Ar vis dėlto pakilsime į Kosmosą? Saulius Lapienis Lietuvos kosmoso atstovas 7BP (2007-2010)

  • Upload
    dena

  • View
    55

  • Download
    10

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Ar vis dėlto pakilsime į Kosmosą? Saulius Lapienis Lietuvos kosmoso atstovas 7BP (2007-2010) Lietuvos kosmoso asociacija Kosmoso mokslo ir technologijų institutas VGTU – 2010-11-10 ir KTU – 2010-11-11. … pabandysiu trumpai papasakoti Lietuvos Kosmoso istoriją ... 1650 - 2010. 1650. - PowerPoint PPT Presentation

Citation preview

  • Ar vis dlto pakilsime Kosmos?

    Saulius LapienisLietuvos kosmoso atstovas 7BP (2007-2010)Lietuvos kosmoso asociacijaKosmoso mokslo ir technologij institutasVGTU 2010-11-10 ir KTU 2010-11-11

  • O vis dlto Js svajojate apie skridimus kitas planetas ir norite inoti visk kas tam reikalinga, ar ne tiesa?

  • Lietuvoje kol kas nra veikianios kosmoso programos, industrijos ar infrastruktros. 2007 m. vasario 15 d., susijungus mokslininkams bei verslo atstovams buvo kurta Nacionalin kosmoso technologij platforma.

  • ~ 400 lietuvi, ieivijos lietuvi arba lietuvi kilms pavardi> 3000 mokslini darb, monografij, technini sprendim, patent

  • Kvieiu iandien pratsti Lietuvos Kosmin skryd!Mob: +370 699 92990 skype: saulius.lapienisEl. patas: [email protected]: Saulius LapienisAgituoju dalyvauti kuriant XXI amiaus modernios Lietuvos Kosmoso istorij!

    Saulius Lapienis buvo pirmuoju Europos Sjungos 7-osios bendrosios programos srities Kosmosas Lietuvos nacionalinis atstovas (2007-2010)Saulius Lapienis, mano, kad -Lietuvos aviacijos ir kosmoso istorij verta rayti aukso raidmis.Kazimieras Semenaviius, lietuvos bajoras, ininierius, raket iradjas1648metais Simonaviius ivyko Nyderlandus, kur baig rayti ir1650metaisAmsterdameileido veikal Didysis artilerijos menas (lot.Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai igarsjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopsraketosir raketins artilerijos sukrimo teorij bei brinius. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Simonavi%C4%8Dius DRAWING OF STAGED ROCKET.Reproduced from a drawing by Larry Toschik and presented here courtesy of the artist and Motorola Inc. Marshall Space Flight Center History Office.http://history.msfc.nasa.gov/rocketry/08.html

    Aleksandras Emanuelis Jonas Grikeviius1809 1863Lietuvosmokslininkas,filosofas, iradjas,orlaivikonstruktorius,aviacijosLietuvoje pradininkas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Gri%C5%A1kevi%C4%8Diushttp://www.lizdas.lt/aviacija/lietuva/grishk.htm Mikalojus Konstantinas iurlionis. pasaulio istorij M.K.iurlionis jo ir kaip menininkas, pirmasis savo paveiksluose vaizdavs em i kosmoso, parods jos kosmines panoramas! http://www.astronomija.info/soul/ciurlionis.php Jurgis Dobkeviius. Karo laknas. Aviacijos vyr. Leitenantas. 1900 - 1926 Vienvietis lktuvas DOBI-I, 30 AJ, Haacke variklis. Brinys pateikiamas i NASA archyve saugomo leidinio Light airplanes of France, Germany, Italy, Belgium, Holland, Czechoslovakia andLithuania . 1925 metaihttp://www.plienosparnai.lt/page.php?9 Antanas Gustaitis. Brigados generolas. 1898 03 26 - 1941 10 16suaudytas Butyrk kaljime 1925 07 14Kauno aerodrome skmingai iband pirmj savo suprojektuot ir Aviacijos parko dirbtuvse pagamint vienviet sportin lktuv ANBO-I. http://www.plienosparnai.lt/page.php?8

