LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

OLGA DIDENKO

ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ

DARBO INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Olga Riklikienė

KAUNAS, 2016

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Jūratė Macijauskienė

Parašas........................

2016 m. .........mėn. ........d.

ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ DARBO

INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Olga Riklikienė

2016 m. .........mėn. ........d.

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Olga Didenko

2016 m. ........mėn. ..........d. 2016 m. .........mėn. ........d.

KAUNAS, 2016

3

TURINYS

TURINYS ................................................................................................................................................. 3

SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 5

SUMMARY .............................................................................................................................................. 6

PADĖKA .................................................................................................................................................. 6

SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 8

SĄVOKOS ................................................................................................................................................ 9

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 13

1.1. Slaugos žmogiškųjų išteklių vadybos principai ...................................................................... 13

1.2. Konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio raida ir pagrindiniai

komponentai ........................................................................................................................................ 15

1.3. Slaugos intensyvumo samprata. Pacientų klasifikavimo sistemos ......................................... 17

1.4. Slaugymo veiksmų intensyvumo skalės raida ir pagrindiniai komponentai ........................... 20

1.5. Slaugymo veiksmai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ................................... 25

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI .......................................................................................... 28

2.1. Tyrimo organizavimas ir instrumentai .................................................................................... 28

2.2. Stebėjimo atvejai ..................................................................................................................... 29

2.3. Tyrimo etika ............................................................................................................................ 31

2.4. Statistinė duomenų analizė ..................................................................................................... 31

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................... 32

3.1. Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė .......................................................... 32

3.2. Pacientų ir slaugytojų santykio analizė ................................................................................... 34

3.3. Slaugytojų darbo laiko, skiriamo tenkinti paciento poreikiams, analizė ................................ 35

3.4. Pacientų slaugos poreikis pagal Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę ................................ 36

3.5. Pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE II), gulėjimo trukmės

RITS, paciento slaugos poreiko (pagal SVIS-28), operacijos tipo ir slaugytojų darbo intensyvumo

sąsajų analizė ...................................................................................................................................... 43

3.6. Slaugytojų darbo intensyvumo analizė normalaus ir padidinto slaugytojų darbo krūvio

grupėse ................................................................................................................................................ 45

3.7. Slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir reikalingumą ............................................. 51

4. REZULTATŲ APTARIMAS ......................................................................................................... 55

4

IŠVADOS ............................................................................................................................................... 59

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 60

LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 61

PUBLIKACIJOS .................................................................................................................................... 66

5

SANTRAUKA

Didenko O. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumas: susijusių veiksnių

analizė; magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. O. Riklikienė, Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, Slaugos ir rūpybos katedra – Kaunas, 2016, − 71 p.

Darbo tikslas: Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą ir

su juo susijusius veiksnius.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės ,,Santariškių

Klinikos”, II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m.

vasario ir gegužės mėn. Stebėtas slaugytojų darbo intensyvumas, taikant Slaugymo veiksmų

intensyvumo skalę (SVIS-28). Rinkti papildomi duomenys apie paciento lytį, amžių, gulėjimo trukmę,

diagnozę, pacientams po kardiochirurginių operacijų – duomenys apie paciento būklės sunkumo

laipsnį pagal EuroScore II (naudojama įvertinti mirtingumo riziką prieš operaciją). Slaugytojų (n=10)

nuomonė apie skalės naudojimą ir reikalingumą buvo tirta pusiau struktūrinio grupinio ir individualių

interviu metodais.

Rezultatai: Iš viso atlikta 1147 slaugos intensyvumo stebėjimai, iš jų atskirta 626 slaugytojų

stebėjimai su 412 pacientų, gydytų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje po įvairių

chirurginių intervencijų. Vidutinis slaugytojų darbo intensyvumas – 56,31±21,74 balų iš 88

maksimaliai galimų (užsienio autoriai rekomenduoja 46 balų slaugos intensyvumą). Analizuotos

SVIS-28 dedamosios ir nustatytas slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymas: didžiąją darbo laiko dalį

slaugytojai skyrė bendriems slaugos veiksmams (39,8 proc.), o mažiausią dalį slaugos veiksmų sudarė

specialieji veiksmai (0,02 proc.). Ištirtas minėtų SVIS-28 dedamųjų ir per didelio darbo krūvio

teigiamas ryšys. Rastos silpnos statistiškai reikšmingos teigiamos sąsajos tarp pacientų amžius ir

slaugytojų darbo intensyvumo. Sąsaja tarp pacientų gulėjimo trukmės RITS ir slaugytojų darbo

intensyvumo buvo statistiškai reikšminga. Slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi, atsižvelgiant į

pacientų operacijos tipą ir pacientų būklės sunkumo laipsnį.

Išvados: Slaugytojų darbo intensyvumas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose

slaugant pacientus po širdies operacijų viršija rekomenduojamas normas. Su slaugytojų per dideliu

darbo krūviu yra susiję ir jį didina bendrieji slaugos veiksmai, kardiovaskulinės sistemos palaikymas,

inkstų funkcijos ir metabolinės sistemos palaikymo veiksmai. Anestezijos ir intensyviosios terapijos

slaugytojų nuomone, SVIS-28 įdiegimas praktikoje suteiktų vertę slaugos praktikai ir slaugytojų

darbui, tai padėtų tiksliau apskaičiuoti darbo krūvį, patobulintų slaugytojų paskirstymą darbo vietoje.

Raktažodžiai: slaugytojų darbo intensyvumas, slaugymo veiksmų intensyvumo skalė,

pacientų klasifikavimo sistemos, žmogiškieji ištekliai.

6

SUMMARY

Didenko O. Anesthesia and intensive care nurses' workload: related factors analysis, master’s thesis /

supervisor O.Riklikienė RN, PhD, Assoc. prof.; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of

Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2016, − 71 p.

The purpose of this study was to investigate the anesthesia and intensive care nurses’

workload and related factors.

Material and methods: the study was conducted at Vilnius University Hospital, Santariskiu

Klinikos, II intensive care unit during 2013 November and 2014 February, May. Observation focused

on nurses’ workload, using the the Therapeutic Intervention Scoring System (TISS-28). Additional

data included the patient's sex, age, length of stay, type of surgery, and for patients after cardiac

surgery - data about the condition of the patient according to the severity of EuroSCORE II (which is

used to assess the risk of mortality before surgery). Additionally, opinions of nurses (n=10) have been

studied about the use of the scale and its rationality in a semi-structured group and individual

interviews.

Results: Total of 1147 observations of nurses workload were performed: 626 separate

observations of nurses and 412 of patients treated in the intensive care unit after various surgical

interventions. The average nursing workload − 56,31±21,74 points out of a maximum possible 88

(different authors recommend 46 points of workload). We analyzed TISS-28 components and

established the distribution of nursing workload: the bulk of the working time of nurses was allocated

to joint actions of nursing (39.8 %), and the least the part of the nursing actions was amounted to

specific actions (0.02%). The relationship between TISS-28 components and excessive workload was

analysed and weak statistically significant positive correlation between the age of patients and nurses’

workload was determined. The correlation between the patients' length of stay and ICU nurses work

intensity was statistically significant. Nurses workload varies according to the type of surgery and

patients' severity.

Conclusions: Nursing workload unit caring for patients after cardiac surgery in the intensive

care exceed the recommendations. An excessive nursing workload was increased by overall nursing

actions, support of cardiovascular, renal and metabolic system actions. Anesthesia and intensive care

nurses suggest implementation of TISS-28 into nursing practice in order to show the value of nursing

practice and nurses’ input, also it would help to calculate the nurses’ workload more accurately and to

improve the distribution of nurses in the workplace.

Keywords: nurses’ workload, Therapeutic Intervention Scoring System, patient classification

systems, human resources.

7

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei doc.dr. Olgai Riklikienei, kuri man skyrė savo laiką, dalinosi

patirtimi bei žiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.

Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju visoms slaugytojoms dalyvavusioms tyrime,

savo skyriaus kolektyvui už supratimą.

Dėkoju šeimai bei draugams už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.

Su pagarba, studentė Olga Didenko

8

SANTRUMPOS

AKJ – aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija

AK – arterinis kateteris

CVK – centrinės venos kateteris

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija

EuroSCORE II − Europinė širdies operacijos rizikos įvertinimo sistema

EKMO − ekstrakorporinė membraninė oksigenoterapija

EŠS – elektrinė širdies stimuliacija

HF – hemofiltracija

KIAB – perkutaninis intraaortinis pompos įvedimas

MN – Medicinos norma

PEEP − teigiamas slėgis iškvėpimo pabaigoje

PKI − perkutaninė koronarinė intervencija

PSO – pasaulio sveikatos organizacija

RITS – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius

SAPS II – pacientų būklės sunkumo įvertinimo sistema

SOFA – organų nepakankamumo įvertinimo skalė

ŠTK− šlapimo pūslės kateteris

SVIS-28 – slaugymo veiksmų intensyvumo skalė

TISS-28 − Therapeutic Intervention Scoring System-28

(Terapinių Intervencijų Vertinimo Sistema)

9

SĄVOKOS

Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės

aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją [10].

Slaugos intensyvumo skalė – slaugos darbo intensyvumo matavimo instrumentas, leidžiantis

sutartinai pamatuoti suteiktas slaugos paslaugas ir susidedantis iš atskirų matavimo vienetų – slaugos

intensyvumo balų [2].

Slaugos intensyvumo balas – slaugos intensyvumo matavimo vienetas [2].

Pacientų klasifikavimo (klasifikacijos) sistemos – įrankiai, sukurti norint nustatyti pacientų

poreikius, kuriems patenkinti reikalingi slaugos ištekliai, skirti konkretaus paciento priežiūrai.

Išmatuoja ligos intensyvumą ir slaugos intensyvumą reikalingą konkrečiam pacientui [43].

Netiesioginė priežiūra – veikla, kuri tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau tiesioginis kontaktas

nėra privalomas [16].

Tiesioginė priežiūra – veikla, kurios metu būtinas tiesioginis kontaktas su pacientu [16].

10

ĮVADAS

Pasaulyje ir Europoje šiuo metu aktualus slaugytojų darbo krūvio bei slaugytojo-gydytojo,

slaugytojo-paciento, slaugytojo-pagalbinio personalo santykio nustatymas. Europoje nėra vieningos

asmens sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo politikos, visuotinai priimtinų darbo krūvių

standartų ir normatyvų. Dažniausiai remiamasi rekomendacijomis ir gairėmis, kurias sudaro

nacionalinės arba Europos specialybių draugijos bei organizacijos [16].

Nuolat kintančioje sveikatos priežiūros aplinkoje, diegiant įvairius veiklos modelius,

formuojasi naujas požiūris į organizaciją, kaip veiklos sistemą, kurioje slaugytojai, t.y. žmogiškieji

ištekliai, tampa svarbiausia ir aktyviausia sistemos dalimi, lemiančia organizacijos veiklos

efektyvumą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad slaugytojai yra gausiausia sveikatos

priežiūros darbuotojų grupė, sudaranti 50 proc. visų darbuotojų ir atliekanti reikšmingą vaidmenį

žmonių sveikatos gerinime [22]. Taigi, žmogiškųjų išteklių efektyvus valdymas yra svarbus veiksnys,

siekiant organizacijos tikslų bei naudos kiekvienam darbuotojui, organizacijai ir visuomenei [21].

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius (toliau − RITS) − tai daugiaprofesinė

sveikatos priežiūros sritis, pasižyminti sąlyginai trumpa pacientų gydymo trukme ir savitais slaugos

taikymo bei vertinimo principas [17]. Šiame skyriuje teikiamos paslaugos pacientams, turintiems

komplikuotą, progresuojančią ir daugybinę patologiją, kai reikalingas visapusiškas ištyrimas,

neinvazinis ir/arba invazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, koregavimas ir palaikymas aparatais,

medikamentais ar nemedikamentinėmis priemonėmis. Čia visą parą pacientams teikiamas intensyvus

gydymas ir slauga, todėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai turi gerai išmanyti

klinikinę fiziologiją, farmakologiją, mokėti atlikti įvairias procedūras − joms pasiruošti bei asistuoti

gydytojui anesteziologui-reanimatologui įvairių intervencijų metu (intubacija, centrinių venų punkcija,

pleuros punkcija, elektrinė širdies defibriliacija, pakaitinė inkstų terapija ir t.t.). Taigi, reanimacijos ir

intensyviosios terapijos slaugytojams keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, šiais specialistais

tampama tik įgijus šios srities specializaciją. Anestezijos ir intensyviosios slaugos specializacija

įgyjama aukštojoje mokykloje, baigus studijas pagal bendrosios praktikos slaugos programą ir

papildomą anestezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programą [10].

Viena iš aktualiausių anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų problemų yra didelis

darbo intensyvumas [21]. Europoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad RITS slaugytojai - tai

didžiausia ekonominė investicija intensyviosios terapijos skyriuose, sudaranti apie 50 proc. visų kaštų,

todėl tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas yra nors ir sudėtingas, bet būtinas vadybinis procesas

[53]. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausia slaugytojų darbo apkrova, išreikšta

slaugos intensyvumu, buvo kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur vieno

11

slaugytojo darbo apkrova ir slaugos intensyvumas buvo 7 – 10 kartų didesnis, nei kituose skyriuose

[2].

Neadekvatus žmogiškųjų išteklių planavimas, didėjantis slaugytojų trūkumas ir darbo krūvio

augimas rodo, kad situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje reikalauja neatidėliotinų sprendimų

[2]. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios terapijos

slaugytojų darbo intensyvumas. Nors bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojų darbo krūviai

Lietuvoje nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-40 [10], neretai

darbuotojų kaita, žmogiškųjų išteklių trūkumas, maži atlyginimai, slaugytojų emigracija į kitas šalys,

inovatyvūs gydymo ir slaugos metodai diktuoja visai kitokius slaugytojų krūvius reanimacijos ir

intensyviosios terapijos skyriuje.

Kaip teigia Miranda ir kt. (2003), intensyvioji slauga iš esmės pasikeitė per paskutinius

dvidešimt metų. Visuomenes senėjimas ir pacientų, gydomų reanimacijos ir intensyvios terapijos

skyriuje, būklės sunkėjimas, taipogi daugybė administracinių užduočių (t.y. netiesioginė pacientų slauga)

didina darbo intensyvumą. Tam, kad įvertintume ir tinkamai paskirstytume darbo užduotis tarp

reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, reikia remtis slaugytojų darbo intensyvumo

skaičiavimo sistema [56]. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro galimybę

kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų apimties

pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].

Darbo naujumas. Mažai atlikta tyrimų apie anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų,

dirbančių RITS, vykdomas veiklas, apie tai, ar yra instrumentai, kurie galėtų padėti darbo vietoje

paskirstyti slaugytojus tolygiai, atsižvelgiant į pacientų slaugos poreikius. Šiame darbe naudojant

Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę, pirmą kartą Lietuvos RITS , įvertintas laikas, skiriamas pacientų

slaugos poreikiui užtikrinti .

Darbo praktinė nauda. Tyrimas parodys, kaip anestezijos ir intensyviosios terapijos

slaugytojai paskirsto veikloms skiriamą laiką ir kokie slaugytojų paskirstymo darbo vietoje trūkumai.

Šis tyrimas atskleis, ar SVIS įdegimas į praktiką padėtų slaugos administratoriams tolygiai paskirstyti

žmogiškuosius išteklius darbo pamainos metu ir suteiktų daugiau pagrįstumo paskirstymui, leistų

tobulinti slaugos paslaugų kokybę bei gerinti slaugos personalo darbo organizavimą, išlaikant tinkamą

psichologinį mikroklimatą. Visi šie veiksniai didintų slaugytojų lojalumą įstaigai ir skatintų jiems

ilgiau išlikti darbo rinkoje.

Taigi, šio darbo tikslas buvo įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo

krūvį, pasirenkant vieną iš populiaresnių skalių slaugytojų darbo intensyvumui vertinti − Slaugymo

veiksmų intensyvumo skalę (SVIS-28 ).

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo

intensyvumą ir su juo susijusius veiksnius.

Uždaviniai:

1. Nustatyti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą, taikant

slaugymo veiksmų intensyvumo skalę.

2. Išanalizuoti ryšį tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumo ir

pacientų charakteristikos bei būklės sunkumo laipsnio.

3. Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomonę apie slaugymo veiksmų

intensyvumo skalės naudojimą bei reikalingumą.

Tyrimo objektas: slaugytojų darbo intensyvumas.

Tyrimo subjektas: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai ir pacientai.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Slaugos žmogiškųjų išteklių vadybos principai

Frederick W. Taylor (1856-1915) yra geriausiai žinomas mokslinio valdymo teorijos atstovas.

Su jo vardu apskritai susietas vadybos, kaip žinių sistemos apie organizacijų valdymą, atsiradimas. F.

W. Tayloras − Amerikos pramonės inžinierius, mokslinio valdymo versle pradininkas. Jis buvo

įtakingiausia to meto asmenybė, iki šiol turinti įtakos vadovavimo paslaugų praktikai bei vadovavimo

minčiai. Tayloras formalizavo mokslinio vadovavimo principus. Naudodamas savo tyrimų medžiagą,

F. W. Tayloras išplėtojo nemažai idėjų, kaip darbo organizavimą padaryti efektyvesniu. Tayloras teigė,

kad realizuojant mokslinio valdymo teoriją, vadybininkai pagrindinį dėmesį turi skirti darbininkų

darbo organizavimui ir tobulinimui. Vėliau jis tapo žymiu darbo organizavimo konsultantu.

