Þemës moksla i – v i suomenei

Sk

iria

ma

vie

na

i p

ag

rin

din

iø

tarp

tau

tin

iø

pla

ne

tos

Þe

më

s

me

tø

tem

ai

Dirvoþemis –

gyvoji Þemës oda

Kam skiriamas ðis leidinukas

Leidinukas skiriamas vienai ið svarbiausiø

Tarptautiniø planetos Þemës metø moksliniø

temø.

Tarptautiniai planetos Þemës

metai

Jungtiniø Tautø Organizacija su UNESCO ir

IUGS (Tarptautinë geomokslø sàjunga) 2008

metus paskelbë tarptautiniais planetos Þemës

metais. Ðios iniciatyvos tikslas – maþinti

visuomenei kylanèius gamtos ir þmogaus

veiklos keliamus pavojus; maþinti pavojø

sveikatai, didinant gamtos mokslø medicininiø

aspektø suvokimà; rasti naujus gamtos

iðteklius ir uþtikrinti racionalø jø naudojimà;

skatinti visuomenës domëjimàsi gamtos

mokslais ir kt.

Norite þinoti daugiau…

Jei norite suþinoti daugiau apie kitus tyrimus ir

temas, aplankykite www.yearofplanetearth.org

(ten rasite visas mûsø publikacijas).

2007–2009

Jei ne dirvoþemis, Þemës kraðtovaizdis

bûtø bergþdþias kaip Marse

Gyvoji Þemës oda

Mes statome ant dirvoþemio, statome jame ir já naudodami. Gyvybës,

buveiniø gausa, þmogaus apgyvendinimo galimybës priklauso nuo

didþiulës ávairovës dirvoþemiø, kurie yra gyvoji Þemës oda.

Dirvoþemiai yra ypatingi ir kelia nuostabà. Jie yra pagrindinë

þmoniø gyvenimo ir gerovës palaikymo sistema. Juose gali

ásitvirtinti augalø ðaknys, jie turi savyje augalams bûtinø vandens ir

maisto medþiagø atsargas – kitaip mûsø Þemës pavirðius bûtø

bergþdþias kaip Marse. Dirvoþemiai yra namai milijardams

mikroorganizmø, vykdanèiø biocheminës transformacijos ciklà,

prasidedantá atmosferinio azoto fiksacija ir besibaigiantá organinës

medþiagos suardymu, bei armijoms mikroskopiniø organizmø,

sliekø ir skruzdëliø. Faktiðkai daug didesnë gyvûnø ávairovë yra

dirvoþemyje nei ant jo.

Storo, derlingo dirvoþemio sluoksnis, susiformavæs tvirtose uolienose; atsparios struktûros, turintis gausesná organinës medþiagos kieká; turás pakankamai maisto medþiagiø ir prisotintas vandens; tinkamas intensyviai þemdirbystei

Dirvoþemis yra kupinas gyvybës

Nederlingas dirvoþemis, stipriai sudûlëjæs ir iðplautas, rûgðtus ir skurdus maisto medþiagø. Þemdirbystei tokiose dirvose reikia dideliø investicijø, taèiau dirvodarinës uolienos puikiai tinka plytø gamybai

Dirvoþemiai: jø tiek daug ir tokiø ávairiø!

Skirtingi dirvoþemiai yra paplitæ skirtinguose þemëvaizdþiuose – ne bet kur ir bet kaip papuola, o pagal tam tikrus dësningumus, priklausanèius nuo dirvodarinës uolienos, klimato, reljefo ir gyvø organizmø sàveikos laiko atþilgiu, ir kuriuos dar prieð 125 metus atskleidë rusø dirvoþemininkas Vasilijus Dokuèajevas (1846–1903).

Þmogus taip pat yra átrauktas á ðià dirvoþemio formavimosi „formulæ“, nes jis daþniausiai keièia þemëvaizdþius. Ûkininkai ádirba þemës ûkiui naudojamus dirvoþemius, kuriø derlingumas savo ruoþtu palaiko subalansuotà ûkininkavimo sistemà; ir atvirkðèiai, nualinimas ir gerø agrotechnologijø nesilaikymas skatina ûkio þlugimà. Dar ryðkiau mûsø pëdsakai áspausti miestuose, kur dirvoþemá naudoti reikia ypaè atsargiai ir jautriai, kur þemënauda paþeidþia dirvoþemio vandens filtracijà ir drenaþà; ir netgi klimato kaitoje, kur vienintelis dirvoþemis atlieka amortizuojamàjá vaidmená.

