VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA

komercinės teisės studijų programos

IV kurso studento

Dariaus KULIKAUSKO

PASKAITŲ KONSPEKTAS

BENDROVIŲ TEISĖS TEORINIAI IR PRAKTINIAI

ASPEKTAI

Darbo vadovas: lekt. dr. G. Bartkus

Vilnius, 2011

TURINYS

Bendroji informacija..................................................................................................................4

1 Bendrovių istorija, prigimtis, socialinė atsakomybė................................................................5

1.1 Enron byla........................................................................................................................8

1.2 Ahold, Parmalat ir Swissair bylos....................................................................................9

1.3 Istorija po skandalų........................................................................................................10

2 Juridinių asmenų klasifikavimas............................................................................................12

3 Bendrovės ir socialinė atsakomybė........................................................................................14

4 Europos Sąjungos bendrovių teisė.........................................................................................17

5 ES modernizavimo iniciatyvos..............................................................................................20

5.1 Etikos kodeksai...............................................................................................................20

5.2 Vadovų atlyginimai ir nepriklausomi direktoriai............................................................20

5.3 Viena akcija – vienas balsas...........................................................................................22

5.4 E-susirinkimas ir akcininkų teisės..................................................................................22

5.5 Įstatinis kapitalas............................................................................................................23

5.6 Bendrovių grupės...........................................................................................................23

5.7 Buveinės perkėlimas.......................................................................................................24

5.8 Oficialūs pasiūlymai.......................................................................................................24

5.9 Europos UAB.................................................................................................................24

5.9.1 Europos bendrovė...................................................................................................24

5.9.2 Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)..........................................................25

5.9.3 Europos kooperatinė bendrovė...............................................................................25

5.9.4 Europos privačioji bendrovė (SPE arba Societas Privata Europae).......................25

6 Juridinių asmenų atsakomybe................................................................................................28

6.1 Fiduciarinės pareigos......................................................................................................29

6.2 Priverstinis akcijų pardavimas ir veiklos tyrimas...........................................................30

6.3 Veiklos tyrimas...............................................................................................................32

7 Įmonių įsigijimai....................................................................................................................34

7.1 Įmonės (verslo) pirkimas................................................................................................35

7.2 Prijungimas (reorganizavimas).......................................................................................35

7.3 Akcijų pirkimas..............................................................................................................36

7.4 Papildomi susitarimai.....................................................................................................37

7.5 Kiti įsigijimai..................................................................................................................37

8 Turto apskaita.........................................................................................................................38

3

BENDROJI INFORMACIJA

Literatūra:

1. CK 2-osios knygos komentaras;

2. OECD gero valdymo kodeksas arba principai (http://www.oecd.org);

3. Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių kodeksas;

4. Bendrovių teisės ir bendrovių valdymo modernizavimo planas (angl. Action

plan for company law and corporate governance) Jaap Winter;

5. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Europos bendrovė (SE),

Europos ekonominių interesų grupė (EEIG), Europos kooperatinė bendrovė;

6. Europos privačios bendrovės statuto projektas (angl. European private com­

pany). Europos Komisijos puslapyje, internal market, company law;

7. G. Kalčinsko „Buhalterinės apskaitos pagrindai“;

8. V. Edwards „Europos Sąjungos bendrovių teisė“;

9. paskaitos metu dėstytojo paminėtos bylos.

Egzaminas: testas iš 10 klausimų su trimis atsakymų variantais, kurių vienas yra tei-

singas. Trukmė – 20 minučių.

4

1 BENDROVIŲ ISTORIJA, PRIGIMTIS, SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Bendrovių atsiradimas sietinas su XV a., tačiau juridinių asmenų, kurie davė pradžią bendro-

vių teisei, užuomazgos yra jau Hamurabio kodekse. Pastarajame buvo numatyta galimybė

steigti asociacijas, t. y. vienyti pajėgas. To meto ekonominis pagrindas buvo žemdirbystė, to-

dėl asociacijos buvo silpnai išvystytos ir pasitaikydavo retai.

Asociacijų bendroji plėtra po Sen. Babilono vyko Sen. Graikijoje, Atėnuose. Gilesnė

asociacijos prigimties analizė sietina su Romėnų teise, nors Sen. Graikijoje buvo numatyta ga-

limybė steigti asociacijas pagal asociacijos steigimo sutartį, kuria žmonių grupės tarpusavyje

susitardavo kuo nors verstis, pvz., prekyba ir bendram tikslui naudoti bendrai įdėtas lėšas. Tai

galima laikyti jungtinės veiklos sutarties prototipu.

Asociacijos koncepcijos vystymo poreikis išryškėjo Romos respublikoje aiškinant

respublikos prigimtį. Populus romanus buvo aiškinama kaip susivienijimas. Subjektinių teisių

požiūriu res publica buvo vertinamas kaip fizinis asmuo, pvz., buvo vienintelis iždo savinin-

kas. Ankstyvosios respublikos laikotarpiu atsiranda ir kiti susivienijimai: religiniai – sodali­

tas, universitas, kolegium, visuomeniniai – municipum. Ankstyvuoju laikotarpiu susivieniji-

mams nebuvo priskiriamas turtas, buvo manoma, kad jis priklauso kiekvienam nariui atskirai.

Greitai toks turtas pradėtas traktuoti susivienijimo turtu. Romos teisnininkai aiškina, kad teat-

ras, statiniai priklauso ne konkretiems fiziniams asmenims, o bendruomenei, susivienijima-

mas arba pačiai respublikai. Teisininkas Alfenas aiškina, kad, pvz., legiono kariams nepri-

klauso legiono turtas, t. y. kariams keičiantis legionas neišnyksta, turtas išlieka.

Ankstyvojoje Romos respublikoje atsiranda ir privačių asmenų susivienijimai. Pasta-

rieji skirstomi į:

1. universitas personarum – fizinių asmenų susivienijimas, turintis atskirą tur-

tą;

2. universitas rerum – susivienijimas, kurio turtas skirtas tam tikram tikslui,

šiam turtui suteikiamos tam tikri teisės subjekto požymiai.

Romos imperijos laikotarpiu atsirado taisyklė, kad bet koks susivienijimas gali atsira-

sti tik esant valdžios sutikimui. Tuo siekiama užtikrinti valdžios kontrolę. Pačią idėją, kad

naujas asmuo gali atsirasti tik suverenui leidus, matome ir šiandieną (pvz., registracijos proce-

dūra). Kai kuriose teisinėse sistemose tokio sutikimo nereikia, užtenka fizinių asmenų suta-

rimo.

Romos teisėje suformuojamos ir pirmos pagrindinės taisyklės, taikomos susivieniji-

mams bet kuriems juridiniams asmenims. Jos yra 4:

5

1. susivienijimo teisės prilyginamos fizinių asmenų civilinėms teisėms;

2. asmenų, įsteigusių susivienijimą, pasitraukiams nesukelia susivienijimo pa-

baigos;

3. susivienijimo turtas nėra jį sudarančių asmenų turtas;

4. susivienijimas gali veikti per atskirus fizinius asmenis.

Šių principų apraiškos egzistuoja ir šiuolaikinėje civilinėje teisėje.

Viduramžiais susivienijimų teisę plėtojo kanonų teisė (sikiama paaiškinti popiežiaus

kaip turto valdytojo vaidmenį):

1. corporatium solo – susivienijimas sudarytas iš vieno asmens;

2. corporatium agregati – iš keleto asmenų sudarytas susivienijimas.

Popiežius Inokentijus IV XIII a. bando paaiškinti susivienijimo prigimtį, sakydamas,

kad susivienijimas yra persona ficta (fiktyvus asmuo). Kitaip sakant, tai yra asmuo, kuris yra

sukurtas valdžios arba suvereno ir jos kontroliuojamas. Taip pradžią gauna juridinio asmens

fikcijos teorija.

Susivienijimai XII-XIII a. neturi didelės įtakos, plačiau vystosi tik vystantis prekybai.

Susivienijimai kaip bendrijos, visų pirma, atsiranda atsiradus lex mercatoria (prekybos teisei).

Prekybininkų gildijas galima vadinti pirmaisiais bendrovių prototipais. Gildijos atsirado iš po-

reikio organizuoti bendras keliones, bendrą darbą, ginti savo interesus ir dalintis rizika. Pra-

džioje jose nebuvo reikšmingų kapitalo įnašų, dominuodavo simboliniai įnašai. Į gildijas buvo

priimami asmenys tik tada, kai atitikdavo griežtas gildijos nustatytas taisykles. Gildijoms

buvo būdinga solidari jos nario atsakomybė, t. y. už vieno nario neteisingus veiksmus atsaky-

davo visi gildijos nariai.

Kiek vėliau greta gildijų atsirado jūrų bendrijos. Jų tikslas – organizuoti jūrines ekspe-

dicijas, kurios reikalavo daug didesnio kapitalo. Tokių bendrijų pagrindinis kapitalas – laivai.

Asmuo, sugalvojęs statyti laivą, paskelbdavo jo dydį ir įnašų dydį. Paprastai įnašai buvo

vienodos, išlaidos dalinamos bendrai. Greta jūros bendrijų atsirado ir kalnakasybos bendrijos,

kurios panašios į šiuolaikinius kooperatyvus, kurių valdymas priklauso visuotiniam susirinki-

mui. Kalnakasybos bendrijose pajų skaičius buvo ribojimas, tačiau kisdavo jų vertė nuo veik-

los sėkmės.

Genujos maoni – tolesnė juridinių asmenų vystymosi forma. Žlugus Romos imperijai

ir Italijos miestams suskilus į miestus-valstybes, išaugo jų išlaikymas, kurio našta tekdavo

gyventojams. Pagrindinė forma, kaip gyventojai galėjo išlaikyti miestą, buvo mokesčiai.

Siekaint išlaikyti miestų infrastruktūrą atsirado ir valstybės skolinimasis. Miestiečiai priimda-

vo sprendimus dėl miestų vystymo, mokesčių didinimo ir t. t. Kai kuriais atvejais skolinimasis

6

buvo privalomas, kai kuriais – ne. Skolinimą organizuoti, lėšas surinkti, apskaityti buvo reika-

lingas instrumentas, todėl Venecijoje, Genujoje ir Florencijoje atsirado pirmieji bankai, kurie

atlieka minėtus darbus. Skolinimas vadinamas montes, nuo to ir kilo jų pavadinimas. Kai ku-

riais atvejais gyventojams buvo mokamos palūkanos iš bankų. Palaipsniui maonai pradeda už-

siimti ir kita veikla, t. y. rinkti pinigus ne tik miesto tikslams, skolinti laisvas lėšas ir pan. Pa-

čių maonų struktūra pasidaro gana sudėtinga. Vienas žinomiausių maonų – Šv. Jurgio bankas

Genujoje atsiradęs 1419 m.

Kadangi santykiai tarp Genujos ir Nyderlandų buvo gana stiprūs, Genujos maonų pro-

totipai perimami Olandijoje. Ten jie vystomi ne tam, kad aptarnautų miesot infrastruktūrą, o

bet tam, kad vykdytų prekybinę veiklą. XVI a. atsiradus naujiems jūrų keliams, sustiprėjus

prekyba su Indija, Afrika, Brazilija ir Rusija, atsiranda poreikis organizuoti prekybines ekspe-

dicijas. Tam pasitarnauja maonų prototipai, jų sistema pasitelkiama organizuoti ekspedicijas.

Ekspedicijos buvo rizikingos, tą labai lėmė ispanų karaliavimas jūrose (sulaikydavo laivus ir

konfiskuodavo prekes). Pastaroji situacija iššaukė poreikį organizuoti didesnes flotiles ekspe-

dicijoms.