Plėtojantis slaugos ir vadybos mokslams, šių dvejų mokslų sąryšis tampa neišvengiamu.

Slaugos vadovas privalo turėti ne tik pažangiausių slaugos žinių, bet ir išmanyti vadybą ir gebėti

vadybos principus taikyti praktikoje [2]. Viena svarbiausių slaugos vadovų kompetencijų yra

efektyvus slaugos proceso valdymas daugiafunkcinėje sveikatos priežiūroje, todėl geresnių rezultatų

galima pasiekti taikant vadybiniais principais grįstą vadovavimo praktiką [22].

Pagal Čiegį (2010), Sveikatos priežiūros organizacijų valdymas – tai organizacijos narių

darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas

iškeltiems tikslams pasekti [3].

Kaip teigia Janušonis (2004), valstybinių, nekomercinių, nesiekiančių pelno sveikatos

priežiūros organizacijų valdymas – labai sudėtinga veikla, tai visuma nuolatinių veiksnių, pasirinktų

remiantis informacija apie organizaciją ir turinčių tikslą palaikyti arba gerinti juos funkcionavimą,

atsižvelgiant į esamą padėti ir tikslus [8].

Janušonis (2004), analizuodamas valdomą sveikatos priežiūrą, teigia, kad valdomos

sveikatos priežiūros tikslas – keisti paslaugų teikėjų elgseną, akcentuojant jų dėmesį į tris pagrindinius

aspektus: sveikatos priežiūros vadybą, sveikatos priežiūros kokybę ir įrodymais pagrįstą sveikatos

priežiūrą [8].

Skiriamos keturios bendrosios vadybos funkcijos, kurios lemia sveikatos priežiūros

sprendimų efektyvumą: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė (1 lentelė). Planavimo

pagrindinė funkcija yra apibrėžti tikslus ir užduotis, o pasitelkus organizavimo funkciją siekiama

sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Pagrindiniai reikalavimai planams –

įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą, galimybė išmatuoti,

14

lankstumas, tikimybės įvertinimas. Organizavimas apibūdinamas kaip darbo pasidalijinimas,

struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, koordinavimas [22].

1 lentelė. Bendrosios vadybos funkcijų ir slaugos proceso ryšys

Bendrosios vadybos funkcijos

Apibūdinimas Slaugos procesas Apibūdinimas

Planavimas Apibrėžiami tikslai ir užduotys; per organizavimą siekiama sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Svarbiausi bruožai - orientavimasis į ateitį ir racionalumas. Pagrindiniai reikalavimai planams - įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą galimybė išmatuoti, lankstumas, tikimybės įvertinimas.

Darbo planavimas

Tikslas – saugi ir kokybiška slauga. Užduotys – slaugos poreikių patenkinimas Pagrindiniai reikalavimai darbo planavimo instrumentui: pagrįstumas, patikimumas, paprastumas, naudingumas, objektyvumas, priimtinumas [17].

Organizavimas Darbo pasidalijimas, struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, hierarchinės sistemos įvardijimas, koordinavimas ir organizacinis jos vystymas.

Organizavimas

Slaugytojo darbo vietos organizavimas – tai sistema organizacinių – techninių priemonių, padedančių tikslingai naudoti darbo jėgą, darbo laiką ir sudaryti normalias, palankias, sveikas darbo sąlygas.

Kontrolė Atskirų asmenų ir grupių pareigų atlikimo kontrolė; Grįžtamojo ryšio grupėms ir atskiriems asmenims suteikimas Skatinimas ir baudimas atsižvelgiant į pareigų atlikimą

Kontrolė Slaugos tikslų ir rezultatų įvertinimas

Koordinavimas Žmogiškųjų išteklių valdymas

Koordinavimas Paskirstymas pagal tinkamą paciento/slaugytojo santykį

parengė O.Didenko pagal literatūrą [19, 22]

15

Atitinkamų slaugos stadijų išskyrimas leidžia sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos galima

vertinti bei kontroliuoti profesinės slaugos veiklos kokybę [22]. Tiek slaugytojams, dirbantiems su

pacientais, tiek ir slaugos vadybininkams, reikalinga informacija, kuria jie pagristų savo sprendimus ir

veiksmus.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai klausimai, problemos ir principai, susiję su

personalo vadyba tam tikrose organizacijose – gamyklose, ligoninėse, valdžios ar lavinimo įstaigose –

yra bendri. Vadovo pareiga yra valdyti jam priklausančius žmogiškuosius išteklius, t.y., sukurti kuo

geresnę komandą ir ją skatinančią aplinką, kad komanda pasiektų organizacijos iškeltus tikslus.

Konstruktyvus ir teisingas įmonės žmogiškųjų išteklių valdymas garantuoja veiksmingą organizacijos

gyvavimą.

1.2. Konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio raida ir

pagrindiniai komponentai

Stevens (1974) pirmasis atskleidė slaugos vadovo vaidmens ir jo sprendimų svarbą bei įtaką

konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio elementams. Jis apibrėžė penkis darbo

aplinkos komponentus (personalas, sistemos, slaugos vadovas, pacientai, administravimas) ir svarstė

šių elementų tarpusavio ryšį [66].

Ganong (1975) darbo aplinką susiejo su tokiais elementais, kaip slaugos vadovas, aplinkos

veiksniai (verslo, ekonominiai, profesiniai, vyriausybiniai, bendruomenės, politiniai ir socialiniai),

medicinos personalas, ligoninės administracija, darbuotojai, padaliniai, paciento šeima ir kultūra [9].

Šie pirmieji darbai pastūmėjo kitus mokslininkus tyrinėti RITS darbo aplinką, jos sudedamąsias dalis

ir jų sąsajas [45].

Simms ir kt. (1985) sukūrė Sveikatos organizacijos-aplinkos modelį (angl. Health

Organization – Environment Model) ir apibrėžė slaugytojų darbo aplinką. Pasak jų, aplinka susideda iš

vidinio ir išorinio sluoksnio. Vidinį sluoksnį sudaro trys dalys: struktūra (slaugos filosofija, slaugos

modeliai, slaugos istorijos), procesas (slaugos kriterijai, standartai ir klinikiniai sprendimai) ir

rezultatai (pasitikėjimas, palaikymas, rizika) [62].

Sveikatos organizacijos-aplinkos modelis atkartoja sveikatos priežiūros kokybės vadybos

pradininko A. Donabediano kokybės sistemos modelį, pagrįstą organizacinė struktūra, procesais ir

veiklos rezultatais.

16

A. Donabediano teorijos modelį, norėdami įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, naudoja

daugelis ligoninių vadovų. Struktūra, pagal A. Donabedianą – tai paliginti stabilios sveikatos

priežiūros paslaugų teikėjų ypatybės, kurios susideda iš sveikatos apsaugos sistemos komponentų:

žmogiškųjų išteklių (personalo mokymo ir jų įgūdžių); materialinių išteklių (įrangos išteklių

pakankamumo); fizinės ir organizacinės aplinkos, kuri veiksmingai turi sutelkti šiuos išteklius, kad

būtų pasiekti optimali pacientų priežiūra [9].

Kinney ir kt. (1996) buvo pirmieji slaugytojai-mokslininkai, kurie pritaikė darbo aplinkos

modelį ir apibūdino RITS darbo aplinką, kaip sąryšį tarp intensyvios terapijos slaugytojų, intensyvios

terapijos pacientų ir slaugytojo-paciento santykio. Modelis buvo priimtas Jungtinių Valstijų

Intensyvios terapijos slaugytojų asociacijos [23].

Pagal Spicer ir Robinson [42], Konceptualų RITS darbo aplinkos modelį sudaro penki

sluoksniai arba komponentai: strategija (ekonominiai, socialiniai, teisiniai, techniniai, profesiniai

aspektai); administracinė programa (pacientų slaugos efektyvumas, slaugos kokybės kontrolė,

infekcijos kontrolė); palaikymo sistemos (radiologinė, farmacinė, deguonies tiekimo tarnybos

dirbančios 24 val. per parą), psichologinė darbo atmosfera (palanki/nepalanki darbo aplinka),

žmogiškieji ištekliai (slaugytojai, pacientai, jų santykiai).

Pagrindinės Konceptualaus intensyvios terapijos darbo aplinkos modelio prielaidos:

• Visi intensyvios terapijos darbo aplinkos komponentai yra susiję;

• Slaugytojai, t.y. žmogiškieji ištekliai, yra svarbiausia sistemos (skyriaus, organizacijos) dalis,

lemianti organizacijos veiklos efektyvumą;

• Žmogiškųjų išteklių sfera daro poveikį bet kokiam intensyviosios terapijos darbo aplinkos

komponentui;

• Žmogiškųjų išteklių valdymas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, siekiant organizacijos tikslų

bei naudos kiekvienam darbuotojui ir visuomenei;

• Efektyvus intensyviosios terapijos darbo aplinkos valdymas didina reanimacijos ir

intensyviosios terapijos slaugytojų darbo našumą, dėl ko gerėja pacientų sveikimo rezultatai,

slaugytojų pasitenkinimas darbu, slaugymo veiksmingumas;

• Optimalus RITS darbo aplinkos valdymas užtikrina efektyvią, reikalingą ir tinkamą pacientų

slaugą, didina slaugytojų pasitenkinimą darbu ir garantuoja pačios organizacijos arba ligoninės,

skyriaus sėkmę paslaugų rinkoje [43].

Vadinasi, darbo aplinka yra vieta, kur vyksta tarpusavio sąryšis tarp žmonių (žmogus-

žmogus) ir tarp materialių ir žmogiškųjų resursų (daiktai-žmonės).

17

Apibendrinat literatūros duomenis, neadekvatus žmogiškųjų planavimas gali būti pagrindinę

nesukomplektuoto personalo ir darbo vietų neužpildymo priežastis, sąlygojanti brangiai kainuojančius

organizacijos veiklos efektyvumo nuostolius.

1.3. Slaugos intensyvumo samprata. Pacientų klasifikavimo sistemos

Slaugymas ir slaugos intensyvumas – tai procesai, kuriuos nusakantys dalykai yra abstraktūs,

subjektyvūs, sunkiai išmatomąjį ir sunkiai įvertinami. Tyrėjų nuomone, slaugos intensyvumas

atskleidžia:

1) pacientams suteiktų paslaugų sudėtingumą ir apimtį;

2) slaugos sudėtingumo lygio įvardijimas slaugos intensyvumu leidžia išryškinti slaugos

personalo darbines laiko sąnaudas kiekvienu konkrečiu paciento slaugos atveju [2].

Mokslininkai pastebi, kad blogas slaugytojų darbo laiko paskirstymas ir panaudojimas gali

turėti neigiamos įtakos paciento priežiūros rezultatams, t.y slaugos kokybei: netinkamas slaugytojo-

paciento santykis siejasi su padidėjusių pacientų mirtingumu [35, 36, 50], didesnių nepageidaujamų

atvejų dažniu [47, 48], kas leidžia daryti išvadą, kad kuo mažiau slaugytojas turi laiko slaugos

veiksmams atlikti, tuo blogesni pacientų sveikimo rezultatai [42]. Tinkamas slaugytojo-paciento

santykis yra svarbus veiksnys užtikrinant efektyvią priežiūrą, taip pat slaugos ir gydymo klaidų

idenfikavimą ir nepageidaujamų įvykių prevenciją [64].

Literatūroje nurodoma, jog hospitalinės infekcijos profilaktikai labai svarbus slaugytojų ir

pacientų skaičiaus santykis, kuriam mažėjant, didėja ventiliacinės pneumonijos rizika [47]. Kito

tyrimo duomenimis, padidintas slaugytojų darbo krūvis (daugiau nei 1 pacientas) buvo susijęs su

padidėjusiu šlapimo takų ir operacinės žaizdos infekcijomis [31], slaugytojų darbo intensyvumas

didina pragulų atsiradimo riziką [32].

Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kuo daugiau ligonių tenka slaugyti vienam

slaugytojui, tuo mažesnės yra jo fizinės ir psichologinės galimybės laiku ir profesionaliai atlikti

slaugytojo funkcijas, motyvuoti ir skatinti pacientą, jį mokyti, informuoti [2]. Beveik visada

reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų ,,perdegimo“ sindromas, nepasitenkinimas darbu

siejamas su mažu slaugytojo-paciento santykiu [14, 25].

Taigi aiškėja, kad subalansuotas slaugytojo-paciento santykis yra svarbus veiksnys, užtikrinant

efektyvią priežiūrą, garantuojant slaugos ir gydymo klaidų identifikavimą ir nepageidaujamų įvykių

prevenciją. Tačiau siekiant tokio santykio, reikalingos priemonės ir būdai, leisiantys adekvačiai

paskirstyti slaugytojų išteklius ir subalansuoti jų darbo krūvį.

18

Pripažįstama, kad pacientų klasifikavimo sistemos yra vienas geriausių būdų slaugos vadovams

planuoti ir vertinti slaugytojų darbą [41]. 2011 metais JAV mokslininkai apžvelgė 63 publikuotus

darbus apie pacientų klasifikavimo sistemas (1983–2010) – ieškota pacientų klasifikavimo sistemos

,,auksinio standarto“, kuris būtų tinkamas slaugos praktikai. Dažniausiai minėtos buvo šios pacientų

klasifikavimo sistemos bei jų taikymas praktikoje personalo paskirstymui ir slaugytojų darbo

intensyvumui vertintini:

• Pacientų sveikatos būklės sunkumo sistemos (angl. – Pacient Acuity Systems), taikytos 1992,

1994, 1999, 2005 metais;

• Slaugytojų darbo krūvio valdymo sistemos (angl. – Workload Management Systems).

Adelotte (1973) atliko pirmąjį bandymą suskirstyti pacientus į kategorijas [24]. Svarbiausi

pacientų klasifikavimo sistemos veiksniai buvo: paciento savirūpa, jutimo sutrikimai, paciento

sveikatos būklės sunkumas, specifiniai slaugos poreikiai, slaugytojų įgūdžių lygis, ligoninės

geografinė padėtis ir statusas.

Edwardson ir Goivannetti (1974) apžvelgė slaugytojų darbo intensyvumo administravimo

sistemas, kurios naudotos 1977–1992 m. [44]. Mokslininkai teigė, kad pagrindiniai slaugytojų darbo

intensyvumo planavimo veiksniai susiję su pacientų skirstymu pagal diagnozes, pacientų intensyviu

stebėjimu, pacientų slaugos/priežiūros intensyvumu, slaugos veiksmų atlikimo laiku.

Hughes (1999) tyrinėjo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius metodus Jungtinėje

Karalystėje ir suklasifikavo juos pagal tris svarbiausius veiksnius (slaugytojų veiksmai, pacientų

priklausomybė, naudojimasis statistikos metodais, t.y. regresijos analize) tam, kad nuspėtų slaugytojų

ir kito personalo poreikį ateičiai [46].

Analogiškai, O’Brein-Pallas ir kt. (2005) analizavo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius

metodus ir jų produktyvumą [60]. Jie studijavo Slaugymo indeksą pagal paciento sunkumą (angl.

Patient Intensity for nursing index – PINI); GRASP darbo intensyvumo matavimo sistemą (angl.

GRASP workload measurement system); Medicus pacientų klasifikacijos instrumentą (angl. Medicus

patient clasification tool); Aplinkos sudėtingumo skalę (angl. Enviromental Complexity Scale).

Autoriai nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys slaugytojų darbo intensyvumą ir jo

produktyvumą, yra pacientų slaugos ypatumai, slaugytojų charakteristika, personalo darbo modeliai ir

slaugos organizavimas.

Jau dešimtmetis grupė ligoninių Suomijoje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, patvirtino ir

sėkmingai naudoja personalo modelį–pacientų klasifikavimo sistemą RAFAELA. Ją sudaro pacientų

klasifikavimo sistemos, žmogiškųjų išteklių įvertinimo ir optimalios slaugos įvertinimo derinys [29].

19

Daug tyrimų apie slaugytojų darbo intensyvumą kilę iš Suomijos. Morris (2007) mano, kad

teisingas matavimas slaugytojų darbo krūvio galimas tik tada, jei yra atsižvelgiama į turimus

žmogiškuosius išteklius [58]. Suomijoje populiariausias skalė yra penkių veiksmų skalė – Bendroji

darbo kategorija (angl. Overall Performance Category − OPC). Atlikti tyrimai su BDK, kuriuose

dalyvavo virš 1737 pacientų, parodė sąsajas tarp slaugytojų darbo intensyvumo ir slaugos personalo

amžio ir lyties [51].

Pagal Perroca (2007) [63] Švedijoje dažniausiai naudojamos keturios klasifikacijos sistemos:

Zebra, Beakta, Rush Medicus ir RiL. Zebra sistema buvo tobulinama universitetinėje Lund ligoninėje

1985 metais (Levenstam ir Bergbom Engberg 1993, 1997). Ji sudaryta iš keturių dalių: pacientų

klasifikacijos įrankio, aktyvumo/veiklos tyrimo (pagrįstumo nustatymo metodas), personalo skaičiaus

įvertinimo (ir esamo, ir reikalingo) bei slaugos priežiūros kokybės trūkumų fiksavimo esant

nepakankamam slaugos personalui. Pirmoji ir antroji dalys buvo išverstos ir adaptuotos atitinkamai

pagal kanadietiškąjį ir amerikietiškąjį metodus, o paskutinės dvi dalys buvo sukurtos pačiuose

universitetuose. Zebra sistemayra plačiau naudojama slaugos išlaidoms apskaičiuoti ir darbo atlikimo

kokybei stebėti.

