Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį …...procesais ir aplinkos klausimais (pvz., vandens kokybe, biologine įvairove ar kraštovaizdžiu). Dirvožemio degradacijos procesai

1Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaĮvadas

Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį tausojančių ūkininkavimo

būdų ir su dirvožemiu susijusios politikos priemonių susiejimas

Ž(Šaltinis: Geertrui Louwagie)

(Šaltinis: Geertrui Louwagie)

emės ūkis užima didelę Europos žemės ploto dalį. Todėl jis yra svarbus išsaugant

gamtinius išteklius bei kultūrinius kraštovaizdžius ir yra kitos žmonių veiklos kaimo vietovėse prielaida. Per šimtmečius ūkininkavimas prisidėjo prie turtingos kraštovaizdžių bei buveinių įvairovės kūrimo ir išsaugojimo. Tačiau ūkininkavimo praktika gali turėti ir neigiamo poveikio aplinkai. Netinkamo ūkininkavimo padariniai gali būti dirvožemio degradacija, dirvožemio, vandens ir oro tarša, buveinių irimas ir laukinės gyvūnijos bei augmenijos nykimas.

Europos Parlamentas, pripažindamas iššūkius gamtai, atsirandančius dėl žemdirbystės, paprašė Europos Komisijos atlikti bandomąjį projektą „Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga taikant supaprastintus žemės dirbimo būdus“ (SoCo). Tai bendras Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ir Jungtinio tyrimų centro projektas.

Šis leidinys yra pirmasis iš dešimties informacinių leidinių, kuriuose apibendrinamos pagrindinės SoCo projekto išvados. Trijuose informaciniuose

leidiniuose daugiausia dėmesio bus skiriama dirvožemio degradacijos procesams, kituose trijuose – dirvožemį tausojančiai ūkininkavimo praktikai ir dar trijuose – su dirvožemiu susijusios politikos priemonėms. Šiame informaciniame leidinyje apjungiamos atskiruose informaciniuose leidiniuose pateiktos temos (informacinis leidinys Nr. 1).

Dirvožemis yra sudarytas iš mineralinių dalelių, vandens, oro ir organinių medžiagų, įskaitant gyvuosius organizmus. Tai sudėtingas, dinamiškas, gyvas išteklius, atliekantis daug gyvybinių funkcijų: tai maisto ir kitokios biomasės šaltinis, jame

Informacinis leidinys Nr. 1: Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį tausojančių ūkininkavimo būdų ir su dirvožemiu susijusios politikos priemonių susiejimas

Ūkininkavimo praktikos (teigiamas/neigiamas) poveikis dirvožemio

degradacijos procesams, susijusioms aplinkosaugos problemoms bei

ekonomikai ir tokio ūkininkavimo skatinimas taikant GAAB reikalavimą

bei agrarinės aplinkosaugos išmokas

Paaiškinimai: *: tausioji žemdirbystė apima šią papildomą žemdirbystės praktiką; +: pastebimas teigiamas poveikis; –: pastebimas neigiamas

poveikis; [x]: lauktas poveikis; (x): ribotas (pvz., trumpalaikis) arba netiesioginis poveikis; tuščias laukelis: detalės nežinomos; : skatinama taikant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimą; :

skatinama taikant agrarinės aplinkosaugos išmokas; : skatinama taikant GAAB reikalavimą ir agrarinės aplinkosaugos išmokas.

(Šaltinis: Stephan Hubertus Gay)

kaupiasi, filtruojasi ir transformuojasi medžiagos, tarp jų vanduo, anglis ir azotas. Be to, dirvožemis atlieka buveinės ir genofondo funkcijas, yra žmogaus veiklos, kraštovaizdžio bei paveldo pagrindas ir žaliavų tiekėjas.

Dirvožemį veikia įvairūs degradacijos procesai. Kai kurie iš jų yra glaudžiai susiję su žemės ūkiu. Tai erozija, kurią sukelia vanduo, vėjas ir žemės dirbimas, tankinimas (suslėgimas), organinės anglies mažėjimas dirvožemyje ir dirvožemio biologinės įvairovės nykimas; druskėjimas bei natrėjimas (natrio kiekio padidėjimas) ir dirvožemio tarša (sunkiaisiais metalais ir pesticidais arba per didelis nitratų bei fosfatų kiekis). Kituose informaciniuose leidiniuose daugiau dėmesio skiriama vandens erozijai ir tankinimui (informacinis

leidinys Nr. 2), dirvožemio organinių medžiagų mažėjimui (informacinis leidinys Nr. 3) ir druskėjimui bei natrėjimui (informacinis leidinys Nr. 4). Taip pat nurodomos sąsajos su susijusiais degradacijos procesais ir aplinkos klausimais (pvz., vandens kokybe, biologine įvairove ar kraštovaizdžiu).

Dirvožemio degradacijos procesai reiškia, jog būtina saugoti, prižiūrėti ir gerinti dirvožemio kokybę. Dirvožemio degradacijos laipsnį lemia dirvožemio savybės ir dirvožemį formuojantys veiksniai, pavyzdžiui, klimatas, žemės naudojimas ar dirvožemio tvarkymas. Dirvožemio degradacijos procesams turi poveikio kai kurios ūkininkavimo sistemos ir ūkininkavimo praktika; jos gali padėti labiau apsaugoti ir išsaugoti dirvos išteklius. Toks ūkininkavimas apibūdintas informaciniame

Dirvožemio degradacijos procesai Susijusios aplinkosaugos problemos

Ekonomika

Vandens erozija Tankinimas

Organinių medžiagų

sumažėjimas

Druskėjimas/Natrėjimas

Vandens kokybė

Išmetamas šiltnamio dujų

kiekis

Biologinė įvairovė

Tausioji žemdirbystė

Mažesnis (arba ne) dirvos įdirbis* -/+ + + -/+ -/+ [+] -/+

Antsėliai* + [+] + + + [+] +

Sėjomai na + + + + (+) + +

Dirvožemį tausojantis žemės dirbimas

Kultūrų derinimas + + + + + -/+

Podirvio pureni mas (+) (+) -/+

Kontūri nis ūkininkavimas +

Dirvožemį tausojantys ūkių infrastruktūros elementai

Apsauginės zonos + [+] [+] + + -/+

Terasos + [+] -

1Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaĮvadas

leidinyje apie tausiąją žemdirbystę (informacinis leidinys Nr. 5), dirvožemiui palankų žemės dirbimą (informacinis leidinys Nr. 6) ir ūkių infrastruktūros elementus (informacinis leidinys Nr. 7).

Politikos kūrėjai gali nuspręsti remti konkrečius ūkininkavimo būdus (arba sistemas) taikydami atitinkamą politiką arba netgi nustatydami privalomas politikos priemones. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vaidmuo yra svarbus stabdant ir mažinant dirvožemio degradacijos procesus. Šis klausimas išsamiai išdėstytas informaciniuose leidiniuose apie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimą (informacinis leidinys Nr. 8), agrarinės aplinkosaugos priemones (informacinis leidinys Nr. 9) ir konsultacines paslaugas (informacinis leidinys Nr. 10).

Dirvožemio degradacijos procesai, dirvožemį tausojantys ūkininkavimo būdai (arba sistemos) ir dirvožemio politika yra tarpusavyje susiję dalykai. Tolesnėje lentelėje pateikta papildomuose informaciniuose leidiniuose nurodytų sąsajų santrauka. Paryškintas dirvožemį tausojančios ūkininkavimo praktikos ekologinis ir ekonominis poveikis. Išsamesnės informacijos galima rasti informaciniuose leidiniuose Nr. 2–9.

Daugiau informacijoshttp://soco.jrc.ec.europa.eu

Dirvožemio degradacijos procesai Susijusios aplinkosaugos problemos

Ekonomika

Vandens erozija Tankinimas

Organinių medžiagų

sumažėjimas

Druskėjimas/Natrėjimas

Vandens kokybė

Išmetamas šiltnamio dujų

kiekis

Biologinė įvairovė


Mažesnis (arba ne) dirvos įdirbis* -/+ + + -/+ -/+ [+] -/+

Antsėliai* + [+] + + + [+] +

Sėjomai na + + + + (+) + +

Dirvožemį tausojantis žemės dirbimas

Kultūrų derinimas + + + + + -/+

Podirvio pureni mas (+) (+) -/+

Kontūri nis ūkininkavimas +

Dirvožemį tausojantys ūkių infrastruktūros elementai

Apsauginės zonos + [+] [+] + + -/+

Terasos + [+] -

Informacinis leidinys Nr. 1: Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį tausojančių ūkininkavimo būdų ir su dirvožemiu susijusios politikos priemonių susiejimas

Gegužė 2009

© Europos Bendrijos 2009. Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Šis informacinis leidinys yra pagrįstas projekto „Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga taikant supaprastintus žemės dirbimo būdus“ (SoCo) duomenimis. Tai vienas iš dešimties informacinių leidinių, kuriuose nagrinėjamos šios trys pagrindinės projekto temos:

– Įvadas: – Informacinis leidinys Nr. 1: Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį tausojančių

ūkininkavimo būdų ir su dirvožemiu susijusios politikos priemonių susiejimas;

– Dirvožemio degradacijos procesai: – Informacinis leidinys Nr. 2: Vandens erozija ir tankinimas; – Informacinis leidinys Nr. 3: Organinių medžiagų mažėjimas; – Informacinis leidinys Nr. 4: Druskėjimas ir natrėjimas;

– Dirvožemiui palankios ūkininkavimo sistemos ir praktika: – Informacinis leidinys Nr. 5: Tausioji žemdirbystė; – Informacinis leidinys Nr. 6: Dirvožemį tausojantys žemės įdirbimo būdai; – Informacinis leidinys Nr. 7: Dirvožemį tausojantys ūkio infrastruktūros elementai;

– Su dirvožemiu susijusi politika: – Informacinis leidinys Nr. 8: Reikalavimas išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės

(GAAB); – Informacinis leidinys Nr. 9: Agrarinės aplinkosaugos priemonės; – Informacinis leidinys Nr. 10: Konsultavimo paslaugos.

Visus SoCo informacinius leidinius ir projekto ataskaitas galima parsisiųsti iš: http://soco.jrc.ec.europa.eu.

Europos KomisijaŽemės ūkis ir kaimo plėtra

Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaDirvožemio degradacijos procesai 2

Vandens erozija ir tankinimasKas yra erozija?

