Upload
dinhnguyet
View
227
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
DARBO IR SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar
kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir
sveikatai” ataskaita
Vilnius, 2004
TURINYS
Ataskaitoje naudojamų santrumpų sąrašas ......................................................3 Įvadas .........................................................................................................................4 1. “Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai” tyrimo tikslai, metodai ir atlikimas....................................................................................................5 1.1 Bendra respondentų charakteristika pagal ekonomines veiklas, įmonės dydį bei miestą/rajoną ......................................................................................................6 2. Darbo teisės pažeidimų analizė..............................................................................9 3. Nelegalaus darbo/neoficialaus užimtumo įvertinimas (tyrimo rezultatų analizė) .......................................................................................................................33 4. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas ..................................................50 4.1. Psichologinę įtampą darbe sąlygojantys veiksniai..............................................50 4.2. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas (tyrimo rezultatų analizė) ......53 Išvados ir pasiūlymai .................................................................................................68 Literatūra....................................................................................................................81 Priedai ........................................................................................................................82 1 priedas .....................................................................................................................83
Anketa Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams....................84
Anketa profesinių sąjungų/darbuotojų atstovams......................................................90
Anketa įmonių vadovams ..........................................................................................96
2 priedas .....................................................................................................................102
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės
apklausos rezultatai ....................................................................................................103
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai ...................117
Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai .......................136
2
ATASKAITOJE NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
SVV – Smulkus ir vidutinis verslas
VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija
VDI – Valstybinė darbo inspekcija
DSTI – Darbo ir socialinių tyrimų institutas
ATP – Administracinės teisės pažeidimai
LR DK – Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas
LDB – Lietuvos darbo birža
LLRI – Lietuvos Laisvosios Rinkos institutas
OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
3
ĮVADAS
Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus darbas) įsigalėjo ir suklestėjo
pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Tai veiksnys, kuris ganėtinai padidina
realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą. Iš kitos pusės, tinkamas darbo
santykių neįforminimas mažina darbuotojų socialinį saugumą, neužtikrina visų
darbuotojų socialinių garantijų, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams.
Plėtojant gamybą bei skatinant užimtumo augimą Lietuvoje, būtina ne tik mažinti
neoficialų užimtumą, bet ir įvairias kitas darbo teisės pažeidimų formas (tame tarpe ir
moralinę bei psichologinę prievartą). Tai ne tik paskatintų efektyvesnį darbo jėgos
panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir
sudarytų sąlygas spartesnei žmonių socialinei raidai. Tačiau Lietuvoje ši sfera buvo
mažai analizuojama ir iki šiol beveik nebuvo atlikta sisteminių aptariamos problemos
tyrimų.
Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus
2004 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. A3-22 patvirtintą programos „Profesinio sveikatos
pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas“ realizuojamų 2004 metais
priemonių planą, buvo numatyta atlikti “Nelegalaus darbo, teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar
kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir
sveikatai” tyrimą.
Šiame tyrimo etape buvo atlikta Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių
skyrių inspektorių, profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei įmonių
vadovų/darbdavių atstovų apklausa. Šioje baigiamojoje ataskaitoje pateikiami atlikto
tyrimo rezultatai bei analizuojami atlikto tyrimo duomenys. Išanalizavus atlikto
tyrimo rezultatus, numatomos galimos prevencijos priemonės.
Darbo atlikėjai: dr. B. Gruževskis, m.d. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.
Pocius, programuotojas R. Junevičius. Autoriai dėkoja Valstybinės darbo inspekcijos
bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovams ir specialistams: M. Pluktui,
V. Zabulionytei, P. Abaravičiui, V. Mačiulaičiui, R. Kancevičiui, N. Liubarskajai už
dalykinius pasiūlymus ir pagalbą, ruošiant šį tyrimą.
4
1. “NELEGALAUS DARBO, TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMŲ, DARBDAVIŲ ATSTOVŲ
GRASINIMŲ AR KITOKIO PSICHOLOGINIO POBŪDŽIO ĮTAKOS DARBUOTOJŲ DARBO REZULTATAMS BEI SAUGAI IR SVEIKATAI”
TYRIMO TIKSLAI, METODAI IR ATLIKIMAS
Pagrindinės tyrimo kryptys ir tikslai:
Tyrimo tikslas – įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių
darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio
poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.
Tyrimo tikslui pasiekti turi būti įgyvendinti šie uždaviniai:
1. Nustatyti Lietuvos Respublikos įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse
nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų,
darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo
rezultatams bei saugai ir sveikatai;
2. Parengti anketas bei atlikti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių
inspektorių, profsąjungų/darbuotojų atstovų bei įmonių vadovų ekspertines apklausas;
3. Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus, numatyti galimas prevencijos
priemones.
Tyrime buvo išskirtos trys pagrindinės numatomų apklausti respondentų
grupės:
1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai.
2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (anketos buvo platinamos per
organizacijas: Lietuvos profsąjungų/darbuotojų konfederaciją, Lietuvos
darbo federaciją bei Lietuvos profesinę sąjungą “Solidarumas”).
3. Įmonių vadovai/darbdavių atstovai.
Pagrindinis informacijos rinkimo metodas - anketinės apklausos, skirtos
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams, profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovams bei įmonių vadovams (darbdavių atstovams).
Visa anketa suskirstyta į keletą dalių pagal pateikiamų klausimų tematiką:
1. Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai.
Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės
aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos
sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei
5
socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl anketose pateikiami klausimai,
siekiant, tyrime dalyvaujančių respondentų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo
reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.
2. Nelegalus darbas/neoficialus užimtumas.
Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai
lyginant su nedarbu. Tačiau, reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina
darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro
pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams. Anketose pateikiami klausimai, kurie leis
detaliau įvertinti neoficialų užimtumą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.
3. Psichologinis poveikis.
Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei
kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei
savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Anketose
pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo
santykių bruožą.
Anketos buvo platinamos per asociacijas, tiesiogiai jas įteikiant respondentams
bei elektroninio pašto pagalba.
Iš viso apklausoje dalyvavo 40 Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių
inspektorių, 154 profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai, 119 įmonių
vadovų/darbdavių atstovų.
1.1. Bendra respondentų charakteristika pagal ekonomines veiklas,
įmonės dydį bei miestą/rajoną
Įmonių vadovų pasiskirstymas pagal atstovaujamą ekonominę veiklą, įmonės
dydį bei miestą/rajoną. Tyrime dalyvavę asmenys pagal ekonominę veiklą pasiskirstė
labai nevienodai. Daugiausiai darbdavių vadovavo statybos įmonėms - net 18 proc.,
14 proc. – prekybos. Pakankamai daug į tyrimą pateko ir pramonės įmonių
vadovaujančių darbuotojų. Iš jų vertėtų išskirti dirbančius lengvojoje pramonėje – 12
proc., maisto pramonėje - 8 proc., medžio apdirbimo pramonėje – 8 proc., chemijos
pramonėje – 6 proc., metalo apdirbimo pramonėje – 6 proc. Kitų veiklų įmonių
vadovų (jų atstovų) buvo mažiau (žr. 2 priedą, 35 klausimą).
Daugiau nei trečdalis (37,8 proc.) tyrime dalyvavusių įmonių
vadovų/darbdavių atstovų atstovavo įmonę, kurioje dirba 10-49 darbuotojai, 26,9
6
proc. – 50-249 darbuotojai, 20,2 proc. – įmonę, kurioje daugiau nei 250 darbuotojų,
15,1 proc. – iki 10 darbuotojų (žr. 1.1 diagramą).
1.1 diagrama
Įmonių vadovų pasiskirstymas pagal atstovaujamos įmonės dydį (%)
15,1
37,8
26,920,2
05
10152025303540
Iki 1
0da
rbuo
tojų
10-4
9da
rbuo
toja
i
50-2
49da
rbuo
toja
i
Dau
giau
nei
250
darb
uoto
jų
%
Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų/darbdavių atstovų
buvo iš Vilniaus (61,9 proc.), Alytaus (8 proc.), Kauno (4,4 proc.) bei Šiaulių (2,7
proc.) miestų. Detalesnis įmonių vadovų pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas
2 priede (37 klausimas).
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal atstovaujamą
ekonominę veiklą, įmonės dydį bei miestą/rajoną. Tyrime dalyvavę asmenys atstovavo
skirtingoms ekonominėms veikloms. Daugiausiai buvo sveikatos priežiūros ir
socialinio darbo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų (30 proc. respondentų). Kitų
veiklų apklausoje dalyvavusių profsąjungų/darbuotojų atstovų buvo gerokai mažiau.
Švietimo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų buvo 15 proc., elektros ir dujų
tiekimo - 11 proc., transporto - 7,5 proc., maisto pramonės - 7,5 proc., prekybos - 7,5
proc. Kitos ekonominės veiklos buvo atstovaujamos gerokai mažiau (žr. 2 priedą, 36
klausimą). Svarbesnės netolygaus apklaustųjų pasiskirstymo pagal ekonomines
veiklas priežastys – ekonominės veiklos dydis, skirtingas darbuotojų profesinio
judėjimo aktyvumas atskirose ekonominėse veiklose, nevienodas darbuotojų poreikis
bei organizaciniai gebėjimai jungtis į profesinius susivienijimus, skirtinga jų socialinė
padėtis, nevienodas įmonės dydis ir pan.
Dauguma (41,1 proc.) tyrime dalyvavusių profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų atstovavo įmonę, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, trečdalis
respondentų – 50-249 darbuotojai, 21,9 proc. – 10-49 darbuotojai, mažiausia dalis
tyrime dalyvavusių respondentų atstovavo įmonę, kurioje dirba iki 10 darbuotojų (žr.
1.2 diagramą).
7
1.2 diagrama Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal
atstovaujamos įmonės dydį (%)
6,2
21,930,8
41,1
01020304050
Iki 1
0da
rbuo
tojų
10-4
9da
rbuo
toja
i
50-2
49da
rbuo
toja
i
Dau
giau
nei 2
50da
rbuo
tojų
%
Didžioji dalis (42 proc.) profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų apklausoje
dalyvavo iš Vilniaus miesto, 11,2 proc. - Visagino miesto. Detalesnis profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas 2 priede (38
klausimas). Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių
pasiskirstymas pagal miestą/rajoną pateiktas 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių1
pasiskirstymas pagal miestą/rajoną
Atsakymų pasiskirstymai
Miestas/rajonas Skaičius
% (nuo bendro
apklaus-tųjų skaičiaus)
% (nuo atsakiu-siųjų į
klausimą) Panevėžys 4 10,0 10,3Mažeikiai 2 5,0 5,1Šiauliai 3 7,5 7,7Tauragė 6 15,0 15,4Klaipėda 10 25,0 25,6Telšiai 5 12,5 12,8Utena 1 2,5 2,6Marijampolė 1 2,5 2,6Visaginas 1 2,5 2,6Vilnius 6 15,0 15,4Nenurodė 1 2,5 -Viso 40 100,0 100,0
1 Toliau darbe naudojama santrumpa – VDI inspektoriai.
8
2. DARBO TEISĖS PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ
Darbo teisės pažeidimai Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis. Per
pirmąjį šių metų pusmetį atlikta 14 proc. daugiau tikrinimų nei pernai tuo pačiu metu.
Duota 43690 nurodymų pašalinti nustatytus pažeidimus (11 proc. daugiau nei pernai
tuo pačiu metu). Tarp jų:
• darbo apmokėjimo pažeidimų – 2088 (20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu
metu);
• darbo ir poilsio organizavimo pažeidimų – 3779 (33 proc. daugiau nei pernai tuo
pačiu metu);
• darbo sutarties sudarymo pažeidimų – 4502 (beveik tiek pat kaip pernai tuo pačiu
metu);
• darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų – 28280 (beveik 10 proc.
daugiau nei pernai tuo pačiu metu).
Nustatytos 6785 neteisingai įformintos darbo sutartys (31 proc. mažiau nei
pernai tuo pačiu metu). Esant pavojui darbuotojų saugai ir sveikatai, sustabdyti darbai
(darbo vietų skaičius) 190 atvejų; uždrausta naudoti darbo priemonių – 126; atvejų,
kai sustabdytas visos įmonės (atskiro struktūrinio padalinio) darbas, - 20.
Be to per pirmąjį šių metų pusmetį:
• Surašyta 850 administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolų (31 proc. daugiau
nei pernai tuo pačiu metu);
• Skirta 419620 baudų (litais) (13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu). Gauti
2087 skundai (24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu);
• Užregistruoti 187 pranešimai apie sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus ar
mirtis darbe (pernai - 176);
• Gauta 300 pranešimų apie įtariamas profesines ligas.
Šių metų pirmąjį pusmetį darbo inspektoriai šalies įmonėse nustatė per trečdalį
daugiau nei pernai tuo pačiu metu darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Pasak LR
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto, griežtesnės darbo ir
poilsio kontrolės imtasi reaguojant į piliečių nusiskundimus šiais klausimais, kurių
padaugėjo kone tris kartus. Darbuotojai vis dažniau skundžiasi dėl paros ir savaitės
9
poilsio laiko pažeidimų, taip pat pažeidimų, susijusių su viršvalandžiais ir naktiniu
darbu – tokių klausimų pagausėjo daugiau nei penkis kartus2.
Darbdaviai dar vis pažeidžia Darbo kodekso nuostatas, kuriomis aiškiai
apibrėžti nemokamų atostogų suteikimo atvejai, kita vertus galima manyti, kad
darbuotojai geriau susipažįsta su įstatymų reikalavimais ir teikiamomis garantijomis,
dėl priverstinių atostogų kreipiasi kone tris kartus daugiau nei pernai.
Pusė skunduose minimų pažeidimų – darbo apmokėjimo klausimai. Drąsiau
(irgi beveik tris kartus daugiau nei pernai) kreipiamasi dėl negauto atlygio už darbą
poilsio, švenčių dienomis, už viršvalandžius ir nakties darbą, o didžiausią klausimų
dėl darbo apmokėjimo dalį sudaro skundai darbdaviui galutinai neatsiskaičius
atleidžiant iš darbo, nesumokėjus kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Tikrindami įmones, darbo inspektoriai darbo apmokėjimo pažeidimų taip pat nustatė
20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tačiau, mano VDI vadovas, darytina prielaida, kad darbdaviai geriau suprato
ir atkreipė dėmesį į Darbo kodekso reikalavimus sudarant darbo sutartis – kur kas
mažiau (31 proc.) nustatyta neteisingai įformintų darbo sutarčių. Nelegalų darbą
kontroliuojančios institucijos, tarp jų šią veiklą koordinuojanti Valstybinė darbo
inspekcija, per 2004 m. sausio – gegužės mėnesius nustatė 3626 neteisėtai dirbančius
asmenis, dėl jų buvo surašyta 2710 administracinių teisės pažeidimų protokolų ir
pradėtos ikiteisminio tyrimo bylos. VDI vadovybė ėmė rengti susitikimus, kurių metu
su daugelio ministerijų, prie jų esančių inspekcijų, departamentų, tarnybų pareigūnais
aptariami įvairūs nelegalaus (neteisėto) darbo pareiškimai ir tariamasi dėl
bendradarbiavimo užkertant jiems kelią.
Darbo teisės pažeidimų masto įvertinimas remiantis 2004 m. VDI inicijuotų
tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė). Įvairių apklaustųjų grupių nuomonės apie
dažniausiai pasitaikančių darbo teisės pažeidimų pobūdį daugeliu atvejų yra panašios.
Nepaisant to, galima pastebėti tam tikrų skirtumų. Net 75 proc. VDI (teritorinių
skyrių) inspektorių, 47 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų bei 42 proc. įmonių
vadovų mano, kad dažniausiai pasitaiko darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Ypač tai
akcentuoja darbo inspektoriai. Kiek retesni yra darbo užmokesčio ir kitų darbo
išmokų, susijusių su darbo santykiais pažeidimai (šį atsakymo variantą pasirinko apie
2 Ataskaitoje pasinaudota 2004 m. spaudoje (laikraštyje Respublika) paskelbtais duomenimis (iš publikacijos “Padaugėjo darbo teisės pažeidimų, nemažta nelaimingų atsitikimų”).
10
40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų ir 35 proc. įmonių vadovų bei 20 proc. VDI
inspektorių). Mažiau pasitaiko darbo sutarties pažeidimų (taip manė 10 - 13 proc.
tiriamų grupių apklaustųjų). Kiti darbo sutarties pažeidimai pasitaiko dar rečiau (žr.
2.1 diagramą).
2.1 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį” pasiskirstymas (%)
2,50
75
20
1054,2
4234,5
13,4 9,15,8
46,8
38,3
11,7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Darbo sutartiessudarymo pažeidimai
Darbo užmokesčio beikitų išmokų, susijusiųsu darbo santykiais,
išmokėjimopažeidimai
Darbo ir poilsio laikopažeidimai
Atskiroms darbuotojųkategorijoms
numatytų garantijųpažeidimai (jaunimui,neįgaliesiems ir pan.)
Kolektyvinės sutartiessudarymo bei
vykdymo pažeidimai
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Darbo sutarties pažeidimai. Nors darbo sutarties bei darbo laiko pažeidimai
nėra patys dažniausi, tačiau tai bene patys aktualiausi darbo teisės pažeidimai. Todėl
tikslinga juos panagrinėti atskirai. Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad dažniausias
darbo sutarties pažeidimas – darbo sutartyje nustatyto darbo laiko nesilaikymas (šį
atsakymo variantą pasirinko apie 45 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų ir apie 70
proc. įmonių vadovų bei 87 proc. VDI inspektorių). Antra pagal svarbą priežastis –
realios darbo sąlygos blogesnės negu sulygtos darbo sutartyje (šį atsakymo variantą
pasirinko apie 40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, apie 30 proc. įmonių vadovų
bei apie 35 proc. VDI inspektorių). Trečia pagal svarbą priežastis (nepagrįstai,
nesuderinus keičiamos darbo sutarties sudarymo sąlygos) faktiškai seka iš antrosios.
Ją nurodė trečdalis profsąjungų/darbuotojų atstovų ir 16 proc. įmonių vadovų bei
11
beveik ketvirtadalis VDI inspektorių. Kaip rodo tyrimas, darbdaviai yra mažiau linkę
pripažinti sutartyje numatytų darbo sąlygų pažeidimus (lyginant su kitomis
apklaustųjų grupėmis). Kitos priežastys yra mažiau svarbios. Nors kitais atvejais
galima pastebėti gana didelius nuomonių skirtumus. Tokį darbo sutarties pažeidimo
atvejį, kaip nelegalų darbą, išskyrė palyginti nemažai (18 proc.)
profsąjungų/darbuotojų atstovų, tačiau pastarąjį nurodė tik 5 proc. darbo inspektorių
(žr. 2.2 diagramą). Labai panašiai pasiskirstė šių tyrime dalyvavusių apklaustųjų
grupių rodiklių reikšmės ir atsakymo “mokamas darbo užmokestis mažesnis nei
sulygtas sutartyje” atveju. Taigi, nelegalus darbas bei mokamas mažesnis nei sutartyje
numatytas darbo užmokestis profsąjungų/darbuotojų atstovų požiūriu yra gerokai
dažniau pasitaikantys darbo sutarties pažeidimai, nors VDI inspektorių nuomonė šiais
klausimais gerokai skiriasi. Jie mano, kad šie darbo sutarties pažeidimo atvejai
pasitaiko itin retai.
2.2 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?” pasiskirstymas (%)
0
10,1
23,7
5,3
86,8
2,6
34,2
1616,8
68,1
14,3
31,1
2,6
33,6
17,8
46,7
17,8
39,5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Realios darbosąlygos blogesnės
nei sulygtossudarant sutartį
Mokamasmažesnis darboužmokestis nei
sulygtas sutartyje
Nesilaikomadarbo sutartyjenustatyto darbo
laiko
Nesudaromosdarbo sutartys
(dirbamaneteisėtai)
Nepagrįstai,nesuderinus
keičiamos darbosutarties sąlygos
Darbo sutartysnutraukiamosnepasibaigus
sutartam terminui
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Darbo apmokėjimo pažeidimai. Bandant apibendrinti tiriamų grupių nuomonę,
vienu iš dažniausių darbo apmokėjimo pažeidimu reikia laikyti darbo užmokesčio
12
vėlavimą. Taip mano 40 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, šiek tiek daugiau nei
pusė įmonių vadovų bei 48 proc. VDI inspektorių. Šiuo atveju apklaustų asmenų
grupių nuomonės beveik nesiskyrė. Kitas itin dažnas ir svarbus darbo apmokėjimo
pažeidimas – neapmokamas darbas už viršvalandinį bei nakties darbą. Tačiau šiuo
atveju apklaustųjų nuomonės skyrėsi gana žymiai. Pastarąjį darbo pažeidimą išskyrė
55 proc. darbdavių, 42 proc. VDI inspektorių bei 64 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų. Daugiau nei ketvirtadalis profsąjungų/darbuotojų atstovų
(29 proc.) manė, kad vienas iš dažniausių darbo apmokėjimo pažeidimų yra
neapmokamas darbas poilsio ir švenčių dienomis, tarp įmonių vadovų jų buvo kiek
mažiau – 24 proc. Kiek daugiau jų buvo tarp VDI inspektorių (28 proc.). Tačiau patys
didžiausi atsakymų dažnumų skirtumai pastebimi (lyginant su kitomis darbo
apmokėjimo pažeidimų priežastimis), nurodant darbo apmokėjimo pažeidimų
priežastį “galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju” (žr. 2.3 diagramą). Ją
nurodė daugiausia VDI inspektorių (net 53 proc.) bei ypač mažai
profsąjungų/darbuotojų atstovų (9 proc.). Kaip matome, apklaustųjų asmenų grupių
nuomonės apie darbo apmokėjimo pažeidimų mastą skiriasi ypač žymiai. Todėl
apibendrinti ir išskirti dažniausiai pasitaikančius atsakymų variantus gana sunku.
2.3 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?” pasiskirstymas (%)
52,5
7,5
42,5
27,5
0
47,5
11,810,9
55,5
24,4
9,2
52,9
913,9
63,9
28,5
6,9
40,3
0
10
20
30
40
50
60
70
Vėl
uoja
dar
bo u
žmok
estis
Nem
okam
as m
inim
alus
atly
gini
mas
Nea
pmok
amas
dar
bas u
ž p
oils
ioir
švenčių
dien
omis
Nea
pmok
amas
dar
bas u
žvi
ršva
land
inį i
r nak
ties d
arbą
Nem
okam
os k
ompe
nsac
ijos u
žne
pana
udot
as a
tost
ogas
Gal
utin
ai n
eats
iska
itom
a at
leid
imo
iš d
arbo
atv
eju
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
13
Darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Žymiai skiriasi tiriamų apklaustųjų grupių
nuomonės apie darbo ir poilsio laiko pažeidimus. Itin ryškus dažniausiai pasitaikantis
pažeidimas – neteisingai fiksuojamas darbo laikas. Pastarąjį atsakymų variantą
pasirinko 37 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, 45 proc. įmonių vadovų, bei 88
proc. VDI inspektorių Kitų pažeidimų reikšmė beveik visais pažeidimų atvejais
gerokai mažesnė. Be minėto pirmo atsakymo varianto, profsąjungų/darbuotojų
atstovai dažniausiai akcentavo šiuos darbo teisės pažeidimus: nefiksuojamas darbo
laikas (19 proc.); darbo laiko nustatymas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (36 proc.).
Pastarąjį pažeidimą išskyrė ir 21 proc. įmonių vadovų, penktadalis jų pažymėjo, kad
laiku nesuteikiamos atostogos, tiek pat - neišskiriamos papildomos ir specialios
pertraukos. Penktadalis VDI inspektorių prie dažniausiai pasitaikančių pažeidimų
priskyrė neteisingai apskaitomą naktinio darbo bei budėjimo laiką. Šiek tiek daugiau
jų (23 proc.) išskyrė jau minėtą atsakymų variantą “laiku nesuteikiamos atostogos”
(žr. 2.1 lentelę). Kitų, nepaminėtų atsakymų dažnumai mažesni.
2.1 lentelė
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai?” pasiskirstymas (%)
Profesinių sąjungų/dar
buotojų atstovai
Įmonių vadovai Inspektoriai
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 36,6 45,3 87,5 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 19,0 12,0 10,0 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 35,9 21,4 5,0 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 18,3 19,7 22,5 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 4,2 2,6 5,0 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7,0 12,8 2,5 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 13,4 14,5 0,0 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 16,9 6,8 7,5 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 12,0 19,7 7,5 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 7,0 9,4 5,0 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 7,7 10,3 20,0 12. Kita: 2,1 1,7 10,0 Nenurodė - - - Viso 180,3 176,1 182,5
Ekonominės veiklos, kuriose teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius
pažeidimai yra dažniausi. Apskritai, bene dažniausiai darbo teisės aktai pažeidinėjami
statybose. Taip manė net apie 90 proc. įmonių vadovų bei trys ketvirtadaliai
profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Tai iš dalies susiję su šios ekonominės veiklos
14
specifika. Dėl darbų turinio statyboje padidėjusi nelaimingų atsitikimų ir traumų
rizika. Be to, gana sudėtinga kontroliuoti darbdavius, kai darbuotojų darbo vieta, kur
vyksta pastatų bei statinių gamyba ir remontas, nuolat keičiama. Jų darbas
neapsiriboja veikla konkretaus kabineto rėmuose. Apklaustųjų nuomone, itin dažni
darbo teisės aktų pažeidimai būna ir prekyboje (apie 80 proc. įmonių vadovų bei 77
proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų). Iš kitų ekonominių veiklų, kuriose teisės
aktų pažeidimai pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti transportą, žemės ūkį,
atskiras pramonės šakas (lengvąją, bei maisto) bei sveikatos apsaugą ir socialinį
darbą. Pastarąsias ekonomines veiklas išskyrė ne mažiau kaip 23 proc. apklaustųjų.
Išimtis – situacija sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje, kur padėtis
vertinama itin skirtingai. Tik apie dešimtadalis profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų
bei 30 proc. įmonių vadovų manė, kad sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje
teisės aktų pažeidimai pasitaiko dažniausiai. Pastaruosius skirtumus, matyt, galima
paaiškinti tuo, kad profsąjungų/darbuotojų atstovai geriau žino situaciją šioje veikloje,
kadangi tiek pat jų (net 30 proc.) išreiškia sveikatos priežiūros ir socialinio darbo
darbuotojų interesus. Kitaip sakant, šioje veikloje profsąjungos pakankamai stiprios.
Kitose veiklose pažeidimų atvejai pasitaiko dar rečiau (žr. 1 – 3 priedų 5 klausimą).
Teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, dažniausiai pasitaikančių
pažeidimų pobūdis skirtingose ekonominėse veiklose. Siekiant atskleisti darbo
santykių pažeidimų pobūdį atskirose ekonominėse veiklose, buvo apklausti ekspertai -
VDI inspektoriai, geriausiai žinantys realią situaciją. Netikėta tai, kad analizuojant
padėtį pagal darbo santykių pažeidimų pobūdį, statyba ir prekyba toli grąžu ne visais
atvejais yra pagrindinės veiklos, kur situacija yra blogiausia. Pavyzdžiui, darbo
sutarties sąlygų pažeidimai dažniausiai pasitaiko šiose ekonominėse veiklose: medžio
apdirbimo pramonėje (taip manė net 52 proc. apklaustųjų) bei miškininkystėje (41
proc.), o statyba ir prekyba pagal VDI inspektorių nuomonių dažnumą užima tik trečią
ir ketvirtą vietą (šias ekonomines veiklas išskyrė 37 ir 33 proc. apklaustųjų)(žr. 2.4
diagramą).
15
2.4 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo sutarties sąlygų nustatymo pažeidimai yra dažniausi?”
pasiskirstymas (%)
37,0
22,2
51,9
18,514,8
18,514,8
11,17,4
33,340,7
29,622,2
25,922,2
0
10
20
30
40
50
60St
atyb
a
Tran
spor
tas
Med
žio
apdi
rbim
as
Met
alo
apdi
rbim
as
Stat
ybin
ių m
edži
agų
pram
onė
Leng
voji
pram
onė
Mai
sto
pram
onė
Che
mijo
s pra
monė
Elek
tros d
ujų
ir va
nden
s tie
kim
as
Prek
yba
Miš
kini
nkys
tė
Žemės
ūki
s
Vie
šbuč
iai i
r res
tora
nai
Švie
timas
Svei
kato
s prie
žiūr
a ir
soc.
dar
bas
%
Darbo užmokesčio pažeidimai dažniausi yra šiose veiklose: statyboje – tai
pažymėjo 42 proc. apklaustųjų, maisto pramonėje - 36 proc., medžio apdirbimo
pramonėje - 33 proc., bei žemės ūkyje – 30 proc.(žr. 2.5 diagramą).
2.5 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)
12,1
33,3
27,3
18,2
27,3
36,4
18,2
6,1
21,2
9,1
30,3
18,2
12,115,2
42,4
05
1015202530354045
Stat
yba
Tran
spor
tas
Med
žio
apdi
rbim
as
Met
alo
apdi
rbim
as
Stat
ybin
ių m
edži
agų
pram
onė
Leng
voji
pram
onė
Mai
sto
pram
onė
Che
mijo
s pra
monė
Elek
tros d
ujų
ir va
nden
s tie
kim
as
Prek
yba
Miš
kini
nkys
tė
Žemės
ūki
s
Vie
šbuč
iai i
r res
tora
nai
Švie
timas
Svei
kato
s prie
žiūr
a ir
soc.
dar
bas
%
16
Darbo ir poilsio laiko pažeidimai dažniausi šiose veiklose: prekyboje – tai
pažymėjo net 87 proc. apklaustųjų, transporte – 72 proc., statyboje – 64 proc.,
viešbučių ir restoranų veikloje – apie 50 proc., maisto pramonėje – apie 50 proc.,
medžio apdirbimo pramonėje – apie 40 proc., lengvojoje pramonėje – apie 40 proc.
bei žemės ūkyje apie 30 proc. Kitos ekonominės veiklos buvo minimos rečiau (žr. 2.6
diagramą).
2.6 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)
64,171,8
38,5
20,5 23,1
38,548,7
7,717,9
87,2
20,530,8
51,3
5,1
23,1
0102030405060708090
100
Stat
yba
Tran
spor
tas
Med
žio
apdi
rbim
as
Met
alo
apdi
rbim
as
Stat
ybin
ių m
edži
agų
pram
onė
Leng
voji
pram
onė
Mai
sto
pram
onė
Che
mijo
s pra
monė
Elek
tros d
ujų
ir va
nden
s tie
kim
as
Prek
yba
Miš
kini
nkys
tė
Žemės
ūki
s
Vie
šbuč
iai i
r res
tora
nai
Švie
timas
Svei
kato
s prie
žiūr
a ir
soc.
dar
bas
%
Deja, rezultatai apie garantijų pažeidimus atskirų kategorijų darbuotojams bei
kolektyvinės darbo sutarties sudarymą ir vykdymą nėra pakankamai patikimi dėl itin
mažų atsakymų dažnumų, todėl atskirai mes jų nenagrinėsime (žr. 2.7, 2.8 diagramas).
17
2.7 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) yra dažniausi?” pasiskirstymas (%)
0 0 0
25
0 0
25
0 0
12,512,512,5
25
12,512,5
0
5
10
15
20
25
30
Stat
yba
Tran
spor
tas
Med
žio
apdi
rbim
as
Met
alo
apdi
rbim
as
Stat
ybin
ių m
edži
agų
pram
onė
Leng
voji
pram
onė
Mai
sto
pram
onė
Che
mijo
s pra
monė
Elek
tros,
dujų
, van
dens
tiek
imas
Prek
yba
Miš
kini
nkys
tė
Žemės
ūki
s
Vie
šbuč
iai i
r res
tora
nai
Švie
timas
Svei
kato
s prie
žiūr
a ir
soc.
dar
bas
%
2.8 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai yra
dažniausi?” pasiskirstymas (%)
20 20 20 20 20 20 20
60
80
20 20 20 20
60 60
0102030405060708090
Stat
yba
Tran
spor
tas
Med
žio
apdi
rbim
as
Met
alo
apdi
rbim
as
Stat
ybin
ių m
edži
agų
pram
onė
Leng
voji
pram
onė
Mai
sto
pram
onė
Che
mijo
s pra
monė
Elek
tros,
dujų
, van
dens
tiek
imas
Prek
yba
Miš
kini
nkys
tė
Žemės
ūki
s
Vie
šbuč
iai i
r res
tora
nai
Švie
timas
Svei
kato
s prie
žiūr
a ir
soc.
dar
bas
%
Priežastys, dėl kurių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus. Pasak
apklaustųjų, esminė priežastis dėl kurios tenka bene dažniausiai pažeisti darbo teisės
įstatymus – per dideli mokesčiai. Taip manė net 64 proc. profsąjungų/darbuotojų
18
atstovų, 44 įmonių vadovų bei 54 proc. VDI inspektorių (žr. 2.9 diagramą). Kitaip
tariant, šią svarbią priežastį nurodė net apytikriai kas antras tyrime dalyvavusių
asmenų grupių apklaustasis. Paradoksalu, tačiau būtent darbdaviai, nešantys visą
mokesčių naštą, šį atsakymų variantą nurodė rečiau negu kitos apklaustųjų grupės.
Kita vertus, būtina pastebėti, kad darbdaviai svarbiausią priežastį dėl kurios
pažeidžiami darbo teisės įstatymai laiko netgi ne mokesčius (nors ir šis klausimas yra
itin svarbus), o nelanksčius įstatymus darbo ir poilsio laiko režimo srityje. Šį
atsakymą pasirinko net 47 proc. įmonių vadovų (t.y. gerokai daugiau nei kitų
apklaustųjų grupių asmenų).
Darbo teisės įstatymai (aktai) pažeidžiami ir dėl itin aukštų išdirbio normų.
Pastaroji darbo teisės aktų pažeidimų priežastis yra toli gražu ne esminė (trečia pagal
svarbą). Nepaisant to, tyrime dalyvavusios apklaustųjų grupės išreiškia itin skirtingą
požiūrį į šią problemą. Darbdaviai faktiškai ją ignoruoja, tuo tarpu kitos apklaustųjų
grupės per aukštas išdirbio normas laiko pakankamai svarbia darbo teisės įstatymų
pažeidimo priežastimi. Kad darbo teisės įstatymus tenka pažeidinėti dėl aukštų
išdirbio normų mano 18 proc. VDI inspektorių, apie 15 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų ir tik 1 proc. įmonių vadovų. Kitų verslo sąlygų
suvaržymas esminės įtakos darbo teisės įstatymų pažeidimams neturėjo.
2.9 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus?” pasiskirstymas (%)
2,6
17,9
38,5
53,8
8,71,1
46,743,5
5,414,2
19,6
64,2
0
10
20
30
40
50
60
70
Per didelių mokesčių Dėl nelanksčiųįstatymų darbo ir
poilsio laiko režimosrityje
Dėl per aukštųnustatomų
(aptarnavimo, išdirbio,laiko) normų
Dėl kitų verslo sąlygųsuvaržymų
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
19
Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų įtaka darbo
rezultatams. Daugiau nei pusė VDI inspektorių (53 proc.) bei apie 70 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų mano, kad teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai įtakoja darbo rezultatus. Įmonių vadovų tarpe tokių buvo tik
(44 proc.). Griežčiausias (t.y. negatyviausias) požiūris į nagrinėjamą problemą buvo
profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, o darbdaviai buvo linkę sumažinti šio
reiškinio mastus. Tokių asmenų, kurie nemano (pasirinko atsakymo variantą “ne”),
jog teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja darbo
rezultatus buvo labai nedaug: tarp įmonių vadovų buvo 5 proc., VDI inspektorių – 5
proc., profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų – 3 proc.
Atsakymą “labiau ne negu taip” į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?”
pasirinko daugmaž vienoda dalis įmonių vadovų bei VDI inspektorių (atitinkamai 17
ir 16 proc.). Gerokai rečiau šį pakankamai pozityvų nelegalaus darbo įtakos
vertinimo variantą pasirinko profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (vos 7 proc.).
Atsakymą “labiau taip negu ne” pasirinko negatyviau vertinę darbo santykių
pažeidimų įtaką darbo rezultatams. Tokių asmenų tarp įmonių vadovų trečdalis, tarp
VDI inspektorių - ketvirtadalis, o tarp profsąjungų/darbuotojų atstovų tik penktadalis
(žr. 2.10 diagramą).
2.10 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?”
pasiskirstymas (%)
5,3
15,8
26,3
52,6
5,1
16,9
44,1
33,9
2,66,6
21,7
69,1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Taip Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip Ne
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
20
Teisės aktų pažeidimai, turintys labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams.
Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad reikšmingiausi darbo užmokesčio bei kitų
išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai. Pastarąjį atsakymo
variantą pasirinko kas antras profsąjungų/darbuotojų atstovas bei VDI inspektorius.
Kad teisės aktų pažeidimai, turintys labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams,
pažymėjo net du trečdaliai įmonių vadovų. Gana netikėta, jog įmonių vadovai šį
atsakymų variantą paminėjo dažniau nei kitos apklaustųjų grupės. Antroji pagal
svarbą teisės aktų pažeidimų grupė, apklaustųjų nuomone, turinti įtaką darbo
rezultatams – darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Juos dažniausiai akcentavo VDI
inspektoriai (apie keturi dešimtadaliai) bei rečiausiai paminėjo įmonių vadovai (tik
penktadalis). Trečioje vietoje pagal svarbą - darbo sutarties pažeidimų įtaka darbo
rezultatams, kitų teisės aktų pažeidimų įtaka darbo rezultatams gerokai mažesnė (žr.
2.11 diagramą).
2.11 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams?” pasiskirstymas (%)
15
52,5
42,5
0
0
7,8
66,4
21,6
0,9
3,4
13,1
51
30,7
2,6
10,5
0 10 20 30 40 50 60 70
Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymopažeidimai
Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijųpažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)
Darbo ir poilsio laiko pažeidimai
Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbosantykiais, išmokėjimo pažeidimai
Darbo sutarties sudarymo pažeidimai
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Iškyla natūralus klausimas, kaip teisės aktų pažeidimai, įtakoja darbo
rezultatus. Prie negatyvių veiksnių, įtakojančių darbo rezultatus, priskirtini – įmonės
21
konkurencingumo, motyvacijos bei personalo drausmingumo mažėjimas. Daugiausiai
apklaustųjų (beveik trys ketvirtadaliai profesinių sąjungų, šiek tiek daugiau nei pusė
įmonių vadovų bei VDI inspektorių) mano, kad teisės aktų pažeidimai mažina darbo
motyvaciją, antroje vietoje pagal svarbą yra personalo drausmingumo mažėjimo
veiksnys, trečioje - įmonių konkurencingumo mažėjimas (žr. 2.12 diagramą). Būtina
pabrėžti, kad pirmieji du svarbiausi veiksniai turi neigiamą įtaką pačių darbuotojų
sąmoningumui, o trečiais įmonės padėčiai rinkoje. Tokiu būdu, galima padaryti
išvadą, kad negatyvi teisės aktų įtaka daugiau įtakoja pačių darbuotojų sąmoningumą,
nei įmonės ekonominę padėtį (mažina jos konkurencingumą).
2.12 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus?” pasiskirstymas (%)
39,5
2,62,6
31,6
55,3
10,5
32,2
5,11,7
29,7
59,3
16,1 14,7
4,72
38,7
72,7
19,3
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Maž
ina įm
onės
konk
uren
cing
umą
Maž
ina
darb
uoto
jųm
otyv
aciją
Maž
ina
pers
onal
odr
ausm
ingu
mą
Did
ina
vado
voau
torit
etą
Maž
ina
pikt
naud
žiav
imus
darb
e
Be
darb
o te
isės
įsta
tymų
paže
idimų
nega
lima
norm
alia
i dirb
ti
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Kita vertus, apklaustųjų nuomone, egzistuoja ir pozityvūs teisės aktų
pažeidimo aspektai, kurie gerina darbo rezultatus. Tačiau keleto jų įtaka darbo
rezultatams itin nežymi (tik 3 - 5 proc. apklaustųjų mano, kad teisės aktų pažeidimai
mažina darbuotojų piktnaudžiavimus darbe, apie 2 proc. – didina darbuotojų
autoritetą). Pasak pakankamai didelės dalies apklaustųjų - “be darbo teisės įstatymų
pažeidimų negalima normaliai dirbti”. Pastarąjį atsakymo variantą pasirinko net
22
keturios dešimtosios VDI inspektorių, trečdalis įmonių vadovų bei 15 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pastarasis teisės aktų pažeidimo aspektas yra itin
svarbus veiksnys. Taigi, darbo teisės įstatymų netobulumas trukdo įmonėms normaliai
dirbti. Rimtas argumentas šiam teiginiui patvirtinti - itin svari VDI nuomonė, kurie
darbo teisės aktus, reglamentuojančius (įtakojančius) darbo santykius, žino geriausiai.