Dirvoþemiai ávairiai reaguoja á tausojamàjá arba neûkiðkà dirvoþemiø naudojimà. Todël atskirose vietose naudojami individualûs ádirbimo metodai, daþnai netinkami kituose gruntuose ir dirvoþemiuose. Dirvoþemio tyrimai, nustatantys ir apibûdinantys dirvoþemio paplitimà, bei kitos dirvotyros ðakos siekia kuo geriau iðnaudoti natûralius dirvoþemiø privalumus ir iðvengti problemø, pavyzdþiui, drëkinant sausus, sausinant ámirkusius, træðiant skurdþius dirvoþemius ar iðrandant specialius statiniø sutvirtinimus puriame grunte.

Kai þemës naudojimas ir valdymas

atitinka dirvoþemio savybes,

rezultatai atitinka lûkesèius

Hidrosfera

Atmosfera

Litosfera

BiosferaPedosferadirvoþemio

vanduo

garavimas

dir

vo

da

rad

ujø

em

isija

iðp

lov

ima

s

kritulia

igara

vimas

fitosintezë

kvëpavimas

dirvoþemio flora ir fauna

uolienø d

ûlëjim

as

elem

entø

pas

isav

inim

as

poþeminio vandens

iðkrovanuotëkis ir infiltracija

elementøapykaita

en

erg

ijo

s

ma

ina

i

Pedosferos (dirvoþemis), biosferos (augalai, gyvûnai), litosferos (uolienos), hidrosferos (vanduo) ir atmosferos (oras) sàveika

Gyvybë, dirvoþemis, oras, vanduo ir þemës formos – visa tai evoliucionuoja kartu, niekas negali kisti nepriklausomai vienas nuo kito. Dirvoþemis sujungia, keièia savo bei þemës, oro, klimato, pavirðinio ir poþeminio vandens bei visos ekosistemos bûklæ.

Jis gali bûti nualintas, plonas, netolygiai paplitæs, bet nuo dirvoþemio, gyvybinës Þemës odos, priklauso visa sausumos gyvybë. Atsiþvelgiant á ðià dirvoþemio savybæ, iðryðkëja neabejotina grësmë – jo eksploataciniai iðtekliai ar naudojami kitos produkcijos gamybai nëra beribiai.

Dar ne taip seniai dirvoþemis, vanduo, nafta ir kietos naudingosios iðkasenos buvo laikomi tiesiog paprastais iðtekliais. Þinoma, kad ûkis bei visuomenë yra sukurti ant dirvoþemiø, o dauguma þemës mokslø yra akivaizdþiai skirti ekonominei naudai palaikyti. Dirvotyros mokslas skirtas paremti daugelá ávairiø veiklø, áskaitant þemdirbystës produktø gamybà, civilinæ statybà, vandens tiekimà, vandens ir oro kokybës palaikymà, buitiniø ir pramoniniø atliekø deponavimà ir utilizavimà, siekiant subalansuotai valdyti ir plëtoti ðià ribotà ir jautrià sistemà (þr. skyriø „Subalansuota plëtra“).

Vyraujantys pasaulio dirvoþemiaiDirvoþemiø þemëlapiai, apraðantys ávairius dirvoþemio tipus, paplitusius þemëvaizdyje, leidþia daryti praktines interpretacijas

LietuvojeDirvoþemio mokslai ir visuomenë

Kai þemës naudojimas ir valdymas atitinka dirvoþemio savybes, rezultatai pateisina viltis. Javai ir gëlës veði, galvijai klesti, ðaltiniai ir ðuliniai trykðta, keliai ir statiniai atitinka reikalavimus, investicijos yra saugios – dauguma þmoniø ðito net nepastebi. Problemos prasideda, kai dirvoþemiai negali pakankamai aprûpinti juose auganèiø augalø vandeniu ir maisto medþiagomis. Tada javai skursta ir galvijai serga, iðbrinkstanèiuose ir uþdruskëjanèiuose dirvoþemiuose trûkinëja namø sienos, keliø dangos, vamzdynai ir kabeliai, nestabiliuose gruntuose ðie reiðkiniai ágauna katastrofiná mastà. Miestuose iðtisai asfaltu ir betonu uþdengti dirvoþemiai sukelia didesnius ir greitesnius poplûdþius ir potvynius.

