margas2012 m. kovo 13 d.

Laikraðèio „Rinkos aikðtë“ priedas2012 m. kovo 13 d., antradienis

GGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASGGGGGYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASYVENIMASmargasmargasmargasmargasmargasaikðtëRinkos

Bly

kst

ë

/Nukelta á 9 psl./

Tai ádomuPortretas

/Nukelta á 8 psl./

Këdainiø ligoninës akuðerë-ginekologë KristinaKëdainiø ligoninës akuðerë-ginekologë KristinaKëdainiø ligoninës akuðerë-ginekologë KristinaKëdainiø ligoninës akuðerë-ginekologë KristinaKëdainiø ligoninës akuðerë-ginekologë KristinaRAMONARAMONARAMONARAMONARAMONAIIIIITITITITITIENËENËENËENËENË tris savaites staþavosi vienoje ið tris savaites staþavosi vienoje ið tris savaites staþavosi vienoje ið tris savaites staþavosi vienoje ið tris savaites staþavosi vienoje iðgeriausiø Vgeriausiø Vgeriausiø Vgeriausiø Vgeriausiø Vokietijos klinikø. Gydytoja pasiryþusi perimtàokietijos klinikø. Gydytoja pasiryþusi perimtàokietijos klinikø. Gydytoja pasiryþusi perimtàokietijos klinikø. Gydytoja pasiryþusi perimtàokietijos klinikø. Gydytoja pasiryþusi perimtàgeràjà patirtá taikyti operuodama pacientes Lietuvoje.geràjà patirtá taikyti operuodama pacientes Lietuvoje.geràjà patirtá taikyti operuodama pacientes Lietuvoje.geràjà patirtá taikyti operuodama pacientes Lietuvoje.geràjà patirtá taikyti operuodama pacientes Lietuvoje.

Praëjusiais metaisdarbà Këdainiø ligoninë-

je pradëjusi gydytoja K. Ramo-naitienë á staþuotæ vyko kartu sukolegomis ið Kauno 3-iosios ligo-ninës. Keturiø þmoniø komanda(ginekologas, anesteziologas beipilvo organø ir kraujagysliø chi-rurgai) turëjo galimybæ ið arti pa-matyti Vokietijos specialistø dar-bà regioninëje universitetinëjeBoblingeno miesto ligoninëje.Lietuviø medikø staþuotës iðlai-das padengë Vokietijos sveikatosapsaugos ir socialinio saugumoministerija.

Gali iðbandyti naujausiusárengimus

Boblingeno ligoninëje nuolatstaþuojasi ávairiø srièiø medikai,studentai, rezidentai.

Sëmësi patirties Vokietijoje

Gydytoja K. Ramonaitienëpastebëjo, kad Vokietijoje

pacientës labai pasitiki savogydytojais ir paiso jø nuomo-

nës bei rekomendacijø.

Irma BAJORÛNË

Greta bûtiniausiø buitiesGreta bûtiniausiø buitiesGreta bûtiniausiø buitiesGreta bûtiniausiø buitiesGreta bûtiniausiø buitiesdaiktø Tdaiktø Tdaiktø Tdaiktø Tdaiktø Tatjanos Minkevièatjanos Minkevièatjanos Minkevièatjanos Minkevièatjanos Minkeviènamuose guli fotoaparatas.namuose guli fotoaparatas.namuose guli fotoaparatas.namuose guli fotoaparatas.namuose guli fotoaparatas.Moteris já pasiima kaskartMoteris já pasiima kaskartMoteris já pasiima kaskartMoteris já pasiima kaskartMoteris já pasiima kaskartiðeidama ið namø. Kartaisiðeidama ið namø. Kartaisiðeidama ið namø. Kartaisiðeidama ið namø. Kartaisiðeidama ið namø. Kartaisfotoaparatas guli Tfotoaparatas guli Tfotoaparatas guli Tfotoaparatas guli Tfotoaparatas guli Tatjanosatjanosatjanosatjanosatjanoskiðenëje ir darþà ravint.kiðenëje ir darþà ravint.kiðenëje ir darþà ravint.kiðenëje ir darþà ravint.kiðenëje ir darþà ravint.

Gaudo debesis

Valuèiuose (Dotnuvos se-niûnija) gyvenanèios Tatjanos di-dþiausias pomëgis – stebëti ir fo-tografuoti dangø, jame besifor-muojanèius keisèiausius debesis.O debesis – nepaprastai greit be-sikeièiantis dalykas. Neuþfiksa-vai tuo momentu, kai jis graþiau-sias – ir iðsisklaidë.

„Fotografuoju jau seniai.Vaikai padovanojo fotoaparatà,fotografuodavau anûkëlius ma-þiukus, – pasakoja moteris. – Odabar porà metø negaliu nusto-ti þavëtis debesimis. Kartais pa-matau tokius, kad vaþiuoju poràkilometrø, noriu pagauti vaizdàið kitos pusës. Net rankos kartaisdreba, kai matau koká áspûdingàdebesá. Tik jie labai greitai kei-èiasi, nepagavai akimirkos – irnebëra.“

Debesys ir akmenys –nepabostantys siluetai

T. Minkeviè laiminga gyvendama Valuèiø kaimo pakraðty. /Nuotr. R. Kazakevièiaus/

10– tiek kaimo bendruome-

niø organizacijø yra Dotnuvosseniûnijoje.

142– tiek þmoniø gyvena

Valuèiø kaime.

60– tiek nariø yra Valuèiø

bendruomenës centre.

