekliu purenimu – 10,7 proc., o tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą – net 44,5

proc. arba 1,8 karto. 2016 m. įvertinus sąnaudas mechanizuotiems žemės ūkio darbams,

sėklai, trąšoms, pesticidams ir gautas pajamas už derlių apskaičiuota, kad ariminė žemės

dirbimo technologija yra 121,88 Eur ha-1

brangesnė už bearimę, tačiau 240,37 Eur ha-1

pelningesnė. Atitinkamai 2017 m. ariminė žemės dirbimo technologija buvo 143,77 Eur

112

ha-1

pelningsenė. Taikant supaprastintą ar bearimę žemės dirbimo technologiją dėl

mažesnių kuro sąnaudų, į aplinką išmetamo CO2 kiekis sumažėja 11,20–27,67%.

12. Nustatyti svarbiausi dėsningumai (priklausomumai):

tarp teigiamų temperatūrų sumos per laikotarpį nuo metų pradžios iki vasarinių rapsų

sėjos ir rapsų dygimo trukmės dienomis : r=0,97; P≤0,01.

tarp teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sėjos iki

žydėjimo: y=71,50569-0,05056x, r=-0,98, P<0,01;

tarp teigiamų temperatūrų sumos iki sėjos ir laikotarpio (dienomis) nuo rapsų sudygimo

iki pilnosios brandos: y=131,37875-0,05342x, r=-0,98, P<0,01;

tarp vidutinės paros oro temperatūros 10 dienų laikotarpiu prieš sėją ir sudygimo trukmės

dienomis: y=14,51966-0,51668x, r=-0,88, P<0,01.

tarp vasarinių rapsų dygimo 3-ą dygimo dieną ir dirvos temperatūros (r = 0,868**) bei

tarp vasarinių rapsų dygimo 10-tą dieną ir dirvos temperatūros viršutiniame armens

sluoksnyje (r = 0,977**) .

tarp teigiamų temperatūrų sumos 10 dienų laikotarpiu iki vasarinių rapsų sėjos ir spragių

paplitimo pasėlyje: r=0,98, P≤0,05; rapsų skilčialapių pažeidimų intensyvumas

statistiškai patikimai priklausė nuo vidutinės paros oro temperatūros 10 dienų laikotarpiu

iki rapsų sėjos: r = 0,92, P≤0,05.

Apibendrintos rekomendacijos

1. Didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas 2015 m. (2,0 t ha-1

) gautas pasėjus juos

balandžio 20 d., t. y. praėjus 5 d. nuo dirvos fizinės brandos. Tuo tarpu, 2016m., sėjant

nebeicuotą sėklą ir anksti, intensyviai plintant spragėms, didžiausią rapsų derlių užtikrino

anksčiausiai arba gegužės 5–10 d. pasėti rapsai. 2017 m. vasarinius rapsus sėjant nuo

balandžio mėn. 21 d. iki gegužės mėn. 26 d. jų derlingumas buvo panašus, tačiau juos

pasėjus birželio mėn. I dekadą derlingumas sumažėjo reikšmingai vidutiniškai 41,8 proc.

Esmingai didesnis vasarinių rapsų derlingumas buvo ariminėje žemės dirbimo

technologijoje, lyginant su bearime.

2. Įvertinus sąnaudas mechanizuotiems žemės ūkio darbams, sėklai, trąšoms, pesticidams ir

gautas pajamas už derlių apskaičiuota, kad 2016 m. ariminė žemės dirbimo technologija

buvo 121,88 Eur ha-1

, brangesnė už bearimę, tačiau 240,37 Eur ha-1

pelningesnė.

Atitinkamai 2017 m. ariminė žemės dirbimo technologija buvo 143,77 Eur ha-1

113

pelningsenė. Taikant suparastintą ar bearimę žemės dirbimo technologiją dėl mažesnių

kuro sąnaudų, į aplinką išmetamo CO2 emisijų kiekis sumažėja 11,2–27,67%.

3. Vertinant sėjos laiko ir žemės dirbimo įtaką vasarinių rapsams ir jų hibridams, esminių

skirtumų tarp linijinių ir hibridinių veislių derlingumų nenustatyta.

4. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno pavasario agroklimatinės sąlygos, ypač

pastaruoju metu kintančio klimato veiksnių požiūriu, skiriasi. Todėl sieti sėjos laiką su

konkrečia data būtų nevisai tikslu. Reiktų sekti dirvos, oro temperatūrą.

5. Preliminarūs tyrimai parodė, kad optimalūs terminai vasarinių rapsų sėjai yra tuomet, kai

pavasarį, atšilus orams, susikaupia 350–400oC teigiamų temperatūrų suma, o

dešimtadienį iki sėjos vidutinė paros temperatūra siekia 8–10oC.

6. Apibendrinus pirmųjų trejų metų tyrimo duomenis galima teigti, kad sėjos nereikia labai

vėlinti (visais atvejais sėją reiktų baigti iki gegužės mėn pabaigos, bet nereikia ir

persistengti sėjant vasarinius rapsus labai anksti (dirvai pasiekus fizinę brandą reikėtų

palaukti, kol bent savaitę nusistovės 8-10oC vidutinė paros temperatūra arba pagal

fenologinius požymius- kol sužaliuos ievos).

