147Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

ISSN 1392–0995, ISSN 1648–9942 (online)LIETUVOS CHIRURGIJALithuanian Surgery2004, 2(2), p. 147–160

I s to r inës apþva lgos

Docentas Kazys Katilius irjo sukurtoji chirurgijos mokyklaProfessor Kazys Katilius and his surgical school

Antanas Suèila

Vilniaus universiteto Krûtinës chirurgijos centras, Þygimantø g. 3, LT-01102 Vilnius

Didingà paminklà Kazys Katilius (1904–1976) pasistatë sunkiais karo ir po-kario laikais ákûræs daugiaprofilinæ „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninæ, tapusiàspecializuotø chirurginiø ir kitø gydymo profiliø klinikomis, savita chirurgijosmokykla. Medicinos seserims rengti 1940 m. prie ligoninës ásteigë Medicinosmokyklà, kuriai pats vadovavo, dëstë chirurgijà ir desmurgijà. K. Katiliusbuvo universalus chirurgas, gerai iðmanë bendràjà chirurgijà, urologijà irtraumatologijà. Pripaþindamas specializuotos chirurgijos reikðmæ, ragino asis-tentus specializuotis ir puoselëjo specializuotø skyriø idëjà. Jo mokslinio dar-bo tematika ávairi. Iðspausdinti 32 darbai. K. Katilius yra 1960 m. iðleistoklinikinës chirurgijos vadovëlio vienas ið autoriø. Jis buvo ne tik puikus chirur-gas, administratorius, pedagogas ir mokslininkas, bet ir didis humanistas,pagalbà ligoniui laikæs aukðèiau visko. Niekad neatsisakë konsultuoti, ope-ruoti arba padëti kolegai. K. Katilius garsëjo kaip puikus pedagogas. Stu-dentai já pelnytai laikë dëstytojo pavyzdþiu.

Reikðminiai þodþiai: K. Katilius, Vilniaus „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninë,chirurgija

Kazys Katilius (1904–1976) is memorable for establishing the Red CrossHospital in the difficult years of the war and postwar period. This hospitallater on developed into specialized surgical and other clinics, into a kind ofsurgical school. In 1940 he established the Medical School for training nurses;

he himself headed the school and gave lectures on surgery and desmurgy there. K. Katilius was a universal surgeon wellversed in general surgery, urology and traumatology. He recognized the importance of specialized surgery, urged theassistants to specialize and was cherishing the idea of specialized hospital departments. The topics of his scientific worksare variegated. He is the author of 32 publications, a co-author of the handbook on clinical surgery published in 1960.K. Katilius was not only a prominent surgeon, administrator, teacher and researcher, but also a great humanist whoregarded the aid to the patient as the topmost issue. He never refused to give a consultation, to perform an operationor to render assistance to a colleague. Students, quite deservedly, regarded him as a model teacher.

Keywords: K. Katilius, the Vilnius Red Cross Hospital, surgery

Doc. K. Katilius, 1973 m.

Straipsniai skiriami docento Kazio Katiliaus (1904–1976) gimimo 100-osioms metinëms paminëti

148 A. Suè i l a

Ðiø metø sausio 24 dienà sukako 100 metø, kai gimë þy-mus Vilniaus „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninës ákûrëjas irdirektorius, ilgametis Vilniaus universiteto Fakultetinëschirurgijos katedros ir Chirurgijos klinikos vadovas, Vil-niaus chirurgø mokslinës draugijos pirmininkas, nusipel-næs Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, docentas Ka-zys Katilius. Jis yra vienas ið Lietuvos pokario chirurgijoskorifëjø, sveikatos prieþiûros organizatorius, pedagogas irmokslininkas. Nors jo publikuotø moksliniø darbø skai-èius nëra triþenklis, bet jie pagrásti didþiule praktika. Bû-damas kuklus, jis tenkinosi mokslo daktaro laipsniu ir do-cento vardu, nesiekë skambesniø titulø. Taèiau savo eru-dicija ir sugebëjimais prilygo, o kartais net pranoko kaikuriuos aukðèiausius mokslinius laipsnius bei vardus tu-rinèius asmenis. K. Katiliaus mokiniai, bendradarbiai irligoniai pelnytai já vadino profesoriumi.

Didingà paminklà K. Katilius pasistatë sunkiais karoir pokario laikais ákûræs daugiaprofilinæ „Raudonojo Kry-þiaus“ ligoninæ, tapusià specializuotø chirurginiø ir kitøgydymo profiliø klinikomis, savita chirurgijos mokykla.

Kazys Katilius gimë 1904 m. sausio 24 d. Marijam-polës apskrities Ðunskø valsèiaus Deguèiø kaime. Ið ke-turiø vaikø buvo jauniausias. Tëvas turëjo 15 ha þemës,buvo sumanus, pavyzdingas ûkininkas. Jo ûkiðkumo irorganizuotumo gebëjimø, kaip vëliau ásitikinsime, pa-veldëjo ir Kazys.

