Ieva Giedraitytė

V kursas, 2 grupė

BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS,

DAŽNUMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

med.m.dr. Neringa Skučaitė

Kaunas, 2017m.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS, DAŽNUMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ......................... Darbo vadovas ..........................

Ieva Giedraitytė V kursas, 2 grupė med.m.dr. Neringa Skučaitė

2017m. 2017m.

Kaunas, 2017m.

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ....................................................................................................................................

Recenzentas: ...................................................................................................................................

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...........................................

Eil

. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas

ir įvertinimas

Nr. Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka

(0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas,

tikslas,

uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos

naujumas, aktualumas ir

reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir

uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros

(1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų

darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi

jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

pakankamai susijusi su darbe

nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra

pakankamas?

0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir

metodai

(2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo

metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui

pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos

imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami

buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo

medžiagos ir priemonės (anketos,

vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės

programos naudotos duomenų analizei,

formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi

įvertinant statistinio patikimumo

lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų

aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų

svarba, trūkumai) bei gautų duomenų

patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų

santykis su kitų tyrėjų naujausiais

duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo

pateikti kituose skyriuose (įvade,

literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Literatūros

sąrašas (1

balas)

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą

yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai

cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10

metų, sudaro ne mažiau nei 70%

šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne

mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomenda-

cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su

gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

33

Bendri

reikalavimai,

kurių

nesilaikymas

mažina balų

skaičių

Ar pakankama darbo apimtis (be

priedų)

15-20

psl. (-2

balai)

<15 psl.

(-5

balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties

subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija)

atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka

tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai

išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos,

įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

Recenzento pastabos:

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________

__________________________ ___________________________________

Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA ...............................................................................................................................8-9

ĮVADAS ..........................................................................................................................................10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...................................................................................................11

1.1. Barodontalgijos priežastys .....................................................................................................11

1.2. Barodontalgijos pasireiškimas................................................................................................12

1.2.1. Barodontalgijos klasifikacija ...................................................................................12

1.2.2. Barodontalgijos simptomai......................................................................................12

1.3. Barodontalgijos paplitimas ....................................................................................................14

1.4. Barodontalgijos prevencija.....................................................................................................15

2. MEDŽIAGA IR METODAI………………………………………………………………...….17

3. REZULTATAI …………………………………………............................................................19

4. REZULTATŲ APTARIMAS……………………………………………………………….......23

IŠVADOS ...……………………………....………………………………………………….........26

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...........................................................................................................27

PRIEDAI .........................................................................................................................................29

BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS, DAŽNUMAS

SANTRAUKA

Barodontalgija – tai dantų ar apydančio audinių skausmas, įtakotas slėgių skirtumo. Šis

skausmas pacientams gali pasireikšti skrendant lėktuvu, nardant ar baroterapijos metu.

Darbo tikslas – ištirti barodontalgijos paplitimą tarp pilotų, orlaivių palydovų ir pilotavimą

studijuojančių studentų Lietuvoje.

Metodika: Atlikta anketinė oreivių ir oreivystę studijuojančių studentų apklausa. Apklausa

atlikta Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Antano Gustaičio aviacijos institute ir Dariaus ir Girėno aerodrome. Anketą sudarė 17 klausimų, iš

kurių 16 – uždarosios formos klausimai ir 1 – atvirosios formos klausimas. Duomenų statistinė

analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis

įrangomis. Statistinei skirtumų tarp respondentų atsakymų analizei taikytas Chi-kvadrato 𝜒2

nepriklausomumo kriterijus.

Rezultatai: Į anketinę apklausą atsakė 49% apklaustųjų, 57.5% lėktuvu skrenda keletą kartų

per savaitę. Nustatyta, kad 11 iš 73 respondentų skrydžio metu yra patyrę barodontalgiją. Iš

patyrusių barodontalgiją respondentų 5 nurodė, kad skausmo intensyvumas siekė 4-6 balus,

vertinant 10 balų skalėje, 63.6% patyrusių barodontalgiją asmenų tai pajuto 5000-9000m. aukštyje

ir lėktuvui leižiantis. Keturiems iš patyrusių barodontalgiją respondentų danties gydymas buvo

pradėtas prieš skrydį.

Išvados: Remiantis šio pilotinio tyrimo rezultatais, barodontalgijos paplitimas tarp Lietuvos

oreivių siekė 15.1 %, dažniausiai pasireiškė staigiu, stipriu, momentiniu skausmu, trukusiu keletą

minučių. Veiksniai, galintys turėti įtakos barodontalgijos atsiradimui – lėktuvo aukštis, kilimo ar

nusileidimo momentas, danties skausmas buvęs prieš skrydį ir pradėtas danties gydymas prieš

skrydį.

Raktiniai žodžiai: barodontalgija; aerodontalgija; atmosferos slėgis; dantų skausmas

skrendant.

BARODONTALGIA: CAUSES, MANIFESTATIONS, FREQUENCY

SUMMARY

Barodontalgia is the dental or periodontal pain due to changes in the barometric pressure by

altitude variations. This pain can commonly occur during flying, diving, or during hyperbaric

oxygen therapy.

The aim of this study - to investigate prevalence of barodontalgia between pilots, flight

attendants and piloting studying students in Lithuania.

Methodology: The experimental research included survey by supplying respondents the

anonymous questionnaire. Research was held in Vilnius airport’s flight company „Wizzair“, Vilnius

Gediminas Technical University the faculty of Antanas Gustaitis aviation institute and in the airfield

of Darius and Girėnas. 16 questions of the questionnaire were closed form and 1 question was

opened form out of 17 questions. Statistical analysis was performed using “IBM SPSS Statistics 23”

and “Microsoft Excel 2016” softwares. Statistical differences between respondents in the analysis

used the chi-square 𝜒2 test of independence.

Results: The questionnaire was answered by 49% of respondents, 57.7% flies by plane

several times a week. It was found that 11 out of 73 respondents experienced barodontalgia during

the flight. Five respondents who experienced barodontalgia indicated that pain intensity reached 4-

6 out of 10 score, 63.6% respondents who experienced barodontalgia felt the pain in 5000-9000m.

height and during the plane landing. For 4 of the respondents who experienced barodontalgia dental

treatment was started prior to the flight.

