RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ … · 3 ŽIEMINIAI RAPSAI trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 3,82 t ha-1 sėklų derlius

1

ŽIEMINIAI RAPSAI

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ

SĄRAŠĄ, CHARAKTERISTIKOS

ŽIEMINIAI RAPSAI

Alaska .................................................................................................................................................. 2 Atoll ..................................................................................................................................................... 2

Baldur .................................................................................................................................................. 2 Banjo .................................................................................................................................................... 3 Bellevue ............................................................................................................................................... 3

Californium .......................................................................................................................................... 4 Caracas................................................................................................................................................. 4 Carousel ............................................................................................................................................... 5 Catalina ................................................................................................................................................ 5

Courage ................................................................................................................................................ 6 Digger .................................................................................................................................................. 7 DK Secure ........................................................................................................................................... 7 Elvis ..................................................................................................................................................... 7

ES Astrid ............................................................................................................................................. 8 ES Betty ............................................................................................................................................... 8 Excalibur. ............................................................................................................................................. 9

Finesse ................................................................................................................................................. 9

Herkules ............................................................................................................................................. 10 Hornet ................................................................................................................................................ 10 Komando ........................................................................................................................................... 11

Kronos ............................................................................................................................................... 11 Libea .................................................................................................................................................. 12

Livius ................................................................................................................................................. 12 Merano ............................................................................................................................................... 13 Milena ................................................................................................................................................ 13

Nelson ................................................................................................................................................ 14 NK Nemax ......................................................................................................................................... 14

NK Petrol ........................................................................................................................................... 15

Ontario ............................................................................................................................................... 15

Ovation .............................................................................................................................................. 16 Remy .................................................................................................................................................. 16 Ryder ................................................................................................................................................. 16 Robust ................................................................................................................................................ 17 Rodeo ................................................................................................................................................. 18

Rohan ................................................................................................................................................. 18 Sitro ................................................................................................................................................... 19 Sunday ............................................................................................................................................... 19 SW Celsius ........................................................................................................................................ 20 SW Pastell ......................................................................................................................................... 20

Tassilo ................................................................................................................................................ 20

Taurus ................................................................................................................................................ 21 Taurus ................................................................................................................................................ 22 Titan ................................................................................................................................................... 22 Triangle .............................................................................................................................................. 23

2

ŽIEMINIAI RAPSAI

Visby .................................................................................................................................................. 23

Wanda ................................................................................................................................................ 24 Winner ............................................................................................................................................... 24

Alaska. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS sėklininkystės firmoje. Veislės

ūkinio vertingumo bandymai atlikti 1999 – 2001 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo

stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius 2,78 t ha-1

(10,3 % didesnis uţ standartinės veislės

„Accord‟). Potencinės veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina ir 2001 m. Kauno stotyje

gautas 4,62 t ha-1

sėklų derlius. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,32 g. Jose vidutinis

riebalų kiekis sudarė 42,6 %, eruko rūgšties – 0,06 %, o gliukozinolatų – 19,2 µmol g-1

.

Bandymuose augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,8

balo. Šios veislės rapsai taip pat atsparūs išgulimui. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8, o

sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Veislė ankstyva, jos augalų vegetacijos periodo vidutinė

trukmė 196 dienos. Šios veislės sėklas labai mėgsta paukščiai, todėl būtina pasėlių apsauga.

Į pradžią ↑

Atoll. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje. Rapsų

veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose

veislė tirta 2005 –2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Paţymėtina, kad itin nepalankią

jų ţiemojimui 2005/2006 m. ţiemą šios veislės rapsai ţuvo įrengtuose bandymuose visose minėtose

AVT stotyse. Todėl pateikiami tik 2005 ir 2007 metų „Atoll‟ veislės rapsų tyrimo duomenys.

Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis 3,53 t ha-1

jų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų

sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,68 t ha-1

.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,85 g. Atlikus laboratorines analizes, jose

nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,2 proc., baltymų – 26,4 proc., eruko

rūgšties – 1,42 proc. ir gliukozinolatų – 9,94 µmol g-1

.

„Atoll‟ veislės ţieminių rapsų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,5 balo.

Augalų vidutinis aukštis – 137 cm. Šios veislės rapsų augalai labai atsparūs išgulimui ir sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų, kas įvertinta 9 ir 8,2 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė –

198 dienos, tokia pat kaip ir standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių.

Tyrimo metais įrengtuose bandymuose juodoji dėmėtligė paţeidė 10–20 proc. „Atoll‟ veislės

rapsų augalų, baltasis (sklerotinis) puvinys – 10–25 proc. ir labai nedidelį kiekį (3proc.) fomozė.

Į pradžią ↑

Baldur. Ţieminių rapsų hibridas taip pat sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union

sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose hibridas tirtas 2002-2004 m.

3

ŽIEMINIAI RAPSAI

trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 3,82 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias

šio rapsų hibrido sėklų derlius buvo išaugintas 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje -

4,74 t ha-1

.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

- 43,0 proc., baltymų - 25,0 proc., eruko rūgšties - 0,3 proc., o gliukozinolatų - 6,9 µmol g-1

.

Šio hibrido augalai tyrimo metais gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemos šalčiams

vidutiniškai įvertintas 8 balais. Augalų vidutinis aukštis sudarė 134 cm. „Baldur‟ hibrido rapsai

labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, o

sėklų išbyrėjimui iš ankštarų - 8,3 balo. Hibridas vidutinio ankstyvumo. Jo augalų vegetacijos

periodo vidutinė trukmė 202 dienos. Augalai palyginti atsparūs ligoms. Hibrido tyrimo metais

nustatytas tik nedidelis augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

Banjo (SW 0761). Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2003–2005 m. Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visose minėtose stotyse ţieminių rapsų

augalai ţuvo dėl blogo sudygimo iš rudens. Todėl pateikiami tik 2004 m. ir 2005 m. „Banjo‟ veislės

rapsų tyrimo rodikliai. Šiais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė 3,37 t ha-1

.

Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,23 t ha-1

.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,71 g. Sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

– 42,6 proc., baltymų – 25,0 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 8,0 µmol g-1

.

2004–2005 m. „Banjo‟ veislės hibridiniai rapsai gerai ţiemojo. Augalų ištvermingumas

ţiemojimui įvertintas 8,2 balo. Augalų vidutinis aukštis palyginti didelis – 140 cm, tačiau jie labai

atsparūs išgulimui. Jų atsparumas išgulimui įvertintas net 8,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš

ankštarų įvertintas 8 balais.

„Banjo‟ hibridinių rapsų veislės sėklos vidutiniškai subręsta per 207 dienas. Bandymuose

10–20 proc. šio hibrido augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės. Kitų ligų paţeidimai buvo labai

neţymūs.

Į pradžią ↑

Bellevue. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.

Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis sėklų derlius buvo 4,71 t·ha-1

. Didţiausias šių rapsų sėklų

derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,12 t ha-1

.

„Bellevue‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 203 dienas. Jos vidutinio

4

ŽIEMINIAI RAPSAI

stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris – 5,38 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose

nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 48,1 proc., baltymų – 26,3 proc., eruko rūgšties – 0,26

proc. ir 8,18 µmol·g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Bellevue‟

veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 20 µmol g-1

gliukozinolatų),

Augalų ţiemkentiškumas įvertintas 6,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 154 cm. Jie

pakankamai atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų

įvertintas 8,9 balo.

2008–2010 m. Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose vidutiniškai 5–15 proc.

šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė

24 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Californium. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir

Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,66 t ha-1

sėklų derlius, kuris buvo

0,43 t ha-1

didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės derlingumą. Didţiausias „Californium‟ veislės

rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,12 t ha-1

.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,01 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų

kiekis sudarė 43,4 proc., baltymų – 24,6 proc., eruko rūgšties – 0,4 proc, o gliukozinolatų – 5,6

µmol g-1

.

„Californium‟ veislės augalai tyrimo metais (2004–2005 m.) palyginti gerai perţiemodavo.

Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 7,8 balo. Stiebai tvirti, todėl labai atsparūs

išgulimui. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,9 balo (vertinant pagal 9 balų vertinimo skalę).

Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8 balais.

Augalų vidutinis aukštis buvo 132 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 208 dienos.

Veislė palyginti atspari ligų paţeidimams. Bandymuose tik 8–10 proc. šios veislės augalų buvo

paţeista juodosios dėmėtligės.

Į pradžią ↑

Caracas. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005 – 2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT

stotyse, tačiau 2005/2006 m. ţiemą Plungės ir Kauno AVT stotyse šios veislės ţieminių rapsų

augalai ţuvo dėl nepalankių ţiemojimo sąlygų. Todėl pateikiami tik 2005 m. ir 2007 m. „Caracas‟

veislės ţieminių rapsų tyrimo duomenys. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius

5

ŽIEMINIAI RAPSAI

sudarė 3,82 t ha-1

. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje –

4,85 t ha-1

.

„Caracas‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos palyginti

stambios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,93 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas

vidutinis riebalų kiekis sudarė 42,6 proc., baltymų – 26,9 proc., eruko rūgšties – 0,95 proc. ir

gliukozinolatų – 7,68 µmol g-1

.

Augalų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 6,7 balo. Augalų vidutinis aukštis – 128 cm.

Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,8 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų


Įrengtuose bandymuose 2005 m. ir 2007 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse 10–25 proc. šios

veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 2007 m. nustatyta,

kad baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 23 proc. šių rapsų augalų, kur jų paţeidimo laipsnis buvo

18 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.

Į pradžią ↑

Carousel. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės

firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 3 metus, nes 2003 m. ţiemą visų

ţieminių rapsų veislių augalai Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse ţuvo. Todėl pateikiami tik

2004 m. ir 2005 m. „Carousel‟ rapsų veislės tyrimų rodikliai. Šiais veislės tyrimo metais gautas

vidutinis sėklų derlius sudarė 4,02 t ha-1

. Lyginant su standartinės „Valesca‟ veislės rapsais,

subrandino net 0,8 t ha-1

(24,5 proc.) didesnį sėklų derlių. Didţiausias „Carousel‟ rapsų veislės sėklų


.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,77 g. Atlikus labora-torines analizes, „Carousel‟

rapsų veislės sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 42,9 proc., baltymų –

23,3 proc., eruko rūgšties – 1,3 proc. ir gliukozinolatų – 7,3 µmol g-1

.

Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms 2004–2005 m. ţiemą vidutiniškai įvertintas

7,9 balo. „Carousel‟ rapsų veislės augalai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie

veislės poţymiai atitinkamai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Augalų vidutinis aukštis 133 cm. Pagal sėklų

subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė 208 dienos.

Augalai palyginti atsparūs ligoms. Veislės tyrimo metais nustatytas labai nedidelis kiekis

augalų, paţeistų juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

Catalina. Ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC sėklininkystės

6

ŽIEMINIAI RAPSAI

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005–2007 m. trijose AVT stotyse. Jose gautas

vidutinis sėklų derlius – 3,77 t ha-1

. Potencinės šios veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina

ir 2005 m . Kauno AVT stotyje gautas 5,53 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos vidutinio stambumo, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 4,61 g. Atlikus

laboratorines analizes, šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 44,3 proc.,

baltymų – 27,9 proc., eruko rūgšties – 0,84 proc., o gliukozinolatų – 8,87 µmol g-1

.

„Catalina‟ veislės rapsai 2005/2006 m. ţiemą ţuvo Plungės ir Kauno AVT stotyse

įrengtuose bandymuose, bet palyginti gerai perţiemojo Utenos AVT stotyje. Jų ištvermingumas

ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,1 balo. Šios veislės rapsai tyrimo metais praktiškai neišgulė, o

jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 131 cm.

Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 197 dienos, 1–2

dienom trumpesnė uţ standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsus.

Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–

10 proc.) ir fomozė (2 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė

28 proc. šių rapsų augalų, esant šios ligos paţeidimo intensyvumui 15 proc., o Utenos AVT stotyje

– 5 proc. jų augalų (paţeidimo intensyvumas – 5 proc.).