Su toli siekianèiais þemës naudojimo ir valdymo pokyèiais pagaliau ateina supratimas, kad kraðtovaizdis netenka produktyvumo, hidrologiniø ir ekologiniø funkcijø – savybiø, kurias gavome kaip dovanà. Mes didþiuojamës savo didþiais laimëjimais (pvz., træðimu, drëkinimu, sausinimu), bet èia pat þiojëja spragos tarp dirvoþemio funkcionavimo reikalavimø ir dirvoþemio sveikatingumo.

Dabartinis iððûkis dirvoþemio mokslui yra pateikti tokias þinias, kad bûtø apdairiai iðvengta pavojingø vietø ir imtasi priemoniø, palaikanèiø dirvoþemio gyvybingumà ir pagrindines jo funkcijas.

Miestø plëtra staèiuose Honkongo ðlaituoseTos paèios vietos aeronuotrauka po stipriø liûèiø praëjus nuoðliauþai

Subalansuota plëtra

Terminas „subalansuotos

plëtra“ kilo ið tø, kurie remia

politikà, sauganèià Þemës

aplinkos pusiausvyrà, ir tø,

kurie gina ekonomikos

plëtrà, prieðprieðos.

Aplinkosaugininkai mano,

kad ekonomikos plëtra

bûtina (jau vien tam, kad

bûtø ástengta padengti

aplinkosaugos priemoniø

iðlaidas), o ekonominë

stagnacija daþnai sumaþina

aplinkosaugos investicijas.

(tæsinys...)

Mes didþiuojamës savo didþiais laimëjimais,

bet èia pat þiojëja spragos tarp esamø

ir pageidaujamø dirvoþemio funkcijø

Naujausios technologijos parodo Þemës procesus ir sistemas realiu masteliu ir atskleidþia paèias ávairiausias Þemës planetos perspektyvas. Iðplëstos mûsø fizinio kûno ir penkiø pojûèiø ribos leido mums stebëti ir tirti nuo molekulinio iki kosminio lygio, nuo nanosekudës iki ðviesmeèiø. Stebëjimai savo ruoþtu leidþia sukurti Þemës procesø modelius ir numatyti dabartiniø reiðkiniø ateities padarinius ir trendus bei jø valdymà. Nors prognoziniai modeliai veikia su paklaidomis, jie naudojami ûkio planavimo sprendimams pagrásti, kartu – gerinti dirvoþemio kokybæ ir iðsaugoti gyvàjà Þemës odà.

Mikroskopinio lygmens þinios apie mineralus, dirvoþemio sudëtá ir gyvuosius organizmus bei fiziniø, cheminiø ir biologiniø procesø mechanizmo paþinojimas atveria daug puikiø naujø dirvoþemio valdymo galimybiø, be dideliø pokyèiø ir kiðimosi, vien naudojantis mokslo þiniomis. Senovës mokslininkas su mikroskopu ir mufeliu virto nûdienos tyrëju su elektroniniu mikroskopu ir plazmos spektrometru, taèiau sëkmingus sprendimus ir toliau lemia asmeninë sëkmë bei mokslinë sàþinë

Mûsø naujausios þinios apie Þemës sistemas – daug platesnës, galingesnës ir veikianèios milijardus metø ilgiau nei egzistuoja þmoniø civilizacija, turi platø pritaikymà.

ir nacionalinës kompetencijos rëmai.

Ekonominës plëtros

„advokatai“ subalansuotoje

ekonomikoje taip pat áþiûri

gamtinio fondo apsaugos ir

kapitalo apsaugos

lygiagretumà. Gyvybinga

ekonomika turi iðgyventi ið

savo áplaukø ir nemaþinti

kapitalo laikui bëgant.

Populiacija taip pat turi

iðgyventi remdamasi savo

ekosistemos pajëgumais, kurie

ir sudaro gamtiná kapitalà.