Beakta metodas, paremtas Kanadoje atliktu tyrimu, buvo kuriamas Norvegijoje ir Švedijoje

1980 m. pabaigoje. Ši sistema sudaryta iš trijų dalių: darbo krūvio išmatavimo/pacientų vertinimo,

veiklos analizės ir personalo skaičiaus. Kiekvienas pacientas yra vertinamas atsižvelgiant į poreikius,

priežiūrai remiantis keliais indikatoriais (septyni − somatinei priežiūrai). Pacientai gali būti suskirstyti

į keturias grupes (A–D), remiantis taškais arba laiku, kuris apskaičiuojamas įvertinus visus

indikatorius (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].

Švediška Rush-Medicus metodo adaptacija yra naudojama nuo 1992 metų, atliekant

psichiatrinę priežiūrą, o nuo 1993 metų − atliekant somatinę priežiūrą. Sistema sudaryta iš 33

indikatorių, tokių kaip paciento būklė, pagrindinė slaugos priežiūra ir terapiniai poreikiai. Šiems

indikatoriams yra suteikiamas atitinkamas lyginamasis svoris. Bendras rezultatas yra apskaičiuotas

pagal penkis slaugos intensyvumo lygius, kurie prasideda nuo I kategorijos – pacientai, kuriems

reikalinga minimali slauga ir priežiūra (0–2 valandos per 24 valandų laikotarpį) iki V kategorijos,

kuriai priskiriami pacientai, reikalaujantys visiškos slaugos ir priežiūros – 10 ar daugiau valandų per

parą (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].

RiL yra prototipinis klasifikacijos metodas, pagrįstas Suomijos modeliu ir pritaikytas

universitetinėje Linköping ligoninėje. Juo yra matuojama ir tiesioginė slauga, ir darbo krūvis.

Tiesioginė slauga yra padalyta į pagrindinę slaugą ir specialiąją slaugą. Pagrindinė slauga suskirstyta į

keturias klases (A–D), kur A atitinka mažiausią slaugos sunkumą (darbo krūvį), o D – didžiausią.

Specialioji slauga taip pat suskirstyta į keturias klases (1–4), kur 1 klasė atitinka mažiausią darbo

20

krūvį, 4 – didžiausią. Vertinant darbo krūvį, pacientas patenka į pagrindinės slaugos arba specialiosios

slaugos klasę ir gautas derinys atitinka priežiūrą, kuri pacientui suteikiama per atitinkamą laikotarpį

[63].

Kaip ir kiekvieno matavimo instrumento, taip ir pacientų klasifikavimo priemonių rengimui

keliami specifiniai reikalavimai. Pagrindiniai reikalavimai pacientų klasifikavimo sistemai, kaip

instrumentui slaugytojų darbo intensyvumui planuoti, yra [41]:

1. Pagrįstumas – instrumentas turi tiksliai ir tinkamai nustatyti paciento slaugos poreikius;

2. Patikimumas – nustato tuos pačius paciento slaugos poreikius, net jei matuoja skirtingi

slaugytojai ar skiriasi matavimo aplinkybės;

3. Paprastumas – aiškus, veiksmingas įvertinant slaugos poreikius;

4. Naudingumas – tinkamas naudoti, apskaityti, galima įtraukti į slaugos ir gydymo istoriją;

5. Objektyvumas – paciento būkles įvertinimas tikslus ir gali būti patikrintas;

6. Priimtinumas slaugytojams – instrumentas turi leisti subjektyviai priimti klinikinius

sprendimus (nebūti absoliučia dogma).

Šių reikalavimu privalu laikytis ne tik rengiant naujus instrumentus, bet ir juos verčiant,

adaptuojant naujoje kultūroje ir slaugos praktikoje.

Remiantis literatūros šaltinių apžvalga aiškėja, kad slaugytojų darbo intensyvumo matavimo

būdų ir priemonių, kurie parodytų efektyvų slaugytojo-paciento santykį, ieškota dešimtmečiais.

1.4. Slaugymo veiksmų intensyvumo skalės raida ir pagrindiniai komponentai

Lietuvos mokslininkais, atlikę medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio

pilotinės ,,Dienos fotografijos,, analizę teigia, kad darbo krūvio matavimams, siekant nustatyti bent

jau minimalų darbuotojų skaičių paslaugų teikimui, skiriama itin daug dėmesio. Svarbiausias tinkamo

slaugos personalo skaičiaus darbo vietose tikslai:

- paslaugų kokybė,

- pacientų saugumas,

- racionalus išteklių paskirstymas,

- personalo darbo sauga,

- pasitenkinimas darbu.

,,Dienos fotografijos” autoriai įspėja [16], kad nereikia pamiršti tai, jog sveikatos priežiūros

sistema kinta. Dėl demografinių pokyčių keičiasi pacientų kontingentas, keičiasi darbuotojų ištekliai,

tobulėja medicinos diagnostikos ir gydymo metodai, sparčiai plečiasi technologijų pritaikymas.

21

Jungtinės Karalystės mokslininkai pateikia keletą metodikų tinkamam darbuotojų skaičiaus

planavimui: rezultatų vertinimas (angl. Outcome measurement); gairių nustatymas (angl.

Benchmarking; konsultavimas (angl. Consultative methods); darbo krūvio skaičiavimas (angl.

Workload measurement tools) [16].

Europoje atlikti mokslo tyrimai rodo, kad norint ištirti intensyvios terapijos slaugytojų darbo

krūvio pagal slaugos veiksmus, naudojamos įvairios skalės, pvz., Terapinių intervencijų skalė (angl. –

Therapeutic Intervention Scoring System), sutrumpintai – SVIS-28 [49, 51], Slaugos veiklų skalė

(angl. Nursing Activities Score), Devynių veiksnių darbo jėgos paskirstymo skalė (angl. Nine

equivalents of nursing manpower use – NEMS ) [46, 51].

Devynių veiksnių darbo jėgos (DVDJS) paskirstymo skalė dažnai naudojama RITS. Ji sukurta

1994 metais, naudojantis SVIS-28 skale. DVDJS sudaro 9 slaugytojų veiklos, vienos svarbiausių:

gyvybinių funkcijų monitoringas, intraveninių vaistų administravimas, kvėpavimo terapija ir gydymas,

gydymas vazoaktyviais vaistais ir kitos specifinės intervencijos. Statistinė analizė parodė, kad DVDJS

turi sąsajas su SVIS – 28, kuria remiantis ir buvo sukurta [46].

Cudak-Bańska (2005) [34] teigia, kad DVDJS yra gera slaugytojų darbo intensyvumo

matavimo priemonė, bet turi ir savo trūkumus: joje nėra atsižvelgiama į tokias slaugytojų veiklas kaip:

netiesioginė priežiūra, administracinės užduotis, paciento ir jo artimųjų mokymas.

Slaugos veiklų skalė (SVS), taip pat grindžiama SVIS-28 slaugytojų veiklomis. SVS skalė

buvo sukurta 2003 metais bendradarbiaujant grupei patyrusių olandų reanimacijos ir intensyviosios

terapijos gydytojų ir slaugytojų, pagal 23 dažniausiai taikomas intervencijas RITS, susikirstas į 5

grupes: paciento būklės įvertinimo veiklos, specifinių intervencijų veiklos, asmens higienos priežiūros

veiklos, pacientų reabilitacijos veiklos ir paciento bei jo artimųjų mokymas. Kiekvienos veiklos

įvertinimas yra skaičiuojamas taikant slaugytojų darbo laiko procentinę išraišką 24 valandų pamainos

bėgyje. Maksimalus rezultatas yra 100 proc. [51].

Dyk (2008) [38] teigia, kad naudojant SVS galima apskaičiuoti reikalingą slaugos personalo

skaičių pagal paciento-slaugytojo santykį. Lenkijoje ši skalė buvo pirmą kartą panaudota 2006 metais

ir, remiantis gautais rezultatais, nustatytas rekomenduojamas slaugos personalo santykis RITS. Jis

sudarė 1,2:1 (pacientas-slaugytojas). Lenkijoje RITS pacientų klasifikavimui naudojama SVS jungia

penkias pagrindines pacientų gyvybines veiklas (pagal Roper modelį) ir medicinines intervencijas. Ji

klasifikuoja pacientus į tris lygius pagal paciento slaugos poreikį, paskaičiavus balais/minutėmis/per

dieną/pacientui (2 lentelė):

22

2 lentelė. RITS pacientų klasifikavimo sistema [51]

Paciento slaugos poreikis

1 kategorija 36 − 23 balų 186 min/per dieną/pacientui (minimalus slaugos poreikis)

2 kategorija 22 − 14 balų 294 min/per dieną/pacientui (vidutinis slaugos poreikis)

3 kategorija 13 − 9 balų 427 min/per dieną/pacientui (maksimalus slaugos poreikis)

Judėjimas

Pacientas judrus Pacientas dalinai judrus, reikalinga pagalba atsikeliant ir atsisėdant

Visiškas paciento nebudrumas, pacientui reikalinga slaugytojo priežiūra 24 val./ dieną, labai dažnai pacientai per pirmąsias 24 val. po operacijos

Švarinimasis, rengimasis

Pacientas savarankiškas

Pacientai dalinai savanariškas, reikalinga pagalba (prausimasis, rengimasis, nuėjimas į tualetą)

Pacientas reikalauja pagalbos visais asmens priežiūros aspektai (patalinės keitimas, prausimasis,burnos higiena, vartymasis)

Valgymas, gėrimas

Pacientas visiškai savarankiškas

Paceintui dalinai savarankiškas, reikalinga pagalba pateikiant maistą ir geriant

Pacientai su nazogastriniai zondais

Tuštinimasis, šlapinimasis

Pacientas kontroliuoja tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas

Pacientas dalinai kontroliuoją tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas

Pacientai su šlapimo pūslės kateteriais ir sauskelnėmis

Kvėpavimas

Pacientas neturi problemų

Pacientai su kvėpavimo funkcijos nepakankamu

Širdies ar kvėpavimo sustojimas, arba rizika, šokas, parametrai turi būti matuojami daugiau nei 2 kartus per parą, laboratoriniai tyrimai daugiau nei 2 kartus per pamainą, šlapimo tyrimai, skysčio balanso skaičiavimas

Medicininės intervencijos

Nereikalingos intervencijos

Intravenines injekcijos, žaizdų tvarsčių keitimas 2 kartus per parą

Intravenines infuzijos, tvarsčių keitimas dažniau nei 2 kartus per parą

Pacientų mokymas ir psichologinis palaikymas

Pacientas nereikalaujantis psichologinio palaikymo, pakankamos žinios apie ligą, planuojamas procedūras

Reikalinga informacija apie sveikatą ir ligą taip pat psichologinė parama,nerimas, nuotaikos svyravimai

Pacientui trūksta žinių apie sveikatą ir ligą, reikalinga psichologinė pagalba, didelis nerimas, depresija

23

Daugiau dėmesio verta SVIS-28 skalė, sukurta 1974 m. JAV (Cullen ir kt., 1974), turėjo

pavadinimą SVIS-76, vėliau, 1983 m. iš dalies pakeista autorių Keene ir Cullen, bei 1996 metais,

patvirtinta, suteikiant pavadinimą SVIS-28. SVIS-76 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei

patyrusių reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS skalės

vertinimą balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti,

atsižvelgiant į laiko ir pastangų sąnaudas, reikalingas atlikti slaugos veiksmus [40].

Pradinės SVIS-76 skalės komponentai pateikti 3 lentelėje (3 priedas) [40]. Originali SVIS-

76 skalė buvo naudojama trims rezultatams paskaičiuoti :

1) intensyviosios terapijos skyriuje įrenginių panaudojimui

2) skaičiui ypač sunkių pacientų

3) sąnaudų analizę.

Vėliau SVIS-76 buvo redaguota ir Dinis ir kt. (1996) [40] pristatė SVIS-28 supaprastintą

versiją, kuri sumažino vertinimo kriterijus nuo 76 SVIS sistemoje iki 28. Tokiu būdu tapo lengviau

naudotis šia vertinimo sistema. SVIS-28 sudaro septynios pagrindinės kategorijos ir instrukcijos, kaip

tinkamai informacija turėtų būti renkama, užtikrinant SVIS-28 balų patikimumą:

1. Duomenys turi būti fiksuojami kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku, rekomenduojama ryte, ir tai

turi atlikti patyręs slaugos darbuotojas.

2. SVIS-28 balas turi būti perskaičiuotas, jeigu intervencija buvo atliktas per pastarąsias 24

valandas.

3. Kai pacientas yra išrašomas iš RITS, SVIS-28 turėtų būti perskaičiuotas 8 valandų bėgyje.

4. Bendras SVIS-28 balas turėtų atspindėti pacientų klinikinę būklę: mažėti, jeigu paciento

būklė pagerėjo ir didėti, jei paciento būklė pablogėjo. Jeigu SVIS-28 balai neatspindi

paciento būklės, rekomenduojama patikslinti rezultatą (arba patikslinti paciento būklę).

5. Rekomenduojama patikrinti tarpusavyje susijusias intervencijas tam, kad išvengti klaidų.

Pavyzdys: jei pacientas buvo ekstubuotas, negali būti pridėti balai už kontroliuojamą

mechaninę ventiliaciją.

6. Kai susijusios intervencijos taikomos 24 valandų laikotarpyje, turėtų būti skaičiuojama tik

aukščiausio balo intervencija.

7. Slaugytojas, kuris skaičiuoja SVIS-28 balus, turėtų turėti anestezijos ir intensyviosios terapijos

slaugytojo darbo patirtį.

24

SVIS-28 skalės naudojimas klinikinėje praktikoje leidžia suskirstyti pacientus į keturias

klasės:

I klasė − pacientai po chirurginių operacijų su sklandžia eiga;

II klasė – pacientai, kurie reikalauja papildomo stebėjimo per naktį ;

III klasė − pacientai su stabilia hemodinamika, bet reikalaujantys intensyvios slaugos ir gydymo;

IV klasė − pacientai su nestabilia hemodinamika, daugybinių organų nepakankamumu,

reikalaujantys pastovios intensyvios slaugos ir gydymo.

Pripažinta, kad SVIS-28 yra naudinga priemonė, nustatant ryšį tarp paciento sunkumo ir

slaugytojų darbo krūvio rodiklių intensyviojoje terapijoje [42]. Pagal Delaney (2013) [40], SVIS-28

skalė taipogi yra naudojama gydymo ir slaugos išlaidoms paskaičiuoti.

SVIS-28 − tai sąrašas 28 slaugos veiksmų, suskirstytas į pagrindinę slaugos veiklą ir į

kiekvienos sistemos specifines intervencijas [54]. Redaguota SVIS-28 skalę sudaro septynios dalys:

1) pagrindiniai veiksmai,

2) širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas,

3) specifinės intervencijos,

4) dirbtinės ventiliacijos palaikymas,

5) inkstų sistemos palaikymas,

6) neurologinės būklės palaikymas,

7) metabolizmo palaikymas.

Skalė vertinama balais. SVIS-28 balas svyruoja tarp 1–88 taškų. Maksimalus SVIS-28 sistemos

balas rodo, kad pacientui reikalingas intensyvus gydymas ir priežiūra. SVIS grindžiama principu, kad

terapinių intervencijų skaičius yra susijęs su paciento klinikinės būklės sunkumu: pvz., sunkesnis

pacientas, turintis atitinkamai didesnį SVIS-28 balų skaičių, reikalaus daugiau slaugytojo laiko,

užtikrinant jo priežiūrą.

Remiantis SVIS-28, siūlomas toks slaugytojo-paciento santykis RITS [54]:

1. Jeigu SVIS balai > 22, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:1

2. Jeigu SVIS balai < 22 balų, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:2.

Mokslininkų taip pat buvo apskaičiuota, kad slaugytojų darbo intensyvumas pagal SVIS-28

neturi viršyti 46 balų vienos pamainos metu [57].

Kito Lietuvoje (2009) atlikto tyrimo duomenys patvirtino ryšį tarp SVIS-28 sistemos

parodymų ir išgyvenusiųjų skaičiaus. SVIS-28 sistemos balų skaičius susietas su liūdnesnėmis

paciento prognozėmis.Pacientai, priskirti aukštesnei SVIS-28 grupei (daugiau nei 27), turi mažiau

25

galimybių išgyventi. Grupėje, kurios balų skaičius viršijo 27, buvo pats didžiausias mirtingumas: RITS

– 93,3 proc., kituose skyriuose – 60 proc. [15].

Trope ir kt. (2014) [70] atlikto tyrimą, naudojant atnaujintą, sunkiai sergančių vaikų slaugai

adaptuotą SVIS-28 skalę. Autorius teigia, kad nuo pat pradžių SVIS-28 tikslas buvo sukurti

instrumentą, kuris padėtų tyrėjams ar/ir personalo vadovams palyginti slaugytojų darbo intensyvumą ir

pacientų būklės sunkumą tarp sunkiai sergančių suaugusiųjų, skirtingu metu ir skirtingose

reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. SVIS-28 iš karto buvo naudojama vertinant

slaugytojų darbo krūvį [35, 54, 55] ir prognozuojant slaugytojų kaitą [28], planuojant reanimacijos ir

intensyviosios terapijos pacientų lovų skaičių [69], užtikrinant reanimacijos ir intensyviosios terapijos

veiklų rentabilumą ir ekonominį efektyvumą [33], pateisinant papildomų RITS išteklių poreikį ir

pagrindžiant prašymus administracijai dėl papildomų išteklių.