Į pradžią ↑

Courage. Ţieminių rapsų veislė sukurta Olandijoje, D. J. Van der Have sėklininkystės

firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos

AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,65 t ha-1

sėklų derlius. Gausiausias jų derlius

bandymuose buvo išaugintas 2004 m. Kauno AVT stotyje – 4,85 t ha-1

.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,55 g. Atlikus laboratorines analizes,

„Courage‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,4 proc.,

baltymų – 25,7 proc., eruko rūgšties – 0,5 proc. ir gliukozinolatų – 3,7 µmol g-1

.

Augalai veislės tyrimo metais bandymuose neblogai perţiemojo. Jų ištvermingumas

ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,8 balo. Veislės tyrimuose vidutinis augalų aukštis sudarė

132 cm. „Courage‟ veislės rapsų stiebai labai tvirti. Sėklos taip pat gerai laikosi ankštarose. Jų

augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais.

„Courage‟ veislės rapsų sėklos subręsta vidutiniškai viena diena vėliau uţ standartinės „Valesca‟

veislės. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.

Tyrimo metais šios veislės augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Įrengtuose

bandymuose „Courage‟ veislės rapsų stiebų ir ankštarų paţeidimai juodąja dėmėtlige buvo vieni iš

maţiausių. Šios ligos buvo paţeista tik 3 – 10 proc. augalų.

7

ŽIEMINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Digger. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.

Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT

stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,47 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų

sėklų derlius išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,74 t ha-1

.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,35 g. Jose nustatytas palyginti didelis

vidutinis riebalų kiekis – 43,6 proc., baltymų – 25,1 proc., eruko rūgšties – 0,9 proc. ir


.

Šios veislės augalai tyrimo metais neblogai ţiemojo. Jų ištver-mingumas ţiemojimui

vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis 128 cm. Jie praktiškai neišgula. Augalų

atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,7 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais.

„Digger‟ veislės ţieminiai rapsai vidutinio ankstyvumo. Jos sėklos vidutiniškai subręsta per 207

dienas.

„Digger‟ veislės rapsų augalai tyrimo metais maţai buvo paţeisti ligų. Kiek didesnis augalų

paţeidimas (10–15 proc.) nustatytas tik juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

DK Secure. Hibridinės ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Prancūzijos sėklininkystės

firma Monsanto Technology. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,21 t ha-1

sėklų derlius.

Gausiausias jų derlius – 5,45 t ha-1

– išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose bandymų

laukeliuose.

Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,54 g. Atlikus laboratorines analizes, „DK

Secure‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 45,7 proc. riebalų, 27 proc. baltymų, 0,37 proc. eruko

rūgšties ir 7,98 µmol g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė

priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Veislės ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,7 balo. Šios veislės rapsų atsparumas

išgulimui tyrimo metais įvertintas 8,8 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo.

Augalų vidutinis aukštis – 146 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 202 dienos.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose vidutiniškai 10 proc.

šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė

33 proc., o 2010 m. 40 proc. šių rapsų augalų paţeidė fomozė. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Elvis. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės firmoje.

8

ŽIEMINIAI RAPSAI

Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2004 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse.

Bandymo metais gautas vidutinis 3,51 t ha-1

sėklų derlius. Potencinės šios veislės galimybės yra

gana didelės, ką patvirtina ir 2004 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje gautas 4,67 t ha-1

sėklų

derlius.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,67 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose

nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų - 42,3 proc., baltymų - 25,3 proc., eruko

rūgšties - 0,1 proc. ir gliukozinolatų - 3,9 µmol g-1

.

Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 7,4 balo. Augalų vidutinis aukštis

126 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta net 8,8 balo. Sėklos taip pat gerai laikosi

ankštarose. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų vidutiniškai įvertintas 8,3 balo. „Elvis‟ rapsų

veislės augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 202 dienas. Šios veislės augalų stiebų ir

ankštarų paţeidimas juodąja dėmėtlige bandymuose buvo vienas iš maţiausių (sudarė 10-15 proc.),

lyginant su kitomis kartu tirtomis rapsų veislėmis.

Į pradžią ↑

ES Astrid. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės

firmoje. Ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose

veislė tirta 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Bandymo metais gautas vidutinis

3,33 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT

stotyje – 4,12 t ha-1

.

Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris 4,62 g) ir pasiţyminčios itin gera

kokybe. Laboratorijoje jose nustatytas tikrai didelis vidutinis riebalų kiekis – 43,9 proc., baltymų –

24,9 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc., o gliukozinolatų – 6,4 µmol g-1

.

„ES Astrid‟ veislės ţieminiai rapsai tyrimo metais palyginti gerai ţiemojo. Jų

ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Augalų vidutinis aukštis 128 cm. Šios

veislės rapsų augalai pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės

augalų poţymiai vidutiniškai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų

vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.

„ES Astrid‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Tyrimo metais įrengtuose

bandymuose 1–15 proc. augalų buvo paţeisti juodosios dėmėtligės.

Į pradžią ↑

ES Betty. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Euralis Semences sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2001, 2002 ir 2005 m. trijose augalų veislių

tyrimo stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius 3,36 t ha-1

. Potencinės veislės galimybės yra gana

9

ŽIEMINIAI RAPSAI

didelės, ką patvirtina ir 2005 m. Kauno AVT stotyje gautas 5,19 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,89 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

sudarė 41,9 proc., baltymų – 27,2 proc., eruko rūgšties – 0,1 proc., o gliukozinolatų – 7,5 µmol g-1

.

Augalai įrengtuose veislės bandymuose neblogai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui

įvertintas 7,3 balo. „ES Betty‟ veislės rapsai tyrimo metais neišgulė, o jų atsparumas sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,4 balo. Sėklos subręsta vidutiniškai 2 dienom anksčiau, lyginant

su standartinės „Valesca‟ veislės rapsais.

Augalų vidutinis aukštis 132 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 195 dienos. Veislės

tyrimo metais „ES Betty‟ veislės rapsų augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (10–25 proc.). Kitų ligų

paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Excalibur. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta JAV, Monsanto Technology LLC


Utenos AVT stotyse, tačiau 2005/2006 m. ţiemą Plungės ir Kauno AVT stotyse šios veislės

ţieminių rapsų augalai ţuvo dėl nepalankių ţiemojimo sąlygų. Minėtais tyrimo metais gautas

vidutinis jų sėklų derlius sudarė 4,34 t ha-1

. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008

m. Kauno AVT stotyje – 5,73 t ha-1

.

„Excalibur‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 195 dienas. Jos palyginti


vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,44 proc., o baltymų – 30,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir

gliukozinolatų kiekį sėklose „Excalibur‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui

(0-2 proc. eruko rūgšties ir iki 20 µmol g-1

gliukozinolatų).


Jie pakankamai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 7,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų


Įrengtuose bandymuose 2006–2008 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse 5–10 proc. šios

veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme baltasis

(sklerotinis) puvinys paţeidė 28 proc. šių rapsų augalų, o jų paţeidimo laipsnis buvo 25 proc. Kitų

ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.

Į pradžią ↑

Finesse. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atliekami 3 metus (2005–2007 m.), bet gauti tik 2

metų derliaus duomenys. Nepalankią 2005/2006 m. ţiemą „Finesse‟ veislės ţieminiai rapsai ţuvo

10

ŽIEMINIAI RAPSAI

Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse 2004 m. rudenį įrengtuose rapsų veislių bandymuose. Todėl

pateikiami tik 2005 m. ir 2007 m. šių rapsų derliaus duomenys. Minėtais „Finesse‟ veislės rapsų

tyrimo metais gautas vidutinis 3,79 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo išaugintas

2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,47 t ha-1

.

„Finesse‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 196 dienas. Jos palyginti


vidutinis riebalų kiekis sudarė 43,18 proc., o baltymų – 27,6 proc. „Finesse‟ veislės rapsų

ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,7 balo. Jų augalų vidutinis aukštis – 143 cm.

Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,8 balo. Šių rapsų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš

ankštarų įvertintas 8,2 balo.

Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–20)

proc. ir fomozė (3 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 18

proc., o Utenos AVT stotyje – 10 proc. šių rapsų augalų.

Į pradžią ↑

Herkules. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.

Hibridinių rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2004–2005 m.

Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas vidutinis 3,88 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias „Herkules‟ rapsų hibrido sėklų derlius buvo išaugintas 2004 m. Kauno

AVT stotyje – net 5,28 t ha-1

.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,32 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų

kiekis – 43,5 proc., baltymų – 23,6 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc., o gliukozinolatų – 8,4 µmol g-1

.

Bandymo metais augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas

7,9 balo. „Herkules‟ augalai gana aukšti (134 cm), tačiau beveik neišgula. Atsparumas išgulimui

vidutiniškai įvertintas 8,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Pagal sėklų subrendimo

laiką ši hibridinė veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė 208 dienos.

Augalai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais nustatytas tik nedidelis (3–10 proc.)

„Herkules‟ veislės ţieminių rapsų augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

Hornet. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG


Utenos AVT stotyse. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė 4,79 t ha-1

.

Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 5,97 t ha-1

.

11

ŽIEMINIAI RAPSAI

„Hornet‟ veislės ţieminių rapsų sėklos subręsta vidutiniškai per 199 dienas. Jos stambios,

1000 sėklų vidutinis svoris – 4,88 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas vidutinis

riebalų kiekis sudarė 46,1 proc., o baltymų – 27,2 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį

sėklose „Hornet‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki

20 µmol g-1

gliukozinolatų).


Jie pakankamai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 7,9 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų


2007–2009 m. Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose vidutiniškai 5–8

proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis)

puvinys paţeidė 13 proc., o 2009 m. pilkasis puvinys ― 35 proc. šių rapsų augalų. Kitų ligų

paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Komando. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Sarl Adrien Momont et Fils


Utenos AVT stotyse.

Minėtais „Komando‟ veislės rapsų tyrimo metais gautas vidutinis 4,95 t ha-1

sėklų derlius.

Didţiausias derlius išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,27 t ha-1

.

„Komando‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 203 dienas. Jos vidutinio

stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris – 5,14 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose

nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., baltymų – 25,6 proc., eruko rūgšties – 0,32

proc. ir 9,73 µmol·g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė

priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui. Veislės vidutinis ţiemkentiškumas įvertintas 6,6 balo.

Jų augalų vidutinis aukštis – 141 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8,5 balo. Šių rapsų

atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 10–25 proc. šios

veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė, o Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė

22 proc. augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs

Į pradžią ↑

Kronos. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000 - 2002 m. Plungės, Kauno ir Utenos

augalų veislių tyrimo stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas tikrai geras – 3,56 t ha-1

vidutinis

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo subrandintas 2002 m. Plungės AVT stotyje – 4,35 t ha-1

.

12

ŽIEMINIAI RAPSAI

Laboratorijoje šių hibridinių rapsų sėklose nustatyti tokie vidutiniai kokybės rodikliai: riebalai

sudarė 42,6 %, baltymai - 23,3 %, gliukozinolatai - 12,8 μmol g-1

, o eruko rūgšties iš viso nerasta.

Bandymo metais augalai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 8

balais. „Kronos‟ augalai uţauga gana aukšti (135cm), tačiau neišgula. Šio hibrido augalai taip pat

atsparūs sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šis jų poţymis vidutiniškai įvertintas 8,7 balo. „Kronos‟

augalai yra vidutinio ankstyvumo. Jų sėklos vidutiniškai subręsta per 196 dienas.

Į pradžią ↑

Libea. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės

ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 1999 – 2001 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo

stotyse. Bandymo metais gautas vidutinis 3,11 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius gautas

2001 m. Kauno stotyje – 4,50 t ha-1

. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,37 g. Sėklose

nustatytas vidutinis riebalų kiekis 41,6 %, eruko rūgšties – 0,88 % ir gliukozinolatų – 19,9 µmol g-1

.

Bandymuose augalai labai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms įvertintas 8,3

balo. Šios veislės augalai taip pat labai atsparūs išgulimui (8,9 balo) ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų

(8,4 balo). „Libea‟ veislė yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė

198 dienos.

Į pradžią ↑

Livius. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. trijose AVT stotyse.

Jose gautas vidutinis sėklų derlius –4,3 t ha-1

. Didţiausias „Livius‟ veislės rapsų sėklų derlius

išaugintas 2009 m . Kauno AVT stotyje ― 5,8 t/h.

