12

KELMËS MAÞASIS

TEATRAS

KELMËS MAÞASIS

TEATRAS

TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Scena ið Kelmës maþojo teatro spektaklio – Kosto Ostrausko pjesës„Èièinskas“. 2013 m. Nuotraukos autorius neþinomas

Tytuvënai 2013 m. pavasará. Danutës Mukienës nuotrauka

„Jei reikëtø keliomis mintimis apibûdinti Kelmës ma-þàjá teatrà, dràsiai, galime pripaþinti – tai liberalaus me-no laboratorija. Jame ir reþisieriai, ir artistai turi kûry-bos laisvæ, þiûrovai – didþiulæ fantazijos apmàstymøerdvæ. Tai ne vienadienis ir ne vidutiniðkos kûrybos ko-lektyvas. Kelmiðkiø pastatymai – brandûs. Ðio teatrorepertuaras – daugiaþanris. Jis „iðkrenta“ ið taip vadi-namos populiarios kultûros konteksto, nes kûrëjai, kaipðiais laikais áprasta, nesusitapatina su auditorija. Sten-giasi patys kilti ir kartu kelti þiûrovà, ugdyti meniná ið-prusimà. Kelmës maþasis teatras – neskubantis ir tuopaèiu nepaneigiantis meistriðkumo, talento, paðauki-mo, atsidëjimo kruopðèiam, apmàstytam ir ne viena-dieniui kûrybos procesui. Tai kûrybos trupë, suvokian-ti, kad dideliø pastangø ir laiko sànaudø dëka sukuria-mi vertingi ilgalaikiai meno stebuklai.

Alvydas Geðtautas

Teatro aktoriø kûnas, balsas yra molis, ið kurio kuriami stebuk-lai. Teatro estetika yra tokia kerinti ir tur tinga, kad daþnai net ma-þiausias etiudas ilgam ásimena ir uþvaldo vaizduotæ, kai kada netlabiau uþ finalines scenas, kulminacijas. Teatras skir tas pirmiau-sia þiûrovui, kur ðis gali pajusti ekstazæ, meninæ aistrà, galinèiàuþvaldyti jo jausmus.

Scenoje daþnai graþiausia ir ádomiausia yra tai, ko aktoriai ikigalo nepasako ir neparodo. Tai – kelias á tiesà, kurá surasti turi pats

þiûrovas. Aktoriai mums suteikia galimybiø, formø ávairovæ. Tai yradidþiausia teatro vertë, jo fantastika ir svarbiausia paskirtis. Teatreyra daug kûrybos, fantazijos, nenuspëjamumo. Dvasinë atmosferakuriama þodþiø, melodijos, ritmikos ávairiø iðraiðkos formø lygyje.

Spektakliai – lyg audeklas, audþiamas ið realybës ir iliuzijos, iðþodþio ir minties, ið garso ir tylos, ið judesio ir mimikos, ið dramosir komedijos, ið miuziklo ir pasakos, ið dialogø ir monologø.

Jei teatras bûtø tik racionalus, jis netektø savo meninës vertës,þavesio, netikëtumo, paslapties.

Tai augimo teatras. Auga reþisieriø meniniai sprendimai ir ar tis-tø meistriðkumas.

Ðiais þodþiais galima apibûdinti Kelmës maþojo teatro reþisieriøir aktoriø kûrybà, jø ieðkojimus, kelià á þiûrovø protus ir ðirdis.Netradiciniø meninës iðraiðkos formø, vaidybos metodø, scenog-rafinio funkcionalumo ieðkantis kelmiðkiø teatras yra ir ðio teatrokûrybos laboratorija, kurioje gimsta didieji meno stebuklai. Stebuk-lai, kurie ugdo Didájá þiûrovà. Jis auga palaipsniui, bet su kiekvienameninio stebuklo akimirka. Ðiame teatre stebuklus kuria ir akto-riaus kûnas, ir balsas, ir meistriðkai aktoriø valdomos kaukës.Stebuklus kuria ðeðëliø efektai. Juos patiriame scenoje skamban-èiø melodijø ir ðokiø pagalba...

ATRADIMAS PO ATRADIMO...„Pasisekë Tytuvënams, kai 1982 m. vienà þvarbià þiemos dienà

atvyko Valstybinës konservatorijos Klaipëdos Teatrinio meno fa-kulteto Reþisûros katedros diplomantas Algimantas Armonas. At-vyko jis ne tuðèiomis – lagamine gulëjo Jono Mackonio drama-daina „Ulijona“.

Sunku dabar pasakyti, koká áspûdá jam padarë ramus apsnig-tas miestelis, bet nedidelë kultûros namø scena jaunuoliui patikosavo nuoðirdumu, glaudþiu ryðiu su sale ir þiûrovais. Jis jau kaþ-kà kûrë, sprendë...

Praëjo þiema, ir ðtai geguþës mënesá pasirodë afiðos, kvieèian-èios á spektaklio premjerà. Vieni nustebæ kraipë galvas (tokiø ávy-kiø Tytuvënuose seniai nebuvo!), antri paðaipiai ðypsojosi („Na, na,paþiûrësime, kà èia mums parodys savi talentai!), treti – abejin-giausi ir nepaslankiausi, priëjæ prie kasos, suþinojo, kad visi bilie-tai jau parduoti, ir, þinoma, buvo labai nepatenkinti“ – raðo Algiman-to Armono kurso vadovas Gediminas Ðimkus knygoje „Mëgëjø teat-ras Lietuvos kultûroje“.