Vandens iðteklius galima sunaikinti

arba padidinti: tai priklauso nuo

dirvoþemio naudojimo bûdo

Vanduo ðaltinyje

Lietus yra vienas ið gëlo vandens ðaltiniø. Nuo þemës dangos ir dirvoþemio savybiø priklauso, ar lietus ásigers ir ásifiltruos, ar iðgaruos, ar tiesiog bus prarastas kartu su griaunanèiu nuotëkiu. Spartus vandens nuotëkis sukelia potvynius, tràðiø dirvø bei upiø krantø erozijà – reiðkinius, griaunanèius vandens ekosistemà ir perpildanèius vandens rezervuarus. Nuo dirvoþemio dangos storio, vandens laidumo ir ámirkimo gebos priklauso ar ásigëræs vanduo bus sunaudotas augalø, ar iðsikraus á poþeminius ir pavirðinius vandenis.

Nuo to, kaip vanduo pasiskirstys ant dirvoþemio ir jo profilyje, priklauso tolesnis vandens vaidmuo – pavojingas jis bus ar naudingas. Galima teigti, kad tai priklauso nuo dirvoþemio tipo ir þemënaudos. Vandens iðteklius galima sunaikinti arba padidinti: tai priklauso nuo dirvoþemio naudojimo bûdo. Ir kol kas vandens ðaltinio valdytojais daþniausiai yra þemës artojai ir gyvuliø augintojai aukðtupiø kaimuose, o dauguma jo naudotojø gyvena þemupiø miestuose. Subalansuotas vandens iðtekliø valdymas ir su tuo susijusiø pavojø maþinimas yra:

Dirvoþemiai yra glaudþiai susijæ su kitomis globaliomis sistemomis:

!

!

!

!

!

!

!

Gili savitos vandens tiekimo sistemos (klimatas, dirvoþemis, reljefas, poþeminis ir pavirðinis vanduo, þemënauda) samprata;

Darnus valdymas visame vandená surenkanèiame baseine, o ne tik tam tikruose taðkuose ar fermose;

Þemupio vartotojai apmoka aukðtupio valdytojø þemës ir vandens valdymo iðlaidas.

Klimatu: per vandens ir anglies ciklà, ðiltnamio dujø emisijà (vandens garavimas, CO , NO metanas); (þr. Þemë ir sveikata).2 x

Vandens apytaka: dirvoþemiai yra pasaulinio hidrologinio ciklo filtracinë ir apsauginë sistema. Apie 60 proc. gëlo vandens yra „þalias“ vanduo, laikomas dirvoþemyje ir prieinamas augalams. Dirvoþemiai reguliuoja upes ir poþeminio vandens srautus, palaiko pelkes, teikia buitiná, pramoniná, irigaciná vandená tûkstanèius kilometrø þemyn (þr. Þemë – mûsø rankose).

Biologine apytaka; maisto medþiagos atpalaiduojamos dûlant ar fiksuojamos ið oro, naudojamos pakartotinai, neutralizuojami toksinai. Ciklo paþeidimas gali sukelti dirvoþemiø ir vandens eutrofikacijà ir uþterðimà arba, atvirkðèiai, – maisto medþiagø iðeikvojimà, keliantá grësmæ pasauliniams iðgyvenimo ðaltiniams.

Erozija: dirvoþemio dangos netektis skatina dirvoþemio funkcijø praradimà, vandens telkiniø nepageidaujamà sudrumstimà ir uþdumblëjimà, uostø ir prieplaukø seklëjimà. Erozija turi ir teigiamybiø – daugelis derlingø dirvoþemiø deltose, aliuvinëse ir lioso lygumose yra praëjusios erozijos padarinys. Taèiau dabartinë vandens ir vëjo erozija, sukelta neûkiðkumo, skatina dirvoþemio degradacijà ir oro bei vandens kokybës prastëjimà.