1.5. Slaugymo veiksmai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje

Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) − tai ligoninės padalinys, kur gydomi

kritinių būklių pacientai, kuriems būtinas pastovus gyvybinių funkcijų monitoravimas ir intensyvus

gydymas. Čia gydomi sergantieji bet kuria sunkia liga, o taip pat pacientai po sudėtingų širdies,

krūtinės ląstos organų ir kraujagyslių operacijų. Šiems pacientams reikalingas daugiaprofilinis tyrimas,

invazinis ar neinvazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, gyvybinių funkcijų palaikymas aparatais ir/ar

medikamentais bei įvairių sričių specialistų konsultacijos. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos

skyriuje naudojami modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai: dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV)

įvairiais režimais, vaistų ir tirpalų dozavimas tūrinėmis švirkštynėmis automatinėmis pompomis, visą

parą atliekamos sudėtingos gydomosios ir diagnostinės procedūros bei intervencijos [5, 6].

Anesteziologijos-reanimatologijos principinė ypatybė − palaikyti gyvybiškai svarbių organų

funkcijas. RITS teikiamos paslaugos yra tretinio lygio. Gydant kritines būkles taikomi gydymo

metodai ir monitoravimas bei yra užtikrintos kitos sąlygos, pateikiamos bendruose teikimo tretinio

lygio paslaugų reikalavimuose (4 lentelė). Pacientų, gydomų RITS būklės sudėtingumas atspindi

tiekiamų paslaugų lygį. Pacientai klasifikuojami į 3 lygius (R II, R III ir R III-3). Visos išvardintos

paslaugos apibūdina tik gydymo procedūras, bet ne slaugytojų veiklas.

26

4 lentelė. RITS paslaugų profiliai

Paslaugos profilis Santrumpa Paslaugos aprašymas

Reanimacija II

RII Neinvazinė DPV≤24 val. venos kateterizavimas /kaniulavimas, kraujo tūrį didinančių preparatų įvedimas, hemodiliucija, transfuzija, nenutrūkstamos DPV priežiūra≤24 val., kardioversija, defibriliacija, elektrinė širdies kardioversija, širdies ritmo atstatymas elektrine stimuliacija

Reanimacija III RIII Nenutrūkstamos DPV ≤ 24 val. priežiūros, neinvazinė DPV≤24 val. ir ≥96 val.,CV. kateterizavimas,ŠPK, intraveninio farmakologinio preparato įvedimas, transfuzijos: eritrocitų masės, trombocitų, koaguliacijos faktorių įvedimas, kraujo tūrį didinančių preparatų įvedimas: Voluven, Gelofusin

Reanimacija III - 3 RIII-3 Nenutrūkstamos DPV nuo ≤ 24 val. iki ≥ 96val.priežiūros, perkutaninė tracheostomija, nechirurginė tracheostomija, CVK, AK kaniuliavimas,laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į prieširdį, Swan-Ganz’o kateteris,širdies minutinio tūrio matavimas, KIAB, ECMO,nenutrūkstama HF, kardiopulmoninis gaivinimas, transfuzijos, enterinis, parenterinis maitinimas, kardioversija, defibriliacija

parengė O. Didenko pagal literatūrą [4, 12]

Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms keliami didelį reikalavimai, jos turi gerai

išmanyti kritiškai sunkių pacientų slaugos procesą. Slaugytojo veikla ir darbo krūvio intensyvumas yra

neatsiejami, nes nuo darbo krūvio intensyvumo priklauso, kokią veiklą slaugytojas gali atlikti per

nustatytą laiką. Įtakos turi tiek personalo gebėjimai, tiek pacientų sveikatos būklė (fizinė, psichinė)

[16].

Norint numatyti slaugos personalo poreikį, svarbu ištirti slaugytojų atliekamą kasdieninį darbą

– veiklas. Mokslinių bendradarbių grupė, atlikusi medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo

krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę ir išanalizavusi literatūrą, pateikia daug bandymų

suklasifikuoti slaugytojų veiklas [16].

Dažniausiai slaugytojų veiklos yra skirstomos į tiesioginę priežiūros veiklą ir netiesioginę

priežiūros veiklą, t.y. į tiesioginę ir netiesioginę veiklą, su skyriaus veiklą susijęs darbas ir asmeninė

veikla. O darbo krūvius skaičiuoti galima šiais metodais: vertinimas, retrospektyvus vidurkis,

registravimas, darbo epizodo analizė, nustatyti standartai, laiko ir judėjimo analizė.

Miranda ir kt. [56], tyrimuose naudodami „darbo atrankos“ metodiką, parodė, kad SVIS-28

punktai apima 40 proc.–50 proc. visų slaugos veiksmų. SVIS-28 − tai sąrašas 28 slaugos veiksmų,

suskirstytas į pagrindinę slaugos veiklą ir į kiekvienos sistemos specifines intervencijas [54].

Toliau apžvelgiami visi tiesioginės slaugos veiksmai pagal SVIS-28 skalę. Standartinį

monitoravimą sudaro kvėpavimo dažnio matavimas, pastovi elektrokardiograma, automatinis arterinio

27

kraujo spaudimo matavimas, pulsinė oksimetrija, invazinis arterinio kraujo spaudimo monitoravimas.

Monitoruojant kvėpavimo gyvybines funkcijas stebima: kvėpavimo dažnis, jo tūris, įkvėpimo slėgis,

įkvepiamos ir iškvepiamos dujos, deguonies koncentracija, pulsinė oksimetrija. Monitoruojant širdies

ir kraujagyslių sistemą yra registruoja - elektrokardiograma, kuri fiksuoja širdies susitraukimo dažnį,

aritmijas, išemijas. Arterinį kraujo spaudimą galima stebėti monitoriaus pagalba tiek neinvaziniu būdu,

tiek invaziniu būdu. Centrinio veninio spaudimo pagalba galima tiksliai koreguoti širdies prieškrūvį,

diferencijuoti širdies nepakankamumą dėl hipovolemijos. Paciento temperatūrą galima matuoti

termometru ir stebėti monitoriaus pagalba. Slaugytojai atlieka pacientų paros skysčių balanso

skaičiavimą (sulašinti tirpalai bei išskirti skysčiai – drenažas, šlapimas, skrandžio turinys). Visiems

RITS pacientams imamas kraujas biocheminiams, klinikiniams bei mikrobiologiniams tyrimams,

šarmų-rūgščių pusiausvyrai nustatyti. RITS gydomų pacientų gyvybinių veiklų standartinis

monitoravimas vyksta nuolat, kas valandą visi duomenys fiksuojami RITS gydymo ir stebėjimo lape.

Apibendrinus literatūros apžvalgos skyrių, prieita išvados, kad Lietuvoje pacientų klasifikacijos

sistemos ir slaugytojų priežiūros veiklos nėra nei stebimos, nei vertinamos. Neturėdami duomenų ir

įrodymų apie slaugytojų praktinę veiklą (t.y. kokioms veikloms jie panaudoja savo darbo laiką),

slaugytojų vadovai negali tiksliai apibrėžti slaugytojų skaičiaus poreikio ir tinkamai perskirstyti

slaugos išteklių [68].

Šio darbo tikslas − ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą

pagal SVIS-28 ir išanalizuoti sąsajas tarp darbo intensyvumo ir pacientų charakteristikų (lyties,

amžiaus, operacijos tipo, gulėjimo trukmės) bei būklės sunkumo laipsnio.

28

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas ir instrumentai

Tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės ,,Santariškių Klinikos” II reanimacijos

ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 metų lapkričio mėn., 2014 m. vasario ir gegužės mėn., t.y.

vyko tris mėnesius.

Tyrimas vyko keliais etapais:

1 etapas skirtas mokslinės literatūros paieškai. Literatūros paieška tęsėsi visą tyrimo

laikotarpį. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos

ištekliuose, Vilniaus viešosiose bibliotekose, duomenų bazėse – PubMed, COHRANE, ProQuest,

MeSH ir kt. Paieškai naudoti šie raktažodžiai: slaugytojų darbo intensyvumas, slaugymo veiksmų

intensyvumo skalė, pacientų klasifikavimo sistemos, vadyba slaugoje, žmogiškieji ištekliai.

2 etapas − atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Tyrimo metodu pasirinktas struktūrinis

stebėjimas, kurio metu stebėtos slaugytojų atliekamos slaugymo veiklos. Stebėjimo metu vertintas

slaugytojų darbo intensyvumas pagal iš anglų kalbos išverstą ir adaptuotą slaugymo veiksmų

intensyvumo skalę (SVIS-28) (angl. Therapeutic Intervention Scoring System – TISS-28) (2 priedas).

Ši skalė yra pripažinta tinkama priemone, nustatant ryšį tarp paciento sunkumo ir slaugytojų darbo

krūvio rodiklių intensyviojoje terapijoje [57]. Angliška SVIS-28 skalės versija yra laisvai prieinama

viešojoje internetinėje prieigoje.

Atliekant paciento sunkumo ir slaugytojų darbo krūvio vertinimus, kiekvienos dienos ryte

kiekvienam II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydomam pacientui buvo skaičiuojami

ir įvertinami slaugos veiksmai pagal slaugymo veiksmų intensyvumo skalę. Veiksmai buvo vertinami

balais. Slaugytojų darbo intensyvumo balas priklausė nuo to, kiek pacientų jis prižiūrėjo vienos

pamainos metu (per 24 valandas). Kiekvienas SVIS-28 balas atitinka 10,6 min. slaugytojo darbo laiko,

todėl kiekvienas SVIS-28 balas buvo dauginimas iš 10,6. Gauta reikšmė ir buvo traktuojama kaip

slaugytojo teikiamos priežiūros laikas [62]. Pvz., jeigu paciento SVIS balas yra 28, dauginant iš 10,6

min. gaunamos 296,8 min. Jas dalinant iš 60 minučių (1 val.) gaunamos 4,95 val. Vieno slaugytojo

pamainos laikas yra 24 valandos, tai reiškia, kad tiesioginei pacientų slaugai, kuri yra apskaičiuota

pagal SVIS, slaugytojas skiria 9 valandas iš 24 valandų pamainos laiko.

Pildydamas SVIS-28, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas pažymėdavo paciento

lytį, amžių, diagnozę, pacientams po kardiochirurginių operacijų − dar ir mirtingumo riziką prieš

operaciją (procentinė išraiška) pagal EuroSCORE (balais). Taikant standartinį EuroSCORE II

29

vertinimą, pacientai skirstyti į tris grupes (mažos rizikos – 0-2 balai, vidutinės rizikos – 3-5 ir didelės

rizikos – 6 ir daugiau balų).

3 etapas – vertinta slaugytojų nuomonė apie slaugos veiksmų intensyvumo skalės

naudingumą ir reikalingumą. Pasirinkti pusiau struktūrinio grupinio ir individualūs interviu metodai.

Apklausoje dalyvavo slaugytojai, rinkę empirinio tyrimo duomenis, t.y. vyresnieji pamainos

slaugytojai.

Pagal skyriaus vidaus tvarkos taisyklės, II reanimacijos-intensyviosios terapijos vyresnioji

slaugytoja-slaugos administratorė kiekvienai 24 valandų pamainai skiria vyresniąją pamainos

slaugytoją, kurios papildomos funkcijos yra vaistų ir narkotinių priemonių administravimas, maisto

užsakymas, slaugytojų ir pagalbinio personalo darbo koordinavimas savaitgaliais (skyriuje pildomi

slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų mėnesio darbo dienynai, kuriame vyr. slaugytoja skirsto personalą

pagal pacientų sunkumą), pacientų guldymo koordinavimas, tam tikrų tyrimų atlikimas

(tromboelastogama), taipogi jos yra atsakingos už reanimacinio telefono skambučius (t.y. II RITS

mobilus telefonas, į kurį skambina skyriai, kuriems reikalinga reanimatologų pagalba), ryte, pamainai

pasibaigus, praneša vyr. slaugytojai apie problemas, kurios kilo budėjimo metu.

2016 m. kovo mėnesį buvo sudarytos 2 grupinio interviu grupės po 4 slaugytojas ir atlikti du

individualūs interviu su dviem slaugytojais. Interviu pradžioje buvo pateikiami iš anksto suformuluoti

keli esminiai klausimai, susiję su tyrimo tema, uždaviniais ir tiriamuoju objektu. Tolimesnis pokalbis

priklausė nuo respondentų atsakymų. Tiriamieji ir patikslinamieji interviu klausimai, kurie buvo

dažniausiai užduodami dalyvėms, pateikti priede (4 priedas). Interviu vyko II reanimacijos ir

intensyvios terapijos skyriuje, atskirame kabinete, slaugytojoms patogiu laiku. Visos tyrimo dalyvės

pirminio kontakto metu buvo supažindinamos su tyrimo tikslu, derinamas interviu laikas. Individualių

interviu trukmė buvo nuo 10 min. iki 15 min. Interviu atliko darbo autorė. Interviu, tyrimo dalyvėms

sutikus, buvo įrašomi į diktofoną ir transkribuojami. Transkribuotas tekstas bendrai sudarė 8

puslapius.

4 etapas – tyrimo duomenų statistinė analizė ir įvertinimas. Rezultatų aptarimas bei išvadų

pateikimas.

2.2. Stebėjimo atvejai

Per metus II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje vidutiniškai gydoma 1950

pacientų (1 pav.), skyriuje dirba 59 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų [18].

30

1 pav. II RITS gydytų pacientų skaičius 2009-2015 m. [18]

Pacientų, gydomų II RITS (22 lovų reanimacijos skyriuje), būklės sudėtingumas atspindi

tiekiamų paslaugų lygį. Pacientai klasifikuojami į tris lygius (R II, R III ir R III-3) (4 lentelė).

Vidutiniškai R III lygio pacientų gulėjimo trukmė (2013 m. – 2014 m.) sudarė tris lovadienius,

pacientų R III-3 lygio - du lovadienius ir R II lygio - 1 lovadienį (2 pav.).

2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal R II, R III ir R III-3 lygius ir lovadienių skaičių II RITS 2013-2014 m. [18]

Iš viso šio tyrimo metu atlikti 1147 slaugos intensyvumo stebėjimai, jie sudarė 626 slaugytojų

stebėjimo atvejai, 412 pacientams, gydytiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje po

įvairių chirurginių intervencijų. Sudaryta atsitiktinė pasirinkto laikotarpio tiriamųjų imtis. Tyrime

1444 1456

1980 1985 1996 19811808

0

500

1000

1500

2000

2500

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Gydyta

31

dalyvavo visi pacientai (n=412), gydyti II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 metų

lapkričio mėn., 2014 m. vasario ir gegužės mėn., t.y. tyrimas vyko tris mėnesius.

Duomenis rinko vyresniosios pamainos slaugytojos (n=10), tyrimo laikotarpiu dirbusios II

reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir sutikusios dalyvauti tyrime. Atliktas bandomasis

tyrimas, siekiant patikrinti, ar SVIS-28 yra suprantama slaugytojams. Bandomojo tyrimo rezultatai

parodė, kad anketa suprantama ir tinkama naudoti .

2.3. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos

centras 2014-04-16 išdavė leidimą Nr. BC-KS (M)-260 (1 priedas). Tyrimui atlikti buvo gautas

sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sutikimas. Laikantis anonimiškumo, tyrime dalyvavę slaugytojai

neįvardinti − jiems priskirti identifikavimo kodai.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Iš SVIS-28, EuroSCORE II, sociodemografinių respondentų duomenų MS Excel programoje

sudaryta duomenų bazė. Tyrimo duomenys yra vertinami standartiniais statistinės analizės metodais:

skaičiuojamos jų skaitinės charakteristikos (vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, stebėti

dažniai (procentai), nurodomos jų paklaidos, pasikliautinieji intervalai).

Kiekybinių charakteristikų sąsajoms nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai.

Kintamųjų dydžių tarpusavio priklausomumui nustatyti kintamųjų ryšio stiprumas vertintas,

atsižvelgiant į Pearsono koreliacijos koeficiento dydį: koreliacijos koeficiento reikšmė 0,4 ir mažesnė

rodė silpną ryšį, koreliacijos koeficiento reikšmė didesnė nei 0,4 rodė pakankamai stiprų ryšį ir

didesnė nei 0,7 – stiprų ryšį tarp kintamųjų. Tiesinėje regresijoje, norint statistiškai įvertinti, ar

nepriklausomų kintamųjų ir priklausomo kintamojo priklausomybė yra stipri, skaičiuotas

determinacijos koeficientas r2 (r2≤1). Kuo šis koeficientas yra didesnis, tuo regresijos modelis yra

geriau suderintas su duomenimis (modelis egzistuoja, jei r2>0,25). Tikrinant statistines hipotezes,

pasirinktas reikšmingumo lygmuo p <0,05. Daugiau nei dviejų grupių vidurkiams palyginti, esant

normaliam skirstiniui, taikyta dispersinė analizė – ANOVA, dviem priklausomoms imtims taikytas

Stjudento (t) kriterijus. Norint įvertinti, ar skiriasi slaugytojų darbo intensyvumas pacientams, po AKJ

suformavimo operacijų, vožtuvų protezavimo operacijų bei turintiems kitą diagonozę, buvo taikyta

32

blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA), post hoc analizė (taikytas Bonferonni kriterijus).

