POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS · diagnozės, neatliekamas visuminis (12 gyvybinių veiklų) poreikių vertinimas. Įvertinant apklaustų pacientų slaugos poreikius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Vilija Dmukauskienė

PACIENTŲ SU SPECIALIAISIAIS POREIKIAIS SLAUGOS

POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas: prof.. A. Šeškevičius

KAUNAS, 2011

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekane

prof. Dr. J. Macijauskiene

2011m ........ mėn ......... d.

PACIENTŲ SU SPECIALIAIS POREIKIAIS SLAUGOS

POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS

Klinikines slaugos magistro baigiamasis darbas

Vadovas:

Prof. A. Šeškevičius

2011m......... mėn ........ d.

Recenzentė:

Doc. O. Kučikienė

2011 m. mėn. d.

Atliko:

Vilija Dmukauskienė

2011 m mėn d.

KAUNAS, 2011

3

V. Dmukauskienė Pacientų su specialiaisiais slaugos poreikiais slaugos poreikių ir slaugos

dokumentacijos atitikimas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof. A. Šeškevičius;

– Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir

rūpybos katedra. Kaunas, 2011- p.57

SANTRAUKA

Darbo aktualumas: remiantis apibrėţtimi, jog didėja pacientų su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais skaičius namuose, būtina plėtoti ambulatorinės slaugos sistemą. Tam, kad

padidėjus paslaugų poreikiui nenukentėtų slaugos kokybė, būtina analizuoti paciento slaugos

poreikių tenkinimo namuose aspektus, t.y. šių poreikių nustatymo kokybę bei dokumentavimo

kokybę.

Darbo tikslas: Ištirti pacientų su specialiaisiais poreikiais slaugos poreikius ir nustatyti ar

šiuos poreikius atitinka vedama rašytinė slaugos istorijų dokumentacija.

Tyrimo uţdaviniai: Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais,

slaugos poreikius; Analizuoti pacientų su specialiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos

istorijas.; Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais slaugos poreikių ir

slaugos istorijose dokumentuotų duomenų pagrindinius neatitikimus.

Tyrime siekta išsiaiškinti, kaip slaugytojai, lakantys pacientus su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais nustato pacientų slaugos poreikius ir juos dokumentuoja. Realizuojant tyrimą

buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė ir įvykdytas momentinis tyrimas, apklausiant

raštu 33 pacientus su specialiais nuolatinės slaugos poreikiai ir įvertintos 33 lankytų pacientų

slaugos istorijos. Tyrimo rezultatams pateikti naudojami metodai: kiekybinė aprašomoji

statistikos analizė ir Kontent struktūrintoji turinio analizė, kai socialinė informacija analizuojama

naudojantis kiekybiniais indikatoriais. Tyrimo rezultatai: Tyrimas atskleidė, kad analizuotose

slaugos istorijose dokumentinė dalis pildoma pakankamai kokybiškai. Yra nurodomi slaugomo

paciento kontaktiniai duomenys, bei ligos diagnozės. Dokumentinėje dalyje nėra nurodyta

sveikatos prieţiūros specialistų komandos kontaktinių duomenų: neįvardintas šeimos gydytojas,

socialinis darbuotojas, psichologas beik kitų komandos nariai. Pacientai, arba jo atstovai nėra

pasirašę dokumentinėje dalyje taip nurodydami sutikimą gauti saugos paslaugas namuose.

Vertinant slaugos istorijų rašymo kokybę pagal originalią anketą išryškėjo šios problemos:

slaugos istorijos rašomos nenuosekliai, rašoma tik slaugos problema, nėra rašomos slaugos

diagnozės, neatliekamas visuminis (12 gyvybinių veiklų) poreikių vertinimas. Įvertinant apklaustų

pacientų slaugos poreikius ir palyginus juos su slaugos istorijose nurodytais slaugos poreikiais

nustatyta: slaugytojos nekokybiškai įvertino saugios aplinkos, bendravimo gyvybinės veiklos,

miego gyvybinės veiklos esančius slaugos poreikius. Gerai įvertintos kvėpavimo, šlapinimosi ir

tuštinimosi gyvybinėse veiklose esantys slaugos poreikiai.

4

SUMMARY

A final ma paper “Patients’ with special needs nursing care needs and nursing documentation

matching” by V. Dmukauskienė / supervisor A. Šeškevičius; the Faculty of Nursing of Lituanian

University of Health Sciences, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2011- s.57

The work‘s topicality: based on the definition, that the number of patients with special

constant nursing care at home is increasing, it is necessary to develop ambulatory care system. It

is necessary to analyze the needs of the patient's nursing home issues, namely the identification of

needs quality and documentation quality.

The aim of work: To investigate patients’, with special needs, nursing needs and

determine whether these needs are kept in accordance with written documentation of nursing

stories.

The tasks of research:

1. Identify nursing needs of patients with special constant care needs.

2. Analyze nursing stories of patients with special constant care needs.

3. Identify nursing needs and nursing records document the key data gaps of patients with

special constant care needs.

The study aimed to explore how nurses determine patients' care needs and document them, when

nurses are visiting patients with special constant care needs.

Unlocking the study was carried out analysis of theoretical scientific literature and carried

out a snapshot survey by interviewing 33 patients with special constant care needs and attendance

of patients evaluated 33 nursing history and evaluated 33 patients attended nursing history. To

show the research results was used these methods: Quantitative descriptive statistical analysis and

Kontent content analysis when social information is analyzed using quantitative indicators.

The work results: The study revealed that the history which were analyzed filled enough

qualitatively. The patient's contact details and disease diagnosis are shown. Family doctor, social

worker, psychologist and other team members were missed in a documentary part. Patients or

their representatives have not signed the documentary part in order to give consent for security

services at home. In assessing the quality of nursing stories according to the original questionnaire

revealed the following problems: nursing history are written inconsistently, only the nursing

problem is written, nursing diagnosis is not written, needs assessment is not carried out in total.

Considering the care needs of patients surveyed and compared them with the nursing care needs

of the records listed as follows: nurses assessed inequality the safety environment, vital activity of

communication, sleep vital activity of nursing needs. Respiratory, urinary and bowel needs were

assessed well.

5

TURINYS

SANTRAUKA ................................................................................................................................ 3

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA ................................................................................................. 10

1.1. Specialių poreikiai ir jų nustatymo teisinis reglamentavimas ....................................... 10

1.2. Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje .......................................................................... 13

1.3. Slaugos dokumentavimas, slaugos poreikių vertinimas ..................................................... 15

2. TYRIMO METODAI IR METODOLOGIJA ........................................................................... 18

2.1 Tyrimo charakteristika ......................................................................................................... 18

3. TYRIMO REZULTATAI ......................................................................................................... 26

3.1 Slaugos istorijų rašymo analizė ........................................................................................... 26

3.2. Pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais poreikių atitikimo analizė pagal

paciento gyvybines veiklas ( N. Roper slaugos modulis) .......................................................... 30

3.3 Slaugytojų poţiūris į atliekamą slaugos dokumentavimą ................................................... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................... 49

IŠVADOS ...................................................................................................................................... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................ 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................... 55

PRIEDAI ....................................................................................................................................... 57

6

SANTRUMPOS

kt. – kita/kiti;

LR – Lietuvos Respublika;

m. – metai;

mėn. – mėnuo;

MN – medicinos norma;

n – tyrime dalyvavusių respondentų skaičius;

pan. – panašiai;

pav. – paveikslas;

proc. – procentai;

PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija;

pvz. – pavyzdţiui;

t.y. – tai yra;

t.t. – taip toliau;

VšĮ – viešoji įstaiga;

ţr. – ţiūrėti.

7

SĄVOKOS

SLAUGA

Asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir

rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą.

(LR medicinos norma MN 28: 2004)

NEĮGALIŲJŲ SLAUGA NAMUOSE

Neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) jų pačių, jų tėvų (įtėvių), globėjų ar

rūpintojų namuose, neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) globos, auklėjimo

ar slaugos įstaigose, kurios nėra visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudţeto,

ir neįgaliųjų slauga, ugdymas ir (ar) prieţiūra (pagalba jiems) globos, auklėjimo ar slaugos

įstaigose, kurios, nors ir visiškai finansuojamos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudţeto, bet

pagal šį įstatymą nėra stacionarios. Slaugomais namuose taip pat laikomi neįgalieji, gydomi

stacionarinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (išskyrus neįgaliuosius, slaugomus ar

gydomus slaugos įstaigose, kurios pagal šį įstatymą yra stacionarios) ar gaunantys socialines

paslaugas kitose, nestacionariose, socialinės globos įstaigose. (LR Valstybinių šalpų ir išmokų

įstatymas, 2005)

SLAUGOS POREIKIAI

Pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia

kitų pagalbos.(LR medicinos norma MN 57:2010)

BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJAS

Bendrosios praktikos slaugytojas turintis galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenziją ir

teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugytojos specializaciją. .(LR

medicinos norma MN 57:2010)

8

ĮVADAS

Temos aktualumas. Sparti sveikatos prieţiūros reforma įgalina nuolat keisti ir tobulinti

slaugos mokslą ir praktiką. Keičiasi ir slaugytojo vaidmuo, kompetencijos ir samprata. Kaip teigia

A. Šeškevičius (2005) šiandien slaugytojo pagrindinis uţdavinys yra padėti asmenims, šeimoms ir

ţmonių grupėms įvertinti ir siekti fizinės, protinės, dvasinės ir socialinės sveikatos atsiţvelgiant į

jų darbo ir gyvenimo sąlygas. Dėl to vystomos ir atliekamos tokios funkcijos, kurios stiprintų ir

išsaugotų sveikatą, uţkirstų kelią ligoms. Taip pat teikiamos paslaugos ligos ir slaugos

laikotarpiais, atsiţvelgiant į ţmogaus fizinius, protinius ir socialinius gyvenimo aspektus. [25]

Šiandien slaugytojas turi rūpintis sveikaisiais, sergančiaisiais, turinčiais negalią ir mirštančiais.

Taigi, šiandien slauga yra pilnavertė ir labai svarbi sveikatos prieţiūros sritis, turinti savo

stiklus siekius ir strategijas.

Kaip nurodo V. Lesauskaitė (2008) Lietuvos gyventojų senėjimas yra 21a. fenomenas,

įpareigojantis plėsti netik stacionarias slaugos paslaugas, bet ir ambulatorinę slaugą.[9] Tačiau

ambulatorinės slaugos poreikis auga ne vien dėl demografinio visuomenes senėjimo. Sparčiai

didėja ir kita, specialių slaugos paslaugų reikalaujanti grupė – neįgalieji asmenys. LR Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 m. šalyje gyveno 253 159 neįgalūs asmenys,

2008 m. šalyje gyveno 258 848 asmenys, gaunantys netekto darbingumo pensijas ir išmokas,

2009 m. buvo priskaičiuoti 269 033 neįgalūs asmenys.[24] Tai kiek daugiau nei 7 proc. visų

Lietuvos gyventojų. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis,

pastaraisiais metais ambulatorinės slaugos paslaugų apimtys padidėjo 15 proc. [24]Todėl siekiant

gerinti senų ir neįgalių pacientų gyvenimo kokybę, išsaugoti jų savarankiškumą, skatinti jų

prisitaikymą gyvenamojoje aplinkoje, reikia plėtoti slaugos paslaugų pacientų namuose –

ambulatorinė slauga.

Uţ slaugos namuose teikimą yra atsakingos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos

prieţiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Pagal įsigaliojusią naująją tvarką, prie šių įstaigų

prisirašiusiųjų pacientų, turinčių specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius, namuose vykdomi

šeimos gydytojų paskyrimai, diagnostinės procedūros. Bendruomenės slaugytojai ne tik slaugo

pacientus, bet ir konsultuoja jų artimuosius, apmoko, kaip naudotis medicinos pagalbos

priemonėmis. Pirminėje sveikatos prieţiūroje vykdoma slauga uţtikrina gyventojų sveikatos

išsaugojimą, sergančiųjų slaugymą, reabilitaciją po sunkios ligos, nelaimingų atsitikimų bei dar

turimos sveiktos palaikymą kai gydymas nebėra veiksmingas. Neįgalieji ir seni ţmonės, kuriems

nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai yra ta visuomenės grupė, kuriais slauga namuose

yra paskutinė viltis pagerinti savo gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę.

9

Darbo mokslinis naujumas. Šiandien specialiųjų slaugos poreikių fenomenas yra maţai

nagrinėtas. Daugiausia mokslinėje literatūroje yra kreipiamas dėmesys į bendruosius

bendruomenės slaugos aspektus, neiširiant sunkiai sergančiųjų asmenų prieţiūrą namuose. Taip

pat nenagrinėjami ir šių asmenų slaugos poreikių patenkinimo kokybė. Siekiant gerinti

bendruomenės slaugos kokybę, būtina analizuoti paciento slaugos poreikių tenkinimo namuose

aspektus, t.y. šių poreikių nustatymo kokybę bei dokumentavimo kokybę.

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Ištirti pacientų su specialiaisiais poreikiais slaugos poreikius ir nustatyti ar šiuos

poreikius atitinka vedama rašytinė slaugos istorijų dokumentacija.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos poreikius.

2. Analizuoti pacientų su specialiais nuolatinės slaugos poreikiais, slaugos istorijas.

3. Nustatyti pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais slaugos poreikių ir

slaugos istorijose dokumentuotų duomenų pagrindinius neatitikimus.

4. Atlikti bendruomenės slaugytojų slaugančių pacientus su specialiais poreikiais namuose

apklausą apie slaugos istorijos dokumentaciją.

Tyrimo subjektas: pacientai su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais ir jų slaugos

istorijos dokumentavimas

Tyrimo duomenys

Duomenų rinkimo metodas. Duomenys rinkti atliekant apklausą raštu.

Slaugos istorijos vertintos naudojant Kontent turinio analizės metodą.

Duomenų analizės metodas. Tyrimo rezultatams pateikti naudota aprašomoji analizė:

10

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Specialių poreikiai ir jų nustatymo teisinis reglamentavimas

Kiekvienas ţmogus gimdamas atsineša savo misiją ir siekius, tačiau kiekvieno asmens

gyvenimas ir veikla pasemta bendraisiais ţmoniškaisiais poreikiais. Kaip teigia Maslow A. (2006)

kiekvienas ţmogus norintis pilnaverčio gyvenimo ir motyvuotai siekiantis socialinių tikslų privalo

patenkinti pagrindinius savo socialinius poreikius:

1. Fiziologiniai poreikiai-maistas, vanduo, oras, alkis, troškulys;

2. Saugumo poreiki ai-išvengti skausmo ir fizinės ţalos;

3. Priklausomybės ir meilės poreikis - jaustis saugiai, palaikant artimus, intymius

santykius su kitais;

4. Pagarbos poreikis - turėti tam tikrą statusą ir pripaţinimą savo grupėje, aplinkoje;

5. Saviraiškos poreikis - potencijos ir gebėjimų išraiška;

6. Paţintinio supratimo poreikis - savęs supratimas ir išorinio pasaulio suvokimas.

[16]

Poreikis – tai reikmė, kurią apsprendţia individo asmenybė ir visuomenės išsivystimo

lygis. Individas vienu metu gali turėti daug poreikių, todėl siekdami patenkinti savo poreikius,

ţmonės gerina savo buitį, gamina maistą, perka mašinas, bendrauja su kitais ţmonėmis, kuria,

rašo knygas, dţiaugiasi išradimais.[16] Ţmogaus poreikiai yra beribiai, jie kinta ir turi tendenciją

didėti. Tačiau liga, sveikatos sutrikimas pakeičia ţmogaus poreikius . Liga, nelaimė, trauma

pakeičia ţmogaus socialinius vaidmenis ir poreikius, atsirandi kiti, ligos įtakoti poreikiai, kurie

vadinami – specialiaisiais poreikiais. Susirgus poreikiai pradedami suvokti kitaip:

1. fiziologiniai (numalšinti skausmą, kompensuoti skysčių trūkumą ir t.t.)

2. psichologiniai (poreikis, kad pacientu kas rūpintųsi, padėtų nugalėti nerimą baimę

neţinomybę)

3. socialiniai (paciento vaidmens suvokimas, pareigų prisiėmimas ir pan.)[6].

Šiuos poreikius išreiškia turi visi pacientai, tik skiriasi jų pasireiškimas ir patenkinimo

formos. Jie yra kintantys ir priklausantys nuo ţmogaus sveikatos būklės. Jei ţmogus pasveiksta

grįţta į savo socialią aplinką ir gali joje funkcionuoti, kinta ir jo poreikiai, grįţtama prie senesnių

siekių ir tikslų. Tačiau nevisa ţmogus gali pasveikti, negalia, senatvė, sunkios somatinės ligos

11

galia padaryti negrįţtamų pokyčių ţmogaus gyvenime. Tada atsiranda specialių poreikių tenkino

būtinybė.