Erozija – tai dirvožemio nykimas. Ant dirvožemio nukritus lietaus lašams, dirvožemio dalelės atsiskiria

viena nuo kitos. Šio atsiskyrimo laipsnis priklauso nuo krintančių lašų dydžio ir jų kritimo greičio. Po to atsiskyrusias dirvožemio daleles nuneša paviršinio

vandens srautas. Kai kurios dalelės užpildo tuštumas dirvoje, taip užsandarindamos dirvos paviršių. Erozija

vyksta tada, kai kritulių yra daugiau nei dirvožemis įstengia sugerti.

Kas yra tankinimas?Kai dirvožemio paviršius yra spaudžiamas, jis sutankėja. Dėl to pakinta dirvožemio savybės, pavyzdžiui, jo akytumas ir pralaidumas. Poros atsiskiria viena nuo kitos, trukdydamos dujoms bei vandeniui prasiskverbti pro dirvožemį, taigi į dirvožemį patenka mažiau vandens ir deguonies. Blogiau auga šaknys.

Kodėl svarbu kovoti prieš eroziją ir tankinimą?Dėl erozijos dirvožemis nyksta greičiau nei gali susiformuoti naujas. Išnykus viršutiniam dirvos sluoksniui, sumažėja dirvožemio trąšumas, taigi ir derlius. Dėl atvežto dirvožemio taip pat užsiteršia arba uždumblėja vandens keliai.

Dirvožemiui sutankėjus, dirva blogiau sulaiko vandenį ir blogiau aprūpina deguonimi augalų šaknis. Kai dirva prasčiau sulaiko vandenį, sumažėja derliai, vanduo labiau nuteka ir todėl dirvožemio erozija labiau paveikia dirvožemį.

Kas sukelia eroziją ir tankinimą?Vandens erozija yra natūralus procesas; labiausiai ją skatina smarkūs lietūs, vietovės paviršius, nedidelis dirvožemio organinių medžiagų kiekis, dirvožemį dengiančios augmenijos procentinė dalis ir jos rūšis. Bet to, eroziją stiprina ir spartina žmogaus veikla, pavyzdžiui, netinkamos žemės dirbimo technologijos ir derliaus nuėmimo būdai, hidrologinių sąlygų pokyčiai, miškų kirtimas ir žemės marginalizacija arba apleidimas.

Netinkamas žemės valdymas yra pagrindinė dirvožemio tankinimo priežastis. Tokios veiklos pavyzdys – per daug gyvulių tam tikro dydžio plote, netinkamas sunkiosios žemės ūkio technikos naudojimas žemei arti, kai ji per šlapia. Šlapios dirvos nėra pakankamai atsparios svoriui, ir dėl to dirvožemis suslegiamas.

(Šaltinis: Agenzia per i Servizi nel Settore Agroalimentare delle Marche, Italija)

(Šaltinis: Stephan Hubertus Gay)

Nuosėdos Viduržemio jūroje, susidariusios dėl dirvožemio dalelių transportavimo iš erozijos paveiktų laukų (Italija) (Šaltinis: Agenzia per i Servizi nel Settore Agroalimentare delle Marche, Italija)

Mažos vandens srovės sukeliamos erozijos ir pakartotinio nuosėdų nusėdimo šlaito dugne pavyzdys (Šaltinis: Soil Atlas of Europe)

Žemėlapis, kuriame parodyta vandens erozijos rizika 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse0 250 500 1 000 1 500 2 000

km

0 - 0.50.5 - 11.0 - 2.02.0 - 5.05.0 - 10.010.0 - 20.020.0 - 50.0>50

Erozijos rizikat/ha/per metus

Kipras

Kokia erozijos žala?Vandens erozijos žala vietai Vandens erozijos žala

aplinkai• Organinių medžiagų nykimas• Dirvožemio struktūros

degradacija• Dirvožemio paviršiaus tankinimas• Sumažėjęs vandens

įsiskverbimas• Sumažėjęs vandens patekimas į

požeminius vandenis• Dirvožemio paviršiaus nykimas• Maistingųjų medžiagų

pasišalinimas• Dirvožemio stambiųjų dalelių

padaugėjimas• Mažų kanalų ir gilių daubų

susidarymas• Augalų išrovimas su šaknimis• Dirvožemio trąšumo sumažėjimas

• Vandens tarša• Vandens eutrofikacija• Patvinimas• Infrastruktūros

palaidojimas po žeme• Drenažo sistemos

užsikišimas• Vandens kelių būklės

pokyčiai• Vandens kelių ir uostų

apsinešimas sąnašomis

Informacinis leidinys Nr. 2: Vandens erozija ir tankinimas

Vieta ir dydisApskaičiuota, kad maždaug 115 milijonų hektarų (viena aštuntoji viso Europos žemės ploto) vyksta vandens erozija, o 42 milijonus hektarų veikia vėjo erozija. Viduržemio jūros regionas yra ypač linkęs į eroziją, kai po ilgų sausmečio laikotarpių prasideda smarkūs lietūs.

Apskaičiuota, kad maždaug trečdalis Europos podirvių yra labai neatsparūs tankinimui, o penktadalis – vidutiniškai neatsparūs. Polinkis tankėti priklauso nuo dirvos tekstūros; kitimo diapazonas būtų toks: smėlis (atspariausias) – rišlus smėlis –priesmėlis – molis – rišlus molis – priemolis – molžemis (neatspariausias natūraliam tankinimui).


This map shows the natural susceptibility of agricultural soils to compaction if they were to be exposed to compaction. The evaluation of the soil’s natural susceptibility is based on the creation of logical connections between relevant parameters (pedotransfer rules). The input parameters for these pedotransfer rules are taken from the attributes of the European soil database, e.g. soil properties: type, texture and water regime, depth to textural change and the limitation of the soil for agricultural use. Besides the main parameters auxiliary parameters have been used as impermeable layer, depth of an obstacle to roots, water management system, dominant and secondary land use. It was assumed that every soil, as a porous medium, could be compacted.

0 500 1 000 1 500 2 000250km

Natural susceptibility

to compaction

No soil

Low

Medium

High

Very high

No evaluation

Spatial coverage: 27 Member States of the European Union where data available

Pixel size: 1 kmProjection: ETRS89 Lambert Azimuthal Equal Area

Input data - sourceSoil data - European Soil Database v2Land use - CORINE Land Cover 2000

MAP INFORMATION

© European Communities, 2008

Beata Houšková, European Commission, Institute of Environment and Sustainability, Land Management and Natural Hazards Unit, Ispra, Italy. Email: [email protected]

Digital datasets can be downloaded fromhttp://eusoils.jrc.ec.europa.eu/

For more information:

BIBLIOGRAPHIC INFORMATION

Author: Beata Houšková

0 250 500 1 000 1 500 2 000km

Cukrinių runkelių kombainas (Šaltinis: Soil Atlas of Europe)

Sutankintas dirvožemis (Šaltinis: Soil Atlas of Europe)

Žemėlapis, kuriame parodytas natūralus dirvožemio neatsparumas tankinimui 27 valstybėse narėse

Nėra dirvožemioNedidelisVidutinisDidelisLabai didelisNeįvertinta

Natūralusneatsparumastankinimui

Kipras

Ryšys su kitais dirvožemio degradacijos procesais ir (arba) aplinkosaugos problemomisDirvožemio atsparumas eroziją sukeliančioms meteorologinėms sąlygoms (pvz., vėjui, lietui, tekančiam vandeniui) daugiausia priklauso nuo dirvos tekstūros ir joje esančių organinių medžiagų kiekio, o tai turi įtakos jo gebėjimui sulaikyti vandenį ir kauptis bei sudaryti plutą. Dėl erozijos išnykus viršutiniam dirvožemio sluoksniui, sumažėja dirvos trąšumas ir užteršiama vandenų ekosistema. Sumažėjęs dirvožemio trąšumas ir suirusi struktūra galiausiai sukelia dykumėjimą.

Dirvožemiui sutankėjus, gali kilti arba paspartėti kiti dirvožemio degradacijos procesai, pavyzdžiui, erozija arba žemės nuošliaužos. Sutankėjimas sumažina infiltracijos lygį, ir dėl to padidėja nuotėkiai šlaituose. Be to, susidarius nedidelio pralaidumo sluoksniui, viršutinėje dirvožemio dalyje susitelkia daugiau vandens ir dirva darosi sunkesnė. Ši viršutinė dalis gali smukti (slysti) ir sukelti žemės nuošliaužas. Lygumos dėl sutankėjimo gali patvinti, tada sugriaunamos sankaupos ir susiformuoja pluta. Dirvožemio struktūrą gerina dirvožemio organinės medžiagos, kurios padidina dirvos atsparumą tankinimui, erozijai ir žemės nuošliaužoms.

Daugiau informacijoshttp://soco.jrc.ec.europa.euhttp://eusoils.jrc.ec.europa.eu/projects/soil_atlas/

Informacinis leidinys Nr. 2: Vandens erozija ir tankinimas

Gegužė 2009












Organinių medžiagų mažėjimas

Dirvožemis, kuriame gausu organinių medžiagų (Šaltinis: Soil Atlas of Europe)

Kas yra organinių medžiagų mažėjimas?Dirvožemio organines medžiagas sudaro visi gyvieji dirvožemio organizmai ir įvairaus suirimo laipsnio negyvų organizmų liekanos. Dirvožemio organinė anglis yra įvairiarūšis paprastų ir sudėtinių medžiagų, kuriose yra anglies, mišinys. Organinių medžiagų šaltinis yra pasėlių likučiai, gyvūnų mėšlas ir žaliosios trąšos, kompostas ir kitos organinės medžiagos. Organinės medžiagos nyksta sumažėjus puvimą sukeliančių organizmų kiekiui arba padidėjus puvimo greičiui, kai pakinta natūralūs arba antropogeniniai veiksniai. Organinės medžiagos laikomos gyvybiškai svarbia sveikos dirvos sudedamąja dalimi; jų mažėjimas lemia dirvožemio degradaciją.

Kodėl dirvožemio organinės medžiagos/anglis yra svarbios?Dirvos organinės medžiagos yra dirvožemio faunos maisto šaltinis, prisidedantis prie dirvožemio biologinės įvairovės, nes yra dirvožemio maistingųjų medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir sieros, saugykla; tai pagrindinis dirvos trąšumo veiksnys. Dirvožemyje esanti organinė anglis palaiko dirvos struktūrą, nes gerina šaknų fizinę aplinką, kad jos galėtų įsiskverbti į dirvožemį.

