Vasarinių javų

ir rapsų veislės

2

VASARINIAI KVIEČIAI

KWS COLLADA„KWS Lochow“, Vokietija

• maistinio tipo,• labai derlinga,• atitinka Extra - I kokybės klasės reikalavimus,• Lietuvoje registruota 2013 m.,• ankstyva,• labai atspari išgulimui, augalai vidutinio aukščio,• grūdai stambūs.

Lietuvoje veislė tirta 2011 ir 2012 m. trijuose AVTS (Augalų veislių tyrimų skyriai). Tyrimų metais derlin-gumas buvo 101 proc. lyginant su standartu. 2014-2018 m. tirta Kauno AVTS – derlingumas 104 proc. lyginant su standartu. Didžiausias „KWS Collada“ veislės kviečių derlingumas buvo gautas 2015 m. Kauno AVT skyriuje - 9,58 t/ha arba 109,2 proc. lyginant su standartu, 2017 m. - 106 proc. lyginant su standartu. 1000 grūdų vidutinė masė – 44,65 g. Grūduose nustatyta: baltymų 10,0 –14,2 proc., glitimo – 17,5 –32,1 proc., „KWS Collada“ veislės augalų vidutinis aukštis – 85 cm. Labai atspari išgulimui, kuris įvertintas 8,5 balo. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 86 dienos, t. y. 4 dienomis trumpesnė už stan-dartinių veislių „Tybalt“ ir „Triso“. Veislė atspari miltligei ir varpų fuzariozei.

110

108

106

104

102

100

98

96Derlingumas Kritimo skai-

čiusBaltymai Glitimas Sedimentacija

101

106

103

106

110

Vasarinių kviečių KWS COLLADA tyrimų duomenys, proc. lyginant su standartu,Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, 2011-2012 m.

3

QUINTUSWiersum Plantbreeding B.V. Nyderlandai

• maistinio tipo, labai derlinga,• grūdai atitinka I kokybės klasės reikalavi-

mus,• Lietuvoje registruota 2015 m., nuo 2017 m.

standartinė veislė AVTS,• akuotuotos varpos, vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,

augalai vidutinio aukščio,• grūdai stambūs.

Quintus akuotuota vasarinių kviečių veislė. 2013-2014 m. tyrimų metų vidutiniais duomenimis AVT skyriuose derlingumas siekė 110 proc. lyginant su standartu. Didžiausias derlingumas gautas 2014 m. Kauno AVT skyriuje - 9,56 t/ha, arba 109 proc. lyginant su standartu. 2014 m. Estijoje derlingu-mas buvo 106 proc. lyginant su standartu. 2016 m. Kauno AVTS poregistraciniuose tyrimuose derlingumas buvo 106 proc., o 2017 m. - 105 proc. lyginant su standartu.1000 grūdų vidutinė masė – 45 g. Šios veislės atsparumas išgulimui įver-tintas maksimaliai 9 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 88 dienos. Veislė atspari var-pų fuzariozei, vidutiniškai atspari septoriozei ir miltligei.

Balais, kur 1 – labai žemas (labai atspari); 5 – vidutinis, 9 – labai aukštas (labai neatspari).

Vasarinių kviečių veislių TRISO ir QUINTUS charakteristika, Vokietija 2O17 m.

TRISO QUINTUS

Grūdų kokybė E A

Kritimo skaičius 7 6

Baltymų kiekis 9 7

Sedimentacija 9 9

Grūdų derlius 5 7

Ankstyvumas 5 5

Augalų aukštis 5 4

Polinkis į išgulimą 5 4Tūkstančio grūdų

masė 5 7

Jautrumas ligoms

Miltligė 5 4

Kviečių dryžligė 5 -

Lapų septoriozė 5 4

Varpų fuzariozė 4 3

Plungė Kaunas Utena Vidutiniškai

107

111

115

110

105

100

95

90

109

102

115 115

108112

110Vasarinių kviečių QUINTUS derlingumas, proc., lyginant su standartu,

AVTS duomenys

2013 m.2014 m.

4

VASARINIAI KVIEČIAI

WICKISecobra Saatzucht, Vokietija

• maistinio tipo,• labai derlinga,• grūdai atitinka Extra – I kokybės klasės reikalavimus,• Lietuvoje registruota 2015 m.,• akuotuotos varpos,• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• augalai vidutinio aukščio,• grūdai vidutinio stambumo.

Akuotuota veislė. 2013-2014 m. tyrimų metų vidutiniais duomenimis AVT skyriuose derlingumas sie-kė 106 proc. lyginant su standartu. Didžiausias derlingumas buvo gautas 2014 m. Kauno AVT skyriu-je - 9,74 t/ha arba 111 proc. lyginant su standartu. 2015 m. derlingumas lyginant su standartu Kauno AVTS buvo 106,4 proc. o Estijoje - 104 proc. 2016 m. Estijoje derlingumas buvo 110 proc. lyginant su standartu.1000 grūdų vidutinė masė – 44,5 g. Šios veislės atsparumas išgulimui įvertintas maksimaliai 9 balais. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 87 dienos. Veislė atspari varpų fuzariozei, kviečių dryžli-gei ir miltligei. 2016 m., Kauno AVTS buvo derlingiausia tarp poregistraciniuose tyrimuose tirtų veislių, derlingumas buvo 120 proc. lyginant su standartu. 2016-2018 m. poregistraciniuose tyrimuose Kauno AVTS derlingumas buvo 105 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis.

