VILNIUS, 2010

Aplinkos apsauga Vilniuje

RŪŠIUOJI – SAUGAI

GAMTĄ IR SAVE

Informacinis leidinys Nr. 8

Vilniaus miesto savivaldybės administracijosAplinkos apsaugos skyrius

33

TURINYS

Įvadinis žodis 4

Vilniaus miesto atliekų tvarkymo būklė ir perspektyvos 6

Ateityje atliekų kiekiai tik didės 6

Principas „teršėjas moka“ 7

Atliekų rūšiavimas: švaresnės aplinkos link 7

Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas: ką reikėtų žinoti? 8

Šalyje perdirbama tik ketvirtadalis popieriaus 8

Popieriaus rūšiavimo atmintinė 9

Ar žinojote, kiek laiko neirsta stiklas? 10

Stiklo rūšiavimo ABC 11

Auga plastiko gamybos ir vartojimo kiekiai 12

Plastiko rūšiavimo ypatumai 12

Metalo atliekos ypač tinka perdirbimui 14

Vietoje pabaigos arba Kodėl turime rūšiuoti atliekas? 18

Vilniaus apskrities sąvartynas – saugus ir naujoviškas 19

Didžiausios antrines žaliavas perdirbančios įmonės ir fabrikai Vilniuje 21

Fabrikai ir įmonės kituose Lietuvos miestuose 23

44 55

ĮVADINIS ŽODIS

Žiūrėdami žinias ir vėl išgirdote kalbas apie nuolat augantį aplinkos užterštumą? Laikraščių puslapiuose perskaitėte, kad gamtoje nesuyrančių atliekų kiekiai vis didėja? Interneto portale akis užkliuvo už straipsnio apie atliekų kaupimąsi spartinantį gamtinių išteklių eikvojimą? Stebėtis neverta – reikia pripažinti, kad tai pagrindinės ir svarbiausios XXI amžiaus aplinkos apsaugos problemos. Aplinka besirūpinantis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo centras kasmet tobulina komunalinių atliekų tvarkymo sistemą – 2007 metais buvo atidarytas modernus Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas, galimybė ir priemonės rūšiuoti atliekas užtikrintos daugumai gyventojų, tačiau prie atliekų tvarkymo kokybės gerinimo turime prisidėti ir mes patys.

Visų pirma, norėdami įsitraukti į žemės turtų išsaugojimo procesą, atliekas pradėkime rūšiuoti savo namuose. Atminkite, kad į atskirus konteinerius – popieriaus, plastmasės, stiklo, metalo – patekusios šiukšlės ne tik sukaups antrinių žaliavų, kurios galės būti panaudojamos naujų daiktų gamybai, bet ir apsaugos aplinką nuo neigiamo atliekų poveikio – tiek estetinio, tiek keliančio rimtą grėsmę gamtai.

Nusprendę prisidėti prie gamtos išteklių taupymo, turite nepamiršti, kad pasyvumui ir abejingumui čia ne vieta. Išvydę, kaip jūsų kaimynas visas atliekas sumetė į bendrą buitinių atliekų konteinerį, pagalvojote – „O kodėl aš turėčiau elgtis kitaip?“ Priežastis labai paprasta – draugėn mesdami visas atliekas, mes ne tik padvigubiname jų kiekius sąvartyne, bet ir užkertame kelią pakartotiniam medžiagų panaudojimui. Nereikėtų pamiršti, kad teisingas požiūris į atliekų rūšiavimą taip pat gali padėti sumažinti atliekų išvežimo išlaidas.

Viena iš opesnių nūdienos aplinkosaugos problemų – pakuočių atliekos. Jų rūšiavimas pirmiausia priklauso nuo mūsų geranoriškumo ir iniciatyvos, todėl reikėtų rūpintis, kad pakuočių atliekos nepatektų į bendrąjį komunalinių atliekų srautą. Statistika byloja, kad į sąvartyną patenkančiose atliekose yra apie 40 procentų neišrūšiuotų antrinių žaliavų, kurių didžiąją dalį sudaro pakuotės. Nuo bendro susidarančių atliekų kiekio mieste atskirai surenkama apie 10 procentų antrinių žaliavų, iš kurių perdirbimui tinka maždaug tik pusė. 2015 metais tikimasi atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekį padidinti iki 18 procentų.

Verta paminėti, kad ypač aukšto aplinkos apsaugos lygio pakuotės žymimos tarptautines nuostatas atitinkančiu specialiu ekologiniu ženklu, nurodančiu, iš kokių medžiagų pagaminta prekės pakuotė. Taigi, pirkinių krepšį papildę gaminiu, įpakuotu mažiausiai aplinką žalojančioje pakuotėje, jūs jau tampate sudėtingo Vilniaus miesto atliekų tvarkymo mechanizmo sraigteliu.

Atliekų tvarkymo sistema remiasi keturiais svarbiausiais principais – tai atliekų: 1. vengimas; 2. perdirbimas; 3. panaudojimas energijai gauti; 4. saugus šalinimas.

Jų turime laikytis vadovaudamiesi hierarchija – visų pirma reikėtų įgyvendinti pirmumo prioritetą turintį principą. Vilniaus apskrities sąvartyną kasmet pasiekia apie 3 mln. tonų šiukšlių, kurių beveik pusę sudaro nerūšiuotos atliekos. Prisidėkime prie sveikos aplinkos išsaugojimo, stengdamiesi, kad iš mūsų namų į sąvartynus patektų kuo mažiau atliekų. Rūšiuokime atliekas jų susidarymo vietose ir rodykime teisingą pavyzdį savo artimui, kaimynui, bendruomenei. Elgdamiesi pagal šias nuostatas mes galime prisijungti prie atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo, kuris ženkliai pagerintų aplinkos būklę Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja

Vita Braškiene

66 77Atliekų perdirbimas

VILNIAUS MIESTO ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOSGreičiausiai žinote, kiek šiukšlių sukaupiate namuose per savaitę, tačiau įsivaizduoti, kokie jų kiekiai kasdien pasiekia Vilniaus regioninį sąvartyną, išties sunku. O jei už-duotume dar sudėtingesnį klausimą – kiek atliekų mūsų mieste pašalinama per me-tus? Skubame atsakyti – praėjusiais metais visos Vilniaus apskrities atliekos sudarė net 300 tūkstančių tonų. Deja, iš jų tik 6 proc. buvo perdirbta, o didžioji atliekų dalis iške-liavo į sąvartyną.

ATEITYJE ATLIEKŲ KIEKIAI TIK DIDĖS

Pasaulį užklupusi ekonominė krizė stipriai apkarpė mūsų fi nansus: vis dažniau susi-mąstome, ar prekė mums tikrai reikalinga, apsipirkimams prekybos centruose stengia-mės išleisti mažiau pinigų nei įprastai, į na-mus, priešingai nei anksčiau, nebeatkeliauja nereikalingi, neprioritetinės svarbos daiktai.

Natūralu, kad sumažėjus vartojimo po-reikiams, sukaupiame mažiau atliekų – 2008-aisiais sąvartyne buvo pašalintas di-desnis šiukšlių kiekis nei praėjusiais metais (žr. 1 diagramą). Tačiau nereikėtų pamiršti, kad džiuginantys pokyčiai laikini – lygiai kaip ir sumaištį šiuo metu kelianti ekonomi-nė krizė.

Nuslūgus ekonomikos sunkumų bangai, dauguma grįš prie senųjų vartojimo įpročių, ir sukauptų šiukšlių kiekiai vėl išaugs. Pro-gnozuojama, kad po 10 metų atliekų kiekis padidės iki 350 tūkst. tonų (žr. 2 diagramą).

PRINCIPAS „TERŠĖJAS MOKA“

Galbūt ne vienas iš Jūsų pagalvosite – o kodėl aš turėčiau mokėti už atliekų išveži-mą? Bet ar ne kiekvienas iš mūsų esame vartotojai, kurie kasdien eidami į prekybos centrą parsineša ne tik reikalingiausius pro-duktus ar daiktus, o ir ne mažesnį kiekį pa-kuočių (!). Sakysite, man pakuočių nereikią, tačiau būtent dėl mūsų išaugusių poreikių, įvairių prekių gamintojai pateikia prekes įvairiausiose pakuotese, nes tai veikia mūsų apsisprendimą pirkti būtent jo prekę.

Visgi grįžtant prie klausimo „kodėl turėčiau mokėti už atliekų išvežimą?“, ką Jūs darote su likusiomis pakuotėmis? Manau, kad visi turim vieną ir tą patį atsakymą – išmetame. Kiekieną kartą išmesdamas vieną ar kitą atlieką Jūs tampate teršėju. O teršėjas privalo susimokėti už jo sukeltą taršą aplinkai.

Principas „teršėjas moka“ reiškia - kad atlie-kų tvarkymo išlaidas turi dengti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS: ŠVARESNĖS APLINKOS LINK

Daug kartų girdėjome, kaip svarbu rūšiuoti atliekas dėl vienos ar dėl kitos priežąsties, tačiau ar žinote, kaip skirtomos atliekos?

Atliekos pagal medžiagą ar medžiagas iš kurių pagamintos yra skirstomos į šiuos srautus:

• mišrios (nerūšiuotos) komunalinės atliekos,

• antrinės žaliavos (komunaliniuose šaltiniuose susidarančios pakuočių ir kitos stiklo, popieriaus, plastiko, metalo atliekos),

• biodegraduojančios (žaliosios ir maisto bei virtuvės) atliekos,

• statybos bei griovimo buitinės atliekos,

• didžiosios buitinės atliekos ir

• pavojingos buitinės atliekos.

