Be ko pasaka nebūtų pasaka Virginija Stukaitė …...2019/09/24 · Pasaka apie batus iš utėlės odos D. Saukos sudarytame rinkinyje pateikiama, kaip Eglės žalčių karalienėsvariantas

Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“

www.mokyklabite.co.uk

Be ko pasaka nebūtų pasaka

Virginija Stukaitė-Laniauskienė

2019-09 - 25

http://www.mokyklabite.co.uk/



Ar prisimenate jums pasakas skaitančius tėvus, senelius?

Koks jausmas?

Ar skaitote pasakas sau ir vaikams?

Kokių iškyla klausimų vaikams?

Jei pasakų neskaitote, kodėl? Arba kokių pasakų nesirenkate

skaityti (pristatyti mokyklose)?

Pasakų maišai. Kas tai?




Didžiausią lietuvių liaudies pasakojamosios tautosakos dalį

sudaro pasakos. Tai pasakomieji fantastiniai kūriniai, kurių

svarbiausias bruožas yra meninė išmonė.

Kokia yra pasakos sekimo prasmė?

Įsisąmoninti įvykius, priežastis, pasekmes, t.y. “išmokti

pamoką” ir ją prireikus pritaikyti.

(Vilkas ir septyni ožiukai)

Suvokti realybę (melų pasakos)

Buitiniai santykiai

Mitologiniai dėsningumai ir pan.




Vedybos su mitiniu gyvūnu (susitikimas su mitiniu gyvūnu)

“Privalomumo” elementas

Herojaus (-ų) elgesys

Bausmė


Mitinis gyvūnasVokiečių pasakose veikia raganaSkandinavų pasakose veikia fantastinės žuvys arruoniaiLietuvių pasakose veikia raganos, žalčiai, žuvys, įv.paukščiaiPasakose dažniausiai veikia tokie gyvūnai, kurie galibūti (yra) sutinkami gyvenamoje aplinkoje ar turintystam tikrų N šalies gyvūnams būdingų bruožų. Jie visiatlieka panašią funkciją, kaip ir mitiniai lietuviškųpasakų gyvūnai: pateikia išbandymų, ir atrodogrėsmingi, dalyvauja santuokoje ir pan.

Tarptautinis kontekstas

Žmogus veda (išteka) mitinį gyvūną

Žmogus susitinka mitinį gyvūną

Eglė žalčių karalienėGulbė - karaliaus pati

Skandinavų pasakose vyras žvejys veda ruonę

Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė (sutinka Raganą)

Joniukas ir Grytutė (sutinka Raganą)



Eglė žalčių karalienė nusipelno atskiro dėmesio. Chrestomatinė pasakos versija yra taip nutolusi nuo kai

kurių savo variantų, kad pastarieji būtų net sunkiai siejami su dabar visiems gerai žinoma pasaka.

Pasaka apie batus iš utėlės odos D. Saukos sudarytame rinkinyje pateikiama, kaip Eglės žalčių

karalienės variantas ir, beje, turi labai aiškių sąsajų.




Santuoka (susitikimas) su mitiniu gyvūnu

Galingesnis yra tas, kuris veikia savo sferoje. Herojui, kuris veikia ne

savo laiku, ne savo erdvėje nesuteikiama galimybė pergudrauti varžovo

tol, kol tam nesusidaro tam tikros sąlygos. Sakmėse gudrus žmogus

iškart žino (ar bando) pergudruati Laumes, Raganas, Velnius. Pasakose

rezultato tenka laukti iki pat siužeto pabaigos arba kol sumažėja varžovo

budrumas, jis pats sukuria sąlygas herojui jį nugalėti ir pan.Pasakose negalioja kasdieniai logikos dėsniai, vykstantis veiksmas negali būti

suvoktas tiesiogiai. Veiksmas, kuris vyksta yra simbolinis, ne tikras.

Ragana gali paveikti tik tą herojų, kuris jai yra pasiekiamas pagal “savumą”.