125

120

115

110

105

100

95

902013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Vidutiniškai

107105 106

120

110

Vasarinių kviečių WICKI derlingumas, proc., lyginant su standartu, AVTS duomenys

5

FLIPPENLantmännen, Švedija

• maistinio tipo. Labai derlinga,• grūdai atitinka Ekstra – 2 kokybės klasės reikalavimus,• Lietuvoje registruota 2018 m.,• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• grūdai vidutinio stambumo.• labai gerai krūmijasi.

Vasarinių kviečių veislė, sukurta Švedijoje, Lantmännen ek. för. sėklininkystės įmonėje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, atliktuose 2016 ir 2017 m. Plungės, Kauno ir Utenos AVT skyriuose, gautas vidutinis 6,84 t /ha grūdų derlius, arba 8,2 proc. didesnis negu standartinių veislių derliaus vidurkis. Didžiausias šios veislės kviečių derlius buvo išaugintas 2016 m. Plungės AVT skyriuje – 8,36 t/ha. 2015-2016 m. ši veislė buvo tirta keturiose veislių tyrimo stotyse Estijoje. Vidutiniais duomenimis, lyginant su standartinėmis veislėmis, ‘Flippen’ derlingumas buvo 112,5 proc. Pagal 2018-2019 m. tyri-mų duomenis iš Latvijos, Vecause tyrimų stoties, šios veislės derlingumas buvo 107 proc. lyginant su visų, tais metais tirtų, veislių vidurkiu. 2017-2019 m. Švedijoje atliktų bandymų vidutiniais duomenimis ‘Flippen’ derlingumas bandymuose, kur technologijoje nebuvo naudojami fungicidai ir augimo regulia-toriai buvo 106 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis, purškiant fungicidus ir augimo reguliatorius – 105 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis.‘Flippen’ 1000 grūdų vidutinė masė – 39-42 g. Veislė priskiriama labai gerų kepimo savybių turinčių kviečių veislių grupei. Augalų vidutinis aukštis –77,8 cm, jie atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8,3 balo (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai –labai atspari išgulimui veislė). ‘Flippen’ veislės kviečių vegetacijos periodo vidutinė trukmė, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki vaškinės brandos, buvo 89 dienos, tai yra 1-2 dienom vėlyvesnė veislė nei Quintus ir KWS Collada. Kauno, Plungės ir Utenos AVT skyriuose buvo vertintas kviečių ‘Flippen’ atsparumas ligoms. Bandymų laukeliuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kuriuose nebuvo naudoti fungicidai, ‘Flippen’ veislės atsparumas kviečių dryžligei buvo įvertintas vidutiniškai 7,8, lapų septoriozei –7,3, varpų septoriozei –8,3, miltligei –8,5 ir varpų fuzariozei –7,6 balo (9 balai –labai atspari veislė).

NAUJA

2016 2017 2016-2017

120

110

100

90

80

110Vasarinių kviečių Flippen derlingumas, proc.,

lyginant su standartais,

110 115,0112106

112,5109

Lietuva Estija

6

VASARINIAI MIEŽIAI

KWS FANTEXKWS Lochow, Vokietija

• Salyklinio tipo,• Lietuvoje registruota 2017 m.,• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• stambūs grūdai,

‘KWS Fantex’ ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2015 ir 2016 m. Šilutės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT skyriuose. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 8,46 t/ha grūdų derlingumas, kuris buvo 104,8 proc. lyginant su standartinių veislių derliaus vidurkiu. Didžiausias šios veislės miežių derlius buvo išaugin-tas 2015 m. Pasvalio AVT skyriuje –11,84 t/ha. 2016 m. Suomijoje ‘KWS Fantex’ derlingumas buvo 120, Latvijoje 112 proc. lyginant su standartinių veislių vidurkiu. Laboratorijoje įvertinus grūdų kokybę, juose vidutiniškai buvo nustatyta 11,4 proc. baltymų ir 63,2 proc. krakmolo. Grūdai stambūs, 1000 jų vidutinė masė –51,77 g, hektolitro masė –64,2 kg/hl, stambių grūdų ant 2,5 mm skersmens akučių sieto – 95,1 proc. ‘KWS Fantex’ veislės miežių vidutinis aukštis –60,1 cm. Jie labai atsparūs išgulimui, tai vidutiniškai įvertinta 9 balais (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari išgulimui veislė). Šios veislės miežių vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 88,5 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos), nuo sudygimo iki išplaukėjimo viduti-niškai praeidavo 47,3 dienos, t. y. jie buvo beveik tokio pat ankstyvumo, kaip ir standartinės veislės ‘Propino’, ir išplaukėdavo atitinkamai 0,7 ir 1,2 dienos vėliau negu standartinių veislių ‘Milford’ ir ‘RGT Planet’ miežiai. Bandymų laukeliuose atsparumui ligoms nustatyti, kuriuose nebuvo naudoti fun-gicidai, 2015–2016 m. miltligės (Erisyphe graminis) pažeistų augalų buvo labai nedaug, atsparumas įvertintas 8–9 balais. Juostuotoji, tinkliškoji ir rudadėmė dryžligės miežius pažeidė daugiau. ‘KWS Fantex’ veislės miežių atsparumas šioms ligoms buvo vertintas nuo 5,5 iki 9 balų (kai 9 balai – labai geras atsparumas).