Conclusion: Based on the results of this pilot study the prevalence of barodontalgia between

balloonists of Lithuania reached 15.1% and most frequently reported sudden, strong, instant pain

lasting a few minutes.

Keywords: barodontalgia; aerodontalgia; barometric pressure; teeth pain on board.

10

ĮVADAS

Patologiniai pokyčiai žmogaus organizme, atsirandantys dėl pasikeitusio atmosferos slėgio,

yra vadinami bendriniu terminu „barotrauma“ [1]. Šis terminas apjungia tris pagrindines patologines

būkles: barotitą, barosinusitą ir barodontalgiją [2]. Barodontalgija – tai dantų ar apydančio audinių

skausmas, įtakotas slėgių skirtumo. Tokio pobūdžio skausmas buvo pastebėtas Antrojo pasaulinio

karo metais suintensyvėjus aviacijai [3, 4]. Pirmą kartą dantų skausmas, atsiradęs dėl slėgių

skirtumo buvo ištirtas 1947m. Hutchins‘o HC., o terminas pavadintas „aerodontalgija“ [3]. Vėliau

ir narams buvo pastebėti panašūs dantų skausmo reiškiniai kaip ir oro įgulai, todėl priešdėlis „-

aero“ buvo pakeistas į „-baro“ [5, 6].

Šiuo metu barodontalgija pasireiškia daug rečiau nei prieš kelis dešimtmečius, kadangi

lėktuvai yra labiau modernizuoti ir izoliuoti nuo atmosferos slėgio, tačiau problema vis dar išlieka

ir yra aktuali [5]. Remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, barodontalgija dažniausiai

tiriama ir nustatoma karinės aviacijos įgulų nariams bei narams [1]. Praėjus daugiau kaip 60 metų

nuo pirmųjų barodontalgijos tyrinėjimų, literatūroje vis dar nėra pakankamai informacijos šia tema,

barodontalgijos terminas neturi savo vietos vadovėliuose ir moksliniuose leidiniuose, be to,

patofiziologiniai barodontalgijos procesai nėra iki galo ištirti [5, 7].

Pasaulyje keliavimas oro transportu populiarėja ir keleivių skaičius didėja, todėl dažnėja ir

barodontalgijos pasireiškimo tikimybė. Barodontalgija, pasireiškusi pacientui skrydžio metu,

nardant ar atliekant hiperbarinės oksigenoterapijos gydymą, gali būti svarbus simptomas, nurodantis

patologinį procesą pulpoje ar apieviršūniniuose audiniuose. Tai gali padėti gydytojui odontologui

tiksliau diagnozuoti prasidėjusi dantų ėduonį, nesandarias restauracijas, pulpos ar periapikalinių

audinių patologiją [4]. Be to, pastebėta, kad barodontalgija gali pasireikšti, kai priežastinio danties

gydymas yra pradėtas, bet nebaigtas [3, 8]. Gydytojas odontologas apie tai turėtų įspėti pacientą.

Todėl svarbu žinoti kaip ir kada barodontalgijos simptomai gali pasireikšti.

Tyrimo tikslas: ištirti barodontalgijos paplitimą tarp pilotų, orlaivių palydovų ir pilotavimą

studijuojančių studentų Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti barodontalgijos paplitimą tarp Lietuvos oreivių;

2. Nustatyti barodontalgijos pobūdį;

3. Nustatyti veiksnius, galinčius turėti įtakos barodontalgijos pasireiškimui.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Barodontalgijos priežastys

Kintantis atmosferos slėgis veikia žmogaus organizmo ertmes, kurios yra užpildytos dujomis

arba yra tuščiavidurės [7]. Kliniškai, slėgio skirtumas tarp dujomis užpildytos ertmės ir išorinės

aplinkos gali sukelti skausmą, edemą ar kraujagyslių dujų emboliją [9]. Labiausiai oro slėgis kinta

skrendant lėktuvu, kai atmosferos slėgis sumažėja ir nardant, kai slėgis padidėja [10]. Žinoma, kad

vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1 atmosfera. Pakilus maždaug į 5km aukštį, jis nukrinta

per pusę atmosferos slėgio, esančio jūros lygyje, o panirus 10 m po vandeniu, slėgis pakyla dvigubai

[11, 12]. Slėgio ir dujų tūrio santykį galima apibūdinti skirtingais fizikiniais dėsniais. Geriausiai šį

santykį apibūdina Boilio ir Marioto dėsnis, kuris teigia, kad esant pastoviai temperatūrai, dujų tūris

yra tiesiogiai proporcingas atmosferos slėgiui [3, 5, 11, 9, 13]. Nepaisant to, kad esant normaliam

atmosferos slėgiui deguonies kiekis ore yra 21%, sumažėjus atmosferos slėgiui, sukeliamas

prastesnis kraujo aprūpinimas plaučiams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad 6000-7500 pėdų (apie

1800-2290 m) atmosferos slėgis 35% sumažina deguonies pasisavinimą į kraują [14].

Dujų susitraukimo ir plėtimosi savybės dar labiau sustiprėja, kai dujos yra uždarame tūryje,

apsuptos skysčio, tokiame, kaip danties pulpa. Mokslinės literatūros duomenimis, dantų skausmas

dėl pulpos audinio nociceptorių dirginimo gali būti jaučiamas 600-12000 m aukštyje ir 10–25 m

gylyje, kai atmosferos slėgis svyruoja tarp 0.75-2.5 atmosferos [3, 5].

Nuo 1940 m. buvo pateiktos tokios barodontalgijos atsiradimo hipotezės:

1. Tiesioginė išemija dėl pulpos uždegimo [15].

2. Netiesioginė išemija, atsiradusi dėl pulpoje esančio spaudimo, kuri įvyksta dėl

vazodilatacijos ir skysčių difuzijos [16].

