Tatjana Radzeviien

Crocodile Chemistry vartotojo pagalbininkas

2004 m

2

TURINYS

01 Classifying Materials Mediag klasifikavimas....................................... 6

01 Solids, Liquids and Gases Kietosios mediagos, skysiai, dujos.........................................7

02 Particles in Solids, Liquids and Gases -Kietj mediag, skysi ir duj dalels...............7

03 Chantes of State Agregatins bsenos pasikeitimas.............................................................8

04 Chantes of State Agregatins bsenos pasikeitimas.............................................................8

05 Elements and Compounds Cheminiai elementai ir junginiai..............................................9

06 Elements and Compoundsan example Chemini element ir jungini pavyzdiai...........9

07 Mixtures Miiniai................................................................................................................10

02 Different Types of Reaction Skirting ri reakcijos.........................11

01 Physical and Chemical Chantes Fizikiniai ir cheminiai kitimai......................................12

02 Chemical Chantes Cheminiai kitimai...............................................................................12

03 Combustion Degimas........................................................................................................13

04 Combination Jungimasis...................................................................................................14

05 Decomposition Skaidymais.................................................................................................14

06 Precipitation Nusodinimas.................................................................................................15

07 Neutralisation Neutralizacija.............................................................................................15

08 Exothermic and endothermic reactions Egzotermins ir endotermins reakcijos..........16

03 Salts and Solubility Druskos ir tirpumas.....................................................17

01 Disappearling Substances Mediag tirpumas..................................................................18

02 Disslolving Tirpumas...........................................................................................................18

03 Dissociation Disociacija......................................................................................................19

04 Relative Solubilities Tirpumo lyginimas............................................................................19

05 Solutions Tirpalai................................................................................................................20

06 The Concentration of a Solution Tirpal koncentracijos..................................................20

07 Making Soluble Salts Drusk tirpal gavimas....................................................................21

08 Making Insoluble Salts Netirpi drusk gavimas...............................................................22

09 Spectator Ions Jonai stebtojai reakcijoje nedalyvaujantys laisvi jonai.......................22

10 The Solubility of Gases Duj tirpumas................................................................................23

11 Variation of Solubility with Temperature Tirpum priklausomyb nuo temperatros....23

04 Separating Atskyrimas..........................................................................................24

01 Separating Solids from Liquids Kietj mediag atskyrimas nuo skysi....................25

02 Separating a Solute from Solution Jungini atskyrimas i tirpalo...................................25

03 Separating a Solvent from Solution Tirpikli atskyrimas i tirpalo................................26

04 Separating Liquids Skysi atskyrimas............................................................................26

05 Separating Solids Kiet mediag atskyrimas..................................................................27

06 Separating Insoluble Solids Netirpi kiet mediag atskyrimas....................................28

07 Separating by Crystalising Iskyrimas kristalizavimo bdu............................................28

08 Separating Examples Iskyrimo pavyzdiai.....................................................................29

05 Acids and Alkalis Rgtys ir armai..............................................................30

3

01 Acid or Alkali - Rgtys ir armai.........................................................................................31

02 Acids - Rgtys......................................................................................................................31

03 Alkalis - armai......................................................................................................................32

04 Stengths of Acids - Rgi stiprumas..................................................................................32

05 Diluting Acids -Rgi skiedimas........................................................................................33

06 The pH Scale - pH skal........................................................................................................33

07 Acid Attack - Rgi savybs..............................................................................................34

08 Neutralisation Neutralizacija..............................................................................................34 09 Neutralisation - Neutralizacija (II).........................................................................................35 10 Neutralising Acids - Rgi neutralizacija...........................................................................35

11 pH titration curve - pH titravimo kreiv................................................................................36

06 Rates of Reactions Reakcij greitis................................................................37

01 Rate of Reaction - Reakcij greitis........................................................................................38

02 Measuring Rates of Reactions - Reakcij greiio nustatymas.............................................38

03 Graphs and Rates of Reactions - Reakcijos greiio grafikas...............................................39

04 Concentration Koncentracijos parinkimas.........................................................................39

05 Why Concentated Solutions React Faster-Kodl koncentruoti tirpalai reaguoja greiiau?40

06 Temperature Temperatros parinkimas............................................................................40

07 Why Temperature Affects Reaction rate - Kodl temperatra takoja reakcijos greit?....40

08 Particle Size - Daleli dydio parinkimas..............................................................................41

09 Why Small Particles React Faster - Kodl maos dalels reaguoja greiiau?....................42

10 Catalysts Katalizatori taka...............................................................................................42

07 Reactions of Metals Metal reakcijos...........................................................43

01 Reactions of Metals - Metal reakcijos.................................................................................44

02 Reactivity of Metals With Oxygen -Metal reakcijos su deguonimi...................................44

03 Reactivity of Metals With Water - Metal reakcijos su vandeniu.......................................45

04 Reactivity of Metals With Acids -Metal reakcijos su rgtimis.........................................45

05 Reactivity Series Aktyvumo eil.........................................................................................46

06 Predicting Reactions Reakcij numatymas........................................................................46

07 Competition Reactions Konkuruojanios reakcijos...........................................................47

08 Displacement Reactions Pavadavimo reakcijos.................................................................47

09 Reactivity Series and Cells Aktyvumo eil ir cels...........................................................48

10 Elektrochemcial Cell Elektrochemin cel........................................................................48

11 Wath Happens in Elektrochemcial Cells -Kas atsitinka elektrocheminiuose celse?........49

12 The Potential of an Elektrochemcial Cell - Elektrochemini celi potencialas.................49

13 Non-standart Conditions- Nernst Equation - Nestandartins slygos Nersto lygtis.......50

08 Elektricity and Elektrolysis Elektra ir Elektroliz.................................51

01 Conductors and Insulators - Laidininkai ir izoliatoriai........................................................52

03 Elektrolysis of Lead Bromide - vino bromido elektroliz..................................................52

04 Elektrolysis of Other Compounds - Kit jungini elektroliz.............................................53

05 Elektrolysis of Solutions Tirpal elektroliz......................................................................53

06 The Rules of Elektrolysis - Elektrolizs taisykls.................................................................54

07 Elektrolysis of Potassiun Jodide - Kalio jodido elektroliz.................................................54

08 Elektrolysis of Lead Nitrate - vino nitrato elektroliz......................................................55

10 Elektrolysis of Acids and Alkalis - Rgi ir arm elektroliz........................................55

12 Elektrolysis of Dilute Sulphuric Acid - Sieros rgties tirpalo elektroliz.........................56

4

14 Elektrolysis of Sodium Hydroxid - Natrio hidroksido elektroliz.......................................56

16 Depositing Metals - Metal nusodinimas..............................................................................57

20 Looking at Current - Srovs nustatymas..............................................................................57

22 Calculating the Mass - Mass skaiiavimai..........................................................................58

24 Elektroplating - Galvanizacija...............................................................................................59

09 Chemical Calculations Cheminiai apskaiiavimai.................................60

01 Formula Mass - Molekulins mass formul........................................................................61

02 Writing Chemical Equations - Chemini lygi uraymas................................................61

03 The Mole - Molis.....................................................................................................................62

04 The Mole Examples Molis. Pavyzdiai..............................................................................62

05 Empirical Formula -Empirin formul.................................................................................63

06 Empirical Formula Examples - Empirin formul. Pavyzdiai...........................................63

07 Percentage Composition (bay mass) - Masi santykis junginyje.........................................64

08 Concentration - Koncentracija..............................................................................................64

09 Using Concentration - Koncentracijos pritaikymas..............................................................65

10 Calculating of Concentration - Koncentracijos skaiiavimas..............................................65

11 Concentration Calculations - Koncentracijos apskaiiavimas.............................................66

12 Neutralisation Reactions - Neutralizacijos reakcijos............................................................66

13 Examples of Neutralisation Reactions - Neutralizacijos reakcij pavyzdiai....................67

14 More Exempels of Neutralisation Reactions-Daugiau neutralizacijos reakcij pavyzdi67

10 Test and Indicators Testai ir indikatoriai....................................................68

01 Ammonium Salts - Amonio druskos.....................................................................................69

02 Flame Tests - Liepsnos testai.................................................................................................69

03 Hydrogen Vandenilis..........................................................................................................70

04 Litmus Solution Lakmuso tirpalas.....................................................................................70

05 Nitrate Ion - Nitrat jonai......................................................................................................71

06 Phenolphthalein - Fenolftaleinas...........................................................................................71

07 Starch - Krakmolas.................................................................................................................72

08 Tests of Metal Salts with Precipitation - Metal drusk testai - nusodinimas....................72

09 Thymol Blue - Timolio mlis.................................................................................................73

10 Universal Indicator - Universalusis indikatorius..................................................................73

11 Additional Topics Papildomos uduotys.....................................................74

01 Acid Rain - Rgtusis lietus...................................................................................................75

02 Breathalyser - Testas girtumui nustatyti................................................................................75

03 Concentration Cell - Koncentracins cels...........................................................................76

04 Decompasition of Merkury (II) Oxide - Gyvsidabrio (II) oksido skaidymas.....................76

05 Density - Tankis......................................................................................................................77

06 Extracting Metal from Rock - Metal gavimas i rdos......................................................77

07 Finding Masses by Experiement Eksperimentinis junginio mass nustatymas...............78

08 Hydrated Compounds - Kristalohidrat dehidratacija..........................................................79

09 Making Acid Rain - Rgtaus lietaus gavimas......................................................................79

10 Making Oxygen - Deguonies gavimas...................................................................................80

11 More Exothermic and Endothermic Reactions - Daugiau egzotermini ir endotermini

reakcij....................................................................................................................................80

12 Multiple Cell Sudtingesns cels.......................................................................................81

13 Oxidation of Copper Metal by Silver Ion -Vario oksidacija sidabro jonais........................81

14 Oxygen Generation - Deguonies regeneravimas...................................................................82

5

15 Reduction of Copper Oxide by Ammonia - Vario oksido redukcija amoniaku.................82

16 Reduction of Copper Oxide by Hydrogen - Vario oksido redukcija vandeniliu................83

17 The Reaction - Metalotermijos reakcija.................................................................................83

Quickstart Greitas paleidimas......................................................................................84

01 Adding Chemicals- Chemikal pasirinkimas........................................................................85

02 Displaying Information- Informacijos pateikimas...............................................................85

03 Introduction degimas........................................................................................................86

04 Different Reactions vairios reakcijos................................................................................86

05- Graphs and Probes Grafikai ir zondai.................................................................................87

06 Summary Santrauka............................................................................................................87

6

01 Classifying Materials -Mediag klasifikavimas

01 Solids, Liquids and Gases Kietosios mediagos, skysiai, dujos.

02 Particles in Solids, Liquids and Gases -Kietj mediag, skysi ir duj dalels.

03 Chantes of State Agregatins bsenos pasikeitimas.

04 Chantes of State Agregatins bsenos pasikeitimas.

05 Elements and Compounds Cheminiai elementai ir junginiai.

06 Elements and Compoundsan example Chemini element ir jungini pavyzdiai.

07 Mixtures Miiniai.

7

01 Solids, Liquids and Gases -Kietosios mediagos, skysiai ir dujos

Tu gali apibdinti tris mediag bsenas : kietj, skystj ar dujin. Jos vadinamos trimis agregatinmis bsenomis.