Sėklos stambios, jų 1000 vidutinis svoris – 4,84 g. Atlikus laboratorines analizes šių rapsų

sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,6 proc., baltymų – 27 proc. Pagal eruko rūgšties

ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Livius‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 6,9 balo. Šios veislės rapsai

tyrimo metais praktiškai neišgulė. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo, o atsparumas sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 144 cm. Vegetacijos periodo vidutinė

trukmė – 198 dienos.

Plungės AVT stotyje veislės tyrimo metais įrengtuose bandymuose 10–15 proc. augalų

paţeidė juodoji dėmėtligė. 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 33 proc. šios veislės

rapsų augalų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys (paţeidimo laipsnis 15 proc.), o 2009 m. ant 28

proc. augalų aptiktas pilkasis puvinys, tačiau paţeidimo laipsnis buvo maţas. Utenos AVT stotyje

ligų paţeidimai buvo neţymūs, siekė vos 2–5 proc.

13

ŽIEMINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Merano. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės




įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,38 t ha-1

.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,69 g. Atlikus laboratorines analizes,

„Merano‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 43,65 proc.,

baltymų – 28,7 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 9,57 µmol g-1

.

Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Nesant sniego

dangos, 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais vyraujant dideliems šalčiams (iki –30ºC), Plungės ir

Kauno AVT stotyse „Merano‟ veislės rapsų pasėliai ţuvo. Atsiţvelgiant į tai, jų ištvermingumas

ţiemojimui vidutiniškai įvertintas tik 6,6 balo.

Šios veislės rapsų augalų vidutinis aukštis – 140 cm. Jų stiebai gana tvirti. Sėklos taip pat

gerai laikosi ankštarose. Todėl augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo, o sėklų išbyrėjimui

iš ankštarų – 8,3 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė tokia pat kaip ir standartinių

„Kronos‟ ir „Triangle‟ hibridinių rapsų veislių (197 dienos).

Tyrimo metais minėtose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Merano‟ veislės rapsų

augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (5–15 proc.) ir labai neţymiai – fomozė. Kauno AVT stotyje

įrengtame bandyme 2007 m. net 50 proc. šios veislės rapsų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys,

esant šios ligos paţeidimo intensyvumui 20 proc.

Į pradžią ↑

Milena. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004 – 2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.

Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,47 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias „Milena‟ veislės rapsų


.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,00 g. „Milena‟ veislės rapsų sėklose

nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 42,9 proc., baltymų – 25,1 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc.

ir gliukozinolatų – 6,6 µmol g-1

.

Augalų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms veislės tyrimo metais įvertintas 7,7 balo.

Augalų vidutinis aukštis 136 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,5 balo. Sėklos taip pat

gerai laikosi ankštarose. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų vidutiniškai įvertintas 8 balais.

„Milena‟ veislės ţieminiai rapsai yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė

trukmė 208 dienos. Sėklos ankštarose subręsta 2 dienom vėliau, lyginant su standartinės „Valesca‟

14

ŽIEMINIAI RAPSAI

veislės rapsais.

Šios veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Tyrimo metais tik 5–15 proc. jos

augalų stiebų ir ankštarų buvo paţeisti juodosios dėmėtligės.

Į pradžią ↑

Nelson. Hibridinės ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma

Syngenta Crop Protection AG. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m.

Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,73 t ha-1

sėklų derlius.

Gausiausias jų derlius ― 6,31 t ha-1

buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose

bandymuose. Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,87 g. Atlikus laboratorines analizes

„Nelson‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 45,7 proc. riebalų ir 28,3 proc. baltymų. Pagal eruko

rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,3 balo. Šios veislės rapsų

atsparumas išgulimui tyrimo metais įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų –

8,5 balo. Augalų vidutinis aukštis – 151 cm. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 197 dienos.

Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose vidutiniškai 7,5–8,3

proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis)

puvinys paţeidė 20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 34 proc.

šių rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs

Į pradžią ↑

NK Nemax. Ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma

Syngenta Crop Protection AG. Rapsų veislių ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato

sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.

Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis 4,63 t ha-1

jų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų


.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,75 g. Atlikus laboratorines analizes

jose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis:riebalų – 47,35 proc., baltymų – 26,4 proc. Pagal

eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Veislės ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,0 balais. Augalų vidutinis

aukštis – 136 cm. Šios veislės rapsų augalai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų, kas

įvertinta 8,7 ir 8,5 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 198 dienos.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 10–15 proc. šios veislės rapsų

paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 25

proc. (paţeidimo laipsnis 18 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 36 proc. šių rapsų augalų.

15

ŽIEMINIAI RAPSAI

Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

NK Petrol. Ţieminių rapsų veislės selekcininkas – Šveicarijos sėklininkystės firma

Syngenta Crop Protection AG. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse. Minėtais tyrimo metais gautas vidutinis jų sėklų derlius sudarė

4,49 t ha-1

. Didţiausias šių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje –

6,2 t ha-1

. „NK Petrol‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos

smulkios, 1000 sėklų vidutinis svoris – 4,3 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas

vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,5 proc., baltymų – 28,2 proc. Pagal eruko rūgšties ir

gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,4 balo. Augalų vidutinis aukštis – 150 cm.

Jie atsparūs išgulimui, kas įvertinta 8,4 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,5

balo.

Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios

veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys

paţeidė 23 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 35 proc. šių

rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Ontario. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Nickerson International Research

GEIE sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006 ir 2008–2009 m. trijose

AVT stotyse. Jose gautas vidutinis sėklų derlius – 4,89 t ha-1

. Didţiausias ― 6,21 t ha-1

šios veislės

rapsų sėklų derlius gautas 2008 m. Kauno AVT stotyje.

Sėklos labai stambios, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 5,14 g. Atlikus laboratorines

analizes šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,5 proc., baltymų – 27,6 proc.

Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių

tipui.

Veislė jautri nepalankioms ţiemojimo sąlygoms. Per tyrimo laikotarpį šios veislės rapsai

ţuvo 2005/2006 m. ţiemą Kauno ir Plungės AVT stotyse, todėl šios veislės ištvermingumas

ţiemojimui įvertintas tik 6,1 balo. „Ontario‟ veislės augalai palyginti ţemi. Jų vidutinis aukštis –

139 cm. Tyrimo metais jie neišgulė, todėl jų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o atsparumas

sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Ontario‟ veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė

– 202 dienos.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 10 proc. šios veislės rapsų

16

ŽIEMINIAI RAPSAI

paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 36 proc. šių rapsų

augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Ovation. Ţieminių rapsų veislė sukurta Prancūzijoje, Sarl Adrien Momont et Fils


Utenos AVT stotyse. Minėtais „Ovation‟ veislės rapsų tyrimo metais gautas vidutinis 4,56 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,32 t ha-1

.

„Ovation‟ veislės ţieminių rapsų sėklos vidutiniškai subręsta per 198 dienas. Jos palyginti smulkios,

1000 sėklų vidutinis svoris – 4,23 g. Veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatytas vidutinis

riebalų kiekis sudarė 47 proc., o baltymų – 26,1 proc. Veislės vidutinis ištvermingumas ţiemojimui

įvertintas 6,8 balo. Jų augalų vidutinis aukštis – 146 cm. Jie gana atsparūs išgulimui, kas įvertinta

8,9 balo. Šių rapsų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose 5– 10 proc. šios veislės rapsų

paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė 27

proc. (paţeidimo laipsnis 15 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 22 proc. šių rapsų augalų.

Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Remy. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.

Ši veislė ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose tirta 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos

AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis sėklų derlius 4,09 t ha-1

, kuris buvo net 0,86 t ha-1

(26,6 proc.) didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės derlingumą. Potencinės veislės galimybės yra

gana didelės, ką patvirtina 2005 m. Kauno AVT stotyje gautas 5,24 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos stambios (1000 jų vidutinis svoris 4,88 g) ir pasiţymi gerais kokybiniais rodikliais.

Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 43,3 proc., baltymų – 24,7 proc., eruko rūgšties – 1,1

proc. ir gliukozinolatų – 8,5 µmol g-1

.

Bandymuose augalai palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo sąlygoms

įvertintas 7,8 balo. Šios veislės augalai taip pat labai atsparūs išgulimui. Jų atsparumas išgulimui

įvertintas net 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos

augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 208 dienos.

„Remy‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligų paţeidimams. Atskirais veislės tyrimo metais

juodosios dėmėtligės buvo paţeista tik 2–10 proc. augalų.

Į pradžią ↑

Ryder. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Danijoje, Danisco Seed sėklininkystės

17

ŽIEMINIAI RAPSAI

firmoje. Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta tris metus Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visi ţieminių rapsų veislių augalai ţuvo.

Todėl pateikiami tik 2004 ir 2005 m. „Ryder‟ hibridinių rapsų veislės tyrimo duomenys. Minėtais

tyrimo metais gautas vidutinis – 4,00 t h-1

jų sėklų derlius. Didţiausias derlius buvo subrandintas

2005 m. Kauno AVT stotyje – 5,23 t ha-1

.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,64 g. Jose nustatytas toks vidutinis

šių medţiagų kiekis: riebalų – 41,5 proc., baltymų – 25,9 proc., eruko rūgšties – 0,8 proc. ir


.

2003–2004 m. įrengtuose bandymuose „Ryder‟ veislės rapsai palyginti gerai ţiemojo. Jos

ištvermingumas ţiemos šalčiams įvertintas 8 balais. Šios veislės augalai labai atsparūs išgulimui

(įvertinta 8,9 balo) ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (įvertinta 8 balais). Augalų vidutinis aukštis

veislės bandymuose sudarė 138 cm. Jų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 207 dienos.

Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Bandymuose tik juodosios

dėmėtligės buvo paţeisti 5–10 proc. šių rapsų stiebų ir ankštarų.

Į pradžią ↑

Robust. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005– 2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.

„Robust‟ veislės rapsų teigiamas išskirtinis poţymis – subrandinamas stabilus ir palyginti didelis

sėklų derlius. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,13 t ha-1

jų sėklų derlius, kuris buvo

0,49 t ha-1

didesnis uţ standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių. Didţiausias „Robust‟ veislės rapsų


.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 5,04 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų

kiekis sudarė 41,5 proc., baltymų – 27,0 proc., eruko rūgšties – 0,8 proc, o gliukozinolatų –

11,6 µmol g-1

.

„Robust‟ veislės rapsų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,2 balo. Nors jų augalų

aukštis palyginti didelis – 145 cm, tačiau stiebai labai tvirti. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 9

balais (vertinant pagal 9 balų vertinimo skalę). Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8

balais.

„Robust‟ veislės rapsai sėklas subrandina 2–3 dienom vėliau, lyginant su standartinių

„Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsais. Jų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 200 dienų.

Atskirais šios rapsų veislės tyrimo metais 3–10 proc. jų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė ir

5 proc. – baltasis (sklerotinis) puvinys (Kauno AVT stotyje 2007 m.). Kitų ligų paţeidimai buvo

neţymūs.

18

ŽIEMINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Rodeo. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2008 m. trijose AVT stotyse. Jose gautas vidutinis

sėklų derlius – 4,21 t ha-1

. Potencinės šios veislės galimybės yra gana didelės, ką patvirtina ir

2008 m . Kauno AVT stotyje gautas 5,74 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos vidutinio stambumo, riebalingos. Jų 1000 vidutinis svoris – 4,53 g. Atlikus

laboratorines analizes šių rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,2 proc.,

baltymų – 29,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Rodeo‟ veislė priskiriama

maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

„Rodeo‟ veislės rapsai 2005/2006 m. ţiemą ţuvo Plungės ir Kauno AVT stotyse įrengtuose

bandymuose, bet perţiemojo Utenos AVT stotyje. Jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai

įvertintas 7,2 balo. Šios veislės rapsai tyrimo metais praktiškai neišgulė, o jų atsparumas sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8,6 balo. Augalų vidutinis aukštis – 143 cm. Vegetacijos periodo

vidutinė trukmė – 198 dienos, tokia pat kaip ir standartinių „Valesca‟ ir „Remy‟ veislių rapsų.

Įrengtuose bandymuose veislės tyrimo metais dalį augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (5–

25 proc.) ir fomozė (3 proc.). Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė

13 proc. šių rapsų augalų, esant 10 proc šios ligos paţeidimo intensyvumui.