Eksperimento vykdymo metais (2014–2017 m.) atskirų laikotarpių meteorologinės sąlygos

buvo labai skirtingos, todėl norint tiksliau nustatyti optimalų vasarinių rapsų sėjos

laiką kintančio klimato sąlygomis, tyrimus būtina tęsti.

SUDERINTA: ………………………

Augalininkystės tyrimų priežiūros

komisijos pirmininkas

2017 m. ……………………mėn. …..d.

114

LITERATŪRA

1. Al-Barzinjy M., Stølen O., Christiansen J. L., Jensen E. Relationship between plant

density and yield for two spring cultivars of oilseed rape (Brassica napus L.) Acta Agric.

Scand., Sect. B, Soil and Plant Sci. 1999. N 49. P.129–133.

2. Arlauskas, M. 1987. Arimas. Vilnius: Mokslas, p. 83–95.

3. Auškalnienė, O., Pšibišauskienė, G., Auškalnis, A., Kadžys, A. 2010. Veislių ir augalų

tankumo įtaka vasarinių miežių piktžolėtumui. Žemdirbystė, t. 97, nr. 2, p. 53‒60.

4. Baker, C. J.; Saxton, K. E.; Ritchie, W. R. No-tillage Seeding: Science and Practice.

CAB International. Cambrige, 1996, 258 p.

1. Balčiūnas, M., Jankauskienė, Z., Brazaitytė, A., Duchovskis P. 2008. Lapų indekso ir

fotosintezės pigmentų dinamika įvairaus tankumo pluoštinių linų pasėlyje.

Žemdirbystė/Žemdirbystė-Agriculture. T 95(4), p. 97–109.

5. Beckie, H.J., Johnson, E.N., Blackshow, R.E., Gan, Y. 2008. Weed suppression by

canola and mustard cultivars. Weed Technology, 22, 182-185.

6. Bluzmanas, P., Borusas, S., Dagys, J. 1991. Augalų fiziologija. Vilnius: Mokslas, 419 p.

7. Bogužas V., Kairytė A., Jodaugienė D. 2010. Žemės dirbimo sistemų įtaka dirvožemio

fizikinėms savybėms ir sliekų kiekiui panaudojus šiaudus bei žaliąją trąšą.

Žemdirbystė=Agriculture. T. 3(97), p. 3–14.

8. Bogužas, V., Jodaugienė, D., Romaneckas, K., Raudonius, S., Šaluchaitė, A.,

Kazlauskaitė, S., Marcinkevičienė, A., Kairytė, A. 2005. Intensyvus žieminių kviečių,

cukrinių runkelių, miežių ir vasarinių rapsų auginimas neįdirbtoje ir minimaliai įdirbtoje

dirvoje. Žemės ūkio mokslų vystymo fondas: 2003 – 2004 fondo finansuotų darbų apžvalga,

Dotnuva. p. 18–22.

9. Börner H. 1995. Unkrautbekämpfung. Stuttgart. 315 p.

10. Brazauskiene I., Petraitiene E. 2004. The spread of dark leaf and pod spot (Alternaria

spp.) on spring turnip rape (Brassica campestris) leaves and siliques. Agronomijas Vestis.

Vol. 7. P. 93–98.

11. Brazauskienė I., Petraitienė E., Povilionienė, E. 2007. Fomozės (Leptoshaeria

maculans) epidemiologijos ir jos išplitimo indikatorių tyrimai žieminiuose rapsuose.

Žemdirbystė. LŽI ir LŽŪU mokslo darbai. T. 3(94). P. 176–188.

12. Brazauskiene I., Petraitiene E. 2006. The occurrence of Alternaria blight

(Alternaria spp.) and Phoma stem canker (Phoma lingam) on oilseed rape in Central

115

Lithuania and pathogenic fungi on harvested seed. Journal of Plant Protection Research.

Vol. 46(3). P. 295–312.

13. Brazauskiene I., Petraitiene E., Brazauskas G., Ronis A. 2013. Susceptibility of winter

rape cultivars to fungal diseases and their response to fungicide application. Turkish Journal

of Agriculture and Forestry. Vol. 37. P. 699–710.

14. Bullied W. J., Van Acker R. C., Marginet A. M., Kenkel N. C. 2006. Agronomic and

environmental factors in uence weed composition and canola competitiveness in southern

Manitoba. Canadian Journal of Plant Science. Vol.86. No.2. P. 591–599.

15. Buragienė, S., Šarauskis, E., Romaneckas, AdamavičienĖ, A., Avižienytė, D.,

Katkevicius, E. 2011. Skirtingų žemės dirbimo technologijų įtaka dirvožemio mechaninėms–

fizikinėms savybėms. Žemės ūkio inžinerija, t. 43, nr. 3, p. 25–42.

16. Butkevičienė, L. M. 2012. Skirtingu laiku sėtų žieminių rapsų ir jų hibridų vystymosi ir

jų derėjimo dėsningumai: daktaro disertacija: žemės ūkio mokslai, agronomija (01 A). 115 p.

17. Chattopadhyay, C., Agrawal, R., Kumar, A. et al. 2005. Epidemiology and forecasting

of Alternaria blight of oilseed Brassica in India - a case study. Journal of Plant Diseases and

Protection. Vol. 112(4). P. 351–365.

18. Chattopadhyay, C., Agrawal, R., Kumar, A. et al. 2005. Epidemiology and forecasting

of Alternaria blight of oilseed Brassica in India - a case study. Journal of Plant Diseases and

Protection. Vol. 112(4). P. 351–365.