78,5– tiek tûkst. litø paramos

Valuèiø bendruomenës cen-tras tikisi gauti ið programosLEADER + buvusiø kultû-ros namø patalpø rekonst-rukcijos projektui ágyvendin-ti.

2012 m. kovo 13 d.margas8

Kûryba

/Atkelta ið 7 psl./

Ji ásikûrusi netoli labai geraimedicinos srities specialistams þi-nomos STORZ gamyklos, kurio-je gaminama laparoskopinë áran-ga, todël ði ligoninë yra gerai ap-rûpinta paèia moderniausia tech-nika, o operuojantys gydytojai ga-li iðbandyti visus naujausius ir to-bulinamus árengimus.

K. Ramonaitienë per dienàdalyvaudavo ir stebëdavo viduti-niðkai keturias ginekologinesoperacijas bei asistuodavo ope-ruojantiems chirurgams.

„Vokietijos specialistai ope-ruodami viskà daro taip, kad bû-tø patogiau ir geriau. Jø darbometodika kitokia. Principus ir pa-tirtá perimti nebuvo sunku, nes,jeigu klausi, domiesi ir teiraujie-si, kolegos noriai ir nuoðirdþiaisuteikia visà informacijà, konsul-tuoja, parodo, kaip daro ir mie-lai viskà paaiðkina“, – pasakojagydytoja.

Pirmenybë –laparoskopinëmsoperacijoms

Vokietijos medikai pirmeny-bæ teikia laparoskopinëms ope-racijoms, nes tokios operacijos irbuvo sukurtos galvojant apie tai,kad ligoniui bûtø geriau. Maþaiinvazinës operacijos rezultatasyra toks pats kaip ir tradicinëschirurgijos, bet nereikia darytipjûviø. Laparoskopiniø operaci-jø metu atliekami maþi (0,5–1cm) pjûveliai, o chirurgas matoiðdidintà operuojamo organovaizdà telemonitoriuje.

Specialiais instrumentais ga-lima atlikti labai tikslius veiks-mus. Operacija ne taip traumuo-ja þmogaus kûnà ir yra ne tokiaskausminga, nelieka pooperaci-niø randø, maþiau laiko tenka gu-lëti ligoninëje, nereikia gerti tiekdaug nuskausminamøjø vaistø,nes nepaþeidþiami raumenys irkraujagyslës.

Po tokiø maþai invaziniø ope-racijø moterys greièiau sveiksta iratsigauna, taèiau tokias operacijasatlikti galima ne visada. Neretaipradëjus operacijà laparoskopiniubûdu, tenka daryti pjûvá.

Pacientës pasitikigydytojais

Gydytoja K. Ramonaitienëpastebëjo, kad Vokietijoje pa-cientës labai pasitiki savo gydyto-jais ir paiso jø nuomonës bei re-komendacijø. Vokietijoje vienigydytojai diagnozuoja, o kiti ope-ruoja. Tad, pasak K. Ramonaitie-nës, lietuviø specialistø universa-lumas yra jø stiprybë. Gydytojamano, kad tai, jog pas mus taspats gydytojas ir stebi ligonæ, irdiagnozuoja ligà, ir atlieka ope-racijà yra privalumas. Gydytojaspuikiai þino situacijà ir gali padë-

ti ligonei paèiu geriausiu bûdu.Vokietijoje labai efektyviai

sprendþiama ir kraujo surinkimoproblema. Po gimdymo ið placen-tos specialiais prietaisais suren-kama apie 200 ml kraujo, kuriskruopðèiai patikrinus atiduoda-mas á kraujo bankà.

Paliko ðiltà áspûdá

Staþuotë Vokietijoje gydyto-jai K. Ramonaitienei paliko labaiðiltà áspûdá. Daugelis vokieèiø ko-legø buvo labai paslaugûs, drau-giðki ir geranoriðki. Gydytojà taippat suþavëjo jø mokëjimas atsida-vusiai dirbti bei lygiai taip pat nuo-ðirdþiai atsipalaiduoti. Mat dele-gacijos vieðnagë sutapo su Uþga-vëniø karnavalø savaitës rengi-niais. Vokieèiai patys gaminosikaukes, kartu su ðeimomis ëjo árenginius, linksminosi, ðëliojo irvaiðinosi tradiciniais patiekalais.

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

Iðvarë Motiejø á pensijà. Sako:Iðvarë Motiejø á pensijà. Sako:Iðvarë Motiejø á pensijà. Sako:Iðvarë Motiejø á pensijà. Sako:Iðvarë Motiejø á pensijà. Sako:„T„T„T„T„Tau jau uþtenka. Jaunesniau jau uþtenka. Jaunesniau jau uþtenka. Jaunesniau jau uþtenka. Jaunesniau jau uþtenka. Jaunesnidarbo neturidarbo neturidarbo neturidarbo neturidarbo neturi. Pensijà gausi. Pensijà gausi. Pensijà gausi. Pensijà gausi. Pensijà gausi,,,,,pragyvensi“. Lengva pasakyti –pragyvensi“. Lengva pasakyti –pragyvensi“. Lengva pasakyti –pragyvensi“. Lengva pasakyti –pragyvensi“. Lengva pasakyti –„pragyvensi“.„pragyvensi“.„pragyvensi“.„pragyvensi“.„pragyvensi“.