Iš vienos pusės, netobuli darbo įstatymai verčia darbdavius pažeidinėti teisės aktus.
Tai galima susieti įmonių būtinybe konkuruoti darbo rinkoje. Tai ekonomiškai
motyvuotas argumentas. Pastarąją blogybę galima ištaisyti toliau tobulinant darbo
teisės aktus. Iš kitos pusės, nepateisinama tai, jog dalis įmonių vadovų pažeidinėja
darbo teisės aktus darbuotojų sveikatos ir gerbūvio sąskaita. Antroji didesnė blogybė
negu pirmoji, nes tai neišvengiamai mažina darbuotojų drausmingumą bei motyvaciją,
mažindama jų suinteresuotumą kokybiškai dirbti. Itin jautriai darbuotojai reaguoja į
darbo užmokesčio mokėjimų pažeidimus. Matyt, tai viena iš priežasčių, dėl kurių tam
tikros dalies darbuotojų uždarbis nėra pakankamas jų materialiniams ir dvasiniams
poreikiams tenkinti. Nenuostabu, kad nepaisant spartaus ekonomikos augimo šalies
darbuotojų darbo užmokestis itin žemas ir auga gana lėtai.
Į klausimą ”Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai? ”taip” atsakė net 92
proc. darbo inspektorių, 78 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų, bei 51 proc.
darbdavių (žr. 2.2 lentelę). Dėsninga, kad darbdaviai šį atsakymo variantą pasirinko
gerokai rečiau. Ir atvirkščiai - tarp darbdavių buvo daugiausiai nemanančių, jog teisės
aktų pažeidimai daro neigiamą įtaką, darbuotojų saugai bei sveikatai (9 proc.).
Atsakymą “ne” pasirinko tik 1 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Tačiau,
įmonių vadovai gerokai dažniau nei kitos apklaustųjų grupės išskyrė atsakymą “sunku
pasakyti, įvairiai būna” (net keturi dešimtadaliai).
2.2 lentelė
Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir
sveikatai?” pasiskirstymas (%)
Profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovai
Įmonių vadovai Inspektoriai
1. Taip 77,9 50,8 92,1 2. Ne 1,3 9,3 2,6 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 20,8 39,8 5,3 Nenurodė - - - Viso 100,0 100,0 100,0
23
Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų įtaka darbuotojų
saugai ir sveikatai. Nagrinėjant skirtingų apklaustųjų grupių požiūrį į darbo santykių
poveikį darbų saugai ir sveikatai galima išskirti tris pagrindinius veiksnius:
psichologinės įtampos atsiradimas ir stresinių situacijų susiformavimas, nelaimingų
atsitikimų pavojaus padidėjimas bei fizinės sveikatos pablogėjimas. Tyrimas rodo,
kad pagrindinis negatyvus veiksnys – psichinės darbuotojų būklės pablogėjimas. Tai
pripažįsta net devyni dešimtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, trys
ketvirtadaliai inspektorių bei 70 proc. įmonių vadovų (žr. 2.13 diagramą). Daug VDI
inspektorių (72 proc.) akcentuoja nelaimingų atsitikimų pavojų, rečiau šį atsakymų
variantą paminėjo įmonių vadovai (53 proc.) bei profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovai (41 proc.). Fizinės sveikatos praradimą, kaip darbo santykių praradimo
pasekmę, akcentavo 30 proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų. Kitos apklaustųjų
grupės šį veiksnį laikė mažiau reikšmingu.
2.13 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?”
pasiskirstymas (%)
72,2
19,4
75
13,9
53,3
16,2
70,5
27,6
41,3
20
89,3
30
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Didina nelaimingųatsitikimų pavojų
Didina profesiniųsusirgimų tikimybę
Psichinę būklę, sukeliastresines situacijas
Fizinę sveikatą
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Susidorojimo su darbuotojais atvejai. Apklaustųjų nuomone, susidorojimų su
darbuotojais atvejai (kai dirbantysis buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo,
skirta kita poveikio priemonė, kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų
24
pažeidimus) pasitaiko gana dažnai. Net trečdalis apklaustųjų pripažino, kad tokie
atvejai pasitaiko dažnai. Tai - nerimą keliantis faktas. Šį reiškinį tirti itin sudėtinga ne
tik dėl informacijos stokos, bet ir todėl, kad susidorojimo motyvai gali būti persipynę
arba nesusiję su teisės aktų pažeidimų paviešinimu. Šiaip ar taip, netgi jeigu
darbdavių susidorojimo su darbuotojais motyvai nesusiję su teisės aktų pažeidimais,
pats tokios nepagrįstos prievartos faktas automatiškai gali sukelti darbuotojų teisių
pažeidimus. Todėl šis reiškinys itin pavojingas.
Vis tik daugiau apklaustųjų manė, kad susidorojimo darbe atvejai dėl darbo
sąlygų pažeidimų paviešinimo pasitaiko retkarčiais. Taip mano 40 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų bei 38 proc. VDI inspektorių. Kad tokių susidorojimų
nepasitaiko, pažymėjo tik 4 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ir 2,5 proc.
VDI inspektorių. Ketvirtadalis apklaustųjų apie šią problemą neturi informacijos (žr.
2.14 diagramą).
2.14 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta
kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?” pasiskirstymas (%)
25
2,5
37,535
23
3,9
39,5
33,6
05
1015202530354045
Dažnai Retkarčiais Nepasitaiko Neturiuinformacijos
%
VDI inspektoriai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Ekonominės veiklos, kuriose susidorojimo darbe atvejai dėl darbo sąlygų
pažeidimų paviešinimo yra dažniausi. Dažniausi darbdavių susidorojimo su
darbuotojais atvejai pastebimi prekyboje ir statybose. Taip manė atitinkamai 80 proc.
ir 70 proc. VDI inspektorių bei 87 proc. ir 63 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų
25
atstovų (žr. 2.3 lentelę). Aišku, kad didele dalimi tai galima sieti su nelegalaus darbo
atvejais, kurie šiose ekonominėse veiklose pasitaiko dažniausiai. Gana netikėtas
faktas, kad dažniausiai susidorojimo su darbuotojais atvejai pasitaiko būtent
prekyboje, o ne statyboje, nors neoficialaus užimtumo mastai yra didžiausi būtent
pastarojoje. Manome, kad susidorojimai prekyboje susiję su priverstiniais darbuotojų
viršvalandžiais, kurie susiję su gautų piniginių lėšų bei pardavimų (ūkinės veiklos
rezultatų) apskaita. Iš kitų ekonominių veiklų, kur susidorojimai su darbuotojais dėl
minėtos priežasties pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti atskiras pramonės
šakas - lengvąją, maisto bei medžio apdirbimo veiklas ir transportą. Kitose veiklose
šie atvejai pasitaiko rečiau.
2.3 lentelė
Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai?” pasiskirstymas (%)
Profsąjungos Inspektoriai 1. Statyba 63,4 70,0 2. Transportas 28,4 33,3 3. Medžio apdirbimas 14,2 53,3 4. Metalo apdirbimas 1,5 6,7 5. Statybinių medžiagų pramonė 2,2 3,3 6. Lengvoji pramonė 36,6 56,7 7. Maisto pramonė 30,6 16,7 8. Chemijos pramonė 0,0 0,0 9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 6,0 0,0 10. Prekyba 79,9 86,7 11. Miškininkystė 5,2 3,3 12. Žemės ūkis 17,2 16,7 13. Viešbučiai ir restoranai 16,4 20,0 14. Švietimas 12,7 16,7 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 26,9 3,3 16. Kitos paslaugos 6,0 10,0 Nenurodė - - Viso 347,0 396,7
26
Pagrindinės priemonės, kurios leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių
darbo santykius, pažeidimus
1a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos
pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Vykdytų darbdavių ar darbdavių atstovų švietimą; • Steigiant įmonę ar samdant darbuotojus, iš įmonės vadovo reikėtų reikalauti
išsimokslinimo cenzo (yra nemažai įmonių vadovų, visiškai nesugebančių mąstyti ar skaityti norminius aktus);
• Plėtoti realų dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių; • Įmonėms, sistemingai pažeidžiant įstatymus, neleisti dalyvauti įvairiuose
konkursuose; • Mažinti mokesčius; • Sudaryti kolektyvines sutartis; • Numatyti atvejį, kad būtų įmanoma sudaryti darbo sutartis ir žodiškai (savaitei,
skirti bandomąjį laikotarpį); • Trumpalaikiams darbams bei žemės ūkio derliaus nuėmimo darbams leisti dirbti
be darbo sutarties, o tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų; • Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams iki 5 dienų darbo santykius įforminti
griežtos atsakomybės kvitu; • Darbo sutartis laikyti griežtos atsakomybės blankais; • Tobulinti LR darbo kodeksą; • Pastoviai kontroliuoti visas institucijas įmonėse, kuriose visi ar dauguma
darbuotojų dirba po 4 val.; • Supaprastinti darbo sutarties sudarymo tvarką.
1b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos
pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Tobulinti terminuotas darbo sutartis praplečiant jų sudarymo galimybes (esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių įvairaus pobūdžio darbams atlikti sudarymo galimybei, stipriai sumažėtų pažeidimų);
• Įvesti suminio darbo laiko apskaitą; • Numatyti galimybę, esant būtinumui, darbo sutartį perrašyti darbdavio iniciatyva,
be darbuotojo sutikimo, pervedant jį dirbti kitus reikalingus darbus; • Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu; • Šviesti darbuotojus darbo teisės klausimais; • Sistemingai šviesti darbuotojus informuojant apie jų teises, sudarant darbo sutartį
arba keičiant darbo sutarties sąlygas; • Valstybės institucijų dalyvavimas didinant darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo
kontrolę; • Numatyti sutartyje darbuotojų pareigų sugretinimą; • Tęsti terminuotas darbo sutartis šalių susitarimu; • Suteikti darbdaviams galimybę sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kurias būtų
galima pritaikyti kiekvienai įmonei individualiai;
27
• Užtikrinti liberalesnes darbo sutarčių sudarymo sąlygas - daugiau laisvės darbdaviui ir darbuotojui (pvz. galimybė nustatyti sutarčių terminus tarpusavio susitarimu ir kt.);
• Liberalizuoti darbo sutarčių sudarymo tvarką; • Užtikrinti lankstesnes darbo sutarčių nutraukimo bei terminuotų sutarčių
sudarymo procedūras; • Sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams lengvai atleisti darbuotojus; • Sudaryti lengvesnes sąlygas darbdaviams samdyti darbuotojus trumpalaikiams
darbams; • Mažinti “popierizmą” sudarant darbo sutartį (galima būtų sudarinėti trumpalaikes
sutartis be "Sodros" draudimo); • Didinti darbdavių ir dirbančiųjų abipusę atsakomybę už rezultatus; • Darbo sutartį patvirtinti profesinių sąjungų institucijose; • Didinti darbo sutarties vykdymo kontrolę; • Siūlyti Valstybinei darbo inspekcijai labiau kontroliuoti darbo sutarties sudarymo
sąlygas; • Didinti nuobaudas už darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimus (jų priežiūros
griežtinimas); • Aktyvinti Sodros ir DB veiklą; • Mažinti fizinių pajamų mokestį ir pajamų mokesčius; • Teisingai paruošti teisės aktus, pritaikant juos konkrečiai darbo vietai; • Sutvarkyti mokesčių sistemą ir teisės aktus; • Standartizuoti darbo sutartis.
1c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: • Darbo inspekcijos bei profesinių sąjungų vaidmens didinimas kontroliuojant
įmones; • Darbo inspektorių atsakomybės didinimas; • Skelbti viešai pažeidėjus; • Organizuoti darbuotojams ir darbdaviams seminarus darbo sutarčių sudarymų ir
galimų jų pažeidimų klausimais (kelti darbuotojų bei darbdavių išprusimą darbo teisės srityje);
• Didinti darbo inspekcijos etatus, kad sustiprėtų valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė;
• Pasirašyti kolektyvines darbo sutartis; • Aktyvinti profsąjungų/darbuotojų veiklą; • Darbo sutartyse numatyti konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas; • Priimant į darbą darbuotojus sumažinti bandomojo laikotarpio trukmę iki 2
savaičių; • Mažinti mokesčius, kadangi darbdaviai nenori sudaryti sutarčių dėl didelių
mokesčių, todėl reikia, kad abi šalys sudarytų sutartį, aptariant kiekvieną punktą, išklausant pasiūlymus;
• Didinti darbdavio atsakomybę, pažeidus darbo sutarties sudarymo tvarką (sudarant darbo sutartis atskirti sezonines, terminuotas, neterminuotas ir kt.);
• Skatinti ir remti profsąjungų/darbuotojų steigimąsi; • Vykdyti darbuotojų teisinį švietimą (teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo
praktikos formavimas);
28
• Darbo sutartis tvirtinti pas notarą; • Didinti darbdavių kontrolę bei baudas jiems; • Plačiau informuoti darbuotojus apie jų teises ir darbdavių pareigas (darbuotojų
darbo kodekso išmanymas bei informacija apie galimas pažeidimų pasekmes darbdaviams - tikrai galėtų sumažinti norą nusižengti įstatymams);
• Keisti mokesčių sistemą; • Mažinti fizinių asmenų mokesčius; • Nesudaryti sutarčių žodžiu; • Pasirašant darbo sutartį turėtų dalyvauti profsąjungos atstovas (darbo sutartys
turėtų būti derinamos su profesine sąjunga); • Skirti darbdaviams didesnes drausmines nuobaudas; • Mažinti korupciją tarp valdininkų (ypač rajonuose); • Skatinti darbuotojus pasitaikius pažeidimams kreiptis į atitinkamas institucijas,
sudaryti tam sąlygas; • Didinti darbdavio atsakomybę dėl nelegalaus darbo.
2a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo užmokesčio bei kitų išmokų,
susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės:
• Nustatyti griežtesnes sankcijas, dėl nesavalaikio atsiskaitymo, ypač su atleistais iš darbo;
• Neleisti dalyvauti įvairiuose konkursuose toms įmonėms, kuriose sistemingai pažeidžiami darbo įstatymai;
• Mažinti mokesčius (sumažinus mokesčius būtų fiksuojamas visas darbuotojų dirbtas laikas ir mokami viršvalandžiai);
• Didinti minimalų mėnesinį atlyginimą; • Sugriežtinti atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir gavėjų,
nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus. Atsiskaitymo priežiūrą turėtų vesti bankai;
• Reglamentuoti, jog išmokos, susijusios su darbo santykiais, būtų mokamos pirmiausiai;
• Darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus mokesčius; • Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris darbo užmokesčio
išmokėjimo pažeidimo bylas nagrinėtų supaprastinta tvarka.
2b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo užmokesčio bei kitų išmokų,
susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės:
• Stiprinti organizacijų tarpusavio atsiskaitymų drausmę; • Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu; • Mažinti mokesčius, daugiau liktų atlyginimų išmokėjimui; • Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį; • Neįstatyti į rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV įmonių, kurioms
specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė minimalaus atlygio;
29
• Griežtinti atsakomybę už darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais išmokėjimo tvarkos pažeidimus, didinti išmokėjimo tvarkos kontrolę;
• Sumažinti minimalų darbo užmokestį; • Sumažinti nuo darbo užmokesčio mokamus pajamų ir socialinio draudimo
mokesčius, darbdaviai rečiau pažeidinėtų darbo santykius, susijusius su užmokesčiu;
• Nedidinti minimalaus darbo užmokesčio, sunkiai besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį darbo užmokestį (minimalų);
• Skatinti mokesčių lengvatomis darbdavius sąžiningai mokėti užmokestį; • Taikyti lankstesnes darbo apmokėjimo formas (siekiant jų įvairovės); • Didinti darbuotojų aktyvumą; • Skatinti profesinių sąjungų kūrimąsi įmonėse; • Dažniau kontroliuoti ypač privačius darbdavius, kaip teisingai jie atsiskaito su
dirbančiaisiais; • Mažinti delspinigius mokesčių rinkimo institucijose (Sodra, VMI ir kt.) -
dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius, o darbo užmokestis vėluoja; • Mažinti fizinių asmenų ir pajamų mokesčius; • Sugriežtinti atsiskaitymus tarp įmonių.
2c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo
užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos
pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Didinti darbo inspekcijos kontrolę įmonėse; • Didinti darbo inspektorių atsakomybę tikrinant įmones; • Skelbti viešai darbo įstatymų pažeidėjus; • Aktyvinti profesinių sąjungų poziciją esminės darbo užmokesčio išmokėjimo
pažeidimų klausimais; • Sumažinti mokesčius; • Didinti darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles baudas
už pažeidimus, paviešinant pažeidėjus; • Kurti profesines sąjungas; • Pasirašyti kolektyvines darbo sutartis; • Mažinti galimybes mokėti atlyginimą vokeliuose bei mokėti delspinigius už
pavėluotą darbo užmokestį; • Vykdyti kolektyvinės darbo sutarties kontrolę; • Griežtinti finansines baudas darbdaviams už laiku neišmokėtą atlyginimą (siūloma
atlyginimą mokėti kiekvieną penktadienį); • Gerinti įmonių buhalterijos darbą; • Ugdyti įmonių vadovų sąmoningumą sprendžiant darbo apmokėjimo problemas; • Gerinti darbo inspekcijų veiklos kokybę bei didinti profsąjungų/darbuotojų darbo
aktyvinimą; • Supaprastinti bankroto procedūras; • Užtikrinti galimybę darbuotojams skųstis dėl darbo apmokėjimų pažeidimų
išsaugant jų anonimiškumą; • Vykdyti profsąjungų/darbuotojų kryptingesnę veiklą; • Didinti atsakingų žmonių atsakomybę už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą;
30
• Teikti nemokamas teisines konsultacijas darbuotojams.
3a. VDI inspektorių pasiūlytos esminės darbo ir poilsio laiką
reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Nustatyti lankstesnį darbo laiką - laisvą darbo režimą, režimą pagal "iškvietimą" ir pan.;
• Didinti darbuotojų socialumą; • Leisti susitarti darbuotojui ir darbdaviui dėl ilgesnio darbo trukmės laiko; • Pasiekti, kad visos įmonės prieš įstatymą būtų lygios; • Leisti įmonėms įvesti ir taikyti suminę darbo laiko apskaitą; • Supaprastinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką; • Apriboti didelių parduotuvių darbą sekmadieniais; • Taikyti suminę darbo laiko apskaitą tik įmonėms, dirbančioms nepertraukiamai,
netaikyti jos prekybos sistemoje; • Keisti teismų požiūrį į VDI inspektorių pateikiamų įrodymų svarbą ir reikšmę,
vadovaujantis nuostata, jog pareigūnai šiaip sau šių pažeidimų neteikia; • Panaikinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą; • Taikyti privalomas griežtas sankcijas darbdaviams už bet kurį, darbo ar poilsio
laiko pažeidimą; • Sugriežtinti sankcijas darbdaviams.
3b. Įmonių vadovų pasiūlytos esminės darbo ir poilsio laiką
reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Praplėsti "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti neatidėliotinus darbus;
• Supaprastinti įstatymus; • Įvesti suminę darbo laiko apskaitą; • Suformuoti didesnes galimybes ar lankstesnes nuostatas, pačiai įmonei spręsti
darbo ir poilsio laiką; • Suteikti galimybę, esant būtinumui, darbo ir poilsio laiką koreguoti pagal
gamybos poreikius, viršijant bendras įprastines darbo laiko normas; • Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu; • Nereglamentuoti pernelyg griežtai įstatymų, leidžiant tartis darbdaviui ir
darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik minimalius reikalavimus darbo laiko reguliavimo srityje (pagal ES direktyvas) ir leidžiant įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus;
• Prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje, prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po 12 val./d. pagal grafikus;
• Leisti dirbti viršvalandinį darbą šalių susitarimu ir kartu susitarti dėl apmokėjimo už darbą;
• Liberalizuoti LR DK straipsnius, reglamentuojančius dirbančiųjų darbą ir poilsį bei apskritai darbo santykių sferą;
• Valstybinei kelių inspekcijai imti kontroliuoti tachografų parodymus; • Mažinti darbą poilsio dienomis išskyrus aptarnavimo sferoje;
31
• Mažinti viršvalandžių skaičių; • Gerinti darbo organizavimą įmonės lygyje, nereikės dirbti viršvalandžių; • Tinkamai padalinti darbo krūvį tarp darbuotojų; • Aktyvinti darbo inspekcijos veiklą; • Pasirašyti kolektyvines sutartis tarp įmonių administracijos ir profsąjungos ar
kolektyvo tarybos, vykdyti jos vykdymo kontrolę iš darbuotojų kolektyvo pusės; • Stiprinti profesinių sąjungų veiklą; • Gerinti kolektyvinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo kontrolę; • Paviešinti darbo ir atostogų grafikus; • Organizuoti darbo sutarčių viešą priėmimą; • Sudaryti galimybes kelti darbo užmokestį, tvarkant įstatymus reglamentuojančius
ūkio veiklą ir ekonomiką; • Leisti įdarbinti darbuotojus dirbti po kelias valandas nemokant už tai mokesčių; • Didinti VDI įgaliojimus taikant baudas; • Įrengti poilsio kambarius darbovietėse; • Užtikrinti pertraukas darbo metu; • Laikytis darbo sutarties reglamentų; • Reguliuoti darbo laiką.
3c. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų pasiūlytos esminės darbo ir
poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės:
• Skelbti viešai pažeidėjus; • Didinti įmonės veiklos kontrolę; • Trumpinti darbo laiką; • Vykdyti realią darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles
baudas už pažeidimus paviešinant juos; • Kurti profesines sąjungas; • Vykdyti darbo saugos patikrinimus; • Sudaryti darbo grafikus bei laikytis jų; • Suteikti darbuotojams visas atostogas; • Didinti vadovų atsakomybę; • Sudarant darbo grafiką, jį pateikti prieš 1 sav. iki kito mėn. pradžios; • Steigti darbo teismus; • Įtraukti į darbo sutartį viršvalandžių tarifus; • Didinti atsakomybę už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą; • Dažniau tikrinti ar nepažeidžiamos darbuotojų teisės; • Įvesti sankcijas darbdaviams už darbo laiko pažeidimus bei kompensacijas
nukentėjusiems darbuotojams.
32
3. NELEGALAUS DARBO/NEOFICIALAUS UŽIMTUMO ĮVERTINIMAS (TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ)
Kadangi nelegalus darbo apimties įvertinimas itin sudėtinga ir įvairialypė
problema analizuodami situaciją pasinaudosime įvairiais duomenų šaltiniais:
Statistikos departamento bei kitų institucijų apklausų duomenimis, specialių
skaičiavimų rezultatais. Tačiau padėties įvertinimo pagrindas – 2004 m. VDI
inicijuotų tyrimų rezultatai.
Nelegalaus darbo apimtys. Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus
darbas) įsigalėjo ir suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Tai
veiksnys, kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą.
Informacija apie užimtumą ir nedarbą nepilnai atspindi tikrąją padėtį. Tačiau tam
esama svarių priežasčių. Įvairūs atrankiniai tyrimai parodė, kad daug žmonių sunkiai
besiverčiančiose šalies įmonėse apskaitomi kaip dirbantys, nors iš tikrųjų dirba ne
visą darbo laiką arba iš viso nedirba. Abstrakčios sąvokos užimtumas ir nedarbas irgi
mums nedaug ką pasako apie tikrąją padėtį darbo rinkoje, nes egzistuoja darbo rinkos
struktūros elementai (neregistruotas arba paslėptas nedarbas, nevisiškas ir neoficialus
užimtumas), kurie yra faktiškai neapčiuopiami ir sunkiai įvertinami. Skaičiavimus
apsunkina tikslios statistinės informacijos trūkumas, todėl jie apytikriai. Neoficialaus
užimtumo įvertinimas - tai tiriamo reiškinio dinamikos iliustracija, žinant, jog
konkrečioms skaičiavimų reikšmėms statistikoje įtakos turi tiek turimų duomenų
kokybė, tiek konkrečios skaičiavimų metodikos specifika.
Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) problema egzistuoja ir Vakarų
Europos šalyse, tačiau jos mastai yra gerokai mažesni. Lietuvoje, kaip ir kitose
pokomunistinėse šalyse, susiformavo sudėtinga specifinė darbo rinkos struktūra. Be
pagrindinių darbo rinkos segmentų (oficialusis užimtumas ir registruotas nedarbas),
kurie ypač ryškūs Vakarų Europos šalyse, mūsų šalies ūkyje susiformavo dar du
(paslėptas nedarbas ir neoficialus užimtumas).
Viena iš užimtumo legalizacijos sąlygų: įtraukti į oficialią darbo rinką tą
“turgaus rinkos” dalį, kurios atstovai susiję su šešėline ekonomika. Galima
konstatuoti, kad pagrindinė neoficialiojo užimtumo paplitimo priežastis, iš vienos
pusės, yra nepakankama finansinė ir darbo kontrolė, iš kitos - mažos atskirų gyventojų
grupių pajamos. Manome, jog pagerėjus padėčiai darbo rinkoje bei išaugus gyvenimo
lygiui, neoficialus užimtumas vidutinės trukmės perspektyvoje turėtų sumažėti. Kita
33
vertus, netgi neoficialus užimtumo sumažėjimas perspektyvoje gali neigiamai įtakoti
registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimo procesą - jeigu neoficialus užimtumas
(paslėptas nedarbas) transformuosis į oficialų nedarbą.
Apibendrinant skirtingus duomenų šaltinius, galima pateikti nelegalaus darbo
apimties (dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje skaičius) tikėtinas svyravimo ribas
2003 m.: pastarasis rodiklis galėjo svyruoti nuo 100 iki 200 tūkst. Viršutinė šio
intervalo riba remiasi Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktais skaičiavimais.
Pastaruosius skirtumus galima aiškinti tiek apytikriu vertinimų pobūdžiu, tiek
metodiniais skaičiavimų skirtumais.
Nedeklaruoto darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline ekonomika.
Statistikos departamento vienkartinio tyrimo duomenimis, 2002 m. šešėlinė
ekonomika Lietuvoje sudarė 15,2 – 18,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tais metais šalies BVP siekė 50,758 mlrd. litų, taigi šešėlinė ekonomika vertinama
7,7 – 9,6 mlrd. litų. Paprastai tokie tyrimai būna vienkartinio pobūdžio, todėl
naujesnių duomenų nepateikiama. Tačiau spendžiant iš Lietuvos Laisvosios Rinkos
instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenų, šešėlinė ekonomikos dalis 2002 - 2003 m.
nepakito (siekė 20 proc.). Nepaisant to, šios mokslo institucijos tyrimo duomenimis
numatoma, kad jos dalis 2004 m. sumažės iki 19 proc.
Aktuali problema - nelegalaus darbo apimties įvertinimas. Jau minėto
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, nemažą dalį iš 104 tūkst. neregistruotų
samdomų darbuotojų pernai sudarė statybos ir apdirbamosios pramonės (po 23 proc.),
žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės įmonių (po 20 proc.) darbuotojai.
Ekspertiniais vertinimais, 2003 metais taip dirbančių gyventojų skaičius nežymiai
sumažėjo ir jie sudarė 9,1 proc. visų samdomųjų. Būtina pabrėžti, jog tiek šešėlinės
ekonomikos, tiek neoficialaus užimtumo apimties įvairūs vertinimai gana žymiai
skiriasi. Darbo ir socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, neoficialaus užimtumo
mastas 2003 metais galėjo siekti apie 200 tūkst. užimtųjų.
Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktu tyrimu,
praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis padidėjo vos 2 litais. Dalis atlyginimų
yra mokami vadinamuosiuose vokeliuose. Kai kurie darbdaviai tiesiog atsisakė
atlyginimų vokeliuose ir pradėjo mokėti didesnę oficialią algą. Dėl to statistika
pagerėjo, tačiau gyventojų gaunamos pajamos nepakito.
LLRI duomenimis, net 40 proc. minimalią algą gaunančių darbuotojų dar
papildomai gauna ir neoficialių pajamų. Pasak LLRI vyresniosios ekspertės A.
34
Piaseckos, pastaruosius dvejus metus įmonės neturėjo pakankamai lėšų atlyginimams
didinti. Dėl didelės konkurencijos įmonės taupė darbuotojų algų sąskaita – pelnas
būdavo skiriamas investicijoms.
A. Piaseckos teigimu, nustatyti tikslų šešėlinės ekonomikos lygį yra sudėtinga.
Manoma, kad mažmeninėje prekyboje 15 proc. apyvartos yra niekur neapskaitoma.
Taip pat opi problema – nelegalus įdarbinimas, ypač statybose. Linco (Austrija)
universiteto profesoriaus Friedricho Shneiderio duomenimis, Lietuvoje šešėlinė
ekonomika siekia 29,4 proc. BVP.
Neapskaitytų pajamų Lietuvos įmonėse tyrimas: Pranešimas spaudai (2003 m.
Statistikos departamento duomenys). Neapskaitytų pajamų legaliai veikiančiose
Lietuvos įmonėse tyrimas buvo sudėtinė neapskaitomos ekonomikos projekto dalis.
Tyrimo tikslas buvo nustatyti neapskaitytų pajamų įmonėse dydį (procentas nuo
apskaitytų pajamų), kuris būtų pagrindas apskaičiuojant BVP korekcijos koeficientus
neapskaitytų pajamų dalimi. Tyrimo visuma – visos 42 - jose veiklose legaliai
veikiančios Lietuvos įmonės – individualios, AB - UAB ir valstybinės. Buvo
naudotasi tiesioginiais bei netiesioginiais tyrimo metodais – (1) mokesčių inspektorių
apklausa, kuri buvo atlikta 2003 m. balandžio mėn. padedant Valstybinei Mokesčių
Inspekcijai ir (2) Įmonių Statistikos Skyriaus 2000 ir 2001 m. informacija apie
pajamas, tenkančias 1 darbuotojui, pagal 42 veiklas bei įmonių dydžio grupes (pagal
darbuotojų skaičių). Buvo darytos šios prielaidos: (1) Individualiose įmonėse yra
didesnė neapskaitytų pajamų dalis nei valstybinėse ar AB - UAB, (2) Mažose įmonėse
iki 19 darbuotojų taipogi yra didesnė neapskaitytų pajamų dalis nei vidutinėse ir
stambiose, (3) Nepilnai sumokėti mokesčiai yra pagrindinė neapskaitytų pajamų
priežastis įmonėse, (4) 2 mokesčiai – pelno bei pajamų, taipogi – pridėtinės vertės
mokestis yra tiesiogiai susiję su neapskaitytų pajamų dydžiu įmonėse. Mokesčių
inspektorių apklausa buvo sąrašinė, 61 proc. inspektorių atsakė į pašto anketos
klausimus apie neapskaitytų pajamų dalį jų inspektuojamose įmonėse. Nustatant BVP
korekcijos koeficientus neapskaitytų pajamų Lietuvos įmonėse dalimi buvo naudotasi
originalia metodika, kuri buvo adaptuota turimiems informacijos šaltiniams
prisilaikant OECD rekomendacijų. Tai – procentinių dydžių transformavimo į
koeficientus metodas bei svertiniu aritmetiniu vidurkiu pagrįstas agreguotų korekcijos
koeficientų skaičiavimo metodas. Tyrimo metu suskaičiuoti korekcijos koeficientai
pagal veiklas skiriasi. Bendras visų veiklų korekcijos koeficientas yra 1,143. Veiklų
35
koeficientai varijuoja nuo 1,500 iki 1,000. Daugiausia neapskaitytų pajamų pastebėta
žuvininkystėje bei miškininkystėje, tekstilės gamyboje, kitoje verslo veikloje ir
paslaugose, taip pat – mašinų, asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuomoje.
Nelegalaus darbo nustatymas ir kontrolė (VDI duomenimis). Itin svarbi
problema - nelegalaus darbo mažinimas. Todėl vykdant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 1407 “Dėl nelegalaus darbo
reiškinių kontrolės vykdymo”, nuo 2002 m. funkcionuoja Nelegalaus darbo reiškinių
atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinė koordinavimo grupė. Siekiant
sumažinti neoficialų užimtumą, paskutiniaisiais metais padidėjo išaiškintų nelegalaus
darbo atvejų skaičius. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2003 m.
nustatyti 1422 neteisėtai dirbę asmenys (2002 metais – 1266). Analizuojant nelegaliai
dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius (pagal VDI tikrinimo
rezultatus) matyti, kad daugiausia nelegaliai dirbusių asmenų nustatyta: statybose –
204 ūkio subjektuose nustatyta 511 nelegaliai dirbusių asmenų (35,94 proc. visų
išaiškintų nelegaliai dirbusių asmenų), apdirbamojoje pramonėje – 133 subjektuose
293 asmenys (20,6 proc.), žemės ūkyje – 47 subjektuose 120 asmenų (8,44 proc.) bei
didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 94 subjektuose 139 nelegaliai dirbę asmenys
(9,77 proc.) (forma ND - A1). Kaip ir anksčiau, daugiausiai neteisėtai dirbančių
asmenų nustatoma įmonėse – 913 (64,2 proc.) ir pas fizinius asmenis – 383 (26,93
proc.).
Darbdaviams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 - 3 straipsnį
(Nelegalus darbas), numatantį administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų
įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki
dešimties tūkstančių litų, surašyti 241 administracinių teisės pažeidimų protokolai
(2002 metais – 593 protokolai) dėl 499 nelegaliai dirbusių asmenų (2002 metais –
722). 2003 metais pagal Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų surašytus
administracinių teisės pažeidimų protokolus teismai išnagrinėjo 185 bylas (76,8 proc.)
(per tą patį 2002 metų laikotarpį – 234 bylų, (70,1 proc.)).
Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) įvertinimas remiantis 2004 m. VDI
inicijuotų tyrimų rezultatais (palyginamoji analizė). Analizuodami skirtingų socialinių
grupių nuomonę apie nelegalaus darbo apimtį iškėlėme hipotezę, kad tyrimo
rezultatus tam tikru mastu veikia atskirų socialinių grupių interesai.
36
Profsąjungų/darbuotojų atstovai dažniausiai iškeldami socialinius prieštaravimus ir
darbo rinkos negeroves linkę situaciją pernelyg dramatizuoti, o įmonių vadovai
(darbdaviai) mažiau linkę kelti jas viešumon. Todėl jų apklausos rezultatai turėtų būti
optimistiškesni. “Aukso vidurys” yra VDI teritorinių skyrių inspektoriai, kurių
rezultatai turėtų atspindėti savotišką tyrimų vidurkį. Pastarąją hipotezę galima taikyti
analizuojant ir duomenis apie darbo pažeidimus ir pan.
Įdomu, kad įvairių grupių respondentų nuomonės apie neoficialaus užimtumo
mastą buvo iš esmės panašios. Analizuojant nesugrupuotus duomenis išryškėjo, kad
labiausiai tikėtinas neoficialaus užimtumo rodiklio intervalas siekia 10 - 20 proc.
dirbančiųjų. Imant intervalo vidurį, kaip nelegalaus darbo neoficialaus užimtumo
mastą atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficiali darbo rinka 2004 m. sudarė 15 proc.
šalies dirbančiųjų. Išreiškus absoliutiniu skaičiumi, nelegalaus darbo apimtis 2003 –
2004 m. siekia apie 215 tūkst. dirbančiųjų. Pastaroji yra kiek mažesnė nei mūsų
tiesioginių skaičiavimų rezultatai (apie 200 tūkst.), nors yra gerokai aukštesnė už
Statistikos departamento atlikto Neapskaitomos ekonomikos tyrimo rezultatus.
Džiugu, kad žymiu mastu nepasitvirtino hipotezė apie skirtingų tyrime
dalyvavusių grupių tam tikrą šališkumą vertinant tiriamo reiškinio apimtį. Visos
grupės vertino situaciją daugmaž panašiai. Vertinant labiausiai tikėtino neoficialaus
užimtumo apimties intervalo (nuo 10 iki 20 proc.) dažniausiai pasitaikančiais
kraštutines reikšmes išryškėjo, kad žemesniąją 10 proc. nelegalaus darbo reikšmę
nurodė 21 proc. VDI inspektorių, 18 proc. įmonių vadovų bei 13 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų. Atitinkamai aukštesniąją labiausiai tikėtino intervalo
reikšmę nurodė 24 proc. VDI inspektorių, 22 proc. įmonių vadovų bei 18 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pažymėtina tai, kad darbdaviai buvo netgi linkę
dažniau pasirinkti aukštesniąją tiriamo intervalo reikšmę (t.y. 20 proc.). Tyrimų
rezultatų panašumas (pakankamai žemas variacijos mastas), mūsų nuomone, leidžia
spręsti apie pakankamą jų objektyvumą. Pagal dažniau pasitaikančius atsakymų
dažnumus gauti rezultatai pasiskirstė taip: VDI apklausos duomenimis tik 6 proc.
respondentų dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje dalį nurodė 1 proc., 9 proc. – 3
proc., 21 proc. – 10 proc., 24 proc. – 20 proc., įmonių vadovų apklausos duomenimis
atitinkamai – 7,5 - 5 proc., 18 proc. – 10 proc., 8,5 - 15 proc., 22 proc. – 20 proc., 7
proc. – 25 proc. 6 proc. – 30 proc., profsąjungų/darbuotojų atstovų– 13 proc. – 10
proc., 16 proc. – 15 proc., 18 proc. – 20 proc., 8 proc. – 25 proc., 15 proc. – 30 proc.
37
Būtina pabrėžti, kad vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis remiantis atskirų
apklaustųjų grupių vidurkiais yra didesnė nei 15 proc., kuri buvo nustatyta, kaip
labiausiai tikėtino neoficialaus užimtumo apimties intervalo vidurys. Tik VDI
inspektorių apklausos duomenimis vidutinė dirbančiųjų neoficialioje darbo rinkoje
dalis siekė 15 proc. Tuo tarpu įmonių vadovų bei profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų nuomone šis vidutinis rodiklis siekė apie 20 proc. Šiuo požiūriu įmonių
vadovų bei profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nuomonė faktiškai sutapo (žr. 3.1
diagramą).
3.1 diagrama
Vidutinė neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus (%)
21,7
34,1 35,4
05
10152025303540
%
VDI inspektoriai
Įmonių vadovai
Profesiniųsąjungų/darbuotojųatstovai
Neoficialaus užimtumo pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas. Analizuojant
duomenis, esminį dėmesį vertėtų skirti toms ekonominėms veikloms, kuriose
neoficialus užimtumas paplitęs labiausiai. Tai ganėtinai sudėtinga todėl, kad
neoficialus užimtumo mastas tai kiekybinė išraiška, kuri išreiškiama dirbančiųjų
skaičiumi arba dalimi, tuo tarpu šio reiškinio pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas
dėl informacijos stokos išreiškiamas balų skale nuo 1 iki 9. 9 balai išreiškia didžiausią
neoficialaus užimtumo reikšmę, 1 – mažiausią. Dėl itin didelės atsakymų reikšmių
variacijos bei santykinai mažo respondentų skaičiaus vertinti situaciją itin keblu (ypač
VDI inspektorių apklausoje). Pavyzdžiui, 35 proc. įmonių vadovų laikė, kad situacija
prekyboje itin bloga (9 balai), tačiau 8 balų reikšmę nurodė tik 19 proc. respondentų.
Todėl siekdami palyginti skirtingų tyrimų rezultatus pagal ekonomines veiklas
laikysime, kad neoficialaus užimtumo situaciją vertina nepalankiai, kai respondentai
susiklosčiusią padėtį vertina nuo 6 iki 9 balų. Taigi, padėties nepalankumo rodiklį
38
išreikšime apklaustųjų dalimi, kurių atsakymai siekia nuo 6 iki 9 balų (žr. 3.2
diagramą). Pastarasis rodiklis panaudotas tolesnėje rezultatų analizėje. Jis parodo
neoficialios darbo rinkos paplitimo mastą, kuris išreiškiamas blogiausiai išreiškusių
situaciją balais apklaustųjų dalimi (proc.). Kaip rodo skirtingų apklaustųjų grupių
nuomonės, labiausiai neoficialus užimtumas paplitęs statybos, žemės ūkio ir
miškininkystės veiklose. Tačiau pakankamai dažnas šis reiškinys ir prekyboje bei
autoservisų veikloje. Pastarieji duomenys iš esmės panašūs į Statistikos departamento
tyrimų rezultatus, nors neoficialaus užimtumo apimtis autoservisų veikloje nebuvo
tirta dėl informacijos stokos. Didesnė 2003 m. statistikos departamento tyrime buvo
galimybė įvertinti neapskaitomas pajamas šioje veikos sferoje.