Publikacijoje panaudotos nuotraukos ið AlgimantoArmono archyvo

PARENGË ANDRIUS

ARLAUSKAS

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 2

13TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Po J. Mackonio dramos „Ulijona“ spektaklio. Nuotraukos autorius neþinomas

Scena ið spektaklio „Eglë þalèiø karalienë“. Nuotraukos autorius neþinomas

(Nukelta á 14 p.)

Ðiuo spektakliu reþisierius AlgimantasArmonas áleido ðaknis Kelmës kraðte.

Vëliau reþisierius spektaklius statë ámo-nëse, kultûros namuose, mokyklose, kolsvajonë ákurti savo teatrà tapo realybe...

ÁKURIAMAS KELMËSMAÞASIS TEATRAS1991 m. liepos 6 d. A. Armono svajonë

iðsipildë – jis ákûrë Kelmës maþàjá teatrà.Naujojo teatro sëkla ákrito á graþø teatro

derliø jau anksèiau subrandinusià þemæ.Kraþiø bei Paðiauðës kolegijose dar XVII a.veikë mokykliniai teatrai. XX a. pradþioje Kel-mëje buvo rengiami lietuviðki kultûros va-karai. Jø metu vykdavo spektakliai. Juosevaidindavo entuziastai. Jie bûrësi Kelmësprogimnazijoje, kurios direktorius JonasGraièiûnas 1934 m. pastatë Vinco Mykolai-èio-Putino dramà „Valdovas“. Daþnai vaidi-nimai buvo rodomi Grauþikø dvare, kurá valdëVladas Putvinskis. Dar apie 1960-uosiusmetus Grauþikø aðtuonmetës mokyklosmoksleiviai pastatë Boriso Dauguvieèio ko-medijà „Þaldokynë“. Kiek vëliau A. Armo-nas Kelmës maþajame teatre pastatë tà patáspektaklá, tik ðá kartà aktoriai vaidino su kau-këmis. XX a. 6–7 deðimtmeèiais Kelmës vi-durinëje mokykloje garsaus reþisieriausJuozo Miltinio studijos mokinë Birutë Kava-liauskienë subûrë mokytojø ir moksleiviøteatrà. Jos reþisuoti spektakliai buvo rodo-mi per televizijà.

***Kelmës maþojo teatro istorijos pradþia

iðskir tinai unikali. Jis savo veiklà pradëjobuvusiame rajono kompar tijos pastate.1989 m., kai buvo sukurta savarankiðka Lie-tuvos komunistø partija, po metø pasivadi-nusi Darbo demokratine, tapo aiðku, kad jainebereikës Kelmës miesto centre buvusiodviejø aukðtø pastato. Tada A. Armonas ðiospartijos rajono lyderiui Zigmui Maèerniui irpasiûlë buvusiame kompartijos pastate ákur-dinti teatrà. Ðiai idëjai Z. Maèernis ir buvæsLietuvos komunistø partijos vadovas Algir-das Mykolas Brazauskas pritarë. Ne tik pri-tarë, bet ir ðios idëjos realizavimui ið parti-jos biudþeto paskyrë septynis ir pusæ tûks-tanèio dar nenuvertëjusiø sovietiniø rubliø.Uþ ðiuos pinigus teatro kûrëjai ásigijo sce-nos árangà. Kelmiðkiai tuo metu ðmaikðta-vo „Vis tiek pastate paliko teatrà! Tik anks-èiau èia komunistai vaidino, o dabar – tikriar tistai.“ Kai á Kelmæ atvyko tuometinis

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkasÈeslovas Jurðënas, 2008–2012 m. ëjæs vi-cepirmininko pareigas, jam Maþojo teatrovadovà A. Armonà vienas þurnalistas taippristatë „Tai pagrindinis Komunistø par ti-jos griovëjas pas mus. Likvidavo partko-mà ir vietoj jo teatrà ákûrë!“

Teatro atidarymà þenklino Algimanto pa-statytas spektaklis – Kazio Inèiûros „Painia-va“. Þiûrovai teigiamai já ávertino. „Jeigu þiûripjesæ ir pamatai aktoriø (dauguma jø – pa-þástami arba bent jau matyti), ásigyveni á tai,kas vyksta scenoje, jeigu daugeliui þiûrovøspaudë aðaras, vadinasi, spektaklis pavy-ko,“ – taip raðë tuo metu rajono laikraðtis „Bi-èiulis“. Mieste buvo girdëti net tokiø kalbø,kad „tai – jau þingsnis á profesionalø teatrà“.

Nuo 1991 m. liepos 6 d. teatre kartu sukolektyvo vadovu vaidino Èeslovas Bra-zinskas, Rimantas Vaiðnoras, KristinaKvietkutë-Þalandauskienë, Eglë Kanèaus-kaitë-Parnarauskienë, Kæstutis Kelpða ir To-mas Kuèinskas.

Teatro kûrimo laikotarpyje itin svarbusbuvo reþisierës ir aktorës Dalios Dargienësvaidmuo. Jos iniciatyva teatre pradëta dirbtisu jaunaisiais scenos mëgëjais.

Apie 1996-uosius metus kolektyvà pa-pildë Lietuvos konservatorijos Klaipëdos fa-kulteto diplomantai – reþisieriai ir aktoriaiDalia Stirbytë bei Gediminas Trijonis.

Teatre daug vaidmenø yra sukûrusi Ra-sa Paþarauskaitë-Sapragonienë ir VioletaGliaudienë.

14 TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Spektaklio „Kolumbo gimtadienis“ aktoriai. Fotografas neþinomas

(Atkelta ið 13 p.)