Siekiant atliekų tūrio ir masės mažinimo galutiniuose atliekų šalinimo šaltiniuose, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rūšiavimui, t.y. – atskirų atliekų srautų surinki-mui jų susidarymo vietose (žr. 1 paveikslėlis).

1 diagrama. Atliekų kiekis surenkamas ir atvežamas šalinti į Vilniaus apskrities sąvartyną per pastaruosius metus

220230240250260270280290300310

2008 m. 2009 m.

Vilniaus miestas Vilniaus apskritis

2 diagrama. Susidarančių atliekų prognozės ateinančiam dešimtmečiui Vilniaus apskrityje

270280290300310320330340350360

2009 m. 2010 m. 2015 m. 2020 m.

Vilniaus apskrityje susidarančių atliekų kiekių prognozės

Atliekų kiekis pašalintas Vilniaus apskrities sąvartyne

Pamėginkime įsivaizduoti, kas mūsų lauks po 15, 20 metų? Ir toliau netausosime gamtinių bei energetinių išteklių? Atliekų kiekiai sąvartyne vis didės, o juose dūlės šimtą ir daugiau metų nesuirstančios atlie-kos, kurios, prieš ten patekdamos, galėjo būti išrūšiuotos ir perdirbtos? Statistikos duomenimis, kiekvienas ES pilietis kasmet vidutiniškai išmeta daugiau kaip 500 kilogramų atliekų. Rūšiuodami jas, atliekų į sąvartynus atiduotume kone perpus ma-žiau.

Prognozės ne pačios linksmiausios dar ir dėl to, jog sparčiai išaugus atliekų kiekiui pa-tenkančiam į sąvartyną, jį greičiau užpildy-sime, tad teks statytis kitą, o tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turės prisidėti, atliekų šalinimo paslaugos išsaugs. Tačiau nebū-tinai šios prognozės turi tapti realybe, visa tai galime pakeisti mes patys – kiekvienas iš mūsų, rūšiavimas yra tik vienas iš būdų ir bene pats lengviausias.

Principinė atliekų surinkimo jų susidarymo vietoje schema

1 paveikslėlis. Principinė atliekų išrūšiavimas jų susidarymo vietoje schema

• Administruojančios bendrovės• Bendrijos (DNSB)• Sodininkų, garažų bendrijos• Privačios įmonės ir kitos organizacijos• Fiziniai asmenys

Atliekų tvarkymas

ATLIEKŲ TURĖTOJAS

Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės

Buities pavojingos atliekos

0,00LTL

Atliekų naudojimas susidarymo

vietoje

Likusios po pirminio

rūšiavimo atliekos

Atliekų kompostavimas Atliekų naudojimas

PopieriusPlastikaiStiklasBioskaidžios

atliekos

0,00LTL

0,00LTL

0,00LTL

88 99

Tai vienas iš svarbiausių bei esminių pažan-gių atliekų tvarkymo principų, kuriais turėtų vadovautis kiekvienas žmogus.

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS IR PERDIRBIMAS: KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI?

Perdirbimas suteikia galimybę pakartotinai panaudoti išrūšiuotas atliekas. Tam, jog šis procesas vyktų, mes turėtume rūšiuoti bui-tyje susidarančias atliekas pagal medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Atliekų vežėjai šias atliekas perduoda į atliekų perdirbėjų ran-kas, o šie, atitinkamai jas apdoroję, panau-doja naujų produktų gamyboje.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kuriose išvystyta atliekų rūšiavimo sistema, daž-niausiai perdirbamos medžiagos yra stiklas, plastikas, popierius bei kartonas, metalas. Visos šios atliekos dažniausiai gaminamos be priemaišų, todėl jas pakartotiniam nau-dojimui perdirbti gana nesudėtinga.

Iš diagramos matyti, jog esant aukštam ekonomikos lygiui vartojimas taip pat di-delis, tai parodo ir susidaręs atliekų kiekis (2008 m.). Smukus ekonomikai sumažėjo surenkamų atliekų kiekis (2009 m.), nes gyventojai ėmė taupyti ir mažiau vartoti. Ši priklausomybė matyti visose šalyse, ta-čiau tai reiškia, jog ekonomikai po truputi atsigaunant vartojimas vėl išaugs, padidin-damas ir atliekų kiekį. Bet taip nebūtų, jei vartotume atsakingai arba suteiktume atlie-koms antrą gyvenimą – perdirbant. Tačiau, kad tai įvyktų, reikia rūšiuoti. O rūšiuoti irgi reikia mokėti, gal mokomės kartu?

ŠALYJE PERDIRBAMA TIK KETVIRTADALIS POPIERIAUS

Prekes į popierių pakuoti pradėta nuo neatmenamų laikų. Pastebėta ir tai, jog ši natūrali medžiaga yra tinkama perdirbimui, kitaip sakant – pakartotiniam naudojimui. Susikaupę dideli popieriaus kiekiai yra su-perkami kaip makulatūra. Vėliau jį rūšiuoja pati perdirbimo įmonė pagal rūšis. Popierių ir laikraščius atskirti nuo komunalinių atlie-kų yra labai svarbu. Popieriaus gamybai naudojama mediena, tad atskirdami jį nuo kitų atliekų prisidedame prie miškų išsau-gojimo. Mesdami popieriaus atliekas į spe-cialiai jam skirtus konteinerius, nesugaišite nė minutės, o iškirstiems miškams ataugti prireiks ne vieno dešimtmečio. Taigi, antrą kartą panaudojamas popierius stabdo me-džių kirtimą, negana to, jis yra žymiai piges-nis už pirminį, kadangi perdirbto popieriaus gamybai sunaudojama mažiau energijos.

Perdirbimo įmonėse popierius mirkomas vandenyje su įvairiomis cheminėmis me-

džiagomis, kurios suteikia tam tikrą spalvą ir konsistenciją. Vėliau iš gautos masės formuojami tam tikros formos lakštai, kurie išdžiovinami ir supjaustomi reikiamais for-matais. Taigi, taip perdirbant popierių gali būti gaminami įvairiausi popieriaus gami-niai. Net iš prasčiausios kokybės perdirbto popieriaus gaminami nauji gaminiai: tuale-tinis popierius ir vienkartiniai rankšluosčiai.

Nors Lietuva pajėgi perdirbti nemažus popieriaus ir kartono atliekų kiekius – ša-lyje veikia net?(tik) keli dideli fabrikai – čia pakartotiniam naudojimui perdirbama tik 24 proc. popieriaus. Šioje situacijoje puikiu pavyzdžiu galėtų tapti Vokietija, kurioje pusė naujo popieriaus gaminama iš surink-tos makulatūros.

Lietuvoje tokia tradicija nėra puoselėja-ma, tad norint, kad popieriaus perdirbimo fabrikų darbas nestotų, makulatūrą tenka importuoti iš kitų šalių. Šiuo metu Vilniuje makulatūrą superka UAB „Europopierius“ ( Eišiškių pl. 127), UAB „Monmarkas“ (Nau-garduko g. 91) bei kitos įmonės. Kai kurios iš jų, turint didelius popieriaus kiekius, gali pačios atvykti pasiimti popieriaus.

POPIERIAUS RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ

Na, o dabar pažvelkite į savo šiukšliadėžę ir pasakykite, kiek radote popieriaus atliekų, įmestų drauge su bendromis šiukšlėmis? Visos jos, patekusios į miesto sąvartyną, ten praleis apie du metus. Išvada: savo noru darome didžiulę meškos paslaugą gamtai. Pasaulyje popieriaus gamybai per metus iškertama apie 18 proc. miškų, o viena tona perdirbtos makulatūros nuo kirtimo gali išgelbėti maždaug 17 medžių, sutaupyti 4,1 MW energijos bei 27 tūkst. litrų vandens. Ar dar verta klausti, kodėl turėtume prisidėti prie popieriaus atliekų rūšiavimo?

Vienas žmogus per metus sukaupia vidutiniškai 300 -350 kg atliekų

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2008 m. 2009 m. 2010 I pusm.

T (t

onom

is)

Surinkta ir atiduota perdirbti antrinių žaliavų Vilniaus mieste

Atiduota perdirbti (2008 m.)

3 diagrama. Surinktų ir atiduotų perdirbti perdirbimo įmonėms antrinių žaliavų kiekiai Vilniaus mieste tonomis

Perdirbta tona makulatūros išgelbėtų

17 medžių nuo kirtimo!

Vilniuje visas popierius ir kartonas metamas į mėlynos spalvos konteinerius. Turėtumėte atminti, kad į popieriui ir kartonui skirtus konteinerius gali keliauti:

• popierius,

• kartonas,

• laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudiniai,

• švari popierinė pakuotė,

• tetrapakai (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės).

Perdirbimui paruoštos atliekos turi būti švarios ir sausos. Nepamirškite, kad į atskirą konteinerį metamos tik išlankstytos popie-rinės pakuotės. Tiesa, ne visos popieriaus atliekos gali būti perdirbamos. Panaudo-toms popierinėms nosinėms ir rankšluos-čiams, riebalais suteptoms pakuotėms (pvz., picos dėžėms), pergamentiniam, kalkiniam ir laminuotam popieriui sakome griežtą „ne“.

1010 1111

AR ŽINOJOTE, KIEK LAIKO NEIRSTA STIKLAS?

Atidžiau apsidairę, pastebėtumėte, kad sti-klo pakuotėse perkate daugybę maisto pro-duktų. „Alkoholinių gėrimų tara, konservai stiklainiuose...“, – kruopščiai pirštus lenkiate jūs. Tačiau stiklo pakuotėse parduodami ne tik valgomi dalykai: jose talpinamos tiek kosmetikos priemonės, tiek vaistai.