    Steponas Darius ir Stasys Girnas. Lktuvas "Lituanica. Skrydis per Atlant.http://www.plienosparnai.lt/page.php?960 http://lt.wikipedia.org/wiki/Lituanica Anbo aplink Europ. Nuotraukoje Anbo trijul vir Romos. 1934 liepos 6-11 d. http://www.plienosparnai.lt/page.php?799 straipsnishttp://www.plienosparnai.lt/page.php?602 nuotrauk albumasFeliksas Vaitkus. Transatlantinis ir karo laknas, aviacijos pulkininkas leitenantas. 1907-1956. 1935 m.rugsjo 21 d. jis vienmotoriu lktuvu Lithuanica II" i Floyd Benneto aerodromo pakilo skrydiui Lietuv, taiau sunkiomis meteorologinmis slygomis perskridus Atlant buvo sunaudoti beveik visi degalai, todl teko leistis Airijoje. Nors tkart ir nepavyko pasiekti skrydio tikslo, F.Vaitkus1935 m. lanksi Lietuvoje. Karo aviacijos lktuvu buvo atskraidintas i Klaipdos Kaun, susitiko su Respublikos Prezidentu, Vyriausybs nariais, dalyvavo susitikimuose su karo aviacijos, Lietuvos aeroklubo laknais, visuomens atstovais, aplank savo tv gimtines. Grs Amerik F.Vaitkusstudijavo aeronautik Viskonsino universitete. http://www.plienosparnai.lt/page.php?1119 Lietuvos valstybs nebra, ji okupuota. Mokslin ir technin aviacijos ir kosmoso mintis sulugdoma, sunaikinami aviatoriai, aerouostai. Dauguma bsim gabi kosmoso ininieri pasitraukia Vakarus ir ten dalyvauja pltojant kosmoso moksl, technologijas, pagrinde JAV. Po II pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje vykdomi SSSR usakomieji, daniausiai slaptinti, kosmoso pramons tyrimai. Algis Budrys(tikroji pavardAlgirdas Jonas Budrys, pasirainjsslapyvardiaisFrank Mason,John A. Sentry,Paul Janvier,William Scarff,Robert Marner,David C. Hodgkins,Ivan Janvier,Alger Rome,1931m.sausio 9d.Karaliauiuje-2008m.birelio 9d.) ymiausias lietuvi kilms mokslins fantastikos raytojas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Algis_Budrys http://www.alamo-sf.org/lonestarcon2/budrys.html Valstybin groins literatros leidykla 1961 metais ileidia P. Kluancevo knygel vaikams kitas planetas (versta i rus kalbos).i tv dovanot knygel iki iol saugo didelis kosmoso technologij fanas Lietuvoje, kaunietis, mokslininkas ir verslininkas Vladas Laas.Skaidruolje pateikiama itrauka i preambuls. Lietuvis Aleksejus Jelisejevas - Kuraitis gim 1934 m., Kalugos srityje, Rusijoje, mir 1976 m. Lietuvis SSSR kosmonautas dirbo S. Koroliovo biure, buvo inomas mokslininkas, N. Baumano auktosios technikos mokyklos rektorius. A. Jelisejevas Kuraitis 1971 metais tapo pirmuoju pasaulyje kosmonautu, triskart pakilusiu orbit, kuomet skrido erdvlaiviu SOJUZ 10, susijungusiu su orbitine stotimi SALIUT. http://www.balsas.lt/naujiena/246079/pirmasis-lietuvis-i-kosmosa-pakilo-pries-40-metu Algimantas Remeika. Pirmosios respublikins mokini kosminio modeliavimo varybos vyko 1969 m. Jose V. Karmono vadovaujama komanda um antrj viet, o vienas jos narys Algis Remeika tapo empionu. Kitmet iose varybose jaunieji radvilikieiai buvo pirmieji, o A. Remeikos pagaminta raketa su paraiutu ore isilaik 49 min. 20 sek. vaikinas pasiek geriausi to meto rezultat pasaulyje. Dabar bankininkas JAV. Kosmoso technologijomis tebesidomi iki iol.Kosmodromas fizikos kabinete. Viktoras Karmonas (deinje), Radvilikio Vaiganto gimnazijos fizikos mokytojas. http://gyvenimas.delfi.lt/stories/41-metus---paskui-mokinio-svajone.d?id=27328383 Milinik uol sklandymo paangoje atliko plastmasiniai sklandytuvai, kurie savo aerodinamine kokybe ymiai lenk metalinius ir medinius skraidanius aparatus. Nenuilstanio entuziazto Vytauto Pakarsko iniciatyva Prienuose kurtoje sportins aviacijos gamykloje, vadovaujant konstruktoriui B.Karveliui pradti gaminti sklandytuvai i stikloplasio. 1972 metais padang pakilo pirmasis - BK-7 Lietuva. http://www.pociunai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=19&Itemid=73 Lietuvos mokslininkai prisidjo kuriant Soviet marsaeigio MARS regos mechanizm.Rimantas Antanas Stankeviius. Laknas-bandytojas, kosmonautas. 1944-19901977 m. liepos 12 d. R. Stankeviius paskirtas specialaus pasirengimo grup skrydiui daugkartinio naudojimo sovietiniais erdvlaiviais Buran. http://lt.wikipedia.org/wiki/Rimantas_Antanas_Stankevi%C4%8Dius Alpinistas Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas didiausiu alyje oro balionu pasiek Lietuvos aukio rekord. Skrydio metu oreiviai pakilo 10 tkstani 64 metr aukt. http://www.orobalionai.lt/lt/naujienos?nid=4 2007 m. vasario 15 d. kurta Nacionalin kosmoso technologij platforma. Tarybos pirmininkas Vidmantas Tomkus http://www.ntplatformos.lt/index.php?-108854855 http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/nuo-pas-li-iki-kosmoso-erdvi.html Kosmoso NTP bendraisiais tikslais tapo:- Kosmoso programos Lietuvai sukrimas atsivelgiant alies poreikius bei galimybes;- Dalyvavimas daugiaaliuose moksliniuose ir verslo projektuose;- Lietuvos europini kompetencijos poli atskiroms kosmini technologij vystymo kryptims krimas;- Lietuvos kosmini technologij modernizavimo poreiki bei pasiekim vieinimas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu;- Mokslini iradim ir perspektyvi mokslinink sugrinimas Lietuv ir treij ali pritraukimas dalyvauti Lietuvos kosmini technologij pltros projektuose;- Didesns pridtins verts krimo grandins projekt gyvendinimas Lietuvos kosmini technologij gamybiniame bei paslaug teikimo segmentuose, naudojant technologines ir vadybines inovacijas;- Auktos kvalifikacijos mogikj itekli, reikaling kosmini technologij pltrai, rengimo mechanizmo suformavimas.

