Baudžiamojo proceso dalyviai(valstybinės institucijos įgaliotos atlikti baudžiamąjį

persekiojimą bei nagrinėti bylas)

Baudžiamasis procesas – tai įstatymų nustatyta parengtinio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo veikla pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant bylą teisme bei vykdant nuosprendį.

Iš tokios sąvokos suvokiam, kad procesas visų pirmą tai veikla, tam tikras procesas, judėjimas. Ta veikla nevyksta pati savaime. Joje turi kažkas dalyvauti, būtent ją kažkas turi pradėti, vėliau atlikti ir pan. Taigi pati lakoniškiausia baudžiamojo proceso sąvoka pateikia tam tikrą bp subjektų sąrašą.

Tačiau BP teorijoje subjekto (dalyvio) sąvoka nėra nusistovėjusi. Tai probleminis klausimas ir studijuodami teisinę baudžiamojo proceso literatūra galima rasti įvairių samprotavimų dėl baudžiamojo dalyvių sąvokos, klasifikacijas.

Baudžiamojo proceso veikloje dalyvauja tam tikros institucijos bei asmenys ir dalyvaudami toje veikloje tiksliau tapdami proceso subjektais įgyja tam tikras teises ir pareigas. Minėtų subjektų procesinė padėtis taip pat yra skirtinga ir priklauso nuo jų dalyvavimo procese vaidmens, paskirties bei tikslo baudžiamojoje byloje.

BPT vadovėlyje nurodyta, kad Tyrimą atliekantys pareigūnai, bylą nagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo iniciatyva įstoję asmenys yra vadinami proceso subjektai. Proceso subjektais laikomi tos valstybės institucijos ir pareigūnai bei tie asmenys, kurie baudžiamojo proceso metu turi tam tikras teises ir pareigas. Taip pat, vadovėlyje nurodyta, kad proceso subjektai gali būti vadinami baudžiamojo proceso dalyviais ir ši sąvoka turi būti suprantama plačiąja prasme.

Tokių proceso dalyvių yra keletą ir gali būti skirstomi į įvairias grupes ir prasmingiausias skirstymas pagal proceso subjektų (dalyvių plačiąja prasme) procesinės veiklos paskirtį, būtent:

1. valstybės institucijos ir pareigūnai; (Teismas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai).

2. proceso dalyvius (siaurąja prasme); (įtariamasis, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat jų atstovai).

3. kitus baudžiamajame procese dalyvaujančius asmenis. (Liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius ar sekretorė, visuomenės atstovai)

BPK 39 straipsnis. Teisėjas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas;

1

apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos teismo teisėjas; apylinkės teismo pirmininkas, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, apylinkės teismo teisėjas.

BPK 40 straipsnis. Teismas yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas.

Taip pat Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas pirmąja instancija; apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylas apeliacine tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjančios bylas kasacine tvarka.

BPK 32 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas yra apylinkės teismas ar apygardos teismas, priimantys byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

BPK 12 straipsnis. Apeliacinė instancija – Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismai, kurie nagrinėja skundus dėl neįsiteisėjusių pirmos instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių.

BPK 24 straipsnis. Kasacinė instancija – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.

Aukštesnysis teismas (BPK 16 str.) kuris BPK nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia klausimus dėl žemesnių teismų nutarčių, tai dėl apylinkės teismo nutarčių – apygardos teismas, dėl apygardos teismo – Lietuvos apeliacinis teismas.

BPK 221 straipsnis. Teismo sudėtis Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.Apygardų teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja BPK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos sudėties teismas.

BPK 222 straipsnis. Atsarginis teisėjas. Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia. Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą trijų teisėjų kolegijoje, nereikalauja kartoti teismo veiksmų arba vieno teisėjo nagrinėjamoje byloje to nenusprendžia pats, byla nagrinėjama toliau.

2

BPK 19 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.

173 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai

Ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka:

1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą;2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius;3) apklausia įtariamuosius;4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais;6) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;7) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.

BPK 173 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą.Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to

priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu.Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.

35 straipsnis. Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.

Konstitucija 118 straipsnisIkiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

LR prokuratūros įstatymo 2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos

3

Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.

Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;7) gina viešąjį interesą;8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas;10) dalyvauja teisėkūros procese;11) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

BPK 170 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą

A. Prokuroras turi teisę 1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar 2) atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

B. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.

C. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus.

Tik prokuroras priima sprendimus:

1) dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;2) dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;3) dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;4) dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo. BPK 214 ir 217 straipsniuose numatytais atvejais prokuroro nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

BPK 18 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu

4

atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos:

A. policija;

B. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba;

2. Specialiųjų tyrimų tarnyba;

3. Karo policija;

4. Valstybės saugumo departamentas;

5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

6. Muitinė;

7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose;

C. Esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai - dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu;

D. Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai - dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

BPK 171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą.

Prokuroras gali nuspręsti:

1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo

įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

5

3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių vienos ar skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

BPK 172 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teisės ir pareigosIkiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo:1) vykdyti visus prokuroro nurodymus;2) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą.

BPK178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai

Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus.Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti BPK numatytus veiksmus.

Gavęs tokį prašymą, prokuroras gali:

1) pats atlikti prašomus veiksmus;2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.

Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per 7 (septynias) dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo jo gavimo.

Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Jeigu įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą.

6

Vadovaudamasis BPK 178 straipsniu, nukentėjusysis negali skųsti prokuroro nutarimo atsisakyti skirti įtariamajam nukentėjusiojo prašomą kardomąją priemonę.

Įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis bei jo atstovas turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio.

7