Dėl maonų patrauklumo, atsiranda daug susivienijimų, išauga konkurencija. Dėl to

bandoma susitarti tarp konkuruojančių ekspedicijų, tačiau tai nepavyksta. Galiausiai nutaria-

ma, kad tebus tik vienas susivienijimas leidus suverenui, kuris organizuos keliones į tam tik-

ras teritorijas. Susivienijimų kūrimui pradžią duoda suverenas. 1602 m. atsiranda Olandijos

rytų Indojos bendrove. Į tokius susivienijimus iš pradžių buvo draudžiama priimti naujus na-

rius, išstoti – taip pat. Pelnas buvo dalinamas proporcingai kiekvienam nariui. Taisyklės pa-

laipsniui nunyksta, leista pardavinėti dalis bendrovėse, prasideda prekyba akcijomis. Iš to atsi-

randa birža, spekuliacija ir su tuo susijusios problemos. Dėl šios priežasties Olandijos vy-

riausybė leidžia reguliatyvines taisykles, reglamentuoja prekybą akcijomis.

Olandijos rytų Indijos bendrovė turėjo 5 skyrius. Vyriausybė skirdavo direktorių.

Kompanijoje dar buvo taryba, kurią sudarė 17 atstovų iš kiekvino skyriaus. Akcininkų susiri-

nkimų iš pradžių nebuvo, bet buvo numatyta, kad praėjus pirmiems 10 metų, bendrovės vado-

vybė turi atsiskaityti jos akcininkams. Kai kuriais atvejais buvo numatytas privalomas akcini-

nkų dalyvavimas susirinkimas, netgi baudos už nedalyvavimą, bet vėliau tokios taisyklės

išnyko.

Kadangi monopolinė prekyba buvo patraukli, tokios formos vystėsi ir už Olandijos

ribų. Pirmoji formaliai įsteigta bendrovė – Anglijos bendrovė prekybai su Rusija 1584 m.

(angl. The British­Russian Company). Rusija ir Didžioji Britanija tokiai bendrovei suteikė

išskirtines privilegijas prekybai. Kitos kompanijos: British-East Company 1600 m., Virginia

7

Company, Hudson Bay Company (tai seniausia bendrovė, kuri egzistuoja iki šiol, dabar ji

vadinama „The Bay“, tai trečias didžiausias prekybos tinklas Kanadoje) 1670 m.

Bendrovių teisė lygiagriačiai Olandijos vystėsi Anglijoje: suteikiant privilegijas preky-

bai su tam tikromis teritorijomis. Pirmose bendrovėse buvo draudžiama perleisti dalis, bet

palaipsniui pereita prie skirstymo pelno pagal įnašus ir t. t. Visuomenė dėl įmonių pelningumo

jomis susidomėjo, tačiau radosi ir bendrovės, už kurių nieko nėra. Atsiranda problema dėl

nukentėjusių indėlininkų. Dėl šios priežasties maždaug XVIII a. pab. prasideda gana intensy-

vus akcinių bendrovių reglamentavimas. Pirmeiji įstatymai atsiranda 1756 m. Anglijoje, 1843

m. Vokietijoje, 1856 m. Prancūzijoje,

JAV bendrovių teisė nesivystė aktyviai, nors jau 1800 m. buvo įsteigta virš 300 ben-

drovių. 1720 m. buvo priimtas Bubble Act, kuris reagavo į pirmąją krizę bendrovių teisės sri-

tyje, kurią sukėlė prekyba akcijomis tų bendrovių, už kurių nieko nebuvo. Aktas galiojo iki

1793 m. ir buvo skirtas akcinių bendrovių steigimo kontrolei: negalėjo atsirasti jokia AB be

valdžios sutikimo ir tam tinkamų procedūrų, buvo numatyta vadovų baudžiamoji atsakomybė

už spekuliacijas. Dėl šios priežasties pradėjo vystytis bendrovės, kurių akcijomis nebuvo pre-

kiaujama viešai.

Detalus akcinių bendrovių reglamentavimas – įvairių krizių pasekmė, kaip valdžios

reakcija į įvairius piktnaudžiavimus. Anglijoje buvo leidžiama viešai platinti tik tų korporaci-

jų akcijas, kurios turėjo inkorporavimo čarterį.

Antroji krizė kilo 2000 m., ji susijusi su trimis garsiomis bylomis, kurios pakeitė ben-

drovių pasaulį.

1.1 ENRON BYLA

Enron byla (Enron apskaitos skandalas). Enron veikė Hiustone, jos apyvarta buvo virš 100

mlrd. USD, šešis metus iš eilės ji buvo renkama viena inovatyviausių bendrovių, ji pirmoji at-

idarė prekybos internetu parduotuvę. Problemos prasidėjo 2001 m. pradžioje, kai buvo prista-

tinėjama Enron finansinė atskaitombė. Vienas žurnalistas paklausė, kodėl Enron nepristatinėja

ir balanso, ir piniginių srautų ataskaitos. Į klausimą buvo atsakyta: „Ačiū už klausimą, tu subi-

ne“. Nuo to pradėjo aiškėti, negeri dalykai apie bendrovę, jos akcijų vertė nukrito nuo 90 iki 1

USD.

Bendrovės problemos buvo susijusios su ateities sandoriais (Enron On-line padaliny-

je). Įsipareigojus parduoti produkto po metų, toks sandoris apskaitoje atvaizduoti tokį sandorį,

nes neaišku, už kokią kainą ateityje bus parduotas produktas. Apskaitoje tokie sandoriai buvo

traktuojami palankiau bendrovei, buvo rodomas pelnas, kurio bendrovė neturi. Antroji proble-

8

ma buvo susijusi su ofšorinių bendrovių steigimu. Enron buvo įsteigusi daug „partnerysčių“

bendrovių, kurios perimdavo kai kuriuos Endron įsipareigojimus arba įsipareigodavo atlikti

tam tikrus mokėjimus. Ofšorinių bendrovių valdymas buvo fiktyviai nepriklausomas.

Nežiūrint paaiškėjusių aplinkybių, bendrovė neigė tokią informaciją, bet jos vadovai

pradėjo pardavinėti akcijas. Užbaigus bankroto procedūrą visgi akcininkai gavo už vieną akci-

ją po 6,79 USD, nors akcijos buvo nupigusios iki mažiau nei 1 USD.

Kreditoriai apkaltino daug bankų, kad jie žinojo apie Endron apskaitą. Nė viena byla

nenagrinėta iki galo, nes buvo sudaryti taikos susitarimai, kreditoriai sugebėjo atgauti apie 7

mlrd. USD.

Įmonės vadovai buvo nuteisti, nors tik vienas iš jų yra gyvas ir atlieka laisvės atėmimo

bausmę.

Į šį skandalą buvo įtraukta ir Arthur Andrerson audito kompanija, kuri po skandalo iš-

nyko, tačiau buvo išteisinta JAV aukščiausio teismo.

1.2 AHOLD, PARMALAT IR SWISSAIR BYLOS

Ahold yra vienas iš ICA akcininkų (prekybos centro „Rimi“ valdytojas) – Švedijos bendrovė.

Ahold nukentėjo nuo savo padalinio JAV, kuris lėmė akcijos kritimą 60 procentų. JAV bendro-

vė neteisingai apskaitė gautinas lėšas, susijusias su patekimu į prekybos tinklą. Ahold skanda-

las baigėsi Švedijos motininės bendrovės vyr. finansininko nuteisimu. Nuteisimo pagrindas –

vyr. finansininkas nepakankamai prižiūrėjo dukterinės bendrovės apskaitą.

Parmalat atvejis iškilo 2003 m., kai Bank of America išplatino pranešimą su pastebėji-

mu, kad Parmalat trūksta turto už 4 mlrd. eurų. Bendrovė nebuvo pateikusi dokumentų už

minėtą sumą turto. Išaiškėjo, kad greta Parmalat buvo nemažai dukterinių bendrovių, tarp ku-

rių ir „Parma“ futbolo klubas ir turizmo agentūra. Dukterinės bendrovės taip veikė, kad, pvz.,

turizmo bendrovė patyrė 2 mlrd. eurų nuostolį. Kitaip tariant, akcininkas vienos bendrovės si-

tuaciją gelbėjo kitų bendrovių sąskaita. Parmalat byla tebevyksta Italijoje. Ši byla svarbi, nes

suformulavo tam tikras taisykles, kad akcininkas nėra vienvaldis sprendėjas, kai kalba kalba-

ma apie brolines-seserines bendroves.

Swissair susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis po 2001 rugsėjo 11 d. tero-

ristinių išpuolių, kurie lėmė bendrovės bankrotą. Visgi bendrovės bankroto administratorius

nustatė, kad ne teroristiniai išpuoliai sukėlė bankrotą, o nesėkminga plėtros strategija ir veiks-

mų nesiėmimas, kad būtų pagerinta situacija. Įsigydama kitas bendroves, Swissair susidūrė su

grynųjų pinigų trūkumu, o bankas UBS nepratęsė kredito linijos, todėl Swissair pritrūko pini-

gų. Šioje byloje buvo bandyta apkaltinti bendrovės vadovus dėl jų lojalumo pareigos nevyk-

9

dymo, t. y. bendrovės valdymo organai buvo kaltinami aktyviai neveikę, kad įgyvendintų ben-

drovės tikslus. Byla buvo pralaimėta.

1.3 ISTORIJA PO SKANDALŲ

Po Enron skandalo JAV buvo priimtas Sarbanes-Oxley Aktas. Šis aktas turi įtakos ne tik JAV,

bet ir bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujamas JAV biržose. Minėtu aktu pasiekiama, kad

prekiaujant akcijomis taikomi reikalavimai, susiję su auditu, valdymu ir t. t. Aktas kritikuoja-

mas už tai, kad jo taikymas yra brangus ir neefektyvus, o šalininkai teigia, kad jis iš dalies iš-

taisė situaciją. Sarbanes-Oxley nustatė:

1. auditorių nepriklausomybė – draudžiama teikti kitas paslaugas ar parduoti

kitas prekes tam pačiam klientui;

2. išspręsti užbalansiniai klausimai (kaip turi būti atvaizduojama apskaitoje);

3. nustatytos auditorių priežiūros institucijos;

4. nustatyta konfliktų sprendimo tvarka tarp finansų analitikų ir patarimų in-

vestuoti;

5. numatyta asmeninė atsakomybė vadovams už finansinę veiklą;

6. įvesti audito komitetai (renkami akcininkų).

Pasak Sarbanes-Oxley akto šalininkų teigimą, reikalavimai padidino pasitikėjimą įmo-

nėmis ir padidino jų vertę. Bendrovių apklausa parodė, kad 22 proc. bendrovių patyrė teigia-

mą įtaką dėl akto, tačiau 78 proc. teigė, kad nauda mažesnė už įgyvendinimo kainą. Akto

įgyvendinimo kaina laikoma apie 2,9 mlrd. USD kiekvienais metais.

Europos Sąjungos atsakas į bylas buvo:

1. Sudaryta Jaap Winter ekspetrų grupė, kuri turėtų nustatyti, ką reikia keisti

bendrovėse (ar problemos yra tik apskaitoje, ar jos yra platesnės).

2. Peržiūrėti apskaitos standartai.

3. Skaidrumo Direktyva.

4. Patvirtintas modernizavimo planas pagal Jaap Winter grupės patarimus.

5. Modernizavimui prižiūrėti sudaryta ES patarėjų grupė.

Numatytos modernizavimo iniciatyvos pagal jaap Winter planą:

1. etikos kodeksas;

2. vadovų atlyginimai ir nepriklausomi direktoriai;

3. viena akcija – vienas balsas;

4. elektroninis susirinkiams ir akcininkų teisės;

5. Europos UAB (privati bendrovė);

10

6. buveinės perkėlimo klausimai;

7. oficialaus pasiūlymo klausimai;

8. įstatinio kapitalo klausimai;

9. grupių klausimai.