Pagalvok apie kai kurias skirtingas kietas, skystas ir dujines bsenas, kurias tu atsitiktinai

sutinki. Kokios yra kiekvienos i i bsen savybs? Kaip jos atrodo?

Kaip inia, kietos, skystos ir dujins bsenos turi skirtingas savybes. Taip yra todl, kad

dalels, arba molekuls, yra idstytos skirtingais bdais.

Tu gali, naudodamasis molecular animation(molekulin animacija) galimybmis, Crocodile

Chemistry pamatyti ias skirtingas struktras.

Stiklins apaioje talpina kietj mediag, skyst ir dujas. Norint pamatyti, kaip molekuls

isidst kiekvienoje i j, reikia spragtelti ant molekulins animacijos mygtuko , tada irinkti

kiekvien stiklin i eils.

kieta skysta dujin

02 Particles in Solids, Liquids and Gases -Kiet mediag, skysi ir

duj dalels

Kai mediaga keiiasi i kietos skyst arba i skystos dujin, atskiros mediagos molekuls

lieka tokios paios. Pasikeiia tik ryys, struktra tarp molekuli ir j judjimo greitis.

I ko nusprsti, kuri i trij agregatini bsen yra kieta mediaga, kuri skystis arba dujos:

a) Dalelyts gali judti viena kitos atvilgiu. Jos vis dar yra kompaktikai sudliotos, bet turi nenustatom padt.

b) Dalelyts yra kompaktikai sudliotos. Jos turi nustatyt padt ir j judjimas yra maas virpjimas.

a) Dalelyts juda laisvai ir j padtis keiiasi greitai.

kieta skysta dujin

8

03- Chantes of State -Agregatins bsenos pakeitimai

Kai mediaga keiia savo bsen, pasikeiia molekuli padtis viena kitos atvilgiu ir j

judjimo laisv. Tu gali panaudoti Crocodile Chemistry animacij tam, kad pamatytum iuos

pasikeitimus.

Spragtelk ant animacijos mygtuko emiau krokodilo galvos mygtuko . Tada

naudok ildytuv ledui itirpdyti ir vandeniui uvirinti. Kol stiklin yra paymta, duomenys

rodomi.

Lydimasis

Kietoje mediagoje molekuls virpa, bet yra nustatytose padtyse. Kai kieta mediaga yra

ildoma, molekuls gyja vis daugiau energijos. Jos virpa vis greiiau. Kas ir paaikina kietos

mediagos iplitim. Tam tikroje temperatroje molekuls juda taip greitai, kad gali itrkti i savo

padties ir atsidurti aplinkoje. Kieta mediaga tampa skysiu. i temperatra yra vadinama kietos

mediagos lydimosi temperatra.

Virimas

Kai skystis yra kaitinamas, molekuls gauna daugiau energijos ir juda greiiau.

Virimo takas pasiekiamas tada, kai molekuls turi tiek energijos, kad atsiplia viena nuo kitos ir

pereina garus. i temperatra vadinama skysio virimo temperatra.

04 Chantes of State - Agregatins bsenos pakeitimas

Kai mediaga keiia savo agregatin bsen, pasikeiia molekuli padtis viena kitos atvilgiu ir

j energija.

Kai paildai kiet mediag led - jis pavirsta skysiu. ia yra bsenos pasikeitimas. Jeigu ir

toliau ildysi vanden, jis pavirs garais.

1. Ar gali sugalvoti bet kuri kit paprast bsenos pasikeitimo pavyzdi? Schema, kuri yra parodyta apaioje, parodo pasikeitimo bsenas. i bsen pasikeitimai yra fizikini

reikini pavyzdiai - nesusidaro nauja mediaga, o tik pasikeiia tos paios mediagos

agregatin bsena.

2. Kaip vadinamas procesas, kuris yra atvirktinis tirpdymui? 3. Pabaikite sekant sakin... Jeigu tu ataldysi dujas, tai vyks.................. ir gausi skyst mediagos bsen.

9

05 Elements and Compounds -Cheminiai elementai ir junginiai

Visos mediagos yra sudarytos i atom. Jie sudaro kietas mediagas, skysius ir dujas. Molekul yra maa sujungt kartu atom grup. Kai kurios molekuls susideda i vienod pavieni

atom, kai kurios susideda i tos paios ries dviej ar daugiau atom, bet daniausiai molekuls

turi skirting ri atomus.

Elementas susideda i vienos ries atom kiekvienoje molekulje. Skirtingi elementai

sudaryti i skirting atom. Kiekviena atomo ris turi savo nuosav simbol, pavyzdiui, O-

deguonis ir Cu-varis. Vliau mokysies, kad elementai gali bti patys sudaryti i skirting ri

atom, vadinam izotopais.

Junginiai yra mediagos, kuri molekuls susideda i dviej ar daugiau sujungt skirting

element atom . Visos jungini molekuls yra panaios viena kit, iskyrus izotopus. Pavyzdiui,

kiekviena kalcio karbonato junginio molekul susideda i atomo kalcio (simbolis Ca), i anglies

atomo (simbolis C) ir i trij atom deguonies (simbolis O). Mes danai raome io junginio

formul kaip CaCO3 (k.), kuri (k.) parodo, kad junginys yra kietas. prastas kalcio karbonato

pavadinimas yra kreida.

Molekuls yra dviej ar daugiau atom, susijungusi kartu, grups.

Elementai turi tik vien atom tip.

Junginys sudarytas i dvej ar daugiau chemikai sujungt skirting tip atom.

Toliau klasifikuojame kiekvien i mediag kaip elementus, molekules ar junginius.

N2 (d.), H2O (s.), CuCl2 (k.), Al (k.) ir HCl (d.).

06 Elements and Compoundsan example -Chemini element ir

jungini pavyzdiai

Aptarkime elementus natr (Na) ir chlor (Cl). Natris yra tamsiai pilkas metalas, kuris lengvai

reaguoja su vandeniu, reakcijos energijos pakanka tam, kad usidegt susidars vandenilis.

Chloras yra nuodingos geltonai alios dujos. Kai natris ir chloras reaguoja tarpusavyje, jie sudaro

jungin, vadinam natrio chloridu (NaCl (k.)). Jis yra chemin mediaga, kuri paprastai vadinama

valgomj druska.

1. Pradk chloro duj tekjim i cilindro pasinaudodamas stmokliu. 2. Pridek natrio kolb.

Tirpumas

Ualdimas

Virimas

Kondensavimas

10

Kokius pokyius pastebjai?

Reakcija prasideda jungus duj tekjim. Reakcijos metu susidaro baltos spalvos mediaga, kuri

vadinama valgomja druska.

i.

07 Mixtures - Miiniai

Miinys yra sudarytas i daugiau negu vienos ries mediag. ia yra du

skirtingi miini tipai:

Tirpalai Suspensijos

Miinys, kurio mediagos visikai i Miinys, kurio mediagos neitirpsta vandenyje,

tirpsta vandenyje, yra vadinamas tirpa vadinamas suspensija. Pvz., io tipo miinys -

lu. io miinio tipo pavyzdys yra cuk kreida vandeny. Kreida yra netirpi ji neitirps-

raus vandeninis tirpalas. ia cukrus vi ta vandenyje. Dalelyts netirpioje kietoje me -

sikai itirpsta sudarydamas tikr tirpal. diagoje ne visos isiskiria, taigi yra vis dar ma

-

iame pavyzdyje cukrus yra tirpinamoji noma pamatyti kreid kreidos ir vandens mii -

mediaga, o vanduo tirpiklis. nyje.

Pridjus kreidos stiklin su vandeniu, galima

Tirpinamoji mediaga + tirpiklis tirpalas pamatyti, kaip atrodo suspensija.

Kadangi kreida yra netirpi, ji sksta stiklins

Kai tirpinamoji mediaga yra itirpdyta dugn nuosd pavidalu.

vandenyje, molekuls iskiriamos. Moleku

li dydis yra per maas, kad mes galtume

pamatyti jas, todl tirpalas atrodo skaidrus.

Sudkite cukr stiklin su vandeniu ir

stebkite, kaip cukrus tirpsta vandenyje.

11

02 Different Types of Reaction - Skirting ri reakcijos

01 Physical and Chemical Chantes Fizikiniai ir cheminiai kitimai.

02 Chemical Chantes Cheminiai kitimai.

03 Combustion Degimas.

04 Combination Jungimasis.

05 Decomposition Skaidymasis.

06 Precipitation Nusodinimas.

07 Neutralisation Neutralizacija.

08 Exothermic and endothermic reactions Egzotermins ir endotermins reakcijos.

12

01- Physical and Chemical Chantes -Fizikiniai ir cheminiai kitimai

Chemija yra mokslas apie vien mediag virtim kitomis. Kai kurie kitimai yra cheminiai, o

kai kurie fizikiniai.

Cheminiai kitimai

Mes galime palengva atskirti geleies miltelius nuo sieros milteli, veikdami miin

magnetu. Bet jeigu tu pakaitinsi geltonosios sieros miin su geleimi, gausi juodos spalvos

kiet mediag. Tu gali miin i lto atskirti su magnetu, bet juodoji kieta mediaga yra

naujas cheminis junginys.

cheminiai virsmai yra vienas i bd pagaminti nauj chemin substancij.

Fizikiniai kitimai

Fizikinio reikinio pavyzdiu gali bti cukraus kristalo skaidymas vandens molekulmis.

Fizikiniai reikiniai nepaveria vien mediag kitomis.

fizikiniai reikiniai naujos mediagos nesuformuoja.

