LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

GABRIELĖS JANKAUSKAITĖS

Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas, paplitimas

Lietuvoje

Equine recurrent laryngeal neuropathy: diagnosis and prevalence in Lithuania

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Audrius Kučinskas

Kaunas 2015

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas,

paplitimas Lietuvoje

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2015.01.12 Gabrielė Jankauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2015.01.12 Gabrielė Jankauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2015.01.12 Prof. Dr. Audrius Kučinskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos

vardas, pavardė)

(parašas)

3

Turinys

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................... 4

SANTRAUKA ....................................................................................................................................... 5

Summary ................................................................................................................................................ 6

ĮVADAS ................................................................................................................................................. 7

1.1. Gerklų anatomija ......................................................................................................................... 9

1.1.1. Kremzlės ............................................................................................................................... 9

1.1.2. Raumenys ............................................................................................................................ 10

1.1.3. Raiščiai ................................................................................................................................ 10

1.1.4. Nervai .................................................................................................................................. 11

1.2. Gerklų hemiplegija .................................................................................................................... 11

1.2.1. Ligos etiologija ................................................................................................................... 12

1.2.2. Klinikiniai poţymiai ........................................................................................................... 13

1.2.3. Pasėkmės ............................................................................................................................. 14

1.2.4. Diferencinė diagnostika ...................................................................................................... 14

1.2.5. Diagnostika ......................................................................................................................... 14

2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................................... 23

2.1. Tyrimas ...................................................................................................................................... 23

3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ................................................................................... 26

4. IŠVADOS ..................................................................................................................................... 36

5. REKOMENDACIJOS ...................................................................................................................... 37

6. NAUDOTA LITERATŪRA ............................................................................................................ 38

7. PRIEDAI .......................................................................................................................................... 41

PADĖKOS ........................................................................................................................................... 44

4

SANTRUMPOS

RLN (angl.: recurrent laryngeal neuropathy) – grįţtamoji gerklų neuropatija

LP (angl. Laryngeal paralise) – gerklų paralyţius

HLP (idiopatic laryngeal paralise) – idiopatinis gerklų paralyţius

CAD (angl. cricoarytenoid dorsalis muscle) – dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo

CNV – (Copy Number Variations) – kopijuoto skaičiaus/numerio variacija

4-BAD (angl.: fourth branchial arch defect ) – ketvirtojo bronchinio lanko defektas

KWPN – Karališkųjų Olandų Šiltakraujų ţirgų veislė

DDSP (angl.: Dorsal Displacement of the Soft Palate) – dorsalinis minkštojo gomurio paslinkimas

WEVA (angl.: World Equestrian Veterinary Association) - Pasaulinė Arklių Veterinarijos

Asocijacija

HSTM (angl.: High-speed treadmill ) – didelio greičio bėgtakis

LOPL – Lėtinė Obstrukcinė Plaučių Liga

VKTL – Viršutinių kvėpavimo takų ligos

KKTL – Kitos kvėpavimo takų ligos

IHL – idiopatinė gerklų hemiplegija

HL – gerklų hemiplegija

5

SANTRAUKA

Darbo tema – Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas, paplitimas Lietuvoje. Darbo

autorė – Gabrielė Jankauskaitė. Darbo vadovas – Prof. Dr. Audrius Kučinskas. Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Neuţkrečiamųjų ligų katedra.

Darbo apimtį sudaro 44 puslapių, kuriuose yra 9 lentelės, 8 paveikslėliai. Magistro

baigiamojo darbo rašymui panaudota 29 uţsienio ir 1 lietuvių literatūros šaltinis. Darbą sudaro

įvadas, literatūros apţvalga, kurioje aptariama balso stygų paralyţiaus anatomija, etiologija, ligą

sukėlusios prieţastys, klinikiniai simptomai bei prognozės. Taip pat pristatoma gerklų paralyţiaus

vertinimo sistema laipsniais bei ligos diagnozavimo ir gydymo būdai. Toliau aprašomas tyrimo

objektas ir metodika: tyrimo rezultatai ir aptarimai, išvados ir literatūros sąrašas.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas išmokti diagnozuoti arklių balso stygų paralyţių,

atskirti klinikinius simptomus, išmokt įvertinti endoskopijos tyrimo duomenis. Išstudijuoti kokią

genetinę reikšmę turi ligos paplitimui Lietuvoje. Tyrimai atlikti 2012 – 2014m. LSMU VA Stambiųjų

gyvulių klinikoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad arklių balso stygų paralyţius diagnozuotas 2013 – 2014 m. 1,5%

klinikoje esančių visų pacientų. Per 2012 – 2014m. iš 80 arklių su kvėpavimo sistemos sutrikimais

gerklų paralyţius buvo diagnozuotas 15 ţirgų, t.y. 18,8 % arklių. Tyrime buvo vertinami ir lyginami

klinikiniai simptomai būdingi RLN – švilpimo garsas, krūvio netoleravimas, sunkus kvėpavimas,

dusimas. Diagnozė buvo patvirtinta tik atlikus endoskopinį tyrimą ramiam, seduotam arkliui.

Endoskopinio tyrimo metu vertinamas gerklų paralyţiaus laipsnis. Tyrimo metu nustatyta, kad

daugiausia pasitaiko II laipsnio ir 2 polaipsnio gerklų paralyţius, jį turėjo 33,3% ištirtų arklių.

Tirtiems 15 pacientų buvo nagrinėjama genetinė kilmė, ieškomas ryšys tarp sirgusiųjų protėvių. Iš

tirtų ţirgų galima tiksliai teigti, kad 30% arklių turi protėvių su RLN, įtariant, kad gali turėti protėviai

RLN iš viso – 70%, o apskritai neturintys nieko bendro tik – 20% arklių. 80% arklių protėvių su RLN

yra iš tėvo pusės. Būdingiausia aukšto ūgio erţilams. Tyrimas neįrodo, kad RLN yra genetiškai

perduodama liga, tačiau galima įtarti, kad gali turėti įtakos.

6

Summary

The subject of this work - Equine recurrent laryngeal neuropathy: diagnosis and prevalence in

Lithuania. Gabrielė Jankauskaitė is the author of this work, supervisor – Doc. Dr. Audrius Kučinskas.

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary Medicine,

Department of Non-infectious diseases.

Work‟s size 44 papers, 9 tables, 8 pictures. There were used 29 foreign and 1 lithuanian

literature„s sources. The Master„s work is made of introduction, literature„s review, in which there are

discussed anatomy of equine vocal cord paralysis, etiology, causes of disease, clinical symptoms and

prognoses. Also, there are presented and analysed vocal cord paralysis„ grading system and methods

of disease„s diagnosis and treatment. Further, the object and methodology of research are defined:

results of research are discussed, conclusions and the list of literature.

The main objective of this work is to learn how to diagnose equine vocal cord paralysis, to

differentiate clinical symptoms and to learn how to evaluate the data of endoscopy examination.

Also, to study what genetic meaning has this disease prevalence in Lithuania. Researches are done in

year 2012-2014 in Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Veterinary Medicine, large

animal clinic.

During the research there were justified that in year 2012-2014 equine recurrent laryngeal

neuropathy was diagnosed to 1,5% patients staying in clinic. During 2012-2014 from 80 horses

with respiration disorders, recurrent laryngeal neuropathy was diagnosed to 15 horses, which means

it is 18,8 % from all horses. In research there were evaluated and compared clinical symptoms typical

to RLN – whistling sound, strain intolerance, hard breathing, asphyxiation. Diagnosis was only

approved when endoscopic examination was done to calm horse. During the endoscopic examination

there was evaluated grade of recurrent laryngeal neuropathy. Results of endoscopic examination

show that most common is II grade and 2 subgrade recurrent laryngeal neuropathy, 33,3%

examinated horses had it. For 15 examinated patients there were analysed genetic origin, looked for

connection with ill ancestors. In fact, we can certainly state that 30% of horses have ancestors with

RLN, suspecting that 70% of horses can have ancestors with RLN and only 20% that have nothing in

common. 80% of horse„s ancestors with RLN are from the father's side RLN.

7

ĮVADAS

Arklys – vienas stambiausių naminių gyvūnų pasaulyje, bet tuo pačiu ir pats jautriausias

savo fiziologija. Vidutiniškai arklys sveria apie pusę tonos, tačiau turi labai jautrią nervų sistemą, kas

ir įtakoja jautrumą ligoms, gydomajai prevencijai, fizinėms savybėms ir net ţirgo paskirčiai. Senovės

laikais arkliai uţėmė labai svarbią vietą ţmonių pragyvenimo grandinėje. Tai buvo susisiekimo

priemonė, darbo jėga ţemės ūkyje, maisto šaltinis. Šiandieninėje visuomenėje arklys – tai ţmogaus

kompanionas naudojamas įvairiose sporto rūšyse: konkūre, dailiajame jojime, lenktynėse,

kinkiniuose, polo ţaidynėse, trikovėje, vesterno jojime, turizme ir t.t. Ţirginis sportas jau ir Lietuvoje

pradėjo populiarėti, bet dar nėra taip plačiai paplitęs kaip Anglijoje ar Vokietijoje.

Sportuoti su ţirgu – nepakanka, tai jautrūs gyvūnai, kuriais reikia kruopščiai ir atsakingai

rūpintis. Kuo labiau plėtojasi ţirginis sportas ir ţirgų veisimas, tuo labiau jų tarpe atsiranda

sutrikimų, genetinių, infekcinių ligų. Ir šiandien paţengusi veterinarinė medicina tai nuodugniai

nagrinėja. Arklių balso stygų paralyţius – tai dar vienas, itin svarbus ir gan stipriai paplitęs viršutinių

kvėpavimo takų sutrikimas sportinių ţirgų tarpe. Šis sutrikimas, sukelia rimtus pakitimus, tokius kaip

apsunkintą, su „švilpimo“ garsu kvėpavimą, ko pasekoje ţirgai nebegali pakelti didesnio fizinio

krūvio arba progresavusioje formoje – net ir minimalaus krūvio. Tokie ţirgai praranda savo

ekonominę vertę, tampa netinkami sportui bei veisimui. Nors ligos etiologija nėra ţinoma iki šių

dienų, vis daugėja ligos poţymių susijusių su genetiniu paveldimumu, kas nulemia neginčijamus

faktus, kad tai aukštų, daţniausiai pradedamų treniruoti, ypatingai erţilų, sutrikimas. Gali būti

taikomas chirurginis gydymas, šiuo metu populiariausias yra laringoplastijos operacijos –

padedančios išspręsti balso stygų paralyţiaus sukeltus defektus. Bet tai yra brangu, rizikinga ir yra

tikimybė, kad sutrikimas atsinaujins. Yra ir kitas, sunkus ir laiko uţimantis darbas – tai veisimo

selekcija. Laikantis grieţtų veisimui skirtų erţilų bandymų atrankos taisyklių ir atliekant

endoskopinius bei kitus nuodugnius tyrimus, kas nulemtų selekcinę atranką tik sveikiems erţilams,

Lietuvos ţirgininkystėje galima būtų išauginti sveikus ţirgus su stipria ir vertinga genetine

informacija.