Specialieji poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai socialiniai ir psichologiniai poreikiai

asmeniui praradus fizines, psichologines ir socialines galias. Specialieji poreikiai tenkinami

įvairiomis techninėmis, finansinėmis, socialinėmis priemonėmis ir paslaugomis, kurių tikslas – jas

gaunančiajam neįgaliajam, senam asmeniui uţtikrinti lygias ugdymo, profesinės, socialinės bei

visaverčio integravimosi į visuomenę.[23]

Lietuvoje specialieji poreikiai nustatomi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų

(toliau – NDNT) teritoriniuose skyriuose. Kaip nurodymo Neįglaiųjų ir darbingumo nustatymo

elektorininėje prieigoje, sergantiems, neįgaliems asmenims gali būti nustatomi šie keturi bendrieji,

pirminiai, specialieji poreikiai:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

2. specialusis nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikis;

3. specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų

kompensacijos poreikis;

4. specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.[20]

Vienam asmeniui gali būti nustatomas tik vienas specialusis poreikis, išskyrus atvejus, kai

asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės prieţiūros (pagalbos) poreikis. Tokiu atveju šiam

asmeniui gali būti nustatytas ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio

pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Šie poreikiai nustatomi Teisę į specialiųjų poreikių

nustatymą, neatsiţvelgiant į amţių, neįgalumo ar darbingumo lygį, turi mūsų šalies piliečiai bei

joje savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.[20] Specialieji poreikiai nustatomi

vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2005 m. geguţės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų

nuolatinės slaugos, nuolatinės prieţiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio

pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų

sąrašo, tvarkos aprašo ir paţymų formų patvirtinimo" (Ţin., 2005, Nr. 60-2130; 2010, Nr. 68-

3424).[23]

Specialieji poreikiai asmenims yra nustatomi terminuotai. Po termino pasibaigimo

vertinimas poreikių būtinumas, sveikatos pokytis.

Šie poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais:

1. šešiems mėnesiams;

2. vieneriems metams;

12

3. dvejiems metams;

4. trejiems metams, kai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas senatvės

pensijos amţiaus sulaukusiems asmenims; [20]

5. šešeriems metams, kai nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo

techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; iki senatvės pensijos amţiaus;

neterminuotai.

Kaip nurodo A. Petrauskas (2011) ši nauja veikla kelia nemaţai abejonių, tačiau nuolat

slaugomiems pacientams bet kokia finansinė, socialinė, ar psichologinė pagalba yra labai

naudinga. Šie asmenys nėra savarankiški ir nepajėgūs socialiai dalyvauti visuomenėje. Taip pat

jiems būtina nuolatinė profesionali pagalba iš medicinos darbuotojų. [23]

Asmenų su specialiaisiais poreikiais prieţiūros vykdymas ir kontrolė yra pakirsta pirminei

sveikos prieţiūros sistemai, kuri turi uţtikrinti tinkamą šių pacientų prieţiūrą. PSO pirminę

sveikatos prieţiūrą apibrėţia taip: „Pirminė sveikatos prieţiūra yra būtiniausia sveikatos

prieţiūros grandis, visuotinai prieinama atskiriems individams ir šeimoms, jiems patiems

dalyvaujant procese priimtina forma ir uţ paslaugas mokant tiek, kiek bendruomenė ar šalis

gali sau leisti mokėti. Pirminė sveikatos prieţiūra yra šalies sveikatos prieţiūros sistemos,

kurios pagrindu ji yra, ir bendros socialinės bei ekonominės šalies raidos dalis. Ji yra pirminė

individų, šeimų ir bendruomenės kontakto su nacionaline sveikatos sistema grandis,

priartinanti sveikatos prieţiūrą prie ţmonių gyvenimo ir darbo vietų, pirmasis

nenutrūkstamo sveikatos prieţiūros proceso elementas. Pirminė sveikatos prieţiūra uţsiima

pagrindinėmis bendruomenės sveikatos problemomis, teikdama reikalingas profilaktikos,

gydymo, sveikatos išsaugojimo bei reabilitacijos paslaugas“. PSO akcentuoja 8 veiklos sritis,

sudarančias pirminės sveikatos prieţiūros pagrindą:

1. tinkamas labiausiai paplitusių ligų ir suţeidimų gydymas;

2. būtiniausių vaistų tiekimas;

3. sveikatos mokymas apie daţniausias sveikatos problemas, jų nustatymą,

prevenciją ir kontrolę;

4. parama tinkamai mitybai, aprūpinimas maisto produktais;

5. pakankamas aprūpinimas ţmonių reikmėms naudojamu vandeniu ir pagrindinė

sanitarijos veikla;

6. motinos ir vaiko sveikatos prieţiūra, šeimos planavimas;

7. imunizavimas nuo svarbiausių infekcinių ligų;

8. konkrečiai vietovei būdingų ligų prevencija ir kontrolė. [26]

13

Tačiau nuolat kintanti visuomenėje ir atsirandantis vis naujų paslaugų poreikis skatina

keisti ir šią instituciją. Kaip teigia Kulik J. ir Balčiūnienė D. (2004) pirminė sveikatos prieţiūra

turi gebėti teikti 45 proc., visų medicininių paslaugų Lietuvoje. O vienos iš naujų šios sistemos

paslaugų yra pacientų su specialiais poreikiais slaugymas namuose.[7]

Apibendrinant galima teigti, specialiaisiais poreikiais yra laikomi asmens pagrindiniai

fiziologiniai socialiniai ir psichologiniai poreikiai asmeniui praradus fizines, psichologines ir

socialines galias, kurie yra kompensuojami įvairiomis materialinėmis, socialinėmis ir fizinėmis

priemonėmis. Lietuvoje specialieji poreikiai pradėti nustatyti 2005 m. asmenims praradusiems

savarankiškumą ir galimybę be kitų pagalbos gyventi ir dalyvauti visuomenėje.

1.2. Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje

Pirminėje sveikatos prieţiūra uţ slaugą bendruomenėje yra atsakinga

bendruomenės slaugytojo institucija .

Pasak Ţydţiūnaitės V. (2006), slaugytojo misija yra suteikti saugią ir kokybišką rūpą

pacientams ir tarnauti jiems. Slaugytojo misijos turinys apima šiuos turinio elementus:

sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir visuomenės saugą nuo įvairių biologinių, elgsenos,

socialinių ir aplinkos pavojų sveikatai. Slaugytojo misija yra orientuota į išgijimą, siekiant

dţiaugtis paciento kasdieniais pasiekimais, remiantis savęs ir paciento įgalinimu.[29]

Pastaruoju metu imta kalbėti apie bendruomenės slaugą, kuri reiškia platų poţiūrį į

ţmogaus sveikatą, kai priţiūrimas ne tik individas, bet ir jį supanti aplinka. Bendruomenės

slauga atliekama pacientų namuose arba artimiausiose sveikatos prieţiūros įstaigose. Ši

sveikatos prieţiūra apima neatidėliotiną pagalbą institucijose, nors iš esmės tai yra

neinstitucinė sveikatos prieţiūros praktika, kad būtų uţtikrinta sveikatos paslaugų kokybė ir

prieinamumas.[28]

Skiriamos šešios pagrindinės bendruomenės slaugos praktikos:

• sveikatos palaikymas;

• ligų ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktika;

• ligų gydymas;

• reabilitacija;

• sveikatos ir sveikatos prieţiūros vertinimas;

• moksliniai tyrimai. [19]

14

Sveikatos palaikymas yra viena svarbiausių bendruomenės slaugos sričių ir

daţniausiai apibrėţiama kaip sveikatos mokymas. Sveikatos mokymas yra kryptinga,

planinga ir sisteminga ugdytojų ir ugdytinių sąveika, suteikianti ţinių, kaip stiprinti, tausoti ar

grąţinti sveikatą. [17] Sveikatos terminų ir apibrėţimų standarte (1997) sveikatos mokymas

apibrėţiamas kaip kryptingos pastangos suteikti visuomenei ţinių, kaip apsisaugoti nuo ligų ir

stiprinti sveikatą. [13] Tai gali būti vaikų ir paauglių bendruomenėje mokymas apie

narkotinių ir toksinių medţiagų, alkoholio vartojimo ir rūkymo ţalą sveikatai, visų

bendruomenės narių ar atskirų jos grupių sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas

(sveikatos mitybos, fizinio aktyvumo įtakos sveikatai ir kt). Sveikatos palaikymo tikslas

bendruomenėje įgyvendinamas siekiant šių tarpinių tikslų:

1. padidinti bendruomenės narių sveikos gyvensenos laikotarpį;

2. sumaţinti sveikatos netolygumus tarp pavienių bendruomenės populiacijų;

3. pasiekti, kad visi bendruomenės nariai turėtų galimybę naudotis sveikatos

palaikymo paslaugomis.[19]

Ligų ir kitų sveikatos sutrikimų profilaktikos priemonės skiriamos į trijų lygių

(pirminio, antrinio ir tretinio) priemonių grupes. [28] Pirminės profilaktikos tikslas

išvengti galimų sveikatos sutrikimų - traumų, infekcijų (gripo, erkinio encefalito) plitimo,

nelaimingų atsitikimų. Vyresniems ţmonėms tai yra pagalba ir mokymas kaip saugiau

susitvarkyti savo buitį, jaunų ţmonių populiacijose sveikos gyvensenos populiarinimas siekiant

išvengti lėtinių ligų, širdies ligų rizikos. Antrinės profilaktikos tikslas kaip galima anksčiau

nustatyti ir gydyti jau esamus sveikatos sutrikimus ir ligas. Tai prevencinės gimdos kaklelio

vėţio, krūtų vėţio, prostatos vėţio patikros programos, antsvorio, cholesterolio, cukraus lygio

sekimas ir pan. Tretinės profilaktikos priemonėmis siekiama sustabdyti įsisenėjusios ligos

progresavimą, išvengti neįgalumo ir pagerinti gyvenimo kokybę.[26] Ligų gydymas taikomas:

1. tiesiogiai teikiant paslaugas asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų;

2. netiesiogiai padedant asmenims gauti reikiamas gydymo priemones;

3. parengiant programas ir projektus, kurie sumaţintų nesveikos aplinkos poveikį ir

pagerintų gyvenimo sąlygas . [28]

Tiesioginės paslaugos bendruomenėje galėtų būti dienos centrų pagyvenusiems

ţmonėms, ar atskirų negalios rūšių ligoniams steigimas. Netiesioginė pagalba -

bendruomenės slaugytojo pagalba sunkiai sergantiems uţsiregistruoti ir nuvykti pas reikiamą

specialistą. Reabilitacijos paslaugos bendruomenėje gali būti teikiamos šeimose, dienos

15

centruose, anoniminių alkoholikų grupėse, specialiai įrengtose patalpose ar ţaidimų

aikštelėse psichikos negalią turintiems asmenims.[19]

Sveikatos ir sveikatos prieţiūros įvertinimas būtinas, siekiant ţinoti bendruomenėje

gyvenančių ţmonių sergamumą, skaičių ligonių, sergančių viena ar kita liga, senų ir

pagyvenusių ţmonių skaičių ir jų poreikius, šeimas, kurioms būtina pagalba auginant vaikus,

mokant sveikos gyvensenos. Tokius duomenis bendruomenės slaugytoja gali gauti ir

susisteminti iš jau esamų informacijos šaltinių sveikatos prieţiūros įstaigose, savivaldybės

socialinės rūpybos skyriuje, tačiau daţnai duomenų nepakanka, todėl aktualu patiems

organizuoti mokslinius tyrimus, apklausas. Tyrimo objektu gali būti gyvensenos įpročiai,

ţalingų įpročių paplitimas. Gauti rezultatai padėtų geriau organizuoti bendruomenės narių

švietimą ir sveikatos mokymą. Tyrimai gali būti atliekami ir siekiant nustatyti tam tikrų

medikamentų naudojimo veiksmingumą, gyventojų pasitenkinimą pirminės sveikatos

prieţiūros paslaugomis, suţinoti jų pageidavimus ir poreikius .[28]

Aptartos bendruomenės slaugos praktikos sritys rodo, kad bendruomenės slaugytojui

reikia daigybės įvairių (ne tik su medicinine praktika ir profesinėmis ţiniomis susijusių)

įgūdţių ir gebėjimų. Bendruomenė slaugytojas turi turėti vadybos, psichologijos ir kitų

įgūdţių, nes jam tenka bendrauti su įvairaus amţiaus, skirtingos psichologinės būklės

ţmonėmis, tenka bendradarbiauti su kitomis bendruomenėje veikiančiomis įstaigomis,

visuomeninėmis organizacijomis, gali tekti net vadovauti vienam ar kitam projektui,

organizuoti komandinį darbą.

1.3. Slaugos dokumentavimas, slaugos poreikių vertinimas

Šiuo metu gydymo įstaigose naudojami įvairūs slaugos dokumentavimo būdai, daţniausiai

- slaugos istorijos. Slaugos dokumentavimas uţtikrina prieţiūros tęstinumą ir perimamumą,

atsakomybę uţ paciento prieţiūrą, išryškina slaugos veiksmų efektyvumą.[2] Slaugos informacija

yra svarbi ir kitiems komandos nariams, tai slaugytojo darbo mobilizavimo, savikontrolės ir

kontrolės, profesinio tobulėjimo priemonė. Informacija slaugos istorijoje turi būti aiškiai

suformuluota ir uţrašyta, lakoniška, nedviprasmiška. Pateikiama tik svarbiausia informacija,

nesileidţiant į smulkmenas. [6]

16

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje medicinos normoje MN

28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ yra

nurodyta, kad slaugymas – slaugytojo veikla, padedanti uţtikrinti paciento pagrindines gyvybines

veiklas pagal slaugos poreikius, bei jo atliekamos paskirtos gydymo, diagnostikos procedūros

.[18]

Gyvybinės veiklos – tai asmens kasdieninės gyvenimo veiklos, iš kurių vienai sutrikus,

keičiasi asmens fizinė, psichikos ir socialinė būklė [27]

Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai ir socialiniai paciento,

šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikalinga slaugytojo pagalba. Slaugos

poreikių nustatymas – slaugos proceso dalis, kuomet surenkama informacija apie paciento

sveikatą, šeimą, namų ir darbo aplinką, nustatomos sveikatos problemos ir slaugos poreikiai .[3]

Slaugos poreikių vertinimas - tai informacijos apie esamas slaugos problemas ir

reikalingus resursus rinkimas.[4] Slaugos poreikių nustatymas yra pirmoji viso slaugos proceso

dalis ir svarbus dėl daugelio prieţasčių. Slaugos poreikiai gali atsirasti dėl fizinių socialinių,

psichologinių ir dvasinių patirčių, kurios turi prognostinę vertę visos ligos metu: psichikos

sveikatos pokyčiams, gyvenimo kokybei, bei jos kitimui ir ligos baigtims . Individualus pacientų

poreikių vertinimas yra tinkamo pacientų aptarnavimo ir paslaugų plėtros pagrindą . Pirmosiomis

slaugos poreikių vertinimo teorijų kūrėjomis laikomos V.A Henderson. (1996) ir D.E.Orem

(1985). Jos teigia, kad vienas iš svarbiausių slaugytojo uţdavinių yra ligos poreikių sisteminis

nustatymas. Poreikių vertinimas apima ne tik sisteminį poţiūrį į problemos nustatymą ir

prieţastis, bet ir klinikinius sprendimus. Tuo remiantis slauga gali būti planuojama garantuojant

paciento autonomiškumą ir išlaikant jo orumą . Sergančiųjų poreikiai turi būti vertinami

visuminiu (holistiniu) poţiūriu, todėl pacientų poreikių vertinimą sudaro :

fizinių poreikių vertinimas;

psichologinių ir dvasinių poreikių vertinimas;

socialinių poreikių vertinimas.[27]

Visi poreikiai yra labai svarbūs, tačiau nė vieno iš jų negalima pradėti tenkinti, kol

neišspręstos fizinės ir funkcinės problemos (simptomai). Svarbu išsiaiškinti ne tik tam tikrų

simptomų intensyvumą, bet ir kaip juos jaučia kiekvienas ligonis individualiai. Socialinių poreikių

vertinimas būtinas, rūpinantis sergančiuoju ir jo šeima yra labai svarbu išsaugoti nesuardytą

šeimos vientisumą. Paprastai šeimos gali pasirūpinti sergančiojo poreikių tenkinimu, tačiau

kritiniais momentais ir jiems gali prireikti slaugytojų pagalbos. Dvasinius poreikius pacientams

yra gana sunku suformuluoti, todėl sunku ir įvertinti. Vertinant segančiųjų slaugos poreikius

pirmiausia reikia nustatyti svarbiausius veiksnius, galinčius parodyti, kur slypi potenciali ar reali

problema.

17

Kiekvienos ligos ir konkretaus ţmogaus atveju slaugos poreikiai skiriasi, todėl

siekiant sukurti individualizuotą slaugos planą, svarbu įvertinti sergančiojo būklę bei jo poreikius.

Pasitelkus į pagalbą sergančiuosius ir jų artimuosius, bendraujant su jaus kaip su visaverčiais

partneriais, galima ligoniui suteikti neįkainojamą paramą, vertinant savo būklę, nusprendţiant,

kiek jis pats dar gali padėti ir kiek profesionalios prieţiūros jam reikia.

18

2. TYRIMO METODAI IR METODOLOGIJA

2.1 Tyrimo charakteristika

Tyrimo metu naudotas specialiai šiam tyrimui sukurti trys klausimynai (ţr. priedas Nr. 1,

Nr.2, Nr. 3), kurie po bandomojo tyrimo buvo perţiūrėti ir patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Bioetikos komisijos. Šiais klausimynais buvo siekiama išsiaiškinti ar bendruomenės

slaugytojų vedamoje slaugos dokumentacijoje atţymėti pacientų su dideliais slaugos poreikiais,

atitinka pacientų visus esamus slaugos poreikius. Taip pat siekta išanalizuoti slaugos istorijų

rašymo tvarkingumą, nuoseklumą ir tinkamumą bei pačių slaugytojų nuomonę apie jų vedamos

slaugos dokumentacijos kokybę.