11

2 JURIDINIŲ ASMENŲ KLASIFIKAVIMAS

Juridiniai asmenys gali būti skirstomi į viešuosius ir privačius. Toks skirstymas daromas pagal

tai, kaip jie veikia ir ko siekia jų steigėjai. Viešieji asmenys steigiami viešųjų interesų tenkini-

mui (gali būti ir kažkoks klubas mėgstančių užsiimti tamtikra veikla, kad galėtų ta veikla užsi-

iminėti visi kartu). Pravatieji asmenys steigiami steigėjų tikslu gauti naudą. Teoriškai tas as-

muo gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neštų naudą (pelną), bet dažniausiai steigėjai mano,

kad tam tikra veikla atneš daugiausiai naudos ir užsiima viena (ar keliomis pagrindinėmis)

tam tikra veikla. Viešojo intereso asmenys steigiami tam tikrai veiklai ir užsiima tik tuo, ko tai

veiklai reikia, be to, draudžiama tokiuose asmenyse gauti tiesioginės naudos. Bendrovės pri-

klauso privatiesiems juridiniams asmenims.

Ultra vires doktrina yra atėjusi iš fikcijos teorijos. Laikoma, kad viešasis asmuo yra

steigiamas konkrečiam tikslui, taigi negali veikti už savo tikslų ribų. Kalbant apie tikslus

turimos trys pakopos:

1. Bendrieji tikslai – ar juridinis asmuo įsteigtas tenkinti grupės interesus, ar

viešąjį interesą. Jeigu viešasis asmuo išmokės steigėjams pelną, toks veiks-

mas bus ultra vires.

2. Juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstaymai arba tam tikrą veiklą

reglamentuojantys įstatymai (pvz,. Bankų įstatymas, Draudimo bendrovių

įstatymas, Saugos bendrovių įstatymas). Šie įstatymai nustato tam tikrus ap-

ribojimus bendrovėms, kurios veikia tam tikroje veikloje, pvz., bankams už-

siimti ne bankine veikla (negali gauti daugiau nei 10 proc. pajamų iš kitos

veiklos). Jei viešojo asmens veikla neatitiks tokių įstatymų reikalavimų, tai

jo veiksmai bus laikomi ultra vires.

3. Įstatai (steigimo dokumentai). Tokiame dokumente taip pat gali būti fiksuo-

jamos veiklos sritys ir rūšys. Jeigu veikla neatitinka įstatuose numatytų sri-

čių ir rūšių, tai veiksmai bus ultra vires.

Privatūs juridiniai asmenys gali užsiimti bet kokia veikla, kokia jiems, atrodo, naudin-

ga, išskyrus, tokia veikla, kokia neatitinka juridnio asmens interesų. Jei steigėjai mano, kad

bendrovė gali veikti tik vienoje srityje, tai jie gali nustatyti. Visgi trečiųjų asmenų atžvilgiu

veiksmai už nustatytos veiklos ribų nebus laikoma ultra vires.

Licencijuojamoje veikloje įsakmiai reikalaujama, kad bendrovės įsirašytų licencijuoja-

mos veiklos rūšį ar sritį į savo steigimo dokumentus.

Pavyzdys: UAB „Gaidelis“ sudarė sutartį su UAB „Fantazija“ pirkimo-pardavimo su-

12

tartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti 30 t kiaušinių, už tai jam reikia sumokėti 100000 Lt. Jei

neapmokės, tai numatyta bauda – 20000 Lt. UAB „Riešutėlis“ siūlo UAB „Gaidelis“ tuos pa-

čius kiaušinius nupirkti už 200000 Lt. Kaip turi elgtis UAB „Gaidelis“?

Antrasis pavyzdys: UAB „Medikana“ atliko tyrimus ir atrado vaistus plikimo gydy-

mui (kosmetinės priemonės). Prekybą bendrovė vykdo ne Lietuvoje, bet Bangladeše. Tai su-

daro daugiau nei 50 proc. įmonės pajamų. Išaiškėja, kad vaistas turi neigiamų savybių:

plaukai atauga, bet padaroma didelė žala kepenims. Pagal Bangladešo įstatymus tos aplinky-

bės atskleisti vartotojams nereikia. Ar UAB „Medikana“ vadovas, žinodamas apie neigiamas

pasekmes, turėtų atskleisti tai Bangladešo vartotojui? Atskleidus aplinkybes UAB

„Medikana“ bankrotuotų.

13

3 BENDROVĖS IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Visada bendrovės gali rinktis ar būti socialiai atsakingai, ar tik siekti pelno. Išlaidų prasme tik

pelno siekimas gali atrodyti konkurencingesnis pasirinkimas. Visgi socialinių tikslų kėlimas

gali leisti įmonei pasiekti didesnio pelno.

Egzistuoja dvi teorijos, kurios bando paaiškinti pasirinkimą:

1. Interesų turėtojų teorija. Pagal šią teoriją, bendrovė yra veikiama įvairių in-

teresų grupių:

a. darbuotojai turi interesą į sveikas darbo sąlygas, aukštesnes pajamas ir

t. t.;

b. tiekėjai turi interesą į bendrovės mokumą, parduoti prekes, turėti ilgalai-

kius santykius;

c. pirkėjai turi interesą gauti kokybišką produktą ir pan.;

d. akcininkai turi interesą gauti naudą;

e. bendruomenė turi interesą sveikai aplinkai ir pan.;

f. kreditoriai yra suinteresuoti paskolų gražinimu ir įsipareigojimų laiky-

musi;

g. valstybė turi interesą į mokesčius (per visuomenę), darbo vietas ir t. t.;

h. konkurentai turi interesą sąžiningai konkurencijai, didesnei rinkos daliai

ir pan.

Interesų turėtojų teorija teigia, kad bendrovė turi bandyti suderinti visus in-

teresus, dėl to iškyla klausimas, kaip visus interesus suderinti.

2. Pelno maksimizavimo teorija. Pagal šią teoriją bendrovės vienintelis tikslas

yra didesnis pelnas, esant dviems sąlygoms:

a. bendrovė laikosi teisės aktų;

b. rinkoje yra sąžininga konkurencija.

Šios dvi teorijos grindžiamos tam tikromis filosofinėmis doktrinomis. Interesų turėtojų

teorija grindžiama deontologizmu: pastarosios doktrinos šalininkas pasakytų, kad visada rei-

kia sakyti tik tiesą. Šios teorijos pradininkas – E. Kantas, kuris suformavo kategorinį moralinį

imperatyvą (elkis taip, kad norėtum, jog tavo elgesio maksima taptų universalia taisykle, pvz.,

jei pasiskolinai pinigus, pažadėjai juos grąžinti ir negrąžinai, asmuo nenorėtų, kad toks elge-

sys taptų universalia taisykle). Kategorinis imperatyvas – visada taikoma universali taisyklė.

Pagal jį žmogus turi būti tikslas, o ne vien tik priemonė.

Interesų turėtojų (teisių teorija) teorija grindžiama ir teleologizmu. Teleologistai teigia,

14

kad reikia vertinti pasekmes, jų požiūriu aptartą pavyzdinę sutartį (skyrius 2) nutraukti būtų

galima, nes kitai pusei nieko blogo neatsitiktų, o kitam asmeniui būtų tik geriau. Šiuolaikinė

teisių teorija yra deontologizmo ir teleologizmo mišinys, kurioje akcentuojamos teisės, o ne

pareigos. Šios teorijos šalininkai išskiria svarbias teises, kurios gali ir turi būti įgyvendina-

mos, nebent prieštarautų dar svarbesnėms kitoms teisėms. Skirstomos teisės į:

1. pozityvias – įgyvendinant teises nereikalaujama nieko iš aplinkinių, tik ne-

trukdymo;

2. negatyvias – reikalauja, kad aplinkiniai ką nors darytų.

Bandydami atsakyti į klausimą, kokios teisės yra svarbesnės, teorijos šalininkai išski-

ria du principus:

1. reikalavimas, kylantis iš teisės, esant tam tikroms aplinkybėms, yra stipres-

nis už kitas teises;

2. reikalavimas, pagrįstas teise, viršija reikalavimą siekiant naudos.

Pelno teorija randa pagrindus utilitarizme, kurio pradininkas Dž. Benthamas. Teorija

teigia, kad bet koks veiksmas yra moralus, jei jis maksimizuoja naudą. Naudos maksimzavi-

mas reiškia pliusinį balansą tarp pasitenkinimo ir nepasitenkinimo. S. Mill toliau vystė utilita-

rizmo idėją ir bandė aiškinti, kad balansas turi atsirasti ne konkretaus žmogaus atžvilgiu, o

visumoje. Pagal utilitaristus, materialiųjų daiktų gausa suteikia daugiau naudos jų savini-

nkams. Esant ribotiems ištekliams pelno maksimizavimas rodo ekonominį efektyvumą. Pagal

šią teoriją didesnio pelno siekimas duos didesnę naudą visai visuomenei.

Utilitarizmo požiūriu bet kuri bendrovės veikla turi būti orientuota tik į didesnį pelną,

jei yra nustatytos įstatymo ribos. Šios teorijos šalininkai akcentuoja negatyvias teises: jų po-

žiūriu, pati rinka ir privatūs veiksmai bei visuomenės aktyvumas yra pakankama apsauga.

Interesų teorijos turėtojų teorijos šalininkai sako, kad bendrovės turi siekti ne tik pel-

no, bet turi ir moralinius įsipareigojimus (bei kitus), į kuriuos būtina atsižvelgti. Teisių teorija

akcentuoja pozityvias teises, šalininkai bando įtvirtinti privalomą moralės taisyklių laikymąsi

įstatymais: siūlo kurti etikos priežiūros institucijas, o nesilaikymo atveju valdymo organai turi

būti keičiami.

Lietuvos teisėje yra tiek utilitarizmo, tiek teisių teorijos apraiškų. Atliekant juridinio

asmens tyrimą, nustačius, kad bendrovė veikia netinkamai, bendrovė gali būti likviduojama

teismo sprendimu, tačiau turi būti įvertinamos tokio žingsnio pasekmės darbuotojams (jų inte-

resas). Pelno maksimizavimo teorija pasireiškia nurodant, kad privataus juridinio asmens

pagrindinio tikslo nurodymas – pelno siekimas.

Dažnai sutariama, kad tam tikrų moralinių ar etinių kriterijų laikymasis gali duoti pa-

15

čiai bendrovei naudos:

1. tampa lengviau priimti sprendimus (aiškesni jų priėmimo kriterijai);

2. etikos kriterijų laikymasis lemia geresnį darbuotojų kolektyvo mikroklima-

tą;

3. esant dabartiniam visuomenės požiūriui į bendrovių veiklą, moralės kriterijų

deklaravimas gali pakelti bendrovės įvaizdį;

4. esant tvirtiems moraliniams kriterijams, manoma, kad lengviau atsispirti

konkurentų veiksmams.

Grįžtant prie 2 skyrelio pavyzdžių, teisių teorijos šalininkai „kiaušinių“ pavyzdžio at-

veju siūlytų atsižvelgti į įvairias pasekmes, o utilitaristai pritartų didesniam pelnui, tačiau ga-

liausiai atsakymas ko gero būtų teigiamas sutarties nutraukimui iš abiejų teorijų. Antrojo pa-

vyzdžio atveju utilitaristų ir teisių teorijos pozicijos išsiskirtų: utilitaristai norėtų parduoti, o

teisių teorijos šalininkai laikytųsi pozicijos, kad neigiamas poveikis turi būti atskleistas.

16

4 EUROPOS SĄJUNGOS BENDROVIŲ TEISĖ

Pagrindiniai dokumentai, kurių pagrindu ES įgyvendina politiką pagal Lisabonos sutartį yra 3:

reglamentai, direktyvos ir rekomendacijos. Direktyvos ar reglamento paskelbimas oficialiai

užtrunka apie 2 metus, nes dokumentą reikia išversti į visas kalbas. Todėl rekomendacijomis

galima reaguoti greičiausiai į įvairias krizes.