8

Darbo tikslas. Išmokti diagnozuoti arklių balso stygų paralyţių, atskirti klinikinius simptomus,

išmokti atlikti pirminę apţiūrą ir specialiuosius tyrimus: palpaciją, pliaukštelėjimo testą, endoskopiją.

Išstudijuoti kaip genetiškai susijęs ligos paplitimas Lietuvoje auginamiems ţirgams.

Darbo uţdaviniai.

1. Išanalizuoti uţsienio autorių literatūrą apie balso stygų paralyţių arkliams.

2. Stebėti kaip atliekama RLN diagnostika pritaikant laipsnių sistemą.

3. Išanalizuoti ir ištirti 2012 – 2014 metais tirtų ţirgų, kuriems buvo diagnozuoti kvėpavimo

sistemos sutrikimai, endoskopijų duomenis.

4. Išanalizuoti tirtų ţirgų genealoginius duomenis.

5. Apskaičiuoti RLN paplitimą Lietuvoje 2012 – 2014 m., palyginant su kitų kvėpavimo sistemos

ligų paplitimu.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Gerklų anatomija

Gerklos (lot. - Larynx). Tai yra kvėpavimo ir balso organas. Gerklos yra prisitvirtinusios prie

polieţuvinio kaulo, guli kaudoventraliai nuo ryklės. Gerklos susideda iš judrių tarpusavyje

susijungusių kremzlių, jas jungiančių raumenų, raiščių bei nervų. Gerklų kremzles sudaro ţiedinė,

skydinė ir angerklinė kremzlės, kurios yra porinės ir vedeginė (aritenoidinė) kremzlė, kuri yra

neporinė. Iš vidinės pusės gerklos padengtos gleivine bei raumenimis, o paviršiuje - raumenimis,

kurie reguliuoja kremzlių susitraukimus. Gerklų funkcija yra reguliuoti patenkantį į kvepavimo takus

oro srautą. Raumenims susitraukiant ir uţdarant gerklas apsaugoma trachėja ir gilesni kvėpavimo

organai nuo pašalinių medţiagų ar maisto dalelių. Taip pat tai yra vokalizacijos organas, kitaip dar

vadinamas balso aparatu (Franson et al., 2009).

1.1.1. Kremzlės

Ţiedinė kremzlė (lot. - cartilago cricoidea) – tai pagrindinė gerklų kremzlė, kuri susideda iš

plokštelės su atauga raumenims prisitvirtinti ir lanko, dorsalinis paviršius išplatėjęs. Kranialiai

sąnariniais paviršiais jungiasi su vedegine kremzle, iš šonų (lateraliai) dviems skydinės kremzlės

plokštelėmis, o kaudaliai su pirmaisiais trachėjos ţiedais (Pabijanskas, 1967).

Skydinė kremzlė (lot. - cartilago thyreoidea) – didţiausia. Sudaryta iš kūno – corpus (dorsalinė

dalis) ir dviejų lateralinių plokštelių - lamina thyreoidea dextra et sinistra. Dorsaliniame plokštelių

paviršiuje yra kranialiniai (jungasi su polieţuvinių kaulu) ir kaudaliniai sąnariniai paviršiai (rageliai),

kurie jungiasi su ţiedine kremzle. Tarp kranialinio ragelo ir plokštelės yra plyšys, kur praeina

kranialinis gerklų nervas (Pabijanskas, 1967).

Vedeginė, aritenoidinė kremzlė (lot. - cartilago arytaenoidea) netaisyklingos trikampio formos,

porinė kremzlė. Išsidėsčiusi tarp skydinės kremzlės plokštelių, dorsaliniame paviršiuje. Turi

ventraliniame paviršiuje balsinę ataugą prie kurios tvirtinasi balsinis raištis. Nazodorsaliniame

paviršiuje taip pat yra atauga, kurios lateraliniame paviršiuje tvirtinasi raumuo (Franson et al., 2009).

Antgerklinė kremzlė (lot. - epiglottis). Tai neporinė, kūgio formos, pailga, elastingiausia

kremzlė. Guli ant skydinės kremzlės kūno. Įgaubtas jos paviršius atkreiptas į ryklės puse, o išgaubtas

10

– į gerklų. Turi ataugą (lot. – procesus cuneiformis) prie kurios tvirtinasi raumuo (Franson at al.,

2009).

1.1.2. Raumenys

Visi raumenys gerklose yra skersaruoţiai. Vidiniai gerklų raumenys keičia ir kalibruoja gerklų

plyšį abduktoriais (atitraukiant) ir aduktoriais (pritraukiant) aritenoidinę kremzlę ties sąnariniais

(corniculate) mazgelių paviršiais ir balso stygą, tokiu būdu keisdami kvėpavimo takų pasipriešinimą.

Šie veiksmai atliekami susitraukiant vidinių gerklų raumenims. Dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo

yra pagrindinis pritraukiamasis raumuo išplečiantis gerklų diafragmą pritraukdamas aritenoidinės

kremzlės mazgelius (cornuculate) ir ištempiantis balso stygą. Tiroaritenoidinis, skersinis aritenoidinis

ir lateralinis krikoaritenoidinis raumenys pritraukia aritenoidinės kremzlės mazgelius, siaurina gerklų

plyšį ir ryjant apsaugo apatinius kvėpavimo takus (Rhee et al., 2009).

Raumenų funkcijos:

Ţiedkremzlinis skydo raumuo (lot. – m. cricothyreoideus) – plečia gerklų plyšį;

Dorsalinis ţiedkremzlinis vedegos raumuo (lot. – cricoarytaenoideus dorsalis) – pakelia

vedeginę kremzlę, taip plėsdamas gerklų plyšį ir įtempdamas balsinį raištį;

Lateralinis ţiedkremzlinis vedegos raumuo (lot. – cricoarytaenoideus lateralis) – nuleidţia

vedeginę kremzlę ir tuo pačiu atpalaiduoja balso stygas;

Balsinis (lot. - m.vocalis) ir skilvelinis raumenys (lot. – m.ventricularis) – atpalaiduoja balso

stygas ir siaurina gerklų plyšį;

Skersinis vedegų raumuo (lot. – m.arythaenoideus transversus) – siaurina gerklų plyšį

(Pabijanskas, 1976).

1.1.3. Raiščiai

Skydinę kremzlę su polieţuvinių kaulu jungia jungiamojo audinio plokštelė (lot. membrana

hyothyreoidea);

Ţiedinis skydinės kremzlės raištis (lot. - lig.cricothyreoideum) – jungia skydinę ir ţiedinę

kremzles;

11

Vedeginės kremzlės skersinis raištis (lot. – lig. Arytaenoideum transversum) – sujungia

tarpusavyje porinę vedeginę kremzlę;

Ţiedinis trachėjos raištis (lot. – lig. cricotracheale) - elastinis raištis jungiantis ţiedinę kremzlę

su pirmaisiais trachėjos ţiedais.

Skilvelio raištis (lot. – lig. ventriculare) - porinis, yra vidinėje gerklų pusėje. Prasideda nuo

antgerklio ataugos bei skydinės kremzlės kūno ir baigiasi ties lateraliniu vedeginės kremzlės

paviršiumi.

Balsinis raištis (lot. – lig. vocale) – kaip ir skilvelio yra porinis, ir guli vidinėje gerklų pusėje.

Prasideda nuo balsinės ataugos ir baigiasi ties skydinės kremzlės kūnu.

Lig. thyreoepiglotticum - jungiasi antgerklis su skydine kremzle.

Lig. Hyoepiglotticum – jungiasi antgerklis su polieţuvinių kaulu (Pabijanskas, 1976).

1.1.4. Nervai

Visus gerklų vidinius raumenys (išskyrus m.crycothyroideus) įnervuoja gerklų grįţtamasis

nervas, kuris atsišakoja iš n.vagus. Kairysis grįţtamasis nervas yra arklio ilgiausias motorinis

neuronas, kurio ilgis tarp 212 ir 250 cm. Skirtumas tarp dešinio ir kairio neurono gali siekti 25 – 30

cm (Hackett MS, 2000).

1.2. Gerklų hemiplegija

Gerklų hemiplegija (LH) arba anatomiškai tiksliau grįţtamoji gerklų neuropatija

(angl. recurrent laryngeal neuropathy - RLN) - dar vadinama gerklų paralyţiumi (LP), idiopatinė

hemiplegija (IHL), arba tiesiog „švilpuku“ – šiandien viena iš labiausiai paplitusių viršutinių

kvėpavimo takų ligų sportinių ţirgų tarpe. Terminas "švilpukas“ jau buvo ţinomas XVIII amţiuje,

kaip kvėpavimo metu sukeltas triukšmas intensyvaus fizinio krūvio metu, kuris buvo susijęs su

sumaţėjusio fizinio darbo toleravimu. Ţirgas, kuris „turi švilpuką“ negali pakankamai išplėsti gerklų

plyšio įkvėpimo ar iškvėpimo metu, todėl yra apsunkinamas oro patekimas į plaučius, kai ţirgas

sportuoja. Silpnas balsinis raištis virpa, kai oras greit juda pro jį, sukeldamas garsų švilpimo garsą

(Frandson et al. 2009).

12

Pasitaiko daţniausiai aukštiems ţirgams, daug rečiau ţirgams iki 155cm ūgio ties gogu

(Barakzai, 2007). Kairiojo grįţtamojo nervo aksono patologijos bei paţeidimai pasitaiko daug

daţniau nei dešiniojo. 98% atvejų yra kairės pusės paţeidimas. Svarbiausia susijęs su dorsalinio

krikoaritenoidinio, vieninteliu gerklų abduktoriaus raumens, funkcija. (Baptiste, 2006)

RLN visada gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją, nenormalius kvėpavimo garsus,

sumaţėjusį ţirgo fizinį pajėgumą treniruočių metu, ypatingai sportuojantiems maksimaliomis

pastangomis, tokiems kaip šiltakraujams, lenktyniniams ţirgams. Tačiau, sunkiausioje ligos formoje

RLN gali pasireikšti net lėtai judantiems ţirgams. RLN yra progresuojanti liga, kurios klinikiniai

simptomai gali vystytis ir suaugusiam arkliui (Robinson, 2004).