Mesdami stiklą drauge su bendromis ko-munalinėmis atliekomis, ne tik „įkaliname“ jį sąvartyne gulėti beveik 1000 metų, bet ir neprisidedame prie energijos, sunaudoja-mos naujo stiklo gamybai, taupymo.

Stiklas yra išgaunamas 1200–1500 °C tem-peratūroje lydant smėlį, klintis ir sodą. Į teisingą konteinerį patekusi stiklo pakuotė vėliau yra sutrinama ir naudojama naujam stiklui lieti, taigi pasirinkdami rūšiavimą, mes sutaupome gamybai reikalingų me-džiagų.

Verta paminėti, kad kai kuriose šalyse, pvz., Vokietijoje, stiklas yra rūšiuojamas pagal spalvą. Čia gyventojai šviesios, rudos ir ža-lios spalvos stiklo tarą išmeta į skirtingus konteinerius. Klausiate, kodėl? Tokio po-būdžio rūšiavimas ženkliai pagerina stiklo perdirbimo kokybę – priemaišos, kurios suteikia stiklui atspalvį, perdirbant turi būti atskiriamos viena nuo kitos. Lietuvoje visų spalvų stiklas dar metamas į vieną – stiklo konteinerį.

Svarbu paminėti, jog stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių ža-liavų. Iš perdirbto stiklo gaminami įvairiausi gaminiai.

STIKLO RŪŠIAVIMO ABC

Yra kelios svarbios stiklo rūšiavimo taisyklės, kurios turėtų kabėti kiekvienų namų virtu-vėje.

4 diagrama. Surinktas popieriaus kiekis per pastaruosiu metus Vilniaus mieste

0100020003000400050006000700080009000

10000

2008 2009 2010 I pusm.

T (to

nom

is)

Surinkta popieriaus Vilniaus mieste

Vienas Lietuvos gyventojas sukaupia maždaug 33 kg stiklo

atliekų per metus.

Stiklo atliekos metamos į žalios spalvos konteinerius. Perdirbimui naudoti tinka:

• buteliai; • stiklainiai; • stiklo duženos.

Lygiai taip pat kaip ir popierius, perdirbimui paruoštas stiklas privalo būti švarus. Jei į konteinerius metate stiklo butelius, nepa-mirškite nuo jų nuimti foliją, žiedelį, ir, žino-ma, kamštį. Nuo stiklainių nuimti etiketes galima, bet nebūtina. Porcelianas, elektros lemputės, veidrodžiai, keramikiniai ir krišto-liniai daiktai, ampulės bei medicininiai indai, langų bei automobilių stiklai antriniam per-dirbimui naudoti netinkami.

Norint priduoti stiklo atliekas, derėtų žinoti, jog stiklainiai yra superkami tik su užsuka-mais dangteliais. Nesuperkamą tarą galima mesti ir į stiklo konteinerį perdirbti, tačiau šiuo atveju užsukamus metalinius dangte-lius reikėtų nuimti.

Kitokia situacija yra su importinių gėrimų supirkimu. Ar nelietuviški gaminiai gali būti supirkinėjami, priklauso nuo gamin-tojų-importuotojų apsisprendimo. Jei jie organizuos savo taros surinkimo sistemas – bus renkami. Apie tai mes sužinoti galime tiesiog nuėję į taros supirkimo punktą arba gamintojui-importuotojui paskelbus žinias-klaidoje.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2008 2009 2010 I pusm.

T (to

nom

is)

5 diagrama. Surinktas stiklas Vilniaus mieste per pastaruosius metus

1212 1313

AUGA PLASTIKO GAMYBOS IR VARTOJIMO KIEKIAI

Plastiko gamyba, prasidėjusi XX a. pirmoje pusėje, šiandien įvairių pakuočių pavidalais kiekvieną dieną atkeliauja į mūsų namus.

Yra išskiriamos trys dažniausiai naudojamos plastiko rūšys:

• poliolefi no polietilenas PE,

• polipropilenas PP,

• bei poliestirenas PS.

Polietilenas, į kurį pakuojama daugybė maisto produktų ir kosmetikos priemonių, dar skirstomas į dvi rūšis – mažo ir aukšto tankumo. Iš pastarojo gaminami tvirti mai-šai pirkiniams, o mažo tankumo polietilenas naudojamas ploniems maišeliams, plėve-lėms gaminti.

Žvilgterėjus į statistiką, galima pastebėti, kad plastiko pagaminimo ir suvartojimo kiekiai tik auga – prieš 50 metų jo gamyba ir naudojimas buvo ženkliai mažesni. Didžioji plastikų dalis yra išgaunama iš naftos arba dujų, o šie gamtiniai ištekliai neatsinaujina.

Lietuvoje per metus susikaupia daugiau kaip 50 tūkstančių tonų plastiko atliekų. Patekusios į sąvartyną, jos nesuirusios čia praleidžia apie 500 metų. Jei pasirinkote rū-šiavimą, pravartu žinoti, kad jo perdirbimui sunaudojama net dviem trečdaliais mažiau energijos nei gaminant naują.

Lietuvoje plastiką surenkančios įmonės susmulkina jo pakuotes, išlydo granules ir eksportuoja į užsienį, kur vyksta tolesnis perdirbimas. Perlydomas ir performuotas plastikas gali pasitarnauti naujų sintetinių rūbų, indų, statybos detalių gamybai.

PLASTIKO RŪŠIAVIMO YPATUMAI

Plastiko rūšiavimas iš pradžių gali pasiro-dyti šiek tiek painus, tačiau įsiminę kelias svarbias taisykles, tai įgyvendinsite visai nesudėtingai. Plastiko perdirbimui tinka sutartiniais ženklais PET ir HDPE pažymėtos pakuotės. Ženklų įspaudų reikėtų ieškoti gaminio apatinėje dalyje.

Vilniuje plastiko atliekos metamos į geltonos spalvos konteinerius. Į juos taip pat galima mesti PET ir HDPE ženklais pažymėtus:

Adatas Vilniaus mieste reikia mesti į gel-tonos spalvos, plastiko, metalo ir ,,Tetra Pak“ atliekoms skirtą konteinerį. Traškučių pakelius ir foliją šiuo metu dar teks mesti į bendrą atliekų konteinerį.

Dera nepamiršti ir dar vieno reikalavimo – PET ženklu pažymėti buteliai į konteinerį turėtų būti metami be kamštelių, nes kamš-teliai pagaminti su priemaišomis, kurios plastiką padaro neperdirbamą. Šiuo metu, supirkimo punktuose, esančiuose šalia kai kurių didžiųjų prekybos centrų, superkami pkastikiniai buteliai.

Į neperdirbamų plastiko atliekų sąrašą ke-liauja pavojingų cheminių medžiagų talpos, dažų, valymo priemonių bei organinių skie-diklių tara, vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD diskai, automobilių ir buities prietaisų plastikinės dalys ir pakeliai nuo traškučių.

• švarius plastikinius butelius,• indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;• įvairias plastiko pakuotes.

Perdirbus vieną plastiko butelį, sutaupoma tiek energijos, kiek 60 vatų

lemputei prireikia šviesti 6 valandas.

PAVOJINGUMO SIMBOLIAI IR JŲ REIKŠMĖ

0200400600800100012001400160018002000

2008 2009 2010 I pusm.

T (to

nom

is)

6 diagrama. Plastiko kiekis surinktas Vilniaus mieste per pastaruosius metus

Dirginanti (Xi) Trumpai, ilgai ar pakartotinai susilietęs su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą ar alergiją.

Kenksminga (Xn) Kenksmingas sveikatai, įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Ardanti (ėsdinanti) (C) Gali pažeisti odą, sukelti ilgalaikius gerklės ir akių pakenkimus.

Toksiška (T) Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.

Labai toksiška (T+) Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.

Aplinkai pavojinga (N) Gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius aplinkos pakenkimus (laikyti ir naudoti taip, kad produktas ir atliekos nepatektų į aplinką).

Labai degi (F) Lengvai užsidegantis ir labai degus produktas, uždegus gali sprogti.

Ypač degi (F+) Lengvai užsidegantis ir ypač degus produktas, uždegus gali sprogti.

Sprogstamoji (E) Gali sprogti nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių.

Oksiduojanti (O) Neteisingai naudojamas ar susilietęs su kitomis medžiagomis produktas gali sprogti arba užsidegti.

1313

Adatas Vilniaus mieste reikia mesti į gel-tonos spalvos, plastiko, metalo ir ,,Tetra Pak“ atliekoms skirtą konteinerį. Traškučių pakelius ir foliją šiuo metu dar teks mesti į

Dera nepamiršti ir dar vieno reikalavimo – PET ženklu pažymėti buteliai į konteinerį turėtų būti metami be kamštelių, nes kamš-teliai pagaminti su priemaišomis, kurios plastiką padaro neperdirbamą. Šiuo metu, supirkimo punktuose, esančiuose šalia kai kurių didžiųjų prekybos centrų, superkami

Į neperdirbamų plastiko atliekų sąrašą ke-liauja pavojingų cheminių medžiagų talpos, dažų, valymo priemonių bei organinių skie-diklių tara, vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD diskai, automobilių ir buities prietaisų plastikinės dalys ir pakeliai nuo traškučių.

indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;

energijos, kiek 60 vatų lemputei prireikia šviesti

6 valandas.

