1

Vida Zlatkuvienë, Regina Proðkuvienë

Kai mokinys skundþiasi sveikata(mokymo priemonë pedagoginio

universiteto studentams)

Vilnius, 1998

2

UDK 616-053.5Zl-05

3

Kai mokinys skundþiasi sveikata...Sveikata - tai tokia organizmo bûsena, kai gerai jauèiamës, esame þvalûs, dar-

bingi, visos mûsø organizmo sistemos funkcionuoja normaliai, taigi jauèiame psi-chiná ir fiziná komfortà. Taèiau taip bûna ne visada. Ávairûs nemalonûs pojûèiai,pakitusi savijauta, atsiradæ dël neadekvaèiø aplinkos poveikiø ar pokyèiø organiz-mo viduje, nereti ne tik vyresniame amþiuje; jø pasitaiko ir vaikystëje. Kartais tailaikinos, greitai praeinanèios bûsenos, o kartais - ligos pradþia. Laiku pastebëtisveikatos sutrikimus, juos teisingai ávertinti ir pasirinkti teisingà tolesnës veiklostaktikà labai svarbu. Jei sveikatos sutrikimu skundþiasi moksleivis, daþnai tà turiatlikti mokytojas. Manome, kad ði mokymo priemonë padës bûsimiesiems peda-gogams gauti þiniø apie moksleivio sveikatà ir iðmokti teisingai ávertinti mokslei-viø nusiskundimus sveikata, jø galimas pasekmes, taip pat padëti susirgusiam arnelaimës iðtiktam. Ðios þinios svarbios ir siekiant apsaugoti moksleivius nuo gali-mø ligø, t. y. vykdant ávairias profilaktines priemones mokykloje, taip pat sutei-kiant moksleiviams bûtinas þinias apie sveikatà ir profilaktikà.

Èia sàmoningai nepateikiame þmogaus anatomijos ir normaliosios fiziologijosþiniø, nes ið ankstesniø studijø kursø tai turi bûti gerai þinoma. Nagrinëjame mo-kyklinio amþiaus vaikams bûdingus sveikatos sutrikimus ir mokytojo taktikà, betmanome, kad ði mokymo priemonë bus naudinga ir bûsimosioms darþeliø auklëto-joms. Supaþindiname su kai kuriomis pirmosios pagalbos priemonëmis, kurias mo-kytojas galbût pritaikytø tik iðimtiniais atvejais - iðvykose, uþdaruose vaikø moky-mo ir ugdymo kolektyvuose, t. y. ávairiose kitose gyvenimo situacijose.

Kad lengviau bûtø orientuotis sutrikimø gausybëje, pradþioje pateikiame apra-ðymà apie daþniausiai pasitaikanèius vaikø sveikatos sutrikimus pagal organø siste-mas.

GriauèiaiÐiam amþiaus laikotarpiui bûdingos ávairiø traumø pasekmës - sumuðimai, raið-

èiø patempimai, sànariø iðnirimai, kaulø lûþimai. Bûdingiausi poþymiai - skaus-mas, patinimas, kraujosrûva, funkcijos sutrikimas, kartais - paþeistos vietos defor-macija (iðnirimø, lûþiø atveju). Tokiems vaikams lûþgaliai reèiau pasislenka vie-nas kito atþvilgiu, greièiau suauga. Tai lemia amþiaus ypatumai - storas antkaulis,augimo ir kaulëjimo procesø ypatumai.

Mokykliniame amþiuje daþnai iðryðkëja laikysenos sutrikimai, krûtinës làstosir stuburo deformacijos, plokðèiapëdystë.

RaumenysJø daþniausi pakitimai susijæ su nepakankamu judëjimo aktyvumu (hipokinezi-

4

ja, kuriai bûdingi silpnai iðsivystæ raumenys) ar perkrovimu ir perterpimu (daþ-niau - sportuojantiems vaikams).

Ðirdies-kraujagysliø sistemaPasitaiko ágimtos ir (reèiau) ágytos ðirdies ydos. Jei sutrinka kraujotaka, vaikas

skundþiasi silpnumu, galvos svaigimu, dusuliu, gali iðblykðti ar pamëlti.

Kvëpavimo organaiDaþniausiai pasitaiko infekcinës kilmës uþdegimai - sloga, tracheitas, laringi-

tas, angina, susijæ su perðalimu. Poþymiai - gleivinës paburkimas, perðtëjimas, ko-sulys, èiaudulys, karðèiavimas, rijimo ar kvëpavimo sutrikimai. Ðiame amþiuje pa-sitaikanti bronchinë astma daþniau bûna alerginës kilmës, pasireiðkia dusulio prie-puoliais, triukðmingu kvëpavimu.

Nervø sistemaGana daþnos bûna neurozës, pasireiðkianèios galvos skausmais, miego, apetito

ir kitais sutrikimais. Ágimti ar ágyti (trauminës, infekcinës kilmës) centrinës ar pe-riferinës nervø sistemos paþeidimai gali bûti lydimi jutimo, judëjimo, psichiniovystymosi ir kt. sutrikimø.

Jutimo organaiAkims bûdingi paþeidimai - refrakcijos sutrikimai, þvairumas, pasitaiko akiø

traumos bei uþdegimai. Ausims - vidurinës ausies uþdegimai (skausmas, karèiavi-mas, iðskyros ið ausies landos), ávairios kilmës klausos sutrikimai.

Virðkinimo organaiSkrandþio ar þarnyno uþdegiminës ligos - tai daþniausiai neracionalios mitybos

ar nekokybiðko maisto vartojimo pasekmë. Reèiau pasitaiko opaligë. Kirmëlinëmsir infekcinëms ligoms bûdingi pilvo skausmai, pykinimas, vëmimas, tuðtinimosisutrikimai.

Limfinë sistemaDaþniausiai pasitaiko infekcinës kilmës limfiniø mazgø padidëjimas.

Endokrininë sistemaCukrinis diabetas - liga, pasireiðkianti troðkuliu, apetito pakitimais, daþnu gau-

siu ðlapinimusi, kartais silpnumu ir kt. Vienas ið endokrininës sistemos paþeidi-mø - skydliaukës ligos.

5

Ðalinimo organaiGalimos uþdegiminës inkstø, ðlapinimo pûslës, ðlaplës ligos, taip pat naktinis

ðlapimo nelaikymas.

Lytiniai organaiMergaitëms bûdingos uþdegiminës ligos, pasireiðkianèios skausmais, nieþëji-

mu, iðskyrø ið lyties organø pasirodymu.Berniukams - uþdegiminës ligos, fimozë, traumø pasekmës.Abiejø lyèiø vaikams gali pasitaikyti lytinio brendimo sutrikimø.

Negalavimas, bloga savijautaTaip gali prasidëti ávairios ligos. Pakinta nuotaika, darbingumas. Po keliø va-

landø ar dienø paprastai atsiranda bûdingi vienai ar kitai ligai poþymiai.Jei kûno temperatûra pakyla daugiau negu 380C, galima átarti infekciná ar uþde-

giminá procesà. Daþnai kartu skauda galvà. Vëliau pasireiðkæ kiti poþymiai padedanustatyti ligà:

- ûmià kvëpavimo organø infekcijà, daþnai gripà, jei atsiranda kosulys, ger-klës, akiø raumenø skausmas;

- laringità, jei atsiranda kosulys, uþkimsta balsas, padaþnëja kvëpavimas, at-siranda dusulio priepuoliai (reikia ðiltai apriðti kaklà, palaikyti patalpoje,pripildytoje garø, skubiai kviesti greitosios pagalbos gydytojà);

- ávairios kilmës anginà, jei skauda gerklæ, sunku ryti;- vaikø infekcijas (tymus, vëjaraupius, skarlatinà, raudonukæ), jei atsiranda

bûdingi odos bërimai;- prasidëjæs pykinimas, vëmimas kartu su sàmonës sutrikimu, traukuliais ro-

do smegenø paþeidimà - bûtina skubi gydytojo konsultacija;- prasidëjæs pykinimas, vëmimas kartu su pilvo skausmais bûdingi infekci-

nës ar parazitinës kilmës virðkinimo trakto ligoms, maisto toksinëms infek-cijoms, ûmioms pilvo organø chirurginëms ligoms ar pilvo traumø pasek-mëms.

Átariant infekcijà (karðèiavimas, bërimas, kosulys), reikia vaikà izoliuoti nuosveikøjø, iðkviesti gydytojà. Skubi chirurgo konsultacija bûtina, jei átariamosorganø uþdegiminës ligos (apendicitas, peritonitas dël þarnø nepraeinamumo ar kt.prieþasèiø) ar skundai atsiranda po pilvo traumos.

Jei pykinimas, vëmimas prasidëjo, suvalgius �átartino� maisto, reikia iðplautiskrandá, duoti skysèiø, pasitarti su gydytoju.

Jei temperatûra pakyla nedaug (nesiekia 380C), laikosi ilgai ar svyruoja per

6

parà, yra intoksikacijos poþymiai, limfinës sistemos reakcija, galima galvoti apielëtines ligas - tuberkuliozæ, toksplazmozæ ir kt. Tuomet bûtina vaikà iðtirti.

Jei negaluojant jauèiamas silpnumas, pastebimas pablyðkimas, kûno tempera-tûra nepakitusi - tai maþakraujystës poþymiai.

Jei vaikas negaluoja, já pykina, kartais vemia, skauda pilvà, kartais negalavimoprieþastis gali bûti vaiko nenoras eiti á mokyklà. Bûtina iðsiaiðkinti to nenoro prie-þastis kartu su tëvais, psichologu.

Fizinio iðsivystymo sutrikimaiVaiko augimas, fizinis vystymasis glaudþiai siejasi su sveikatos bûkle (nehar-

moningas vystymasis gali sutrikdyti sveikatà, o sutrikus vaiko sveikatai pablogëjafizinis vystymasis).

Jei vaikas þemo ûgio, lëtai auga, tai gali bûti:- genetinis poþymis - paveldëta vaiko savybë;- augimà reguliuojanèiø hormonø stoka (pasmegeninës liaukos iðskiriamo

somatotropino, skydliaukës hormonø), tuomet reikalinga endokrinologo kon-sultacija ir, reikalui esant, gydymas;

- santykinai (palyginti su bendraamþiais) lëtas augimas lytinio brendimo am-þiuje, jei vaiko lytinis brendimas, o kartu ir augimo pagreitëjimas vëluoja.

Maþas svoris gali bûti, jei:- vaikas serga virðkinimo organø liga, sutrikdanèia maisto virðkinimà, ásiur-

bimà (daþniau pasitaiko maþiems, iki 3 m. amþiaus vaikams);- vaikas serga ligomis, sutrikdanèiomis apetità, mitybà.Ðiais atvejais reikalinga pediatro konsultacija ir gydymas.Jei vaiko svoris maþas dël neracionalios mitybos (maisto medþiagø stoka, reþi-

mo paþeidimai), bûtina sutvarkyti mitybà.Nedidelis nuolatinis svorio deficitas, jei vaikas sveikas ir normaliai maitinasi, o

jo augimo tempai normalûs, gali bûti individuali vaiko savybë, nereikalaujanti gy-dymo.

Lytinio brendimo pradþioje taip pat galimi svorio svyravimai.Antsvoris vaikystëje gali bûti nutukimo pradþia. Daþnai toks þmogus bûna nu-

tukæs ir brandos amþiuje. Nutukimas - tai rizikos faktorius, turintis átakos ávairiøligø vystymuisi - ankstyvoms ðirdies-kraujagysliø sistemos ligoms, cukriniam dia-betui. Nutukæ vaikai daþniau serga kvëpavimo organø ligomis, jiems daþniau iranksèiau vystosi dantø ëduonis. Svarbi antsvorio ir nutukimo sukelta problema -emocinës traumos vaikui ir jo socialinë izoliacija, nes bendraamþiai daþnai ið jøtyèiojasi, o tai maþina pasitikëjimà savimi, sukelia emocines krizes. Svarbu regu-liariai tirti vaikø fiziná iðsivystymà, laiku pastebëti antsvorá.

7

Antsvorio prieþastys:1. Neracionali mityba - gausus riebaus, saldaus maisto vartojimas, virðijantis

energijos eikvojimà. Tai laikui bëgant sutrikdo saiko jausmà. Saiko jausmàgali sutrikdyti:- ðeimos áproèiai - riebus, saldus maistas, gausi mityba;- maitinimas per jëgà - vaikas verèiamas suvalgyti viskà, kas ádëta á lëkðtæ;- maitinimasis ne alkiui paðalinti, o nusiraminimui (nerimo, pergyvenimøatveju).

2. Sveikatos sutrikimai - endokrininës, medþiagø apykaitos ligos. Ðiuo atvejubûtina medikø konsultacija ir gydymas.

3. Paauglystëje lytinio brendimo pradþioje staiga padidëja kûno svoris. Daþ-niau tai bûna mergaitëms. Jei antsvoris nedidelis, tai normalu, jei didesnis -bûtina racionalizuoti mitybà, skatinti judëjimà.

Labai svarbu padëti vaikui, kuriam antsvoris ar nutukimas atsirado dël saikopraradimo - formuoti saiko jausmà, skatinti daugiau judëti, keisti visos ðeimos mi-tybos tradicijas ir gyvenimo bûdà.

Miego sutrikimaiVaikystëje miego sutrikimai gali pasireikðti ávairiai: vaikas atsisako laiku eiti

miegoti, daþnai atsibunda naktá, kartais sunkiai uþmiega. Prieþastys gali bûti ávai-rios:

1. Ligos, galinèios sutrikdyti miegà - sloga ir kitos kvëpavimo organø ligos,apsunkinanèios kvëpavimà per nosá, karðèiavimas, ðlapimo iðskyrimo or-ganø ligos, sukelianèios daþnà ðlapinimàsi (ir naktá). Priklausomai nuo prie-þasties taktika turi bûti ávairi - kvëpavimo palengvinimas, nuskausminantysvaistai ar kitos pagalbinës priemonës.

2. Emocinë átampa gali atsirasti dël sutrikusiø santykiø ðeimoje, vieno ið tëvønebuvimo, konfliktø namuose ar mokykloje, nesëkmiø, perkëlimo á kitàmokyklà ir kt. Bûtina prieþastis iðsiaiðkinti, vaikà nuraminti, esant reikalui,kreiptis á gydytojà.

3. Koðmariðki sapnai gali trikdyti miegà, jei vaikas ko nors iðsigando, pergy-veno stresà. Vaikà reikëtø nuraminti.

4. Vaikas gali atsisakyti laiku eiti miegoti ar sunkiai uþmiega, jei nepavargo(ilgiau pamiegojo dienà), jei pervargo, jei guldomas nesilaikant miego hi-gienos reikalavimø. Bûtina sutvarkyti aplinkà (rami tamsi iðvëdinta patal-pa, patogi lova ir pan.), sutvarkyti vaiko dienos reþimà, ugdyti áprotá vakarepaèiam ruoðtis miegoti - pasikloti lovà, atlikti higienines procedûras ir t. t.,gultis tuo paèiu metu.

8

Jei vaikas naktá vaikðto (lunatizmas), reikëtø jo neþadinti, atsargiai paguldyti irpasitarti su gydytoju. Migdomøjø vaistø vaikams be gydytojo paskyrimo vartotinegalima, nes suaugusiems skirti vaistai ir jø dozës gali bûti pavojingi.