Suklasifikuokite kiekvien emiau ivardint reikin:

1. Magnio degimas; 2. Ledo tirpimas; 3. Uolien skaldymas; 4. Druskos tirpimas.

02 Chemical Chantes - Cheminiai kitimai

Fizikiniai reikiniai vyksta, kai mediaga pakeiia savo struktr, nepakitus molekuls

struktrai. Fizikiniai reikiniai yra pvz., ledo tirpimas, vandens garavimas.

Vienas chemins mediagos rezultat naujos mediagos susidarymas.

Rask mediag pakeitimo poymi kiekvienu emiau nurodytu atveju. Sumaiyk dviej

mediag turinius. Urayk reakcijos lygtis, pakeisdamas odius formulmis.

13

sieros rgtis + vario karbonatas vino nitratas + kalio jodidas azoto rgtis + varis druskos rgtis + magnis vario sulfatas + geleis

03 Combustion - Degimas

Visur aplink mus vyksta reakcijos. Visur matome ir galime pamatyti skirting tip reakcij.

Panai tip reakcijas galime sugrupuoti.

iame praktiniame darbe pamatysime kelet skirting chemini reakcijas tip.

Degimas

Kaitinimas kitaip vadinamas deginimu. iose reakcijose mediaga yra deginama (reaguoja su

deguonimi) susidarant oksidui:

2Mg (k) + O2 (d) 2MgO (k)

1. dkite magnio milteli ind, kuris stovi ant staliuko. 2. Panaudokite Bunzeno degikl magniui pakaitinti iki jo usiliepsnojimo.

Paraykite vario (II) kaitinimo ore chemins reakcijos, kurios metu susidaro vario(II) oksidas, lygt

ir ilyginkite j.

magnis

14

04 Combination - Jungimasis

Prijungimo reakcijos yra tos, kuriose vienu metu i dviej ar daugiau reagent susidaro vienas

produktas. Spontanika reakcija tarp cinko ir jodo (spontanika reikia, kad reakcija vyksta savaime

arba paskatinus), reakcija tarp geleies ir sieros yra io tipo reakcijos pavyzdys.

Sekcija 1.01 Geleis + siera geleies sulfidas Cinkas + jodas cinko jodidas

1. dkite, geleies ir sieros ind. 1. dkite cinko ir jodo ind. 2. Paildykite miinius su Bunzeno Jie reaguos, savaime sudarydami

degikliu paskatindami reakcij. Cinko jodid. ios reakcijos metu

isiskirianti iluma igarina nedidel

jodo kiek.

05 - Decomposition - Skaidymasis

Skilimo reakcijos vyksta, kai vienas reagentas suskils du ar daugiau produkt. Vario karbonato ir sidabro chlorido skilimo reakcijos:

Vario karbonatas Sidabro chloridas

Kai paildai vario karbonat, Sidabro chlorido skilimas savaime

jis susiskaido vario oksid ir anglies vykstantis procesas, kuriam utenka

dioksid. iai reakcijai prasidti viesos. Jo metu susidaro sidabras ir

reikalinga iluma, todl i skilimo isiskiria chloro dujos. io tipo

reakcija vadinama iluminiu skilimu. skaidymo reakcija vadinasi ,,foto

skilimu. i reakcija yra fotografijos

pagrindas.

CuCO3 (k) + ildymas CuO (k) + CO2 (d)

2AgCl (k.) + viesa 2Ag (k.) + Cl2 (d.)

15

06 Precipitation - Nusodinimas

Kartais sumaiius du tirpalus susidaro netirpi mediaga. is produktas yra inomas kaip nuosdos.

Du pavyzdiai i cheminio nusodinimo reakcij yra aprayti emiau. Tu gali jas ibandyti pats.

Pasirinks chemikalus atlik jas,pagal savo nuoira .

vino nitratas ir kalio jodidas Natrio chloridas ir sidabro nitratas

Sumaiius vino nitrato ir kalio Sumaiius natrio chlorido ir sidabro

jodido tirpalus, susidaro geltonos nitrato tirpalus, susidaro baltos

spalvos nuosdos: spalvos nuosdos:

Pb(NO3)2(aq) + 2KI(aq) PbI2(k) + 2KNO3(aq) NaCl(aq)+AgNO3(aq) AgCl(k) + NaNO3(aq)

07 Neutralisation - Neutralizacija

Reakcija tarp rgties ir bazs yra vienas i neutralizacijos reakcijos pavyzdi. Ji vadinama

neutralizacijos reakcija, nes reakcijos metu baz neutralizuoja rgt rgtys yra neutralizuotos. Neutralizacijos reakcij produktai visada yra druska ir vanduo. Panagrinkite ias reakcijas:

Natrio hidroksidas ir vandenilio Magnio oksidas ir vandenilio

chlorido rgtis chlorido rgtis

Reaguojant natrio hidroksido ir Reaguojant magnio oksido milteliams su

vandenilio chlorido vandeniniams vandenilio chlorido rgtimi, susidaro

tirpalams, susidaro natrio chloridas magnio chlorido tirpalas ir vanduo.

ir vanduo.

NaOH(aq) + HCl(aq) NaCl(aq) + H2O(s) MgO(k) + 2HCl(aq) MgCl2(aq) + H2O(s)

Universalus indikatorius parodys tau rgtingumo pasikeitim reakcijose. pH pakitim galime

palygint su indikatori lentele.

rgtinis neutralus baz

16

08 Exothermic and endothermic reactions - Egzotermins ir

endotermins reakcijos

Daugumos reakcij metu iskiriama arba sugeriama energija. Reakcijos, kuri metu energija

iskiriama, vadinamos egzoterminmis ir sukelia temperatros kilim, todl tirpalas kartja.

Endotermins reakcijos, atvirkiai tirpal ataldo, energija sugeriama i aplinkos.

iame praktiniame darbe mes pamatysime 4 skirtingas egzotermins ir endotermins reakcijas:

rgtis + karbonatas

vanduo + natrio hidroksidas

rgtis + armas

vanduo + amonio chloridas

ind, kuriame vyksta reakcija, dtas termometras, kuris rodys temperatros pakitim.

Kurios reakcijos endotermins ir kurios egzotermins?

rgtis+karbonatas rgtis+armas vanduo + natrio hidroksidas vanduo + amonio

chloridas

17

03 Salts and Solubility - Druskos ir j tirpumas

01 Disappearling Substances Mediag pranykimas.

02 Disslolving Tirpumas.

03 Dissociation Disociacija.

04 Relative Solubilities Tirpumo lyginimas.

05 Solutions Tirpalai.

06 The Concentration of a Solution Tirpal koncentracijos.

07 Making Soluble Salts Tirpi drusk gavimas.

08 Making Insoluble Salts Netirpi drusk gavimas.

09 Spectator Ions Jonai stebtojai reakcijoje nedalyvaujantys laisvi jonai.

10 The Solubility of Gases Duj tirpumas.

11 Variation of Solubility with Temperature Tirpumo priklausomyb nuo temperatros.

18

01 Disappearling Substances - Mediag pranykimas

Kodl cukrus pranyksta, kai tu jo dedi puodel arbatos?

Kai kurios mediagos, sudtos vanden, tirpsta ir virsta maesnmis dalelmis. Kai kurios kietos

mediagos netgi visikai itirpsta:

Jeigu kietoji mediaga tirpsta djus jos skyst, mes sakome, kad ji itirpo.

Skystis su itirpusia mediaga vadinamas tirpalu.

ios veiklos metu pamatysime, kas atsitinka, kai kietoji mediaga tirpsta.

Panaudok svarstykles, nordamas suinoti vandens stiklins mas.

Dabar dk cukraus stiklin ir leisk jam tirpti (gliukoz yra cukraus ris).

Panaudok svarstykles, nordamas surasti nauj stiklins mas.

Ar tirpinama mediagos mas pasikeis?

Ar cukrus i tikrj ,,inyks, kai tirpinsi j vandenyje?

10g cukraus vanduo

02 Disslolving - Tirpumas

iuo eksperimentu tiriame kai kuri kietj mediag savyb tirpti vandenyje.

Stiklins jau yra pripildytos vandens. Itirk kiekvien mgin. Ar jis tirpsta?

Kuris mginys tirpsta?

Ar galima pasakyti, kad kietoji mediaga itirpo?

Kietosios mediagos, kurios tirpsta, yra inomos kaip tirpstanios.

Kietosios mediagos, kurios netirpsta, yra inomos kaip netirpstanios.

Kurie mginiai yra tirpstanios, ir kurie - netirpstanios mediagos?

Natrio chloridas kalcio karbonadas vario sulfatas vino sulfidas

19

03 Dissociation - Disociacija

Mes jau inome, kad cukrus ir druska tirpsta vandenyje. Taiau cukrus ir druska yra

pavyzdiai mediag, kurios tirpsta, bdamos vairi skirting bkli.

Kai gabalas cukraus tirpsta vandenyje, Kai gabalas druskos (natrio chloridas)

jis suskyla daugyb ma gaballi. ie tirpsta vandenyje, jis suskyla daugyb

gaballiai maja iki tol, kol gabalas cukraus ma gaballi. Taiau druska visikai

suskyla atskiras molekules. suskyla j sudaranius atskirus jonus.

Cukrus(kietoji mediaga) cukrus(tirpalas) Natrio chloridas natrio jonai + chlorido jonai

Tai yra prastas kovalentini jungini is procesas vadinamas disociacija.

tirpumo vandenyje pavyzdys. Tai yra prastas jonini jungini tirpumo vandenyje pavyzdys.

Panaudok mediag pavyzdius, parodytus emiau, kad nustatytum j tirpum. Kas

atsitinka su skirtingomis mediagomis, kai jos tirpsta?

Cukrus Druska

04- Relative solubilities - Tirpumo lyginimas

Taiau ne visos kietosios mediagos vienodai tirpsta.

emiau esantis stiklinis indas talpina vienodas mases dviej kietj mediag, kurios turi

skirtingus tirpumus.

Mes galime panaudoti rengim, kuris parodytas emiau, nordami suinoti, kuri

mediaga labiau tirpstanti.

1. skirtingas stiklines sudk skirtingas mediagas ir upilk vandeniu. Ar kas nors vyksta?

2. Dabar perfiltruok kiekvien komponent kitas stiklines Vienas i tirpal bus perfiltruotas. Pasinaudok svarstyklmis liekan svoriui imatuoti.

3. Kuri i dviej kietj mediag labiau tirpstanti?

04 Tirpumo palyginimas

Tu jau inai, kad kai kurios kietosios mediagos tirpsta, kai jas sudedi vanden. ios

mediagos inomos kaip tirpstanios.