Pagrindinė dalis teisės aktų, kurie susiję su bendrovių teise – direktyvos. Jos turi nu-

merius pagal eiliškumą (pvz., Pirmoji direktyva bendrovių teisės srityje). Direktyvos bendro-

vių teisės srityje taikomos tik privatiems juridiniams asmenims. Yra direktyvų, kurios taiko-

mos ne AB ar UAB, bet tiems juridiniams asmenims, kurie užsiima prekyba.

Pirmoji direktyva bendrovių teisės srityje buvo priimta 1968 m. kovo 9 d., ji buvo

skirta klausimams, susijusiems su bendrovių ir kt. juridinių asmenų registracija (vietoj žodžio

„juridinis asmuo“ dėl ES ypatybių vartojamas žodis undertaking). Taip pat joje spręsti klausi-

mai dėl ultra vires doktrinos panaikinimu. Lietuvoje šios direktyvos atspindys: juridinio

asmens duomenų registre atskleidimu, ultra vires panaikinimas, neteisėto steigimo reglame-

ntavimas. Ši direktyva pakeista 2009 m. priimant naują direktyvą, kuri vadinama Direktyva

2009/101/EC.

Antroji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1976 m. gruodžio 13 d., ji dar kartais

vadinama „Kapitalo direktyva“. Jos esmė – nustatyti reikalavimai AB kapitalui, pvz., AB

kapitalas turi būti nemažesnis nei nustatyta suma. Pirmąją ir antrąją direktyvas – pasiskaityti.

Trečioji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1978 m. spalio 9 d., ji skirta susijun-

gimams.

Ketvirtoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1978 m. liepos 25 d., ji skirta fi-

nansinei atskaitomybei. Šiuo metu yra pateiktos pataisos šiai direktyvai dėl mikroįmonių.

Šiuo metu ši direktyva nustato reikalavimą visoms ribotos juridinės atsakomybės asmenims

reikalavimą teikti finansinę atskaitomybę. Nors numatyta supaprastinta finansinės atskaitomy-

bės teikimo tvarka smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ji nelabai stipriai skiriasi nuo įprastos

tvarkos. Pateiktame pasiūlyme mikroįmonės būtų atleidžiamos nuo finansinės atskaitomybės

sudarymo.

Penktosios direktyvos nėra, egzistuoja tik jos projektas. Ši direktyva skirta spręsti dar-

buotojų dalyvavimui bendrovių valdyme, bet dėl to nesutarta. Egzistuoja dvi pozicijos: dar-

buotojų dalyvavimas bendrovės valdymas privalomas Vokietijoje, o antroji – Anglijoje, kur

nenustatyti jokie reikalavimai bendrovių valdymui dalyvaujant darbuotojams.

Šeštoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1982 m. gruodžio 17 d., ji skirta pa-

17

dalinimams. Trečioji ir šeštoji direktyvos Lietuvoje įgyvendintos CK antrojoje knygoje. Di-

rektyvos kelia paskelbimo, ekspertinio įvertinimo ir pan. reikalavimus.

Septintoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1983 m. birželio 13 d., skirta fina-

nsinės atskaitomybės konsolidavimui.

Aštuntoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1984 m. birželio 10 d., skirta audi-

to klausimams.

Devintosios ir dešimtosios direktyvų nėra.

Vienuoliktoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1989 m. gruodžio 1 d., skirta

filialų steigimo apribojimų panaikinimui ES erdvėje.

Dvyliktoji direktyva bendrovių teisės srityje priimta 1989 m. gruodžio 21 d., ji pakeis-

ta 2009 m. rugsėjo 16 d. Direktyva 2009/102/EC, kuri dar vadinama Single member private

limited liability company (vieno asmens ribotos atsakomybės bendrovės). Ši direktyva skirta

tam, kad būtų galimybė vienam steigėjui kurti ribotos atsakomybės bendroves.

Egzistuoja ir nenumeruotos direktyvos:

1. Direktyva 2004/25/EC dėl privalomo oficialaus pasiūlymo (angl. Takeover

bid). Pagal šią direktyvą įsigyjant daugiau nei 40 proc. akcijų, privaloma

teikti pasiūlymą įsigyti ir kitas akcijas (įsigyjant mažiau – galima, bet nepri-

valoma). Direktyva skirta tam, kad tokie pasiūlymai nebūtų blokuojami.

2. Kitos direktyvos, priimtos 2006, 2007 ir 2009 m.

Svarbiausieji reglamentai bendrovių teisės srityje:

1. Reglamentas dėl Europos bendrovės (SE – Sociatae Europae), priimtas 200

m. spalio 8 d.

2. Reglamentas 1985 m. liepos 25 d. dėl Europos ekonominių interesų grupės

(European Economic Interest Grouping – EEIG).

Reglamentai veikia tiesiogiai, juos įgyvendinti padeda nacionaliniai įstatymai: Įstaty-

mas dėl ES bendrovių statuto ir dėl Įstatymas EEIG statuto.

Nors pagal ES bendrovių teisės suvokimą Europos kooperatinė bendrovė nepriskiria-

ma bendrovių teisei (priskiriama socialinės ekonomikos klausimams). Lietuvoje tokie ko-

operatyvai priskiriami prie juridinių asmenų, todėl svarbus ir reglamentas, numatantis ES ko-

operatinės bendrovės steigimą, priimtas 2003 m. liepos 22 d., įgyvendintas priimant Įstatymą

dėl Europos kooperatinės bendrovės.

Svarbiausios dvi rekomendacijos bendrovių teisės srityje:

1. Rekomendacija dėl vadovų atlyginimo;

2. Rekomendacija dėl nepriklausomų direktorių.

18

Svarbiausi ES projektai:

1. ES privačios bendrovės projektas, pateiktas svarstymui 2008 m.

19

5 ES MODERNIZAVIMO INICIATYVOS

Jaap Winter plano priemonės suskirstytos į tris dalis:

1. trumpalaikės;

2. vidutinio ilgumo;

3. ilgo laikotarpio.

Planu siekiama skatinti ES vidaus rinkos tolimesnį augimą, kapitalo rinkos plėtimą,

moderniųjų technologijų diegimą, spręsti ES plėtros klausimus ir užkirsti kelią problemoms

dėl apskaitos ir kt. atvejų, kai kyla skandalai. ES modernizavimo plano pagrindas – 2002 m.

pateikta Jaap Winter ataskaita dėl įvairių problemų Europos bendrovių teisėje.

Pats modernizavimo planas priimtas 2003 m., EK buvo inicijavusi plano peržiūrą, to-

dėl ne visos plano iniciatyvos yra įgyvendintos pagal planą.

5.1 ETIKOS KODEKSAI

Etikos kodeksų problematika tapo akivaizdi po Enron ir kt. skandalų. Buvo svarstoma, kaip

sustiprinti etikos kodeksų taikymą korporatyviniam valdymui ES. Pastebėta, kad 2003 m.

visos narės turėjo nacionalinius korporatyvinio valdymo kodeksus, kurie buvo pagrįsti OECD

principais.

EK buvo užsakiusi tyrimą dėl galimybės turėti bendrą ES kodeksą. Tyrėjai 2002 m.

kovo mėn. išvadose nustatė, kad ES kodekso ruošimas būtų neefektyvus laiko gaišimas. Tai

lėmė, kad buvo sudarytas Europos bendrovių valdymo forumas, kurio tikslas – vienodinti kor-

poratyvinio valdymo principus, praktiką, teikti rekomendacijas dėl kylančių problemų ir ne-

aiškumų bendrovių valdymo srityje.

Europos bendrovių valdymo forumui pirmininkauja EK. Forumas sudarytas iš įvairių

ekspertų (fizinių asmenų), kurie EK paklausimu ar savo iniciatyva teikia rekomendacijas ir

pasiūlymus bendrovių valdymo klausimais. Forumas veikia nuo 2005 m., teikia kasmetines

ataskaitas. Su rekomendacijomis galima susipažinti jų puslapyje, esančiame EK puslapio vi-

duje.

5.2 VADOVŲ ATLYGINIMAI IR NEPRIKLAUSOMI DIREKTORIAI

Jaap Winter grupė padarė išvadą, kad dalis bendrovių skandalų buvo susijusi su nepakankama

valdymo organų kontrole. Konstatuota, kad akcininkai turi per mažai įtakos valdymo orga-

nams, jų sprendimams ir atlyginimams, be to, nėra galimybės kitų interesų grupių turėtojams

dalyvauti bendrovių valdyme. Didžiausias svoris valdyme tenka vadovams, bet skandaluose

20

labiausiai nukenčia akcininkai.

Nustatyta, kad vadovų atlyginimų klausimai būtų viešesni. Minimalus reikalavimas –

vadovų atlyginimas sprendžiamas ne pačių vadovų, o akcininkų. Be to, turi būti priimti princi-

pai, kaip nustatomi atlyginimai, jie turi būti vieši. Principus ir kriterijus, pagal ką mokamos

premijos ir pan. išmokos, turi tvirtinti akcininkai. Kriterijai, be viso kito, turi būti ilgalaikiai:

premijos gali būti išmokamos tik praėjus, pvz., 3 metams, jei nepasikeitė veiklos rezultatai.

Visi šie rezultatai virto rekomendacija dėl poreikio sprendimo greitumui. Lietuvoje rekomen-

daciją bando įgyvendinti Vilniaus vertybinių popierių biržos bendrovių valdymo kodeksas

(VVPBBVK). Praktiškai rekomendacija neįgyvendinama, nes laikomasi principo „vykdyk

arba pasiaiškink“, o dauguma įmonių pasiaiškina, kad vykdymas būtų netikslingas.

Kita Jaap Winter įvardinta problema – per maža akcininkų įtaka bendrovės valdymui.

Praktikoje laikoma, kad 20 proc. akcijų paketas AB yra faktinė kontrolė (dėl mažo akcininkų

aktyvumo, bet tai negalioja UAB). Mažas akcininkų aktyvumas ir per menka kompetencija

neleidžia atitinkamai kontroliuoti akcinę bendrovę. Kad valdymas taptų ne tik vadovų reikalu,

Jaap Winter planas siūlo, kad valdybos būtų nepriklausomi direktoriai. Klasikinėje juridinių

asmenų struktūroje yra akcininkų susirinkimas, prižiūrėtojų taryba, valdyba ir vadovas (pasta-

rieji du – valdymo organai). ES bendrovių teisėje struktūra skirstoma į dvi grupes:

1. vienpakopė – yra akcininkių susirinkimas ir valdymo organas (popu-

liariausia Didžiojoje Britanijoje);

2. dvipakopė – yra dalyvių susirinkimas, priežiūros organas ir valdymo orga-

nas (pvz., Vokietija).

Labai retai leidžiama sistema su dviem valdymo organais, t. y. valdyba ir vadovas.

Daugumoje atvejų bendrovėse yra tik vienas valdymo organas, kuris dažniausiai vadinasi di-

rektorių valdyba. Pastarasis galės būti tiek vienasmenis, tiek kolegialus. Jeigu toks valdymo

organas yra vienasmenis, jis vadinsis direktoriumi. Kolegiali valdyba vadinasi direktorių val-

dyba. Dviejų valdymo organų buvimas dažnai sukelia neaiškumų dėl kompetencijos ir atsako-

mybės tarp organų pasiskirstymo.