Þmogus turi jëgø – galëtø dirbti betkoká darbà. Gerokai prisidëtø prie tos var-ganos pensijos. O dabar – sumoka uþvisokias paslaugas ir lieka graðiai. Mais-tui neuþtenka. „Uþsiimk verslu“, – jamsiûlo. Lengva pasakyti – „uþsiimk“. Tu-rëk patentà, vesk buhalterinæ apskaità– ne Motiejaus galvai. Gyvenime tokiedalykai jam niekada nerûpëjo. Jei reikë-jo, skaièiavo kiti, o Motiejus tik dirbo.

Galvojo, galvojo Motiejus, kaipverstis ið pensijos ir nutarë: „Uþsiaugin-siu pora kiauliø – mësos uþteks visai ðei-mai. Nereikës ið parduotuvës pirkti – dalápensijos sutaupysiu.“ Ðiaip taip sukrapð-tæs paskutinius pinigëlius nusipirko po-rà parðiukø. Eina kiekvienà dienà á tvar-tà ne tik gyvûnëliø paðerti, bet ir akimismatuoja, kiek tos kiaulytës jau priaugo.Tik jos ne taip greitai auga, kaip pini-gëliai ið kiðenës byra. Jau neáveikia Mo-tiejus suskaièiuoti, kiek iðleido uþ þe-mës dirbimà, grûdø, bulviø auginimà –juk visà technikà reikëjo samdyti uþ ne-maþus pinigus. Álindo Motiejus á skolas– pensijos neuþteko. O tos kiaulës – tik-ros besotës: joms tik duok ir duok. Ru-dená Motiejus pasisodino ðalia þmonàApolonijà ir sako:

– Tu matematikoj geriau susigau-dai. Bandom paskaièiuoti, kiek pinigøtoms kiaulëms iðleidom, kad niekaip iðskolos negalim iðlásti.

Skaièiavo abudu, skaièiavo ir pri-skaièiavo tiek, kad abu nutarë – kiauliøauginti neapsimoka. Ið jø jokio pelno, tiknuostolis. Uþ tuos pinigus jie nusipirktødvi kiaules ir ðerti nereikëtø.

Taigi Motiejus padarë iðvadà: „Èiane verslas, reikia kà nors kità sugalvo-ti...“

Ámerkæs meðkeræ – juk þuvelëðioks toks maisto papildas, parduotuvë-je pirkti nereikia, – prisëdo prie draugøtaurelæ iðlenkti. Pabëdojo vienas kitam,kad þuvys nekimbanèios, matomai jø la-bai sumaþëjo: juk þvejø pilna, o þuvøgausinimu niekas nesirûpina, – beveikbe laimikio ruoðësi skirstytis.

– Tø buteliø nëra kur dëti... Negivietoj þuvies tuðèius butelius namo par-neði... – sako kaþkas ið draugø.

Èia ir gimë Motiejui geniali mintis– uþsiimti buteliø rinkimo verslu. Juk to-kiam verslui irgi nereikia jokiø ataskaitø,jokiø buhalteriniø knygø. Buteliø pau-piais, pamiðkiais po visokiø susibëgimø,suvaþiavimø krûvomis mëtosi. Surinksjuos Motiejus ir parduos – vis deðimtinë,kita prie pensijos prisidës.

Taigi eina Motiejus á tas vietas, kurpajunta buteliø uþderëjimà.

O kai pensijà sumaþino, tai Motie-jus suplanavo ið buteliø ir prasimaitinti.

Pamatæs televizoriuje uþraðà „Tur-tuoliai taupo“, ir pats jø pëdomis nutarëpasekti. Gal pavyks tiek sutaupyti, kadkokià lûðnelæ galës nusipirkti, ir tada taðiluma þiemomis tiek pinigø nesuës.

Prisëda Motiejus prie þvejø, ypaètø, kurie butelaitá koká atsineða, ir sako:

– Buteliø neiðmeskit á vandená – aðpasiimsiu.

Motiejaus verslas– O kà tu su jais veiksi? – kai kas

paklausia.– Namà statysiu, – sako Motiejus.

– Anais laikais bekeliaudamas kaþkur Vi-durinëj Azijoj maèiau ið buteliø pastatytànamà. Visai gerai atrodo...

– Argi tu neturi kur gyventi? – pasi-teirauja draugai.

– Turiu. Tik uþ ðilumà tiek nulupa,kad pensijos neuþtenka... O savas bussavas. Tai ne daugiabutis.

Þinoma, tokiam reikalui þvejai de-da butelius á krûveles, þinodami, kad Mo-tiejus juos pasiims.

Ið tikrøjø po savaitgalio Motiejuskeliauja á miestà, á parduotuvæ su pilnumaiðu buteliø, ið anksto paskaièiavæs,kà uþ juos nupirks. Ir perka Motiejus pi-giausios duonos kepaliukà ir kiaulësodeliø, ið kuriø iðeina skaniausia ðaltie-na. Pats prisiverda tos ðaltienos visàpuodà, pasideda duonos kepalà ir taipgyvena visà savaitæ. Net su þmona su-sipyko, kai ta pareiðkë, kad jai ne prieðirdies toks maistas.

– Taupyti reikia! – rëþë Motiejus, uþ-simojæs net þmonos skalbyklæ sudauþy-ti, nes toji per daug vandens sunaudo-janti.

– Netoli upë – ten galima iðsiskalb-ti, – patarë þmonai.

Ir pats Motiejus pradëjo vaikðèiotineapskalbtas, nenusiprausæs, savo kva-pais gàsdindamas aplinkinius.