Ji negali Elenytės “pasiekti” tol, kol sėdi jos vežime. Ji veikia tik tarpininką

(kiškį), kuris trukdo sukurti išbandymus. Ir Ragana, ir kiškis – abu priklauso

miško sferai.

Manoma, kad tokio tipo pasakos, kaip “Devyniabrolė”, “Devyni broliai ir jų

sesuo Elenytė” atspindi tam tikrus iniciacijų elementus.

Mergina (Eglė) lieka skalbti rūbų (vakaras,

vanduo)

Gulbės atlekia lesti (niokoti) žmogaus pasėlių

Elenytė raganą (kiškį, šunelį) sutinka miške ar

lauke

IšbandymaiHerojui dažniausiai pateikiami trys išbandymai (prašoma atlikti 3 darbus, kartu

gyvenama 3 metus, sulaukiama 3 vaikų ir pan.). Juos pateikiant yra tarsi

simboliškai tikrinama, ar herojus sugebės pereiti į pasirinktą (kitokį) gyvenimo

etapą. Kai kurių tyrinėtojų manymu, išbandymai atspindi ne tik iniciacijas, tačiau

ir tam tikrų papročių raidą.




“Privalomumo” aspektas

Herojaus kelias

Pasaka be išbandymų nesivysto

Elenytei bando padėti kiškelis

Eglei bando padėti gegutė, žiniuonė

Gulbei – skrendančios gulbės arba “padeda” jos pačios vyras

Pagrindiniam herojui tiesiog privaloma sukurti tam tikras nepalankias sąlygas, kuriose jis turi išgyventi, su kuriomis jis turi

kovoti ir pan. Kaip ir minėta, kai kurie tyrinėtojai mano, jog tai gali būti susiję su iniciacijomis. Čia irgi turime galvoti ne apie

bkasdienę logiką ir svarstyti, kas tinka herojui ar netinka, kiek kartų ir kodėl jis turi būti išbandomas. Bandymu paveikti yra

tikrinamas herojaus pasirengimas pereiti į kitą gyvenimo etapą, pasirengimas sutikti savo giminę, kuri gali būti priešiškai

nusiteikusi, taip pat yra tikrinamas išbandomojo gudrumas, budrumas ir pan. Chtoniškasis pasaulis ir jo veikėjai dažniausiai

įtraukia žmogų į gaivališką įvykių sūkurį, iš kurio norint ištrūkti reikia didelės drąsos, gudrumo ir pasirengimo.

Galiausiai, įvyksta net savybių, požymių susikeitimas: Ragana apsirengia Elenytės rūbais, o Elenytė vilki išbandytojos

drabužius; Gulbei patikimi šeimininko raktai ir pasakoma paslaptis – išbandymas ir pan., Eglė, nors ir pamato, kad jos vaikai

“sugadinti” brolių, vis tiek leidžia juos išbandyti toliau ir t.t.




Herojaus elgesys : Antipodo elgesys

Kaip elgiasi Elenytė suradusi brolius?Nieko nepasakodama tampa svetimesne, nei yra iš tiesų

Kaip elgiasi ragana atvykusi pas Elenytės brolius?Toliau plėtoja “savos” vaidmenį, nes tai daryti įgalina svetimidrabužiai.Pamažu Raganos prigimčiai svetima erdvė darosi nepalanki.