19. Christensen, J.V., Legge, W.G., De Pauw, R.M., Hennig, A.M.F., McKenze, J.S.,

Siemens, B., Thoma, J.B. 1985. Effect of seeding date, nitrogen and phosphate fertilizer on

growth, yield and quality of rapeseed in Nortwest Alberta. Can. J. Plant Sci., 65, 275–284.

20. Coll, C., Booth, E. J., Sutherland, K. G. 1998. Pest and disease control requirements for

spring oilseed rape in northern climates. Brighton Crop Protection Conference: Pests &

Diseases - 1998: Volume 3: Proceedings of an International Conference, Brighton, UK, 16-19

November 1998.

21. Dabkevičius Z., Brazauskienė I. 2007. Augalų patologija. 493 p.

22. Debeljak M., Squire G. R., Demšar D., Young M. W., Džeroski S. 2008. Relations

between the oilseed rape volunteer seedbank, and soil factors, weed functional groups and

geographical location in the UK. Ecological Modelling. Vol. 212. No. 1–2. P. 138–146.

23. Deike, S., Pallutt, B., Melander, B., Strassemeyer, J., Christen, O. 2008. Long-term

productivity and environmental effects of arable farming as affected by crop rotation, soil

116

tillage intensity and strategy of pesticide use: A case-study of two long-term field experiments

in Germany and Denmark. European Journal of Agronomy, vol. 29, no. 4, p. 191–199.

24. Deveikytė, I. ir kt. 2006. Vasarinių miežių, vasarinių kviečių ir vasarinių rapsų

piktžolėtumo kitimas supaprastinus pavasarinį žemės dirbimą. Žemdirbystė, t. 93, nr.4, p. 47

25. Diepenbrock, W. Yield analysis of winter oilseed rape (Brassica napus L.). Field Crops

Research, Nr. 6, 2000. p. 35-49.

26. Dixelius C., Happstadius I., Berg G. 2005. Verticillium wilt on Brassica oil crops – a

Swedish perspective. Journal of Sweden Seed Association. Vol. 115. P. 36–48.

27. Dunker S., Keunecke H., Steinbach P., Tiedemann A. 2008. Impact of Verticillium

longisporum on yield and morphology of winter oilseed rape (Brassica napus) in relation to

systemic spread in the plant. Phytopathology. Vol. 156. P. 698–707.

28. Ekbom B., Borg A. 1996. Pollen beetle (Meligethes aeneus) oviposition and feeding

preference on different host plants. Entomologia Experimentalis et Applicata. Vol. 78, p.

291–299.

29. Ekbom, B. 2010. Pests and Their Enemies in Spring Oilseed Rape in Europe and

Challenges to Integrated Pest Management. In: Biocontrol-Based Integrated Management of

Oilseed Rape Pests. P. 151–165.

30. Fageria, N. K.; Baligar, V. C.; Clark R. B. Physiology of crop production. The

Harworth Press, USA, 2006. no 1, p. 43–48.

31. Feiza ,V. Arlauskas, M. 1995. Methods of primary soil cultivation on sloping

agricultural land in Western Lithuania. Žemės ūkio mokslai. vol. 4, p. 30-37.

32. Feiza, V., Feizienė, D., Auškalnis, A., Kadžienė, G. 2010. Tausojamasis žemės

dirbimas: ilgamečių lauko bandymų rudžemyje rezultatai. Žemdirbystė, t. 97, nr. 2, p. 3–14.

33. Feiza, V., Feizienė, D., Deveikytė, I. 2006. Supaprastintas žemės dirbimas pavasarį:

Įtaka dirvožemio fizikinėms savybėms. Žemdirbystė, t. 93, nr. 3, p. 35–55.

34. Feizienė, D., Feiza, V., Kadžienė, G. 2009. Meteorologinių sąlygų įtaka dirvožemio

vandens garų srauto intensyvumui ir co2emisijai taikant skirtingas žemės dirbimo sistemas.

Žemdirbyste, t. 96, nr. 2, p. 3–22.

35. Feizienė, D., Feiza, V., Lazauskas, S., Kadžienė, G., Šimanskaitė, D., Deveikytė, I.

2007. Žemės dirbimo įtaka dirvožemio savybėms ir augalų derlingumui sėjomainoje.

Žemdirbystė, t. 94, nr. 3, p. 129–145.

36. Feng, P. C. C., Brinker R. J. 2014. Methods for weed control using plants having

dicamba-degrading enzymatic activity. Monsanto Technology. Vol. 9.

117

37. Hakanson, S. Weeds and weed management on arable land: an ecological approach.

Swedish University Agricultural Sciences, Uppsala, Sweden, 2003. p. 274.

38. Hakansson, I., Myrbeck, A., Etana, A. 2002. A review of research on seedbed

preparation for small grains in Sweden. Soil&Tillage Research, vol. 64, p. 23–40.

39. Hamzei J., Nasab A. D. M., Khoie F. R., Javanshir A. 2007. Critical period of weed

control in three winter oilseed rape cultivars. Turkish Journal of Agriculture and Forestry.

Vol. 31. P. 83–90.

40. Hansen, L.M. 2004. Ecocnomic damage threshold model for pollen beetles (Meligetes

aeneus F.) in spring oilseed rape (Brassica napus L.) crops. Crop Protection 23, 43–46.