Į pradžią ↑

Rohan. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–

2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 4,91 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias „Rohan‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT


.

Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

sudarė 45,9 proc., baltymų – 27,5 proc., 0,02 proc. eruko rūgšties ir 6,04 µmol·g-1

gliukozinolatų.

Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių

tipui.

Veislės ţiemkentiškumas įvertintas 6,8 balo. Augalų vidutinis aukštis – 142 cm. Stiebai

pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, atsparumas sėklų išbyrėjimui iš

ankštarų – 8,6 balo.

„Rohan‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės veislės

„Triangle‟ – 201 diena.

Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 10 proc. šios veislės

19

ŽIEMINIAI RAPSAI

rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 24 proc., o

2010 m. 30 proc. šių rapsų augalų paţeidė fomozė. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.

Į pradžią ↑

Sitro. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG

sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2010 m. Plungės, Kauno

ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,52 t ha-1

sėklų derlius. Gausiausias


.

Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,83 g. Atlikus laboratorines analizes, „Sitro‟

veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 45,9 proc., baltymų –

27 proc., eruko rūgšties – 0,48 proc. ir 7,82 µmol·g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir

gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Jų ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,3 balo. Šios veislės rapsų augalų vidutinis

aukštis – 152 cm, stiebai tvirti, sėklos gerai laikosi ankštarose. Atsiţvelgiant į tai, augalų

atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų


Tyrimo metais Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose 5–10 proc. šios veislės

rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2010 m. pilkasis puvinys paţeidė 26 proc., o

2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 33 proc. šių rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.

Į pradžią ↑

Sunday. Ţieminių rapsų veislė sukurta Danijoje, Danisco Seed sėklininkystės firmoje.

Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2003–2005 m. trijose augalų

veislių tyrimo stotyse, tačiau 2002/2003 m. ţiemą visi ţieminių rapsų veislių augalai Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse ţuvo. Todėl pateikiami tik 2004 ir 2005 m. „Sunday‟ veislės rapsų

tyrimų rodikliai. Šiais veislės tyrimo metais gautas palyginti geras vidutinis sėklų derlius – 3,96 t/h,

kuris buvo net 0,73 t ha-1

(22,6 proc.) didesnis uţ standartinės „Valesca‟ veislės. Potencinės

„Sunday‟ veislės derlingumo galimybės yra didelės, ką patvirtina 2005 m. Kauno augalų veislių

tyrimo stotyje gautas net 5,56 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,86 g. Jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

sudarė 43,6 proc., baltymų – 23,3 proc., eruko rūgšties – 0,7 proc. ir gliukozinolatų – 5,1 µmol g-1

.

Tyrimo metais „Sunday‟ veislės ţieminiai rapsai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas

ţiemojimui įvertintas 8 balais. Augalų vidutinis aukštis sudarė 131 cm. Šios rapsų veislės augalai

pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės poţymiai atitinkamai

įvertinti 8,9 ir 8 balais, tačiau „Sunday‟ veislės rapsai subręsta 3 dienom vėliau uţ standartinės

20

ŽIEMINIAI RAPSAI

„Valesca‟ veislės. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 209 dienos.

Bandymuose šios rapsų veislės augalai maţai buvo paţeisti ligų. Atskirose augalų veislių

tyrimo stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista tik 3–10 proc. augalų.

Į pradžią ↑

SW Celsius. Ţieminių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. trijose augalų veislių tyrimo

stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 3,48 t ha-1


bandymuose buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,31 t ha-1

.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,16 g. „SW Celsius‟ rapsų sėklose nustatytas

vidutinis kiekis riebalų – 43,0 proc., baltymų – 24,6 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc. ir


.

Augalai įrengtuose veislės bandymuose gerai perţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui

vidutiniškai įvertintas 7,9 balo. Veislės tyrimo metais augalų vidutinis aukštis sudarė 133 cm. „SW

Celsius‟ rapsų veislės augalai labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės

poţymiai įvertinti 8,7 ir 8 balais. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė 208 dienos. Jų sėklos subręsta 2 dienom vėliau uţ standartinės „Valesca‟ veislės.

Atskirose AVT stotyse bandymo metais juodosios dėmėtligės buvo paţeista 5–15 proc.


Į pradžią ↑

SW Pastell. Ţieminių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės

firmoje.Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2000-2002 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų

veislių tyrimo stotyse. Jose tyrimo metais gautas 3,07 t ha-1

vidutinis sėklų derlius. Gausiausias jų

derlius bandymuose gautas 2001 m. Kauno AVT stotyje - 4,74 t ha-1

. Sėklos labai stambios, 1000 jų

vidutinė masė 4,91 g. „SW Pastell‟ sėklose nustatytas vidutinis kiekis riebalų - 41,9 %, baltymų -

24,4 %, eruko rūgšties - 0,15 % ir gliukozinolatų - 16,78 μmol g-1

.

Augalai bandymuose gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemos šalčiams vidutiniškai

įvertintas 8 balais. Veislės tyrimuose augalų vidutinis aukštis sudarė 116 cm. „SW Pastell‟ augalai

labai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės poţymiai įvertinti 9 balais.

Pagal sėklų subrendimo laiką, veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų


Į pradžią ↑

Tassilo. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2009 m. Plungės, Kauno

21

ŽIEMINIAI RAPSAI

ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,42 t ha-1

sėklų derlius. Gausiausias jų

derlius įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – 6,38 t ha-1

.


„Tassilo‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 46,8 proc.,

baltymų – 28,1 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama


Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Atsiţvelgiant į tai,

jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,5 balo.


gerai laikosi ankštarose. Todėl augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,7 balo, o sėklų išbyrėjimui

iš ankštarų – 8,5 balo. Šių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė tokia pat kaip ir standartinių

„Kronos‟ ir „Triangle‟ hibridinių rapsų veislių (197 dienos).

Tyrimo metais Plungės ir Utenos AVT stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios

veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys

paţeidė 25 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 30 proc. šių

rapsų augalų. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs

Į pradžią ↑

Taurus. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht



jų sėklų derlius. Didţiausias „Taurus‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno

AVT stotyje – 5,91 t ha-1

.


sudarė 46,9 proc., baltymų – 27,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė


Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,6 balo. Augalų vidutinis aukštis ― 147 cm.

Stiebai pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui

iš ankštarų įvertintas 8,5 balo.

„Taurus‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės

veislės „Kronos‟ – 198 dienos.

Tyrimo metais Plungės ir Utenos stotyse įrengtuose bandymuose 5– 10 proc. šios veislės

rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė

20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 16 proc. šių rapsų

22

ŽIEMINIAI RAPSAI


Į pradžią ↑

Taurus. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht



jų sėklų derlius. Didţiausias „Taurus‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2008 m. Kauno


.


sudarė 46,9 proc., baltymų – 27,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė


Veislės ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,6 balo. Augalų vidutinis aukštis ― 147 cm.

Stiebai pakankamai tvirti, jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,6 balo. Atsparumas sėklų išbyrėjimui

iš ankštarų įvertintas 8,5 balo.

„Taurus‟ veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė kaip ir standartinės

veislės „Kronos‟ – 198 dienos.

Tyrimo metais Plungės ir Utenos stotyse įrengtuose bandymuose 5–10 proc. šios veislės

rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kauno AVT stotyje 2007 m. baltasis (sklerotinis) puvinys paţeidė

20 proc. (paţeidimo laipsnis 10 proc.), o 2009 m. pilkasis puvinys paţeidė 16 proc. šių rapsų


Į pradžią ↑

Titan. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje.

Ūkinio vertingumo nustatymo tyrimai atlikti 2004–2005 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse,

kuriose gautas vidutinis 3,91 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius buvo subrandintas 2005 m.

Kauno AVT stotyje – 5,14 t ha-1

.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 4,66 g. Šio hibrido sėklos pasiţymi

gera kokybe. Jose nustatytas gana didelis vidutinis riebalų kiekis – 43,9 proc. Baltymai sudarė 24,7

proc., eruko rūgšties nustatyta 0,9 proc., o gliukozinolatų – 3,7 µmol g-1

.

Augalai įrengtuose bandymuose palyginti gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimo

sąlygoms vidutiniškai įvertintas 7,7 balo. Šio hibrido augalų vidutinis aukštis 137 cm. Jie

pasiţymėjo atsparumu išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie „Titan‟ rapsų hibrido poţymiai

atitinkamai įvertinti 8,9 ir 8 balais.

Šis hibridas pagal sėklų subrendimo laiką yra vidutinio ankstyvumo. Jo sėklos vidutiniškai

subręsta per 208 dienas. Bandymuose 5–10 proc. augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės. Kitų

23

ŽIEMINIAI RAPSAI

ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.

Į pradžią ↑

Triangle. Ţieminių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės

firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos

AVT stotyse. Šiose stotyse tyrimo metais gautas tikrai geras – 4,04 t ha-1

vidutinis sėklų derlius.

Didţiausias jų derlius subrandintas 2004 m. Kauno AVT stotyje – 5,27 t ha-1

.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris 4,97 g. Laboratorijoje šių hibridinių rapsų sėklose

nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 41,9 proc., baltymų – 26,2 proc., eruko

rūgšties – 0,9 proc. ir gliukozinolatų – 7,8 µmol g-1

.

Bandymo metais augalai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas ţiemojimui įvertintas 7,9 balo.

„Triangle‟ hibrido augalų vidutinis aukštis 137 cm. Jų stiebai tvirti, gana atsparūs išgulimui. Ši jų

savybė buvo įvertinta 9 balais. Atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas 8 balais.

„Triangle‟ hibridas yra vidutinio ankstyvumo. Jo sėklos vidutiniškai subręsta per 206 dienas.

Augalai palyginti atsparūs ligoms. Hibrido tyrimo metais nustatytas tik nedidelis augalų paţeidimas

juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

Visby. Ţieminių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti

2008–2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose tyrimo metais gautas vidutinis 4,87 t ha-

1 sėklų derlius. Gausiausias jų derlius įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT


.


„Visby‟ veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 45,6 proc.,

baltymų – 27,7 proc., eruko rūgšties 0,21 proc. ir 7,94 µmol·g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties

ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Jų ţiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,6 balo. Šios veislės rapsų augalų vidutinis

aukštis – 145 cm. Jų stiebai labai tvirti. Sėklos gerai laikosi ankštarose. Atsiţvelgiant į tai, augalų

atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Šių rapsų


Plungės AVT stotyje įrengtuose bandymuose tyrimo metais iki 10 proc. šios veislės rapsų

paţeidė juodoji dėmėtligė, o Kauno AVT stotyje 2009 m. iki 26 proc. paţeidė pilkasis puvinys. Kitų

ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

24

ŽIEMINIAI RAPSAI

Wanda. Hibridinė ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės




įrengtuose bandymuose buvo išaugintas 2008 m. Kauno AVT stotyje – net 6,56 t ha-1

.

Sėklos gana stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,72 g. Atlikus laboratorines analizes,

„Wanda‟ veislės rapsų sėklose nustatyta 46,6 proc. riebalų ir 30,9 proc baltymų. Pagal eruko

rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Šios veislės rapsai ne visais tyrimo metais pakankamai gerai perţiemojo. Nesant sniego

dangos, 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais kai kuriomis dienomis vyraujant dideliems šalčiams

(iki –30ºC), Plungės ir Kauno AVT stotyse „Wanda‟ veislės rapsų pasėliai ţuvo. Atsiţvelgiant į tai,

jų ištvermingumas ţiemojimui vidutiniškai įvertintas tik 7,1 balo.


gerai laikosi ankštarose. Todėl šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.

„Wanda‟ veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė –197 dienos.

Tyrimo metais minėtose AVT stotyse įrengtuose bandymuose „Wanda‟ veislės rapsų

augalus paţeidė juodoji dėmėtligė (10 proc.). Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme 2007 m. 25

proc. šios veislės rapsų augalų paţeidė baltasis (sklerotinis) puvinys, esant šios ligos paţeidimo

intensyvumui 15 proc. Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

Winner. Ţieminių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse.