    2008 met ruden Molt rajone, Kulioni kaime baigta Etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcija. Muziejaus direktorius Gunaras Kakaras yra aktyvus Lietuvos kosmoso asociacijos narys. Konferencijos Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje KEDP-2010 dalyviai, kosmini Europos valstybi kosmoso technologij specialistai sveiavsi muziejuje neteko ado ir sunkiai patikjo, kad Lietuvoje yra toks objektas.http://www.cosmos.lt/lt/apie-mus/koncepcija/ 2009 m. birelio 26 d. Lietuvos moksl akademijoje kurta Nacionalin kosmoso asociacija, vliau pervardinta Lietuvos kosmoso asociacij. Jos steigjai yra 22 mokslo staigos ir verslo mons.2010 m. spalio 6 d. Lietuvos kosmoso asociacija nutaria steigti Kosmoso mokslo ir technologij institut. T pai met lapkriio viduryje institutas prajo savo veikl. Jos pirmuoju direktoriumi paskiriamas dr. Domantas Bruas. http://www.space-lt.eu KTU Gynybos technologij instituto direktorius prof. Algimantas Fedaraviius aktyvus Lietuvos kosmoso asociacijos narys.Liepos 3 d. Pabrads centriniame poligone instituto mokslinink grup skmingai iband sukurt eksperimentin raketin paleidimo sistem ir paleido kietojo kuro raket KTU GTI-1.Ateityje planuojama toki raket pagalba kosmin erdv ivesti mauosius palydovus. http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?page=&id=780 Vidmantas Tomkus. Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, UAB ArcusNovus Generalinis direktorius.Didelis lietuvik kosmoso technologij entuziastas ir puoseltojas.V. Tomkus prie 2009 pavasar rengto didiausio Pabaltyjyje privataus palydovinio ryio anten parko. Liepiks, Vilniaus rajonashttp://www.vyras.lt/1243-Ar-rinksime-siuksles-kosmose-pokalbis-su-Kosmoso-asociacijos-Lietuvoje-prezidentu-V-Tomkumi/ Petras Karua, ymi priekarins Lietuvos visuomens veikj palikuonis dirba Aerospace Corporation. Jo ir bendradarbi surinktas nanopalydovas AEROCUBE3 nuo 2009 m. gegus 19 d. skrieja kosmose. Peteris Madsenas, Kristianas von Bengstonas, Vaidotas Laas ir Vladas Laas prie Copenhagen Suborbitals kosminio laivo Dr. Vladas Laas, vienas geriausi Lietuvos kosmoso ambasadori pasaulyje, investuoja Danijoje, nes Lietuvoje kol kas tokios idjos bei veiklos laikomos eretikomis. http://www.delfi.lt/news/daily/science/lietuvis--tarp-besirengianciu-i-kosmosa-entuziastu.d?id=30997659 Konferencija Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje KEDP-2010Pirmoji tarptautin kosmoso konferencija Lietuvoje. 2010 m. spalio 7 d., 9:23 val., VilniusBendradabiavimo sutart pasirao Europos kosmoso agentros direktorius Peter Hulsroj ir kio ministras Dainius Kreivys.Deinje vienas Lietuvos kosmoso asociacijos aktyvist, buvs ilgametis MM darbuotojas, kuravs Lietuvos kosmini veikl klausimus Europiniu lygiu, kio ministerijos vyriausiasis specialistas dr. Romualdas Kalytis