Kai ES kalbama apie nepriklausomus direktorius, Lietuvos sistemoje tai reiškia nepri-

klausomus valdybos narius. Veiksmų planas pritaria Jaap Winter išvadai, kad valdybose turėtų

būti išrenkamas tam tikras skaičius nepriklausomų valdybos narių (direktorių). Nepriklauso-

mas yra tas asmuo, kuris nedirba bendrovėje. Esant stebėtojų tarybai, nėra tokie aktualūs ne-

priklausomi valdybos nariai. Nors Lietuvoje nuostata dėl nepriklausomų valdybos narių yra

nurodyta VVPBBVK, praktiškai nėra įgyvendinama. CK 2.83 str. nustato, kad sandoriai su

valdymo organais sukelia bendrovėms pasekmes (net ir su vienu žmogumi iš valdybos), išsky-

21

rus esant nesąžiningai kitai šaliai ir kiekybinio atstovavimo atvejus (dažniausiai vadovas su

prokuristu, prokūra skiriasi nuo įgaliojimo tuo, kad jos apimtis yra aiški, ji yra vieša ir galioja,

kol taip nurodyta registre). Nesąžiningos pusės reikalavimas reiškia, kad kita šalis domėjosi ir

gavo atsakymą dėl kitos pusės kompetencijos, tačiau vis tiek sudarė sandorį. Viešas nuostatų

paskelbimas nelaikomas kitos šalies žinojimu. Neatlygintinų sandorių atveju kyla papildomos

problemos: kai kurie aiškina, kad tai ne komerciniai santykiai, todėl neatlygintiniuose santy-

kiuose Pirmoji direktyva bendrovių teisės srityje – negalioja. Visgi kita dalis teisininkų teigia,

kad tokie sandoriai patenka į Direktyvos veikimo ribas.

5.3 VIENA AKCIJA – VIENAS BALSAS

Viena iš bendrų Jaap Winter iniciatyvų yra akcininkų teisių stiprinimas. Pagrindinė mintis –

akcininkų demokratijos stiprinimas. Iš esmės balsavimo teisės svoris gali būti neproporcingas

investuotam kapitalui, pvz., Lietuvoje gali būti ne daugiau nei trečdalis privilegijuotųjų akci-

jų. EK tyrimas parodė, kad akcininkų balsavimo teisės nebuvimo mechanizmų ES egzistuoja

apie 14. Be to, Lietuvoje galima balsavimo sutartimi susitarti, kad balsuoti galima bendrai (to-

kiu atveju 10 proc. ir 50 proc. akcijų turėjimas suteiktų tas pačias balsavimo teises). Dar viena

Lietuvoje egzistuoji alternatyva – balsavimo teisės perleidimas. Už atlyginimą paliepti balsuo-

ti – negalima.

EK bandė nustatyti, ar yra kokia nors koreliacija tarp veiklos efektyvumo su bendro-

vėmis, kur laikomasi „viena akcija – vienas balsas“ principo ar bendrovių, kuriose tokio prin-

cipo nesilaikoma. Ten, kur neįgyvendinamas minėtas principas, egzistuoja „balsavimo kojo-

mis“ principas, t. y. kai nepatinka valdymas, akcijas galima laisvai parduoti.

„Viena akcija – vienas balsas“ principas buvo atmestas kaip perteklinis.

5.4 E-SUSIRINKIMAS IR AKCININKŲ TEISĖS

El. susirinkimas ir akcininkų teisės yra susijęs ir su „viena akcija – vienas balsas“ principu.

Šioje srityje EK pasiūlė, o 2007 m. EP priėmė Direktyvą 2007/37/EC dėl akcininkų teisių

listinguojamose bendrovėse įgyvendinimo. Stiprinant akcininkų teise Direktyva numatė reikš-

mingų pakeitimų:

1. suvienodintas pranešimo apie akcininkų susirinkimamą terminas, kuris turi

būti ne mažesnis nei 21 d., kuris gali būti sumažintas iki 14 d., jei akcini-

nkams numatoma galimybė balsuoti elektroninėmis priemonėmis;

2. pareiga skelbti akcininkų susirinkimo dokumentus interente ne vėliau nei 21

d. iki susirinkimo;

22

3. naikinti apribojimus, trukdančius dalyvauti elektroniniame balsavime ir su-

sirinkime;

4. numatyta privaloma teisė užduoti klausimus ir gauti atsakymus iš bendro-

vės;

5. nustatytas privalomas reikalavimas skelbti balsavimo rezultatus;

6. numatyta pareiga panaikinti bet kokius formalius reikalavimus įgaliojimams

balsuoti (pvz., notarinis patvirtinimas).

Direktyva turėjo būti įgyvendinta iki 2009 m. pabaigos. Lietuvoje įgyvendinta.

5.5 ĮSTATINIS KAPITALAS

Kapitalo klausimus reglamentuoja Antroji direktyva. Jaap Winter grupė iškėlė abejonę, ar

reikalavimai kapitalui yra pagrįsti ir ar jo buvimas tarnauja tam, kad užtikrintų kreditorių

teises.

EK užsakė studiją, kad įvertintų kapitalo reikšmę ir jo palaikymo kaštus. Studijos iš-

vada teigė, kad iš esmės kapitalo buvimas kreditorių nėra vertinamas kaip garantija, tai patvir-

tina aplinkybės, kai kreditoriai reikalauja praktiškai visais atvejais papildomų priemonių už-

tikrinimo garantijų. Be to, kreditoriai, vertindami įmonės patikimumą, žiūri ne į kapitalo

kiekį, o į kitus įmonės rodiklius. Tyrime buvo bandoma atsakyti ir kokie galimi alternatyvūs

būdai kapitalo palaikymui. Nustatytos alternatyvos vertintos balanso testu (įvertinti, ar divi-

dendų išmokėjimas padarys bendrovę nemokia) ir nemokumo testu (vertinamasis testas, kai

bendrovės valdymo organai turi pasakyti, ar išmokėjimas tam tikrų sumų akcininkams pada-

rys bendrovę nemokia). Studijoje padaryta išvada, kad iš esmės kaštų prasme, tiek kapitalo

palaikymo nuostatos, tiek nemokumo testas yra iš esmės tas pats.

Remdamasis tyrimu, EK numatė nekeisti kapitalo reikalavimo, bet leido valstybėms

narėms numatyti alternatyvas. Tuo pat buvo pasiūlyta supaprastinti kapitalo formavimo ir ver-

tinimo taisykles. EK pasiūlymas virto Direktyva 2006/68/EC, kuria buvo iš dalies pakeista

Antroji direktyva, tačiau nepanaikino kapitalo režimo. Pakeitime numatyto squeez out, sell

out taisyklės (galimybė parduoti mažumą akcijų arba galimybė ją supirkti).

5.6 BENDROVIŲ GRUPĖS

Jaap Winter iškėlė ir problemą dėl bendrovių grupių ir bendrovių politikos. Iškeltas klausi-

mas, kaip keičiasi valdymo organų pareigos, jeigu viena bendrovė valdo kitą ir įgyvendinama

bendra grupės politika, nes gali grupės įmonės politika skirtis nuo vienos grupės narės tikslų

(pvz., grupė gali siekti vienos narės užsidarymo). Ši problema aštriausia, kai be stambių akci-

23

ninkų yra ir kitų.

Vėliau buvo nutarta nekeisti įmonių grupių reglamentavimo, nes tai reguliuojama at-

skirų valstybių-narių nacionalinėse teisėse.

5.7 BUVEINĖS PERKĖLIMAS

Jaap Winter buveinės perkėlimas nurodė kaip problemą. Nustatyta, kad EBTT priimdamas

tam tikrus nutarimus neaiškumus išskaidė.

Dėl buveinės perkėlimo svarbios šios EBTT bylos:

1. SEVIC;

2. Daily Mail;

3. Überseering;

4. Centros;

5. Inspire Art.

Bylose išaiškinta, kaip traktuoti bendrovių perkėlimą, atvejus, kai bendrovė steigiasi

vienoje vietoje, bet veiklą vykdo kitoje. Įvertinti klausimai su pripažinimu ir perkėlimu.

5.8 OFICIALŪS PASIŪLYMAI

Dėl oficialių pasiūlymų priimta atskira Direktyva (takeovers).

5.9 EUROPOS UAB

Greta nacionalinių juridinių asmenų formų, egzistuoja ir juridinės formos, kurios egzistuoja

dėl ES teisės aktų. ES teisinės formos yra Europos Ekonominių Interesų Grupė, Europos Ben-

drovė ir Europos Kooperatinė Bendrovė.

Paskaityti bylą: C-11205 EK prieš Vokietiją (Volkswagen byla). Joje spręsti klausimai

su „auksinių“ akcijų turėtojais.

5.9.1 EUROPOS BENDROVĖ

Europos bendrovė (SE arba Societas Europae) – atskira veiklos forma, nors jai dažnai taiko-

mos normos, reglamentuojančios AB veiklą valstybėse, kuriose yra SE buveinė. Minimalus

SE įstatinis kapitalas yra 120 tūkst. eurų, jos akcijomis galima prekiauti viešai. Buveinė arba

įsteigimas privalo būti ES valstybėje-narėje. Akcininkų teisės, valdymo organai ir pan. regla-

mentuoji nacionaliniais AB įstatymais. Valdymo organai gali būti tiek vienpakopiai, tiek dvi-

pakopiai.

Didžiausias SE skirtumas nuo nacionalinių AB yra jos steigimo būdas. Ji negali būti

steigiama vienam ar keletui steigėjų pasirašius steigimo sutartį. Jos steigimo ypatumus nule-

24

mia tai, kad tai yra ES teisinė forma, todėl turi būti Europinės veiklos elementas, kai ji steigia-

ma. SE steigiama:

1. jungimo būdu, t. y. sujungiant dvi ar daugiau skirtingose ES šalyse veikian-

čių AB;

2. įsteigiant holdingo SE – į holdinginę bendrovę įnešamos dukterinių bendro-

vių akcijos, kurios veikia skirtingose valstybėse;

3. steigiant dukterinę SE bendrovę kitoje valstybėje narėje;

4. veikiančios AB pertvarkymas į SE – pertvarkoma AB turi ne mažiau nei 2

metus turėti kitoje valstybėje-narėje veikiančią dukterinę bendrovę.

SE ypatinga tuo, kad palengvėja perkėlimas bendrovės buveinės perkėlimas tarp vals-

tybių visoje ES. Taip pat atsiranda paprastesnė galimybė jungtis bendrovėms, veikiančioms

skirtingose valstybėse-narėse formuojant SE. Be to, visoms SE taikomas vienodas reguliavi-

mas ES (nepriklausomai nuo nacionalinės priklausomybės). Reikia nepamiršti, kad nemažai

klausimų yra reglamentuojami ne Reglamentu, o nacionaline teise (valdymo struktūra, dar-

buotojų dalyvavimas ir t. t.), todėl perkėlus SE iš vienos valstybės į kitą reguliavimas gali

keistis.

5.9.2 EUROPOS EKONOMINIŲ INTERESŲ GRUPĖ (EEIG)

EEIG – neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas yra padėti nariams vyk-

dyti ekonominę veiklą. Pati EEIG negali vykdyti ūkio veiklos, t. y. ji nėra pelno siekianti (ati-

tiktų lietuvišką viešojo juridinio asmens sąvoką). EEIG yra pirmoji ES juridinio asmens for-

ma.

EEIG steigiama, kai yra bent 2 steigėjai, o jų buveinės yra skirtingose ES valstybėse.

Veiklos pagrindas, skirtingai nei SE (įstatai), yra jungtinės veiklos sutartis (steigimo). Ši for-

ma nėra itin paplitusi, nes skirta tik kooperavimui.

5.9.3 EUROPOS KOOPERATINĖ BENDROVĖ

EKB – nelabai paplitusi forma, panaši į Lietuvišką kooperatyvą. Iš principo ji panaši į SE.

Daugiau skaityti Reglamente.