Scena ið spektaklio „Auksinis raktelis“. Fotografas neþinomas

2005 m. á teatrà atëjus dirbti profesiona-liai dainininkei Dianai Tiðkovaitei, teatro tru-pë pradëjo statyti miuziklus, rengti ávairiasmuzikos þanro programas.

Kelmës maþajame teatre scenografijà irrûbus yra kûrusi Sofija Kanaverskytë, Ar-nas Arlauskas, Leonardas Armonas, Èeslo-vas Girkantas, Kornelijus Uþuotas, LinaUþomeckienë, Akvilë Motuzaitë, S. Budzi-nauskas. Keletà metø Kelmës kultûroscentre veikë teatro studija,vadovaujama re-þisieriaus J. Daraðkevièiaus.

1991–2005 m. Kelmës maþasis teatrasbuvo AITA/IATA narys.

Teatrui keletà pjesiø yra paraðæs vilnie-tis dramaturgas Regimantas Kaðkauskas.Tris ið jø pastatë A. Armonas. Uþ pjesës „Pa-baliðkiø karèema“ reþisûrà A. Armonui bu-vo paskirta antroji Boriso Dauguvieèio pre-mija. Bendradarbiaujant su R. KaðkauskuKelmës teatralai pastatë baladæ „Mirusi ðo-këja“, sukurtà pagal Jono Basanavièiaus su-rinktas mistines pasakas, taip pat ir miuziklàvaikams „Parðiukø kelionës“. 2014 m.pradþioje A. Armono vadovaujamo Kelmësteatro aktoriai repetavo jau ketvirtàjà R. Kað-kausko paraðytà pjesæ – „Kraþiø skerdynes“.

Kelmiðkiai yra pastatæ ir tytuvëniðkio sa-tyriko Vlado Kalvaièio epigramø, kelmiðkësraðytojos, „Bièiulio“ laikraðèio redaktorësO. Jautakienës pasakà suaugusiems „Auk-sinis raktelis“.

A. Armonas jau 1994 m. Kauno lëliø teat-re statant Vytauto V. Landsbergio „Krokoka-tinà“ patyrë darbo su profesionaliais akto-riais skoná.

Kelmës maþasis teatras vienas pirmøjøLietuvoje perkëlë savo personaþus ið sce-nos á kino ekranà. 2002 m. kartu su kinoreþisieriumi Algimantu Puipa Lietuvos tele-vizijoje jis sukûrë 50 minuèiø vaidybiná fil-mà „Trys mylimos arba paskutinë diena“.Pagrindiniai filmo herojai – jau minëtø „Tri-jø mylimø“ personaþai. Filmo veiksmasvyksta Ðiauliuose, Zokniø oro uoste. Akto-riai vaidina sàlyginai ðiuolaikinëje karinëjebazëje. Neaiðkios armijos kariai su dujo-kaukëmis, simbolizuojanèiomis griaunamøjëgø anonimiðkumà, atveda aktorius á bai-giantá sugriûti pastatà.

„Spektaklis þengs ið pastato likuèiø ir áuþþëlusá aerodromà, ir á kariø palapines, ir ásuniokotà gamtà, o aktoriai ðauks ið po gi-gantiðkø kaukiø savo amþinàjá farsiná teks-tà“, – taip ðá filmà apibûdino R. Macaitis.

Aktoriai vaidina, ant veidø uþsidëjæ di-dþiules kaukes. Þiûrovai (kariai) taip pat ne-

Reþisierë D. Stirbytë teatre ne tik vaidi-no, bet ir pratæsë D. Dargienës pradëtà dar-bà su jaunimu. Ji èia dirbo 1994–2009 m. –teatrui atidavë 17 savo graþiausiø gyvenimometø. Ji pati kurdavo muzikà, dainas, siuþe-tus, interpretuodavo jau sukurtus, dainuo-davo, pastatë spektaklius „Miestas po juo-da skrybële“, „Didysis vasaros pabëgimas“,„Drakoniuko Povilo ieðkojimai“, „Baladëapie meilæ, laisvæ ir pinigus“, pastatytà

È. Èaplino motyvais (pagal jà yra sukurtasoriginalus vaizdo filmas, kuris kartu su spek-takliu buvo parodytas Londono þiûrovams).Paskutinis Dalios darbas Kelmës maþajameteatre – jos reþisuotas spektaklis „Ðeðëlisiðeina“. D. Stirbytë teatre ágyvendino ir ne-maþai ðvietëjiðkø projektø, kartu su kitaiskolektyvo nariais dalyvavo tarptautiniuosejaunimo teatro projektuose, kurie buvo ágy-vendinami Vokietijoje, Austrijoje, Anglijoje,Kenijoje, Arabø Emyratuose ir kai kuriosekitose ðalyse.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 2

15TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Scena ið spektaklio „Painiava“. Fotografas neþinomas

Kelmës maþojo teatro reþisierius Algimantas Armonas apdovanojamas uþspektaklio „Painiava“ reþisûrà. Fotografas neþinomas

(Nukelta á 16 p.)

rodo veidø – visi jie uþsimaukðlinæ dujokaukes, nes gresia bakte-riologinis pavojus. Vienintelis be kaukës parodomas karininkas,visà spektaklá stebintis monitoriuje. Taèiau reginys jo, kaip ir kitøkariðkiø, nedomina. Aktoriø maþai kas klausosi – viso spektakliometu vaþinëja maðinos, laksto kariai. Kai baigiasi spektaklis, nie-kas neploja. Visi kariai iðmiræ. Gyvi lieka tik aktoriai ir kriðnaitøbûrelis, harekriðnuojantys tarp lavonø.