Baigæs Ðunskø pradþios mokyklà ir Marijampolës gim-nazijà, 1925 m. ástojo á Kauno Vytauto Didþiojo univer-sitetà (VDU) studijuoti medicinos. Baigæs Medicinos fa-kultetà ir iðlaikæs valstybinius egzaminus, VDU klinikoseatliko gydytojo praktikà. Atlikæs karinæ prievolæ aspiran-tu karo mokykloje, 1933 m. ágijo teisæ verstis gydytojopraktika ir pradëjo dirbti Sveikatos departamente epide-miologu. Nuo 1934 m. rudens perkeltas á Kauno miestoligoninës Chirurgijos skyriø eiti ordinatoriaus pareigas, o1937 m. VDU Medicinos fakulteto taryba já iðrinko Chi-rurgijos klinikos, kuriai vadovavo prof. A. Hagentornas,asistentu. Ten jis kaupë praktines ir mokslines þinias. Pa-raðë ir publikavo pirmuosius mokslinius darbus [1, 2].

1939 metais atgautame Vilniuje universiteto klinikøpastatuose L. Sapiegos ir Radvilø gatvëse buvo atkuria-ma Hitlerio uþgrobtoje Klaipëdoje uþdaryta „Raudono-jo Kryþiaus“ ligoninë [3], kurios direktoriumi buvodr. J. Ciplijauskas.

Suprasdamas, kad Vilniuje reikalingi lietuviðki kad-rai, K. Katilius palieka VDU Chirurgijos klinikà,1939 m. gruodá persikelia á Vilniø ir paskiriamas atku-riamos ligoninës Chirurgijos skyriaus vedëju.

„Raudonojo Kryþiaus“ ligoninë. Ðalia Gedimino kalno ir Neries

K. Katiliaus tëvas ir motina

149Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

Vytauto Didþiojo universiteto 1-ojo kurso studentas medikas

1940 metais sovietinë kariauna okupuoja Lietuvà. Vi-sus ligoninës padalinius ið L. Sapiegos gatvës patalpø ið-keldina á Radvilø ir Þygimantø gatviø pastatus. Kadan-gi dr. J. Ciplijauskas nuo tø paèiø metø persikëlë á Kau-nà, ligoninës direktoriumi paskiriamas K. Katilius. BeChirurgijos skyriaus vedëjo pareigø, jam teko sunki ávai-riapusiðko darbo naðta.

Jis rûpinosi, kad Þygimantø gatvës pastatai bûtø per-tvarkyti ligoninës reikmëms. Dëjo daug pastangø, kadvisi ligoninës padaliniai funkcionuotø normaliai.

Medicinos seserims rengti 1940 m. prie ligoninës ástei-gë Medicinos mokyklà, kuriai pats vadovavo, dëstë chi-rurgijà ir desmurgijà.

1941 m. uþgriuvo jau kiti okupantai. Darbø buvodaug. Stigo patalpø. K. Katiliaus rûpesèiø ir pastango-mis, prie ligoninës pastato Radvilø gatvëje buvo pasta-tytas ir árengtas trijø aukðtø korpusas, kuriame ásikûrëAusø, nosies ir gerklës ligø skyrius, kiti padaliniai. Sta-tybai daug padëjo jo pastangomis ágytas ligoninës pagal-binis ûkis. Ið uþaugintø javø, bulviø, gyvuliø mësos pa-gamintu maistu jis aprûpino ne tik ligoninæ, bet ir pa-skersta kiaule ar verðiu pelnydavo vokieèiø valdþios pa-reigûnø palankumà ligoninei ir jos statyboms.

Kai 1944 m. liepà karo frontas pasiekë Vilniø, K. Ka-

tilius buvo ið jo pasitraukæs. Gráþo lapkritá. Buvo paskir-tas „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninës vyriausiuoju gydy-toju ir chirurgijos skyriaus vedëju. Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto taryba 1940 m. gruodá iðrinkoK. Katiliø Chirurgijos katedros vedëju. Nuo 1945 m.pradþios katedra pavadinta Fakultetine. Tø paèiø metørudená ðvietimo komisariatas K. Katiliui pripaþino do-cento vardà.

Tuo laiku Vilniuje darbo sàlygos, ypaè ligoninëje, bu-vo labai sunkios ir pareikalavo ið K. Katiliaus dideliø ad-ministraciniø sugebëjimø, sveikatos ir pasiðventimo.Miestas buvo stipriai apgriautas, ligoninë nusiaubta, per-sonalas iðsibëgiojæs. Trûko elektros, maisto, neveikë skal-bykla, patalpos neðildomos. Kad nesuðaltø ligoniai, pa-latose buvo pastatytos metalinës su iðkiðtais pro langusdûmtraukiais krosnelës. Kuru rûpinosi patys ligoniai.Stipresnieji eidavo á gatvæ pirkti malkø, parduodamø ma-þais ryðulëliais. Budinèiam ligoninës personalui nakti-mis këlë grësmæ besiðlaistanèios „Armijos krajovos“ irkitos gaujos.

Labai trûko gydytojø ir medicinos seserø. Anksèiaudirbæs gydytojas S. Bielinis persikëlë á Klaipëdà, Ch. Pei-sachovièius ir gydytojai lenkai iðvyko á Lenkijà. Chirur-gijos skyriuje, pilname ávairiomis chirurginëmis ligomis

150 A. Suè i l a

Vytauto Didþiojo universiteto Medicinos fakulteto absolventas (pirmasis ið deðinës) su kolegomis

serganèiø ir trauminiø ligoniø, dirbo tik skyriaus vedë-jas K. Katilius (jis dar buvo vyriausiasis ligoninës gydy-tojas ir Chirurgijos katedros vedëjas), ir du katedros asis-tentai – jauni gydytojai L. Petkevièius ir A. Suèila. Begydomojo darbo Chirurgijos skyriuje, daug laiko reikë-jo skirti studentams – skaityti paskaitas ir vadovauti jøpraktikos darbams. Studentø buvo dvi srovës: viena –lietuviðkai kalbanèiø, antra – rusiðkai. Ið viso susidary-davo 14–15 grupiø. Maþa to, neretai po darbo ir poilsioar ðvenèiø dienomis tekdavo „savanoriðkai“ su studen-tais valyti karo sugriautà miestà, dalyvauti ávairiuose rin-kimuose ir kt. kampanijose. Pastarosios pareigos iðlikodar daugelá sovietmeèio metø.

