30

S t a t y b a

ar „viešasis interesas“nebetrukdys ūkio plėtrai?

30

31

S t a t y b a

seime po ilgų diskusijų pagaliau pritarta naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymui, įsigaliosiančiam nuo 2014 m. sausio 1 d. naująja teisės akto redakcija, kurią lydės pakeiti-mai statybos, Žemės ir kituose įstatymuose bei poįstatymi-niuose teisės aktuose, iš esmės keičiamas šiuo metu galio-jantis teritorijų planavimo reguliavimas. naująja įstatymo redakcija siekta pagerinti sąlygas verslo plėtrai bei investi-cijų pritraukimui, sutrumpinti statyboms reikalingų projek-tų rengimo laiką, trumpinti biurokratinius procesus, iki šiol labai vilkinusius teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat paprastinti teritorijų planavimo procedūras.

Visuomenės susidomėjimas rengiamu įstatymo projektu buvo didelis – statybų ir investicijų bendrovės, asociaci-jos ir suinteresuotos visuomenės atstovai Seimui patei-kė per 200 puslapių siūlymų, kaip būtų galima pagerinti esamą reguliavimą. Nors į daugelį pasiūlymų atsižvelgta ir teritorijų planavimo procesas iš esmės supaprastintas, viešojoje erdvėje naujasis teritorijų planavimo reguliavi-mas kritikuojamas dėl neva apribotos visuomenės teisės dalyvauti teritorijų planavimo procesuose. Tad ar tikrai Seimas visuomenės teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese paaukojo dėl didesnių ūkio plėtros galimybių?

baimės dėl apribotos visuomenės teisės

dalyvauti priimant sprendimus – nepagrįstosJau Seimo posėdžio metu, kai buvo svarstomas šis įsta-tymas, buvo girdima nuomonių, kad naujuoju reguliavi-mu sumažinamos visuomenės galimybės susipažinti su teritorijų planavimo procesu, o tai kartu apriboja suin-teresuotos visuomenės galimybes ginti viešąjį interesą. Buvo teigta, kad visuomenė nėra įtraukiama į pirminius sprendimo priėmimo etapus, taip pat nėra įgyvendina-mos tarptautinių konvencijų nuostatos.

Minėti nuogąstavimai nepagrįsti, nes naujojo įstatymo 34 str. numatyta, kad tiek dėl valstybės, tiek dėl savival-dybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo doku-mentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų planavimo darbų programa skelbiama tų institucijų interneto sve-tainėse, taip pat iki įstatymo įsigaliojimo laiko sukurtoje LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Visuomenė taip pat turi teisę susipažinti su jau pareng-tais teritorijų planavimo dokumentais. Susipažinti skiria-mas terminas – nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Susipažini-mo terminas priklauso nuo to, kokio lygmens (vietovės, savivaldybės ar valstybės) planas yra rengiamas. Taip pat įstatyme numatytas privalomasis konsultavimasis – pla-

navimo dokumentų rengėjai įpareigoti tartis su kompe-tentingomis suinteresuotomis organizacijomis ar suin-teresuota visuomene dėl rengiamų ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų, o visuomenė gali teikti pasiū-lymus. Taigi, iš tikrųjų visuomenė į teritorijų planavimo procesus įtraukiama visų pakopų metu.

Siekiant užtikrinti teritorijų planavimo viešumą, įstatyme įvairiomis informacinėmis priemonėmis besinaudojan-čių gyventojų patogumui įvardijami ir informacijos teiki-mo būdai: visa informacija, susijusi su teritorijų planavi-mu, skelbiama ne tik internete, bet ir seniūnijų skelbimų lentose.

orhuso konvencija – panacėja

ar trojos arklys? Nepagrįstai nerimaujama ir dėl neva neįgyvendintų Or-huso konvencijos nuostatų. 2001 m. Seimo ratifikuota Orhuso konvencija tapo mūsų teisinės sistemos sudeda-moji dalis. Pagrindinės trys Orhuso konvencijoje numaty-tos asmens teisės – teisė gauti informaciją, teisė dalyvau-ti priimant sprendimus ir teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais – yra apibrėžtos ne tik naujajame Teritorijų planavimo įstatyme, bet ir kituose su aplinkos apsauga susijusiuose įstatymuose.