Atlikta konkrečios pacientų populiacijos – pacientų su dideliais slaugos poreikiai

besigydančių namuose slaugos poreikiai ir jų dokumentavimas - mikrolygio analizė .

Tai vienmomentinis, aprašomojo pobūdţio tyrimas, kuris atliktas 6 etapais:

I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU ir Kauno viešosios bibliotekos

informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose, duomenų bazėse. Rasta

literatūra nagrinėta taikant aprašomąją analizę.

II etapas – klausimynų sudarymas. Remiantis literatūros analize buvo sukurti trys

originalūs klausimynai: 1 pacientams, 1slaugos istorijų vertinimui ir 1 slaugytojams.

III etapas –tyrimo vykdymas.

Respondentams, sutikusiems dalyvauti tyrime, buvo pateiktos „asmens sutikimo“ bei

„asmens informavimo“ formos (ţr. priedai Nr. 6, Nr. 7), kuriose jie supaţindinami su tyrimo

tikslu, metodais, tyrimo eiga. Iškilus klausimams galėjo skambinti nurodytu telefonu. Anketos

pildytos palatose namuose pacientams patogiu laiku. Pacientams uţpildyti anketas padėjo tyrėja.

Vienos anketos uţpildymas truko 30–40 min.

IV etapas – duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas MS Excel 2003 programa.

V etapas – aprašomoji duomenų analizė, rezultatų aptarimas.

VI etapas – išvadų pateikimas.

Tyrimo apribojimai. Realizuojant netikimybinę tiriamųjų atranką, ne kiekvienas

populiacijos narys turėjo tikimybę patekti į tiriamųjų imtį, kadangi iš anksto buvo numatytas

respondentų skaičius. Tad tyrime dalyvavo tik iškeltus kriterijus atitinkantys pacientai. Pateikiami

duomenys neturėtų būti traktuojami kaip reprezentatyvūs visuminės pacientų su specialiaisiais

19

poreikiais ir slaugytojų pildančių jų dokumentaciją, populiacijos atţvilgiu. Atlikus uţsibrėţtus

tikslus tyrimas nebuvo tęsiamas.

Tyrimo etikos principų uţtikrinimas. Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaigos vadovai, slaugytojos ir pacientai turėjo teisę apsispręsti dėl

dalyvavimo tyrime.

1. Pradedant tyrimą, pirmiausia kreiptasi į gydymo įstaigos administraciją ir paprašyta

leidimo atlikti anketinę apklausą ir tyrinėti slaugos istorijas. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų

slaugos vadovams, susipaţinus su atliekamo tyrimo tikslu ir uţdaviniais, buvo pristatytas tyrimo

instrumentas – klausimynai – ir gautas gydymo įstaigų raštiški sutikimai. Kreiptasi į Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komisiją ir gautas leidimas tyrimui atlikti.

2. Vykdant anketinę apklausą, visų pirma, vyko prisistatymas slaugytojams, kurie lanko

pacientus su specialiaisiais poreikiais namuose, paaiškintas, tyrimo tikslas. kam visa tai daroma.

Tyrėjai supaţindinus slaugytojus su atliekamo tyrimo aspektais, buvo paklausiama, kurie jų

lankomi pacientai atitinka išsikeltus kriterijus ir kurie pacientai sutiktų dalyvauti tyrime (taikytas

savanoriškumo principas).

3. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo supaţindinti su anketa, jos turiniu. Taikytas

anonimiškumo principas, perspėjant pacientus, kad jiems nereikia rašyti vardo ir pavardės.

2.2. Tyrimo metodų charakteristika

Tyrimas atliktas naudojant du metodus tai anketinę apklausą, ir Kontent turinio analizę.

Anketinės apklausos metodas patogus tuo, kad prieš pateikiant klausimyną respondentas

yra supaţindinamas su tyrimo tikslu, tolimesnio rezultatų panaudojimo galimybėmis bei

paaiškinama, kad bus uţtikrinamas respondentų konfidencialumas ir anonimiškumas.

„Kontent“ turinio analizės metodas. Taikyta struktūrintoji turinio analizė, kai socialinė

informacija analizuojama naudojantis kiekybiniais indikatoriais. Buvo sukurtas klausimynas kurio

pagalba įvertintos slaugytojų rašomų slaugos istorijų turiniai.

Tyrimo metodai.:

Duomenų rinkimo metodas. Duomenys rinkti atliekant apklausą raštu.

Slaugos istorijos vertintos naudojant Kontent turinio analizės metodu.

Duomenų analizės metodas. Tyrimo rezultatams pateikti naudota aprašomoji statistinė

analizė. Tyrimo rezultatams pateikti naudojamas aprašomosios analizės metodas. Duomenų bazė

buvo sudaryta Microsoft Office Excel 2003 programoje bei analizuojama ir aprašoma.

Aprašomosios duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Daugelyje jų

20

įvertinti poţymių pasikartojimo daţniai (proc.). Kai kurie duomenys pateikti absoliučiais

skaičiais( n)

Slaugos poreikių vertinimo klausimynas. Klausimynas pacientams su specialiaisiais

slaugos poreikiais besigydantiems namuose sukurtas remiantis 2007 išleisto LR sveikatos

ministro įsakymo “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir

namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia “Paciento slaugos poreikių

namuose vertinimo” anketa, (Ţr. Priedas Nr. 5) bei Dambrauskienės R., Razbadausko A. ir

Kiaunytės A. knygoje (2008) “Slaugos modelio praktinis taikymas” pateiktomis slaugos poreikių

vertinimo metodikomis. Klausimyną sudaro klausimai apie 12 gyvybinių veiklų pagal N. Roper

slaugos modelį. (Ţr. Priedas Nr. 1) klausimynas sukurtas siekiant įvertinti apklaustų pacientų

dabar esančius slaugos poreikius. Anketavimas atliktas savaitės bėgyje, po paskutinio slaugytojos

apsilankymo pas pacientą. Klausimyne vertintos šios gyvybinės veiklos :

Saugios aplinkos pritaikymas. Vertinti šie slaugos poreikiai: savirūpa, rega, klausa,

koordinacija, pusiausvyra, orientacija, namų aplinkos pritaikymas;

Bendravimas. Bendravimo veikla, sąmonė, gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus,

nerims baimė, agresyvumas, negatyvumas, liūdesys, ţinios apie ligą;

Kvėpavimas. Dusulys, kosulys, skrepliavimas, krūtinės skausmas;

Valgymas ir gėrimas. Savarankiškumas valgant, apetitas, pykinimas, vėmimas, rijimas,

burnos prieţiūra, burnos infekcija, dantų protezai.

Šlapinimas ir tuštinimas. Šlapinimasis, tuštinimas, viduriavimas, stoma, meteorizmas,

Asmens higiena ir apranga. Viso kūno higieninė būklė, odos būklė, pragulos, kitos

ţaizdos, savarankiškumas atliekant higieną, odos parazitai, ţinios apie asmens higieną.

Kūno temperatūros reguliavimas. Kambario temperatūra, apsirengimo adekvatumas

temperatūrai, kūno temperatūra.

Judėjimas ir transportavimas. Judėjimo funkcijos įvertinimas, pagalbinių priemonių

poreikis, silpnumas, griuvimo rizika.

Laisvalaikio veikla. Uţimtumo poreikis.

Lyties raiška. Šeimyninė padėtis.

Miegas. Miego kokybė, prabudimas naktį, migdomieji vaistai,

Paliatyviosios pagalbos poreikis. Poreikio būtinumas, kitų specialistų pagalba.[27]

Klausimyne uţduoti papildomi klausimai:

apie slaugytojos lankomumo daţnį;

apsilankymo laiko trukmę;

slaugytojų atliekamas procedūras atėjus;

21

asmens veiklą nuolatiniai prieţiūrai.

Taip pat vertinta dokumentinė slaugos istorijų pildymo dalis. Dokumentinė dalis vertinta

remiantis 2007 išleisto LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose

esančia dokumentavimo forma – „Paciento slaugos namuose lapas, dokumentinė dalis“. (ţr.

priedai Nr. 4)

Klausimynas slaugos istorijų turiniui vertinti. (ţr. priadai Nr. 2) Sukurtas klausimynas

siekiant įvertinti slaugos istorijų rašymo kokybę. Atskleidţiant istorijos rašymo reikalingų

poreikių tikslumą, nuoseklumą, išpildymą, etiką ir pagrįstumą. Istorija nagrinėjama pagal

Kontent analizės būdu sukurtą klausimyną. Analizuota visa slaugos istoriją nuo pat rašymo

pradţios. Taip pat buvo vertintas slaugos istorijose aprašomų pacientų slaugos poreikių

vertinimas atliktas pagal pacientų slaugos poreikių vertinimo klausimyną. Šis vertinimas atliktas

vertinant naujausią slaugytojos įrašą slaugos istorijoje. Todėl apklausti pacientai ir istorijos

vertintos savaitės bėgyje po paskutinio slaugytojo apsilankymo namuose pas pacientą su

specialiaisiais poreikiais, tam, kad slaugos poreikių vertinimas nebūtų iškraipytas.

Klausimynas slaugytojoms. (ţr. priedas Nr. 3 )Sudarytas anoniminis klausimynas

slaugytojams siekiant įvertinti slaugytojų poţiūrį apie atliekamą slaugos dokumentavimą.

Slaugytojų klausimyną sudaro 2 dalys:

1. Sociodemografiniai respondentų duomenys: amţius, lytis, darbo staţas, išsilavinimas

2. Slaugytojų poţiūris į slaugos dokumentavimą

2.3. Tyrimo medţiaga

Tyrimo populiacija – tikslioji, respondentai pasirinkti tikslingai iš trijų privačių šeimos

klinikų, kurios sudariusios sutartis su Valstybinė ligonių kasa dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo,

todėl teikiamos paslaugos bendruomenėje apmokomos kaip viešniose įstaigose - poliklinikose.

Pasirinktos 11 skirtingų šeimos gydytojų apylinkių, siekiant uţtikrinti rezultatų teisingumą.(ţr.1

pav.)

22

1 pav. Tyrimo imties paskirstymas

Tyrimo imtis – patogioji netikimybinė. Kiekvienam populiacijos nariui nėra tikimybės

patekti į tiriamųjų imtį. Todėl pateikiami duomenys nebus traktuojami kaip reprezentatyvūs

visuminės asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ir visų slaugytojų rašančių šių pacientų slaugos

istorijas, populiacijos atţvilgiu. Imties dydis: apklausta 33 pacientai su specialiaisiais poreikiais.

Išanalizuotos 33 slaugos istorijos, vedamos apklaustiems pacientams ir apklausta 11 slaugytojų,

kurie veda apklaustų pacientų istorijas. (ţr. 2 pav. )

2 pav. Suminis imties pavaizdavimas

2 klinika 3 šeimos gydytojų

apylinkės

9 pacientai

3 slaugytojai

3 šeimos klinikos

11 šeimos gydytojų apylinkių

33 pacientai

11 slaugytojų


apylinkės

9 pacientai

3 slaugytojai


apylinkės

15 pacientų

5 slaugytojai

Apklausti 33 pacientai

su specialiais

poreikiai

Įvertintos 33 slaugos istorijos,

kurias rašo

apklausti slaugytojai,

apklaustiems pacientams

Apklausta po 3 pacientus iš 11 skirtingų

Šeimos gydytojų apylinkių

Apklausta 11 slaugytojų,

lankančių šiuos pacientus

23

Tyrime dalyvaujantys pacientai turėjo atitikti šiuos kriterijus:

Pacientai yra sąmoningi ir samprotaujantys;

Pacientai turi gydytis namuose;

Pacientai turi fizinę negalią;

Pacientams įstatymo nustatyta tvarka turi būti nustatytus nuolatinės slaugos poreikius.

Netirti tie pacientai, kurie nesupranta lietuviškai, yra neraštingi ir kurių kognityviniai gebėjimai

bei kalbėjimo funkcijos yra sutrikę. Taip pat gautas ţodinis slaugytojų lankančių šiuos pacientus

namuose leidimas apklausti išsirinktus pacientus.

Pacientų demografinė charakteristika. Atliekant tyrimą buvo svarbu ţinoti respondentų

demografinius duomenis, kurie iš dalies sąlygoja ir tyrimo duomenis. Respondentų imtis

lytiškumo poţiūriu yra mišri, nes apklausoje dalyvavę respondentai yra ir vyriškos, ir moteriškos

lyties. Iš viso tyrime dalyvavo 33 pacientas su nuolatinės slaugos poreikiais. Iš jų 18 (55 proc. )

vyrų ir 15 (45 proc. ) moterų.(ţr. 3 pav. )

55%

45%

Vyrai Moterys

3 pav. Pacientų paskirstymas pagal lytį

Taip pat domėtasi, kiek metų pacientai turi nustatytus specialiuosius nuolatinės slaugos

poreikius. Išanalizavus duomenis daugiau kaip pusė respondentų (60 proc.) nustatytus

specialiuosius nuolatinė slaugos poreikius turi daugiau nei trys metai. 3 respondentai (10 proc.)

specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius nustatytus turi vos metai ir 30 proc. visų apklaustų

pacientų specialiuosius nuolatinės slaugos poreikis turi 2 metus. Taip pat išanalizavome ir

pacientų pasiskirstymą pagal amţių. Daugiausia (33 proc.) pacientų buvo daugiau nei 71 m.

amţiaus. Vienas pacientas buvo 25- 30 m. amţiaus. Po tris pacientus buvo iš 51- 55 m. intervalo,

24

bei 56-60 m. intervalo. Taigi 23 proc., buvo iki 71 m. ribos bei 10 pacientų senesnių nei 71 m.

amţius. (ţr. 1 lentelė)

1 lentelė. Tirtų pacientų sociodemografinė charakteristika

Poţymis

Pacientai

n33 (%)

Amţiaus grupės

25 – 30; 1 (3%)

41 – 45 2 (7%)

46-50 m. 1 (3%)

51-55 m. 3(10%)

56 – 60 m. 3 (10%)

61- 65 m. 5(17%)

66-70m. 5(17%)

Daugiau nei 71 m. 10(33%)

Specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymo laikas

1 metai ; 3 (10%)

2 metai 10 (30 %)

Daugiau nei 3 metai 20 (60%)

Slaugytojų demografinė charakteristika. Visi apklausti slaugytojai yra moterys.

Analizuojant slaugytojus pagal amţių, darbo staţą ir lytį gauta : 18 proc. slaugytojų buvo nuo 31-

35 m. amţiaus, 3 slaugytojai (27proc.) buvo nuo 36- 40 m. amţiaus, 4 slaugytojai (37proc.) buvo

41- 45 m. amţiaus intervale, bei 2 slaugytojai (18 proc.) buvo 46- 50 m. amţiaus intervale.

Analizuojant slaugytojų imtį pagal darbon staţą daugiausia apklaustųjų slaugytojų dirba jau 13 -

25

15 metų (55 proc.), 18 proc. visų slaugytojų dirba 9-12 m. ir tiek pat slaugytojų dirba 6-8 m.

slaugytojo darbą. Vienas iš apklaustų slaugytojas dirba tik 2-5 metus. (ţr. 2 lentelė )

2 lentelė. Tirtų slaugytojų sociodemografinė charakteristika

Poţymis

Slaugytojai

n11 (%)

Lytis,

moterys; 11 (100 %)

Amţiaus grupės

31 – 35; 2 (18%)

36– 40; 3 (27%)

41 – 45 4 (37%)

46-50 m. 2 (18%)

Darbo staţas m.

2 – 5; 1(9%)

6 – 8; 2(18%)

9-12; 2(18%)

13-15. 6(55%)

Analizuojant respondentus pagal išsilavinimą: daugiausia 55 proc.(n= 6) respondentų

turėjo profesinį (med. mokyklos) išsilavinimą, 9 proc. (n= 1) buvo įgijusios aukštąjį universitetinį

išsilavinimą bei 36 proc. (n= 4) turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. (ţr.2 pav.).

55%

9%

36%

Profesinis (med.

mokyklos)

Aukštasis

universitetinis

išsilavinimas

Aukštasis

neuniversitetinis

Slaugytojų

išsilavinimas

5 pav. Slaugytojų išsilavinimas

Apibendrinimas. Galima teigti, kad tyrime dalyvavo slaugytojos visos moterys, turinčios

nuo 36 iki 45 metų,, kurių išsilavinimas daugiausia yra profesinis (med. mokyklos), bei darbo

stažas bendruomenės slaugytojų yra 13- 15 metų.

26

3. TYRIMO REZULTATAI

Pacientų slaugos poreikių vertinimas ir dokumentavimas yra svarbi slaugos proceso dalis,

tačiau dabartiniu metu slaugos dokumentavimo kokybei skiriama maţai dėmesio. Šiame darbe

siekiama atskleisti ar teisingai ir išsamiai bendruomenės slaugytojai rašo slaugos istorijas, kaip

įvertinama paciento būklę, ar nustatyti paciento slaugos poreikiai atitinka įrašus slaugos

istorijoje, t.y. ar atitinka realybę.

3.1 Slaugos istorijų rašymo analizė

Svarbi slaugos proceso dalis dokumentavimas. Slaugos dokumentavimo sistema turi būti

paţangi ir atitikti tobulėjančią slaugos praktiką.