Skyriaus vedëjas K. Katilius daþnai visà darbo dienàpraleisdavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Medicinosfakulteto tarybos ir kituose jam privalomuose dalyvautiposëdþiuose ar instruktaþuose. Tokiais atvejais Chirur-gijos skyriuje likdavo tik du jauni asistentai. Tai, be abe-jo, sukeldavo jam nemaþa papildomø rûpesèiø. K. Kati-lius leisdavo jiems savarankiðkai operuoti iðvarþas, vari-kozines kojø venas, tvarkyti nesudëtingas þaizdas, atver-ti pûlinius ir atlikti kitas nesudëtingas intervencijas. Sun-kius ligonius, ypaè serganèius ûminëmis pilvo ir kt. li-

gomis, reikalavo pirmiausia parodyti jam. Tokius ligo-nius pats operuodavo arba, apþiûrëjæs ir ávertinæs bûklæ,leisdavo operuoti asistentams. Neretai operacijà stebë-davo ir patardavo stovëdamas ðalia, o prireikus padëda-vo. Skyriaus vedëjà K. Katiliø surasti naktá ar poilsio die-nomis buvo nesunku: jis gyveno ligoninës teritorijoje irkvieèiamas ateidavo nedelsdamas. Taèiau dienà, kai ið-vykdavo á koká nors posëdá ar ligoninës ûkiniais reika-lais, surasti bûdavo nelengva. Reikalø bûdavo aibës. Rei-këdavo rûpintis maistu, jo laikymu, nes nebuvo ðaldy-tuvø, tekdavo þiemà parsiveþti ledo. Sunku gauti kuro.Ne kartà jis, ligoninës vyriausiasis gydytojas, katedrosvedëjas, pats asmeniðkai vaþiavo á geleþinkelio stotá par-siveþti akmens angliø.

Nepaisant nepritekliø ir sunkiø darbo sàlygø, ligo-niams buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, su-darytos tinkamos sàlygos studentø mokymui.

Beje, tuo laikotarpiu skyriuje porà mënesiø talkinosavo iniciatyva atvykusi susipaþinti su chirurginiu darbukaulø tuberkuliozës sanatorijos gydytoja Vilutytë. Darapie mënesá Chirurgijos skyriuje lankydavosi ið Sibirotremties gráþæs gydytojas Nasvytis. Bet jø pagalba buvomenka.

151Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

Chirurgijos skyriaus vedëjas su visu gydytojø „kolektyvu“ ir medicinos sesele 1946 m.

K. Katilius buvo universalus chirurgas, gerai iðmanëbendràjà chirurgijà, urologijà ir traumatologijà. Pripa-þindamas specializuotos chirurgijos reikðmæ, ragino asis-tentus specializuotis ir puoselëjo specializuotø skyriø idë-jà. Deja, tuo metu jà ágyvendinti neleido specialistø sty-gius, didelis kasdienio darbo krûvis ir nepakankamaifunkcionuojantys pagalbiniai ligoninës padaliniai. La-boratorijoje buvo atliekami tik elementarûs ðlapimo irkraujo tyrimai. Nebuvo rentgenologo. Rentgenogramasdarydavo rentgeno laborantë. Jei iðkildavo bûtinybë, rent-genoskopijà atlikdavo gydantis gydytojas.

1946 m. Chirurgijos skyriuje pradëjo dirbti ið armijosdemobilizuotas chirurgas E. Savièius. Vëliau chirurgø gre-tas papildë VU Medicinos fakulteto absolventai: 1948 –S. Mièelytë, 1950 m. – J. Kravcevièienë, 1952 m. –P. Èerniauskas, A. Sviklius ir E. Moncevièiûtë, 1953 m.– M. Orlovas ir P. Pilipavièius, 1955 m. – B. Kazlauskas.

Medicinos seserø gretas papildë atnaujintos, dar prieðkarà K. Katiliaus ákurtos Medicinos seserø mokyklos ab-solventës. Pagerëjo ir iðsiplëtë laboratorijos bei rentgenotarnybø veikla. Pradëjo veikti poliklinika.

Susidarius palankesnëms sàlygoms, jau 1951 m. buvoákurtas Traumatologijos-ortopedijos skyrius, kuriam pra-

dëjo vadovauti persikëlæs ið tuometinio Leningrado prof.J. Kazakevièius. Kadangi jis buvo Vilniaus zonos vyriau-siasis chirurgas, skyriui faktiðkai vadovavo Fakultetinës chi-rurgijos katedros asistentas L. Petkevièius (prof. 1977 m.).Kai 1953 m. J. Kazakevièius gavo Tuberkuliozës institu-to direktoriaus pavaduotojo vietà, L. Petkevièius tapo tik-ruoju skyriaus vedëju. Apgynæs daktaro disertacijà,1963 m. Hospitalinës chirurgijos katedros jis buvo pa-kviestas vadovauti traumatologijos ortopedijos kursui.L. Petkevièius vienas pirmøjø Lietuvoje pradëjo daryti or-topedines operacijas ligoniams, sergantiems deformacinë-mis artrozëmis ir reumatoidiniais poliartritais. Buvo Lie-tuvos SAM vyriausiasis traumatologas-ortopedas, Trau-matologø-ortopedø draugijos pirmininkas. Mirë 1986 m.