Teatro veiklos pradþioje kelmiðkiø pasakyti þodþiai apie gali-mybæ teatrui tapti profesionaliu teatru buvo pranaðiðka. Kelias á jábuvo ilgokas – truko net penkiolika metø. Per tà laikotarpá mëgëjøteatras brendo, augo, atsiskleidë jo unikalumas, kûrybinës ten-dencijos, formavosi kolektyvo branduolys. Tai liudija ir dar mëgë-jiðko Kelmës maþojo teatro, jo reþisieriø bei aktoriø áver tinimaibei apdovanojimai.

Pastaraisiais metais Kelmës maþojo teatro veiklose aktyviaidalyvauja Kelmës meno mokyklos mokytojai V. Brazinskienë, D. Mi-liauskienë, A. Vilimaitë, A. Ðurna, N. Astaðauskienë, I. Leskauskie-në, berniukø choras „Dþiaugsmas“ (vadovë J. Valiulienë), folkloroansamblis „Taduja“, Kelmës meno mokyklos choreografijos sky-riaus ðokëjai bei jø mokytojai D. Bakðienë ir R. Vaiðnoras, instru-mentinis trio „MMM“ (violonèelë – L. Braþaitë, smuikas, pianika –L. Mikutytë, sintezatorius – P. Mikutis), Ðiauliø konservatorijos kon-certmeisterë Laimutë Mameniðkytë. Ðiame teatre originalia kûry-ba atsiskleidë Dalia Stirbytë, Diana Tiðkovaitë, Gediminas Trijonis.

KELMËS MAÞOJO TEATROAPDOVANOJIMAI

„AUKSINIO AMÛRO“ NOMINACIJOS:1996 m. – „Pabaliðkiø karèema“ (reþ. A. Armonas).2000 m. – „Drakoniuko Povilo ieðkojimai“ (reþ. D. Stirbytë).1998 m.– „ Chirurgija“ (reþ. G. Trijonis).

KONKURSO „ATSPINDÞIAI“ NOMINACIJOS UÞSUKURTUS GERIAUSIUS MOTERS VAIDMENIS:1996 m. – Vilijai Brazinskienei uþ Ðutinienës vaidmená „Pabalið-

kiø karèemoje“.2004 m. – Dianai Tiðkovaitei uþ kiaulaitës Rozali vaidmená

spektaklyje „Trijø parðiukø kelionës“.

RESPUBLIKINËS BORISO DAUGUVIEÈIO PREMIJOS:1992 m. – Þemaitës „Trys mylimos“ (reþ. A. Armonas).1995 m. – R. Kaðkausko „Pabaliðkiø karèemoje“ (reþ. A. Ar-

monas).

KELMËS MAÞASIS TEATRAS VAIDINAPROFESIONALØ LYGOJE2006 m. kultûros ministras V. Prudnikovas pasiraðë ásakymà,

kuriame nurodyta, kad Kelmës maþasis teatras tampa profesiona-liu. Jo steigëjas – Kelmës rajono savivaldybë.

Jau pirmaisiais profesionalaus Kelmës maþojo teatro veiklosmetais jis pradëjo bendradarbiauti su Ðilutës kameriniu teatru, Klai-pëdos dramos teatro aktore R. Arbaèiauskaite, á trupæ ásiliejo ilga-metis Kauno nacionalinio dramos teatro artistas Petras Venclovas.

Tuo laikotarpiu sustiprëjo Kelmës teatro ryðiai su Ðiauliø kameriniuorkestru, Kauno filharmonija, Kauno lëliø, Vilniaus „Lëlës“, Vilniausnacionaliniu akademiniu dramos, „Cezario“ grupës teatrais.

Paskutiniais metais teatro trupëje – 9 aktoriai. Jiems talkinakviestiniai reþisieriai bei aktoriai. Repertuare – dramos, monos-pektakliai, komedijos, spektakliai vaikams, miuziklai, koncertinesprogramos. Per metus kolektyvas suvaidina daugiau negu 60 spek-takliø, juose apsilanko 6–7 tûkstanèiai þiûrovø. Treèdalá auditorijossudaro vaikai ir jaunimas. 2013 m. Kelmës maþasis teatras priim-tas á tarptautinæ ASSITEJ (Asiteþas) organizacijà.

TEATRO TRADICIJOSKelmës maþasis teatras puoselëja senàsias ðio kraðto teatro

tradicijas ir puoselëja naujas. 1996 m. èia buvo pradëti organizuotitarptautiniai festivaliai „Kelmës scena“. Nuo 2010 m. jie tapo profe-sionalios nacionalinës lietuviðkos dramaturgijos ðventëmis. Kas-met tarptautinës Teatro dienos proga Kelmëje teikiamos tradicinësRuperto nominacijos uþ sukurtus geriausius vaidmenis, pastaty-tus spektaklius. Ta paèia proga pagerbiami kolektyvo partneriai beirëmëjai. Geguþës mënesá kartu su „Bièiulio“ laikraðèio redakcijaorganizuojamos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos pami-nëjimai. Birþelio viduryje Prienø vienkiemyje (Lioliø seniûnija) ren-giamos Sodo teatro ðventës.

16 TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Scena ið Kelmës maþojo teatro spektaklio „Parðiukai muðkietininkai“.Fotografas neþinomas

(Atkelta ið 15 p.)

Scena ið spektaklio „Pabaliðkiø karèemoje“. Fotografas neþinomas

MONOSPEKTAKLIAI2009 m. – monospektaklis „Pasikalbëkim“.