Vasarà gerai. Su visais drabuþiaisálenda á upæ, paskui ant kranto iðsigræ-þia, saulë iðdþiovina. Taigi gyvena Mo-tiejus vos ne kaip Robinzonas Kruzas ne-gyvenamoj saloj, taupydamas visokiusiðteklius, svarbiausia butelius. Juk ne taiplengva maiðà pririnkti, kai pramonininkaivisoká skystalà supilsto á plastikinius. Tøbambaliø niekas neperka. Kai Seimaspriëmë ástatymà, kad alaus negalima buspilstyti á didelius plastikinius butelius Mo-tiejus visiems dþiaugësi, kad nors kartàvaldþia padës jo verslui klestëti.

Kartà vienas draugas pasigyrë lo-terijoj tûkstantá iðloðæs. Atsigulæs Motie-jus pasvajojo, – kaip gerai bûtø, kad irjam tokia laimë nukristø. Taigi atskaièia-væs aðtuonis butelius nuskubëjo Motie-jus á parduotuvæ ir nusipirko loterijos bi-lietà. Laukë sekmadienio loðimo su vilti-mi, kad pavyks kaþkiek laimëti – nors ke-turis litus, ir tai bûtø daugiau, negu gavopardavæs butelius ir nupirkæs bilietà.

Kità dienà ðypsodamasis nërë áparduotuvæ.

– Ko toks linksmas ið pat ryto? –paklausë sutiktas kaimynas.

– Lekiu á parduotuvæ. Iðloðiau! Dvieilutes uþbraukiau, – skriedamas pro ðalápraneðë Motiejus.

Þinoma, iš parduotuvës gráþo visainusiminæs: pasirodo ne tà eiluèiø skaièiøuþbraukë. „Ðitiek buteliø atidaviau uþ bi-lietà – ir nieko...“ – mintyse pats sau skun-dësi Motiejus.

Berinkdamas butelius, vis sušnek-damas su tais, kurie tuos butelius jamdovanoja, dar ir kauðelá pasiûlo, Motie-jus pats ákrito á tuos butelius ir ne tik kadnesutaupë nekilnojamam turtui ásigyti, betir vël pradëjo prasiskolinti. Ir taupymasjau apsiribojo tik ðaltienos ið kiauliø ode-liø virimu, pigios duonos pirkimu, nes bu-telis sugeba sugerti viskà ið kiðeniø. Kar-tais Motiejus lyg ir iðlenda ið butelio, kaipkoks dþinas, bet tik iki tol, kol kiðenësepradeda ðiek tiek daugiau skambëti.

Sëmësi patirties Vokietijoje

K. Ramonaitienë per dienà dalyvaudavo ir stebëdavo vidutiniðkai keturiasginekologines operacijas bei asistuodavo operuojantiems chirurgams.

Staþuotë Vokietijoje gydytojai K. Ramonaitienei paliko labai ðiltà áspûdá.

Këdainiø ligoninëje 201Këdainiø ligoninëje 201Këdainiø ligoninëje 201Këdainiø ligoninëje 201Këdainiø ligoninëje 2011 metais atliktos 2 438 operacijos.1 metais atliktos 2 438 operacijos.1 metais atliktos 2 438 operacijos.1 metais atliktos 2 438 operacijos.1 metais atliktos 2 438 operacijos.Akuðerijos-ginekologijos skyriuje atliktos 274 ginekologinësAkuðerijos-ginekologijos skyriuje atliktos 274 ginekologinësAkuðerijos-ginekologijos skyriuje atliktos 274 ginekologinësAkuðerijos-ginekologijos skyriuje atliktos 274 ginekologinësAkuðerijos-ginekologijos skyriuje atliktos 274 ginekologinës

operacijos, 216 ávairiø akuðeriniø procedûrø iroperacijos, 216 ávairiø akuðeriniø procedûrø iroperacijos, 216 ávairiø akuðeriniø procedûrø iroperacijos, 216 ávairiø akuðeriniø procedûrø iroperacijos, 216 ávairiø akuðeriniø procedûrø ir65 cezario pjûvio operacijos.65 cezario pjûvio operacijos.65 cezario pjûvio operacijos.65 cezario pjûvio operacijos.65 cezario pjûvio operacijos.

margas2012 m. kovo 13 d. 9

/Atkelta ið 7 psl./

Projekto „Gyvenimo versmës“ rubrikas „Portretas“,„Kûryba“, „Blykstë“ remia

Graþiausias Tatjanos pagautasdangaus akimirkas matë ir kaimy-nai – ji buvo surengusi fotografijøparodà bendruomenës namuose.

„Kai budþiu bendrovës kon-toroje, iðeinu á laukà, pabendrau-ju su jaunuoliais, kurie bûriuoja-si prie buvusiø Dotnuvos kultû-ros namø. Sakau jiems – paþiû-rëkit á dangø, kaip ten graþu. Ojie atsako: „Kad ir po kojomisgraþu.“ Maþesnius vaikus pasi-kvieèiau paþiûrëti mano padary-tø dangaus nuotraukø. Jiems la-bai patiko, þavëjosi, dþiaugësi. To-dël ir su kitais þmonëmis noriupasidalinti tuo, kà matau, noriupaskatinti þmones pakelti galvas,atitrûkti nuo kasdienybës“, – pa-sakoja fotografë, kasdien besigë-rinti saulëtekio, saulëlydþio spal-vomis.

Nereikia dideliø techniniøstebuklø – graþiausius vaizdusTatjana pagauna paprastuteskaitmenine „muiline“.

Kompiuteriu tvarkyti nuo-traukø moteris nemoka, bet pa-sirengusi iðmokti valdyti ir tokiàtechnikà.