L. Petkevièiui perëjus á Hospitalinës chirurgijos ka-tedrà, Traumatologijos-ortopedijos skyriui, kuriame dir-bo gydytojai L. Ungurys, V. Þalkauskas, V. Straþevièius,E. Leiboviè, vadovavo J. Kravcevièienë. Jà 1979 m. pa-keitë V. Þalkauskas ir ðias pareigas ëjo iki 1988 metø.Nuo tø metø skyriui vadovauja P. Bûtënas (med. dr.1986 m.). Skyriuje dirba gydytojai L. Ungurys (1993 m.perëjo á Ðv. Jokûbo ligoninæ), dr. G. Degutis, dr. A. Pe-recas, dr. V. Þalkauskas, P. Penikas, A. Bernotas.

152 A. Suè i l a

Daromos visos ðiuolaikinës traumatologinës-ortope-dinës operacijos: vidinë ir iðorinë lûþusiø kaulø sintezëpagal AO principus, artroskopija (beje, ðiame skyriuje1984 m. G. Degutis atliko pirmàjà Lietuvoje artrosko-pijà), klubo ir kelio sànariø endoprotezavimas.

Skyriuje 1976–1997 m. dirbo dr. V. Baltaitis (prof.1993 m.). Jis dëstë Medicinos fakulteto studentams trau-matologijà-ortopedijà, buvo skyriaus mokslinis vadovas,lûþusiø kaulø, trûkusiø ðeivikauliø sindesmoziø trans-fokalinio gydymo savos konstrukcijos árenginiais auto-rius ir iðradëjas.

1954 m. atidarytas Urologijos skyrius. Vedëju paskir-tas J. Savièius. Skyriaus gydytojai: S. Mièelytë, P. Èer-niauskas, V. Bernadiðius, E. Markevièius, S. Churgienë.

S. Mièelytë 1958 m. buvo pakviesta á Vilniaus mies-to 1-àjà ligoninæ organizuoti Urologijos skyriaus. Ne-trukus persikëlë á naujà 6-àjà klinikinæ miesto ligoninæ.Apgynusi daktaro disertacijà, skyriui sëkmingai vado-vauja ir dabar.

J. Savièius ir S. Churgienë 1972 m. iðvyko á Izraelá.Urologijos skyriui ëmë vadovauti Fakultetinës chirurgi-jos katedros docentas Pranas Èerniauskas. Skyriuje dir-bo urologai E. Markevièius, S. Rudokas (mirë 1998 m.),S. Mockus, H. Ramonas (med. dr. 1998 m.), A. Èer-

niauskas. Buvo sprendþiami praktiniai ir moksliniai pro-statos adenoma, inkstø bei ðlapimo takø akmenlige ser-ganèiø ligoniø operacinio gydymo uþdaviniai. Sukaup-ta patirtis operuojant vieno ir abiejø inkstø koralinius irrecidyvinius akmenis. Operuojami ðlapimo ir lyties or-ganø navikai, sëkmingai atliekamos radikalios prostatek-tomijos, urocistektomijos.

Docentui P. Èerniauskui 2001 m. iðëjus á pensijà, su-maþintas lovø skaièius. Dirba tik du urologai – S.  Moc-kus ir A. Èerniauskas (ðio skyriaus vedëjas).

Atidarius atskirus Traumatologijos-ortopedijos ir Uro-logijos skyrius, Bendrosios chirurgijos skyriui ir toliauvadovavo K. Katilius. Tas pareigas jis ëjo iki mirties,1976 metø. Pablogëjus sveikatai, 1972 m. atsisakë Fa-kultetinës chirurgijos katedros vedëjo pareigø ir jas per-davë A. Suèilai (prof. 1976 m.).

Bendrosios chirurgijos skyriuje tada dirbo gydyto-jai A. Suèila, A. Sviklius (prof. 1979 m.), B. Kazlaus-kas (doc. 1971 m.), R. Dràsutis, A. Markelis, S. Vai-dakavièius, M. Orlovas, A. Blaþys, V. Butkus, A. Sli-þauskas. Chirurgø bûrá 1970 m. papildë Hospitali-nës chirurgijos katedroje baigæs aspirantûrà ir apgy-næs disertacijà A. Bubnys (doc. 1973 m., katedros ve-dëjas 1988 m.).

Katedros vedëjas K. Katilius (uþpakalinëje eilëje viduryje) su studentø grupe po darbo miesto atstatymo talkoje

153Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

skydliaukës, skrandþio ir dvylikapirðtës, plonosios ir sto-rosios þarnos, kepenø, tulþies latakø ir kt. ligomis ser-ganèiø ligoniø tyrimo ir chirurginio gydymo klausimai.Ádiegta ezofagogastroduodenoskopija, kolonoskopija, la-paroskopija. Ágyvendintas gastroduodeniniø opø pato-genezinio chirurginio gydymo metodas – „kiekvienamligoniui jo operacija“ (A. Bubnys, A. Songaila ir kt.).