Jose tyrimo metais gautas vidutinis 3,53 t ha-1

sėklų derlius, kuris buvo 0,3 t ha-1

(9,3 proc.) didesnis

uţ standartinės „Valesca‟ veislės. Didţiausias jų sėklų derlius išaugintas 2004 m. Kauno AVT


.

Sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris 5,05 g. Atlikus laboratorines analizes,

sėklose vidutiniškai nustatyta: riebalų – 42,7 proc., baltymų – 25,7 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc.

ir gliukozinolatų – 7,2 µmol g-1

.

Tyrimo metais „Winner‟ veislės ţieminiai rapsai gerai ţiemojo. Jų ištvermingumas

ţiemojimui vidutiniškai įvertintas 7,9 balo. Augalų vidutinis aukštis sudarė 136 cm. Šios veislės

augalai tyrimo metais pasiţymėjo atsparumu išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų. Šie veislės

poţymiai atitinkamai įvertinti 8,9 ir 8 balais. „Winner‟ rapsų veislės augalų vegetacijos periodas

vidutiniškai trunka 208 dienas. Šios veislės augalų stiebų ir ankštarų paţeidimas juodąja dėmėtlige

25

ŽIEMINIAI RAPSAI

bandymuose buvo vienas iš maţiausių (sudarė 5–10 proc.), lyginant su kitomis 2004–2005 m. kartu

tirtomis rapsų veislėmis.

Į pradžią ↑

26

VASARINIAI RAPSAI

VASARINIAI RAPSAI

Ability ................................................................................................................................................ 27 Belinda ............................................................................................................................................... 27 Bella ................................................................................................................................................... 27

Campino ............................................................................................................................................ 28 Clipper ............................................................................................................................................... 28 Delight ............................................................................................................................................... 29 Dorothy .............................................................................................................................................. 29 Fenja .................................................................................................................................................. 30

Griffin ................................................................................................................................................ 30

Haydn ................................................................................................................................................ 31

Hendrix .............................................................................................................................................. 31 Heros .................................................................................................................................................. 31 Hidalgo .............................................................................................................................................. 32 Hunter ................................................................................................................................................ 32 Jacomo ............................................................................................................................................... 32

Jagger ................................................................................................................................................. 33 Jerome ................................................................................................................................................ 33 Jerry ................................................................................................................................................... 34 Joplin ................................................................................................................................................. 34

Kaliber ............................................................................................................................................... 35 Larissa ................................................................................................................................................ 35

Magma ............................................................................................................................................... 36 Mosaik ............................................................................................................................................... 37

Mozart ................................................................................................................................................ 37 Nex 160 ............................................................................................................................................. 37

Ortego ................................................................................................................................................ 38 Osorno ............................................................................................................................................... 39 Palma ................................................................................................................................................. 39

Palmiro .............................................................................................................................................. 40 Pauline ............................................................................................................................................... 40 Perfekt ................................................................................................................................................ 40

Plenty ................................................................................................................................................. 41

Primavera ........................................................................................................................................... 41

Rabea ................................................................................................................................................. 42 Ritz .................................................................................................................................................... 43

Safari .................................................................................................................................................. 43 Senator ............................................................................................................................................... 44 Siesta .................................................................................................................................................. 44

Sinika ................................................................................................................................................. 44 SW Landmark .................................................................................................................................... 45

SW Partisan ....................................................................................................................................... 45 SW Savann ........................................................................................................................................ 45 Talis ................................................................................................................................................... 46

Trapper............................................................................................................................................... 47

Trend .................................................................................................................................................. 46

27

VASARINIAI RAPSAI

Ability. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, DSV sėklininkystės firmoje. Veislės

ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Jose

tyrimo metais gautas vidutinis 2,29 t ha-1

sėklų derlius. Gausiausias jų derlius bandymuose buvo

išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje 4,01 t ha-1

.

„Ability‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,27 g. Sėklose

nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 38,7 proc., baltymų – 26,8 proc., eruko

rūgšties – 0,3 proc. ir gliukozinolatų – 8,8 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 117 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų.

Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Pagal

sėklų subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo grupei. Jos augalų vegetacijos

periodo vidutinė trukmė 106 dienos. Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų.

Bandymuose tik juodosios dėmėtligės buvo paţeista 15–25 proc. ir sausojo puvinio – 6–10 proc.

augalų.

Į pradžią ↑

Belinda. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės

firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo

metais gautas vidutinis 3,10 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius – 4,51 t ha-1

buvo išaugintas

2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,21 g. Tyrimo metais išaugintose „Belinda‟

veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,9 proc., o baltymų – 26,7 proc.

Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Belinda‟ veislė priskiriama maistiniam 00

rapsų veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis – 111 cm. „Belinda‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas

7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų –8,8 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė


Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų neţymiai (paţeidimų intensyvumas 3–10 proc.)

paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Bella. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH & Co.

KG sėklininkystės firmoje. Rapsų veislių ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta

2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,9 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2009 m. Kauno


.

28

VASARINIAI RAPSAI

„Bella‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,46 g.

Atlikus laboratorines analizes tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta 47,9 proc. riebalų ir

25,6 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Bella‟ veislė priskiriama


Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o sėklų


„Bella‟ veislės rapsų sėklų derlius nuimamas vidutiniškai praėjus 103 dienoms po jų sėklų

sudygimo pavasarį, arba vidutiniškai 3 dienomis anksčiau nei standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir

„Primavera‟ veislių rapsų.

Tyrimo metais 1–2 proc. šios veislės augalų neţymiai (paţeidimų laipsnis 5 proc.) paţeidė

juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Campino. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje. Rapsų

veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimo bandymuose veislė tirta 2003–2005 m. trijose AVT

stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,61 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias šios veislės sėklų derlius buvo

gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje – 4,18 t ha-1

.

Sėklos palyginti stambios, 1000 jų vidutinis svoris 3,70 g. Atlikus laboratorines analizes,

sėklose nustatyti tokie vidutiniai šių medţiagų kiekiai: riebalų – 40,7 proc., baltymų – 24,8 proc.,

eruko rūgšties – 0,5 proc. ir gliukozinolatų – 7,9 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 105 cm. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas

vidutiniškai trunka 102 dienas. Tyrimo metais juodoji dėmėtligė buvo paţeidusi 15–21 proc., o

sausasis puvinys – 4–10 proc. „Campino‟ veislės rapsų augalų.

Į pradžią ↑

Clipper. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Deutsche Saatveredelung AG

sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT

stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,10 t ha-1


buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,91 g. Tyrimo metais išaugintose

„Clipper‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 49,6 proc., o baltymų –

26,1 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Clipper‟ veislė priskiriama


Augalų vidutinis aukštis – 135 cm. „Clipper‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas

29

VASARINIAI RAPSAI

8,3 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 9 balais. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė


Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, kurių

paţeidimų intensyvumas 5–10 proc. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Delight. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės

firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir

Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,02 t ha-1

„Delight‟ veislės rapsų sėklų

derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,47 t ha-1

buvo išaugintas 2009 m.

Kauno AVT stotyje.

„Delight‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,67 g. Atlikus

laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis

sudarė 47,6 proc. ir baltymų – 26,5 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose

„Delight‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 20

µmol g-1

gliukozinolatų).

Augalų vidutinis aukštis 114 cm. „Delight‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas

išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.

Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 105 dienoms po jų sėklų

sudygimo arba 1 diena vėliau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.

Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis

buvo iki 10 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Dorothy. Vasarinių rapsų veislė sukurta Danijoje, DLF Trifolium sėklininkystės firmoje.

Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų

veislių tyrimo stotyse. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 2,70 t ha-1


jų derlius – 4,07 t ha-1

gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje.

Sėklos stambokos, 1000 jų vidutinė masė (svoris) 3,99 g. Sėklose nustatytas toks vidutinis

šių medţiagų kiekis: riebalų 39,5 proc., baltymų – 26,7 proc., gliukozinolatų – 9,5 μmol g-1

ir eruko

rūgšties – 0,4 proc.

Augalų vidutinis aukštis 108 cm. Jų stiebai palyginti tvirti, atsparūs išgulimui. Augalų

atsparumas išgulimui įvertintas 7,7 balo, o sėklų išbyrė -jimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė

vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 96 dienas. Tyrimo metais

augalai labai maţai buvo paţeisti ligų. Nustatytas tik neţymus (1 proc.) šių rapsų stiebų ir ankštarų

30

VASARINIAI RAPSAI

paţeidimas juodąja dėmėtlige.

Į pradžią ↑

Fenja. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH & Co.

KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2008–2009 m.

Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,22 t ha-1

„Fenja‟ veislės

rapsų sėklų derlius. Tačiau šios veislės potencinės galimybės tikrai didelės, ką rodo 2009 m. Kauno

AVT stotyje išaugintas net 5,72 t ha-1

sėklų derlius.

„Fenja‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,93 g. Atlikus

laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatyta 49,3 proc. riebalų

ir 24,8 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Fenja‟ veislė priskiriama


Augalų vidutinis aukštis – 124 cm. „Fenja‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas

išgulimui įvertintas 8,2 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Šių rapsų sėklos

tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 106 dienoms po jų sėklų sudygimo, taip pat kaip ir

standartinių veislių rapsai.


buvo 5–10 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Griffin. Vasarinių rapsų veislė sukurta Kana-doje, Parsons Seeds Ltd sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2004–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos

AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,21 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius –

4,04 t ha-1

buvo gautas 2005 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,27 g. „Griffin‟ veislės rapsų sėklose

nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų: riebalų – 40,4 proc., baltymų – 26,2 proc., eruko


.

Augalų vidutinis aukštis 112 cm, jie tvirti, beveik neišgula. Augalų atsparumas išgulimui

įvertintas 8,2 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Griffin‟ veislės rapsai trim dienom

ankstyvesnė uţ standartinės „Sponsor‟ veislės. Jų augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 103

dienos.

„Griffin‟ veislės rapsai palyginti atsparūs ligoms. Tyrimo metais atskirose augalų veislių

tyrimo stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 10–25 proc., o sausojo puvinio (fomozės) – 8–10

proc. augalų.

Į pradžią ↑

31

VASARINIAI RAPSAI

Haydn. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Ūkinio vertingumo ir tinkamumo mūsų krašto sąlygoms nustatymo bandymuose ši veislė

tirta 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymuose gautas

vidutinis 2,63 t ha-1


išaugintas 2003 m. Kauno

augalų veislių tyrimo stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,57 g. Laboratorijoje sėklose nustatytas

vidutinis riebalų kiekis 39,7 proc., baltymų - 26,1 proc., eruko rūgšties – 0,4 proc. ir gliukozinolatų

– 7,3 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 113 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, o sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė 98 dienos. Bandymo metais vidutiniškai 10 proc. rapsų stiebų ir ankštarų buvo

paţeista juodosios dėmėtligės (alternariozės).

Į pradžią ↑

Hendrix. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2009 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas



buvo gautas 2009 m. Kauno

AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,63 g. Jose nustatytas vidutinis 48,1 proc.

riebalų ir 26,4 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Hendrix‟

veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.


išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Veislė vidutinio vėlyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė – 107 dienos.

Tyrimo metais 1-10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų laipsnis

buvo 5–25 proc.) Kitų ligų paţeidimai buvo labai neţymūs.

Į pradžią ↑

Heros. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Šios veislės ūkinio vertingumo bandymuose, atliktuose Plungės, Kauno ir Utenos augalų

veislių tyrimo stotyse, gautas vidutinis 2,15 t ha-1

sėklų derlius. Gausiausias jų derlius buvo gautas

1999 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje – 3,64 t ha-1

. Sėklos yra vidutinio stambumo, 1000 jų

vidutinė masė 3,73g. Sėklose nustatyta: rieba- lų – 41,0%, eruko rūgšties - 0,18% ir gliukozinolatų

– 14,0 mkmol g-1

. Augalai atsparūs išgulimui (8,3 balo) ir sėklų išbyrėjimui (8,2 balo). Šių rapsų

augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 99 dienos.

32

VASARINIAI RAPSAI

Hidalgo. Vasarinių rapsų hibridinė veislė sukurta Vokietijoje, NPZ sėklininkystės firmoje.

Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2003–2005 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT


sėklų derlius. Potencinės šios hibridinės veislės

galimybės yra gana didelės. Tai patvirtina Kauno AVT stotyje 2005 m. gautas net 4,20 t ha-1

jų

sėklų derlius.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris 3,58 g. Atlikus laboratorines analizes,

sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 41,0 proc., baltymų – 25,5 proc., eruko rūgšties –

0,4 proc. ir gliukozinolatų – 5,8 μmol g-1

.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šios hibridinės rapsų veislės sėklos subręsta vidutiniškai per 104

dienas.

Tyrimo metais augalai palyginti maţai buvo paţeisti ligų. Atskirose augalų veislių tyrimo

stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 20–25 proc., o sausojo puvinio iki 10 proc. augalų.

Į pradžią ↑

Hunter. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2002-2003 m. trijose augalų veislių

tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,92 t ha-1

sėklų derlius. Jis buvo 5,0 proc. didesnis uţ

minėtais metais gautą standartinės „Sponsor‟ veislės rapsų derlių. Didţiausias šios veislės rapsų

sėklų derlius buvo gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje – 4,30 t ha-1

.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,05 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose

nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų 39,5 proc., baltymų - 25,7 proc., eruko


.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. „Hunter‟ veislės vasarinių rapsų vegetacijos periodas vidutiniškai

trunka 99 dienas, kaip ir standartinės „Sponsor‟ veislės. Augalai palyginti atsparūs ligoms.

Bandymo metais nustatytas nedidelis (5 proc.) augalų paţeidimas juodąja dėmėtlige (alternarioze).

Į pradžią ↑

Jacomo. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2008 m.


„Jacomo‟ veislės

rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 3,93 t ha-1

buvo

išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje.

33

VASARINIAI RAPSAI

„Jacomo‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,58

g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis

riebalų kiekis sudarė 45,5 proc. ir baltymų – 30,7 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį

sėklose „Jacomo‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis 118 cm. „Jacomo‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas

išgulimui įvertintas 7,6 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.

Veislė vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus

vidutiniškai 100 dienų po jų sėklų sudygimo.

2007 m Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 20 proc. „Jacomo‟ veislės

rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, kurios paţeidimo laipsnis buvo iki 15 proc. 2008 m. visose

AVT stotyse įrengtuose bandymuose juodosios dėmėtligės paţeistų augalų buvo labai maţai, o

paţeidimo laipsnis sudarė tik 1–5 proc.

Į pradžią ↑

Jagger. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2008–2009 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas



buvo gautas 2009 m. Kauno

AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,17 g. Jose nustatytas vidutinis 47,7 proc.

riebalų ir 25,7 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jagger‟



išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais. Veislė vidutinio vėlyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo



buvo 5–25 proc.). Kitų ligų paţeidimų nebuvo pastebėta.

Į pradžią ↑

Jerome. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG


Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3 t ha-1

sėklų derlius.

Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVT stotyje –

4,08 t ha-1

.

„Jerome‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,91 g. Atlikus

laboratorines analizes tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta 45,7 proc. riebalų ir

34

VASARINIAI RAPSAI

30,7 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jerome‟ veislė priskiriama




„Jerome‟ veislės rapsų sėklų derlius nuimamas vidutiniškai praėjus 103 dienoms po jų sėklų

sudygimo pavasarį, arba vidutiniškai 3 dienomis vėliau nei standartinių „Siesta‟ ir „Terra‟ veislių.

2007 m. Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 15 proc. „Jerome‟ veislės

rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, o paţeidimo laipsnis siekė 10 proc. 2008 m. visose AVT

stotyse įrengtuose bandymuose juodosios dėmėtligės paţeistų augalų buvo apie 2 proc., o

paţeidimo laipsnis sudarė 1–10 proc.

Į pradžią ↑

Jerry. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės



„Jerry‟ veislės rapsų sėklų derlius.

Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 3,67 t ha-1

buvo išaugintas 2007 m. Kauno

AVT stotyje.

„Jerry‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,27 g.

Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatyta 43,5 proc.

riebalų ir 30,3 proc. baltymų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Jerry‟ veislė


Augalų vidutinis aukštis – 110 cm. „Jerry‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas

išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų sėklos

tyrimo metais subręsdavo praėjus vidutiniškai 98 dienoms po jų sėklų sudygimo arba 2 dienomis

vėliau uţ standartinės „Siesta‟ veislės.

„Jerry‟ veislės tyrimo metais Plungės AVT stotyje dalį (5–10 proc.) šios veislės augalų buvo

paţeidusi fomozė. Didţiausias juodosios dėmėtligės paplitimas buvo nustatytas Kauno AVT stotyje

2006 m. įrengtuose šios vasarinių rapsų veislės bandymuose. Čia ši liga paţeidė iki 50 proc. augalų.

Tačiau šių rapsų augalų paţeidimo intensyvumas buvo silpnas (iki 5 proc.). Nemaţai (20 proc.) šių

rapsų augalų juodoji dėmėtligė paţeidė ir Utenos AVT stotyje 2007 m. Paţeidimo laipsnis siekė

10 proc.

Į pradžią ↑

Joplin. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje.

Šios veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT

35

VASARINIAI RAPSAI

stotyse. Tyrimo metais gautas palyginti geras vidutinis 2,51 t ha-1

sėklų derlius. Kauno AVT stotyje

2007 m. buvo gautas net 4,33 t ha-1

sėklų derlius. Tas rodo dideles potencines šios veislės rapsų

sėklų derlingumo galimybes.

Sėklos vidutinio stambumo. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,87 g. Atlikus laboratorines analizes,

sėklose nustatytas toks vidutinis šių medţiagų kiekis: riebalų – 44,3 proc., baltymų – 28,8 proc.,

eruko rūgšties – 0,82 proc. ir gliukozinolatų – 8,9 μmol g-1

.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. „Joplin‟ veislės rapsų vegetacijos

periodo vidutinė trukmė – 96 dienos.

Kauno AVT stotyje 2006 m. net 50 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė,

tačiau šios ligos paţeidimų intensyvumas sudarė tik 5 proc. Tais pačiais metais Utenos AVT stotyje

juodoji dėmėtligė paţeidė tik 7 proc. „Joplin‟ veislės rapsų augalų, o Plungės AVT stotyje minėtos

ligos poţymių nepastebėta. Plungės AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. buvo nustatyta, kad apie 10

proc. augalų paţeidė fomozė.

Į pradžią ↑

Kaliber. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans-Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė

tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis

3,31 t ha-1

„Kaliber‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų

derlius – 4,85 t ha-1

buvo išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.

„Kaliber‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,32 g.

Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis


sėklose „Kaliber‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis ― 124 cm. „Kaliber‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas

išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.


sudygimo arba 2 dienomis vėliau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.


buvo 3–15 proc.) Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Larissa. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės firmoje.

Veislės tyrimai atlikti 2006–2007 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas

36

VASARINIAI RAPSAI




Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,11 g. Tyrimo metais išaugintose „Larissa‟

veislės rapsų sėklose nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų: riebalų – 43,8 proc., baltymų –

28,7 proc., eruko rūgšties – 0,13 proc. ir gliukozinolatų – 13,22 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis – 100 cm. Jie tvirti, beveik neišgula. „Larissa‟ veislės rapsų

atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,6 balo. Šių rapsų

augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 96 dienos.

Kauno AVT stotyje 2006 m. iki 50 proc. šios veislės rapsų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau

šios ligos paţeidimų intensyvumas buvo tik 5 proc. Utenos AVT stotyje 2007 m. nustatyta, kad

juodoji dėmėtligė paţeidė 5–10 proc. augalų, o Plungės AVT stotyje šios ligos poţymių

nepastebėta. Plungės AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. buvo nustatyta, kad fomozė paţeidė po 10

proc. augalų.

Į pradžią ↑

Magma (NPZ SR 18/05). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche

Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir

tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.


sėklų derlius.

Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 4,10 t ha-1

buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT

stotyje.

„Magma‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo – 1000 jų vidutinis svoris 3,64 g. Atlikus

laboratorines analizes, atskirais veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta: riebalų – 41,75–

44,60 proc., baltymų – 26,54–32,71 proc., eruko rūgšties – 0,30–0,58 proc. ir gliukozinolatų – 2,69–

6,83 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 92 cm. Jie atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrė-

jimui iš ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o sėklų išbyrėjimui iš

ankštarų - 8,6 balo.

Pagal sėklų subrendimo laiką veislė priskiriama vidutinio ankstyvumo veislių grupei. Jos

augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė - 98 dienos, tokia pat kaip ir standartinės veislės

„Mozart‟ rapsų.

Tyrimo metais atskirose AVT stotyse „Magma‟ veislės rapsų augalų paţeidimas juodąja

dėmėtlige svyravo nuo 5 iki 50 proc., tačiau jų paţeidimo intensyvumas buvo palyginti nedidelis

(5–7 proc.). Fomozė paţeidė iki 10 proc. augalų.

37

VASARINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Mosaik. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB. sėklininkystės



„Mosaik‟ veislės rapsų sėklų



Kauno AVT stotyje.

„Mosaik‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris –

3,8 g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas vidutinis


sėklose „Mosaik‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki

20 µmol g-1

gliukozinolatų).

Augalų vidutinis aukštis ― 122 cm. „Mosaik‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas



sudygimo arba 1 diena anksčiau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių rapsus.



Į pradžią ↑

Mozart. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir Utenos

augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,72 t ha-1



gautas 2003 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje.

„Mozart‟ veislės rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,54 g. Sėklose


rūgšties - 0,4 proc. ir gliukozinolatų – 7,5 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 115 cm. Jie tvirti, beveik neišgula. Augalų atsparumas išgulimui

įvertintas 8,1 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos

augalų vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 97 dienas. Bandymo metais augalus maţai paţeidė

ligos. Juodosios dėmėtligės vidutiniškai buvo paţeista (5 proc.) šių rapsų stiebų ir ankštarų.

Į pradžią ↑

Nex 160. Vasarinių rapsų veislė sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Dow AgroSciences

LLC sėklininkystės firmoje. Šios veislės rapsų ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos

agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m. Plungės, Kauno ir Utenos

38

VASARINIAI RAPSAI

AVT stotyse. Tyrimo metais minėtose AVT stotyse gautas vidutinis 2,00 t ha-1

sėklų derlius.

Didţiausias „Nex 160‟ veislės vasarinių rapsų sėklų derlius – 4,11 t ha-1



Sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,13 g. Atlikus skirtingose AVT stotyse

atskirais veislės tyrimo metais išaugintų sėklų laboratorines analizes, jose buvo nustatyta: riebalų –

39,84–47,10 proc., baltymų – 27,12–29,68 proc., eruko rūgšties – 0,26–1,39 proc. ir gliukozinolatų

– 1,98–11,27 μmol g-1

.

Selekcininko duomenimis, iš „Nex 160‟ vasarinių rapsų veislės sėklų išspaustame aliejuje

yra gerai subalansuotas įvairių riebiųjų rūgščių santykis. Jame yra gana daug ţmogaus organizmui

naudingų nesočių riebiųjų rūgščių ir santykinai maţai sočių riebiųjų rūgščių. Dėl to šių rapsų sėklos

yra labai tinkamos maistui naudojamo aliejaus gamybai.

„Nex 160‟ veislės augalų vidutinis aukštis 93 cm. Šios veislės augalų atsparumas išgulimui

įvertintas 9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.

Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 98

dienos, kaip ir standartinės „Mozart‟ veislės.

Atskirais „Nex 160‟ vasarinių rapsų veislės tyrimo metais nemaţa dalis jų augalų (iki 50

proc.) buvo paţeisti juodosios dėmėtligės. Tačiau paţeidimo intensyvumas buvo silpnas – apie 5

proc. Fomozės buvo paţeista 5–10 proc. šios veislės rapsų augalų.