MieguistumasTai gali bûti normali bûsena, jei vaikas mieguistas vakare, pavargæs ar il-

giau nemiegojæs. Pailgëja miego trukmë ir sergant ávairiomis ligomis. Jei vaikas mie-guistas ryte, o vëliau þvalus ir darbingas - gal tai jam bûdingas darbingumo ritmas.

Mieguistumas pavojingas, jei:1. Vaikas atsitiktinai iðgërë vaistø, alkoholio, suvalgë nuodingø augalø, apsi-

nuodijo C N S veikianèiomis medþiagomis. Bûtina skubi pagalba - plautiskrandá, iðkviesti gydytojà. Jei vaikas be sàmonës, reikia skubiai kviestigreitàjà pagalbà;

2. Patirta galvos trauma - tai pavojinga gyvybei bûklë, nes gali bûti kraujavi-mas á kaukolës ertmæ, smegenø pabrinkimas ir suspaudimas. Daþnai kartupykina. Pirmoji pagalba - vaikà paguldyti, pakelti galvà aukðèiau, dëti ðaltáant galvos, skubiai kviesti greitàjà pagalbà;

3. Vaikas karðèiuoja, sprando raumenys átempti, vemia - tai smegenø ar sme-genø dangalø uþdegimo poþymiai, bûtinas skubus gydymas, reikia kviestigreitàjà pagalbà. Jei vaikas kontaktavo su infekcine liga serganèiu ar jeibuvo ásisiurbusi erkë ir pan. - informuoti medikus;

4. Vaikas stipriai vemia, viduriuoja. Staigus skysèiø netekimas pavojingas,bûtinas intensyvus gydymas - iðkviesti gydytojà;

5. Mieguistumà lydi troðkulys, daþnas gausus ðlapinimasis. Tai hiperglikemi-jos poþymis, gali bûti diabetinës komos pradþia. Bûtina skubi gydytojo kon-sultacija.

6. Jei kitø ligø gydymui vartojami vaistai (prieðalerginiai ar kt.), mieguistu-mas gali atsirasti dël jø paðalinio poveikio - pasitarti su gydytoju;

7. Jei daþnai kartojasi mieguistumas (daþniau vaikams, vyresniems nei 10 metøamþiaus), galima átarti toksikomanijà, alkoholio vartojimà. Átarimà turëtøpadidinti vaiko iðvaizdos, elgesio pakitimai, paþangumo blogëjimas.

KarðèiavimasKarðèiavimu vadinamas kûno temperatûros pakilimas daugiau nei 380C. Oda

parausta, prakaituoja, pablogëja savijauta. Temperatûra matuojama paþastyje (vy-resniems nei 7 metø vaikams galima matuoti ir burnoje po lieþuviu) 5-7 minutes artemperatûriniu indikatoriumi.

9

Jei karðèiavimas kartu su:- odos bërimu - galima �vaikø� infekcinë liga, viduriø ðiltinë ar kita infekci-

ja - sugirdyti paracetamolio, kreiptis á gydytojà;- gerklës skausmu, ypaè ryjant - faringito, anginos poþymis. Reikalingas prie-

ðuþdegiminis, karðèiavimà maþinantis gydymas - kreiptis á gydytojà;- ausies skausmu - reikia skubaus gydymo. Iðkviesti gydytojà, pirmai pagal-

bai duoti nuskausminanèiø, karðèiavimà maþinanèiø vaistø, uþdëti sausàðildomàjá kompresà;

- patinimu paausyje - gali bûti kiaulytës pradþia. Duoti karðèiavimà maþi-nanèiø, ðiltai apriðti, pasitarti su gydytoju;

- kosuliu, garsiu kvëpavimu, dusuliu - skubiai kviesti gydytojà, nes gali bûtilaringospazmas. Pirmai pagalbai - ðildymas, garinës inhaliacijos;

- kosuliu, labai daþnu kvëpavimu - gali bûti plauèiø uþdegimo, gripo, kitø vi-rusiniø ligø pradþia. Duoti karðèiavimà maþinanèiø vaistø, pasitarti su gydy-toju;

- kosuliu, labai garsiu ðiurkðèiu kvëpavimu - bronchinës astmos poþymis,skubiai kviesti gydytojà. Pirmai pagalbai - pasodinti, nuraminti, duoti gy-dytojo skirtø bronchus pleèianèiø vaistø;

- stipriu galvos skausmu, pykinimu, vëmimu, sprando raumenø átempimu -smegenø dirginimo reiðkiniai, gali bûti smegenø ar smegenø dangalø uþdegi-mas, skubiai kviesti gydytojà. Galima duoti karðèiavimà maþinanèiø vaistø;

- viduriavimu, vëmimu, pilvo skausmu - gastroenterito reiðkiniai, gal bût dëlmaisto toksinës infekcijos. Duoti skysèiø, laikytis dietos, pasitarti su gydytoju;

- daþnu ir skausmingu ðlapinimusi - duoti skysèiø, pasitarti su gydytoju;- po ilgo buvimo saulëje, karðtyje, daþnai kartu skauda galvà, pykina, - per-

kaitimo reiðkiniai. Iðrengti, paguldyti vësioje patalpoje, aptrinti drungnuvandeniu, duoti vësiø skysèiø, karðèiavimà maþinanèiø vaistø.

Nedelsiant kreiptis á gydytojà, jei:- karðèiuojant prasideda traukuliai (paguldyti kniûbsèià, pasukti galvà á ðonà,

duoti karðèiavimà maþinanèiø vaistø),- sutriko sàmonë, vaikas kliedi.Vaikui karðèiuojant, reikëtø termometro duomenis uþraðyti, nes temperatûros

kreivë gali padëti diagnozuoti ligà.

Limfiniø mazgø padidëjimasLimfiniai mazgai paprastai padidëja infekciniø, uþdegiminiø procesø metu. Bû-

tina atkreipti dëmesá, jei jie laikosi padidëjæ ilgà laikà, yra skausmingi arba padidë-jæ daugelyje kûno vietø. Daþniausios prieþastys:

10

1. Jei limfiniai mazgai padidëjæ ðoninëje kaklo srityje, kartu skauda gerklæ,sunku ryti, kûno temperatûra pakyla daugiau 380C, gali bûti virusinës arbakterinës kilmës angina. Tuomet reikia duoti daug skysèiø, karðèiavimàmaþinanèiø vaistø, jei vaikas moka - daþnai skalauti gerklæ druskos, sodos,medetkø ekstrakto ar kt. tirpalais (iki 7 m. amþiaus vaikai paprastai skalautigerklës nemoka). Jei anginos kartojasi, bûtina LOR gydytojo konsultacija.Jei temperatûra pakyla daugiau 390C, ant tonziliø atsiranda baltos apnaðos,padaþnëja kvëpavimas, kvëpuoti sunku - bûklë darosi pavojinga, reikia sku-biai iðkviesti gydytojà (pûlinë, difterinë angina).

2. Limfiniai mazgai, padidëjæ paþandëje, þemiau ausies, gali rodyti paausinësar kt. seiliø liaukos uþdegimà (kiaulytæ), sukeltà specifinio viruso. Vaikas pa-prastai karðèiuoja. Svarbu atkreipti dëmesá, ar nebuvo kontakto per paskuti-nes 3 savaites su serganèiais, izoliuoti nuo kolektyvo. Reikia duoti karðèia-vimà maþinanèiø vaistø, gerti daug skysèiø, ðiltai apriðti, pasitarti su gydytoju.

3. Limfiniai mazgai, padidëjæ uþpakalinëje kaklo dalyje - paprastai raudonu-kës ir á jà panaðiø virusiniø ligø poþymis. Átarimà patvirtina bûdingas bëri-mas, aukðta temperatûra. Reikia vaikà izoliuoti nuo kolektyvo, duoti karð-èiavimà maþinanèiø vaistø. Liga pavojinga nëðèioms moterims - su jomissergantis vaikas neturëtø susitikti.

4. Limfiniai mazgai, padidëjæ paþandëje, taip pat kitose kaklo srityse, paþas-tyse, kirkðnyse, karðèiavimas - gali rodyti virusinæ infekcijà. Bûtina paro-dyti gydytojui, diagnozæ patikslinti padeda kraujo tyrimas.

5. Limfiniai mazgai gali padidëti bet kurioje kûno vietoje netoli þaizdos, pûli-nio, iðbërimo ir pan. Regioniniø limfiniø mazgø padidëjimas bûdingas pa-prastajai pûslelinei, Laimo ligai, o jø padidëjimas pûlinio, þaizdos atvejurodo infekcijos plitimà. Þaizda praplaunama antiseptiniu tirpalu, daromosvonelës su kalio hipermanganato tirpalu. Jei procesas plinta ar nepraeinaper 2-3 paras - kreiptis á gydytojà.

6. Iðplitæs limfiniø mazgø padidëjimas gali bûti pastebimas, esant sunkiomsûmioms ir lëtinëms infekcinëms ligoms (tuberkuliozei, toksoplazmozei, in-fekcinei mononukleozei, AIDS) ar kraujo ligoms (limfoleukozei, limfogra-nuliomatozei), todël ligoná bûtina parodyti gydytojui.

Vaikui svaigsta galva, jis apalpo ar neteko sàmonësDaþniausios prieþastys:1. Vaikams gali svaigti galva, jis gali net apalpti dël alkio, nerimo, susijau-

dinæs, iðsigandæs, pamatæs kraujà ir pan. Tokiu atveju já bûtina paguldyti,pakelti aukðèiau kojas, kad á galvà pritekëtø kraujo. Jei paguldyti neámano-

11

ma, galima pasodinus nuleisti galvà þemyn tarp keliø. Atsegti verþianèiusdrabuþius, bûtinas grynas oras. Kai atsigauna, jei ilgai nevalgæs - duoti sal-daus gërimo, uþvalgyti. Jei ilgai neatsigauna, kvëpavimas pradeda lëtëti,tampa garsus ar neritmiðkas - pavojinga, reikia skubiai kviesti greitàjà pa-galbà.

2. Jei vaikas neteko sàmonës ir pakilo temperatûra daugiau nei 380C, ypaè jeiprasidëjo traukuliai, bûtina tuojau pat kreiptis á gydytojà, nes tai smegenøpaþeidimo poþymiai.

3. Jei sàmonës netekimà lydi veido, kojø traukuliai, tai kartojasi - gali bûtiepilepsijos priepuolis. Vaikas priepuolio metu gali nevalingai pasiðlapinti,gali traukuliø metu prikàsti lieþuvá, susiþeisti. Iðtikus tokiam priepuoliui,svarbu saugoti nuo susiþalojimø, paguldyti ant pilvo, pasukti galvà á ðonà,patraukti pavojingus daiktus, nebandyti girdyti, valgydinti. Po priepuoliosergantis epilepsija uþmiega, reikia leisti pamiegoti. Bûtina neuropatologokonsultacija diagnozei nustatyti, taikyti paskirtà gydymà. Atsargumo prie-moniø bûtina laikytis per plaukimo, dviraèiø ir kitø sporto ðakø uþsiëmi-mus. Maþøjø epilepsijos priepuoliø metu sàmonës netenkama 10-15 sek.,ligonis negriûna, traukuliø nebûna, pagalbos paprastai nereikia.

4. Jei vaikas neteko sàmonës dël galvos traumos, tai gali bûti galvos smegenøsukrëtimo poþymis. Paprastai tokiu atveju, atgavæs sàmonæ, vaikas skun-dþiasi galvos skausmu, pykinimu, gali vemti. Tuomet reikia paguldyti, gal-và pakelti aukðèiau ir pasukti á ðonà, uþdëti ðaltà kompresà ant galvos, ið-kviesti greitàjà pagalbà.

5. Galvos svaigimas, kai atrodo �lyg viskas sukasi ratu� - labirinto virusiniouþdegimo poþymis. Reikia kreiptis á gydytojà.

Skauda galvàSvarbu iðsiaiðkinti galvos skausmo pobûdá (bukas, aðtrus, ðaudantis skausmas),

vietà (visà galvà, pusæ, kaktà, pakauðá). Visada bûtina kreiptis á gydytojà, jei gal-vos skausmas stiprus, kartojasi.

Prieþastys:1. Jei galvà skauda karðèiuojant - ávairiø infekciniø ir perðalimo ligø poþymis

(þr. sk. �Karðèiavimas�).2. Vaikas sirgo sloga ar daþnai sloguoja - sinusito poþymis (daþniau bûdinga

vyresniems nei 10 m.). Bûtina lengvinti kvëpavimà per nosá - oras turi bûtiðiltas ir drëgnas, nosis iðvalyta, reikia laðinti gydymui skirtus vaistus (su-traukianèius kraujagysles, jei gydytojas paskyrë - antibiotikus).

3. Jei galvos skausmà lydi pykinimas, vëmimas po buvusios galvos traumos,

12

vaikas buvo netekæs sàmonës - pavojinga, gali bûti smegenø paþeidimas -bûtina skubi gydytojo pagalba. Pirmoji pagalba - paguldyti, ðaltas kompre-sas ant galvos, aukðèiau pakelti galvà, saugoti nuo uþspringimo.

4. Galvos skausmas su vëmimu, mieguistumu, sprando raumenø átempimu iraukðta temperatûra (neviduriuoja) - smegenø ar smegenø dangalø uþdegi-mo poþymis, bûtina skubi gydytojo konsultacija.

5. Vaikui skauda galvà, vemia po kosulio priepuolio - kokliuðo poþymis, rodospaudimo kaukolës ertmëje padidëjimà, bûklë pavojinga, bûtina skubi gy-dytojo pagalba.

6. Daþni vienos galvos pusës skausmai, periodiðkai pasikartojantys, kartais supykinimu, vëmimu, regëjimo sutrikimais bûna migrenos atveju. Daþnai mig-rena skundþiasi ir kiti ðeimos nariai. Reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

7. Galvà gali skaudëti dël emociniø iðgyvenimø, nervingumo, nerimo, moky-mosi ar ðeimos problemø. Tokiais atvejais pakanka simptominës pagalbos -duoti paracetamolio, jei iðalkæs - pavalgydinti, paguldyti vësiame kambary-je. Ðià pagalbà reikia suteikti kuo anksèiau, o jei po 3-4 val. galvos skaus-mas nepraeina - konsultuotis su gydytoju.

8. Jei galvà skauda ilgai paskaièius, átempus regëjimà - reikalinga okulistokonsultacija.

9. Atsitiktiniai galvos skausmai gali bûti ir neaiðkios kilmës - pavargus, nuoalkio. Padeda simptominë pagalba. Galvà gali skaudëti po ávairios kilmësvëmimo, nes jo metu padidëja spaudimas kaukolës ertmëje.

10. Daþni, stiprûs galvos skausmai gali bûti dël tokiø sunkiø ligø, kaip hiperto-ninë liga, galvos smegenø augliai ir t. t., todël, besikartojant galvos skaus-mams, bûtinas kruopðtus iðtyrimas ir gydymas.

Sàmonës pritemimasJei vaikas atrodo apstulbæs ar sudirgæs, neriðliai kalba, mato ar girdi tai, ko nëra

tikrovëje - jam sutriko sàmonë ir bûtina skubi medicinos pagalba.Prieþastys:1. Jei sàmonës pritemimas pastebëtas po buvusios galvos traumos - tai rodo

galvos smegenø paþeidimà (kartu gali skaudëti galvà, pykinti). Bûtina nu-kentëjusájá paguldyti, pakëlus galvà aukðèiau, uþdëti ðaltà kompresà, sku-biai iðkviesti greitàjà pagalbà, nes gali prireikti intensyvaus gydymo ar netchirurginës operacijos.