Akmenys radosi patys

Dar viena Tatjanos aistra –akmenys. Ávairaus dydþio, skirtin-gø spalvø akmenø sodybos aplin-koje daug. Atskiri ar á kompozi-cijas sustatyti jie puoðia buitá.

Nedidelë, bet labai ádomi ak-menø kolekcija saugoma namuo-se. Èia yra keistais raðtais gam-tos papuoðtø, neáprastø formøakmenukø, atkeliavusiø ið skirtin-gø pasaulio kampeliø: Sibiro,Kamèiatkos, Egipto, Lietuvos pa-jûrio ir Valuèiø apylinkiø.

Vienà nedidukà akmenëlámoteris laiko savo kaukuèiu.Þmogaus galvà su didelëmis aki-mis primenantá akmená Tatjanapatrina delne, tyliai iðsako jam sa-vo norà ir tiki, kad kaukutis já ið-pildys.

„Kol vyras gyveno, man ádo-mûs akmenëliai patys pasipainio-davo po ranka, – prisimena Tat-jana. – Jam mirus nieko neberas-davau“.

Moteris prisiminë ávyká, nu-tikusá praëjus metams po vyro mir-ties. Ji vaþiavusi ið Gëlainiø kapi-niø ir neþinia kas jà paskatino su-stoti ðalia karjero, iðlipti ið auto-mobilio. Krûmuose ðalia kelio mo-teris pamatë didelá akmená. Kitàdienà ji prisikabino prie automo-bilio priekabà, pasikvietë pagalbosir pargabeno apie 500 kilogramøsveriantá akmená á sodybà.

Namuose nuplovusi akmenáTatjana pamatë, kad ant jo ðonomatyti ðirdies formos kitos spalvosraðtas, o aplink – trylika kryþeliø.Dabar tas akmuo puoðia sodybà.

Bendruomenë pasitiki

Valuèiø þmonës sausio pa-baigoje Tatjanà iðsirinko kaimobendruomenës centro pirminin-ke. Tik darbø moteris nespëjo

Debesys ir akmenys – nepabostantys siluetai

perimti ið buvusios pirmininkës,mat vos kelioms dienoms po rin-kiminio susirinkimo praëjus jisusilauþë deðinæ rankà ir visos ið-vykos kol kas apsiriboja kelionë-mis pas gydytojus.

„Gal Dievulis prieðinasi, kadpriimèiau toká sunkø darbà“, –ðypsosi Tatjana.

Kol ranka pasveiks, ji sako„bræstanti“ naujoms pareigoms.

Valuèiø bendruomenës cen-tras vienija apie 60 þmoniø. Ben-druomenë buriasi buvusiuose kul-tûros namuose, kuriø pastatà uþ sa-vus pinigus, gavæ Seimo narës Vir-ginijos Baltraitienës paramà, iðpir-ko ið þemës ûkio bendrovës. Jau pa-ruoðtas pastato rekonstrukcijosprojektas, kuris bus finansuojamasið Europos Sàjungos paramos lëðø.

Nedidelio kaimo bendruo-menë gan aktyvi: rengia ekskur-sijas, susiburia ávairiø ðvenèiø pro-ga, á ávairius uþsiëmimus kvieèiavaikus ir jaunimà.

Draugiðkas kaimas

Tatjana dþiaugiasi, kad kai-mas ramus, nei girtuokliø, nei pa-

Jai labiausiai ástrigo pirmiejiLietuvoje iðgirsti senelës, ðvelniaibabyte vadinamos, þodþiai „Tany-të atvaþiavo“. Ið pradþiø anûkei susenele pirðtais tekdavo susirodyti– viena mokëjo tik rusiðkai kalbë-ti, kita – tik lietuviðkai.

Á Lietuvà atvaþiavusi mergi-na norëjo studijuoti, bet pirmai-siais metais nepavyko ástoti, vëliaugyvenimas savaip susiklostë.

Apsigyvenusi pas babytæÀþuolaièiuose Tatjana dirbo Kë-dainiuose, Elektros aparatûros ga-mykloje. Moteris pasakoja, kad jaimokytis lietuviø kalbos buvo dide-lë paskata dël to, kad autobusu va-þiuodama á darbà girdëdavo þmo-nes kalbanèius, besijuokianèius, oapie kà kalba, negalëjo suprasti.

„Gal ið manæs juokiasi“, – gal-vodavo tuomet jauna mergina.

Tatjanos sesuo liko gyventi Al-matoje. Lietuvoje ji praleido vai-kystæ ir kalbëti lietuviðkai nemoka,dabar jau 65-eriø metø moteriaimintyse skamba vaikystëje mokë-ta dainelë „Du gaideliai“.

„Kai nuvaþiuoju á Kazachsta-nà, man sako, kad ne rusë esu, nessu akcentu kalbu, èia iðkart su-pranta, kad ne lietuvë, tai dabarþemaitë bûsiu“, – linksmai nusi-kvatoja Tatjana.

Vyro ðeima taip pat buvo nevietinë. Tveriantis kolûkiams tuo-metis kolûkio pirmininkas pakvie-të dirbti kelias ðeimas ið Baltaru-sijos, tarp jø buvo ir Tatjanos vyrotëvai. Ðeima buvo lenkiðka, o na-muose kalbëdavo, anot marèios,ávairiai: maiðësi lietuviðki, lenkið-ki, rusiðki þodþiai. Vyro giminësgyveno Baltarusijoje ir Lenkijoje.

dykusio jaunimo nëra, visi gy-vena draugiðkai. Tik, kaip irkiekviename kaime, naðliøValuèiuose daug daugiau kaipdvideðimt.