Nepaisant to, kokią didelę reikšmę turi liga, RLN etiologiją, patogenezę ir

paveldimumą mokslininkai tyrinėjo labai paviršutiniškai ir su pertraukomis. 2003 metais Havemeyer

fondas trims dienoms subūrė daugybę skirtingose disciplinose dirbančių specialistų. Visi surinkti

specialistai buvo vienaip ar kitaip susiję su RLN. Nors sambūris truko tik 3 dienas, tačiau jis

paskatino naują susidomėjimą šiuo itin svarbiu ţirgų sutrikimu (Anon, 2003).

Galutinė etiologija nėra ţinoma, manoma, kad liga gali būti įgimta (genetiškai),

įgyta arba galimi abu atvejai. Histologija pakeitė asociacijas su RLN, kai buvo identifikuota jauniems

kumeliukams, remiantis genetine įtaka, tad kai kurie autoriai tiki, kad RNL kaip poligeninis bruoţas

yra paveldimas. RLN palikuonims daţniau pasireiškė nuo erţilų, kuriems buvo diagnozuotas RLN,

nei nuo sveikų erţilų (Cheetham, 2009).

1.2.1. Ligos etiologija

1 lentelė. Daţniausiai pasitaikančios prieţastys sukeliančios RLN (Dupuis et al., 2011).

Pirminės

Idiopatinės – dėl nervo patologijos

Antrinės

dėl grįţtamojo gerklų nervo uţspaudimo,

uţdegimo

Nervo trauma Retrofaringiniai abscesai

Neurotoksinės medţiagos Oro maišų mikozė

13

Organiniai fosforo junginiai Perivaskulinių audinių uţdegimas dėl vaistų

injekcijų

Trichlorfosas Navikai

Kaklo paţeidimai

Vienos pusės gerklų disfunkcijas sukeliančios tikslios prieţastys nustatomos nedaugeliui arklių,

pavyzdţiui, tai gali būti ţala grįţtamajam nervui dėl oro maišų mikozės, perivaskulinių audinių

uţdegimo, dirginančių nuodingų medţiagų ar pačio nervo traumos atliekant kaklo operacijas. Gerklų

nervas ir retrofaringiniai limfiniai mazgai yra prie pat oro maišų. Dėl oro maišų ir retrofaringinių

limfinių mazgų uţdegimo ir edemos paţeidţiamas laringinis nervas. Vienos pusės gerklų

disfunkcijos mechanines prieţastis taip pat galima identifikuoti arkliams su gerklų displazija.

Abipusių gerklų disfunkcijos etiologija paprastai randama įvykus antriniams paţeidimams, taip pat

tokiems kaip ir kepenų, encefalopatijos arba iš karto po anestezijos. Vis dėlto, didţioji dauguma

atvejų vienpusės gerklų disfunkcijos, dalinio paralyţiaus (hemiparezės) ar visiško paralyţiaus

(hemiplegijos) neturi aiškios etiologijos ir todėl įprastai šiais atvejais diagnozuojama grįţtamoji

gerklų neuropatija (RLN) (Aboussouan, 2007). Taip pat rizikos veiksniai gali būti lytis, veislė, dydis,

manoma, kad ir genetika. (Dupuis et al., 2011)

Vykusiame (WEVA) kongrese Indijoje buvo teigiama, kad RNL yra sukeliama dėl daţniausiai

idiopatinių prieţasčių sukelto kairiojo grįţtamojo nervo, kuris įnervuoja vidinius gerklų raumenis,

degeneracijos. Aduktoriaus disfunkcija neparodo klinikinių poţymių, bet abduktoriaus sutrikimas

(dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo) parodo, kad pilnai neatveriamas gerklų plyšys fizinio krūvio

metu. Kartais vienpusio gerklų paralyţiaus (kairės arba dešinės pusės) prieţastimi gali būti

grįţtamojo nervo paţeidimas, pavyzdţiui kaklo slankstelių srityje, dėl perivaskulinių dirginančių

medţiagų injekcijų, sprando ar vidinių – krūtininių auglių, stemplės ar skydliaukės gydymo ( Dixon,

2011).

1.2.2. Klinikiniai poţymiai

Pagrindiniai poţymiai yra nenormalus įkvėpimo garsas – švilpimas, staugimas,

riaumojimas, fizinio krūvio netoleravimas. Kai kuriais atvejais RLN progresuoja. Intensyvios

14

treniruotės metu klausomi kvėpavimo garsai ir palpuojamas dorsalinis gerklų plotas, rodantis gerklų

raumenų atrofiją. Paveikti ţirgai gali būti ir besimptomiai ramybės būsenoje, bet turi neįprastą

prunkštimą (Kahn et al., 2010).

1.2.3. Pasėkmės

RLN gali sukelti aritenoidinės kremzlės dinaminį kolapsą, kuris sukelia gerklų plyšio

diametro sumaţėjimą, įkvėpimo šiurkstų garsą, hipoksiją, hiperkapniją ir acidozes, ir tai baigiasi

nuovargiu ir silpnu pasirodymu treniruočių ar varţybų metu (MALBLANC, 2013).

1.2.4. Diferencinė diagnostika

RLN, ketvirtojo broncho lanko defektas (toliau: 4-BAD) ir aritenoidinis chondritas yra 3 gerklų

obstrukcijos prieţastys, kurios gali tam tikru laipsniu trikdyti oro tėkmę įkvepiant. Be to 4-BAD ir

aritenoidinis chondritas taip pat gali prisidėti prie arklių viršutinių oro takų pasipriešinimo iškvepiant.

Taip yra dėl chondrito padidėjusios aritenoidinės kremzlės, kuri gali sukelti fizinę obstrukciją ir

įkvėpiant, ir iškvėpiant. 4-BAD yra gerklų kremzlės netaisyklingas išsivystymas kuris fiziškai

apriboja aritenoidinės kremzlės abdukciją (įkvėpimo obstrukcija). Kartais tarp skydinės ir

aritenoidinės kremzlių randama cista, dėl kurios aritenoidinė kremzlė kvėpavimo ciklo metu pakyla

link vidurio linijos. Be to, gerklės minkštojo gomurio lankas daţnai paslinktas rostraliai, o tai kartu

su 4-BAD įkvėpiant gali sukelti skydinės kremzlės jungiamojo audinio plokštelės (membrane

hyothyreoidea) ašinį paslinkimą. Arkliai su 4-BAD daţnai patiria minkštojo gomurio dorsalinį

paslinkimą (DDSP), kuris sukelia obstrukciją iškvėpimo metu. Šios kvėpavimo obstrukcijos

treniruočių metu gali pasireikšti kaip nenormalūs viršutinių kvėpavimo takų garsai ir/ar prastu

pasirodymu (Ducharme, 2008).

1.2.5. Diagnostika

Fizinis tyrimas. Nors endoskopinis tyrimas yra naudingiausias RLN diagnostikoje, išorinė

apţiūra turėtų susitelkti ties kitų kvėpavimo takų obstrukcijos prieţasčių ar infekcijos buvimo

viršutiniuose kvėpavimo takuose atmetimu. Pirmiausiai, nosies ertmės ir sinusų išorinis

simetriškumas padėtų nustatyti ar parodytų galimą nosies landų obstrukciją. Turėtų buti nustatytas

15

funkcijos nepakankamumas sukeltas nosies pogleivinės kraujagyslių vazodiliatacijos (pvz., Hornerio

sindromas). Galiausiai, nosies išskyrų buvimas ir nustatomas tarpmandibularinių limfinių mazgų

dydis. Reikšmingas yra ir viršutinių oro takų uţdegimas. (N. G. Ducharme, 2009).

Diagnozė patvirtinama po endoskopinio stebėjimo kai matomos redukuotos ir/ar nejudrios

aritenoidinės kremzlės ir balso stygos. (Kahn et al., 2010)

Palpacija. Abiejų rankų smiliaus pirštai yra prispaudţiami po m. sternocephalicus (krūtininio

galvos raumens) sausgyslėmis iš bet kurios kaklo pusės, ir toje raumeninėje vietoje apčiuopiamos

kranialinės dorsalinės gerklos. Daugumoje idiopatinės gerklų hemiplegijos atvejų, dorsalinio

krikoaritenoidinio raumens atrofija kairėje pusėje yra geriau jaučiama (Taylor et al., 2010).

Aritenodinių kremzlių spaudimo testas. Abiejų rankų pirmieji ir antrieji pirštai yra pridedami

virš aritenoidinių raumenų/kremzlių ataugų vietos ir tada prispaudţiami. Ţirgams, turintiems gerklų

hemiplegiją, tokiu prispaudimu iš karto pasireiškia “stridoras” – kvėpavimo triukšmingas garsas.

Testą geriausia atlikti iš karto po prasimankštinimo (treniruotės). Tuo metu geriausiai jaučiama

kairiosios aritenoidinės kremzlės vibracija taip pat gali būti apčiuopta/aptikta ţirgams su kairės pusės

gerklų hemiplegija (Taylor et al., 2010).

Pliaukštelėjimo testas (Slap – test). Šis testas yra naudojamas aritenoidinio aduktoriaus

funkcijai nustatyti. Atsakas gali būti įvertinamas arba apčiuopiant pirštais raumenis arba

vizualizuojant gerklas atliekant endoskopiją. Asistentas švelniai trinkteli/suduoda į ţirgo vieną

krūtinės ląstos pusę; tai pasireiškia refleksiniu judesiu ar lengvu pliaukštelėjimu priešingai raumens

ataugai, ir tai galiausiai įtakoja mazginių ataugų ar balso stygų abdukciją. Ţirgams, kurie turi kairės

pusės gerklų hemiplegiją, pliaukštelėjus per kairiąją raumens ataugą dešinėje krūtinės ląstoje, atsakas

į pliaukštelėjimą yra sumaţėjęs arba jo iš vis nėra. Sveikiems ţirgams atsakas į abu aritenoidus yra

simetriškas. Testas turėtų būti atliekamas kai ţirgas ramiai įkvėpia ir iškvėpia (Taylor et al., 2010).

Endoskopija. Vaizdo endoskopija yra naudingiausias įrankis nustatant gerklų funkciją ir

geriausiai veikia atlikta treniruočių metu. Faktas, kad dauguma arklių turi daugybines dinamines

obstrukcijas, ginčyja bėgimo takų video endoskopijos tiksli diagnozė (Lane et al., 2006).

Raktas į normalios gerklų funkcijos prognozę yra maksimalios aritenoidinės kremzlės

abdukcija, kuri išlaikoma ryjant arba giliai kvėpuojant, nustatymas. Intensyvios treniruotės metu

klausomi kvėpavimo garsai ir palpuojamas dorsalinis gerklų plotas, rodantis gerklų raumenų atrofiją.