Dirvoþemiai – pasaulinio

vandens ciklo filtracinë

ir apsauginë sistema

Þemës ir vandens terðimas

Buitiniø ir pramoniniø atliekø sàvartynams árengti paprastai yra naudojamas dirvoþemis. Daugelyje intensyvaus þemës ûkio teritorijø medþiagø iðplovimas ið naudojamo mëðlo ir mineraliniø tràðø, galvijø srutø ir augaliniø atliekø labai padidina nitratø ir kitø cheminiø medþiagø kieká poþeminiame vandenyje. Kai kurie dirvoþemiai gali filtruoti, adsorbuoti ir neutralizuoti didelá atliekø kieká, ið kitø laidþiø dirvoþemiø toksinës medþiagos lengvai iðplaunamos á pavirðinius ir poþeminius vandenis. Smëlio dirvoþemiai yra lengvai iðplaunami, o moliai – nelaidûs.

Pasaulinë dirvos ir vandens tarða, pleèiantis miestams ir pramonei bei intensyvëjant þemës ûkiui, yra pagrindinë tyrimø tema. Daugumos dirvoþemiø pavojingà tarðà ámanoma sumaþinti tik juos nukasant arba taikant itin brangius sanavimo metodus. Dirvoþemiø kokybës prevenciniai ir atkuriamieji reikalavimai Europos Sàjungoje, Ðiaurës Amerikoje ir Australijoje yra átvirtinti ástatymuose.

Probleminiai dirvoþemiai

Kai kurie dirvoþemiai iðdþiûvæ sukietëja, o sudrëkæ tampa klampûs, kiti yra uþmirkæ, þvyringi, akmeningi, turi maþai maisto medþiagø arba toksiðkà aliuminio ar druskø kieká. Prasidëjus sësliai þemdirbystei þmonës ëmë keisti tokius dirvoþemius, taèiau jie iðliko probleminiai.

Rûgðtûs sulfatiniai dirvoþemiai yra prasèiausi, taèiau nelieèiami jie nekelia problemø. Nusausinti tokie dirvoþemiai ima iðskirti sieros

3rûgðtá – 10 m sulfatiniø dirvoþemiø gali pagaminti 1,5 t sieros rûgðties ir iðleisti á drenaþà vandens, aliuminio, sunkiøjø metalø ir arseno kokteilá. Rûgðtis ardo metalà ir betonà, terðia upes ir eþerus, þudo þuvis ir planktonà. Aliuminio, sunkiøjø metalø ir arseno efektas maisto grandinëje nëra iki galo iðaiðkintas, taèiau viena aiðku – nepageidaujamas.

Ðie dirvoþemiai paplitæ uþpelkëjusiose pakrantëse, todël visada buvo siekiama juos ásisavinti, o dël menko derlingumo panaudoti miestø statybai ar rekreacijai plëtoti. Kartø kartos, gyvenanèios ant ðiø dirvoþemiø, buvo nuodijamos juose susiformavusiu geriamuoju vandeniu. Inþineriniai ir aplinkosaugos padariniai taip pat daþniausiai buvo katastrofiðki...

Tik retais atvejais vietos þmonës rasdavo iðeitá, mokslas vëlavo. Tik 1880 m. J. M. van Bemmelenas iðaiðkino sulfatø fiksacijos uþmirkusiuose dirvoþemiuose reiðkiná ir vëlesnæ jø oksidacijà dël nusausinimo, ieðkodamas 1852 m. drenaþo projekto Haarlemmereer polderyje þlugimo prieþasèiø. Prireikë ðimtmeèio sukurti pamatines þinias ir iðspræsti praktines problemas, susijusias su ðiø dirvoþemiø paplitimu ir pavojingumu.

Dirvotyros ánaðas á þemdirbystës

produkcijos didëjimà – neákainojamas

Greitos ir tikslios vietos ir pasauliniø gamtiniø sistemø tarnybos

Naujausiø þiniø apie vietos ir pasaulines gamtines sistemas gaunama oro ir kosminiais davikliais. Duomenø analizë ðiuolaikinëmis galingomis kompiuterinëmis sistemomis leidþia iðsamiai atskleisti gamtiniø sistemø dydá, kompleksiðkumà ir ryðius laiko tëkmëje. Detalûs ir patikimi duomenys bûtini atliekant ûkio planavimà. Mokslininkai pateikia ðiuos duomenis ir taip dalyvauja formuojant ûkio strategijà.