Siekiant įvertinti slaugytojų slaugos istorijų rašymo kokybę, buvo sudaryta originali

vertinimo anketa, kurioje suformuoti rašymo nuoseklumo, tikslumo ir pildymo kriterijai.

Visų pirma vertintas dokumentinė slaugos istorijų pildymo dalis. Dokumentinė dalis

vertinta remiantis 2007 išleisto LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų

ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų

patvirtinimo” prieduose esančia dokumentavimo forma – „Paciento slaugos namuose lapas,

dokumentinė dalis“.

Kaip atskleidė tyrimo rezultatai, visi slaugytojai slaugos istorijose rašė paciento vardą,

pavardę, slaugomo paciento gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, asmens sveikatos

prieţiūros įstaigą, kontaktinio asmens vardą, pavardę, telefono numerį bei jo gyvenamąja vietą.

Nebuvo uţpildyti šios pacientų slaugos istorijos skiltys: „Bendruomenės slaugytojo vardas,

pavardė, kontaktinis telefono numeris“, „Socialinio darbuotojo vardas, pavardė, telefono

numeris“, „Kitų specialistų, kurie teikia paslaugas, vardas, pavardė, telefono numeris“. 34

proc.(n=11) slaugos istorijų nebuvo paţymėta pirmo apsilankymo data, 66 proc. istorijų ši skiltis

uţpildyta. Maţiau nei pusė (44 proc.) slaugos istorijų nėra ir paciento kontaktinio numerio. 68

proc. slaugos istorijų nėra nurodyta gydančio gydytojo vardo ir pavardės. 35 proc. visų analizuotų

slaugos istorijų nėra nurodyta medicininė diagnozė, ligos, kuriomis pacientas serga. 74 proc.

slaugos istorijose nėra paciento parašo, kuris yra kaip sutikimas bendruomenės slaugytojui

lankytis namuose ir teikti įvairias medicinines paslaugas. Nėra ir atsakingo uţ pacientą su

27

specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais nuolatinę prieţiūrą atliekančio asmens sutikimą,

patvirtinančio parašo.(ţr. 3 lentelė).

3 lentelė. Paciento slaugos namuose lapo dokumentinės dalies uţpildymo analizė

Paciento slaugos istorijos

dokumentinės dalies skiltys

Nagrinėtos slaugos istorijose

Taip, paţymėta /yra Ne, nepaţymėta /ne

Slaugomo paciento vardas,

pavardė

100 proc. -

Pirmojo apsilankymo data 66 proc. 34 proc.

Slaugomo paciento gimimo

metai

100 proc. -

Gyvenamosios vietos adresas 100 proc. -

Asmens telefono numeris 56 proc. 44 proc.

Asmens sveikatos prieţiūros

įstaiga, kurią ligonis pasirinko

100 proc. -

Šeimos gydytojo (gydančio

gydytojo) vardas, pavardė,

telefono numeris

32 proc. 68 proc.

Bendruomenės slaugytojo

vardas, pavardė, telefono

numeris

- 100 proc.

Socialinio darbuotojo vardas,

pavardė, telefono numeris

- 100 proc.

Kitų specialistų, kurie teikia

paslaugas, vardas, pavardė,

telefono numeris

- 100 proc.

Kita svarbi informacija (liga,

kuri diagnozuota pacientui, ir

kt.)

65 proc. 35 proc.

Kontaktinio asmens vardas,

pavardė; Gyvenamoji vieta,

Telefono numeris

100 proc. -

Sutikimas slaugos paslaugoms

gauti, patvirtinimas parašu.

26 proc. 74 proc.

28

Analizuojant slaugos istorijose dokumentuotus pacientų slaugos poreikius pagal sudarytą

vertinimo anketą nustatyta, kad 28 (85 proc.) pacientų slaugos istorijos rašomos nenuosekliai –

nenurodoma slaugos problema, nenurodoma problemos prieţastis ir nenurodoma kai ši problema

sprendţiama. Sekančio apsilankymo metu nurodoma nauja slaugos problema, o rašoma kaip yra

sprendţiama pirmoji (ankstesnė) slaugos problema.. Kitose 5 slaugos istorijose pacientų poreikiai

ir problemos aprašomos nuosekliai - kiekvieną kart aptariama anksčiau nustatyta slaugos

problema ir nurodomi kokie buvo problemos sprendimo būdai, bei įvardinama nauja slaugos

problema ( ţr. 4 lentelė).

4 lentelė. Slaugos istorijų rašymo problematika

Slaugos istorijų pildymo

problema

Paaiškinimas

Nenuoseklus slaugos

pildymas

(28 iš 33 slaugos istorijų)

Įvardinta slaugos problema nėra aprašoma, analizuojama ir

sprendţiama. Kito slaugytojos apsilankymo metu išryškėja, jog yra

išlikusi ankstesnė slaugos problema ir papildomai atsiradusi nauja

slaugos problema. Senoji problema pradedama spręsti, naujoji

ignoruojama.

Nėra rašomos slaugos

diagnozės


Vietoj slaugos diagnozės rašoma slaugos problema.

Nevertinami ir neaprašomi

paciento poreikiai pagal

nustatytą formą


Paciento slaugos poreikių namuose vertinimas pagal nustatytą ir

patvirtintą formą (vertinti visas 12 gyvybinių veiklų ) nėra

vykdomas. Nuoseklus vertinimas atliktas pirmo apsilankymo pas

pacientą metu. Kitų apsilankymų pas pacientą metu vertinamos

pavienės gyvybinės veiklos ir uţrašomos problemos

Nėra pildomi slaugos planai Nustatytoms slaugos problemoms nėra sudaryti slaugos planai.

Vėliau slaugos poreikiai nėra vertinti.

Slaugos istorijos pildomos

surašant „apsilankymo

statusą“

Visi tirti pacientų klinikiniai statusai rašomi 025/a formoje,

daţniausiai vizitas aprašomas trumpai: nusakoma paciento

savijauta, AKS uţfiksavimas, ŠSD uţfiksavimas, vaistų vartojimo

kontrolė, skausmo buvimas/ nebuvimas bei atlikta procedūra pvz.

kraujo paėmimas, ţaizdos perrišimas,.

Kaip nurodyta 4 lentelėje, visose slaugos istorijose yra rašoma tik slaugos problema

„vidurių uţkietėjimas“, „nemiga“, „skausmas“, „pragula“, „nerimas“, tačiau galima šių

problemų prieţastis nenurodoma. Neteisingai rašomos slaugos diagnozės.

29

Visose analizuotose slaugos istorijose slaugos poreikiai nėra vertinami pagal LR sveikatos

ministro minėtą įsakyme nurodytą slaugos poreikių vertinimo formą. Slaugos poreikiai vertinti

slaugytojo tik pirmo apsilankymo pas pacientą metu, tačiau analizė atskleidė, kad slaugos

poreikiai nuolat kito ir jie įvardijami tik pavieniais atvejais. Visuminis, nuoseklus, poreikių

įvertinimas nebuvo atliekamas.

Visi slaugytojai apsilankę pas pacientą rašo paciento statusą „tradiciniu medicininiu

statusu“ ir rašomas 025/a formoje. Statusai daţniausiai aprašomi trumpai: nusakoma paciento

savijauta, AKS uţfiksavimas, ŠSD uţfiksavimas, vaistų vartojimo kontrolė, bei atlikta procedūra

pvz. kraujo paėmimas, ţaizdos perrišimas. Vertinant įrašus nustatyta, kad visi slaugytojai savo

apsilankymo metu dokumentuoja paciento savijautą nusakančius ţodţius: „savijauta nepakito“,

savijauta normali“, „pacientė atrodo gerai“, „būklė stabili“, „pacientui viskas gerai“, taip pat

pamatuojamas kraujospūdis ir širdies susitraukimų daţnis. (ţr. 5 lentelė). Pagal patvirtintą

„Slaugos paslaugų namuose sąrašą“ rašo atliktas slaugos intervencijas, uţ kurias apmoka

Teritorinės ligonių kasos.

5. Lentelė. Slaugytojų paciento statuso rašymo vertinimas

Paciento klinikiniai

poţymiai

Įrašų vertinimas

Savijauta Tirtose slaugos istorijose vizito aprašas pradedamas, „savijauta

nepakito“, savijauta nepablogėjo“, „savijauta patenkinama“,

„savijauta gera“, „savijauta normali“, „jaučiasi gerai“, „pacientė

atrodo gerai“.

AKS Kiekvieno apsilankymo metu visose slaugos istorijose nurodomas

pamatuotas AKS.

ŠSD Kiekvieno apsilankymo metu visose slaugos istorijose nurodomas

išskaičiuotas ŠSD.

Skausmas Nenaudojant jokių skausmo vertinimo skalių, trumpai parašoma

ar pacientui skaida, neskauda.

Įvertinus visas pasirinktas formas 025/a, galima teigti, kad slaugytojai visada ir visose

savo įrašą uţtvirtina parašu ir štampu, bei išlaikomi slaugytojo, apsilankymų pas pacientą

intervalai: apsilankoma vieną kart per mėnesį išlaikant 3 – 3,5 savaitės intervalą.

Apibendrinimas. Slaugytojai dokumentinėje slaugos istorijų dalyje ne visas skirsnius užpildo.

Įvardinta slaugos problema nėra aprašoma, analizuojama ir sprendžiama. Vietoj slaugos

30

diagnozės parašoma slaugos problema. Nustatytoms slaugos problemoms nėra sudaryti slaugos

planai Nepakankamai išsamiai rašo pacientų statusus.

3.2. Pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais poreikių atitikimo

analizė pagal paciento gyvybines veiklas ( N. Roper slaugos modulis)

Siekiant įvertinti, kaip nustatomi ir dokumentuojami pacientų su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais. Buvo išanalizuotos slaugos istorijos, kuriose slaugytojai nurodo, jų nuomone

esančius nuolatinės slaugos poreikius. Taip pat buvo apkalsti pacientai ir įvertinant jų poreikiai

pagal 12 gyvybinių veiklų.

Visų pirma įvertinome saugios aplinkos palaikymo gyvybinę veiklą. Šioje veikloje

vertinti 7 slaugos poreikiai : savirūpa, rega, klausa, koordinacija, pusiausvyra, orientacija, namų

aplinkos pritaikymas. Kaip atskleidė tyrimas 5 iš septynių poreikių slaugytojų slaugos istorijoje

įvertinti netinkamai. Labiausiai išsiskyrė pacientų nuomonė savirūpos poreikio vertiname. 82,9

proc. pacientų nurodė, kad „pats visiškai neapsitarnauja“ ir tik 21,5 proc. slaugos istorijose tai

buvo paţymėta. Tuo tarpu net 66,3 proc. slaugytojų istorijose buvo nurodyta, kad pacientai „iš

dalies atsitarnauja pats“. (ţr. 3 pav.)

12.2%

0.0%

66.3%

18.1%

21.5%

82.9%

Apsitarnauja pats Iš dalies apsitarnauja

pats

Pats visiškai

neapsitarnauja

Paciento

nurodytas

poreikis

Slaugytojų

slaugos istorijoje

nurodytas

poreikis

3 pav. Savirūpos poreikio vertinimas pacientų ir slaugytojo atţvilgiu

Analizuojant regos ir klausos poreikius tiek slaugytojai tiek pacientai slaugos poreikius

nurodė beveik vienodai. Vertinant klausos būklę 98,7 proc. slaugos istorijose buvo paţymėta, kad

pacientas girdi blogai ir 84,3 proc. pacientų nurodė, kad girdi blogai. 11,3 proc. slaugytojų

nurodė, kad su klausa problemų nėra ir 16,7 proc. pacientų nurodė, kad girdi gerai. Vertinant regą

31

87,0 proc. slaugytojų savo istorijose paţymėjo, kad reikalingi pacientams akiniai, 86,3 proc.

pacientų taip pat nurodė, kad jiems reikia akinių. 23,0 proc. slaugos istorijose nebuvo nurodyta,

kad pacientams akiniai nereikalingi, tam pritarė ir 12,7 proc. pacientų. (ţr. 4 pav.)

12.7%

86.3%

16.7%

84.3%

23.0%

87.0%

11.3%

89.7%

Akiniai nereikalingi

Akiniai reikalingi

Girdi gerai

Girdi blogai

Re

ga

K

lau

sa

Pacientai Slaugos istorijose paţymėta

4 pav. Regos ir klausos slaugos poreikio vertinimas pacientų ir slaugytojų nuomone

Vertinant koordinaciją ir pusiausvyrą daugiau kaip trys ketvirtadaliai pacientų (atitinkamai

86,7 proc. ir 90,3 proc.) nurodė, kad ši veikla sutrikusi. 87,3 proc. pacientų orientacija laike,

vietoje ir erdvėje nėra sutrikusi. 85,8 proc. slaugytojai slaugos istorijose taip pat nurodė, kad ši

veikla nėra sutrikusi. (ţr. 5 pav.)

86.7%

14.3%

90.3%

9.7%

13.7%

87.3%

53.8%

37.2%

92.3%

8.7%

15.2%

85.8%

Sutrikusi

Nesutrikusi

Sutrikusi

Nesutrikusi

Sutrikusi

Nesutrikusi

Koord

inacija

Pusia

usvyra

Orienta

cija


5 pav. Orientacijos, koordinacijos, pusiausvyros poreikių vertinimas pacientų ir slaugytojų

poţiūriu

32

Analizuojant namų aplinkos pritaikymo poreikį, buvo gauti šie duomenys : 97,2 proc.

pacientų teigė, kad jiems jau nebereikia pritaikyti namų aplinkos, nes ji jau pritaikyta, tai nurodė

slaugos istorijose ir slaugytojos (87.3 proc.). Tačiau et 86,7 proc. pacientų nurodė, kad jiems

reikia įvairių pagalbinių priemonių, 23,8 proc. slaugos istorijose nurodyta, kad šiems pacientam

reikia pagalbinių priemonių, siekiant uţtikrinti saugumą. (ţr. 6 pav. ).

86.7%

87.3%

23.8%

97.2%

Pagalbinių priemonių

reikia

Nereikalinga pakeisti

namų aplinką, ji jau

pakeista


6 pav. Namų aplinkos pritaikymo ir pagalbinių priemonių poreikis, pacientų ir slaugytojų

poţiūriu

Tam, kad tiksliau įvertinti slaugytojų rašomos dokumentacijos kokybę pacientų buvo

klausta ar saugios aplinkos gyvybinėje veikloje buvo problemų praeityje. Kaip atskleidė tyrimo

rezultatai beveik visiems (93,0 proc.) pacientams buvo problemų namų aplinkos pritaikyme. Taip

pat 93,0 proc. pacientų nurodė koordinacijos sutrikimus. (ţr. 7 pav.)

52.5%

15.0%

12.3%

56.5%

49.7%

19.5%

89.5%

89.5%

26.5%

15.5%

89.7%

53.5%

93.0%

93.0%

Savirūpa

Rega

Klausa

Koordinacija

Pusiausvyra

Orientacija

Namų aplinkos pritaikymas

Slaugytojų slaugos istorijoje nurodytas poreikis Paciento nurodytas poreikis

7 pav. Saugios aplinkos pritaikymo gyvybinės veiklos uţtikrinimo problemų buvimo

praeityje vertinimas

33

Bendravimo gyvybinės veiklos vertinimas. Bendravimo gyvybinę veiklą gali įtakoti

aukščiau išanalizuoti klausos, regos sutrikimai, kurie, daugiau kaip trims ketvirtadaliams pacientų

yra sutrikę. Tačiau šiai gyvybiniai veiklai palaikyti yra svarbi ir sąmonė, gebėjimas mąstyti,

jaučiamas nerimas, baimė. Taip pat šioje veikloje yra vertinama: liūdesys, agresyvumas bei

turimos ţinios apie ligą. Kaip atskleidė gauti tyrimo rezultatai nei vienam iš pacientų nėra

sutrikusi sąmonė. 93,8 proc. pacientų bendravimas yra normalus, nesutrikęs, bei 7,2 proc. (n= 2)

pacientų bendravimas yra iš dalies sutrikęs. Kaip nurodė patys pacientai, po insulto, buvo

sutrikusi kalba ir jie iš naujo mokėsi kalbėti. Slaugytojai visose slaugos istorijose paţymėjo, kad

apklaustų pacientų bendravimo veikla ir poreikiai yra normalūs. (Ţr. 8 pav.)

93.8%

7.2%

100.0%

100.0%

0

100.0%

Normalus

iš dalies sutrikęs

Nesutrikusi

Bendra

vim

as

Sąm

onė


8 pav. Pacientų bendravimo poreikių vertinimas pagal slaugytojų ir pacientų poţiūriu

Siekiant labiau atskleisti bendravimo gyvybinės veiklos ypatumus pacientų buvo klausta

apie liūdesį, nerimą baimę, gebėjimą mąstyti, priimti sprendimus ir pacientų agresyvumą. 93,3

proc. pacientų teigė jaučiantys nuolatinį liūdesį, tačiau tik 53,8 proc. slaugytojų pacientų slaugos

istorijose tai paţymėjo. 47,2 proc. slaugytojų slaugos istorijose šio fakto nebuvo paminėjusios.