Endoskopija turėtų būti atliekama ramiam (neseduotam arkliui), įvedant endoskopą per nosies landą

16

ir po paskatinimo ryti (maksimalus pritraukimas gaunamas po rijimo). Įvertinamas aritenoidinių

kremzlių simetrija ir sinchroniškumas (Dixon, 2011).

1.2.5. Klasifikacija

Preliminari diagnozė gali būti nustatoma iš simptomų, tačiau galutinė diagnozė

patvirtinama endoskopiniu tyrimu arkliams ramybės būsenoje ar atliekant pratimus, judant.

Atsiţvelgiant į tai, kaip sunku diagnozuoti visus RLN atvejus, tiksli būsena negali būti pilnai

nustatyta be endoskopinio gerklų funkcijos vertinimo bėgtakio rėţimu. Daţnai yra naudojama

klasifikavimo sistema, kuri buvo naujai pristatyta ir suvienodinta Havermeyer fondo vykusiame

simpoziume 2003 metais rūgsėjo mėnesį Itakė mieste, Niujorke (Julie ir Babtiste, 2006).

2 lentelė. Gerklų funkcijos laipsnių sistemos įvertinimo sistema stovintiems, neseduotiems ţirgams

(Tulloch ir Perkins, 2009).

Laipsnis Apibūdinimas Smulkesnis laipsnio apibūdinimas

I

Visi artenoidinės kremzlės

judesiai yra sinchroniški ir/ar

simetriški ; pilna aritenoidinės

kremzlės abdukcija gali būti

pasiekta ir išlaikyta.

Nėra smulkesnio apibūdinimo

II

Aritenoidinės kremzlės

judesiai kartais asinchroniški

ir/ar asimetriški, tačiau pilna

aritenoidinės kremzlės

abdukcija gali būti pasiekiama

ir išlaikoma.

1. Trumpalaikė asinchronija, matyti plazdantis ar

uţdelstas judėjimas.

2. Didţiąją laiko dalį yra asimetrija gerklų plyšyje

(rima glottides), dėl sumaţėjusio, paveikto

aritenoidinio(o)/raumens ir balso stygos, judrumo,

bet yra atvejų, paprastai po nurijimo arba šnervių

uţspaudimo, kai pilna simetrinė abdukcija yra

pasiekiama ir išlaikoma.

17

III Aritenoidinės kremzlės

judesiai asinchroniški ir/ar

asimetriški. Neišlaikoma ir

nepasiekiama pilna

aritenoidinės kremzlės

abdukcija.

1. Dėl aritenoidinės kremzlės ir balso stygų

sumaţėjusio judrumo didţiąją laiko dalį yra gerklų

plyšio asimetrija, bet pasitaiko atvejų, daţniausiai

po rijimo arba nosies okliuzijos, kai pilna

simetrinė abdukcija yra pasiekiama, bet

neišlaikoma.

2. Akivaizdus aritenoidinio abduktoriaus

nepakankamumas ir aritenoidinė asimetrija.

Visiška abdukcija niekada nepasiekta.

3. Pastebimas, bet ne visiškas aritenoidinio

abduktoriaus deficitas ir asimetrija su nedideliu

aritenoidinio raumens judėjimu.

Visiška abdukcija niekada nepasiekiama.

IV

Visiškas aritenoidinės

kremzlės ir baso stygos

nejudrumas.

Nėra smulkesnio apibūdinimo

3 lentelė. Gerklų funkcijos laipsniais vertinimo sistema atliekant endoskopiją arkliui judant bėgtakiu

(Ainsworth ir Cheetham, 2010).

Laipsnis Apibūdinimas

A Pilna aritenoidinės kremzlės abdukcija įkvepiant.

B Kairės aritenoidinės kremzlės dalinė abdukcija (tarp pilnos abdukcijos ir

poilsio padėties).

C Poilsio metu maţesnė abdukcija, įskaitant kolapsą priešingos pusės gerklų

plyšio įkvėpimo metu.

18

A B

C D

1 pav. Endoskopinis vaizdas arkliui su hemiplegija (III laipsnio) A - ramybės būsenoje, B – ramybės

būsenoje po rijimo, C ir D – rodo progresuojanti dinamini kolapsą kairės pusės aritenoido atliekant

HSTM endoskopiją (Parente,1998)

Vaizdo Endoskopinis tyrimas: Vaizdo endoskopinis tyrimas treniruotės metu yra

auksinis standartas diagnozuojant sutrikimą. Neseniai, labiausiai kontroliuojamas įvertinimo metodas

buvo didţiulio greičio bėgimo takelio vaizdo endoskopija. Belaidės vaizdo endoskopijos evoliucija

labai padidino diagnostinio modelio galimybę. Tai tiksliausias dinaminių ligų, tokių kaip tam tikro

lygio RLN, AE raukšlės vidurio linijos, kolapso, ir DDSP diagnozavimo būdas. 80% arklių su

nutrūkstančiu\protarpiniu DDSP nepasireiškia atliekant poilsio metu endoskopiją (Ducharme, 2009).

Ultragarsas. Dar visai ne seniai Chalmers ir kt., panaudojo/pristatė gerklų ultragarsą

kaip priemonę nustatyti ankstyvą gerklų hemiplegiją/hemiparezę. Aukštos rezoliucijos linijiniai

spinduliai (12.5MHz plačiajuostės bangos, 38mm) ir išgaubti (8.5MHz plačiajuostės bangos, 14mm)

keitikliai, modeliai HDI 3000 ir HDI 5000, sukurti Philips Medical Systems (Bothell WA, 98041,

19

USA) buvo panaudoti atliekant ultragarsinį tyrimą. Kaudolateralinis garso langas yra labiausiai

padedantis nustatant krikoaritenoidinio lateralinio raumens ir lateralinio aritenoidinės kremzlės

paviršiaus būklę, patvirtinant chondrito ar abscesų buvimą ar nebuvimą. Pagalba nustatyti kokios

kilmės paţeidimai krikoaritenoidiniame lateraliniame raumenyje padidina gerklų

hemiplegijos/hemiparezės įtarimą, nes gerklų aduktoriai yra paveikiami anksčiau ir sunkiau nei

abduktoriai kurių disfunkcija sukelia klinikinius poţymius (Chalmers et al., 2006).

Garso analizė. Objektyvi priemonė nustatyti ir charakterizuoti nenormalius garsus yra

spektrinė analizė: nenormalaus intensyvumo ruoţas arkliams su DDSP yra 18-77 Hz. RLN veda prie

aukštesnio intensyvumo daţnio trijuose ruoţuose centruotuose ties 0,3, 1,61 ir 3,8 kHZ. Ši technika

yra ganėtinai naudinga, tačiau ribota dėl kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų įvardinimo kriterijų

trūkumo ar dėl kartu pasitaikančių obstrukcijų. Vaizdo gavimas: vidurinis – ventralinis langas yra

daug ţadantis DDSP diagnozei, tuo tarpu lateralinis langas yra naudingiausias nustatant

krikoaritenoidinio lateralinio raumens ir aritenoidinės kremzlės lateralinio paviršiaus būklę tam, kad

patvirtinti chondrito ar abscesų buvimą ar nebuvimą (Ducharme, 2009).

1.2.6. Genetinis paveldimumas

Mintis, kad "švilpukas" gali būti paveldima savybė atėjo ne anksčiau kaip 1764

m., kai Danijos erţilų grupės buvo atveţtos į Normandiją, tai lėmė ţymiai padidėjusį sergamumą

kairiojo gerklų nervo paralyţiumi tais metais. Karališkojo koledţo veterinarijos gydytojai

diskvalifikavo paveiktus grynakraujus erţilus iš veisimo iki 1890 m., toliau pabrėţdami glaudų ryšį

tarp sutrikimo/ligos ir veisimo praktikos. Daţniausiai paveikti sutrikimo buvo didelių veislių arkliai,

pavyzdţiui, šiltakraujai jojamieji (Jörg ir Auer, 2009).

RLN – labiau paplitusi kai kuriose ţirgų linijose (šeimose). Tyrimai atskleidė, kad

palikuonys pasiţymintis RLN yra erţilų, kuriems buvo pasireiškusi liga. Beto, RLN įvairovė yra

randama ir arklių veislėse, besimptomė liga labiausiai pasireiškia aukštiems (>170cm) ţirgams.

Naujas (Hahn et. al., 2008) tyrimas, išanalizavus abu dešinįjį ir kairįjį grįţtamuosius nervus,

medialinį, distalinį, šeivinio ir diafragmos nervus RLN paveiktiems arkliams, įtikinamai parodė, kad

RLN yra bilateralinė mononeuropatija apsiribojanti grįţtamaisiais gerklų nervais. Nėra duomenų apie

20

vidinių raumenų abipusę mononeuropatiją ţmonėms ar kitiems ţinduoliams. Auksinio standarto

fenotipas priklauso gerklų raumenų histopatologijai ir tuo remiantis ypatingai svarbu, kai atliekama

selekcinė kontrolė, nes daţnais atvejais RLN yra subklinikinė (be klinikinių poţymių). Pastangos

ištirti RLN paveldėjimą ir potencialų molekulinį mechanizmą yra vykdomas periodiškai (Chowdhary,

2013).

Nesenai, (Hahn et al. 2008) palygino paţeidimus gerklų nervuose ir kituose ilguose

periferiniuose nervuose, paveiktus RLN atveju, ir atrado, kad neurologiniai ir raumenų pakitimai

apsiriboja grįţtamuoju gerklų nervu ir gerklų raumenimis, atitinkamai parodant, kad RLN nėra

polineuropatija ir patvirtinant, kad tai yra mononeuropatija. Paaiškinimas šio aspekto apie RLN

patologiją, rodo, kad RLN yra unikali neurologinė liga, lyginant su kitų rūšių paveldima neuropatija,

kuri yra daţniausiai polineuropatija. Tačiau, balso stygų įsitraukimas gali būti pirmas Charcot-Marie-

Tooth (CMT) (daţniausiai pasitaiko šeimose su paveldėtomis motorinėmis ir sensorinėmis ţmonių

periferinėmis neuropatijomis) (Aboussouan et al., 2007) ligos poţymis, kurios tiksli genetinė

prieţastis daugelyje jos tipų buvo nustatyta, ir dabar buvo sukurti gyvūnams pritaikomi modeliai.

Skirtingos genų mutacijos gali sukelti klinikinius poţymius, varijuojančius nuo sunkios bendros

polineuropatijos iki sindromo, kai traumos metu yra paţeidţiami tik neapsaugoti nervai (t.y.

paveldima neuropatija su raumens paralyţiumi). Panašus paveldėtas paţeidţiamumo faktorius galėtų

paaiškinti akivaizdų grįţtamojo gerklų nervo polinkį formuoti su tempimu susijusius pakitimus ligos

paveiktiems arkliams (Dixon, 2009).