Organinės medžiagos sugeria vandenį ir gali išlaikyti šešiskart daugiau vandens nei pačios sveria, o sausuose ir smėlėtuose dirvožemiuose sudaro augmenijai gyvybiškai svarbią juostą. Organinių medžiagų turinčių dirvų struktūra yra geresnė, todėl į jas geriau įsiskverbia vanduo, didėja dirvožemio atsparumas tankinimui, erozijai, dykumėjimui ir žemių nuošliaužom.

Pasauliniu mastu dirvožemyje yra maždaug dukart daugiau anglies nei atmosferoje ir triskart daugiau nei augaluose. Europos dirvos yra didžiulis, apie 75 milijardų tonų, organinės anglies telkinys. Dirvožemio organinėms medžiagoms irstant, į atmosferą išsiskiria anglies dvideginis (CO2); antra vertus, joms susidarant, CO2 pasišalina iš atmosferos.

Kas sukelia organinių medžiagų mažėjimą?Dirvožemio organinės anglies kiekiui didžiausią poveikį turi klimatas, dirvožemio tekstūra, hidrologija, žemės naudojimas ir augmenija.

KlimatasOrganinės medžiagos sparčiau irsta, kai temperatūra aukšta, taigi šiltesnio klimato vietovių dirvožemyje organinių medžiagų yra mažiau nei ten, kur klimatas vėsesnis.

Dirvos tekstūraPlonos tekstūros dirvožemyje organinių medžiagų dažniausiai yra daugiau nei storos tekstūros dirvožemyje; toks dirvožemis geriau sulaiko maistingąsias medžiagas bei vandenį ir taip sudaro geras sąlygas augalams augti. Storos tekstūros dirvožemis geriau vėdinasi, o dėl jame esančio deguonies sparčiau pūva organinės medžiagos.

Dirvožemio hidrologija (drenažas)Kuo šlapesnė dirva, tuo joje mažiau organinėms medžiagoms pūti reikalingo deguonies, taigi jos kaupiasi.

Žemės naudojimas (įdirbimas)Įdirbant žemę deguonis susimaišo su dirvožemiu, ir pakyla jo vidutinė temperatūra, taip paspartėja organinių medžiagų puvimas. Organinės medžiagos irsta dar ir dėl to, kad erozija nuplauna viršutinį dirvožemio sluoksnį bei humusą. Apskritai, iš auginamų augalų dirvožemis gauna mažiau organinių medžiagų nei iš natūralios augmenijos.

AugmenijaDaug organinių medžiagų atsiranda iš šaknų. Pievose augalų šaknys yra gilios, ir jos pūva giliai dirvoje. Tačiau miškų dirvožemio organinės medžiagos pirmiausia susidaro iš paviršiaus paklotės. Antžeminės biomasės daugiau atsiranda iš pasėlių nei iš šaknų. Organinių medžiagų kiekis pasėliams naudojamoje žemėje priklauso nuo žemės tvarkymo praktikos, įskaitant ir tai, ar paliekami, ar pašalinami pasėlių likučiai.

Vieta ir dydisNaujausios žemės naudojimo ir klimato pokyčių tendencijos lėmė tai, kad dirvožemio organinės anglies kiekis, palyginti su visos Europos bendru iškastinio kuro teršalų kiekiu, sumažėjo 10 proc. Apskritai dirvožemiai, kuriuose yra nedidelis organinės anglies kiekis, yra ten, kur klimatas šiltas, drėgnas, o daugiau organinės anglies turinčios dirvos yra šaltesnio, drėgnesnio klimato vietovėse. Beveik pusė Europos dirvožemių turi nedaug organinės anglies; daugiausia jų yra pietų Europoje, bet taip pat ir kitur: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.

Organinės anglies kiekio dirvožemyje erdvinės įvairovės pavyzdys (Šaltinis: Soil Atlas of Europe)

Informacinis leidinys Nr. 3: Organinių medžiagų mažėjimas

Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaDirvožemio degradacijos procesai

This map shows the actual carbon content of mineral soils in agricultural areas. The actual soil organic carbon content (Act SOC) refers to the amount of carbon (kg/m2 or t C/ha) derived by pedotransfer rule for the Soil Typological Units. The Act SOC (in %) is calculated from the equation: The pedotransfer rule (Jones et al. , 2004) provides its results in four classes: very low < 1.0 %, Low 1.1-2.0 %, medium 2.1-6.0 % and high > 6 %. The actual amount of soil organic carbon (kg/m2 or t C/ha) can then be calculated for each within a bioclimatic region using Act SOC = C*BD*Depth*(1-Frag), where C is the percentage of SOC content, BD is the bulk density of soil (in kg/m3 or t/ha), Depth is the thickness of a soil layer (in m) and, (1-Frag) is the content of stones (in %).

0 500 1 000 1 500 2 000250km

in t C/ha

< 20

21 - 40

41 - 60

61 - 80

81 - 100

101 - 200

201 - 400

> 400



Input data - sourceSoil data - European Soil Database v2Land use - CORINE Land Cover 2000Climatic areas - Soil regions map of Europe

MAP INFORMATION


Vladimir Stolbovoy, European Commission, Institute of Environment and Sustainability, Land Management and Natural Hazards Unit, Ispra, Italy. Email: [email protected]




Authors: Vladimir Stolbovoy, Brechje Maréchal

3

Ryšys su kitais dirvožemio degradacijos procesais ir aplinkosaugos problemomisDirvožemyje sumažėjus organinės anglies kiekiui, gali sumažėti jo galimybė teikti maistingąsias medžiagas, reikalingas pastoviam augalų augimui. Tai gali sumažinti derlių ir pakenkti maisto saugai. Be to, sumažėjęs organinės anglies kiekis reiškia, kad dirvoje esantys gyvieji organizmai gaus mažiau maisto, todėl nyks biologinė įvairovė.

Sumažėjus dirvožemio organinės anglies kiekiui, sumažėja jo gebėjimas sugerti vandenį, o tai paskatina nuotėkį bei eroziją. Erozija taip pat mažina organinių medžiagų kiekį, nes nuplaunamas trąšus viršutinis dirvos sluoksnis. Pusiau sausringo oro sąlygomis tai gali nulemti dykumėjimą.

Žemėlapis, kuriame parodytas tikrasis organinės anglies kiekis 27 valstybių narių žemės ūkiui naudojamuose dirvožemiuose

Numatoma, kad pasaulinis atšilimas pagreitins organinių medžiagų puvimą, kurio metu išsiskiria daugiau CO2 ir greičiau vyksta klimato pokyčiai. Dėl to dykumėjimas gali pasislinkti į šiaurę. Iš anglies atsargų, palaikomų šalto oro ir drėgno klimato sąlygų, šiltesnėmis sąlygomis į atmosferą išsiskirs daug CO2 ir metano (CH4). Taip atsitinka ir tada, kai nusausinamos pelkės arba kasamos durpės. Pavyzdžiui, nuolat sausinant likusius Europos durpynus, kasmet išsiskirtų 30 milijonų tonų anglies dioksido – tiek pat, kiek iš dar 40 milijonų automobilių Europos keliuose.


0 250 500 1 000 1 500 2 000km

<2021 - 4041 - 6061 - 8081 - 100101 - 200201 - 400>400

Tikrasis organinės anglies kiekis(t C/ha)

Kipras

Informacinis leidinys Nr. 3: Organinių medžiagų mažėjimas

Gegužė 2009












Kas yra druskėjimas ir natrėjimas?

Druskėjimas – tai vandenyje tirpių druskų susikaupimas dirvožemyje. Šias druskas sudaro

kalis (K+), magnis (Mg2+), kalcis (Ca2+), chloridai (Cl-), sulfatai (SO4

2-), karbonatai (CO32-), bikarbonatai (HCO3

-

) ir natris (Na+). Natrio kaupimasis dar vadinamas natrėjimu. Druskos ištirpsta ir juda kartu su vandeniu.

Vandeniui išgaravus, druskos lieka.

Pirminis druskėjimas susijęs su druskų kaupimusi vykstant natūraliems procesams, kai motininėje

medžiagoje arba požeminiame vandenyje yra daug druskos. Antrinį druskėjimą sukelia žmogaus kišimasis,

pavyzdžiui, netinkamas drėkinimas, kai laistymui naudojamas daug druskos turintis vanduo, ir (arba)

nepakankamas drenažas.

Druskėjimas ir natrėjimas

atrio pertekliaus pažeista dirvožemio struktūra (Šaltinis:

Soil Atlas of Europe)

Kodėl svarbu kovoti su druskėjimu ir natrėjimu?Druskų (ypač natrio) kaupimasis yra viena svarbiausių ekosistemoms kylančių fiziologinių grėsmių. Druska trukdo vystytis augalams, nes sumažina maistingųjų medžiagų įsisavinimą ir pablogina augalams prieinamo vandens kokybę. Ji turi poveikio dirvožemio organizmų medžiagų apykaitai, ir dėl to labai sumažėja dirvos derlingumas. Dėl didelio dirvų druskingumo augalai vysta, nes padidėja druskų osmosinis slėgis ir toksinis poveikis.

Natrio perteklius suardo dirvos struktūrą; dėl deguonies trūkumo dirvožemis nebegali palaikyti nei augalų, nei gyvūnų gyvybės.

Dėl druskėjimo gilieji dirvožemio sluoksniai tampa mažiau pralaidūs, tad žemė tampa netinkama augalams augti.

PriežastysPer didelio druskų kaupimosi dirvožemyje veiksniai gali būti natūralūs arba antropogeniniai.

Aplinkos (natūralūs) veiksniai, turintys poveikio druskėjimui ar natrėjimui, yra šie: • geologiniai reiškiniai, galintys padidinti druskų kaupimąsi požeminiuose vandenyse ir atitinkamai dir-

vožemyje; • gamtiniai veiksniai, padedantys grioveliais nukreipti daug druskos turintį požeminį vandenį į paviršių,

netoli paviršiaus arba į virš požeminio vandens lygio esančius horizontus; • požeminio vandens nutekėjimas į žemiau jūros lygio esančias vietas, tai yra labai mažas įdubas, ku-

rios nesausinamos arba mažai sausinamos;

• vandens išsiliejimas iš plotų, kurių geologiniai substratai išskiria daug druskų; • vėjas, galintis atpūsti nedidelį druskų kiekį iš pakrančių į krašto gilumą.

Natūralūs veiksniai, turintys poveikio dirvų druskingumui, yra klimatas, dirvožemio motininė medžiaga, dirvos danga, augmenijos rūšis ir topografija.