2008

6 diagrama. Plastiko kiekis surinktas Vilniaus mieste per pastaruosius metus

1414 1515

METALO ATLIEKOS YPAČ TINKA PERDIRBIMUI

Lietuvoje metalas sudaro tik apie 3 proc. bendrųjų atliekų kiekio. Dėl šios priežasties, priklausomai nuo atliekų vežėjų, metalas yra rūšiuojamas kartu su stiklu arba plastiku. Taigi metalo atliekas galima mesti į stiklo arba plastiko konteinerius, prieš tai atidžiai perskaičius konteinerių užrašuose įvardytas medžiagas.

Lietuvoje metalo laužas nelydomas. Jis su-renkamas, susmulkinamas ir supresuojamas ir eksportuojamas į kitose šalyse esančias metalurgijos gamyklas. Vilniuje yra nemažai legalių metalo laužo supirkimo aikštelių. Jų sąrašus galima rasti internetiniuose įmonių kataloguose.

Metalo atliekos yra priskiriamos prie di-džiausią ekonominę vertę turinčių antrinių žaliavų. Iš aliuminio ir plieno pagamintos pakuotės puikiai tinka perdirbimui - kiekvie-nai tonai metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.

Priminsime, kad metalo perdirbimui tinka dėžutės nuo konservų bei gėrimų skardi-nės. Šie gaminiai į konteinerį turi patekti išplauti ir nusausinti. Prie neperdirbamų metalo atliekų priskiriami aerozolių fl akonai bei pavojingų cheminių medžiagų tara. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutau-pytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas.

Skirtingai nei užsienyje, Lietuvoje nėra superkamos metalo skardinės. Metalinių skardinių perdirbimo sistema rūpinasi ga-mintojai - importuotojai. Jungdamiesi į aso-ciacijas, jie patys kuria šių atliekų tvarkymo sistemas.

MAISTO LIKUČIŲ PŪDINIMAS – NAUDA DIRVOŽEMIUI

Įvairias maisto atliekas, sugedusią mėsą ir žuvį, supelijusią duoną, suvytusias daržoves, nudžiūvusias gėlės ir kitas panašias atliekas esame pratę mesti į savo šiukšliadėžes. Ta-čiau net tokios organinės kilmės medžiagos

būtinai turėtų būti perdirbtos. Pavyzdžiui, perdirbus įvairias maisto medžiagas, sąvar-tynų plotai sumažėtų pusiau, maisto atlie-kos nebūtų užterštos kitomis atliekomis ir taptų antrinėmis žaliavomis.

Deja, tačiau tenka pripažinti, jog šiuo metu Lietuvos gyventojams patogių atsikraty-mo ir organinių atliekų atskyrimo nuo kitų atliekų sistemų būdų dar nėra. Vienas iš teisingausių būdų atsikratyti tokiomis orga-ninės kilmės atliekomis – kompostavimas. Kompostuoti galima virtuvės atliekas, po-pierių, smulkintą medieną, lapus, nupjautą veją. Atliekos pūdomos atviroje erdvėje arba kompostinėse dėžėse, tačiau būtina užtikrinti, kad kompostuojant būtų pakan-kamai oro ir drėgmės. Supuvusios atliekos pavirsta vertingu dirvožemiu, kurį vėliau galima išbarstyti ant gėlyno, vejos, sodinti kambarinius augalus.

Maisto atliekų rūšiuoti nebūtina. Be kom-postavimo jomis galima dar atsikratyti surenkant į specialias talpas (pvz. konteine-rius) ar vežant į specialias maisto ir maisto gamybos atliekų utilizavimo aikšteles.

NORINT ATSIKRATYTI ELEKTRONINIŲ PRIETAISŲ ATLIEKOMIS – TEREIKIA PASKAMBINTI

Elektroninių prietaisų atliekos – tai nebe-naudojama ar sugedusi buitinė technika bei kita elektros ar elektroninė įranga. Tai gali būti įvairūs dideli arba smulkūs namų apyvokos prietaisai, IT ir telekomunikacijos įranga, naudojimo įranga, apšvietimo įran-ga, elektriniai ir elektroniniai įrankiai, žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga, medicininiai prietaisai.

Šių prietaisų atliekomis ypač svarbu tinka-mai atsikratyti, kadangi jų sudėtyje yra labai pavojingų sveikatai ir aplinkai medžiagų bei elementų: gyvsidabris, švinas, kadmis, arsenas ir kt. Patekusios į aplinką šios me-džiagos gali padaryti neatitaisomą žalą mus supančiai aplinkai, mums patiems, net už-teršti atmosferą.

Taigi, visos buitinės technikos ir elektroni-nės įrangos atliekos privalo būti perdirbtos, o tai įvyks tik tada, jei jas pašalinsime tin-kamai. Šių atliekų saugiam pervežimui bei

Atskirdami konservų dėžutes, skardines bei kitus metalo gaminius nuo bendrojo atliekų srauto, mes galime padėti sutaupyti:

• apie 95 proc. energijos, perdirbant aliuminį;

• apie 75 proc. energijos, perdirbant plieną.

1616 1717

perdirbimui reikia specifi nių žinių, todėl jas perdirbti gali tik specialius leidimus ir licen-cijas turinčios įmonės.

Lietuvoje veikia net kelios stambios tokios įmonės. Jos visas buitinės technikos bei elektros ar elektroninės įrangos komponuo-jančias medžiagas atskiria vieną nuo kitos (stiklas, metalai, plastmasė) ir panaudoja kaip žaliavas naujų produktų gamybai.

Šiuo metu Lietuvos gyventojams yra su-teikiami trys būdai, kurie užtikrina saugų ir tinkamą elektroninių atliekų atsikratymą:

1. Priduoti parduotuvėse, kai perkamas senas tokio pat tipo prietaisas.

2. Gabenti į stambiagabarites, pavojingų atliekų bei leidimus jas tvarkyti turinčias aikšteles. Vilniuje yra dvi tokios aikštelės, kuriose gyventojai gali nemokamai atiduoti atliekas – Lentvario g. 15 bei Viršuliškių skg. 19.

3. Galima paskambinti nemokamu įmonės EMP telefonu ir šios atliekos bus išgabentos tiesiai iš nurodytos vietos.

PERDIRBTOS AUTOMOBILIŲ DETALĖS – NAUJAS ENERGIJOS ŠALTINIS

Visi žinome, jog naudojantis automobiliais teršiame aplinką. Tačiau ne visi susimąs-tome, jog net nebeveikiančios transporto priemonės ar atskiros jų detalės taip pat kenkia gamtai. Didžiausia klaida, kurią darome norėdami atsikratyti nereikalingu automobiliu ar sugedusia mašina – jų pri-davimas į metalo laužą. Iš tiesų tokios atlie-kos turėtų būti priduotos legaliems demon-tuotojams. Tik legalūs demontuotojai gali užtikrinti, jog nebetinkamu automobiliu bus tinkamai pasirūpinta: išsiurbiami visi skysčiai, išimamos pavojingos atliekos.

Visi gyventojai turėtų žinoti svarbiausius dalykus, kaip elgtis su tam tikromis skirtin-gomis detalėmis:

• Nederėtų patiems keisti mašinų tepalo. Ekonominiu, laiko bei gamtosauginiu po-žiūriu tai visiškai nenaudinga. Jis turėtų būti keičiamas autoservisuose, kurie užtikrins, kad vėliau iš jų dar būtų gaunama šiluminė energija.

• Automobilių akumuliatoriai yra pavojingi aplinkai, taigi turėtų būti atiduoti specia-lioms įmonėms.

• Senos padangos neturėtų būti su kitomis šiukšlėmis išmestos į rūsy ar sąvartyną, o pristatytos į stambiagabarites atliekų aikšte-les arba galite jas palikti automobilių servi-se, kuriame jas keičiate. Tokiu būdu jos gali būti naudingos kaip energijos šaltinis.

• Dviratyje pavojingų medžiagų nėra, todėl juos galima parduoti, atiduoti legaliems metalo laužo supirkėjams arba taip pat stambiagabaritėms atliekų aikštelėms.

• Plastikinius vežimėlius galima išardyti patiems ir sumesti tiesiog į plastikui skirtus konteinerius.

MEDIENOS ATSIKRATYMO BŪDAI

Medienos gaminių atliekomis taip pat yra skirtingų atsikratymo būdų. Dažnai jomis galima saugiai atsikratyti ir namuose. Pavyz-džiui, smulkūs medienos gaminiai gali būti saugiai sunaikinami židinyje ar krosnyje. Su didesnėmis tokios rūšies atliekomis (pvz., sugedę baldai) turėtų būti elgiamasi visiškai taip pat, kaip ir su daugeliu kitų didelių ga-baritų atliekomis – jos turėtų būti vežamos į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

Verta paminėti, jog net ir po švenčių liku-sios kalėdinės eglės yra atliekos, kurios turė-tų būti tvarkingai metamos į konteinerius, tačiau dažniausiai Vilniuje vyksta įvairios akcijos, kuriomis yra surenkamos eglės ir jo-mis atsikratoma. Viena iš populiariausių to-kių akcijų – jau ne vienerius metus vykstanti Mokytojų namų kiemelyje. Jos metu gyven-tojai yra kviečiami sunešti nupuoštas egles ir iš jų pagaminti ekologišką kurą, kuriuo vėliau šildomi pačių gyventojų namai.

Seni ar nebereikalingi baldai taip pat gali būti naudingi antrą kartą. Juos galima atiduoti specialioms įmonėms, kurios pasirūpins, kad vėliau jie būtų pardavinėjami kitiems gyventojams.