EquineSNP50 Beadchip iš Illumina (genomo tyrimu programinė Sistema) buvo panaudotas

viso genomo asociacijos tyrimuose 234 atvejuose (196 šiltakraujams, 20 ristūnams, 14 Grynakraujų

jojamiesiems ir 4 sunkiesiems arkliams), 228 veislę atitinkančioms kontrolėms ir 69 tėvams. Arkliai

su išskirtiniais fenotipais, po klinikines apţiūros ir laringoskopijos be raminamųjų, buvo atidţiai

parinkti (atvejai: gerklų III laipsnis ≥.2; kontrole: laipsnis I ir ≥3 metu). Statistinė analizė įskaitant

apskaičiuotą populacijos sudėtį, vieno ţymens ir haplotipo paremtais asociacijos tyrimais, šeimos

vidaus analizės, CNV (kopijuoto skaičiaus/numerio variacijos) aptikimas ir CNV paremtas

asocijacijos tyrimas. Po sluoksniavimo pataisymo, dvi asociacijos buvo identifikuotos chromosomose

21 (p = 1.62x10-6

) ir 31 (p = 1.69x10-5

), naudojantis haploido paremtais asociacijos tyrimais

Šiltakraujuose. Abejais atvejais, signalas buvo dėl praturtinimo "apsauginiais" haplotipais kontrolėse.

Jokios reikšmingos asociacijos nebuvo rasta tarp bendrų CNV ir RLN. Tačiau, padvigubėjimas

21

chromosomoje 10 isitvirtinusio 8mb haplotipe kurį dalijasi trys veislės, buvo aptiktas dešimtyje

atvejų, dviejuose nefenotipiniuose tėvuose, bet nei vieno kontrolės. Abejotina, kad RLN bus

nustatyta maţu skaičiumi genų su didţiuliais efektais. Atrodo, kad jis turi daugiafaktorinį nustatymą,

paveldėti polinkiai tikriausiai atspindi kompleksą maţos rizikos alelių klusterius daugybėje locusu

(specifinio geno dalis). Laikant šią poligenų struktūrą, nuspėjamos diagnozės ir selekcija gali buti

efektyvesnė, naudojant genetinę selekciją (Ainsworth et al, 2005).

4 lentelė. Genotipas ir kokybės kontrolė. Bendra charakteristika (Dupuis et al., 2011).

Atvejai Kontrolė Reproduktoriai Veislinės

Kumeles

Bendras

rezultatas

Šiltakraujai 196 188 17 17 418

Ristūnai 20 18 22 5 65

Grynakraujai 14 16 3 4 37

Sunkieji arkliai 4 6 10 0 11

Bendras kiekis 234 228 43 26 531

Trisdešimt keturi atvejai ir 17 kontrolės priklausė šešioms didelėms šeimoms iš tėvo pusės

linijos pusiau giminingoms W šeimoms. Likusieji 200 atvejų ir 211 kontrolės palikuonys buvo iš 360

veislinių erţilų ir 408 veislinių kumelių. Mėginiai buvo galimi iš 43 (nefenotipiškų) veislinių erţilų ir

26 (nefenoipiškų) kumelių. Erţilai buvo (pristatyti) abiejuose atvejuose (75 proc.) ir kontrolė (64

proc.) (Dupuis et al., 2005).

Niujorko valstijoje, Itakės mieste vyko simpoziumas, kuriame buvo aptarti tyrimo rezultatai ir

dėl paveldimumo įtakos RLN pasireiškimo. Buvo kalbama, kad galima paţinti šią ligą didesniu

tikslumu, bet jos etiologija vis dar neţinoma. Daugėja įrodymų, kad RLN yra paveldima liga

daugumoje atvejų. Todėl reikėtų pirmenybę skirti paţinimui ir atmetimui genui(-ams) atsakingų uţ

šią būklę. Tačiau, atrodo, kad liga turi maţą paveldimąją vertę arba turi platų paplitimą, laikant, kad

paveikto paciento atmetimas iš genetinio fondo turi minimalų efektą ligos paplitime. Tarp 1995 ir

2002 metų (8 metai) ištirti visi erţilai demonstruoti kasmetiniame centriniame erţilų šou. Tyrimo

tikslais visi ţirgai buvo suskirstyti pagal 0 – 4 UTRECHT skirstymo sistemą. 3 laipsnio RLN

diagnozuoti ar aukščiau ţirgai buvo laikomi teigiamais ir nebuvo priimti į KWPN. Iš viso buvo ištirta

22

711 jojamųjų ţirgų. Visi ţirgai buvo ištirti didţiuliame manieţe, laikomi savo pačių priţiūrėtojų, be

jokių suvarţymų išskyrus apynasrį/kantarą. 62 ţirgams nebuvo galima suteikti laipsnio, nes šie ţirgai

buvo arba perdaug susijaudinę, kad duotų patikimą rezultatą arba jiems reikėjo raminamųjų. Todėl,

tinkami laipsnių tyrimui buvo 649 ţirgai. Iš KWPN veislės duomenų neaišku ar RLN problema

sumaţėjo laikantis selekcijos proceso. Metam bėgant vidutinis laipsnis atrodo krito, su išimtimi 2001

m., 2003 m., keletas ţmonių atliko erţilų įvertinimą: buvo ištirti 79 ţirgai. 2004 ir 2005 m., visa

sistema pasikeitė ir vaizdo įrašai iš 151 ir 138 ţirgų atitinkamai buvo nusiųsti į KWPN gerklų

hemiplegijos komitetą. 2004 – 2005 m., 4 ir 5 ţirgai buvo atitinkamai atmesti. Tarp 2003 ir 2005

metų jokios vertinimo sistemos nebuvo naudotos. (Ainsworth et. al., 2005)

1.2.7. Gydymas

RLN, nenormalus įkvėpimo garsas ir/ar treniruočių netoleravimas reikalauja

chirurginio gydymo. Minėti klinikiniai poţymiai yra svarbūs ţenklai, nurodantys tikslingą ir specifinį

gydymą, kuris grindţiamas pagal pirminius nusiskundimus taip pat yra atsiţvelgiama į chirurgo

patirtį ir rekomendacijas. Nepaisant vykstančių diskusijų apie ventrikuloktomijos ir

aritenoidoktomijos vertę, pirminis ir daţniausias taikomas arklių gydymas su RLN yra laringoplastija

(specialių siūlų pagalba pakeičiamas dorsalinis krikaritenoidinis raumuo ir juo pritraukiama

aritenoidinė kremzlė į įprastinę padėtį ramaus kvėpavimo metu). (Eric J. Parente, 2013).

23

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas 2012 – 2014 m., LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje. Tyrime dalyvauja

15 arklių (n=15), kuriems dėl pasireiškusių klinikinių simptomų: nenormalus kvėpavimo garsas,

krūvio netoleravimas ir kt., atlikta kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas ir diagnozuotas balso stygų

paralyţius. Išanalizuoti gyvūnų duomenys, jų genealoginės linijos. Tyrimo duomenys rinkti iš

Valstybės įmonės Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŢŪIKVC) sukurtos arklių

veislininkystės informacijos sistemos (ARVIS). Šios sistemos duomenų bazėje kaupiami duomenys

apie Lietuvoje veisiamų ir auginamų veislinių arklių kilmę, sėklinimus, kergimus, įvertinimus bei

būklės pasikeitimus. Duomenys suvesti ir statistiniai skaičiavimai atlikti MS Office programomis.

Tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių procedūrų

reikalavimų. Visi reikalavimai yra surašyti Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos

direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. B1-50 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai

kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ apraše (Ţin., 2007, Nr. 6-276).

2.1. Tyrimas

Tirti arkliai, kuriems pasireiškė kvėpavimo sistemos ligoms būdingi klinikiniai simptomai:

1. Nefiziologiškas kvėpavimo garsas ramybės metu;

2. „Švilpimo“ garsas fizinio krūvio metu;

3. Sportinių rezultatų maţėjimas.

Arkliams LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje prieš atliekant diagnostinius kvėpavimo

tyrimus visada atliekamas bendras klinikinis tyrimas:

24

5 lentelė: LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos bendro klinikinio tyrimo protokolas.

Eil.

Nr. Pavadinimas Paaiškinimas

1. Anamnezė: Šeimininkas:

Gyvūnas: amţius, veislė, svoris,

2. Duomenys reikalingi diagnozei

nustatyti:

Gyvūno:

- Naudojimo paskirtis.

- Laikymo sąlygos.

- Šėrimo sąlygos.

- Naudojama vakcinacijos programa ir daţnumas.

- Kitų kartu gyvenančių gyvūnų sveikata.

3. Matuojami fiziologiniai parametrai:

- Širdies ritmas

- Kvėpavimo daţnumas

- Temperatūra

- Gleivinių spalva

- Kapiliarų prisipildymo

greitis

k/min

k/min

ºC

spalva

laikas s.

4. Specialieji tyrimai: Morfologinis kraujo tyrimas;

Kraujo dujų tyrimas.

Visiems arkliams atlikus bendrą klinikinį tyrimą, toliau atliekamas kvėpavimo takų

endoskopinis tyrimas – laringoskopija, jos metu tiriama gerklė, gerklos, įskaitant ir balso stygas;

Prieš tyrimą arklys alkinamas apie 4 – 5 valandas, nes sedacijai naudojamas preparatas Cepesedan®

10 mg/ml (Detomidino hidrochloridas), šiek tiek slopina peristaltiką, skrandyje ir ţarnose pašaras

nebejuda. Arklį fiksavus staklėse, jis seduojamas, išvalomos šnervės popieriniu rankšluosčiu,

atliekama nosies landos paviršinė nejautra purškiamu Lidocain 10 % Spray® anestetiku. Toliau

arklio lūpa fiksuojama viršutinės lūpos suktuku, endoskopas taip pat sutepamas anestetiku ir per

šnervę įvedamas į nosies landą. Tyrimo metu vertinama: nosies landos gleivinės spalva, išskyrų

kiekis, įsitikinama ar nėra ţaizdelių, hematomų ir kt. toliau vertinamos gerklos: judėjimo simetrija,

balsto stygų įtempimas, antgerklio judėjimas, esant įtarimui dėl gerklų paralyţiaus (RLN) atliekamas

pliaukštelėjimo testas.

Tyrimo įranga: videoendoskopo sistema VIDEO MED (2 pav.).

25

2 pav. Stambiųjų gyvulių klinikos endoskopijos įranga (nuotrauka autorės).