Žmogaus veiklos nulemti veiksniai, galintys sukelti druskėjimą ar natrėjimą, yra šie: • laistymas daug druskų turinčiu vandeniu; • vandens lygio pakilimas dėl žmonių veiklos (vandens iš negrįstų kanalų ir saugyklų filtravimas, nevie-

nodas laistymui skirto vandens paskirstymas, nedidelė laistymo patirtis, netinkamas drenažas); • rąšų ir kitų priedų naudojimas, ypač kai žemės, kurioje vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, pralai-

dumas yra nedidelis, o šarmų pašalinimo galimybės ribotos; • daug druskų turinčių nuotekų naudojimas laistymui; • daug druskų turinčių nuotekų šalinimas į dirvožemį; • dirvožemio užteršimas daug druskų turinčiu vandeniu ir pramoninės veiklos šalutiniais produktais.

Didžiausią poveikį turintys žmogaus veiklos sukelti veiksniai yra žemės naudojimas, ūkininkavimo sistemos, žemės valdymas ir žemės degradacija. Netinkamas drėkinimas (pavyzdžiui, daug druskos turinčio vandens naudojimas) ir nepakankamas drenažas sukelia druskėjimą.

Druskėjimas ir natrėjimas dažnai yra susiję su drėkinamais plotais, kuriuose iškrenta mažai kritulių, neaukštas garavimo lygis arba dirvos tekstūros ypatumai trukdo nuplauti nuo dirvožemio druską, ir tada paviršiuje susidaro jos sluoksniai. Laistymas daug druskų turinčiu vandeniu dar labiau pagilina šią problemą.

Pakrančių plotuose druskėjimas gali būti susijęs su požeminio vandens pereikvojimu, tenkinant dėl urbanizacijos, pramonės ir žemės ūkio plėtros išaugusius poreikius. Kai išgaunama perdaug požeminio vandens, gali sumažėti normalus vandens lygis ir patekti jūros vandens.

Druskų nuosėdos dirvožemio pjūvyje (Vengrija) (Mollic Solonetz ‑ World Reference Base for Soil Resources 2006) (Šaltinis: Gergely Tóth)

Vieta ir dydisDruskėjimas yra vienas labiausiai žemės rutulyje paplitusių dirvožemio degradacijos procesų. Europoje druskos paveiktų dirvožemių yra Vengrijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Italijoje ir Iberijos pusiasalyje. Šiaurės šalyse apledėjusių kelių valymas druska gali sukelti vietinį druskėjimą.

Apskaičiuota, kad ES yra 1–3 milijonai hektarų dirvožemio, kuriam būdingas druskėjimas. Druskėjimas laikomas svarbiausia dykumėjimo priežastimi, todėl jis yra reikšminga dirvožemio degradacijos forma. Pastaraisiais metais kylant temperatūrai ir mažėjant kritulių druskėjimo problema aštrėja.

Informacinis leidinys Nr. 4: Druskėjimas ir natrėjimas


This map shows the occurrence of salt affected areas and potentially salt affected areas in agricultural areas on a scale of 1:1 000 000. To produce an overview of most significant salt-affected regions the most appropriate is to use 3 main classes (saline soils, sodic or alkali soils and potentially salt-affected soils).

0 500 1 000 1 500 2 000250km

Occurrence of salinisation/

sodification

Saline >50 % of the area

Sodic >50 % of the area

Saline <50 % of the area

Sodic <50 % of the area

Potentially affected areas



Input data - sourceMap of salt affected soils in Europe (Szabolcs (1974))Soil data - European Soil DatabaseLand use - CORINE Land Cover 2000

MAP INFORMATION


Gergely Tóth, European Commission, Institute of Environment and Sustainability, Land Management and Natural Hazards Unit, Ispra, Italy. Email: [email protected]




Authors: Gergely Tóth, Kabindra Adhikari, Vladimir Stolbovoy and Katalin Bódis

0 250 500 1 000 1 500 2 000km

Ryšys su kitais dirvožemio degradacijos procesais ir (arba) aplinkosaugos problemomisDėl druskėjimo labai suprastėja dirvožemio kokybė ir sumažėja augmenijos danga. Suirus dirvožemio struktūrai, druskingas ir daug natrio turinčias dirvas lengviau paveikia vandens ir vėjo erozija. Sausringų, pusiau sausringų ir vidutiniškai drėgno (bei šilto) klimato rajonų dirvožemio degradacijos procesas vadinamas dykumėjimu. Druskėjimas sukelia tokius dykumėjimo požymius, kaip dirvos derlingumo sumažėjimas, dirvos struktūros sunaikinimas bei tankinimas ir dirvožemio plutos susidarymas.


Žemėlapis, kuriame nurodytos 27 valstybių narių druskingi ir daug natrio turintys dirvožemiai

>50 % ploto druskingas>50 % ploto turi daug natrio<50 % ploto druskingas<50 % ploto turi daug natrioGalimai paveikti plotai

Druskėjimo/natrėjimoapimtis

Kipras

Informacinis leidinys Nr. 4: Druskėjimas ir natrėjimas

Gegužė 2009











Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaDirvožemiui palankios ūkininkavimo sistemos ir praktika 5


Kas yra tausioji žemdirbystė ir kodėl ji naudinga?Tausiąją žemdirbystę sudaro keletas vienas kitą papildančių žemdirbystės būdų: • minimalus dirvožemio suardymas (mažiau įdirbant arba visai neįdirbant), kad būtų išsaugota dirvože-

mio struktūra, gyvūnija ir organinės medžiagos; • nuolatinė dirvožemio paklotė (tarpinės kultūros, likučiai ir mulčiai) dirvožemiui apsaugoti ir piktžolių

augimui pristabdyti; • įvairi sėjomaina ir kultūrų deriniai, skatinantys dirvožemio mikroorganizmų atsiradimą ir padedantys

išvengti augalų kenkėjų, piktžolių bei ligų.

Tausiosios žemdirbystės tikslas – didinti žemės ūkio produkciją optimaliai naudojant ūkių išteklius ir padedant mažinti plačiai išplitusią žemės degradaciją, taikant integruotą turimų dirvožemio, vandens bei biologinių išteklių ir išorinių išteklių valdymą. Mechaninis įdirbimas keičiamas biologiniu dirvožemio maišymu, kai dirvožemio mikroorganizmai, šaknys ir kita fauna perima arimo funkciją ir subalansuoja dirvožemio maistingąsias medžiagas. Dirvožemio trąšumas (maistingosios medžiagos ir vanduo) palaikomas reguliuojant dirvožemio dangą, taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles.

Diskinės akėčios, naudojamos mažesniam žemės įdirbimui (Vokietija) (Šaltinis: Stephan Hubertus Gay)

ĮgyvendinimasTausioji žemdirbystė paprastai įgyvendinama toliau nurodytais etapais, kurių kiekvienas trunka dvejus arba daugiau metų. • Pirmasis etapas. Sustabdomas inversinis

arimas, kuris pakeičiamas sumažinto ari-mo arba neariminėmis technologijomis. Ne mažiau kaip ant trečdalio dirvos paviršiaus turi būti paliekami pasėlių likučiai, o antsėlį reikėtų pasėti nuėmus pagrindinį derlių. Naudojamos diskinės, dantinės arba suka-mosios akėčios (kai neariama – tiesioginiai grąžtai). Derlius gali sumažėti.

• Antrasis etapas. Natūraliu būdu dirvožemio sąlygas ir trąšumą pagerina organinės me-džiagos, susidariusios natūraliai irstant liku-čiams. Piktžolių ir kenkėjų gali daugėti, tad jie turi būti naikinami chemikalais ar kitomis priemonėmis.

• Trečiasis etapas. Gali būti įvairinamas kul-tūrų sėjimo modelis (sėjomaina). Bendroji sistema vis labiau stabilizuojasi.

• Ketvirtasis etapas. Ūkininkavimo sistema nusistovi ir derlius gali padidėti, palyginus su tradiciniu ūkininkavimu. Dėl to sumažėja būtinybė piktžolių ar kenkėjų kontrolės arba derlingumo didinimo tikslais naudoti chemi-kalus.

Kiekvienam etapui ūkininkai turi pasirengti – įgyti žinių. Patirties galima įgyti laukuose, tačiau derlius ir pajamos gali nepadidėti per trumpą laiką. Ši sistema netinka sutankintam dirvožemiui, kurį pirmiausia reikėtų išpurenti.

PrivalumaiTausiosios žemdirbystės taikymas turi keletą privalumų, bet kai kurie jų (gausesnis derlius, biologinė įvairovė ir t. t.) bus pastebimi tik tada, kai sistema taps stabili. • Organinės anglies atsargos, biologinis ak-

tyvumas, antžeminė ir požeminė biologinė įvairovė ir dirvos struktūra pagerėja. Dėl didesnio biologinio aktyvumo susidaro gerai sukibusios, daugiausia vertikalios dirvože-mio makrobioporos, kurios pagerina van-dens įsiskverbimą ir atsparumą smarkiam glaudinimui. Dirvožemio degradacija, ypač dirvos erozija ir nuošliaužos, labai suma-žėja, dėl to dažnai padidėja derlius. Be to, sumažėjus dirvožemio ir maistingųjų medži-agų nuostoliams, greičiau yrant pesticidams ir pagreitėjus adsorbcijai (dėl didesnio orga-ninių medžiagų kiekio ir biologinio aktyvu-mo), pagerėja vandens kokybė. Naudojant mažiau mechanizmų ir susikaupus daugiau organinės anglies, sumažėja išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis. Taikant TŽ praktiką, Europos dirvožemis kasmet galėtų sulaikyti (izoliuoti) 50–100 milijonų tonų an-glies, o tai atitinka 70–130 milijonų automo-bilių išmetamų teršalų.

• Labai sumažėja darbo ir energijos sąnau-dos, susijusios su žemės ruošimu bei pik-tžolių ravėjimu.

• Sumažėja trąšų ir su dirvožemio atkūrimu susijusios intervencijos poreikis.

Trūkumai • Kad tausiosios žemdirbystės sistema pa-

siektų pusiausvyrą, paprastai yra reikalingas penkerių – septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Pirmaisiais metais derlius gali būti mažesnis.

• Jei neatsižvelgiama į sezoninius veiksnius, dėl netinkamo chemikalų naudojimo gali padidėti nuotėkio rizika, nes vanduo greičiau pratekės pro bioporas.