Šiems skaičiavimams atlikti naudota specializuota programa SPSS 23.0.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė

Tyrimo metu atlikti 11471pacientų slaugos intensyvumo stebėjimai, naudojant pagal SVIS-

28. Stebėti 412 unikalūs pacientai, gydyti II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Didžioji dalis pacientų (n=1147) buvo 70 – 80 metų amžiaus (31,3 proc.) ir 60 – 70 metų

(28,4 proc.) amžiaus, vidurkis 64,16 ± 12,84, mediana − 66 [18…91] (3 pav.).

3 pav. Tiriamųjų (n=1147) pasiskirstymas pagal amžių

Analizuojant pagal lytį, stebėjimo atvejų pacientai (n=1147) pasiskirstė tolygiai (4 pav.).

0.2 2.2

4.8 4.8

23.5

28.4

31.3

4.7

0.1

0.0%

5.0%

10.0%

15.0%

20.0%

25.0%

30.0%

35.0%

18-20 20-30 30-40 40-50 50-60 60-70 70-80 80-90 90-100

Stebėjimųatvejai(proc.i

Amžius(metai)

33

4 pav. Tiriamųjų pagal stebėjimo atvejus (n=1147) pasiskirstymas, atsižvelgiant į lytį

Vertinant pagal operacijos tipą nustatytą, kad pacientai po aortokoronarinių jungčių

suformavimo operacijų sudarė 26,5 proc. (n=291), po vožtuvų protezavimo operacijos − 25,5 proc.

(n=278). Prie kitų diagnozių buvo priskirti pacientai iš torakalinių, angiochirurginių, kardiologinių ir

priėmimo skyrių, pacientai po širdies transplantacijų ir Heart Mate II implantavimų ir kiti 48

proc.(n=578) (5 pav).

5 pav. Tiriamųjų (n=1147) pasiskirstymas pagal diagnozę

Vertinant stebėtus pacientus po kardiochirurginių operacijų (n=621) pagal būklės sunkumo

laipsnį taikant EuroSCORE II skalę nustatyta, kad 35,4 proc. pacientų priklausė mažos rizikos

grupei, t.y. surinko nuo 0 iki 2 balų, mažiausią dalį sudarė didelės rizikos pacientai – 31,6 proc.,

kurių balai kilo nuo 6 ir daugiau. Vidutinis balas buvo 3,08 ± 2,29 mediana − 2,26 (5 lentelė).

53.146.9

0.0%

20.0%

40.0%

60.0%

80.0%

100.0%

Vyrai Moterys

Stebėjimųatvejai

(procentai)

Lytisgrupė

25.5 26.5

48.0

0.0%

10.0%

20.0%

30.0%

40.0%

50.0%

60.0%

70.0%

80.0%

90.0%

100.0%

Vožtuvųprotezavimooperacijos

Aortokoronariniųjungčiųoperacijos

Kitosoperacijos

Tiriamųjųskaičius(procentai)

Operacijostipas

34

5 lentelė. Tiriamųjų (n=621) pasiskirstymas pagal EuroSCORE II skalės vertinimus (balais)

3.2. Pacientų ir slaugytojų santykio analizė

Pacientų skaičius, tekęs vienam anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojui stebėjimo

metu, buvo toks: per 663 stebėjimus (57,8 proc.) (n=1147) paciento-slaugytojo santykis buvo 2:1, 1

stebėjimo metu − 5:1 (0,09 proc.) ir gana retais atvejais vienas slaugytojas slaugė 4 pacientus (4

stebėjimo atvejai – 0,4 proc.) (6 pav.).

6 pav. Pacientų skaičius, tekęs vienam slaugytojui stebėjimų metu

Pagal II RITS slaugytojų paskirstymo darbo vietoje dienynus, pildytus 2014 m. lapkričio

mėnesį bei 2014 m. vasario ir gegužės mėnesiais, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų

skaičius pamainos metų pasiskirstė atitinkamai: didžiausią dalį RITS pamainų sudarė po 11 anestezijos

16.7

57.7

25.1

0.4 0.10.0%

10.0%

20.0%

30.0%

40.0%

50.0%

60.0%

70.0%

1 2 3 4 5

Stebėjimoatvejai(proc.)

Pacientųskaičius

Rizika pagal EuroSCORE II

(balais)

Imtis (n) Stebėjimo

atvejai (proc.)

Maža rizika (0 – 2) 220 35,4

Vidutinė rizika (2 – 5) 205 33,0

Didelė rizika (6 ir >) 196 31,6

Iš viso 621 100

35

ir intensyviosios terapijos slaugytojų, t.y. 60 proc., 26 proc. pamainų dirbo po 12 slaugytojų, mažiausią

dalį pamainų (14 proc.) dirbo po 10 slaugytojų.

3.3. Slaugytojų darbo laiko, skiriamo tenkinti paciento poreikiams, analizė

Pamainos metu anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai slaugė nuo 1 (16,7 proc.

stebėjimo atvėjų) iki 3 (25,1 proc. stebėjimo atvejų) pacientų. Slaugytojo darbo laikas balais pamainos

metu (24 val.), taikant SVIS-28 skalę, pasiskirstė taip: didžiausią reikšmė − 128 SVIS balai,

mažiausia reikšmė − 9 balai (n =626) (6 lentelė).

6 lentelė. Slaugytojų darbo laikas balais pamainos metu pagal SVIS-28 (n=626)

Slaugytojų imtis (n)

Vidurkis balais SN Mediana

Max. reikšmė

SVIS balais (val.)

Min. reikšmė SVIS balais

(val.)

626 56,31 21,74 55 128 (22) 9 (1,59)

Vertinant slaugytojų darbo laiko sąnaudas (7 pav.), galime stebėti, kiek laiko (minutėmis)

slaugytojai per pamainą skyrė pacientų slaugos poreikiams užtikrinti pagal SVIS-28. Vidutiniškai

slaugytojai skyrė 10 val. per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiklas pagal SVIS-28. Kitu

pamainos laiku slaugytojai vykdė netesioginias slaugos veiklas ir su skyriaus darbu susijusias veiklas.

Didžiąją dalį stebėjimų (78,4proc.) slaugytojo darbo laikas, skiriamas pacientų priežiūrai,

svyravo nuo 1 iki 750 minučių per 24 valandų darbo pamainą.

36

7 pav. Slaugytojų darbo laiko sąnaudos (minutėmis) pamainos metu pagal SVIS-28 (n=626)

3.4. Pacientų slaugos poreikis pagal Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę

Stulpelinėje diagramoje (8 pav.) vaizduojama, kaip pasiskirstė pacientų slaugos poreikis,

išreikštas balais pagal SVIS-28 skalę. Didžiausias slaugos poreikis buvo išreikštas 58 balais (18

stebėjimo atvejų – 1,5 proc.), mažiausias – 7 balais (23 stebėjimo atvejų – 2 proc.), mediana – 30.

Vidutinis pacientų slaugos poreikis atitiko 29,99±9,34 balus. Didžiajai pacientų daliai (71 proc.) buvo

būdingas slaugos poreikis nuo 20 iki 40 balų.

37

8 pav. Pacientų slaugos poreikis, išreikštas balais pagal SVIS-28 (n=1147)

Toliau analizuojamas pacientų slaugos poreikis, atsižvelgiant į atskiras SVIS-28 slaugymo

veiklų grupės (n=7).

Pacientams (n=1147) kylantis bendrųjų veiksmų palaikymo slaugos poreikis, taikant SVIS-

28, aukščiausiai siekė 16 SVIS balų (3 stebėjimo atvejai – 0,3 proc.), mažiausias poreikis buvo

išreikštas 2 SVIS balais (6 stebėjimo atvejai – 0,5 proc.), vidurkis - 11,89 SVIS balų (9 pav.).

Didžiajai pacientų daliai (53,4 proc.) buvo būdingas 12-15 balų slaugos poreikis, bendrosios sistemos

palaikymui. Rezultatas rodo, kad pacientų bendrosios sistemos palaikymui slaugytojai skyrė

vidutiniškai po dvi valandas (11,89×10,6÷60=2 val.). Jie vykdė standartinį gyvybinių rodiklių

monitoringą, registravimą, skysčių balanso skaičiavimą, laboratorinių tyrimų paėmimą, injekuojant ir

infuzuojant vaistus, kasdieninį ir dažną (dėl plačios ar kraujuojančios žaizdos) tvarsčio keitimą,

pragulų priežiūros bei profilaktikos veiksmus.

2.0

14.2

35.2 35.6

11.3

1.5

0.0%

5.0%

10.0%

15.0%

20.0%

25.0%

30.0%

35.0%

40.0%

0.0-10.0 10.0-20.0 20.0-30.0 30.0-40.0 40.0-50.0 50.0-60.0

Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)

Balųskaičius

38

9 pav. Slaugos poreikis bendrosios sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n=1147)

10 pav. vaizduojama, kaip pasiskirstė pacientams (n=1147) būdingas kardiovaskulinės sistemos

palaikymo slaugos poreikis. Didžiausia reikšmė siekė 26 SVIS balus (1 stebėjimo atvejis – 1 proc.),

mažiausia reikšmė – 2 SVIS balus (193 stebėjimo atvejų – 16,8 proc.), vidurkis – 8,26±4,70. Didžiajai

pacientų daliai (23 proc.) buvo būdingas 5-7 balų slaugos poreikis, skirtas kardiovaskulinės sistemos

palaikymui. Rezultatas rodo, kad stebėjimų metu vidutiniškai 1,45 val. (8,26×10,6÷60 min.=1,45 val.)

darbo pamainos laiko (24 val.) slaugytojai skyrė paciento kardiovaskulinės sistemos veiklų

palaikymui: vazoaktyvių vaistų infuzijoms, pacientų skysčių balanso atstatymui (lašino daugiau nei 3

litrus per parą), periferinio arterinio kateterio priežiūrai, kairiojo prieširdžio monitoringui, plautinės

arterijos Swan – Ganz’o kateterio priežiūrai ir minutinio širdies tūrio matavimui, CVK priežiūrai ir

kartais gaivino pacientą.

0.52 0.092.35

32.78

10.64

53.36

0.260.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0

10.0-12.5

12.5-15.0

15.0-17.5

Stebėjimoatvejai(proc.)

Balųskaičius

39

10 pav. Slaugos poreikis kardiovaskulinės sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais)

(n=1147)

Slaugytojų darbo intensyvumo pasiskirstymas, slaugant pacientus ir užtikrinant jų

ventiliacijos sistemos palaikymo poreikį, pateikiamas 11 pav. Didžiausia šio poreikio išraiškos

balais reikšmė buvo 9 balai pagal SVIS-28 (29 stebėjimo atvėjų – 2,5 proc.), vidurkis 3,60± 2,45 balų.

Didžiajai pacientų daliai (45 proc.) buvo būdingas slaugos poreikis nuo 1 iki 2 balų, skirtas

ventiliacijos sistemos palaikymui. Pacientų ventiliacijos sistemos palaikymui slaugytojai vidutiniškai

užtrunka 1val. per pamainą, kas atitinka 4 balus pagal SVIS-28. Pacientų slaugos poreikį ventiliacijos

sistemos palaikymui pagal SVIS-28 sudaro tokie slaugos veiksmai: pacientų su mechaninė ventiliacija

(toliau DPV) priežiūra, bet koks privalomas ar asistuojamas DPV režimas su/be PEEP, su/be

miorelaksantų, spontaninis kvėpavimas su PEEP, papildomas deguonies teikimas įvairiais metodais,

endotracheinių arba tracheostominių vamzdelių priežiūra, veiksmai, gerinantys plaučių funkciją,

krūtinės fizioterapija, stimuliuojamoji spirometrija, inhaliacinė terapija, intratracheinis sekreto

išsiurbimas.

16.83

9.59

23.02

18.31

16.39

13.25

0.091.13

0.261.05

0.090.00%

5.00%

10.00%

15.00%

20.00%

25.00%

Stebėjimoatvejai(proc.)

Balųskaičius

40

11 pav. Slaugos poreikis ventiliacijos sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n= 1147)

Pacientų (n=1147) slaugos poreikis specifinės sistemos palaikymui pagal SVIS-28 skalę

pateikiamas 12 pav. Didžiausia reikšmė − 8 balai (5 stebėjimo atvėjai – 0,4 proc.), vidurkis 0,92±1,57

balo. Didžiajai pacientų daliai (73 proc.) buvo būdingas slaugos poreikis nuo 1 iki 2,5 balų, skirtas

specifinės sistemos palaikymui. Tokiems slaugos veiksmams, kaip trachėjos intubacija, stimuliacijos

laidų įvedimas, kadioversijos, endoskopijos, retorakotomijos, pacientų skrandžio plovimas ir kiti

diagnostiniai tyrimai ir specifinės intervencijos RITS ir ne RITS per slaugytojo darbo pamainą

skiriamas vidutiniškai 1 balas (10 min.) pagal SVIS-28 balų skalę.

12 pav. Slaugos poreikis specifinės sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 ( balais) (n=1147)

44.99

18.40

34.09

2.53

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

80.00%

90.00%

100.00%

0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0

Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)

Balųskaičius

72.89

26.16

0.00 0.440.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

80.00%

0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0

Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)

Balųskaičius

41

Slaugytojų darbo intensyvumas, vertinant pagal pacientų slaugos poreikį inkstų sistemos

palaikymui (13 pav.), pasiskirstė atitinkamai: didžiausia reikšmė 9 balai (44 stebėjimo atvejų – 3,8

proc.), vidurkis − 3,93 balai pagal SVIS-28, mediana 5. Didžiajai pacientų daliai (61 proc.) buvo

būdingas slaugos poreikis nuo 2,5 iki 5 balų, skirtas inkstų sistemos palaikymui. Hemofiltracija,

dializė, šlapimo kiekio skaičiavimas, diurezės skatinimas vidutiniškai sudarė 4 balus (40 min.) iš

SVIS-28 balų.

13 pav. Slaugos poreikis inkstų sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n=1147)

Kiti slaugos veiksmai pacientų (n=1147) poreikiams tenkinti (nervų ir metabolinės sistemų

palaikymas) ir su jais susijęs slaugytojų darbo intensyvumas buvo pasiskirstę taip: nervų sistemos

veiksmų palaikymo vidutinis balas 0,02. Intrakranialinio spaudimo matavimo RITS atliekamas labai

retai. Pacientų slaugos poreikis metabolinės sistemos palaikymui vidutiniškai sudarė 1,38±1,95 balų.

Komplikuotas metabolinės acidozės/alkalozės gydymas, parenterinis ir enterinis maitinimas buvo

išreikštas vidutiniškai 1,38 balo (15 min.) pagal SVIS-28 balus.

35.66

60.51

0.003.84

0.00%

10.00%

20.00%

30.00%

40.00%

50.00%

60.00%

70.00%

0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0

Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)

Balųskaičius

42

7 lentelė. Slaugos veiklų pagal SVIS-28 pasiskirstymas (n=1147)

Apibendrinant rezultatus apie tai, kaip pasiskirstė slaugytojų veiksmai pagal SVIS-28 (7

lentelė) nustatyta, kad didžiąją dalį savo darbo laiko (per 24 valandų darbo pamainą) slaugytojos skyrė

bendrosios sistemos palaikymo veikloms (39,8 proc. darbo pamainos laiko) širdies ir kraujagyslių

sistemos palaikymo veikloms (27,5 proc. darbo pamainos laiko), ventiliacijos sistemos palaikymo

veikloms (11,9 proc. darbo pamainos laiko ), inkstų funkcijos palaikymo veikloms (13,1 proc. darbo

pamainos laiko), metabolinės sistemos palaikymo veikloms (4,6 proc. darbo pamainos laiko),

specifinėms intervencijoms (3 proc. darbo pamainos laiko) (7 lentelė).

Apibendrinant 3.1. − 3.4. skyrių rezultatus galima teigti, kad didžioji dalis pacientų buvo nuo

70 iki 80 metų (31 proc.), vyrai sudarė 53,1 proc., dauguma buvo pacientų po kardiochirurginių

operacijų (52 proc.,) ir pacientų būklės sunkumo laipsnis (pagal EuroSCORE II) vidurkis sudarė 3,08

proc. Paciento/slaugytojo santykis 658 stebėjimo atvejais (57,8 proc.) buvo 2:1. Slaugytojo darbo

Slaugos veiklos

pagal

SVIS-28

Vei

klų

pasi

skir

stym

as

(pro

c.)

Stebėj

imo

atve

jai

(vnt

.)

Vid

urki

s

Stan

dart

inis

nu

okry

pis

Med

iana

Max

. rei

kšmė

SVIS

bal

ais

(min

.) M

in. r

eikš

mė

SVIS

bal

ais

(min

.)

Bendriosios sistemos

palaikymas

39,8 456 11,89

2,03 13

16 (170)

2 (21)

Kardiovaskulinės sistemos

palaikymas

27,5 316 8,26

4,70 9

26 (276)

2 (21)

Specifiniai poreikiai

3,0 35 0,92

1,57 0

8 (85)

0

Ventiliacijos sistemos

palaikymas

11,9 137 3,60

2,45 3

9 (95)

0

Inkstų funkcijos palaikymas

13,1 150 3,93

1,73 5

9 (95)

0

Metabolinės sistemos

palaikymas

4,6 53 1,38

1.95 0

2 (21)

0

43

laikas balais pamainos metu (24 val.), taikant SVIS-28 skalę, vidurkis sudarė 56,31 balo t.y. 10

valandų per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiklas pagal SVIS-28. Vidutinis pacientų

slaugos poreikis atitiko 29,99 balų pagal SVIS-28, didžiąją dalį darbo laiko slaugytojai skyrė bendrųjų

veiksmų slaugos veikloms (39,8 proc.), o mažiausią dalį – specifinių intervencijų veikloms (3 proc.).