41. Hanzlik, K.; Gerowitt, B. The Importance of climate, site and managament on weed

vegetation in oilseed rape in Germany. Agriculture, Ecosystems and Environment vol., 141

(2011) p. 323–331.

42. Hocking, P.J., Staper, M. 2001. Effect of sowing time and nitrogen fertilizer on canola

and wheat, and nitrogen fertiliser on Indian mustard. I. Dry matter production, grain yield,

and yield components. Aust. J. Agric. Res., 52, 623–634.

43. Ivanovska, S., Stojkovski, C., Dimov, Z., Marjanović-Jeromela, A., Jankulovska, M.,

Jankulovski, L. 2007. Interrelationship between yield and yield related traits of spring canola

(Brassica napus L.) genotypes. Genetika, 39(3), 325-332.

44. Jodaugienė, D. 2002. Ilgamečio arimo ir purenimo įtaka dirvožemiui ir žemės ūkio

augalų pasėliams supaprastinto žemės dirbimo sistemoje: daktaro disertacija: biomedicinos

mokslai, agronomija (06B). Akademija, (Kauno r.), 166 p

45. Juroszek P., Tiedeman, A. V. 2011. Potential strategies and future requirements for

plant desease management under a changing climate. Plant Pathology. Vol. 60. P. 100–112.

46. Kriaučiūnienė, Z., Velička, R., Čekanauskas S., Butkevičienė, L. M., Masilionytė, L.,

Šarauskis, E., Karayel, D., Lazauskas, P. 2015. Evaluation of soil tillage process to improve

seedbed preparation and crop density / Žemės dirbimo proceso vertinimas sėklos guoliavietės

paruošimui ir pasėlio tankumui optimizuoti, Proceedings of International Symposium of

Agricultural and Mechanical Engineering, 29–31 October, 2015, University POLITEHNICA

of Bucharest. P. 11–16.

47. Kulakovskaja, T. N., Knašys, V. J., Bogdevič, I. M. i.d. 1984. Optimalnyje parametry

plodorodija počv.- M.: Kolos,.- 271 p.

48. Kurowski T., Majchrzak B., Jankovski K. 2010. Effect of sulfur fertilization on the

sanitary state of plants of the family Brassicacea. Acta Agrobotanica. Vol. 63. P. 171–178.

118

49. Lagere, A., Sason, N., Rioux, R. 1993. Perennial weeds in conservation tillage systems;

More of an issue that in conventional tillage systems. Brighton Crop Protection Conference.

Weeds, vol. 2, p. 747-752.

50. Lawlor D. W., Cornic. G. 2002.Photosynthetic carbon assimilation and associated

metabolism in relation to water deficits in higher plants. Plant Cell Environment. 2002, vol.

25 p. 275–294.

51. Long, S. P., Zhu, X. G., Naidu, S. L., Ort, D. R. 2006. Can improvement in

photosynthesis increase crop yelds? Plant, Cell and Environment. Vol. 29, p. 315–330.

52. Lutman, W. J. P., Sweet, J., Berry, J., Law, J., Payne, R., Simpson, E., Walker, K.,

Wightman, P. 2008. Weed control in conventional and herbicide tolerant winter oilseed rape

(Brassica napus) grown in rotations with winter cereals in the UK. Weed Research, vol. 48. p.

408–419.

53. Maikštėnienė S. 1998. Įprastinės ir minimalios žemės dirbimo sistemų įtaka pasėlių

piktžolėtumui ir augalų produktyvumui sunkaus priemolio dirvose. Žemės ūkio mokslai. Nr.

4. P. 12–20.

54. Maikštėnienė, S., Šlepetienė, A., Masilionytė, L. 2007.Verstuvinio ir neverstuvinio

pagrindinio žemės dirbimo poveikis glėjiškų rudžemių savybėms ir agrosistemų

energetiniam efektyvumui. Žemdirbystė, t. 94, nr. 1, p. 3–23.

55. Makūnas V. 2012. Žiedinukų (Meligethes s.l.: Coleoptera, Nitidulidae) rūšių įvairovė

rapsuose ir rapsinio žiedinuko (Meligethes aeneus (F.) atsparumas piretroidams. Daktaro

disertacija, - Akademija, 103 p.

56. Makūnas V. 2014. Žiedinukų (Brassicogethes spp.) rūšių nustatymas molekuliniu

(sekoskaitos) metodu ir genetinės įvairovės įvertinimas. Mokslo darbai. Nr.(5) 10, p 94–103.

57. Makūnas, V., Brazauskienė, I., Šmatas, R. (2011). Rapsinio žiedinuko (Meligethes

aeneus F.) atsparumas piretroidams Lietuvoje. Žemdirbystė=Agriculture. T. 98(4). P. 431‒

438

58. Mas M. T., Verdu A. M. 2003. Tillage system effects on weed communities in a 4-year

crop rotation under Mediterranean dryland conditions. Soil and Tillage Research. Vol. 74(2).

P. 15–24.

59. McGregor, D.I., 1987. Effect of plant density on development and yield of rapeseed and

its significance to recovery from hail injury. Can. J. Plant Sci. 67, 43–51.