20

05 Solutions - Tirpalai

Daugyb mediag tirpsta vandenyje. Pavyzdiui, natrio chloridas visikai itirpsta ir sudaro

skaidr tirpal, o kai kurios kitos mediagos tirpsta sudarydamos spalvotus tirpalus.

Ne visi tirpalai yra vienodo tirpumo. Mediagos tirpumas paprastai apskaiiuojamos g/100cm3

vienetais. Kambario temperatroje (250C) natrio chloridas turi tirpum 36g/100cm

3.Tai reikia, kad

36 gramai natrio chlorido itirps 100cm3 vandens.

Teigiama, jog dauguma mediag labiau tirpsta auktesnje temperatroje, todl svarbu imatuoti

temperatr.

Tirpalas, kuriame daugiau mediagos itirpinti nebegalima, vadinamas soiuoju.

Jeigu mediaga turi 40g/100cm3 tirpum, tai kiek gram ios mediagos galima itirpinti 250cm

3

tirpiklio?

Natrio chlorido Vario sulfato Sotusis vario chlorido

tirpalas tirpalas tirpalas

06 The Concentration of a Solution - Tirpal koncentracijos

emiau parodytos stiklins, pripildytos vario sulfato tirpalo. Kiekvienas tirpalas turi skirting

koncentracij. Tirpalo koncentracij sudaro tirpinio kiekis gramais arba moliais, itirpintas

1000cm3 vandens.

Paimame vario(II) sulfat kaip pavyzd (formul - Cu S O4 5H2O

CuSO4 5H2O) ir apskaiiuojam santykin molekulin (164)+(132)+(416)+5(101)=250

mas (arba io junginio molin mas). (arba 250 g/mol)

Tirpalas su rykiausia mlyna spalva turi 25g vario sulfato moli skaiius = mas /

mediagos 1dm3(1dm

3=1000cm

3) tirpalo. molin mas(25g/250g/mol )= 0,1 mol

tai kodl tirpalo koncentracija yra 0,1mol/1dm3. Tai danai sutrumpinama paprastesn - 0,1M

ymjim . Moli skaii tirpale galima apskaiiuoti naudojant sekani lygt:

21

Moliai = tris (dm3) koncentracija (mol /dm

3)

Kokia tirpalo, kuriame yra 2,5g vario sulfato ir 500cm3 vandens, koncentracija?

Elementai Atomin mas Trys vario sulfato koncentracijos

Cu 64

S 32

O 16

H 1

07 Making Soluble Salts - Tirpi drusk gavimas

Reaguojant rgtims su vairiais junginiais, galima pagaminti vairi druskos ri. iose veiklose

mes pamatysime kelet pavyzdi.

(a) Rgtis + metalas Rgtis+netirpi baz Rgtis + tirpstanti baz

Cinko sulfatas gali bti Vario nitratas negali bti Natrio reakcijos su rgtim

Paruotas i sieros rgties paruotas pagal tiesiogin yra pavojingos. Todl vietoj

reakcijos su cinku. vario reakcij su natrio druskos paruoimui naudoja-

Zn(k)+H2SO4(aq) azoto rgtimi todl, kad mas natrio hidroksidas. Tokiu

ZnSO4(aq)+ H2 (d) varis nereaguoja su bdu galima gauti natrio chlorid,

praskiesta azoto rgtimi. tik reikia vykdyti natrio hidrok

Tam, kad pagaminti vario sido ir druskos rgties reakcij:

nitrat, vietoj vario reikia

paimti vario oksid: NaOH (aq) + HCl (aq)

NaCl (aq) + H2O (s)

CuO (k.) + 2HNO3 (aq)

Cu(NO3)2 (aq) + H2O (s.)

22

08 Making Insoluble Salts - Netirpi drusk gavimas

Ne visos druskos yra tirpstanios. Yra tokios mediagos, kurios visikai netirpsta. Netirpstanios

druskos gali bti paruotos nusodinimo bdu. Pavyzdiui, netirpstantis vino jodidas gali bti

paruotas sumaiius vino nitrat ir kalio jodido tirpal.

Pb(NO3)2 (aq) + Kl (aq) Pbl2 (k) + 2KNO3 (aq)

Kieta vino jodido mediaga ikrenta i tirpalo - susidaro nuosdos.

Tu gali pagaminti vino jodid naudodamas prietaisus, kurie parodyti emiau.

1. Sumaiyk vino nitrat ir kalio jodido tirpalus. 2. Panaudok filtr miiniui perfiltruoti.

Sidabro chloridas ir vino chromatas yra netirpstani drusk pavyzdiai. Kokius komponentus

pasilytum panaudoti, kad gautume i drusk nuosdas.

09 Spectator Ions - Jonai stebtojai reakcijoje nedalyvaujantys

laisvi jonai

Kai vino nitratas tirpsta vandenyje, jis suskyla dviej ri jonus: Pb

+(aq) - vino jonas

NO3 - - nitrato jonas

Kalio jodidas, panaiai kaip ir vino nitratas, skyla du jonus: K+(aq) - kalio jonas

I-(aq) - jodido jonas

Ankstesniame pavyzdy mes matme, kokia yra reakcijos tarp vino nitrato ir kalio jodido lygtis:

Pb(NO3)2 (aq) + 2Kl (aq) Pbl2 (k) + 2KNO3 (aq)

Reakcija vyksta tarp skirtingos ries jono i kiekvieno junginio. Mes galime parayti tai toki

jonin reakcij: Pb2+

(aq) + 2I- (aq) PbI2 (k)

Ji vadinama jonine lygtimi. Nusodinimo reakcijos metu kalio jonai K+(aq) ir nitrato jonai NO3

(aq)

lieka tirpale. Jie nepasikeiia reakcijos metu, tarp j reakcija nevyksta.

Jonai, kurie yra tirpale, bet nedalyvauja reakcijoje, vadinami laisvais jonais.

Kitoje reakcijoje parayk jonin lygt ir ivardink laisvus jonus.

23

10 The Solubility of Gases - Duj tirpumas

Dauguma kiet mediag geriau tirpsta iltame vandenyje, o dujins mediagos, prieingai

altame vandenyje.

Tai ypa tinka anglies dioksidui dujoms, kurios naudojamos gazuot grim gamyboje. Anglies

dioksido tirpumas 00C temperatroj yra daug didesnis negu auktoje temperatroje.

emiau esanios stiklins turinys prisotintas vandeninio anglies dioksido tirpalo.

Panaudok elektrin plytel tirpalui paildyti ir stebk, kas atsitiks.

Kaip tu manai, kodl putojant grim geriausiai laikyti aldytuve? Kaip ir kietosios mediagos, kai

kurios dujos yra labiau tirpstanios negu kitos. Dujos (pvz. deguonis ir azotas) yra tiktai truput

tirpstanios vandenyje, bet tokios dujos kaip amoniakas ir vandenilio chloridas yra labai gerai

tirpstanios.

anglies dioksidas

tirpale

11 - Variation of Solubility with Temperature - Tirpumo priklausomyb

nuo temperatros

io eksperimento metu palyginsime skirting kalio nitrato (KNO3) tirpum altam ir kartam

vandeny.

Mediagos tirpumas rodo, kiek jos tirpsta vandenyje. emiau parodytuose renginiuose yra dvi

stiklins, kurios pripildytos alto vandens. Abiejuose induose yra vienodas kalio nitrato kiekis.

1. Pridk kalio nitrato kiekvien stiklin. 2. Panaudodamas elektrin plytel suildyk vien i miini.

Kokius skirtumus tarp dviej stiklini pastebjai?

Daugelio kiet mediag tirpumas priklauso nuo temperatros.

Ar kalio nitratas geriau tirpsta iltame ar altame vandenyje?

Kalio nitratas Kalio nitratas

24

04 Separating - Atskyrimas

01 Separating Solids from Liquids Kiet mediag atskyrimas nuo skysi.

02 Separating a Solute from Solution Tirpinio iskyrimas i tirpalo.

03 Separating a Solvent from Solution Tirpiklio iskyrimas i tirpalo.

04 Separating Liquids Skysi atskyrimas.

05 Separating Solids Kiet mediag atskyrimas.

06 Separating Insoluble Solids Netirpi kiet mediag atskyrimas.

07 Separating by Crystalising Atskyrimas kristalizavimo bdu.

08 Separating Examples Atskyrimo pavyzdiai.

25

01 Separating Solids from Liquids - Kiet mediag atskyrimas nuo

skysi

Visos mediagos gali bti padalintos vien i dviej grupi - gryna mediaga arba miinys.

Gryna mediaga susideda tiktai i vieno elemento, arba junginio. Miinys visada gali bti

iskaidytas grynsias mediagas.

Laboratorin stiklin talpina smlio ir vandens miin. Tu gali atskirti miin panaudodamas

filtravim, kadangi smlis yra netirpus.

kolb dtas piltuvlis ir filtravimo popierius. Filtravimo popierius praleidia skyst tirpalo dal,

taigi j galima panaudoti miiniui atskirti. kokias miinio savybes kreipsi dmes filtruodamas?

1. Sudk filtravimo popieri, smlio ir vandens miin piltuvl.

2. Leisk vandeniui nutekti filtravimo popieriumi.

Kuris miinys(i io srao) gali bti atskirtas filtruojant?

a) druska ir smlis b) druska ir vanduo

c) vanduo ir kreida (kalks)

smlis ir vanduo

02 Separating a Solute from Solution - Tirpinio atskyrimas i tirpalo

Jei miinys yra tirpalas, tai atskyrimas filtruojant nepavyks. Sutvarkysim reikin iskirdami

i tirpalo kietsias itirpintas mediagas. Galim pakaitinti tirpal iki tirpiklio igarinimo.

emiau parodytas rangos komplektas paruotas darbui. Jis gali bti naudojamas druskos i

tirpalo atskyrimui:

1. Paimk tinkam ind su druskos tirpalu ir paildyk ant elektrines virykls.

2. Reguliuodamas virykls temperatra igarink vanden.

3. I tirpalo turi igaruoti visas vanduo.

Visikai igarinus vanden turi likti kietos druskos nuosdos (natrio chloridas- NaCl).

Druskos tirpalas

26

03 Separating a Solvent from Solution - Tirpiklio atskyrimas i tirpalo

Ankstesnio bandymo metu suinojome , kaip galim igauti itirpdyt mediag(tirpin) i

tirpalo igarinus tirpikl. K reikia daryti, jei norime atskirti tirpikl?