3. Pulpoje esančių dujų išsiplėtimas. Šios dujos yra uždegiminės pulpos išskiriamų rūgščių ir

fermentų produktas [15].

4. Dujų išsiskyrimas per kraujagysles į pulpos ertmę dėl slėgio, lemiančio dujų tirpumo

sumažėjimą [15, 17].

5. Pulpos audinio hiperemija, sukelta dekompresijos [18].

6. Oro slėgio pokyčiai dantyse su nekokybiškomis restauracijomis gali paveikti dentino

kanalėliose esančias pulpos ląsteles ir sukelti danties jautrumą ar skausmą [19].

12

Senas mitas, kad skausmą sukelia oras, “kuris yra nekokybiškai suplombuotoje danties

ertmėje“ ir išsiplečia lėktuvo pakilmo metu, yra vis dar populiarus, tačiau neįrodytas. Devoe ir

Motley 1945 m. atliko tyrimą, kurio metu aštuoniems pacientams “įkalino orą“ įdėdami vatos

gumulėlį į ertmės dugną po restauracijomis. Nei vienas iš pacientų nenurodė skausmo esant aukštam

slėgiui [5].

1.2. Barodontalgijos pasireiškimas

1.2.1 Klasifikacija

Barodontalgija klasifikuojama į dvi dideles grupes: tiesioginę, atsirandančią dėl dantų

skausmo ir netiesioginę, atsirandančią dėl barosinusito ar barootito, kai skausmas gali iradijuoti į

dantis [5]. Pasaulio odontologijos federacija (FDI World dental federation) suklasifikavo tiesioginę

barodontalgiją, remiantis pulpos ir apydančio audinių sukeliamais simptomais. Šiuo metu priimta

tiesioginės barodontalgijos klasifikacija sudaryta iš keturių klasių [5, 6, 7, 9, 20] (Lentelė nr. 1).

Lentelė nr. 1 Tesioginės barodontalgijos klasifikacija

Klasė Priežastis Simptomai

I Negrįžtamas pulpitas Staigus, stiprus, momentinis skausmas pakilimo metu

II Grįžtamas pulpitas Bukas, pulsuojantis skausmas pakilimo metu

III Pulpos nekrozė Bukas, pulsuojantis skausmas nusileidimo metu

IV Apydančio

patologija/židinys

Aštrus, nuolatinis skausmas pakilimo ir nusileidimo

metu

1.2.2 Barodontalgijos simptomai

Mokslinėje literatūroje barodontalgija dažniausiai siejama su aštriu, stipriu, tiksliai

lokalizuotu skausmu. Atliekant tyrimus stebimi radiologiniai pokyčiai: skilusi restauracija, šaknies

viršūnės patologija arba periodonto raiščio plyšio praplatėjimas [3]. Daugeliu atvejų barodontalgija

pasireiškia kaip esamų danties patologinių procesų paūmėjimas, išskyrus netiesioginės

barodontalgijos atvejus [5].

13

Publikuotuose tyrimuose nurodomi barodontalgijos simptomai ir nustatyta patologija

pateikti 2 lentelėje.

Lentelė nr. 2. Barodontalgijos pasireiškimas publikuotuose tyrimuose

Autorius Barodontalgijos simptomai Patologija, dėl kurios išsivystė

barodontalgija

Kini ir kt [8] staigus, aštrus, skvarbus skausmas;

maudžiantis, bukas skausmas;

ilgai besitęsiantis, stiprus skausmas,

patinimas

negrįžtamas pulpitas;

grįžtamas pulpitas arba pulpos

nekrozė;

viršūninis periodontitas;

Rajpal ir kt [21] staigus, aštrus skausmas; danties

jautrumas;

pulpos patologija, periodonto

patologija

Zadik ir kt [22] stiprus, aštrus, lokalizuotas

skausmas.

neseniai atliktas restauracinis

gydymas; pulpos nekrozė;

lėtinis viršūninis periodontitas;

barosinusitas; vertikalus šaknies

lūžis; pulpitas; nekokybiška

amalgaminė plomba; retinuoti

tretieji krūminiai dantys.

Zanotta ir kt [7] šaudančio pobūdžio skausmas;

spaudžiančio pobūdžio skausmas;

nekokybiška amalgaminė plomba;

danties vainiko skilimas

Kollmann [19] (tyrime nenagrinėjo) Pulpitas, sinusitas

Stoetzer ir kt [9] stiprus, staiga atsiradęs skausmas

nusileidimo metu; nusileidus,

skausmas dingo penkioms

valandoms, bet paskui prasidėjo

vėl, tęsėsi 5 dienas po skrydzio ir

buvo bukas, tvinkčiojantis;

pulpos nekrozė;

restauracija siekianti pulpos

kamerą.

14

Pasak F. Laval-Meunier ir bendraautorių atlikto tyrimo, skausmą dažniau pažymėjo:

moterys, respondentai, kurių amžius buvo 37 metai ir daugiau, respondentai, kurie vykdė skrydžius

keletą kartų per dieną ir respondentai, kurie lankėsi pas odontologą kas 6 mėn. Vidutinis skausmo

intensyvumas buvo 5.5 iš 10, barodontalgija dažniausiai pasitaikė lėktuvui leidžiantis (N=35),

aukštis, kuriame respondentai dažniausiai pajusdavo skausmą buvo 0-4000 m (N=31), greitis – 500-

1000 km/h. Dešimt apklaustųjų teigė, kad barodontalgija turėjo įtakos skrydžio saugumui [1].

W. Al-Hajri ir E. Al-Madi tyrime buvo gautas statistiškai reikšmingas dažniau pilotų

patiriamas dantų skausmas nei narų. 21.4% apklaustųjų nurodė, kad barodontalgiją yra patyrę keletą

kartų. Skausmas dažniau pasireikšdavo pakilimo metu nei nusileidimo, 33000 – 6000 m aukštyje.

81.8% respondentų po barodontalgijos kreipėsi į odontologą, 20.2% jų buvo taikytas restauracinis

gydymas, 5.7% endodontins gydymas, 2.3% dantų šalinimas, 2.3% kitos procedūros [20].