KOMEDIJOS1985 m. – V. Kalvaitis „Taupykime laikà“; 1986 m. – V. Kalvaitis

„Katinø ðiokiadieniai“; 1987 m. – V. Kalvaitis „Odisëjos klajonës“;1990 m. – J. Erlickas „Kolumbo gimtadienis“; 1992 m. – Þemaitë„Trys mylimos“; 1995 m. – R. Kaðkauskas „Pabaliðkiø karèemo-je“; 1996 m. – G. Kanovièius „Sveiks ir sudie, kalëjime“; 1997 m. –B. Dauguvietis „Þaldokynë“; 1998 m. – A. Èechovas „Chirurgija“;2006 m. – J. Jautakienë „Auksinis raktelis“; 2007 m. – „Zomðinisðvarkas“.

SPEKTAKLIAI VAIKAMS1992 m. – A. Lingrend „Pepë Ilgakojinë“; 1994 m. – V. V. Lans-

bergis „Krokokatinas“; 1994 m. – D. Stirbytë „Miestas po juodaskrybële“; 1996 m. – D. Stirbytë (inscenizacija) „Karalius be iðmin-ties“; 1999 m. – G. Trijonis, D. Stirbytë „Nauji Raudonkepuraitësnuotykiai“; 2000 m. – (pagal V. V. Lansbergá) „Drakoniuko Poviloieðkojimai“; 2007 m. – D.Stirbytë „Ðeðëlis iðeina“; 2008 m. – (pa-gal V. A. Mocar tà operà „Uþbur toji fleita“) „Uþbur toji fleita“;2009 m. – P. Juodiðius „Vabalø pyragas“.

BALADËS1999 m. – (pagal A. Lingrend) „Didysis vasaros pabëgimas“;

2003 m. (pagal È. Èaplinà) „Baladë apie Laisvæ, Meilæ ir Pinigus“.

MIUZIKLAI2004 m. – R. Kaðkauskas „Trijø parðiukø kelionës“.

KONCERTINËS PROGRAMOS2005 m. – Dianos Tiðkovaitës reèitalis; 2005 m. – „Melodijos su

dþiazo aromatu“; 2006 m. – „V. A. Mocarto vokalinës muzikos ðe-devrai“; 2008 m. – Sakralinës muzikos valanda „Taikos Karalienë“;2009 m. – lyriniai dialogai „Pasikalbëkim, ponai, apie lietø, vynà irtikrà-sumeluotà meilæ“.

TEATRO GASTROLËSKelmës maþasis teatras daug gastroliuoja – spektaklius rodo

Lietuvoje, tarptautiniuose teatro festivaliuose, kurie vyksta uþsie-nio ðalyse – ðio teatro pastatymus jau turëjo galimybæ pamatytiscenos gerbëjai ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Baltarusijoje, Da-nijoje, Didþiojoje Britanijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Makedo-nijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Tatarstane, Vengrijoje, Vo-kietijoje ir kai kuriose kitose ðalyse.

KELMËS MAÞOJO TEATROREÞISIERIAI

ALGIMANTAS ARMONASKelmës maþàjá teatrà ákûræs reþisierius A. Armonas, baigæs reþisû-

ros studijas Klaipëdoje ir ásikûræs Kelmëje, nuolat ieðkojo naujø reþisû-ros sprendimø.

KELMËS MAÞOJO TEATRO SPEKTAKLIAI(1982–2010 m.)

DRAMOS1982 m. – J. Mackonis „Ulijona“; 1987 m. – J. Rainis „Pûsk,

vëjeli“; 1989 m. – J. Petrulis „Juodieji broliai“; 1991 m. – K. Inèiûra„Painiava“; 1995 m. T. Viljamso – „Netikusi vakarienë“, 2001 m. –„Nerimas“ (pagal S. Cveiko apsakymà „Ðirdies nerimas“); 2004 m.–A. Þièkienë „Ið kelmynës á Kelmæ“; 2008 m. – „Kraþiø skerdynës“;2010 m. – „Karalienë Morta“.

POETINËS PASAKOS1985 m. – K. Inèiûra „Eglë þalèiø karalienë“; 2000 m. – R. Kað-

kauskas „Mirusi ðokëja“.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 2

17TEATRAS ÞEMAITIJOJE

(Nukelta á 18 p.)

Kelmës maþojo teatro ákûrëjas ir reþisierius Algimantas Armonas.Fotografas neþinomas

1992 m. A. Armono kûrybiniame kelyje ávyko lemtingas posû-kis. Statydamas þinomà komedijà „Trys mylimos“, jis jai suteikënaujà iðraiðkos formà – spektaklá ar tistai vaidino su kaukëmis.Jas, taip pat ir spektaklio scenografijà, sukûrë A. Armono dëstytojaSofija Kanaverskytë (ið viso scenografijà, kaukes ji yra sukûrusiaðtuoniems spektakliams). Uþ originalø „Trijø mylimø“ reþisûrinásprendimà A. Armonas pelnë B. Dauguvieèio premijà. Jo iniciatyvakaukëmis buvo „papuoðti“ ir Kelmës maþajame teatre pastatytosB. Dauguvieèio komedijos „Þaldokynë“ personaþai.

Po ðiø spektakliø premjerø kaukës tapo savotiðka Kelmës ma-þojo teatro vizitine kortele. Ðiuos kaukiø, kaip ir kitus spektaklius,Kelmës artistai yra jau rodæ Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusi-joje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje, Danijoje, Anglijoje ir kt.