119

60. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 1, Pagrindinio

žemės dirbimo darbai / [parengė: I. Srebutėnienė]. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos

institutas, 2017. 102 p. eISSN 2029-2260, ISSN 1822-2560.

https://www.laei.lt/?mt=leidiniai&straipsnis=1127&metai=2017

61. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 2, Pasėlių

priežiūra ir šienapjūtės darbai / [parengė: I. Skrebutėnienė, A. Stalgienė]. Vilnius : Lietuvos

agrarinės ekonomikos institutas, 2017. 119 p. eISSN 2029-2260, ISSN 1822-2560.

https://www.laei.lt/?mt=leidiniai&straipsnis=1138&metai=2017

62. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 3, Derliaus

nuėmimo darbai / [parengė: I. Skrebutėnienė, A. Stalgienė]. Vilnius : Lietuvos agrarinės

ekonomikos institutas, 2017. 62 p. eISSN 2029-2260, ISSN 1822‐ 2560.

https://www.laei.lt/?mt=leidiniai&straipsnis=1152&metai=2017

63. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 1, Pagrindinio

žemės dirbimo darbai / [parengė: I. Kriščiukaitienė, I. Srebutėnienė, V. Malūnavičienė].

Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2016. 102 p. eISSN 2029-2260.

64. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 2, Pasėlių

priežiūra ir šienapjūtės darbai / [parengė: I. Kriščiukaitienė, I. Srebutėnienė, V.

Malūnavičienė]. Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2016. 118 p. eISSN

2029-2260, ISSN 1822-2560.

65. Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai [elektroninis išteklius]. D. 3, Derliaus

nuėmimo darbai / [parengė: I. Kriščiukaitienė, I. Srebutėnienė, V. Malūnavičienė]. Vilnius :

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2016. 62p. ISSN 2029-2260.

66. Meena, P. D., Chattopadhyay, C., Singh, F., Singh, B. Gupta, A. 2002. Yield loss in

Indian mustard due to white rust and effect of some cultural practices on Alternaria blight and

white rust severity. Brassica. Vol. 4. P. 18–24.

67. Meena, P.D., Awasthi, R.P., Chattopadhyay C. et al. 2010. Alternaria blight: a chronic

disease in rapeseed-mustard. Journal of Oilseed Brassica. No 1(1), 1–11.

68. Meena, P.D., Awasthi, R.P., Chattopadhyay C. et al. 2010. Alternaria blight: a chronic

disease in rapeseed-mustard. Journal of Oilseed Brassica. No 1(1), 1–11.

69. Melngalvis, I., Ruza, A., Karklins, A. 2012. Effects of soil tillage minimization on

weediness of crops research for future of Latvia Agriculture. Food, Feed, Fibre and Energy:

Proceedings of the Scientific and Practical Conference,Jelgava, Latvia, 144–148.

70. Metspalu L., Williams I. H., Jõgar K. 2011. Meligethes aeneus (F.) ir M. viridescens

(F.) paplitimas ant kryžmažiedžių augalų. Žemdirbystė=Agriculture, vol. 98, No. 1. p. 27–34.

120

71. Miralles, D.J., Ferro, B.C., Slafer, G.A. 2001. Developmental responses to sowing date

in wheat, barley and rapeseed. Field Crops Res., 71, 211–223.

72. Montvilas, R., Mittas, V. Sėjos laiko ir sėklos normos įtaka žieminių rapsų sėklų derliui

lengvuose priemoliuose. Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 72, 103–117

73. Motuzas, A., Buivydaitė, V., Danilevičius, V. ir kt. Dirvotyra. Vilnius. Mokslo ir

enciklopedijų leidykla. 1996, p. 52–285.

74. Nilsson C. 1988. The pollen beetle (Meligethes aeneus F.) in winter and spring rape at

Alnarp 1976–1978. Växtskyddsnotiser. Vol 52, p. 139−144.

75. Oerke E. C. 2005. Crop losses to pests. Journal of Agricultural Science. Vol.144. No.1.

P. 31–43.

76. Ostrowska, D., Cieslinski, M., Gozdowski, D., Owczarek, E.2007. Plant density of

spring oilseed rape and its productivity.

http://scholar.google.lt/scholar?start=720&q=%22spring+oilseed+rape%22&hl=lt&as_sdt=0,

5

77. Özer, H., Oral, E., Dogru, Ü. 1999. Relationships Between Yield and Yield

Components on Currently Improved Spring Rapeseed Cultivars. Tr. J. of Agriculture and

Forestry, 23, 603–607.

78. Peltonen-Sainio, P., Jauhiainen, L., Hakal, K. 2011. Crop responses to temperature and

precipitation according to long-term multi-location trials at high-latitude conditions. The

Journal of Agricultural Science, 149(01), 49–62.

79. Petraitienė B., Brazauskienė I., Šmatas R., Makūnas V. 2008. The spread of pollen

beetle (Meligethes aeneus) in spring oilseed rape (Brassica napus) and the efficacy of

pyrethroids. Žemdirbystė=Agriculture, vol. 95, No. 3, p. 344-352.

80. Pranaitis K. 1999. Minimalus žemės dirbimas javų sėjomainoje velėniniame jauriniame

priesmėlio dirvožemyje. Žemdirbystė-Agriculture. T. 67. P. 157–164.

81. Rasmussen K. 1999. Impact of ploughless soil tillage on yield and a oil quality:

A. Scandinavian review. Soil & Tillage Research, vol.53, p. 3–14.

82. Rowell D.L., 1997. Bodenkunde. Untersuchungsmethoden und ihre Anwendung. –

Springer – Verlag Berlin Heidelberg. 614 s.