3.2 diagrama
Neoficialaus užimtumo požiūriu nepalankiai situaciją vertinusių (nuo 6 iki 9 balų) apklaustų asmenų dalis skirtingose ekonominėse veiklose
(neoficialios darbo rinkos paplitimo mastas)(proc.)
3,6
24,1
28,6
50
59,4
14,2
14,2
20
22,5
47,7
41,4
55,2
73,4
20
17,1
24,8
37,3
57,6
68,7
58,1
76,9
0
65,8
11,1
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Kita komunalinė, socialinė,aptarnavimo veikla
Viešbučiai, restoranai
Pramonė
Transportas, sandėliavimasir nuotoliniai ryšiai
Prekyba
Autoservisai
Žemės ūkis, miškininkystė
Statyba
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
39
Kitos ekonominės veiklos (švietimas, sveikatos apsauga ir pan.). Tarp kitų
ekonominių veiklų, kurios nebuvo detalizuotos tyrimo anketoje 32 proc. įmonių
vadovų, kurie atsakė į aptariamą klausimą, manė, kad neoficialus užimtumas paplitęs
švietime, 18 proc. paslaugų sferoje, 9 – proc. sveikatos apsaugoje, kitose veiklose šis
procentas gerokai mažesnis. Profsąjungų/darbuotojų atstovai daugiausiai išskyrė tik
vieną tyrimo anketoje nepaminėtą ekonominę veiklą – t.y. sveikatos apsaugą ir
mediciną. Tokių asmenų tarp atsakiusiųjų į aptariamą klausimą buvo 22 proc. Kitas
konkrečias ekonomines veiklas išvardijo labai nedaug respondentų (prie jų vertėtų
priskirti švietimą, medžio apdirbimo pramonę bei kai kurias kitas veiklos sferas,
kurios buvo išskiriamos ypač retai. Būtina pabrėžti, kad aptariamų skirtingų tyrimų
duomenimis net 80 proc. apklaustųjų konkrečios kitos ekonominės veiklos neišskyrė.
Todėl galima teigti, kad kitos ekonominės veiklos įvardijimas esminės įtakos
neoficialaus užimtumo įvertinimui neturėjo.
Apklaustųjų nuomonė apie neapskaitomą darbo užmokestį. Skirtingų
gyventojų grupių požiūris į “dvigubos buhalterijos” mastus yra panašus. Labiausiai
tikėtina neapskaitomo darbo užmokesčio apimtis sudaro 20 - 30 proc. neto darbo
užmokesčio. Imant intervalo vidurį, kaip “dvigubos buhalterijos” mastą, atspindintį
vidurkį, gavome, kad neapskaitomas darbo apmokėjimas siekė apytikriai 25 proc.
darbo užmokesčio, išmokamo į rankas.
Vertinant labiausiai tikėtino neapskaitomo darbo apmokėjimo apimties
intervalo (nuo 20 iki 30 proc.) dažniausiai pasitaikančias kraštutines reikšmes
išryškėjo, kad žemesniąją (20 proc.) “dvigubos buhalterijos” apimties reikšmę nurodė
16 proc. VDI inspektorių, apie 10 proc. įmonių vadovų bei 17 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų. Atitinkamai aukštesniąją (30 proc.) labiausiai tikėtino
intervalo reikšmę išskyrė 18 proc. VDI inspektorių, 19 proc. įmonių vadovų bei 21
proc. profsąjungų/darbuotojų atstovų. Pastarosios labiausiai pasitaikančios reikšmės
dažnumas skirtingų tyrimų rezultatais itin panašus. Kiek žymiau skyrėsi profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų atsakymai, kurių viena reikšmė gerokai viršija mūsų
nustatyto tipinio intervalo ribas. Antai net daugiau kaip kas penktas
profsąjungų/darbuotojų atstovas (22 proc.) dvigubos buhalterijos mastą nurodė 50
proc. Todėl galima teigti, kad jų požiūris į neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtį
šalyje gerokai pesimistiškesnis negu kitų tiriamų asmenų grupių (jie mano, kad
40
neapskaitomo darbo apmokėjimo mastai yra didesni). Atlikti tyrimai parodė, kad
“dvigubos buhalterijos” mastai yra žymiai didesni nei neoficialaus užimtumo.
Būtina pabrėžti, kad vidutinė neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtis
remiantis atskirų apklaustųjų grupių vidurkiais yra didesnė nei 25 proc., kuri buvo
nustatyta, kaip labiausiai tikėtino neoficialaus užimtumo apimties intervalo vidurys.
Tik VDI inspektorių apklausos duomenimis, vidutinė dirbančiųjų neoficialioje darbo
rinkoje dalis siekė 22 proc. Tuo tarpu įmonių vadovų bei profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų nuomone šis vidutinis rodiklis siekė apie 35 proc. Kaip
matome, atsargiausiai apie neapskaitomo darbo apmokėjimo apimtį nuomonę išreiškia
VDI inspektoriai. Aptariamas rodiklis pagal VDI inspektorių tyrimo rezultatus yra
mažiausias, remiantis kitų tiriamų grupių nuomone, vidutinė neapskaitomo darbo
apmokėjimo dalis turėtų būti gerokai didesnė (žr. 3.3 diagramą).
3.3 diagrama
Vidutinė neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant “dvigubą buhalteriją” (%)
21,7
34,1 35,4
05
10152025303540
%
VDI inspektoriai
Įmonių vadovai
Profesiniųsąjungų/darbuotojųatstovai
Pagal dažniau pasitaikančius atsakymų dažnumus gauti rezultatai apie
neapskaitomą darbo apmokėjimą pasiskirstė taip: VDI inspektorių apklausos
duomenimis tik 8 proc. respondentų dvigubos buhalterijos dalį nurodė 3 proc., 11
proc. - 10 proc. 16 proc. - 20 proc., 18 proc. – 30 proc., 8 proc. – 40 proc., įmonių
vadovų apklausos duomenimis atitinkamai – 9 proc. - 10 proc., 6 proc. – 15 proc., 10
proc. - 20 proc., 19 proc. – 30 proc., 13 proc. – 50 proc., profsąjungų/darbuotojų
vadovų – 17 proc. – 20 proc., 21 proc. – 30 proc., 22 proc. – 50 proc.
Iš ekonominių veiklų, kuriose “dvigubos buhalterijos” mastai didžiausi įmonių
vadovai dažniausiai minėjo statybą (ją pažymėjo net 89 proc. apklaustųjų,
41
pateikusiųjų atsakymą ), 60 proc. išskyrė prekybą, 42 proc. – autoservisus, 36 proc. -
žemės ūkį, 21 proc. - viešbučius ir restoranus. 78 proc. VDI inspektorių pažymėjo
statybą, 55 proc. - prekybą, 40 proc. – autoservisus, 28 proc. žemės ūkį, 18 proc. –
pramonę. Panašiai atsakinėjo ir profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai. 76 proc. jų
pažymėjo statybą, 66 proc. - prekybą, 58 proc. – autoservisus, 24 proc. – pramonę, 22
proc. žemės ūkį, 15 proc. - viešbučius ir restoranus (žr. 3.4 diagramą). Taip pasiskirstė
atsakymai pagal pagrindines ekonomines veiklas pagal dvigubos buhalterijos mastą
(paplitimą) šalyje.
3.4 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi?” pasiskirstymas (%)
89
36,4
66,4
75,8
22,1
24,2
12,5
10
12,5
40
5
17,5
27,5
77,5
55
13,6
15,3
21,2
5,1
42,4
1,7
60,2
9,4
15,4
7,4
57,7
4,7
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kitoje veikloje
Autoservisai
Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla
Viešbučiai, restoranai
Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
Prekyba
Statyba
Žemės ūkis, miškininkystė
Pramonė
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
42
Kiek kitaip šalyje pasiskirstė neapskaitomas darbo užmokestis. Pagal 2003 m.
Statistikos departamento tyrimo duomenis, gauta, kad didžiausios darbo užmokesčio
koregavimo koeficiento reikšmės siekė viešbučių ir restoranų aptarnavimo sferoje bei
prekyboje (pagal vidutinį skaičiavimų variantą - atitinkamai 2,4 ir 1,7, pagal
optimistinį – 2,1 ir 1,5). Pakankamai aukštos šio koeficiento reikšmės buvo ir
sveikatos priežiūros švietimo bei žuvininkystės ekonominėse veiklose (vidutinis
variantas – 1,5, optimistinis – 1,3). Taigi didžiausias neapskaitomo darbo užmokesčio
mastas pagal Statistikos departamento duomenis - viešbučių bei restoranų sferoje, bei
didmeninėje prekyboje. Ypač išsiskyrė viešbučių bei restoranų sfera, kur darbo
užmokesčio koregavimo koeficientas, išreiškiantis neapskaitomo darbo apmokėjimo
įtaką itin aukštas, nors mūsų tyrime šios veiklos “dvigubos buhalterijos” mastai
gerokai mažesni.
Šį nesutapimą galima paaiškinti tuo, jog arbatpinigiai nėra “dvigubos
buhalterijos” elementas, kadangi ši darbo apmokėjimo dalis yra už darbdavio
apskaitos sferos ribų, tačiau jie yra žymi šios ekonominės veiklos darbuotojų pajamų
dalis. Tuo tarpu mūsų atliktuose VDI inicijuotuose tyrimuose buvo klausiama apie
“dvigubos buhalterijos” mastus, kuriuos kiekybiškai nevertėtų visiškai sutapatinti su
neapskaitomu darbo apmokėjimu.
Nelegalaus darbo įtaka darbo rezultatams ir darbo aplinkai bei
darbuotojams. Beveik pusė darbo inspektorių bei profsąjungų/darbuotojų vadovų
mano (atitinkamai 46 proc. ir 45 proc.), kad nelegalus darbas turi neigiamos įtakos
darbo rezultatams. Įmonių vadovų tarpe tokių buvo tik apie trečdalis (36 proc.).
Savaime suprantama, kad griežčiausias (t.y. negatyviausias) požiūris buvo VDI
inspektorių, o liberaliausiai situaciją vertino darbdaviai. Tokių, kurie nemano
(pasirinko atsakymo variantą “ne”), jog nelegalus darbas turi neigiamos įtakos darbo
rezultatams tarp įmonių vadovų buvo daugiausiai (9 proc.). Šį atsakymą pasirinkusių
asmenų tarp kitų apklaustųjų grupių buvo kiek mažiau. Atsakymą “labiau ne negu
taip” į klausimą “ Ar nelegalus darbas turi neigiamos įtakos darbo rezultatams”
pasirinko daugmaž vienoda dalis įmonių vadovų bei profsąjungų/darbuotojų atstovų
(atitinkamai 22 ir 25 proc.). Gerokai rečiau šį pakankamai pozityvų nelegalaus darbo
vertinimo variantą pasirinko darbo inspektoriai (vos 13 proc.). Atsakymą “labiau taip
negu ne” pasirinko labiau negatyviai vertinę nelegalaus darbo įtaką darbo
43
rezultatams. Tokių asmenų tarp įmonių vadovų bei VDI inspektorių buvo trečdalis, o
tarp profsąjungų/darbuotojų atstovų tik ketvirtadalis (žr. 3.5 diagramą).
3.5 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?” pasiskirstymas (%)
7,712,8
33,3
46,2
9,3
22
35,6 33,1
6
25,324
44,7
05
101520253035404550
Taip Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip Ne
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Į klausimą “Ar nelegalus darbas daro neigiamą įtaką, darbo sąlygoms,
darbuotojų saugai bei sveikatai” “taip” atsakė net 78 proc. darbo inspektorių, 72 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų, 56 proc. darbdavių (žr. 3.6 diagramą). Dėsninga, kad
darbdaviai šį atsakymo variantą pasirinko gerokai rečiau. Ir atvirkščiai - tarp
darbdavių buvo daugiausiai nemanančių, jog nelegalus darbas daro neigiamą įtaką,
darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei sveikatai (9 proc.). Atsakymo “ne” nepasirinko
nei vienas profesinių sąjungų atstovas. Negalima sakyti, kad darbdaviai žymiu mastu
ignoruoja negatyvias nelegalaus darbo pasekmes. Tiesiog jų neigiamos nuostatos nėra
tokios ryškios. Antai, tarp apklaustųjų grupių, pasirinkusių atsakymą “labiau taip negu
ne”, kurį pasirinko labiau negatyviai vertinę nelegalaus darbo įtaką darbo aplinkai,
daugiausia buvo darbdavių. Šį atsakymų variantą pasirinko 31 proc. įmonių vadovų
(skaičiuojant nuo bendro jų skaičiaus), 22 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų
bei 18 proc. darbo inspektorių. Pastarosios dvi apklaustųjų grupės negatyvias
nelegalaus darbo pasekmes vertino gerokai kategoriškiau (jie pasirinko jau minėtą
atsakymų variantą “taip”).
44
3. 6 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ” Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?” pasiskirstymas
(%)
50
17,5
77,5
4,29,2
55,5
31,1
06
22
72
0102030405060708090
Taip Labiau taip negu ne Labiau ne negu taip Ne
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Iš tyrimų duomenų seka labai svarbi išvada: kad negatyvi nelegalaus darbo
įtaka darbo sąlygoms, darbuotojų saugai bei sveikatai yra gerokai svaresnė už jo
įtaką darbo rezultatams, kuris faktiškai yra antraeilis negatyvus neoficialaus
užimtumo veiksnys. Akivaizdu, kad būna atvejų, kad nelegalus darbas turi netgi
pozityvią įtaką darbo rezultatams, jeigu darbuotojus įdarbinantys oficialioje darbo
rinkoje darbdaviai tepasiūlo itin žemą, jų sugebėjimų neatitinkantį atlyginimą. Todėl
galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin palankias sąlygas
neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų žmonių pajamos gali būti
didesnės. Vienas iš būdų išvengti šios blogybės: didinti minimalų darbo apmokėjimą,
kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Kita vertus,
neoficialus darbas didina užimtumo galimybes. Šią pasekmę išskyrė apie dešimtadalis
skirtingų tiriamų grupių apklaustųjų (žr. į kitą klausimą “nelegalaus darbo įtaka
darbuotojams”).
Skirtingų apklaustųjų grupių požiūris į nelegalaus darbo pasekmes, kurios
įtakoja įmonėse dirbančius darbuotojus skiriasi palyginti nedaug (žr. 3.7 diagramą).
Apklaustieji išskyrė tris pagrindinius veiksnius: socialinių garantijų mažėjimas, saugių
darbo sąlygų nebuvimas, psichologinės įtampos (streso) augimas. Socialinių garantijų
mažėjimą, kaip nelegalaus darbo pasekmę darbuotojams, išskyrė net 93 proc. VDI
45
inspektorių, 84 proc. įmonių vadovų, bei 82 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų. Kad neoficialus užimtumas neužtikrina saugių darbo sąlygų mano 45 proc.
VDI inspektorių, 32 proc. įmonių vadovų, bei 51 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų. Psichologinės įtampos (streso) augimą akcentavo 35 proc. VDI inspektorių,
38 proc. įmonių vadovų, bei 36 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų.
3.7 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą ”Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?” pasiskirstymas (%)
11,912,5
5
35
10
45
2,5
10
92,5
11,9
38,1
10,2
32,2
4,2
83,9
81,6
6,6
35,5
17,8
50,7
6,6
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Didina profesiniųsusirgimų galimybę
Neužtikrina saugių darbosąlygų
Mažina karjerosgalimybes
Didina psichologinęįtampą ir stresą darbe
Mažina darbo motyvaciją
Mažina darbuotojųsocialines garantijas
Didina užimtumogalimybes
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Būtina pabrėžti, kad vertinant neoficialų užimtumą aktualūs ir kitų specialių
tyrimų duomenys. Šiuo aspektu panagrinėsime 2003 m. DSTI atlikto teritorinėse
darbo biržose pakartotinai užsiregistravusių bedarbių situacijos darbo rinkoje tyrimo
rezultatais.
46
Pasiūlymų įsidarbinti nerealizavimo priežastys (remiantis 2003 m. DSTI
atlikto pakartotinai darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių tyrimo rezultatais)
nelegalaus darbo kontekste. Tyrimas parodė, kad pagrindinė pakartotinų bedarbių
neįsidarbinimo priežastis - nepakankamas darbo užmokestis (ją nurodė net 35 proc.
pasiūlymą įsidarbinti gavusių apklaustųjų). Kas penkto respondento netenkino darbo
sąlygos, 15 proc. netenkino darbo turinys (pasiūlytas darbas sunkus, neįdomus, ne
pagal turimą specialybę). Be šių priežasčių pakankamai svarbios yra neįsidarbinimo
priežastys, susijusios su neoficialiu užimtumu. Naudodamiesi keblia bedarbių
padėtimi, gana dažnai darbdaviai jiems siūlo nelegalų darbą. Pagal tyrimo duomenis
kas penktas galėjęs įsidarbinti pakartotinai darbo biržoje užsiregistravęs bedarbis
nesutiko dirbti nesudarant darbo sutarties, kas dvidešimtas – nesutiko gauti minimalų
darbo užmokestį su neoficialiu priedu (žr. 3.8 diagramą). Kitas neįsidarbinimo
priežastis apklaustieji įvardijo patys. Pagrindinės iš jų – darbas toli nuo gyvenamosios
vietos, amžius, užimta darbo vieta, neturėjo tinkamos kvalifikacijos (patirties), prasta
sveikata, nebuvo darbo (vieta buvo užimta), nepriėmė, netiko darbdaviui ir pan. Šių
priežasčių buvo daug, ir visų jų, kartu paėmus, dalis yra pakankamai didelė (25 proc.).
Tačiau atskirų priežasčių lyginamasis svoris bendroje atsakymų struktūroje buvo
palyginti mažas.
3.8 diagrama
Kodėl pakartotinai darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai atsisakė siūlomo darbo? (%)
34,6
20,8
19,9
15,5
7,4
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Netenkino darbo užmokestis
Netenkino darbo sąlygos
Nesutikau dirbti nesudarant darbo sutarties
Netenkino darbo turinys
Nesutikau oficialiai gauti minimalų darboužmokestį su neoficialiu priedu
%
47
Neoficialaus užimtumo mažinimo priemonės. Apklaustieji buvo paprašyti
išvardinti neoficialaus užimtumo mažinimo priemones. Pastarieji atsakymai pateikti
šios ataskaitos prieduose. Remiantis tyrimo duomenų analize, galima išskirti dvi
pagrindines neoficialaus užimtumo mažinimo kryptis: tai mokesčių mažinimas ir
darbo vietų kūrimas. Antai net 18 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nurodė
būtinumą mažinti mokesčius apskritai, 7 proc. kurti daugiau darbo vietų, o 5 proc. -
mažinti pajamų mokesčius. Tai pakankamai aukšti rodikliai, kadangi respondentams
buvo pateikti atviri klausimai, o gauti atsakymai pasižymi itin didele įvairove. Todėl
analizuojant tyrimo medžiagą, aptarsime esminius, dažniausiai pasitaikančius
atsakymus, kurie labiausiai atspindi apklaustųjų nuomonę. Be to, 4 proc.
profsąjungų/darbuotojų atstovų pažymėjo minimalaus darbo užmokesčio didinimo
svarbą, 3 proc. mano, kad būtina didinti įmonių kontrolę, 4 proc. – didinti baudas
darbdaviams už nelegalų darbą. Darbdaviai ypač akcentuoja mokesčių mažinimo
svarbą. Net 36 proc. jų pasirinko paprasčiausią atsakymą “mažinti mokesčius”. Tačiau
faktiškai priemones, susijusias su mokesčių mažinimo galimybėmis išskyrė net
daugiau nei kas antras darbdavys (iš konkrečių atsakymų galima išskirti šiuos: 4 proc.
darbdavių išskyrė fizinių asmenų mokesčio mažinimą, 7 proc. siūlė apskritai mažinti
visus mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu (tiek pajamų, tiek socialinio
draudimo)) ir pan.. VDI inspektoriai dažniausiai pasirinko tradicinį trafaretinį
atsakymą “mažinti mokesčius” (beveik kas penktas apklaustasis), bet atsakymų,
susijusių su mokesčių mažinimu buvo ir daugiau (mažinti mokesčius įmonėms, keisti
mokesčių sistemą, mažinti mokesčius ir darbo santykių įforminimo sudėtingumą).
Todėl apibendrinus tyrimų rezultatus galima teigti, kad viena iš svarbesnių
neoficialaus užimtumo priežasčių yra mokesčių sistemos netobulumas. Iš empirinės
medžiagos seka būtinybė mažinti mokesčius bei tobulinti mokesčių sistemą. Daugiau
nei kas dešimtas VDI inspektorius akcentavo naujų darbo vietų kūrimo būtinumą.
Pastarąjį neoficialaus užimtumo mažinimo veiksnį išskyrė ir 7 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų.
Be to, VDI inspektoriai pažymėjo (dažniau pasitaikantys atsakymų variantai),
jog siekiant sumažinti neoficialų užimtumą svarbu:
• pakeisti nelegalaus darbo sąvoką;
• keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu;
• nemokėti bedarbių pašalpų;
48
• plėsti viešuosius ir namudinius darbus bei paslaugų sferą;
• supaprastinti nelegalių darbuotojų įforminimą (turima omenyje
legalizavimą).
Pažymėtina, kad skirtingai nei VDI inspektoriai bei profsąjungų/darbuotojų
atstovai darbdaviai naujų darbo vietų kūrimo svarbos nelaiko neoficialaus užimtumo
mažinimo veiksniu, matyt, tuo netiesiogiai pripažindami, kad darbo vietos gali būti
kuriamos ir neoficialioje darbo rinkoje, o kurti legalias darbo vietas yra pakankamai
sudėtinga dėl mokesčių naštos ir biurokratinių apribojimų.
49
4. PSICHOLOGINIO POVEIKIO DARBO VIETOJE VERTINIMAS
4.1. Psichologinę įtampą darbe sąlygojantys veiksniai Plėtojant gamybą bei skatinant užimtumo augimą Lietuvoje, būtina ne tik
mažinti neoficialų užimtumą bei kitas įvairias darbo teisės pažeidimų formas, bet
didelį dėmesį skirti moralinės bei psichologinės prievartos prevencijai ir mažinimui.
Tai ne tik paskatintų efektyvesnį darbo jėgos panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos
įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir sudarytų sąlygas spartesnei žmonių
socialinei raidai. Tačiau, kaip jau minėjome, Lietuvoje ši sfera buvo mažai
analizuojama ir iki šiol beveik nebuvo atlikta sisteminių aptariamos problemos
tyrimų.
Prieš pradedami analizuoti mūsų atliktų tyrimų rezultatus, aptarsime veiksnius
sąlygojančius psichologinę įtampą darbo vietoje.
Su darbu susijusio streso šaltiniai yra du: aplinkos sąlygojami ir asmeniniai.
Visų pirma, gausybė išorinių (arba aplinkos) veiksnių sukelia stresą. Paprastai
išskiriami sekantys psichologinę įtampą darbo vietoje sukeliantys aplinkos veiksniai:
per didelis ir nepakankamas darbo krūvis, veiksniai susiję su darbo sąlygomis,
veiksniai susiję su darbo organizavimu, veiksniai susiję su darbo turiniu bei socialiniai
veiksniai. Trumpai detalizuosime kiekvieną iš jų.
Per didelis ir nepakankamas darbo krūvis
Psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis
krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų
užduočių vykdymas gali būti stresinis.
Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pvz., darbas
prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai
(monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti
visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.
Veiksniai, susiję su darbo sąlygomis
Darbo aplinkos kenksmingi veiksniai gali sukelti papildomą psichologinį
efektą. Darbo vietoje dažnas kenksmingas veiksnys – triukšmas. Triukšmas ypač
trukdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių. Oro tarša taip pat
turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie
50
cheminių medžiagų poveikį gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai
gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio pokyčiais. Padidinti psichinį stresą gali
blogas apšvietimas, skersvėjai, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai.
Veiksniai susiję su darbo organizavimu
Darbo organizavimas ir darbo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Rankų
darbas, mechanizuota ir automatizuota gamyba sukuria skirtingus stresorius, kuriuos
įvertinant psichinį stresą būtina aptarti. Dirbantysis priklauso nuo darbo laiko. Dėl
netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pvz., pamaininio
darbo darbuotojų įprastos problemos – miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame
gyvenime. Psichologiniu požiūriu labai svarbūs veiksniai yra psichologinė autonomija
ir galimybė darbe laisvai judėti. Autonomiškas žmogus darbe yra tas, kuris laisvai gali
priimti sprendimus ir reguliuoti darbo tempą. Dėl laiko stygiaus nepakankama
autonomija – ypač stiprus streso veiksnys.
Kai kada psichinį stresą gali sąlygoti ir darbo užmokesčio sistema, pavyzdžiui,
dirbant sektoriuje, kur dažnesni nelaimingi atsitikimai, o algos mokamos tik už atliktą
darbą ir pan. Stresinis gali būti, pavyzdžiui, ir prekybininkų darbas, jei apmokėjimas
priklauso tik nuo pardavimo, o į skirtingą darbinę situaciją visai neatsižvelgiama.
Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė
pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta
atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį
stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali
atsirasti dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos.
Veiksniai, susiję su darbo turiniu
Svarbiausi su darbo turiniu susiję veiksniai – tai individuali asmens įtaka
darbui, t.y. galėjimas nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo. Su gamyba susiję
sprendimai ar vadovavimas gali riboti šią įtaką. Nesant galimybės savarankiškai
spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui gali atsirasti psichinio streso simptomų.
Darbas, pasižymintis nepaprastai dideliu informacijos kiekiu, kuriuo remiantis
būtina priimti svarbų ir greitą sprendimą, taip pat gali sukelti psichinį stresą. Didžiulė
atsakomybė darbe – stiprus stresorius, ypač atsakomybė už kitus žmones. Atsakinga
profesinė veikla reikalaujanti sprendimo priėmimo, paprastai suvokiama kaip
51
patraukli veikla, nors toks darbas ir stresinis. Psichinio streso simptomų dažnai sukelia
ir labai monotoniškas darbas pvz., darbas kurio metu kartojasi paprasta užduotis.
Socialiniai veiksniai
Nuo darbo organizavimo ir turinio priklauso dirbančiųjų santykiai. Tačiau
asmeninių santykių problemų gali kilti ir dėl vidaus darbo santykių, pvz., darbininko-
meistro santykiai, ir dėl konfliktiškų santykių tarp darbuotojų grupių. Tokių sunkumų
priežastis gali būti darbo pobūdis, pvz., kliento – pardavėjo, mediko – paciento, ar
mokytojo – mokinio santykiai.
Problemiški žmonių santykiai darbovietėje
Vidaus konfliktų išaiškinimas darbovietėje paprastai užima nemažai laiko.
Pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į santykius tarp darbininkų ir vadovų. Pastangos
atskleisti konfliktų priežastis gali skatinti tarpusavio kaltinimus, taigi pravartu
pasitarti su nepriklausomu ekspertu.
Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai
svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, aptarti problemas, susijusias su
darbu. Jeigu to nėra, t.y. darbas izoliuotas, žmogui kyla streso pavojus.
Žmonės kaip darbo objektas
Kai darbe būtina bendrauti su žmonėmis, pvz., dirbant su klientais, pacientais,
mokiniais, gali būti per didelis darbo krūvis, todėl vadovai dėl konfliktinės įtampos
gali patirti psichologinį stresą.
Trumpalaikis bendravimas su kitu asmeniu dažnai yra paviršutinis. Tikras
kontaktas gali būti neužmegztas ar klientai gali reikšti tik negatyvias emocijas. Jei
darbas yra atliekamas pavojingomis sąlygomis, psichinis stresas didėja.
Kai darbo objektas yra žmonės, ilgalaikiai tarpusavio santykiai tampa
stresiniais, o toks darbas paprastai skatina didžiulę atsakomybę už kitus. Ypač
stresinis darbas tada, kuomet tenka dirbti su specifinėmis žmonių grupėmis ir tam
darbui reikia intymių kito emocinio gyvenimo žinių.
Individualūs veiksniai
Vertinant psichinių stresorių sukeltus efektus, reikėtų nepamiršti, kad stresinių
reakcijų pasireiškimui, be aplinkos veiksnių, turi įtakos ir individualūs veiksniai.
Ekstravertai ir optimistai, savimi pasitikintys asmenys lengviau įveikia stresines
situacijas. Tačiau žmonės nevienodai suvokia stresinę situaciją. Tie, kurie stengiasi
52
spręsti problemas sistemingai, ieško įvairių išeičių, tvarkosi geriau už tuos, kurie
užsisklendžia savyje, domisi tik asmeniniais klausimais.
4.2. Psichologinio poveikio darbo vietoje vertinimas (tyrimo rezultatų analizė)
Paanalizuosime, kaip psichologinį poveikį darbo vietoje vertina tyrime
dalyvavę respondentai. Respondentams anketoje buvo pateiktas klausimas “Ar
Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema?”. Psichologinio
poveikio darbo vietoje problemą respondentų prašėme įvertinti 100 proc. balų skalėje,
t.y. 0 reikštų, jog tai nėra problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti, 100 proc. – labai
rimta problema. Kaip parodė tyrimo duomenys, psichologinis poveikis darbo vietoje
Lietuvoje yra aktuali problema. Ypatingai tai akcentavo profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovai (žr. 4.1 diagramą). Net trečdalis tyrime dalyvavusių profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų šią problemą įvertinto 100 proc., t.y. kaip labai rimtą
problemą. Mažiau reikšminga psichologinio poveikio problema Lietuvoje atrodytų
įmonių vadovams.
4.1 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema?” pasiskirstymas (%)
0
5
10
15
20
25
30
35
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 %
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
53
Visų tyrime dalyvavusių respondentų nuomone, dažniausiai psichologinės
prievartos auka yra darbuotojai. Tai pažymėjo 89,5 proc. VDI inspektorių, 87,2 proc.
įmonių vadovų bei 93,5 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų (žr. 4.2
diagramą). Tuo tarpu didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų darbdavius
nurodydavo kaip dažniausią psichologinės prievartos subjektą. Tai nurodė 64,9 proc.
VDI inspektorių, 70,9 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų. Mažiausia dalis
pasirinkusių tokį atsakymą tarp darbdavių (47 proc.) (žr. 4.3 diagramą).
4.2 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?” pasiskirstymas (%)
89,5
5,3 2,6
87,2
7,7 3,4
93,5
3,3 3,30
102030405060708090
100
Darbuotojai Darbdaviai Įmonėje nedirbantysasmenys, laikinai esantysdarbo vietoje (klientai ir
pan.)
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
%
54
4.3 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?” pasiskirstymas (%)
13,5
64,9
21,6
10,4
4738,3
4
70,9
24,5
01020304050607080
Darbuotojai Darbdaviai Įmonėje nedirbantys asmenys,laikinai esantys darbo vietoje
(tiekėjai, ir pan.)
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai psichologinę prievartą darbe patiria:
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių vertinimu – 46,29 proc.
darbuotojų, 12,09 proc. darbdavių bei 11,01 proc. įmonėje nedirbančių asmenų,
laikinai esančių darbo vietoje (klientų, tiekėjų ir pan.).
Įmonių vadovų vertinimu - 49,11 proc. darbuotojų, 26,31 proc. darbdavių bei
16,26 proc. įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo vietoje (klientų,
tiekėjų ir pan.).
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų vertinimu – 60,5 proc. darbuotojų, 20,4
proc. darbdavių bei 19,33 proc. įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo
vietoje (klientų, tiekėjų ir pan.).
Detalesni respondentų vertinimai pateikti 4.4, 4.5, 4.6 diagramose.
55
4.4 diagrama
Respondentų vertinimai, kiek procentų darbuotojų patiria psichologinę prievartą darbe (%)
13,9
8,3
2522,2
30,6
5,1
24,8
29,1
22,2
17,9
21,823,9
27,5
16,2
10,6
0
5
10
15
20
25
30
35
1-20 21-40 41-60 61-80 81-100
%
%VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
4.5 diagrama
Respondentų vertinimai, kiek procentų darbdavių patiria psichologinę prievartą darbe (%)
000
13,6
86,4
3314,1
23,2
55,6
1,12,25,6
20,2
70,8
0102030405060708090
100
1-20 21-40 41-60 61-80 81-100
%
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
56
4.6 diagrama
Respondentų vertinimai, kiek procentų įmonėje nedirbančių asmenų, laikinai esančių darbo vietoje, patiria psichologinę prievartą (%)
0000
100
1,502,9
16,2
77,9
4,102,7
21,6
71,6
0
20
40
60
80
100
120
1-20 21-40 41-60 61-80 81-100
%
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Respondentų nuomone, psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia
santykiuose tarp darbuotojų ir darbdavių (tai nurodė 92,3 proc. VDI inspektorių, 84,2
proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, mažiausia dalis pasirinkusių tokį
atsakymą tarp įmonių vadovų - 64,7 proc.). Įmonės vadovai šiek tiek dažniau nei kiti
respondentai nurodė, jog psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose
tarp pačių darbuotojų (10,9 proc.) (žr. 2 priedą, 26 klausimą).
Šie atlikto tyrimo apklausos rezultatai patvirtina ir kitų atliktų tyrimų išvadas.
Kaip parodė pirmasis Lietuvoje atliktas bulingo tyrimas3, psichologinis stresas,
teroras darbe yra rimta problema. Atliekant tyrimą, kurio metu buvo apklausiami 7
Kauno vidurinių mokyklų mokytojai, nustatyta, kad 17 proc. tyrime dalyvavusių
mokytojų patiria psichologinį terorą darbe, 11,3 proc. iš jų – reguliariai, t.y. keletą
kartų per savaitę ir dažniau. Užsienio autorių duomenimis, 8,6 proc. Norvegijos
gyventojų, 26,6 proc. Austrijos ligoninių tarnautojų, 14 proc. Didžiosios Britanijos
valstybinimo sektoriaus darbuotojų, 10,5 proc. Kanados sveikatos specialistų yra
psichologinio teroro darbe aukos. “Šio reiškinio priežastis dažnai būna organizacinė
3Pastaruoju metu mokslinėje kalboje atsirado naujas terminas – bulingas. Šiuo terminu apibūdinamas psichologinis stresas, teroras, patiriamas darbe. Minėtas tyrimas atliktas 2004 m., koordinuojant Šiaurės ministrų tarybai. Tyrimą atliko KMU Kardiologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja Vilija Malinauskienė ir Kauno medicinos universiteto profesorius Vytautas Obelenis. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir Norvegijoje vykusioje konferencijoje.
57
įmonės struktūra, psichologinis klimatas darbe, - teigia V. Malinauskienė (Respublika,
2004 09 27, Nr. 224 (4372)). Be to, konstatuojama, jog apie 75 proc. atvejų bulingo
šaltinis yra vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys (kas išryškėjo ir mūsų atlikto
tyrimo duomenimis), 37 proc. – kolegos.
Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai psichologinis poveikis darbe
pasireiškia tokiomis formomis: naudojimusi tarnybine padėtimi (atitinkamai pažymėjo
61 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, 50,4 proc. įmonių vadovų bei 46,2
proc. VDI inspektorių) ar žodinės agresijos elgesiu – įžeidimai, keiksmai,
užgauliojimai ir pan. (atitinkamai pažymėjo 53,2 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų, 41,2 proc. įmonių vadovų bei 33,3 proc. VDI inspektorių). Mažiausia dalis
respondentų nurodžiusių seksualinio priekabiavimo formą (žr. 4.7 diagramą).
4.7 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe?” pasiskirstymas (%)
0
50,4
1,75,8
61
1,9
46,2
0
33,338,5
56,4
4,2
41,2
26,9
40,3
53,2
29,930,5
0
10
20
30
40
50
60
70
Agresyvuselgesys,
grasinimai
Ignoravimas Įžeidimai,žeminimas
Seksualinispriekabiavimas
Nadojimasistarnybinepadėtimi
Kita
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių vertinimais
dažniausiai psichologinė prievarta darbe atsiranda dėl didelio darbo krūvio (52,8
proc.), žemo darbo užmokesčio (44,4 proc.), nesąžiningo darbo apmokėjimo (38,9
proc.), netinkamo vadovavimo (36,1 proc.), dėl papildomų (neaptartų) užduočių (30,6
proc.), nerealaus darbo atlikimo terminų (25 proc.) bei dėl individualių asmens
(darbdavio/darbuotojo) savybių (19,4 proc.) (žr. 4.8 diagramą).
58
Įmonių vadovų vertinimais dažniausiai psichologinė prievarta darbe atsiranda
dėl didelio darbo krūvio (44,5 proc.), netinkamo vadovavimo (37,8 proc.), dėl
individualių asmens (darbdavio/darbuotojų) savybių (32,8 proc.), žemo darbo
užmokesčio (31,9 proc.), nerealaus darbo atlikimo terminų (28,6 proc.), nesąžiningo
darbo apmokėjimo (27,7 proc.), dėl papildomų (neaptartų) užduočių (26,1 proc.) bei
nekokybiško pareigų vykdymo (23,5 proc.) (žr. 4.8 diagramą).
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų vertinimais, visų pirma, dažniausiai
psichologinė prievarta darbe atsiranda dėl netinkamo vadovavimo (65,6 proc.),
individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių (37 proc.), papildomų (neaptartų)
užduočių (33,1 proc.), didelio darbo krūvio (32,5 proc.), nerealaus darbo atlikimo
terminų (24 proc.), nesąžiningo darbo apmokėjimo ir žemo darbo užmokesčio
(atitinkamai po 22,7 proc.) bei dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės (18,8
proc.) (žr. 4.8 diagramą).
59
4.8 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe?” pasiskirstymas (%)
38,9
5,6
44,4
8,3
23,5
27,7
5,9
31,9
65,6
7,8
22,7
9,7
37
18,8
22,7
8,4
3,2
19,4
2,8
2,8
2,8
36,1
25
30,6
52,8
32,8
10,9
0
3,4
37,8
28,6
26,1
44,5
24
33,1
32,5
0 10 20 30 40 50 60 70
Dėl didelio darbo krūvio
Dėl papildomų(neaptartų) užduočių
Dėl nerealaus darboatlikimo terminių
Dėl netinkamovadovavimo
Dėl nekokybiško pareigųvykdymo
Dėl nesąžiningo darboapmokėjimo
Dėl iš dalies nuslepiamosšešėlinės veiklos
Dėl individualių asmens(darbdavio/darbuotojo)
savybių
Dėl nepakankamos darbosantykių kontrolės
Dėl žemo darboužmokesčio
Dėl neužtikrinamųsaugių darbo sąlygų
Kita
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų akcentavo, jog jų įmonėse nėra
vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu
darbo vietoje (tai nurodė 74,3 proc. VDI inspektorių, 60,5 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų bei 53,8 proc. įmonių vadovų). 29,4 proc. įmonių vadovų
60
teigė, jog jų vadovaujamose įmonėse aptariama rizika vertinama iš dalies, 10,1 proc. –
jog vertinama formaliai (žr. 4.9 diagramą).
4.9 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje
pasiskirstymas (%)
11,4 10,1 13,68,6
29,421,1
74,3
53,860,5
6,75,7 4,8
0
20
40
60
80
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojųatstovai
%
Vertinama sistemingai Vertinama formaliai Vertinama iš dalies Nevertinama
Kodėl nevertinama įmonėse rizika, susijusi su psichologinio pobūdžio
poveikiu darbo vietoje? Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių įmonių vadovų nurodė,
jog nėra poreikio (41,3 proc.). Daugiau nei tarp kitų tyrime dalyvavusių respondentų
įmonių vadovų tarpe pažymėjusių, jog atitinkamos rizikos vertinimui nėra specialistų
(36,5). Tuo tarpu tyrime dalyvavę profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai bei VDI
inspektoriai dažniau akcentavo atitinkamų metodikų ir rekomendacijų bei tradicijų
nebuvimą (žr. 4.10 diagramą).