26

3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS

Atliekant tyrimą pirmiausia buvo įvertinami klinikiniai simptomai ţirgui – ramiai stovint,

atliekant pratimus ir būseną po judėjimo. Visais etapais auskultuojama fonendoskopu, atliekama

apčiuopa gerklų srityje. Vėliau yra atliekamas endoskopinis tyrimas ramiam, seduotam arkliui.

Arklys turi būti ramus, nesusijaudinęs, nes tai gali padidinti gerklų jautrumą. Raminamieji šiek tiek

apsunkina tyrimą, nes maţina abdukcijos laipsnį ir veikia gerklų asinchronijos laipsnį. Vertinamas

aritenoidinių kremzlių sinchroniškas judėjimas ir abdukcija. Atliekant endoskopinį tyrimą visiems

tirtiems 15 pacientų buvo nustatinėjama RLN Gerklų paţeidimo laipsnis. Vertinimo sistema buvo

taikoma pagal 2003 metais Havemejer fondo suvienodintą vertinimo sistemą stovintiems, ramybės

būsenoje ţirgams (Robinson, 2004).

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2012 metais balso stygų paralyţius buvo

diagnozuotas 6 arkliams. 5 erţilams ir 1 kumelei. Amţiaus vidurkis – 6,5 metų. 4 arkliai – Trakėnų, 1

– Prancūzų ristūnų, 1 – Budionų veilės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 4 arkliams, 2 iš jų turėjo iš tėvo

pusės protėvių su balso stygų paralyţiumi. Kitiems 2 galima įtarti, kad protėviuose buvo arklių su

RLN. Tiksli diagnozė šiems ţirgams nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2012 metų tirtų ţirgų

klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 7 lent.).

2013 metais balso stygų paralyţius buvo diagnozuotas 5 arkliams. 3 erţilams ir 2 kumelėms.

Amţiaus vidurkis – 3,8 metų. 1 arklys – Trakėnų, 2 – Prancūzų ristūnų ir 2 – Lietuvos jojamųjų

veislės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 3 arkliams ir vienas iš jų giminėje iš tėvo linijos pusės turėjo

protėvį su balso stygų paralyţiumi. Vienam ţirgui įtariama, kad galėjo būti protėvių iš tėvo pusės su

RLN. O trečiam arkliui su ţinoma kilme nerasta protėvių su RLN. Tiksli diagnozė šiems ţirgams

nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2013 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio

tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 8 lent.).

2014 metais balso stygų paralyţius buvo diagnozuotas iš viso 4 arkliams. 2 erţilams ir 2

kumelėms. Amţiaus vidurkis – 6,6 metų. 2 arkliai – Trakėnų, 1 – Prancūzų ristūnų ir 1 – Oldenburgų

veislės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 2 arkliams, vienam iš jų galima įtarti, kad savo kilmėje iš tėvo

linijos pusės turėjo protėviuose arklių su balso stygų paralyţių. Tiksli diagnozė šiems ţirgams

27

nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2014 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio

tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 9 lent.).

Atlikus endoskopinį tyrimą nustatyta, kad per visus trejus metus daţniausiai nustatoma

buvo II laipsnio ir 2 polaipsnio (II/2) RLN. T.y. 33,3% visų tirtų ţirgų. Po 13,3 % - I, II/1, III/3 ir

IV laipsniai RLN turintiems ţirgams. Maţiausiai diagnozuota III/1 ir III/2 laipsnių gerklų paţeidimų

po - 6,6 %. Woodie (2009) tyrė aritenoidinių kremzlių funkciją ir epigločio struktūrą. Buvo įvertinti

2954 Šiltakraujų veislės kumeliukai. Aritenoidinių kremzlių funkcija buvo suskirstyta naudojant taip

pat 4 laipsniu klasifikaciją. Šiame tyrime ţirgai su II laipsnio ir 2 polaipsnio(II/2) aritenoidinių

kremzlių funkcija yra ţymiai maţiau darbingesni ir vidutiniškai nedarbingiausi yra 4 metų amţiaus

lyginant su I ir II laipsnio paţeidimais. Įdomiausia tai, kad ţirgai turi normalią aritenoidų abdukciją,

bet judesiai yra asinchroniški ir sunkiau yra išlaikoma abdukcija (II/2), ko pasekoje yra sumaţėjęs

arklių darbingumo potencialas. Taip pat autorė pabrėţia viršutinių kvėpavimo takų endoskopiją kaip

būtinybę prieš perkant ţirgą būsimiems pirkėjams.

RLN PAPLITIMAS LIETUVOJE

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2012-2014 m. Iš viso buvo ištirta 80 arklių su

kvėpavimo sistemos sutrikimais, kuriems buvo atliktas endoskopinis tyrimas tiksliai diagnozei

patvirtinti.

6 lentelė. Bendras arklių RLN paplitimas lyginant su kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.

Metai

Ligos 2012 2013 2014

vnt. % Vnt. % Vnt. %

RLN 6 17,6 5 27,7 4 14,3

LOPL. Bronchitas 17 50 8 44,4 17 60,7

Viršutinių kvėpavimo

takų ligos. Laringitas

(VKTL)

7 20,5 3 16,6 6 21,4

Kitos kvėpavimo takų

ligos KTTL 4 11,7 2 11,1 1 3,6

Iš viso: 34 18 28

28

3 pav. RLN pasireiškimas lyginant su kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje ištyrus 80 pacientų su kvėpavimo sistemos

sutrikimais, 15 iš jų buvo diagnozuota RLN. Per tris metus (2012 – 2014m.), RLN ligos paplitimas

sudaro 18,8 % tirtų ţigų, o tai yra 3 vietoje po LOPL ir viršutinių kvėpavimo takų ligų. (LOPL –

52,5%, viršutinių kvėpavimo takų ligos. Laringitas – 20%, kitos kvėpavimo takų likos – 8,7%).

Didţiausias RLN paplitimas yra 2013 metais t.y.: 27,7% tirtų arklių, kuriems diagnozuota šis

sutrikimas.

17.6%

27.7%

14.3%

50%

44.4%

16.6%20.5%

16.6% 21.4%

11.7% 11.1%

3.6%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2012 2013 2014

RLN pasireiškimas lyginant su kitomis ligomis

RLN LOPL VKTL* KKTL*

29

4 pav. Bendras RLN paplitimas Lietuvoje nuo 2012 iki 2014m lyginant su kitomis kvėpavimo

sistemos ligomis.

2005 metais vykusiame WEVA simpoziume Ainsworth ir kt. palygino duomenis, kuriuos

surinko iš klinikų: atsiţvelgiant į prieš pirkimą atlikta veterinarinę apţiūrą, viena klinika pranešė jog

1995 – ais metais iš 57 ţirgų, 10 buvo pripaţinti „švilpiantys“ (17,5%) ir 2002m., 2 ţirgai buvo

pripaţinti „švilpiančiais“ iš 47 (4,3%). Kita klinika 1995 m., iš 151 operacijų atliko 4 gerklų

hemiplegijos operacijas (2,6%), 2002 m., buvo atliktos 152 arklių operacijos ir tik 2 iš jų buvo gerklų

hemiplegija (1,3%). Tačiau 2004 m. ši klinika atliko 204 arklių operacijas, iš kurių 8 buvo gerklų

hemiplegijos (3,9%). Belgijos (Referral) klinika 1995 m. atliko 359 operacijas, 9 iš jų - gerklų

hemiplegijos (2,5%). 2002 m. 605 operacijas, iš kurių 29 buvo gerklų hemiplegijos (4,8%) .

(Ainsworth et al., 2005).

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2013 ir 2014 metais tirti 838 arkliai, 9 iš jų buvo

diagnozuota RLN. Tai yra 1,07 % visų pacientų. Palyginus kitų uţsienio klinikų rezultatus su tirtais

pacientais, kuriems buvo diagnozuotas RLN galima teigti, kad pacientų su RLN skaičius uţsienio

klinikose yra panašus arba net didesnis nei Lietuvoje.

Iš šio tyrimo 15 arklių, kuriems buvo diagnozuota RLN buvo 11 erţilų ir 5 kumelės.

19%

52%

20%

9%

Bendras RLN paplitimas

RLN

LOPL

VKTL*

KKTL*

30

5 pav. Gerklų paralyţiaus pasireiškimas skirtingoms lytims išraiška procentais.

Tyrimas rodo, kad RLN erţilams yra diagnozuojamas akivaizdţiai daţniau dėl manomai

genetinio paveldimumo, iš 11 erţilų 7 (64%) savo kilmėje turi protėvių su RLN, 5 iš jų protėviai su

RLN yra iš tėvo pusės. Tik 1 erţilas neturi sąsajos su genetiniu įtariamu paveldimumu. Likę 2 erţilai

yra su neţinoma genetine kilme. Lyginant tyrimus su uţsienio autoriais, akivaizdu, kad idiopatinė

gerklų hemiplegija yra genetiškai paveldima: Dupuy (1827) ištyrė erţilo "Misanthrope" palikuonis,

kurių - 66% buvo paveikti IHL ; Markham (1833) – ištyrė vieno paţeisto RLN erţilo 8 palikuonis,

t.y. 75% ; Öttingen (1918) - ne paţeisto erţilo "Artald" ištirti palikuonys - 50% buvo paveikti ILH;

Schäper (1939) - paţeisto erţilo "Ottfried" ištyrus visus palikuonis - 41 buvo paveiktas ILH- 78%;

Galizzi ir Galanti (1985) - palikuonis iš aštuonių paveiktų RLN šeimų - 29% turėjo įtakos; Poncet

and Montavon (1989) - 47 palikuonys vieno turinčio RLN erţilo - paveikti 47% arkliai.

(Marti, Ohnesorge, 2002)

RLN paplitimas Lietuvoje pagal veislę: iš 15 tirtų ţirgų, sutrikimas daţniausiai aptinkamas

Trakėnų ir Prancūzų ristūnų veislėse:

26.6%

73.4%

RLN pasiskirstymas pagal lytį

Kumelės

Erţilai

31

6 pav. Gerklų paralyţiaus pasiskirstymas tarp ţirgų veislių.

Tyrimas rodo, kad daugiausia RLN diagnozuojama Trakėnų veislės arkliams. 7 Trakėnai iš

15 pacientų su RLN. Prancūzų ristūnų – 4, Lietuvos jojamųjų – 2, Oldenburgas – 1, Budionas – 1.

Tirtų ţirgų veislėms būdingas aukštas ūgis, lengvas sudėjimas, Trakėnams ir Prancūzų ristūnams

ploni kaklai. Lietuvos jojamųjų veislės (tokia veisle pavadinti ţirgai gime Lietuvoje ir prilausantys

Lietuvos Arklių Augintojų Asocijacijai) kraujus sudaro Hanoverių, Holšteinų ir Trakėnų veislės.