110,0

105,0

100,0

95,0

90,0

85,0

80,0

Vasarinių miežių veislės KWS Fantex derlingumas, proc. lyginant su standartu , AVTS 2015-2016 m.

Šilutė Kaunas Pasvalys Utena Vidutiniškai

106,0 105,0102,5

105,5 104,8

NAUJA

7

LAUREATESyngenta UK, Jungtinė karalystė

• salyklinio tipo,• Lietuvoje registruota 2017 m. (registruota Austrijoje, Vokietijoje,

Anglijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje), • standartinė veislė AVTS,• vidutinio vėlyvumo,• atspari išgulimui,• sėklos labai stambios,• labai atspari miltligei, atspari rinchosporiozei, dryžligei.

Vasarinių miežių veislė, sukurta Jungtinėje Karalystėje, Syngenta UK sėklininkystės įmonėje. Veislė 2015-2016 m. buvo tirta Anglijoje, derlingumas buvo 106 proc. lyginant su standartu, Danijoje - 104, Švedijoje 118 proc., lyginant su standartu. Lietuvoje ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2015 ir 2016 m. Šilutės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT skyriuose. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 9,11 t/ha grūdų derlius, kuris buvo 11,2 proc. didesnis negu standartinių veislių derliaus vidurkis. 2019 m. derlin-gumas Plungės, Kauno, Pasvalio ir Utenos AVT skyriuose buvo 106,7 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Didžiausias šios veislės miežių derlius buvo išaugintas 2015 m. Pasvalio AVT skyriuje –12,42 t/ha, arba 109 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Laboratorijoje įvertinus grūdų kokybę, juose vidutiniškai buvo nustatyta 11,4 proc. baltymų ir 63,2 proc. krakmolo. Grūdai labai stambūs, 1000 jų vidutinė masė – 55,12 g, hektolitro masė - 63,8 kg/hl, stambių grūdų ant 2,5 mm skersmens akučių sieto – 96,4 proc. ‘Laureate’ veislės miežių vidutinis aukštis – 60,9 cm. Jų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8 balais (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari išguli-mui veislė). ‘Laureate’ veislės miežių vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 88,8 dienos (skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos). Dėl geros salyklo kokybės veislė pripažinta Europos aludarių bei įtraukta į Lietuvos salyklo gamintojo UAB „Viking Malt“ superkamų veislių sąrašą.

115,0

110,0

105,0

100,0

95,0

90,0

110Miežių Laureate derlingumas, proc. lyginant su

standartinėmis veislėmis 2017-2019

*2017-2018 m. duomenys

Danija Švedija Anglija Latvija* Lietuva

102,0104,7 104,0

112,0

104,3

8

EMA DSLAMMC Žemdirbystės institutas, Lietuva

• pašarinio tipo,• Lietuvoje registruota 2013 m.,• vidutinio ankstyvumo,• augalai vidutinio aukščio, labai gerai krūmijasi,• labai atspari išgulimui, grūdai stambūs, derlinga.

2010-2012 m. Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriuose vidutinis derlingumas buvo 7,16 t/ha. Didžiau-sias jų derlius išaugintas 2015 m. Pasvalio AVT skyriuje - 10,9 t/ha. Ema DS tinkama auginti ekologinuo-se ūkiuose ir mažesnio našumo dirvose, nes atspari išgulimui, stelbia piktžoles, gerai krūmijasi. Veislė atspari miltligei, vidutiniškai atspari dryžligei, rinchosporiozei ir ramularijai.

Vasarinių miežių agrobiologinės savybėsDOTNUVA, 2008-2012 m.

Požymiai Luokė standartas EMA DS

Atsparumas išgulimui, balai 8,75 9

Vegetacijos periodas, dienos 84 83

1000 grūdų masė, g 45,2 50,3

Natūrinis svoris, g/l 658 664

Baltymai, % 12,4 12,6

Krakmolas, % 58,1 61,3

Augalų aukštis, cm 72 68

Varpos ilgis, cm 9,0 9,4

Grūdų sk. varpoje 24,6 25,3

Krūmijimosi koef. 3,45 5,1

Jautrumas miltligei, balai 4,3 1,0

Jautrumas dryžligei, balai 2,38 2,8

VASARINIAI MIEŽIAI

9

MILFORDSaatzucht J. Breun, Vokietija

• pašarinio tipo, derlinga,• Lietuvoje registruota 2014 m.,• vidutinio ankstyvumo,• gerai krūmijasi,• augalai vidutinio aukščio, atsparūs išgulimui,• grūdai labai stambūs.

Veislė registruota Vokietijoje, Prancūzijoje ir Estijoje. Lietuvoje 2012-2013 m. tyrimų metais vidutinis derlingumas buvo 104 proc. (7,71 t/ha) lyginant su standartu. Didžiausias derlius išaugintas 2015 m. Kauno AVT skyriuje – 11,71 t/ha. 2012-2013 m. Estijoje derlingumas buvo 113 proc. lyginant su standar-tu. 2018 m. Kauno AVTS derlingumas buvo 104 proc., lyginant su standartinėmis veislėmis. Vidutinis baltymų kiekis 11,6 proc. Veislė atspari miltligei, rūdims ir rinchosporiozei, rekomenduojama apsauga nuo tikliškosios dryžligės.