Viena gyvendama pamið-këje Tatjana sako nieko nebi-janti ir labai dþiaugiasi gam-tos dovanojamu groþiu: rytaisðalia namø besigananèiomisstirnomis, ðmirinëjanèiomislapëmis, pulkais paukðèiø.

Tokioje vietoje gyvenda-ma ji ir pati puoselëja groþá:rûpestingà ðeimininkës rankàjauèia kiekvienas sodyboskampelis.

Gyvenimo geografija

Ið pirmøjø Tatjanos þo-dþiø galima pajusti ðvelnø sla-viðkà akcentà. Nors kasdienlietuviðkai ji ðneka jau daugiaukaip keturiasdeðimt metø, tasprieskonis iðlikæs.

„Gimiau ir iki trejø metøaugau Këdainiuose, – savo gy-venimo istorijà trumpai pasa-kojo moteris. – Mama buvolietuvë, o tëtis – ukrainietis ka-riðkis. Já iðkëlë tarnauti á Ka-zachstanà ir mokyklà lankiauten, Almatoje. Lietuviðkai kal-bëti nemokëjau, ðeimoje ben-dravome rusiðkai.“Kai Tatjanai buvo septynioli-

ka metø ir ji baigë vidurinæ mo-kyklà, á sesers vestuves á Kazach-stanà atvaþiavo giminës ið Lietu-vos. Su jais savo giminës ðaknimissusidomëjusi mergina ir atvaþiavoá Lietuvà. Tëvai, sesuo liko gyven-ti Kazachstane.

„Stiprus ðirdies ðauksmas bu-vo, – jaunatviðkà avantiûrà prisime-na Tatjana. – Nebuvo lengva jaunys-të. Ir verkiau pagalvæ apsikabinusi,ir gailëjausi, kad èia vaþiavau, betgráþti neleido iðdidumas. Ið tëvø pa-ramos nepraðiau, nes uþsispyrusi,iðdidi buvau. Man ir dabar lengvaduoti, bet sunku praðyti.“

Àþuolaièiuose Tatjana ir bû-simà vyrà sutiko, iðtekëjo.

Kalba – per tris mënesius

Lietuviðkai kalbëti ji iðmokoper tris mënesius. Atvaþiavusi èiaviena në þodþio nemokëjo ir dëlto labai blogai jautësi.

T. Minkeviè buvo iðauginusi 2 metrø 80centimetrø aukðèio roþæ. Tuomet ji buvobene aukðèiausia Lietuvoje.

Áleido ðaknis

Dabar Tatjana jau deðimtmetø naðlë, viena gyvena buvusio-je vyro tëvø sodyboje Valuèiø kai-mo pakraðty, visai prie miðko. Mo-teris darbuojasi „Auðros“ þemësûkio bendrovëje – valo, saugokontoros patalpas.

Tatjanos sûnûs jau suaugæ.Vienas gyvena Këdainiuose irdaþnai aplanko mamà, kitas retes-nis sveèias, dirba Norvegijoje.

Valuèiuose Minkevièiai apsi-gyveno tik mirus vyro tëvams, ovaikai uþauginti Dotnuvoje. Atsi-kraustæ á senà namà Tatjana su vy-ru pagal savo poreikius sutvarkëjo vidø, o aplinka tvarkoma kas-met, vis kas nors naujo, graþausèia atsiranda.

Kol vyras gyvas buvo, ðeimair gyvulius augino, ir darþoves ðilt-namiuose. Kai Dotnuvoje gyveno,ðiltnamiuose gëlës þydëjo – roþes,gvazdikus, kitokias gëles augino.

Tatjanos kolekcijoje – ávairiausiøformø ir spalvø akmenëliai.

Nepaprastos dangaus spalvos, debesø formos. /Nuotr. T. Minkeviè/

/Nuotr. ið asmeninio archyvo/

2012 m. kovo 13 d.margas10

Naudingi patarimaiValgiø receptai

Skanaus!

Vasario mënesá uþregistruoti naujagimiaiKëdainiø mieste

Benas DuþinskasNëja ÐulcaitëDominykas IvoðkaAugustë StanynaitëUgnë StanynaitëMindaugas SkarupskasKarolis RaðèiauskasTautvydë DûdaitëAretas BagdonasPaulina RadvilavièiûtëDovydas BakanovasArmandas VirgailisRaigardas BirgerisAugustë ArgustaitëKarolina PaukðtëAustëja VaicekauskaitëÞivinta SalagubovaGytë GrigaliûnaitëUgnë Zopelytë

Smiltë AdomaitytëPijus Èiþauskas

Pelëdnagiø seniûnijoje

Gabija KilijonaitëIgnë Adomaitytë

Pernaravos seniûnijoje

Goda Ramanauskaitë

Josvainiø seniûnijoje

Vëjas ArdavièiusViltë Motiejûnaitë

Krakiø seniûnijoje

Donatas Urbonavièius

Surviliðkio seniûnijoje

Audrius PalubinskasPatricija BagdonaitëLëja BagdonaitëDanielius Kulvinskas

Ðëtos seniûnijoje

Saimonas Noreika

Truskavos seniûnijoje

Andrëja Ðleþaitë

Vilainiø seniûnijoje

Melita MickevièiûtëLuknë RudelytëMiglë KudvinaitëGabrielius CikockasPijus VaitkusTëja Pozniakovaitë