    Konferencija Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje KEDP-2010Pirmoji tarptautin kosmoso konferencija Lietuvoje. 2010 m. spalio 6-8 d., VilniusPirm kart Lietuvoje eksponuojamas realus nanopalydovas. Kompanija Surrey.

    Konferencija Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje KEDP-2010Pirmoji tarptautin kosmoso konferencija Lietuvoje. Konferencijos sveias - Alexander C. MacDonald (kairje), Carnegie Mellon universitetas, Silicio Slnis, Nacionalin aeronautikos ir kosmoso agentra (NASA), Mokslini tyrim parkas, JAVLietuvos kosmoso veikl fanas ir pagalbininkas Vladas Laas ir Richard Branson. 2010-10-23. New Mexico, JAV. Privataus kosmodromo atidarymas.Naujausiomis technologijomis ir mokslo laimjimais besidomint V.La Space Port Americ pakviet pats R.Bransonas bendrovs Virgin Galactic bosas. Ji buvo kurta naujausiam milijardieriaus projektui kosmoso turizmui.http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis/lietuvio-viesnage-pas-britu-milijardieriu-privati-sala-ir-kosmodromas-309336http://www.alfa.lt/straipsnis/10362944/?Lietuva.laukia.sero.Richardo.Bransono=2010-05-29_17-00

    NASA yra diegusi reikming kosmoso mokslui ir technologijoms mokslini ir technini straipsni, technini sprendim archyv. Lietuvos atstovai pirm kart minimi 1925 met straipsniu, kuriame apraomas Jurgio Dobkeviiaus lktuvas DOBI-1. http://ntrs.nasa.gov/search.jsp Informacij i NASA archyv rinko ir lietuvikojo archyvo versij pareng Saulius LapienisKonferencija Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje KEDP-2010Pirmoji tarptautin kosmoso konferencija Lietuvoje. 2010 m. spalio 7-8 d., VilniusVienas konferencijos iniciatori ir rengj, Lietuvos kosmoso asociacijos aktyvist, Kosmoso mokslo ir technologij instituto stegimo pradinink, ilgametis ES 7BP Kosmoso srities Lietuvos nacionalinis atstovas, ios praneimo autorius Saulius Lapienis rankose laiko CubeSat tipo palydov ir klausiamai iri Ar vis dlto pakilsime Kosmos? Gal net 2011 metais? http://space-lt.eu/lt/node/351

    Vedini Sauliaus Lapienio ikelto klausimoo Lietuvos komoso asociacijos aktyvistai organizuoja Idj konkurs nanopalydov grups misijai vykdyti. Renginiai vyksta 2010 m. lapkriio 10 d. Vilniuje, VGTU Senato posdi salje ir 2010 m. lapkriio 11 d. Kaune, KTU, E-mokymosi technologij centre. Renginys KTU transliuotas internete (raas: http://vips.liedm.lt/kanalas/space-lt) VGTU Senato posdi sal. 2010 m. lapkriio 10 d. 14 val.Pirm kart Lietuvoje kalbama apie lietuviko nanopalydovo konstravimo pradi.Dalyvavo studentai, doktorantai, magistrantai, moksl daktarai, verslininkai. I viso 22 dalyviai. KTU, E-mokymosi technologij centras. 2010 m. lapkriio 11 d. 18 val.Pirm kart Lietuvoje kalbama apie lietuviko nanopalydovo konstravimo pradi.Dalyvavo studentai, doktorantai, magistrantai, moksl daktarai, profesoriai, akademikai, verslininkai. I viso 37 dalyviai.

    Ai u dmes.