• Jei sėjomaina, dirvos danga ir (arba) augalų veislės neatitinka optimalių lygių, piktžolėms ir kenkėjams naikinti gali prireikti daugiau chemikalų.

Sėjamoji (be žemės įdirbimo įrangos) (Šaltinis: Jana Epperlein, Gesellschaft für konservierende Bodenbearbeitung e.V., Vokietija)

Informacinis leidinys Nr. 5: Tausioji žemdirbystė


• Pereinamuoju laikotarpiu išmetama daugiau azoto oksido (N2O).

• Ūkininkai turi atlikti pirmines investicijas į specializuotą įrangą, be to, jiems reikia pa-grįsta kaina įsigyti vietos sąlygas atitinkan-čių kultūrų sėklų.

• Ūkininkams reikia intensyviai mokytis ir turėti galimybę gauti kvalifikuotas konsultaci-nes paslaugas. Turi iš esmės keistis tradici-nis požiūris į ūkininkavimą.

Sėkmingo įgyvendinimo pa-vyzdysEuropoje neįdirbamas vienas dešimtadalis Suomijos ir Graikijos bei iki penkių procentų Čekijos, Slovakijos Ispanijos bei Jungtinės Karalystės žemės ūkio naudmenų (ŽŪN). Mažiau įdirbama beveik pusė Suomijos ir Jungtinės Karalystės bei ketvirtadalis Portugalijos, Vokietijos

bei Prancūzijos ŽŪN. Pietų Pirėnų regione (Prancūzijoje) 2006 m. buvo mažiau įdirbami vidutiniškai trys ketvirtadaliai žieminių pasėlių ir vienas ketvirtadalis pavasarinių pasėlių plotų. Tais pačiais metai antsėliai sudarė penktadalį pavasarinių pasėlių ploto, triskart daugiau nei 2001 m.

Daugiau informacijoshttp://soco.jrc.ec.europa.euwww.fao.org/ag/ca/www.fao.org/ag/catd/www.ecaf.org/First.htmlhttp://kassa.cirad.fr/www.sowap.org/

Neįdirbtoje žemėje užauginti kukurūzai: pro žemę dengiančią kukurūzų lapiją dar matyti ankstesnio pasėlio likučiai (Vokietija) (Šaltinis: Jana Epperlein, Gesellschaft für konservierende Bodenbearbeitung e.V., Vokietija)

Informacinis leidinys Nr. 5: Tausioji žemdirbystė

Gegužė 2009












Dirvožemį tausojantys žemės įdirbimo būdai

Įdirbant dirvožemį taip, kad jam nebūtų pakenkta, galima geriau apsaugoti dirvožemio išteklius. Pagrindiniai tokio įdirbimo būdai kultūrų derinimas, podirvio purenimas ir kontūrinis ūkininkavimas; kiekvienas iš jų aptariamas toliau.

Kultūrų derinimasKas yra kultūrų derinimas ir kuo jis naudingas?Kultūrų derinimas – tai dviejų arba daugiau kultūrų auginimas gretimuose įvairaus pločio žemės ruožuose, kas antroje eilėje, arba skirtinguose to paties žemės ploto sluoksniuose (įsėlis) tuo pačiu auginimo laikotarpiu. Taip skatinama tinkama įvairių rūšių arba veislių augalų sąveika.

PranašumaiTinkamai parinktų derinamų augalų tarpusavio konkurencija ir papildomumas skatina visos sistemos stabilumą, įskaitant pastebimą atsparumą kenkėjams, ligoms ir piktžolėms. Ši praktika turi teigiamo poveikio dirvožemio akytumui, biologinei įvairovei, maistingųjų medžiagų ciklų palaikymui ir derliaus didėjimui. Apskritai, ji leidžia geriau panaudoti turimus išteklius.

TrūkumaiKultūrų deriniai turi būti atsargiai pasirenkami. Vienu metu sėjant kelias kultūras derlius gali būti mažesni nei sėjant vieną, jei jos tarpusavyje konkuruoja dėl išteklių. Sėklų pirkimo išlaidos ir lysvių paruošimo sąnaudos gali būti gana didelės.

Sėkmingo įgyvendinimo pavyzdys

Kviečių, kukurūzų ir linų įsėjimas šlaite esančioje žemėje (Prancūzija) (Šaltinis: Solagro, Prancūzija)

Kultūrų derinimas Svratkos upės baseine (Čekija)Dirvožemio degradacijos atžvilgiu tai didelės rizikos rajonas. Kultūrų derinimas (įsėlis) – tai pagrindinis būdas šiai rizikai išvengti; jis plačiai taikomas minimoje vietovėje, ypač ekologiniuose ūkiuose. Įsėlis (pavyzdžiui, žolė arba liucerna) įsėjamas tuo metu, kai pagrindinės kultūros (pvz., kviečiai) dar auga. Taigi, nuėmus pagrindinį derlių, tos kultūros sugeba užkirsti kelią dirvos erozijai ir maistingųjų medžiagų nykimui, taip pat padidinti antžeminę biologinę įvairovę. Apskritai kultūrų derinimas sušvelnina vandens ir vėjo eroziją, organinių medžiagų mažėjimą, išsklaidytąją dirvos taršą ir žalą aplinkai tame rajone. Ši praktika remiama agrarinės aplinkosaugos priemonėmis. Jomis ūkininkai skatinami taikyti tokią praktiką.

Šaltinis: SoCo atvejo tyrimas

Podirvio purenimasKas yra podirvio purenimas ir kuo jis naudingas?Dėl ilgalaikio žemės arimo ir nuolatinio sunkiųjų žemės ūkio mašinų naudojimo gali atsirasti gilių sukietėjusių ir tankių dirvožemio sluoksnių. Jie gali trukdyti šaknims augti ir vandeniui bei maistingosioms medžiagoms skverbtis. Purenant dirvožemį siekiama atkurti prarastas dirvožemio savybes ir išpurenti sutankėjusius dirvos sluoksnius, esančius žemiau už ariamą gylį, jų neapverčiant. Purenimo darbinis gylis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į sutankėjimo laipsnį ir dirvos drėgmę tame gylyje.

PranašumaiPodirvio purenimas pagerina šaknų augimą ir vandens bei maistingųjų medžiagų įsiskverbimą. Jis padeda sumažinti paviršiaus nuotėkius ir padidina derlių.

TrūkumaiDirvožemiui purenti reikia daug energijos. Ši praktika yra taisomojo pobūdžio; tai reiškia, kad jei pašalinamos tankinimo ir prastos dirvos struktūros priežastys, sutankinti sluoksniai per trumpą laiką gali vėl atsirasti. Dirvožemio purenimas yra mažiau veiksmingas, kai norima sumažinti dėl netinkamo gyvulių ganymo sutankėjusį lėkštą paviršių.


Podirvio purentuvas (Šaltinis: Roger Langohr, Universiteit Gent, Belgija)

Dirvožemio purenimas Belozemo kaime (pietų Bulgarija)Pietų Europoje druskėjimas yra vienas svarbiausių dirvožemio degradacijos procesų. Bulgarijoje yra daugiau kaip 35 000 hektarų įdruskėjusių dirvų. Belozeme 40 proc. žemės yra paveikta druskėjimo. Pasitvirtino tai, kad periodiškas podirvio purenimas (iki 40–45 cm) šalina sunkaus dirvožemio tankinimą ir druskėjimą. Jis didina vandens įsiskverbimą ir mažina daug druskų turinčių požeminių vandenų kapiliarinį judėjimą aukštyn. Jis dar gerina dirvos drenažą ir gali paskatinti druskų pertekliaus nutekėjimą iš apatinės dirvožemio dalies. Tačiau šios praktikos poveikis yra trumpalaikis, jei netaikomos dirvožemio gerinimo priemonės.


Informacinis leidinys Nr. 6: Dirvožemį tausojantys žemės įdirbimo būdai


Kontūrinis ūkininkavimasKas yra kontūrinis ūkininkavimas ir kuo jis naudingas?Kontūrinis ūkininkavimas – tai lauko darbai, pavyzdžiui, arimas, vagojimas ir sodinimas palei kontūrus (stačiu kampu į normalią nuotėkio tėkmę, o ne šlaitu aukštyn ir žemyn). Jo tikslas – dirvožemio paviršiaus horizonte sukurti vandens sulaikymo saugyklą ir sulėtinti nuotėkio greitį, kad vanduo spėtų susigerti į dirvą.

PranašumaiKontūrinis ūkininkavimas padidina dirvožemio infiltracinę gebą ir sumažina vandens nuostolius bei eroziją dėl žemės įdirbimo.

TrūkumaiDaugiau kaip 10 proc. nuožulnumo šlaituose kartu su kontūriniu arimu turėtų būti taikomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, statomos terasos arba sėjama juostomis. Kontūrinio ūkininkavimo veiksmingumas vandens ir dirvožemio išsaugojimui priklauso nuo sistemų modelio ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, dirvožemio, klimato, šlaitų padėties ir žemės naudojimo atskiruose laukuose.


Daugiau informacijoshttp://soco.jrc.ec.europa.euftp://ftp.fao.org/agl/agll/docs/lw8e.pdf

Kontūrinis ūkininkavimas Gvadalentino baseine (Mursija, Ispanija)Šiame regione vandens erozija visada buvo laikoma pagrindiniu dirvožemio degradacijos procesu. Kontūrinis žemės įdirbimas, kultūrų sėjimo eilėmis apribojimas stačiuose šlaituose ir arimo mažinimas yra pagrindiniai patvirtinti prevencijos būdai. Kontūrinis žemės įdirbimas plačiai taikomas nuo tada, kai jis buvo įtrauktas į geros ūkininkavimo praktikos kodeksą (2001 m.) ir pagal kompleksinį paramos susiejimą šiam regionui yra privalomas nuo 2005 m. Kontūrinis žemės įdirbimas yra veiksminga priemonė vandens erozijai mažinti.


Informacinis leidinys Nr. 6: Dirvožemį tausojantys žemės įdirbimo būdai

Gegužė 2009












Dirvožemį tausojantys ūkio infrastruktūros elementai

Ūkio infrastruktūros elementai gali prisidėti prie dirvožemio išteklių gerinimo. Toliau aptariamos apsauginės zonos (daugybė jų formų) ir terasos.