115

110

105

100

95

90

85

80

75

70Standartas

100

8 tirtų veislių vidurkis

99,6

Milford

103,9

Vasarinių miežių MILFORD derlingumas, proc., lygi-nant su standartu, AVTS 2012-2013 m.

10

PUZONDanko Hodowla Roślin, Lenkija

• pašarinio tipo,• Lietuvoje registruota 2017 m., • standartinė veislė AVTS,• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• augalai vidutinio aukščio,• grūdai vidutinio stambumo,• aukštas baltymų kiekis.

Vasarinių kvietrugių veislė, sukurta Lenkijoje, Danko Hodowla Roślin sėklininkystės įmonėje. Veislės ūkinio vertingumo tyrimuose, atliktuose 2015 ir 2016 m. Šilutės, Kauno Pasvalio ir Vilniaus AVT sky-riuose, gautas vidutinis 7,43 t /ha grūdų derlius. Didžiausias šios veislės kvietrugių derlius buvo iš-augintas 2015 m. Pasvalio AVT skyriuje – 10,86 t/ha. 1000 jų masė – 40,53 g. Šios veislės kvietrugių vidutinis baltymų kiekis buvo 15,2 proc., krakmolo – nuo 65,6 proc. Grūdų natūrinis svoris – 728,9 g/l. Augalų vidutinis aukštis – 96,6 cm, jie atsparūs išgulimui, tai įvertinta 8 balais (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari išgulimui veislė). „Puzon“ veislės kviečių vegeta-cijos periodo vidutinė trukmė, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo iki grūdų vaškinės brandos, buvo 97 dienos. Jie buvo 1 diena vėlyvesni negu standartinės veislės „Nagano“ kvietrugiai. Veislė labai atspari ligoms: miltligei, rudosioms ir geltonosioms rūdims, varpų fuzariozei.

10

8

6

4

2

0

9,07

6,85,81

8,03

Vasarinių kvietrugių veislės PUZON derlingumas, t/haLietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, 2015-2016 m.

Šilutė Kaunas Vilnius Pasvalys

VASARINIAI KVIETRUGIAI

11

SCORPIONNordsaat Saatzucht GmbH, Vokietija

• maistinio/ pašarinio tipo,• Lietuvoje registruota 2010 m.,• vidutinio ankstyvumo,• atspari išgulimui,• augalai aukšti,• grūdai labai stambūs,• aukštas saiko svoris.

Bandymuose ši veislė pasižymėjo gerais, stabiliais derliais. 2007-2009 metais gau-tas vidutinis derlingumas buvo 6,55 t/ha. Didžiausias šios avižų veislės grūdų derlingu-mas buvo 2007 m. Kauno AVTS – 8,06 t/ha. Vi-dutinis baltymų kiekis 11,5 proc. Grūdų lukš-

Avižų veislės SCORPION tyrimų duomenys,Danija, 2007-2010 m.

Tyrimų metai

Derlingumas lyginant su standartu

priedas, proc.

Derlingumas, t/ha

2010 107 6,22

2009 104 7,45

2008 102 5,4

2007 106 6,51

96

115

110

105

100

95

90

85

80

75

104

110 108

104

110Avižų veislės SCORPION derlingumas, proc., lyginant su standartu,

Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, 2007 ir 2009 m.

Šilutė Kaunas Vilnius Plungė Vidutiniškai

tingumas 22,2 proc. Veislė atspari ligoms, tolerantiška vėlyvai sėjai. Avižos „Scorpion“ pasižymi aukštu saiko svoriu ir tenkina maisto pramonei superkamoms avižoms keliamus reikalavimus.

AVIŽOS

12

MONTROSELantmännen , Švedija

• maistinio/pašarinio tipo,• Lietuvoje registruota 2018 m.,• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• augalai aukšti,• stambūs grūdai,• aukštas saiko svoris.

Šios sėjamųjų avižų veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2016 ir 2017 m. Plungės, Šilutės, Kauno ir Vilniaus AVT skyriuose. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 7,16 t/ha grūdų derlius. Didžiausias šios veislės avižų derlius buvo išaugintas 2017 m. Kauno AVT skyriuje – 9,21 t/ha. 2016-2017 m. veislė tirta Estijoje, derlingumas buvo 104 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. 2019 m. Latvi-joje, Vecauce tyrimų stotyje, ‘Montrose‘ derlingumas buvo 107,4 proc. lyginant su visų tirtų tirtų veislių vidurkiu. Vidutinė 1000 grūdų masė – 41,63 g. Įvertinus grūdų kokybę, juose vidutiniškai buvo nusta-tyta 12,8 proc. baltymų ir 3,6 proc. riebalų, lukštuotumas – 22,4 proc. Hektolitro masė 2018 m. Kauno AVTS buvo 57,9 kg/hl, 2019 m. Latvijoje, Vecauce tyrimų stotyje – 57,8 kg/hl. Augalų vidutinis aukštis – 89 cm. ‘Montrose’ veislės avižų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 8,0 balais (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari išgulimui veislė). Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 89 dienos. Vidutiniškai atspari avižų dryžligei ir vainikuotosioms rūdims.