2. Jei pritemus sàmonei kûno temperatûra pakyla daugiau nei 380C, bûtinaskubiai iðkviesti gydytojà. Karðèiavimas gali bûti lydimas ne tik kliedesiø,bet ir traukuliø. Vaikà rekia nurengti, paguldyti vësiame kambaryje (150C),

13

dëti ðaltà kompresà ant galvos, duoti iðgerti paracetamolio, aptrinti kûnàdrëgna medþiaga, duoti gerti skysèiø.

3. Skauda galvà, vemia (bet neviduriuoja), sprando raumenys átempti - tai sme-genø dangalø paþeidimo reiðkiniai, bûtina kreiptis á gydytojà.

4. Jei vaikas naudoja vaistus, reikia pasitarti su gydytoju, nes kai kurie vaistaigali sutrikdyti vaiko sàmonæ.

Kalbos sutrikimaiJei vaikas kalba neaiðkiai, mikèioja ar kalbëti pradeda vëlai, bûtina pasitarti su

specialistu.Galimos prieþastys:1. Jei vaikas iki 2 metø amþiaus iðtaria daugiau nei 5 þodþius, matyt, jis tiesiog

dar �nenori� kalbëti, ypaè jei visus þodþius iðtaria aiðkiai. Pasitarti sugydytoju.

2. Jei iki 2 metø vaikas teiðtaria ne daugiau kaip 5 þodþius, tai gali sàlygoti:- lëtas vystymasis,- emocinis stresas,- nepakankama kalbos stimuliacija.Visais ðiais atvejais reikia konsultuotis su gydytoju.

3. Jei iki 2 metø vaikas teiðtaria tik 5 þodþius ir kalba neaiðkiai, reikia patikrin-ti klausà. Kilus átarimui dël kurtumo, gydytojas já nukreips pas surdologà.

4. Jei vaikas vëlai pradëjo kalbëti, mikèioja - iki 5 metø amþiaus tai gali bûtidël neryþtingumo (susijaudinus màstymas pralenkia kalbà). Tai amþiausypatumas, galima nekreipti dëmesio. Taèiau jei kalba nesusitvarko ir po5 metø, reikia kreiptis á gydytojà. Anksti pradëjus gydyti, mikèioti papras-tai nustojama.

5. Jei vaikas vëlai pradëjo kalbëti, jam dar nëra 2 metø, bendras vystymasisnormalus - gal jis yra pirmas vaikas ðeimoje. Tokiu atveju vaikai (daþniauberniukai) kalbëti pradeda apie 2 metus. Tai lëtas kalbos vystymasis. Kal-bai vystytis padeda bendravimas su vaiku, kai jis nuolat girdi tëvø kalbà.Kalbant su vaiku, reikia þiûrëti á já, kad matytø veido iðraiðkà, naudoti ges-tus, skaityti jam knygutes, paprastus eilëraðtukus, juos kartoti, palydint ges-tais, pratinti vaikà bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais, nepertraukinëtivaikø kalbos pataisymais, patiems kalbëti aiðkiai, taisyklingai.

6. Jei vaikas vëlai pradëjo kalbëti, ðvepluoja, kreiptis á gydytojà reikia tokiuatveju, jei kalbà sunku suprasti, vaikas varþosi, sunkiai bendrauja. Defektaipaprastai iki 6-7 m. amþiaus iðnyksta. Reikia iðsiaiðkinti, ar nëra kalbospadargø anomalijø, esant reikalui, kreiptis á logopedà.

14

NerangumasVikrumas, judesiø tikslumas, koordinacija paprastai yra ágimta savybë. Judesiø

koordinacija iðsivysto tik po pirmøjø 3 gyvenimo metø. Vystymàsi skatina veikla,susijusi su judesiø tikslumu. Pasitaiko vaikø, kuriems ne tik sunku atlikti tiksliusjudesius, bet tarsi neámanoma ko nors nesulauþyti, neuþkliudyti. Toks nerangumaságimtas. Negalima tokiø vaikø barti, bausti, reikia jiems padëti, skatinant þaistisportinius þaidimus, ypaè su kamuoliu, plaukioti, ðokti, akompanuojant muzikai,konstruoti, kalti plaktuku, spalvinti, pieðti, þaisti mozaikomis ir kt. Taèiau jei bu-vusi gera judesiø koordinacija staiga sutrinka, galima átarti ligà:

1. Jeigu toks nerangumas atsirado po galvos skausmø, karðèiavimo ar kitonegalavimo, bûtina pasitarti su gydytoju - gali bûti nervø sistemos ar rau-menø paþeidimas, kurá reikia nedelsiant diagnozuoti ir gydyti.

2. Jeigu vaikas vartoja vaistus (pvz., raminamuosius, prieðtraukulinius), rei-kia pasitarti su gydytoju, gal tai vaistø poveikis.

Elgesio problemosYpatingà susirûpinimà kelia staigûs elgesio pakitimai.Vaikas iki 5 metø staiga tapo nepaklusnus, uþdaras, dirglus, viskà ardo, griau-

na - tai gali bûti dël blogos nuotaikos, nuovargio, ávykiø ðeimoje (atsirado dar vie-nas vaikas, pateko á ligoninæ, neteko vieno ið tëvø - dël ðiø prieþasèiø vaikas galijaustis nesaugus, trokðti meilës, dëmesio). Svarbu iðsiaiðkinti prieþastá. Jei vaikasgerai elgiasi - visada turi nusipelnyti ðvelnumo, dëmesio, o jei nusiþengë - bausti.Uþsitæsus tokiai bûsenai, reikia pasitarti su gydytoju. Tokià ilgalaikæ bûsenà galisukelti namø sàlygos, charakterio ypatumai, liûdesys, nuobodulys. Reikia rasti, kuovaikà uþimti. Jei trûksta bendravimo su vaikais, gal verta leisti á vaikø darþelá.

Jeigu vyresnis nei 5 metø vaikas tampa agresyvus, uþdaras, nepaklusnus, vis-kà griauna, prieþastys gali bûti ávairios:

1. Ávykiai ðeimoje - dar vienas vaikas, tëvø skyrybos ir pan. gali lemti tokáelgesio pakitimà, kuris rodo nesaugumo jausmà - vaikas �praðo� dëmesio,ðvelnumo. Reikia iðsiaiðkinti tokio elgesio motyvus, reikalauti gero elgesio,skirti daugiau dëmesio, perspëti mokytojus apie ávykius ðeimoje, siekiantiðvengti problemø mokykloje, pasitarti su pedagogu.

2. Gali bûti ir neaiðkios prieþastys - nuslëptos problemos mokykloje, laukiamivaikui nemalonûs ávykiai, neturëjimas kà veikti - neuþimtas namie, mokyk-loje. Tuomet reikia sugalvoti ádomiø jam uþsiëmimø (sportas, modeliavi-mas, pieðimas ir pan.), pasitarti su psichologu, klasës auklëtoju.

15

3. Elgesio pakitimai pastebimi, jei vaikas pradeda rûkyti, gerti, naudoti narko-tines ar toksines medþiagas. Tai bûtina iðsiaiðkinti.

Sunkumai mokyklojeGali bûti mokymosi ar elgesio sunkumai, net nenoras eiti á mokyklà. Problemà

turëtø kartu spræsti tëvai, pedagogai, mokyklos psichologas, pediatras.Mokymosi problemos:1. Jei visada mokësi blogiau uþ bendraamþius, gali bûti:

- sulëtëjæs intelekto vystymasis;- per anksti pradëjo eiti á mokyklà (profilaktika - mokyklinio subrendimoávertinimas).Pasitarti su gydytoju, psichologu, spræsti klausimà dël spec. klasës, spec.mokyklos.

2. Sunkumai atsirado neseniai (per keletà savaièiø, mënesiø) dël ðiø prieþasèiø:- nemalonumø namuose sukelto emocinio nepastovumo (iðsiaiðkinti prie-þastá, apie namø problemas informuoti mokytojus, nepavykus iðsiaiðkinti,konsultuotis su psichologu, gydytoju);- ligos - klausos, regos sutrikimai (reikia vaikà gydyti, informuoti mokytojus);- nemalonumø mokykloje, bendraujant su draugais, ávairiø potraukiø (pasi-tarti su psichologu).

Nenoras eiti á mokyklà:1. Mokymosi pradþioje mokyklos bijo �naminukai�. Svarbiausia iðsiaiðkinti,

gal bijo nepatirtø dalykø - visuomeninio tualeto, likti vienas, nesaugus. Reikiaiðsiaiðkinti, laiku ið mokyklos pasiimti, esant reikalui, kreiptis á gydytojà.

2. Jei vëliau atsisako eiti á mokyklà ar bëga ið pamokø, gali bûti netinkamai suvaiku elgiamasi mokykloje - gàsdinamas, baramas, gali bûti netinkamasdraugø poveikis. Apie tai reikia pasitarti su pedagogais.

3. Vaikas nemëgsta mokyklos dël problemø su mokytojais ar mokiniais. Taigali peraugti á nenorà eiti á mokyklà, tad svarbu kuo anksèiau iðsiaiðkintiprieþastis.

Mokytojo skundai dël vaiko elgesio. Mokykloje vaikai blogai elgiasi dël ávai-riø prieþasèiø.

1. Nuobodu, kai per lengva mokytis. Tai talentingø vaikø problema. Jiemssudaromos specialios programos, sudaromos sàlygos �ðokti� á aukðtesnæklasæ, pervedami á kt. mokyklà. Yra nuomoniø, kad geriau vaiko nuo ben-draamþiø neatskirti, neatimti jam vaikystës, nes jo normaliam vystymuisireikia þaisti, sportuoti, þiûrëti televizijà ir kt., kadangi talentingø vaikø emo-cinis ir socialinis vystymasis yra toks, kaip ir kitø vaikø.

16

2. Per sunkios programos taip pat gali sukelti nenorà mokytis ir blogà elgesá.3. Paauglystëje atmetami autoritetai.4. Yra emociniø sutrikimø.Svarbu vaikui parodyti, kad þinote problemà, pasitarti su pedagogu, esant rei-

kalui - konsultuotis su specialistu.

Odos nieþëjimasNieþtinèià vietà vaikas paprastai kaso, gali paþeisti odà. Patekus á nudrëskimà

infekcijai, oda gali supûliuoti. Pastebëjus, kad vaikas kasosi, bûtina iðsiaiðkintiprieþastá ir jà ðalinti. Suþeidimø profilaktikai vaiko nagai turi visada bûti tvarkingi,trumpai nukirpti.

Jei nieþti dideles kûno sritis, tose srityse kartais matomas odos paraudimas, galibûti, kad vaikas neðioja sintetinius rûbus tiesiai ant kûno arba nepakankamai geraiiðskalautus, o skalbimui ar balinimui naudotos alergizuojanèios priemonës.

Svarbu laikytis rûbø higienos - dëvëti medvilninius apatinius rûbus, sintetiniørûbø nedëvëti tiesiai ant kûno, naudoti specialias vaikams skirtas skalbimo prie-mones ar ûkiðkà muilà.

Jei nieþti plaukuotà galvos dalá, paþiûrëti, ar nëra:- pleiskanø (seborëjinës egzemos poþymis, galvà plauti ðampûnu, jei nepa-

deda - pasikonsultuoti su gydytoju);- utëliø (plauti specialiu ðampûnu ar vaistais, paskirtais gydytojo, galvà ðu-

kuoti tankiomis ðukomis; priemoniø imtis nedelsiant, nes tai uþkreèiama.Profilaktika - asmens higiena, nenaudoti svetimø ðukø, kepuriø ir pan.).

Jei nieþti iðeinamosios angos ar lytiniø organø srityje, daþniausiai tai sukelia:- spalinukës (kreiptis á gydytojà, nes reikia dehelmintizacijos, bûtina visos

ðeimos higiena - trumpai kirpti nagai, teisingas rankø plovimas, vaiko gul-dymas su prigludusiomis kelnaitëmis, kelnaièiø ir patalynës kasdieninë dez-infekcija lyginant ir t. t.; liga nelaikoma pavojinga, bet vaikai dël pastovausnieþëjimo neiðsimiega, yra sudirgæ, o tai gali bûti neurozës prieþastis);

- lytiniø organø uþdegimas (reikalinga gydytojo konsultacija).Jei nieþti iðbertas odos sritis, prieþastys gali bûti ávairios:1. Parazitiniø vabzdþiø ákandimo þymës rodo, kad vaikui ákando blusos, bla-

kës ar kiti parazitai. Tuomet dedami spiritiniai pavilgai, naudojamos insek-ticidinës priemonës, o jei namuose yra naminiø gyvuliø, reikia kreiptis áveterinarà.

2. Drëgnos raudonos þvyneliais padengtos dëmës bûdingos seborëjiniam der-matitui. Reikia vengti muilo, oda turi bûti sausa, jei iðbërimas vargina -pasikonsultuoti su gydytoju. Panaðus iðbërimas alkûniø lenkiamajame pa-

17

virðiuje, keliø srityje bûna egzemos, daþnai - alergijos atveju. Tuomet svar-bu nustatyti alergenà (tai gali bûti maistas, vaistai, rûbai) ir jo vengti. Jeiiðbërimas vargina, reikia gydytojo konsultacijos.

3. Tarpupirèiuose, plaðtakø, kartais nugaros ar liemens srityje pilkðvos linijos,rausvi taðkeliai, daþnai iðsidëstæ poromis - nieþams bûdingas bërimas. Taiparazitinë odos liga, sukeliama nieþø erkutës. Uþsikreèiama kontaktiniu bû-du. Bûtina gydytojo konsultacija, reikia patikrinti visà ðeimà ar kolektyvà,naudoti gydytojo paskirtus vaistus. Profilaktika - asmens ir rûbø higiena.

4. Pûslinis iðbërimas ávairiose odos ir gleiviniø vietose, nieþtintys ðaðeliai, ið-bërimas, lydimas karðèiavimo, - �vaikø� infekcija vëjaraupiai. Ligoná rei-kia izoliuoti, gydymas simptominis, iðbërimus sutepti briliantine þaluma,saugoti nuo infekcijos patekimo ir nukasymø.

5. Dilgëlinis iðbërimas (pakilæ paraudæ odos ploteliai) gali rodyti alergijà maistoproduktams, ávairiems augalams, vaistams. Iðbertà vietà patepti odekolonu,vengti alergeno. Jei iðbërimas ilgai laikosi - gydoma prieðalerginiais vaistais.

Galvos odos, plaukø, nagø ligos ir prieþiûraPakitimai gali bûti ávairûs - iðretëjæ plaukai, iðplikæ plotai, oda padengta þvyne-

liais, nukasymai dël nieþëjimo. Tai yra signalai, kad oda paþeista, daþnai bakteri-nës ar grybelinës infekcijos, reikia gydymo.

Iðplikæ plotai galvos odoje:1. Iki 1 m. amþiaus vaikui tai gali atsirasti, jeigu jis trina galvutæ á patalynæ

(nieþëti gali dël rachito ir kt.); toks iðplikimas iðnyksta, kai nustoja galvutætrinti - plaukai atauga.

2. Jei vyresnio negu 1 metø vaiko iðplikusi oda nepakitusi, gali bûti þidininëalopecija, kurios prieþastys nëra aiðkios; reikëtø kreiptis á gydytojà. Odaparaudusi, padengta þvyneliais - trichofitijos poþymiai. Ði liga grybelinë,bûtina kreiptis á gydytojà. Be paskirto gydymo, bûtina laikytis higienos rei-kalavimø, kruopðèiai plauti ðukas, ðepetá.