3.5. Pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE II),

gulėjimo trukmės RITS, paciento slaugos poreikio (pagal SVIS-28), operacijos

tipo ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajų analizė

Tikrinant sąsajas tarp pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE

II), gulėjimo trukmės RITS, operacijos tipo, paciento slaugos poreikio (pagal SVIS-28) ir slaugytojų

darbo intensyvumo, pastebėtos silpnos statistiškai reikšmingos teigiamos sąsajos tarp pacientų amžius

ir slaugytojų darbo intensyvumo (r=0,064, p=0,034); pacientų būklės sunkumo ir slaugytojų darbo

intensyvumo (r=0,318, p<0,001). Sąsaja tarp pacientų gulėjimo trukmės RITS ir slaugytojų darbo

intensyvumo buvo statistiškai reikšminga (r=0,712, p=0,002) (8 lentelė).

8 lentelė. Pacientų amžiaus, būklės sunkumo, gulėjimo trukmės ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajos

* Pearsono koreliacijos koeficientas

Ieškant sąsajų tarp pacientų lyties ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajų nepastebėta

(p=0,315) (9 lentelė).

Pacientų charakteristikos

Imtis (n) r* R2 p

Amžius

1147 0,064 0,004 0,034

Būklės sunkumo laipsnis (pagal

EuroSCORE II) 621 0,318 0,101 0,001

Gulėjimo trukmė RITS

1147 0,172 0,030 0,002

44

9 lentelė. Pacientų lyties ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajos

∗ Student'o t-testas

10 lentelė. Slaugytojų darbo intensyvumas, atsižvelgiant į pacientų operacijos tipą (n=626)

Operacijos tipas

Operacijos tipas Vidurkių skirtumai

SN Slaugytojų darbo balų

vidurkis pagal

SVIS-28

SN p

Vožtuvų protezavimo operacijos (n=150)

AKJ suformavimo operacijos

-0,14∗

0,10

0,54

0,46

56,79 20,01 >0,05

Kitos diagnozės

AKJ suformavimo

operacijos (n=149)

Vožtuvų protezavimo operacijos

0,14∗

0,24∗

0,05

0,46

64,96 20,32 <0,05

Kitos diagnozės

Kitos diagnozės (n=327)

Vožtuvų protezavimo operacijos

-0,10

-0.24∗

0,46

0,46

52,15 20,90

>0,05 AKJ suformavimo

operacijos * ANOVA (Bonferoni post hoc) testas

Analizuojant pagal ANOVA testą slaugytojų darbo intensyvumą, atsižvelgiant į pacientų

operacijos tipą, nustatyti slaugytojų darbo intensyvumo skirtumai tarp pacientų po vožtuvų

protezavimo operacijų ir AKJ suformavimo operacijų, kitų diagnozių grupių (p>0,05); tarp AKJ

suformavimo operacijų ir vožtuvų protezavimo operacijos, kitų diagnozių grupių (p<0,05), tarp kitų

Pacientų

lytis

Imtis (n)

Stebėjimo

atvejai (proc.)

Slaugytojų darbo balų

vidurkis pagal SVIS − 28

SN

t

p∗

Vyrai

610 53,1 53,46 22,43

-1,007 0,315 Moterys

537 46,9 56,89 21,30

45

diagnozių ir AKJ ir vožtuvų suformavimo grupių (p>0,05). Galima teigti, kad slaugytojų darbo

intensyvumas buvo didesnis slaugant pacientus po vožtuvų protezavimo operacijų ir pacientus su

kitomis diagnozėmis.

Taip pat tikrintos sąsajos tarp pacientų slaugos poreikio balais ir slaugytojų slaugos balų

vidurkio, suskaičiuotų pagal slaugytojų dienos krūvį (14 pav.). Rastas ryšys rodo, kad pacientų

slaugos poreikis patenkinamas dėka didesnio nei rekomenduojama slaugytojų darbo krūvio (r=0,75,

R2=0,564, p<0,001).

r=0,751, R2=0,564, p<0,001 Pearsono koreliacijos koeficientas

14 pav. Slaugytojų darbo intensyvumo ir paciento slaugos poreikio pagal SVIS − 28 sąsajos(n=626)

3.6. Slaugytojų darbo intensyvumo analizė normalaus ir padidinto slaugytojų

darbo krūvio grupėse

Tyrimo metu slaugytojai paskirstyti į normalaus darbo krūvio grupę SVIS balai<45,28 balai

per pamainą ir didesnio nei rekomenduojama darbo krūvio grupę SVIS balai>45,28 balų per pamainą.

Dauguma slaugytojų (68,4 proc.) dirbo didesniu darbo krūviu (428 stebėjimo atvejai) mažuma (31,6

proc.) mažesnių darbo krūviu (198 stebėjimo atvejai) (n=626) (15 pav.).

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Pacientuisuteiktasbalųvidurkisper

pamainą

Pacientobalųskaičius

46

15 pav. Normalaus ir padidinto slaugytojų darbo krūvio pagal SVIS-28 (balais) pasiskirstymas (n=626)

Diagramoje (16 pav.) vaizduojami skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo intensyvumo

grupių: normalaus darbo krūvio grupės ir padidinto darbo krūvio grupės pagal slaugytojų darbo

intensyvumą (SVIS-28 balais) pamainos metu. Iš rezultatų matyti, kad padidinto darbo krūvio

slaugytojų grupėje pacientų slaugos poreikis buvo reikšmingai didesnis.

3

71

124

182

138

60

37

101

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

0-15 15-30 30-45 45-60 60-75 75-90 90-105 105-120 120-135

Normaluskrūvis Padidintaskrūvis

Stebėjimoatvejųskaičius

SlaugytojųdarbokrūvisSVIS-28balais

47

p<0,001 Student'o t-testas

16 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo intensyvumo grupių pagal slaugytojų SVIS-28 balų skaičių(n=626)

Analizuojant slaugytojų darbo krūvio grupės pagal darbo intensyvumą ir slaugytojų balų

vidurkius pagal SVIS-28, nustatyta, kad slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo

dvigubai didesnį krūvį (64 SVIS-28 balų) nei slaugytojai normalaus darbo krūvio grupėje (n=198)

(33 SVIS-28 balų) (p<0,001) (11lentelė).

11 lentelė. Slaugytojų darbo intensyvumo grupių pagal slaugytojų SVIS balų skaičių skirtumai (n=626)

Slaugytojų darbo grupės

Imtis(n)

Slaugytojų darbo balų

vidurkis pagal SVIS − 28

Standartinis nuokrypis

t

p∗

Normalus krūvis 198 33 8,27 -31.133 <0,001Padidintas krūvis 407 64 13,24

∗ Student'o t-testas

48

Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo reikšmingai didesnį darbo krūvį

(12 balų pagal SVIS-28) užtikrindami pacientų bendrosios sistemos palaikymo priežiūrą, t.y.

vidutiniškai skyrė dvi valandas per 8 valandų darbo pamainą gyvybinių veiklų monitoringui,

registravimui ir skysčio balanso skaičiavimui, laboratorinių tyrimų paėmimui, intraveninės injekcijoms

ir žaizdų priežiūrai ir perrišimui (17 pav.).

p <0,001 Student'o t-testas

17 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo krūvio grupių pagal pacientų slaugos poreikį bendrosios sistemos palaikymo veiklų grupėje (pagal SVIS-28) (n=626)

Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo didesnį darbo krūvį (9 balai pagal

SVIS-28), užtikrindami pacientų kardiovaskulinės sistemos palaikymo priežiūrą, t.y. vidutiniškai dvi

valandas per 24 valandų darbo pamainą atliko vazoaktyvių vaistų infuzijas, taikė masyvų intraveninį

skysčių atstatymą, prižiūrėjo centrinės venos, arterijos, plaučių arterijos kateterius (18 pav.).

49

p<0,001 Student'o t-testas

18 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo krūvio grupių pagal pacientų slaugos poreikį sistemos palaikymo veiklų grupėje pagal SVIS-28(n=626)

Tarp slaugytojų darbo krūvio grupių rasti statistiškai reikšmingi skirtumai bendrosios

sistemos palaikymo veiklų (p<0,001), kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,001), inkstų

sistemos palaikymo veiklų (p<0,007) ir metabolinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,017), specifinės

sistemos palaikymo veiklų (p<0,025) balų (12 lentelė).

12 lentelė. Slaugos poreikio pasiskirstymas atsižvelgiant į slaugytojų darbo krūvio grupes

Slaugos veiklos

Padidinto darbo krūvio grupė

(n=407)

Normalaus darbo krūvio grupė

(n=198)

t

p Vidurkis

SVIS balų

SN Vidurkis SVIS balų

SN

Bendros sistemos palaikymas

12,26 1,80 10,89 1,98 -8,425 <0,001*

Kardiovaskulinės sistemos palaikymas

9,14

4,57 6,92 4,79 -5,524 <0,001*

50

Inkstų sistemos palaikymas

4,10 1,72 3,69 1,84 -2,722 <0,007*

Metabolinės sistemos palaikymas

1,56 2,01 1,98 2,12 2,387 <0,017*

Neurologinės sistemos palaikymas

0,03

0,34

0,02

0,28

-0,330

<0,742

Specifinės sistemos palaikymas

1,12 1,64 0,81 1,56 -2,242 <0,025*

Ventiliacijos sistemos

palaikymas

3,72 2,53 3,83 2,45 -0,503 <0,615

∗ Student'o t-testas

13 lentelė. Priešoperacinių pacientų charakteristikų skirtumai tarp padidinto ir normalaus slaugytojų darbo krūvio grupių.

Pacientų charakteristikos

Padidinto darbo krūvio

grupė (n=407)

Normalaus darbo krūvio

grupė (n=198)

t

p Vidurkis SVIS

balų SN Vidurkis SVIS balų

SN

Vožtuvų protezavimo

operacijos

32,42 7,38 29,21 9,76 -7,432 <0,001

AKJ operacijos 30,01 6,39 29,94 10,15 -1,954 0,768

Kitos operacijos 28,78 10,96 31,06 7,48 9,424 <0,001

Būklės sunkumo laipsnis

(pagal EuroSCORE II) mažos rizikos grupė

30,93 6,71 29,77 9,85 -2,671 0,096

Būklės sunkumo laipsnis

(pagal EuroSCORE II) vidutinės rizikos grupė

33,03 7,7 29,33 9,53 -5,897 <0,001

Būklės sunkumo laipsnis

(pagal EuroSCORE II) didelės rizikos grupė

35,27 8,97 28,9 9,04 -16,42 <0,001

Amžius 64,27 13,46 63,20 11,74 -3,134 0,347

Student'o t-testas

51

Tirti pacientų priešoperacinių charakteristikų (amžiaus, operacijos tipo, būklės sunkumo

laipsnio (pagal EuroSCORE II skalę) skirtumai tarp padidinto ir normalaus slaugytojų darbo krūvio

grupių (13 lentelė).

Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi, atsižvelgiant į pacientų

operacijos tipą (vožtuvų protezavimo operacijos (p<0,001); (angiochirurginės operacijos širdies

transplantacijos, Heart Mate II implantavimai, pacientai iš priėmimo skyriaus (p<0,001)); į pacientų

būklės sunkumo laipsnį (pagal EuroSCORE II skalę) (p<0,001).

3.7. Slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir reikalingumą

Vertinant anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 naudojimą ir

reikalingumą, buvo atlikti 2 grupiniai interviu po 4 slaugytojas ir atlikti du individualūs interviu su

dviem slaugytojais. Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 10 vyr. pamainos slaugytojų, kurie

tiesiogiai dalyvavo tyrime, rinkdami duomenys.

Interviu tikslas – įvertinti slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 pritaikomumą praktikoje,

skaičiuojant pacientų, gydomų RITS slaugos poreikį ir pagal tai skirstant slaugytojas darbo vietoje.

Interviu dalyvių privalumai – situacijos išmanymas ir praktinė patirtis.

Kryptingo pokalbio metu siekta išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 vertę slaugos

praktikai ir slaugytojų darbui, išgirsti pasiūlymus apie SVIS-28 trūkumus ir pasiūlymus ją tobulinti

arba adaptuoti specifiniam RITS slaugytojų darbui. Interviu dalyviams buvo pateikti keturi klausimai

su laisvai formuluojamais atsakymais:

1. Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų

intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?

2. Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų darbui?

3. Ar turite pasiūlymų skalės naudojimui ?

4. Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?

Šių keturių klausimų visiškai pakako, kad interviu dalyviai suteiktų reikalingą informaciją.

Kiekvienas interviu truko vidutiniškai 10-15 min.

Analizuojant slaugytojų atsakymus į klausimą „Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą

iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?” (14

lentelė) nustatyta, kad visi tyrimo dalyviai pripažino, jog SVIS-28 yra paprastai ir lengvai užpildoma,

neužima daug laiko, visos slaugytojų veiklos yra aiškia apibrėžtos, lengvai paskaičiuojami paciento

52

balai ir slaugytojų priežiūros laikas. Paklaustos ,,gal e-variantas SVIS būtų dar paprastesnis?”, pusė

interviu dalyvavusių respondentų turėjo skeptišką požiūrį į SVIS-28 e-varianto įdiegimą RITS darbe,

motyvuodami savo požiūrį tuo, kad trūksta kompiuterių prie pacientų lovų. Kita dalis slaugytojų

turėjo palaikantį požiūrį į SVIS kompiuterinį variantą: ,,aišku, kad būtu dar paprasčiau ir patogiau, tik

sužymėjai varnytėmis ir paskaičiuota, koks tavo krūvis buvo per pamainą”, ,,visi duomenys nueitu į

klinikos duombazę ir administracija matyti, kokie musų krūviai”,,,aš mačiau anglišką versiją kompe,

labai paprastai ten užpildoma”.

14 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės aiškumą ir pildymą iš techninės pusės analizė

Atsakydamos į klausimą ,,Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų

darbui?” (15 lentelė). interviu dalyvės akcentavo didelį svarbumą tokio instrumento, kuris būtu

naudojimas slaugytojų darbo krūvio skaičiavimui ir paskirstymui darbo vietoje, pagal pacientų slaugos

poreikį ,,paprasta skalė, bet ji būtu labai naudinga slaugytojui, nes negali iš ,,akies” paskirstyti

personalą”. Dauguma respondenčių mano, kad SVIS-28 vertingumas visapusiškai – padėtų paskirstyti

slaugos personalą, leisti numatyti darbo efektyvumą ir padidintu slaugytojų pasitenkinimą darbu. Dalis

interviu dalyvių išsakė abejonės skalės naudingumu ,,mes tą krūvį paskaičiuosime, matom, kad

slaugytojų krūvis pasiskirstė neproporcingai, bet ar mes galėsim proporcingai sudėlioti krūvį, at

galėsime laviruoti?”,,,ar mes galėsime numatyti iš anksto kokie pacientai atvažiuos?”,,,kitas dalykas,

nėra iš kur tų sėsių kviesti”,,,beabėjo, jeigu į tai būtų atkreipiamas administracijos dėmesys, o taip iš

kur tu paimsi, tą slaugytoją?”,,, gal kitą dieną nebebus viso šito prie tuo paciento”,,,tai skaityk vieną

nuimi iš naujos pusės perkeli į seną, tai toms krūvis padidėja”.

Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)

SVIS-28 aiškumas ir pildymas

Popierinis SVIS-28 variantas: palaikantys požiūris E-varianto alternatyvos: skeptiškas požiūris

Viskas aišku, labai paprasta, iš techninės pusės Viskas lengva, greitai Supratamai Išsamu, ir pakankamai greitai užpildoma

Nueik prie kompo, suvesk… Kad tų kompų trūksta… Oi, aš tai nesuprantu šitų [iPhone aplikacijos]

53

15 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės naudingumą slaugos praktikai analizė

Analizuojant interviu dalyvių atsakymus į klausimą ,,Ar turite pasiūlymų skalės

naudojimui ?” ir ,,Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?” (16 lentelė), dauguma respondenčių išsakė

konstruktyvų požiūrį į skalės tobulinimą ir trūkumus, atžymint kai kurių svarbių slaugos veiklų

(intervencijų) neįtraukymą i dabartinį SVIS-28 variantą t.y. pacientų su EKMO priežiūra, masyvios

transfuzijos, tam tikrų instrumentinių tyrimų atlikimas.

16 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės trūkumus ir pasiūlymus tobulinti analizė

Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)

SVIS-28 privalumai ir nauda slaugos praktikai

Slaugytojų paskirstymas

Darbo efektyvumo numatymas Slaugytojų pasitenkinimas darbu

Padėdų paskirstyti slaugytojas, pabandyti galima.. Paskaičiavus per mėnesį, kad vienodą krūvį gautu slaugytojai.. Bet kokiu atvejų reikia ir to darbo efektyvumą numatyti ir plius dar manau slaugos kokybė nuo to labai priklauso, kiek to krūvio turi. Tu jau automatiškai žinai, tas ir tas pacientų tiek ir tiek balų Iš paciento pusės slaugos kokybė, iš slaugytojų pusės ,,perdegimo sindromo”profilaktika ir pasitenkinimas darbu didės Kad nepervargs iš vienos pusės o iš kitos ir paskatintų geriau dirbti, ir kokybę užtikrintų ir slaugytojų sveikatą

Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)

SVIS-28 skalės tobulinimas

Naujų veiklų įtraukimas

Bet tai, kad negali kartais apskaičiuoti, žiūrėk ekstubuoji ir jau vėl intubuoti reikia, broncho spazmas pvz. Čia tik tyrimų paėmimas skaičiuojamas, o dar tyrimo atlikimas kokių 10 minučių Masyvių transfuzijų nėra, užima daug laiko − parinkimas, popierių pildymas Nėra pacientų su EKMO, turi būti atskiras žymėjimas, pvz. EKMO atjungimas ar prijungimas, tai tikrai ne 30 min., o visą valandą Tam kad pacientą su EKMO paguldyti į Prone poziciją, reikia ne vienos slaugytojos, o šešių, keturių sesių Vemiančio paciento priežiūra, atrodo nieko tokio nėra, bet prie tiek pratripsi... Masyvūs kraujavimai turi būti išskirta, nes iškarto dedasi

54

Taigi galima teigti, kad, slaugytojų nuomone, slaugymo veiksmų intensyvumo skalė iš

techninės puses lengvai ir paprastai užpildoma, į pasiūlymą sudaryti elektroninį SVIS variantą

slaugytojai žiuri skeptiškai.