83,1 proc. slaugytojų nurodė, kad pacientams nebūna agresyvumo, negatyvumo priepuolių, tačiau

kiek daugiau nei pusė pacientų, ( 56,0 proc.) nurodė, kad tokie priepuoliai, o ypač negatyvumo

nuotaikos jiems daţnos. 92,0 proc. pacientų nurodė, kad jaučia baimę, nerimą. Tačiau 74 proc.

slaugytojų lankančių šiuos pacientus namuose šio poreikio slaugos istorijoje nenurodė, ir

neanalizavo ir tik 26,0 proc. slaugytojų nurodė, kad jų lankomi pacientai jaučia nerimą ir liūdesį.

Vertinant pacientų gebėjimą mąstyti ir priimti sprendimus, tiek pacientų tiek slaugytojų duomenys

beveik sutapo. 91,2 proc. pacientų nurodė, kad dar geba mąstyti ir priimti sprendimus. Taip

nurodė ir 83,8 proc. slaugytojų šiuos pacientus kas mėnesį lankančius namuose. Vertinant

34

pacientų ţinių apie savo ligą, sveikatą ir slaugą pakankamumą, net 63,8 proc. pacientų nurodė,

kad jų ţinios geros, 17,2 proc., kad ţinios apie ligą yra pakankamos ir 10 proc. pacientu nurodė,

kad ţinios yra nepakankamos. Slaugytojai pacientų ţinių apie ligą ir sveikatą poreikio nevertino

nei vienoje iš slaugos istorijų ir nesidomėjo. (ţr. 9 pav. ir10 pav. )

83.8%

17.2%

92.0%

8.0%

56.0%

44.0%

93.3%

6.7%

91.2%

9.8%

26.0%

74.0%

17.9%

83.1%

53.0%

47.0%

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Gebėjim

as

mąsty

ti ir

pririm

ti

spre

ndim

us

Nerim

as

,baim

ė

Agre

syvum

as,

negaty

vum

as

Liū

desys


9 pav. Bendravimo gyvybinės veiklos poreikių vertinimas pacientų ir slaugytojų poţiūriu

63.8%

17.2%

10.0%

Geros

Pakankamos

Nepakankamos

Pacientai

10 pav. Ţinių pakankamumo apie savo ligą, sveikatą ir slaugą vertinimas pacientų nuomone

Analizuojant buvusius slaugos poreikius pacientų gyvenime išryškėjo, kad pacientai

praeityje buvo sunerimę ir baiminosi dėl savo ateities (89,0 proc.). Taip nurodė net 93,5 proc.

pačių pacientų, jie ir praeityje jautė nuolatinę baimę.16,3 proc. pacientams buvo sutrikusi

sąmonė, tačiau slaugos istorijose tai nėra paţymėta. Taip pat net 84,7 proc. pacientų nurodė, kad

35

negatyvumas ir agresyvumas buvo slaugos problema ir praeityje, tačiau tik 19,7 proc. slaugytojų

slaugos istorijose tai yra paţymėta. 56,3 proc. pacientų nurodė, kad jie nepakankamai praeityje

ţinojo apie savo ligą, sveikatą ir slaugą. (Ţr. 11 pav. )

12.5%

0.0%

32.3%

16.5%

19.7%

49.5%

8.3%

39.5%

16.5%

55.5%

89.0%

84.7%

56.3%

93.5%

Bendravimas

Sąmonė

Gebėjimas mąstyti ir priimti

sprendimus

Nerimas

Agresyvumas, negatyvumas

Liūdesys

Ţinios apie ligą

Slaugytojų slaugos istorijoje nurodyti buvę poreikiai Pacientų nurodyti buvę poreikiai

11 pav. Bendravimo gyvybinės veiklos slaugos poreikių vertinimas praeityje pacientų ir

slaugytojų poţiūriu

Kvėpavimo gyvybinės veiklos vertinimas. Šioje gyvybinėje veikloje vertinamas kosulys,

dusulys, skrepliavimas, bei krūtinės angina. Apklausti pacientai nurodė, kad jie šiuo metu

nejaučia nei krūtinės skausmo nei nėra jiems skrepliavimo. Tačiau 12,9 proc. pacientų nurodė,

kad šiuo metu vargina kosulys. Slaugytojai šio sutrikimo nepaţymėjo savo slaugos istorijose. 26,8

proc. pacientų nurodė, kad juos vargina dusulys ir 15,9 proc. slaugos istorijose šis poreikis buvo

nurodytas. (ţr. 12 pav.)

26.8%

12.9%

0.0%

100.0%

0.0%

100.0%

100.0%

0.0%

100.0%

0.0%

100.0%

74.2%

88.1%

85.1

15.9%Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Dusuly

sK

osuly

sS

kre

plia

vim

as

Krū

tinės

skausm

as


12 pav. Gyvybinės veiklos, „kvėpavimas“ slaugos poreikių vertinimas pagal slaugytojų ir

pacientų poţiūrį

36

Taip pat vertintas ir kvėpavimo veiklos buvusių slaugos poreikių kaita. Kaip atskleidė

tyrimo rezultatai 59,5 proc. visų pacientų nurodė, kad praeityje yra buvęs dusulys, tačiau

nagrinėtose slaugos istorijose tik 32,5 proc. slaugytojų tai dokumentavo. 36,5 proc. pacientų

nurodė, kad buvo ir kosulys. Analizuojant slaugytojų ankstesnius įrašus, tik 24,6 proc. slaugos

istorijose yra paminėtas šis kvėpavimo veiklos poreikis. Tačiau praeityje skrepliavimą slaugos

istorijose nurodė 22,3 proc. slaugytojų ir 15,5 proc. pacientų. (ţr. 13 pav.)

32.5%

24.6%

22.3%

0.0%

59.5%

36.5%

15.5%

9.0%

Dusulys

Kosulys

Skrepliavimas

Krūtinės skausmas


13pav. Kvėpavimo gyvybinėje veikloje buvę slaugos poreikiai pacientų ir slaugytojų

poţiūriu

Miegas svarbus asmens gyvenimo kokybės palaikymo elementas. Miegojimo gyvybinei

veiklai turi įtakos daugelis biologinių ir fiziologinių veiksnių. Labai svarbūs biologiniai,

psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Miego gyvybinės veiklos vertinime yra svarbu suţinoti: ar

pacientas vartoja vaistus dėl miego, prabudimo naktį arba anksti ryte daţnumą bei ar miegas yra

sutrikęs ar nėra sutrikęs.

Kaip atskleidė tyrimas 76,2 proc. pacientams miegas yra sutrikęs, nekokybiškas, tačiau

tik 44,2 proc. slaugytojų slaugos istorijose tai nurodė. Paklausti pacientai ar vartoja vaistus miego

kokybei pagerinti net 68,9 proc. visų apklaustų pacientų nurodė, kad vaistus vartoja, 12,1 proc.

pacientų nurodė, kad vaistų nevartoja. 82,6 proc. slaugytojų savo slaugos istorijose paţymi kad

„pacientai daţnai pabunda anksti ryte“. 52,6 proc. pacientų, kad anksti ryte pabusti tik kartasi

pasitaiko. (ţr. 14 pav.)

37

76.2%

24.8%

12.1%

68.9%

46.8%

34.2%

52.6%

48.4%

44.2%

56.8%

52.3%

48.7%

44.2%

56.8%

18.4%

82.6%

Sutrikęs

Nesutrikęs

Nevartojami

Vartojami

Kartais pasitaiko

Daţnai

Kartais pasitaiko

Daţnai

Mie

gas

Mig

dom

ieji

vais

tai

Pra

budim

as

naktį

Pra

budim

as

anksti r

yte


14 pav. Miego gyvybinės veiklos vertinimas pagal pacientus ir slaugytojus

Analizuojant miego gyvybinės veiklos poreikių kaitą praeityje slaugos istorijose, daugiau

nei pusė apklaustų pacientų nurodė, kad problemų buvo tiek su migdomųjų vaistų vartojimu (63,9

proc.), tiek su miego kokybe. 66,5 proc. pacientų prabusdavo anksti ryte arba prabusdavo naktį,

69,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad miegodavo nekokybiškai (ţr. 15 pav.).

32.5%

24.6%

52.3%

42.0%

69.5%

66.5%

65.5%

63.9%

Nekokybiškas miegas

Prabudimas naktį

Prabudimas anksti ryte

Migdomųjų vartojimas


15 pav. Miego gyvybinės veiklos poreikių praeityje

38

Įvertinus „Valgymo ir gėrimo gyvybinę veiklą“ 72.0 proc. pacientų nurodė, kad jų

apetitas geras, panašiai nurodė ir 75,0 proc. slaugytojai slaugos istorijose. Vertinant

savarankiškumą valgymo ir gėrimo veikloje 81,5 proc. pacientų nurodė, kad jiems reikalinga

visiška pagalba valgant ir geriant, taip nurodė 44,3 proc. slaugytojų. (ţr.16 pav. )

19.5%

81.5%

75.0%

25.0%

56.7%

44.3%

72.0%

28.5%

Reikalinga dalinė

pagalba

Reikalinga visiška

pagalba

Geras

Blogas

Valg

o,

geria

Apetita

s

Pacineto nurodytas poreikis Slaugos istorijose paţymėtas

16 pav. Valgymo gyvybinės veiklos slaugos poreikių vertinimas pacientų ir

slaugytojų poţiūriu

Vertinti ir kiti valgymo ir gėrimo gyvybinės veiklos poreikiai, 28,4 proc. pacientų nurodė,

kad turi problemų ryjant, 15,6 proc. slaugytojų slaugos istorijose taip pat paţymėjo, kad rijimas

yra sutrikęs. Tiek slaugytojai, tiek pacientai nurodė, kad šiuo metu nevemia, tačiau 2 pacientai

nurodė, kad šiuo metu juos pykina. Slaugytojai šio poreikio nėra paţymėję slaugos istorijose. (

ţr.17 pav.)

11.3%

89.7%

75.0%

100.0%

85.4%

15.6%

0.0%

100.0%

72.0%

100.0%

71.6%

28.4%

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Nesutrikęs

Sutrikęs

Pykin

imas

Vėm

imas

Riji

mas

Paciento nurodytas poreikis Slaugos istorijose paţymėtas poreikis

17 pav. Valgymo gyvybinės veiklos, pykinimo, vėmimo, rijimo poreikių įvertinimas

slaugytojų ir pacientų poţiūriu

39

Taip pat vertinta: dantų protezų turėjimas, burnos infekcija, burnos dţiuvimas. Tiek

pacientai, tiek slaugytojos savo istorijose paţymėjo, kad slaugomiems pacientams burnos

infekcijos nėra. Burnos dţiuvimą nurodo 69,2 proc. slaugytojų ir 71, 3 proc. pacientų. Taip pat

kiek daugiau nei pusė (55,4 proc.) pacientų turi dantų protezus, tačiau slaugos istorijose tik 41,6

proc. slaugytojų nurodė, kad pacientas turi burnos protezus. ( ţr. 18 pav. )

71.3%

29.7%

100.0%

55.4%

45.6%

69.2%

31.7%

100.0%

41.6%

59.4%

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Bur

nos

dţiū

vim

as

Bur

nos

infe

kcija

Dan

tų p

rote

zai

Paciento nurodytas poreikis Slaugos istorijose paţymėtas poreikis

18 pav. Valgymo ir gėrimo gyvybinės veiklos slaugos poreikių vertinimas, pacientų ir

slaugytojų atţvilgiu.

Šlapinimasis ir tuštinimosi gyvybinėje veikloje daţniausiai tiek pacientai (18,6 proc.),

tiek slaugytojai (18,6 proc.) nurodė, kad pacientams besigydantiems namuose yra šlapimo

nelaikymas. 20, 7 proc. pacientų nurodė, kad jiems skauda šlapinantis, bei tik 10 proc. slaugytojų

tai paţymėjo slaugos istorijose. Tuo tarpu daugiau slaugytojų (18,3 proc.) nurodė, kad pacientai

šlapinasi daţnai tuo tarpu tik 11,7 proc. pacientų nurodė, kad šlapinasi daţnai. ( ţr.19 pav.)

59.5%

11.7%

20.7%

82.4%

18.6%

72.7%

18.3%

10.0%

82.3%

18.7%

Nesutrikęs

Daţnas

Skausmingas

Nėra

Yra

Šla

pin

imasis

Šla

pim

o

nela

ikym

as

Pacientas Slaugos istorijose paţymėta

19 pav. Šlapinimosi gyvybinės veiklos, slaugos poreikių vertinimas slaugytojų ir pacientų

poţiūriu

40

Toliau šlapinimosi ir tuštinimosi gyvybinėje veikloje vertinta tuštinimosi veikla. Vidurių

uţkietėjimą kaip problemą nurodė 86,4 proc. pacientų. Taip pat ir Slaugos istorijose 81,9 proc.

slaugytojų kaip slaugos problemą įvardijo vidurių uţkietėjimą. 28,4 proc. pacientų ir tiek pat

slaugytojų nurodė, kad pacientai turi suformuotą stomą. (ţr. 20 pav.)

89.5%

0.0%

11.5%

65.0%

35.0%

28.4%

72.6%

86.4%

14.6%

74.7%

0.0%

26.0%

84.0%

22.0%

28.4%

72.6%

81.9%

19.1%

Nesutrikęs

Su krauju

Skausmingas

Nėra

Yra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Tu

štin

ima

sis

Vid

uri

avi

ma

sS

tom

a

Vid

uri

ų

uţk

ietė

jima

s


20 pav. Šlapinimo gyvybinės veiklos, slaugos poreikių vertinimas slaugytojų ir

pacientų poţiūriu

Judėjo ir transportavimo gyvybinė veikla. Šioje veikloje vertinta paciento gebėjimas

judėti, pagalbinių priemonių poreikis, silpnumas bei vertinta ar yra griuvimo rizika. 64,8proc.

pacientų ir 58,8 proc. slaugytojų nurodė, kad apklausti pacientai visiškai nejuda. 41,2 proc.

slaugytojų ir 36,2 proc. pačių pacientų nurodė, kad gali judėti, tik reikia pagalbinių priemonių. 78

proc. pacientų ir 52,3 proc. slaugytojų slaugos istorijose nurodė, kad pacientams nėra silpnumo,

22 proc. pacientų ir 47,7 proc. slaugytojų nurodė, kad apklausti pacientai junta silpnumą, kuris

apsunkina judėjimą. Kiek daugiau nei pusė pacientų (54,2 proc.) ir 56,8 proc. slaugytojų nurodė,

41

apklaustiems pacientams yra rizika griūti. 88,7 proc. apklaustų pacientų ir 82,6 proc. slaugytojų

nurodė, kad pagalbinių priemonių, palengvinančių judėjimą poreikis yra didelis. (ţr. 21 pav.)

35.2%

64.8%

78.0%

22.0%

45.8%

54.2%

11.3%

88.7%

41.2%

58.8%

52.3%

47.7%

43.2%

56.8%

17.4%

82.6%

Reikalinga

pagalba

Visiškai nejuda

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

YraJuda

Silp

num

as

Griuvim

o r

izik

a

Pagalb

inių

priem

onių

pore

ikis


21 pav. Judėjimo gyvybinės veiklos, slaugos poreikių vertinimas slaugytojų ir

pacientų poţiūriu

Asmens higiena ir apranga – atskira higienos dalis, kuri tiria kūno, drabuţių, avalynės

prieţiūrą, buitines bei aplinkos sąlygas ir nustato normas bei taisykles, atitinkančias asmens

amţiaus anatomines-fiziologines savybes, padedančias išsaugoti sveikatą ir sudaryti higieninio

elgesio įpročius. Šioje veikloje svarbu įvertinti paciento viso kūno higieninę būklę, Odos būklę,

pragulas, kitas odos ţaizdas, asmens higienos rūpinimosi savarankiškumas, apsirengimo

savarankiškumas, odos parazitų buvimą, bei vertinama asmens ţinios apie asmens higieną.

Kaip atskleidė atliktas tyrimas 88,6 proc. pačių pacientų savo odos būklę įvertina kaip

gerą, taip pat nurodo ir 72,3 proc. slaugytojų rašomosiose slaugos istorijose. Tačiau apie du

dešimtadaliai pacientų (17,7 proc.) nurodo, kad odos būklė nėra gera tik patenkinama. Vertinant

viso kūno higieninę būklę net 89,5 proc. pacientų ir 71,7 proc. slaugytojų nurodė, kad viso kūno

higiena yra gera. ( ţr. 22 pav.)

42

89.5%

10.5%

88.6%

11.4%

71.7%

28.3%

72.3%

17.7%

Gera

Patenknama

Gera

PatenkinamaV

iso k

ūno h

igie

nin

ė

būklė

Odos b

ūklė

Apţiūrėjus pacientą Slaugos istorijose paţymėta

22 pav. Asmens higienos, slaugos poreikių vertinimas slaugytojų ir pacientų poţiūriu

Toliau vertinant slaugos poreikius tiek slaugytojos, tiek pacientai nurodė, kad nėra nei

odos parazitų nei kitų ţaizdų išskyrus 24,1 proc. slaugytojų ir 24,1 proc. apkalstų pacientų nurodė,

kad visgi yra pragulų. Bei trys ketvirtadaliai pacientų paţymėjo, kad pragulų neturi. ( ţr. 23 pav.)