NAUJA

10

9

8

7

6

5

3

2

1

0

Avižų veislės Montrose derlingumas, t/ha Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, 2016-2017 m.

Šilutės Plungės Kauno Vilniaus

8,64

6,166,86 6,99

AVIŽOS

13

RESPECTMariboSeed International ApS, Danija

• Lietuvoje registruota 2009 m.• vidutinio ankstyvumo,• labai atspari išgulimui,• augalai vidutinio aukščio,• grūdai vidutinio stambumo,• grūdai geltoni.

Pusiau belapių žirnių veislė. Didžiausias derlingumas 7,77 t/ha gautas 2008 m. Kauno AVTS, 2013 m. derlingumas Kauno AVTS buvo 110 proc. lyginant su standartinių veislių vidurkiu. Grūdai labai gerai laikosi ankštyse, jų atsparumas išbyrėjimui iš ankščių 9 balų skalėje įvertintas net 8,8 balo. Veislės išskirtinumas - labai geras atsparumas išgulimui, šis rodiklis 9 balų skalėje įvertintas 8,4 balo. 2017-2018 m. Kauno AVTS atsparumas išgulimui buvo 114 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Tyrimų metais įrengtuose bandymuose askochitozė pažeidė tik iki 5 proc. augalų.

110Žirnių veislės RESPECT tyrimų duomenys proc., lyginant su standartu

Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, 2007-2008 m.

160

150

140

130

120

110

100

90

80

104

121

103

112

124

156

100

Atsparumas išgulinimui Derlingumas

Šilutės Plungės Kauno Vidutiniškai

96

ŽIRNIAI

14

INGRIDLantmännen, Švedija

• Lietuvoje registruota 2014 m.,• standartinė veislė AVTS, • ankstyva, augalai vidutinio aukščio,• labai atspari išgulimui, grūdai stambūs,• veislė labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankščių (8,8 balo iš 9).• grūdai geltoni,• derlinga.

Vidutinis AVT skyriuose tyrimų metais gautas derlingumas buvo 4,46 t/ha arba 104,5 proc. lyginant su standartu. Didžiausias derlingumas gautas 2013 m. Šilutės AVTS – 6,27 t/ha. Danijoje 2012 m. šios veislės žirnių derlingumas buvo 109 proc., lyginant su standartu, Švedijoje 2010-2014 m. – 114 proc. lyginant su standartu. Estijoje 2015 m. derlingumas lyginant su standartu buvo 103 proc. Vidutinė 1000 grūdų masė 299,7 g., vidutinis baltymų kiekis 22,8 proc. ‚Ingrid‘ žirniai atsparūs išgulimui. 2014, 2015 ir 2016 m. Kauno AVTS tarp tirtų žirnių veislių, atspariausia išgulimui buvo Ingrid. Atsparumas išgulimui buvo įvertintas atitinkamai 150, 175 ir 166 proc. lyginant su standartu. Švedijoje 2010-2013 m. atlikti ty-rimai taip pat parodė, kad atspariausi išgulimui buvo ‚Ingrid‘ žirniai. Jų stiebo tvirtumas buvo įvertintas geriausiai tarpe 8 tirtų veislių, 63 iš 100 balų. Šios veislės žirniai atsparūs ligoms. ‚Ingrid‘ veislės žirnių atsparumas askochitozei atskirais metais buvo įvertintas atitinkamai 6 ir 9 balais (atsparumas ligoms vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai labai atspari ligoms veislė).

Šilutė Kaunas Utena Vidutiniškai

109106

115

110

105

100

95

90

80

75

70

110

105

99

105 104107

110Žirnių INGRID derlingumas, proc. lyginant su standartu,

Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai,

2012 m.2013 m.

atspari sėklų išbyrėjimui

ŽIRNIAI

15

FUEGONPZ, Vokietija

• Lietuvoje registruota 2009 m., vidutinio ankstyvumo,• atspari išgulimui,• augalai vidutinio aukščio, grūdai labai stambūs,• derlinga.

2007-2008 m. Kauno ir Pasvalio AVTS gautas vidutinis 6,47 t/ha grūdų derlingumas. Didžiausias šios veislės pupų derlingumas gautas 2008 m. Kauno AVTS – 8,00 t/ha. 2015-2018 m. Kauno AVTS derlingu-mas lyginant su standartu 112 proc. Grūdai labai stambūs. Grūduose randama vidutiniškai 31,1–32,7 proc. baltymų. Grūdai palyginti gerai laikosi ankštyse, jų atsparumas išbyrėjimui iš ankščių įvertintas 8,3 balo. Augalų vidutinis aukštis – 120 cm. Jų stiebai tvirti, atsparūs išgulimui. Veislė pasižymi geru atsparumu ligoms.

115

110

105

100

95

90

85

80

75Kaunas

116

Pasvalys

105

Vidutiniškai

110

Pašarinių pupų veislės FUEGO derlingumas, proc. lyginant su standartuLietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, vidutiniai duomenys 2007-2008 m.