4.10 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis” pasiskirstymas (%)
8,0
32,044,0
8,0
36,5 36,528,6
41,326,1
33 35,225
01020304050
Nėr
asp
ecia
listų
Nėr
aat
itink
amų
met
odikų
irre
kom
enda
cijų
Nėr
a tra
dici
jų
Nėr
a po
reik
io
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
%
61
Pažymėtina, jog tyrime dalyvavę profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (91,4
proc.) bei VDI inspektoriai (91,7 proc.) dažniau nei įmonių vadovai (70,6 proc.)
nurodė, jog psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir
sveikatai (žr. 4.11 diagramą).
4.11 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?”
pasiskirstymas (%)
VDI inspektoriai
Ne
Sunku pasakyti
Taip
Įmonių vadovai
Ne
Sunku pasakyti
Taip
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
NeSunku
pasakyti
Taip
Visi tyrime dalyvavę respondentai (tiek VDI inspektoriai, tiek įmonės vadovai,
tiek profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai) dažniausiai pažymėjo, jog psichologinė
prievarta, visų pirma - didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją (žr. 4.12 diagramą).
Tarp įmonės vadovų daugiau nei tarp kitų respondentų nurodžiusių, jog psichologinė
prievarta mažina darbo našumą (60,5 proc.) ir motyvaciją (49,6 proc.). Tuo tarpu tarp
VDI inspektorių ir profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų daugiau pažymėjusių, jog
62
psichologinė prievarta neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą (atitinkamai
72,2 proc. ir 51,6 proc.).
4.12 diagrama
Respondentų nuomonės, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? (%)
2,5
21,815,115 13,9
25
11,1
86,1
72,2
33,336,1
78,2
39,5
60,5
49,6
13,721,6
80,4
51,654,2
42,5
0102030405060708090
100
Mažina darbomotyvaciją
Mažina darbonašumą
Neigiamaiįtakoja fizinęasmens būklę,
sveikatą
Didina stresą,nerimą,sąlygojadepresiją
Skatinasuicidines
nuotaikas ikisavižudybės
Sąlygojanelaimingusatsitikimus
Mažina poreikįkelti
kvalifikaciją irkarjeros
galimybes
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Kokios priemonės, respondentų nuomone, mažintų psichologinę prievartą
darbo vietoje?
Dažniausiai įmonių vadovai nurodė, jog psichologinę prievartą mažintų darbo
krūvio ir darbo laiko suderinimas (52,5 proc.), teisingo darbo apmokėjimo
užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) (42,4 proc.),
bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas
(37,3 proc.), darbuotojų laisvalaikio organizavimas (33,1 proc.), sankcijų už
psichologinę prievartą įvedimas (25,4 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių
informavimas apie psichologinės prievartos atvejus (21,2 proc.) bei saugių darbo
sąlygų užtikrinimas (19,5 proc.) (žr. 4.13 diagramą).
63
4.13 diagrama
Respondentų atsakymų į klausimą “Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje” pasiskirstymas (%)
27,8
19,4
13,9
11,1
38,9
58,3
22,2
2,8
14,4
25,4
11
33,1
52,5
42,4
19,5
23,5
45,8
15,7
17
40,5
37,3
55,6
19,4
11,1
0
37,3
21,2
13,6
0
13,1
51,6
21,6
17
0 10 20 30 40 50 60 70
Sisteminis prievartos darbe faktų registras
Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apiepsichologinės prievartos atvejus
Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimasapie jų teises ir pareigas
Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėjesukūrimas
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas
Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimatoprogramos (planai)
Darbuotojų laisvalaikio organizavimas
Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas)
Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darboužmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas)
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas
Kita
%
VDI inspektoriai Įmonių vadovai Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai
Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, įmonių vadovų teigimu, visų
pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas
(optimizavimas), teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi
64
atitikti realias darbo sąnaudas) bei bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir
informavimas apie jų teises ir pareigas.
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai dažniausiai
pažymėjo, jog psichologinę prievartą mažintų teisingo darbo apmokėjimo
užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) (58,3 proc.),
bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas
(55,6 proc.), darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (38,9 proc.), psichologo
(pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas (27,8 proc.), saugių darbo sąlygų
užtikrinimas (22,2 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie
psichologinės prievartos atvejus bei sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas
(atitinkamai po 19,4 proc.) (žr. 4.13 diagramą).
Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, Valstybinės darbo inspekcijos
teritorinių skyrių teigimu, visų pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: teisingo
darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo
sąnaudas), bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir
pareigas bei darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas.
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų nuomone, labiausiai psichologinę
prievartą darbo vietoje mažintų bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir
informavimas apie jų teises ir pareigas (51,6 proc.), sankcijų už psichologinę prievartą
įvedimas (45,8 proc.), darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (40,5 proc.), teisingo
darbo apmokėjimo užtikrinimas (t.y. darbo užmokestis turi atitikti realias darbo
sąnaudas) (37,3 proc.), psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas
(23,5 proc.), platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės
prievartos atvejus (21,6 proc.).
Mažinant psichologinę prievartą darbo vietoje, profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų teigimu, visų pirma, turėtų būti taikomos šios priemonės: bendras darbo
santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas bei sankcijų už
psichologinę prievartą įvedimas.
65
KELETĄ SVARBESNIŲ UŽSIENIO ŠALYSE ATLIKTŲ TYRIMŲ REZULTATŲ BEI PATIRTIS, SIEKIANT APSAUGOTI DARBUOTOJUS
NUO PRIEVARTOS IR MORALINIO AR SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO DARBE
Europoje 2000m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondas vykdė tyrimą apie darbuotojų sampratą apie jų darbo sąlygas. Tyrimas parodė, kad 6% 15 Europos Sąjungos valstybių narių darbuotojų patyrė fizinę kitų asmenų prievartą įmonėje, iš jų trečdalis - prievartą iš kitų įmonės darbuotojų pusės, ir du trečdaliai - iš kitų asmenų, esančių darbo vietose, pusės. Remiantis Europoje atliktais tyrimais, 2 % Europos Sąjungos darbuotojų buvo seksualinio priekabiavimo darbe aukos. Remiantis Europoje atliktų tyrimų duomenimis, 9% Europos Sąjungos darbuotojų yra buvę moralinio priekabiavimo darbe aukomis. Belgijoje 2001m. Federalinės užimtumo, darbo ir socialinės rūpybos tarnybos iniciatyva su Europos socialinio fondo parama atliktas tyrimas dėl priekabiavimo darbe įmonėse parodė, kad 3,5% apklaustų darbuotojų laiko save fizinės prievartos aukomis. Remiantis Belgijoje atliktais tyrimais, 8% darbuotojų pareiškė buvę seksualinio priekabiavimo aukomis. Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės aukos vis dar yra moterys (10,8% palyginus su 5,7% vyrų). Be to, seksualinį priekabiavimą dažniau patiria jauniausi darbuotojai (iki 40 metų), nors priekabiavimas pasireiškia visose amžiaus grupėse. Remiantis Belgijoje atliktų tyrimų duomenimis, 11 % darbuotojų pareiškė buvę moralinio priekabiavimo aukomis. Rezultatai taip pat parodė, jog moralinis priekabiavimas dažnesnis biudžetinėse organizacijose (17,4%) nei privačiame sektoriuje (8,8%). Biudžetinės administracinės organizacijos yra vieta, kur moralinis priekabiavimas pasireiškia labiausiai (23,2%), po to seka mokslo įstaigos (15,4%), bankai ir draudimo įstaigos (14,8%).
Tyrimuose apibrėžiamos prievartos samprata
Prievarta darbe yra laikoma bet kokia faktinė situacija, kai darbuotojas arba kitas asmuo, kuriam taikomos specialios su prievarta, moraliniu ir seksualiniu priekabiavimu darbe nuostatos, patiria psichologinį arba fizinį persekiojimą, grasinimą arba agresiją.
Prievartos darbe veiksmai
Prievarta darbe iš esmės pasireiškia spontanišku fizinės (tiesioginiai smūgiai, o taip pat grasinimai ginkluota ranka) ar žodinės agresijos elgesiu (įžeidimai, keiksmai, užgauliojimai). Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tiek žodinėmis, tiek fizinėmis: tai gali būti įkyrus ar geidulingas žvilgsnis, nurengiantis žvilgsnis, dviprasmės užuominos arba meilikavimai, pornografinių nuotraukų demonstravimas, kompromituojantis pasiūlymas... tai gali būti tam tikri faktai: prisilietimai, drabužių nuplėšimas, smūgiai ir sužeidimai, išprievartavimas... Tokį elgesį gali lydėti grasinimai (atisisakymas padidinti atlyginimą, grasinimas atleisti...) arba tam tikrų privalumų pasiūlymai mainais (pažadas pakelti pareigose, atlyginimo pakėlimas...) Moralinis priekabiavimas darbe - tai bet kokie perdėti ar pakartotiniai visokio pobūdžio veiksmai, tiek iš įmonės vidaus, tiek iš išorės, tiek iš įvairių institucijų pusės, kurie pasireiškia elgesiu, žodžiais,
66
bauginimais, veiksmais, gestais, vienašališkais raštais, kurių tikslas - paveikti darbuotojo ar kito jam prilyginto asmens, kuriam įstatymas taikomas jo darbo vykdymo metu, asmenybę, orumą, fizinį ar psichologinį vieningumą, kelti riziką jo darbui arba sukurti bauginančią, priešišką, gniuždančią, žeminančią arba įžeidžiančią darbo aplinką. Prevencinės priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo prievartos ir moralinio
ar seksualinio priekabiavimo darbe 2002 m. liepos 1 d. Belgijoje įsigaliojo specialiosios nuostatos, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo prievartos ir moralinio ar seksualinio priekabiavimo darbe. Tai yra nuostatos, kurios taikomos visiems darbuotojams ar asmenims, esantiems darbo vietoje ir kurios nustato, kad visi darbuotojai ir asmenys turi susilaikyti nuo bet kokių prievartos ar seksualinio arba moralinio priekabiavimo veiksmų darbe. Šios naujosios nuostatos atneša esminį dalyką: nuo šiol darbdaviai privalo įgyvendinti prevencijos politiką. Šiuo teisės aktu Belgija vėl įsilieja į Europos tautų, lyderiaujančių kovoje prieš prievartą ir priekabiavimą darbe, būrį. Ši kova puikiai įsilieja į Europos pastangas gerinti darbo sąlygų kokybę. Naujoji kovos prieš prievartą ir seksualinį ar moralinį priekabiavimą darbe politika pabrėžia du aspektus:
• Prevencija ir švietimas; • Represinės priemonės.
Siekiant gerinti darbuotojų gerovę jų darbo vykdymo metu, darbdavys privalo įgyvendinti prevencijos politiką. Būtent šioje bendroje prevencijos politikos plotmėje darbdavys turi integruoti reikiamas priemones kovai su prievarta ir moraliniu bei seksualiniu priekabiavimu darbe. Šios priemonės nustatytos dinamiškos rizikos vertinimo sistemos rėmuose, remiantis rizikos analizės rezultatais. Kovos su prievarta ir moraliniu bei seksualiniu priekabiavimu darbe priemonės yra integruojamos į bendrą prevencijos politiką, kuri yra papildoma specifinėmis priemonėmis.
67
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Darbo teisės aktų pažeidimų problema nepraranda aktualumo Lietuvoje.
Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, bendras darbo teisės
aktų pažeidimų skaičiaus 2001 – 2003 m. išaugo nuo 22,8 iki 25,8 tūkst.
Tyrimo “Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius,
pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio
poveikio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai”
duomenimis 75 proc. VDI (teritorinių skyrių) inspektorių, 47 proc.
profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei 42 proc. įmonių vadovų
pažymėjo, kad dažniausiai pasitaiko darbo ir poilsio laiko pažeidimai. Nors
darbo sutarties bei darbo laiko pažeidimai nėra patys dažniausi, tačiau tai
bene patys aktualiausi darbo teisės pažeidimai. Visos apklaustųjų grupės
sutaria, kad dažniausias darbo sutarties pažeidimas – darbo sutartyje
nustatyto darbo laiko nesilaikymas. Vienas iš dažniausių darbo
apmokėjimo pažeidimų - darbo užmokesčio vėlavimas. Kitas itin dažnas ir
svarbus darbo apmokėjimo pažeidimas – neapmokamas darbas už
viršvalandinį bei nakties darbą.
2. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo duomenis, darytina išvada, kad dažniausiai
darbo teisės aktai pažeidinėjami statybose. Taip manė net apie 90 proc.
įmonių vadovų bei trys ketvirtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų
atstovų. Apklaustųjų nuomone itin dažni darbo teisės aktų pažeidimai būna
ir prekyboje (apie 80 proc. įmonių vadovų bei 77 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų). Iš kitų ekonominių veiklų, kuriose teisės aktų
pažeidimai pasitaiko pakankamai dažnai, vertėtų išskirti transportą, žemės
ūkį, atskiras pramonės šakas (lengvąją bei maisto) bei sveikatos apsaugą ir
socialinį darbą.
3. Darbo teisės aktų pažeidimus lemia įvairios priežastys. Tyrimas parodė,
kad viena iš esminių teisės aktų pažeidimų priežasčių – per dideli
mokesčiai. Paradoksalu, tačiau būtent darbdaviai, nešantys pagrindinę
mokesčių naštą, atsakymų variantą “kad darbo teisės įstatymus reikia
pažeidinėti dėl per didelių mokesčių” nurodė rečiau negu kitos apklaustųjų
grupės. Kita vertus, būtina pastebėti, kad darbdaviai svarbiausią priežastį
dėl kurios tenka pažeisti darbo teisės įstatymus laiko netgi ne mokesčius
68
(nors ir šis klausimas yra itin svarbus), o nelanksčius įstatymus darbo ir
poilsio laiko režimo srityje. Šį atsakymą pasirinko net 47 proc. įmonių
vadovų (t.y. buvo gerokai daugiau nei kitų apklaustųjų grupių asmenų).
4. Nėra abejonių, kad nelegalus darbas turi neigiamą įtaką darbo rezultatams.
Todėl itin svarbu išsiaiškinti šio poveikio mastus. Net du trečdaliai įmonių
vadovų pažymėjo, kad teisės aktų pažeidimai turi labiausiai neigiamą įtaką
darbo rezultatams. Antroji pagal svarbą teisės aktų pažeidimų grupė, kuri
apklaustųjų nuomone turi įtaką darbo rezultatams – darbo ir poilsio laiko
pažeidimai. Juos dažniausiai akcentavo VDI inspektoriai (apie keturi
dešimtadaliai) bei rečiausiai paminėjo įmonių vadovai (tik penktadalis).
Trečioje vietoje pagal svarbą darbo sutarties pažeidimų įtaka darbo
rezultatams, kitų teisės aktų pažeidimų įtaka darbo rezultatams gerokai
mažesnė.
5. Pabrėžtina darbo teisės aktų pažeidimų priežastis – netobuli darbo
įstatymai. Pasak pakankamai didelės dalies tyrime dalyvavusių
respondentų, “be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai
dirbti”. Pastarąjį atsakymo variantą pasirinko net keturios dešimtosios VDI
inspektorių, trečdalis įmonių vadovų bei 15 proc. profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų. Itin svari šiuo klausimu yra VDI nuomonė,
kurie darbo teisės aktus, reglamentuojančius (įtakojančius) darbo
santykius, žino geriausiai. Iš kitos pusės, nepateisinama tai, jog dalis
įmonių vadovų pažeidinėja darbo teisės aktus darbuotojų sveikatos ir
gerbūvio sąskaita. Tyrimas atskleidė pagrindines darbo santykių pažeidimų
pasekmes, kurios įtakoja darbų saugą ir darbuotojų sveikatą. Tai
psichologinės įtampos atsiradimas ir stresinių situacijų susiformavimas,
nelaimingų atsitikimų pavojaus padidėjimas bei fizinės sveikatos
pablogėjimas. Tyrimas rodo, kad darbo santykių pažeidimai labiausiai
įtakoja psichinės darbuotojų būklės pablogėjimą. Tai pripažįsta net devyni
dešimtadaliai profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, trys ketvirtadaliai
inspektorių bei 70 proc. įmonių vadovų.
6. Itin svarbus negatyvus darbo santykių aspektas - susidorojimų su
darbuotojais atvejai. Šį reiškinį tirti ypač sudėtinga ne tik dėl informacijos
stokos, bet ir todėl, kad susidorojimo motyvai gali būti persipynę arba
69
nesusiję su teisės aktų pažeidimų paviešinimu. Apklaustųjų nuomone,
susidorojimų su darbuotojais atvejai (kai dirbantysis buvo pažemintas
pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė, kuris paviešino
tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus) pasitaiko gana dažnai. Net
trečdalis apklaustųjų iš visų tirtų respondentų grupių pripažino, kad tokie
atvejai pasitaiko dažnai. Tai nerimą keliantis faktas.
7. Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus darbas) Lietuvoje įsigalėjo ir
suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Nedeklaruoto
darbo apimtis tampriai susijusi su šešėline ekonomika. Tyrimas atskleidė
šio negatyvaus reiškinio paplitimo mąstą Lietuvoje. Analizuojant
nesugrupuotus duomenis išryškėjo, kad labiausiai tikėtinas neoficialaus
užimtumo (nelegalaus darbo) rodiklio intervalas siekia 10 - 20 proc.
dirbančiųjų. Imant intervalo vidurį, kaip neoficialaus užimtumo mastą
atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficiali darbo rinka 2004 m. sudarė 15
proc. šalies dirbančiųjų.
8. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, jog psichologinis
poveikis darbo vietoje Lietuvoje yra aktuali problema. Ypatingai tai
akcentavo profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai. Visų tyrime dalyvavusių
respondentų nuomone, dažniausiai psichologinės prievartos auka yra
darbuotojai. Tuo tarpu didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų
darbdavius nurodydavo kaip dažniausią psichologinės prievartos
subjektą/šaltinį.
9. Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai psichologinis poveikis darbe
pasireiškia tokiomis formomis: naudojimusi tarnybine padėtimi
(atitinkamai pažymėjo 61 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų,
50,4 proc. įmonių vadovų bei 46,2 proc. VDI inspektorių) ar žodinės
agresijos elgesiu – įžeidimai, keiksmai, užgauliojimai ir pan. (atitinkamai
pažymėjo 53,2 proc. profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų, 41,2 proc.
įmonių vadovų bei 33,3 proc. VDI inspektorių). Mažiausia dalis
respondentų nurodžiusių seksualinio priekabiavimo formą.
10. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų akcentavo, jog jų įmonėse nėra
vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio
70
poveikiu darbo vietoje (tai nurodė 74,3 proc. VDI inspektorių, 60,5 proc.
profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų bei 53,8 proc. įmonių vadovų). 29,4
proc. įmonių vadovų teigė, jog jų vadovaujamose įmonėse aptariama rizika
vertinama iš dalies, 10,1 proc. – jog vertinama formaliai.
11. Psichologinė prievarta darbo vietoje turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų
saugai ir sveikatai. Kaip parodė atlikto tyrimo duomenys, visų pirma,
psichologinė prievarta didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją. Tarp
įmonės vadovų daugiau nei tarp kitų respondentų nurodžiusių, jog
psichologinė prievarta mažina darbo našumą (60,5 proc.) ir motyvaciją
(49,6 proc.). Tuo tarpu tarp VDI inspektorių ir profesinių
sąjungų/darbuotojų atstovų daugiau pažymėjusių, jog psichologinė
prievarta neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą (atitinkamai 72,2
proc. ir 51,6 proc.).
Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, darbe numatomos galimos
prevencinės priemonės.
1. Psichologinės prievartos darbo vietoje galimos prevencinės priemonės
1) Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus bei įvertinus kitų šalių patirtį,
mažinant psichologinę prievartą (terorą ar stresą) darbo vietoje, visų pirma, darbdavys
privalo plėtoti prevencijos politiką.
Įvairias prevencijos priemones galima būtų suskirstyti į tris kategorijas.
Pirminės prevencijos priemonės, kurių tikslas yra rizikos prevencija, t.y. darbdavys
pirmiausiai turi nustatyti, kokių prevencijos priemonių reikia imtis, siekiant užkirsti
kelią psichologinei prievartai, moraliniam ir seksualiniam priekabiavimui darbe.
Įgyvendinant pirminę prevenciją, dažniausiai rekomenduotinos šios priemonės:
viešosios diskusijos kolektyve, prevencijos patarėjo ir galimų pasitikėjimo darbuotojų
skyrimas; reguliarus darbuotojų informavimas ir švietimas; įtampų šaltinių šalinimas
(pvz., žmogaus pervedimas į kitą objektą ar į kitą pamainą, ar pan.) ir kt.
Po pirminės prevencijos sektų antrinės prevencijos priemonės, kurių tikslas
– žalos prevencija. Šios priemonės reikštų tiesioginį reagavimą į anksčiau minėtą
elgesį tam, kad toks elgesys būtų nedelsiant nutrauktas. Tai iš esmės kalbame apie
71
procedūras, kurių turi būti laikomasi, kai darbuotojas pasiskundžia dėl prievartos,
moralinio bei seksualinio priekabiavimo darbe, ir apie būdus, kaip geriausiai būtų
galima padėti aukai.
Ir paskiausiai yra priemonės, kurių tikslas yra sumažinti padarytą žalą. Tai -
tretinės prevencijos (“gydomosios”) priemonės.
2) Tačiau dabartiniu metu Lietuvoje vargu, ar būtų galima šnekėti apie
antrinės bei tretinės prevencijos įgyvendinimą, nes apskritai mūsų šalyje kol kas nėra
bendrosios psichologinės prievartos prevencijos politikos nuostatos. Todėl šiame
etape turėtų būti aiškiai apibrėžtas prevencijos politikos vykdymas, įteisinant
sisteminį prievartos darbe faktų registravimą bei plačiai informuojant visus darbo
rinkos dalyvius apie vykdomas prevencinės politikos priemones, jos galimybes bei
rezultatus.
3) Mūsų nuomone, kadangi Lietuvoje tik pradedama “atpažinti” psichologinę
prievartą darbo santykių lygmenyje, tai būtina aktyviai skatinti šį procesą nacionalinio
lygmens valdymo institucijų pastangomis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Sveikatos ministerijos,Valstybinės darbo inspekcijos bei LR Trišalės tarybos. Šiame
etape pagrindinės pastangos turėtų būti nukreiptos į:
- teisinių nuostatų formulavimą;
- darbo santykių dalyvių informavimą.
Veiklą tikslinga pradėti nuo platesnio, sisteminio visuomenės informavimo.
Šiam tikslui puikiai gali pasitarnauti atliktas tyrimas, kadangi apie tyrimą buvo
informuotos visos pagrindinės Lietuvos profsąjunginės bei darbdavių organizacijos ir
daugelis jų atstovų pildė anketas.
4) Formuojant atitinkamą teisinę aplinką, būtina užtikrinti tamprų teisininkų ir
darbo medikų (psichologų) bendradarbiavimą, kad psichologinės prievartos
fenomenas būtų tiksliai apibrėžtas ir nesudarytų pagrindo manipuliacijoms ir
piktnaudžiavimams.
Psichologinės prievartos prevencija bei jos mažinimo priemonės plačiau galėtų
būti aptariamos kolektyvinėse sutartyse, nes šis fenomenas labai priklauso nuo darbo
pobūdžio ir efektyviausiai gali būti kontroliuojamas “prie šaltinio”, t.y. kuo arčiau
konkrečios darbo vietos.
72
2. Prevencinės ir kitokio pobūdžio priemonės, siekiant sumažinti teisės
aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus
Bendrosios teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų
mažinimo priemonės (remiantis VDI teritorinių skyrių inspektorių, įmonių vadovų bei
profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų tyrimo duomenimis) iš vienos pusės susijusios
su darbo santykių liberalizavimu, iš kitos pusės su įmonių kontrolės sugriežtinimu.
Siekiant sumažinti teisės aktų pažeidimų grėsmę, pastarąsias situacijos gerinimo
kryptis suderinti ganėtinai sudėtinga. Tyrime išreiškiama nuostata, kad įstatymus
darbdavius verčia pažeidinėti atskirų darbo teisės aktų netobulumas. Pastarąjį faktą
akcentuoja ne tik darbdaviai, bet ir VDI darbo inspektoriai. Svarbiausios darbo
santykių tobulinimo nuostatos – siekti lankstumo reguliuojant teisės aktus,
reglamentuojančius darbo santykius atsižvelgiant į darbdavių interesus iš vienos pusės
bei išvengiant darbo teisės aktų (darbuotojų teisių) pažeidimų iš kitos pusės. Būtina
šių nuostatų realizavimo sąlyga – darbuotojų ir darbdavių interesų derinimas. Aišku,
kad galima teisės aktų liberalizavimo tendencija iškelia grėsmę, kad bus ignoruojami
bei pažeidinėjami darbuotojų interesai. Todėl būtina stengtis eliminuoti negatyvų jų
poveikį. Būtina pabrėžti, kad tyrime dalyvavę darbdaviai (beveik pusė įmonių
vadovų) svarbiausią priežastį dėl kurios pažeisti darbo teisės įstatymus laiko
nelanksčius įstatymus darbo ir poilsio laiko režimo srityje.
Teisinės priemonės, susijusios su darbo santykiais
Tyrime dalyvavę respondentai siūlo:
• Supaprastinti darbo sutarties sudarymo tvarką, suteikiant darbdaviams galimybę sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kurias būtų galima pritaikyti kiekvienai įmonei individualiai, leidžiant tartis darbdaviui ir darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik pagrindinius reikalavimus darbo laiko reguliavimo srityje ir leidžiant įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus;
• Tobulinti terminuotas darbo sutartis praplečiant jų sudarymo galimybes (stipriai sumažėtų pažeidimų esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybei įvairaus pobūdžio darbams atlikti);
• Numatyti galimybę trumpalaikiams darbams bei žemės ūkio derliaus nuėmimo darbams įdarbinti darbuotojus be darbo sutarties, tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų;
• Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams atlikti iki 5 dienų darbo santykius įforminti griežtos atskaitomybės kvitu;
• Darbo sutartis laikyti griežtos atskaitomybės blankais;
73
• Sudarant darbo sutartis, atskirai reikėtų išskirti sezonines, terminuotas bei neterminuotas;
• Priimant į darbą darbuotojus, sumažinti bandomojo laikotarpio trukmę iki 2 savaičių;
• Numatyti darbo sutartyje darbuotojų pareigų sugretinimą; • Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris darbo teisės pažeidimų bylas
nagrinėtų supaprastinta tvarka; • Praplėsti teisines galimybes darbdaviams atsiskaityti už trumpalaikius darbus,
samdant darbuotojus epizodiniams darbams, neįstatant į griežtus rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV įmonių, kurioms specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė minimalaus atlygio;
• Praplėsti "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti neatidėliotinus darbus;
• Svarstytina galimybė prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje, prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po 12 val./d. pagal grafikus, įtraukti į darbo sutartį viršvalandžių tarifus. Kita vertus, būtina siekti, kad darbo laiko pailginimu nebūtų piktnaudžiaujama.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimų, galima numatyti darbo sutarties papildymą,
kur darbuotojai su darbdaviu sutaria dėl darbo laiko prailginimo tik vienerių metų
laikotarpiui - iki 65 val. per savaitę (Respublika, 2004, Nr.225), numatant konkretų
atlygį už vieną darbo valandą. Nesant užfiksuotų darbo teisės aktų pažeidimų bei
darbuotojų nusiskundimų, šis darbo sutarties papildymas gali būti pratęsiamas kasmet.
Manytume, kad toks darbo sutarčių papildymas galėtų būti apiforminamas vienu
dokumentu su visų taip dirbančių darbuotojų sąrašais bei kabėti įmonės skelbimų
lentoje. Pastarąjį dokumentą turėtų patvirtinti profesinė sąjunga, o jeigu jos nėra,
įmonės darbuotojų susirinkimas. Šie saugikliai padėtų išvengti darbdavio spaudimo
darbuotojams.
Ekonominių svertų taikymas, siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių
Siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių, būtina ekonominių
svertų pagalba sumažinti nepalankių ekonominių sąlygų poveikį įmonėms. Esminė
nuostata – mažinti išorines priežastis, kurios sąlygoja darbo tesės pažeidimus ne dėl
darbdavio kaltės. Manome, jog įgyvendinant šią nuostatą, itin svarbus turėtų būti
įvairių institucijų - Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei
Valstybinės darbo inspekcijos vaidmuo. Akivaizdu, kad egzistuoja priverstiniai darbo
teisės aktų pažeidimai dėl išorinių priežasčių (darbdavys negali išmokėti
74
darbuotojams atlyginimo dėl medžiagų tiekimo sutrikimų, sutrikus gamybos ciklui,
vėliau gali tekti pažeidinėti ir darbo laiką reglamentuojančias teisines nuostatas ir
pan.).
Tyrime dalyvavę apklaustieji nurodė šias esmines ekonomines –
administracines priemones, kurios taikytinos, siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių: • Stiprinti organizacijų tarpusavio finansinių atsiskaitymų drausmę, sugriežtinti
atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir gavėjų, nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus;
• Mažinti delspinigius mokesčių rinkimo institucijose (Sodra, VMI ir kt.) - dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius, o darbo užmokestis vėluoja;
• Supaprastinti įmonių bankroto procedūras; • Siekiant apsaugoti darbuotojų interesus, svarbu reglamentuoti, jog išmokos,
susijusios su darbo santykiais, būtų mokamos pirmiausiai (darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus mokesčius);
• Apriboti didelių parduotuvių darbą savaitgaliais, tuo pačiu sudarant geresnes sąlygas plėtoti legalų smulkų verslą prekyboje, tai kiek išlygintų nevienodas konkurencijos sąlygas tarp smulkių įmonių bei stambiųjų prekybos firmų.
Darbo teisinės aktų pažeidimų galimybių mažinimas tobulinant mokesčių bei apskaitos sistemą
Apklaustųjų nuomone - viena iš esminių teisės aktų pažeidimų priežasčių – per
dideli mokesčiai. Tyrime dalyvavę apklaustieji išvadino pagrindines mokesčių
sistemos tobulinimo priemones, kurių dėka būtų galima sumažinti darbo teisinės aktų
pažeidimų skaičių:
• Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu (fizinių pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas);
• Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį; • Sunkiai besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį minimalų darbo
užmokestį; • Gerinti įmonių buhalterinės apskaitos kontrolę.
Nurodant konkrečias teisės aktų pažeidimų priežastis, ypač dažnai mūsų
tyrime buvo akcentuojamas mokesčių mažinimas. Natūralu, kad mūsų šalyje, kur
gyvenimo lygis ES mastais yra žemas, esama mokesčių našta laikoma bene
svarbiausia teisės aktų pažeidimų priežastimi. Tačiau sunku tikėtis, kad galimas
mokesčių mažinimas iš esmės išspręstų visas darbo teisės aktų pažeidimų problemas.
Kita vertus, naivu būtų galvoti, kad įstojus į ES mokesčių našta mažės. Apklaustųjų
nuomone, nuostatų realizavimą mažinant mokesčius, galima vertinti gana skeptiškai
75
(diskutuotina išimtis – gyventojų pajamų mokestis). Tai liečia mokesčių mažinimo
problemą apskritai. Iš kitos pusės, egzistuoja labiausiai neapsaugotos darbo rinkoje
socialinės gyventojų grupės: jaunimas, priešpensinio amžiaus asmenys, invalidai bei
moterys auginančios mažamečius vaikus, bedarbiai. Sumažinus mokesčius atskiroms
gyventojų grupėms, darbdaviai būtų suinteresuoti įtraukti šiuos asmenis į darbo rinką
(ypač tai aktualu atsiradus darbo jėgos trūkumo problemai). Akivaizdu, kad darbo
teisės aktų pažeidimų požiūriu, tai itin pažeidžiamos gyventojų grupės. Valstybė
prarasdama dalį pajamų mokesčių lengvatoms, ekonominio pakilimo akivaizdžiai
susigražintų jas užimtumo padidėjimo dėka. Aišku, kad visas mokesčių mažinimo
pasekmes minėtoms tikslinėms grupėms sunku numatyti. Todėl, iš pradžių, galima
būtų apsiriboti viena problemine grupe (pvz. jaunimu), galbūt, eksperimento tvarka ją
realizuojant viename regione sumažinant mokesčius darbdaviams, priimantiems
jaunimą iki 25 metų amžiaus. Lengvatos galiojimo trukmė kiekvienam įdarbintajam
galėtų siekti du metus (vertinimo kriterijus - oficialus darbo stažas).
Vertas dėmesio pasiūlymas - suteikti galimybę priimti dirbti kelias valandas
besimokančiam jaunimui, nemokant už tai mokesčių.
Dar viena mokesčių sistemos racionalizavimo nuostata – santykinės mokesčių
naštos darbo jėgai mažinimas (gal būt, netgi vertėtų pasvarstyti apie gyventojų pajamų
mokesčio sumažinimo galimybes).
Administracinės bei kitos darbo santykių reguliavimo priemonės Siekiant sumažinti darbo teisės aktų pažeidimų skaičių, svarbią reikšmę turi
administracinės priemonės. Manome, kad iš VDI duomenimis išaugusio bendro darbo
teisės aktų pažeidimų skaičiaus 2001 – 2003 m. anaiptol nereiškia apie situacijos
blogėjimą (pastarasis rodiklis padidėjo nuo 22,8 iki 25,8 tūkst.). Dėsninga, kad įstojus
į ES, turėtų augti įmonių darbuotojų aktyvumas bei sąmoningumas. Gerėjant situacijai
darbo rinkoje bei gausėjant darbo vietų skaičiui, dirbantieji gali drąsiau kreiptis dėl
darbo teisės pažeidimų į VDI, mažiau bijodami prarasti darbo vietą. Iškyla klausimas,
ar aptarta tendencija neliudija, kad auga gyventojų pasitikėjimas VDI veikla? Kita
vertus, akivaizdu, kad darbo teisės aktų pažeidimų skaičių galima vargu ar galima
sumažinti vien tik administracinėmis priemonėmis. Palanki dirva darbo teisės aktų
pažeidimams egzistuoti - biurokratiniai verslo apribojimai, silpnos profsąjungos,
žemas darbo užmokestis, nepakankamai tobuli darbo teisės aktai, netolygus regionų
76
ekonominis vystymasis ir pan. Pastarieji sudaro palankią terpę tokiems reiškiniams
egzistuoti. Siekiant padidinti administracinių priemonių efektyvumą būtina:
• administracines priemones derinti su ekonominėmis, teisinėmis bei socialinėmis
priemonėmis, kurios skatintų darbo teisės pažeidimų mažėjimą;
• atsižvelgti į priežastis bei aplinkybes, kurios skatina atskirus darbdavius
pažeidinėti konkretų teisės aktą.
Tyrime dalyvavę asmenys išvardino šias pagrindines administracines teisės aktų pažeidimų mažinimo priemones: • Valstybinė darbo inspekcija turėtų griežčiau kontroliuoti darbo sutarties sudarymo
sąlygas, didinti nuobaudas darbdaviams už darbo sutarties sudarymo tvarkos bei kitų darbo santykių pažeidimus;
• Didinti darbo laiko kontrolę iš valstybinių institucijų pusės ir skirti dideles baudas už pažeidimus, paviešinant pažeidėjus;
• Nustatyti griežtesnes sankcijas darbdaviams dėl nesavalaikio darbo apmokėjimo, ypač su atleistais iš darbo darbuotojais;
• Neleisti dalyvauti įvairiuose konkursuose sistemingai pažeidinėjančioms įstatymus įmonėms;
• Didinti darbo inspektorių atsakomybę tikrinant įmones; • Didinti Valstybinės darbo inspekcijos etatus, kad sustiprėtų valstybinė darbo teisės
aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė; • Skatinti darbuotojus, pasitaikius darbo teisės pažeidimams, kreiptis į atitinkamas
institucijas, sudaryti tam palankesnes sąlygas; • Paviešinti darbo ir atostogų grafikus; • Organizuoti darbo sutarčių viešą priėmimą įmonėje.
Manome, kad tikslinga būtų organizuoti bendrus Valstybinės darbo ir
mokesčių inspekcijos atliekamus įmonių patikrinimus. Tai padėtų objektyviau
nustatyti priežastis dėl kurių pažeidinėjami darbo teisės aktai. Apsiriboti įspėjimais ar
bent jau švelnesnėmis baudomis įmonėms, kur teisės aktai pažeidinėjami dėl išorinių
priežasčių (bloga ekonominė situacija, tiekimo sutrikimai ir pan.). Didelės
administracinės sankcijos gali sužlugdyti ekonomiškai silpną įmonę. Iš kitos pusės,
tokių bendrų patikrinimų išdavoje galima būtų sudaryti “Juodąjį įmonių sąrašą”,
kurios piktybiškai pažeidinėja darbo teisės aktus, kai nėra švelninančių išorinių
aplinkybių. Būtina atlikti pakartotinus tokių įmonių patikrinimus bei taikyti
griežtesnes sankcijas šiems sistemingiems teisės aktų pažeidimo subjektams (ypač
geroje ekonominėje situacijoje esančioms stambaus verslo įmonėms, kadangi
išaiškinti pažeidimai gali apimti pakankamai didelį darbuotojų skaičių).
77
Profesinių sąjungų vaidmens didinimas bei kitos darbo santykių gerinimo priemonės
• Stiprinti profesinių sąjungų veiklą bei didinti jų autoritetą tarp darbdavių ir
darbuotojų, skatinti kurtis naujas; • Skatinti realų dialogą tarp darbuotojų, darbdavio bei profesinių sąjungų atstovų; • Aktyvinti profesinių sąjungų poziciją esminiais darbo užmokesčio išmokėjimo
pažeidimų klausimais; • Įrengti poilsio kambarius darbovietėse; • Užtikrinti pertraukas darbo metu.
Suinteresuotų asmenų švietimas, susijęs su darbo santykių pažeidimų prevencija
• Vykdyti darbuotojų teisinį švietimą (teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo
praktikos formavimas), kelti darbuotojų bei darbdavių išprusimą darbo teisės srityje;
• Organizuoti darbuotojams ir darbdaviams seminarus darbo sutarčių sudarymo ir galimų jų pažeidimų klausimais informuojant apie jų teises, sudarant darbo sutartį arba keičiant darbo sutarties sąlygas;
• Teikti nemokamas teisines konsultacijas darbuotojams.
3. Nelegalaus darbo (neoficialaus užimtumo) bei neapskaityto darbo apmokėjimo
mažinimo kryptys
Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad viena iš svarbesnių
neoficialaus užimtumo priežasčių yra mokesčių sistemos netobulumas. Iš empirinės
medžiagos seka būtinybė tobulinti mokesčių sistemą. Daugiau nei kas dešimtas VDI
inspektorius akcentavo naujų darbo vietų kūrimo būtinumą. Pastarąjį neoficialaus
užimtumo mažinimo veiksnį išskyrė ir 7 proc. profesinių sąjungų atstovų.
Be to, VDI inspektoriai pažymėjo (dažniau pasitaikantys atsakymų variantai),
jog siekiant sumažinti neoficialų užimtumą svarbu:
• keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu; • plėsti viešuosius ir namudinius darbus bei paslaugų sferą; • supaprastinti nelegalių darbuotojų legalizavimą (turima omenyje įtraukti
juos į oficialią darbo rinką). Pažymėtina, kad skirtingai nei VDI inspektoriai bei profsąjungų atstovai,
tyrime dalyvavę daugelis darbdavių naujų darbo vietų kūrimo svarbos nelaiko
neoficialaus užimtumo mažinimo veiksniu, matyt, tuo netiesiogiai pripažindami, kad
darbo vietos gali būti kuriamos ir neoficialioje darbo rinkoje, o kurti legalias darbo
vietas yra pakankamai sudėtinga dėl mokesčių naštos ir biurokratinių apribojimų.
Pagrindinė darbdavių nuostata – mažinti mokesčius. Iš pateiktų pasiūlymų, vertėtų
78
išskirti šiuos: atleisti nuo mokesčių mažą atlyginimą gaunančius žmones; teikti
mokesčių lengvatas darbdaviams, kuriantiems naujas darbo vietas, tai padėtų
sumažinti nelegalų darbą. Reikšmingesni profsąjungų atstovų pasiūlymai: skatinti
naujų darbo vietų kūrimą, suteikiant mokesčių lengvatas darbdaviams bei per masines
informacijos priemones plačiau informuoti apie neigiamas nelegalaus darbo
pasekmes. Be abejonės, profesinių sąjungų atstovų tyrime buvo ir akcentuota
mokesčių mažinimas bei darbdavių atsakomybės už nelegalų darbą didinimas.