Plaukø iðretëjimas:1. Iki 1 m. amþiaus vaikui tai yra normali plaukø kaita.2. Vyresniam negu 1 metø vaikui plaukai gali slinkti dël kitø ligø gydymui

naudojamø vaistø (reikia pasitarti su gydytoju), po ávairiø ligø, dël neracio-nalios mitybos, vitaminø stokos. Jei plaukai ilgi, nereikia jø kietai suverþti,kietai pinti, tinka masaþas ðvelniais ðepeèiais. Kosmetiná efektà turi trumpasplaukø kirpimas. Jei iðretëjimas þymus, ilgai tæsiasi, pasitarti su gydytoju.

Galvos nieþëjimas:1. Jei, kruopðèiai iðplovus, savijauta laikinai pagerëja, taèiau galvoje yra pleis-

18

kanø - tai seborëjinë egzema. Patartina naudoti specialø ðampûnà, jei nepa-deda, reikalinga gydytojo konsultacija.

2. Jei, iðplovus galvà, nepagerëja, gal uþsikrëtæs galvinëmis utëlëmis. Gydymuireikia naudoti specialius ðampûnus, jais plauti galvà kelis kartus, jei nepa-deda - naudoti gydytojo skirtus vaistus. Plaukus ðukuoti tankiomis ðukomis.

3. Jei odoje yra dëmiø, padengtø þvynais, plaukai riebaluoti - tai galvos egze-ma. Daþnai pasitaiko vaikams iki 1 m. amþiaus. Reikia sutepti galvà alie-jais, iððukuoti, iðplauti ðiltu vandeniu.

Nagø prieþiûra: nagai turi bûti trumpai kirpti, kad nesuþalotø odos ir nesikaup-tø infekcija panagëse. Rankø nagai kerpami pagal pirðto kontûrà, kojø - tiesia li-nija (iðskyrus didájá pirðtà, kurio nagas kerpamas pagal pirðto kontûrà). Blogas ápro-tis - nagø kramtymas. Paprastai nukramto nagus maþi vaikai, paauglystëje ðis áprotisdaþnai iðnyksta. Tai neestetiðka, o jei nukramto iki þaizdeliø - gali patekti infekcija.

Pratinti vaikà rûpintis savo iðvaizda, mokyti plaukø, odos, nagø prieþiûros rei-kia nuo maþens.

Iðbërimai ir dëmësVaikystëje daþnà infekcinæ ligà lydi odos reakcija - ávairaus pobûdþio bërimai

(þr. �Odos bërimas, lydimas karðèiavimo�). Taèiau iðberti vaiko odà gali ir dëlalergijos, ir dël kitø prieþasèiø. Daþnai iðbertà vietà nieþti, skauda, todël reikiamokëti teikti pagalbà.

1. Jei oda paraudusi, padengta þvyneliais ar pûslelëmis, iðberti alkûniø lenkia-mieji pavirðiai, rankos, keliai, veidas - tai gali bûti egzema, daþnai alerginë.Reikia reèiau naudoti muilà, nusiprausus odà sutepti drëkinanèiais kremais,vengti dirginanèiø drabuþiø (vilnos, sintetikos), jei iðbërimas plinta, vargi-na vaikà - pasikonsultuoti su gydytoju.

2. Paraudusi oda, padengta þvyneliais, daþniau ðiltesnëse, drëgnesnëse kûnovietose (paþastys, kirkðnys) gali rodyti grybelinæ ligà trichofitijà, kurià pla-tina gyvuliai. Reikia kreiptis á gydytojà, jei yra naminis gyvulys - parodytijá veterinarui.

3. Pavieniai raudoni taðkeliai odoje gali bûti blusø, blakiø ákandimo þymës.Tuomet reikia naudoti spiritiná losjonà, jei yra naminiø gyvuliø - parodytijuos veterinarui, namuose atlikti dezinsekcijà.

4. Nedidelës pilkðvos linijos, dëmelës tarpupirðèiuose, ant plaðtakø (liemens,nugaros) gali rodyti parazitinæ infekcijà - nieþus. Sukëlëjas - nieþø erkutë.Reikia kreiptis á gydytojà, naudoti paskirtà gydymà, kruopðèiai iðskalbtipatalynæ, rûbus.

5. Jei odoje yra raudonø dëmiø ar þvyneliais padengtø vietø, paprastai veido,

19

kaklo, paþastø, kirkðniø srityje, plaukuotoje galvos dalyje - tai pleiskanos -seborëjinis dermatitas. Vengti tas vietas ðlapinti, retai naudoti muilà, vartotiemulsinius tepalus. Jei dëmës plinta, savijauta negerëja - kreiptis á gydytojà.

6. Odos pûslelës, kurioms iðdþiûvus susidaro rausvi ðaðeliai, gali bûti bakteri-nës kilmës odos infekcijos impetigo poþymis. Reikia naudoti gydytojo pa-skirtas priemones, grieþtai laikytis asmens higienos (atskiri rankðluoðèiai irkt.), kad neuþsikrëstø kiti ðeimos nariai.

7. Dilgëlinis bërimas - paraudæ ar blyðkûs odos pakilimai, daþnai nieþti. Taialerginë reakcijà á:- kai kuriuos vaistus; jei vartoja vaistus kitø ligø gydymui, reikia pasitarti sugydytoju;- maisto produktus: þuvá, braðkes, kiauðinius, ðokoladà ir kt.;- augalus - dilgæ ir kt.

Kartais prieþastis neaiðki, kartu gali patinti veidas, lûpos. Tuomet bûtina sku-biai kreiptis á gydytojà pagalbos.

Paprastai dilgëlinis bërimas praeina be gydymo per kelias valandas. Jei uþsitæ-sia, atsiranda kiti poþymiai, pvz., dusulys ir pan., reikia kreiptis gydytojo pagalbos,naudoti prieðalergines priemones.

Kiti daþnai pasitaikantys odos pakitimai:1. Karpos - virusinës kilmës odos dariniai - neskausmingi pakilimai, pavirðius

nelygus. Gali bûti pavienës ar grupëmis. Jei vargina (ant rankø, padø), pa-tartina kreiptis á gydytojà. Daþnai iðnyksta paèios.

2. Furunkulas (ðunvotë) - plauko maiðelio pûlinis uþdegimas. Jei furunkulaipavieniai, pratrûkus iðteka pûliai ir sugyja. Pûlius reikia nuvalyti vata, su-vilgyta antiseptiku, uþdëti tvarstelá, uþklijuoti pleistru. Jei iðplinta, tai jaufurunkuliozë. Kreiptis á gydytojà.

3. Spuogai - raudoni, su balta ar juoda virðûnële, bûna ant veido, nugaros irkitø kûno daliø, daþniau vaikams, vyresniems nei 12 metø. Tai paauglystësproblema. Jei spuogai iðplinta, sudaro nepatogumø, odoje lieka randai, rei-kia kreiptis á gydytojà. Spuogai atsiranda uþsikimðus plauko maiðeliui dëlpadidëjusios riebalø gamybos odoje, veikiant hormonams.

4. Apgamai. Reikia stengtis jø netraumuoti ir parodyti gydytojui, jei pakitoapgamo spalva, forma, dydis, jei atsirado naujø pigmentiniø dëmiø.

Odos bërimas, lydimas karðèiavimoVaikø infekcijas paprastai lydi odos reakcija ir karðèiavimas. Ðios ligos daþ-

niausiai gyvybei nepavojingos, vaikai gydomi namuose. Pagal iðbërimo pobûdápaprastai ligà gydytojas nesunkiai diagnozuoja.

20

1. Iðbërimo elementai - pûslelës. Trûkus pûslelei, susidaro ðaðelis, nieþti. Pûs-lelës gali bûti pavienës arba jø daug, ávairiose kûno vietose. Tai vëjaraupiai.Liga uþkreèiama, jà sukelia virusas. Ligoná reikia izoliuoti, karðèiavimà ma-þinti paracetamoliu, pûsleles ir ðaðelius sutepti briliantine þaluma (pûliavi-mo profilaktikai). Svarbu saugoti, kad nenusikasytø, nes, ðaðelá nukasius2 kartus, lieka randas.

2. Iðbërimo elementas - rausvos dëmelës. Vaikas karðèiuoja, taèiau savijautagera. Paprastai padidëja uþpakalinës kaklo srities limfiniai mazgai. Tai rau-donukë. Liga pavojinga tik nëðèiai moteriai pirmas 12 nëðtumo savaièiø,todël svarbiausia nuo jø izoliuoti ligoná.

3. Iðbërimo elementas - rausvos dëmelës. Vaikas karðèiuoja, skundþiasi ger-klës, galvos skausmu, sunku ryti, pykina. Prieð 1-2 savaites sirgo angina.Tai skarlatina, kuri pavojinga galimomis komplikacijomis - inkstø, ðirdiespakenkimu. Bûtina vaikà izoliuoti, kreiptis á gydytojà.

4. Iðbërimo elementas - rausvos plokðèios susiliejanèios dëmelës. Jei keliasdienas prieð iðbërimà buvo sloga, kosulys, paraudusios akys, tai bûdingatymams. Liga pavojinga tik tuomet, jei komplikuojasi plauèiø uþdegimu,sinusitu, ausies uþdegimu ir t. t. Átarti komplikacijas galima, jei pradedaskaudëti ausá, vaikas kosti, daþnai kvëpuoja, stipriai skauda galvà, pastebi-mas mieguistumas. Bûtina kreiptis á gydytojà.

Iðbërimas (su perðalimo reiðkiniais, karðèiavimu) gali atsirasti ir nuo vaistø (pvz.,antibiotikø). Jei vaikas vartoja vaistus, reikia pasitarti su gydytoju.

Vaikø infekcijø komplikacijas galima átarti, esant mieguistumui, ausies skaus-mui, daþnam ðiurkðèiam kvëpavimui, stipriam galvos skausmui, jeigu atsisako gerti.Tai gali bûti ausies, smegenø, smegenø dangalø, plauèiø uþdegimo reiðkiniai. Vi-sais ðiais atvejais bûtina skubiai iðkviesti gydytojà.

Akiø ligosVaikø amþiuje daþniausiai pasitaiko infekcinës kilmës akiø ligos, kurios pasi-

reiðkia akiø skausmu, nieþëjimu, paraudimu, iðskyromis ið akiø. Neretos vaikamsir akiø traumos, krislai akyje.

Jei akis suþeista, bûtina skubiai kreiptis á okulistà, prieð tai suteikus pirmàjàpagalbà - uþdengus ðvaria marle paþeistà aká, aptvarsèius abi akis (tik tada busvisiðkai suteikta ramybë akims). Jei akis sumuðta, marlæ geriau suvilgyti ðaltu van-deniu.

Paþeidus aká cheminëmis medþiagomis, jà reikia kuo skubiau gausiai nuplautivandeniu, uþdëti tvarstá, kreiptis á okulistà.

Paprastà krislà ið akies galima paðalinti ðvarios nosinës kampeliu, o jei tai ne-

21

pavyksta ar krislo nesimato, - apþiûrëti vokø vidiná pavirðiø (apatiná vokà atitrau-kiame, virðutiná - iðverèiame: praðome vaikà paþiûrëti þemyn, suimame pirðtais uþvirðutinio voko blakstienø, virð virðutinio voko pridedame degtukà ar panaðø plo-nà ilgà daiktà, vokà uþlenkiame ant jo, paðaliname krislà). Jei krislas akyje ástri-gæs - jokiu bûdu nebandome paðalinti, o dedame tvarstá ant abiejø akiø ir skubiaikreipiamës á okulistà.

Jei akis paraudusi, yra lipniø iðskyrø - konjunktyvito poþymis, reikia pasitartisu gydytoju. Iðskyros valomos ðvariu vatos tamponu, suvilgytu virintu vandeniu,nuo iðorinio vokø kampo link vidinio, naudojami paskirti vaistai.

Jei akis paraudusi, bet iðskyrø nëra, akis gali bûti sudirginta dûmø, cheminiømedþiagø (pvz., baseino vandens chloro), alergeno, taèiau tai gali bûti ir virusiniosusirgimo poþymis (ypaè jei vaikas maþas ir buvo kontaktas su ligoniu). Reikiaðalinti sudirginimo prieþastá, jei aká skauda - pasitarti su gydytoju.

Jei vokai paraudæ, nieþti, kartais pleiskanoja vokø kraðtai, tai rodo voko kraðtouþdegimà (blefarità). Reikia naudoti gydytojo paskirtus tepalus ar vartoti kt. vaistus.

Voko kraðte paraudæs gumburëlis - tai mieþis (blakstienos maiðelio pûlingasuþdegimas). Paprastai mieþis praeina be gydymo. Kai pûliai iðteka, nuvalomi ðva-ria, virintu vandeniu suvilgyta vata. Jei nepraeina per savaitæ, kartojasi, skauda,reikia kreiptis á gydytojà.

Nusileidæs vokas - ptozë - gali bûti ágimta ar atsirasti vëliau dël nervø-raumenøpaþeidimo. Jei trukdo matyti, gali pablogëti tos akies regëjimas. Reikia kreiptis ágydytojà.

Jei akis aðaroja neverkiant, tai uþsikimðæs aðarø latakas, kuriuo aðaros nuteka ánosies ertmæ. Daþniau tai bûna kûdikiams ir praeina be gydymo. Jei nepraeina,reikia pasitarti su gydytoju.

Regëjimo sutrikimaiTai gali bûti átariama, jei vaikas arti akiø laiko pieðinukus, knygà, blogiau ið-

moksta medþiagà, kai sëdëdamas galiniame suole blogai mato lentà. Bûtina patik-rinti regëjimo aðtrumà pas specialistà, nes gali bûti trumparegystë - ágimta ar dëlkt. prieþasèiø. Jei regëjimas pablogëjo po buvusios galvos traumos, skubiai reikiakviesti greitàjà pagalbà, nes gali bûti paþeisti regëjimo centrai.

Jei regëjimas sutriko staiga, reikia skubiai kreiptis á gydytojà, net jei sutriki-mas trumpalaikis. Reikalinga specialisto konsultacija.

Jeigu dvejinasi akyse þvairam vaikui, bûtina pasitarti su gydytoju, nes dvejini-masis ðiuo atveju yra dël nesuderintø akiø judesiø - vienai akiai fiksuojant þvilgsná,kita nukrypsta á vidø ar kt. kryptimi. Iðimtis - vaikas iki 3 mën. amþiaus, tokiøvaikø akiø judesiai dar nesuderinti tarpusavyje. Vyresniame amþiuje nesinchronið-

22

ki akiø judesiai gali bûti dël nevienodo regëjimo aðtrumo (blogiau matanti akispavargsta ir suþvairuoja). Dël to reikia pasitarti su gydytoju specialistu. Þvairumoprieþastis gali bûti ir ágimtas raumenø silpnumas, tokiu atveju taip pat reikalingagydytojo konsultacija.

Jeigu dvejinasi akyse, kartu skauda, svaigsta galva, pakyla kûno temperatûra,skauda pilvà, pykina, galima átarti maisto toksinæ infekcijà - botulizmà. Liga pavo-jinga, nes toksinas pakenkia nervø sistemai, gali kilti pavojus gyvybei. Bûtina sku-biai kreiptis gydytojo pagalbos, kuo skubiau plauti skrandá.

Vaiko regimos kibirkðtys, plaukiojanèios dëmës, kartu jauèiamas galvos skaus-mas - daþnas migrenos poþymis. Reikëtø pagulëti tamsiame kambaryje, vartotigydytojo skirtus vaistus, bûklei negerëjant - kreiptis á gydytojà.