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad netiesioginė barodontalgija gali pasireikšti, sirgus

ūmia kvėpavimo takų sistemos infekcija ar sinusitu prieš skrydį, bei segant skrydžio metu. Šios ligos

dėl slėgių skirtumų skrydžio metu gali sukelti barosinusitą ar barootitą. Viduriniosios ausies

barootitas – traumatinio pobūdžio viduriniosios ausies uždegimas, įtakotas slėgių skirtumo tarp

būgninės ertmės ir išorinės aplinkos. Barosinusitas – slėgių skirtumo tarp vieno ar daugiau

prienosinių ančių ertmės ir išorinės aplinkos sukeltas ančio uždegimas. Abi būklės gali lemti dantų

skausmo (barodontalgijos) atsiradimą skrydžio metu [5]. Tokiais atvejais dantų skausmą žmogus

dažniausiai gali jausti viršutinio žandikaulio prieškrūminių/krūminių dantų srityje, lėktuvo

nusileidimo metu, kuris gali tęstis ir ilgą laiką po nusileidimo. Būdingas skausmas, palpuojant

viršutinio žandikaulio ančių plote bei greitai keičiant galvos padėtį. Vertinant rentgenologinį tyrimą,

galima pastebėti pakitimus viršutinio žandikaulio ančiuose [8, 21].

1.3. Barodontalgijos paplitimas

Kalbant apie barodontalgiją, svarbu pažymėti, kad didžiausią riziką šiai būklei pasireikšti

turi žmonės, kurių profesija susijusi su atmosferos slėgio kaita: oro įgulos nariai, narai, darbas

tuneliuose arba povandeninėse statybose, šachtose, kesonuose. Su šia problema gali susidurti ir

lėktuvais keliaujantys asmenys bei nardymu ar alpinizmu užsiimantys žmonės [3, 5].

Literatūros duomenys apie barodontalgijos paplitimą tarp oreivių ir narų yra prieštaringi.

Vienų autorių duomenimis, nors ir skiriasi oro tankis virš jūros lygio ir žemiau jūros lygio, bet

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp oreivių ir narų patiriamos barodontalgijos paplitimo nėra [9].

15

Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad barodontalgija dažniau pastebima narų tarpe, kadangi

kaskart panirus 10 m. gilyn, atmosferos slėgis pakyla 1 atm [5]. Nustatyta, kad barodontalgija

vienodai dažnai patiriama viršutinio ir apatinio žandikaulio dantyse, dažniausiai paveikiami yra

pirmieji krūminiai dantys [5]. Literatūros duomenimis barodontalgijos paplitimas siekia nuo 0.26%

iki 33.6% (lentelė nr.3)

Lentelė nr. 3. Barodontalgijos paplitimas skirtingų tyrimų duomenimis.

Autorius Kada pasireiškė Triamųjų

kiekis

Paplitimas (%)

Zadik [22] Skrydžio metu 331 8.2

Zanotta ir kt[7] Nardymo metu,

nusileidus į kesoną

499 15

Lval-Meuner ir kt [1] Skrydžio metu 1184 6.6

Al-haji ir kt [20] Nardymo ir skrydžio

metu

262 33.6

Kollmann [19] Skrydžio metu 11,617 0.26

1.4. Barodontalgijos prevencija

Publikuojamuose straipsniuose nurodomos priemonės, galinčios padėti išvengti

barodontalgijos, rizikos grupei priklausantiems žmonėms [3, 5] (dažnai susiduriantiems su oro

slėgio kaita) :

Periodiškas burnos ertmės ir dantų patikrinimas pas odontologą, atliekant dentalines

rentgeno nuotraukas, pulpos gyvybingumo testus;

Panoraminės rentgeno nuotraukos kas 3-5 m.;

Po vizito pas odontologą, ypač kai buvo leisti anestetikai, 24-72 h pacientams nevykdyti

veiklų, kurios keičia atmosferos slėgį. Odontologas turėtų įspėti savo pacientus apie galimą

pooperacinį skausmą;

Rekomenduojami fiksuoti dantų protezai ar implantacija vietoj išimamų dantų protezų;

Kai kurie autoriai rekomenduoja dantų gydymui naudoti stiklo jonomerinį pamušalą po

nuolatine restauracija [23].

16

JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) pateikia laiko apribojimo skrydžiams ar

nardymui gaires, kuriomis reikėtų vadovautis atlikus tam tikrą procedūrą [8, 2] (Lentelė nr. 4).

Lentelė nr. 4. JAV FAA paskelbtos laiko apribojimų gairės, atsižvelgiant į atliktą odontologinę

procedūrą ar patologiją

Gydymas Apribojimai (skrydžiui, nardymui)

Danties rovimas arba burnos chirurginė

intervencija

24-72h

Endodontinis gydymas 24h

Implantacija 10d

Laisvo audinio membranos persodinimo

procedūra

7-14d

Sunkios formos netaisyklingas sąkandis

arba žandikaulio minkštųjų audinių

susirgimas

Rekomenduojama nekeisti atmosferos slėgio

17

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Barodontalgijos paplitimui tarp orlaivių pilotų, orlaivių pilotavimą studijuojančių studentų

ir orlaivių palydovų Lietuvoje nustatyti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa ( žr. Priedas

nr. 1). Siekiant užtikrinti anonimiškumą, anketoje nebuvo prašoma nurodyti vardų, gyvenamosios

vietos ar telefonų numerių. Tyrimas buvo pradėtas gavus LSMU bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-

OF-77) (žr. Priedas nr. 2). Apklausos buvo vykdomos respondentų darbovietėje ir mokymosi

įstaigoje, netrukdant jų darbo rėžimui ar skrydžių saugumui.