Apibendrinant slaugytojų nuomonę apie skales vertę, slaugos praktikai ir slaugytojų darbui,

daugumą slaugytojų turi palaikantį požiūrį, jos mano, tai padėtų tiksliau apskaičiuoti darbo krūvį,

patobulintų slaugytojų paskirstymą darbo vietoje, padidintų slaugytojų pasitenkinimą darbu, Bet iš

kitos pusės ir abejoja ar į tai bus atkreiptas administracijos dėmesys. Kolegos motyvavo, jog įstaigos

administracija vadovaujasi įsakymais, kurie nėra pritaikyti individualiai skyriui ir sunku tikėtis

pasikeitimų po šio atlikto tyrimo.

Aptariant pasiūlymus skales tobulinimui, pastebėti jos trūkumai, ir gauti konstruktyvus

pasiūlymai ją tobulini, išskiriant tam tikras specifinės intervencijas (EKMO, masyvios transfuzijos,

vemiančio paciento priežiūra, Prone pozicija).

paciento perklojimas, iš karto daugiau atsiurbimų, Bobrovų indų keitimas,manau reikia išskirti prie specifinių procedūrų, manau būtu tiksliau apskaičiuoti tada….

55

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pagrindinis Lietuvos nacionalinės slaugos politikos gairių 2016 – 2025 metams tikslas -

užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos

paslaugas, racionaliniai naudojant sveikatos išteklius. Asmens sveikatos įstaigose slaugos

administratoriai turi nepakankamai sprendimo priėmimo galios dėl slaugos paslaugų organizavimo

tobulinimo, nes trūksta bendros sistemos vertinimo sistemos, slaugos protokolų bei slaugos

dokumentacijos, užtikrinančių kokybišką slaugą bei pacientų saugumą sveikatos priežiūros įstaigose

[13]. Viena iš svarbiausių slaugos politikos krypčių - optimizuoti slaugytojų darbo krūvius.

Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios

terapijos slaugytojų darbo intensyvumas. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro

galimybę kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų

apimties pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].

Musų tyrime buvo naudojama Slaugymo veiksmų intensyvumo skalė anestezijos ir

intensyviosios terapijos slaugytojų darbo laiko pasiskirstymo stebėjimui, pagal slaugytojų atliekamas

veiklas (2 priedas). SVIS-28 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei užsienio patyrusių

reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS-28 skalės vertinimą

balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti atsižvelgiant į laiko

ir pastangų sąnaudas reikalingas atlikti slaugos veiksmus. Šios anestezijos ir intensyviosios terapijos

slaugytojų veiklos atitinka Lietuvoje galiojančią anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų

medicinos normą.

Šiame tyrime SVIS-28 buvo naudojama kaip instrumentas įvertinti, ar tinkamai paskirstyti

darbo užduotys tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Stebėjome slaugytojų atliekamas

veiklas, pagal tai buvo skaičiuojamas pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojų darbo intensyvumas.

Tyrimo metu atlikta 11471pacientų slaugos intensyvumo stebėjimų pagal SVIS-28.

Pirminės analizės metu nustatyta 412 unikalių pacientų, gydytų II reanimacijos ir intensyviosios

terapijos skyriuje. Vertinant rezultatus pagal paciento ir slaugytojo santykį, paaiškėjo, kad

paciento/slaugytojo santykis 658 stebėjimo atvejais (57,37 proc.) buvo 2:1. Craven (2008) teigia, kad

paciento/slaugytojo RITS santykis turėtų būti 1:1, slaugant sunkios būklės pacientus, kuriems gresia

įvairios komplikacijos, o 1:2 būtų pakankamas, slaugant ne tokios sunkios būklės pacientus [37]. Pagal

Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatus, nustatytas rekomenduojamas slaugos personalo santykis RITS -

1,2 :1 (pacientas/slaugytojas) [38]. Remiantis SVIS-28, siūlomas toks paciento/slaugytojo santykis

RITS: jeigu SVIS balai>22, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:1, jeigu SVIS balai<22 balų,

slaugytojo-paciento santykis turi būti 2:1 [61].

56

Gauti rezultatai rodo, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo

intensyvumas yra didelis. Vidutinis slaugytojų darbo intensyvumas – 56 balų iš 88 maksimaliai

galimų ir 46 rekomenduojamų pagal užsienio autorius [54]. Vidutiniškai slaugytojai 5 valandas (60

proc.) per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiksmus pagal SVIS-28.

Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad didžiąją darbo laiko dalį slaugytojai skyrė tokiems

tiesioginės priežiūros veiksmams: bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo slaugos

veiksmams, mažiausią dalį − specifinės, ventiliacijos, inkstų ir metabolinės sistemų slaugos

veiksmams.

Miranda ir kt. [56], tyrimuose naudodami „darbo atrankos“ metodiką, parodė, kad SVIS – 28

punktai apima 40 proc. – 50 proc. visų slaugos veiksmų. Pagal Abbey [16], intensyviosios terapijos

stacionare slaugytojai tiesioginei priežiūrai skiria 60 proc. savo darbo laiko. Atlikti praktinės veiklos

stebėjimai Latvijos vaikų ligoninės 20 lovų RITS (III paslaugų lygis) parodė, kad tiesioginei priežiūrai

skiriama 92,66 proc. slaugytojų darbo apimties, netiesioginei priežiūrai – 3,82 proc., ir susijusiai su

skyriaus darbu – 3,4 proc. [30].

Mes registravome pacientų amžių, darydami prielaidą, kad vyresnio amžiaus pacientams

greičiausiai bus reikalinga didesnė slaugytojų pagalba ir tai turės įtakos slaugytojų darbo. Buvo tikrinta

ryšys tarp pacientų amžiaus ir slaugytojų darbo intensyvumu, tyrimo rezultatai parodė, kad ryšys yra

statistiškai nereikšmingas. Taip pat pacientai, gydomi RITS tyrimo metu, turėjo didelį slaugos poreikį

pagal SVIS-28. Tikrinta ryšys tarp slaugos poreikio ir vidutiniškai slaugytojos skirtų slaugos balų,

suskaičiuotų pagal tos pačios dienos krūvį ir paciento būklės sunkumo laipsnį. Rastas ryšys tarp

paciento slaugos poreikio ir slaugytojo darbo intensyvumo (r=0,75) rodo, kad pacientų slaugos

poreikis patenkinamas dėka didesnio nei rekomenduojama slaugytojų darbo krūvio.

Lingren-Laine ir kt. (2007) atliko vienerių metų tyrimą viename Suomijos RITS, dalyvaujant

1757 pacientams: buvo surinkti 15866 stebėjimo atvejai pagal SVIS-28. Rezultatai parodė statistiškai

stiprų ryšį tarp SVIS-28 balų ir slaugytojų darbo intensyvumo (r = 0,57) [53].

Mūsų tyrimo metu slaugytojai suskirstyti į normalaus darbo krūvio grupę, kai SVIS

balai<45,28 per pamainą, ir didesnio nei rekomenduojama darbo krūvio grupę, kai SVIS balai>45,28

per pamainą. Dauguma slaugytojų (68,4 proc.) dirbo didesniu darbo krūviu, mažuma (1,6 proc.)

mažesnių darbo krūviu. Tai rodo, kad dabartinis, rutiniškas, ,,iš akies” anestezijos ir intensyviosios

terapijos slaugytojų paskirstymas pagal pacientų skaičių RITS yra neracionalus, nes slaugytojų darbo

krūviai ženkliai skiriasi.

Tarp šių grupių (normalaus ir padidinto darbo krūvio) rasti statistiškai reikšmingi skirtumai

bendrosios sistemos palaikymo veiklų (p<0,000), kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklų

(p<0,000), metabolinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,017), specifinės sistemos palaikymo veiklų

57

(p<0,025) grupėse, rodantys, kad šių sistemų slaugos poreikis yra susijęs su didesniu slaugytojų darbo

krūviu. Luccini (2015)[52] atliko šešių metų slaugytojų darbo intensyvumo paliginamąją analizę

trijose RITS (bendro, kardiochirurginio ir neurochirurginio profilių), kurį parodė, kad slaugytojų darbo

intensyvumą didina bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklos, t.y. monitoringas ir

vaistų titravimas.

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo

intensyvumas dar yra susijęs ir su pacientų būklės sunkumo laipsniu (pagal EuroSCORE II) ir buvo

didžiausias slaugant pacientus po vožtuvų protezavimo operacijų ir po kitų operacijų (prie kitų

operacijų buvo priskirti pacientai iš torakalinių, angiochirurginių, kardiologinių ir priėmimo skyrių,

pacientai po širdies transplantacijų ir Heart Mate II implantavimų ir t.t.). Muechler ir kt. (2010)[59]

atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią slaugos poreikį pagal SVIS-28 turėjo

pacientai po kardiochirurginių operacijų (47,7 SVIS-28 balų) ir rastas statistiškai reikšmingas ryšys

tarp SVIS balų ir pacientų būklės sunkumo laipsnio pagal SAPS II ir SOFA (abi skalės naudojamos

nustatyti pacientų mirtingumo riziką, analogiškai EuroSCORE II).

Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų klinikinis

darbas tapo ypač sunkus. Pacientai, kurie paguldomi į RITS, yra vyresnio amžiaus, prastesnės

sveikatos būklės, jiems reikia didesnės slaugos bei priežiūros. Apibendrinant galima teigti, jog žinant

pacientų priešoperacines charakteristikas, galima tinkamai paskirstyti personalą.

Atliekant šį tyrimą, buvo labai svarbi slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir

reikalingumą praktikoje. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai pripažino, jog SVIS-28 yra naudingas ir

reikalingas instrumentas šių dienų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojui darbui – SVIS-28

padėtų paskirstyti slaugytojus darbo vietoje, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius ir turimą

personalo skaičių. Nepaisant interviu dalyvių įvardintų SVIS-28 trūkumų (ne visos slaugymo veiklos

yra įvardintos ir paskaičiuotos skalėje; pacientai su ECMO, masyvus kraujavimai, laboratorinių tyrimų

atlikimas pačiame RITS, vemiančio paciento priežiūra;, atliekama daug slaugymo veiksmų, kurios

neatitinka jų profesinių įgūdžių (pacientų po politraumų priežiūra) daugumos interviu dalyvių

nuomone, SVIS-28 galima būtų taikyti praktikoje. Slaugytojos nuogąstavo, kad padidėjo darbo

intensyvumas ir kasdieną tenka prisitaikyti prie didėjančių darbo reikalavimų bei besikeičiančios

pacientų būklės sudėtingumo.

Aiken (2002) [27] pastebėjo, jog apklausus 43 000 slaugytojų iš daugiau nei 700 ligoninių

JAV, Kanadoje ir Vokietijoje nustatyta, kad pacientų, kuriais reikia rūpintis, skaičiaus didėjimą nurodė

83 proc. slaugytojų JAV, 63 proc. Kanadoje ir 44 proc. Vokietijoje. Slaugytojos taip pat nurodė

atliekančios daug funkcijų, kurios neatitinka jų profesinių įgūdžių. Tuo metu slaugos paslaugos,

kurioms atlikti būtini profesiniai įgūdžiai ir patirtis, lieka nuošaly. Be to, didesnis darbo krūvis,

58

intensyvumas ir prasta darbo kontrolė gali labai padidinti streso, ilgalaikio nuovargio sindromo riziką,

nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, lemti medicinos darbuotojų klaidas, keliančias grėsmę pacientų

sveikatai.

Didžioji dalis slaugytojų skeptiškai žiūri į elektroninio SVIS-28 varianto įdiegimą RITS

skyriuje, atsižvelgdamos į ribotas įstaigos galimybes. Tyrimai apie slaugos darbo krūvio poveikį

paciento saugumui yra nepakankami, nes trūksta standartizuotų darbo krūvio matavimo įrankių ir

programinės įrangos sprendimų, kurie pridėtų klinikinius duomenis prie administracinių sistemų, kad

būtų galimybė sukurti darbo krūvių apskaičiavimą, ir po to analizuotų poveikį pacientų saugumui [28].

Norint nustatyti slaugytojų darbo intensyvumą, SVIS-28 buvo naudojamas kaip instrumentas,

nustatyti, kokios pacientų priešoperacinės charakteristikos turi didesnės reikšmės slaugytojų darbo

intensyvumui. Nustačius šias pacientų charakteristikas ir slaugymo veiklas, mūsų tyrimo rezultatai leis

ieškoti būdų, kaip pagerinti pacientų priežiūrą, o taip pat − sumažinti personalo darbo intensyvumą ir

tinkamai paskirstyti personalą, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius.

Šiame tyrime buvo analizuojamas ir apibūdinamas tik vienas RITS skyrius, todėl šie rezultatai

negali būti apibendrinti kitiems RITS. Tačiau rezultatai gali pasitarnauti, suteikdami preliminarią

informaciją apie tai, kaip pasiskirsto slaugytojų darbo laikas RITS ir kokios pacientų charakteristikos

lemia slaugytojų darbo intensyvumui.

59

IŠVADOS

1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumas slaugant pacientus po

kardiochirurginių operacijų yra 0,79 karto didesnis nei vidutinis pagal slaugymo veiksmų

intensyvumo skalės maksimalų balų skaičių ir 1,22 karto didesnis nei rekomenduojamas

užsienio tyrėjų.

2. Su anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą reikšmingai didina

pacientų bendras slaugos poreikis visų sistemų palaikymui pagal SVIS-28 slaugymo veiklas.

Pacientų slaugos poreikis patenkinamas slaugytojams dirbant didesniu darbo krūviu. Su per

dideliu slaugytojų darbo krūviu yra susiję ir jį didina bendrieji slaugymo veiksmai,

kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiksmai, inkstų funkcijos palaikymo veiksmai,

metabolinės sistemos palaikymo veiksmai. Slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi,

atsižvelgiant į priešoperacines pacientų charakteristikas: operacijos tipą ir būklės sunkumo

laipsnį (pagal EuroSCORE II skalę).

3. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomone, SVIS-28 įdiegimas suteiktų vertę

slaugos praktikai ir slaugytojų darbui, sudarius sąlygas tiksliau apskaičiuoti slaugytojų darbo

krūvį, patobulinti slaugytojų paskirstymą darbo vietose; vis tik slaugytojams kyla abejonių dėl

tinkamo administracijos dėmesio šiai iniciatyvai.

60

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Siekiant užtikrinti saugias bei kokybiškas pacientų priežiūros paslaugas, įstaigoje turi dirbti

adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo skaičius ir turėti patvirtintą darbo krūvio matavimo

metodiką. Tam gali pasitarnauti darbo krūvio matavimo metodikos − SVIS-28 kaip vertingas įrankis

anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kasdieniniame darbe, kuris aiškiai suskaičiuoja

pacientų slaugos poreikius.

Optimizuojant slaugytojų darbo krūvius, SVIS-28 taip pat gali būti naudojama slaugytojų

darbo intensyvumui apskaičiuoti, kas padėtų slaugos administratoriams tinkamai paskirstyti

slaugytojas darbo vietoje. SVIS-28 naudojimas klinikinėje praktikoje suteiktų slaugos

administratoriams didesnius įgaliojimus priimant sprendimus dėl efektyvios slaugos planavimo ir

organizavimo.

61

LITERATŪRA

1. Baublys A, Dulevičius Z, Ivaškevičius J, ir kt. Anesteziologija ir reanimatologija.Vilnius:

Mokslas; 1984.

2. Čiplienė M, Istomina N. Slaugos intensyvumo skalės naudojimas tobulinant slaugos kokybės

valdymą. Sveikatos mokslai 2007; 1:644-645.

3. Čiegis R, Jurevičienė R. Vadovo vaidmuo valdant kokybę medicinos organizacijoje

(medicinos laboratorijoje) Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2010; 32-53.

4. Gurskis V. Sergamumas hospitalinėmis infekcijomis bei mirštamumas nuo jų Lietuvos vaikų

intensyvios terapijos skyriuose Daktaro disertacija, Kaunas: 2011

5. Ivaškevičius J, Šipylaitė J. Bendroji anesteziologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

1999.

6. Ivaškevičius J., Vosylius S., Šipylaitė J. Klinikinė informacijos sistema ir jos reikšmė

intensyviajai terapijai. Medicina. 2002;5(38):520-528.

7. Inčiūraitė L, Žilinskas V.J. Personalo darbo skatinimą lemiančių veiksnių tyrimas reanimacijos

ir intensyvios terapijos skyriuje Ekonomika ir vadyba 2015; 15:530-531.