5.9.4 EUROPOS PRIVAČIOJI BENDROVĖ (SPE ARBA SOCIETAS PRIVATA EUROPAE)

2008 m. birželio 25 d. EK pateikė SPE statuto reglamento projektą. SPE sukurta siekiant ska-

tinti smulkųjį ir vidutinįjį verslą. Ji panaši į tokias teisines formas kaip Vokietijos IMBH,

Prancūzijos SAS ir t. t. EK išskiria 4 SPE privalumus:

1. forma yra žinoma ir dažnai naudojama valstybėse narėse (UAB);

25

2. SPE - tai vieningos taisyklės, kurios būtų taikomos bet kokioje ES narėje;

3. SPE yra forma, kuri įgalina steigėjus pakankamai laisvai nusistatyti vidinę

struktūrą ir tarpusavio santykius;

4. SPE yra ES prekinis ženklas, kuris savaime yra vertybė.

Pats SPE Reglamentas nenustato jokių mokestinių taisyklių. Skirtingai nuo SE, šiai

formai praktiškai netaikoma nacionalinė teisė. Tai pasiekiama 3 būdais:

1. SPE Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas;

2. visa kita veikla, ypač vidinė struktūra privačioje bendrovėje yra reglame-

ntuojami įstatais, o nusistatant įstatus steigėjai ribojami tik Reglamentu;

3. Reglamento priede Nr. 1 išdėstyti klausimai, kurie gali būti reglamentuojami

įstatais, negali būti reglamentuojami nacionaline teise (jei tie klausimai

įstatuose nenumatyti, nacionalinė teisė netaikoma).

SPE, kai būna perkeliama į kitą ES valstybę, lieka prie to paties reglamentavimo.

Pagrindinės Reglamento nuostatos:

1. SPE akcijomis neprekiaujama viešai ir negalima siūlyti įsigyti viešai;

2. steigėjams nekeliami jokie papildomi reikalavimai, tai gali būti tiek fiziniai,

tiek juridiniai asmenys (jų gali būti tiek vienas, tiek keletas);

3. SPE gali būti tiek paprastosios, tiek privilegijuotosios akcijos;

4. bendrovėje sudaromas akcininkų sąrašas, jei neįrodoma kitaip, sąrašo asme-

nys yra bendrovės akcininkai (sąrašas yra viešas);

5. gali būti ribojamas akcijų perleidimas;

6. privalomo išpirkimo ir privalomo pardavimo teisės gali būti nustatytos

įstatuose, Reglamente tokių teisių nėra;

7. minimalus kapitalas – 1 euras;

8. kapitalo formavimas (kas gali būti įnašais į kapitalą) gali būti numatoma

įstatuose, Reglamente nėra apribojimų tiek įnešant paslaugas, tiek teises,

tiek atliekant kokius nors darbus;

9. dividendų išmokėjimas galimas tik tuo atveju, jei atliekamas balanso testas,

t. y. po išmokėjimo yra pakankamai turto padengti esamus įsipareigojimus;

10. bendrovei nedraudžiama įsigyti savo pačios akcijų, tačiau neturtinės teisės

tokiu atveju yra sustabdomos;

11. organizacinė struktūra – plati diskrecinė teisė steigėjams (Reglamentas pa-

teikia neišimtinį sąrašą klausimų, kuriuos turėtų spręsti akcininkai), įstatai

gali numatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus (balsavime);

26

12. Reglamentas nereikalauja fizinio akcininkų susirinkimo;

13. valdymo organai gali būti tiek kolegialūs, tiek vienasmeniai ir tiek dvipako-

piai, tiek vienpakopiai;

14. valdymo organų narių atsakomybės klausimai yra sprendžiami nacionalinės

teisės, tačiau pagrindines fiduciarines pareigas nustato Reglamentas;

15. darbuotojų dalyvavimas, skirtingai nei SE, nėra numatytas.

Kol kas Reglamentas nėra priimtas, nes iškilo problemos ES narėse dėl sutarimo (bijo-

ma, kad ši forma nukonkuruos nacionalines formas).

27

6 JURIDINIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBE

Juridiniai asmenys gali būti skirstomi į turinčius ribotą ir neturinčių ribotos civilinės atsako-

mybės. Preziumuojama, kad juridinis asmuo turi ribotą civilinę atsakomybę, t. y. pagal jo

prievoles steigėjai ir nariai neatsako ir atvikrščiai. Individuali įmonė ir ūkinė bendrovė neturi

ribotos civilinės atsakomybės.

Egzistuoja ir papildomos išimtys, kada ribota atsakomybė išnyksta. Išimtis gali numa-

tyti įstatymas, steigimo dokumentas, be to, atsakomybė gali išnykti tais atvejais, kai yra nesą-

žiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai (akcininko). Plečiamai tokios nuostatos neaiškina-

mos.

Įstatymo išimtis – turimi galvoje atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojantys

įstatymai. Neribota civilinė atsakomybė įtvirtinta ir Advokatų profesinėje bendrijoje: jei atsa-

komybė kyla iš prievolių, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, narys atsako pagal juridinio

asmens prievoles, kitais atvejais juridinis asmuo veiks kaip ribotos civilinės atsakomybės.

Steigimo įstatų prigimtis yra sutartinė. Dėl to steigimo dalyviai gali numatyti ribotos

atsakomybės atsisakymas, nes tai neprieštarauja įstatymams.

Nesąžiningi akcininko veiksmai pagal CK 2.50 str. 3 d. Visgi reikia atsiminti, kad są-

žiningumas yra preziumuojamas. Be to, negalėjimas juridiniam asmeniui įvykdyti prievolės

turi būti kilęs būtent dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Kylanti atsakomybė akcininkui –

subsidiari. Nesąžiningais akcininko veiksmais laikomos įvairios prievolės (kadangi Lietuvos

įstatymai šioje srityje adaptuoti iš kitų valstybių, ten reikia ir ieškoti atsakymo), tai susiję su:

1. deliktinė prievolė;

2. sutartinė prievolė su vartotoju (su silpnesniu asmenimis);

3. viešosios sutarties prievolė.

Manoma, kad nesąžiningumo atvejo negalima taikyti, kai prievolė nepapuola į prieš

tai išvardintas sritis. Manoma, kad sutartyse šalys gali numatyti įvairias apsaugos galimybes.

Nesąžiningi dalyvio veiksmai gali būti:

1. pareigų, susijusių su kreditorių teisių apsaugos prevencija neatlikimas (pvz.,

finansinės atskaitomybės nepaskelbimas, įstatinio kapitalo neatstatymas jam

kritus žemiau pusės privalomo minimalaus kapitalo);

2. turto naudojimas kitais būdais (bendrovės turto naudojimas asmeniniams

tikslams);

3. nuolatinis formalumų neatlikimas (tai rodo, kad akcininkas nelaiko bendro-

vės savarankišku vienetu, pvz., nevyksta valdybos posėdžiai, akcininkų su-

28

sirinkimai);

4. grupė kaip priemonė vengti atsakomybės (kuriamos bendrovių grupės tam,

kad atsakomybė būtų perkeliama iš vieno grupės nario kitam, šiuo atveju

irgi žiūrima, kaip laikomasi formalumų, su kuo vedamos derybos, jei norima

bendrauti su grupės nariu).

Tarp nesąžiningų veiksmų ir pasekmių turi būti priežastinis ryšys. Jeigu akcininko ry-

šys su bendrove yra trumpalaikiai arba egzistuoja finansinio investavimo ryšys – nesąžiningu-

mas jo veiksmų vertinime abejotinas. Kai akcininko akcijos yra mažuma (neturima realios

kontrolės), vargu ar galima taikyti nesąžiningų veiksmų institutą.

Kai bendrovė likviduojama arba bankrutuoja, atsakymą pateikia LAT 2003-05-21 nu-

tartis ir LAT 2003-12-10 nutartis. Taisyklė suformuojama iš esmės taip: tais atvejais, kai ben-

drovės likvidavimo ar bankroto procedūra buvo atlikta tinkamai ir iki likvidavimo nebuvo

kreiptasi ir pradėtas procesas dėl nesąžiningų veiksmų, po likvidavimo kreiptis į teismą ir

reikalauti prievolių perkėlimo remiantis nesąžiningais veiksmais negalima.

Jeigu vadovo darbas yra nuolatinis, iškyla klausimas, ar santykiai tarp vadovo ir

įmonės turi būti vertinami kaip civiliniai ar kaip darbo. LAT 2001-10-16 ir 3K-3-332/2007

nustatė, kad taikomi civiliniai santykiai tiek skiriant, tiek atleidžiant vadovą. Akcininkų

susirinkimas nesaistomas jokių reikalavimų, tik procesiniai. Vadovui darbo santykiai taikomi

tik tiek, kiek tai susiję su socialinėmis garantijomis. Tokia pati tvarka taikoma filialų

vadovams.

LAT 2000-03-09 nutartis ir LAT 2003-06-04 nutartis suformavo akcininkų sušaukimo

ir susirinkimo tvarką bei procedūras. Sukūrė tokias taisykles:

1. siunčiant pranešimus apie akcininkų susirinkimą reikia laikytis ne tik įstatų

tvarkos, bet ir bendrovėje nusistovėjusios praktikos;

2. reikia vertinti ieškovo galimą įtaką (jei ieškovo įtaka buvo ir yra reikšminga,

sprendimas turi būti naikinamas);

3. dienotvarkė turi būti formuluojama aiškiai.

6.1 FIDUCIARINĖS PAREIGOS

Bendrovės valdymo organų narių pareigas nustato CK 2.87 str. Skirtingai nuo dalyvių (turi

pareigą elgtis sąžiningai ir protingai), organai turi fiduciarines pareigas bendrovės atžvilgiu :

1. elgtis sąžiningai ir protingai;

2. elgtis lojaliai;

3. laikytis konfidencialumo;

29

4. vengti interesų konflikto;

5. turtą naudoti taip, kaip nurodyta.

Sąžiningumo ir protingumo pareiga (angl. duty of care) reiškia, kad valdymo organo

nariai turi elgtis rūpestingai. Valdymo organo dokumentai turi būti priimami taip, kad rodytų,

jog prieš sprendimo priėmimą buvo priimti visi reikiami dokumentai. Protingumo ir

sąžiningumo reikalavimas reiškia pareigą elgtis rūpestingai, t. y. surinkti informaciją.

Valdymo organas nėra saistomas surinkta informacija, nes jis priima sprendimus pagal savo

vidinį įsitikinimą, t. y. savarankiškai valdo (angl. business judgment rule). Sąžiningumo ir

protingumo pareiga pažeidžiama ir tada, kai yra interesų konfliktas, turto naudojimo

pažeidimas ar padarant nusikaltimą (bona fide).

Lojalumo pareiga reiškia tris dalykus: veikti pagal įstatus ir akcininkų sprendimus,

rūpintis gerove ir aktyviai siekti tikslų bei atskleisti akcininkams informaciją. Valdyba turi

veikti ne tik formaliai, o aktyviai rūpintis bendrove.

Konfidencialumo pareiga reiškia du dalykus: saugoti komercinę, gamybinę ir

profesinę paslaptį, be to, siekti, kad kiti vykdytų konfidencialumo pareigą.

Interesų konflikto vengimas reiškia pareigą vengti konflikto, o jam atsiradus –

informuoti arba valdymo organo narius, arba paskyrusius akcininkus. Kas yra interesų

konfliktas – civilinėje teisėje nepateikiama (kaip tai yra viešojoje teisėje). Pranešimas turi būti

atliekamas raštu, pvz., valdybos protokole.

Turto atskyrimas reiškia, kad negalima naudoti bendrovės turto asmeniniais ir trečiųjų

asmenų interesais. Turtas suprantamas kaip bendrovės turtas ir informacija, kuri turi vertę.

Plačiau apie pareigas atskleidžiama LAT byloje Khartley prieš Diagnostikos

polikliniką.