Mirus K. Katiliui, Bendrosios chirurgijos skyriaus ve-dëju buvo paskirtas R. Dràsutis. Pelnæs ligoniø ir kolek-tyvo pasitikëjimà, tas pareigas eina ir dabar. Skyriuje dirbanemaþai jaunø aukðtos ir aukðèiausios kvalifikacijø chi-rurgø: Z. Dermeikis, R. Norkûnas, A. Songaila, R. Jo-nuðas, A. Gutauskas, A. Vaitkus, G. Radþiûnas, N. E. Sa-malavièius. Atliekamas mokslinis darbas. Nagrinëjami

Statybø aplinkà tvarkanèiø studentø grupiø vadovai

Geguþës 1-osios demonstracija. Laukiama eilës eiti pro tribûnà

154 A. Suè i l a

Daromos visos ðiuolaikinës operacijos – pradedantapendektomija ir baigiant skrandþio, kasos bei kepenø,storosios ir tiesiosios þarnos rezekcijomis. Sëkmingai at-liekamos tulþies pûslës ir kitø pilvo organø endoskopi-nës operacijos.

Ádiegta naujø originaliø chirurginio gydymo meto-dø: kartotinë planinë laparotomija ir pilvaplëvës ertmësplovimas nekrozinio pankreatito ar kitos kilmës pûlinioperitonito atvejais; supûliavimo profilaktikai originali uþ-siuvimo metodika iðoperavus pûliná apendicità; kirkð-nies iðvarþos operacijos antirecidyvinë modifikacija; naujiefektyvûs storosios ir tiesiosios þarnos operacijø varian-tai (R. Dràsutis, N. E. Samalavièius).

Skyriaus chirurgai dalyvauja Lietuvos ir pasaulio chi-rurgø suvaþiavimuose, konferencijose. N. E. Samalavi-èius 1989 m. ir G. Radþiûnas 2003 m. apgynë daktarodisertacijà [4, 5]. Dr. N. E. Samalavièius yra Lietuvosðeiminës polipozës registro vadovas, kasmet organizuojatarptautinius seminarus gydytojams.

Atidarius specializuotus Traumatologijos-ortopedi-jos ir Urologijos skyrius, ákurti atskiro Krûtinës chi-rurgijos skyriaus dël lëðø stokos Sveikatos apsaugos mi-nisterija dar neleido. Pradëta 1952–1953 m. krûtinës

chirurgija (sëkmingai uþsiûta durtinë ðirdies þaizda, ið-operuotas konstrikcinis perikarditas) buvo toliau plë-tojama Bendrosios chirurgijos skyriuje. Nors K. Kati-lius tø ligoniø pats neoperuodavo, bet sudarydavo kuopalankiausias jø tyrimo ir operacijos sàlygas, asistuo-davo operuojanèiam chirurgui, savo autoritetu apsau-godamas já nuo galimø kaltinimø ir nemalonumø.

Buvo daromos plauèiø rezekcijos, mitraliniø ðirdiesvoþtuvø komisûrotomijos, perikardektomijos, operuo-jama stemplë. Atliktos pirmosios trachëjos ir stambiøjøbronchø þiedinës rezekcijos.

Ligonius tirti, parengti operacijai ir gydyti po opera-cijos padëdavo terapeutë N. Paliuðèinskaja (vëliau prof.),rentgenologës D. Bieliukienë, A. Bartusevièienë (vëliauprof.). Ið pradþiø nebuvo anesteziologø. Operacijos bû-davo atliekamos vietinës nejautros sàlygomis, nuskaus-minant 0,25–0,5% novokaino tirpalu. Nuo 1957 m. bu-vo ádiegta intubacinë intratrachëjinë narkozë. Intubuotiligoniui trachëjà ir per visà operacijà rûpintis jo bûklereikëdavo paèiam operuojanèiam chirurgui. Aparatûràpriþiûrëdavo ir dirbtinai ventiliuodavo ligoná pagal chi-rurgo nurodymas skyriaus medicinos sesuo. Priþiûrëti irslaugyti operuotà ligoná, atgabenti á palatà deguonies ba-

Desmurgijos praktikos darbai Medicinos seserø mokykloje

155Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

Medicinos seserø mokyklos pirmoji pokario absolvenèiø laida(doc. K. Katilius – sëdi antras ið kairës)

Sveikina studentai gimimo dienos proga Konsultacija prieð egzaminà

lionà tekdavo chirurgui. Nebuvo lifto. Rentgeno kon-trolei sunkios bûklës ligonis ið treèiojo á pirmàjá aukðtàir atgal buvo neðamas neðtuvais.

K. Katiliaus iniciatyva ir rûpesèiu 1972 m. atlikus chi-rurgijos skyriø korpuso rekonstrukcijà, Bendrosios chi-rurgijos skyrius buvo pavadintas Krûtinës chirurgijos sky-riumi. Jame privalëjo bûti teikiama visø rûðiø chirurgi-në pagalba ir kitomis, ne krûtinës organø ligomis ser-

gantiems Vilniaus zonos ligoniams. Buvo árengtas nau-jas operaciniø blokas. Ákurtos anesteziologijos ir reani-macijos bei intensyviosios terapijos tarnybos (M. Orlo-vas, A. Kubilienë, A. Blaþys). Paskirta patalpa bronchos-kopijoms. Árengtas liftas. Darbo sàlygos labai pagerëjo.Ádiegta naujø tyrimø, gydymo bûdø ir metodikø: plau-èiø bronchospirografija, angiopulmonografija, izotopi-nis plauèiø skenavimas, operacinis nestabilios krûtinës

156 A. Suè i l a

sienos stabilizavimas esant fragmentiams ðonkauliø lû-þiams. Taèiau 75–80% skyriaus ligoniø sudarydavo ser-gantieji pilvo, kaklo, galûniø chirurginëmis ligomis. Krû-tinës chirurgijà dar nustelbë neatidëliotinos ir planinësskrandþio, þarnø ir kitos operacijos.