Jei akis paraudo, skauda, mato lyg per rûkà, bûtina skubiai kreiptis á gydytojà- gali bûti: 1) rainelës uþdegimas (retai pasitaiko vaikams), 2) konjunktyvitas. Tai-komas paskirtas gydymas.

Jei vaikas mato lyg per rûkà, bet akis atrodo normaliai, bûtina skubi gydytojokonsultacija. Galimos prieþastys:

1) vaikas atsitiktinai pavartojo suaugusiems skirtus vaistus - gali bûti apsinuo-dijimas;

2) vaikas kokios nors kitos ligos gydymui vartojo vaistus - gali bûti paðalinisjø poveikis;

3) refrakcijos sutrikimai:trumparegystë - blogai mato tolimus daiktus,toliaregystë - blogai mato ið arti,astigmatizmas - vaizdas iðkreiptas dël netolygaus ragenos iðgaubimo.

Visais ðiais atvejais reikalinga oftalmologo konsultacija.

Ausø ligosVaikystëje daugelá ausø ligø sukelia infekcija.Stiprus skausmas ausyse gali bûti jauèiamas dël:1) vidurinës ausies uþdegimo (já daþniausiai lydi karðèiavimas, o prieð tai vai-

kas neretai bûna perðalæs ar serga tymais);2) iðorinës klausomosios landos uþdegimo (gali bûti matomos iðskyros ið au-

sies, skausmas sustiprëja patempus ausies lezgelá); jei be skausmo bûna irnieþëjimas, ðá uþdegimà galëjo sukelti chloruotas vanduo, patekæs á ausáplaukiojant baseine;

3) furunkulo iðorinëje klausomojoje landoje (ausyje matomas raudonas pûlinys);4) gretimø ausiai organø ligø (dantø, þandikauliø ligø, sinusito, faringito, an-

ginos ir kt.).

23

Visais ðiais atvejais vaikà reikia parodyti gydytojui. Ausis staiga gali pradëtiskaudëti skrendant lëktuvu ar tuoj po skridimo (barotrauma). Ji ávyksta sutrikusoro slëgio pusiausvyrai tarp iðorinës ir vidurinës ausies. Norint to iðvengti, lëktu-vui kylant ir leidþiantis reikia èiulpti saldainá. Barotraumos tikimybë didesnë, kaivaikui uþgulta nosis.

Svetimkûniai ausyje:1. Gyvi svetimkûniai (ávairûs vabzdþiai). Judëdami jie lieèia bûgnelá ir suke-

lia labai nemalonius jutimus: didþiulá triukðmà, skausmà. Vabzdá galimabandyti paðalinti, pilant á ausá ðiltà vandená taip, kad jis tekëtø lauk. Pilantvandená, ausá suëmus uþ lezgelio reikia lengvai traukti atgal ir á virðø, kadbûtø galima iðtiesinti klausomàjà landà. Jei vabzdþio nepavyksta paðalinti,já reikia numarinti - álaðinti spiritiniø laðø, vandeniu praskiesto odekolono irkreiptis á otorinolaringologà (LOR).

2. Negyvi svetimkûniai (þaislø dalys, karoliukai, vata, þirniai, pupelës ir kt.).Patiems bandyti krapðtyti nereikëtø, nes svetimkûná galima prastumti proiðorinës klausomosios landos susiaurëjimà (tuomet ir gydytojui bus sunkupaðalinti), suþaloti bûgnelá.

Kurtumas (prikurtimas ir apkurtimas)Pagrindinë ausies funkcija - priimti garsà. Dël ausies ligø ði funkcija gali sutrik-

ti, ir þmogus kursta. Vaikø klausos pablogëjimas daþnai laiku nepastebimas. Gali-ma átarti, jog pablogëjo klausa, jei vaikui keletà kartø tenka kartoti tà patá, jei jisradijà ar televizoriø visada ásijungia garsiau nei reikëtø, jei staiga ima blogai mo-kytis.

Klausà pabloginti gali:1) sieros kamðtis iðorinëje klausomojoje landoje (jei sieros iðorinës klausomo-

sios landos oda gamina daug, jei ji tàsi, ji gali beveik uþkimðti iðorinæ landà,o patekus vandeniui besimaudant ar plaunant galvà, siera iðburksta ir visaiuþkemða landà);

2) svetimkûnis iðorinëje klausomojoje landoje;3) barotrauma (skrendant lëktuvu dël sutrikusios oro slëgio pusiausvyros tarp

iðorinës ir vidurinës ausies);4) uþsikimðæs trimitas, jungiantis vidurinæ ausá su nosiarykle (dël perðalimo ar

ðieno slogos);5) bûgnelio plyðimas (bûgnelá pradurti galima valant ausá aðtriais daiktais, bûg-

nelis gali plyðti skeliant antausá, taip pat dël oro bangos, ðalia sprogus sprog-menims ir kt.);

6) klausos nervo uþdegimas (dël infekcijos - gripo, tymø, kiaulytës ir kt., tok-

24

sinio kai kuriø medþiagø poveikio - vaistø, pramoniniø nuodø, sutrikusioskraujotakos, traumø ir kt.);

7) garsios muzikos klausymas (ypaè per ausines).Pablogëjus klausai, kreiptis á LOR gydytojà, kuris, reikalui esant, nukreips pas

surdologà.

Dantø skausmasDantys gali pradëti gesti jau maþiems vaikams, daþniausiai dël blogos prieþiû-

ros, neteisingos mitybos - vartojant daug saldumynø (burnos ertmëje ir ant dantøesantys mikrobai skaldo angliavandenius, sudaro pieno rûgðtá ir tirpdo emalæ), pa-stoviai valgant minkðtà maistà, kuriam kramtyti nereikia jokiø pastangø ir kuriolikuèiai gausiai kaupiasi tarpdanèiuose, dantø vagelëse, trûkstant vitaminø, ser-gant ávairiomis ligomis, kurios pakeièia burnos ertmës pH á rûgðèià terpæ (gastri-tas, opaligë, adenoidai ir kt.) ir t. t. Jei vaikui pradeda skaudëti dantá ar dantenas, jábûtina parodyti stomatologui.

1. Daþniausia dantø skausmo prieþastis - dantø kariesas (ëduonis) kuris ardodantø emalæ. Dantyje atsiranda ertmë. Reikia kreiptis á stomatologà.

2. Jei dantá skauda nuolat ir pakyla kûno temperatûra, reikia skubiai kreiptis ástomatologà. Kaule ar audiniuose apie dantá gali bûti atsiradæs abscesas (pû-linys). Stomatologas nuspræs, ar bûtina dantá iðtraukti, ar galima já iðsaugotigydant.

3. Jei vaikà vargina besikartojantys pulsuojanèio skausmo priepuoliai arba dan-tis labai jautrus karðèiui ir ðalèiui, tai gali bûti progresuojantis dantø karie-sas, labai gili plomba arba trauma, negráþtamai paþeidþiantys minkðtàjá dan-ties audiná (pulpà), esantá viduje danties. Tokiu atveju reikia kreiptis á sto-matologà.

4. Jei skausmas jauèiamas tik tuo momentu, kai vaikas valgo kà nors ðalto arsaldaus, ir beveik tuoj pat pranyksta, tai skausmà gali sukelti kariozinis pro-cesas po plomba, áskilusi plomba ar dantis, neteisingai dantis valant paþeis-ta danties ðaknies sritis, gali bûti dantenø paþeidimas (gingivitas). Reikiakreiptis á stomatologà.

5. Dantá gali skaudëti tik tada, kai vaikas kanda ar kramto maistà. Tai bûna dëlskilusios plombos ar nulûþusio danties. Reikia kreiptis á stomatologà.

6. Jei vaikui neseniai buvo uþplombuotas dantis, po plombavimo, ypaè gilaus,padidëja jautrumas ðaltam vandeniui, kartais net orui. Skausmas gali bûtiûmus, taèiau trunka vos keletà sekundþiø ir iðnyksta. Jei skausmas stiprëja,trunka ilgiau, dantis tampa jautrus ir karðèiui, reikia kreiptis á stomatologà -galimas pulpos paþeidimas.

25

7. Nelygi, aukðta plomba gali sukelti nemalonius pojûèius. Reikalui esant, sto-matologas jà palygins.

8. Skausmà dantø srityje gali sukelti ir kitos ligos:- ûmus haimoritas (ertmës, esanèios virðutiniame þandikaulyje, uþdegimas).Kadangi virðutiniø krûminiø dantø ðaknys yra netoli haimoro ertmës, josuþdegimo metu paburkæ aplinkiniai audiniai gali spausti ðias ðaknis ir vai-kas gali jausti bukà skausmà keliuose virðutiniuose krûminiuose dantyse.Tuo pat metu padidëja jautrumas ðalèiui. Kartu bûna ir haimorito poþymiai(pasunkëjæs kvëpavimas per tà nosies pusæ, kurioje formuojasi uþdegimas,iðskyros ið nosies, neretai karðèiavimas). Reikia kreiptis á gydytojà.- periodonto ligos. Tai ligos, kurios lokalizuojasi apie dantá esanèiuose au-diniuose, daþniausiai - gingivitas (dantenø uþdegimas). Dantenos parausta,yra ðiek tiek paburkæ, truputá kraujuoja, ypaè valant dantis. Ðiuo atveju svar-biausia - teisinga burnos higiena. Gingivitas, gerai valant dantis, greitai pra-eina. Taèiau, jei, laikantis burnos higienos, gingivito reiðkiniai neiðnyksta,reikia kreiptis á stomatologà, kad bûtø nustatyta ir paðalinta gingivito prie-þastis (blogai ádëtos plombos, dantø padëties ir sukandimo anomalijos ir kt.).

Kol pagalbà danties skausmo metu suteiks kvalifikuotas gydytojas, vaikui rei-kia padëti. Burnà reikia gerai iðskalauti drungnu vandeniu, kad neliktø maisto liku-èiø, duoti iðgerti nuskausminanèiø vaistø. Taèiau nuskausminanèiø vaistø tabletësnereikia dëti uþ þando prie skaudanèio danties, nes ji chemiðkai gali paveikti (nu-deginti) dantenas. Jei dantá skauda naktá, tai signalas, kad ryte bûtinai reikia nueitipas stomatologà.

Kà daryti danties traumos atveju?Daþniausiai dantø traumos ávyksta 1-2 metø vaikams (mokydamiesi vaikðèioti

jie daþnai krenta) ir jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikams, nes jie yra ypaèjudrûs. Ávykus traumai visais atvejais reikia kreiptis á stomatologà. Net jei ir nepa-þeistas danties vainikas, gali bûti lûþusi ðaknis, o tai patvirtinti ar paneigti galima,iðtyrus dantá rentgenu.

Jei dantis visai iðmuðtas, reikia já kuo greièiau surasti ir ástatyti á alveolæ. Jeidantis purvinas, prieð tai já reikia nuplauti tekanèiu vandeniu, laikant uþ dantiesvainiko ir nelieèiant ðaknies. Negalima neðvarumø nei krapðtyti, nei stengtis jønutrinti. Jei ástatyti iðmuðto danties á tuðèià alveolæ ið karto nepavyksta, galima jálaikyti seilëse tarp skruosto ir dantenø ar ádëti á polietileno maiðelá ir kuo greièiauvykti pas gydytojà. Jei dantis replantuojamas praëjus ne daugiau kaip 0,5 val. poiðmuðimo, prigyja beveik 90 % atvejø, jei vëliau - rezultatai bus kur kas blogesni.

26

Ryklës skausmasSkausmà ryklëje gali sukelti daug ryklës ligø.Ryklëje susikryþiuoja virðkinimo ir kvëpavimo takai, todël jà galima paþeisti ir

per kvëpavimo, ir per virðkinimo traktà. Ryklëje yra iðsidësèiusios limfinio audi-nio sankaupos (tonzilës), kurios lyg þiedas apsupa ryklæ ir saugo organizmà nuoinfekcijø. Gomurinës tonzilës yra uþpakalinëje ðoninëje ryklës sienelëje, tad kal-bëdami apie anginà daþniausiai mintyse turime gomuriniø tonziliø uþdegimà.

Ryklës skausmo prieþastys:1. Ryklës uþdegimo (faringito) atveju ryklæ paþeidþia mikrobai arba tai gali

ávykti dël traumos (mechaninës, cheminës, paveikus ávairioms dirginan-èioms medþiagoms, terminës, pavartojus karðtà gërimà ar maistà). Ryklæskauda ramybës metu ir ryjant seiles, o valgant daþniausiai neskauda. Kûnotemperatûra gali bûti ðiek tiek pakilusi, ryklës gleivinë paburkusi, parau-dusi.

2. Ryklës gleivinës opos. Apþiûrint ryklæ gali bûti matoma viena ar keliosopos, pûslelës, kurios gali bûti alerginës (dël jautrumo antibiotikams, sulfa-nilamidams, pavartojus juos), virusinës (sergant gripu, paprastàja pûsleli-ne) ar trauminës kilmës (susiþeidus maistu, kaulais ir pan.). Opa - tik ligossimptomas, ir daþniausiai tik gydytojas gali nustatyti prieþastá ir paskirtigydymà.

3. Anginà (tonzilità) sukelia mikrobai. Turi átakos ir perðalimas, pervargimas.Skausmas ryklëje jauèiamas ir ramybës metu, ir ryjant seiles bei maistà.Vaikai neretai dël to nieko nevalgo. Kûno temperatûra aukðta, paburksta irbûna skausmingi kaklo limfmazgiai, bloga savijauta. Priklausomai nuo an-ginos rûðies, apþiûrint ryklæ, galima pastebëti ávairius paktimus:1) tonzilës paburkusios, paraudusios - katarinë angina;2) tonzilës paraudusios, ant jø matomi gelsvi taðkeliai - folikulinë angina;3) tonzilës paraudusios, ant jø baltai gelsvos apnaðos - lakûninë angina.Kadangi angina gali komplikuotis inkstø uþdegimu, reumatu, bûtina gulëtilovoje, kviesti gydytojà ir vartoti jo paskirtus vaistus.Jei vaikas daþnai serga sunkia angina, jam gali bûti atliekama tonzilektomi-ja (tonziliø paðalinimas).

4. Ryklës svetimkûniai. Valgant á ryklæ ar tonziles gali ásmigti þuvies aðakos,smulkûs paukðèiø kaulai. Jauèiamas skausmas. Jei ið karto nepavyksta pa-ðalinti svetimkûnio, kreiptis á gydytojà.

5. Kiaulytë (epideminis parotitas) - virusinë liga, paþeidþianti seiliø liaukas.Jei vaikas per paskutiniàsias tris savaites kontaktavo su serganèiuoju kiau-

27

lyte ir jam atsirado patinimas tarp ausies ir apatinio þandikaulio kampo beipakilo temperatûra, reikia kviesti gydytojà.

Pasunkëjæs kvëpavimas per nosáNormaliai kvëpuojant, oras pirmiausia patenka á nosies ertmæ. Ten jis suðildomas,

sudrëkinamas ir apvalomas. Taèiau neretai oro judëjimas per nosá sutrinka ar daro-si visai neámanomas. Pasunkëjæs kvëpavimas per nosá bûna dël ávairiø prieþasèiø.