83. Sakalauskienė, S., Brazaitytė, A., Šabajavienė, G. ir kt. 2009. Kompleksinis aplinkos

veiksnių poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologiniams rodikliama

organogenezės III-IV etapais. Žemdirbystė=Agriculture. Vol. 96(3), p. 93–101.

121

84. Sarauskis, E., Buragiene, S., Romaneckas, K., Sakalauskas, A., Jasinskas, A.,

Vaiciukevicius, E., & Karayel, D. (2012). Working time, fuel consumption and economic

analysis of different tillage and sowing systems in Lithuania. In Proceedings of 11th

International Scientific Conference on Engineering for Rural Development. Jelgava, Latvia,

Vol. 11, p. 52–59.

85. Scarisbricka, D. H., Danielsa, R. W., Alcocka, M. 1981. The Journal of Agricultural

Science, 7(01), 189–195.

86. Scheffer F., Schachtschabel P., 1998. u. a. Lehrbuch der Bodenkunde. 14., neu

bearbeitete und erweiterte Auflage, - Stuttgart: Enke. 494 s.

87. Seem J. E., Cramer N. G., Monks D. V. 2003. Critical weed-free period for

‘Beauregard’ sweet potato (Ipomoea batatas). Weed Technology. Vol.17. No.4. P.686–695.

88. Siebold M., Tiedemann A. 2011. Potential effects of global warming on oilseed rape

pathogens in Northern Germany. Department of Crop Sciences. Germany. P. 64–76.

89. Skuodienė, R., Karčauskienė, D., Čiuberkis, S., Repšienė, R., Ambrazaitienė, D. 2013.

Pagrindinio žemės dirbimo įtaka dirvožemio sėklų bankui ir piktžolėtumui javų bei žolių

sėjomainoje. Žemdirbystė, t. 100, nr. 1, p. 25–32.

90. Stancevičius A., Špokienė N., Jodaugienė D., Trečiokas K., Raudonius S. 2002.

Supaprastinto žemės dirbimo įtaka pasėlių piktžolėtumui. Vagos. Nr. 55(8). P. 50–57.

91. Šabajevienė G., Sakalauskienė S., Lazauskas S. ir kt. 2008. Aplinkos temperatūros ir

substrato drėgmės poveikis vasarinių miežių fiziologiniams rodikliams.

Žemdirbystė=Agriculture. Vol. 95, No. 4, p. 71–80.

92. Šarauskis, E., Buragienė, S., Masilionytė, L., Romaneckas, K., Avižienytė, D., &

Sakalauskas, A. 2014. Energy balance, costs and CO 2 analysis of tillage technologies in

maize cultivation. Energy, 69, 227–235.

93. Šiaudinis, G., Butkutė, B. Responses of Spring Oilseed Rape Seed Yield and Quality to

Nitrogen and Sulfur Fertilization. Communications in Soil Science and Plant Analysis, 44,

145–157.

94. Šidlauskas, G., Bernotas, S. 2003. Some factors affecting seed yield of spring oilseed

rape (Brassica napus L.). Agronomy Research, 1, 229–243.

95. Šimanskaitė, D. 2002. Skirtingų žemės dirbimo ir sėjos būdų įtaka dirvai ir derliui.

Žemdirbystė: mokslo darbai, LŽI, LŽŪU. Akademija, t. 79, p. 131–138.

96. Šimanskaitė, D. 2007. Arimo ir beplūgio žemės dirbimo įtaka dirvožemio fizikinėms

savybėms ir augalų produktyvumui. Žemės ūkio mokslai. T 1, p., 9–19.

122

97. Šimanskaitė, D., Feiza, V., Lazauskas, S., Feizienė, D., Kadžienė, G. 2009. Žemės

dirbimo sistemų įtaka Glėjiškų rudžiamių hidrofizikinėms savybėms. Žemdirbystė, t. 96, nr.

1, 23–38.

98. Špokienė, N., Povilionienė, E. 2003. Piktžolės: katalogas. Lietuvos žemės ūkio

universitetas, UAB "Litagros chemija", Vilnius: Všį "Solidarity, 200 p.

99. Šurkus, J., Gaurilčikienė, I. 2002. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita.

Lietuvos žemdirbystės institutas. 345 p.

100. Taylor, A.J., Smith, C.J. 1992. Effect of sowing date and seeding rate on yield

components of irrigated canola (Brassica napus L.) grown on a Red–Brown Earth in South-

Eastern Australia. Aust. J. Agric. Res., 43 (7), 1629–1641.

101. Takashima, N.E., Rondanini, D., Puhl, L., Miralles, D. 2013. Environmental factors

affecting yield variability in spring and winter rapseed genotypes cultivated in the

southeastern Argentine Pampas. Europien Journal of Agronomy, 48, 88–100.

102. Tansey J. A., Dosdall L. M., Keddie B. A. 2009. Phyllotreta cruciferae and Phyllotreta

striolata responses to insecticidal seed treatments with different models of action. Journal of

Applied Entomology. 133(3), 201–209.

103. Tørresen K. S., Skuterud A. E. 2002. Plant protection in spring cereal production with

reduced tillage. IV. Changes in the weed flora and weed seedbank. Crop Protection. Vol. 21.

P. 179–193.

104. Tørresen K. S., Skuterud A. E., Wesenthb H. J. 1999. Plant protection in spring cereal

production with reduced tillage. I. Grain yield and weed development. Crop Protection. Vol.