Į pradžią ↑

Ortego. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht


2007 m. trijose AVT stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,31 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų derlius

– 4,24 t ha-1


Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris – 3,78 g), pasiţyminčios dideliu

riebalingumu. Atlikus laboratorines analizes, jose nustatytas vidutinis riebalų kiekis – 43,6 proc.,

baltymų – 30,2 proc., eruko rūgšties – 0,53 proc. ir gliukozinolatų – 5,39 μmol g-1

.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo


Kauno AVT stotyje 2006 m. 50 proc. ir Utenos AVT stotyje – 10 proc. „Ortego‟ veislės

rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau paţeidimo laipsnis neviršijo 5 proc. Utenos AVT

stotyje 2007 m. įrengtame bandyme juodoji dėmėtligė paţeidė 15 proc. šios veislės rapsų, bet jų

paţeidimo laipsnis buvo nedidelis (5 proc.). Plungės AVT stotyje šios ligos poţymių nepastebėta,

39

VASARINIAI RAPSAI

tačiau šioje AVT stotyje 2006 m. ir 2007 m. uţfiksuota, kad fomozė paţeidė po 5–10 proc. augalų.

Į pradžią ↑

Osorno. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,22 t ha-1




Sėklos stambios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,04 g. Tyrimo metais išaugintose „Osorno‟

veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., o baltymų – 25,7 proc.

Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Osorno‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų

veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis – 119 cm. „Osorno‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas

7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 9 balais. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė




Į pradžią ↑

Palma (SR 69150). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

sėklininkystės firmoje. „Palma‟ veislės rapsų ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2005–2006 m.


sėklų derlius.

Kauno AVT stotyje 2005 m. buvo gautas didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 3,87 t ha-1

.

„Palma‟ veislės vasarinių rapsų sėklos palyginti stambios. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,82 g.

Atlikus laboratorines analizes sėklose buvo nustatyti tokie šių medţiagų kiekiai: riebalų – 41,40–


3,84 μmol g-1

.

Šių rapsų augalų vidutinis aukštis 93 cm. Jie labai tvirti, todėl „Palma‟ veislės rapsų augalų

atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais. Jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų buvo įvertintas

8,5 balo.

Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė

trukmė 96 dienos. Tuo būdu „Palma‟ veislės vasarinių rapsų sėklos subręsta 2 dienom anksčiau uţ

standartinės „Mozart‟ veislės.

Atskirais „Palma‟ veislės tyrimo metais šių rapsų augalai buvo paţeisti juodosios dėmėtligės

ir fomozės. Paţeistų juodąja dėmėtlige augalų skaičius svyravo nuo 5 iki 50 proc. Tačiau augalų

paţeidimo intensyvumas minėta liga buvo palyginti silpnas (5–10 proc.). Paţeistų fomoze augalų

40

VASARINIAI RAPSAI

buvo palyginti nedaug (5–10 proc.).

Į pradžią ↑

Palmiro. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės

firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo



buvo išaugintas

2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.


„Palmiro‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,7 proc., o baltymų –

27,4 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Palmiro‟ veislė priskiriama


Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. „Palmiro‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas

7,9 balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,7 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė


Tyrimo metais 10 proc. šios veislės augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė, o paţeidimų

intensyvumas buvo tik 1–5 proc. Kitų ligų paţeidimų nenustatyta.

Į pradžią ↑

Pauline. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries–Eckendorf GmbH &

Co sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. trijose AVT

stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,75 t ha-1


buvo

gautas 2007 m. Kauno AVT stotyje įrengtame bandyme.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 3,5 g. Jose nustatytas vidutinis

44,4 proc. riebalų ir 28,5 proc. baltymų kiekis. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose

„Pauline‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo

vidutinė trukmė – 100 dienų.

2007 m. Plungės AVT stotyje 10 proc., o Utenos AVT stotyje – 20 proc. „Pauline‟ veislės

rapsų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, tačiau paţeidimo laipsnis neviršijo 10 proc. 2008 m. visose

AVT stotyse įrengtuose bandymuose juodoji dėmėtligė paţeidė labai maţai, tik apie 2 proc. augalų,

o jų paţeidimo laipsnis buvo 1–10 proc. Utenos AVT stotyje 2008 m. baltasis puvinys paţeidė

2 proc. šių rapsų augalų, tačiau paţeidimų laipsnis buvo labai maţas, neviršijo 1 proc.

Į pradžią ↑

Perfekt (SR 60233). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

41

VASARINIAI RAPSAI



„Perfekt‟ veislės


buvo

išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje.

„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų sėklos stambios – 1000 jų vidutinis svoris 3,91 g. Atlikus

laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose buvo nustatytas toks šių

medţiagų kiekis: riebalų – 40,94–46,30 proc., baltymų – 28,88–29,75 proc., eruko rūgšties – 0,14–

1,19 proc. ir gliukozinolatų – 0,11–4,12 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 99 cm. Jų stiebai labai tvirti. Todėl „Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų

augalų atsparumas išgulimui įvertintas 9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,5

balo.

Veislė vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklos tyrimo metais subręsdavo praėjus

vidutiniškai 97 dienoms po jų sėklų sudygimo.

„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų augalai tyrimo metais palyginti maţai buvo paţeisti

fomozės (5–10 proc.). Atskirose AVT stotyse juodosios dėmėtligės buvo paţeista 5–50 proc.

„Perfekt‟ veislės vasarinių rapsų augalų (50 proc. 2006 m. Kauno AVT stotyje). Augalų paţeidimo

intensyvumas minėta liga buvo 5–10 proc.

Į pradžią ↑

Plenty (SR 6801). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2004–2005 m. Plungės,

Kauno ir Utenos AVT stotyse. Bandymuose gautas vidutinis 2,39 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias jų



Sėklos vidutinio stambumo (1000 jų vidutinis svoris 3,34 g), riebalingos. Jose nustatytas

vidutinis riebalų kiekis 41,3 proc., baltymų – 24,4 proc., eruko rūgšties – 0,6 proc. ir gliukozinolatų

– 8,7 μmol g-1

.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas

vidutiniškai trunka 105 dienas.

Atskirais „Plenty‟ veislės tyrimo metais šių rapsų augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės

5–25 proc. ir iki 10 proc. augalų – sausojo puvinio.

Į pradžią ↑

Primavera (SR 60209). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG


42

VASARINIAI RAPSAI


sėklų derlius.

Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų derlius buvo išaugintas 2005 m. Kauno AVT stotyje –

4,03 t ha-1

.

„Prima‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai stambios – 1000 jų vidutinis svoris 4,10 g.

Atlikus laboratorines analizes, tyrimo metais išaugintose sėklose buvo nustatyta: riebalų – 42,24–


10,61 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 103 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų


„Prima‟ veislė – vidutinio ankstyvumo. Šių rapsų sėklų derlius, kaip ir standartinės „Mozart‟

veislės, nuimamas vidutiniškai praėjus 98 dienoms po jų sėklų sudygimo pavasarį.

Atskirais „Prima‟ veislės vasarinių rapsų tyrimo metais dalis (iki 10 proc.) šios veislės

augalų buvo paţeisti fomozės. Didţiausias juodosios dėmėtligės paplitimas buvo nustatytas Kauno

AVT stotyje 2006 m. įrengtuose šios vasarinių rapsų veislės bandymuose. Čia šia liga buvo paţeista

iki 50 proc. augalų. Tačiau šių rapsų augalų paţeidimo intensyvumas buvo silpnas (iki 7 proc.).

Į pradžią ↑

Rabea (BE 412602). Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche

Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir

tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo bandymuose veislė tirta 2005–2006 m.

Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. „Rabea‟ veislės vasarinių rapsų bandymuose gautas


sėklų derlius. Didţiausias jų sėklų derlius – 4,20 t ha-1



„Rabea‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,72

g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose buvo nustatyti tokie šių medţiagų kiekiai: riebalų – 41,44–

42,30 proc., baltymų – 26,21–28,51 proc., eruko rūgšties – 0,43–1,07 proc. ir gliukozinolatų –

0,24–12,76 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 98 cm. „Rabea‟ veislės rapsų augalų atsparumas išgulimui įvertintas

9 balais, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo.

Veislė – vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodas, kaip ir standartinės

„Mozart‟ veislės, vidutiniškai trunka 98 dienas.

Atskirais „Rabea‟ veislės vasarinių rapsų tyrimo metais dalis šios veislės augalų buvo

paţeisti juodosios dėmėtligės ir fomozės. Tačiau jų augalų paţeidimo šiomis ligomis intensyvumas

buvo palyginti nedidelis (5–10 proc.)

43

VASARINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Ritz. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB sėklininkystės

firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo

bandymuose veislė tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais

gautas vidutinis 2,99 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 4,52 t ha-1


„Ritz‟ veislės rapsų sėklos smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,65 g. Atlikus laboratorines

analizes veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta 48 proc. riebalų ir 25,7 proc. baltymų.

Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Ritz‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų

veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis ― 113 cm. Jie pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui

iš ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9

balo. „Ritz‟ veislės vasarinių rapsų vegetacijos periodo vidutinė trukmė ― 107 dienos.

Tyrimo metais atskirose AVT stotyse įrengtuose „Ritz‟ veislės rapsų bandymuose juodoji

dėmėtligė paţeidė nuo 1 iki 5 proc. augalų, o jų paţeidimo intensyvumas buvo nedidelis (5–10

proc.).

Į pradžią ↑

Safari. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB sėklininkystės firmoje.

„Safari‟ veislės rapsų ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos

AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,97 t ha-1

sėklų derlius. Kauno AVT stotyje 2008 m.

buvo gautas didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius – 3,95 t ha-1

.

„Safari‟ veislės vasarinių rapsų sėklos nėra stambios. Jų 1000 vidutinis svoris – 3,48 g.

Atlikus laboratorines analizes sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,8 proc. ir

baltymų – 29,9 proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Safari‟ veislė priskiriama


Šių rapsų augalų vidutinis aukštis – 114 cm. Jie labai tvirti, todėl „Safari‟ veislės rapsų

augalų atsparumas išgulimui buvo įvertintas 8,7 balo. Jų atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų

taip pat įvertintas 8,7 balo.

Veislė – vidutinio ankstyvumo. Šios veislės rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė

trukmė 101 diena, tokia pat kaip ir standartinių „Mozart‟ ir „Prima‟ veislių.

„Safari‟ veislės rapsų tyrimo metais dalį jų augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Paţeistų

juodąja dėmėtlige augalų skaičius svyravo nuo 10 iki 15 proc., tačiau augalų paţeidimo

intensyvumas minėta liga buvo silpnas – tik 2–5 proc.

44

VASARINIAI RAPSAI

Į pradžią ↑

Senator. Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull sėklininkystės firmoje.

Veislė tris metus tirta Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymo metais

gautas vidutinis 2,27 t ha-1

sėklų derlius. Didţiausias „Senator‟ veislės rapsų sėklų derlius buvo

gautas 1999 m. Kauno stotyje – 3,93 t ha-1

. Sėklos yra vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė

3,78 g. Sėklose nustatyta : riebalų – 40,4 %, gliukozinolatų - 15,8 μmol g-1

, o eruko rūgšties

2001 m. derliaus sėklose nerasta. Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o sėklų

išbyrėjimas iš ankštarų – 8,2 balo. Augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 97 dienos.

Siesta. Vasarinių rapsų hibridas sukurtas Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union sėklininkystės

firmoje. Šio hibrido ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2002-2004 m. trijose augalų veislių tyrimo


sėklų derlius. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje

2003 m. buvo gautas net 4,33 t ha-1

šių rapsų sėklų derlius.

Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,66 g. Atlikus laboratorines analizes,

sėklose nustatyta: riebalų 40,1 proc., baltymų – 25,6 proc., eruko rūgšties - 0,3 proc. ir

gliukozinolatų –5,9 μmol g-1

.


išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. „Siesta‟ hibrido vegetacijos periodas vidutiniškai trunka 101

dieną. Tuo būdu šių rapsų sėklos subręsta 2 dienom anksčiau uţ standartinės „Sponsor‟ veislės.

Tyrimo metais nustatytas gana didelis augalų ligotumas. Viena iš pagrindinių rapsų ligų – juodąja

dėmėtlige sirgo net iki 75 proc. šių rapsų augalų.

Į pradžią ↑

Sinika. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2008–2009 m. Plungės,






„Sinika‟ veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,9 proc., o baltymų – 25,4

proc. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Sinika‟ veislė priskiriama maistiniam 00

rapsų veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis – 123 cm. „Sinika‟ veislės rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8,0

balo, o sėklų išbyrėjimui iš jų ankštarų – 8,8 balo. Šių rapsų augalų vegetacijos periodo vidutinė


45

VASARINIAI RAPSAI

Tyrimo metais 1–2 proc. šios veislės rapsų augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė

(paţeidimų laipsnis buvo 1–10 proc.). Kitų ligų paţeidimai buvo neţymūs.