Naudodami aldytuv galim atskirti tirpikl.

Tam skirti emiau nurodyti prietaisai. Gali naudoti juos grynam vandeniui i druskos tirpalo

iskirti.

1. Nukreipk vandens srov i iaupo aldytuv.

2. Tirpalas kaitinamas kolboje. Kai tirpiklis igaruoja, kolboje lieka druskos nuosdos.

3. aldytuv atvsina pro j tekantis vanduo.

4. I aldytuvo galo vanduo laa mgintuvl.

Jei tsi tirpiklio su tirpiniu garinim, kolboje liks nuosdos - natrio chloridas.

Druskos tirpalas

04 Separating Liquids - Skysi atskyrimas

Skirtingai nuo kai kuri kiet ir skyst miini, miinys i dviej skysi negali bti atskirtas

filtruojant.

Galima naudoti distiliavim, kuris yra dviej skirting skyst miini igarinimo pamatas.

emiau esanti kolba pripildyta etilo alkoholio ir vandens miinio. io bandymo metu atskirsi

juos distiliuodamas etilo alkohol ir palikdamas vanden.

Etanolis turi virti tiktai 780C temperatroje, o vanduo - 100C. Jei kaitinsi vandens ir etanolio

miin vir 78C, bet emiau 1000C, igaruos tiktai etanolis. Jis taps dujomis ir paliks vanden.

aldytuvas atvsins bet kokias dujas. Privers jas kondensuotis ir atvirsti skyst pavidal. Tuo

bdu aldytuvas bus panaudotas skysto etilo alkoholio susigrainimui.

1. Atsuk alto vandens iaup ir pripildyk juo aldytuv.

27

2. Kai tik aldytuvas bus pilnas vandens, panaudok elektrin ildytuv kolboje esaniam

miiniui paildyti Kai netrukus jis prads virti, sumaink kart emiau 1000C (bet aukiau

780C ).

3. Kai tik miinys uvirs, etanolis igaruos ir pereis aldytuv, kur atvs ir pavirs skystu.

4. Laanti, i aldytuvo galo gryn etanol galima surinkti.

Kaip galima nustatyti, kad visas etilo alkoholis igaravo i miinio?

iaupas

aldytuvas

05 Separating Solids - Kiet mediag atskyrimas

Kai turi dviej kietos bsenos mediag miin , reikia naudoti tik joms priklausanius atskyrimo

metodus.

Jeigu viena i miin sudarani mediag tirpsta vandenyje, o kita ne, tai miiniui atskirti galima

panaudoti sekant bd. Taigi druskos ir smlio miinys gali bti atskirtas taip:

1. Stiklinje, pripildytoje vandens, visa druska turi itirpti, o smlis turi nusistovti ant dugno.

2. Dabar filtruok miin, atskirdamas sml nuo druskos tirpalo.

3. Ivalyti bet kok vanden nuo smlio galima naudojant filtravimo popieri.

4. Druska gali bti atskirta i tirpalo garinant.

Ar manai, kad galtum naudotis iuo metodu atskiriant drusk nuo cukraus?

Druskos ir smlio miinys

28

06 Separating Insoluble Solids - Netirpi kiet mediag atskyrimas

Mes jau inome, kad yra manoma atskirti dvi kietas bsenas, jei jos turi skirtingus tirpumus.

Bet k mes galime padaryti, jei abi kietosios bsenos, esanio miinyje, yra netirpios?

emiau nurodytas miinys yra i vario oksido ir smlio- abu yra netirps.

Nors nei smlis, nei vario oksidas neitirps vandenyje, bet vario oksidas itirps druskos

rgtyje.Mes galim pasinaudoti i savybi skirtumais atskirdami dvi kietosios bsenos mediagas.

1. Pridk druskos rgties miin. Kokius pokyius matei?

2. Pilnai vykus reakcijai, smlis atsiskirs nuo miinio. Norint sml atskirt nuo tirpalo, reikia

naudoti filtravim.

Miinys i smlio ir Druskos

vario oksido rgtis

07 Separating by Crystalising - Iskyrimas kristalizavimo bdu

Galima i tirpal iskirti daugel kiet bsen mediag kristal pavidalu. Tam daniausiai reikia

pakaitinti kietos bsenos mediag tirpalus.

emiau pavaizduotas skaidrus tirpalas, prisotintas kalio jodido. Nordamas iskirti kalio jodid i

tirpalo, vadovaukis iomis instrukcijomis:

1. Paildyk kalio jodido tirpal tam, kad igarintum truput vandens. Kai vanduo igaruos, tirpalas

taps labiau koncentruotas.

2. Palik kolb atvsti. Kai tik tirpalas atvs, kalio jodido tirpumas sumas. Kalio jodidas sugr

kristalin bsen. Kai tirpalas atla, kalio jodido kristalai sudaro geltonos spalvos nuosdas,

kurias galima atskirti nuo tirpalo filtravimo bdu.

Prisotintas kalio jodido tirpalas

29

08 Separating Examples - Atskyrimo pavyzdiai

Ankstesni pamok metu suinojai apie skirtingus metodus, kuriais galima naudotis atskiriant dvi

skirtingas mediagas.

Pasinaudojant vienu i anksiau ivardint bd, galima atskirti i mediag miinius ( jeigu turi

laiko, gali atlikti ios bandymus):

1. Smlio ir vandens.

2. Natrio chlorido tirpalo.

3. Smlio ir kalio nitrato miinio.

4. Acto rgties ir etanolio miinio.

5. Geleies ir sieros miinio.

30

05 - Acids and Alkalis Rgtys ir armai

01 Acid or Alkali - Rgtys ir armai.

02 Acids - Rgtys.

03 Alkalis - armai.

04 Stengths of Acids - Rgi stiprumas.

05 Diluting Acids -Rgi skiedimas.

06 The pH Scale - pH skal.

07 Acid Attack - Rgi savybs.

08 Neutralisation - Neutralizacija.

09 Neutralisation - Neutralizacija (II). 10 Neutralising Acids - Rgi neutralizacija.

11 pH titration curve - pH titravimo kreiv.

31

01 Acid or Alkali - Rgtys ir armai

Rgtys ir bazs yra dvi labai skirtingos chemini jungini klass.

Dauguma rgi ir bazi suformuoja skaidr tirpal. Tik irint sunku pastebti skirtumus tarp j.

Taiau mes galime panaudoti indikatorius, kurie parodys mums, kas yra kas.

Indikatoriaus pavyzdys yra lakmuso tirpalas. Kai lakmuso tirpalo lainame bet koki rgt, jis

tampa raudonas, o kai jo lainama baz, jis tampa mlynas. emiau parodytos dvi stiklins.

Vienoje yra rgtis, o kitoje - baz. pilkite iek tiek indikatoriaus kiekvien stiklin ir stebkite

kiekvieno tirpalo spalv pasikeitim. Kurioje stiklinje rgtis, o kurioje - baz? Pabandyk pakartoti

eksperiment su kitais skirtingais indikatoriais, pvz., fenolftaleinu ir universaliu indikatoriumi.

02 Acids - Rgtys

Rgi pagrindins savybs : 1. pH maesnis negu 7;

2. Pakeiia lakmuso tirpalo spalv raudon; 3. Reaguoja su metalais sudarydamos vanden ir

drusk:

rgtis + metalas druska + vanduo.

Kai magnis reaguoja su druskos rgtimi, mes galime pamatyti druskos susidarym. ios reakcijos

lygtis: Mg (k) + 2HCl (aq) MgCl2 (aq) + H2 (d.)

Rgtis taip pat reaguoja su kitais chemikalais:

4. rgtis + baz druska + vanduo; 5. rgtis + metalo oksidas druska + vanduo; 6. rgtis + metalo karbonatas druska + vanduo +

anglies dioksidas.

Pamgink atlikti 3 6 reakcijas naudodamas tas mediagas, kurios nurodytos emiau.

rgtis + metalas rgtis + baz rgtis + metalo oksidas rgtis + metalo karbonatas

32

03 Alkalis -armai

Vis ri rgi tirpalai turi vandenilio jon H+

(aq), visos bazs turi hidroksido jon OH- (aq).

Stiprios bazs yra tos, kurios lengvai prijungia vandenilio H+

jonus, o silpnos sunkiai.

Bazi savybs: 1. pH didesnis negu 7

2. Pakeiia mlyn lakmuso tirpalo spalv. 3. J kietoji forma reaguoja su amonio junginiais,

iskirdama amonio dujas:

baz + amonio junginys druska + vanduo + amoniakas

4. Reaguoja su rgtimis gamindamos drusk ir vanden.

rgtis + baz druska + vanduo

Tu gali pamatyti daugiau i savybi panaudodamas renginius ir chemikalus, kurie parodyti emiau.

Reakcijos tarp rgties ir bazs pagaminant drusk ir vanden yra vienos i svarbiausi reakcij.

Detaliau apie tai suinosime veikloje Neutralization.

Baz + lakmuso baz + amonio junginis rgtis + baz

tirpalas

04 - Stengths of Acids - Rgi stiprumas

Ne visos rgtys ir bazs yra vienodos. Kai kurios rgtys geriau reaguoja su metalais.

Nordamas sukurti reakcijas tarp magnio ir druskos rgties arba magnio ir etano rgtes (acto

rgtes), panaudok priemones, kurios yra emiau :

1. I pirmo stiklinio indo pridk magnio stiklin, kurioje yra druskos rgtis. 2. Greitai i kito stiklinio indo pridk magnio stiklin, kurioje yra etano rgtis.

Apibdink kiekvien reakcij.

Ar gali pasakyti, kuri rgtis stipresn?

Stiprios rgtys yra tos, kurios vandenilio jon atiduoda lengvai H+ (aq) . Silpnos rgtys yra tos,

kurios vandenilio jon atiduoda sunkiai H+(aq).

druskos rgtis etano (acto) rgtis

33

05 - Diluting Acids - Rgi skiedimas

Bet kurios rgties reakcijos greitis priklauso nuo rgi koncentracijos. Skiediamos

rgtys nereaguoja kaip stiprios, koncentruotos rgtys.

emiau esaniose stiklinse yra druskos rgties, bet vienoje koncentruotas tirpalas, o kitoje

daugiau praskiestas tirpalas.