Žemiau pateiktos mūsų siūlomos neoficialaus užimtumo ir neapskaityto darbo
apmokėjimo mažinimo kryptys (priemonės).
• Neoficialaus užimtumo įtakos mažinimas šalies ūkiui, legalizuojant užimtumą, t.y. sudarant sąlygas nelegaliai dirbantiems asmenims įsitraukti į oficialią darbo rinką taip dirbti legaliai. Pastarosios nuostatos realizavimo kryptys: mokesčių sistemos bei darbo teisės aktų tobulinimas, savo verslo bei darbo vietų kūrimosi skatinimas, biurokratinių apribojimų, trukdančių smulkaus verslo vystymąsi panaikinimas.
• Siekiant išvengti neoficialaus užimtumo augimo, būtina didinti minimalų darbo apmokėjimą, kuris negali užtikrinti pakankamo šalies gyventojų vartojimo lygio. Galima teigti, kad žemas oficialus darbo užmokestis sudaro itin palankias sąlygas neoficialiam užimtumui klestėti, iš kurio dirbančiųjų žmonių pajamos gali būti didesnės.
• Plačiau naudoti statistinę informaciją, kovojant su nelegaliu darbu. Siekiant išsiaiškinti nelegalaus darbo atvejus VDI darbuotojams vertėtų efektyviai naudoti “Sodros” duomenų bazę. Tai gerokai palengvintų nelegalaus darbo nustatymo faktus, kadangi pastarieji užimtieji nepatenka į apdraustų užimtųjų skaičių.
• Organizuoti vietinės spaudos kampaniją prieš nelegalų darbą, plačiai propaguojant socialines garantijas oficialiai dirbantiems asmenims, bei nuolat primenant darbdaviams, kuo jie rizikuoja, priimdami asmenis nelegaliam darbui.
• Taikyti griežtas priemones darbdaviams, taikantiems "dvigubą buhalteriją" (nevisiško (dalinio) neoficialaus užimtumo forma). Reikėtų atkreipti dėmesį į prievartinę “dvigubos buhalterijos” formą, kai darbdaviai savanaudiškai prieš dirbančiojo valią nemoka socialinio draudimo įmokų. Manome, jog čia gali būti ypač diskriminuojamos moterys. Todėl būtina atlikti sistemingą, tokių įmonių patikrinimą, kur dideliai daliai darbuotojų mokamas minimalus darbo užmokestis, išsiaiškinant, ar pastarąjį faktą sąlygoja ekonominė būtinybė, ar kitos priežastys. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į tokias įmones, kuriose darbuotojai įdarbinami už minimalų darbo užmokestį tik pusei etato. Tokiais atvejais itin praverstų “Sodros” duomenys.
• Siekiant išsiaiškinti dvigubos buhalterijos bei nelegalaus darbo atvejus, būtina glaudžiau bendradarbiauti valstybinėms institucijoms - VDI, VMI bei Sodrai, organizuojant bendrus įmonių patikrinimus, pasitelkiant teisėsaugos pareigūnus, plačiau pasitelkiant žiniasklaidos bei visuomenės atstovus. Paprastai kovojant prieš “šešėlinę ekonomiką”, esminis dėmesys sutelkiamas ties neoficialiu užimtumu. Tačiau manome, kad būtina keisti esamos politikos prioritetus - esminį
79
dėmesį sutelkiant kovai su dviguba buhalterija bei nuslepiamu pelnu. Matyt, svarbu keisti įsišaknijusį požiūrį, kad atviras (visiškas) neoficialus užimtumas yra esminė šalies “šešėlinės ekonomikos” blogybė. Pastarajam teiginiui pagrįsti pateikti šie žemiau išvardinti argumentai:
1) Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad “dvigubos buhalterijos” mastai yra žymiai didesni nei neoficialaus užimtumo. Imant intervalo vidurį, kaip nelegalaus darbo neoficialaus užimtumo mastą atspindintį vidurkį, gavome, kad neoficialus užimtumas 2004 m. sudarė 15 proc. šalies dirbančiųjų, tuo tarpu “dvigubos buhalterijos” apimtis neapskaitomas darbo apmokėjimas) siekė apytikriai 25 proc. darbo užmokesčio, išmokamo į rankas (pastarasis rodiklis gali būti netgi gerokai didesnis).
2) Dirbančių skaičius neoficialioje darbo rinkoje gerokai sumažėjo. Antai Darbo ir socialinių tyrimų institute atlikti skaičiavimai rodo, jog iki 1995 m. neoficialusis užimtumas Lietuvoje augo (siekė beveik 400 tūkst. dirbančiųjų), o 1995 - 1997 m. stabilizavosi, ėmė ryškėti mažėjimo požymiai. Per 1998 - 2003 m. toliau mažėjo ir laikotarpio pabaigoje buvo mažiausias per visą paskutinių šešerių metų laikotarpį (laikotarpio pabaigoje siekė apie 200 tūkst.).
3) Tikėtina, kad atviras (visiškas) neoficialus užimtumas transformuojasi į paslėptą (dalinį), kuris pasireiškia dvigubos buhalterijos forma. Gerokai sunkiau nuslėpti neoficialiai dirbančius darbuotojus, negu dalį užimtų darbuotojų darbo užmokesčio. Be abejonės, tobulėja ir nuslėpimo technika. Kita vertus, atviras neoficialus užimtumas, be abejonės, yra ypač susijęs su smulkiu verslu, kuris nėra pajėgus legaliai konkuruoti su stambiais “ekonomikos rykliais” (ypač šiuo atveju ryškus prekybos pavyzdys) dėl pakankamai žemo darbo produktyvumo. Vargu ar galima kalbėti apie reikšmingą tokių smulkių įmonių indėlį šalies ūkyje.
4) Skirtingai nei “dviguba buhalterija” visiškas neoficialus užimtumas, tai veiksnys, kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina realų nedarbą. Kad neoficialus darbas didina užimtumo galimybes pažymėjo apie dešimtadalis skirtingų tiriamų grupių apklaustųjų. Nelegalus darbas gali būti susijęs su nedarbu (nelegaliai dirbantys asmenys neretai registruojasi darbo biržoje). Todėl tikėtina, kad šis reiškinys labiau apima labiausiai skurstančių dirbančiųjų grupes.
80
LITERATŪRA
1. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V, Šimkūnienė B. Aplinkos medicina.
Vilnius: Spindulys, 1997, 487 p.
2. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo ĮSTATYMAS
(Kodeksas). Įstatymas IX-926 2002 06 04. Valstybės žinios,2002, Nr. 64-2569 ir Nr.
71 (atitaisymas).
3. Dessler G. Darbo sauga ir darbuotojų sveikata//Personalo valdymo pagrindai (iš
anglų kalbos vertė dr. D. Masilionis). UAB “Poligrafija ir informatika”, 2001, p. 297-
323.
4. Jankauskas R., Pajarskienė B. Psichinį stresą darbe sukeliantys veiksniai ir jų
įvertinimas. Vilnius:Baltijos kopija, 1997, 28 p.
5. Kiek laiko dirbsime per savaitę // Respublika, Nr. 225 (4373).
6. Pajarskienė B. Stresas darbe ir sveikata. Vilnius: Informacijos ir leidybos centras,
1995, 52 p.
7. Pocius A. Antrinės darbo rinkos įvertinimo problemos. Vilnius, Lietuvos statistikos
darbai, 2000, p.12-25.
8. Pocius A. Šalies darbo rinkos apimties įvertinimo problemos//Lietuvos statistika
XX amžiuje. Straipsnių rinkinys. Vilnius, Statistikos departamentas 1999, p. 200-214.
9. Psichologinis teroras darbe žaloja sveikatą//Respublika, Nr. 224 (4372).
10. Report on sexual harassment in the workplace in EU member states. The Irish
Presidency of the European Union in association with FGS consulting and professor
Aileen McGolgan. Government of Ireland, June 2004.
11. Saugus darbas. Metinė ataskaita Nr. 135 (9). Vilnius:Valstybinė darbo inspekcija,
2003, 210p.
12. Vykdyti prevenciją ir kovoti prieš prievartą ir moralinį ar seksualinį priekabiavimą
darbe. Leidinys išleistas Europos sąjungos – Europos socialinio fondo – pagalba.
Briuselis: Generalinė darbo humanizavimo direkcija, 2003 m.
13. http://www.vdi.lt
14. http://www.meta.fgov.be
81
PRIEDAI
82
83
1 PRIEDAS. ANKETOS
1 anketa. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriams
2 anketa. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovams
3 anketa. Įmonių vadovams
84
ANKETA VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS TERITORINIŲ SKYRIŲ INSPEKTORIAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.
I. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI
Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.
1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
85
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus. 1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kokie teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai yra dažniausi. Pažymėkite pagal kiekvieną ekonominę veiklą.
Darbo sutarties sąlygų
nustatymo pažeidimai
Darbo užmokesčio bei
kitų išmokų, susijusių su
darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai
Darbo ir poilsio laiko
pažeidimai
Atskiroms darbuotojų
kategorijoms numatytų
garantijų pažei-dimai (jauni-mui, neįga-
liesiems ir pan.)
Kolektyvi-nės sutarties sudarymo
bei vykdymo
pažeidimai
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė 9. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos
6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________
7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne
8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________
86
9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
10. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai 11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?
1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Nepasitaiko 4. Neturiu informacijos 13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos
14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
87
II. NELEGALUS DARBAS/NEOFICIALUS UŽIMTUMAS4
Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu.
Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .
Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.
15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ___________ proc.
16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.
Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 1. Pramonė 6. Viešbučiai, restoranai 2. Žemės ūkis, miškininkystė 7. Kita komunalinė, socialinė
aptarnavimo veikla
3. Statyba 8. Autoservisai 4. Prekyba 5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
9. Kitoje veikloje. Įrašykite ir įvertinkite ____________________
17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.
18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________________________
19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams? 1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne
20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne
21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus. 1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
4Analizuojant nelegalaus darbo pasekmes bei įvertinant jo apimtį, naudosime mokslinėje literatūroje vartojamus terminus (sinonimus) “neoficialus užimtumas” bei “užimtieji neoficialioje darbo rinkoje”.
88
22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų užimtumą?Išvardinkite. _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
III. PSICHOLOGINIS POVEIKIS
Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą. 23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 tai nėra labai rimta problema problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti
24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.
1. Darbuotojai_______proc. 2. Darbdaviai________proc. 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)______proc.
26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose:
1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)
28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas 4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________
89
29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________
30. Ar, Jūsų nuomone, yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?
1. Vertinama sistemingai 2. Vertinama formaliai
3. Vertinama iš dalies 4. Nevertinama
31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis. 1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų
4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite________________________ ________________________________________
32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai
33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________ _______________
34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________
35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. ____________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________
36. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite________________________________________________________
90
ANKETA PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ATSTOVAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.
1. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI
Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose.
1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
91
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos
6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________
7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite 1 atsakymą.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________
9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
92
10. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna
11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės įstatymų pažeidimus?
1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Nepasitaiko 4. Neturiu informacijos
13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai pasitaiko tokie atvejai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos
14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
II. NELEGALUS DARBAS/NEOFICIALUS UŽIMTUMAS5
Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu. Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .
Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose.
15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ____________ proc.
5Analizuojant nelegalaus darbo pasekmes bei įvertinant jo apimtį, naudosime mokslinėje literatūroje vartojamus terminus (sinonimus) “neoficialus užimtumas” bei “užimtieji neoficialioje darbo rinkoje”.
93
16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.
Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 1. Pramonė 6. Viešbučiai, restoranai 2. Žemės ūkis, miškininkystė 7. Kita komunalinė, socialinė
aptarnavimo veikla
3. Statyba 8. Autoservisai 4. Prekyba 5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
9. Kitoje veikloje. Įrašykite ir įvertinkite ____________________
17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.
18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________
19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų užimtumą?Išvardinkite. _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
94
III. PSICHOLOGINIS POVEIKIS
Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą.
23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 tai nėra labai rimta problema problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti
24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?Pažymėkite tik 1 atsakymą. 1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.
1. Darbuotojai_______proc. 2. Darbdaviai________proc. 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)______proc.
26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose: 1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)
28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas
4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite_____________________
29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________
95
30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?
1. Vertinama sistemingai 2. Vertinama formaliai
3. Vertinama iš dalies 4. Nevertinama
31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis. 1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų 4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________
32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna
33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________
34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite__________________________________________________
35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. _______________________________________________________________________________________
36. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla. Nurodykite. 1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos.Įrašykite_______________
37. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje? 1. Iki 10 darbuotojų 2. 10-49 darbuotojai
3. 50-249 darbuotojai 4. Daugiau nei 250 darbuotojų
38. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite ________________________________________________________
96
ANKETA ĮMONIŲ VADOVAMS Darbo santykių pažeidimai šiuolaikinės rinkos ekonomikoje daro neigiamą įtaką tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių interesams, nes sumažina darbo jėgos panaudojimo efektyvumą bei gamybos panaudojimą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu ne tik nemažėja teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, bet ir stebima jų augimo tendencija. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia detaliau įvertinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų specifiką ir intensyvumą. Tuo tikslu organizuojamas specialus tyrimas. Tyrimo tikslas –įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu planuojama apklausti VDI regioninių skyrių inspektorius, profesinių sąjungų atstovus bei įmonių vadovus. Tyrimą vykdo nepriklausoma įstaiga - Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymais į juos. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ⌧. Jei tokio atsakymo varianto nėra, jį parašykite. Yra klausimų, į kuriuos atsakymus reikia parašyti patiems. Prašytume išsamiai atsakyti į visus pateiktus klausimus. Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Jei Jums pildant anketą kiltų kokių nors problemų, klausimų, prašytume kreiptis į vieną iš tyrimo ekspertų – dr. Boguslavą Gruževskį (tel. (8 5) 273 47 79, el. paštas: [email protected]); L. Okunevičiūtę Neverauskienę (tel. (8 5) 275 22 35), el. paštas [email protected].
Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.
I. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SANTYKIUS, PAŽEIDIMAI
Reikia pažymėti, kad plėtojant rinkos santykius Lietuvos ūkyje, išlieka teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų aktualumo problema. Jos sprendimui pirmiausiai reikalingas teisingas vykstančių procesų supratimas bei socialinis dialogas tarp dirbančiųjų ir darbdavių. Todėl žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti analizuojamo reiškinio mastą ir specifiką įvairiose ekonominėse veiklose. 1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį. Pažymėkite tik 1 atsakymą..
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite__________________________________________________
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 7. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Vėluoja darbo užmokestis 2. Nemokamas minimalus atlyginimas 3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 7. Kita. Nurodykite__________________________________________________
97
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką (kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 4. Laiku nesuteikiamos atostogos 5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 8. Neskiriamos pertraukos pailsėti,pavalgyti 9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 12. Kita. Nurodykite_________________________________________________________________
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai? Pažymėkite ne daugiau kaip 5 atsakymus.
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos
6. Ar Jums tenka pažeisti darbo teisės įstatymus?
1. Dažnai 2. Retkarčiais 3. Įstatymų nepažeidinėju 7. Dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo teisės įstatymus? Pažymėkite tik 1 atsakymą.
1. Per didelių mokesčių 2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų. Nurodykite, kokių______________________________________ _____________________________________________________________________________________
8. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 9. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo rezultatams? Pažymėkite 1 atsakymą.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo pažeidimai 3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6. Kiti darbo teisės pažeidimai. Įrašykite_________________________________________________
10. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Mažina įmonės konkurencingumą 2. Mažina darbuotojų motyvaciją 3. Mažina personalo drausmingumą 4. Didina vadovo autoritetą 5. Mažina piktnaudžiavimus darbe
6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 7. Kita. Nurodykite_____________________ _______________________________________ ________________________________________
98
11. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, būna įvairiai 12. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Fizinę sveikatą 2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 5. Kita. Nurodykite__________________________________________________________________
13. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus? Parašykite. 1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
II. NELEGALUS DARBAS/NEOFICIALUS UŽIMTUMAS6
Daugelyje besivystančių šalių neoficialus užimtumas yra vertinamas teigiamai lyginant su nedarbu.
Tačiau reikia pažymėti, jog neoficiali užimtumo forma mažina darbuotojų socialines garantijas, apriboja jų žmogiškųjų išteklių plėtrą, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams .
Žemiau pateikiami klausimai, siekiant, Jūsų pagalba, detaliau įvertinti neoficialus užimtumo mastą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose. 14. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje? Skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus ____________ proc. 15. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas? Įvertinkite kiekvieną ekonominę veiklą pagal neoficialaus užimtumo mastą nuo 1 iki 9 balų, kur 1 balas reikštų - neoficialaus užimtumo dalis mažiausia, 9 balai – neoficialaus užimtumo dalis didžiausia.
Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 Pagrindinės ekonominės veiklos Balai, nuo 1 iki 9 1. Pramonė 6. Viešbučiai, restoranai 2. Žemės ūkis, miškininkystė 7. Kita komunalinė, socialinė
aptarnavimo veikla
3. Statyba 8. Autoservisai 4. Prekyba 5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
9. Kitoje veikloje. Įrašykite ir įvertinkite ____________________
6Analizuojant nelegalaus darbo pasekmes bei įvertinant jo apimtį, naudosime mokslinėje literatūroje vartojamus terminus (sinonimus) “neoficialus užimtumas” bei “užimtieji neoficialioje darbo rinkoje”.
99
16. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant “dvigubą buhalteriją”? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje ___________ proc.
17. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Pramonė 2. Žemės ūkis, miškininkystė 3. Statyba 4. Prekyba 5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 6. Viešbučiai, restoranai 7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 8. Autoservisai 9. Kitoje veikloje. Nurodykite__________________________________________________________
18. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo rezultatams?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Labiau taip negu ne 3. Labiau ne negu taip 4. Ne 20. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Didina užimtumo galimybes 2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 3. Mažina darbo motyvaciją 4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 5. Mažina karjeros galimybes 6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 7. Didina profesinių susirgimų galimybę 8. Kita. Nurodykite___________________________________________________________________
21. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų užimtumą?Išvardinkite. _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
III. PSICHOLOGINIS POVEIKIS
Šiuolaikinėje visuomenėje, augant gamybos sudėtingumo laipsniui bei kasdieninio gyvenimo ritmui, darbo santykiai turi didelę įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei darbo motyvacijai, kas tiesiogiai sąlygoja darbo rezultatus. Žemiau pateikiami klausimai, siekiant įvertinti šį mažai Lietuvoje analizuojamą darbo santykių bruožą. 22. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra rimta problema? Įvertinkite 100 proc. balų skalėje.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 tai nėra labai rimta problema problema ir nėra tikslo apie ją kalbėti
23. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos auka?Pažymėkite 1 atsakymą.
1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
100
24. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.
1. Darbuotojai_______proc. 2. Darbdaviai________proc. 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)______proc.
25. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas (šaltinis)?Pažymėkite 1 atsakymą.
1. Darbuotojai 2. Darbdaviai 3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, tiekėjai ir pan.)
26. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia santykiuose:
1. Tarp pačių darbuotojų 2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.)
27. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 2 atsakymus.
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 2. Ignoravimas 3. Įžeidimai, žeminimas 4. Seksualinis priekabiavimas 5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 6. Kita. Įrašykite____________________________________________________________________
28. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta darbe? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Dėl didelio darbo krūvio 2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 4. Dėl netinkamo vadovavimo 5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 10. Dėl žemo darbo užmokesčio 11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 12. Kita. Įrašykite___________________________________________________________________
29. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?
1. Vertinama sistemingai 2. Vertinama formaliai
3. Vertinama iš dalies 4. Nevertinama
30. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis.
1. Nėra specialistų 2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 3. Nėra tradicijų 4. Nėra poreikio 5. Kita. Įrašykite____________________________________________________
31. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 2. Ne 3. Sunku pasakyti, įvairiai būna
101
32. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų elgesį? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Mažina darbo motyvaciją 2. Mažina darbo našumą 3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 8. Kita. Įrašykite_____________________________________________________________________
33. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo vietoje? Pažymėkite ne daugiau kaip 3 atsakymus.
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises ir pareigas 4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti realias darbo sąnaudas) 10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 11. Kita. Nurodykite_________________________________________________________________
34. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai? Įrašykite. ____________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 35. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla. Nurodykite.
1. Statyba 2. Transportas 3. Medžio apdirbimas 4. Metalo apdirbimas 5. Statybinių medžiagų pramonė 6. Lengvoji pramonė 7. Maisto pramonė 8. Chemijos pramonė 9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 10. Prekyba 11. Miškininkystė 12. Žemės ūkis 13. Viešbučiai ir restoranai 14. Švietimas 15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 16. Kitos paslaugos.Įrašykite___________________________________________________________
36. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje?
1. Iki 10 darbuotojų 2. 10-49 darbuotojai 3. 50-249 darbuotojai 4. Daugiau nei 250 darbuotojų
37. Jūsų miestas/rajonas. Nurodykite________________________________________________________
2 PRIEDAS. TYRIMO REZULTATAI
1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės apklausos rezultatai 2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai
3. Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai
2
1. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektorių ekspertinės apklausos rezultatai
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 4 10,0 10,0
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai 8 20,0 20,0
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 30 75,0 75,0
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 0 0,0 0,0
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 1 2,5 2,5
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 0 0,0 0,0
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 107,5 107,5
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 13 32,5 34,2
2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 1 2,5 2,6
3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 33 82,5 86,8
4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 2 5,0 5,3
5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 9 22,5 23,7
6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 0 0,0 0,0
7. Kita: 1 2,5 2,6
Sudaromos terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui 1 100,0 100,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 152,5 155,3
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?
1. Vėluoja darbo užmokestis 19 47,5 47,5
2. Nemokamas minimalus atlyginimas 0 0,0 0,0
3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 11 27,5 27,5
4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 17 42,5 42,5
5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 3 7,5 7,5
6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 21 52,5 52,5
7. Kita: 1 2,5 2,5
Pagal 2p. 7d. pinigai mokami "į vokelį" kada nori, t.y. nevisada,
todėl daug skundų 1 100,0 100,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 180,0 180,0
3
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko
pažeidimai?
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 35 87,5 87,5
2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 4 10,0 10,0
3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką
(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 2 5,0 5,0
4. Laiku nesuteikiamos atostogos 9 22,5 22,5
5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 2 5,0 5,0
6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 1 2,5 2,5
7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 0 0,0 0,0
8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 3 7,5 7,5
9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 3 7,5 7,5
10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 2 5,0 5,0
11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 8 20,0 20,0
12. Kita: 4 10,0 10,0
Nenustatomas darbo režimas 1 25,0 25,0
Pietų pertrauka nurodoma 1 val, o faktiškai pietaujama 15 - 20
min. 1 25,0 25,0
Dirbami viršvalandžiai 2 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 182,5 182,5
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, kokie teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai yra dažniausi?
a) Darbo sutarties sąlygų nustatymo pažeidimai
1. Statyba 10 25,0 37,0
2. Transportas 6 15,0 22,2
3. Medžio apdirbimas 14 35,0 51,9
4. Metalo apdirbimas 5 12,5 18,5
5. Statybinių medžiagų pramonė 4 10,0 14,8
6. Lengvoji pramonė 5 12,5 18,5
7. Maisto pramonė 4 10,0 14,8
8. Chemijos pramonė 3 7,5 11,1
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 2 5,0 7,4
10. Prekyba 9 22,5 33,3
11. Miškininkystė 11 27,5 40,7
12. Žemės ūkis 8 20,0 29,6
13. Viešbučiai ir restoranai 6 15,0 22,2
14. Švietimas 7 17,5 25,9
4
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 6 15,0 22,2
16. Kitos paslaugos 3 7,5 11,1
Nenurodė 13 32,5 -
Viso 40 290,0 381,5
b) Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai
1. Statyba 14 35,0 42,4
2. Transportas 4 10,0 12,1
3. Medžio apdirbimas 11 27,5 33,3
4. Metalo apdirbimas 9 22,5 27,3
5. Statybinių medžiagų pramonė 6 15,0 18,2
6. Lengvoji pramonė 9 22,5 27,3
7. Maisto pramonė 12 30,0 36,4
8. Chemijos pramonė 6 15,0 18,2
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 2 5,0 6,1
10. Prekyba 7 17,5 21,2
11. Miškininkystė 3 7,5 9,1
12. Žemės ūkis 10 25,0 30,3
13. Viešbučiai ir restoranai 6 15,0 18,2
14. Švietimas 4 10,0 12,1
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 5 12,5 15,2
16. Kitos paslaugos 4 10,0 12,1
Nenurodė 7 17,5 -
Viso 40 297,5 339,4
c) Darbo ir poilsio laiko pažeidimai
1. Statyba 25 62,5 64,1
2. Transportas 28 70,0 71,8
3. Medžio apdirbimas 15 37,5 38,5
4. Metalo apdirbimas 8 20,0 20,5
5. Statybinių medžiagų pramonė 9 22,5 23,1
6. Lengvoji pramonė 15 37,5 38,5
7. Maisto pramonė 19 47,5 48,7
8. Chemijos pramonė 3 7,5 7,7
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 7 17,5 17,9
10. Prekyba 34 85,0 87,2
11. Miškininkystė 8 20,0 20,5
12. Žemės ūkis 12 30,0 30,8
13. Viešbučiai ir restoranai 20 50,0 51,3
14. Švietimas 2 5,0 5,1
5
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 9 22,5 23,1
16. Kitos paslaugos 5 12,5 12,8
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 550,0 561,5
d) Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)
1. Statyba 0 0,0 0,0
2. Transportas 1 2,5 12,5
3. Medžio apdirbimas 0 0,0 0,0
4. Metalo apdirbimas 1 2,5 12,5
5. Statybinių medžiagų pramonė 0 0,0 0,0
6. Lengvoji pramonė 2 5,0 25,0
7. Maisto pramonė 2 5,0 25,0
8. Chemijos pramonė 0 0,0 0,0
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 0 0,0 0,0
10. Prekyba 1 2,5 12,5
11. Miškininkystė 1 2,5 12,5
12. Žemės ūkis 2 5,0 25,0
13. Viešbučiai ir restoranai 1 2,5 12,5
14. Švietimas 0 0,0 0,0
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 0 0,0 0,0
16. Kitos paslaugos 0 0,0 0,0
Nenurodė 32 80,0 -
Viso 40 107,5 137,5
e) Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai
1. Statyba 1 2,5 20,0
2. Transportas 1 2,5 20,0
3. Medžio apdirbimas 1 2,5 20,0
4. Metalo apdirbimas 1 2,5 20,0
5. Statybinių medžiagų pramonė 1 2,5 20,0
6. Lengvoji pramonė 1 2,5 20,0
7. Maisto pramonė 1 2,5 20,0
8. Chemijos pramonė 3 7,5 60,0
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 4 10,0 80,0
10. Prekyba 1 2,5 20,0
11. Miškininkystė 1 2,5 20,0
12. Žemės ūkis 1 2,5 20,0
13. Viešbučiai ir restoranai 1 2,5 20,0
14. Švietimas 3 7,5 60,0
6
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 3 7,5 60,0
16. Kitos paslaugos 3 7,5 60,0
Nenurodė 35 87,5 -
Viso 40 155,0 540,0
6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti
darbo teisės įstatymus?
1. Per didelių mokesčių 21 52,5 53,8
2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 15 37,5 38,5
3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 7 17,5 17,9
4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų 1 2,5 2,6
Noro pasipelnyti kitų sąskaita 1 100,0 100,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 112,5 112,8
7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?
1. Taip 20 50,0 52,6
2. Labiau taip negu ne 10 25,0 26,3
3. Labiau ne negu taip 6 15,0 15,8
4. Ne 2 5,0 5,3
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 100,0 100,0
8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką
darbo rezultatams?
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 6 15,0 15,0
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai 21 52,5 52,5
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 17 42,5 42,5
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 0 0,0 0,0
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 0 0,0 0,0
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 2 5,0 5,0
Netinkamas įstatymų traktavimas (sovietinis) 1 50,0 50,0
Netikslinga prekyboje taikyti suminę darbo laiko apskaitą 1 50,0 50,0
Nevykdomi Vyriausybės draudimai įvesti suminę darbo laiko
apskaitą 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 115,0 115,0
7
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai
įtakoja į darbo rezultatus?
1. Mažina įmonės konkurencingumą 4 10,0 10,5
2. Mažina darbuotojų motyvaciją 21 52,5 55,3
3. Mažina personalo drausmingumą 12 30,0 31,6
4. Didina vadovo autoritetą 1 2,5 2,6
5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 1 2,5 2,6
6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 15 37,5 39,5
7. Kita 2 5,0 5,3
Didėja sergamumas, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
skaičius 1 50,0 50,0
Darbuotojai bijo, nes kitaip darbdaviai grasina, kad LR neras
darbo, kiti grasina fiziniu susidorojimu 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 145,0 147,4
10. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 35 87,5 92,1
2. Ne 1 2,5 2,6
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 2 5,0 5,3
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 100,0 100,0
11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai
ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?
1. Fizinę sveikatą 5 13,5 13,9
2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 27 73,0 75,0
3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 7 18,9 19,4
4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 26 70,3 72,2
5. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 2,7 -
Viso 37 178,4 180,6
12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais
atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita
poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės
įstatymų pažeidimus?
1. Dažnai 14 35,0 35,0
2. Retkarčiais 15 37,5 37,5
3. Nepasitaiko 1 2,5 2,5
8
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
4. Neturiu informacijos 10 25,0 25,0
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 100,0 100,0
13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai
pasitaiko tokie atvejai?
1. Statyba 21 52,5 70,0
2. Transportas 10 25,0 33,3
3. Medžio apdirbimas 16 40,0 53,3
4. Metalo apdirbimas 2 5,0 6,7
5. Statybinių medžiagų pramonė 1 2,5 3,3
6. Lengvoji pramonė 17 42,5 56,7
7. Maisto pramonė 5 12,5 16,7
8. Chemijos pramonė 0 0,0 0,0
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 0 0,0 0,0
10. Prekyba 26 65,0 86,7
11. Miškininkystė 1 2,5 3,3
12. Žemės ūkis 5 12,5 16,7
13. Viešbučiai ir restoranai 6 15,0 20,0
14. Švietimas 5 12,5 16,7
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1 2,5 3,3
16. Kitos paslaugos 3 7,5 10,0
Nenurodė 10 25,0 -
Viso 40 322,5 396,7
14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?
14.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės
Darbdavių ar darbdavių atstovų švietimas. Per mažai dirba tokios
įstaigos kaip verslo informaciniai centrai. Steigiant įmonę ar samdant
darbuotojus, iš įmonės vadovo reikėtų reikalauti išsimokslinimo cenzo
(yra nemažai įmonių vadovų, visiškai nesugebančių mąstyti ar skaityti
norminius aktus). 2 5,0 9,1
Realus dialogas tarp darbuotojų ir darbdavio 2 5,0 9,1
Sistemingai pažeidžiant įstatymus neleisti dalyvauti įvairiuose
konkursuose. 1 2,5 4,5
Susitarimų liberalizavimas 1 2,5 4,5
Mokesčių mažinimas 4 10,0 18,2
Kolektyvinių sutarčių sudarymas 1 2,5 4,5
Kad būtų įmanoma sudaryti darbo sutartis ir žodiškai kaip pvz. savaitei 1 2,5 4,5
9
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
t.y. lyg ir bandomasis laikotarpis
Protokolų surašymas 1 2,5 4,5
Konkurencija 1 2,5 4,5
Trumpalaikiams darbams bei ž.ū. derliaus nuėmimo darbams leisti
dirbti be darbo sutarties, o tik apdraudžiant darbuotojus nuo nelaimingų
atsitikimų. 1 2,5 4,5
Vienkartiniams ir trumpalaikiams darbams iki 5 dienų darbo santykius
įforminti griežtos atsakomybės kvitu. 1 2,5 4,5
Darbo sutartys - kaip griežtos atsakomybės blankai 1 2,5 4,5
Darbo sutartyse kategoriškai uždrausti aptarinėti Vyriausybės nustatytą
MMA, o propaguoti papildomo užmokesčio mokėjimon aptarimą 1 2,5 4,5
Laikytis teisės aktų reikalavimų 1 2,5 4,5
LR darbo kodekso tobulinimas 1 2,5 4,5
Neleidžiama suminė darbo laiko apskaita 1 2,5 4,5
Įmonėse, kuriose visi ar dauguma darbuotojų dirba po 4 val, visų
institucijų pastovi kontrolė 1 2,5 4,5
Supaprastinta darbo sutarties sudarymo tvarka 1 2,5 4,5
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 4,5
Nenurodė 18 45,0 -
Viso 40 105,0 109,1
14.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės
Nustatyti griežtesnes sankcijas, dėl nesavalaikio atsiskaitymo, ypač su
atleistais iš darbo. 2 5,0 9,5
Realus dialogas tarp darbuotojų ir darbdavio 2 5,0 9,5
Sistemingai pažeidžiant įstatymus neleisti dalyvauti įvairiuose
konkursuose. 1 2,5 4,8
Mokesčių mažinimas 5 12,5 23,8
Didinti minimalų mėnesinį atlyginimą 2 5,0 9,5
Sumažinus mokesčius būtų fiksuojamas visas darbuotojų dirbtas laikas
ir mokami viršvalandžiai 1 2,5 4,8
Protokolų surašymas, prevencija 1 2,5 4,8
Konkurencija 1 2,5 4,8
Sugriežtinti atsiskaitymo sąlygas tarp užsakovų ir rangovų bei tiekėjų ir
gavėjų, nustatant trumpesnius atsiskaitymo terminus. Atsiskaitymo
priežiūrą turėtų vesti bankai. 2 5,0 9,5
Griežtai reglamentuoti - jog išmokos, susijusios su darbo santykiais,
būtų mokamos pirmiausiai. 1 2,5 4,8
10
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Darbo užmokesčio išmokėjimą laikyti prioritetiniu prieš kitus
mokesčius 1 2,5 4,8
Suteikti galimybę betarpiškai kreiptis į teismą, kuris tokias bylas
nagrinėtų supaprastinta tvarka 1 2,5 4,8
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 4,8
Nenurodė 19 47,5 -
Viso 40 100,0 100,0
14.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų
galimos mažinimo priemonės
Leidimas nustatyti lankstesnį darbo laiką - laisvą darbo režimą, režimą
pagal "iškvietimą" ir pan. 2 5,0 7,4
Realus dialogas tarp darbuotojų ir darbdavio 2 5,0 7,4
Sistemingai pažeidžiant įstatymus neleisti dalyvauti įvairiuose
konkursuose. 2 5,0 7,4
Darbuotojų socialumo didėjimas 2 5,0 7,4
Dėl ilgesnio darbo trukmės laiko leisti susitarti darbuotojui ir
darbdaviui 2 5,0 7,4
Pasiekti, kad visos įmonės prieš įstatymą būtų lygios 1 2,5 3,7
Informuoti žmones, kad jie šito reikalautų iš savo darbdavių 1 2,5 3,7
Leisti įmonėms įvesti ir taikyti suminę darbo laiko apskaitą 1 2,5 3,7
Naikinti LR Darbo kodekso 146 str.1d.1 punktą 2 5,0 7,4
Supaprastinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką 1 2,5 3,7
Prevencija 1 2,5 3,7
Konkurencija 1 2,5 3,7
Apriboti parduotuvių darbą sekmadieniais 1 2,5 3,7
Suminę darbo laiko apskaitą taikyti tik įmonėms, dirbančioms
nepertraukiamai, netaikyti prekybos sistemoje 1 2,5 3,7
Keisti teismų požiūrį į mūsų pateikiamų įrodymų svarbą ir reikšmę,
vadovaujantis nuostata, jog pareigūnai šiaip sau šių pažeidimų neteikia 1 2,5 3,7
Panaikinti visus apribojimus 1 2,5 3,7
Įstatymų tobulinimas 1 2,5 3,7
Už bet kurį, darbo ar poilsio laiko pažeidimą turi būti privalomos
griežtos sankcijos įvairių institucijų 1 2,5 3,7
Panaikinti suminės darbo laiko apskaitos įvedimą 1 2,5 3,7
Keisti DK straipsnius 1 2,5 3,7
sugriežtinti sankcijas darbdaviams 1 2,5 3,7
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 3,7
Nenurodė 13 32,5 -
Viso 40 102,5 103,7
11
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone,
yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo
rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų
skaičiaus, proc.
0,1 1 2,5 3,0
1,0 2 5,0 6,1
3,0 3 7,5 9,1
4,0 1 2,5 3,0
8,0 1 2,5 3,0
9,0 1 2,5 3,0
10,0 7 17,5 21,2
17,5 1 2,5 3,0
18,0 2 5,0 6,1
20,0 8 20,0 24,2
25,0 1 2,5 3,0
29,0 1 2,5 3,0
30,0 1 2,5 3,0
37,5 1 2,5 3,0
40,0 1 2,5 3,0
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 3,0
Nenurodė 7 17,5 -
Viso 40 100,0 100,0
16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai
paplitęs neoficialus užimtumas?
16.1.Pramonė
1 10 25,0 34,5
2 9 22,5 31,0
3 2 5,0 6,9
4 5 12,5 17,2
5 3 7,5 10,3
6 0 0,0 0,0
7 0 0,0 0,0
8 0 0,0 0,0
9 0 0,0 0,0
Nenurodė 11 27,5 -
Viso 40 100,0 100,0
16.2. Žemės ūkis, miškininkystė
1 1 2,5 3,1
2 1 2,5 3,1
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
3 5 12,5 15,6
4 3 7,5 9,4
5 3 7,5 9,4
6 5 12,5 15,6
7 2 5,0 6,3
8 9 22,5 28,1
9 3 7,5 9,4
Nenurodė 8 20,0 -
Viso 40 100,0 100,0
16.3. Statyba
1 1 2,5 2,9
2 0 0,0 0,0
3 0 0,0 0,0
4 3 7,5 8,6
5 8 20,0 22,9
6 1 2,5 2,9
7 5 12,5 14,3
8 8 20,0 22,9
9 9 22,5 25,7
Nenurodė 5 12,5 -
Viso 40 100,0 100,0
16.4. Prekyba
1 4 10,0 14,3
2 2 5,0 7,1
3 5 12,5 17,9
4 4 10,0 14,3
5 5 12,5 17,9
6 3 7,5 10,7
7 1 2,5 3,6
8 4 10,0 14,3
9 0 0,0 0,0
Nenurodė 12 30,0 -
Viso 40 100,0 100,0
16.5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
1 6 15,0 20,7
2 2 5,0 6,9
3 6 15,0 20,7
4 4 10,0 13,8
5 4 10,0 13,8
12
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
6 4 10,0 13,8
7 2 5,0 6,9
8 0 0,0 0,0
9 1 2,5 3,4
Nenurodė 11 27,5 -
Viso 40 100,0 100,0
16.6. Viešbučiai, restoranai
1 9 22,5 32,1
2 10 25,0 35,7
3 2 5,0 7,1
4 1 2,5 3,6
5 5 12,5 17,9
6 0 0,0 0,0
7 0 0,0 0,0
8 0 0,0 0,0
9 1 2,5 3,6
Nenurodė 12 30,0 -
Viso 40 100,0 100,0
16.7. Kita komunalinė, socialinė, aptarnavimo veikla
1 9 22,5 33,3
2 9 22,5 33,3
3 4 10,0 14,8
4 2 5,0 7,4
5 0 0,0 0,0
6 0 0,0 0,0
7 0 0,0 0,0
8 2 5,0 7,4
9 1 2,5 3,7
Nenurodė 13 32,5 -
Viso 40 100,0 100,0
16.8. Autoservisai
1 3 7,5 9,4
2 3 7,5 9,4
3 3 7,5 9,4
4 5 12,5 15,6
5 2 5,0 6,3
6 3 7,5 9,4
7 1 2,5 3,1
8 8 20,0 25,0
13
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
9 4 10,0 12,5
Nenurodė 8 20,0 -
Viso 40 100,0 100,0
a16.9. Kitoje veikloje (kokioje)
Švietimas (korepetitoriai) 1 2,5 11,1
Žuvininkystė 1 2,5 11,1
Namų ūkiai (pas teisėjus, prokurorus ir pan.) 1 2,5 11,1
Butų remontai 1 2,5 11,1
Siuvimas 1 2,5 11,1
Kita veikla 4 10,0 44,4
Nenurodė 31 77,5 -
Viso 40 100,0 100,0
a16.9a. Kitoje veikloje (įvertinimas)
1 2 22,2 22,2
2 0 0,0 0,0
3 0 0,0 0,0
4 1 11,1 11,1
5 2 22,2 22,2
6 1 11,1 11,1
7 2 22,2 22,2
8 0 0,0 0,0
9 1 11,1 11,1
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 9 100,0 100,0
17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo
dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją?
Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.
0,01 1 2,5 2,6
3,00 2 5,0 5,3
5,00 3 7,5 7,9
8,00 1 2,5 2,6
9,00 1 2,5 2,6
10,00 4 10,0 10,5
15,00 2 5,0 5,3
18,00 2 5,0 5,3
20,00 6 15,0 15,8
25,00 1 2,5 2,6
30,00 7 17,5 18,4
40,00 3 7,5 7,9
14
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
47,00 1 2,5 2,6
50,00 1 2,5 2,6
65,00 1 2,5 2,6
Nežino, neturi nuomonės 2 5,0 5,3
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 100,0 100,0
18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos
buhalterijos” mastai yra didžiausi?
1. Pramonė 7 17,5 17,5
2. Žemės ūkis, miškininkystė 11 27,5 27,5
3. Statyba 31 77,5 77,5
4. Prekyba 22 55,0 55,0
5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 5 12,5 12,5
6. Viešbučiai, restoranai 4 10,0 10,0
7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 5 12,5 12,5
8. Autoservisai 16 40,0 40,0
9. Kitoje veikloje 2 5,0 5,0
Siuvimas 1 50,0 100,0
- nenurodė 1 50,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 257,5 257,5
19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo
rezultatams?
1. Taip 18 45,0 46,2
2. Labiau taip negu ne 13 32,5 33,3
3. Labiau ne negu taip 5 12,5 12,8
4. Ne 3 7,5 7,7
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 100,0 100,0
20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo
sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 31 77,5 77,5
2. Labiau taip negu ne 7 17,5 17,5
3. Labiau ne negu taip 0 0,0 0,0
4. Ne 2 5,0 5,0
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 100,0 100,0
21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?
1. Didina užimtumo galimybes 4 10,0 10,0
15
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 37 92,5 92,5
3. Mažina darbo motyvaciją 2 5,0 5,0
4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 14 35,0 35,0
5. Mažina karjeros galimybes 4 10,0 10,0
6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 18 45,0 45,0
7. Didina profesinių susirgimų galimybę 1 2,5 2,5
8. Kita 1 2,5 2,5
Darbuotojai tampa vergais dėl duonos kąsnio 1 100,0 100,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 40 202,5 202,5
22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti
neoficialų užimtumą?
Turi keistis nelegalaus darbo sąvoka 2 5,0 6,1
Sukurti daugiau darbo vietų 4 10,0 12,1
Keisti darbdavio ir darbuotojo sąmoningumą šiuo klausimu 2 5,0 6,1
Daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui 1 2,5 3,0
Labiau vykdyti švietėjišką veiklą, aiškinant piliečiams nelegalaus darbo
pasekmes, soc. garantijas. 1 2,5 3,0
Nemokėti bedarbių pašalpų 2 5,0 6,1
Darbo santykių liberalizavimas 1 2,5 3,0
Mokesčių sistemos pakeitimas 1 2,5 3,0
Viešųjų darbų didesnis taikymas, namudinių verslų plėtojimas,
paslaugų sferos plėtojimas 2 5,0 6,1
Mažinti mokesčius ir darbo santykių įforminimo sudėtingumą 2 5,0 6,1
Mažinti mokesčius 6 15,0 18,2
Darbdaviams atlikti šviečiamąjį darbą, t.y. motyvuoti, kad slėpdami
mokesčius nelabai ką sutaupo. Be to galima didinti baudas ir griežčiau
bausti už nelegalius darbuotojus. Taip pat ir patys darbuotojai turėtų
reikalauti, kad juos įdarbintų, taip pat vaidmenį suvaidintų jų švietimas 1 2,5 3,0
Mažinant įmonėms mokesčius 1 2,5 3,0
Baudžiamoji atsakomybė 1 2,5 3,0
Supaprastinti nelegalių darbuotojų įforminimą ir darbdavių nubaudimą 2 5,0 6,1
Kuriant darbo vietas, mažinant mokesčius naujai įkurtai įmonei ir
įmonėse įsikūrusiose periferijoje. 1 2,5 3,0
Supaprastinti nelegalaus darbo įrodymo procesą, t.y. nerišti jų su darbo
užmokesčio mokėjimo ar susitarimo dėl mokėjimo įrodymu. 1 2,5 3,0
Keisti nelegalaus darbo sąvoką, išjungiant darbo užmokesčio mokėjimo
įrodymo būtinumą teismuose 1 2,5 3,0
16
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Pagrindinė ND priežastis mano nuomone yra mokesčiai. Todėl reiktų
juos liberalizuoti, skatinant darbdavius legalizuoti šešėlinę darbo rinką.
Ta pati problema samdant darbuotoją fizinio asmens (namų ruoša,
vaiko priežiūra ir kt.) atsiranda mokesčių ir kitų įforminimų problema,
nes reikalavimai laikau per dideli (SODRA,MI) 1 2,5 3,0
Numatyti nelegaliai dirbančiuosius skatinti dirbti legaliai 1 2,5 3,0
Dar didesnis soc.lengvatų apribojimas nedirbantiems ir be pateisinamos
priežasties dirbantiems 4 val. 1 2,5 3,0
Pavesti kontrolę policijai 1 2,5 3,0
Jėgos struktūromis 1 2,5 3,0
Ekonominėmis sankcijomis 1 2,5 3,0
Vystyti pramonę 1 2,5 3,0
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 3,0
Nenurodė 7 17,5 -
Viso 40 117,5 121,2
23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo
vietoje yra rimta problema?
0 0 0,0 0,0
10 1 2,5 2,6
20 1 2,5 2,6
30 4 10,0 10,3
40 1 2,5 2,6
50 10 25,0 25,6
60 2 5,0 5,1
70 11 27,5 28,2
80 3 7,5 7,7
90 2 5,0 5,1
100 4 10,0 10,3
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 100,0 100,0
24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos
auka?
1. Darbuotojai 34 85,0 89,5
2. Darbdaviai 2 5,0 5,3
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,
tiekėjai ir pan.) 1 2,5 2,6
4. Darbuotojai bei įmonėje nedirbantys asmenys 1 2,5 2,6
Nenurodė 2 5,0 -
Viso 40 100,0 100,0
17
Atsakymų
pasiskirstymai
Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Anketos klausimai
25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos
dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.
25.1. Darbuotojai
10 4 10,0 11,1
20 7 17,5 19,4
30 3 7,5 8,3
35 1 2,5 2,8
40 4 10,0 11,1
50 4 10,0 11,1
51,7 1 2,5 2,8
60 4 10,0 11,1
70 1 2,5 2,8
80 2 5,0 5,6
90 2 5,0 5,6
100 3 7,5 8,3
Nenurodė 4 10,0 -
Viso 40 100,0 100,0
25.2. Darbdaviai
1 1 2,5 4,5
2 1 2,5 4,5
3 1 2,5 4,5
5 5 12,5 22,7
10 7 17,5 31,8
15 1 2,5 4,5
20 3 7,5 13,6
30 3 7,5 13,6
Nenurodė 18 45,0 -
Viso 40 100,0 100,0
25.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje
(klientai, tiekėjai ir pan.)
0,5 1 2,5 10,0
5 1 2,5 10,0
6 1 2,5 10,0
10 3 7,5 30,0
13,6 1 2,5 10,0
15 1 2,5 10,0
20 2 5,0 20,0
Nenurodė 30 75,0 -
Viso 40 100,0 100,0
18
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos
subjektas (šaltinis)?
1. Darbuotojai 8 20,0 21,6
2. Darbdaviai 24 60,0 64,9
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,
tiekėjai ir pan.) 5 12,5 13,5
Nenurodė 3 7,5 -
Viso 40 100,0 100,0
27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau
pasireiškia santykiuose:
1. Tarp pačių darbuotojų 1 2,5 2,6
2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 36 90,0 92,3
3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 2 5,0 5,1
4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 100,0 100,0
28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis
poveikis darbe?
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 22 55,0 56,4
2. Ignoravimas 15 37,5 38,5
3. Įžeidimai, žeminimas 13 32,5 33,3
4. Seksualinis priekabiavimas 0 0,0 0,0
5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 18 45,0 46,2
6. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 172,5 174,4
29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė
prievarta darbe?
1. Dėl didelio darbo krūvio 19 47,5 52,8
2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 11 27,5 30,6
3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 9 22,5 25,0
4. Dėl netinkamo vadovavimo 13 32,5 36,1
5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 1 2,5 2,8
6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 14 35,0 38,9
7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 2 5,0 5,6
8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 7 17,5 19,4
9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 1 2,5 2,8
10. Dėl žemo darbo užmokesčio 16 40,0 44,4
11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 1 2,5 2,8
19
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
12. Kita 3 7,5 8,3
Dėl didelio nedarbo 2 66,7 66,7
Dažniausiai nėra galimybės tinkamai apmokėti už darbą 1 33,3 33,3
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 4 10,0 -
Viso 40 252,5 269,4
30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar
kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?
1. Vertinama sistemingai 2 5,0 5,7
2. Vertinama formaliai 4 10,0 11,4
3. Vertinama iš dalies 3 7,5 8,6
4. Nevertinama 26 65,0 74,3
Nenurodė 5 12,5 -
Viso 40 100,0 100,0
31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis.
1. Nėra specialistų 2 7,7 8,0
2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 8 30,8 32,0
3. Nėra tradicijų 11 42,3 44,0
4. Nėra poreikio 2 7,7 8,0
5. Kita 2 7,7 8,0
nėra norminių teisės aktų 1 50,0 50,0
Niekam neįdomu, nes darbas atliekamas tik formaliai 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 3,8 -
Viso 26 100,0 100,0
32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo
sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 33 82,5 91,7
2. Ne 0 0,0 0,0
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 3 7,5 8,3
Nenurodė 4 10,0 -
Viso 40 100,0 100,0
33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į
darbuotojus, jų elgesį?
1. Mažina darbo motyvaciją 13 32,5 36,1
2. Mažina darbo našumą 12 30,0 33,3
3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 26 65,0 72,2
4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 31 77,5 86,1
5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 4 10,0 11,1
20
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 9 22,5 25,0
7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 5 12,5 13,9
8. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 4 10,0 -
Viso 40 260,0 277,8
34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę
prievartą darbo vietoje?
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 4 10,0 11,1
2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės
prievartos atvejus 7 17,5 19,4
3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų
teises ir pareigas 20 50,0 55,6
4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 10 25,0 27,8
5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 7 17,5 19,4
6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos
(planai) 5 12,5 13,9
7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 4 10,0 11,1
8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 14 35,0 38,9
9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi
atitikti realias darbo sąnaudas) 21 52,5 58,3
10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 8 20,0 22,2
11. Kita: 1 2,5 2,8
Pasaulinės kaštų struktūros ir kainodaros įgyvendinimas 1 100,0 100,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 4 10,0 -
Viso 40 262,5 280,6
35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę
prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai?
Sisteminis prievartos darbe faktų registras 0 0,0 0,0
Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės
prievartos atvejus 1 2,5 3,4
Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises
ir pareigas 5 12,5 17,2
Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 0 0,0 0,0
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 2 5,0 6,9
Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 0 0,0 0,0
Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 0 0,0 0,0
Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 3 7,5 10,3
Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti 6 15,0 20,7
21
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
realias darbo sąnaudas)
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 0 0,0 0,0
Gerinti verlo aplinką šalyje 1 2,5 3,4
Veiklos ir santykių viešumas įmonėje, normalaus mikroklimato
palaikymas tarp darbuotojų 1 2,5 3,4
Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 1 2,5 3,4
Psichologinės prievartos faktai turi būti viešinami. Darbo krūvio ir
darbo laiko suderinamumas taptų šį faktorių naikinantis veiksnys 1 2,5 3,4
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 1 2,5 3,4
Geras vadovavimas ir gerai sukomplektuotas darbuotojų kolektyvas 1 2,5 3,4
Kad kiekvienas darbuotojas kokybiškai atliktų savo darbą ir neviršytų
savų įgaliojimų. Taip pat reikėtų mikro klimatui darbe ir darbovietėse
įdiegti kokybės valdymo sistemą 1 2,5 3,4
Laisvalaikio organizavimas 1 2,5 3,4
Dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų, profesinių sąjungų kūrimas 1 2,5 3,4
Normalūs darbuotojų ir darbdavių santykiai organizacijose, įmonėse 1 2,5 3,4
Darbo ir poilsio organizavimas 1 2,5 3,4
Norminių teisės aktų priėmimas 1 2,5 3,4
Sudarymas sąlygų vystytis pramonei panaudojant kreditus ir aktyvus
dalyvavimas pasaulinėje rinkoje. 1 2,5 3,4
Darbo humanizavimas 1 2,5 3,4
Žmogus turi būti gerbiamas 1 2,5 3,4
Nežino, neturi nuomonės 1 2,5 3,4
Nenurodė 11 27,5 -
Viso 40 110,0 113,8
36. Jūsų miestas/rajonas
Panevėžys 4 10,0 10,3
Mažeikiai 2 5,0 5,1
Šiauliai 3 7,5 7,7
Tauragė 6 15,0 15,4
Klaipėda 10 25,0 25,6
Telšiai 5 12,5 12,8
Utena 1 2,5 2,6
Marijampolė 1 2,5 2,6
Visaginas 1 2,5 2,6
Vilnius 6 15,0 15,4
Nenurodė 1 2,5 -
Viso 40 100,0 100,0
22
2. Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovų ekspertinės apklausos rezultatai
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų pobūdį.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 18 11,7 11,7
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai 59 38,3 38,3
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 72 46,8 46,8
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 9 5,8 5,8
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 14 9,1 9,1
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 6 3,9 3,9
Normalių darbo sąlygų nesilaikymas 1 16,7 20,0
Pastovus psichologinis poveikis 1 16,7 20,0
Mano įmonėje nėra 1 16,7 20,0
Darbo krūvio neteisingas paskirstymas 1 16,7 20,0
Nežino, neturi nuomonės 1 16,7 20,0
- nenurodė 1 16,7 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 154 115,6 115,6
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant sutartį?
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 60 39,0 39,5
2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 27 17,5 17,8
3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 71 46,1 46,7
4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 27 17,5 17,8
5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 51 33,1 33,6
6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 4 2,6 2,6
7. Kita: 4 2,6 2,6
Nebuvo 2 50,0 50,0
Sutartis sudaroma ne visam darbo laikui, o dirbama visą 1 25,0 25,0
Nežino, neturi nuomonės 1 25,0 25,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 154 159,7 160,5
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo pažeidimai?
1. Vėluoja darbo užmokestis 58 37,7 40,3
2. Nemokamas minimalus atlyginimas 10 6,5 6,9
3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 41 26,6 28,5
4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 92 59,7 63,9
5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 20 13,0 13,9
23
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 13 8,4 9,0
7. Kita: 11 7,1 7,6
Nebuvo, nebuvo (kalba apie savo situaciją) 3 27,3 27,3
Kas mėnesį mažėja premija 2 18,2 18,2
Neapmokama už papildomą darbo krūvį 1 9,1 9,1
Pasitaiko įvairių pažeidimų 1 9,1 9,1
Oficialiai nurodomas mažesnis darbo etatas, nei iš tikrųjų dirbama 1 9,1 9,1
Jokių pažeidimų 1 9,1 9,1
Išleidus atostogų mėnesiu vėluoja atostoginiai (pinigai) 1 9,1 9,1
Nežino, neturi nuomonės 1 9,1 9,1
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 10 6,5 -
Viso 154 165,6 170,1
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko
pažeidimai?
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 52 33,8 36,6
2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 27 17,5 19,0
3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką
(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius) 51 33,1 35,9
4. Laiku nesuteikiamos atostogos 26 16,9 18,3
5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 6 3,9 4,2
6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 10 6,5 7,0
7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 19 12,3 13,4
8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 24 15,6 16,9
9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 17 11,0 12,0
10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 10 6,5 7,0
11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo laikas 11 7,1 7,7
12. Kita: 3 1,9 2,1
Prieš šventinę dieną tenka tirbti kaip eilinę dieną. 1 33,3 33,3
Nėra 1 33,3 33,3
Nežino, neturi nuomonės 1 33,3 33,3
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 12 7,8 -
Viso 154 174,0 180,3
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai
pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, pažeidimai?
1. Statyba 114 74,0 76,5
2. Transportas 56 36,4 37,6
3. Medžio apdirbimas 25 16,2 16,8
24
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
4. Metalo apdirbimas 5 3,2 3,4
5. Statybinių medžiagų pramonė 10 6,5 6,7
6. Lengvoji pramonė 53 34,4 35,6
7. Maisto pramonė 39 25,3 26,2
8. Chemijos pramonė 4 2,6 2,7
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 1 0,6 0,7
10. Prekyba 115 74,7 77,2
11. Miškininkystė 14 9,1 9,4
12. Žemės ūkis 39 25,3 26,2
13. Viešbučiai ir restoranai 22 14,3 14,8
14. Švietimas 8 5,2 5,4
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 45 29,2 30,2
16. Kitos paslaugos 4 2,6 2,7
Nenurodė 5 3,2 -
Viso 154 363,0 371,8
6. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti
darbo teisės įstatymus?
1. Per didelių mokesčių 95 61,7 64,2
2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 29 18,8 19,6
3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko) normų 21 13,6 14,2
4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų 8 5,2 5,4
Dėl darbdavių savivalės 1 12,5 14,3
Dėl įmonių(darbdavių) godumo 2 25,0 28,6
Dėl nemokėjimo organizuoti darbą 1 12,5 14,3
Terminų įsipareigojimų 1 12,5 14,3
Dėl darbdavio požiūrio ir noro 2 25,0 28,6
Dėl darbuotojų negerbimo 1 12,5 14,3
Nežino, neturi nuomonės 1 12,5 14,3
- nenurodė 1 12,5 -
Nenurodė 6 3,9 -
Viso 154 103,2 103,4
7. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo rezultatams?
1. Taip 105 68,2 69,1
2. Labiau taip negu ne 33 21,4 21,7
3. Labiau ne negu taip 10 6,5 6,6
4. Ne 4 2,6 2,6
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 154 100,0 100,0
25
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
8. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką
darbo rezultatams?
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 20 13,0 13,1
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo pažeidimai 78 50,6 51,0
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 47 30,5 30,7
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų pažeidimai
(jaunimui, neįgaliesiems ir pan.) 4 2,6 2,6
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 16 10,4 10,5
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 2 1,3 1,3
Darbdavių nnenoras pripažinti kolektyvinės sutarties, kaip
pagrindinio dokumento įmonėje 1 50,0 50,0
Nežino, neturi nuomonės 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 0,6 -
Viso 154 109,1 109,2
9. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai
įtakoja į darbo rezultatus?
1. Mažina įmonės konkurencingumą 29 18,8 19,3
2. Mažina darbuotojų motyvaciją 109 70,8 72,7
3. Mažina personalo drausmingumą 58 37,7 38,7
4. Didina vadovo autoritetą 3 1,9 2,0
5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 7 4,5 4,7
6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 22 14,3 14,7
7. Kita 4 2,6 2,7
Sudaro galimybes įmonėms gauti didesnį pelną darbuotojų
išnaudojimo sąskaita. 1 25,0 25,0
Mažina darbuotojo darbingumą, našumą 2 50,0 50,0
Nežino, neturi nuomonės 1 25,0 25,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 4 2,6 -
Viso 154 153,2 154,7
10. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo
santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 120 77,9 77,9
2. Ne 2 1,3 1,3
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 32 20,8 20,8
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 154 100,0 100,0
26
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
11. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai
ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?
1. Fizinę sveikatą 45 29,6 30,0
2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 134 88,2 89,3
3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 30 19,7 20,0
4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 62 40,8 41,3
5. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 152 179,6 180,7
12. Ar, Jūsų nuomone, pasitaiko susidorojimo su darbuotojais
atvejų (t.y. buvo pažemintas pareigose, atleistas iš darbo, skirta kita
poveikio priemonė), kuris paviešino tam tikrus darbo teisės
įstatymų pažeidimus?
1. Dažnai 51 33,1 33,6
2. Retkarčiais 60 39,0 39,5
3. Nepasitaiko 6 3,9 3,9
4. Neturiu informacijos 35 22,7 23,0
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 154 100,0 100,0
13. Jūsų nuomone, kokiose ekonominėse veiklose dažniausiai
pasitaiko tokie atvejai?
1. Statyba 85 55,2 63,4
2. Transportas 38 24,7 28,4
3. Medžio apdirbimas 19 12,3 14,2
4. Metalo apdirbimas 2 1,3 1,5
5. Statybinių medžiagų pramonė 3 1,9 2,2
6. Lengvoji pramonė 49 31,8 36,6
7. Maisto pramonė 41 26,6 30,6
8. Chemijos pramonė 0 0,0 0,0
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 8 5,2 6,0
10. Prekyba 107 69,5 79,9
11. Miškininkystė 7 4,5 5,2
12. Žemės ūkis 23 14,9 17,2
13. Viešbučiai ir restoranai 22 14,3 16,4
14. Švietimas 17 11,0 12,7
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 36 23,4 26,9
16. Kitos paslaugos 8 5,2 6,0
Nenurodė 20 13,0 -
Viso 154 314,9 347,0
27
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
14. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų,
reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?
14.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės
Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse 1 0,6 1,1
Darbo inspektorių atsakomybė 1 0,6 1,1
Viešas pažeidėjų skelbimas 1 0,6 1,1
Didesnė profesinių sąjungų ir Darbo inspekcijos darbuotojų kontrolė 1 0,6 1,1
Darbdavys renkasi darbo sutartį 1 0,6 1,1
Darbdavys visada renkasi kuo patogesnę darbo sutartį 1 0,6 1,1
Švietimas, seminarų šia tema organizavimas darbuotojams ir
darbdaviams, darbo inspekcijos etatų didinimas, kad sustiprėtų
valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė 1 0,6 1,1
Darbdavių atsakomybės didinimas 2 1,3 2,1
Darbuotojų išprusimas darbo teisės srityje 1 0,6 1,1
Reali darbo laiko kontrolė iš valstybinių institucijų pusės ir didelės
baudos už pažeidimus arba pažeidimų paviešinimas 1 0,6 1,1
Kolektyvinės sutartys, profsąjungų aktyvi pozicija bei jų narių teisinis
švietimas 2 1,3 2,1
Aktyvus žmonių informavimas apie darbo sutartis 1 0,6 1,1
Informuojant apie pažeidimus VDI 1 0,6 1,1
Principingai sudaryti K.S. neleisti darbdaviui tuo piktnaudžiauti 1 0,6 1,1
Reikia laikytis darbo kodekso įstatymų 1 0,6 1,1
Keisti įstatymus 1 0,6 1,1
DK išmanymas, darbuotojų švietimas 1 0,6 1,1
Kolektyvinės sutarties pasirašymas 10 6,5 10,5
Darbuotojų teisinis mokymas, švietimas 2 1,3 2,1
Numatyti konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas 1 0,6 1,1
Atsakomybės didinimas darbdaviams 1 0,6 1,1
Kolektyvnės sutartys, profsąjungų veikla. 1 0,6 1,1
Priimant į darbą bandomojo laikotarpio trukmės sumažinimas iki 2 sav. 1 0,6 1,1
Didesnė kontrolė 6 3,9 6,3
Baudos 1 0,6 1,1
Baudos darbdaviams 1 0,6 1,1
Darbuotojų trūkumas. Aiškesnis ir skaidresnis darbo įstatymas,
paprasčiau suprantamas darbuotojams. Stiprios profsąjungos, veikimas
neformaliai 1 0,6 1,1
Profesinės veiklos stiprinimas, kolektyvinės darbo sutartys 1 0,6 1,1
Darbdaviai nenori sudaryti sutarčių dėl didelių mokesčių, todėl reikia 1 0,6 1,1
28
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
mažinti mokesčius
Abi šalys sudarytų sutartį, aptariant kiekvieną punktą, išklausant
pasiūlymus 1 0,6 1,1
Didinti darbdavio atsakomybę, pažeidus daebo sutarues sudarymo
tvarką. Sidweant darbo sutartis atskirti sezonines, terminuotas,
neterminuotas ir kt. 1 0,6 1,1
Profsąjungų steigimosi skatinimas, rėmimas. Darbo teismų steigimas 1 0,6 1,1
Jei patys darbuotojai būtų labiau informuoti apie savo teises 1 0,6 1,1
Reikia, kad kiekvieną darbuotoją atstovautų savo juristas, kuris gali
paaiškinti visas darbo sutarties vietas. Ne kiekvienas žmogus moka ir
žino juridinę kalbą. 1 0,6 1,1
Darbuotojų teisinis švietimas, teisinio konsultavimo plėtra, atstovavimo
praktikos formavimas 1 0,6 1,1
Darbo sutarčių tvirtinimas pas notarą 1 0,6 1,1
Mokesčių mažinimas 2 1,3 2,1
Didelės baudos darbdaviams ir stiprios profsąjungos 1 0,6 1,1
Didesnė darbdavių kontrolė bei baudos jiems 1 0,6 1,1
Reguliavimų mažinimas, didesnės galimybės susitarti, ypatingai
kolektyvinėje sutartyje. 1 0,6 1,1
Darbuotojų informavimas apie jų teises ir darbdavių pareigas.
Manyčiau darbuotojų darbo kodekso išmanymas bei informacija apie
galimas pažeidimų pasekmes darbdaviams - tikrai galėtų sumažinti norą
nusižengti įstatymams 1 0,6 1,1
Tipinė darbo sutarties forma, kiekvienas punktas aptariamas su
darbuotoju. 1 0,6 1,1
Tikrų ir veiksnių profsąjungų įsisteigimas 1 0,6 1,1
Solidžios piniginės baudos darbdaviams 1 0,6 1,1
Didesnė ir dažnesnė įmonių kontrolė šioje srityje bei didesnės baudos
už pažeidimus 1 0,6 1,1
Įstatymų tobulinimas, darbuotojų švietimas, įmonės vadovų mentaliteto
kilimas 1 0,6 1,1
Keisti mokesčių sistemą 1 0,6 1,1
Fizinių asmenų mokesčių mažinimas 1 0,6 1,1
Nesudaryti sutarčių žodžiu 1 0,6 1,1
Visapusiškai griežtas kontroliuojančių organų darbas 1 0,6 1,1
Griežtesni reikalavimai darbdaviui 2 1,3 2,1
Darbo sutarties suderinimas 1 0,6 1,1
Ten kur nesudaromos kolektyvinės sutartys103 1 0,6 1,1
Informavimas ir mokymas 1 0,6 1,1
29
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos
interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas. 1 0,6 1,1
Profsąjungų kryptingesnė veikla ir darbdavių kultūrinis ir moralinis
augimas 1 0,6 1,1
Kadangi darbas susijęs konkursiniu būdu ir yra duoti terminai. Dažnai
tenka dirbti viršvalandžius po 14 val. ir švenčių dienom. Nes mokama
už padaryytą darbą. 1 0,6 1,1
Prevencija 1 0,6 1,1
Už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą atsakingas žmogus turėtų
turėti didesnę atsakomybę 1 0,6 1,1
Kolektyvinė sutartis su darbo inspekcija 1 0,6 1,1
Derybos su profsąjunga 2 1,3 2,1
Išleidus atostogų mėnesį vėluoja atostoginiai (pinigai) 1 0,6 1,1
Turi būti abiejų pusių geranoriškumas sutariant ir pasirašant sutartį, jos
laikymasis abiejų pusių. Jeigu nors viena pusė nesilaikys sutarties
punktų nepadės jokie įstytymai. 1 0,6 1,1
Pasirašant darbo sutartį turėtų dalyvauti profsąjungos atstovas 1 0,6 1,1
Turi būti sudaromos tikslios, aiškios ir konkrečios darbo sutartys 1 0,6 1,1
Skirti darbdaviams didesnes drausmines nuobaudas. 1 0,6 1,1
Kad visais atvejais būtų galima pranešti tam tikrom tarnybom
nemokamu telefonu. 1 0,6 1,1
Skaitytis su darbuotojais 1 0,6 1,1
Profąjungų stiprinimas 1 0,6 1,1
Teisinis darbuotojų švietimas 1 0,6 1,1
Anoniminio skyriau darbo inspekcijos viešinimas 134 1 0,6 1,1
Korupcijos tarp valdininkų (ypač rajonuose) mažinimas 1 0,6 1,1
Švietimas, darbo teisės klausimais 1 0,6 1,1
Skatinti darbuotojus pasitaikius pažeidimams kreiptis į atitinkamas
institucijas, sudaryti tam sąlygas 1 0,6 1,1
Nuobaudos už pažeidimus 1 0,6 1,1
Darbuotojas turi reikalauti, o darbdavys pateikti realias ir detalias
sutarties sąlygas. 1 0,6 1,1
Profesinių sąjungų kūrimas 2 1,3 2,1
Darbdavio atsakomybė dėl nelegalaus darbo 1 0,6 1,1
Nežino, neturi nuomonės 5 3,2 5,3
Nenurodė 59 38,3 -
Viso 154 105,8 109,5
14.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais,
išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės
30
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse 1 0,6 1,1
Darbo inspektorių atsakomybė 1 0,6 1,1
Viešas pažeidėjų skelbimas 1 0,6 1,1
Aktyvesnė profesinių sąjungų pozicija šiuo klausimu 1 0,6 1,1
Sumažinti mokesčius 6 3,9 6,7
Jeigu bus sumažinti mokesčiai darbdaviui 1 0,6 1,1
Švietimas, seminarų šia tema organizavimas darbuotojams ir
darbdaviams, darbo inspekcijos etatų didinimas, kad sustiprėtų
valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė 1 0,6 1,1
Įstatymų sureguliavimas, griežtesnė kontrolė. Gamintojas - vartotojas
procese sustiprinti prekybos įmonių atsakomybę, nustatyti griežtesnius
ir trumpesnius atsiskaitymo terminus. 1 0,6 1,1
Didesnė valstybinių institucijų kontrolė ir nekorumpuotumas 1 0,6 1,1
Reali darbo laiko kontrolė iš valstybinių institucijų pusės ir didelės
baudos už pažeidimus arba pažeidimų paviešinimas 1 0,6 1,1
Siejasi su kolektyvinėmis darbo sutarimis. 2 1,3 2,2
Didinti darbdaviams rizikos faktorius 1 0,6 1,1
Kurti profesines sąjungas 1 0,6 1,1
Darbdavys privalo laikytis tų punktų, kurie liečia darbo užmokesčio
išmokėjimą 1 0,6 1,1
Laikytis įstatymų 1 0,6 1,1
Darbdavio teisių ir pareigų išmanymas 1 0,6 1,1
Kolektyvinės sutarties pasirašymas 8 5,2 9,0
Mažinti galimybes mokėti atlyginimą vokeliuose. Delspinigių
mokėjimas už pavėluotą darbo užmokestį. 1 0,6 1,1
Valstybė konkrečiais įstatymais turi reguliuoti sveikatos apsaugoje 1 0,6 1,1
Reikia nustatyti atlyginimus pagal atskiras darbų kategorijas 1 0,6 1,1
Profesinės sąjungos įkūrimas 4 2,6 4,5
Kolektyvinės darbo sutarties kontrolė 2 1,3 2,2
Griežtesnės finansinės baudos darbdaviams už laiku neišmokėtą
atlyginimą (siūlyčiau atlyginimą mokėti kiekvieną penktadienį). 1 0,6 1,1
Finansinės kontrolės didinimas 1 0,6 1,1
Baudos 1 0,6 1,1
Baudos darbdaviams 2 1,3 2,2
Darbuotojų trūkumas. Aiškesnis ir skaidresnis darbo įstatymas,
paprasčiau suprantamas darbuotojams. Stiprios profsąjungos, veikimas
neformaliai 1 0,6 1,1
Kolektyvinės darbo sutartys, anoniminis pasitikėjimo telefonas finansų
ministerijoje 1 0,6 1,1
31
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Mokesčių mažinimas 1 0,6 1,1
Laikytis darbo sutartyje nustatyto užmokesčio dydžio 1 0,6 1,1
Taikyti nuobaudas už šios tvarkos pažeidimus 1 0,6 1,1
Profsąjungų steigimosi skatinimas, rėmimas. Darbo teismų steigimas 1 0,6 1,1
Palankesnė mokesčių sistema 1 0,6 1,1
Tikslus buhalterijos darbas 1 0,6 1,1
Darbo našumo kokybinės apskaitos įvedimas, vertinant darbuotojo
patirtį, dirbtą darbo laiką, darbo rezultatų kokybę, pavedimų vykdymo
operatyvumą ir pan. 1 0,6 1,1
Įmonės vidaus problema, susijusi su apyvartinių lėšų valdymu ir kt.
problemomos, kurias spręsti turi pati įmonė. 1 0,6 1,1
Įmonių vadovų sąmoningumo ugdymas, nuobaudų skyrimas 1 0,6 1,1
Kieta darbo laiko ir įkainių reglamentacija 1 0,6 1,1
Mažesnis reguliavimas, darbo inspekcijų veiklos kokybės gerinimas,
profsąjungos darbo aktyvinimas, viešumas, bankroto procedūrų
supaprastinimas. 1 0,6 1,1
Manyčiau taip pat labai svarbu, kad darbuotojai žinotų ko jie gali
reikalauti teisės pažeidimo atveju. 1 0,6 1,1
Delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną 1 0,6 1,1
Platesnė informacija apie pažeidimus ir nuobaudas už tai 1 0,6 1,1
Solidžios piniginės baudos darbdaviams 1 0,6 1,1
Galimybė darbuotojams skųstis dėl pažeidimų išsaugant anonimiškumą 1 0,6 1,1
Didesnė ir dažnesnė įmonių kontrolė šioje srityje bei didesnės baudos
už pažeidimus 1 0,6 1,1
Įstatymų tobulinimas, darbuotojų švietimas, įmonės vadovų mentaliteto
kilimas 1 0,6 1,1
Sudaryti sutartį 4 2,6 4,5
Didesnė kontrolė 3 1,9 3,4
Griežtesni reikalavimai darbdaviui 1 0,6 1,1
Sankcijų įvedimas 2 1,3 2,2
Didesnė valstybinių įmonių kontrolė 1 0,6 1,1
Kontrolė 2 1,3 2,2
Informavimas ir mokymas 1 0,6 1,1
Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos
interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas. 1 0,6 1,1
Profsąjungų kryptingesnė veikla ir darbdavių kultūrinis ir moralinis
augimas 1 0,6 1,1
Nėra už darbą atsiskaitymų lapelių 1 0,6 1,1
Darbo užmokesčio nuostatos 1 0,6 1,1
32
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą atsakingas žmogus turėtų
turėti didesnę atsakomybę 1 0,6 1,1
Darbuotojojų aktyvumas 1 0,6 1,1
Darbo inspekcija 1 0,6 1,1
Kontrolė, kurią turi vykdyti įmonės profesinė sąjunga 1 0,6 1,1
Turi būti darbo užmokesčio diferenciacija 1 0,6 1,1
Mokėti už viršvalandžius 1 0,6 1,1
Teisinės konsultacijos 1 0,6 1,1
Profsąjungų stiprinimas 1 0,6 1,1
Nemokamų teisinių konsultacijų teikimas 1 0,6 1,1
Buhalterinė kontrolė, auditas 1 0,6 1,1
Darbuotojų švietimas darbo teisės klausimais 1 0,6 1,1
Delspinigiai 1 0,6 1,1
Realios bausmės darbdaviams jas pažeidus. 1 0,6 1,1
Darbdavio atsakomybė 1 0,6 1,1
Nežino, neturi nuomonės 4 2,6 4,5
Nenurodė 65 42,2 -
Viso 154 107,1 112,4
14.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų
galimos mažinimo priemonės
Darbo inspekcijos kontrolė įmonėse (didesnė) 2 1,3 2,4
Darbo inspektorių atsakomybė 1 0,6 1,2
Viešas pažeidėjų skelbimas 1 0,6 1,2
Didesnė įmonės veiklos kontrolė 2 1,3 2,4
Trumpinti darbo laiką 2 1,3 2,4
Švietimas, seminarų šia tema organizavimas darbuotojams ir
darbdaviams, darbo inspekcijos etatų didinimas, kad sustiprėtų
valstybinė darbo teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolė 1 0,6 1,2
Darbdavių atsakomybės stiprinimas ir didesnė VDI kontrolė 1 0,6 1,2
Reali darbo laiko kontrolė iš valstybinių institucijų pusės ir didelės
baudos už pažeidimus arba pažeidimų paviešinimas 1 0,6 1,2
Pastebejau, kad ne tik darbuotojai, bet ir administracija nežino, kokios
turi būti darbo ir poilsio laiko nukrypimai nuo normalių režimų
nuostatos. Todėl reikalingas aktyvus informavimas 1 0,6 1,2
Kurti profesines sąjungas 3 1,9 3,6
Viskas turi būti fiksuojama K.S. 1 0,6 1,2
Įvairūs darbo saugos patikrinimai 1 0,6 1,2
Vadovautis DK 1 0,6 1,2
Kolektyvinės sutarties pasirašymas 9 5,8 10,8
33
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Darbo grafikų sudarymas ir jų laikymasis 1 0,6 1,2
Privalomai (darbdaviams) suteikti darbuotojams visas atostogas 1 0,6 1,2
Vadovų atsakomybės didinimas 1 0,6 1,2
Patikrinimai (dažnesni), įspėjimai, baudos 1 0,6 1,2
Baudos darbdaviams 2 1,3 2,4
Darbuotojų trūkumas. Aiškesnis ir skaidresnis darbo įstatymas,
paprasčiau suprantamas darbuotojams. Stiprios profsąjungos, veikimas
neformaliai 1 0,6 1,2
Aiškios, tikslios darbo sutartys 1 0,6 1,2
Patys darbuotojai turi reikalauti jiems priklausančio poilsio 1 0,6 1,2
Sudarant darbo grafiką, jį pateikti prieš 1 sav. iki kito mėn pradžios 1 0,6 1,2
Taikyti nuobaudas už šių nuostatų pažeidimus 1 0,6 1,2
Profsąjungų steigimosi skatinimas, rėmimas. Darbo teismų steigimas 1 0,6 1,2
Darbo vadovo aukštas atsakingumas. Darbo laiko tikrinimo komisijų
aktyvus darbas. 1 0,6 1,2
Į darbo sutartį įtraukti viršvalandžių tarifus 1 0,6 1,2
Didelės baudos darbdaviams ir stiprios profsąjungos, privalomas
kasmetinis išleidimas atostogų be galimybės jas perkėlinėti. 1 0,6 1,2
Reguliavimų mažinimas, didesnės galimybės susitarti, ypatingai
kolektyvinėje sutartyje. 1 0,6 1,2
Manyčiau taip pat labai svarbu, kad darbuotojai žinotų ko jie gali
reikalauti teisės pažeidimo atveju. 1 0,6 1,2
Darbo ir poilsio valandos turi ne tik detaliai aptartos su darbuotoju, bet
ir nustatytos tam tikros priemonės/sankcijos, kurios būs taikomos jei
viena ar kita šalis nesilaikys įsipareigojimų. 1 0,6 1,2
Platesnė informacija apie pažeidimus ir nuobaudas už tai 1 0,6 1,2
Solidžios piniginės baudos darbdaviams 1 0,6 1,2
Viskas nurody DK, jo ir reikia laikytis 1 0,6 1,2
Lankstumo didinimas 1 0,6 1,2
Didesnė ir dažnesnė įmonių kontrolė šioje srityje bei didesnės baudos
už pažeidimus 1 0,6 1,2
Įstatymų tobulinimas, darbuotojų švietimas, įmonės vadovų mentaliteto
kilimas (sugebėti organizuoti darbų paskirstymą) 2 1,3 2,4
Sudaryti sutartį 4 2,6 4,8
Didesnė kontrolė 5 3,2 6,0
LR įstatymų laikymasis ir vykdymas 2 1,3 2,4
Griežtesni reikalavimai darbdaviui 2 1,3 2,4
Informavimas ir mokymas 1 0,6 1,2
Darbo sutarties sudarymo tvarkos geras žinojiimas, jo tinkamos 1 0,6 1,2
34
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
interpretacijos, pastovus darbuotojų informavimas ir mokymas.