Apsauginės zonosKas yra apsauginės zonos ir kuo jos naudingos?Apsauginės zonos – tai žemės plotai arba rėžiai, nuolat padengti augalų danga. Jos gali būti naudojamos palei upelius, ežerus, kontūrus, laukų ribas arba net laukuose. Toliau pateikti apsauginių zonų pavyzdžiai: • Žolės ruožai (juostos) yra žolėmis apaugę

plotai, naudojami sulaikyti nuosėdas ir ter-šalus iš gretimų laukų, kad jie nepasiektų vandentakių arba jautrių plotų.

• Gyvatvorės – tai krūminių augalų juostos, kuriomis ženklinamos nuosavybės ribos arba kurios naudojamos kaip tvoros gyvu-liams. Jos taip pat gali sulaikyti iš gretimų laukų besiskverbiančias nuosėdas ir terša-lus arba neleisti nutekėti pesticidams, ypač kai purškiami aukšti pasėliai.

• Žolėmis apsėti (apaugę) vandens keliai – tai platūs, seklūs kanalai, kuriuose auga lėkš-telės formos augmenija ir kurie yra skirti nukreipti paviršinius vandenis per ūkio žemę nesukeliant dirvožemio erozijos. Žoliniai au-galai pristabdo vandens tėkmę ir apsaugo kanalo paviršių nuo mažos ir didelės van-dens srovės sukeliamos erozijos, ypač kai atitinkamo baseino paviršius yra palyginti didelis.

• Apsaugines juostas nuo vėjo sudaro eile su-sodinti medžiai arba krūmai. Taip siekiama sumažinti vėjo greitį ir vėjo eroziją, apsau-goti jaunus pasėlius ir sulaikyti vėjo nešamą sniegą bei dirvožemį.

• Pakrantės apsauginės zonos – tai žolės, medžių arba krūmų zonos, esančios greta vandens kelių, filtruojančios teršalus.

ĮgyvendinimasĮrengiant apsaugines zonas gali būti sėjamos žolės juostos, sodinamos gyvatvorės ar medžių eilės arba visos šios priemones derinamos tarpusavyje. Norint užtikrinti veiksmingą filtraciją ar sustabdyti besaikį augimą, nes tai gali pakenkti augalininkystės produkcijai, dažniausiai reikalinga priežiūra. Kai kuriose Europos valstybėse apsaugines juostas privaloma įrengti su vandens telkiniais besiribojančių pasėlių plotų pakraščiuose.

PranašumaiApsauginės zonos gali sumažinti vandens ir vėjo erozijos poveikį. Todėl jos gali smarkiai sumažinti į vandens telkinius nutekančių žemės ūkio nuosėdų ir maistingųjų medžiagų kiekį arba neleisti pesticidams nutekėti iš laukų į vandens telkinius, kelius ar kitas vietas. Ypač veiksmingos apsauginės juostos nuo vėjo; atstumu, kuris dvidešimt kartų didesnis už medžių aukštį, jos gali perpus sumažinti vėjo greitį ir sulaikyti oro teršalų bei dirvos dalelių sklaidymąsi. Taip jos padeda sumažinti valymo (pavyzdžiui, nuosėdų šalinimo) išlaidas. Apsauginės zonos gali pakeisti kraštovaizdžio formą. Laikui bėgant jos gali virsti pusiau natūraliomis buveinėmis, kuriose apsigyvens įvairūs laukiniai gyvūnai,

Apsauginė juosta (gyvatvorė) palei ariamą žemę (Somerset, Jungtinė Karalystė) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

o dirbamoje žemėje augs augalai, taip pat gali sudaryti koridorių tinklą faunai ir florai judėti. Veiksmingiausios jos yra tada, kai įrengiamos pagal bendrąją išteklių apsaugos sistemą. Be to, apsauginėse zonose gali būti naudingų produktų (vaisių, medienos, pašaro ir t. t.). Be to, jos gali prisidėti prie ūkio produkcijos įvairinimo.

TrūkumaiTam tikromis aplinkybėmis dėl apsauginių zonų galima netekti našios žemės. Apsauginėje zonoje esantys augalai gali konkuruoti su esamais pasėliais dėl išteklių (ypač apsaugai nuo vėjo skirti medžiai), be to, sumažėja mašinoms manevruoti reikalingas plotas. Reikalingos papildomos išlaidos priežiūrai. Galiausiai, apsauginėmis zonomis sprendžiama poveikio dirvožemio degradacijai, bet ne šios degradacijos priežasties problema; Pavyzdžiui, apsauginės zonos filtruoja nutekančio vandens nešamas dirvožemio detales, bet nesustabdo erozijos.

Sėkmingo įgyvendinimo pavyzdysKelių rūšių apsauginės zonos naudojamos visoje Europoje. Iš visų ES 27 valstybių tankiausias gyvatvorių tinklas yra Airijoje ir JK. Apsauginės juostos nuo vėjo plačiai paplitusios daugelyje plačių Europos lygumų, o žole apsėti vandentakiai yra populiarūs Prancūzijoje.

Terasų įrengimasKas yra terasos ir kuo jos naudingos?Pakopines terasas sudaro kelios horizontalios arba beveik horizontalios aikštelės, tinkamais atstumais įrengtos palei kontūrines linijas ir dažniausiai prilaikomos akmeninių sienų. Terasos paprastai įrengiamos tam, kad šlaituose, kur dėl nuolydžio ir dirvos gylio neįmanoma auginti pasėlių, sumažinus nuolydį arba padidinus dirvos gebą vandeniui sulaikyti būtų galima užsiimti žemdirbyste.

ĮgyvendinimasŠlaitas padalijimas išilgai kontūrinių linijų, o dirvožemis sustumiamas taip, kad susidarytų auginimui tinkama pakopa. Terasai paremti statomas sutvirtinimas, dažniausiai iš akmenų. Kadangi kiekvienam ploto vienetui įrengti reikia iškasti ir priberti daug žemės, pakopinės terasos galbūt nėra geriausias sprendimas ten, kur dirvožemis lengvai pasiduoda erozijai. Terasos buvo labai populiarios anksčiau ir kai kuriose vietovėse yra išlikusios kaip kultūrinis palikimas.

PranašumaiĮrengus terasas, šlaituose lengviau auginti kultūrinius augalus, vanduo mažiau nuteka, nes yra geriau sulaikomas. Labiau įprasta išsaugoti gerą senųjų terasų būklę, nes taip sustabdoma erozija ir užtikrinamas ilgesnis tradicinio kraštovaizdžio išlikimas.

Tradicinė gyvatvorė, atliekanti koridoriaus funkcijas laukinių gyvūnų judėjimui (County Sligo, Airija) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Akmeninių suolų terasos su alyvmedžiais Les Garrigues

(Cataluña, Ispanija)(Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Informacinis leidinys Nr. 7: Dirvožemį tausojantys ūkio infrastruktūros elementai


TrūkumaiTerasų statybai reikia daug darbo ir energijos sąnaudų. Be to, statant terasas perkeliama daug žemių, o tai turi neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir apskritai aplinkai. Terasas dar reikia ir gerai prižiūrėti, nes apleidus gali kilti erozija. Terasos dažnai yra nutolusiose ir neprieinamose vietovėse, iš kurių kvalifikuota darbo jėga ir kaimo gyventojai paprastai yra išsikėlę. Terasos iš esmės netinka, kai ūkininkaujant naudojamos didelės ir sunkios mašinos.

Sėkmingo įgyvendinimo pavyzdžiaiTerasos užima didelius Viduržemio jūros regiono (Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Italijos, Pietų Prancūzijos, Kipro, Maltos) plotus; ten jose auginami vynuogynai ir alyvmedžių giraitės. Pagal daugelį nacionalinių kaimo plėtros programų terasos saugomos kaip kultūrinis palikimas.


Apsauginės zonoshttp://www.fao.org/docrep/W2598E/W2598E00.htm

Terasų įrengimashttp://www.fao.org/docrep/T0321E/T0321E00.htm http://www.fao.org/docrep/T1765F/T1765F00.htm

Vynuogynų terasos(Šaltinis: Agripublications European

Commission)

Informacinis leidinys Nr. 7: Dirvožemį tausojantys ūkio infrastruktūros elementai

Gegužė 2009











Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaSu dirvožemiu susijusi politika 8

Reikalavimas išlaikyti žemęgeros agrarinės ir aplinkosaugos

būklės (GAAB)Pagrindiniai faktaiKompleksinis paramos susiejimas yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis, glaudžiai susijusi su dirvožemio apsauga. Kompleksinis paramos susiejimas – tai kontrolės ir sankcijų mechanizmas, leidžiantis sumažinti tiesioginę paramą, jei nesilaikoma aplinkosaugos, žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės srityje nustatytų standartų. Be to, kompleksinis paramos susiejimas grindžiamas reikalavimu išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB). Valstybės narės, remdamosi bendra sistema, yra nacionaliniu arba regioniniu lygiu apibūdinusios, ką tai reiškia.

Kompleksinis paramos susiejimas taikomas tiesioginėms išmokoms ir daugeliui aplinkosaugos išmokų, skiriamų pagal kaimo plėtros programą. Kompleksinis paramos susiejimas – tai etaloninis arba orientacinis savanoriškų agrarinės aplinkosaugos priemonių lygis (informacinis leidinys Nr. 9), kuriuo remiantis išmokos skiriamos ūkininkams, prisiėmusiems daugiau aplinkosauginių įsipareigojimų nei nurodyta privalomuosiuose reikalavimuose, įskaitant kompleksinio paramos susiejimo standartus.

Poveikis dirvožemio degradacijos procesamsGAAB reikalavimas yra pagrįstas įvairiais standartais, susijusiais su apsauga nuo dirvožemio erozijos, dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimu, buveinių nykimo prevencija ir vandens valdymu. Mažinant skurdaus dirvožemio plotus ir išsaugant terasas tiesiogiai padedama išvengti dirvožemio erozijos, o tvarkant pasėlių likučius ir taikant pasėlių sėjomainą padedama išsaugoti dirvožemyje esančias organines medžiagas. Laikantis valdymo reikalavimų, skirtų buveinėms ir vandens kokybei, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementų išsaugojimas, apsauginių juostų palei upelius sukūrimas arba nepageidaujamos augmenijos

skverbimosi išvengimas, galima padėti suvaldyti vandens eroziją ir pagerinti dirvožemio biologinę įvairovę. Išsaugant daugiametes ganyklas taip pat padedama išsaugoti dirvožemio organines medžiagas. Galiausiai tinkamas drėkinimui skirto vandens naudojimas padeda kontroliuoti druskėjimą ir natrėjimą.