Nevarþoma krûtinës chirurgijos plëtra prasidëjo1983 m., kai buvo atidarytas sveikatos apsaugos minist-ro J. Platûkio sankcionuotas atskiras specializuotas sky-rius. Jame susibûrë jaunø gabiø chirurgø (R. Janilionis,V.  Nekraðas, V. Gruslys, G. Kiðkis, J. Narbutas, A. Ky-bartas ir terapeutë I. Liubertienë) kolektyvas, kuris dar-niai bendradarbiaudamas su anesteziologais ir reanima-tologais (A. Kubilienë, A. Ruèinskas, I. Èeponytë,V. Orentaitë ir kt.) bei rentgenologais (D. Bieliukienëir kt.) pasiekë gerø mokslinio ir praktinio darbo rezulta-tø. Skyrius tapo VU Krûtinës chirurgijos centru, ku-riam vadovauja R. Janilionis (prof. 2003 m.). Suremon-tuotos ir rekonstruotos patalpos. Gydytojø gretas papil-dë rezidentûrà baigæ jauni perspektyvûs chirurgai (A. Þi-

linskas, V. Jovaiðas). Parengtos ir apgintos trys diserta-cijos: viena habilituoto daktaro (R. Janilionis) ir dvi dak-taro (V. Gruslys, J. Narbutas). Moksliná darbà dirba vi-si skyriaus gydytojai. Pagerëjo gydymo rezultatai. Ádieg-ta naujø originaliø ligoniø tyrimo ir gydymo bûdø, me-todikø.

Sëkmingai operuojami ligoniai, turintys tracheoezo-faginæ jungtá. Tokiems labai sunkios bûklës ligoniams,kuriems radikali operacija neámanoma, jungtis blokuo-jama silikoniniu vamzdeliu – stentu. Ádiegtos origina-lios ligoniø, kuriems dël nudegimo atsirado stemplësstriktûra, radikalaus chirurginio ir paliatyvaus gydymometodikos (R. Janilionis, V. Gruslys).

Ágyvendinta metodika atkurti dël bronchogeninioplauèiø vëþio uþsikimðusios trachëjos ar stambiøjø bron-chø spindþio praeinamumà ligoniams, kuriems radikalioperacija nebeámanoma. Sëkmingai gydomi ligoniai, ser-gantys disfagija dël nudegiminës ir kitos nevëþinës kil-mës stemplës striktûros. Jiems á hidrauliniu plëtikliu ið-

Vilniaus chirurgø draugijos pirmininkas doc. K. Katilius ir valdybos nariai

157Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

plëstà striktûros apimtà stemplës spindá kaip permanen-tinis buþas 12–14 mënesiams ástatomas silikoninis vamz-delis – stentas (V. Gruslys).

Ádiegta dar keletas kitø originaliø metodikø (A. Ky-barto, A. Þilinsko, G. Kiðkio).

K. Katiliaus specializuotos chirurgijos idëja nebuvouþmirðta ir jam mirus. Jo pastangomis rekonstruotamechirurgijos skyriø korpuse 1982 m. buvo ákurta (M. Vit-kaus) mikrochirurgijos laboratorija, ið kurios iðaugo Re-konstrukcinës ir plastinës chirurgijos skyrius. Jame susi-bûræs jaunø darbðèiø chirurgø kolektyvas, vadovaujamasdoc. M. Vitkaus ir prof. K. Vitkaus, pasiekë áspûdingørezultatø.

Ðviesaus atminimo áþymaus chirurgo docento K. Ka-tiliaus pastangomis sunkiais karo ir pokario laikais ákur-ta „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninë iðsiplëtë, tapo dau-giaprofiline specializuotø skyriø ligonine ir gydytojø mo-kymo baze, savita chirurgijos mokykla.

Teikdama kvalifikuotà, neatidëtinà ir planinæ pagal-bà, „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninë pelnë ligoniø ir jøartimøjø pasitikëjimà, tapo gerai þinoma ir vertinamane tik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø. Deja, ateitis liûdna.Jau 1982 m. „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninë neteko da-

Ðeimoje su maþameèiais sûnumis Kaziu ir Raimondu

Su dukrele Nijole

158 A. Suè i l a

lies savo potencialo, kuris buvo perkeltas á Santariðkiøklinikas. Dabar jau pakeistas ligoninës pavadinimas –jos vëliava. Specializuoti skyriai likviduojami ar perke-liami kitur.

Doc. K. Katilius, kaip chirurgas, pasiþymëjo pasta-bumu, loginiu màstymu, reiklumu. Tiksliai diagnozuo-davo ligà, parinkdavo tinkamiausià gydymo metodà iroperacijos laikà. Reikalavo, kad ligonis bûtø atidþiai ið-tirtas, ligos diagnozë – iðsami. Operacijas skirdavo tikgerai apgalvojæs, o operuotus ligonius rûpestingai pri-þiûrëdavo. Daþnai sakydavo, kad ligonis serga ne tik die-nà, bet ir naktá, ðiokiadiená ir ðventadiená. Todël chirur-gas privalo juo rûpintis kaip savo motina, tëvu, broliu arseserimi. Bûdamas tolerantiðkas kito nuomonei, jis ne-pakentë melo, nesàþiningumo ir aplaidumo.