1. Sloga - vienas ið daþniausiø ligos poþymiø vaikystëje. Priklausomai nuoprieþasties, slogos poþymiai turi kai kuriø skirtumø:1) bendros virusinës infekcijos (gripo, tymø ir kt.) ar perðalimo atveju pra-dþioje nosá perðti, atsiranda ðviesios iðskyros, vëliau jos tirðtëja, atsirandagleiviø, iðskyros tampa geltonos, pûlingos, vaikas negaluoja, karðèiuoja;2) alerginei (ðieno) slogai, kuri atsiranda, veikiant ávairiems alergenams -þiedadulkëms, naminiø gyvuliukø vilnai ar kt., bûdinga staigi pradþia sugausiomis skaidriomis bespalvëmis iðskyromis, daþnu èiaudëjimu. Priepuo-liui praëjus, kvëpavimas vël tampa normalus.

2. Padidëjæ adenoidai (limfoidiniai dariniai nosies landø gale) nuolat trikdokvëpavimà per nosá.

3. Iðkrypusi nosies pertvara (po nosies traumos ar ágimta).4. Polipai (atsirandantys sergant sinusitu - priediniø veido anèiø uþdegimu).5. Svetimkûniai, pavyzdþiui: rieðutai, þirniai, rutuliukai, þaislø dalys ir kt. Il-

giau pabuvæ nosies landoje jie, dirgina gleivinæ, gali pradëti pûti, dël toatsiranda gausios, neretai þalsvos, dvokianèios iðskyros ið nosies. Vaikasnegali kvëpuoti per tà nosies pusæ. Jei svetimkûnis kà tik pakliuvo, galimapabandyti já iðpûsti, uþspaudus pirðtu prieðingà nosies pusæ ir palenkus gal-và. Jei nepavyksta, reikia kreiptis á gydytojà.

Jei vaikas ilgai negali kvëpuoti per nosá, tai jam kenkia - blogiau vystosi apati-nis þandikaulis, bûna aukðtas, siauras gomurys, blogas sukandimas, virðutinë lûpaatrodo trumpesnë, jis nuolat bûna prasiþiojæs, blogai miega, pakinta jo veido iðraið-ka, balsas, daþnai serga kvëpavimo organø ligomis. Toká vaikà reikia nukreipti pasgydytojà.

Be to, jei þmogus negali kvëpuoti per nosá, jis neuþuodþia kvapø.Nedelsiant reikia iðkviesti gydytojà, jei, be slogos, atsiranda kuris nors ið ðiø

poþymiø:1) temperatûra pakyla aukðèiau nei 390C;2) neiprastai daþnas kvëpavimas;3) triukðmingas sunkus kvëpavimas;4) kûno iðbërimas;

28

5) ausies skausmas.Kraujavimas ið nosies. Jo prieþastys ávairios: smûgis á nosá, stiprus ðnypðti-

mas ar èiaudëjimas, nosies krapðtymas, perkaitimas, sunkios kaukolës traumos,kai kurios ligos, pavyzdþiui, gripas. Kraujas ið nosies teka ne tik á iðoræ, bet ir áryklæ, burnà, dël to vaikas gali kosëti, vemti. Kraujuojantá nuraminti, pasodinti arpaguldyti pakelta galva, ant nosies ir tarpuakyje uþdëti ledo pûslæ ar ðaltà kompre-sà. Jis pats pirðtais uþspaudþia ðnerves. Á burnà patekusá kraujà reikia iðspjauti.Uþuot uþspaudus ðnerves, á nosies landas galima ákiðti sausus ar vandenilio perok-sidu suvilgytus vatos gniuþulëlius. Jei kraujuoti nenustoja, reikia veþti pas gydytojà.

KosulysKosulys - apsauginë organizmo reakcija, netikëtai patekus á kvëpavimo takus

þiedadulkëms, dûmams, suodþiams ir kt. Tai taip pat normali reakcija á kvëpavimotakø dirginimà gleivëmis, kuriø padaugëja nosies, ryklës, bronchø uþdegimø metu.

Taèiau neretai staiga atsiradæs kosulys gali bûti ir grësmingos bûklës poþymis,pvz., kai svetimkûnis (maisto gabaliukas ar kt.) uþkemða kvëpavimo takus.

Nustatyti, dël kokios prieþasties atsirado kosulys, ir numatyti, kà reikia daryti,galima pagal kosulio pobûdá, jo pradþià ir lydinèius poþymius:

1. Jei vaikas karðèiuoja ir:- kosulys daugiausia vargina naktá, vëliau atsiranda ilgi spazmiðki kosuliopriepuoliai, kurie gali sukelti vëmimà, po to oras ákvepiamas su garsu - galibûti kokliuðas, reikia kreiptis á gydytojà;- kûnas iðbertas arba vaikas kontaktavo su serganèiuoju tymais, prasidedasloga, kosulys, pakyla kûno temperatûra - gali bûti tymai;- iðbërimo nëra - gali bûti gripas, kurio pradþiai bûdingas sausas kosulys;- kosulys prasidëjo maþdaug prieð savaitæ, kartu yra sloga - gali bûti perða-limas.

2. Jei vaikà nuolat vargina sloga, jis kalba per nosá, daþnai serga vidurinësausies uþdegimu, tai gali bûti padidëjæ adenoidai, dël kuriø infekcija galipatekti á nosá, ausis, ryklæ. Jei infekcija daþnai kartojasi, adenoidai ðalinamichirurginiu bûdu.

3. Vaikas prieð kelis mënesius sirgo kokliuðu. Po kokliuðo daþnai lieka ilgainepraeinantis kosulys. Tai neturëtø kelti susirûpinimo. Taèiau jei kosulystrunka ilgiau kaip 3 mënesius arba vaikas atrodo sergàs, prislëgtas, reikiakreiptis á gydytojà.

4. Vaiko aplinkoje kas nors rûko arba pats vaikas rûko. Ore esantys tabakodûmai ir pats rûkymas dirgina kvëpavimo takus, sukelia kosulá ir didinaávairiø kvëpavimo organø ligø galimybæ.

29

Nedelsiant reikia medicinos pagalbos, jei, be kosulio, yra bent vienas ið ðiøpoþymiø:

- triukðmingas, daþnas ar pasunkëjæs kvëpavimas;- neáprastas mieguistumas;- pamëlæs lieþuvis.

Triukðmingas kvëpavimasSergant bronchitu, daugeliui vaikø kvëpavimo metu bûna girdimas silpnas ðvil-

pesys. Jei vaikas normaliai kvëpuoja, tai neturëtø kelti didelio susirûpinimo.Taèiau jei kvëpavimas labai triukðmingas (garsus ðvilpimas, cypimas, ðvogþdi-

mas girdimas per visà kambará), tai jau pavojingas simptomas, kuris gali atsirastiðiais atvejais:

1. Svetimkûnis kvëpavimo takuose. Vaikas prieð keletà minuèiø buvo visaisveikas, o ástrigus kvëpavimo takuose svetimkûniui (maisto kàsniui, smul-kiai þaislo daliai ar pan.) ima triukðmingai kvëpuoti, dusti. Jei vaikas nedi-delis, reikia já pakelti uþ kojø þemyn galva ir patrankyti plaðtaka nugarà tarpmenèiø. Jei vaikas didesnis, galima atsitûpus já pasiguldyti ant keliø veiduþemyn ir keletà kartø staigiai suduoti plaðtaka tarp menèiø. Kitas bûdas:apkabinus ið nugaros pusës, stipriai spûstelëti kumðèiu duobutës srityje aukð-tyn. Jei svetimkûnis neiððoko, procedûrà reikia pakartoti keletà kartø. Ne-pasisekus galima bandyti svetimkûná iðtraukti praþiodþius arba kuo grei-èiau veþti á ligoninæ.

2. Bronchinës astmos priepuolis. Bronchinë astma - infekcinë-alerginë liga,kurios metu dusulio priepuolá sàlygoja smulkiøjø bronchø spazmas, jø glei-vinës paburkimas ir bronchø spindþio uþsikimðimas iðsiskirianèiomis glei-vëmis. Priepuolá gali sukelti ávairios medþiagos, kurioms yra jautrus þmo-gus - vadinamieji alergenai (þiedadulkës, namø dulkës, tabako dûmai, na-miniø gyvuliø vilna, ávairûs chemikalai, kai kurie maisto produktai ir pan.).Teikiant pagalbà, vaikà reikia pasodinti, atverti langà, orlaidæ. Jei tai pir-mas priepuolis, reikia nedelsiant kreiptis á gydytojà. Jei bronchinës astmosdiagnozë jau nustatyta, reikia duoti gydytojo paskirtus vaistus.

Jei, be triukðmingo kvëpavimo, stebimas bet kuris ið ðiø poþymiø: pamëlæslieþuvis, neáprastas mieguistumas, neáprastai daþnas kvëpavimas, reiðkia, kad bron-chinës astmos priepuolis sunkus, kvëpavimas labai sutrikdytas ir bûtina nedel-siant iðkviesti greitàjà pagalbà.

30

Daþnas kvëpavimasVaikai kvëpuoja gerokai daþniau nei suaugusieji. Kvëpavimo daþnumas pri-

klauso nuo amþiaus. 5 metø vaiko kvëpavimo daþnumas ramybës metu yra apie 25,10 metø - 20, suaugusiojo - 16-18 kartø per minutæ. Vaiko kvëpavimo daþnumas -svarbus rodiklis, vertinant kvëpavimo takø ir plauèiø ligø sunkumà.

Jei vaikas ramybës bûklëje kvëpuoja daþniau, reikia á tai atkreipti dëmesá.Bûtina kviesti greitàjà pagalbà, jei, be daþno kvëpavimo, yra vienas ar keli ið

ðiø poþymiø:cianozë (pamëlimas) apie lûpas, dusulys, kosulys;nebûdingas mieguistumas;sunku kalbëti.

Ðiuos simptomus gali sukelti rimta kvëpavimo organø infekcija arba ákvëptassmulkus daiktas ar maisto dalelës.

Nedelsiant kreiptis á gydytojà reikia ir tada, kai vaikas kosti, neseniai buvoperðalæs - gali bûti prasidëjæs plauèiø uþdegimas.

Rankos ar kojos skausmasVaikystëje rankø ar kojø skausmai daþniausiai atsiranda dël ávairiø traumø.

Vienais atvejais traumos bûna lengvos ir gydytojo pagalbos gali neprireikti, o jeilûþta kaulai, bûtinas neatidëliotinas kvalifikuotas gydymas.

Jei skausmas atsirado po traumos, reikia ávertinti bûklës sunkumà.1. Vaikas gali judinti traumuotà galûnæ daþniausiai po nedidelës traumos (su-

muðimo raumenø ar raiðèiø patempimo), ir gydytojo pagalba nebûtina. Ðiuoatveju pirmoji pagalba - ðaltas kompresas pakenkimo vietoje pirmas 48 val.po traumos. Vëliau sumuðimo vietoje gali bûti taikomos ðildomosios proce-dûros. Patartina standþiai subintuoti ir kuo maþiau judinti paþeistà vietà. Jeiskausmas ar patinimas stiprûs ir nesumaþëjo per parà, reikia kreiptis á gy-dytojà.

2. Vaikas negali pajudinti galûnës, ji deformuojasi, tinsta, jauèiamas stiprusskausmas - greièiausia tai - kaulo lûþis ar iðnirimas. Esant atviram lûþiui,þaizdoje matomi lûþgaliai. Bet koks judesys skausmà dar labiau sustiprina,ir nukentëjusájá gali iðtikti trauminis ðokas, o tai labai pavojinga. Teikiantpagalbà, þaizdos kraðtai sutepami jodo tirpalu, uþdedamas sterilus tvarstisir galûnë imobilizuojama. Jei yra lûþusi ar iðnirusi koja ar yra atviras lûþis,reikia kviesti greitàjà pagalbà. Lûþus ar iðnirus rankai, suteikus pirmàja pa-galbà (imobilizavus), vaikà reikia nugabenti á artimiausià traumatologiná

31

punktà. Negalima veþti ar neðti nukentëjusiojo á gydymo ástaigà, kol galûnëneimobilizuota.

Galimi ávairûs nusiskundimai dël galûniø, nors traumos ir nebuvo:1. Jei vaikas kartais skundþiasi galûniø, ypaè kojø, skausmais, o ðiaip jauèiasi

sveikai, tai gali bûti skausmai, susijæ su vaiko augimu, kai kojø kaulai irraumenys auga netolygiai. Esant tokiai bûklei, pagalbos nereikia. Taèiau jeivaikas stengiasi nejudinti galûnës, já kamuoja daþni skausmo priepuoliai arskausmas trunka visà parà, reikia kreiptis á gydytojà.

2. Jei vaikui pakyla kûno temperatûra, jis blogai jauèiasi, o kojos ar rankosodos plotelis parausta ar yra skausmingas, reikia skubiai kreiptis á gydytojà,nes gali bûti kaulø ar já supanèiø audiniø uþdegimas.

3. Jei skauda galûnes, pakyla kûno temperatûra, taèiau nesimato jokiø vietiniopaþeidimo poþymiø - tai gali bûti susijæ su bendra virusine infekcija (pvz.,gripu).

4. Vaikui gali skaudëti vienà ar kelis sànarius (þr. sk. �Sànariø skausmai�).

Sànariø skausmaiVaikams sànariø, ypaè rankø ir kojø, skausmai daþniausiai atsiranda dël trau-

mø. Kur kas reèiau skausmus - vieno ar keliø sànariø iðkart - sàlygoja sunkiosligos.

Po sunkios traumos daþniausiai pasitaiko dvejopi sànariø skausmai:1. Jei judesiai paþeistame sànaryje riboti ir (arba) jis atrodo deformuotas, tai

gali bûti lûþæs ar iðniræs kaulas. Reikia suteikti pirmàjà pagalbà (imobili-zuoti galûnæ) ir nugabenti vaikà á artimiausià traumatologiná punktà. Nega-lint nuveþti, reikia kviesti greitàjà pagalbà.

2. Jei sànarys nedeformuotas, vaikas galûnæ gali judinti - greièiausiai yra pa-tempti raiðèiai ar raumenys, gydytojo pagalba nebûtina. Teikiant pirmàjàpagalbà, kuo greièiau ant paþeistos vietos reikia uþdëti ðaltà kompresà, poto sànará sutvarstyti ir stengtis, kad apie parà laiko vaikas kuo maþiau judin-tø galûnæ. Jei skausmas labai stiprus arba tæsiasi ir kità dienà, reikia kreiptisá gydytojà.

Sànariø skausmai gali bûti ir kitokios kilmës, nesusijæ su traumomis:1. Jei skauda tik vienà sànará (peties, kelio, klubo), jis paraudæs, karðtas arba

vaiko kûno temperatûra aukðta, jis atrodo sergàs - gali bûti sànario uþdegi-mas, kurá sukëlë bakterinë infekcija. Bûtina skubiai kreiptis á gydytojà.

2. Jei skauda klubo sànará ir (arba) vaikas ðlubuoja - gali bûti klubo sànariofunkcijos arba ðlaunikaulio paþeidimas. Reikia skubiai kreiptis á gydytojà.

3. Jei skauda daugumà sànariø, o ant kojø ir (ar) rankø matomas ryðkiai rau-

32

donas iðbërimas - gali bûti hemoraginis vaskulitas - kraujagysliø liga, suke-lianti sànariø uþdegimà ir kraujo iðsiliejimus po oda, o kartais ir á þarnøsieneles, dël ko gali skaudëti ir pilvà. Bûtina skubiai kreiptis á gydytojà.

4. Sànariø skausmas, jei vaikas karðèiuoja, atrodo sergàs, jam skauda galvà,gerklæ, kosti, greièiausiai rodo virusiná susirgimà (pvz., gripà). Jei sànariøskausmas stiprëja arba tæsiasi ilgiau kaip parà, reikia kviesti gydytojà.