Profsąjungų kryptingesnė veikla ir darbdavių kultūrinis ir moralinis
augimas 1 0,6 1,2
Darbo tvarkos taisyklės 1 0,6 1,2
Už darbo sutarties sudarymą ir vykdymą atsakingas žmogus turėtų
turėti didesnę atsakomybę 1 0,6 1,2
Normalus darbas pagal DK 1 0,6 1,2
Darbo inpekcija 1 0,6 1,2
Reikia, kad būtų atsižvelgiama į darbuotojų pageidavimus 1 0,6 1,2
Dažniau tikrinti ar nepažeidžiamos darbuotojų teisės 1 0,6 1,2
Išklausyti darbuotojų nuomonę 1 0,6 1,2
DK realiai apibrėžtos poilsio priemonės 1 0,6 1,2
Maksimalaus darbo laiko mažinimas per paros laikotarpį 1 0,6 1,2
Sudaryti sąlygas darbuotojams savarankiškai kreiptis į atitinkamas
institucijas 1 0,6 1,2
Baudos už pažeidimus 3 1,9 3,6
Didelės baudos darbdaviams (finaninės) ir kompensacijos (finansinės
arba atostogos) nukentėjusiesiems 1 0,6 1,2
Atitinkamų sankcijų įvedimas 2 1,3 2,4
Nežino, neturi nuomonės 5 3,2 6,0
Nenurodė 71 46,1 -
Viso 154 103,9 107,2
15. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone,
yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų neoficialioje darbo
rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų
skaičiaus, proc.
1,50 1 0,6 0,8
2,00 1 0,6 0,8
4,00 1 0,6 0,8
5,00 3 1,9 2,3
7,00 1 0,6 0,8
8,00 1 0,6 0,8
10,00 17 11,0 13,1
12,50 3 1,9 2,3
15,00 21 13,6 16,2
16,00 1 0,6 0,8
17,50 1 0,6 0,8
18,00 3 1,9 2,3
20,00 23 14,9 17,7
35
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
25,00 10 6,5 7,7
27,50 1 0,6 0,8
30,00 20 13,0 15,4
35,75 1 0,6 0,8
40,00 7 4,5 5,4
50,00 5 3,2 3,8
60,00 1 0,6 0,8
70,00 1 0,6 0,8
Nežino, neturi nuomonės 7 4,5 5,4
Nenurodė 24 15,6 -
Viso 154 100,0 100,0
16. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai
paplitęs neoficialus užimtumas?
16.1.Pramonė
1 17 11,0 14,0
2 23 14,9 19,0
3 22 14,3 18,2
4 15 9,7 12,4
5 14 9,1 11,6
6 6 3,9 5,0
7 11 7,1 9,1
8 5 3,2 4,1
9 8 5,2 6,6
Nenurodė 33 21,4 -
Viso 154 100,0 100,0
16.2. Žemės ūkis, miškininkystė
1 2 1,3 1,6
2 7 4,5 5,6
3 5 3,2 4,0
4 16 10,4 12,9
5 22 14,3 17,7
6 10 6,5 8,1
7 13 8,4 10,5
8 22 14,3 17,7
9 27 17,5 21,8
Nenurodė 30 19,5 -
Viso 154 100,0 100,0
16.3. Statyba
1 0 0,0 0,0
36
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
2 0 0,0 0,0
3 4 2,6 3,0
4 10 6,5 7,5
5 17 11,0 12,7
6 15 9,7 11,2
7 18 11,7 13,4
8 25 16,2 18,7
9 45 29,2 33,6
Nenurodė 20 13,0 -
Viso 154 100,0 100,0
16.4. Prekyba
1 4 2,6 3,2
2 8 5,2 6,4
3 11 7,1 8,8
4 11 7,1 8,8
5 19 12,3 15,2
6 13 8,4 10,4
7 17 11,0 13,6
8 19 12,3 15,2
9 23 14,9 18,4
Nenurodė 29 18,8 -
Viso 154 100,0 100,0
16.5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
1 11 7,1 9,1
2 8 5,2 6,6
3 20 13,0 16,5
4 19 12,3 15,7
5 18 11,7 14,9
6 18 11,7 14,9
7 11 7,1 9,1
8 10 6,5 8,3
9 6 3,9 5,0
Nenurodė 33 21,4 -
Viso 154 100,0 100,0
16.6. Viešbučiai, restoranai
1 19 12,3 15,4
2 26 16,9 21,1
3 27 17,5 22,0
4 13 8,4 10,6
37
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
5 17 11,0 13,8
6 6 3,9 4,9
7 7 4,5 5,7
8 3 1,9 2,4
9 5 3,2 4,1
Nenurodė 31 20,1 -
Viso 154 100,0 100,0
16.7. Kita komunalinė, socialinė, aptarnavimo veikla
1 23 14,9 19,2
2 25 16,2 20,8
3 21 13,6 17,5
4 15 9,7 12,5
5 12 7,8 10,0
6 9 5,8 7,5
7 9 5,8 7,5
8 5 3,2 4,2
9 1 0,6 0,8
Nenurodė 34 22,1 -
Viso 154 100,0 100,0
16.8. Autoservisai
1 0 0,0 0,0
2 4 2,6 3,1
3 5 3,2 3,9
4 13 8,4 10,2
5 18 11,7 14,1
6 15 9,7 11,7
7 21 13,6 16,4
8 27 17,5 21,1
9 25 16,2 19,5
Nenurodė 26 16,9 -
Viso 154 100,0 100,0
a16.9. Kitoje veikloje (kokioje)
Apsaugos tarnybos 1 0,6 3,7
Sveikatos apsauga, medicina 6 3,9 22,2
Lengvoji pramonė 1 0,6 3,7
Medžio apdirbimo 1 0,6 3,7
Švietimas 1 0,6 3,7
Valstybinis sektorius 1 0,6 3,7
Kita veikla (nepažymėta) 16 10,4 59,3
38
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 127 82,5 -
Viso 154 100,0 100,0
a16.9a. Kitoje veikloje (įvertinimas)
1 4 14,8 15,4
2 3 11,1 11,5
3 2 7,4 7,7
4 0 0,0 0,0
5 7 25,9 26,9
6 2 7,4 7,7
7 1 3,7 3,8
8 1 3,7 3,8
9 6 22,2 23,1
Nenurodė 1 3,7 -
Viso 27 100,0 100,0
17. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo
dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą buhalteriją?
Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.
1,50 1 0,6 0,7
2,50 1 0,6 0,7
3,00 1 0,6 0,7
5,00 1 0,6 0,7
7,50 1 0,6 0,7
10,00 5 3,2 3,7
12,50 2 1,3 1,5
15,00 3 1,9 2,2
17,50 1 0,6 0,7
20,00 23 14,9 17,0
25,00 6 3,9 4,4
30,00 28 18,2 20,7
35,00 3 1,9 2,2
40,00 15 9,7 11,1
45,00 1 0,6 0,7
50,00 30 19,5 22,2
60,00 3 1,9 2,2
70,00 4 2,6 3,0
80,00 3 1,9 2,2
90,00 1 0,6 0,7
100,00 1 0,6 0,7
Nežino, neturi nuomonės 1 0,6 0,7
39
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 19 12,3 -
Viso 154 100,0 100,0
18. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos
buhalterijos” mastai yra didžiausi?
1. Pramonė 36 23,4 24,2
2. Žemės ūkis, miškininkystė 33 21,4 22,1
3. Statyba 113 73,4 75,8
4. Prekyba 99 64,3 66,4
5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 14 9,1 9,4
6. Viešbučiai, restoranai 23 14,9 15,4
7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 11 7,1 7,4
8. Autoservisai 86 55,8 57,7
9. Kitoje veikloje 7 4,5 4,7
Farmacinė 1 14,3 16,7
Mokslas 1 14,3 16,7
Sveikatos apsauga 1 14,3 16,7
Viešoje veikloje 1 14,3 16,7
Medicina 2 28,6 33,3
Medžio apdirbimo 1 14,3 16,7
Lengvoji pramonė 1 14,3 16,7
Nežino, neturi nuomonės 1 14,3 16,7
- nenurodė 1 14,3 -
Nenurodė 5 3,2 -
Viso 154 277,3 283,2
19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo
rezultatams?
1. Taip 67 43,5 44,7
2. Labiau taip negu ne 36 23,4 24,0
3. Labiau ne negu taip 38 24,7 25,3
4. Ne 9 5,8 6,0
Nenurodė 4 2,6 -
Viso 154 100,0 100,0
20. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo
sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 108 70,1 72,0
2. Labiau taip negu ne 33 21,4 22,0
3. Labiau ne negu taip 9 5,8 6,0
4. Ne 0 0,0 0,0
Nenurodė 4 2,6 -
40
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Viso 154 100,0 100,0
21. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?
1. Didina užimtumo galimybes 19 12,3 12,5
2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 124 80,5 81,6
3. Mažina darbo motyvaciją 10 6,5 6,6
4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 54 35,1 35,5
5. Mažina karjeros galimybes 27 17,5 17,8
6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 77 50,0 50,7
7. Didina profesinių susirgimų galimybę 10 6,5 6,6
8. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 154 209,7 211,2
22. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti
neoficialų užimtumą?
Didesnė įmonių kontrolė 4 2,2 3,0
Visuotinis pajamų deklaravimas 1 0,5 0,8
Mokesčių mažinimas 24 12,9 18,0
Didinant kontrolę 2 1,1 1,5
Keisti pajamų mokestį 2 1,1 1,5
Subalansuoti mokesčių sistemą. Valstybinėms institucijoms daugiau
nagrinėti dirbančiųjų pajamų - darbo apmokėjimo tendencijas. Per
masines informavimo priemones daugiau aiškinti žmonėms neoficialaus
užimtumo pasekmes. 1 0,5 0,8
Mažinti bedarbių skaičių ir didinti socialinių garantijų svarbą 1 0,5 0,8
Steigti naujas darbo vietas, didinant minimalų darbo užmokestį 2 1,1 1,5
Stiprus supaprastinimas pradėt savo verslą 1 0,5 0,8
Pertvarkyti mokesčių sistemą 1 0,5 0,8
Socialinis-ekonominis darbuotojų švietimas, efektyvi darbo inspekcijų
veikla, profesinių organizacijų veikla. 1 0,5 0,8
Turi būti skatinamas ir griežtai kontroliuojamas verslas, lengvatos
steigti smulkias įmones pradžioje, valstybės parama. 1 0,5 0,8
Suteikti lengvatas darbdaviams, steigiantiems naujas darbo vietas. 2 1,1 1,5
Skatinti naujų darbo vietų kūrimą 1 0,5 0,8
Didinti minimalų darbo užmokestį 5 2,7 3,8
Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų liberalizavimas 1 0,5 0,8
Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas 2 1,1 1,5
Stimuliuoti mažą ir vidutinį verslą suteikiant daugiau lengvatų 1 0,5 0,8
Didinti baudas darbdaviams 1 0,5 0,8
Baudos darbdavimiams 4 2,2 3,0
41
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Padidinti darbuotojų darbo užmokestį 1 0,5 0,8
Mokesčių mažinimas skatinant firmas priimti oficialiai darbuotojus 1 0,5 0,8
Įmonių kontrolė 1 0,5 0,8
Mažinti mokesčius, apginti darbuotojus, kurie viešai prabyla apie
neoficialų užimtumą 1 0,5 0,8
Sukurti pakankamai darbo vietų, atitinkančius teisės aktų
reglamentuojančius darbo santykius 2 1,1 1,5
Didinti darbo vietų skaičių, mažinti bedarbystę, bausti darbdavius,
nelegaliai įdarbinančius darbuotojus 1 0,5 0,8
Mažinti darbo jėgos mokesčius 2 1,1 1,5
Įmonių mokesčių mažinimas.Rinkos sektorių plėtra. 1 0,5 0,8
Didesnių socialinių garantijų suteikimas dirbančiam oficialiai asmeniui
(kuo didesnės pajamos, tuo didesnės socialinės garantijos. 1 0,5 0,8
Mokesčių sistemos tobulinimas, finansinės duobaudos darbdaviams. 1 0,5 0,8
Stiprinti profsąjungas 1 0,5 0,8
Viešumas 1 0,5 0,8
Gal būt reikėtų už nelegalaus darbo identifikavimą taikyti žymiai
griežtesnes nuobaudų formas bei atsakomybės už darbuotoją dydį. 1 0,5 0,8
Skatinti smulkų verslą 1 0,5 0,8
Didelės baudos 1 0,5 0,8
Didesnė vadovų atsakomybė už nelegalų įdarbinimą 1 0,5 0,8
Neoficialiai dirbančių susirūpinimas dėl galimų socialinių garantijų
praradimų 1 0,5 0,8
Mažinti skirtumą tarp neto ir bruto darbo užmokesčio 1 0,5 0,8
Didinti kontrolę ir baudas 1 0,5 0,8
Labiau liberalizuoti rinką 1 0,5 0,8
Lengvatų darbo vietų kūrėjams taikymas 1 0,5 0,8
Naudoti sankcijas įmonėms, daryti patikrinimus 1 0,5 0,8
Pertvarkyti, keisti mokesčių sistemą 2 1,1 1,5
Regionuose įvesti VDI atstovų etatus 1 0,5 0,8
Sumažinti pajamų mokesčius 7 3,8 5,3
Kurti daugiau darbo vietų 9 4,8 6,8
Pradėti kelti atlyginimus 2 1,1 1,5
Didesnė darbo inspekcijos kontrolė 1 0,5 0,8
Nedarbo mažinimas 1 0,5 0,8
Prevencija 1 0,5 0,8
Didinti kontrolę ir nustačius pažeidimų atvejus taikyti griežtesnes
poveikio priemones apie tai informuojant visomis priemonėmis
visuomenę 1 0,5 0,8
42
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Didinti oficialių darbo vietų skaičių 2 1,1 1,5
Sąžiningi mokesčių inspekcijos patikrinimai 1 0,5 0,8
Darbo biržos turėtų aktyviau sirbti ne tik žodžiu, bet ir darbais. 1 0,5 0,8
Liberalesnė mokesčių politika 1 0,5 0,8
Visuomenės švietimas 1 0,5 0,8
Švietimas 1 0,5 0,8
Turi būti didesnė valstybės kontrolė ir griežtesni šiuo atžvilgiu
įstatymai. 1 0,5 0,8
Sudaryti darbdaviams tokias sąlygas, kad jiems nereikėtų slėpti
darbuotojų skaičiaus 1 0,5 0,8
Griežta kontrolė 1 0,5 0,8
Mokėti didesnes oficialias algas 1 0,5 0,8
Tobulinti mokesčių sistemą 1 0,5 0,8
Privatūs pensijų fondai 1 0,5 0,8
Švietimas darbo teisės klausimais 1 0,5 0,8
Investicijų skatinimas 1 0,5 0,8
Uždaryti (likviduoti) tokias įmones, kurios nelegaliai įdarbina 1 0,5 0,8
Statyti daugiau pramonės 1 0,5 0,8
Mažinti mokesčius įmonėms 1 0,5 0,8
Nepalankių sąlygų neoficialiam užimtimui sudarymas 1 0,5 0,8
Atitinkamas apmokėjimas už atliktą darbą 2 1,1 1,5
Tikrinti įmones darbo metu 1 0,5 0,8
Nežino, neturi nuomonės 4 2,2 3,0
Nenurodė 53 28,5 -
Viso 186 100,0 100,0
23. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo
vietoje yra rimta problema?
0 0 0,0 0,0
10 0 0,0 0,0
20 1 0,6 0,7
30 5 3,2 3,3
40 8 5,2 5,2
50 16 10,4 10,5
60 13 8,4 8,5
70 17 11,0 11,1
80 32 20,8 20,9
90 14 9,1 9,2
100 47 30,5 30,7
Nenurodė 1 0,6 -
43
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Viso 154 100,0 100,0
24. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės prievartos
auka?
1. Darbuotojai 143 92,9 93,5
2. Darbdaviai 5 3,2 3,3
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,
tiekėjai ir pan.) 5 3,2 3,3
Nenurodė 1 0,6 -
Viso 154 100,0 100,0
25. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos
dalyvių, patiria psichologinę prievartą darbe.
25.1. Darbuotojai
1,0 1 0,6 0,7
10,0 4 2,6 2,8
15,0 1 0,6 0,7
20,0 9 5,8 6,3
25,0 1 0,6 0,7
30,0 12 7,8 8,5
33,0 1 0,6 0,7
35,0 1 0,6 0,7
40,0 8 5,2 5,6
50,0 25 16,2 17,6
60,0 14 9,1 9,9
65,0 1 0,6 0,7
70,0 10 6,5 7,0
75,0 2 1,3 1,4
80,0 21 13,6 14,8
85,0 2 1,3 1,4
90,0 17 11,0 12,0
99,0 3 1,9 2,1
100,0 9 5,8 6,3
Nenurodė 12 7,8 -
Viso 154 100,0 100,0
25.2. Darbdaviai
1,0 1 0,6 1,1
4,0 2 1,3 2,2
5,0 11 7,1 12,4
8,0 1 0,6 1,1
9,0 1 0,6 1,1
44
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
10,0 25 16,2 28,1
15,0 3 1,9 3,4
20,0 19 12,3 21,3
25,0 6 3,9 6,7
30,0 6 3,9 6,7
40,0 6 3,9 6,7
50,0 4 2,6 4,5
60,0 1 0,6 1,1
70,0 2 1,3 2,2
90,0 1 0,6 1,1
Nenurodė 65 42,2 -
Viso 154 100,0 100,0
25.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje
(klientai, tiekėjai ir pan.)
1,0 4 2,6 5,4
2,0 1 0,6 1,4
2,5 1 0,6 1,4
3,0 1 0,6 1,4
4,0 1 0,6 1,4
5,0 10 6,5 13,5
10,0 21 13,6 28,4
15,0 4 2,6 5,4
20,0 10 6,5 13,5
25,0 3 1,9 4,1
30,0 9 5,8 12,2
40,0 4 2,6 5,4
50,0 1 0,6 1,4
60,0 1 0,6 1,4
90,0 2 1,3 2,7
100,0 1 0,6 1,4
Nenurodė 80 51,9 -
Viso 154 100,0 100,0
26. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos
subjektas (šaltinis)?
1. Darbuotojai 37 24,0 24,5
2. Darbdaviai 107 69,5 70,9
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,
tiekėjai ir pan.) 6 3,9 4,0
4. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai, 1 0,6 0,7
45
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
tiekėjai ir pan.) bei darbdaviai
Nenurodė 3 1,9 -
Viso 154 100,0 100,0
27. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau
pasireiškia santykiuose:
1. Tarp pačių darbuotojų 8 5,2 5,3
2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 128 83,1 84,2
3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 1 0,6 0,7
4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 1 0,6 0,7
5. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir darbdavių 6 3,9 3,9
6. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų 1 0,6 0,7
7. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų 4 2,6 2,6
8. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų 3 1,9 2,0
Nenurodė 2 1,3 -
Viso 154 100,0 100,0
28. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis
poveikis darbe?
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 47 30,5 30,5
2. Ignoravimas 46 29,9 29,9
3. Įžeidimai, žeminimas 82 53,2 53,2
4. Seksualinis priekabiavimas 9 5,8 5,8
5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 94 61,0 61,0
6. Kita 3 1,9 1,9
diskriminacija (įv. pobūdžio) 1 33,3 33,3
nesiskaitymas su darbuotoju 1 33,3 33,3
Darbuotojui primenama, kad visada gali išeiti 1 33,3 33,3
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 154 182,5 182,5
29. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė
prievarta darbe?
1. Dėl didelio darbo krūvio 50 32,5 32,5
2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 51 33,1 33,1
3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 37 24,0 24,0
4. Dėl netinkamo vadovavimo 101 65,6 65,6
5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 12 7,8 7,8
6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 35 22,7 22,7
7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 15 9,7 9,7
8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 57 37,0 37,0
46
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 29 18,8 18,8
10. Dėl žemo darbo užmokesčio 35 22,7 22,7
11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 13 8,4 8,4
12. Kita 5 3,2 3,2
Dėl darbuotojo galimybių neįvertinimo 1 20,0 20,0
Dėl rizikos būti bet kada atleistam iš darbo 2 40,0 40,0
Dėl darbuotojų netikrumo dėl savo ateities 1 20,0 20,0
Potencialių darbuotojų yra daugiau nei darbo vietų 1 20,0 20,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 154 285,7 285,7
30. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar
kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo vietoje?
1. Vertinama sistemingai 7 4,5 4,8
2. Vertinama formaliai 20 13,0 13,6
3. Vertinama iš dalies 31 20,1 21,1
4. Nevertinama 89 57,8 60,5
Nenurodė 7 4,5 -
Viso 154 100,0 100,0
31. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis.
1. Nėra specialistų 23 25,8 26,1
2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 29 32,6 33,0
3. Nėra tradicijų 31 34,8 35,2
4. Nėra poreikio 22 24,7 25,0
5. Kita 7 7,9 8,0
Nėra noro vertinti, darbdaviui tai nerūpi 2 28,6 28,6
Tokie faktai neregistruojami ir slepiami 1 14,3 14,3
Vergo kompleksas 1 14,3 14,3
Šis vertinimas darbdaviams labai nepalankus, neapsimoka
darbdaviui 2 28,6 28,6
Darbdavių savivalė 1 14,3 14,3
Nežino, neturi nuomonės 2 28,6 28,6
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 1,1 -
Viso 89 127,0 127,3
32. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo
sąlygoms, darbuotojų saugai ir sveikatai?
1. Taip 138 89,6 91,4
2. Ne 0 0,0 0,0
47
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 13 8,4 8,6
Nenurodė 3 1,9 -
Viso 154 100,0 100,0
33. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į
darbuotojus, jų elgesį?
1. Mažina darbo motyvaciją 65 42,2 42,5
2. Mažina darbo našumą 83 53,9 54,2
3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 79 51,3 51,6
4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 123 79,9 80,4
5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 23 14,9 15,0
6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 33 21,4 21,6
7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 21 13,6 13,7
8. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 0,6 -
Viso 154 277,9 279,1
34. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę
prievartą darbo vietoje?
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 26 16,9 17,0
2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės
prievartos atvejus 33 21,4 21,6
3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų
teises ir pareigas 79 51,3 51,6
4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 36 23,4 23,5
5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 70 45,5 45,8
6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos
(planai) 24 15,6 15,7
7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 26 16,9 17,0
8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 62 40,3 40,5
9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi
atitikti realias darbo sąnaudas) 57 37,0 37,3
10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 20 13,0 13,1
11. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 0,6 -
Viso 154 281,8 283,0
35. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę
prievartą, turi būti taikomos pirmiausiai?
Sisteminis prievartos darbe faktų registras 11 7,1 10,2
Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie psichologinės
prievartos atvejus 2 1,3 1,9
48
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie jų teises
ir pareigas 21 13,6 19,4
Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 5 3,2 4,6
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 20 13,0 18,5
Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos (planai) 3 1,9 2,8
Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 2 1,3 1,9
Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 7 4,5 6,5
Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi atitikti
realias darbo sąnaudas) 9 5,8 8,3
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 1 0,6 0,9
Darbo vietų kūrimas, mikroklimato įmonėje sudarymas ir jo gerinimas 1 0,6 0,9
Švietimas ir informavimas apie stresą darbe, galimas to pasekmes,
problemos sprendimo būdus. 1 0,6 0,9
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 1 0,6 0,9
Viską vykdant pagal įstatymus 1 0,6 0,9
Saugus darbas 1 0,6 0,9
Švietimas darbdavių ir darbuotojų darbo kodekso žinojimas, darbo
sauga, vadovavimo ir t.t. Kartais tai vyksta ne dėl blogo noro, o dėl
nežinojimo kaip. 1 0,6 0,9
Profsąjunga kaip tarpininkas 1 0,6 0,9
Darbuotojo vertinimas pagal atliktus darbus 1 0,6 0,9
Profesinės sąjungos įkūrimas ir kolektyvinės sutarties pasirašymas ir
kontrolė 1 0,6 0,9
Viešumas 1 0,6 0,9
Sankcijos 1 0,6 0,9
Vadovaujančio personalo testavimas, psichologinis tinkamumo
vadovauti įvertinimas 1 0,6 0,9
Teisingas užmokestis už viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis 1 0,6 0,9
Darbdavių mokymas/informavimas apie prievartą jaučiančių mastą ir
prievartos pasekmes 1 0,6 0,9
Paskatinančios priemonės 4 2,6 3,7
Vadovų kompetencijos ir vadovavimo įgūdžių ugdymas, jei reikia -
sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas. 1 0,6 0,9
Privalomas darbdavių švietimas šiais klausimais 1 0,6 0,9
Anoniminės apklausos darbuotojams ir baudos darbdaviams 1 0,6 0,9
Švietimas ir kultūros ugdymas 1 0,6 0,9
Darbuotojai turi būti informuoti nuolat apie tai, kas vyksta jų įstaigoje.
Apie tai, kokias jie turi pareigas, ir ką iki kada turi atlikti. Darbdaviai
turi informuoti apie tai, ka jie daro darbuottojų labui ir kaip tai bus 1 0,6 0,9
49
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
įgyvendinama
Pirmiausiai, naudojantis prievartą darbdavys ar/ir darbuotojas/tretysis
asmuo turi žinoti, kad jis/ji už tai bus "nubaustas""" Noras ir galimybė
naudoti psichologinę prievartą atsiranda būtent tada, kai žmogus jaučia,
kad jis yra padėties šeimininkas, ir kad jam/jai negresia jokios sankcijos
už tokių priemonių taikymą. Todėl reikėtų ne tik registruoti ir nagrinėti
psichologinės prievartos atvejus, bet ir taikyti įvairaus lygio nuobaudas
psichologinę prievartą naudojantiems žmonėms. 1 0,6 0,9
Bendras vadovavimo tobulinimas 1 0,6 0,9
Švietimas ir informavimas 1 0,6 0,9
Tiksliai nustatytos darbuotojų teisės, pareigos, funkcijos 1 0,6 0,9
Kompetetingų vadovų skyrimas, sankcijų už psichologinę prievartą
įvedimas 1 0,6 0,9
Tarpusavio supratimas 1 0,6 0,9
Visos, kurios duotų teigiamą efektą 1 0,6 0,9
Informavimas apie psichologinės prievartos atvejus 1 0,6 0,9
Konkrečių atvejų paviešinimas 1 0,6 0,9
Suaugusiam žmogui sunku išmokti kitą žmogų gerbti. Kultūringo
elgesio ir tolerancijos reikia mokyti nuo veikystės, šeimoje. 1 0,6 0,9
Kolektyvinės sutarties vykdymas 1 0,6 0,9
Darbo kontrolė 1 0,6 0,9
Turi būti realiai įgyvendinta nuostata - socialinė partnerystė, gerbiami
darbuotojai, kaip silpnesnė darbo sutarties pusės, interesai. 1 0,6 0,9
Darbdavio ir darbuotojo dialogas 1 0,6 0,9
Būtinas darbuotojų atstovavimas. Profesinės sąjungos steigimas 1 0,6 0,9
Tinkamas darbuotojų atstovavimas 1 0,6 0,9
Didesnė darbdavių kompetencija, žmogiškumas. 1 0,6 0,9
Sudaryti gerą psichologinę atmosferą 2 1,3 1,9
Stengtis suprasti paprastą žmogų 1 0,6 0,9
Įvairių metodikų ir rekomendacijų susijusių su šiuo klausimu taikymas,
įvedimas 1 0,6 0,9
Švietimas darbo teisės klausimais 1 0,6 0,9
Atitinkamų norminių aktų kūrimas 1 0,6 0,9
Pokalbis su darbuotoju 1 0,6 0,9
Darbuotojo anoniminė anketa 1 0,6 0,9
Darbuotojas turi jaustis saugus 1 0,6 0,9
Atitinkamų įstatymų priėmimas 2 1,3 1,9
50
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Visų gyventojų sluoksnių aukštesnis pragyvenimo lygis, gerbūvio
augimas 2 1,3 1,9
Nedarbo mažinimas 1 0,6 0,9
Ekonominio augimo stabilumas 1 0,6 0,9
Nežino, neturi nuomonės 3 1,9 2,8
Nenurodė 46 29,9 -
Viso 154 120,1 128,7
36. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla
1. Statyba 2 1,3 1,4
2. Transportas 11 7,1 7,5
3. Medžio apdirbimas 3 1,9 2,1
4. Metalo apdirbimas 5 3,2 3,4
5. Statybinių medžiagų pramonė 1 0,6 0,7
6. Lengvoji pramonė 7 4,5 4,8
7. Maisto pramonė 11 7,1 7,5
8. Chemijos pramonė 4 2,6 2,7
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 16 10,4 11,0
10. Prekyba 11 7,1 7,5
11. Miškininkystė 8 5,2 5,5
12. Žemės ūkis 4 2,6 2,7
13. Viešbučiai ir restoranai 1 0,6 0,7
14. Švietimas 22 14,3 15,1
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 44 28,6 30,1
16. Kitos paslaugos 33 21,4 22,6
Valstybės tarnyba 5 15,2 20,0
Kultūros sr. 1 3,0 4,0
Informacinės technologijos 1 3,0 4,0
Teisėsauga 1 3,0 4,0
Draudimas 1 3,0 4,0
Socialinės paslaugos 1 3,0 4,0
Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas ir bankininkystė 2 6,1 8,0
Administravimas 1 3,0 4,0
Aptarnavimas 2 6,1 8,0
Leidyba 1 3,0 4,0
Komunalinės paslaugos 2 6,1 8,0
Elektronikos pramonė 5 15,2 20,0
Konsultacinės paslaugos 1 3,0 4,0
Laivų statyba 1 3,0 4,0
- nenurodė 8 24,2 -
51
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 8 5,2 -
Viso 154 124,0 125,3
37. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje?
1. Iki 10 darbuotojų 9 5,8 6,2
2. 10-49 darbuotojai 32 20,8 21,9
3. 50-249 darbuotojai 45 29,2 30,8
4. Daugiau nei 250 darbuotojų 60 39,0 41,1
Nenurodė 8 5,2 -
Viso 154 100,0 100,0
38. Jūsų miestas/rajonas
Vilnius 60 39,0 42,0
Ignalina 5 3,2 3,5
Klaipėda 2 1,3 1,4
Šiauliai 7 4,5 4,9
Alytus 1 0,6 0,7
Palanga 1 0,6 0,7
Utena 1 0,6 0,7
Alytaus raj. 1 0,6 0,7
Kauno raj. 2 1,3 1,4
Elektrėnai 3 1,9 2,1
Kaunas 10 6,5 7,0
Panevėžys 6 3,9 4,2
Raseinių raj. 3 1,9 2,1
Raseiniai 1 0,6 0,7
Visaginas 16 10,4 11,2
Ignalinos raj. 1 0,6 0,7
Anykščiai 1 0,6 0,7
Ukmergė 1 0,6 0,7
Molėtai 2 1,3 1,4
Elektrėnai 6 3,9 4,2
Birštonas 7 4,5 4,9
Prienų raj. 1 0,6 0,7
Visaginas 4 2,6 2,8
Trakų raj. 1 0,6 0,7
Nenurodė 11 7,1 -
Viso 154 100,0 100,0
39. Anketą pildė:
1. Profsąjungų atstovas 76 49,4 49,4
2. Darbuotojų atstovas 78 50,6 50,6
52
Atsakymų
pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius
% (nuo bendro
apklaustųjų
skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 154 100,0 100,0
53
3. Įmonių vadovų (darbdavių atstovų) ekspertinės apklausos rezultatai Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
1. Pažymėkite, Jūsų nuomone, dažniausių pažeidimų
pobūdį.
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 16 13,4 13,4
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo
santykiais, išmokėjimo pažeidimai
41 34,5 34,5
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 50 42,0 42,0
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų
pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)
5 4,2 4,2
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 6 5,0 5,0
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 2 1,7 1,7
Neturime pažeidimų (apie save kalba) 1 50,0 50,0
Darbo drausmė 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,8 100,8
2. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, pažeidimai sudarant
sutartį?
1. Realios darbo sąlygos blogesnės nei sulygtos sudarant sutartį 37 31,1 31,1
2. Mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sulygtas sutartyje 17 14,3 14,3
3. Nesilaikoma darbo sutartyje nustatyto darbo laiko 81 68,1 68,1
4. Nesudaromos darbo sutartys (dirbama neteisėtai) 20 16,8 16,8
5. Nepagrįstai, nesuderinus keičiamos darbo sutarties sąlygos 19 16,0 16,0
6. Darbo sutartys nutraukiamos nepasibaigus sutartam terminui 12 10,1 10,1
7. Kita: 4 3,4 3,4
Nėra tokių pažeidimų arba jie netrukdo 2 50,0 50,0
Valstybinė įmonė, pažeidimų nėra 1 25,0 25,0
Neturime pažeidimų (apie save kalba) 1 25,0 25,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 159,7 159,7
3. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo apmokėjimo
pažeidimai?
1. Vėluoja darbo užmokestis 63 52,9 52,9
2. Nemokamas minimalus atlyginimas 11 9,2 9,2
3. Neapmokamas darbas už poilsio ir švenčių dienomis 29 24,4 24,4
4. Neapmokamas darbas už viršvalandinį ir nakties darbą 66 55,5 55,5
5. Nemokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 13 10,9 10,9
6. Galutinai neatsiskaitoma atleidimo iš darbo atveju 14 11,8 11,8
54
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
7. Kita: 3 2,5 2,5
Pažeidimų nėra 2 66,7 66,7
Valstybinė įmonė 1 33,3 33,3
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 167,2 167,2
4. Kokie dažniausi, Jūsų nuomone, darbo ir poilsio laiko
pažeidimai?
1. Neteisingai fiksuojamas darbo laikas 53 44,5 45,3
2. Darbo laikas nėra fiksuojamas 14 11,8 12,0
3. Darbo laikas nustatomas, neatsižvelgiant į darbo aplinką
(kenksmingus darbo aplinkos veiksnius)
25 21,0 21,4
4. Laiku nesuteikiamos atostogos 23 19,3 19,7
5. Nesuteikiamos kasmetinės minimalios atostogos 3 2,5 2,6
6. Nesuteikiamos pailgintos ir papildomos atostogos 15 12,6 12,8
7. Nesuteikiamos tikslinės atostogos (pvz., studijoms) 17 14,3 14,5
8. Neskiriamos pertraukos pailsėti, pavalgyti 8 6,7 6,8
9. Neskiriamos papildomos ir specialios pertraukos 23 19,3 19,7
10. Nesuteikiamas paros ir savaitės poilsis 11 9,2 9,4
11. Neteisingai apskaitomas naktinio darbo bei budėjimų darbo
laikas
12 10,1 10,3
12. Kita: 2 1,7 1,7
Nėra 1 50,0 100,0
- nenurodė 1 50,0 -
Nenurodė 2 1,7 -
Viso 119 174,8 176,1
5. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, dažniausiai pasitaiko teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius,
pažeidimai?
1. Statyba 104 87,4 88,9
2. Transportas 58 48,7 49,6
3. Medžio apdirbimas 18 15,1 15,4
4. Metalo apdirbimas 4 3,4 3,4
5. Statybinių medžiagų pramonė 6 5,0 5,1
6. Lengvoji pramonė 27 22,7 23,1
7. Maisto pramonė 28 23,5 23,9
8. Chemijos pramonė 0 0,0 0,0
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 2 1,7 1,7
10. Prekyba 96 80,7 82,1
11. Miškininkystė 14 11,8 12,0
55
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
12. Žemės ūkis 49 41,2 41,9
13. Viešbučiai ir restoranai 24 20,2 20,5
14. Švietimas 6 5,0 5,1
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 10 8,4 8,5
16. Kitos paslaugos 13 10,9 11,1
Nenurodė 2 1,7 -
Viso 119 387,4 392,3
6. Ar Jums tenka pažeisti darbo teisės įstatymus?
1. Dažnai 5 4,2 4,3
2. Retkarčiais 62 52,1 53,0
3. Įstatymų nepažeidinėju 50 42,0 42,7
Nenurodė 2 1,7 -
Viso 119 100,0 100,0
7. Dėl kokių priežasčių tenka dažniausiai pažeisti darbo
teisės įstatymus?
1. Per didelių mokesčių 40 33,6 43,5
2. Dėl nelanksčių įstatymų darbo ir poilsio laiko režimo srityje 43 36,1 46,7
3. Dėl per aukštų nustatomų (aptarnavimo, išdirbio, laiko)
normų
1 0,8 1,1
4. Dėl kitų verslo sąlygų suvaržymų 8 6,7 8,7
Kiek teko girdėti iš kitų, tai daugiausia, ypač smulkiojo ir
vidutinio verlo sektoriaus įmonės, pažeidžia darbo teisės
įstatymus "dėl per didelių mokesčių"
2 25,0 28,6
Siūlau šalių susitarimu tęsti terminuotas darbo sutartis 1 12,5 14,3
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas 2 25,0 28,6
Valstybinė įmonė, pažeidimai nedaromi 1 12,5 14,3
Nepažeidinėju 1 12,5 14,3
- nenurodė 1 12,5 -
Nenurodė 27 22,7 -
Viso 119 100,0 100,0
8. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbo
rezultatams?
1. Taip 52 43,7 44,1
2. Labiau taip negu ne 40 33,6 33,9
3. Labiau ne negu taip 20 16,8 16,9
4. Ne 6 5,0 5,1
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 100,0 100,0
9. Kokie pažeidimai, Jūsų nuomone, turi labiausiai neigiamą įtaką darbo
56
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
rezultatams?
1. Darbo sutarties sudarymo pažeidimai 9 7,6 7,8
2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo
santykiais, išmokėjimo pažeidimai
77 64,7 66,4
3. Darbo ir poilsio laiko pažeidimai 25 21,0 21,6
4. Atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytų garantijų
pažeidimai (jaunimui, neįgaliesiems ir pan.)
1 0,8 0,9
5. Kolektyvinės sutarties sudarymo bei vykdymo pažeidimai 4 3,4 3,4
6. Kiti darbo teisės pažeidimai 3 2,5 2,6
Nesiskaitymas su dirbančiuoju 1 33,3 50,0
Neigiamos įtakos neturi, turi teigiamą 1 33,3 50,0
- nenurodė 1 33,3 -
Nenurodė 3 2,5 -
Viso 119 102,5 102,6
10. Kaip teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai įtakoja į darbo rezultatus?
1. Mažina įmonės konkurencingumą 19 16,0 16,1
2. Mažina darbuotojų motyvaciją 70 58,8 59,3
3. Mažina personalo drausmingumą 35 29,4 29,7
4. Didina vadovo autoritetą 2 1,7 1,7
5. Mažina piktnaudžiavimus darbe 6 5,0 5,1
6. Be darbo teisės įstatymų pažeidimų negalima normaliai dirbti 38 31,9 32,2
7. Kita 5 4,2 4,2
Įgyvendinant verslo planus, kartais nepavyksta jų atlikti,
nepažeidžiant įstatymų.
1 20,0 20,0
Didina įmonės konkurencingumą 2 40,0 40,0
Mažiau mokama mokesčių, lieka didesnis pelnas 1 20,0 20,0
1 20,0 20,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 147,9 148,3
11. Ar, Jūsų nuomone, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimai, turi įtakos darbuotojų saugai ir
sveikatai?
1. Taip 60 50,4 50,8
2. Ne 11 9,2 9,3
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 47 39,5 39,8
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 100,0 100,0
12. Jeigu minėti pažeidimai nors kiek turi įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, tai nurodykite, ką įtakoja labiausiai?
57
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
1. Fizinę sveikatą 29 27,1 27,6
2. Psichinę būklę, sukelia stresines situacijas 74 69,2 70,5
3. Didina profesinių susirgimų tikimybę 17 15,9 16,2
4. Didina nelaimingų atsitikimų pavojų 56 52,3 53,3
5. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 2 1,9 -
Viso 107 166,4 167,6
13. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės leistų sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimus?
13.1. Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo priemonės
Esant lankstesnei terminuotų darbo sutarčių įvairaus pobūdžio
darbams atlikti sudarymo galimybei, stipriai mažėtų pažeidimų
1 0,8 1,8
Suminio darbo laiko apskaitos įvedimas 1 0,8 1,8
Laisvas darbuotojų sprendimas dėl atostogų ir poilsio dienų
apmokėjimo
1 0,8 1,8
Galimybė, esant būtinumui, darbo sutartį perrašyti darbdavio
iniciatyva, be darbuotojo sutikimo, pervedant jį dirbti kitus
reikalingus darbus.