18. P. 595–603.

105. Tørresen K. S., Skuterud R., Tandsaether H. J., Bredesen Hagemo M. 2003. Long term

experiments with reduced tillage in spring cereals. I. Effects on weed flora, weed seedbank

and grain yield. Crop Protection. Vol. 22. P. 185–200.

106. Toshova T. B., Csonka E., Subschev M. A., Tóth M. 2009. The seasonal activity of flea

beetles in Bulgaria. Journal of Pest Science, 82 (3): 295–303.

107. Trdan S., Valič N., Žnidarčič D., Vidrih M., Bergant K., Zlatič E., Milevoj L. 2005. The

role of Chinese cabbage as a trap crop for flea beetles (Coleoptera: Chrysomelidae) in

production of white cabbage. Scientia Horticulturae, 106(1), 12–24.

108. Valantin-Morison M., Meynard J. M. 2008. Diagnosis of limiting factors of organic

oilseed rape yield. A survey of farmers’ elds. Agronomy for Su stainable Development. Vol.

28. No.4. P.527–539.

123

109. Velička R. Rapsai (monografija). Kaunas: Lututė, 2002. 320 p.

110. Velička, R., Trečiokas, K. 2002. Žieminių ir vasarinių rapsų įtaka pasėlių piktžolėtumui

įvairiose sėjomainose. Vagos, Nr. 53 (6), 31–40.

111. Vullioud, P., Mercier, E. 2004. Results of a 34-year ploughless tillage experiment at

Changins (1970– 2003). Part II: Physical and chemical soil properties. Revue suisse d’

agriculture, vol. 36(5), 201–212.

112. Williams, I.H. 2010. The Major Insect Pests of Oilseed Rape in Europe and Their

Management: An Overview. In: Biocontrol-Based Integrated Management of Oilseed Rape

Pests, 1–43.

113. Williams-Froud, R.J. 1999. Weed Copetition. Weed management handbook. Edited by

Robert E.L. Naylor, p. 20–30.

114. Zimkuvienė, A. 1989.Dirvų suslėgimas ir derlius. Vilnius. 53 p.

115. Žėkaitė, V. 2010. Piktžoliųkonkurencija skirtingo konkurencingumo mišinių ir javų

monopasėliuose. LŽŪU mokslo darbai, nr. 88 (41). Žemės ūkio mokslai, t. 19, nr. 3, 139–150.

116. Никифоров, О. А. 2004. Рапс – ценная и перспективная культура.

Сельскохозяйственные вести, № 2. с. 6.

117. Савенков, В. П. 2008. Урожай рапса зависить от технологии возделывания и

погодных условий. Кормопроизводство, № 2. c. 19–21.

118. Шпаар, Д.; Маковски, Н.; Захаренко, В.; Постников, А.; Щербаков, В. и др. Рапс.

Минск, Ф.УАинформ, 1999. 208 с.

124

PRIEDAI

125

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS GUOLIAVIETĖS

PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS KINTANČIO KLIMATO

SĄLYGOMIS

Rezultatai ir rekomendacijos buvo pristatytos mokslininkams ir ūkininkams

Mokslinės-praktinės konferencijos ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūros

,,ŽEMDIRBIO VASARA 2015: Augalų mitybos aktualijos šiuolaikinėje žemdirbystėje“

metu, kurioje dalyvavo – 238 žmonės.

126

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS GUOLIAVIETĖS

PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS KINTANČIO KLIMATO

SĄLYGOMIS

Rezultatai ir rekomendacijos buvo pristatytos mokslininkams ir ūkininkams ASU

Bandymų stotyje 20-ojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir šiuolaikinių augalininkystės

technologijų apžiūroje ,,ŽEMDIRBIO VASARA 2016: augalininkystės technologijų pokyčiai

kintančio klimato sąlygomis“, kurioje dalyvavo – 239 žmonės.

127

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS GUOLIAVIETĖS

PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS KINTANČIO KLIMATO

SĄLYGOMIS

Tyrimų rezultatai buvo pristatyti mokslininkams ir ūkininkams ASU Bandymų stotyje

21-ojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų

apžiūroje ,,ŽEMDIRBIO VASARA 2017: Inovatyvios ūkininkavimo technologijos

agroekosistemų tvarumui“, kurioje dalyvavo – 255 žmonės.

128

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS GUOLIAVIETĖS

PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS KINTANČIO KLIMATO

SĄLYGOMIS

Tyrimų rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje konferencijoje „Wageningen Soil

Conference 2017: Soil Science in a Changing World”, 2017 m. rugpjūčio 27–31 d. Olandija.

ADOPTION OF SPRING OILSEED RAPE SOWING TIME AND SOIL TILLAGE TECHNOLOGY IN CHANGING CLIMATE CONDITIONS

ZITA KRIAUCIUNIENE1, RIMANTAS VELICKA1,2, ROBERTAS KOSTECKAS1, LINA MARIJA BUTKEVICIENE1,2, RITA PUPALIENE2, DARIJA JODAUGIENE2, SILVIJA KOSTECKIENE1,2, EGIDIJUS SARAUSKIS3

1Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University, 2Institute of Agroecosystems and Soil Science,3Institute of Agricultural Engineering and Safety

Address:Studentu str. 11, LT-53361 Akademija, Kaunas distr., Lithuania

E-mail: zita.kriauciuniene@asu.lt

ASU – Will to Change Power to Create

INTRODUCTION

The main reasons for the need to improve the spring oilseed rape growing

technology are adaptation to the changing climate and implementation of

innovative soil tillage technologies using advanced agricultural machinery.