Buvo tobulai ávaldæs operacinæ technikà, labai pasta-bus ir greitos orientacijos. Sëkmingai operuodavo ligo-nius, serganèius pilvo organø, inkstø ir ðlapimo takø,skydliaukës ligomis. Daug dëmesio skirdavo skydliau-kës chirurgijai ir urologijai.

K. Katiliaus praktinë patirtis ir diagnostiniai gebëji-mai buvo labai vertinami. Já kviesdavo Vilniaus ir kitømiestø ligoninës á konsiliumus, jo pareikðtos mintys irargumentai padëdavo atsakyti á sudëtingus klausimus.

Bûdamas Bendrosios chirurgijos skyriaus vedëjas,K. Katilius globojo ir Traumatologijos-ortopedijos beiUrologijos skyrius, konsultuodavo ir kiekvienà savaitæ

vizituodavo pagal eilæ po vienà. Vizitacijose dalyvauda-vo visø chirurgijos profilio skyriø vedëjai, gydantieji gy-dytojai, klinikiniai ordinatoriai, katedros docentai ir asis-tentai. Po vizitacijos aptardavo diagnozes, gydymà ir slau-gà. Tokios bendros vizitacijos, vadovaujamos K. Kati-liaus, padëjo tobulinti ne tik jaunø, bet ir nemaþà patirtáturinèiø chirurgø profesinæ kvalifikacijà, ugdyti atsako-mybæ uþ ligonio tyrimà, gydymà ir slaugà. K. Katiliusnetoleruodavo elgesio to gydytojo, kuris referuodamasapie savo gydomà ligoná neþinodavo, kà ðis valgë, gërë,kada ðlapinosi, tuðtinosi, naujausiø tyrimo duomenø. Vi-zituodamas niekada nepraeidavo pro beviltiðkà ligoná jonepakalbinæs, dëmesingai neapþiûrëjæs. Tai stiprindavoligonio pasitikëjimà gydytoju.

K. Katilius nepasidrovëdavo prireikus pataisyti ligo-niui patalà, perkelti já ið vëþimëlio á lovà ar ið lovos áveþimëlá. Neretai pats pamaitindavo sunkiai sergantájá.Toks pavyzdys jauniems gydytojams skiepijo þmonið-kumà, pareigà gydyti ligoná, o ne ligà.

Doc. K. Katiliaus mokslinio darbo tematika ávairi. Ið-spausdinti 32 darbai, taèiau dar daug praneðimø, skaity-tø mokslinëse konferencijose ir suvaþiavimuose, liko ran-

Docentai Vanda ir Kazys Katiliai

Smuikininkas profesorius Raimondas Katilius

159Docentas Kazys Katilius ir jo sukurtoji chirurgijos mokykla

kraðèiuose. Pirmuosius mokslinius darbus jis paraðë irpublikavo dar dirbdamas prof. A. Hagentorno klinikojeKaune. Nuo to laiko jis tæsë skydliaukës patologijos irgydymo studijas, daug dëmesio skirdamas tirotoksiko-zës ligoniø chirurginiam gydymui. Ðia tema 1995 m. ap-gynë daktaro disertacijà, kurioje apibendrino savo ste-bëjimus ir sukauptà klinikinæ patirtá. 1959 m. jam buvopatvirtintas docento vardas. Disertacijoje ir vëliau pa-skelbtuose darbuose K. Katilius pateikë tirotoksikozinestruma serganèiø ligoniø atrankos, paruoðimo operaci-jai ir intrakapsulinio operavimo metodikà. Ði metodikasumaþina operacinæ traumà, apsaugo nuo gl. parathyroi-dea ir n. laryngeus inf. suþalojimo. Metodika prigijo netik jo vadovaujamoje, bet ir kitose klinikose. Kaip tiro-toksikozës chirurginio gydymo specialistas K. Katiliusgarsëjo ir uþ Lietuvos ribø.

Pilvo chirurgijai skirtuose darbuose jis nagrinëjo ûmi-nio apendicito, ûminio cholecistito, pûlinio peritonito,þarnø nepraeinamumo diagnostikos ir diferencinës diag-nostikos bei gydymo klausimus. K. Katilius buvo ini-ciatorius ir vienas pirmøjø Lietuvoje, 1947 m. rezeka-væs skrandá ligonei, kuriai prakiuro skrandþio opa. Norsir nebuvo galimybës gydyti antibiotikais, ligonë pasvei-ko [6].

Darbuose urologijos temomis daug dëmesio skyrëinkstø akmenligës diagnostikai ir chirurginio gydymoindikacijoms, inkstø ir ðlapimo takø patologijos bei ûmi-niø pilvo organø ligø diferencinei diagnostikai.

K. Katilius yra 1960 m. iðleisto klinikinës chirurgijosvadovëlio vienas ið autoriø, paraðæs skyrius apie kakloligas, pilvo iðvarþas, kepenø, tulþies pûslës ir ekstrahepa-tiniø tulþies latakø ligas.

K. Katiliaus mokslinë tiriamoji veikla buvo reikðmingagydant sunkius ligonius, mokant studentus ir jaunus gy-dytojus.

Doc. K. Katilius garsëjo kaip puikus pedagogas. Chi-rurgijos temà studentams ir gydytojams kursantams ið-dëstydavo nuosekliai, aiðkiai ir suprantamai. Studentaijá pelnytai laikë dëstytojo pavyzdþiu.