Panaudok cinko miltelius, nordamas nustatyti skirtumus tarp reakcijos su praskiesta ir

koncentruota rgtimi:

1. Pridk metalo i pirmo stiklinio indo stiklin, kurioje yra koncentruota rgtis. Stebk, kas atsitiks.

2. Pridk metalo i sekanio stiklinio indo stiklin, kurioje yra praskiesta rgtis. Stebk, kas atsitiks

Kokius skirtumus tarp i dviej reakcij tu pastebjai ?

sivaizduokime, jog tu iliejai iek tiek rgties ant darbastalio. Ar geriau praskiesti rgt, ar palikti

kol igaruos?

koncentruota skiedinys

06 - The pH Scale - pH skal

Rgties ar bazs stiprumas nustatomas pagal skals skaii, i skal yra inoma kaip pH

skal.

ios skals riba - nuo 0 iki 14, kur: rgtinio tirpalo pH - maiau negu 7;

neutralaus tirpalo pH - lygiai 7;

bazinio tirpalo pH - daugiau negu 7. Pats maiausias ios skals skaiius atitinka stipriausias rgiai ir didiausias skaiius - stipriausiai

bazei.

Galima surasti bet kokio tirpalo pH, panaudojant universalj indikatori. is indikatorius yra

miinys keleto indikatori ir todl turi skirtingas spalvas pH riboje.

Universalus indikatorius turi 4 skirtingas pH spalvas, kurias gali pamatyti emiau. Kiekviena tirpalo

pH nustatoma naudojant zond. Jo parodymus galima pamatyti padi juostoje po stiklinmis.

universalaus indikatoriaus

spalv lentel

daugiau rgtinis daugiau arminis

34

07 - Acid Attack - Rgi savybs

Rgtys yra chemikai labai aktyvios mediagos. Jos labai smarkiai reaguoja su dauguma kit

chemikal. Tai gali bti pavojinga, jeigu nesilaikoma atsargumo.

Panaudok priemones, kurios parodytos emiau, kad pamatytum, kuris junginys reaguos su rgtimi:

1. Parink stiklin ir 50 cm3 druskos rgties. 2. Pridk vieno i metal ir rgties savo stiklin. 3. Stebk bet kok reakcijos poym. Baigdamas reakcijos stebjim kiekvien kart pakeisk stiklin ir reaguojani mediag (tu gali

pakeisti element paymjs j ir paspauds ant mygtuk ranki juostoje).

Priemons pirmai veiklai yra parengtos.

Apibdink, kas atsitiks kiekvienoje reakcijoje.

Kuris chemikalas reaguoja su rgtimi ir kuris nereaguoja?

08 - Neutralisation - Neutralizacija

Mes jau anksiau matme, kad rgtys ir bazs reaguoja sudarydamos drusk ir vanden.

Pavelk iuos reakcijos rgties pavyzdius: NaOH(aq) + HCl(aq) NaCl(aq) + H2O(s)

KOH(aq) + HNO3(aq) KNO3(aq) + H2O(s)

Tu gali aprayti ias reakcijas pasinaudodamas sutrumpinta jonine lygtimi: H+(aq) + OH

-(aq)

H2O(s).

i reakcija vadinama neutralizacija. Susijung vandenilio ir hidroksido jonai formuoja vanden,

sudarydami neutral tirpal.

Mes galime pamatyti i neutralizacij veikloje panaudodami lakmuso tirpal kaip indikatori.

Kairje esanioje stiklinje 50 cm3 yra 0,1 M natrio hidroksido, o deinje esanioje stiklinje

50 cm3 yra 0,1 M druskos rgties. Panaudok lakmuso tirpal, stebk, kas atsitiks su i tirpal pH,

kai jie bus sumaiyti.

baz rgtis

35

09 - Neutralisation - Neutralizacija (II)

Bazs yra vieninteliai chemikalai, kurie gali neutralizuoti rgt. Rgtis gali bti

neutralizuota: metal oksidu, metalo hidroksidu, metalo karbonatu, metalo hidrokarbonatu ir

amonio tirpalu.

Neutralizacijos reakcijos metu visada susidaro druska . Prie tai neutralizacijos reakcijos buvo

apibendrintos sekaniomis lygtimis:

Rgtis + metalo oksidas metalo druska + vanduo;

Rgtis + metalo hidroksidas metalo druska + vanduo;

Rgtis + metalo karbonatas metalo druska + vanduo + anglies dioksidas;

Rgtis + metalo hidrokarbonatas metalo druska + vanduo + anglies dioksidas;

Rgtis + amoniako tirpalas amonio druska + vanduo.

Tu gali ibandyti kelet i reakcij, panaudodamas rang ir chemikalus, parodytus emiau.

Stebk, kas atsitiks su tirpalo pH, reakcijai prasidjus.

10 - Neutralising Acids - Rgi neutralizacija

Tirpalas, kuris yra nei rgtis, nei baz, yra neutralus. Jeigu sumaiysi tam tikr kiek

rgties ir bazs, jos, reaguodamos viena su kita, sudarys neutral tirpal:

Rgtis + baz neutralus tirpalas

Tu gali panaudoti rang, kuri parodyta emiau, kad rodytum tai: druskos rgtis yra rgties

pavyzdys, o natrio hidroksido tirpalas - bazs.

1. Sumaiyk stiklinje du tirpalus. 2. dk tirpal cinko.

Ar vyksta reakcija? K ji jums nurodo apie tirpal?

Dabar itirk tirpal panaudodamas lakmuso tirpal. Ar tirpalas rgtinis, bazinis ar neutralus?

Ar tirpalas vis dar bus neutralus, jeigu pilsi iek tiek daugiau rgties?

36

11 - pH titration curve - pH titravimo kreiv

ioje veikloje rodomos reakcijos tarp stiprios rgties ir stiprios bazs. pH titravimo kreivs

braiymas.

Panaudok slankiojanti biurets stmokl , kad ltai pakeistum rgties kiek stiklinje. Norint

pasiekti geriausi rezultat, reikia nustatyti pastov lainimo greit.

Tau gali tekti pasinaudoti grafiku, kuris rodyt rgties kiekio pasikeitim.

Atidaryk grafiko lang ir grafiko itekli lange naudodamasis pele nustatyk pH grafiko duomenis:

37

06 Rate of Reaction Reakcij greitis

01 Rate of Reaction - Reakcijos greitis.

02 Measuring Rates of Reactions - Reakcijos greiio nustatymas.

03 Graphs and Rates of Reactions - Reakcijos greiio grafikas.

04 Concentration Koncentracijos parinkimas.

05 Why Concentated Solutions React Faster - Kodl koncentruoti tirpalai

reaguoja greiiau?

06 Temperature Temperatros parinkimas.

07 Why Temperature Affects Reaction rate - Kodl temperatra takoja reakcijos

gret?

08 Particle Size Dalli dydio parinkimas.

09 Why Small Particles React Faster - Kodl maos dalels reaguoja greiiau?

10 Catalysts Katalizatori taka.

38

01 - Rate of Reaction - Reakcijos greitis

Yra daugyb chemini reakcij, kurios vyksta skirtingu greiiu nuo greitai sudeganio

metano Bunzeno degiklyje, iki labai ltai rdijanios geleies.

Aprayti reakcijos greit apibdinant reakcij kaip ,,greit arba ,,lt- nra labai tikslus bdas.

Norint tiksliai nustatyti, kaip greitai vyksta reakcija, reikia inoti reakcijos tip.

Reakcijos tipas nustatomas pagal tai, kiek pasikeitim vyksta per tam tikr laiko tarp. Atidiai stebk reakcijas tarp magnio ir druskos rgties (irk emiau).

I pradi pridk magnio rgt. Reakcija vyksta gana greitai, bet kai rgtis sunaudojama,

reakcija sultja ir pagaliau sustoja.

Tu gali nustatyti ios reakcijos greit daugeliu bd. Pavyzdiui, tu gali nustatyti magnio arba

druskos rgties kiekius panaudotus per minut.

Kokius kitus bdus gali sugalvoti reakcijos greiiui nustatyti?

02 - Measuring Rates of Reactions - Reakcijos greiio nustatymas

Nustatydami reakcijos tip, mes paprastai nustatome bet kur reagento kiek, panaudot per

tam tikr laik arba mediagos kiek, sudaryt per tam tikr laik.

Tu jau matei, kad vykstant reakcijai tarp magnio ir druskos rgties, isiskiria vandenilio dujos:

Mg(k) + 2HCl(aq) MgCl2(aq) + H2(d)

Mes galime panaudoti io tipo duj gaminimo reakcij nordami nustatyti reakcijos greit.

renginys, parodytas emiau - duj virktas, sujungtas su kolba, talpinania druskos rgt. Kai

magnio dedama rgt, iskiriamo vandenilio duj slgis istumia stmokl lauk. Skal ant

virkto tbeli parodys, kiek vandenilio duj isiskiria.

Brdami grafik mes galime parodyti, kaip keiiasi reakcijos greitis laike. Tai priklauso nuo

isiskyrusi vandenilio duj.

duj virktas

praskiesta druskos rgtis

39

03 - Graphs and Rates of Reactions - Reakcijos greiio grafikas

Reakcijose tarp magnio ir druskos rgties vandenilio dujos gaminamos taip :

Mg(k) + 2HCl(aq) MgCl2(aq) + H2(d)

ioje veikloje mes paruome grafik, kuris rodys duj trio isiskyrim laike. Tai pads mums

apskaiiuoti reakcijos greit. Tavo veiksm seka:

1. Atidaryk ,,Graph itekli lang - paspausk mygtuk. 2. Pridk magnio kolb, kurioje yra druskos rgtis. 3. Stebk ivaizd grafiko, kuris yra paruotas ekrano apaioje. Jeigu pakanka erdves,

atidarydamas grafiko lang gali j padidinti.

Grafikas pasako mums, kaip greitai reakcija vyksta per tam tikr laik. Jeigu reakcij grafikas

status - reakcija vyksta labai greitai. irdamas grafik gali pamatyti, kada reakcija vyksta

greitai, o kada liau.

Duj virktas

Praskiesta druskos rgtis

04 Concentration - Koncentracijos parinkimas

Pakeitus reagento koncentracij reakcija gali vykti greiiau arba liau.

Tai mes galime pamatyti reakcijos tarp magnio ir druskos rgties metu, panaudodami dvi

skirtingas rgi koncentracijas.

emiau parodyti dviej eksperiment renginiai. Vienintelis skirtumas tarp j yra naudojamos

rgties koncentracijos dydis. Nuo rgties koncentracijos dydio priklausys, kiek laiko truks

100cm3 vandenilio pagaminimo reakcija. Tu gali pasinaudoti laiko parodymais, kurie yra emiau,

deinje ekrano pusje.