Anketą sudarė 17 klausimų, iš kurių 16 – uždarosios formos klausimai ir 1 – atvirosios

formos klausimas. Anketą galima suskirstyti į 2 dalis: pirmoji anketos dalis buvo demografinio

pobūdžio, siekiant išsiaiškinti apklaustųjų lytį, amžių ir turimą licenciją, o antroji dalis buvo susijusi

su barodontalgijos charakteristika ir tiriamųjų pildoma tik tuo atveju, jei į klausimą „Ar kada nors

jautėte dantų skausmą skrydžio metu?“ tiriamieji atsakė „taip“. Anketinė apklausa buvo vykdoma

trijose institucijose: Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“, Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute ir Dariaus ir Girėno aerodrome.

Respondentų atrankos kriterijai:

1) Asmenys, turintys vieną iš šių licencijų: avialinijų transporto piloto licencija (ATPL),

komercinės aviacijos piloto licencija (CPL), piloto mėgėjo licencija (PPL), sklandytojo

licencija (SK), laisvojo aerostato piloto licencija (LA), navigatoriaus licencija (FN),

skraidančiojo inžinieriaus licencija (SI), orlaivių palydovo licencija;

2) Asmenys, studijuojantys institucijoje, įgyti venai iš minėtų licencijų;

3) Asmenys, skrydžių metu pasiekiantys ne žemesnį nei 600 m aukštį;

4) Asmenys, skraidantys ne rečiau nei 1 kartą per mėnesį.

Imties dydis formuotas pasirenkant tikslinę apklausos grupę, imties parinkimo būdas

pagrįstas imties atsitiktinumo principu, t.y. visos tikslinės grupės turėjo vienodas galimybes patekti

į imtį.

Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“ buvo apklausti skrydžių palydovai ir

avialinijų transporto piloto licenciją (ATPL) turintys orlaivių pilotai, Antano Gustaičio aviacijos

institute apklausti orlaivių pilotavimą studijuojantys studentai, kurie baigę studijas gaus piloto

mėgėjo licenciją (PPL) ir PPL turintys pilotai, Dariaus ir Girėno aerodrome anketos pateiktos PPL

ir komercinės aviacijos piloto licenciją (CPL) turintiems pilotams. Visos grąžintos anketos buvo

18

koduojamos to paties asmens, duomenys buvo patikrinti ir du kartus įvesti į duomenų bazę. Buvo

nagrinėjami tik atsakymai su pasirinktu vienu atsakymo variantu.

Siekiant susisteminti gautus atsakymus ir atlikti tikslesnę duomenų analizę, imtis buvo

suskirstyta į 3 grupes, atsižvelgiant į respondentų amžių:

1 gr. - iki 30 m.,

2 gr - 30 ir 50 m.,

3 gr. - 50 m. ir daugiau.

Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel

2016“ programinėmis įrangomis. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo p=0.05. Statistinei

skirtumų tarp respondentų grupių analizei taikytas Chi-kvadrato 𝜒2 nepriklausomumo kriterijus.

Tikrintos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą:

1. Amžius turi įtakos žinioms apie barodontalgiją;

2. Amžius turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;

3. Skrydžių dažnumas turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;

4. Vizitų dažnis pas odontologą turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;

5. Skausmo intensyvumas ir barodontalgijos pasireiškimo laikas (leidžiantis/kylant) yra

priklausomi;

6. Skausmo intensyvumas ir lėktuvo aukštis yra priklausomi;

7. Skausmo pobūdis priklauso nuo to, ar buvo pradėtas danties gydymas prieš skrydį;

8. Skausmo pobūdis ir trukmė yra priklausomi;

9. Skausmo trukmė priklauso nuo lėktuvo aukščio.

19

3. REZULTATAI

Anketinės apklausos metu buvo pateikta 150 anketų, iš jų 73 buvo atsakytos (49%).

Apklausoje dalyvavo oreiviai ir oreivystę studijuojantys studentai. Civilinės aviacijos duomenimis

Lietuvoje yra 1009 galiojančios įvairių kategorijų orlaivių pilotų licencijos. Apskaičiavus imties

dydį pagal imties dydžio skaičiavimo formulę, buvo nustatyta, kad tyrimo imtis gali būti naudojama

pilotinio tyrimo atlikimui ir skaičiavimams.

Didžioji dalis respondentų buvo vyrai – 46 ( 63% ), likę 27 (37%) - moterys. Daugiau nei

70% atsakiusiųjų į anketas amžius buvo iki 30 m. Respondentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių

pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Daugiau nei pusė respondentų (57.5%) lėktuvu skrenda keletą kartų per savaitę . Beveik

dvigubai mažiau apklaustųjų skrenda kelis kartus per dieną – 20 (27.4%) , o skrendančiųjų tik keletą

kartų per mėnesį buvo mažiausiai – 11 (15.1%).

Daugiausiai apklaustųjų turėjo skrydžio palydovo licenciją – 32 (43.8%). Licencijų tipai,

kurie pasitaikė tarp respondentų, nurodyti 6 paveiksle. Tiriant barodontalgijos pasireiškimą,

priklausomai nuo turimos licencijos, nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0.05).

73%

18% 10%

Iki 30 metų 30 - 50 metų > 51 metų

Kiekis

20

6 pav. Licencijų tipai tarp visų respondentų

Daugiausiai atsakiusiųjų į anketas (46.6%) pas odontologą lankosi 1 kartą per metus.

Informacija apie vizitų dažnį pateikta 7 paveiksle. Ištyrus duomenis apie barodontalgijos žinomumą

tarp respondentų nustatyta , jog tik 22 (30.1%) tiriamieji yra girdėję apie barodontalgiją , o dauguma

(69.9%) – ne. Vertinant barodontalgijos žinomumą oreivių tarpe, nebuvo rasta statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų amžiaus ir tai, ar jie buvo girdėję apie barodontalgiją (p>0.05).

Vertinant skrydžių bei vizitų pas odontolgą dažnį ir barodontalgijos tikimybę, taip pat nebuvo rasta

statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0.05).

7 pav. Respondentų vizitų dažnis pas odontologą

Iš 73 atsakiusiųjų į anketas 62 nejautė dantų skausmo skrydžio metu, o 11 jautė skausmą,

t.y. barodontalgiją patyrė 15.1% respondentų. Vertinant atsakiusiųjų į anketas amžių ir patirtą dantų

skausmą skrydžio metu, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0.05). Skausmo

intensyvumo rodikliai, patirti respondentų, nurodyti 8 paveiksle.