Optimal spring oilseed rape sowing time ensures effective plant protection and

better yield formation conditions. These technological innovations reduce spring

oilseed rape production costs and environmental pollution.

The aim of this research was to estimate optimal sowing time and soil

tillage system for spring oilseed rape to ensure a stable and competitive seed

yields in changing climate conditions, reducing production costs and impact on

the environment.

MATERIALS AND METHODS

Field experiments were carried out in 2015–2016 at Experimental Station

(54º52′ N, 23º49′ E) of Aleksandras Stulginskis University (Lithuania) on

Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol (Drainic) according to the WRB 2014.

Treatments of the experiment:

Factor A: sowing time:

10th, 15th,20th, 25th, 30th of April ; 5th, 10th, 20th, 25th of May.

Factor B: soil tillage method:

conventional deep ploughing 23–25 cm and no-till.

CONCLUSIONS

1. It was estimated that sowing time had significant effect on crop density,

but the influence of soil tillage was not significant.

2. There were no significant effect of soil tillage method on soil structure,

shear stress and soil bulk density, but soil compaction was higher (P ≤

0.05) in no-tillage technology. Total porosity in different soil tillage

technologies was not significantly different, but aeration porosity in

conventional tillage technology was higher (P ≤ 0.05).

3. Sowing time and soil tillage methods had a significant influence on

spring oilseed rape yields. The highest yield was of the spring oilseed

rape sown at the earliest date (10th April) and at the beginning of May

(5th and 10th). Higher yields of spring oilseed rape were in

conventional tillage technology to compare with no-till.

4. The assessment of the costs for growing spring oilseed rape and

revenues for the harvest showed that conventional tillage is more

profitable, but CO2 emissions are by 27.67% lower in no-till.

ACKNOWLEDGMENTS

Part of this research was funded by a grant No. MT-15-24

(B-02-22/15) from the Ministry of Agriculture of the Republic

of Lithuania. The authors also want to express their

appreciation to Aleksandras Stulginskis University.

RESULTS

Fig. 1. Field experiment of spring oilseed rape sowing time and tillage system

Table 1. Economic evaluation of spring oilseed rape growing

Soil tillage

technology

Expenditures

(seed,

fertilisers,

pesticides),

Eur ha-1

Expenditures

for machinery

works,

Eur ha-1

Income for

the yield,

Eur ha-1

Profit,

Eur ha-1

Conventional

deep ploughing440.33 354.93 1135.05 339.79

No-till 440.33 233.05 772.80 99.42

The difference 0 -121.88 +362.25 +240.37

Fig. 2. The influence of tillage system on soil parameters

Fig 4. Spring oilseed rape seed yield depending on sowing time and

tillage system

Fig 3. Agrometeorological conditions before spring oilseed rape sowing

10 days period before sowing 3 days period before sowing

During sowing10 days period before sowing

129

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MTTV PROJEKTO

VASARINIŲ RAPSŲ IR JŲ HIBRIDŲ SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS GUOLIAVIETĖS

PARUOŠIMO (SĖJOS BŪDO) OPTIMIZAVIMAS KINTANČIO KLIMATO

SĄLYGOMIS

Tyrimų rezultatų pagrindu 2016 m. parengtas ir publikuotas informacinis

straipsnis:

Velička, Rimantas; Pupalienė, Rita; Butkevičienė, Lina Marija; Kosteckas, Robertas.

Metas koreguoti vasarinių rapsų sėjos laiką // Mano ūkis. ISSN 1392-3595. 2016, vasaris, p.

24-27.

Tyrimų rezultatų pagrindu 2017 m. parengti straipsniai:

Kriaučiūnienė, Zita; Velička, Rimantas; Kosteckas, Robertas; Butkevičienė, Lina

Marija; Pupalienė, Rita; Jodaugienė, Darija; Kosteckienė, Silvija; Šarauskis, Egidijus.

Adoption of spring oilseed rape sowing time and soil tillage technology in changing climate

conditions // Wageningen Soil Conference 2017 : Soil Science in a Changing World, 27-31

August 2017 : Book of Abstracts / Wageningen University & Research. Wageningen, 2017,

ISBN 9789463430616. p. 176-176.

Velička, Rimantas; Pupalienė, Rita; Butkevičienė, Lina Marija; Kosteckas, Robertas;

Kriaučiūnienė, Zita; Kosteckienė, Silvija. Weed density in spring rape crops sown at different

dates // Žemdirbystė. Akademija, (Kėdainių r.). ISSN 1392-3196. T. XX, Nr. X (2017), p.

XX–XX. [ISI Web of Science; CAB Abstracts]. [Citav. rod.: 0.567; bendr. cit. rod: 1.468

(2012, SCIE)]. (Straipsnis išsiųstas žurnalo redakcijai ir yra recenzuojamas).

Velička, Rimantas; Butkevičienė, Lina Marija; Kosteckas, Robertas; Kriaučiūnienė,

Zita; Kosteckienė, Silvija; Simonas Meškauskas. Vasarinių rapsų sėjos laiko įtaka žaladarių

plitimui // Žemės ūkio mokslai. ISSN 1392-0200. 2017, t. XX, nr. X, p. XX-XX. [CAB

Abstracts]. (Straipsnis parengtas).