A. Armonas, dirbdamas Kelmëje ir jos rajone, iki 2014 m. pasta-të 17 spektakliø. Be S. Kanaverskytës, jo pastatymams scenogra-fijà yra kûræs brolis Leonardas Armonas, A. Arlauskas ir keletaskitø menininkø.

A. Armonas gimë 1957 m. vasario 24 d. Varniuose (Telðiø r.).1976 m. baigë M. K. Èiurlionio meno mokyklà (mokësi Choreogra-fijos skyriuje). Vëliau du metus ðoko dainø ir ðokiø ansamblyje„Lietuva“. 1982 m. baigë Lietuvos valstybinës konservatorijos Klai-pëdos Teatrinio meno fakulteto Reþisûros katedros studijas (kursovadovas doc. G. Ðimkus). Nuo 1991 m. iki ðiol vadovauja Kelmësmaþajam teatrui.

1982 m. A. Armonas Tytuvënuose pastatë savo diplominá dar-bà – Juozo Mackonio poetinæ dramà „Ulijona“, 1985 m. – K. Inèiû-ros dramà „Eglë þalèiø karalienë“ (abiejø scenografë S. Kanavers-kytë), 1985–1987 m. – tris Vlado Kalvaièio kûrinius: 1985 m. –„Taupykime laikà“, 1986 m. – „Katinø ðiokiadieniai“, 1987 m. –„Odisëjos klajonës“.

1987 m. scenos gerbëjai buvo pakviesti á A. Armono reþisuotoJanio Rainio „Pûsk, vëjeli“ premjerà, 1990 m. – á J. Erlicko „Kolum-bo gimtadienis“ (scenografija A. Arlausko), 1991 m. liepos 6 d., ati-darant 60 vietø Kelmës maþàjá teatrà, – á K. Inèiûros pjesës „Painia-va“ premjerà (scenografas A. Arlauskas).

1992 m. þiûrovai pamatë jau minëtà A. Armono pastatytà Þemai-tës kaukiø komedijà „Trys mylimos“.

1994 m. Kauno Lëliø teatre A. Armonas reþisavo V. V. Lansber-gio „Krokokatinà“, sukurtà pagal Donaldo Biseto pasakà (scenog-rafë S. Kanaverskytë), 1995 m. – pagal lietuviø liaudies pasakømotyvus R. Kaðkausko sukurtà pjesæ „Pabaliðkiø karèemoje“ („Si-dabranosis ir Mikasë“), kurios scenografas buvo È. Girkantas. Sta-tant ðá spektaklá pasirinktas originalus scenografijos sprendimas –buvo sukurti sodrûs tipaþai, iðraiðkingos daugiaplanës mizansce-nos, ávairi þanrinë þaismë. Pjesës siuþetas nesudëtingas. Tais pa-èiais metais A. Armonui uþ ðio spektaklio pastatymà buvo paskir taantroji respublikinë B. Dauguvieèio premija, Klaipëdos reþisûroskatedros absolventø festivalyje „Auksinis Amûras“ ðis spektaklispripaþintas geriausiu ir jam paskirtas Auksinis Amûro prizas.

1997 m. A. Armonas pastatë B. Dauguvieèio „Þaldokynæ“ (sce-nografë S. Kanaverskytë). Tai buvo antras kaukiø spektaklis Kel-mës maþajame teatre. Jame aktoriai vaidina su kaukëmis, kuriosvaizduoja ávairius Lietuvos kaimo tipaþus. Tai savotiðkas naujasisdell’ar te.

2000 m. ávyko A. Armono pastatyto spektaklio – R. Kaðkauskobaladës „Mirusi ðokëja“, paraðytos pagal J. Basanavièiaus surink-tas mistines pasakas, premjera. Jis gerai buvo ávertintas tarptauti-

niame teatrø festivalyje „Continents comediens“ (Prancûzija).2002 m. rugpjûèio mënesá kino reþisierius Algimantas Puipa pa-

statë filmà „Trys mylimos arba paskutinë diena“. Ðio filmo pagrin-das buvo Kelmës maþojo teatro spektaklis Þemaitës „Trys myli-mos“. Kûrinys A. Puipà sudomino savo netradiciniu reþisûriniusprendimu. Filmu siekta gerà teatro pastatymà „iðversti“ á kinema-tografijos „kalbà“ ir taip iðplësti teatro þiûrovø ratà.

2004 m. A. Armonas pastatë muzikinæ pasakà vaikams – R. Kað-kausko „Trijø parðiukø kelionës“, 2006 m. – improvizuotà miðkopasakà suaugusiems – Onos Jautakienës „Auksinis raktelá“, kuria-me kiðkio vaidmená sukûrë pats reþisierius.

2008 m. reþisierius þiûrovus nudþiugino spektakliu „Kraþiø sker-dynës“(scenografë S. Kanaverskytë). Jame buvo prisiminti 1892–1893 m. istoriniai ávykiai, lietuviø katalikø kova uþ tautinæ ir religinælaisvæ, iðkeliama kraþiðkiø dvasia ir heroizmas. (Kraþiø vardastapo plaèiai þinomas po 1893 m. lapkrièio 22 d. ávykiø, kai vietosgyventojai neleido nugriauti XVIII a. vienuoliø benediktiniø pastaty-tos Kraþiø baþnyèios). Spektaklis susilaukë dvasininkø dëmesio,jo idëjà entuziastingai rëmë, autentiðkas giesmes parinko habil. dr.prof. A. Motuzas. Statant spektaklá teatras itin glaudþiai bendradar-biavo su dailininke-scenagrafe S. Kanaverskyte (su ja Algimantas1982–2008 m. sukûrë devynis spektaklius)\.