2 1,7 3,5
Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,5
Sistemingas darbuotojų švietimas ir informavimas apie jų teises,
sudarant darbo sutartį arba keičiant darbo sutarties sąlygas
2 1,7 3,5
Reikalinga valstybės intitucijų kontrolė 2 1,7 3,5
Optimizuoti sutarties tekstą 1 0,8 1,8
Darbuotojų pareigų sugretinimas 2 1,7 3,5
Universalių darbuotojų įforminimas 3 2,5 5,3
Siūlau šalių susitarimu tęsti terminuotas darbo sutartis 1 0,8 1,8
Darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės
1 0,8 1,8
Lankstesnės darbo sutartys, kurias būtų galima pritaikyti
kiekvienai įmonei individualiai
1 0,8 1,8
Pas mus jų nėra 1 0,8 1,8
Liberalesnės sutarčių sudarymo sąlygos - daugiau laisvės
darbdaviui ir darbuotojui (pvz. galimybė nustatyti sutarčių
terminus tarpusavio susitarimu ir kt.)
1 0,8 1,8
Nuobaudų už darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimus
didinimas ir jų priežiūros griežtinimas
1 0,8 1,8
Padaryti lankstesnes darbo sutarčių nutraukimo bei terminuotų
sutarčių sudarymo procedūras
1 0,8 1,8
Darbuotojų švietimas darbo klausimais 1 0,8 1,8
Sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams lengvai atleisti 1 0,8 1,8
58
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
darbuotojus
Liberalizuoti darbo sutarčių sudarymo tvarką 1 0,8 1,8
Sudaryti lengvesnes sąlygas darbdaviams samdyti darbuotojus
trumpalaikiams darbams
1 0,8 1,8
Sudarant darbo sutartį reikėtų mažiau popierizmo. Galima būtų
sudarinėti trumpalaikes sutartis be "Sodros" draudimo
1 0,8 1,8
Labiau darbo inspekcijai kontroliuoti darbo sutarties sudarymo
sąlygas
1 0,8 1,8
Kontrolė, darbuotojo reiklumas 1 0,8 1,8
Lankstesnės darbo sutarties sąlygos 1 0,8 1,8
Darbo kodekso pakeitimas 1 0,8 1,8
Didesnė darbo inspekcijos kontrolė, aktyvesnė veikla 2 1,7 3,5
Įvesti kontroliuojančią tarnybą 1 0,8 1,8
Darbdavių ir darbuotojų informatyvumo didinimas 2 1,7 3,5
Kontrolė 2 1,7 3,5
Aktyvesnė Sodros ir DB veikla 1 0,8 1,8
Darbo įstatymo vykdymo kontrolės sustiprinimas. 1 0,8 1,8
Darbo sutaties patvirtinimas profesinių sąjungų institucijose 1 0,8 1,8
Tobulinti nacionalinius įstatymus 1 0,8 1,8
Didinti darbdavių ir dirbančiųjų abipusę atsakomybę už
rezultatus
1 0,8 1,8
Būtina keisti įstatymus. Mažinti fizinių pajamų mokestį ir
pajamų mokesčius
1 0,8 1,8
Teisingai paruošti teisės aktai, pritaikyti konkreči darbo vietai. 1 0,8 1,8
Mokesčių sistemos ir teisės aktų sutvarkymas 1 0,8 1,8
Mokesčių sumažinimas 3 2,5 5,3
Tokiomis sąlygomis, kokios yra šiuo metu, darbo pažeidimų yra
ir bus
1 0,8 1,8
Didesnė darbdavių atsakomybė 1 0,8 1,8
Dažnai įrašomas minimalus darbo užmokestis, o žodžiu
sutariamas didesnis
1 0,8 1,8
Standartizuotos darbo sutartys 1 0,8 1,8
Laikytis darbo sutarties ir įstatymų 1 0,8 1,8
Savalaikis atsiskaitymas tarp įmonių 1 0,8 1,8
Kontrolė-kaip darbdavys laikosi darbo sutartyje numatytų
punktų darbuotojo atžvilgiu
1 0,8 1,8
Laikytis darbo sutartyje numatytų reikalavimų 1 0,8 1,8
Nežino, neturi nuomonės 3 2,5 5,3
Nenurodė 62 52,1 -
Viso 119 104,2 108,8
59
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
13.2. Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės
Mokesčių mažinimas 17 14,3 28,3
Pažeidimų nėra 1 0,8 1,7
Organizacijų tarpusavio atsiskaitymų drausmės stiprinimas 2 1,7 3,3
Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,3
Įstatymų laikymosi kontrolė bei vienodas jų taikymas visiems
rinkos dalyviams
2 1,7 3,3
Reikalinga valstybės intitucijų kontrolė 1 0,8 1,7
Viršvalandžių detali ataskaita 1 0,8 1,7
Atsiskaitymas nutraukus sutartį susitartu laiku 3 2,5 5,0
Mažinti mokesčius, daugiau liktų atlyginimų išmokėjimui 1 0,8 1,7
Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo
santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimų galimos mažinimo
priemonės
1 0,8 1,7
Mažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 1 0,8 1,7
Neįstatyti į rėmus atlygio už darbą, kadangi yra nemažai SVV
įmonių, kurioms specialisto reikėtų kelias valandas per mėnesį
ar savaitę, o už darbą jam turi mokėti ne mažiau pusė
minimalaus atlygio
1 0,8 1,7
Pas mus jų nėra 1 0,8 1,7
Darbo užmokesčio bei kitų išmokų, susijusių su darbo
santykiais, išmokėjimo tvarkos kontrolės griežtinimas ir
atsakomybės didinimas už išmokėjimo tvarkos pažeidimus
1 0,8 1,7
Lankstesni įsipareigojimai darbdaviui 1 0,8 1,7
Sumažinti minimalų darbo užmokestį 1 0,8 1,7
Sumažinti nuo darbo užmokesčio mokamus pajamų ir socialinio
draudimo mokesčius, darbdaviai rečiau pažeidinėtų darbo
santykius, susijusius su užmokesčiu
1 0,8 1,7
Mokesčių inpekcija turėtų labiau kontroliuoti darbdavius ar jie
teisingai vykdo darbo apmokėjimo įsipareigojimus, numatytus
sutartyje
1 0,8 1,7
1 0,8 1,7 Nedidinti minimalaus darbo užmokesčio. Sunkiai
besiverčiantiems darbdaviams nustatyti žemesnį darbo
užmokestį (minimalų)
Mokesčių lengvatomis skatinti darbdavius sąžiningai mokėti
užmokestį
1 0,8 1,7
Lankstesnių darbo apmokėjimo formų (įvairovės) 1 0,8 1,7
Darbuotojų aktyvumas 5 4,2 8,3
Profesinių sąjungų kūrimas įmonėse 2 1,7 3,3
60
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Dažniau audituoti ypač privačius darbdavius, kaip teisingai jie
atsiskaito su dirbančiaisiais
2 1,7 3,3
Delspinigių sumažinimas mokesčų rinkimo institucijose (Sodra,
VMĮ ir kt.). Dabartinėje situacijoje skubama mokėti mokesčius,
o darbo užmokestis vėluoja.
2 1,7 3,3
Atitinkamos tarnybos - Darbo inpekcija, ekonominė policija turi
suintensyvinti kontrolę
1 0,8 1,7
Dvigubos buhalterijos išnaikinimas. 1 0,8 1,7
Būtina mažinti fizinių asmunų ir pajamų mokesčius 1 0,8 1,7
Atsiskaitymų tarp įmonių sugriežtinimas 1 0,8 1,7
Dideli mokesčiai neleidžia didnti atlyginimų, stengiamasi
pirmiausia sumokėti mokesčius
2 1,7 3,3
Didesnės baudos 1 0,8 1,7
Laiku mokėti atlyginimą 1 0,8 1,7
Papildomai mokėti už viršvalandžius 1 0,8 1,7
Sugriežtinti įstatymus, numatant sankcijas darbdavio atžvilgiu 2 1,7 3,3
Įsiskolinimų likvidavimas 1 0,8 1,7
Darbo užmokesčio fondas turi būti panaudotas, atsižvelgiant į
darbo rezultatus ir trukmę, bei darbuotojo indėlį
1 0,8 1,7
Vykdyti darbo sutartyje numatytą punktą apie darbo užmokestį 1 0,8 1,7
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,7
Nenurodė 59 49,6 -
Viso 119 106,7 113,3
13.3. Darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų pažeidimų galimos mažinimo priemonės
Praplečiant "neatidėliotinų darbų" sąvoką, apibrėžiant daugiau
atvejų, kuriuos būtų galima laikyti priežastimi atlikti
neatidėliotinus darbus
1 0,8 1,8
Įstatymų supaprastinimas 1 0,8 1,8
Įvesti suminę darbo laiko apskaitą 2 1,7 3,6
Didesnės ar lankstesnės nuostatos, pačiai įmonei spręsti darbo ir
poilsio laiką
1 0,8 1,8
Galimybė, esant būtinumui, darbo ir poilsio laiką koreguoti
pagal gamybos poreikius, viršijant bendrų normų.
2 1,7 3,6
Mažinti mokesčius susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 3,6
Ne toks griežtas įstatyminis reglamentavimas; leidimas tartis
darbdaviui ir darbuotojui tarpusavyje, įstatymu nustatant tik
minimalius reikalavimus (pagal ES direktyvas) ir leidžiant
įmonėms lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje bei organizuoti
savo veiklą, atsižvelgiant į klientų pageidavimus
2 1,7 3,6
61
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Reikalinga valstybės intitucijų kontrolė 1 0,8 1,8
Gerai parengtos ir vykdomos vidaus darbo taisyklės 1 0,8 1,8
Prailginti laiką daugiau kaip 8 val. per dieną, jeigu darbuotojas
sutinka dirbti iki 12 val., leisti dirbti aptarnavimo sferoje,
prekyboje, darbą susijusį su materialinių vertybių perdavimu po
12 val./d. pagal grafikus.
3 2,5 5,4
Šalių susitarimu leisti dirbti viršvalandinį darbą ir kartu susitarti
apmokėjimą už darbą
1 0,8 1,8
LR DK straipsnių, reglamentuojančių dirbančiųjų darbą ir
poilsį, liberalizavimas
1 0,8 1,8
Darbo santykių liberalizavimas 2 1,7 3,6
Valstybinei kelių inspekcijai imti kontroliuoti tachografų
parodymus
1 0,8 1,8
Darbo dienos, savaitės darbo laiko trukmės kontrolės didinimas,
atsakomybės už darbo ir poilsio laiką reglamento pačių
nuostatų pažeidimus didinimas
1 0,8 1,8
Turi būti pakankamai dirbančiųjų, kad kiekvienas galėtų dirbti
jam paskirtą darbą
1 0,8 1,8
Suteikti teisę pačioms įmonėms reguliuoti darbo ir poilsio laiką 1 0,8 1,8
Lankstesni įsipareigojimai darbdaviui 1 0,8 1,8
Mažinti darbą poilsio dienomis išskyrus aptarnavimo sferoje 1 0,8 1,8
Mažinti viršvalandžių skaičių 1 0,8 1,8
Gerinti darbo organizavimą įmonės lygyje, nereikės dirbti
viršvalandžių
1 0,8 1,8
Didesnė darbo inspekcijos kontrolė, priežiūra 2 1,7 3,6
Tinkamai padalinti darbo krūvį tarp darbuotojų 1 0,8 1,8
Darbo inspekcijos aktyvesnė veikla 1 0,8 1,8
Kolektyvinė sutartis 1 0,8 1,8
Kolektyvinės sutarties pasirašymas tarp administracijos ir
profsąjungos ar kolektyvo tarybos, jos veiklos kontrolė iš
darbuotojų kolektyvo pusės
1 0,8 1,8
Profesinių sąjungų veikos stiprinimas 1 0,8 1,8
Šių nuostatų tobulinimas, nes, taisyklės sunkiai pritaikomos
realiame gyvenime, darbe- pažeidimai tampa neišvengiami
1 0,8 1,8
Gerinti kolektyvinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo kontrolę 1 0,8 1,8
Darbo laiko apskaitos įvedimas 1 0,8 1,8
Viešumas 1 0,8 1,8
Darbo ir atostogų grafikų paviešinimas 1 0,8 1,8
Darbo sutarčių viešas priėmimas 1 0,8 1,8
Laikytis įstatymo normų 2 1,7 3,6
62
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Priimti darugiau darbuotojų, nors ir laikinai. 1 0,8 1,8
Sudaryti galimybes kelti darbo užmokestį tvarkant įstatymus
reglamentuojančius ūkio veiklą ir ekonomiką
1 0,8 1,8
Galimybė leisti dirbti nemokant mokesčių po kelias valandas 2 1,7 3,6
Sumažinti ar išvengti įmanoma, tačiau tuomet kenčia kitos
sritys
1 0,8 1,8
Galimybė priimti dirbti kelioms valandoms 1 0,8 1,8
"Darbo inspekcija" turi gauti didesnius įgaliojimus taikant
baudas
1 0,8 1,8
Viešųjų pirkimų įstatymai turi suvaldyti korupciją įmonei
gaunant užsakymą
1 0,8 1,8
Supaprastinta apskaita 1 0,8 1,8
Teisinga darbo laiko apskaita 1 0,8 1,8
Darbovietėse tam turi būti įrengti poilsio kambariai 1 0,8 1,8
Užtikrinti pertraukas darbo metu 1 0,8 1,8
Laikytis darbo sutarties reglamentų 1 0,8 1,8
Reguliuoti darbo laiką 1 0,8 1,8
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,8
Nenurodė 63 52,9 -
Viso 119 101,7 103,6
14. 2003 m. šalyje buvo 1,438 mln. užimtųjų. Kokia, Jūsų nuomone, yra neoficialaus užimtumo apimtis (užimtųjų
neoficialioje darbo rinkoje dalis) Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro užimtųjų skaičiaus, proc.
0,10 1 0,8 0,9
2,0 1 0,8 0,9
2,5 1 0,8 0,9
3,0 2 1,7 1,9
5,0 8 6,7 7,5
6,5 1 0,8 0,9
7,5 2 1,7 1,9
8,0 1 0,8 0,9
10,0 19 16,0 17,9
12,0 3 2,5 2,8
12,5 3 2,5 2,8
14,0 1 0,8 0,9
15,0 9 7,6 8,5
17,5 2 1,7 1,9
20,0 23 19,3 21,7
25,0 7 5,9 6,6
63
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
30,0 6 5,0 5,7
35,0 2 1,7 1,9
40,0 5 4,2 4,7
45,0 1 0,8 0,9
50,0 3 2,5 2,8
60,0 1 0,8 0,9
80,0 2 1,7 1,9
Nežino, neturi nuomonės 2 1,7 1,9
Nenurodė 13 10,9 -
Viso 119 100,0 100,0
15. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, yra labiausiai paplitęs neoficialus užimtumas?
15.1.Pramonė
1 27 22,7 27,0
2 16 13,4 16,0
3 14 11,8 14,0
4 11 9,2 11,0
5 12 10,1 12,0
6 4 3,4 4,0
7 7 5,9 7,0
8 4 3,4 4,0
9 5 4,2 5,0
Nenurodė 19 16,0 -
Viso 119 100,0 100,0
15.2. Žemės ūkis, miškininkystė
1 2 1,7 1,9
2 4 3,4 3,7
3 8 6,7 7,5
4 17 14,3 15,9
5 17 14,3 15,9
6 8 6,7 7,5
7 14 11,8 13,1
8 20 16,8 18,7
9 17 14,3 15,9
Nenurodė 12 10,1 -
Viso 119 100,0 100,0
15.3. Statyba
1 0 0,0 0,0
2 1 0,8 0,9
3 4 3,4 3,5
64
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
4 7 5,9 6,2
5 18 15,1 15,9
6 11 9,2 9,7
7 12 10,1 10,6
8 21 17,6 18,6
9 39 32,8 34,5
Nenurodė 6 5,0 -
Viso 119 100,0 100,0
15.4. Prekyba
1 4 3,4 3,6
2 9 7,6 8,1
3 18 15,1 16,2
4 9 7,6 8,1
5 18 15,1 16,2
6 17 14,3 15,3
7 15 12,6 13,5
8 12 10,1 10,8
9 9 7,6 8,1
Nenurodė 8 6,7 -
Viso 119 100,0 100,0
15.5. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai
1 10 8,4 10,2
2 23 19,3 23,5
3 15 12,6 15,3
4 19 16,0 19,4
5 9 7,6 9,2
6 9 7,6 9,2
7 6 5,0 6,1
8 3 2,5 3,1
9 4 3,4 4,1
Nenurodė 21 17,6 -
Viso 119 100,0 100,0
15.6. Viešbučiai, restoranai
1 25 21,0 25,3
2 12 10,1 12,1
3 18 15,1 18,2
4 17 14,3 17,2
5 13 10,9 13,1
6 5 4,2 5,1
65
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
7 7 5,9 7,1
8 2 1,7 2,0
9 0 0,0 0,0
Nenurodė 20 16,8 -
Viso 119 100,0 100,0
15.7. Kita komunalinė, socialinė, aptarnavimo veikla
1 22 18,5 22,4
2 28 23,5 28,6
3 16 13,4 16,3
4 12 10,1 12,2
5 6 5,0 6,1
6 4 3,4 4,1
7 7 5,9 7,1
8 2 1,7 2,0
9 1 0,8 1,0
Nenurodė 21 17,6 -
Viso 119 100,0 100,0
15.8. Autoservisai
1 4 3,4 3,8
2 8 6,7 7,7
3 13 10,9 12,5
4 12 10,1 11,5
5 24 20,2 23,1
6 11 9,2 10,6
7 15 12,6 14,4
8 8 6,7 7,7
9 9 7,6 8,7
Nenurodė 15 12,6 -
Viso 119 100,0 100,0
a15.9. Kitoje veikloje (kokioje)
Švietimas 7 5,9 31,8
Sveikatos apsauga 2 1,7 9,1
Valymo paslaugos 1 0,8 4,5
Medžio apdirbimo 1 0,8 4,5
Turizmas 1 0,8 4,5
Paslaugų sfera 4 3,4 18,2
Kūryba 1 0,8 4,5
Žvejyba 1 0,8 4,5
Valstybinis sektorius 1 0,8 4,5
66
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Informacinės technologijos 1 0,8 4,5
Kita veikla 2 1,7 9,1
Nenurodė 97 81,5 -
Viso 119 100,0 100,0
a15.9a. Kitoje veikloje (įvertinimas)
1 9 40,9 45,0
2 3 13,6 15,0
3 1 4,5 5,0
4 2 9,1 10,0
5 2 9,1 10,0
6 0 0,0 0,0
7 1 4,5 5,0
8 1 4,5 5,0
9 1 4,5 5,0
Nenurodė 2 9,1 -
Viso 22 100,0 100,0
16. Kokia, Jūsų nuomone, yra neapskaityto darbo apmokėjimo dalis Lietuvoje, išmokama “į rankas” taikant dvigubą
buhalteriją? Skaičiuojant nuo neto darbo užmokesčio šalyje, proc.
5,0 3 2,5 2,6
6,0 3 2,5 2,6
6,5 1 0,8 0,9
10,0 10 8,4 8,6
12,5 2 1,7 1,7
15,0 7 5,9 6,0
17,5 1 0,8 0,9
20,0 11 9,2 9,5
25,0 6 5,0 5,2
28,0 1 0,8 0,9
30,0 22 18,5 19,0
32,0 1 0,8 0,9
35,0 5 4,2 4,3
36,0 1 0,8 0,9
40,0 7 5,9 6,0
45,0 1 0,8 0,9
50,0 15 12,6 12,9
55,0 2 1,7 1,7
60,0 5 4,2 4,3
65,0 3 2,5 2,6
70,0 4 3,4 3,4
67
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
80,0 1 0,8 0,9
90,0 1 0,8 0,9
100,0 2 1,7 1,7
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 0,9
Nenurodė 3 2,5 -
Viso 119 100,0 100,0
17. Kokiose ekonominėse veiklose, Jūsų nuomone, “dvigubos buhalterijos” mastai yra didžiausi?
1. Pramonė 16 13,4 13,6
2. Žemės ūkis, miškininkystė 43 36,1 36,4
3. Statyba 105 88,2 89,0
4. Prekyba 71 59,7 60,2
5. Transportas sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 18 15,1 15,3
6. Viešbučiai, restoranai 25 21,0 21,2
7. Kita komunalinė, socialinė aptarnavimo veikla 6 5,0 5,1
8. Autoservisai 50 42,0 42,4
9. Kitoje veikloje 2 1,7 1,7
Lengvoji pramonė - ypač siuvyklos 1 50,0 50,0
Nežino, neturi nuomonės 1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 283,2 284,7
18. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo
rezultatams?
1. Taip 42 35,3 35,6
2. Labiau taip negu ne 39 32,8 33,1
3. Labiau ne negu taip 26 21,8 22,0
4. Ne 11 9,2 9,3
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 100,0 100,0
19. Jūsų nuomone, ar nelegalus darbas, daro neigiamą įtaką darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir
sveikatai?
1. Taip 66 55,5 55,5
2. Labiau taip negu ne 37 31,1 31,1
3. Labiau ne negu taip 11 9,2 9,2
4. Ne 5 4,2 4,2
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,0 100,0
20. Kokią įtaką nelegalus darbas turi darbuotojams?
1. Didina užimtumo galimybes 14 11,8 11,9
68
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
2. Mažina darbuotojų socialines garantijas 99 83,2 83,9
3. Mažina darbo motyvaciją 14 11,8 11,9
4. Didina psichologinę įtampą ir stresą darbe 45 37,8 38,1
5. Mažina karjeros galimybes 12 10,1 10,2
6. Neužtikrina saugių darbo sąlygų 38 31,9 32,2
7. Didina profesinių susirgimų galimybę 5 4,2 4,2
8. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 191,6 192,4
21. Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis būtų tikslinga mažinti neoficialų
užimtumą?
"Balto" ir konkurencingo atlyginimo mokėjimas darbuotojams 1 0,8 1,4
Įstatymų suvienodinimas 1 0,8 1,4
Didesnė DB priežiūra, kontrolė 2 1,7 2,7
Aplaidžios kontroliuojančios tarnybos 1 0,8 1,4
Turi mažėti korupcija, tuo pačiu metu mažės ir neoficialus
užimtumas, taip pat turi didėti socialinės garantijos
1 0,8 1,4
Mažinant FAPM ir SODRA įmokas, tenkančias darbdaviui 2 1,7 2,7
Mažinti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu 2 1,7 2,7
Labiau kontroliuoti įmones ir darbo biržas, t.y. tuos, kas gauna
išmoką iš darbo biržos (daugelis realiai dirba).
2 1,7 2,7
Mažinti naujų, ką tik įsikūrusių įmonių mokesčius, atleisti nuo
pelno mokesčio pvz. 3-5 metus
2 1,7 2,7
Fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas 3 2,5 4,1
Didesnė valstybės intitucijų kontrolė 3 2,5 4,1
Mažinti mokesčius 26 21,8 35,6
Sudarant, gerinant sąlygas legaliam darbui 3 2,5 4,1
Supaprastinant priėmimo ir atleidimo darbuotojų tvarką 3 2,5 4,1
Tikrinti pagal apimtis sumokėtą SODRAI mokestį. Pagal firmos
atlyginimų vidurkius, įvertinant ir vadovų
1 0,8 1,4
Mažinant mokesčius, tobulinant darbo sutartis ir paliekant
daugiau erdvės darbdaviams, o ne darbininkams
1 0,8 1,4
"Turgaus" tipo verso uždraudimas 1 0,8 1,4
Didinti legalių darbo vietų skaičių, griežtinti atsakomybę už
nelegalų verslą
1 0,8 1,4
Didinant atlyginimus 2 1,7 2,7
Darbo užmokesčio mokesčių mažinimas 1 0,8 1,4
Mažinti mokesčius už popierizmą 1 0,8 1,4
Kurti daugiau oficialių darbo vietų skatinant jų atsiradimą
mokesčių lengvatomis
1 0,8 1,4
69
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Darbuotojai turėtų dažniau kreiptis į darbo inpekciją dėl
pažeidimų
1 0,8 1,4
Atleisti nuo mokesčių mažą atlyginimą gaunančius žmones 1 0,8 1,4
Sustiprinti darbo sąlygų užtikrinimo kontrolę privačiose
įmonėse
1 0,8 1,4
Lankstesnės darbo sutarties sąlygos 1 0,8 1,4
Mokesčiais 2 1,7 2,7
Terminuotų darbo sutarčių sudarymo supaprastinimas 1 0,8 1,4
Tobulinti įstatyminę bazę 1 0,8 1,4
Mažinant mokesčius darbdaviui 2 1,7 2,7
Kontrolė 1 0,8 1,4
Aktyvinti darbo inspekcijos ir ekonominės policijos veiklą šioje
srityje
1 0,8 1,4
Taikyti mokesčių lengvatas darbdaviams, sukuriantiems naujas
darbo vietas.
1 0,8 1,4
Griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, dirbti su pačiu nelegalų
darbininkų kontingentu, kad išsiaiškinti darbdavius, samdančius
nelegalus.
1 0,8 1,4
Įstatymų vykdymas 1 0,8 1,4
Mažinant fizinių asmenų ir pajamų mokestį 1 0,8 1,4
Keičiant mokesčių sistemą 1 0,8 1,4
Per mokesčių sistemą sureguliuota86 1 0,8 1,4
Per mokesčius ir ekonomikos sutvarkymą 2 1,7 2,7
Koreguojant mokesčių sistemą 1 0,8 1,4
Mažinti mokesčius mažai apmokamiems darbuotojams 1 0,8 1,4
Griežta kontrolė 1 0,8 1,4
Aktyvus įmonių tikrinimas 1 0,8 1,4
Keisti darbo inspektorių darbo metodus, kurie dažniausiai
apsiriboja formaliu dokumentų patikrinimu
1 0,8 1,4
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,4
Nenurodė 46 38,7 -
Viso 119 111,8 119,2
22. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje psichologinis poveikis darbo vietoje yra
rimta problema?
0 1 0,8 0,9
10 2 1,7 1,7
20 4 3,4 3,4
30 12 10,1 10,3
40 9 7,6 7,8
50 19 16,0 16,4
70
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
60 16 13,4 13,8
70 14 11,8 12,1
80 17 14,3 14,7
90 10 8,4 8,6
100 12 10,1 10,3
Nenurodė 3 2,5 -
Viso 119 100,0 100,0
23. Kas, Jūsų nuomone, dažniausiai yra psichologinės
prievartos auka?
1. Darbuotojai 102 85,7 87,2
2. Darbdaviai 9 7,6 7,7
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje
(klientai, tiekėjai ir pan.)
4 3,4 3,4
4. Darbuotojai ir darbdaviai 2 1,7 1,7
Nenurodė 2 1,7 -
Viso 119 100,0 100,0
24. Nurodykite, kiek procentų žemiau nurodytų darbo rinkos dalyvių, patiria psichologinę prievartą
darbe.
24.1. Darbuotojai
2 1 0,8 0,9
5 1 0,8 0,9
10 12 10,1 10,3
15 1 0,8 0,9
20 6 5,0 5,1
25 5 4,2 4,3
30 14 11,8 12,0
40 7 5,9 6,0
42 1 0,8 0,9
45 1 0,8 0,9
50 18 15,1 15,4
60 14 11,8 12,0
70 11 9,2 9,4
80 18 15,1 15,4
85 1 0,8 0,9
90 1 0,8 0,9
99 2 1,7 1,7
100 2 1,7 1,7
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 0,9
Nenurodė 2 1,7 -
71
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Viso 119 100,0 100,0
24.2. Darbdaviai
1 8 6,7 8,1
2 2 1,7 2,0
5 7 5,9 7,1
10 21 17,6 21,2
15 1 0,8 1,0
20 16 13,4 16,2
30 14 11,8 14,1
31 1 0,8 1,0
36 1 0,8 1,0
40 7 5,9 7,1
50 13 10,9 13,1
60 1 0,8 1,0
70 2 1,7 2,0
80 1 0,8 1,0
90 1 0,8 1,0
100 2 1,7 2,0
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,0
Nenurodė 20 16,8 -
Viso 119 100,0 100,0
24.3.Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje (klientai,
tiekėjai ir pan.)
1 3 2,5 4,4
2 1 0,8 1,5
3 1 0,8 1,5
5 13 10,9 19,1
10 23 19,3 33,8
15 2 1,7 2,9
20 10 8,4 14,7
25 1 0,8 1,5
27 1 0,8 1,5
30 6 5,0 8,8
40 3 2,5 4,4
45 1 0,8 1,5
60 1 0,8 1,5
100 1 0,8 1,5
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,5
Nenurodė 51 42,9 -
72
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Viso 119 100,0 100,0
25. Jūsų nuomone, kas dažniausiai yra psichologinės prievartos subjektas
(šaltinis)?
1. Darbuotojai 44 37,0 38,3
2. Darbdaviai 54 45,4 47,0
3. Įmonėje nedirbantys asmenys, laikinai esantys darbo vietoje
(klientai, tiekėjai ir pan.)
12 10,1 10,4
4. Darbuotojai ir darbdaviai 2 1,7 1,7
5. Darbuotojai ir įmonėje nedirbantys asmenys 1 0,8 0,9
6. Darbdaviai ir įmonėje nedirbantys asmenys 2 1,7 1,7
Nenurodė 4 3,4 -
Viso 119 100,0 100,0
26. Jūsų nuomone, ar psichologinė prievarta darbe dažniau pasireiškia
santykiuose:
1. Tarp pačių darbuotojų 13 10,9 10,9
2. Tarp darbuotojų ir darbdavių 77 64,7 64,7
3. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 2 1,7 1,7
4. Tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų (klientų, tiekėjų ir pan.) 9 7,6 7,6
5. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir darbdavių 9 7,6 7,6
6. Tarp pačių darbuotojų bei tarp darbuotojų ir trečiųjų asmenų 1 0,8 0,8
7. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbdavių ir trečiųjų
asmenų
3 2,5 2,5
8. Tarp darbuotojų ir darbdavių bei tarp darbuotojų ir trečiųjų
asmenų
4 3,4 3,4
9. Tarp darbdavių ir trečiųjų asmenų bei tarp darbuotojų ir
trečiųjų asmenų
1 0,8 0,8
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,0 100,0
27. Kaip, Jūsų nuomone, dažniausiai pasireiškia psichologinis poveikis
darbe?
1. Agresyvus elgesys, grasinimai 48 40,3 40,3
2. Ignoravimas 32 26,9 26,9
3. Įžeidimai, žeminimas 49 41,2 41,2
4. Seksualinis priekabiavimas 5 4,2 4,2
5. Naudojimasis tarnybine padėtimi 60 50,4 50,4
6. Kita 2 1,7 1,7
Darbuotojo nevertinimas 1 50,0 50,0
Nesilaikymas darbo įstatymų - darbuotojams per dideli
mokesčiai ir kt. verslo suvaržymai - darbdaviams.
1 50,0 50,0
- nenurodė 0 0,0 -
73
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 164,7 164,7
28. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių atsiranda psichologinė prievarta
darbe?
1. Dėl didelio darbo krūvio 53 44,5 44,5
2. Dėl papildomų (neaptartų) užduočių 31 26,1 26,1
3. Dėl nerealaus darbo atlikimo terminių 34 28,6 28,6
4. Dėl netinkamo vadovavimo 45 37,8 37,8
5. Dėl nekokybiško pareigų vykdymo 28 23,5 23,5
6. Dėl nesąžiningo darbo apmokėjimo 33 27,7 27,7
7. Dėl iš dalies nuslepiamos šešėlinės veiklos 7 5,9 5,9
8. Dėl individualių asmens (darbdavio/darbuotojo) savybių 39 32,8 32,8
9. Dėl nepakankamos darbo santykių kontrolės 13 10,9 10,9
10. Dėl žemo darbo užmokesčio 38 31,9 31,9
11. Dėl neužtikrinamų saugių darbo sąlygų 4 3,4 3,4
12. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 273,1 273,1
29. Ar Jūsų įmonėje yra vertinama rizika susijusi su grasinimais ar kitokiu psichologinio pobūdžio poveikiu darbo
vietoje?
1. Vertinama sistemingai 8 6,7 6,7
2. Vertinama formaliai 12 10,1 10,1
3. Vertinama iš dalies 35 29,4 29,4
4. Nevertinama 64 53,8 53,8
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,0 100,0
30. Jei rizika nevertinama, nurodykite priežastis.
1. Nėra specialistų 23 35,9 36,5
2. Nėra atitinkamų metodikų ir rekomendacijų 23 35,9 36,5
3. Nėra tradicijų 18 28,1 28,6
4. Nėra poreikio 26 40,6 41,3
5. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 1,6 -
Viso 64 142,2 142,9
31. Ar, Jūsų nuomone, psichologinė prievarta turi įtakos darbo sąlygoms, darbuotojų saugai ir
sveikatai?
1. Taip 84 70,6 70,6
2. Ne 2 1,7 1,7
3. Sunku pasakyti, įvairiai būna 33 27,7 27,7
74
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,0 100,0
32. Jūsų nuomone, kaip įtakoja psichologinė prievarta į darbuotojus, jų
elgesį?
1. Mažina darbo motyvaciją 59 49,6 49,6
2. Mažina darbo našumą 72 60,5 60,5
3. Neigiamai įtakoja fizinę asmens būklę, sveikatą 47 39,5 39,5
4. Didina stresą, nerimą, sąlygoja depresiją 93 78,2 78,2
5. Skatina suicidines nuotaikas iki savižudybės 3 2,5 2,5
6. Sąlygoja nelaimingus atsitikimus 26 21,8 21,8
7. Mažina poreikį kelti kvalifikaciją ir karjeros galimybes 18 15,1 15,1
8. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 267,2 267,2
33. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės mažintų psichologinę prievartą darbo
vietoje?
1. Sisteminis prievartos darbe faktų registras 16 13,4 13,6
2. Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie
psichologinės prievartos atvejus
25 21,0 21,2
3. Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas
apie jų teises ir pareigas
44 37,0 37,3
4. Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje
sukūrimas
17 14,3 14,4
5. Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 30 25,2 25,4
6. Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato
programos (planai)
13 10,9 11,0
7. Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 39 32,8 33,1
8. Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 62 52,1 52,5
9. Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis
turi atitikti realias darbo sąnaudas)
50 42,0 42,4
10. Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 23 19,3 19,5
11. Kita 0 0,0 0,0
Nenurodė 1 0,8 -
Viso 119 268,9 270,3
34. Jūsų nuomone, kokios priemonės, mažinant psichologinę prievartą, turi būti taikomos
pirmiausiai?
Sisteminis prievartos darbe faktų registras 3 2,5 3,4
Platesnis darbo santykių dalyvių informavimas apie
psichologinės prievartos atvejus
7 5,9 8,0
75
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Bendras darbo santykių dalyvių švietimas ir informavimas apie
jų teises ir pareigas
14 11,8 16,1
Psichologo (pasitikėjimo darbuotojo) etato įmonėje sukūrimas 1 0,8 1,1
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas 10 8,4 11,5
Įmonėje turi būti sudaromos psichologinio klimato programos
(planai)
0 0,0 0,0
Darbuotojų laisvalaikio organizavimas 5 4,2 5,7
Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas (optimizavimas) 28 23,5 32,2
Teisingo darbo apmokėjimo užtikrinimas (darbo užmokestis turi
atitikti realias darbo sąnaudas)
15 12,6 17,2
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 2 1,7 2,3
Atlyginimų didinimas 1 0,8 1,1
Pagarba vienas kitam 1 0,8 1,1
Tarpusavio bendravimas neformalioje aplinkoje 2 1,7 2,3
Vadovų inicijuotos psichologinio klimato gerinimo programos,
darbo santykių dalyvių švietimas
2 1,7 2,3
Profesinių sąjungų kūrimasis 2 1,7 2,3
Darbo santykių atvirumas 1 0,8 1,1
Darbo krūvio ir darbo laiko suderinimas 1 0,8 1,1
Saugių darbo sąlygų užtikrinimas 1 0,8 1,1
Darbo ir poilsio laiko režimo užtikrinimas 1 0,8 1,1
Griežčiau vertinti prievartos faktus 1 0,8 1,1
Sankcijos ir baudos 1 0,8 1,1
Teisingo užmokesčio užtikrinimas 1 0,8 1,1
Sankcijų už psichologinę prievartą įvedimas ar sugriežtinimas 1 0,8 1,1
Informacijos išviešinimas; sankcijos 1 0,8 1,1
Psichologinio klimato programos 1 0,8 1,1
Geras elgesys 1 0,8 1,1
Skatinimas 3 2,5 3,4
Dėmesys 2 1,7 2,3
Darbo įstatymų laikymosi užtikrinimas ir galimybė 1 0,8 1,1
Psichologo etato įvedimas 1 0,8 1,1
Gerų darbo sąlygų užtikrinimas 1 0,8 1,1
Daugiau viešumo darbo kolektyvuose ir konstrukyvaus
bendradarbiavimo tarp administracijos bei kolektyvo rinktų
atstovų
1 0,8 1,1
Mokymai, švietimas 2 1,7 2,3
Sudaryti teigiamą psichologinę atmosferą 1 0,8 1,1
Palanki darbo atmosfera 1 0,8 1,1
Darbuotojo įvertinimas 1 0,8 1,1
76
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nežino, neturi nuomonės 1 0,8 1,1
Nenurodė 32 26,9 -
Viso 119 126,9 136,8
35. Jūsų atstovaujama ekonominė veikla
1. Statyba 21 17,6 17,6
2. Transportas 4 3,4 3,4
3. Medžio apdirbimas 9 7,6 7,6
4. Metalo apdirbimas 7 5,9 5,9
5. Statybinių medžiagų pramonė 1 0,8 0,8
6. Lengvoji pramonė 14 11,8 11,8
7. Maisto pramonė 10 8,4 8,4
8. Chemijos pramonė 7 5,9 5,9
9. Elektros dujų ir vandens tiekimas 1 0,8 0,8
10. Prekyba 17 14,3 14,3
11. Miškininkystė 2 1,7 1,7
12. Žemės ūkis 1 0,8 0,8
13. Viešbučiai ir restoranai 5 4,2 4,2
14. Švietimas 5 4,2 4,2
15. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 5 4,2 4,2
17. Buitinių prietaisų ir elektronikos pramonė 1 0,8 0,8
18. Verslo informacija telefonu, katalogų sudarymas ir leidyba,
duomenų bazės internete, reklama, konsultacijos
2 1,7 1,7
19. Komunalinės paslaugos 1 0,8 0,8
20. Mokslo įstaiga 1 0,8 0,8
21. Elektronikos gamyba 1 0,8 0,8
22. Viešas maitinimas 1 0,8 0,8
23. Garantinis parduotų prekių aptarnavimas 1 0,8 0,8
24. Aptarnavimas ir paslaugų teikimas gyventojams 1 0,8 0,8
25. Spauda 1 0,8 0,8
26. Paslaugų teikimas 1 0,8 0,8
27. Informacinės technologijos 2 1,7 1,7
28. Ryšiai su visuomene 1 0,8 0,8
29. Patalpų nuoma, ilgalaikė žemės nuoma 1 0,8 0,8
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 104,2 104,2
36. Kiek darbuotojų Jūsų atstovaujamoje įmonėje?
1. Iki 10 darbuotojų 18 15,1 15,1
2. 10-49 darbuotojai 45 37,8 37,8
3. 50-249 darbuotojai 32 26,9 26,9
4. Daugiau nei 250 darbuotojų 24 20,2 20,2
77
Atsakymų pasiskirstymai
Anketos klausimai Skaičius % (nuo bendro
apklaustųjų skaičiaus)
% (nuo
atsakiusiųjų į
klausimą)
Nenurodė 0 0,0 -
Viso 119 100,0 100,0
37. Jūsų miestas/rajonas
Alytus 9 7,6 8,0
Kaunas 5 4,2 4,4
Šiauliai 3 2,5 2,7
Vilnius 70 58,8 61,9
Jonavos raj. 2 1,7 1,8
Anykščiai 1 0,8 0,9
Klaipėda 2 1,7 1,8
Ukmergė 1 0,8 0,9
Panevėžys 2 1,7 1,8
Šiaulių raj. 2 1,7 1,8
Jonava 2 1,7 1,8
Prienai 1 0,8 0,9
Mažeikiai 1 0,8 0,9
Utena 1 0,8 0,9
Marijampolė 1 0,8 0,9
Trakai 2 1,7 1,8
Šalčininkai 2 1,7 1,8
Panevėžio raj. 1 0,8 0,9
Alytaus raj. 2 1,7 1,8
Šiaulių apskritis 1 0,8 0,9
Molėtai 1 0,8 0,9
Vilniaus raj. 1 0,8 0,9
Nenurodė 6 5,0 -
Viso 119 100,0 100,0
_______________________________________________________
78