Jeigu minėtos suinteresuotos visuomenės teisės ir nebū-tų įgyvendintos nacionaliniuose įstatymuose, esant tei-sėtam pagrindui suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis į teismus ir Orhuso konvencijos pagrindu.

Nereikėtų pamiršti, kad viešuoju interesu rūpinasi ne tik visuomenė, bet ir prokuroras bei valstybinės įstaigos. Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad viešajam interesui ginti skirta per mažai dėmesio.

Suinteresuotai visuomenei suteikiama teisė ginti viešąjį interesą teismuose skundžiant administracinius spren-dimus dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinimo. Be to, visuomenės dalyvavimas negali būti

AustėjA KAzlAusKytė,LLRI jaunesnioji ekspertė

31

32

S t a t y b a

... gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus rajone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teismui.

Nuotrauka iš UAB „Inreal“ archyvo.

beribis. Ydingos yra situacijos, kai suinteresuota visuo-menė, kelerius metus nepareiškusi jokių prieštaravimų dėl statybų, staiga puola ginti viešojo intereso. Tokioms situacijoms kelią užkerta naujajame įstatyme įtvirtintas 3 metų naikinamasis terminas, kuriam suėjus visuomenė neteks teisės ginti viešąjį interesą. Tikimasi, kad naikina-mojo senaties termino įvedimas teritorijų planavimui su-teiks teisinio tikrumo ir aiškumo.

Viena iš naujojo teritorijų planavimo reguliavimo sie-kiamybių – įvesti tam tikrus saugiklius, apribojančius galimybes piktnaudžiauti nesuinteresuotai visuomenei teritorijų planavimo procesu. Kitaip tariant – įvesti tokį

reguliavimą, kad „Vaišvydavos aktyvistų bendruomenė iš pakaunės“ be teisinio pagrindo neturėtų galimybės ginčyti teritorijų planavimo dokumentų dėl objektų Pa-nevėžio rajone statybos. Deja, toks siekis, kad ir koks jis būtų logiškas – sunkiai įmanomas. Orhuso konvencijoje numatyta, kad suinteresuota visuomene, turinčia teisę dalyvauti vertinant minėtus procesus, laikomi bet kokie asmenys, kuriems daro ar gali daryti poveikį sprendimai, susiję su aplinka, taip pat visos nevyriausybinės organi-zacijos, turinčios teisėtą interesą ginti aplinką.

ar vienas Žmogus yra

suinteresuota visuomenė?Naujajame Teritorijų planavimo įstatyme suinteresuota visuomenė apibūdinama kaip visuomenė, kurios teisė-tiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai arba kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Viešieji juridiniai asmenys, įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatinantys darnią teritorijų plėtrą bei aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

33

S t a t y b a

EvAldAs KlimAs,advokatų kontoros LAWIN asocijuotasis teisininkas

„Viešasis interesas“ neturėtų būti laikomas priešprie-ša ūkio plėtrai. Tiek galiojančio, tiek naujai priimto įstatymo 3 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad teritorijų pla-navimo vienas iš tikslų yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės inte-resus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Natūralu, kad visuomenė buvo, yra ir bus suinteresuota supančios aplinkos planavi-mu. Aktyvus visuomenės dalyvavimas kaip tik turėtų užtikrinti darnią ūkio plėtrą. Sveikintina yra tai, kad pakeistu Teritorijų planavimo įstatymu yra nusta-tomos visuomenės ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese taisyklės. Šios taisyklės iš esmės atitinka prisiimtus Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir sufor-muotą teismų praktiką. Pakeisto įstatymo nuostatos sąlygoja aiškumą ir galimą stabilumą, kuris yra ypač svarbus darniai plėtrai.