RŪBŲ ANTRINIS PANAUDOJIMAS

Medvilnė, linas, sintetika, siūlgaliai, atraižos, medžiagų kraštai, įvairūs pluoštai yra tekstilinės atliekos. Šiuo metu Lietuvoje tekstilinės atliekos yra su-rinkinėjamos tik iš drabužių siuvimo ar me-džiagų gaminimo įmonių. Iš tekstilės atliekų vėliau yra gaminami tokie nauji gaminiai, kaip, pavyzdžiui, pramoninės šluostės.

Deja, iš gyventojų nėra surenkami nei ne-

bereikalingi rūbai, nei batai, todėl norint atsikratyti šiomis atliekomis, jas reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Dažnai gy-ventojai turi gerus rūbus, avalynę ar žaislus, tačiau nebereikalingus. Tinkamiausiais bū-das atsikratyti tokiais daiktais – atiduoti juos socialinėms tarnyboms arba iš karto vargs-tantiems žmonėms.

1818 1919

STATYBOS IR REMONTO ATLIEKŲ ATSIKRATYMAS

Gyventojai statybinių medžiagų atliekomis (cementu, betonu, linoleumu, sudaužyto-mis keraminėmis plytelėmis ir t.t.) atsikratyti gali dviem būdais:

1) Esant nedideliam atliekų kiekiui – vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles;

2) Esant dideliam kiekiui – užsisakyti, jog tam tikros įmonės pastatytų specialius kon-teinerius, kuriuose būtų šios atliekos kau-piamos. Lietuvoje yra kelios tokios įmonės.

Tokios statybinės medžiagos, kaip tirpikliai, skiedikliai, lakai, klijai, yra perdirbamos pa-vojingas atliekas tvarkančiose įmonėse.

VIETOJE PABAIGOS ARBA KODĖL TURIME RŪŠIUOTI ATLIEKAS?

Dažniausi atsakymai, paklausus, kodėl žmo-gus nerūšiuoja atliekų, būna šie: „Nėra laiko“, „Mano pažįstami nerūšiuoja – tad, kodėl taip elgtis turėčiau aš?“, „Tai nepatogu“. Ta-čiau turime suprasti, kad tokiu požiūriu ne tik skatiname kitų abejingumą, bet ir netau-pome lėšų – juk išrūšiuotų atliekų išveži-mas gyventojams yra nemokamas.

Popieriaus, plastiko ar stiklo atliekas išmetę į joms skirtą konteinerį, mes padedame išsaugoti gamtos šaltinius, nes naujų daiktų gamybai naudojami ne gamtiniai ištekliai, o pakartotinai perdirbtos medžiagos. Kie-kvieno išrūšiuotos atliekos prisideda prie sąvartyno biomasės tūrio mažėjimo: jame susikaupia daug mažiau skysčių ir biodujų.

Sąžiningai rūšiuodami atliekas, mes taupo-me ir jų išvežėjų degalus: kuo mažiau atlie-kų susikaupia bendruose konteineriuose, tuo rečiau jas reikia išvežti. Vangus atliekų rūšiavimas – viena didesnių šiuolaikinės visuomenės problemų, prie kurios sprendi-mo savo veiksmais gali prisidėti kiekvienas iš mūsų.

VILNIAUS APSKRITIES SĄVARTYNAS SAUGUS IR NAUJOVIŠKASO kur keliauja mūsų neišrūšiuotos ar nerū-šiuojamos buitnės atliekos? Atsakymas – į jau trejus metus Vilniaus apskrityje veikiantį modernų, visus Europos Sąjungos standar-tus atitinkantį Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną. 2007 metų pabaigoje 30 hektarų sklype įrengtas sąvar-tynas pakeitė daugiau nei 120 perpildytų senųjų Vilniaus sąvartynų. Būtent čia suve-žamos atliekos iš visos Vilniaus apskrities.

SITUACIJA ŠIANDIEN

Šiuo metu įrengta sąvartyno dalis užima 9 hektarus ploto. Į 5150 litrų talpos sąvarty-ną apie 120 šiukšliavežių per dieną atveža daugiau nei 1000 tonų, per mėnesį – 22–24 tūkst. tonų atliekų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenimis, per dešimt metų naujai įrengtame sąvartyne planuoja-ma sukaupti apie 3 mln. tonų atliekų.

Siekiant, jog būtų užtikrintas Kazokiškių – vietovės, kurioje pastatytas sąvartynas – aplinkos bei pačio sąvartyno saugumas, buvo taikomos maksimalios priemonės: įrengtas nelaidus sąvartyno dugnas, suren-kamas ir išvalomas fi ltratas, surenkamos

sąvartyno dujos, sąvartynas uždarytas pa-šaliniams asmenims, naudojama efektyvi paukščių baidymo įranga.

APSAUGOTAS NUO GRĖSMIŲ

Aukšta, 2,5 metro siekiančia tvora aptver-tas sąvartynas yra visiškai apsaugotas nuo pašalinių asmenų. Šios vietos saugumą taip pat užtikrina įtaisyti judesio davikliai ir vaiz-do stebėjimo kameros. Paukščiams baidyti naudojamos dvi specialios įrangos bei gar-sinės petardos.

UŽTIKRINAMA VANDENS KOKYBĖ Kad nebūtų teršiami gruntiniai vandenys, sąvartyno dugne (žr. 1 schemą) įrengtas nepralaidus sluoksnis izoliuoja sukauptas atliekas nuo natūralaus podirvio ir neleidžia prasiskverbti susidarančiam fi ltratui. 0,5 me-tro sutankinto molio sluoksnį dengia są-vartynų įrengimui pritaikyta didelio tankio polietileno plėvelė, kurią apsaugo speciali geotekstilė. Dugno konstrukcija baigiama drenažo (fi ltrato) surinkimo sistema, kurią sudaro 0,5 metro storio drenažo sluoksnis iš žvyro bei drenažo vamzdžių. Nelaidus sąvartyno dugnas ypač svarbus aplinkinių gyvenviečių žmonėms – jis užtikrina gyven-tojams tiekiamo vandens kokybę.

1 schema. Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno dugno

pakloto struktūros skerspjūvis

KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNO DUGNO PAKLOTAS

2020 2121

DANGA – KOVAI SU NEMALONIU KVAPU Vilniaus apskrities regioniniame sąvartyne pirmą kartą Lietuvoje pradėta naudoti JAV pagaminta speciali atliekų uždengimo sistema. Didelėje talpoje yra maišomas vandens, popieriaus gamybos atliekų ir specialaus polimero mišinys, kuris nedidelio storio sluoksniu paskleidžiamas ant atliekų. Dėl sudėtyje esančio polimero šis mišinys po kurio laiko sukietėja – taip susidaro atlie-kų paviršių padengianti pluta. Ja uždengtų atliekų neišnešioja vėjas, sąvartyne esančių šiukšlių negali pasiekti paukščiai. Pluta taip pat padeda spręsti ir sąvartyno kvapų pro-blemas.

Kovoje su nemaloniais kvapais gelbsti ir šalto rūko generatorius: juo skleidžiama žmonėms ir aplinkai nepavojinga medžiaga neutralizuoja sąvartyno skleidžiamus kva-pus. Prie šios problemos sprendimo taip pat prisidės šiuo metu vykdomas projektas dėl energijos gamybai panaudojamų sąvar-tyno dujų surinkimo.

RŪPINAMASI APLINKINĖMIS TERITORIJOMIS

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras rūpinasi sąvartyno kaimynystėje esančių teritorijų aplinkos saugumu. Visiems aplink Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną gyvenantiems žmonėms apmokamos atliekų tvarkymo išlaidos. Pi-lypiškių rajono gyventojams buvo pakeisti langai, įrengti gręžiniai, taip pat sutvarkyti įvažiavimai į kiemus. Alesninkų ir Kazokiškių gyvenvietėse kofi nansuojami vandentvar-kos projektai. Aplinkinių kaimų ir bendruo-menių gyventojams taip pat numatytos kompensacinės priemonės, kurioms kas-met skiriama ne mažiau 400 tūkstančių litų.

ATEITIES VIZIJA

Kitąmet ketinama įrengti naują Vilniaus aps-krities regioninio komunalinių atliekų sąvar-tyno sekciją, užimsiančią 2,3 hektarų plotą. Remiantis ankstesnėmis prognozėmis, Vil-niaus sąvartynas turėtų tarnauti dvidešimt metų, tačiau įdiegus kitus atliekų apdoro-jimo būdus – mechaninį rūšiavimą, atliekų panaudojimą energijai išgauti – jis galės veikti žymiai ilgiau. Taikant naujus atliekų apdorojimo metodus, turėtų sumažėti ir per dešimt metų planuojamas sukaupti atliekų kiekis – jis neturėtų viršyti daugiau kaip 2,5 mln. tonų.

Tačiau ne vien nuo naujos techninės įrangos priklauso, kaip ilgai nereiks naujo sąvartyno, tai priklauso ir nuo mūsų – rū-šiuokime.

DIDŽIAUSIOS ANTRINES ŽALIAVAS PERDIRBANČIOS ĮMONĖS IR FABRIKAI VILNIUJE

Mūsų šalis gali didžiuotis ilgamete atliekų perdirbimo patirtimi. XIX amžiaus pradžia istori-joje užfi ksuota kaip popieriaus fabriko įkūrimas, kone šimtmetį skaičiuoja stiklą gaminantis bei perdirbantis fabrikas Kaune. Atliekų perdirbimo pajėgumus Lietuvoje didina ir kiti, šiek tiek vėliau veikti pradėję fabrikai bei įmonės. Žengiant koja kojon su technologiniu progre-su, jų perdirbamų medžiagų sąrašą papildė naujos – plastikas, elektronikos įranga, metalas, įvairios pavojingos atliekos.