PUPOS

16

VERTIGONPZ, Vokietija

• Lietuvoje registruota 2016 m.,• vidutinio ankstyvumo, derlinga,• atspari išgulimui,• grūdai labai stambūs

Veislė registruota Anglijoje ir Danijoje. Danijoje šios veislės pupų derlingumas 2010 m. buvo 108 proc., 2012 m. Anglijoje – 109 proc., 2014 m. Lietuvoje – 113 proc., Estijoje – 132 proc., 2015 m. Lietuvoje – 118 proc., Estijoje – 106 proc., 2016-2018 m. Lietuvoje – 105 proc. lyginant su standartu. Grūdai labai stam-būs, 100 jų vidutinis svoris – 545g. Atspari grūdų išbyrėjimui iš ankščių (8 iš 9 balų). Vidutinis baltymų kiekis 30 proc.

125

120

115

110

105

100

95

90

85

80

75Kaunas

124

Pasvalys

107

Vidutiniškai

115

Pašarinių pupų veislės VERTIGO derlingumas proc., lyginant su standartuLietuvos augalų veislių tyrimo skyriai, vidutiniai duomenys 2014-2015 m.

PUPOS

17

ABELINASaatzucht Donau, Austrija

• Lietuvoje registruota 2016 m.,• ankstyvos brandos, • aukštas baltymų ir riebalų kiekis,• labai atspari išgulimui, grūdai vidutinio stambumo,• veislė labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankščių (9 balai iš 9).• grūdai geltoni,• aukšto derliaus potencialo.

Lietuvoje „Abelina“ veislės sojos buvo tirtos Kauno ir Pasvalio AVT skyriuose 2014 ir 2015 m. Bandy-muose gautas vidutinis 2,53 t/ha „Abelina“ sojų derlius. Didžiausias derlius buvo gautas 2014 m. Pas-valio AVT skyriuje – 4,08 t/ ha. Vidutinė 1000 sėklų masė – 161 g. Laboratorijoje įvertinus išaugintų sojų kokybę, juose vidutiniškai buvo nustatyta 29,4 proc. baltymų ir 21,3 proc. riebalų. Vidutinis augalų aukštis – 83 cm, atsparumas išgulimui – 8,5, o atsparumas išbyrėjimui iš ankščių – 9 balai (atsparumas išgulimui ir išbyrėjimui iš ankščių vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari veislė). Ap-atinių ankščių prisitvirtinimo aukštis, nuo žemės paviršiaus – 14,6 cm. Mažai jautri ligoms ypač šaknų puviniui Sclerotinia sclerotiorum.

NAUJA

aukštas derliaus potencialas

SOJOS

18

VB NOJAILAMMC Vokės filialas, Lietuva

• Lietuvoje registruota 2015 m.,• vidutinio vėlyvumo,• labai atspari išgulimui,• stambūs grūdai,• derlinga

Grikių veislė „VB Nojai“ sukurta LAMMC Vokės filiale. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2013–2014 m. Vilniaus AVT skyriuje. Vidutinis jos derlingumas tyrimo metais buvo 4,05 t/ha, t. y. 0,74 t/ha didesnis negu standartinės veislės „VB Vokiai“. Grūdai stambūs, 1000 grūdų masė 33,0 g (gali svyruoti nuo 31,4 iki 35,5 g ), stambių grūdų frakcija sudaro 86,4 %. Šios grikių veislės sėklos ilgos, tribriaunės, vidutiniškai rudos spalvos. Įvertinus grikių kokybę, juose buvo nustatyta 11,4 proc. bal-tymų, 56,2 proc. krakmolo, o lukštuotumas–26 proc. Veislės „VB Nojai“ augalai užauga vidutiniškai 118 cm aukščio (augalų aukštis gali svyruoti nuo 103 iki 124 cm), t.y. ši veislė aukštesnė nei standar-tinė veislė „VB Vokiai“. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,5 balo (atsparumas išgulimui vertinamas balais nuo 1 iki 9, kai 9 balai – labai atspari išgulimui veislė). Veislė vidutiniškai vėlyvos brandos. Vegetacijos periodo vidutinė trukmė – 91,5 dienos. Nauja derlinga, stambiagrūdė grikių veislė „VB Nojai“ pritaikyta auginti mūsų klimato sąlygomis, o tai garantuoja stabilesnį grūdų derlių.

stambūs grūdai

GRIKIAI

19

LAGONDARapool, Vokietija HIBRIDINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2O18 m.

Vidutinio vėlyvumo veislė. Labai derlinga, Lietuvos AVTS 2016-2017 m. vidutiniais duomenimis der-lingumas buvo 112 proc. lyginant su standartu. Estijos veislių tyrimuose 2016-2017 m. derlingumas buvo 116 proc. lyginant sus standartu. Sėklos vidutinio stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris 4,4 g. Aliejinga, vidutinis riebalų kiekis sėklose 46 proc. Augalai vidutinio aukščio. Labai atspari išguli-mui (7,7 balo)*. Labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (8,6 balai)*. Sparčiai vystosi ankstyvuose augimo tarpsniuose.

* 1 - labai žemas, 9 - labai aukštas

NAUJA

MAJONGLantmännen SW Seed, Švedija HIBRIDINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2011 m.