126

32

2

21

ATPL CPL Skrydžiųpalydovas

PPL Studentas

Kiekis

12

40

21

Rečiau nei 1kartą per

metus

1 kartą permetus

1 kartą perpusę metų

Kiekis

21

8 pav. Skausmo intensyvumas, kurį nurodė respondentai, patyrę barodontalgiją

Dažniausiai respondentai patyrė dantų skausmą lėktuvui leidžiantis - 7, o lėktuvui kylant

skausmą patyrė 4 asmenys. Nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skausmo

intensyvumo ir skrydžio periodo (leidžiantis/kylant) bei lėktuvo aukščio, kuriame respondentai

pajuto dantų skausmą (p>0.05). Didesnė dalis (63.6%) patyrusių barodontalgiją asmenų, tai pajuto,

esant 5000-9000m aukščiui, likusi dalis (36.4%) - esant 0-5000m aukščiui. Nebuvo statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp aukščio, kuriame respondantai patyrė dantų skausmą ir skausmo trukmės

(p>0.05). Tiriant, kokiam greičiui esant respondnetai pajuto dantų skausmą, beveik visi asmenys

pasirinko atsakymą, kuriame buvo nurodytas 500-1000km/h greitis – 10, tik 1 pajuto dantų

skausmą, esant mažesniam nei 500km/h greičiui. Devyni iš susidūrusių su barodontalgija

respondentų dantų skausmą jautė krūminių dantų srityje, o priekinių - tik 2. Tiriant, ar dantis

skaudėjo prieš skrydį, 6 asmenys atsakė teigamai, o 5 teigė, jog jie dantų skausmo prieš skrydį

nejuto.

Analizuota ar apklaustiesiems, kurie patyrė barodontalgiją, buvo pradėtas skausmą sukėlusio

danties gydymas. Septyni respondentai atsakė, kad skausmą sukėlusio danties gydymas jiems

nebuvo pradėtas , o 4 apklaustieji nurodė, jog jiems buvo pradėtas danties gydymas prieš skrydį

Nebuvo rastas statistinis reikšmingumas tarp skausmą sukėlusio danties gydymo ir skausmo

pobūdžio (p>0.05).

Respondentų atsakymai apie skausmo pobūdį ir trukmę sugrupuoti diagramose ir nurodyti 9

ir 10 paveiksluose. Tiriant statistinį reikšmingumą tarp skausmo pobūdžio ir trukmės, nebuvo rastas

statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0.05).

3

5

3

1 - 3 4 - 6 7 - 10

Kiekis

22

9 pav. Skausmo pobūdžio pasiskirstymas tarp

barodontalgiją patyrusių respondentų

10 pav. Skausmo trukmės pasiskirstymas tarp

barodontalgiją patyrusių respondentų

Į klausimą, ar skausmas galėjo padaryti įtaką skrydžio saugumui, 6 tiriamieji atsakė, jog

galėjo, o 5 respondentų nuomone patirtas dantų skausmas neturėjo jokios įtakos skrydžio saugumui.

5

4

2

Staigus,stiprus,

momentinisskausmas

Stiprus ir ilgaibesitęsiantis

skausmas

Maudžiančiopobūdžioskausmas

Kiekis

5

2 2 2

Keletąminučių

Visoskrydžio

metu

Tęsėsikelias

valandaspo

skrydžio

Tęsėsikelias

dienas poskrydžio

Kiekis

23

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio pilotinio tyrimo duomenimis barodontalgiją patyrė 15.1% oreivių. Remiantis kitose

šalyse atliktų tyrimų duomenimis, barodontalgijos dažnis yra įvairus ir siekia nuo 6.6%, iki 33.6%

[1, 7, 19, 22, 20,]. Skirtumai tarp tyrimų gali būti dėl skirtingų anketos atrankos kriterijų, skirtingos

imties bei skirtingai suformuluotų klausimų. Šio tyrimo tikslinei grupei buvo pasirinkti asmenys,

kuriuos dažnai veikia slėgių skirtumas. Kadangį šiame tyrime daugiausiai respondentų skraido

keletą kartų per savaitę, galime teigti, kad, tiriamieji skraido pakankamai dažnai, kad būtų galima

tirti barodontalgijos atsiradimo tikimybę. Kita vertus, tyrimo imtis orentuota tik į oreivius – šio

tyrimo trūkumas. Siekiant tiksliau įvertinti barodontalgijos paplitimą, atliekant tolimesnius tyrimus,

reikėtų į juos įtraukti ir narus, alpinistus bei keleivius, skrendančius lėktuvais.

Barodontalgijos paplitimo skirtumus gali lemti šalies civilinės aviacijos įstatymai ir

reglamentas apie pilotų sveikatos patikrinimą, sveikatos apsaugos įstatymai, šalies odontologų

darbo kokybė, ėduonies paplitimas. Lietuvoje asmenims, kurie nori gauti vieną iš tyrime paminėtų

licencijų, reikia gauti 1-osios klasės sveikatos pažymėjimą, atitinkantį ICAO (International civil

aviation organisation) standartus, kuris galioja vienerius metus. Asmenims, prieš stojant į

unversitetą ar privačią pilotų rengimo mokyklą yra atliekamas sveikatos patikrinimas, kuris apima

taip pat ir dantų bei burnos sveikatos patikrinimą. Tam, kad ICAO pažymėjimas būtų pratęstas,

asmenims atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai bei dantų ir burnos patikra kas 5 metus. Visi Lietuvos

licencijuotų pilotų, pilotavimą studijuojančių studentų ir orlaivių palydovų sveikatos kortelių

duomenys kaupiami Civilinės aviacijos medicinos centre, kuris įsikūręs Vilniuje, Antakalnio

ligoninėje. Jei licencijuotam asmeniui yra atliekama chirurginė intervencija, apie ją jis privalo

informuoti Civilinės aviacijos administraciją.