K. Katilius sëkmingai vadovavo katedros asistentø,praktikos chirurgø ir studentø moksliniam tiriamajamdarbui. Ið jø penki apgynë medicinos mokslø kandidato

(dabar – daktaro) ir daktaro (dabar – habilituoto dakta-ro) disertacijas. Be to, nuo 1948 m. iki 1973 m., t. y.25 metus, K. Katilius vadovavo Vilniaus chirurgø moks-linei draugijai. Ið gausaus jo mokiniø bûrio daugelis(S. Mièelytë, J. Kravcevièienë, A. Lenkutis, R. Dràsutis,P. Èerniauskas, A. Bartkevièius, V. Karaliûnas, V. Þal-kauskas ir kt.) yra ar buvo Vilniaus ir kitø Lietuvos miestøligoniniø chirurgijos skyriø vedëjai. Nemaþai jo moki-niø (L. Petkevièius, A. Sviklius, V. Baltaitis, B. Kazlaus-kas ir kt.) – VU Medicinos fakulteto profesoriai ar do-centai.

Doc. K. Katilius buvo nuolatinis þurnalo „Sveikatosapsauga“ redaktoriø kolegijos, Medicinos fakulteto me-todikos tarybos, „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninës gydy-mo tarybos narys. Uþ nuopelnus sveikatos apsaugaiK. Katilius apdovanotas garbës raðtais, 1957 m. jam su-teiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbës vardas.

Jis buvo ne tik puikus chirurgas, administratorius,pedagogas ir mokslininkas, bet ir didis humanistas, pa-galbà ligoniui laikæs aukðèiau visko. Niekada neatsisa-kë konsultuoti, operuoti arba padëti kolegai. Nepaisy-damas paros laiko, nuovargio, skubëdavo visiems pa-gelbëti. Nemëgo girtis, reklamuotis. Todël maþai kamþinoma, kad jis 1941 m. krintant bomboms operavoatsilikusius suþeistus sovietø kareivius, o pokariu, bû-damas ligoninës vyriausiasis gydytojas, aprûpindavo tin-kamu maistu ir papildomu daviniu bado, ligø ir neþi-nios iðkankintus, vokieèiø lazarete [5] gydomus, sovie-tø kariaunos smurtu iðvarytus ið Prûsijos pabëgëlius.Dauguma jø buvo iðsekæ seneliai ir vaikai, sergantysalimentine distrofija, ávairiomis plauèiø, virðkinimotrakto ir kitomis ligomis. Tinkamas maitinimas jiemsbuvo gyvybiðkai bûtinas.

K. Katilius sugebëjo puikiai tvarkyti ir asmeninius,buitinius reikalus. Mylëjo savo ðeimà, rûpinosi þmona irvaikais. Jais didþiavosi. Buvo puikus sodininkas, sëkmin-gai skiepijo vaismedþius ir vaiskrûmius, ëmësi bitinin-kystës.

Labai skaudø gyvenimo smûgá K. Katilius patyrë1972 m., kai anksti mirë jo mylima þmona – áþymi Lie-tuvos chirurginës stomatologijos specialistë, VU Medi-cinos fakulteto docentë Vanda Katilienë.

160 A. Suè i l a

Iðgyvenimø sukrësto K. Katiliaus sveikata blogëjo, ir1976 metais vasario 20 dienà jis netikëtai mirë.

Vanda ir Kazys Katiliai buvo pavyzdinga ðeima, uþ-augino ir graþiai iðauklëjo tris vaikus. Du ið jø nuëjo të-vø pëdomis. Vyresnysis sûnus Kazys yra chirurgas, VU

1. Katilius K. Fraktûrø klasifikacija. In: Penktojo Lietuvosgydytojø kongreso darbai. Kaunas: Lietuvos gydytojø sàjungoscentro valdyba, 1937; p. 365–70.

2. Katilius K. Bazedovinës strumos operatiðkas gydymas. Me-dicina. 1938; 19: 682–7.

3. Ðveistytë L. Klinikos „Raudonasis Kryþius“ istorija. In: Kli-nika „Raudonasis Kryþius“.Vilnius: Meno verslø bendrovë „Es-tetika“, 2000, p. 1–7.

LITERATÛRA

4. Samalavièius N. Ðeiminë polipozë ir ja serganèiøjø chirur-ginis gydymas Lietuvoje. Dr. disert. Vilnius, 1999.

5. Radþiûnas G. Endoskopinis tulþies latakø stentavimas gy-dant mechaninæ geltà. Dr. disert. Vilnius, 2003.

6. Suèila A. Skrandþio ir dvylikapirðtës þarnos perforaciniø opøchirurginio gydymo patirtis. Vilniaus u-to darbai. XXXVII. Me-dicina. 1953; 6: 111–21.

7. Skliutauskas J. „Raudonojo Kryþiaus“ ligoninës vokieèiø la-zaretas. Sveikata 1997: 10: 56–7.

Bendrosios chirurgijos klinikos docentas, duktë Nijolë– patyrusi ginekologë. Jaunesnysis sûnus Raimondas –pasaulinio garso smuikininkas, visas savo fizines ir dva-sios jëgas atidavæs Lietuvos vardo garsinimui, anksti bu-vo pakirstas mirties pasalûnës.

Gauta: 2004 04 23Priimta spaudai: 2004 04 26