Autorius Brakenhoff ir kt. (2006m.) palyginimui tyrė ir išnagrinėjo paplitimą sunkiųjų arklių

veislėse. Endoskopiniame 400 atrinktų arklių tyrime, 24% buvo aptikta III arba IV laipsnio gerklų

hemiplegija, ir iš 48 Klaidesdeilos veislės Naujojoje Zelandijoje, 46% turejo III arba IV laipsnio

gerklų hemiplegija. Pasak autorių idiopatinės gerklų hemiplegijos (ILH) daţnumas šiltakraujuose

svyruoja nuo 1,8% iki 10,7% . Sutrikimas būdingas didelių arklių veislėms ir buvo siejamas su arklių

ūgių. Šio tyrimo rezultatai parodo 35% ILH paplitima šioje sunkiųjų arklių populiacijoje. Tai yra

daugiau, nei skelbiama lenktynių šiltakraujams (Brown et al 2005 RLN paveikia nuo 1,6 iki 8 proc.

visų šiltakraujų) ir gali būti sukelta selekcijos dėl charakteristikos susijusios su ILH ar ypač dėl arklių

ūgio Perčeronų ir Belgų veislėms. Šiame tyrime ūgis buvo ILH rizikos faktorius Belgų ir Pečeronų

arkliams, bet ne Klaidesdeilos. Kiti dokumentavo ryši tarp arklių ūgio ir ILH rizikos, nors Goulden ir

46.66%

26.67%

13.33%

6.67%

6.67%

Pasiskirstymas pagal veislę

Trakėnas

Prancūzų ristūnas

Lietuvos jojamasis

Budionas

Oldenburgas

32

kt. pranešė, kad jokios reikšmingos koreleacijos nebuvo galima rasti tarp ūgio ir ILH 48

Klaidesdeilos veislės populiacijoje, kurie rezultatai panašus i šį tyrimą.

7 pav. Gerklų paralyţiaus pasireiškimas ţirgams pagal amţių.

Tirtų ţirgų amţiaus vidurkis – 3,5 metų. Visi tirti pacientai 2012 – 2014m. buvo skirtingo

amţiaus. Imant vidurkį, tyrimas rodo, kad labiau RLN diagnozuojama jaunesnio amţiaus arkliams 3

– 4 metų amţiaus, pradedant juos treniruoti arba parduodant.

RLN paplitimas Lietuvoje pagal genetinį paveldimumą:

Iš tirtų 15 ţirgų su ţinoma kilme buvo 10 ţirgų, be kilmės duomenų – 5 ţirgai. 3 arkliai su

ţinoma kilme iš tėvo pusės linijos protėvių turėjo RLN:

- Hong Kongas: Tėvas – Heleris (diagnozuotas balso stygų paralyţius), Tėvo tėvas – Elektronas

(nėra ţinoma ar turi RLN).

- Chordţis: Tėvas – Heleris (diagnozuotas balso stygų paralyţius), Tėvo tėvas – Elektronas

(nėra ţinoma ar turi RLN).

- Heironas: tėvas Eruditas (diagnozuotas balso stygų paralyţius), motinos tėvas – Elektronas.

14%

0%

14%

21%

7% 7%14%

7% 7% 7%

1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

RLN pasiskirstymas pagal amţių

RLN paplitimas Lietuvoje pagal amţių

33

2 ţirgai su ţinoma kilme įtariama, kad galėjo turėti protevių su RLN, kuriems tiesiog galbūt nebuvo

oficialiai nustatytas ir diagnozuotas sutrikimas:

- Eruditas. Motina Elipsė, motinos tėvas Elektronas.

- Aladinas: motina – Elipsė, motinos tėvas Elektronas.

Prieš tai visi trys ţirgai, kuriems buvo diagnozuota RLN savo kilmėje turėjo Elektroną, kuris turi 4

palikuonis su RLN: Helerį, Eruditą, Leipcigą ir Elbę. Todėl akivaizdţiai matoma, kad ţirgai

giminingi ir RLN yra paplitęs jų tarpe. Kiti 2 ţirgai su ţinoma kilme Aladinas ir Eruditas taip pat

savo kilmės linijose abu turi bendra protėvį – Elektroną (kuris nėra ţinoma ar turi RLN). Taip pat jis

yra ţirgo Helerio tėvas, o Heleris ţinoma, kad yra 2 iš 3 ţirgų, kurie turi ţinomą kilmę ir kuriems

buvo diagnozuota RLN, tėvas.

2 ţirgai yra su ţinoma kilme, kuriems galima įtarti, kad jų kilmėje yra arklių su RLN, nes jų kilmėje

kartojasi bendras protėvis ţirgas Babilonas:

- Briutas: tėvas – Babilonas

- Babilonas 5: tėvas – Babilonas

Dar 3 pacientai Graikas, Holly ir Perle D„eutrope su ţinoma kilme, bet nei viename iš protėvių nėra

ţinoma, kad būtų diagnozuotas gerklų paralyţius. Likusiųjų 5 arklių bendrų genetinių palikuonių

surasti nebuvo įmanoma, nes ţirgai buvo be kilmės duomenų, kurie būtų arklių duomenų bazėje.

34

8 pav. 2012 – 2014 m. ţirgų pasiskirstymas pagal RLN turėjusius protėvius kilme šeimose.

Iš tirtų ţirgų galima tiksliai teigti, kad 30% arklių turi protėvių su RLN, įtariant, kad

protėviai galėjo turėti RLN iš viso – 70%, o apskritai neturintys nieko bendro kilmėje su RLN tik –

20% arklių. Ţirgų su ţinoma kilme – 3 turėjo protėvius iš tėvo pusės su tiksliai diagnozuota RLN. 4

Ţirgams, kuriems galima įtarti, kad protėviai galėjo būti paveikti RLN: 2 iš šių arklių protėviai su

RLN buvo iš tėvo pusės, 2 – iš motinos pusės. Likusiems 2 arkliams su ţinoma kilme nerasta jokių

protėvių su RLN. Tad galima teigti, kad 80% arklių su RLN yra iš tėvo pusės, 20% – iš motinos

pusės. Naujesni tyrimai parodė, kad RLN paveikto erţilo palikuonys yra labiau linkę būti paveikti

RLN, nei nepaveiktų erţilų palikuonys. (Galizzi and Galanti, 1985; Poncet and Montavon, 1989;

Ohnesorge et al., 1993; Miesner, 1996). Šie tyrimai parodo, kad genetiniai faktoriai tikriausiai turi

reikšmingą vaidmenį RLN patogenezei, nors aplinkos faktorių įtaka RLN vystymuisi yra neţinoma

(Barakzai, 2009).

33%

22%

45%

Ţirgų RLN kilmės įvertinimas

Ţirgai su protėviais kurie

turėjo RLN

Ţirgai, su kilme, kurioje

nerasta protėvių su RLN

Ţirgai, kurių kilmėje galima

įtarti protėvius su RLN

35

36

4. IŠVADOS

1. 2012 – 2014 m LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje gerklų paralyţiaus atvejai sudarė 18,8

proc. visų nagrinėtų kvėpavimo sistemos ligų.

2. 30 proc. Atsiţvelgiant į genealoginius duomenis nustatyta, kad 30 proc. tirtų arklių su RLN

turi genetinį polinkį, o 40 proc. arklių įtariamas genetinis paveldimumas pagal tėvo erţilo

liniją.

3. Daţniausiai RLN diagnozuota 4 m. amţiaus arkliams 21 proc., 33 proc. arklių diagnozuotas II

laipsnio ir 2 polaipsnio gerklų paralyţius.

4. Daţniausiai 56 proc. arklių, kuriems buvo diagnozuota RLN Trakėnų veislės, net 74 proc.

erţilų.

37

5. REKOMENDACIJOS

1. Veisiant arklius svarbu atsiţvelgti į arklio kilmėje esančius protėvius ir ar jie nebuvo paveikti

RLN. Erţilus su šia diagnoze reiktu kastruoti, toliau neveisti, nes RLN genetiškai perduodamas

per erţilo liniją, tai įrodo šis tyrimas.

2. Reikia atlikti endoskopinį tyrimą prieš veisimą ar pirkėjui prieš arklio pirkimą, nes klinikiniai

simptomai pasireikšia daţniausiai esant tik sunkesniam RLN laipsniui. O esant I laipsniui liga

turi didelę galimybę progresuoti iki IV laipsnio gerklų paralyţiaus.

3. Diagnozovus arkliams II, III laipsnio gerklų paralyţių sportuoti su ţirgu nepatartina dėl

hipoksijos. Taikyti tik minimalų krūvį. Esant IV laipsniui – ţirgas sportui apskritai nėra

tinkamas. Arkliams su RLN reiktu atlikti laringoplastijos operacijas, kurios atliekamos jau ir

Lietuvoje.

38

6. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Aboussouan, L.S., Lewis, R.A. and Shy, M.E. (2007) Disorders of pulmonary function,

sleep, and the upper airway in Charcot-Marie-Tooth disease. Lung 185, 1-7

2. Ainsworth D.M., McGorum B.C., Viel L., Robinson N.E. and Ducharme N.G. (Eds.). Third

World Equine Airways Symposium, International Veterinary Information Service, Ithaca NY

2005

3. Bhanu P. Chowdhary Equines Genomics 2013 by John & Sons, Inc. P. 233.

4. Chalmers, H.J., Cheetham, J., Mohammed, H.O. and Ducharme, N.G. (2006)

Ultrasonography as an aid in the diagnosis of recurrent laryngeal neuropathy in horses.

Proceedings 2006 ACVS Veterinary Symposium pp 3.

5. Chalmers, HJ, Ducharme, NG. Ultrasonographic examination of the upper airway.Robinson

NE, Sprayberry KA (eds), in Currenttherapy in Equine Medicine 6, Saunders Elsevier, 2009;

243-49.

6. Cheetham J. Upper respiratory tract: Laryngeal surgery Proceedings of the 48th British

Equine Veterinary Association Congress 2009 - Birmingham, United Kingdom

7. Cynthia M. Kahn, BA, MA The Merck veterinary manual tenth edition 2010m.; P. 1344 –

1345;

8. Collins, N., Milne, E.M., Hahn, C. and Dixon, P.M. (2009) Correlation of the Havemeyer

endoscopic laryngeal grading system with histopathological changes in equine

cricoarytenoideus dorsalis muscles. Irish vet. J. In press.

9. Dupuis MC, Zhang Z, Druet T, Denoix JM, Charlier C, Lekeux P, Georges M:

10. Frank G. R. Taylor tim J. Brazil Mark H. Hillyer Diagnostic Techniques in Equine Medicine

Second Edition 2010 elsevier Limited. P. 229 – 321;

11. Jorg A. Auer, DR MED VET, DR hc MS, Jhon A. Stick, DVM. Equine surgery fourth

edition Elsevier Inc 2012.