Vertinant tyrimo demografinius duomenis, galime teigti, kad tarp respondentų dominavo

vyriškoji lytis. Prancūzijoje, oro pajėgų, laivyno ir armijos valstybiniuose padaliniuose atliktoje

panašioje apklausoje [1] respondentai taip pat dažniausiai buvo vyrai. Aviacijos specialybes ir

orlaivių pilotavimą galime priskirti “vyriškų“ profesijų grupei, išimtis - orlaivių palydovų profesija,

kurią dažniausiai renkasi moterys. Vertinant apklaustųjų amžių, šiame tyrime daugiausiai

respondentų buvo jauni žmonės (iki 30 m.), kaip ir Saudo Arabijoje ir Kuveite atliktame tyrime [20].

Tuo tarpu Prancūzijoje atliktuose tyrimuose daugiausiai respondentų buvo vyresni žmonės (35 m.

ir vyresni) [1]. Vertinant skrydžių dažnumą, šios apklausos respondentai skraidė dažniau (keletą

kartų per savaitę), nei Prancūzijoje atlikto tyrimo respondnetai (keletą kartų per mėnesį). Galimai

24

dėl šios priežasties barodontalgijos paplitimas tarp Prancūzijos oreivių nustatytas mažesnis (6,6%)

palyginus su Lietuvoje atliktu tyrimu.

Lyginant skausmo intensyvumą, abiejuose tyrimuose dažniausiai patirtas skausmo

intensyvumas buvo 4-6 balų dešimtbalėje skausmo vertinimo sistemoje.

Skausmo pobūdis šiame tyrime sutapo su dauguma tyrimų (Kini ir bendraautorių [8], Rajpal

ir bendraautorių [21], Zadik ir bendraautorių [22] ir Stoetzer ir bendraautorių [9]) respondentų

nurodytu skausmu, kuris buvo staigus, stiprus, momentinis. Vertinant skausmo trukmę, šioje

apklausoje respondentai skausmą dažniausiai jautė keletą minučių, panašiai kaip ir Stoetzer ir

bendraautorių atliktoje atvejo analizėje [9], tačiau šių autorių tyrime tiriamasis vėl pajuto skausmą

po 5 valandų.

Vertinant galimą skrydžo aukščio įtaką barodontalgijos pasireiškimui, nustatyta, kad

barodontalgija dažniausiai pasireiškė 5000-9000m. aukštyje. Šio tyrimo duomenys sutampa su kitų

tyrimų duomenimis [20, 1], kur nustatyto aukščio, kuriame dažniausiai pasireiškė barodontalgija,

vidurkis siekia apie 5000m. Tai yra aukštis, kuriame atmosferos slėgis nukrenta per pusę atmosferos

slėgio, esančio jūros lygyje, ir pasiekia 0,75 atm [11, 12].

Remiantis publikuotų tyrimų rezultatais, barodontalgija pasireiškia įvairiais skrydžio

periodais: tiek lėktuvo nusileidimo tiek pakilimo metu [1, 2, 9, 22, 8 ]. Šio tyrimo duomenimis,

barodontalgija dažnausiai pasireiškė lėktuvui leidžiantis. Atlikus tik anketinę apklausą, negalime

įvertinti objektyvių atsakiusiųjų žmonių apžiūros duomenų, neturime tikslių duomenų apie

respondento patyrusio barodontalgiją burnos sveikatą, todėl negalime susieti barodontalgijos

atsiradimo būtent lėktuvo nusileidimo metu su konkrečia patologija. Šios apklausos duomenimis

net 4 iš 11 respondentų pažymėjo, kad buvo taikytas priežastinio danties gydymas prieš skrydį.

Zadik ir bendraautorių atliktame tyrime daugeliu atvejų barodontalgija pasireiškė dėl neseniai

atlikto restauracinio gydymo [22]. Neįvertinus atsakiusiųjų kliniškai, negalime tiksliai nurodyti

tikslios dantų gydymo prieš skrydį priežasties: kokia danties liga jiems buvo nustatyta ir koks

gydymas taikytas. Tai šio tyrimo trūkumas. Siekiant tiksliai įvertinti galimą dantų patologijos ir

barodontalgijos pobūdžio ryšį, reikia atlikti ne tik apklausą, bet ir klinikinį žmonių ištyrimą,

analizuojant dantų ir burnos ligas prieš ir po galimo buvimo aplinkoje, veikiamoje slėgio skirtumų.

Apibendrinus šio pilotinio tyrimo rezultatus, galime teigti, kad barodontalgijos problema

egzistuoja ir apie ją turi žinoti tiek keleiviai, tiek oreiviai, tiek odontologai. Odontolgai turėtų

informuoti pacientus apie rekomenduojamus laiko apribojimus prieš skrydį, priklausomai nuo

25

atliktos procedūros (žr. lentelę nr. 4) bei apie galimą skausmą ir jo pobūdį skrydžio metu, esant

konkrečiai klinikinei situacijai.

26

IŠVADOS

Remiantis šio pilotinio tyrimo rezultatais:

1. Barodontalgijos paplitimas tarp Lietuvos oreivių siekė 15.1%;

2. Barodontalgija dažniausiai pasireiškė staigiu, stipriu, momentiniu skausmu, trukusiu

keletą minučių;

3. Veiksniai, galintys turėti įtakos barodontalgijos atsiradimui – lėktuvo aukštis, kilimo

ar nusiledimo momentas, danties skausmas, buvęs prieš skrydį ir pradėtas danties

gydymas prieš skrydį.

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Laval-Meunier F, Bertran PE, Arrivé E, Paris JF, Monteil M, Nguyen S, Moussu C, Rouas

A, Catros S. Frequency of Barodontalgia Among Military or Civilian Pilots and Aircrew

Members. Aviat Space Environ Med 2013; 84:1055 – 60.

2. Yuce E, Koçer G, Atila T. Current concepts of oral and maxillofacial rehabilitation and

treatment in aviation. Gen Dent 2016 Sep-Oct;64(5):44-8.

3. Al Thomali Y, Bailoor D. Barodontalgia – A Diagnostic Dilemma in the Dental Pain of

Servicemen-A Structured Review. IOSR-JDMS. 2016;15(4):76-79.