Yra gausybë duomenø apie dirvoþemá, taèiau dauguma jø pasenæ, netinkamo mastelio arba neprieinami. Naujausi nuotoliniai metodai, naudojantys oro ir kosminius daviklius, pateikia smulkià, tikslià, operatyvià vietinës ir pasaulinës aprëpties informacijà, o naudojant magnetinius ir elektromagnetinius metodus – ir apie gilesnius popavirðinius sluoksnius. Palydoviniai duomenys leidþia vykdyti monitoringo stebëjimus maþiausiomis kainomis. Be abejo, kalibracija atsiþvelgiant á realius lauko duomenis ir kvalifikuota interpretacija tebëra pagrindinis nuotoliniø metodø veiksnys.

Naujausi duomenys naudojami sudarant klimato modelius, apskaièiuojant þemës ir miðkø ûkio derliø, vertinant dirvos degradacijà ir atsikûrimmà, valdant vandens iðteklius, nustatant erozijà ir sedimentacijà. Patikima informacija gali padëti iðvengti dirvos uþdruskëjimo, nustatant seklius gruntinius vandenis, apskaièiuoti vandens iðteklius, pagelbëti rengiant inþinierinius projektus ir ávertinti teritorijos tinkamumà konkreèioms reikmëms.

Aerofotonuotraukà perdengia 30–40 metrø gylio sluoksnio elektromagnetinio laidumo nuotrauka. Raudona spalva þymi laidø druskingà poþeminá vandená, mëlyna atsparià neuþdruskëjusià medþiagà.

Aeromagnetinë nuotrauka. Raudona spalva „iðrenka“ þvyrà, kuriuo gali keliauti poþeminio vandens srautai.

bûtø bergþdþias kaip Marse

Dirvoþemis – sistema sistemoje

Anglø mokslininkas Jamesas Lovelockas iðaiðkino, kad Þemës planeta veikia kaip savireguliacinë sistema ir pavadino jà Gaja. Jei tai tiesa, vadinasi, gamtos mokslai – visuomenës bûdas daryti sprendimus (apsispræsti).

Todël mokslo ir plëtros Tarptautiniø Þemës metø programos yra skirtos pasaulinëms ir vietos sistemoms ir remia mûsø kasdiená gyvenimà, mûsø, kaip rûðies, ateitá ir mûsø planetos evoliucijos kryptá.

Keturi pagrindiniai klausimai

1. Kurios srities pamatines savo þinias turëtume iðplësti, siekdami didesnës naudos visuomenei ir aplinkai?

Dirvoþemiø mokslas daug prisidëjo prie proporcingo þemdirbystës produkcijos didëjimo ir atitinkamai prie galimybës pamaitinti, aprengti, apgyvendinti Þemës þmones. Þemdirbystës palaikymas ir toliau lieka svarbia dirvotyros skatinamàja jëga, taèiau mûsø dienomis dirvotyros metodai taikomi ir tikslinei þemdirbystei, ekologiniam ûkininkavimui, sulaikant anglá miðko ir dirbamø þemiø sistemose bei atkovojant degradavusias uþterðtas þemes, diskutuojant apie tvariàjà plëtrà ir darnà.

Iki 1970 metø dirvotyra buvo sudedamoji aplinkosaugos tyrimø dalis, apimanti dirvoþemiø tarðà, klimato kaità, vandens ciklo palaikymà, miestø dirvoþemiø vaidmená, bioávairovës iðsaugojimà. Ant dirvoþemio mokslo peèiø – þmoniø populiacijos klestëjimas ir kartu atlaikyti didëjanèià naðtà þemei ir vandeniui. Erdvës ir laiko atþvilgiu kintamø dirvoþemio savybiø bei funkcijø paþinimas yra gyvybiðkai svarbus suvokiant Þemæ kaip globalià sistemà. Siekiant iðmintingai naudoti gamtos iðteklius reikia plësti bazines þinias, suderintas su þaibiðkai besikeièianèio pasaulio dinamika, taèiau kokioje srityje, atsakymo nëra.

!

!

!

!

Pasaulinei sistemai suprasti reikia bendradarbiavimo – tarpdalykinio, tarpinstitucinio, tarptautinio.

Pasaulinës sistemos perþengia privaèios nuosavybës ribas, vietos ir nacionalinæ jurisdikcijà ir kompetencijà.