75.9%

24.1%

100.0%

100.0%

75.9%

24.1%

100.0%

100.0%

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Nėra

Yra

Pra

gulo

s

Kitos ţ

aiz

dos

Odos p

razitai

Apţiūrėjus pacientą Slaugos istorijose paţymėta

23 pav. Odos ţaizdų ir odos parazitų esamumo vertinimas pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Gyvybinė asmens higienos ir aprangos gyvybinė veikla yra plati, todėl buvo vertinimas ir

pacientų gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savo higiena ir apsirengti. Kaip nurodo 88,2 proc.

pacientų jiems reikalinga visiška pagalba apsirengiam ir visiška pagalba rūpinantis asmens

higiena (72,4 proc.). Tačiau beveik 10 proc. maţiau slaugytojų (74,1 proc.) nurodė, lankytiems

43

pacientams reikalinga visiška pagalba apsirengiant ir reikalinga visiška pagalba uţtikrinant

asmeninę higieną.(ţr.24pav.)

27.6%

72.4%

11.8%

88.2%

44.3%

55.7%

25.9%

74.1%

Reikalinga dalinė

pagalba

Reikalinga visiška

pagalba

Reikalinga dalinė

pagalba

Reikalinga visiška

pagalba

Asm

ens h

igie

na

rūpin

asi

Apsirengia


24 pav. Savarankiškumo poreikis pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Lyties raiškos gyvybinė veikla. Šioje gyvybinėje veikloje buvo vertinama tik pacientų

šeimyninis statusas. Kaip atskleidė tyrimo duomenys 55,2 proc. slaugytojų nurodė, kad jų

lankomi pacientų turi antras puses ir yra vedęs/ ištekėjusi. Tačiau tik trečdalis pacientų (37,3

proc.) nurodė ,kad yra vedę /ištekėję. 48,0 proc. pacientų yra našliai bei 14,7 proc. pacientų

nurodė, kad yra vieniši.(ţr. 25 proc.)

37.3%

48.0%

14.7%

55.2%

36.1%

8.7%

Vedęs/ ištekėjusi

Našlystė

Vienišas


25 pav. Pacientų šeimyninis statusas slaugytojų ir pacientų poţiūriu

Vertintas ir pacientų laisvalaikio veikla. 100 proc. slaugytojų slaugos istorijose nurodė,

kad uţimtumo ir laisvalaikio poreikio nėra. Tačiau net 77,3 proc. pacientų nurodė, kad

44

laisvalaikiui ir uţimtumui yra didelis poreikis ir tik 22,7 proc. pacientų nurodė, kad turiningai

leisti laisvalaikį nėra. (ţr. 26 pav.)

77.3%

22.7%

100.0%

Uţimtumo poreikis yra

Uţimtumo poreikio nėra


26 pav. Laisvalaikio poreikio vertinimas slaugytojų ir pacientų poţiūriu

Paskutinė gyvybinė veikla tai paliatyvi pagalba. Šioje veikloje siekta įvertinti paliatyvios

slaugos poreikis bei kitų specialistų poreikis. 35,2 proc. pacientų teigė, kad jiems reikalinga

paliatyvi slauga daugiau kaip pusė (64,8proc.) nurodė, kad paliatyvios slaugos poreikio jiems

nėra. Tačiau 87,6 proc. pacientų nurodė, kad jiems reikalinga kitų specialistų pagalba, tuo tarpu

87,0 proc. slaugytojų nurodė, kad kitų specialistų pagalba pacientams nereikalinga. (ţr.27 pav.)

35.2%

64.8%

87.6%

12.4%

43.8%

56.2%

23.0%

87.0%

Yra

Nėra

Reikalinga

Nereikalinga

Palia

tyvio

s

pagalb

os p

ore

ikis

Kitų s

pecia

listų

pagalb

a


27 pav. Paliatyvios pagalbos poreikis pacientų ir slaugytojų poţiūriu

Apibendrinant visas 12 gyvybinių veiklų, galima teigti, kad beveik visose gyvybinėse

veiklose skiriasi slaugytojų nurodyti ir dokumentuoti slaugos poreikiai nuo pacientų apklausos

metu nustatytais slaugos poreikiais.

45

3.3 Slaugytojų poţiūris į atliekamą slaugos dokumentavimą

Siekiant atskleisi visapusišką poţiūrį į slaugos dokumentavimą, teirautasi ir pačių

slaugytojų, kurios pildė nagrinėta slaugos dokumentavimą, koks jų poţiūris į dokumentavimo

kokybę. Kaip atskleidė tyrimas 55 proc. visų apklaustų slaugytojų slaugos dokumentavimo

kokybę vertina „vidutiniškai“. 27 proc. ( n= 3 ) slaugos rašymo kokybę vertina kaip gerą. Bei 18

proc. slaugytojų teigia, kad rašymo kokybė yra bloga.(ţr. 28 pav.)

3; 27%

6; 55%

2; 18%

Gerai Vidutiniškai Blogai

28 pav. Slaugytojų nuomonė apie rašomos dokumentavimo kokybę, n; proc.

Į klausimą: „Kaip manote ar reikia vertinti visas 12 gyvybinių veiklų, kiekvieno

apsilankymo pas pacientą metu? 36 proc. apklaustų slaugytojų nurodė, kad reikia vertinti visas

gyvybines veiklas, 18 proc. nurodė, kad nereikia vertinti visų gyvybinių veiklų, bei 46 proc.

slaugytojų teigė, kad reikia vertinti tik tas veiklas kuriose yra problemos. (ţr. 29 pav.)

4; 36%

2; 18%

5; 46%

Taip, reikia vertinti visas Ne, nereikia vetinti visų gyvybinių veiklų

Reikia vertinti tik tas veiklas, kuriose yra problemos

29 pav. Gyvybinių veiklų vertinimo reikalingumas kiekvieno apsilankymo metu, slaugytojų

nuomonė

46

Buvo teirautasi ir slaugos poreikių vertinimą. 18 proc. slaugytojų teigė, kad „taip“,

kokybiškai įvertina pacientų slaugos poreikius 64 proc. slaugytojų nurodė atsakymą „ne „

nekokybiškai įvertina slaugos poreikius bei 2 (18 proc.)slaugytojos neţinojo ar kokybiškai ar

nekokybiškai įvertina slaugos . ( Ţr. 30 pav.)

2; 18%

7; 64%

2; 18%

Taip Ne Neţinau

30 pav. Į klausimą: „Kaip manote, ar kokybiškai įvertinat pacientų slaugos poreikius?

slaugytojo atsakymų pasiskirstymas

Į klausimą: Kaip manote kokios priežastys įtakoją nekokybišką slaugos dokumentavimą?

buvo pateikti keturi teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti „taip“ arba „ne“. 91 proc. slaugytojų

nurodė, kad per didelis lankomų pacientų skaičius įtakoja pagrindinė prieţastis, kuri įtakoją blogą

teikiamų paslaugų kokybę ir slaugos rašymo kokybę. 89 proc. apklaustųjų nurodė didelį daro

krūvį. Daugiau kai pusė 66 proc. nurodė, kad per maţai informacijos apie pacientų poreikių

vertinimą ir kiek daugiau nei pusė nurodė, kad per maţai praktinių rekomendacijų kaip reikėtų

pildyti slaugos istorijas. (ţr. 31 pav.)

89%

91%

55%

66%

Didelis darbo krūvis

Per didelis lankomų pacientų skaičius

apylinkėje

Per maţai praktinių rekomendacijų kaip

pildyti slaugos istorijas

Per maţai informacijos apie pacientų

slaugos poriekių vertinimą

31 pav. Pagrindinės prieţastys įtakojančios slaugos namuose kokybę ir slaugos rašymo

kokybę

47

Taip pat slaugytojų domėtasi ar slaugytojai pakankamai turi ţinių apie slaugos

dokumentavimą. Kai atskleidė tyrimo rezultatai 64proc. slaugytojų teigė, kad vidutiniškai ţino

apie slaugos dokumentavimą, 27 proc. nurodė, kad daug ţino apie slaugos dokumentavimą ir 9

proc. pacientų nurodė, kad pakankamai ţino apie slaugos dokumentavimą.(Ţr. 31 pav.) Taip pat

slaugytojų buvo klausta ar jos norėtų gilinti savo ţinias apie slaugos dokumentavimą. Tyrimo

duomenimis visos slaugytojos nurodė, kad norėtų daugiau suţinoti apie slaugos dokumentavimą.

3; 27%

7; 64%

1; 9%

Daug Vidutiniškai Maţai

31 pav. Ţinių, apie slaugos dokumentavimą kiekis, slaugytojų nuomone

Į klausimą: „kur įgijote žinių apie slaugos dokumentavimą?“ 28 proc. apklaustų slaugytojų

nurodė, kad apie dokumentavimą suţinojau „specialių kursų metu“, 27 proc. nurodė, ţinių įgijo

praktikos metu, bei 3 (27 proc.) slaugytojos pačios ieškojo internete, bibliotekoje. 18 proc.

Slaugytojų apie slaugos dokumentavimo ypatybes suţinojo „studijų metu“. (ţr. 32pav.)

2; 18%

3; 27%

3; 27%

3; 28%

Studijų metu

Specialių kursų metu

Įgijau praktikos metu

Pati ieškojau ir domejausi ieškodama informacijosi internete, bibliotekoje

32 pav. Ţinių apie slaugos dokumentavimo įgijimo šaltiniai

48

Ir slaugytojų ir pacientų buvo teirautasi kas kiek laiko slaugytoja aplanko pacientus

namuose. 25 proc. pacientų nurodė, kad slaugytojai juos namie lanko rečiau nei kartą per mėnesį.

Taip nurodė ir 55 proc. slaugytojų. Tačiau 55 proc. pacientų ir 18 proc. slaugytojų nurodė, kad

slaugytojos pacientus su specialiaisiais poreikiais lanko daugiau nei kartą per mėnesį. Trečdalis

slaugytojų ir trečdalis pacientų nurodo, kad slaugytojos pacientus lanko kartą per mėnesį. (ţr. 33

pav.)

27%

18%

55%

30%

55%

25%

Kartą per mėnesį

Daugiau nei kartą per

mėnesį

Rečiau nei kartą per

mėnesį

Slaugytojai Pacientai

33 pav. Pacientų lankomumo namuose daţnis pacientų ir slaugytojų nuomone

Tyrimas siekė atskleisti, kiek laiko slaugytoja uţtrunka pas pacientą namuose. Daugiausia

slaugytojų (37 proc.) ir 31 proc. pacientų nurodė, kad slaugytojos pas pacientus uţtrunka nuo 20

ik 30 min. 27 proc. slaugytojų ir 18 proc. pacientų nurodė, kad slaugytojos uţtrunka nuo 15 iki 20

min.(ţr. 34 pav.)

9%

18%

27%

37%

9%

18%

12%

18%

31%

21%

Trumpiau nei 10 min.

Nuo 10 iki 15 min.

Nuo 15 iki 20 min

Nuo 20 min iki 30 min.

Nuo 30 min iki 40 min.

Slaugytojai Pacientai

34 pav. Slaugytojų buvimo pas pacientą laikas slaugytojų ir pacientų poţiūriu

49

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Daugelį metų Lietuvoje slauga nebuvo išplėtota kaip savarankiška biomedicinos mokslų

srities šaka, o slaugos specialistai buvo laikomi kaip nepakankamai svarbūs asmens sveikatos

prieţiūros sistemoje specialistai. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėjo sparčiai

vystytis slaugos mokymas, mokslas ir praktika. Atsisakyta medicinos sesers vardo, pakito

slaugytojų profesinis pavadinimas. Šiandien profesionalus slaugymas siejamas su paţangia

mokslo praktika (savarankišku darbo planavimu, organizavimu, vykdimu bei vertinimu.) Daug

dėmesio pradėta skirti ir pirminės asmens sveikatos prieţiūros sistemos plėtotei. Pirminė asmens

sveikatos prieţiūra yra esminė sveikatos prieţiūra, kuri vykdoma pagal kiekvienos šalies

finansines galimybes, taikant tokius metodus, kurie yra moksliškai pagrįsti, praktiškai

realizuojami ir visuomenei priimtini.[1] Vis daugiau dėmesio sulaukia ir sergantieji sunkiomis

lėtinėmis ligomis bei jų artimieji. Sparčiai pradėta plėtoti, bendruomenės slauga, kuri siekia

uţtikrinti asmenų su specialiaisiais poreikiais, slaugos poreikių patenkinimo galimybes namuose.

Tačiau savarankiška slaugytojų veikla dar yra maţai išplėtota, nors vis daţniau šnekama apie tai,

kad profesionalūs slaugytojai, ypač dirbantys bendruomenėje gali ir turėti perimti dalį gydytojų

funkcijų ir daug iškilusių problemų išspręsti savarankiškai.

Šis tyrimas siekė atskleisti slaugytojų lankančių namuose pacientus su specialiaisiais

nuolatinės slaugos poreikiai slaugos poreikių dokumentavimo kokybę. Visų pirma analizuota:

dokumentinė slaugos istorijų pildymo dalys. Dokumentinė dalis vertinta remiantis 2007 išleisto

LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos

prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia

dokumentavimo forma – „Paciento slaugos namuose lapas, dokumentinė dalis“. Toliau slaugos

istorijos vertintos pagal mūsų sudarytą originalią slaugos istorijų vertinimo anketą, pagal kurią

siekta atskleisti pagrindinės slaugos istorijos rašymo problemos, taip pat atskleisti slaugos istorijų

rašymo nuoseklumą bei neatitikimą. Taip pat vertinti pacientų ir slaugos poreikiai pagal 2007

išleisto LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos

prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo” prieduose esančia paciento

slaugos poreikių namuose vertinimo anketa. [10]

Pirmojoje dalyje vertinta slaugos dokumentinė dalis ir tyrimo rezultatai atskleidė, kad šią

dalį slaugytojos pildo nepakankamai kokybiškai. Beveik visose slaugos istorijose yra nurodyti

slaugomo paciento arba jo atstovo kontaktiniai duomenys. Taip pat nurodytos ir ligos kuriomis

pacientas serga. Tačiau nėra išvardinti kiti medicinos specialistai, kaip komanda teikianti

paslaugas sergančiajam. Nenurodytas šeimos gydytojas, socialinis darbuotojas, psichologas arba

50

psichiatras bei kiti komandos nariai. Kaip nurodo L. Ţalimienė (2003) pilnavertiška PSP

darbuotojų komanda turėtų būti sudaryta iš šeimos (slaugomo paciento), šeimos gydytojo,

reabilitacijos specialisto, seniūnijos darbuotojo, socialinio darbuotojo, psichologo, pedagogo,

bendruomenės slaugytojo, bendrosios praktikos odontologo.[30] Svarbu ne tik suburti reikiamą

specialistų komandą, tačiau reikia ir kokybiškai bendradarbiauti tarpusavyje ir dirbti joje. Anot

Kairio J., Ţėbienės E., Rytkio B.A. Zokas I. Lietuvoje ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros

grandis dar vis menkai išplėtota ir nesuburtos pilnos specialistų komandos galinčios pilnavertiškai

ir kokybiškai suteikti paslaugas visuomenės nariams.[8]

Taip pat nagrinėjant pacientų slaugos istorijas nustatyta, kad nėra paciento su

specialiaisiais nuolatiniais slaugos poreikiais arba jį atstovaujamo asmens parašo patvirtinančio,

sutikimą gauti slaugos paslaugas namuose. Kaip nurodo 2004 m. liepos 13 d. priimtas LR

„Pacientų teisių ir ţalos atlyginimo įstatymas“ paciento raštiškas sutikimas gauti medicinines

paslaugas yra būtinas. Šiame įstatyme rašoma, asmens parašas uţtvirtina, kad savanoriškai į

asmens sveikatos prieţiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos prieţiūros

atvykęs arba į namus sveikatos prieţiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir

sutinka, kad tos įstaigos sveikatos prieţiūros specialistas jį apţiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę,

paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras. Jei sveikatos prieţiūros įstaiga yra

uţtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar

lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus,

susijusius su jo liga ir sveikata.

Kaip nurodo L. Gudelienė –Gudelevičienė (2004) slaugos apskaitos koncepcija pagrįsta

tuo, kad būtų uţtikrinta pacientams teikiamų paslaugų kokybė. Kaip nurodo minėta autorė,

slaugos istorijų pildymo formos nėra esminis dalykas atskleidţiantis slaugos paslaugų kokybę.

Uţpildyta tam tikra, dokumentacijos forma, nėra pamatinis kriterijus nurodantis atliktą darbą.[2]

Mūsų nuomone, visų pirma, bet koks slaugos dokumentavimas turėtų būti glaustas, įskaitomas,

tikras, prasmingas, tvarkingas ir nuoseklus, nes dokumentavimo kokybė atspindi slaugos kokybę.

Data, laikas, slaugos darbuotojo pareigos ir parašas patvirtina dokumento teisingumą. Susiejant

šio mokslininkės teiginius su mūsų atlikta moksline studija, galima teigti, kad iš analizuotos

slaugos istorijos pagal sudarytą originalią slaugos istorijų vertinimo anketą, rašomos

nekokybiškai, nenuoseklia ir paviršutiniškai. Slaugytojai neuţpildo visas dokumentacijos skiltis.

Taip pat uţrašoma tik slaugos problema, nėra formuluojama slaugos diagnozė, nenurodomos

galimos problemos prieţastys. Nepakankamai išsamiai rašomas paciento statusas.