4. Lakshmi, Sakthi DS. Aviation Dentistry. J Clin Diagn Res. 2014 Mar; 8(3): 288–290.

5. Maity I, Goel P. Barodontalgia: The Dental Distress – An Overview. IJSR. 2015;4(5): 2277–

8179

6. Khalekar Y, Zope A, Chaudhari L, Brahmankar U. Barodontalgia: More light on less known.

SRM J Res Dent Sci 2016;7:158-61.

7. Zanotta C, Dagassan-Berndt D, Nussberger P, Waltimo T, Filippi A. Barodontalgias, dental

and orofacial barotraumas. SSO. 2014;124:510-514.

8. Kini PV, Jathanna VR, Jathanna RV, Shetty K. Barodontalgia: Etiology, Features and

Prevention. HRPUB. 2015; 3(2): 35-38.

9. Stoetzer M, Kuehlhorn C, Ruecker M, Ziebolz D, Gellrich NC, von See C. Pathophysiology

of Barodontalgia: A Case Report and Review of the Literature. Placement: Case Reports in

Dentistry. 2012;4 el.

URL: http://dx.doi.org/10.1155/2012/453415

10. Predescu I. Sinus barotrauma - a particular injury. Romanian Journal of Rhinology.

2013;3(12):227-232.

11. Lynch JH, Deaton TG. Barotrauma With Extreme Pressures in Sport: From Scuba to

Skydiving. Curr Sports Med Rep. 2014 Mar-Apr;13(2):107-12.

12. Geramipanah F, Sadighpour L, Assadollahi R. The effect of environmental pressure and

resin cements on the push-out bond strength of a quartz fiber post to teeth root canals. UHM

2016; 43(2):143-150.

13. Gulve MN, Gulve ND, Shinde R, Kolhe SJ. The effect of environmental pressure changes

on the retentive strength of cements for orthodontic bands. Diving and Hyperbaric Medicine.

2012;42(2):78-81.

28

14. ASTNA (Air and surface transport nurses association). Patient Transport: Principles and

Practice, 4e. In: Holleran RS editor, 2010, Salt Lake City, Utah. Transport physiology. p.

39-40.

15. Zadik Y. Barodontalgia. J Endod 2009;35:481–485.

16. Harvey W. Dental pain while flying or during decompression tests. Br Dent J 1947; 82:113–

8.

17. Lyon KM, Hood JAA, Rodda JC. Barodontalgia: a review, and the influence of simulated

diving on microleakage and on the retention of full cast crowns. Mil Med 1999; 164:222–7.

18. B ORBAN et al. J Dent Res 25 (5), 299-309. 10 1946.

19. Kollmann W. Incidence and possible causes of dental pain during simulated high altitude

flights. J. Endod. 1993; 19:154Y9.

20. Al-Hajri W, Al-Madi E. Prevalence of Barodontalgia among pilots and divers in Saudi

Arabia and Kuwait. The Saudi dental journal. 2006;18(3):134-140.

21. Rajpal PS, Sachdev G, Waghmare M, Pagare SS. Dental Barotrauma and Barodontalgia.

JMSCR. 2014;2(12):3477-3483.

22. Zadik Y. Barodontalgia: what have we learned in the past decade? Oral Surg Oral Med Oral

Pathol Oral Radiol Endod 2010;109(4):e65-69.

23. Pathak S. Aviation dentistry: Past to present. J Dent Res Rev 2015;2:138-40.

29

PRIEDAI

Priedas nr. 1. Anketa

Apibraukti teisingo atsakymo raidę:

1. Jūsų lytis: a) vyras b) moteris

2. Jūsų amžius: a) iki 30 m. b) 30 - 50 m. c) 51 m. ir daugiau

3. Skrydžių dažnumas: a) keletas per dieną b) keletas per savaitę c)

keletas per mėnesį

4. Kaip dažnai lankotės pas odontologą? a) 1 kartą per pusę metų b) 1 kartą per metus

c) rečiau nei 1 kartą per metus

5. Ar esate girdėję apie barodontalgiją? a) taip b) ne

6. Jūsų turima licencija/pareigos (įrašyti)

……………………………………………………………………………………………….

7. Ar kadanors jautėte dantų skausmą skrydžio metu? a) taip b) ne

Jei į 7 klausimą atsakėte “ne” , galite nebepildyti likusių anketos klausimų.

8. Jei kada jautėte dantų skausmą skrydžio metu, koks buvo jo intensyvumas 10 balų skausmo

skalėje? (kai 1 yra minimalus skausmas, o 10 maksimalus) a) 1-3 b) 4-6 c) 7-10

9. Jei skrydžio metu jutote dantų skausmą, kuriuo skrydžio metu tai buvo? a) lėktuvui kylant b)

lėktuvui leidžiantis

10. Kokiame aukštyje pajutote dantų skausmą? a) 0-5000m b) 5000-9000m c) 9000-12000m

ir daugiau

11. Kokiam lėktuvo greičiui esant pajutote dantų skausmą? a) <500km/h b) 500-1000km/h c)

>1000km/h

12. Kurioje dantų grupėje jutote skausmą? a) priekinių dantų b) krūminių dantų

13. Ar dantį(is) skaudėjo prieš skrydį? a) taip b) ne

14. Ar buvo pradėtas skausmą sukėlusio danties gydymas prieš skrydį? a) taip b) ne

15. Koks buvo skausmo pobūdis? a) staigus, stiprus, momentinis skausmas b) stiprus ir ilgai

besitęsiantis skausmas c) maudžiančio pobūdžio skausmas d) pulsuojančio pobūdžio skausmas

30

16. Kiek laiko truko skausmas? a) keletą minučių b) viso skrydžio metu c) tęsėsi kelias

valandas po skrydžio d) tęsėsi kelias dienas po skrydžio

17. Jūsų nuomone, ar šis skausmas galėjo padaryti įtaką skrydžio saugumui? a) taip b)

ne

31

Priedas nr. 2. Bioetikos leidimas