6.2 PRIVERSTINIS AKCIJŲ PARDAVIMAS IR VEIKLOS TYRIMAS

Tiek priverstinis akcijų pardavimas, tiek veiklos tyrimas – adaptuoti iš Olandijos CK. Analo-

giški institutai surandami labai daug kur: Anglijos Bendrovių aktas 2006, JAV Delavero vals-

tijos Bendrovių aktas, ES bendrovių teisėje (SPE Reglamento projektas).

Pagal ES Reglamentą akcininkas gali būti pašalintas iš bendrovės, jei jis sukelia rimtą

žalą bendrovei arba jo buvimas neįmanomas su tolimesne bendrovės veikla. SPE Reglamentas

numato ir akcininko išstojimą: SPE veikla esmingai pasikeitė, bendrovė neteko esminės turto

dalies, paskutinius 3 metus bendrovė nemokėjo dividendų, nors jos finansinė padėtis tai būtų

leidusi. Šie pagrindai gali būti adaptuoti ir Lietuvos teisėje.

Lietuvoje akcininkas gali būti pašalintas pagal CK 2.115 str.: jo veiksmai gali sukelti

30

žalą. Priverstinis akcijų supirkimas taikomas tik UAB.

Oficialus pasiūlymas – panašus institutas, bet taikomas tik toms bendrovėms, kurių

akcijomis prekiaujama viešai. Kai įsigyjama 40 proc. balsų, turi būti pateikiamas privalomas

pasiūlymas supirkti visas likusias akcijas (cirkuliaras) arba per 4 mėn. atstatyti akcijų skaičių į

žemiau 40 proc. ribos. Oficialiam pasiūlymui taikomas Vertybinių popierių įstatymas. Akcijų

kaina nustatoma pagal paskutinius oficialius duomenis ir sutariant, bet jei nesutariama – teis-

mo sprendimu.

Privalomas akcijų pardavimas numatytas Vertybinių popierių įstatymo. Jis taikomas,

kai asmuo įsigyja 95 proc. balsų: asmuo turi teisę įsigyti visas likusias akcijas. Be to, kiti akci-

ninkai gali reikalauti, kad jų akcijos būtų nupirktos ir nebus privaloma to atsisakyti.

Priverstinis akcijų pardavimas taikomas tada, kai kyla ginčai dėl akcininkų sprendimų.

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas, kad bendrovės akcijos, priklausančios ben-

drovės akcininkui, kurio veiksmai prieštarauja bendrovės tikslams ir kai negalima manyti, kad

jo veiksmai ateityje pasikeis, privalo būti parduoti akcininkui, kuris dėl to kreipėsi į teismą.

Etapai:

1. paduodamas ieškinys į apygardos teismą pagal bendrovės buveinę;

2. ieškovas siūlo tapti bendraieškiais kitiems akcininkams;

3. priimamas sprendimas dėl ieškinio, t. y. teismas nustato, ar akcininko veiks-

mai prieštarauja bendrovės tikslams;

4. paskiriami ekspertai (atlieka akcijų vertinimą);

5. teismas priima nutartį dėl kainos (nebūtinai tokią, kokią siūlo ekspertai);

6. įgyvendinamas akcijų perdavimas ir kainos sumokėjimas.

Teisę kreiptis į teismą turi tiek vienas, tiek keletas asmenų, bet jie turi turėti ne mažiau

kaip trečdalį akcijų pagal nominalią vertę bendrovėje. Numatyti ir apribojimai dėl teisės

kreiptis: CK 2.116 str. nurodo, kad kai galimi kiti ginčų sprendimo būdai pagal įstatus, kreip-

tis negalima. Advokato dalyvavimas – būtinas, taip užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiauja-

ma. Bylose bendrovė visada būna trečiuoju asmeniu, be to, galima priešieškinis dėl privers-

tinio pardavimo (byla 2A-273/2007).

Kad institutas veiktų tinkamai, numatytos ir tam tikros laikinosios apsaugos priemo-

nės: CK 2.117 str. garantijos priėmus teismo sprendimą dėl ieškinio tenkinimo, sprendimui

įsiteisėjus, taip pat numatyti ir balsavimo apribojimai (papildomas ribojimų taikymas pa-

prastai neturėtų būti nustatomas). Aplinkybės, kada galima taikyti apsaugos priemones:

1. Nesąžiningi dalyvių veiksmai. Teismų praktika šiuo atveju iš dalies praplėtė

atvejus, kai galima taikyti priverstinį akcijų pardavimą.

31

2. Nepriima reikiamų sprendimų, yra nuolatinis konfliktas (3K-3-483/2007).

3. Nesusijusios su valdymu, išskyrus jei dalyvauja valdyme, taip pat lemia val-

dymo organų sudėtį, jiems vadovauja de facto (3K-323-2008). Gali ir nebūti

paskirtu valdymo organo nariu, bet valdyti de facto.

Įrodymų vertinimui tokiose bylose svarbi LAT nutartis 3K-3-416/2007. Bendrovė nėra

ginčijamų santykių dalyvis. Tikėtinumo taisyklė – labiau tikėtina tam tikrą faktą buvus, nei

nebuvus, iš visų aplinkybių.

Priverstinis akcijų pardavimas gali veikti ir atvirkščiu būdu – kaip priverstinis išpirki-

mas (CK 2.123 str.). LAT byloje 3K-3-323/2008 UAB „Grigiškių statyba“ suformuota to

praktika. Išpirkimo atveju taikomos tos pačios taisyklės. Papildomai – aiškiai išreikštas akci-

ninkų teisėtų lūkesčių principas, pagal kitų valstybių praktiką, pvz., tris metus nemokami divi-

dendai.

6.3 VEIKLOS TYRIMAS

Veiklos tyrimo tikslas – nustatyti, ar bendrovė ir bet koks kitas juridinis asmuo veikia tinka-

mai, ar valdymo organų nariai nepažeidžia fidiciarinių pareigų.

Etapai:

1. Kreipimasis į juridinį asmenį prašant pašalinti netinkamą valdymą.

2. Pareiškimo padavimas į apygardos teismą pagal juridinio asmens buveinę.

3. Teismas preliminariai patikrina, ar yra pagrindas manyti, kad netinkamai

veikia ir priima sprendimą dėl tyrimo pradžios arba pareiškimą atmeta.

4. Teismui nutarus, kad yra pagrindo įtarti, jog veikia netinkamai, skiriami eks-

pertai, kurie atlieka veiklos tyrimą, parengia ataskaitą, pateikia ją teismui.

Teismas nėra saistomas ekspertų išvadų (inkviziciniame procese būtų saisto-

mas).

5. Pasitvirtinus įtarimams teismas taiko vieną iš priemonių, numatytų CK

2.131 str.

Advokato dalyvavimas būtinas tiek kreipiantis dėl geranoriško pašalinimo, tiek krei-

piantis į teismą. Turi būti nustatytas protingas terminas kaip tai išaiškinta byloje 2-221-2008.

Turi būti tam tikras akivaizdumas, t. y. turi būti įvardinama manomai netinkama veikla (LAT

nutarti byloje 3k-3-1233-2002). Šalių reikalavimai suformuoti byloje 20523/2005.

Pagrindas manyti, kad veikia netinkamai:

1. Nuostolinga veikla 2-281/2007.

2. Vadovo veiksmai steigiant konkuruojančią bendrovę 2-523/2005 .

32

3. Ekspertų skyrimas ir darbo apmokėjimas: 2-194/2008, sumos dydis ir pagrį-

stumas.

Aplinkybės, kurių reikia, kad būtų pradėtas tyrimas – fiduciarinių pareigų pažeidimas

(3k-3-16/2005 – tai minėta byla prieš Diagnostikos polikliniką).

Taikomos priemonės: bendrovės likvidavimas ir kt. Skirdamas priemonę teismas įpa-

reigotas vertinti darbuotojų ir kitų asmenų interesus.

33

7 ĮMONIŲ ĮSIGIJIMAI

Įmonių įsigijimas – sudėtingas terminas, nes įmonės sąvoka gali būti vartojama įvairiomis

prasmėmis. Įmonė gali būti suvokiama:

1. ekonomikos mokslo tiriamas vienetas, kuris priima sprendimus ir riziką;

2. techninių mokslų kategorija – techninių sprendimų visuma;

3. socialinė kategorija – joje dirbančių asmenų ratas;

4. teisinė kategorija – civilinių santykių objektas, bet ne subjektas.

Įmonės apibrėžimas pateiktas CK 1.110 str. - įmonė yra verslu užsiimantis ir asmeniui

priklausantis objektas, tai turtinių ir neturtinių bei kitokių pareigų bei įsipareigojimų visuma.

6 CK knygoje kalbama apie įmonės pirkimą-pardavimą ir nuomą.

Kalbėdami apie įmonių įsigijimus kalbame apie turtinio komplekso įsigijimą, bet są-

voką praplečiame ir akcijų pirkimu bei įmonės prijungimu. Įmonės gali būti įsigijamos:

1. įmonės (verslo) pirkimas;

2. turto pirkimas (atskiro, bet ne viso);

3. prijungimas;

4. akcijų įsigijimas.

Ekonominė prasme visi šie veiksmai turi tą patį rezultatą.

Prieš sudarant sutartis dėl bet kurio iš šių atvejų dažnai gali būti reikalingi leidimai:

koncentravimo leidimas dėl konkurencijos. Be to, gali būti nurodytos ribojamos sritys, kur ri-

bojami įsigijimai. Jei veikia darbo tarybos, gali būti reikalaujama pranešimo arba konsultaci-

jų, o kai kuriais atvejais iškyla informavimo ir pranešimo pareiga.

Leidimas koncentracijai gali būti reikalingas pagal nacionalinę arba ES teisę. Leidimo

koncentracijai tikslas – užtikrinti, kad neatsirastų dominuojantis subjektas tam tikroje rinkoje.

Manoma, kad dominuojančio subjekto atsiradimas per susijungimas yra blogis, o vystant

verslą – leistinas. Pagal nacionalinę teisę reikalingi leidimai 5 mln. Lt ir 30 mln. Lt apyvar-

toje, t. y. bendra suminė apyvarta turi būti didesnė nei 30 mln. Lt apyvarta, o bet kurių dviejų

– ne mažesnė nei 5 mln. Lt. ES lygiu – 5 mlrd. eurų bendra apyvarta, o bet kurių dviejų iš jų

250 mln. eurų.

Kadangi patys įsigijimo sandoriai yra sudėtingi, prieš juos sudarant dažnai pasirašomi

ketinimų protokolai arba netgi preliminarios sutartys. Reikia turėti galvoje, kad CK reglame-

ntuoja derybas: jos turi būti vykdomos sąžiningai, turi būti atskleidžiama informacija sąžinin-

gai. Ketinimų protokolai gali priklausyti nuo derybų rūšies, jie nėra įpareigojantys, tik fiksuo-

ja pasiektus derybų rezultatus. Kai kuriais atvejais ketinimų protokolai gali virsti prelimina-

34

riomis sutartimis. Greta ketinimų protokolo gali būti sudaromi papildomi konfidencialumo su-

sitarimai.

Pagrindinės klaidos sandoriuose būna susitarimai dėl kainų ir mokėjimo būdo (kada

mokama, kaip mokama ir pan., pagal ką nustatoma kaina, ar gali ji kisti). Be to, gali būti pa-

tvirtinimai ir garantijos, kurie garantuoja ar tvirtina kažką, ko neįmanoma patvirtinti. Tokie at-

vejai neturėtų būti laikomi tinkamais. Kadangi procesas yra ilgalaikis, gali būti numatomi tar-

piniai veiklos įsipareigojimai, t. y. numatoma, kaip įmonė veiks nuo sutarties pasirašymo ir

faktinio įmonės perėjimo. Kartais gali būti nurodyti labai sunkūs apribojimai, todėl gali kilti

pirkėjo fiduciarinė atsakomybė. Dažnai dar suklystama dėl sandorio laiko, tvarkos ir vietos,

kai nebūnama tai konkrečiai nurodoma.