Jos veikia deðimtmeèius ir amþius. Nepageidaujamus pokyèius galima lengvai sukelti, taèiau sunku pristabdyti ar pasukti atgal.

Pasaulinës gamtinës sistemos iðlaiko visas ekonomikas ir visuomenes, taèiau jø naudingosios savybës nusavinamos privaèiai arba naudojamos kaip laisvi iðtekliai.

Ignalinos rajono ariamø laukø paprastasis pajaurëjæs iðplautþemis

2. Kaip bûtø galima susieti pamatines dirvoþemiø mokslo þinias su kitomis gamtos mokslø disciplinomis?

Anksèiau aplinkosaugos duomenys buvo renkami ávairiø disciplinø, áskaitant geologijà, geomorfologijà, dirvotyrà, hidrologijà ir ekologijà. Tarpdisciplininis duomenø naudojimas populiarëjo, pavyzdþiui. atskleidþiant aplinkos kaità ar kuriant pasauliniø modeliø raidos scenarijus. Didelës naudos galima tikëtis integruojant ðiø duomenø bazes arba tiriant „niekieno þemæ“ tradiciniuose duomenø laukuose, pavyzdþiui, regolità dirvoþemio ir kietø kûnø geologijos kontekste arba þemënaudos poveiká erdvinëms dirvoþemio savybëms. Pedosfera yra atmosferos ir kitø pamatiniø þemës sferø jungtis, todël reikia stiprinti ávairiø tyrëjø grupiø ryðius ir parodyti, kad dirvoþemis yra svarbus visiems kitiems. Bûtina uþpildyti þiniø spragas, tik kaip tai atlikti efektyviai?

3. Kaip bûtø galima pagerinti bendravimà su visuomene?

Tyrimø principu turëtø bûti ðûkis: „Jei tyrimai nëra publikuoti, jø apskritai nëra“. Taèiau plaèioji visuomenë retai skaito publikacijas recenzuojamuose þurnaluose, todël mokslo laimëjimai turi menkà átakà kasdienei politikai ir praktikai. Ávairios agentûros bando gerinti toká „bendravimà“, nes mokslinë informacija reikalinga ûkiniø sprendimø motyvacijai. Tai reiðkia efektyvesnæ sprendimø priëmëjø veiklà, taèiau ir mokslininkai gauna ið to naudos. Mes visi domimës televizijos ir radijo programomis, spektakliais, paveikslais, spauda ir internetu, kad pasiektume þmones platesniu ratu. Geresni ryðiai taip pat skatina studentus ir kitus, nuo kuriø priklauso dirvoþemiø mokslo ateitis.

4. Kaip kuo geriau pritaikyti vietines þinias apie dirvoþemá?

Þemës naudotojai ir visuomenë turi ávairiø þiniø apie dirvoþemius. Jos remiasi patirtimi, perduodama ið kartos á kartà, yra pagrástos praktine veikla ir skirtos gauti derliø vietos sàlygomis. Taèiau, vietos gyventojø þinios apie dirvoþemá labai menkai buvo naudojamos oficialiuose dirvoþemio tyrimuose, nepaisant jø dideliø galimybiø. Ðias þinias prijungti prie oficialios informacijos nëra lengva.

Vietinës þinios apie dirvoþemá labai menkai

buvo naudojamos oficialiuose dirvoþemio

tyrimuose, nepaisant jø dideliø galimybiø

Plëtros programa

Tarptautiniø Þemës metø

plëtros programa skirta tyrimø

mastui pakeisti. Turint

iðlaidoms 10 mln. JAV doleriø,

sunku ásivaizduoti, kad

programa bus grindþiama

áprastais nurodymais. Joks

individas ar komitetas negali

pakankamai iðmintingai iðleisti

tokià sumà pasauliniu mastu.

Taigi, Plëtros programa, kaip ir

Mokslo programa atliks

finansavimo funkcijas,

gaudama paraiðkas finansinei

paramai gauti bet kam,

pradedant ðvieèiamaisiais

projektais ir baigiant

humanitariniø komisijø veikla,

kad plaèiàjà visuomenæ

pasiektø pagrindinë Þemës

metø misija. Tai leis organizuoti

vietinius renginius tarptautiniø

programø rëmuose iðlaikant tà

patá stiliø ir sàsajas.