5. Aukðta kûno temperatûra, bloga savijauta, daugelio sànariø skausmas galibûti sergant nespecifiniu ar reumatiniu poliartritu (neaiðkios kilmës sànariøuþdegimas). Reikia skubiai kreiptis á gydytojà.

Pëdø ligosPëdos kaulai baigia formuotis apie 18 gyvenimo metus. Vaikystëje jie lengvai

paþeidþiami ir pëda gali deformuotis. Galimi ir pëdos suþeidimai bei ligos.Pëdø paþeidimo poþymiai:1. Skausmas:

1) pëdas ar kojø pirðtus pradëjus skaudëti po traumos, kritimo ar staigausjudesio ir vaikui negalint priminti traumuotos pëdos, gali bûti lûþæs ar iðni-ræs vienas ið pëdos kaulø; imobilizavus kojà, reikia nuveþti vaikà á arti-miausià traumatologijos punktà;2) jei skausmas atsiranda po traumos, bet vaikas gali priminti pëdà - gali-mas kraujo iðsiliejimas ar stiprus raiðèiø patempimas; pirmoji pagalba - uþ-dëti ðaltà kompresà ir kelioms valandoms paguldyti vaikà, truputá pakëluskojà, subintuoti; jei skausmas ir tinimas stiprûs, reikia parodyti vaikà gydy-tojui;3) jei traumos nebuvo, o pëdà skauda tik tada, kai vaikas primina kojà,apþiûrint ant pado matomas plokðèias darinys nelygiu pavirðiumi - tai galibûti pëdos karpa; reikia kreiptis á gydytojà, nes pëdos karpos trukdo vaikð-èioti;4) jei pëdà skauda tada, kai vaikas avi avalynæ - ji gali bûti per maþa, jojegali kyðoti vinis ir pan.;5) ant pëdos ar kojos pirðto matomas paraudimas ar patinimas gali rodytiuþdegimà, kurá sukëlë ápjovimas, svetimkûnis (rakðtis ir pan.). Reikia kreiptisá gydytojà.

2. Pëdø odos tarpupirèiø nieþëjimà, pleiskanojimà gali sukelti pëdø mikozë(grybelinë uþkreèiama liga), daþniau paþeidþianti labiau prakaituojanèiasblogai priþiûrimas kojas. Galima uþsikrësti baseinuose, pirtyse, per avalynæir kt. Kreiptis á odos ligø gydytojà.

3. Iðkrypæ, iðlinkæ kojø pirðtai:

33

- tai gali bûti ágimtas defektas;- taip gali atsitikti dëvint blogà, ankðtà avalynæ ar kojines.

4. Plokðèiapëdystë - pëdos skliauto suplokðtëjimas. Plokðèiapëdis vaikas grei-èiau pavargsta, jam skauda blauzdos raumenis, padus, kojos labiau prakai-tuoja, greièiau atsiranda grybelinës ligos. Tokiems vaikams naudinga ba-siems vaikðèioti po þvyrà, raþienà, kopti virve. Kai kuriems bûtina ortope-dinë avalynë.

Ðlapinimosi sutrikimaiVaikai paprastai ðlapinasi daþniau negu suaugusieji. Be to, daþniau ðlapinasi

vaikai, vartojantys daug skysèiø. Tai normalu. Taèiau, jei ðlapinimosi metu vaikasjauèia skausmà ar ðlapinasi daþnai, nors iðgeria nedaug skysèio, vaikui bûtinasmedicininis iðtyrimas ir, reikalui esant, gydymas.

Daþno ðlapinimosi prieþastys:1. Iðgëræs daug skysèiø vaikas daugiau ir ðlapinasi.2. Emocinio streso metu vaikas daþniau negu áprasta eina á tualetà. Viena ver-

tus, tai galima paaiðkinti tuo, kad vaikas, norëdamas á save atkreipti dëmesá,daþniau praðo gerti, kita galima prieþastis - jis nori pasislëpti tualete, jei jákas nors jaudina, - pvz., kokios nors mokyklinës problemos.

3. Kai kurie vaistai (pvz., astmai gydyti) kartais sukelia padaþnëjusá ðlapini-màsi.

4. Ðlapimo iðskyrimo takø uþdegimui taip pat bûdingas daþnas skausmingasðlapinimasis, pakilusi kûno temperatûra, bloga savijauta. Reikia kreiptis ágydytojà.

5. Cukraligë (cukrinis diabetas). Gausus daþnas ðlapinimasis gali bûti cukrali-gës poþymiu, ypaè jei vaikas atrodo labai iðvargæs ar (ir) per paskutiniàsiassavaites sublogo. Bûtina skubiai kreiptis á gydytojà. Diabetas greitai diag-nozuojamas, atlikus ðlapimo ir kraujo tyrimus.

6. Naktinis ðlapimo nelaikymas.Retas ðlapinimasis bûna:1) kai vaikas gausiai vemia, viduriuoja, karðèiuoja;2) kai serga sunkiomis inkstø ligomis.Abiem atvejais reikia nedelsiant kreiptis á gydytojà.Normalus ðlapimas yra gelsvos spalvos, skaidrus. Kartais galima pastebëti pa-

kitusià ðlapimo spalvà:1. Jei ðlapimas rausvas arba drumstas, tai gali bûti dël kraujo priemaiðø, atsi-

radusiø ðlapime sergant ðlapimo takø infekcija ar kita liga. Bûtina skubiaikreiptis á gydytojà.

34

2. Tamsiai geltonas ar oranþinis ðlapimas bûna, gaunant nepakankamai skys-èiø, viduriuojant, vemiant, karðèiuojant. Reikia didinti skysèiø kieká, ta-èiau, jei karðèiuojantis, vemiantis ar viduriuojantis vaikas nesiðlapina ilgiaukaip 6 val., bûtina nedelsiant kreiptis á gydytojà.

3. Tamsiai rudas, skaidrus (tamsaus alaus spalvos) ðlapimas bûna sergant in-fekciniu hepatitu (gelta), ypaè jei pastebimos ðviesios iðmatos, pagelsta akiøobuoliai bei oda. Reikia kreiptis á gydytojà, padaryti ðlapimo tyrimus.

4. Þalià ar þydrà spalvà ðlapimui gali suteikti sintetiniai maisto daþai ar vais-tai. Nereikia jaudintis, tai nepavojinga.

Pilvo skausmaiVaikams pilvà gali skaudëti dël ávairiausiø prieþasèiø - tiek fiziniø, tiek ir emo-

ciniø. Daþnai skausmai praeina savaime, taèiau kai kada juos sukelia pavojingosligos. Todël svarbu þinoti tokiø ligø poþymius:

Bûna atvejø, kai bûtina kuo skubiau kviesti greitàjà pagalbà.1. Jei skausmas trunka ilgiau nei 6 valandas, gali bûti pavojinga pilvo ertmës

liga, pvz., apendicitas. Apendicito poþymiai vaikams labai nevienodi, ta-èiau tipiðkais atvejais skausmas prasideda pilvo centre, apie bambà, o po toleidþiasi á deðinæ apatinæ pilvo pusæ, daþnai kartu bûna pykinimas, vëmi-mas, po kurio bûklë nepagerëja.

2. Kai vëmalai þalsvai gelsvos spalvos - galimas þarnø nepraeinamumas.Nedelsiant reikia kreiptis á gydytojà, kai kirkðnies srityje ar maðnelëje mato-

mas gumbelis - gali bûti ástrigusi kirkðnies iðvarþa (þarnos dalis iðlindusi po oda,joje gali sutrikti kraujotaka) arba persisukusi sëklidë.

Skausmai pilve bûna ir dël:1) gastroenterito (vaikas vemia, viduriuoja); jei skausmas tæsiasi ilgiau kaip 6

val. arba vaikas pakartotinai vemia ilgiau kaip 12 val., reikia nedelsiantiðkviesti gydytojà;

2) ðlapimo takø uþdegimo (vaikas jauèia skausmà pilvo apaèioje, taip pat ðla-pinantis, karðèiuoja, pradeda ðlapintis ir naktá);

3) virðutiniø kvëpavimo takø infekcijos (vaikas perðalæs ar skundþiasi gerklësskausmu);

4) kirmëliniø ligø (daþniausiai askaridþiø); kartu gali bûti ir pykinimas, vëmi-mas, galvos skausmai, nervingumas, bendras silpnumas;

5) mergaitëms prieð mënesines ar jø metu.Kartais pasitaiko ir vadinami beprieþastiniai pilvo skausmai. Jø atveju geriau-

sia vaikui duoti gerti tik vandená ir stebëti bûklæ. Jei atsiranda kiti poþymiai arba jeivaikas kità dienà vis dar blogai jauèiasi, reikia kreiptis á gydytojà.

35

10 proc. vaikø skausmai kartojasi. Jie gali bûti emocinio streso rezultatas, galiatsirasti uþkietëjus viduriams ir nesituðtinant kelias dienas, uþsikrëtus kirmëlëmisar sutrikus virðkinimui. Jei vaikui pilvà ima skaudëti mokykloje, bûtina praneðtitëvams, o prireikus iðkviesti greitàjà pagalbà.

VëmimasVaikams vëmimas gali prasidëti esant ávairiems negalavimams arba nerviniam

sukrëtimui, nervinei átampai (pvz., pirmà kartà einant á mokyklà), taèiau daþniau-siai já sukelia virðkinimo trakto infekcija - gastroenteritas, kurá lydi ir viduriavi-mas. Retais atvejais vëmimas gali bûti sunkios ligos, kai bûtina neatidëliotina me-dicinos pagalba, poþymiu.

Greitàjà pagalbà kuo skubiau bûtina kviesti keletu vëmimo atvejø:1. Jei skausmas pilve trunka ilgiau kaip 3 valandas, o po vëmimo bûklë nepa-

gerëja, gali bûti apendicitas arba kita pavojinga pilvo ertmës liga.2. Jei vëmalai þalsvai gelsvos spalvos - galimas þarnyno nepraeinamumas.3. Jei vaikas neáprastai mieguistas, o prieð tai turëjo galvos traumà - gali bûti

rimta galvos trauma ir vidinis kraujavimas.4. Kai vaikas atsisako gerti, nesiðlapina ilgiau kaip 6 valandas.Nedelsiant kreiptis á gydytojà reikia ir tada, kai:1) vemiantis vaikas yra mieguistas, jam aukðta temperatûra, skauda galvà ir sun-

ku jà palenkti á prieká - gali bûti meningitas (smegenø dangalø uþdegimas);2) vëmimà sukelia stiprus priepuolinis kosulys - gali bûti kokliuðas (uþkreèia-

ma liga).Vëmimà gali sukelti ir ðlapimo takø infekcija (bûna karðèiavimas, skausmai

pilvo apaèioje, skausmas ðlapinantis, ðlapinimasis ir naktá) bei infekcinis kepenøuþdegimas - hepatitas (ðiuo atveju bûna ðviesios iðmatos ir neáprastai tamsus ðlapi-mas).

Neretai pykinimas ir vëmimas atsiranda keliaujant automobiliu, laivu ar lëktu-vu ir bûna susijæs su padidëjusiu vestibulinio aparato dirglumu.

Kadangi vëmimas yra daugelio ligø poþymis, vaikui be gydytojo nereiktø skir-ti jokiø vaistø. Vemianèiø vaikø negalima palikti vienø, reikia jiems padëti pasi-lenkti á prieká, palaikyti. Jei vaikas silpnas, negali atsisësti, já reikia guldyti antðono, kad vëmalai nepakliûtø á kvëpavimo takus. Kol tæsiasi pykinimas ir vëmi-mas, nereikia duoti valgyti, o skirti kuo daugiau skysèiø.

Blogas apetitasVaiko apetitas labiau nei suaugusiojo priklauso nuo to, kiek jam tuo metu rei-

36

kia energijos. Fizinio aktyvumo laikotarpiu vaikas gali valgyti daugiau, o kai nau-doja maþiau energijos, apetitas sumaþëja. Be to, greito augimo metu vaikas valgoþymiai daugiau negu lëto augimo. Tokie apetito svyravimai yra normalûs, jei vai-kas gerai auga, yra þvalus ir darbingas, taèiau jei vaikas atrodo liguistas ir augalëèiau, negu turëtø, reikia iðsiaiðkinti blogo apetito prieþastis ir jas paðalinti.

Laikinai apetitas sumaþëti gali:1) dël mitybos reþimo paþeidimø, pvz, ilgos pertraukos tarp maitinimø; gau-

sus, ypaè sauso maisto, valgymas trikdo skrandþio veiklà;2) dël pervargimo, konfliktø ðeimoje, nerviniø sukrëtimø;3) sergant virðkinimo trakto ligomis - blogas apetitas yra organizmo apsigyni-

mo reakcija;4) karðèiuojant dël bet kokios ûmios ligos;5) dël virusinio hepatito - geltos (kartu bûna labai tamsus ðlapimas, o iðmatos

ðviesios);6) ðlapimo takø infekcijos atveju - vaikas pradeda ðlapintis gerokai daþniau,

gali pradëti ðlapintis ir á lovà, gali jausti skausmà ðlapinantis;7) skaudant gerklei - sunku ryti;8) dël neaiðkios slaptos ligos - vaikas ilgesná laikà neturi apetito, maþiau pri-

auga svorio. Ðiuo atveju bûtinas nuodugnus sveikatos tyrimas.Kartais sveikas vaikas atsisako valgyti vienà ar kelis produktus ar valgo tik tam

tikru bûdu paruoðtà valgá. Kartais nevalgymu jis nori atkreipti á save suaugusiøjødëmesá. To nereikëtø nei akcentuoti, nei versti vaikà valgyti tai, kas jam nepatinka,nors ir yra naudinga, nes, be konflikto, tai daþniausiai nieko gera neduoda. Taèiaujei vaikas atrodo sergàs ir nenori net gerti, reikia kreiptis á gydytojà.

Viduriø uþkietëjimasViduriø uþkietëjimas tai - ilgalaikis iðmatø susilaikymas. Uþkietëjus viduriams,

jauèiamas sunkumas pilve, sumaþëja apetitas, gali skaudëti galvà, sumaþëti dar-bingumas.

Dauguma vaikø tuðtinasi kartà per dienà. Taèiau yra visai sveikø vaikø, kurietuðtinasi keletà kartø per dienà, o kiti - kartà per 2-3 dienas. Ðie kraðtutinumainormalûs, jei vaikas sveikas ir iðmatos nëra tokios kietos, kad sukeltø nemaloniusjutimus ar sunkumus tuðtinantis.

Viduriø uþkietëjimas gali bûti epizodinis ir pastovus.1. Viduriai daþnai uþkietëja nervingiems vaikams, kai jie bûna neáprastoje ap-

linkoje, pvz., poilsiauja moksleiviø stovykloje, sveèiuojasi pas gimines, ið-vyksta á kelionæ ir pan.

2. Maisto racione trûksta làstelienos (celiuliozës) ir skysèiø, vartojant rafinuo-

37

tà, maþai balastiniø medþiagø turintá maistà. Tuomet iðmatos tampa labaikietos, sunku iðsituðtinti. Reikia sureguliuoti mitybà - duoti daugiau vaisiø,darþoviø, rupios duonos, sekti, kad daugiau gertø, ypaè per karðèius.