7.1 ĮMONĖS (VERSLO) PIRKIMAS

Įmonės pirkimo sąvoka yra CK 6.402 str. - pardavėjas įsipareigoja perduoti visą įmonę kaip

turtinį kompleksą arba esminę jo dalį, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.

Įmonės pirkimas-pardavimas – atskira sutarties rūšis. Jai reikalingas notarinis patvirtinimas ir

registravimas juridinių asmenų registre. Be to, keliami ir papildomi procedūriniai reikalavi-

mai, kad būtų užtikrinti kreditorių interesai: būtinas banko dalyvavimas, dalis lėšų skiriama

atsiskaityti su kreditoriais ir pan.

Įmonės pirkimo-pardavimo atveju pardavėjas (šalis) yra ne akcininkai, o pati įmonė,

nes įmonė parduoda savo turtą, o pirkėjas už jį sumoka. Esant finansiniams įsipareigojama iš

tų pinigų atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Šio būdo privalumas yra tas, kad aiškus objektas,

t. y. pirkėjas žino, ką įsigyja ir ko neįsigyja, o trūkumas – procedūros sudėtingumas.

Atskiro įmonės turto pirkimas-pardavimas nuo visos įmonės pirkimo atribojamas pa-

gal turto kompleksiškumą. Kai perkamas turtas visas kaip komplektas – tai bus įmonės įsigiji-

mas. Jei perkama turto dalis, bet neperimami įsipareigojimai, technologinės paslaptys ir pan. –

tai atskira rūšis.

7.2 PRIJUNGIMAS (REORGANIZAVIMAS)

Prijungimas – tai įmonės prijungimas prie kitos įmonės. Tokiu atveju visas vieno įmonės tur-

tas su teisėmis ir pareigomis pereina reorganizavime dalyvaujančiai bendrovei, perimamos

bendrovės akcininkai tampa perimančios bendrovės akcininkais (akcijų keitime gali būti ir pi-

niginės išmokos, bet neviršijančios 10 proc. akcijų vertės).

Prijungimui taikoma 3-ioji Bendrovių Direktyva ir Direktyva dėl susijungimų tarp

valstybių-narių. Tai palengvina prijungimą tada, kai prijungimas vyksta tarp keleto ES narių.

35

Prijungimas turi etapus.

Šio būdo privalumas – universalus teisių perėmimas (perimamos visos teisės ir parei-

gos nebent įstatymai nustato kitaip), įmonės pirkimo-pardavimo atveju situacija yra atvirkščia

(teisės ir pareigos pereina tik tada, kai įstatymas leidžia tai padaryti). Būdo trūkumas – reika-

lingas laikas ir sprendimai, kurie reikalingi padaryti prijungimo operacijai. Dar vienas privalu-

mas – tai įsigijimas nenaudojant piniginių lėšų.

Neretai susitariama, kad sandoris, esant tam tikroms sąlygoms, nebus užbaigtas: nebus

gautas leidimas koncentracijai, įvyks žemės drebėjimas ir t. t. Užbaigimo būdai ir sąlygos

dažnai būna numatomi, nurodomi kritiniai veiksniai po įsigijimo. Mokėjimai atliekami per

escrow sąskaitas.

7.3 AKCIJŲ PIRKIMAS

Akcijų pirkimas vyksta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Akcijos perkamos rašytine sutar-

timi, o jei biržoje – pagal biržos taisykles. Kai biržos taisyklės ko nors nereglamentuoja, tai-

komos bendrosios nuostatos.

Akcijų perleidime, kai jos išleistos materialiai, būtinas akcijos indosamentas, kuris su-

rašomas pagal Vekselių įstatymą. Indosamentas – parašymas, kad akcija perleista (tai visada

besąlyginis perleidimas ir apima visą kiekį). Indosavimas skirtas spręsti santykiams tarp akci-

ninkų, akcijų registras skirtas bendrovei, kad ji žinotų, kas yra jos savininkas. Nematerialios

akcijos perleidžiamos įrašais akcijų biržose.

Šiuo būdu sandoris sudaromas tarp akcininkų ir nedaro įtakos bendrovei. Taigi šio

būdo privalumas yra veiklos tęstinumas. Trūkumas - „katės maišė“ pirkimas, t. y. ne visada

įmanoma sužinoti, kokius įsipareigojimus turi perkama bendrovė.

Akcijų pirkimas-pardavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių įsigijimo būdų, egzi-

stuoja due diligence institutas. Tai reiškia, kad pirkėjas gali patikrinti perkamo juridinio asme-

ns būvį. Ką tikrins, priklausys nuo susitarimo tarp pirkėjo-pardavėjo: paprastai tikrinama tei-

sinė pusė, t. y. ar įmonė veikia gerai, ar suformuoti organai ir t. t., be to, daromas mokestinis ir

finansinis patikrinimai. Greta ta gali būti tikrinami gamtosauginis, technologinis procesai. Pa-

tikrinimo tikslai – gauti informaciją apie įmonę ir valdyti įsigijimo riziką. Be to, patikrinimas

leidžia numatyti veiksmus, kuriuos būtina numatyti veiksmus, kuriuos reikia padaryti įsigijus

įmonę.

Paprastai due diligence organizavime kyla klausimai, kada jį atlikti, kaip jį atlikti, ko

tikėtis ir kokia jo reikšmė. Patikrinimą galima padaryti prieš sudarant sandorį ir po jo sudary-

mo. Dažniausiai prieš įsigijimą patikrinimas nurodomas ketinimų protokole. Patikrinimą gali-

36

ma organizuoti duomenų kambariu arba patikrinimu. Patikrinimo atveju pirkėjo nusamdyti

žmonės arba jis pats eina į įmonę ir ją tikrina. Duomenų kambarys – procesas, kurio metu ne-

leidžiama tikrinti įmonės vietoje, bet dokumentus pateikia pats pardavėjas (surenka visus duo-

menis pirkėjui apie įmonę). Patikrinimo reikšmė iš esmės yra dvejopa: pirkėjas turi galimybę

susipažinti detaliau su parduodama bendrove, jos turtu, bet praranda arba gali prarasti galimy-

bę ateityje ginčytis dėl bendrovės vertės.

7.4 PAPILDOMI SUSITARIMAI

Dažnai prie įmonių perėmimo sudaromi ir papildomi susitarimai:

1. nekonkuravimo susitarimai (draudžia pardavėjams užsiimti tokia pačia veik-

la);

2. susitarimai dėl įsipareigojimų darbuotojams (gali būti teigiami ir neigiami);

3. licencijų perleidimo susitarimai (dažniausiai reikia papildomų susitarimų ir

leidimų, dėl to sudaromi susitarimai atskirai);

4. valdymo susitarimai (tai susitarimai su valdymo organo nariais, kad jie liks

dirbti, kai jo reikšmė kritinė, ir pan.).

7.5 KITI ĮSIGIJIMAI

Galimi retesni įsigijimai:

1. bankrutuojančios įmonės įsigijimas (nemokios);

2. bendra veikla (tiesiogiai nesujungiami asmenys)

3. hostile takeover (pateikiamas viešas pasiūlymas supirkti akcijas);

4. privatizavimas;

5. strateginis alijansas (panašu į bendrą veiklą);

6. atskiro turto pirkimas;

7. SE steigimas sujungimo būdu.

Paprastai įmonių įsigijimai vykdomi tradiciniais trimis būdais.

37

8 TURTO APSKAITA

Juridinio asmens požymis – turto atskyrimas, t. y. asmuo turi jam priklausantį turtą (nuosavy-

bės arba patikėjimo teise). Turtas apskaitos prasme suprantamas kaip materialus turtas taip pat

teisės ir pareigos. Visas turtas privalomai apskaitomas pasibaigus finansiniams metams. Jei

įstatai kitaip nenumato, tai sausio 1 d. - gruodžio 31 d., tačiau įstatai gali numatyti ir kt. 12

mėn. laikotarpį.

Apskaitos tikslas: nustatyti turtą, nustatyti gebėjimą vykdyti įsipareigojimus ir

nustatyti turto likvidumą. Be to, turto apskaita reikalinga, kai numatytas privalomas įstatinio

kapitalo mažinimas pagal ABĮ 52 str. ar dengiant nuostolius.

Apskaita ir atskaitomybė yra tarpusavyje susijusios kategorijos. Apskaitos pagrindu

gali būti rengiama daug atskaitomybių. Plačiausiai žinoma – finansinė atskaitomybė. Re-

miantis apskaita gali būti sudaromos pelno-mokesčių deklaracijos, statistinės atskaitos, regu-

liariai pateikiamos ataskaitos ir valdymo organų noru sudaromos ataskaitos.

Apskaitą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o atskaitomybę – Įmonių fi-

nansinės atskaitomybės įstatymas (atskiroms įmonėms) ir Įmonių konsoliduotos finansinės at-

skaitomybės įstatymas (reglamentuoja konsoliduotą finansinę atskaitomybę). Kaip vykdoma

apskaita gali pasakyti Verslo apskaitos standartai ir Tarptautiniai finansinės atskaitomybės

standartai. Lietuvoje galima vesti ir pagal VAS ir pagal TFAS, bet pasirinkimas negali būti

keičiamas dažniau nei 5 metus. TFAS turi taikyti tos įmonės, kurių teisėmis prekiaujama re-

guliuojamose rinkose.

Bet kokia apskaita remiasi apskaitos principais, kurių yra devyni:

1. įmonės principas – įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu;

2. veiklos tęstinumo principas – įmonės veiklos laikotarpis laikomas neter-

minuotu;

3. periodiškumo principas – suskirstoma finansinė atskaitomybė į finansinius

metus ar kt. ataskaitinius laikotarpius;

4. pastovumo principas – įmonė pasirinkusi apskaitos metodą turėtų jo nekeis-

ti;

5. piniginio mato principas – ūkinės operacijos turi būti išreiškiamos pinigais;

6. kaupimo principas – sąnaudos registruojamos jų patyrimo metu, o pajamos

– jų uždirbimo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar negavimą;

7. atsargumo principas – tai konservatyvumo principas, t. y. apskaita daroma

taip, kad nebūtų nepagrįsto turto didinimo ar mažinimo;

38

8. neutralumo principas – pateikiama nešališka apskaita;

9. turinio apskaitos principas – ūkinės operacijos pateikiamos pagal ekono-

minę prasmę, o ne teisinę formą.

Finansinė atskaitomybė gali būti trumpa ir pilna. Pilną sudaro balanso, pelno ataskaita,

pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Trumpą – tas

pats, tik nėra piniginių srautų. Trumpa gali būti sudaroma, kai turto vertį neviršija 5 mln. Lt,

pardavimo pajamos – 7 mln. Lt ir _____________ 10 mln. Lt.

Balansas turi kairiąją ir dešiniąją puses. Kairiojoje pusėje matoma, iš ko balansas su-

darytas. Dešinė balanso pusė rodo, kam turtas priklauso. Balanso kairioji ir dešinioji pusės

turi sueiti.

Pelno paskirstymą į finansinę atskaitomybę įtraukti privaloma, bet akcininkai susiri-

nkime gali nutarti bet kaip kitaip paskirstyti pelną. Pelno paskirstymo prasme jis gali būti pa-

skirstomas į privalomąjį rezervą, rezervą savoms akcijoms įsigyti ir į dividendus. Visa kita,

kas nepaskirstoma, perkeliama į kitus metus.

Aiškinamasis raštas – suteikia daug svarbios informacijos apie finansinę atskaitomy-

bę. Tai sudedamoji jos dalis.

39