Vidutinio ankstyvumo. Derlinga veislė, 2009 m. Kauno AVTS derėjo 4,75 t/ha, o 2011-2012 m. kartu su hi-bridu Makro buvo derlingiausia iš 38 tirtų veislių, 2013 m. derlingumas lyginant su standartu 113 proc. 2014 m. Švedijoje derlingumas buvo 119 proc. lyginant su standartu. 2015 m. Kauno AVTS derlingumas buvo 105 proc., 2016 m. 115 proc., 2017 m. -119 proc., 2018 m. – 118 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Sėklos stambios, 100 sėklų vidutinis svoris 3,9 g. Aliejinga, sėklose sukaupia apie 47 proc. riebalų. Labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (9 balai). Augalai vidutinio aukščio, labai atspari išgulimui (8,3 balo). Mažai jautri ligoms.

2016

111

115

120

115

110

105

100

95

90

852017

117113

2016-2017

112116

LietuvaEstija

Vasarinių rapsų veislės LAGONDA derlingumas, proc. lyginant su standartu

VASARINIAI RAPSAI

20

VASARINIAI RAPSAI

MENTHALRapool, Vokietija HIBRIDINĖ VEISLĖ, atspari šaknies gumbui

Lietuvoje registruota 2015 m. Aukšto derlingumo ir aliejingumo. Tyrimo metais sėklų derliaus vidurkis buvo 3,31 t/ha, arba 7,7 proc. didesnis, palyginti su standartinėmis veislėmis. Didžiausias – 4,47 t/ha – derlius gautas 2014 m. Plungės AVT skyriuje. Vidutinė 1000 sėklų masė – 3,75 g. Sėklose vidutiniškai randama 47,7 proc. aliejaus. Veislės atsparumas išgulimui įvertintas 8,8 balo, o atsparumas sėklų iš-byrėjimui – 9 balais (1 balas – labai blogas atsparumas, 9 – labai geras atsparumas). „Menthal“ veislės rapsų vegetacijos periodo trukmė 125-130 dienų. Augalų vidutinis aukštis – 135-140 cm.

CULTUS CLRapool, Vokietija

Hibridinė, clearfield® sistemos vasarinių rapsų veislė. Lietuvoje tiriama nuo 2012 m., Registruota Da-nijoje. Vidutinio vėlyvumo, pasižymi aukštu derlingumu ir aliejingumu, sukaupia apie 47 proc. riebalų, augalų aukštis 125-130 cm., labai atspari išgulimui ir sėklų išbyrėjimui iš ankštarų, tinkama auginti tiek lengvose, tiek sunkiose dirvose, suformuoja stiprią ir po sėjos greitai besivystančią šaknų sistemą, kuri esant pavasarinėms sausroms suteikia augalui atsparumo nepalankiems aplinkos veiksniams. Pasižy-mi geru atsparumu rapsų ligoms.

Kauno AVTS Plungės AVTS Utenos AVTS Vidutiniškai

115

120

115

110

105

100

95

90

85

110

103

111 110

105108

2013 m.2014 m.

Vasarinių rapsų MENTHAL derlingumas, proc. lyginant su standartu,Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai

21

CONTRA CLRapool, Vokietija

Hibridinė, clearfield® sistemos vasarinių rapsų veislė. Lietuvoje registruota 2O18 m. Vidutinio anksty-vumo. Ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2016 m. ir 2017 m. Kauno, Plungės ir Pasvalio AVT skyriuose. Tyrimo metais „Contra CL“ veislės sėklų derliaus vidurkis buvo 3,14 t/ha, arba 106,4 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Didžiausias – 3,91t/ha, arba 114 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis – derlius gautas 2017 m. Kauno AVT skyriuje. 2018 m. Kauno AVTS derlingumas buvo 110 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Vidutinė 1000 sėklų masė – 4,16 g (esant 8,5 proc. standartiniam drėgniui). Sėklose vidutiniškai randama 45,4 proc. aliejaus. Veislė atspari išgulimui, atsparumas išgulimui įvertin-tas 7,1 balo, o atsparumas sėklų išbyrėjimui iš ankštarų – 8,6 balo (1 balas – labai blogas atsparumas, 9 – labai geras atsparumas). „Contra CL“ veislės rapsai subręsta vidutiniškai per 113 dienų. Augalų vi-dutinis aukštis – 113 cm.

NAUJA

Kauno

110

115

110

105

100

95

90

85

80

75Plungės

107

Pasvalio

102

Vidutiniškai

106

Vasarinių rapsų CONTRA CL derlingumas, proc. lyginant su standartu,Lietuvos augalų veislių tyrimo skyriai 2016-2017 m.

22

VASARINIAI RAPSAI

FENJARapool, Vokietija

Vidutinio ankstyvumo. Labai derlinga , Kauno AVTS 2009 m. derėjo 5,72 t/ha., 2010 m . - derlingiausia iš visų tirtų linijinių rapsų veislių (4,53 t/ha), o 2010-2012 m. vidutinis derlingumas lyginant su standartu buvo 113 proc., 2010-2016 m. Kauno AVTS derlingumas lyginant su standaru 110 proc. Derlingiausia iš 26, 2015 m. Estijoje tirtų veislių, derlingumas - 4,35 t/ha arba 108 proc. lyginant su standartu. 1000 sėklų vidutinis svoris 3,9 g. Aliejinga, sėklose vidutiniškai apie 49 proc. riebalų. 2010 ir 2011 m. buvo aliejingiausia iš Lietuvos AVTS tirtų linijinių rapsų veislių. Augalai aukšti. Vidutiniškai atspari išgulimui. Labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (9 balai).

LINIJINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2010 m. (Standartinė veislė AVTS)

KaunoPlungės Utenos Vidutiniškai

125

120

115

110

105

100

95

90

85

124

112114

97

113

108

114117

2008 m.2009 m.

Vasarinių rapsų veislės FENJA derlingumas, proc. lyginant su standartuLietuvos augalų veislių tyrimo skyriai

23

SW LANDMARKLantmännen SW Seed, Švedija LINIJINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2004 m.

Vidutinio vėlyvumo. Didelio derlingumo, 2003 m. Kauno AVTS derėjo 4,5 t/ha. 2007 m. - derlingiausia poregistraciniuose bandymuose tirta veislė (4,14 t/ha). 2013 m. Kauno AVTS derlingumas 104 proc. ly-ginant su standartu. 100 sėklų vidutinis svoris 4,1 g. Vidutinio aukščio, atspari išgulimui (8 balai) labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (8,6 balo). Mažai jautri ligoms. Geriau nei kitos veislės dera mažo našumo dirvose. Populiariausia veislė Lietuvoje 2012 m.

GRIFFINParsons Seeds, Kanada LINIJINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2006 m.

Labai ankstyva, derlinga. Didžiausias derlius 4,04 t/ ha gautas 2005 m. Kauno AVTS. Sėklos vidutinio stambumo, 1000 jų vidutiniškai sveria 3,3 g. Augalai vidutinio aukščio. Vidutiniškai atspari išgulimui. Atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų ( 8,7 balo). Mažai jautri alternariozei, vidutiniškai atspari netikrajai miltligei. Veislė tinkama auginti mažesnio našumo dirvose.

MOSAIKLantmännen SW Seed, Švedija LINIJINĖ VEISLĖ, Lietuvoje registruota 2010 m.

Vidutinio vėlyvumo. Derlinga, Kauno AVTS 2009 m. derėjo 4,83 t/ha, o 2011-2012 m. vidutinis der-lingumas lyginant su standartu – 107 proc., 2012 m. buvo derlingiausia tarp linijinių veislių, 2013 m. derlingumas lyginant su standartu 112 proc. 2014 m. Švedijoje derlingumas 111 proc. lyginant su standartu. 2013-2015 m. vidutinis derlingumas Lietuvoje 106 proc. lyginant su standartu. 2015 m. Kauno AVTS buvo derlingiausia tarp poregistraciniuose tyrimuose tirtų linijinių veislių, derlingumas – 111 proc., o 2018 m. – 103 proc. lyginant su standartinėmis veislėmis. Sėklos vidutinio stambumo, 1000 sėklų vidutinis svoris 3,8 g. Aliejinga, sėklose sukaupia apie 48 proc. riebalų. Augalai žemesni už vidutinius, lengva nuimti derlių, išaugina tvirtus, gerai išvystytus stiebus, labai atspari išgulimui (8,6 balo). Labai atspari sėklų išbyrėjimui iš ankštarų (9 balai). Mažai jautri ligoms.

Vasarinių rapsų veislių ankstyvumas,UAB „Dotnuva Baltic“ demonstracinių bandymų stebėjimų duomenys

Labai ankstyva Vidutinio ankstyvumo Vidutinio vėlyvumoGRIFFIN FENJA MOSAIK

MAJONG (H) SW LANDMARK

CONTRA CL (H) MENTHAL (H)

LAGONDA (H)

CULTUS CL (H)

Biržų r.tel. 8-612-38008

Pasvalio, Rokiškio r.tel. 8-698-72509

Kupiškio r.tel. 8-612-38330

Joniškio r.tel. 8-687-73040

Radviliškio, Joniškio r.tel. 8-626-83710

Pakruojo r.tel. 8-614-50981

Anykščių, Ukmergės, Utenos, Širvintų, Jonavos, Zarasų r. tel. 8-610-13274

Plungės, Telšių, Mažeikių r.tel. 8-610-07823

Panevėžio r.tel. 8-698-48895; tel. 8-618-85756

Kėdainių, Kaišiadorių r.tel. 8-682-30969

Kauno r., Elektrėnaitel. 8-695-05105

KONTAKTAI

Kauno r.tel. 8-616-10533

Ignalinos, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių, Molėtų r.tel. 8-618-86812

Šakių r.tel. 8-698-16572; tel. 8-616-09999

Vilkaviškio r.tel. 8-686-84397; tel. 8-626-29146

Kalvarija, Druskininkai, Lazdijų, Varėnos r.tel. 8-613-61804

Marijampolės, Alytaus, Prienų, Birštono r.tel. 8-695-30163

Skuodo, Kretingos, Klaipėdos r.tel. 8-698-15116

Šiaulių, Akmenės, Kelmės r.tel. 8-614-49294

Šilutės, Šilalės, Rietavo r.tel. 8-626-46554

Tauragės, Raseinių, Jurbarko r., Pagėgiaitel. 8-619-16018

©2020 m.