Lietuvos dirvoþemiai

Lietuvos dirvoþemiai yra palyginti jauni, susiformavæ ant paskutinio apledëjimo suneðtø puriø, laidþiø vandeniui ir terðalams nuosëdiniø uolienø smëliø, priesmëliø, priemoliø ir moliø. Apie 8 proc. dirvoþemiø susiformavo organinëse poledyninio laikotarpio nuogulose – durpëse.

Dël drëgno ir vësaus klimato mûsø ðalies dirvoþemiuose vyrauja iðplovimo procesas, todël natûralios ir antropogeninës cheminës medþiagos nesunkiai iðplaunamos á gruntinius, o ið ten ir á pavirðinius vandenis. Deja, mûsø dirvoþemiai dël savo fiziniø savybiø nëra pakankamai geri filtrai, galintys apsaugoti gerti naudojamà ðachtiniø ðuliniø vandená ar þuvivaisai tinkamas upes ir eþerus. Palyginti lygus reljefas neskatina ið dirvoþemio iðplautø medþiagø pernaðos, todël ðiandien daugelio Lietuvos ðuliniø geriamasis vanduo nepakankamai geros kokybës, jame gausu nitratø ir kitø nepageidaujamø medþiagø, daþnai patekusiø su tràðomis dar tarybiniais laikais.

Su karbonatiniø medþiagø iðplovimu yra susijusi ir kita mûsø dirvoþemiø problema – jø rûgðtëjimas, vienas ið cheminës dirvoþemio degradacijos procesø. Ðiuo metu ketvirtadalis ariamø dirvoþemiø Lietuvoje yra rûgðtûs (pH < 5,5), jø derlingumas yra sumaþëjæs, o augalø produkcijai augti reikia didesniø investicijø. Be to, rûgðtëjantys plotai apauga giliaðaknëmis piktþolëmis, kurios gadina drenaþo sistemas, todël maþëja dirvø ûkinë vertë.

LietuvojeRûgðèiuose dirvoþemiuose savo ruoþtu spartëja ne tik cheminiø medþiagø, bet ir mineraliniø daleliø iðplovimas ir perneðimas, t. y. skatinama erozija. Manoma, kad nuo 6 proc. (lygumose) iki 30 proc. (kalvotose aukðtumose) Lietuvos dirvoþemiø yra nuardyti. Pastaruoju metu, vykstant renatûralizacijai ir didëjant daugiametës augalijos plotams, dirvø erozija silpnëja.

Organinë durpingø dirvoþemiø medþiaga pasiþymi dideliu sorbciniu imlumu, todël yra linkusi kaupti visas á tokius dirvoþemius patekusias medþiagas ir terðalus. Nustatyta, kad numelioruotø ariamø durpynø virðutiniame sluoksnyje toksiniø sunkiøjø metalø, áterptø su tràðomis ir augalø apsaugos priemonëmis, yra 10–60 kartø daugiau nei natûraliø pelkiø durpëje. Taèiau bendrai, Lietuvos dirvoþemiai, net ir miestuose, yra þymiai maþiau uþterðti nei kitose iðvystyto kapitalo ðalyse, kuriose vystoma kalnakasyba ar sunkioji industrija. Daþniausiai aptinkama taðkinë dirvoþemiø tarða dël neûkiðkumo ar paprasèiausio þmoniø neiðmanymo.

Lietuvoje

Vertimas iš anglø kalbos ir papildymai

Virgilija Gregorauskienë

Lietuvos geologijos tarnyba, 2008www.lgt.lt

Redagavo Danutë Petrauskienë

Lietuviðkame leidime panaudotos S. Lukoðevièiaus,

B. Tamulionytës, D. Urmonaitës nuotraukos

Autoriai:

International Year of Planet Earth

Tarptautiniai planetos Žemes metai

IUGS Sekretoriatas

Norvegijos geologijos tarnyba

N-7491 Trondheim

NORVEGIJA

T + 47 73 90 40 40

F + 47 73 50 22 30

E iugs.secretariat@ngu.no

www.yearofplanetearth.org