Vertinant slaugos poreikių nustatymo tikslumą pagal gyvybines veiklas (N. Roper

slaugos modelį) gauta nemaţai neatitikimų slaugytojų rašomoje slaugos dokumentacijoje ir

pacientų slaugos poreikių vertinime.[27] Didţiausi skirtumai išryškėjo: saugios aplinkos

51

palaikymo, valgymo ir gėrimo, bendravimo gyvybinių veiklų poreikių vertinime. Gerai ir teisingai

nagrinėtose slaugos istorijose, lyginant su pacientų pateiktais slaugos poreikiais ir slaugytojai

įvertina pacientų kvėpavimo, asmens higienos ir aprangos bei kūno reguliavimo gyvybinių

veiklų slaugos poreikius.

Saugios aplinkos gyvybinės veikla pacientams su specialiais poreikiais labai svarbi, nes

dėl ligos ar traumos jų gebėjimai judėjimas namų aplinkoje yra menkas, todėl likusieji pojūčiai,

rega, klausa, koordinacija ir orientacija yra svarbūs siekiant neprarasti visiško kontakto su

supančia aplinka. Saugios aplinkos palaikymas yra sunkiai įvertinama gyvybinė veikla. Ţmonėms

su fizine negale šios gyvybinės veiklos palaikymas tampa komplikuotas ir visiškai priklausomas

nuo aplinkinių ţmonių. Paciento savirūpos poreikis lyginant slaugytojų ir pacientų duomenis yra

vertintas blogai. 82,9 proc. pacientų nurodė negalintys savarankiškai apsitarnauti, tuo tarpu 66,3

proc. slaugytojų slaugos istorijose paţymėjo, kad jų lankomi pacientai geba iš dalies save

apsitarnauti. Vertinant pacientų koordinaciją išryškėjo, kad 86,7 proc. pacientų nurodė, kad jų

koordinacija sutrikusi, tuo tarpu tik 53,8 proc. slaugytojų slaugos dokumentacijoje nurodė, kad

lankomų pacientų koordinacija yra sutrikusi.

Sulyginus pacientų ir slaugytojų aplinkos pritaikymo poreikio vertinimą išryškėjo, kad

net 86,7 proc. pacientų nurodė, jog aplinkos pritaikymo poreikis yra, tačiau tik 23,8 proc.

slaugytojų rašomose slaugos istorijose tai paţymėjo. Kaip nurodo Korolevič A. (2008), pritaikyta

aplinka neįgaliesiems ir asmenims su specialiais poreikiais sudaro sąlygas savarankiškame ir

visaverčiame socialinio gyvenimo dalyvavime, teigiamai veikia neįgaliojo identitetą, taip pat

skatina neįgaliųjų pagyrimus ir dėkingumą visuomenei. Nepritaikyta arba netinkamai pritaikyta

aplinka sukelia diskomfortą, nerimą, liūdesį ir riboja asmens galimybę judėti. Atlikus šį tyrimą

paaiškėjo, kad slaugos istorijose nėra aprašytas, jog atvejis, kad nors vienas iš respondentų butų

gavęs specializuotą pagalbą į namus (ne tik socialinės paslaugos, bet ir slaugytojų, ergoterapeutų,

kineziterapeutų, logopedų paslaugos į sergančiųjų namus). [5]

Regos ir klausos pojūčiai tiek slaugytojų, tiek pacientų yra įvertinti beveik vienodai. Visi

slaugytojai ir visi pacientai bendravimo gyvybinėje veikloje nurodė teisingai – visų apklaustų

pacientų sąmonė nėra sutrikusi ir bendravimo funkcija yra normali. Tačiau vertinant liūdesį,

agresyvumo ir nerimo bei baimės poreikius išryškėjo nuomonių nesutapimas. 93,3 proc. pacientų,

nurodė, kad jaučią liūdesį, tačiau tik 53,8 proc. slaugytojų tai paţymėjo savo slaugos istorijose.

Taip pat beveik visi pacientai (92 proc.) nurodė, kad jaučia nuolatinį nerimą ir baimę. Nerimas –

tai emocinė būsena, daţnai lydinti sunkiai sergančius pacientus. Tai gali būti normali reakcija į

stresą, prisitaikymo reakcija. Tačiau galimas ir patologinis nerimas, kuris skirstomas: į

generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, potrauminio streso sutrikimą. Nerimo

prieţastys ir objektai daţniausiai yra neaiškūs tiek pačiam ligoniui, tiek ir aplinkiniams. Nerimą

52

galima suskirstyti į šias baimes: neţinomybės baimė, baimė prarasti šeimą ir draugus, baimė

prarasti savikontrolę, baimė netekti kūno dalių, kančios ir skausmo baimė, baimė prarasti

tapatumą ir regresijos baimė [3,4]Todėl slaugytojas lankantis pacientus namuose turi tinkamai

reaguoti į pacientų nerimą ir baimę, išsiaiškinti jo prieţastį ir stengtis sumaţinti nerimą, nes tai

labai blogina paciento gyvenimo kokybę.

Taip pat ir miego gyvybinėje veikloje išryškėja slaugytojų ir pacientų poreikių vertimo

neatitikimas. 76,2 proc. pacientų nurodė, kad jiems miegas yra sutrikęs, tačiau tik 44,2 proc.

slaugytojų tai paţymėjo savo slaugos istorijose. Kaip nurodo Sateia M. J, Doghramji K, Hauri P.

J, Morin C. M (2002) miegas yra aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos vidinės

organizmo funkcijos, miego trūkumas, nekokybiškas miegas neigiamai veikia visą organizmą

ţmogus tampa maţiau atsparus infekcijoms, stresui, blogoms emocijoms. Neišsimiegojusį ţmogų

vargina mieguistumas dieną, jam sunku mąstyti, priimti svarbius sprendimus, blogėja atmintis bei

blogėja gyvenimo kokybė. Pacientams turintiems specialiuosius poreikius miegas yra svarbus

kaip gyvenimo kokybės gerinimo pagrindas. Todėl slaugytojai turėtų atsakingai ţiūrėti į miego

problemas ir prieţastis siekdami uţtikrinti kokybišką pacientų miegą. [31]

Valgymo ir gėrimo gyvybinėje veikloje didelių poreikio vertinimo skirtumų nėra

nustatyta. Vertinant kvėpavimo gyvybinę veiklą išryškėjo, kad vertintas kosulys, dusulys,

skrepliavimas ir krūtinės skausmas slaugytojų įvertintas tinkamai. Taip pat ir kitos gyvybinės

veiklos įvertintos be didesnių paciento ir slaugytojo nuomonių išsikyrimo.

Apibendrinat galima teigti, kad pacientų su specialiais nuolatinės slaugos poreikiais

slaugos poreikių vertinimas ir dokumentavimas nėra kokybiškas. Labai svarbiose gyvybinėse

veiklose kaip saugios aplinkos pritaikymo, bendravimo, ir miego slaugos poreikiai įvertinti ir

dokumentuoti netinkamai.

53

IŠVADOS

1. Atlikus pacientų su specialiaisiais nuolatinės slaugos poreikiais slaugos poreikių

analizę, galima teigti, kad visose gyvybinėse veiklose slaugos poreikiai yra dideli

ir nėra patenkinti.

2. Atlikus pacientų slaugos poreikių vertinimą ir gautus rezultatus sulyginus su

slaugos istorijose nurodytais slaugos poreikiais galima teigti, kad slaugytojų

atliekamas poreikių vertinimas ir dokumentavimas atliekamas nekokybiškai,

paviršutiniškai, neįsigilinant į paciento problemas ir lūkesčius. Iš 12 gyvybinių

veiklų šešiose pacientų nurodyti slaugos poreikiai neatitinka slaugytojų slaugos

istorijose nurodytų slaugos poreikių.

3. Lyginant pacientų apklausos duomenis su slaugos istorijų analizės duomenimis

išryškėjo, kad saugios aplinkos palaikymo gyvybinės veiklos poreikių vertinime,

valgymo ir gėrimo gyvybinės veiklos poreikių vertinime, bendravimo gyvybinės

veiklos poreikių vertinime, slaugytojų ir pacientų atsakymų skirtumai yra dideli,

tai atspindi nekokybišką slaugytojų slaugos poreikių vertinimą ir dokumentavimą.

Gerai ir teisingai nagrinėtose slaugos istorijose, lyginant su pacientų pateiktais

slaugos poreikiais ir slaugytojos įvertina pacientų kvėpavimo gyvybinės veiklos

poreikius, asmens higienos ir aprangos gyvybinės veiklos poreikius bei kūno

reguliavimo gyvybinės veiklos slaugos poreikius.

4. Atlikus slaugytojų apklausą galiam teigti, kad pačios slaugytojos vidutiniškai

vertina savo gebėjimus kokybiškai nustatyti slaugos poreikius ir pildyti slaugos

istorijas. Pagrindinėmis nekokybiško dokumentavimo prieţastimis slaugytojos

nurodo: didelį lankomų pacientų skaičių ir didelį darbo krūvį.

54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama tobulinti slaugos poreikių vertinimo anketą esančią 2007 išleistame LR

sveikatos ministro įsakyme “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos

prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo priede esančią “Paciento

slaugos poreikių namuose vertinimo”, kuri neatitinka pacientų su specialiaisiais nuolatinės

slaugos poreikiais poreikių vertinimo. Šių asmenų poreikių vertinimas turėtų būti

nuoseklesnis.

2. Rekomenduojama įvesti sistemą kontroliuojančią slaugytojų lankančių pacientus namuose

darbo ir dokumentacijos kokybę.

3. Rekomenduojama kelti slaugytojų lankančių pacientus su specialiais slaugos poreikiais

kvalifikaciją, didinti profesines kompetencijas, daugiau suteikti ţinių apie slaugos

dokumentavimą jo svarbą.

4. Rekomenduojama kiekvienoje gydymo įstaigoje įdiegti vidinę suteiktų paslaugų kokybės

kontrolę;

55

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.

2. Čiočienė A. Bendruomenės slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje. Sveikatos

mokslai;2002 (4).

3. Gudelienė – Gudeliavičienė L. Kaip uţtikrinti slaugymo kokybę. Slauga mokslas ir praktika 2004

4. Hallbjorg, A. (1999). Klinikinė slauga. 2 dalis. 886-893 p. Vilnius

5. Hallbjorg, A. (1999). Klinikinė slauga. 1 dalis. 207-232 p. Vilnius,

6. Korolevič A. Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. [Interaktyvus]. [Ţiūrėta 2011 06 01]

Prieiga per internetą: http://www.lsveikata.lt/sveika-seima/projektai/77-projektai/848-

aplinkos-pritaikymas-negaliesiems.html

7. Kalibatienė D. Slaugos standartai. Vilnius, 2004.

8. Kulik J. ir Balčiūnienė D. Pirminė ambulatorinė sveikatos prieţiūra ir jos perspektyvos.

Vilnius, 2004

9. Kairys J., Ţėbienė E. Ruikys B.A., Zokas I. Ambulatorinės sveikatos prieţiūros paslaugų

poreikio bei kokybės vertinimas Lietuvos didţiuosiuose miestuose, rajonų centruose,

kaimuose bei miesteliuose. Medicina 2004; 40 tomas, Nr. 2:178-182

10. Lesauskaitė V. Pagyvenusių ţmonių sveikatos prieţiūra. Iš knygos: Bagdonas G.,

Tamulevičiūtė G., Lesausakitė V. ir tkt. Pagyvenusių ţmonių sveikatos prieţiūra.

Kaunas: Vitea litera . 2009, p.7-11

11. LR sveikatos ministro įsakymo: “Dėl slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos

prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo”2007

12. Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymas Nr.IX - 413,patvirtintas 2001 m.

birţelio 28 d. Valstybės ţinios 2001; 62-2224.LR „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos,

nuolatinės prieţiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio

pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo

kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir paţymų formų patvirtinimo" 2005 m. geguţės 4 d.

įsakymu Nr. A1-120/V- 346 (Ţin., 2005, Nr. 60-2130; 2010, Nr. 68-3424).

13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos medicinos

normos MN 28: 2004 „bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“ patvirtinimo. 2004 birţelio 14 d. Nr. V-437. Vilnius. [interaktyvus].

Sveikatos apsaugos ministerija. [ţiūrėta 2011-04-15]. Prieiga per internetą:

<http://www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=235878

14. Lietuvos standartas. Sveikata. Terminai ir apibrėţimai (LST 1452:1997). Lietuvos

standartizacijos departamentas, 1997.

http://www.lsveikata.lt/sveika-seima/projektai/77-projektai/848-aplinkos-pritaikymas-negaliesiems.html

http://www.lsveikata.lt/sveika-seima/projektai/77-projektai/848-aplinkos-pritaikymas-negaliesiems.html

http://www.sam.lt/lt/sam/teisine-informacija/ta-pilnas/?strid=235878

56

15. Lietuvos slaugos politikos strategija. Gairės. Nacionalinės slaugos politikos

forumas.2005 m. geguţės l l d . Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005.

16. LR „Pacientų teisių ir ţalos atlyginimo įstatymas“ 2004 m. liepos 13 d.

17. Maslow A.Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa; 2006.

18. Mikutavičienė I. Ugdymo mokslo pasiekimai modernioje slaugos praktikoje. Kaunas:

Vitea Litera; 2008

19. MN 28: 2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“

20. MN 57:2010“Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

21. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. [interaktyvus] Prieiga per internetą:

<http://www.ndnt.lt/>

22. Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros strategija. LR Vyriausybės nutarimas 2001

23. Margelienė D. „Šeimos/bendruomenės slaugytojų paslaugų poreikio nustatymo

bendruomenėje socialinė apklausa. Sveikatos mokslai; 2002 (4).

24. Petrauskas A. Specialieji poreikiai – kas tai. 2011 [Interaktyvus] [Ţiūrėta: 2011 04 05]

Prieiga per internetą http: <//biciulis.puslapiai.lt/?p=1029>

25. Socialinis pranešimas 2009-2010 m., p.149. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

[Interneraktyvus].[ţiūrėta 2011 05 01] Prieiga per internetą:

http://www.socmin.lt/index.php?1774127906

26. Šeškevičius A. Paliatyvioji slauga. KMU. 2005

27. Šniukaitė D. Slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje. Iš Kn. Slauga pirminėje

sveikatos prieţiūroj e. Vilnius: Charibdė;1998. p. 8-17.

28. Roper N., Logan W., Tierney A. J. Slaugos pagrindai. Vilnius: Egalda, 1999

29. Tamošiūnas A., Milašauskienė Ţ. Bendruomenė ir bendruomenės slauga. Kaunas .

KMU, 2008

30. Ţydţiūnaitės V. Slaugytojų kompetencijų vystimosi poreikis: kryptys ir tendencijos.

Nacionalinė slaugos mokslinių tyrimų strategija 2006-2010. Vilnius. Lietuvos

slaugos specialistų organizacija.2006, p. 34-37

31. Ţalimienė L. Socialinės paslaugos : mokomoji knyga . Vilnius, 2003.

32. Sateia M. J, Doghramji K, Hauri P. J, Morin C. M (2002) „Evaluation of chronic

insomnia. An American Academy of Sleep Medicine review“ Sleeps Disorders Center,

Dartmouth-Hitchcock Medical Center, Lebanon,[Interaktyvus] [ţiūrėta 2011 06 01]

Prieiga per internetą: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10737342

33. Dambrauskienės R., Razbadausko A. ir Kiaunytės A. Slaugos modelio praktinis taikymas.

Kaunas 2008

http://www.socmin.lt/index.php?1774127906

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10737342

57

PRIEDAI

Priedai Nr. 1

Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto klinikinės slaugos specialybės studentė Vilija

Dmukauskienė atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti slaugos poreikių atitikimą su slaugytojų

lankančių pacientus namuose dokumentacija,.

Prašyčiau atsakyti į kiekvieną klausimą, paţymint tik vieną laukelį – X, kuris Jums atrodo

tinkamas kiekvienam klausimui. Esant neaiškumams kreipkitės Viliją Dmukauskienę kontaktinis

telefonas: 867694753, el. paš[email protected] Jūsų dalyvavimas ir nuoširdūs atsakymai yra

labai svarbūs ir vertingi.