Áprastai manome, kad á ðaldytu-Áprastai manome, kad á ðaldytu-Áprastai manome, kad á ðaldytu-Áprastai manome, kad á ðaldytu-Áprastai manome, kad á ðaldytu-và, þmonijai tapusá tikruvà, þmonijai tapusá tikruvà, þmonijai tapusá tikruvà, þmonijai tapusá tikruvà, þmonijai tapusá tikruiðsigelbëjimu, galima dëtiiðsigelbëjimu, galima dëtiiðsigelbëjimu, galima dëtiiðsigelbëjimu, galima dëtiiðsigelbëjimu, galima dëtiabsoliuèiai viskà. Tabsoliuèiai viskà. Tabsoliuèiai viskà. Tabsoliuèiai viskà. Tabsoliuèiai viskà. Taèiau iðaèiau iðaèiau iðaèiau iðaèiau iðtiesø jame galime laikyti netiesø jame galime laikyti netiesø jame galime laikyti netiesø jame galime laikyti netiesø jame galime laikyti nevisus maisto produktus irvisus maisto produktus irvisus maisto produktus irvisus maisto produktus irvisus maisto produktus irdarþoves.darþoves.darþoves.darþoves.darþoves.

Perskaitykite instrukcijà

Jei turite ðaldytuvo instrukci-jà, perskaitykite apie tai, kokioslentynos jame ðalèiausios, kokiosðiltesnës. Taip pat patikrinkite re-þimø temperatûrà ir perþvelkiteðaldytuvo turiná. Tam, kad produk-tai jame kuo ilgiau iðliktø ðvieþi,jø laikymui bûtinas teisingas tem-peratûros ir drëgmës reþimas.

Priklauso nuo tipo

Drëgmë ir temperatûra pri-klauso nuo ðaldytuvo tipo. Ðaldy-tuvuose su automatine atitirpini-mo sistema drëgmës lygis yra pa-kankamas. Tuo tarpu ðaldytuvuo-se su „No Frost“ („Be ðerkðno“)sistema, atvirkðèiai – þemas, todëljuose ðvieþias darþoves, vaisius, þa-lumynus ir kt. produktus reko-menduojama laikyti supakuotusarba uþdengtus, kad kuo maþiauapvystø ir ilgiau iðliktø ðvieþi.

Beje, ðaldytuvuose su vadi-namàja beðerkðne („No Frost“)sistema yra átaisyta priverstinëoro cirkuliacijos sistema, kuri nu-statytos temperatûros orà po vi-sà prietaisà paskirsto tolygiai irpaðalina drëgmæ, todël visoje ðal-dytuvo saugojimo kameroje tem-peratûra ir drëgmë yra vienodos.

Vyraujanti temperatûra

Ilgiausiai ðvieþumà produk-tai iðlaiko bûdami +4–+6°C tem-peratûroje arba suðaldyti.

Tie, kurie turi ðaldytuvus suautomatine atitirpinimo sistema,turëtø þinoti apie temperatûrøskirtumus ðaldytuvo virðuje irapaèioje. Priklausomai nuo prie-taiso dydþio, temperatûros skir-

Apie tvarkà ðaldytuvetumas gali siekti +5–+7°C. Paèio-je ðalèiausioje vietoje – ðaldytuvoapatinëse lentynose, ji bûna apie+3–+5 °C, o paèioje ðilèiausioje –virðutinëse lentynose +7–+10°C.

Aukðtesnëje temperatûroje –ðaldytuvo virðuje, galima laikytideðrà, atidarytus konservus, paga-mintus patiekalus ir sriubas bei kt.Á apatines lentynas, kur vyraujaþemesnë temperatûra, dëkiteðvieþià mësà, paukðtienà, þuvá,pieno produktus, darþoves.

Tinka ne viskas

Tropiniai ir citrusiniai vaisiai– bananai, apelsinai, mandarinai,kiviai ir kt., nelaikomi ðaldytuve.Jie þemoje temperatûroje pûva iriðskiria kenksmingas medþiagas,todël juos laikykite kambario tem-peratûroje.

Tiesa, kai kuriems produk-tams ðaldytuve – ne vieta. Ðoko-ladà ir ðokoladinius saldainius lai-kykite tik kambario temperatûro-je, nes esant þemai temperatûraikristalizuojasi cukrus ir jø pavir-ðius pabàla.

Ðaldytuve taip pat nelaiko-mos uogienës, konservai, morkos,svogûnai, èesnakai, bulvës ir kitosðakniavaisinës darþovës. Visi ðiemaisto produktai jame iðsilaikoblogiau nei kambario temperatû-ros patalpoje, todël geriau minë-tas darþoves laikyti maiðelyje arkrepðelyje.

Greièiau sugenda

Pomidorus, arbûzus, melio-nus, baklaþanus, grybus taip patgalima laikyti ne ðaldytuve, nuo tojie nesuges greièiau. Pasirodo,darþovës – baklaþanai, pomidorai,agurkai, aguroèiai, kuriose gausuvandens, bijo ðalèio, todël ðaldy-tuve pasidengia juodomis dëmë-mis, ima pûti.

Tuo tarpu vynuogës, obuoliaiir kriauðës vienodai greitai gendatiek ðaldytuve, tiek ir kambariotemperatûroje.

Moliûgà galima laikyti ðal-

dytuve, bet tik nepjaustytà, kitaipjis ims iðskirti etileno dujas. Jamene vieta ir medui, alyvø aliejui.

Sûrio nelaikykite pakuotëje.O jeigu ðaldytuve nuo þuvies sklin-da kvapas, ant lentynëlës padëki-te stiklinæ su kava ar jos tirðèiais,kurie sugers paðalinius kvapus.