12. Josie L. Traub – Dargatz, Christopher M. Brown Equine Endoscopy (second edition) 1997m.

P. 74 – 86;

39

13. Kennet W. Hichcliff, Andris J. Kandeps, Rymond J. Geor Econd adition Equine Sports

Medicine & Surgery Basic and Clinical Sciences of the Equine Athlete, 2014 Elsevier Ltd. P.

539 – 540., P. 568 – 572.

14. Kim A. Spraberry, N. Edward Robinson: Robinson„s Current Therapy in Equine Medicine

Perkins 2009 Elsevier sounders Dinamic Endoscopy Kate Allen, Samantha H. Franklin P. 221

– 224, Update on recurrent Laryngeal Neuropaty L.K.Tulloch J.D.. P. 225 - 229

15. M.-C. Dupuis et al.: GWAS for equine recurrent laryngeal neuropathy, Springer

Science+Business Media, LLC 2011

16. Munoz JA, Marcoux M, Picandet V, Theoret CL, Perron MF, Lepage OM. Histological and

biomechanical effects of palatal sclerotherapy in the horse using sodium tetradecyl sulfate.

Vet J (2008) epub.

17. Norm G. Ducharme Diagnosis and treatment alternatives for various causes of upper airway

obstruction Proceedings of the European Veterinary Conference Voorjaarsdagen Amsterdam,

the Netherland,2009

18. Norm G. Ducharme Laryngeal cartilage diseases: RLN, 4-BAD and chondritis Proceedings of

the European Equine Meeting of the Year- XIV SIVE - FEEVA Congress, Venice, Italy, 2008

19. P M Dixon Diagnosis and management of equine laryngeal disorders 12th International

Congress of World Equine Veterinary Association (WEVA) 2011 - Hyderabad, India

20. Pabijanskas A. Ţemės ūkio gyvulių anatomija. – Vilnius, Mintis, 1967 P. 206 – 213

21. Pierre A. Chuit, Founex ; Dr Stephane Montavon, Pont-la-Ville Evolution of laryngeal

surgery in the past 20 years 11th Geneva Congress on Equine Medicine and Surgery, Geneva

2009

22. Pollock PJ, Reardon RJM, Parkin TDH, et al. Dynamic respiratory endoscopy in 67

Thoroughbred racehorses training under normal ridden exercise conditions. Eq Vet J 2009;41:

354-360

23. Proceedings of the Havermeyer Foundation Monograph Series No. 11 (Equine Recurrent

Laryngeal Neuropaty) 2003, P. 96

Results of a haplotype-based GWAS for recurrent laryngeal neuropathy

24. Rowen D. Frandson, W. Lee Wilke, Anna Dee Fails Anatomy and Physiology of Farm

Animals Rowen D. Frandson, W. Lee Wilke, Anna Dee Fails (Seventh edition) 2009m. P.

322 – 324;

40

25. Safi Barakzai BVSc MSc DipECVS Cert Equine Surgery (Soft Tissue) MRCVS Handbook of

Equine respiratory Endoscopy 2007m. P. 67 – 79;

26. Safia Barakzai Handbook of equine Respiratory Endoscopy 2007, Elsevier Limited) P. 69 -

74psl. (1)

27. Stephen M. Reed, Warwick M. Bayly, Debra C. Sellon Equine internal medicine Thired

Edition 2010, Elsevier Inc. P. 301 - 305

28. https://etd.ohiolink.edu/ap/0?0:APPLICATION_PROCESS%3DDOWNLOAD_ETD_SUB_DOC_ACCNUM:

::F1501_ID:osu1334347534%2Cinline

in the horse. Mamm Genome 2011, 22(9–10):613–620.

29. http://www.vic.lt:8101/pls/zirgainew/horses_lt.p_Index - internetinė preiga prie Lietuvoje

auginamų ţirgų duomenų bazės.

30. http://www.havemeyerfoundation.org/pdffiles/stratford%20monograph.pdf – internetinė prieiga

prie knygos P. Dixon, E. Robinson and J. F. Wade Equine Recurrent Laryngeal neuropathy

2004 by R & W Publications (Newmarket) Limited.

41

7. PRIEDAI

7 lentelė: 2012 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas

Nr. Ţirgas Klinikiniai simptomai Endoskopinio vaizdo

įvertinimas Laipsnis

1. PERLE

D`EUTROPE,

kumelė, 8m.,

Prancūzų ristūnas.

Ramybės būsenoje simptomų

nėra. Po pratimų pradeda

dūsti, švokštimo garsas,

nepakelia fizinio krūvio.

Gerklų plyšio asimetrija.

Matomas CAD

prasidėjusi atrofija ir

neveiksnumas. Pilna

abdukcija pasiekiama ne

visada.

III/1

2. ALADINAS, ,

erţilas, 6 m.,

Trakėnas

Ramybės būsenoje neįprastas

prunkštimas. Sunkiai pakelia

fizinį krūvį, bėgant šuoliais

stiprus švilpimo garsas.

Visiškai atrofavęs CAD.

Nėra jokiu aritenoidinės

kremzlės judesių.

IV

3. HONG KONGAS,

erţilas, 6 m.,

Trakėnas

Švilpimo garsas bėgant,

atliekant didesnio fizinio

pajėgumo reikalaujančius

pratimus.

Neţymiai matoma gerklų

plyšio asimetrija.

Matomas uţdelstas

aritenoidinės kremzlės

judėjimas. Abdukcija

pasiekiama, bet nevisada

išlaikoma.

II/1

4. ERUDITAS, erţilas,

6 m., Trakėnas Sportui nekenkia ir

nepasireiškia jokie

simptomai, išskyrus apšilime

girdimas švilpimo garsas.

Aritenoidinės kremzlės

judesiai sinchroniški.

Abdukcija pasiekiama ir

išlaikoma.

I

5. HEIRONAS, erţilas,

3 m., Trakėnas Sunkiai toleruoja fizinį krūvį,

dūsta.

Aritenoidinės kremzlės

judesiai asinchroniški.

Aiškiai matomas CAD

nepakankamumas.

Abdukcija nepilna ir

neišlaikoma.

III/3

6. RA, erţilas, 10m.,

Budionas

Sunkiai pakelia fizinį krūvį

bet kokių treniruočių metu,

girdimas stiprus švilpimo

garsas.

Aritenoidinės kremzlės

judesiai asinchroniški.

Pastebimas kairio CAD

nepakankamumas ir

atrofija. Abdukcija

niekada nepasiekiama.

III/3

42

8 lentelė. 2013 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas

Nr. Ţirgas Klinikiniai simptomai Endoskopinio vaizdo

įvertinimas Laipsnis

1. CHORDŢIS,

erţilas, 4 m.,

Trakėnas

Ramybės būsenoje simptomai

nepasireiškia. Bėgant -

švilpimo garsas.

Matoma neţymi

asimetrija ir

asichroniškumas. Bet po

rijimo abdukcija

pasiekiama ir išlaikoma.

II/2

2. AURORE CASS,

kumelė, 3 m.,

Prancūzų ristūnas

Ramybės būsenoje simptomai

nepasireiškia. Apšilime ir

intensyviai bėgant girdimas

švilpimas.

Matoma neţymi

asimetrija ir

asichroniškumas. CAD

sumaţėjęs. Rijimo metu

abdukcija pasiekiama ir

išlaikoma.

II/2

3. BRIUTAS, erţilas,

5 m., Lietuvos

jojamasis

Greit pavargsta ir

suprakaituoja treniruočių

metu.

Gerklų abi pusės

simetriškos.

Aritenoidinės kremzlės

judesiai sinchroniški.

Abdukcija pasiekiama ir

išlaikoma.

I

4. ALLO PARIS,

kumelė, 3 m.,

Prancūzų ristūnas

Sunkiai pakelia fizinį krūvi

pratimu metu, dūsta, kosėja.

Asimetrijos tarp gerklų

nesimato. Šiek tiek

matomas kairiojo CAD

uţdelstas judėjimas.

Abdukcija pasiekiama ir

išlaikoma rijimo metu.

Taip pat Viršutinių

kvėpavimo takų polipas,

hiperemija ir edema.

II/1

5. GRAIKAS, erţilas,

4 m., Lietuvos

jojamasis

Nesusitvarko su didinamu

krūviu, šuoliuojant švilpia

Aritenoidinių kremzlių

judesiai asinchroniški.

Matomas gerokai

uţdelstas CAD

judėjimas. Visiška

abdukcija nepasiekiama.

III/2

43

9 lentelė. 2014 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas

Nr. Ţirgai Klinikiniai simptomai Endoskopinio vaizdo

įvertinimas Laipsnis

1. Holly, kumelė,

4m., Trakėnas

Ramybės būsenoje

kvėpavimas atrodo

apsunkintas. Judant, atliekant

pratimus daţnai kosti, kartais

dūsta.

Gerklų plyšio asimetrija.

Neryškiai, bet matomas

sumaţėjęs ir

atsiliekančiais judesiais

CAD. Nepasiekiama ir

neišlaikoma pilna

abdukcija.

III/1

2. Liepa, kumelė,

Oldenburgas

Kosėjo 2 metus. Ramybės

būsenoje simptomų nėra,

kartais kosteli. Judant,

šuoliuojant kosėjimas

daţnėja, sunkiai pakelia fizinį

krūvį.

Matoma šiek tiek gerklų

pusių asimetrija ir jų

asichroniškumas. Po

rijimo pilnai pasiekiama

ir išlaikoma abdukcija.

II/2

3. Babilonas 5,

erţilas, 9m.,

Trakėnas

Netoleruoja fizinio krūvio,

judant/sportuojant girdimas

švilpimo garsas, dūsta.

Nesimato jokio

aritenoidinės kremzlės

judesių, atrofuotas CAD.

IV

4. Splendid Value,

erţilas, 7 m.,

Prancūzų ristūnas

Nepakelia fizinio krūvio,

nenoriai bėga.

Silpnai matoma gerklų

plyšio asimetrija.

Atsilieka CAD.

Nepasiekiama ir

neišlaikoma pilna

abdukcija.

II/2

44

PADĖKOS

Dėkoju savo baigiamojo darbo vadovui - Prof. Dr. Audriui Kučinskui, uţ pagalba rengiant darbą,

vertingus patarimus bei pastabas, laiką ir suteiktas iš asmeninės patirties ţinias.

Taip pat dėkoju Vet. gydytojai Vilmai Zigmantaitei uţ pagalba renkant informaciją baigiamajam

darbui bei naudingus patarimus ir idėjas.