3. Dël nepakankamo judëjimo atsiranda pilvo raumenø ir þarnø atonija, sulë-tëja peristaltika (þarnø judesiai). Reikia daugiau judëti, labai naudingi regu-liarûs fiziniai pratimai dubens, pilvo preso, tarpvietës raumenims.

4. Jei vaikas karðèiuoja ar vemia, su prakaitu ir vëmalais netenka skysèiø, irviduriai gali uþkietëti. Tokiam vaikui reikia duoti daug gerti.

5. Átrûkus iðeinamosios angos gleivinei, tuðtinimosi metu skauda, iðmatose ma-tomas kraujas, o vaikas ið baimës stengiasi sulaikyti iðmatas. Reikia kreiptisá gydytojà.

Uþkietëjus viduriams, be gydytojo leidimo negalima skirti laisvinanèiø vaistø.Ðie vaistai sutrikdo fiziologinius þarnyno refleksus ir kai kada yra pavojingi. Be to,prie jø greitai priprantama. Klizmos daromos tik tuomet, kai nepadeda jokios kitospriemonës, nes vaikai prie jø taip pat pripranta. Sureguliuoti þarnyno darbà galimanatûraliomis ir nepavojingomis priemonëmis - duodant daugiau skysèiø (tirðtø sul-èiø, kefyro, ðarminio mineralinio vandens), vaisiø, darþoviø, rupaus malimo (susëlenomis) duonos, aviþø, grikiø kruopø, t. y. maisto produktø, turinèiø daugiaubalastiniø medþiagø, saulëgràþø ar alyvø aliejaus, taip pat didinant fiziná aktyvumà.

ViduriavimasViduriavimas - daþnas tuðtinimasis skystomis iðmatomis. Viduriavimas gali

atsirasti dël ávairiø prieþasèiø, taèiau bene daþniausia jø - infekcinë (uþkreèiama)virðkinimo trakto liga (salmoneliozë, stafilokokinë infekcija, dizenterija ar kt.).Jos metu viduriavimas daþnas ir skausmingas, iðmatose gali bûti gleiviø, kraujopriemaiðø, jauèiamas puvimo kvapas, gali bûti pykinimas, vëmimas, pakilti kûnotemperatûra. Tokie poþymiai vienu metu gali atsirasti keliems ar grupei þmoniø,valgiusiø tuos paèius uþterðtus mikrobais produktus, pavyzdþiui, mokyklos val-gykloje. Mokytojas, pastebëjæs tai, turëtø informuoti mokyklos medikus ir direkci-jà, taip pat praneðti ir mokiniø tëvams. Direkcija apie tai turëtø praneðti higienoscentrui.

Kaip buvo minëta, viena ið infekcinio virðkinimo trakto paþeidimo prieþasèiøgali bûti stafilokokais uþterðtas maistas. Stafilokokai á maistà gali pakliûti, kai járuoðia þmonës, turintys pûlingus odos, ypaè rankø, paþeidimus ar sergantys pûlin-ga angina. Todël jiems laikinai turi bûti neleidþiama ruoðti maisto.

Atsiradus serganèiøjø þarnyno infekcija, jie turi bûti gydomi namie ar ligoninë-je, o mokykloje atlikta dezinfekcija. Bûtina kruopðèiai plautis rankas pasinaudojustualetu ir prieð valgá, nesinaudoti bendrais rankðluosèiais ir kempinëmis.

38

Vaikas viduriuoti gali ir dël:1) stipraus susijaudinimo, iðgàsèio, pvz., prieð kontroliná darbà, egzaminà, vai-

dinimà ar pan., (tai labiau bûdinga jautrios nervø sistemos vaikams);2) alergijos maistui, pvz., pienui, þuviai, rieðutams, maistiniams daþams, kon-

servantams ir kt.;3) vaistø vartojimo - kai kurie vaistai (pvz., ampicilinas, tetraciklinas, vidurius

laisvinantys ir kt.) vaikams gali sukelti viduriavimà.Jei moksleivis praðosi á tualetà, mokytojas neturi aiðkintis, ar ðis viduriuoja, ar

simuliuoja - jis privalo moksleivá iðleisti.Viduriuojantá vaikà nedelsiant reikia parodyti gydytojui, jei, be viduriavimo,

bûna ðie pavojingi simptomai (vienas ar keli):1) nuolatiniai pilvo skausmai, trunkantys ilgiau nei 6 val.;2) ilgiau kaip 12 val. besikartojantis vëmimas;3) vaikas atsisako gerti;4) ádumba akys, veido bruoþai paaðtrëja;5) atsiranda mieguistumas;6) nesiðlapina 6 val. ir ilgiau.

Mergaièiø lytiniø organø ligosMergaitëms daþniausiai pasitaikantys sutrikimai - nieþëjimas ir iðoriniø lytiniø

organø (vulvos) uþdegimas. Jø prieþastis - infekcija arba dirginimas, sukeltas mui-lo ar kitø medþiagø. Dël ðiø sutrikimø neretai skauda ðlapinantis, atsiranda nebû-dingos iðskyros ið makðties.

Á kà reikia atkreipti dëmesá?1. Lytiniø organø srityje jauèiamas nieþëjimas arba skausmas - gali bûti vul-

vovaginitas (vulvos ir makðties uþdegimas). Jis gali atsirasti nesilaikant hi-gienos arba dël dirginimo. Kartais toká dirginimà sukelia kirmëlës (spali-nës) arba ðlaplës uþdegimai. Einant pas gydytojà reikia nusineðti tyrimui irvaiko ðlapimo. Jei gydytojas neranda aiðkios ligos, greièiausia nieþëjimo arskausmo prieþastis - netinkama vaiko higiena. Nuo ankstyvo amþiaus vaikàreikia mokyti asmens higienos:- mergaitës kas vakarà turi apsiplauti ðiltu vandeniu iðorinius lytinius orga-nus ir tarpvietæ;- kelnaitës visà laikà turi bûti ðvarios, geriausia, jei jos medvilninës. Poskalbimo apatinius baltinius reikia gerai iðskalauti, kad juose neliktø skal-bimo priemoniø;- po tuðtinimosi mergaitë visada turi nusivalyti (ið priekio atgal), kad mik-robai nepakliûtø ið þarnyno á iðorinius lytinius organus ir makðtá.

39

2. Be nieþëjimo ir skausmo lytiniø organø srityje mergaitæ vargina tirðtos bal-tos iðskyros ið makðties, primenanèios varðkës gabaliukus. Tai gali bûti pien-ligë, ypaè jei mergaitë neseniai vartojo antibiotikus arba serga cukralige.Jei pienligës diagnozë pasitvirtina, gydytojas skiria prieðgrybeliná tepalà arþvakutes, tabletes.

3. Ið makðties besiskirianèios pilkðvai gelsvos ar þalsvos iðskyros gali bûti dëluþdegimo, kurá sukëlë svetimkûnis makðtyje. Reikia kreiptis á gydytojà.

4. Vyresnei negu 10 metø mergaitei gali atsirasti balkðvos vandeningos iðsky-ros ið makðties. Jø prieþastimi gali bûti hormonø veiklos suintensyvëjimas,prasidëjus lytiniam brendimui. Jei iðskyros nedirgina iðoriniø lytiniø orga-nø, tai - normalus reiðkinys.

Berniukø lytiniø organø ligosStiprus skausmas lytiniø organø srityje - bûklë, kai reikalinga neatidëliotina

pagalba.Bûna atvejø, kai reikia kviesti greitajà pagalbà arba vaikà kuo greièiau veþti á

ligoninæ:1. Jei po lytiniø organø traumos skausmas neiðnyksta, o maðnelës (odos mai-

ðelio, kuriame yra sëklidës) srityje matomas skausmingas patinimas, tai ga-li bûti uþdara sëklidës trauma.

2. Jei neaiðkûs skausmai ir patinimas atsirado be matomos prieþasties - mað-nelës viduje gali bûti persisukusi sëklidë. Tai gali ávykti bet kuriuo metu,netgi miegant, kartu bûna pykinimas ir vëmimas. Vaikà bûtina iðtirti ligoni-nëje, neretai bûtina skubiai atlikti operacijà.

Kreiptis á gydytojà reikia ir kai kuriais kitais atvejais:1. Jei berniukui ðlapinantis skauda varpà, tai gali bûti ðlaplës uþdegimas. Tai

patvirtinti ar paneigti galima tyrimu. Jei taip, reikalingas gydymas. Jo metuvaikui reikia duoti daug skysèiø.

2. Jei per paskutines dvi savaites berniukas sirgo kiaulyte (epideminiu paroti-tu), gali prasidëti kiaulytës komplikacija - sëklidþiø uþdegimas (orchitas).Tai reèiau atsitinka maþiems vaikams, daþniau - paaugliams. Jo metu paste-bimas skausmingas patinimas maðnelës srityje.

3. Neskausmingas patinimas maðnelës viduje gali atsirasti, esant kirkðnies ið-varþai, kai þarnos dalis praeina pro silpnà pilvo sienelës vietà ir nusileidþiaá maðnelæ. Reikalinga operacija.

4. Neskausmingas patinimas maðnelës srityje gali atsirasti, susikaupus maðnelë-je skysèiui ar susiformavus cistai (maiðeliui prisipildþius skysèio). Gydytojasskystá paprastai iðleidþia pradûræs maðnelæ arba atlikæs nesudëtingà operacijà.

40

5. Jei skauda ar yra patinæs varpos galiukas - tai balanitas (varpos galvutësodos uþdegimas), daþniausiai atsirandantis trinantis varpai á drëgnus apati-nius rûbus arba neteisingai maudantis.

6. Ið varpos matomos pilkðvai gelsvos iðskyros. Kai vaikas maþas, daþniausiaðito prieþastis - svetimkûnis ðlaplëje. Kartais maþi vaikai á ðlapinimosi angutæ ákiðamaþus daiktus. Jei jie ðlapinantis ið karto neiðeina lauk, gali kilti uþdegimas, ku-riam bûdingos pilkðvai gelsvos iðskyros. Gali bûti reikalinga nedidelë operacija,kurios metu paðalinamas svetimkûnis.

Stuburo iðkrypimaiStuburà sudaro stuburo slanksteliai, tarp kuriø yra kremzliniai diskai. Vaiko

kremzliniai diskai storesni, o raiðèiai, sujungiantys stuburà - elastingesni, todëlvaiko stuburo judesiø amplitudë didesnë. Normaliai frontalioje plokðtumoje stu-buras yra tiesus, o sagitalinëje matomi fiziologiniai iðlinkimai: á prieká - lordozës(kaklo ir juosmens srity), á uþpakalá - kifozës (nugaros ir kryþkaulio).

Kai kurie vaikai gimsta su ðoniniu stuburo iðkrypimu (skolioze), ir gydymasyra reikalingas jau pirmaisiais gyvenimo metais. Taèiau neretai stuburas iðkrypstavëliau, ypaè daþnai tai pastebima paauglystëje. Èia turi reikðmës ir sëdëjimas blo-game suole, dideli statiniai krûviai, maþas fizinis aktyvumas. Kuo anksèiau buspradëtas gydymas, tuo geresniø rezultatø galima tikëtis.

Stuburo paþeidimaiStuburo paþeidimai vaikystëje daþniausiai bûna susijæ su trauma, gauta krin-

tant, sportuojant ar þaidþiant. Tokia trauma sukelia raumenø, raiðèiø patempimà arkraujosrûvø atsiradimà, taip pat skausmà, ribotus judesius. Ðie simptomai papras-tai iðnyksta per parà.

Krintant ið didelio aukðèio, staiga persilenkus kûnui, lûþta stuburo slanksteliai.Traumos metu jauèiamas stiprus skausmas paþeistoje vietoje, stuburo judesiai tampaskausmingi. Skausmas stiprëja, paspaudus suþeistà vietà. Kartais dël lûþusiø stu-buro slanksteliø poslinkiø paþeidþiamos nugaros smegenys ir nukentëjusiam imatirpti rankos ir kojos, o sunkiais atvejais þmogø paralyþiuoja (jis nevaldo galûniø),atsiranda nevalingas ðlapinimasis ir tuðtinimasis. Jei vaikas stipriai susitrenkë nu-garà, nedelsiant bûtina medicinos pagalba (kviesti greitàjà pagalbà), o jei taineámanoma, nukentëjusájá reikia veþti á gydymo ástaigà, atsargiai paguldþius antkieto pagrindo aukðtielnikà, o jei neðtuvai minkðti - tik gulint kniûbsèiam ant pilvo.

Skubiai kviesti gydytojà reikia ir tada, kai kità dienà net po lengvos traumosatsiranda ðie poþymiai:

41

- riboti galûniø judesiai,- nevalingas ðlapinimasis ir tuðtinimasis,- galûnëse jauèiamas tirpimas ar badymas.Jei atsiradæs stuburo skausmas ar nepaslankumas vaikui laikosi ilgiau kaip 1-2

dienas, reikia kreiptis á gydytojà, net jei jokios traumos ir nebuvo.

42

TurinysKai mokinys skundþiasi sveikata... ...................................................................... 3

Negalavimas, bloga savijauta ............................................................................... 5

Fizinio iðsivystymo sutrikimai ............................................................................. 6

Miego sutrikimai .................................................................................................. 7

Mieguistumas ....................................................................................................... 8

Karðèiavimas ........................................................................................................ 8

Limfiniø mazgø padidëjimas ................................................................................ 9

Vaikui svaigsta galva, jis apalpo ar neteko sàmonës .......................................... 10

Skauda galvà ....................................................................................................... 11

Sàmonës pritemimas ........................................................................................... 12

Kalbos sutrikimai ................................................................................................ 13

Nerangumas ........................................................................................................ 14

Elgesio problemos .............................................................................................. 14

Sunkumai mokykloje .......................................................................................... 15

Odos nieþëjimas .................................................................................................. 16

Galvos odos, plaukø, nagø ligos ir prieþiûra ...................................................... 17

Iðbërimai ir dëmës .............................................................................................. 18

Odos bërimas, lydimas karðèiavimo ................................................................... 19

Akiø ligos ........................................................................................................... 20

Regëjimo sutrikimai ........................................................................................... 21

Ausø ligos ........................................................................................................... 22

Kurtumas (prikurtimas ir apkurtimas) ................................................................ 23

Dantø skausmas .................................................................................................. 24

Ryklës skausmas ................................................................................................. 26

Pasunkëjæs kvëpavimas per nosá ........................................................................ 27

Kosulys ............................................................................................................... 28

Triukðmingas kvëpavimas .................................................................................. 29

Daþnas kvëpavimas ............................................................................................ 30

Rankos ar kojos skausmas .................................................................................. 30

43

Sànariø skausmai ................................................................................................ 31

Pëdø ligos ........................................................................................................... 32

Ðlapinimosi sutrikimai ........................................................................................ 33

Pilvo skausmai .................................................................................................... 34

Vëmimas ............................................................................................................. 35

Blogas apetitas .................................................................................................... 35

Viduriø uþkietëjimas .......................................................................................... 36

Viduriavimas ...................................................................................................... 37

Mergaièiø lytiniø organø ligos ........................................................................... 38

Berniukø lytiniø organø ligos ............................................................................. 39

Stuburo iðkrypimai ............................................................................................. 40

Stuburo paþeidimai ............................................................................................. 40

44

Vida Zlatkuvienë, Regina ProðkuvienëKai mokinys skundþiasi sveikata

(mokymo priemonë pedagoginio universiteto studentams)

Tir. 150 egz. Sp. l. 2,75. Uþsak. Nr. 51.Rinko, maketavo, spausdino ir iðleido VPU leidykla.

Kaina sutartinë.