Taip pat perþiûrëkite savokosmetikos priemones, kai kuriasjø geriau laikyti ne ðiltoje ir drëg-noje vonioje, o ðaldytuve.

Laikykite apaèioje

Dauguma þinome, kad vai-sius ir darþoves geriausia laikytijiems skirtuose plastikiniuose in-duose, kurie yra ðaldytuvo apa-èioje. Èia drëgmë gali siekti iki90 procentø, todël ðiuose stal-èiuose yra idealiausios sàlygos jølaikymui.

Specialiuose induose vaisiusir darþoves galima laikyti iki ðe-ðiø aðtuoniø parø. Vëliau jie galipradëti gesti.

Ðaldytuve trumpiausiai –dvi paras, yra laikomi þiediniaikopûstai ir kukurûzø burbuolës;apie keturias paras – ðparaginëspupelës ir þalieji þirneliai; pen-kias – kopûstai; septynias – pa-prika, pankoliai.

ParengëAuðra MALINAUSKIENË

Yra daugybë sûrio rûðiø, taèiau tik nedaugelis ðeimininkiø þino,Yra daugybë sûrio rûðiø, taèiau tik nedaugelis ðeimininkiø þino,Yra daugybë sûrio rûðiø, taèiau tik nedaugelis ðeimininkiø þino,Yra daugybë sûrio rûðiø, taèiau tik nedaugelis ðeimininkiø þino,Yra daugybë sûrio rûðiø, taèiau tik nedaugelis ðeimininkiø þino,kad ið ðio produkto galima pagaminti aibæ patiekalø – sriubas,kad ið ðio produkto galima pagaminti aibæ patiekalø – sriubas,kad ið ðio produkto galima pagaminti aibæ patiekalø – sriubas,kad ið ðio produkto galima pagaminti aibæ patiekalø – sriubas,kad ið ðio produkto galima pagaminti aibæ patiekalø – sriubas,apkepus, suflë, salotas, desertus ir kt.apkepus, suflë, salotas, desertus ir kt.apkepus, suflë, salotas, desertus ir kt.apkepus, suflë, salotas, desertus ir kt.apkepus, suflë, salotas, desertus ir kt.

Patiekalai su sûriu

Sûrio sriubaReikës: vieno

poro ir vieno svo-gûno, 100 gramøpievagrybiø, 500 gkiaulienos farðo,400 g lydyto sûrio,pagal skoná ávairiøsmulkintø þalumy-nø ir druskos beimaltø pipirø.

Porø baltàjàdalá ir svogûnà su-pjaustykite þiede-

liais. Á puodà ápilkite apie 1/4 litro vandens (jei norite skystesnëssriubos, galima ápilti daugiau) ir ádëkite 1 ðaukðtà sultinio kube-liø. Gautà sultiná uþvirkite, sudëkite supjaustytus svogûnà ir po-rà. Virkite ant maþos ugnies, kol suminkðtës. Farðà be riebaløpakepinkite keptuvëje iki rudos spalvos. Á verdamus svogûnus su-dëkite pakepintà farðà ir supjaustytus grybus.

Dar pavirkite 5–10 min. Sudëkite lydytà sûrá ir virkite, kol jisiðsilydys. Pagardinkite þalumynais ir prieskoniais bei patiekite supakepinta balta duona.

Sluoksniuotosteðlos ruletai

Reikës: 450 g sluoks-niuotos teðlos, 200 g sûrio,saujos petraþoliø.

Ðaldytos teðlos paplo-èius atðildykite kambariotemperatûroje. Sûrá sutar-kuokite, petraþoles su-smulkinkite ir sumaiðykitesu sûriu. Ant teðlos staèia-kampio sudëkite sûrio áda-rà ir susukite. Tada su-pjaustykite 5 cm ilgio ga-baliukais. Ruletus kepkite200 laipsniø orkaitëjeapie 10 min.

Uþkandëlës su sûrio kremuReikës: 100 g tarkuoto fermentinio sûrio, 2 kiauðiniø, 2 ðaukð-

tø lydyto sûrio, 0,5 l pieno, ryðelio þalumynø, 8 batono riekeliø,50 g maltø dþiûvësiø, aliejaus arba sviesto kepti, pipirø, druskos.

Fermentiná sûrá sumaiðykite su lydytu, susmulkintais þalu-mynais ir pagardinkite pipirais bei druska. Kremu aptepkite ke-turias riekeles, suvoþkite su likusiomis ir suspauskite. Sumuðti-nukus pamirkykite piene, iðplaktame su kiauðiniais, apvoliokitedþiûvësiuose ir iðkepkite ákaitintuose riebaluose.

Sûrio rutuliukaiReikës: 80 g sû-

rio su mëlynuojupelësiu, po 10 gkrakmolo ir miltø,125 g grietinës, 40–50 g dþiûvësiø, kiau-ðinio, druskos, pipi-rø, ðaukðto susmul-kintø svogûnø laið-kø, aliejaus kepti.

Visus produk-tus sumaiðykite ir sutrinkite á vientisà masæ, jà uþdengæ palaiky-kite 30 min., kad pabrinktø. Ðaukðteliu imkite po nedidelá rutu-liukà ir dëkite á verdantá aliejø. Kepkite, kol ið visø pusiø graþiaiparus. Iðkepusius rutuliukus dëkite ant popierinio rankðluosèio,kad susigertø riebalø perteklius.

Gardu valgyti su ðvieþiø darþoviø salotomis.