Į pradžią ↑

SW Landmark (SWD 2787). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2001-2003 m. Plungės, Kauno ir

Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis 2,91 t ha-1

sėklų derlius.

Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2003 m. buvo gautas net 4,50 t ha-1

sėklų derlius.

Sėklos gana stambios, 1000 jų vidutinė masė 4,13 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose

nustatyta: riebalų 38,3 proc., baltymų – 26,3 proc., eruko rūgšties – 0,3 proc. ir gliukozinolatų – 8,0

μmol g-1

.


Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo. Veislė

yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 97 dienos. „SW

Landmark‟ veislės vasariniai rapsai tyrimo metais maţai buvo paţeisti ligų. Juodosios dėmėtligės

buvo paţeista tik 5 proc. šių vasarinių rapsų augalų.

Į pradžią ↑

SW Partisan (SWC2784). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai buvo atlikti 2000-2002 m. Plungės,

Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Bandymuose gautas vidutinis 2,51 t ha-1

sėklų

derlius. Didţiausias jų derlius – 4,24 t ha-1

gautas 2000 m. Kauno stotyje. Sėklos vidutinio

stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,67 g. Sėklose nustatytas toks vidutinis kiekis šių medţiagų:

riebalų - 40,6 %, baltymų - 27,2%, eruko rūgšties - 0,0% ir gliukozinolatų - 16,2 μmol g-1

.

Augalų vidutinis aukštis 112 cm, jie maţai išgula. Augalų atsparumas išgulimui ir sėklų

išbyrėjimui iš ankštarų įvertintas po 8 balus. Veislė vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos

periodas vidutiniškai trunka 103 dienas.

SW Savann (SWF2805). Vasarinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Svalöf Weibull AB

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms tyrimai atlikti

2002-2004 m. Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo stotyse. Tyrimo metais gautas


sėklų derlius. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2003 m. buvo gautas net

4,55 t ha-1

šių rapsų sėklų derlius.

Sėklos stambios, 1000 jų vidutinė masė 3,95 g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose


46

VASARINIAI RAPSAI


.


Augalų atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7 balo. Veislė

yra vidutinio ankstyvumo. Jos augalų vegetacijos periodo vidutinė trukmė 102 dienos. Tyrimo

metais palyginti daug augalų buvo paţeista juodosios dėmėtligės (75 proc.).

Į pradžią ↑

Talis. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH & Co

sėklininkystės firmoje. Veislės ūkinio vertingumo ir tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms

nustatymo bandymuose veislė tirta 2007–2008 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo


sėklų derlius. Didţiausias šios veislės rapsų sėklų derlius –

3,84 t ha-1


„Talis‟ veislės rapsų sėklos riebalingos ir palyginti stambios – 1000 jų vidutinis svoris

3,85 g. Atlikus laboratorines analizes veislės tyrimo metais išaugintose sėklose nustatyta 46,3 proc.

riebalų ir 28,9 proc. baltymų Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Talis‟ veislė


Augalų vidutinis aukštis 113 cm. Jie pakankamai atsparūs išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš

ankštarų. Šių rapsų atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais, o sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,7

balo.

„Talis‟ veislės vasariniai rapsai turėjo ilgiausią vegetacijos periodą (jo vidutinė trukmė – 103

dienos) iš visų 2007–2008 m. tirtų vasarinių rapsų veislių.

Tyrimo metais atskirose AVT stotyse įrengtuose „Talis‟ veislės rapsų bandymuose juodoji

dėmėtligė paţeidė nuo 5 iki 10 proc. augalų, o jų paţeidimo intensyvumas buvo nedidelis (1–

10 proc.).

Į pradžią ↑

Trend. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, NPZ/Saaten-Union (Norddeutsche

Pflanzenzucht) sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2001

- 2002 m. trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 2,65 t ha-1

sėklų derlius. Jis

buvo 3,1% didesnis uţ minėtais metais gautą standartinės “Sponsor” veislės derlių. Didţiausias šios

veislės sėklų derlius buvo gautas 2002 m. Plungės augalų veislių tyrimo stotyje – 3,14 t ha-1

. Sėklos

vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė 3,80 g. Atlikus laboratorines analizes sėklose, nustatyti

tokie vidutiniai medţiagų kiekiai: riebalų - 39,4%, baltymų - 26,2%, eruko rūgšties - 0,0% ir

gliukozinolatų - 8,7 μmol g-1

. Augalų atsparumas išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų

įvertintas 8 balais. Vidutinis augalų aukštis 114 cm. “Trend” veislės vasarinių rapsų vegetacijos

47

VASARINIAI RAPSAI

periodas vidutiniškai trunka 97 dienas. Jų sėklos subręsta vidutiniškai 5 dienom anksčiau uţ

standartinės “Sponsor” veislės vasarinius rapsus.

Į pradžią ↑

Trapper. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė

tirta 2008–2009 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis

3,13 t ha-1

„Trapper‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų



„Trapper‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris –

3,94 g. Atlikus laboratorines analizes įrengtuose bandymuose išaugintose sėklose nustatytas

vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,4 proc. ir baltymų – 24,7 proc. Pagal eruko rūgšties ir

gliukozinolatų kiekį sėklose „Trapper‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Augalų vidutinis aukštis ― 106 cm. „Trapper‟ veislės vasarinių rapsų augalų atsparumas



sudygimo arba 2 dienomis anksčiau uţ standartinių „Mozart‟, „Senator‟ ir „Primavera‟ veislių

rapsus.

Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų neţymiai paţeidė juodoji dėmėtligė (paţeidimų

laipsnis buvo 3–10 proc.). Kitų ligų paţeidimų nenustayta.

Į pradžią ↑

Achat. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Veislės tyrimai atlikti 2009 ir 2010 m. Plungės,




– išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje įrengtuose bandymų laukeliuose.

Sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,65 g. Tyrimo metais išaugintose „Achat‟

veislės rapsų sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47,1 proc., baltymų – 23,4 proc.,

eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,04 µmol g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų

kiekį sėklose „Achat‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties

ir iki 20 µmol g-1

gliukozinolatų).

Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 102 dienos, aukštis – 149 cm,

atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9 balais.

Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė. Kitų ligų paţeidimų

nepastebėta.

48

VASARINIAI RAPSAI

Brando. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB

sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m.


„Brando‟ veislės


– išaugintas

2009 m. Kauno AVT stotyje.

„Brando‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,62 g. Atlikus

laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,2 proc., baltymų –

22,1 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,34 µmol g-1


gliukozinolatų kiekį sėklose „Brando‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.



Tyrimo metais 1–5 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė, paţeidimų laipsnis

buvo 10–25 proc. Kitų ligų paţeidimų nepatebėta.

Į pradžią ↑

Jamaika. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG



„Jamaika‟ veislės


– išaugintas


„Jamaika‟ veislės vasarinių rapsų sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinis svoris – 4,26

g. Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,4 proc.,

baltymų – 23 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,03 µmol·g-1


gliukozinolatų kiekį sėklose „Jamaika‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 101 diena, aukštis – 163 cm,



nepastebėta.

Į pradžią ↑

Majong. Hibridinė vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG



„Majong‟ veislės


– išaugintas


49

VASARINIAI RAPSAI

„Majong‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,91 g. Atlikus

laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 47 proc., baltymų – 22,6

proc. ir <0,1 proc. eruko rūgšties. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose „Majong‟


Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, augalų vidutinis aukštis –

138 cm, atsparumas išgulimui įvertintas 8,3 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 9

balais.

Tyrimo metais Utenos AVTS stotyje 10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė

(paţeidimų laipsnis buvo apie 15 proc.). Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.

Į pradžią ↑

Makro. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche Pflanzenzucht

Hans–Georg Lembke KG sėklininkystės firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė

tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis

3,6 t ha-1

„Makro‟ veislės rapsų sėklų derlius, tačiau šios veislės potencinės galimybės tikrai didelės,

nes 2009 m. Kauno AVT stotyje buvo išaugintas net 5,05 t ha-1

sėklų derlius.

„Makro‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios – 1000 jų vidutinis svoris 3,85 g. Atlikus

laboratorines analizes, sėklose buvo nustatyta 47,7 proc. riebalų, 21,5 proc. baltymų, <0,1 proc.

eruko rūgšties ir 11,1 µmol g-1

gliukozinolatų. Pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose

„Makro‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 101 diena, aukštis – 142 cm,


Tyrimo metais Utenos AVT stotyje 10 proc. šios veislės augalų paţeidė juodoji dėmėtligė

(paţeidimų laipsnis buvo apie 15 proc.). Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.

Į pradžią ↑

Mirco CL. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Raps GbR sėklininkystės

firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir


„Mirco CL‟ veislės rapsų sėklų


– išaugintas 2009 m.

Kauno AVT stotyje.

„Mirco CL‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 4,04 g.

Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,4 proc., baltymų

– 22,5 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,30 µmol g-1


gliukozinolatų kiekį sėklose „Mirco CL‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

50

VASARINIAI RAPSAI




buvo 2–25 proc. Kitų ligų paţeidimų nepastebėta.

Selekcininko duomenimis, šios veislės augalai išaugina maţesnį sėklų derlių, bet pasiţymi

tuo, kad yra atsparūs herbicido Clamox veikliajai medţagai imazamox. Ūkininkai, augindami

„Mirco CL‟ veislės rapsus, gali juos purkšti nuo piktţolių jau sudygusius.

Į pradžią ↑

Salsa CL. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, Norddeutsche

Pflanzenzucht Hans–Georg Lembke KG firmoje. Ūkinio vertingumo nustatymo bandymuose veislė

tirta 2009 ir 2010 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT stotyse. Tyrimo metais gautas vidutinis

2,76 t ha-1

„Mirco CL‟ veislės rapsų sėklų derlius. Didţiausias šios veislės vasarinių rapsų sėklų


– išaugintas 2009 m. Kauno AVT stotyje.

„Salsa CL‟ veislės vasarinių rapsų sėklos labai smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,51 g.

Atlikus laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 46,7 proc., baltymų

– 21,4 proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,41 µmol g-1


gliukozinolatų kiekį sėklose „Salsa CL‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.





Selekcininko duomenimis, šios veislės augalai išaugina maţesnį sėklų derlių, bet pasiţymi

tuo, kad yra atsparūs herbicido Clamox veikliajai medţagai imazamox. Ūkininkai, augindami

„Salsa CL‟ veislės rapsus, gali juos purkšti nuo piktţolių jau sudygusius.

Į pradžią ↑

Stella. Vasarinių rapsų veislė sukurta Vokietijoje, W. von Borries-Eckendorf GmbH & Co.



„Stella‟ veislės


– išaugintas


„Stella‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,81 g. Atlikus

laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 48,4 proc., baltymų – 21,6

proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 6,21 µmol·g-1


51

VASARINIAI RAPSAI

gliukozinolatų kiekį sėklose „Stella‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.

Šios veislės augalų vidutinė vegetacijos trukmė buvo 99 dienos, augalų aukštis – 131 cm,

atsparumas išgulimui įvertintas 7,9 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.


nepastebėta.

Į pradžią ↑

Zappa. Vasarinių hibridinių rapsų veislė sukurta Švedijoje, Lantmännen SW Seed AB



„Zappa‟ veislės


– išaugintas


„Zappa‟ veislės vasarinių rapsų sėklos smulkios, 1000 jų vidutinis svoris – 3,55 g. Atlikus

laboratorines analizes, sėklose nustatytas vidutinis riebalų kiekis sudarė 45,8 proc., baltymų – 22

proc., eruko rūgšties <0,1 proc. ir 7,87 µmol g-1


gliukozinolatų kiekį sėklose „Zappa‟ veislė priskiriama maistiniam 00 rapsų veislių tipui.


atsparumas išgulimui įvertintas 8,4 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,8 balo.



Į pradžią ↑

Documents

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ … · 3 ŽIEMINIAI RAPSAI trijose augalų veislių tyrimo stotyse, kuriose gautas vidutinis 3,82 t ha-1 sėklų derlius