AB „Plasta“ Įkurta. 1961 m.

Veikla. Įmonė užsiima plastiko ir polietile-no produktų gamyba. AB „Plasta“ taip pat yra vienas stambiausių antrinių polietileno žaliavų perdirbėjų Rytų Europoje. 2003 m. įmonėje įdiegta papildoma antrinių žaliavų perdirbimo linija. Savo funkciją atlikusios įvairios polietileninės pakuotės – maišai, gaubtai, kanistrai bei kiti polietileniniai gaminiai – „Plastoje“ tampa naujais ir vertin-gais produktais: maišais šiukšlėms, įvairios paskirties plėvelėmis, vamzdžiais, kanistrais, kibirais, statinėmis, stogo danga ir plastiki-niais lakštais.

Tai įdomu. Septintajame dešimtmetyje įmonė buvo viena iš didžiausių plastiko perdirbimo įmonių tuometinėje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Grigiškių popieriaus fabrikas

Įkurta. 1823 m.

Istorija. 1834 m. Riešės upelio pakrantė-je – vietovėje, kuri vadinosi Popierine, o vėliau buvo žinoma Naujųjų Verkių vardu, Vilniaus miesto burmistras Juozapas Opicas įkūrė popieriaus dirbtuvę. 1923 m. Grigiškių popieriaus fabriko statybas Neries ir Vokės upių santakoje pradėjo mechanikas, hidro-technikas, verslininkas Grigas Kurecas, po dviejų metų fabrikas pradėjo savo veiklą. 1980–1985 m. Grigiškių fabrikas buvo di-džiausia Lietuvos celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonė. Joje dirbo beveik 3000 darbuotojų. Grigiškių įmonė valdė Pabradės ir Naujųjų Verkių fabrikus. 2003 m. spalį prie AB „Grigiškės“ prisijungė AB „Naujieji Verkiai“.

Veikla. Grigiškių popieriaus fabriko ga-minių pasiūla yra išties didelė. Jame ga-minamas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, įmonė taip pat specializuojasi gofruotojo kartono, iš jo pa-gamintų dėžių, kietųjų ir dažytų kietųjų me-dienos plaušų plokščių gamyboje. Grigiškių fabriko popieriaus gamyba glaudžiai susi-jusi su aplinkosauga. Sanitarinei ir buitinei produkcijai skirtas popierius ir gofruotasis kartonas yra gaminami perdirbant antrinę

2222 2323

žaliavą – makulatūrą. 2007 m. AB „Grigiškės“ buvo sumontuota nauja popieriaus perdir-bimo linija, kuri esamus pajėgumus padidi-no du kartus.

Tai įdomu. Grigiškių fabrikas didelį dėmesį skiria oro valymui nuo kietųjų dalelių (me-dienos, popieriaus dulkių, suodžių). Gamy-biniuose cechuose eksploatuojami devyni oro valymo įrenginiai.

naudoja mažiausiai kenksmingas aplinkai technologijas bei įrengimus.

iki 20 tūkst. tonų elektronikos atliekų, iki 500 tonų automobilių katalizatorių ir iki 1000 tonų laidų ir kabelių.

UAB „PET recycling“Įkurta. 2008 m.

Veikla. UAB „PET recycling“ įkūrė pirmąją taros perdirbimo gamyklą Lietuvoje. Čia perdirbama spalvota ir bespalvė vaisvande-nių, alaus, mineralinio vandens tara.

Tai įdomu. Kaip perdirbama tara? Naudoti plastikiniai buteliai pirmiausia išrūšiuojami pagal spalvas, tuomet intensyviai plaunami, pjaustomi iki smulkių PET dribsnių, o šie vėl plaunami. Tokiu būdu paruošti dribsniai yra apie 99,98% švarumo.

UAB „Bateris“Įkurta. 2001 m.

Veikla. Įmonė užsiima išeikvotų švino aku-muliatorių, nikelio-kadmio akumuliatorių, kitų baterijų ir akumuliatorių surinkimu, vežimu, importu, eksportu, apdorojimu ir saugojimu. UAB „Bateris“ perka vario, bron-zos, žalvario laužą, taip pat vykdo plastiko atliekų supirkimą, importą, saugojimą, per-dirbimą ir eksportą.

Tai įdomu. UAB „Bateris“ akumuliatorių bei baterijų, plastikų atliekų perdirbimui

UAB „EMP recycling“Įkurta. 2000 m.

Veikla. Įmonė užsiima antrinių žaliavų su-pirkimu, surinkimu, perdirbimu ir prekyba. ,,EMP recycling“ perdirba elektroninės įran-gos atliekas, spalvotųjų metalų laužą, tau-riųjų metalų laužą bei katalizatorių laužą.

Taip pat. „EMP recycling“ yra sukūrusi atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemą. Įmonės darbuotojai renka kompiuterius, monitorius, televizorius, šaldytuvus, garso aparatūrą, spausdintuvus ir kitas elektros ir elektronikos atliekas. Įmonė yra pastačiusi modernią šaldytuvų perdirbimo gamyklą, kurioje 2009 metais buvo perdirbta per 1300 tonų šaldytuvų.

Tai įdomu. Įmonės technologijos ir įrengi-niai suteikia galimybę per metus perdirbti

UAB „Somlita“ Įkurta. 1995 m.

Veikla. Įmonė užsiima plastikinės produk-cijos gamyba, eksportu bei plastikinių pa-kuočių perdirbimu.

Tai įdomu. UAB „Somlita“ daug dėmesio skiria panaudoto polietileno perdirbimui – 2005 m. ji įsigijo dar vieną polietileno perdirbimo–plovimo liniją. Taupydama pir-mines žaliavas, UAB „Somlita“ prisideda prie kitų gamtos išteklius saugojančių įmonių.

FABRIKAI IR ĮMONĖS KITUOSE LIETUVOS MIESTUOSEAB „Warta Glass Panevėžys“ (Buvęs AB „Panevėžio stiklas“)Įkurta. 1965 m.

Veikla. Įmonė priklauso „Warta Glass Group“, vienai didžiausių kapitalo grupių, veikiančių Lenkijos ir Baltijos šalių stiklo taros rinkoje. Ji užsiima stiklo produktų ga-myba ir perdirbimu. AB „Warta Glass Pane-vėžys“ gamina skaidrius stiklo butelius, sti-klainius, apdirbtą grūdintą stiklą, laminuotą stiklą, stiklo paketus, priekinius automobilių

žaliavą – makulatūrą. 2007 m. AB „Grigiškės“ buvo sumontuota nauja popieriaus perdir-bimo linija, kuri esamus pajėgumus padidi-

Grigiškių fabrikas didelį dėmesį skiria oro valymui nuo kietųjų dalelių (me-dienos, popieriaus dulkių, suodžių). Gamy-biniuose cechuose eksploatuojami devyni

naudoja mažiausiai kenksmingas aplinkai technologijas bei įrengimus.

Įkurta.

Veikla.Group“, vienai didžiausių kapitalo grupių, veikiančių Lenkijos ir Baltijos šalių stiklo taros rinkoje. Ji užsiima stiklo produktų ga-myba ir perdirbimu. AB „Warta Glass Pane-vėžys“ gamina skaidrius stiklo butelius, sti-klainius, apdirbtą grūdintą stiklą, laminuotą stiklą, stiklo paketus, priekinius automobilių

2424 2525

langus. Įmonė gerai žinoma Baltijos, Skandi-navijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, Rusi-jos, Baltarusijos rinkose. Didžioji jos gaminių dalis eksportuojama į Europos Sąjungos šalis bei Rytų Europą.

Tai įdomu. AB „Warta Glass Panevėžys“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, galinti utilizuoti skaidraus stiklo laužą.

Tai įdomu. 2009 m. fabrike įdiegta moderni stiklo duženų rūšiavimo bei atskyrimo nuo me-talizuotų ir kitokių prie-maišų linija, leidžianti ženkliai pagerinti stiklo lydalo kokybę bei prisidėti prie ekologinių sprendimų įgyvendinimo Lietuvoje.

UAB „Žalvaris“Įkurta. 1965 m.

Veikla. Įmonė, įsikūrusi Kaune, užsiima pa-vojingų atliekų, antrinių žaliavų (metalinių ir plastikinių pakuočių), galvaninių elementų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų, spal-votųjų ir juodųjų metalų bei jų lydinių laužo surinkimu, rūšiavimu, perdirbimu ir ekspor-tu. 2003 m. UAB „Žalvaris“ išplėtė savo veiklą ir įsteigė „Atliekų utilizavimo centrą“, kuris teikia atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo paslaugas.

Tai įdomu. UAB „Žalvaris“ apyvarta tvar-kant pavojingas atliekas ir šviną 2009 m. siekė 36 mln. litų.

Kauno stiklo fabrikas (UAB „Kauno stiklas“) Įkurta. 1927 m.

Veikla. Kauno stiklo fabrikas – stambiausia spalvoto stiklo butelių gamintoja Lietuvoje. Šiuo metu fabrike gaminami 0,33–0,75 litro talpos buteliai iš žalio bei rudo stiklo įvai-riausiems gėrimams.

AB „Klaipėdos kartonas“ Įkurta. Įmonės ištakos siekia 1898 m. Da-bartiniu pavadinimu įmonė veikia nuo 1994 m. 2010 m. pradžioje „Klaipėdos kartoną“ įsigijo ir modernizavo AB „Grigiškės“.