Slaugos poreikių vertinimo klausimynas

Gyvybinė veikla Slaugos poreikiai

1. Saugios

aplinkos

palaikymas

1. Savirūpa: apsitarnauja pats iš dalies apsitarnauja pats

pats visiškai neapsitarnauja

reikia pagalbinių priemonių , įrašyti kokių _______________

□ Problemų buvo;

□ Problemų nebuvo

2. Rega: akiniai nereikalingi akiniai reikalingi aklumas

□ Problemų buvo;


3. Klausa: girdi gerai girdi blogai turi klausos aparatą kurtumas

□ Problemų buvo;


4. Koordinacija: sutrikusi nesutrikusi

□ Problemų buvo;


5. Pusiausvyra: sutrikusi nesutrikusi

□ Problemų buvo;


6. Orientacija: sutrikusi nesutrikusi

□ Problemų buvo;


7. Namų aplinkos pritaikymas:

pagalbinių priemonių nereikia pagalbinių priemonių reikia

reikalinga pakeisti namų aplinką nereikalinga pakeisti namų aplinką

□ Problemų buvo;


2. Bendravimas

1. Bendravimas: normalus iš dalies sutrikęs visiškai sutrikęs

□ Problemų buvo;


2. Sąmonė: nesutrikusi pritemusi koma

□ Problemų buvo;


58

3. Gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus: yra nėra

□ Problemų buvo;


4. Nerimas, baimė: yra nėra

□ Problemų buvo;


5. Agresyvumas, negatyvumas: yra nėra

□ Problemų buvo;


6. Liūdesys: yra nėra

□ Problemų buvo;


7. Ţinios apie ligą: geros pakankamos nepakankamos

□ Problemų buvo;


3. Kvėpavimas

1. Dusulys: nėra yra varginantis

□ Problemų buvo;


2. Kosulys: nėra yra varginantis

□ Problemų buvo;


3. Skrepliavimas: yra nėra

□ Problemų buvo;


4. Krūtinės skausmas: yra nėra

□ Problemų buvo;


4. Valgymas ir

gėrimas

1. Valgo, geria: pats reikalinga dalinė pagalba reikalinga visiška pagalba

□ Problemų buvo;


2. Apetitas: geras blogas

□ Problemų buvo;


3. Pykinimas: yra nėra

□ Problemų buvo;


4. Vėmimas: nėra yra

□ Problemų buvo;


5. Rijimas: nesutrikęs sutrikęs

□ Problemų buvo;


6. Burnos dţiūvimas: nėra yra

□ Problemų buvo;


7. Burnos infekcija: nėra yra

□ Problemų buvo;


8. Dantų protezai: neturi turi

□ Problemų buvo;


59

5. Šlapinimasis ir

tuštinimasis

1. Šlapinimasis: nesutrikęs skausmingas pasunkėjęs daţnas

□ Problemų buvo;


2. Šlapimo nelaikymas: nėra yra

□ Problemų buvo;


3. Vidurių uţkietėjimas: yra nėra

□ Problemų buvo;


4. Tuštinimasis: nesutrikęs skausmingas su krauju

□ Problemų buvo;


5. Viduriavimas: nėra yra 3–5 k./d. > 5 k./d.

□ Problemų buvo;


6. Stoma: nėra yra

□ Problemų buvo;


7. Meteorizmas: nėra yra

□ Problemų buvo;


6. Asmens

higiena ir

apranga

1. Viso kūno higieninė būklė: gera patenkinama bloga

□ Problemų buvo;


2. Odos būklė: gera patenkinama bloga

□ Problemų buvo;


3. Pragulos: nėra yra

□ Problemų buvo;


4. Kitos odos ţaizdos: nėra yra

□ Problemų buvo;


5. Asmens higiena rūpinasi: pats reikalinga dalinė pagalba

reikalinga visiška pagalba

□ Problemų buvo;


6. Apsirengia: pats reikalinga dalinė pagalba reikalinga visiška

pagalba

□ Problemų buvo;


7. Odos ir jos priedų parazitai: nėra yra

□ Problemų buvo;


8. Ţinios apie asmens higieną: geros pakankamos nepakankamos

□ Problemų buvo;


7. Kūno

temperatūros

reguliavimas

1. Temperatūra: normali padidėjusi sumaţėjusi

□ Problemų buvo;


60

2. Kambario temperatūra: adekvati neadekvati

□ Problemų buvo;


3. Apsirengimas adekvatus kambario temperatūrai: taip ne

□ Problemų buvo;


8. Judėjimas ir

transportavimas

1. Juda: pats reikalinga pagalba visiškai nejuda

□ Problemų buvo;


2. Pagalbinių priemonių poreikis: nėra yra

□ Problemų buvo;


3. Silpnumas: nėra yra

□ Problemų buvo;


4. Griuvimo rizika: nėra yra

□ Problemų buvo;


9. Laisvalaikio

veikla

1. Laisvalaikio uţimtumo poreikis: yra nėra

□ Problemų buvo;


10. Lyties raiška

1. Lyties raiška: vedęs/ištekėjusi našlys/našlė išsiskyręs/-usi

vienišas/-a

□ Problemų buvo;


11. Miegas

1. Miegas: nesutrikęs sutrikęs

□ Problemų buvo;


2. Prabudimas naktį: kartais pasitaiko daţnas

□ Problemų buvo;


3. Prabudimas labai anksti ryte: kartais pasitaiko daţnas

□ Problemų buvo;


4. Migdomieji vaistai: nevartojami vartojami

□ Problemų buvo;


12. Paliatyviosios

pagalbos poreikis

1. Paliatyviosios pagalbos poreikis: nėra yra

□ Problemų buvo;


2. Kitų specialistų pagalba: nereikalinga reikalinga

61

Papildomi klausimai pacientams

Kiek jums metų:

□ 25- 30 m.

□ 31- 35 m.

□ 36- 40 m.

□ 41-45 m.

□ 46-50 m.

□ 51- 55 m.

□ 56- 60

□ 61- 65

□ 66 – 70

□ Daugiau nei 71 m.

Kas kiek kartų slaugytoja Jus lanko?

□ Kartą į mėnesį;

□ Daugiau nei kartą per mėnesį;

□ Maţiau nei kartą per mėnesį;

□ Į 2 mėnesius vieną kartą;

□ Rečiau nei kas tris mėnesius;

Kiek metų jums nustatyti specialieji slaugos

poreikiai?

□ 1 m.

□ 2 m.


Kokia Jūsų lytis:

□ Vyras

□ Moteris

Kiek laiko uţtrunka pas Jus slaugytoja?

□ Trumpiau nei 10 min.

□ Nuo 10 iki 15 min.

□ Nuo 15 iki 20 min

□ Nuo 20 min iki 30 min.


□ Daugiau kaip valandą;

62

Priedas NR.2

ANKETA SLAUGOS ISTORIJŲ VERTINIMUI

Klausimas Atsakymų variantai

Ar visos istorijos laikotarpį, apsilankymų

metu yra apibūdinta paciento savijauta?

□ Taip

□ Ne

□ Apibūdinta ne visų apsilankymu

metu

Ar uţfiksuoti ir paţymėti šie objektyvūs

duomenys istorijoje?

AKS, ŠSD

SKAUSMAS,

□ Taip

□ Ne

□ Apibūdinta ne visų apsilankymų

metu

Ar suformuluotos slaugos problemos? □ Taip

□ Ne

□ Suformuluota iš dalies, ne visų

apsilankymų metu

Ar suformuluotos slaugos diagnozės? □ Taip

□ Ne

Iš dalies ne visų apsilankymo metu

Ar pateiktas slaugos problemos sprendimas? □ Taip

□ Ne

□ Iš dalies ne visų apsilankymo metu

Ar pateiktos slaugos poreikiams patenkinti

skirtos rekomendacijos?

□ Taip

□ Ne


Ar pildoma nustatyta poreikių vertinimo

anketa kiekvieno apsilankymo metu?

□ Taip

□ Ne


□ 1 apsilankymo metu

Ar atrašytos slaugytojų pacientams atliktų

intervencijų aprašymas?

□ Taip

□ Ne


Ar išlaikomas apsilankymų intervalai? □ Taip

□ Ne


63

Ar tinkamai uţpildyta dokumentinė istorijos

dalis?

□ Taip

□ Ne

Iš dalies

Ar slaugytoja pasirašo slaugos istorijoje □ Taip

□ Ne


64

Priedas Nr. 3

Klausimynas slaugytojoms

Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto klinikinės slaugos specialybės studentė Vilija

Dmukauskienė atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti slaugos poreikių atitikimą su slaugytojų

lankančių pacientus namuose dokumentacija,.

Prašyčiau atsakyti į kiekvieną klausimą, paţymint tik vieną laukelį – X, kuris Jums atrodo

tinkamas kiekvienam klausimui. Esant neaiškumams kreipkitės Viliją Dmukauskienę kontaktinis

telefonas: 867694753, el. paš[email protected] Jūsų dalyvavimas ir nuoširdūs atsakymai yra

labai svarbūs ir vertingi.

1. Kaip manote ar kokybiškai rašote slaugos dokumentaciją?

□ Gerai;

□ Vidutiniškai;

□ Blogai;

2. Kaip manote ar reikia kiekvieno apsilankymo pas pacientą metu vertinti visas 12

gyvybinių veiklų?

□ Taip reikia vertinti visas;

□ Ne, nereikia vertinti visų gyvybinių veiklų;

□ Reikia vertinti tik tas veiklos kurioje yra problemos;

3. Kaip manote ar kokybiškai įvertinate paciento slaugos poreikius visose gyvybinėse

veiklose?

□ Taip;

□ Ne;

□ Neţinau;

4. Kaip manote kokios pagrindinės prieţastys įtakojančią slaugos kokybę ir

dokumentacijos rašymą?

□ Per maţai informacijos apie pacientų slaugos poreikių vertinimą

□ Per maţai praktinių rekomendacijų kaip pildyti slaugos istorijas;

□ Per didelis lankomų pacientų skaičius apylinkėje;

□ Didelis darbo krūvis;

□ Kita_________________________________________________________

5. Kaip manote kiek turite ţinių apie slaugos dokumentavimą?

□ Daug;

□ Vidutiniškai;

□ Maţai;

65

6. Kur įgijote ţinių apie slaugos dokumentavimą?

□ Studijų metu

□ Specialių kursų metu;

□ Įgijau praktikos metu;

□ Pats (pati ) ieškojau internete, bibliotekoje, ir pan.

□ Kita

_________________________________________________________________

7. Kaip daţnai lankote pacientus namuose ?

□ Kartą į mėnesį;

□ Daugiau nei kartą per mėnesį;

□ Maţiau nei kartą per mėnesį;

□ Į 2 mėnesius vieną kartą;

□ Rečiau nei kas tris mėnesius;

8. Kiek laiko uţtrunkate pas pacientą?

□ Trumpiau nei 10 min.

□ Nuo 10 iki 15 min.

□ Nuo 15 iki 20 min



□ Daugiau kaip valandą;

9. kokia Jūsų lytis?

□ Vyras;

□ Moteris

10. Jūsų išsilavinimas?

□ Profesinis (med. mokykla)

□ Auštasis neuniversitetinis;

□ Auštasis universitetinis;

□ Kita_____________________________________

11. Jūsų amţius :

□ 25- 30 m.

□ 31- 35 m.

□ 36- 40 m.

□ 41-45 m.

□ 46-50 m.

□ 51- 55 m.

66

□ 56- 60

□ 61- 65

□ 66 – 70


12 Jūsų darbo staţas?

□ Iki 1 m.

□ 2-5 m.

□ 6-8 m.

□ 9- 12 .

□ 13- 15m.


Ačiū uţ atsakymus.

67

Priedas NR. 4

Slaugos paslaugų ambulatorinėse

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir

namuose teikimo reikalavimų aprašo

3 priedas

PACIENTO SLAUGOS NAMUOSE LAPAS

1. DOKUMENTINĖ DALIS

Pradėta (data) _____________________

Slaugomo paciento vardas, pavardė

Pirmojo apsilankymo data

Gimimo metai

Gyvenamosios vietos adresas

Telefono numeris

Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga,

kurią ligonis pasirinkęs

Šeimos gydytojo (gydančio gydytojo) vardas, pavardė,

telefono numeris

Bendruomenės slaugytojo vardas, pavardė,

telefono numeris

Socialinio darbuotojo vardas, pavardė,

telefono numeris

Kitų specialistų, kurie teikia paslaugas,

vardas, pavardė, telefono numeris

Kita svarbi informacija (liga, kuri diagnozuota pacientui, ir kt.)

Kontaktinio asmens vardas, pavardė

Gyvenamoji vieta

Telefono numeris

Paciento ar jo įgalioto asmens sutikimas slaugos paslaugoms gauti, patvirtinamas parašu

SUTINKU

Paciento ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad informacija būtų teikiama atitinkamiems

asmenims

(nurodyti vardą, pavardę), patvirtinamas parašu

SUTINKU

68

PRIEDAS Nr.5 Slaugos paslaugų ambulatorinėse

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir

namuose teikimo reikalavimų aprašo

1 priedas

PACIENTO SLAUGOS POREIKIŲ NAMUOSE VERTINIMAS

Paciento vardas, pavardė______________________________________ Gimimo metai _______

Gyvybinė veikla Slaugos poreikiai

1. Saugios

aplinkos

palaikymas

1. Savirūpa: apsitarnauja pats iš dalies apsitarnauja pats

pats visiškai neapsitarnauja

reikia pagalbinių priemonių , įrašyti kokių _______________

2. Rega: akiniai nereikalingi akiniai reikalingi aklumas

3. Klausa: girdi gerai girdi blogai turi klausos aparatą kurtumas

4. Koordinacija: sutrikusi nesutrikusi

5. Pusiausvyra: sutrikusi nesutrikusi

6. Orientacija: sutrikusi nesutrikusi

7. Namų aplinkos pritaikymas:

pagalbinių priemonių nereikia pagalbinių priemonių reikia

reikalinga pakeisti namų aplinką nereikalinga pakeisti namų aplinką

Problemų nėra

2. Bendravimas

1. Bendravimas: normalus iš dalies sutrikęs visiškai sutrikęs

2. Sąmonė: nesutrikusi pritemusi koma

3. Gebėjimas mąstyti ir priimti sprendimus: yra nėra

4. Nerimas, baimė: yra nėra

5. Agresyvumas, negatyvumas: yra nėra

6. Liūdesys: yra nėra

7. Ţinios apie ligą: geros pakankamos nepakankamos

Problemų nėra

3. Kvėpavimas

1. Dusulys: nėra yra varginantis

2. Kosulys: nėra yra varginantis

3. Skrepliavimas: yra nėra

4. Krūtinės skausmas: yra nėra

Problemų nėra

4. Valgymas ir

gėrimas

1. Valgo, geria: pats reikalinga dalinė pagalba reikalinga visiška pagalba

2. Apetitas: geras blogas

3. Pykinimas: yra nėra

4. Vėmimas: nėra yra

5. Rijimas: nesutrikęs sutrikęs

6. Burnos dţiūvimas: nėra yra

7. Burnos infekcija: nėra yra

8. Dantų protezai: neturi turi

Problemų nėra

5. Šlapinimasis ir

tuštinimasis

1. Šlapinimasis: nesutrikęs skausmingas pasunkėjęs dažnas

2. Šlapimo nelaikymas: nėra yra

3. Vidurių uţkietėjimas: yra nėra

4. Tuštinimasis: nesutrikęs skausmingas su krauju

5. Viduriavimas: nėra yra 3–5 k./d. > 5 k./d.

6. Stoma: nėra yra

7. Meteorizmas: nėra yra

Problemų nėra

69

6. Asmens higiena ir

apranga

1. Viso kūno higieninė būklė: gera patenkinama bloga

2. Odos būklė: gera patenkinama bloga

3. Pragulos: nėra yra

4. Kitos odos ţaizdos: nėra yra

5. Asmens higiena rūpinasi: pats reikalinga dalinė pagalba

reikalinga visiška pagalba

6. Apsirengia: pats reikalinga dalinė pagalba reikalinga visiška pagalba

7. Odos ir jos priedų parazitai: nėra yra

8. Ţinios apie asmens higieną: geros pakankamos nepakankamos

Problemų nėra

7. Kūno

temperatūros

reguliavimas

1. Temperatūra: normali padidėjusi sumažėjusi

2. Kambario temperatūra: adekvati neadekvati

3. Apsirengimas adekvatus kambario temperatūrai: taip ne

Problemų nėra

8. Judėjimas ir

transportavimas

1. Juda: pats reikalinga pagalba visiškai nejuda

2. Pagalbinių priemonių poreikis: nėra yra

3. Silpnumas: nėra yra

4. Griuvimo rizika: nėra yra

Problemų nėra

9. Laisvalaikio veikla 1. Laisvalaikio uţimtumo poreikis: yra nėra

Problemų nėra

10. Lyties raiška 1. Lyties raiška: vedęs/ištekėjusi našlys/našlė išsiskyręs/-usi vienišas/-a

Problemų nėra

11. Miegas

1. Miegas: nesutrikęs sutrikęs

2. Prabudimas naktį: kartais pasitaiko dažnas

3. Prabudimas labai anksti ryte: kartais pasitaiko dažnas

4. Migdomieji vaistai: nevartojami vartojami

Problemų nėra

12. Paliatyviosios

pagalbos poreikis

1. Paliatyviosios pagalbos poreikis: nėra yra

2. Kitų specialistų pagalba: nereikalinga reikalinga

Išvados ir rekomendacijos _______________________________________________________________

(slaugos namuose poreikį nustatančio bendruomenės slaugytojo vardas, pavardė, parašas, spaudas)

___________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________

70

PRIEDAS Nr. 6

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš, (tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti LIETUVOS SVEIKATOS

MOKSLŲ UNIVERSITETO Slaugos fakulteto studentės \Vilijos Dmukauskienės atliekamoje

apklausoje, skirtoje nustatyti pacientų su specialiaisiais poreikiais slaugos poreikių ir

dokumentacijos atitikimą ir kokybę.

Tiriamojo asmens _____________________

(Parašas)

Nr._______________ Data ____________

71

Priedas Nr. 7 TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto studentas magistrinio darbo

rengimo metu atliks tyrimą, skirtą išsiaiškinti pacientų su specialiaisiais slaugos poreikiais,

slaugos poreikius ir ar nustatyti slaugos poreikiai atitinka slaugytojų vedamoje slaugos

dokumentavime. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė.

Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:

Tel.: 327196 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos ir rūpybos katedra

Darbo mokslinis vadovas (Parašas) Prof. dr. A. Šeškevičius

Tyrėjas (Parašas) V. Dmukauskienė

Documents

POREIKIŲ IR SLAUGOS DOKUMENTACIJOS ATITIKIMAS · diagnozės, neatliekamas visuminis (12 gyvybinių veiklų) poreikių vertinimas. Įvertinant apklaustų pacientų slaugos poreikius