Nuoðirdþiai bendradarbiauta ir su dramaturgu Regimantu Kað-kausku. Jis Kelmës maþajam teatrui sukûrë 4 pjeses.

2010 m. pastatytas karaliaus Mindaugo dienai paminëti skirtasspektaklis „Karalienë Morta“ (Roko Flick pjesë). Teatrui talkinoKlaipëdos dramos aktorë R. Arbaèiauskaitë, muzikà sukûrë kom-pozitorius G. Kizevièius.

2013 m. þiûrovai buvo pakviesti á Kosto Ostrausko pjesës „Èi-èinskas“ pastatymà. Spektaklio veiksmas vyksta Upytës baþny-èios poþemyje, kuriame laikomas nepalaidotas lavonas ir apie jásklando keistos kalbos. 1864 m. generalgubernatorius Muravjovas

18 TEATRAS ÞEMAITIJOJE

(Atkelta ið 17 p.)

Scena ið spektaklio „Mirusi ðokëja“. Fotografas neþinomas

Scena ið spektaklio „Karalienë Morta“. Fotografas neþinomas

Scena ið spektaklio „Èièinskas“. Fotografas neþinomas

Algimanto Armono sukurti vaidmenys: 1996 m. D. Stirbytës ins-cenizacija „Karalius be iðminties“ – karalius; 1997 m. B. Dauguvie-tis „Þaldokynë“ – komunistas, Sidabras, Rûta; 2000 m. R. Kað-kauskas „Mirusi ðokëja“ – vaiduoklis; 2000 m. pagal VytautoV. Lansbergio „Drakoniuko Povilo ieðkojimai“ – gaidys; 2004 m.A. Þièkienë „Ið kelmynës á Kelmæ“ – þydas; 2004 m. R. Kaðkaus-kas „Trijø parðiukø kelionës“ – parðiukas Mikis; 2006 m. J. Jauta-kienë „Auksinis raktelis“ – kiðkis; 2009 m. P. Juodiðius „Vabaløpyragas“ – uodas.

GEDIMINAS TRIJONIS1995 m. Kelmës maþajame teatre pradëjo dirbti Klaipëdos uni-

versiteto Menø fakulteto Reþisûros katedros docentës E. Savuky-naitës studentas Gediminas Trijonis. Jis gimë 1972 m. sausio 11d. Kelmëje, 1995 m. baigë universitetà. Pirmaisiais metais Kel-mës maþajame teatre pastatë T. Viljamso kûriná „Netikusi vaka-rienë“, kitais metais – G. Kanovièiaus „Sveiks ir sudie, kalëjime“(tai buvo jo diplominis darbas), 1998 m. – pagal A. Èechovo apsa-kymà reþisavo spektaklá „Chirurgijà“, kuris vaidinamas jau kelio-lika metø ir ðá kûriná jau yra matæ daugelis teatro mëgëjø ne tikLietuvoje, bet ir uþsienyje. 2000 m. spektaklis pripaþinimo susi-laukë Baltarusijoje vykusiame festivalyje „Teatralnyje perekriost-ki“ („Teatro kryþkelës“), o 2002 m. kolektyvas tapo Rusijos Gaèi-lino mieste vykusio antrojo tarptautinio mëgëjø teatrø ir teatrøstudijø festivalio „Avangard i tradiciji“ („Avangardas ir tradici-jos“) laureatu.

2001 m. pagal S. Cveigo apsakymà „Ðirdies nerimas“ ir E.Malûko romanus pastatytas G. Trijonio reþisuotas spektaklis „Neri-mas“ taip pat sulaukë þiûrovø pripaþinimo. Scenarijø spektakliuiparaðë G. Trijonio sesuo, Kelmës „Kraþantës“ vidurinës mokykloslietuviø kalbos ir literatûros mokytoja Asta Þièkienë, scenografijàsukûrë A. Arlauskas. Tai – pirmasis teatro jaunimo studijos, kuriaivadovavo G. Trijonis, spektaklis. Ðiame spektaklyje vaidmenis su-kûrë mokiniai, kurie iki to laiko dar niekada nebuvo vaidinæ teatre.

Dalyvauta ir tarptautiniame projekte, kuriame Kelmës maþojo,Jonavos ir vienas Danijos mëgëjø teatras pagal danø dramaturgoKaj Nissen „Daina apie Dunojø“ pastatë spektaklá „Vëlinës prieupës“. Scenografijà sukûrë S. Budzinauskas, kostiumus – LinaUþomeckienë.

2004 m. G. Trijonis pagal savo sesers A. Þièkienës scenarijø yrapastatæs ir istorinæ dramà „Ið kelmynës á Kelmæ“, kurioje pasakoja-ma apie svarbius miestelio istorijos ávykius. Ðio spektaklio sce-nografijos ir kostiumø autorë – L. Uþomeckienë, choreografija –R. Vaiðnoro, muzikà sukûrë V. Brazinskienë, aranþuotes – A. Ðurna.Spektaklis skir tas Kelmës miesto 520 metø jubiliejui.

2007 m. G. Trijonio reþisuotoje Stanislovo Stratijevo kabinetinë-je komedijoje „Zomðinis ðvarkas“ bandyta atskleisti ðiuolaikinësvaldþios kabinetø biurokratinius uþkaborius. Ðio pastatymo sce-nografë – L. Uþomeckienë.