Veikla. Popieriaus bei kartono gamyba užsiimanti įmonė yra įsikūrusi Klaipėdos uosto teritorijoje, prie Kuršių marių. Visa AB „Klaipėdos kartonas“ produkcija gaminama tik iš antrinės žaliavos – makulatūros. Įmonė perdirba Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse surinktą makulatūrą.

Tai įdomu. AB „Klaipėdos kartonas“ per metus perdirba iki 115 tūkst. tonų maku-latūros. Tokiu būdu įmonė kasmet išsaugo apie 1,5 mln. medžių, 3 mln. m3 vandens ir apie 50 tūkst. tonų naftos.

2009 m. fabrike įdiegta moderni stiklo duženų rūšiavimo bei atskyrimo nuo me-talizuotų ir kitokių prie-maišų linija, leidžianti

stiklo lydalo kokybę bei prisidėti prie ekologinių sprendimų įgyvendinimo

2626 2727

ATLIEKAS TVARKANČIOS ĮMONĖS VILNIUJE

Vilniaus miesto švara rūpinasi septynios atliekas surenkančios ir išvežančios įmonės. Nustebsite sužinoję, kad seniausia jų veiklos pradžią skaičiuoja net nuo 1945 metų. Atlie-kas tvarkančios įmonės gyventojams sten-giasi teikti kuo kokybiškesnes paslaugas – daugumoje rajonų įrengti rūšiavimo kon-teineriai, kai kur pradėti naudoti ir atliekų kvapą sumažinantys požeminio tipo kontei-neriai. Atliekų atskyrimas bei jų paruošimas perdirbimui užtikrinamas antrinių žaliavų rūšiavimo linijose. Pastarosios įrengtos ne vienoje mūsų mieste besidarbuojančioje atliekų tvarkymo įmonėje.

UAB „VSA Vilnius“

Veiklos pradžia. Nuo 1945 m.

Konteineriai. Įmonė yra įrengusi 9977 konteinerius, skirtus rinkti buitinėms atlie-koms, bei 726 antrinėms žaliavoms. 251 konteineris skirti popieriaus, 257 – plastiko ir 218 – stiklo atliekoms. „VSA Vilnius“ daž-niausiai naudoja įprastus antžeminio tipo konteinerius, tačiau per pastaruosius metus populiarėja ir pranašesni – požeminio tipo konteineriai. Nauji konteineriai įkasami šalia gyvenamųjų namų tam numatytose vie-tose. Jų kapsulė gaminama iš įvairiems po-veikiams atsparaus polietileno ir beveik du trečdalius įleidžiama į žemę. Dirvos temera-tūra neleidžia bakterijoms daugintis, todėl konteineriuose esanččios atliekos nesklei-džia kvapo. Jų talpa 4-5 kartus viršija įprastų konteinerių talpą. Konteineryje esančias

atliekas veikia žemės traukos jėga. Atliekos susislegia, todėl jų užimamas tūris sumažėja du kartus, taigi konteineriai talpina dvigu-bai daugiau atliekų. Netgi visiškai pripildžius konteinerį jaučiamas tik minimalus kvapas, tad nėra butinybės dažnai vežti atliekas. Mažesnės transportavimo sąnaudos nule-mia mažesnę paslaugos kainą gyventojams.

Atliekų išvežimo mašinos. „VSA Vilnius“ vienu reisu ir viena mašina surenka tik vienos rūšies atliekas. Dėl šios priežasties popierius, plastikas ar stiklas yra išvežami skirtingu metu. Anot įmonės atstovų, net jei popierius ir plastikas būtų surenkami vienu metu ta pačia mašina, nebūtų nieko blogo, nes popierių ir plastiką išskirsto antrinių žaliavų rūšiavimo linija.

Atliekų tvarkymas. Antrines žaliavas įmo-nė surenka ne tik iš gyventojų, bet ir iš pre-kybos centrų, spaustuvių, gamybos įmonių. „VSA Vilnius“ yra įrengusi antrinių žaliavų rūšiavimo liniją, kurioje bendrovės darbuo-tojai išrūšiuoja tinkamą perdirbti plastiką ir popierių, suskirsto pagal rūšis, supresuoja ir išveža į atitinkamas perdirbimo gamyklas.

Komunalinių ir rūšiuotinų atliekų kie-kiai. Įmonės „VSA Vilnius“ atstovai teigia, kad iš spalvotų konteinerių surenkamų antrinių žaliavų kiekiai yra sumažėję, tačiau tai lemia ne ekonominė krizė ar gyventojų pasyvumas. To priežastis – atsiradę antrinių žaliavų supirkimo punktai. Vilniaus mieste antrinės žaliavos renkamos dviem būdais – gyventojai savanoriškai rūšiuoja atliekas ir meta jas į spalvotus rūšiavimo konteinerius arba neša atliekas į antrinių žaliavų supirki-mo punktus. Pasak įmonės atstovų, pasta-rasis rūšiavimo būdas sukelia keblumų: be-

namiai vis dažniau apverčia spalvotus kon-teinerius, išrinkdami perdirbimui tinkamas antrines žaliavas. Sugadinti konteineriai, prišiukšlinta teritorija šalia jų pamažu tampa vis opesne nūdienos problema.

UAB „Švara visiems“ Veiklos pradžia. Nuo 2003 m.

Konteineriai. UAB „Švara visiems“ naudoja įprastus antžeminio tipo konteinerius.

Atliekų išvežimo mašinos. Atliekų tvar-kymo įmonė kiekvienos rūšies atliekas surenka skirtingais automobiliais. Stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai prisipildo nevienodu greičiu, tad, atsižvelgdami į si-tuaciją, vienas atliekas įmonės darbuotojai išveža dažniau, kitas – rečiau.

Atliekų tvarkymas. Tvarkydama Vilniaus miesto ir jo rajonų komunalines ir rūšiuoti-nas atliekas, įmonė „Švara visiems“ naudoja atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius, kon-

IŠRŪŠIUOTOS ATLIEKOS – NE Į SĄVARTYNĄ, O PERDIRBTI!

„Sklando mitas, kad atliekų tvarkymo įmo-nės gyventojų išrūšiuotas atliekas suverčia į bendrą krūvą ir veža į sąvartyną, neva tai yra kur kas pelningiau. Šį neteisingą nu-sistatymą galima išsklaidyti keliais aiškiais faktais:

1. Išrūšiuotas antrines žaliavas atliekų tvarkymo operatoriai parduoda atliekas perdirbančioms įmonėms, taigi – už tai gauna pajamų.

2. Nuvežus išrūšiuotas atliekas į sąvartyną, atliekų tvarkymo įmonei tektų sumokėti už jų priėmimą. Vadinasi, taip pasielgusi įmo-nė patirtų papildomų išlaidų.

Atlikus porą paprasčiausių aritmetinių veiksmų, tampa aišku, kodėl atliekų tvarky-mu užsiimančios įmonės išrūšiuotų atliekų neveža į sąvartyną, o antrinės žaliavos keliauja ten, kur ir turi – perdirbimui“, - ko-mentuoja UAB „Švara visiems“ direktorius Daugvydas Druskis.

teinerinius ir presuojančius sunkvežimių antstatus, kėlimo techniką. Įmonė atliekų rūšiavimo padalinio įsteigusi neturi.

Komunalinių ir rūšiuotinų atliekų kiekiai. Atliekų tvarkymo įmonės atstovai pastebi nežymų rūšiuotų atliekų mažėjimą. Viena pagrindinių šios tendencijos priežasčių – konteinerių „sanitarų“ darbas bei sumažėjas vartojimas krizės metu. Šie, užuot rinkę atliekas Vilniaus parkuose ar miškeliuose, išplėšia antrinių žaliavų konteinerius ir par-duoti tinkamą turinį neša į antrinių žaliavų supirktuves. Po benamių konteinerių ap-žiūros išbyrėjusios šiukšlės ne tik nepuošia aplinkos, bet ir apsunkina atliekų surinkėjų darbą.

2828 2929

UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“

Veiklos pradžia. Nuo 2004 m. Iš pradžių įmonė buvo įsteigta kaip UAB „Cleanaway“, o 2009 m. pavadinimas pakeistas į dabartinį.

Konteineriai. Atliekų surinkimui įmonė naudoja įvairius 120, 240, 660, 770 ir 1100 litrų plastikinius bei metalinius konteinerius. Statybinėms bei griovimo, kitoms specifi -nėms atliekoms surinkti bei transportuoti skirti dideli metaliniai 8, 10, 12, 15, 20, 22, 30, 38 m3 konteineriai.

Atliekų išvežimo mašinos. Skirtingoms atliekų rūšims surinkti naudojami keli arba vienas automobilis, surenkantis po vieną skirtingą atliekų rūšį tuo pat metu.

Atliekų tvarkymas. Įmonė bazėje yra įsi-rengusi presą, skirtą antrinių žaliavų presa-vimui ir surišimui, taip pat ir presuojamuo-sius konteinerius, skirtus dideliam antrinių žaliavų kiekiui supresuoti ir transportuoti. UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“ atlieka tik pirminį antrinių žaliavų rūšiavimą, todėl glaudžiai bendradarbiauja su atliekas perdirbančiomis įmonėmis.

UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“

Veiklos pradžia. Nuo 1998 m.

Konteineriai. Įmonei priklausantys kon-teineriai yra įvairių tūrių (120, 240, 360, 550, 660, 1100 litrų) šiuolaikiško dizaino, atsida-rančiu dugnu, atitinkantys visus techninius ir higienos reikalavimus ir europinius DIN standartus.