Sava ir svetima erdvėIšbandymai vis sunkesni, paskutinis yra lemiamas ir sunkiausias. Sava erdvė turėtų būti palanki Elenytei (ji galiausiai tarp brolių), tačiau čiaišlieka svarbus savybių susikeitimo aspektas. Dabar Elenytė padeda Raganai kurti išbandymą broliams. Ji nieko nepasakoja. Ji dalyvaujaatpažinimo išbandyme, kai Ragana yra tarsi jos suokalbininkė – ji tiria brolius, ar jie atpažins seserį, ar pripažins ją, raganą, seserimi.Išbandytojos vaidmuo dabar jau priklauso abiems veikėjoms. Eglė, grįžusi namo, leidžia savo broliams išbandyti vaikus. Nors broliai vaikus“sugadina”, naktigonėn išleidžiami visi. Herojui savoje (palankioje) erdvėje išbandymai tęsiasi. Emociškai tie išbandymai yra stipriausi: ar Eglępriims savi ir kaip jie toleruos jos kitoniškumą? Ar broliai atpažins Elenytę? Ar gulbės išmes pakankamai plunksnų, kad mergina išskristų – arpripažins ją sava? Ar mergina ras savo sparnus (apdarą) netikėtai atrakintame kambaryje (skrynioje)?

RezultatasRezultatas pasiekiamas labai netikėtai, susidarius tam tikromnepaprastom sąlygom: praskrendančiom gulbėm išmetus pakankamaiplunksnų (ar tik vieną plunksną) jie transformuojasi į sparnus; Elenytėsašara padeda atpažinti seserį ir pan.




“Bausmė”

Ar tikrai antipodas yra nubaudžiamas?

Mitinis gyvūnas (su)kūrė tam tikras sąlygasRezultatas pasiektas

Mitiniam gyvūnui nebėra, ką veikti. Jis grįžta į savo erdvę, padedamas tam tikrų gyvūnų ar pan.

Reiktų vengti sakyti, kad pabaigoje “gėris nugali blogį” ir panašiai. Pasaką reiktų analizuoti pasitelkus mitologinę, ne kasdienę logiką, kuri nei pasakose, nei sakmėse tiesiog negalioja.

Nebent tos pasakos yra buitinės.




“Paradoksalu, kad baisumas ypač akcentuojamas dabar, kai kasdien ir kas valandą televizija rodo baisius dalykus. Pasakų žiaurumai motyvuoti – kartais žudomi neteisingai pasielgę ir bandymo neišlaikę personažai, baudžiami skriaudikai, šmeižikai, apgavikai.Nereikia pamiršti, kad žodis ir paveikslas veikia nevienodai. Kai pasakoje pasakoma, kad raganą nužudė, suvokiama, kad ji to nusipelnė. Vargu ar kas įsivaizduoja patį žudymo aktą. O kaip veikia kompiuteriniai žaidimai, kuriuose šaudoma, sprogdinama, kaip veikia nuolat televizoriaus ekrane matomi kruvini kūnai, jau žinoma. <...>Po Antrojo pasaulinio karo anglų okupacinė valdžia Vokietijoje sudarė komisiją, kuri apkaltino pasakas išugdžius fašizmą. Tai buvo labai menkos kvalifkacijos žmonės: jie nežinojo, kad pasakos atkakliai saugomos žmonių atmintyje, kad jos įvairiose tautose panašios, o fašizmas susiformavo tik kai kur. Vokietijoje pasakos buvo uždraustos. Vokiečiai reagavo labai teisingai: jie ėmė propaguoti pasakas. Šiuo metu Vokietijoje ir Austrijoje yra apie 500 profesionalių pasakų sekėjų. Jie seka įvairių tautų pasakas (tarp jų – ir lietuvių) ir skleidžia išmintį. <...> Pasakų išmintis ir jose sukauptos žinios apie žmogaus prigimtį nesensta.” (dr.B. Kerbelytė)

“Man keista, kad bijome „baisių“ pasakų, kuriose vilkas suėda ožiukus, ragana už visas

savo piktadarystes nubaudžiama mirtimi ant laužo ir pan., bet leidžiame savo vaikams

žiūrėti žiauriausius filmus ar žaisti mirtį aplink sėjančius kompiuterinius žaidimus.” (dr.

L. Anglickienė)


Documents

Be ko pasaka nebūtų pasaka Virginija Stukaitė …...2019/09/24 · Pasaka apie batus iš utėlės odos D. Saukos sudarytame rinkinyje pateikiama, kaip Eglės žalčių karalienėsvariantas