Asmenims, abejojantiems, ar priimtu nauju regulia-vimu nebus pažeisti suinteresuotos visuomenės in-teresai, būtina priminti tai, kad visuomenė gali da-lyvauti ne tik teritorijų planavimo procese, bet, nau-dodamasi kitų įstatymų suteikiamomis galimybėmis, dalyvauti vertinant statinių projektinius pasiūlymus, reikšti nuomonę aplinkosaugos ir kultūros paveldo klausimais.

33

Kai kurioms „žaliųjų“ organizacijoms, dažnai iš principo protestuojančioms prieš naujus pramonės plėtros, staty-bų ar infrastruktūros gerinimo projektus, toks reguliavi-mas yra itin palankus. Tačiau to paties negalima pasakyti apie investuotojus ir privačios nuosavybės savininkus, siekiančius kurti naujas darbo vietas bei turtinti šalies biudžetą.

Dar daugiau neaiškumo nei ypač platus suinteresuotos visuomenės apibrėžimas įvelia termino „visuomenė“ api-brėžimas, pagal kurį visuomenę sudaryti gali ir vienas fi-zinis asmuo. Taigi gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus ra-jone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teis-mui. Tad net ir vienas asmuo galės ginti viešąjį interesą, bet tada kyla klausimas, kiek tas interesas yra viešas, o kiek – privatus?

Iki šiol naudojantis įstatymo nuostatomis nėra kliūčių ginti savo privatų interesą, pavadinant jį viešuoju, kadan-gi viešasis interesas tiek galiojančiame įstatyme, tiek teis-mų praktikoje interpretuojamas plačiai.

Naujuoju įstatymu įvedama daugiau aiškumo ir konkre-tumo vertinant visuomenės pagrindą ginti viešąjį inte-resą ir sudaroma daugiau galimybių atriboti privatųjį ir viešąjį interesą, tačiau ar šią kartu su Orhuso konvencija atėjusią problemą nacionalinė teisėkūra išsprendė, paro-dys teismų praktika.

viešasis interesas – ne tik paveldosauga, bet

ir investicijos bei nuosavybės teisių apsaugaViešojo intereso sąvoka naujajame įstatyme buvo papildy-ta nuostata, kad viešąjį interesą, kalbant apie teritorijų pla-navimą, sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta ir nuosavybės teisių prioritetu bei investicijų skatinimu.

Versliems, aktyviems žmonėms tai – didelis laimėjimas, kadangi iki šiol viešuoju interesu buvo linkstama laikyti gamtos, kraštovaizdžio, kultūros paveldo bei kitų panašių vertybių apsaugą. Nors išvardytos vertybės viešai pripa-žįstamos labai svarbiomis šalies gamtinio bei kultūrinio gyvenimo raidai, tačiau jų išsaugojimas turėtų būti derina-mas su galimybėmis kurti naujus gėrius – didinti gamybą, gerinti susisiekimą, plėtoti įvairias infrastruktūras.

Minėtos nuostatos svarbios ir tuo, jog pripažįstama savi-ninko teisė į jo nuosavybės apsaugą. Tai nuteikia pozity-viai, turint omeny, kad viešasis interesas neretai paneigia savininko teises naudotis jam priklausančiu turtu.

Svarbu ir tai, kad paskutinį žodį diskusijose tars teismai. Taigi, net ir turint netobulus įstatymus, teisėjų gebėjimai atskirti piktnaudžiavimo atvejus ir bus tie kertiniai as-pektai, leidžiantys įtvirtinti įvairių asmenų grupių intere-sus derinantį teritorijų planavimą, išlaikant balansą tarp aplinkos apsaugos bei teisėto asmenų siekio naudotis jiems priklausančia nuosavybe, plėtoti verslą ir tuo tur-tinti aplinką.