Atliekų tvarkymas. Pagrindinė „Atliekų

tvarkymo tarnybos“ specializacija – nerū-šiuotų komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Įmonė užsiima ir atskirai išrū-šiuotų popieriaus, plastmasės ir stiklo atlie-kų surinkimu. Atliekų tvarkymo darbuotojai vykdo tik pirminį atliekų išrūšiavimą, įmonė atskiro atliekų rūšiavimo padalinio neturi. „Atliekų tvarkymo tarnybos“ veiklos sričiai taip pat priklauso statybinių atliekų pakrovi-mas ir išvežimas, stambiagabaritinių atliekų tvarkymas, įvairios nurašytos technikos su-naikinimas.

Kita. Įmonė taip pat vykdo biodegraduo-jančių atliekų (žolės, lapų, šakų) surinkimą ir išvežimą. Teikia įvairias aplinkotvarkines paslaugas. „Atliekų tvarkymo tarnyba“ taip pat užsiima apleistų pastatų, sandėlių išva-lymo darbais.

UAB „Švarus miestas“

Veiklos pradžia. Nuo 1997 m.

Konteineriai. Buitinėms atliekoms kaupti įmonė naudoja 0,12 m3, 0,24 m3, 0,77 m3, 1,1 m3 talpos konteinerius, antrinėms ža-liavoms – 20 m3 talpos preskonteinerius, atvirus GAK konteinerius bei 2–4 m3 talpos tinklinius konteinerius.

Atliekų išvežimo mašinos. UAB „Švarus miestas“ išrūšiuotų atliekų neveža skirtin-gais automobiliais – jas į atskiras antrinių žaliavų frakcijas rūšiuoja savo bazėje.

Atliekų tvarkymas. Įmonė užsiima atliekų surinkimu, gatvių valymu, antrinių žaliavų surinkimu bei išrūšiavimu ir pavojingų atlie-kų apdirbimu. UAB „Švarus miestas“ buitines atliekas veža į sąvartyną, o antrinės žaliavos keliauja į įmonės rūšiavimo bazę. Čia įreng-

ta atliekų rūšiavimo linija, kurioje antrinės žaliavos paruošiamos perdirbimui ir reali-zuojamos Lietuvoje bei užsienyje.

UAB ,,.A.S.A. Vilnius“Veiklos pradžia. Nuo 2007 m.

Konteineriai. UAB „.A.S.A. Vilnius“ naudoja 0,12 m3, 0,24 m3, 0,66 m3, 0,77 m3, 1,1 m3 talpos konteinerius.

Atliekų išvežimo mašinos. Buitines atlie-kas ir antrines žaliavas įmonė surenka skir-tingais automobiliais.

Atliekų tvarkymas. Lietuvoje UAB „.A.S.A. Vilnius“ teikia platų atliekų tvarkymo pas-laugų spektrą savivaldybėms, pramonei, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriams bei namų ūkiams. Įmonė užsi-ima buitinių atliekų surinkimu ir išvežimu į sąvartyną, antrinių žaliavų surinkimu bei išrūšiavimu, pavojingų, statybinių ir stam-biagabaričių atliekų tvarkymu, komposto, augalų nuopjovų išvežimu bei senų drabu-žių surinkimu. UAB „.A.S.A. Vilnius“ atliekų rūšiavimo linijos įsteigusi neturi.

UAB „Ecoservice“Veiklos pradžia. Įmonė įsteigta 1995 m. Tais pačiais metais pradėtas antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo procesas. Komunali-nes atliekas UAB „Ecoservice“ Vilniaus mies-te surenka nuo 1998 metų.

Konteineriai. Komunalinėms atliekoms rinkti įmonė naudoja 0,12–0,24 m3 talpos plastikinius konteinerius, 0,66–1,1 m3 tal-pos plastikinius ir metalinius konteinerius, 3 ir 5 m3 talpos požeminius konteinerius.

Statybinėms bei didžiosioms atliekoms su-rinkti naudojami 10–28 m3 talpos konteine-riai. Antrinėms žaliavoms rinkti naudojami 1,1m3 ir 1,5-2,8 m3 konteineriai

Atliekų išvežimo mašinos. Įmonė turi galimybę popierių ir plastiką rinkti vienu automobiliu, nes naudoja trijų dalių kontei-nerius. Tačiau UAB „Ecoservice“ kiekvienos rūšies antrines žaliavas renka atskirai, atsi-žvelgdama į tai, kad mieste rūšiavimo kon-teineriai išdėstyti tankiai.

Atliekų tvarkymas. Įmonė užsiima mišrių komunalinių ir statybinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimu bei nuotekų surinkimu ir išvežimu. UAB „Ecoservice“ atskiria antrines žaliavas pagal rūšis, naudojant rūšiavimo li-niją, o ne linija pati atskiria minėtas žaliavas. Įmonė taip pat eksploatuoja mišrių komu-nalinių atliekų rūšiavimo ir perkrovimo lini-jas. Čia išrūšiuojamos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos. Po rūšiavimo likusios atlie-kos vežamos į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną.

3030

Pareigos Vardas, pavardė Funkcijos El.paštas Telefonas

Vedėja VitaBraškienė

Aplinkosaugos strategija, bendrieji klausimai, rengimas, koordinavimas,

įgyvendinimasvita.braskiene@vilnius.lt (8 5) 211 2455

Vyriausioji specialistė

Lidija Kovienė

Bendrieji klausimai telefonu, gyventojų priėmimo derinimo klausimai, užduočių

paskirstymaslidija.koviene@vilnius.lt (8 5) 211 2456

Vyriausioji specialistė

Danguolė Šlepikaitė

Aplinkos kokybės kontrolės bendrieji klausimai; planų, programų, taisyklių aplinkos kokybės ir taršos klausimais

rengimas

danguole.slepikaite@vilnius.lt (8 5) 211 2167

Vyriausioji specialistė

Vilma Milinkevičienė

Aplinkosauginių sąlygų rengimas detaliesiems ir techniniams projektams,

komisijų darbotvarkių rengimasvilma.milinkeviciene@vilnius.lt (8 5) 211 2463

Vyriausiasis specialistas

Jaroslav Čaplia

Atliekų tvarkymo paslaugų kokybės vertinimas, analizė, gyventojų skundų

nagrinėjimasjaroslav.caplia@vilnius.lt (8 5) 211 2821

Vyriausiasis specialistas

Saulius Povilas

Slankauskas

Atliekų tvarkymo administravimas, viešųjų pirkimų ir atrankos konkursų procedūrų organizavimas, sutarčių

įgyvendinimo koordinavimas

saulius.slankauskas@vilnius.lt (8 5) 211 2168

Vyriausioji specialistė

Violeta Ivinskienė

Ekologinis švietimo programų rengimas, viešųjų pirkimų ir atrankos konkursų procedūrų organizavimas, sutarčių

įgyvendinimo koordinavimas

violeta.ivinskiene@vilnius.lt (8 5) 211 2461

Vyriausioji specialistė

Vilija Grigonienė

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir paraiškų taršos integruotos

prevencijos kontrolės leidimams gauti derinimas

vilija.grigoniene@vilnius.lt (8 5) 211 2843

Vyriausioji specialistė

Virginija Juodkienė

Taršos mažinimo stebėsenos Vilniaus mieste ir taršos mažinimo veiksmų

programų rengimas bei įgyvendinimo koordinavimas

virginija.juodkiene@vilnius.lt (8 5) 211 2458

Vyriausiasis specialistas

Marius Pabrieža

Fizinių ir juridinių asmenų raštiškų prašymų nagrinėjimas; leidimų kirtimui išdavimas, želdinių atstatomosios vertės

nustatymas

marius.pabrieza@vilnius.lt (8 5) 211 2742

Vyriausiasis specialistas

Pranciškus Rinkevičius

Fizinių ir juridinių asmenų raštiškų prašymų nagrinėjimas; leidimų kirtimui išdavimas, želdinių atstatomosios vertės

nustatymas

pranciskus.rinkevicius@vilnius.lt (8 5) 211 2165

LEIDINIO INFORMACIJA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijosAplinkos apsaugos skyriusAplinkos apsauga Vilniuje

RŪŠIUOJI – SAUGAI GAMTĄ IR SAVEInformacinis leidinys Nr. 8

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS APLINKOS APSAUGOS SKYRIAUS DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS IR KONTAKTAI

Leidinyje naudota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus, Atliekų tvarkymos skyriaus informacija ir medžiaga, Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planas (Patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu. Nr. 1-1556), Vilniaus mieste atliekas tvarkanių įmonių (UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB ,,.A.S.A. Vilnius“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ecoservice“, UAB „Švarus miestas“, UAB „Veolia Environmental Services Lietuva“, UAB „Švara visiems“) suteikta informacija.

Leidinyje panaudotos nuotraukos:UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ecoservice“.

Leidinį rengė Sonata Sliekaitė, UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, žurnalistė Dalia Jazbutytė.Leidinį redagavo Violeta Ivinskienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.Leidinį maketavo Vaidas Krisikaitis, UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“.

Leidinio išleidimą inicijavo ir fi nansavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Leidinį išleido UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, įgyvendinant projektą ,,Visuomenės informavimo priemonių ir projektų konkursų parengimas“.

Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt galite rasti su atliekų tvarkymu susijusius Savivaldybės teisės aktus:

1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintas Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykles

2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1131 patvirtintus maksimalius komunalinių atliekų tvarkymo tarifus ir įkainius

3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1-1556 patvirtintą Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planą