Apskritai kompleksinis paramos susiejimas padėjo ūkininkams daugiau sužinoti apie dirvos degradaciją, apie jos prevencijos standartų nustatymo aplinkosauginius motyvus.

Uždanga tarp vynuogynų eilių, kuri taip pat naudojama kaip žaliosios trąšos (Rheinland-Pfalz, Vokietija) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Bendra GAAB apibūdinimo sistema (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 III priedas)

Problema Privalomieji standartai Neprivalomieji standartaiDirvos erozija:apsaugoti dirvą taikant atitinkamas priemones

Būtiniausia dirvožemio danga Terasų išsaugojimasMinimalus žemės valdymas, atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas

Dirvos organinės medžiagos: išlaikyti dirvos organinių medžiagų koncentracijos lygį taikant atitinkamą praktiką

Ariamųjų ražienų naudojimas Sėjomainos standartai

Dirvos struktūra: Išlaikyti dirvos struktūrą taikant atitinkamas priemones

Tinkamų (žemės ūkio) mašinų naudojimas

Minimalus priežiūros lygis:užtikrinti minimalų priežiūros lygį ir išvengti buveinių būklės blogėjimo

Kraštovaizdžio ypatumų išsaugojimas, įskaitant tam tikrais atvejais gyvatvorių, tvenkinių, griovių, medžių eilių išsaugojimą grupėmis ar atskirai, taip pat laukų ribų išsaugojimą

Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas

Buveinių formavimas ir (arba) saugojimas

Nepageidaujamos augalijos skverbimosi į žemės ūkio paskirties žemę išvengimas

Draudimas išnaikinti alyvmedžius

Daugiamečių ganyklų apsauga Gerų vegetacinių alyvmedžių giraičių ir vynuogynų sąlygų išsaugojimas s

Vandens apsauga ir vandentvarka: apsaugoti vandenį nuo taršos ir nuotėkio ir tvarkyti vandens naudojimą

Apsaugos juostų išilgai vandentakius sukūrimasTais atvejais, kai norint naudoti vandenį laistymui reikia gauti leidimą — leidimų išdavimo tvarkos laikymasis

Draudimas deginti ražieną (Suomija) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Medžių juosta palei pievą (County Sligo, Airija) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Informacinis leidinys Nr. 8: Reikalavimas išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB)


Sėkmingo įgyvendinimo pavyzdžiai


Pakrantės apsauginė juosta (County Sligo, Airija) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Įrodyta, kad, sprendžiant įvairius dirvožemio degradacijos klausimus, sėkminga buvo toliau nurodyta veikla (susijusi su GAAB standartais).

Susijusi su vandens erozija • Kiek įmanoma sumažinamas skurdaus dirvožemio plotas Reikalaujama, kad nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d., išskyrus tą laiką, kai dirva ruošiama naujiems

pasėliams auginti, žemės ūkio paskirties žemėje ir miškų plotuose būtų įsėlis, žalioji danga (pasėta arba savaime auganti) (Portugalija).

• Tinkamas žemės tvarkymas, atitinkantis vietos sąlygas Sklypuose, kuriuose didelė erozijos rizika, išskyrus terasų sklypus arba salpose esančius sklypus,

neleidžiama nei sėti laikinųjų pasėlių, nei įrenginėti ganyklų. Natūralias daugiametes ganyklas lei-džiama gerinti tik tada, kai dirvožemis nėra įdirbamas. Sodinti naujus ilgalaikius pasėlius leidžiama tada, kai, atsakingosios institucijos nuomone, tai yra tikslinga techniniu atžvilgiu (Portugalija).

Nuolaidžiose dirvose, kuriose aiškiai pastebimi erozijos požymiai (pavyzdžiui, yra daug versmių), reikalaujama, kad tuoj po sėjos drenažo latakais būtų laikinai nukreipiamas paviršinis vanduo (Itali-ja, ypač Bolzano autonominė provincija ir Kalabrija).

Susijusi su dirvožemio organinių medžiagų ir dirvožemio biologinės įvairovės mažėjimu • Ariamųjų ražienų tvarkymas Kai kurios valstybės narės šį standartą taiko ne tik ariamajai žemei, bet ir draudžia deginti nuimtų

kultūrų likučius (ražieną, šiaudus, negyvą žolę, šieną) pievose (natūraliose ar apsėtose) ir ganyk-lose (Italija, ypač Bolzano autonominė provincija ir Kalabrija) arba visoje žemės ūkio paskirties žemėje (Estija).

Bendra ariamosios žemės dirvožemio kokybės gerinimo praktika • Ūkininkai privalo kasmet pildyti „Dirvožemio apsaugos žurnalą“ (DAŽ), kuriame pateikiamas pa-

prastas žalos dirvožemio struktūrai, organinių medžiagų nykimo ir erozijos rizikos vertinimas ir nurodomos taisomosios priemonės, kurias reikia įgyvendinti (Anglija, JK). DAŽ leidžia pasirinkti valdymo galimybes, atitinkančias įvairias vietos sąlygas, be to, jį būtina kasmet atnaujinti, atsižvel-giant į pasikeitusias aplinkybes.

Šaltinis: SoCo tyrimas dėl ES politikos įgyvendinimo ir SoCo atvejų tyrimai

Informacinis leidinys Nr. 8: Reikalavimas išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB)

Gegužė 2009












Agrarinės aplinkosaugos priemonėsPagrindiniai faktaiPagal Europos Sąjungos kaimo plėtros politiką finansuojama daugybė priemonių, kurias valstybės narės arba regionai taiko, kad paremtų tvarią atitinkamų kaimo vietovių plėtrą. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, kuria nacionalines arba regionines kaimo plėtros programas (KPP), kuriose atsispindi jų nacionaliniai strateginiai planai.

Kaimo plėtros priemonės rengiamos pagal tris politikos temas, vadinamas „teminėmis kryptimis“: konkurencingumas, aplinka ir kaimas, gyvenimo kokybė ir ekonominės veiklos įvairinimas. Priemonės pagal visas tris kryptis gali būti taikomos dėl dirvožemio degradacijos žemės ūkio paskirties žemėje. Šios priemonės apima mokymą, ūkių modernizavimą, išmokas už nepalankias gamtines sąlygas, agrarinės aplinkosaugos išmokas, negamybines investicijas, žemės ūkį ir miškininkystę, miškų želdinimą.

Agrarinės aplinkosaugos priemonėmis ūkininkai visų pirma skatinami saugoti, palaikyti bei gerinti aplinkos, kurioje yra jų ūkio žemė, kokybę. Agrarinės aplinkosaugos priemonės gali būti kuriamos nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu ir taip derinamos su konkrečiomis ūkininkavimo sistemomis ir konkrečiomis aplinkos sąlygomis. Palaikant veiksmus, kuriems netaikomi teisės aktuose nustatyti privalomieji reikalavimai, agrarinės aplinkosaugos priemonėmis papildomas GAAB metodas (žr. informacinį leidinį Nr. 8).

Įgyvendinimo institucijos ir ūkininkai, sudarę 5–7 metų sutartis, prisiima konkrečius agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Agrarinės aplinkosaugos išmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į dėl agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų patirtas išlaidas ir negautas pajamas.

Erozinis tvenkinys (Somerset, Jungtinė Karalystė) Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Poveikis dirvožemio degradacijos procesamsAgrarinės aplinkosaugos priemonėmis, skirtomis apsaugoti, išsaugoti arba pagerinti dirvožemį, pirmiausia padedama spręsti su vandens ir vėjo erozija, dirvos tarša arba su tam tikromis fizinėmis, cheminėmis ir biologinėmis dirvožemio savybėmis susijusias problemas. Schemos, kurių pirminis tikslas – vandens, biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio apsauga, gali būti veiksmingos taikant dirvožemio išsaugojimo praktiką. Taikant agrarinės aplinkosaugos priemones gali būti pasirinktas ne vienintelis dirvos išsaugojimo būdas, o aplinkai palankios ūkininkavimo sistemos, pavyzdžiui tausioji žemdirbystė ir ekologinis ūkininkavimas.

Tradicinės gyvatvorės tarp rapsų laukų (Schleswig-Holstein, Vokietija) (Šaltinis: Stephan Hubertus Gay)

Su vandens erozija susijusios priemonės • Dirbamos žemės išsaugojimo praktika, pavyzdžiui, dirvos neįdirbimas, ypač tose vietovėse, kur gau-

si biologinė įvairovė, arba mulčiavimas kartu su neįdirbimu arba mažesniu įdirbimu: lauke (dažniausiai per žiemą) paliekami pasėlių likučiai (daugiausia šiaudai), o sėklos eilėmis sėjamos tiesiai po mulčiu, arba tiesioginis sėjimas ir įdirbimas neapverčiant

• Žiemą žaliuojantys antsėliai • Žolės apsauginių zonų įrengimas ir priežiūra, žolės koridoriai ir eroziniai tvenkiniai bei užtvaros • Dirvožemio sulaikymo konstrukcijų, pavyzdžiui, terasų ar sienelių, statymas arba atstatymas ties

šlaituose esančių drėkinamų laukų ribomis

Su organinių medžiagų ir biologinės įvairovės nykimu susijusios prie-monės • Egzogeninių organinių medžiagų, pavyzdžiui, mėšlo, žaliosios paklotės, šiaudų ir t. t. naudojimas

auginant lauko kultūras (žemdirbystėje) • Tausiosios žemdirbystės technologijos, pavyzdžiui, žemės neįdirbimas, didelės gamtinės vertės

(biologinės įvairovės) plotuose, apsėtuose vienmetėmis kultūromis • Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, visų pirma mažinant sąnaudas, taikant sėjomainą ir

ekstensyvųjį gyvulių auginimą. Tikimasi teigiamo šalutinio poveikio vietinei ir išsklaidytajai dirvože-mio taršai.