Kas atsitinka reakcijos greiiui, kai reagento koncentracija padidinta?

Paaikink, kodl toks pat duj tris bus pagamintas abiej eksperiment metu.

40

05 - Why Concentated Solutions React Faster - Kodl koncentruoti

tirpalai reaguoja greiiau?

Ruoiant reakcijai du chemikalus, jie turi kontaktuoti vienas su kitu. Panagrinkim reakcij tarp

metalo ir rgties. Rgtis gali reaguoti tiktai su metalu, kai jie kontaktuoja ir rgties dalelyts

laisvai juda tirpale. Kai koncentracija padidja, tame paiame tryje turt bti daugiau dalelyi.

Rgties daleli skaiiaus padidjimas padidina galimyb jiems susidurti ir su metalo dalelmis.

abi stiklines, kurios parodytos emiau, yra pilta 210cm3 skirting koncentracij rgties.

Deinje stiklinje yra rgties tirpalas, turintis dvigubai didesn koncentracij lyginant su stikline,

kuri yra kairje, todl joje yra dvigubai daugiau rgties daleli.

rgties tirpalas rgties tirpalas

Nr.1 Nr.2

stiklinje yra dvigubai daugiau

rgties daleli tame paiame

tryje, negu tirpale

06 Temperature - Temperatros parinkimas

Reakcijos greitis gali priklausyti ir nuo temperatros pokyi. is rodomas eksperimentas - tai

reakcija tarp praskiestos druskos rgties ir natrio tiosulfato, kurios metu susidaro nuosdos.

Reakcijos greitis gali bti matuojamas laike tik, kiek utrunka pakankamas sieros susiformavimas.

T parodys skalel, esanti ant stiklins ono.

Atlikti iom reakcijom panaudok elektros plyteles su 250C ir 75

0C temperatromis. Tam, kad

nustatytum, kaip ilgai vyksta abu eksperimentai, pasinaudok emiau, deinje ekrano pusje,

esaniu laiko matuokliu.

Pasinaudodamas gautais rezultatais ubaik sekant sakin:

,,Reakcija tarp druskos rgties ir natrio tiosulfato prasideda ......... , kai temperatra pakilusi iki.....

07 - Why Temperature Affects Reaction rate - Kodl temperatra takoja

reakcijos greit?

Kai dalelyts kaitintos, jos turi daugiau energijos. Kuo daugiau energijos dalelyts turi, tuo

greiiau jos juda. Kai dalelyts juda greitai, jos sukuria daugiau susijungim, dl to padidja

reakcijos greitis.

Tai ne vienintelis atvejis, kai reakcijos greitis gali padidti dl temperatros. Kartais, kai dalelyts susiduria, jos nereaguoja tarpusavy ir atsiskiria viena nuo kitos. Jeigu dalelyts juds greiiau, j

susijungim bus daugiau ir jie bus tvirtesni.

Dviejose kolbose yra druskos rgties ir magnio miinys. Vienas miinys yra auktos temperatros.

Modeliavime be pauzs vykstanios reakcijos metu tarp rgties ir metalo prasideda duj

gaminimas. Pagamintas duj tris bus parodytas grafiko apaioje.

41

Kurioje kolboje buvo auktesn temperatra?

kolba su raudonu zondu kolba su mlynu zondu

08 - Particle Size - Daleli dydi parinkimas

Reakcijos greitis gali priklausyti nuo reaguojani daleli dydio pasikeitimo.

ioje simuliacijoje mes pamatysime reakcij tarp kalio karbonato ir rgties:

CaCO3 (k) + 2CHl (aq) CaCl2 (aq) + H2O (s) + CO2 (d)

Mes galime stebti i reakcij matuodami isiskiriani anglies dioksido duj kiek- tr.

Vienintelis skirtumas tarp dviej eksperiment, parodyt emiau - kalcio karbonato dalels dydis.

Abiejuose stikliniuose induose yra 5g kalcio karbonato, bet kairje esaniame inde yra labai

smulki milteli, o deinje gaballi. Milteli paviriaus plotas daug didesnis negu gaballi.

Reakcij greii parodymai skirtingi, nes kalio karbonato dydiai yra skirtingi. Nuo dali dydi

priklauso, kiek laiko trunka 100cm3 anglies dioksido duj gamyba.

Kuri reakcija greitesn - ar su milteliais, ar su gaballiais?

Kodl visos slygos turi bti vienodos, iskyrus daleli dyd?

labai smulks

milteliai stambs milteliai

42

09 - Why Small Particles React Faster - Kodl maos dalels reaguoja

greiiau?

Ankstesnse veiklose mes matme, kad majant daleli dydiams, reakcijos greitis didja.

Majant daleli dydiams, didja j pavirinis plotas. Reaguojant dviems ar daugiau mediagoms,

jos kontaktuoja viena su kita. Maos dalels turi didesn pavirin plot, todl padidja galimyb

reakcijai vykti.

Reakcijos greitis didja, kai padidja daleli paviriaus plotas.

Trijose kolbose yra vienodas kiekis druskos rgties ir kalcio karbonato. Vienintelis skirtumas tarp

j yra kalcio karbonato daleli dydis.

Tam, kad bandymai vykt be pauzs ir tam, kad prasidt reakcija, reikia paspausti pauzs

mygtuk. Ar gali, stebdamas gaminam duj greit, pasakyti, kurioje kolboje yra gaballiai,

kurioje drols, ir kurioje - milteliai?

Paspauds grafiko mygtuk ir atidars grafiko lang tu gali stebti vykstani reakcij grafik.

kolba su kolba su kolba su

mlynu zondu raudonu zondu violetiniu zondu

10 Catalysts - Katalizatori taka

Katalizatorius tai mediaga, kuri pakeiia reakcijos greit, bet pati nepasikeiia. Reakcijos,

kurios greitis keiiasi naudojant katalizatori, pavyzdys yra vandenilio peroksido skilimas:

Vandenilio peroksidas vanduo + deguonis

2H2O2 (aq) 2H2O (s) + O2 (d.)

Be katalizatori i reakcija tsiasi labai ltai. O naudojant katalizatori, magnio dioksido reakcija

vyks daug greiiau:

Vandenilio peroksidas + mangano dioksidas vanduo + deguonis + mangano dioksidas

2H2O2 (aq) + MnO2 (k) 2H2O (s) + O2 (d.) + MnO2 (k)

be katalizatoriaus su katalizatoriumi

labai lta greita

43

07-Reactions of Metals- Metal reakcijos

01 Reactions of Metals - Metal reakcijos.

02 Reactivity of Metals With Oxygen -Metal reakcijos su deguonimi.

03 Reactivity of Metals With Water - Metal reakcijos su vandeniu.

04 Reactivity of Metals With Acids -Metal reakcijos su rgtimis.

05 Reactivity Series Aktyvumo eil.

06 Predicting Reactions Reakcij numatymas.

07 Competition Reactions Konkuruojanios reakcijos.

08 Displacement Reactions Pavadavimo reakcijos.

09 Reactivity Series and Cells Aktyvumo eil ir cels.

10 Elektrochemcial Cell Elektrochemin cel.

11 Wath Happens in Elektrochemcial Cells -Kas atsitinka elektrocheminse

celse?

12 The Potential of an Elektrochemcial Cell - Elektrochemini celi potencia-

las.

13 Non-standart Conditions- Nernst Equation - Nestandartins slygos Nernsto

lygtis.

44

01 Reactions of Metals - Metal reakcijos

Tu turbt jau gana daug inai apie fizikines metal savybes? Pavyzdiui, tu inai, kad varis yra

geras ilumos ir elektros laidininkas, o gyvsidabris kambario temperatroje skystis.

Metal chemins savybs taip pat yra svarbios. ioje veikloje mes pamatysim kelet reakcij,

kurios aikina, kaip skirtingai reaguoja ie metalai:

kalis ir vanduo;

magnis ir rgtis;

varis ir rgtis.

Kuris i i metal yra reakcingesnis?

Kuris labiau reaguoja - varis ar magnis?

Kalis + vanduo magnis + rgtis varis + rgtis

02 Reactivity of Metals With Oxygen - Metal reakcijos su deguonimi

ioje veikloje pamatysime kelias skirting metal reakcijas su oksidais.

Dirbamas su sidabro, kalio, magnio ir vario metalais, pakartok iuos veiksmus:

1. Paruok prietaisus, kurie yra permatomi;

2. Sudk metalus kolbas;

3. Atsuk duj balionus;

4. Pasinaudodamas Bunzeno degikliu, ltai kaitink metalus.

Urayk pastabas apie kiekvien metal. Kas nutiko ir koks reakcijos produktas(jei jis yra)?

Kiekvien kart pairk metal reakcij su deguonimi, pamgink atitinkamai nurodyti metal

aktyvum.

45

03 Reactivity of Metals With Water - Metal reakcijos su vandeniu

ioje veikloje mes pamatysime keli vairi metal reakcijas su vandeniu.

I pradi pamatysim, ar tokie metalai kaip auksas, magnis ir cinkas reaguos su altu vandeniu. Jei

atlikta reakcija yra nepastabi, tada pabandysim pamatyti, kaip jie reaguos su vandens garais.

Reakcijai su altu vandeniu tinka 2g metalo ir pus stiklins vandens. Reakcijai su vandens garais

naudok prietaisus, kurie yra tam tinkami:

1. Pakaitink kolboje vanden iki gar susidarymo.

2. kit kolb dk 2g metalo, kuris bus tyrinjamas.

3. Pakaitinus metal, pamatysime, ar jis reaguos su garais.

Aprayk kiekvien reakcij. Kas nutiko su reakcijos produktais(jei jie yra)? Kiekvien kart

pairk reakcij su altu vandeniu ar jo garais, paruok metalus, numatydamas j reaktyvum.

04 Reactivity Series Metal sveika su rgtimi

ioje veikloje pamatysime vairi metal sveikas su rgtimi. Skirtingi metalai nevienodai

reaguoja ne tik su vandeniu ir deguonimi, bet ir su rgtimi.

armini metal reakcijos su rgtimi vyksta labai aktyviai( gali vykti sprogimas), todl atlikti jas

yra nesaugu. io eksperimento metu pamatysim, kaip kiti metalai (magnis, cinkas, geleis, vinas ir

auksas) reaguoja su druskos rgtimi.