8. Janušonis V, Popovienė J. Kokybės sistemos. Klaipėda: S. Jokužio leidykla spaustuvė, 2004.

9. Kosinskienė A, Ruževičius J. Sveikatos priežiūros kokybės valdymas ligoninėje Medicinos

teorija ir praktika 2011;T- 17; 1: 24.

10. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos

MN 60:2011 Anestezijos ir intensyviosios tepapijos slaugytojas Teisės, pareigos,

kompetencija ir atsakomybė“ 2011-06-27 d. V–644 Vilnius

11. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugytojų darbo krūvio

nustatymo tvarkos“ 2012-05-9 Nr. V 400. Vilnius.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl reanimacijos ir

intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų

patvirtinimo” 2005-10-27 d.V-827 Vilnius

13. LR SAM įsakymas ,,Dėl Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairių” 2016-02-10 .

V-222 Vilnius.

14. Lekauskaitė A, Venytė R, Demskytė J. Intensyvios terapijos slaugytojų patiriamas stresas

slaugant terminalinės būklės pacientus. Svekatos mokslai 2006;4:283-286.

15. Lukaševič O, Baublys A. Intensyvios terapijos ligonių slaugymo įtaka jų gydymo baigčiai

ligoninėje. 2009.

62

16. Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė

2011; 112-114.

17. Riklikienė O. Slaugos rezultatai ir jų praktinis pritaikymas palaikomojo gydymo ir slaugos

ligoninėje. Daktaro disertacija. Kaunas: 2009.

18. Ringaitienė D. Mėtine II RITS ataskaita [Vinius 2016 m. sausio 12] Pranešimas skaitytas VšĮ

VUL skyriaus vedėjų susirinkime.

19. Suprikienė R, Riklikienė O. Slaugytojų veiklos optimizavimas, diegiant Darbo poreikų –

išteklių modelį. Slaugos mokslas 2012; 4:4-6.

20. Slauga II dalis Kaip vadovauti slaugos pokyčiams Tarpvalstybinis projektas DLVR 04 01 02 /

96-1-11.

21. Vimantaitė R, Šeškevičius A. ,,Pergedimo’’ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos

dirbančių slaugytojų. Medicina Kaunas 2006 ;42:7.

22. Žydžiūnaitė V, Mitkienė L, Mukelevičienė A. Vadybinės kompetencijos realizavimas slaugoje.

Klaipeda 2007.

23. AACN position statement: Scope of critical care nursing practice.Newport Beach: american

Association of Critical-Care Nurses, 1986.

24. Adelotte M, Nurse staffing methodology : a review and critique of selected literature Super

intendent of Documents USA; 1973.

25. Aiken LH, Clarke SP, Sloane DM., et al. Nurses’ reports on hospital care in five countries.

Health affairs 2001;20(3):43-53.

26. Allen D. Nursing Inquiry 2004; 11:271–2.

27. Aiken LH, Clarke S, Sloane DM, Sochalski J, Silber JH. Hospital nurse staffing and patient

mortality, nurse burnout, and job dissatisfaction. JAMA 2002;288:1987–93.

28. Baernholdt M, Cox K, Scully K. Using clinical data to capture nurse worlload. Computers,

Informatics, Nursing 2010; 7-8.

29. Carmona-Monge FJ, Rollando Dhiguez GM. Evaluation of the nursing workload through the

nine equivalents for nursing manpower use scale and the nursing activities score: a prospective

correlation study. Intensive Crit Care Nurs 2013;29(4):228-33.

30. Capuano T, Bokovoy J, Halkins D&Hitchings Workflow analysis: eliminaiting non-valued

added work. Journal of Nursing Administration 2004;34(5), 246-256.

31. Cimiotti J, Linda H. Aiken, Douglas M. Sloane, Evan S. Wu, Nurse staffing, burnout, and

health care–associated infection Am J Infect Control 2012; 40(6): 486–490. Avaible from

Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

63

32. Cremasco MF., Wenzel F, Zanei SS, Whitaker IY. Pressure ulcers in the intensive care unit: the

relationship between nursing workload, illness severity and pressure ulcer risk Journal of

Clinic Nurs. 2013;22(15-16). Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

33. Clermont G., Angus DC., Linde-Zwirble WT., Lave JR., Pinsky MR. Measuring resource use

in the ICU with computerized therapeutic intervention scoring system based data. Chest. 1998;

113(2):434-442.

34. Cudak-Bańska E, Dyk D, Zadroga M, Krysiak I, Gabryszczak M. Quantitative estimation of

the intensive care nurseworkload with the TISS-28 and NEMS. Med Intens Ratun

2005;8(3):137–43. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

35. Cullen DJ, Civetta JM, Briggs BA, Ferrara LC. Therapeutic intervention scoring system: a

method for quantitative comparison of patient care. Crit Care Med. 1974;2(2):57-60.

36. Clarke S.P, Aiken L.H. Failure to rescue: needless deaths are prime examples of need for more

nurses at the bedside. 2003.

37. Craven DE. Preventing ventilator-associated pneumonia in adults: sowing seeds of change.

Chest 2006;130(1):251-60.

38. Dyk D, Cudak EK. Aplication of Nursing Activities Score for planning nurse staffing in

intensive care units. Anestezjol Ratown 2008;1:70–5.

39. Duffeld C, Glenn Garder and Chitine Catling – Paull Nursing work and the use of nursing time

Journal of Clinical Nursing 2008.

40. Delaney A.P. The efficient measument of resourse utilization in clinical trial in critical care

University of Sydney 2013.

41. De Groot Patient classification system evaluation : system selection and implementation: part 2

Jornal of Nursing Administration 1989; 19:7.

42. Diane l.Huber Leadership and Nursing Care Management Elsevier Health Sciences 2006

43. Di Jon R. Fasoli, Kathlyn Sue Haddock Results of an Integrative Review of Patient

Classification Systems Annual Review of Nursing Research Springer 2011.

44. Edwardson S, Goivannetti P. Nursing workload measurement system Annual Review of

Nursing Research USA 1994.

45. Ganonog JM., Ganong WL. Help for the head nurse Chapel Hill: Ganong Co.1975

46. Hugnes M. Nursing workload: An unquantifiable entity. Journal of Nursing Management

1999

47. Hugonnet S, Uckay I, Pittet D. Staffing level: a determinant of lateonsetventilator-associated

pneumonia. Crit Care Med 2007;11:4.

48. Hurst K. Relationships between patient dependency, nursing workload and quality

64

International Journal of Nursing Studies;2004 UK.

49. Kane RL, Shamliyan TA, Mueller C, Duval S, Wilt TJ. The association of registered nurse

staffing levels and patient outcomes: systematic review an meta-analysis. Med Care

2007;45(12):1195-204.

50. Kiekkas P., Sakellaropoulos G.C., Brokalaki H. Association between nursing workload and

mortality of intensive care unit patients JNursScholarsh. 2008;40(4):385-90. Avaible from

Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

51. Kwiecien K., Wujtewicz M., Medrzycka-Dabrowska W. Selected methods of measuring

workload among intensive care nursing staff Medical University of Gdańsk, Gdańsk, Poland

International Journal of Occupational Medicine and Environmental Health 2012;25(3):209–

217. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

52. Lucchini A., Elli S., Bambi S., Becattini G., Vanini S., Piantanida C., Iacca C., Sartori D.

Nursing activities score: differences in nursing workload in three intensive care units Assist

Inferm Ric. 2015; 34(1):6-14. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

53. Lundgrén-Laine H, Suominen T. Nursing intensity and patient classification at an adult

intensive care unit (ICU). Intensive Crit Care Nurs. 2007;23(2):97-103. Avaible from Internet

< http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

54. Malstam J, Lind L. Therapeutic intervention scoring system (TISS)—a method for measuring

workload and calculating costs in the ICU. Acta Anaest Scand. 2008;36(8):758-763. Avaible

from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

55. Miranda D, Nap R. Nursing Activities Score. Critical Care Medicine 2003; (2).

56. Miranda NR, Rijk A., Schaufeli W., Iapichino G.Nursing activities score. Crit Care Med.

2003; CritCare Med. 2003; 31(2):374-82.

57. Miranda DR. Simplified Therapeutic Intervention Scoring System : the TISS-28 items. Results

from a multicenter study. Crit Care Med. 1996;24:64-73.

58. Morris R, Manceela PN, Scott A, Pearl T, Hyde A. Reconsideringthe conceptualization of

nursing workload: literature review. J Adv Nurs 2007;57(5):463–71.

59. Muehler N., Oishi J., Specht M., Rissner F., Reinhart K., Sakr Y. Serial measurement of

Therapeutic Intervention Scoring System-28 (TISS-28) in a surgical intensive care unit. J Crit

Care. 2010 Dec;25(4):620-7. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.

60. O’Brein- Pallas L, at et. Workload and productivity Quality work environments for nurse and

patient safety . New Sudbury, MA : Jones and Bartlett 2005.

61. Padilha KG, Sousa RM, Kimura M, et al. Nursing workload in intensive care units: A study

using the Therapeutic Intervention Scoring System-28 (TISS-28). Intensive Crit Care Nurs

65

2007;23(3):162–169.

62. Padilha K., de Sousa R., Queijo AF., Mendes AM., Miranda DR. Nursing Activities Score in

the intensive care unit: Analysis of the related factors. Intens Crit Care Nurs 2008;24:197–204.

63. Perroca M.G, Ek A. C. Utilization of patient classification systems in Sweden ospitals and the

degree of satisfaction among nursing staff Journal of Nursing Management; 2007; 15:473.

64. Perren A, Previsdomini M, Perren I, Melani P. High accuracy of the nine equivalents of

nursing manpower use score assessed by critical care nurses Swiss Med Weekly 2012;14.

65. Rauhala A, Kivitaki M, et. Al. What degree or work overload is likely to cause increased

sickness absenteeism among nurses Journal of Advanced Nursing 2007; 57(3).

66. Stevens B. The head nurse as manager. Nurs Adm 1974;4;36-40.

67. Simms L, Price S, Ervin N., Creating the enviroment for nursing practice. In:The professional

practice of nursing adimistration. New York: Wiley Medical Publishers, 1985:57- 67.

68. Smith J. How to keep score of acuity and dependency. Journal of Nursing Management 2009; 8

(16):14-19.

69. Schwartz S, Cullen D. How many intensive care beds does your hospital need? Crit Care Med.

1981;9(9):264.

70. Trope R, Vaz S, Zinger M, Sagy M. An Updated Therapeutic Intervention Scoring System for

Critically Il Children Enables Nursing Workload Assessment With Insight Into Potential

Untoward Events Journal of Intensive Care Medicine. 2014;(2):1-7.

66

PUBLIKACIJOS

1. Straipsnis

Didenko O, Riklikienė O. Pacientų klasifikavimo sistemos – būdas slaugytojų darbui planuoti ir

vertinti Socialinė sveikata 2015 Nr. 2 ( 40-44 psl.)

2. Tezės

Didenko O, Riklikienė O, Slaugytojų darbo intensyvumo vertinimas kardiochirurginio profilio

reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje naudojantis SVIS Konferencija ,,2015 – Slaugos studijų,

mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra” 2015 m. gegužės mėn.

3. Pranešimas

Didenko O. ESICM kongresas, Berlynas Nursing workload evaluation in ICU using the TISS-28

scale in cardiac surgery patients Intensive Care Medicine Experimental 2015 m. rugsėjo mėn. (351)

67

1 priedas

68

2 priedas SLAUGYMO VEIKSMŲ INTENSYVUMO SKALĖ

( Therapeutic Intervention Scoring System -28 ) P.S.Viena lentelė pildoma vienam pacientui. Lentelių skaičius vienam slaugytojui priklausys nuo to, kiek pacientų prižiūrėjo per vieną pamainą. Visų gydytų pacientų skaičius per pamainą…………………… Slaugytojų skaičius per pamainą………………………………. Pamainos data, valandos……………………………………….

Bendri veiksmai Balai Ventiliacijos palaikymas

Standartinis gyvybinių rodiklių monitoringas, registravimas, skysčių balanso skaičiavimas

5

Mechaninė ventiliacija. Bet koks privalomas ar asistuojamasis DPV režimas su ar be PEEP,su ar be miorelaksantų, spontaninis kvėpavimas su PEEP

5

Laboratorinių tyrimų paėmimas 1

Papildomas ventiliacijos palaikymas. Spontaninis kvėpavimas per endotracheinį vamzdelį be PEEP. Papildomas deguonies teikimas įvairiais metodais, išskyrus DPV aparatu

2

Vienkartinė vaisto injekcija (iv, im, poodinė) 2

Dirbtinių kvėpavimo takų priežiūra (endotracheinis vamzdelis, tracheostoma )

1

Daugkartinės intraveninės injekcijos ( daugiau nei 1 vaisto vienkartinis suleidimas ar infuzija )

3

Veiksmai, gerinantys plaučių funkciją. Krūtinės fizioterapija, stimuliuojamoji spirometrija, inhaliacinė terapija, intratracheinis sekreto išsiurbimas

1

Kasdienis tvarsčio keitimas. Pragulų priežiūros bei profilaktikos veiksmai

1

Inkstų funkcijos palaikymas

Dažnas tvarsčio pakeitimas ir/ ar plačios žaizdos priežiūra

1

Hemofiltracija. Dializė 3

Drenų priežiūra ( Visų, išskyrus skrandžio zondą ) 3

Šlapimo kiekio skaičiavimas 2

Kardiovaskulinės sistemos palaikymas Diurezės skatinimas ( furosemido >0.5 mg/kg/d) 3 Vieno ( bet kokio ) vazoaktyvaus vaisto infuzija 3

Neurologinis palaikymas

Daug vazoaktyvių vaistų infuzijų ( > nei 1 vaisto, nepriklausomai nuo dozės ir pavadinimo)

4 Intrakranialinio spaudimo matavimas 4

Intraveninis skysčių atstatymas > nei 3 litrai per dieną

4 Metabolinis palaikymas

Periferinis arterinis kateteris 5 Komplikuotos metabolinės acidozės/alkalozės gydymas

4

Kairiojo prieširdžio monitoringas.Plautinės arterijos kateteris ( Swan- Hanz ). MŠT matavimas

8 Parenterinis maitinimas 3

Centrinės venos kateteris 2 Enterinis maitinimas 2 Gaivinimas 3

Specifinės intervencijos Viena specifinė procedūra RIT skyriuje ( trachejos intubacija, stimuliacijos laidų įvedimas, kardioversija, endoskopija, skubi chirurgija (retorakotomija) per paskutinias 24 val., skrandžio plovimas)

3

Daugiau > nei 1 specifinė procedūra RIT skyriuje 5 Specifinės intervencijos ne RIT skyriuje. Diagnostiniai tyrimai

5

Slaugytojo priežiūros laikas = (1 balas = 10,6 min ) 1 darbo pamaina- 8 val.

69

3 priedas 3 lentelė. Pradiniai SVIS-76 komponentai [40]

Intervencijos Balai

Širdies sustojimas +/- išorinė širdies elektrostimuliacija per 48 val

4

Dirbtinė plaučių ventiliacija su / ar be PEEP 4

Dirbtinė plaučių ventiliacija su miorelaksantų boliusais ar pastovią infuziją

4

Blekmoro zondas (kraujavimas iš varikozinių venų ) 4

Tiesioginis arterinis matavimas 4

Plaučių arterijos kateteris 4

Išorinis širdies stimuliatorius 4

Hemodializė pacientams su nestabilia hemodinamika 4

Peritoninė dializė 4

Sukelta hipotermija 4

Kraujo transfuzija palaikanti AKS 4

G-žiurstas 4

Širdies minutinio tūrio matavimas 4

Trombocitų transfuzija 4

KIAB 4

ECMO 4

Parenterinė mityba 3

Drenai 3

Palaikomas spontaninis kvėpavimas 3

Spontaninis PEEP 3

Kalio chlorido infuzija 3

Nazotrachejinė arba endotrachejinė intubacija 3

Atsiurbimas iš kvėpavimo takų (neintubuotiems pacientams)

3

PH balansas 3

Pakartotinas gaivinimas, kraujavimas 3

Dažna kraujo transfuzija 3

Kelios parenterinės linijos 3

Vazopresorių infuzija 3

Tęsiama antiaritminių vaistų infuzija 3

Kardioversija 3

Hipoterminis apklotas 3

Periferinis arterinis kateteris 3

Acute digitalization 3

Acute 3

Skubus alkolozės ir acidozės gydymas 3

CVS ( Centrinės venos spaudimas ) 2

> 2 intraveninės linijos 2

Hemodializė pacientams su LIFN 2

Tracheostomija ( < 48 val.) 2

Spontaninis kvėpavimas per endotrachejinį arba tracheostominį vamzdelį

2

70

Slauga paciento su tracheostomija 2

Elektrokardiogramos monitoringas 1

Kasvalandinis svarbiausių gyvybinių veiklų monitoringas

1

Intraveninių vaistų boliusai 1

Antikoaguliantai 1

Skysčių balanso skaičiavimas 1

Vaistų suleidimas boliusais 1

Dažnas tvarsčių keitimas 1

Komplikuotas pasveikimas po ortopedinės operacijos 1

Intraveninė antimetabolinė terapija 1

Pragulų gydymas 1

Foley kateteris 1

Deguonies tekimas per O2 kaukę ar nazalinę kaniulę 1

Intraveninė antibiotikų terapija 1

71

4 priedas

Tyrimo metu dalyviams pateikti klausimai:

1. Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų

intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?

2. Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų darbui?

3. Ar turite pasiūlymų skales naudojimui ?

4. Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?