Šaltinis: SoCo tyrimas dėl ES politikos įgyvendinimo

Informacinis leidinys Nr. 9: Agrarinės aplinkosaugos priemonės


Sėkmingo įgyvendinimo pavyzdžiai

Feromonų naudojimas vynuogių auginimui, leidžiantis

sumažinti pesticidų kiekį (Rheinland-Pfalz, Vokietija)

(Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Ekologinio žemės ūkio agrarinės aplinkosaugos schema (Mursija, Ispanija)Šia priemone siekiama išsaugoti ekosistemas, išsaugoti arba padidinti dirvožemio derlingumą bei organinių medžiagų kiekį jame, gauti derlių be cheminių medžiagų likučių ir sumažinti cheminę taršą iš žemės ūkio šaltinių. Ispanijoje ši schema taikoma nuo 1992 m., Mursijoje ji pradėta įgyvendinti 2001 m. Pagal dabartinę programą (2007–2013 m.) ūkininkai pasirašo 5 metų sutartį, o išmokos skiriasi atsižvelgiant į kultūras. Tai svarbiausia regione taikoma agrarinės aplinkosaugos schema, kuriai išleidžiama 57 proc. biudžeto lėšų; ja numatyta suteikti paramą 1 500 ūkių (30,000 ha), kad ekologinių ūkių plotas regione padidėtų 25 proc.; didžiausias dėmesys programoje skiriamas gamtos apsaugos teritorijoms.Schemos nurodymus dėl individualių priemonių parengė regiono valdžia, pasitarusi su regionine ekologinio žemės ūkio reguliavimo taryba ir žemės ūkio organizacijomis. Šių organizacijų vaidmuo svarbus tuo, kad jos padeda ūkininkams administruoti priemonę, be to, jos atlieka patarėjų funkcijas.Pasitelkus šią priemonę galima išspręsti daug dirvožemio degradacijos problemų regione; labiausiai ji tinka drėkinamiems plotams. Kitos teigiamos jos savybės – pritaikomumas regiono sąlygoms ir nenutrūkstamumas; jos svarba garantuoja tęstinumą ateityje. Aptariama priemonė, nepaisant su jos taikymu susijusios didelės administracinės naštos, ir riboto jos dalyvių finansavimo, yra žinoma ir gana populiari tarp ūkininkų.


Agrarinės aplinkosaugos priemonės, kuriomis sėkmingai prisidėta prie dirvožemio gerinimo, be kitų, yra šios: • gyvatvorių sodinimas Pjemonte (Italija) labai paveikė dirvožemio eroziją. • Austrijoje tiesioginio kukurūzų sėjimo technologijomis 40 proc. sumažinta dirvožemio eroziją. • Umbrijoje (Italija) dėl ekologinio ūkininkavimo dirvožemio erozija sumažinta vidutiniškai 6,8 t/ha per

metus. Ariamąją žemę pavertus pievomis erozija sumažėjo 30 t/ha per metus. • Kaip rodo Flandrijoje (Belgija) atlikti skaičiavimai, dėl žaliosios paklotės erozija sumažėja ne mažiau

kaip 50 proc.

Šaltinis: Tarpinis vertinimas, 2000–2006 m. KPP


Informacinis leidinys Nr. 9: Agrarinės aplinkosaugos priemonės

Gegužė 2009












Konsultavimo paslaugosPagrindiniai faktaiKonsultavimo paslaugos yra skirtos padėti ūkininkams gerinti ūkių veiklos rezultatus. Be to, jos gali padėti apsaugoti, išsaugoti ir pagerinti dirvožemio išteklius. Pagal bendrąją žemės ūkio politiką valstybės narės privalo sukurti ūkių konsultavimo sistemą. Konsultavimo paslaugų kūrimas ir naudojimasis jomis gali būti remiamas pagal bendrąją kaimo plėtros politiką; tokios iniciatyvos gali būti skatinamos ir pagal nacionalines arba regionines schemas.

Poveikis dirvožemio degradacijos procesamsDaugelyje patariamojo pobūdžio pasiūlymų atsižvelgiama į įvairius dirvožemio degradacijos procesus ir daugiau dėmesio skiriama ūkininkavimo sistemoms, o ne atskirai ūkininkavimo praktikai.

Konsultantas, padedantis sudaryti dirvožemio degradacijos rizikos įvertinimo žemėlapį (Somerset, Jungtinė Karalystė) (Šaltinis: Geertrui Louwagie)

Tikslinė informacija padeda ūkininkams apsaugoti dirvožemį ir vandenį(Čekija)Čekijoje įdiegta moderni konsultavimo programa, skirta įgyvendinti Nitratų direktyvą. Tam tikslui reikėjo organizuoti keletą regioninių seminarų, išplatinti lankstinukus ir pateikti informacijos apie tinkamą valdymą. Šią informaciją galima rasti Informavimo apie žemės sklypus sistemoje (LPIS), tai yra duomenų bazėje, kur įrašyti rajonai ir žemės ūkio paskirties sklypų ribos. Ši Čekijos sistema buvo sukurta 2004 m. ir yra naujoviška tuo, kad į ją įtraukiami ir aplinkos duomenys, ir standartiniai LPS duomenys. Registruoti vartotojai gali naudotis informacija apie reikalavimus, susijusius su Nitratų direktyva (pavyzdžiui, apie trąšų naudojimo apribojimus ir sėjomainos reikalavimus); ši informacija yra tiksli, konkreti ir susijusi su atskirais sklypais. Sistema prieinama internete; ja naudojasi ūkininkai, ūkių konsultantai ir inspektoriai. Minėta sistema yra suderinta su išsamiais dirvožemio duomenimis ir skaitmeniniu vietovės modeliu, ir tai padeda tiksliai įvertinti dirvožemio eroziją. Taip buvo parengtos konkrečios priemonės prieš eroziją, įskaitant prieš eroziją naudojamus tarpežius, griovius, žolės juostas ir sulaikymo polderius. Ja taip buvo naudojamasi, kai reikėjo pasirinkti pievomis paverstiną 100 000 hektarų plotą arba įgyvendinti konkrečias agronomines priemones.


Dirvos erozijos problemos sprendimas Pietų Pirėnų regione (Prancūzija)

Dabartinė žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir ūkininkavimo praktika Pietų Pirėnų regione kelia didelę erozijos riziką. Svarbiausias vaidmuo sprendžiant žemės ūkio plėtros problemas atsižvelgiant į degradacijos procesus tenka patarėjams techniniais klausimais. Jau daugiau kaip 20 metų regiono Žemės ūkio rūmai vadovauja erozijos kontrolės darbo grupėms. Nuo 2000 m. darbo grupių dėmesio centre atsidūrė tausioji žemdirbystė. 2007–2012 m. laikotarpiui sukurta regioninė darbo grupė, besidominti pažangiomis tausiosios žemdirbystės formomis. Jos veikla pagrįsta Žemės ūkio rūmų, technikos institutų ir ūkininkų sąjungų partneryste; sukurtas bendras parodomųjų ūkių tinklas ir tyrimų programa. Tikslai: • paprastesnių žemės įdirbimo technologijų (žemė mažiau įdirbama arba neįdirbama), pritaikytų

pietvakarių Prancūzijos dirvožemiui ir klimato sąlygoms, kūrimas; • šių technologijų agronominių, ekonominių ir ekologinių pranašumų vertinimas; • būtinų sąlygų apibrėžimas perduodant šią informaciją ūkininkams ir patarėjams plėtros klausimais.Privačios bendrovės skatina naudoti paprastesnes technologijas Pietų Pirėnų regione. Jos tenkina ūkininkų poreikį didinti ribas ir geriau valdyti dirvožemio degradacijos procesus tvarkant savo ūkius. Už tokius vietos sąlygoms pritaikytus patarimus ūkininkai moka 90 EUR/ha mokestį.

Pastebėtas dirvožemio degradacijos lygis (atskirų rezultatų suma 0-5 skalėje) prieš įgyvendinant ir įgyvendinus tausiąją žemdirbystę (TŽ) 14-oje Pietų Pirėnų regiono (Prancūzija) ūkių


Informacinis leidinys Nr. 10: Konsultavimo paslaugos

Dirvos erozija (vėjo)

Išsklaidytoji tarša

Žala aplinkai

Silpna sulaikymo geba

Tankinimas

Dirvos erozija(vandens)

Organ. medžiagų nykimas

Atskirų rezultatų suma

Rezultatas įgyvendinus TŽ Rezultatas prieš įgyvendinant TŽ

Informacinis leidinys Nr.Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsaugaSu dirvožemiu susijusi politika

Žinių sklaida – svarbus žingsnis siekiant apsaugoti dirvožemį (Somerset, Jungtinė Karalystė) (Šaltinis: Ian Fenn)

10

Iniciatyva dėl ūkininkavimo taršai jautriuose vandens baseinuose (CSF) (Anglija)CSF (2006–2011 m.) yra partnerystės iniciatyva, kurią vykdo Defra (Anglijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas) ir dvi vyriausybinės aplinkos organizacijos (Aplinkos agentūra ir Natural England). Šią iniciatyvą finansuoja vyriausybė: per pirmus dvejus iniciatyvos įgyvendinimo metus skyrė 25 milijonų GBP, įskaitant 5 milijonus GBP paramos kapitalu schemai. Ja siekiama paskatinti savanoriškus ūkininkų veiksmus mažinant pasklidąją vandens taršą ir pagerinti dirvožemį bei žemės valdymą 40 vandens baseinų, kuriems teikiama pirmenybė, ja taip pat būtų padėtą įgyvendinti nemažai politikos tikslų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas informacijai ir rekomendacijoms teikti ir kompetencijai didinti.Šios priemonės buvo sėkmingos tuo atžvilgiu, kad ūkininkai geriau susipažino su pasklidosios taršos klausimais ir su pasklidąja tarša susijusia dirvožemio valdymo praktika. Finansuojant konsultuojantį vietos personalą išaugo galimybė spręsti dirvožemio tvarkymo problemas ir daugiau dėmesio skirti kitoms priemonėms, įskaitant aplinkos valdymo priemonę, kuri yra pagrindinė Anglijos agrarinės aplinkosaugos priemonė, ir kapitalo paramos ūkiams schemą. Nors ši schema taikoma dar neilgai, jos pradinis etapas labai sėkmingas. Pagal šią schemą pateikta daugiau kaip 14 000 konkretiems ūkiams skirtų rekomendacijų, iš kurių gana nemažai susijusios su tinkamu dirvožemio tvarkymu (valdymu). Taikant šią schemą visiškai įmanoma užpildyti svarbias spragas daugelyje politikos sričių, skirtų spręsti su pasklidąja vandens tarša ir dirvos tarša iš žemės ūkio susijusias problemas ir gauti nemažą suinteresuotųjų šalių paramą.



Informacinis leidinys Nr. 10: Konsultavimo paslaugos

Gegužė 2009











Documents

Dirvožemio degradacijos procesų, dirvožemį …...procesais ir aplinkos klausimais (pvz., vandens kokybe, biologine įvairove ar kraštovaizdžiu). Dirvožemio degradacijos procesai