Pavelk kiekvienos reakcijos veikl ir paalink bet kokius rankius ar chemikalus, kuriuos buvai

panaudojs tam eksperimentui atlikti.

Idstyk metalus pagal j aktyvum, kur nustatei reakcijose su deguonimi ir vandeniu.

Dabar palygink metal eilikum su tuo, kuris buvo nustatytas ankstesnse veiklose. Ar metal

aktyvumo eilikumas toks pat ?

46

05 Reactivity Series - Aktyvumo eil

Tu jau matei, kad metalai gali bti surikiuoti tam tikra aktyvumo majimo seka.

Jie surikiuojami taip:

Kalis...natris...kalcis...magnis...cinkas...geleis...varis.

(labiausiai aktyvus....................................maiausiai aktyvus)

Kodl kalio ar natrio reakcija su rgtimi realiojoje laboratorijoje bt nelabai gera mintis?

Suinok tai atliks bandymus su ant stalo stoviniomis mediagomis.

Kaip manai, kokia bus aukso vieta auksiau pamintoje aktyvumo eilje?

natris+ rgtis... kalis+ rgtis..

pavojinga

06 Predicting Reactions - Reakcij numatymas

Matydami metal reakcijas su vandeniu ir rgtimi, sukuriame metal aktyvumo eil. Taiau yra ir

kit reakcij, kurios rodo metal aktyvum.

Jei paildysi vario ir magnio oksido miin, vyks vienintel reakcija tarp vario ir deguonies. Jei

paildysi, pavyzdiui, magn su vario oksidu, tai vyks tokia reakcija:

Vario oksidas + magnis varis + magnio oksidas

CuO(k) + Mg(k) Cu(k) + MgO(k)

Tu gali pabandyt atlikti i reakcij.

i reakcija vyks, nes magnis labiau aktyvus nei varis- dl to magnis istums var.

Toks reakcijos tipas yra inomas kaip pavadavimo reakcija, nes magnis pavaduoja var i vario

oksido.

47

07 Competition Reactions Konkuruojanios reakcijos

I metal reakcij su vandeniu, deguonimi ir rgtimi tu suinosi, kad kai kurie metalai visada yra

reaktingesni u kitus. Pavyzdiui, tu turbt pastebjai, kad geleis visada reaktingesne u var.

Tai turi svarbi reikm daugeliui reakcij.

Jei tu paildysi emiau parodyt vario oksido ir geleies miin, tai vyks reakcija, kurioje susidarys

varis ir geleies oksidas:

Geleis + vario (II) oksidas geleies (II) oksidas+ varis

Fe(k) + CuO (k) FeO (k) + Cu (k)

Kai reaguos daugiau metal, geleis vis tiek laims varybas dl deguonies.

Jei kiti metalai bus paildyti su maiau reaktyvaus metalo oksidu, tai jie taip pat pavaduos juos.

Kai metalas yra ildomas su maiau reaktyvaus metalo oksidu, tai i oksido paalinimas deguonis.

Pabandyk numatyti, kas nutiks, jei paildysi ias metalo ir oksido kombinacijas:

08 Displacement Reactions - Pavadavimo reakcijos

Kitos reakcijos, siejanios gele ir var, yra reakcijos tarp geleies strypo ir vario tirpalo.

Jei tu dsi geleies stryp melsv vario sulfato tirpal, pamatysi pasirodant vario sluoksn ant

geleies strypo. Tu taip pat pastebsi kad melsva tirpalo spalva keiiasi blykiai ali. Varis ir

geleis konkuruoja dl buvimo tirpale. Geleis nugals, nes ji yra daug reaktyvesnis metalas u

kitus.

Geleis pakeiia melsv vario sulfato tirpal susidarius ali geleies sulfato tirpal:

Geleis + vario sulfatas geleies sulfatas + varis

Fe (k) +CuSO4 (aq) FeSO4 (aq) +Cu (k)

Labiau aktyvus metalas gali istumti maiau aktyv metal i jo tirpalo.

Stebdamas sekanias metal ir tirpal kombinacijas pabandyk numatyti, kas atsitiks prie

ibandant juos paiam.

48

09 Reactivity Series and Cells Aktyvumo eil ir cels

Aktyvumo eil vaidina svarb vaidmen numatant, kas atsitiks stebint reakcij, kuri vyks

elektrocheminje celje su elementais. Elektrochemin cel susideda i dviej skirting metal ir

elektrolit. Labiau aktyvs metalai atiduoda savo elektronus. ie elektronai teka per viel,

sukeldami elektros srov.

Kai labiau aktyvus metalas atsisako (atiduoda) savo elektronus, jis pasiveria jon ir pereina

tirpal. Labiau reaguojantys metalai celje yra neigiami elektrodai, o maiau reaguojantys metalai

yra teigiami elektrodai:

Du tokie pat Du skirtingi metalai

metalai nereaguos - - reaguos - lempa

lempa nedega. dega.

10 Elektrochemcial Cell Elektrochemin cel

Ankstesns veiklos metu matme, kad yra manoma sukurti elektr elektrochemins cels pagalba.

Bet taip pat yra manoma pagaminti gryn metal i tirpalo, kuriame yra to metalo jon.

Elektrodas ir tirpalas, kur jis yra pamirkytas, vadinami puselemeniu. Elektra gali bti gaminama

jei strypai yra sujungti vielomis, o elektrolit tirpalai sujungti druskos tiltu. Druskos tiltas(ar jon

tiltas) leidia jonams judti tarp dviej tirpal ir tekti srovei.

Oksidacijos ir redukcijos reakcijos vyksta prie elektrod.

cinko strypas varinis strypas

49

11 Wath Happens in Elektrochemcial Cells -Kas atsitinka

elektrocheminiuose celse?

Elektrolizs metu daniausiai sunaudojami vieno i elektrod elektronai. Jie teka per iorin

grandin prie kito elektrodo. Cinko-vario elektrolizs metu pirmiausia vyksta tokios reakcijos:

Zn0(k) Zn

2+(aq)+2e

-

Reakcija, kurios metu chemin mediaga praranda elektronus, vadinama oksidacija.

Elektronus kuriuos atidav Zn0, prisijungia Cu

2+ jonai:

Cu2+

(aq)+ 2e- Cu

0

Reakcija, kurios metu mediaga prisijungia elektronus, vadinama redukcija.

Elektroliz tarp sidabro ir vino stryp ir j nitrat tirpal yra parodyta emiau.

Parayk lygtis, rodanias, kas atsitinka su kiekvienu elektrodu.

Nordamas suinoti, kokios reakcijos vyksta prie strypo elektrodo, pasinaudok informaciniu

langu. Tam reikia paymti su pele stryp.

vinas vino nitrato sidabras sidabro nitrato

tirpale tirpale

12 - The Potential of an Elektrochemcial Cell - Elektrochemins cels

potencialas

Elektrolizs metu prie kiekvieno elektrodo vyksta tam tikros reakcijos. ios reakcijos yra dalins

reakcijos. Viena i t reakcij vis laik yra oksidacija (elektron praradimas), o kita redukcija

(elektron prisijungimas).

Cinko ir vario elektrolizs reakcija yra:

Anodas, oksidacija: Zn (k)Zn2+

(aq) - 2e E +0,76V

Katodas, redukcija: Cu2+

(aq) + 2eCu (k) E +0,34V

Bendra reakcija: Zn (k) + Cu2+

(aq) Cu (k) + Zn2+

(aq) E +1,10V

Voltmetro paskirtis rodyti parametrus (jo teigiamas galas sujungtas su teigiamu elektrodu).

50

13 Non-standart Conditions- Nernst Equation - Nestandartins

slygos Nernsto lygtis

Laboratorijoje oksidacijos- redukcijos reakcijos vyksta standartinmis slygomis. Tos slygos yra

vienodos - tirpalo koncentracija -1.0 M. vykus reakcijai, tirpalo koncentracija pasikeiia ir susidaro

nestandartin slyg.

Standartini element potencialas - E potencialas - yra imatuotas standartinmis slygomis, tai yra

- 25 tirpalo koncentracija - 1.0M. Apskaiiuodami nestandartin lygi potencial mes naudosime

formul, kuria atsivelgia temperatr, elektron skaii, reakcijos ir produkt koncentracij.

Pasinaudokime ia formule: EE0 - (RT/nF) In Q

Cinko- vario elementas (parodytas emiau) sti nestandartinse slygose. Elemento potencialas yra

1.14V auktesnis negu standartins 1.10V.

E cels potencialas

E0 standartinis cels potencialas

Q reakcijos koeficientas

F Faradjaus konstanta

R duj konstanta

T temperatra

n elektron skaiius

51

08 Electricity and Elektrolysis Elektra ir elektroliz

01 Conductors and Insulators - Laidininkai ir izoliatoriai.

03 Elektrolysis of Lead Bromide - vino bromido elektroliz.

04 Elektrolysis of Other Compounds - Kit jungini elektroliz.

05 Elektrolysis of Solutions Tirpal elektroliz.

06 The Rules of Elektrolysis - Elektrolizs taisykls.

07 Elektrolysis of Potassiun Jodide - Kalio jodido elektroliz.

08 Elektrolysis of Lead Nitrate - vino nitrato elektroliz.

10 Elektrolysis of Acids and Alkalis - Rgi ir arm elektroliz.

12 Elektrolysis of Dilute Sulphuric Acid - Sieros rgties tirpalo elektroliz.

14 Elektrolysis of Sodium Hydroxid - Natrio hidroksido elektroliz.

16 Depositing Metals - Metal nusodinimas.

20 Looking at Current - Srovs nustatymas.

22 Calculating the Mass - Mass skaiiavimai.

24 Elektroplating - Galvanizacija.

52

01 - Conductors and Insulators - Laidininkai ir izoliatoriai

Sumontuotoje grandinje parodyta baterija, kuri sujungta su lemputs laidais. Tai, kad

lemput iba, rodo, kad elektra teka ia grandine. Elektra yra judani elektron srov.

Elektronai nuo neigiamo baterijos gnybto juda grandine. Jie ratu juda grandinje teigiamo gnybto

link.

Laidai jungia baterij su lempute ir sudaro grandin. Jei grandin nutrksta, elektra negali tekti ir

lemput neibs.

Mediaga, kuri leidia elektrai tekti per j, vadinama laidininku.

Mediaga, kuri neleidia elektrai tekti, yra dielektrikas arba izoliatorius.

bat