2009 m. G. Trijonis kartu su maþaisiais aktoriais þiûrovus pa-kvietë á spektaklá „Vabalø pyragas“, pastatytà P. Juodiðiaus pasakø„Amarëlio pyragas“ ir „Vabalø pyragas“ motyvais (scenografasA. Arlauskas). Tais paèiais 2009 m. su Kelmës maþuoju teatru pra-dëjo bendradarbiauti Sergejus Paciukas ið Ðilutës kamerinio teat-ro. Jis pastatë A. S. Plugatyriovø monospektaklá „Pasikalbëkim“.

2012 m. G. Trijonis reþisavo spektaklá vaikams – Janosch „Pa-

pasiunèia pulkininkà Sobolevská apþiûrëti Èièinsko lavono. Á poþe-má pulkininkas ateina lydimas zakristijono ir meiluþës. Èièinskovaidmená sukûrë Petras Venslovas, Saros – Laura Gulbinaitë , zak-ristijono – Èeslovas Brazinskas, pulkininko Sobolevskio – ArnasArlauskas.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 2

19TEATRAS ÞEMAITIJOJE

Scena ið Þemaitës spektaklio „Trys mylimos

Scena ið Boriso Dauguvieèio „Þaldokynë“ spektaklio

nama labai graþi“, o 2013 m. – L. Januðytës komedijà „Þemaièiaibylinëjasi“.

G. Trijonio sukurti vaidmenys teatre: 1995 m „Pabaliðkø kar-èemoje“ – velnias, malûnininkas, kalvis Dzindra; 1996 m „Sveiksir sudiev, kalëjme“ – advokatas; 1997 m. „Þaldokynë“ – Sapiega,Rûta; 1998 m. „Chirurgija“ – generolas Aleksandras Georgiani-èius; 1999 m. „Nauji Raudonkepuraitës nuotykiai“ – Karsonas;2000 m. „Kambarinës“ – kamabarinë; 2000 m. „Drakoniuko Povi-lo ieðkojimai“ – drakoniukas Povilas; 2000 m. „Mirusi ðokëja“ –tarnas Laurynas; 2004 m. „Parðiukø kelionës“ – parðiukas Mikis;2006 m. „Auksinis raktelis“ – këkðtas; 2006 m „Ið kelmynës áKelmæ“ – medkir tys; 2007 m. „Zomðinis ðvarkas“ – tarnautojas;2008 m. „Kraþiø skerdynës“ – Polikarpas; 2009 m. monospektak-lis „Pasikalbëkim“ – pensininkas lakûnas; 2009 m „Vabalø pyra-gas“ – voriukas.

DIANA TIÐKOVAITË2002 m. Kelmës maþajame teatre pradëjo vaidinti profesionali

operos dainininkë Diana Tiðkovaitë. Atëjus jai á teatrà, èia buvopradëta statyti miuziklus, rengti ávairias koncertines programas.

D. Tiðkovaitë gimë 1975 m. birþelio 7 d. Kelmëje. 2001 m. baigëstudijas Klaipëdos universitete, kur lankë V. Kuraitës solinio daina-vimo klasæ. Nuo 2001 iki 2005 m. dirbo Kelmës meno mokyklojesolinio dainavimo mokytoja, rengë savo soliniø koncertø progra-mas, kuriose buvo þymiø klasikø dainos, arijos, iðtraukos ið operø,gerai þinomø dþiazo kompozitoriø muzika. Yra koncertavusi Vokie-tijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Prancûzijoje, Lenkijoje ir kt.

2005 m. atëjo dirbti á Kelmës maþàjá teatrà kaip aktorë-solistë.Èia ji ákûrë operos studijà ávairaus amþiaus þmonëms. 2003 m. D. Tiðkovaitë Kelmës visuomenei pristatë savo pirmàjá reèitalá.Koncerto programoje skambëjo lietuviø ir pasaulio kompozitoriøvokaliniai kûriniai – nuo renesanso iki ðiuolaikinës folkðoko mu-zikos. 2005 m. festivalyje „Kelmës scena“ D. Tiðkovaitë debiutavosu savo antruoju reèitaliu. Ðio koncerto programoje buvo iðtraukosið operø bei arijos. 2006 m. dainininkë kartu su instrumentiniu trio„MMM“ parengë dþiazo muzikos programà. Tai buvo teatralizuotasdþiazo muzikos koncertas, kuris savo netradiciniu pateikimo bûdusuintrigavo klausytojà, jam padëjo suprasti dþiazo muzikos savitu-mà ir unikalumà. Tais paèiais metais Diana paruoðë klasikinësmuzikos programà „V. A. Mocarto vokalinës muzikos ðedevrai“.Ðis teatralizuotas koncertas buvo skirtas V. A. Mocarto 250-osiomsgimimo metinëms paminëti. Treèiasis jos 2006 m. didelis darbasbuvo surengta sakralinës muzikos valanda, skir ta Visø ðventøjødienai paminëti. 2008 m. Diana kartu su reþisiere D. Stirbyte Kel-mës vaikø ir jaunimo operos studijoje pastatë spektaklá pagal V. A.Mocarto operà „Uþburtoji fleita“ (po keliø metø buvo iðleista ir „Uþ-burtosios fleitos“ garso kompaktinë plokðtelë). Tais paèiais metaisji kartu su Ðiauliø kameriniu orkestru paruoðë programà „TaikosKaralienë“, skir tà Kelmës baþnyèios 100-osioms metinëms.

2009-aisiais Diana sëkmingai pasirodë televizijos projekte-konkurse „Triumfo arka – II“ ir jame pasiekë finalà. Tais metais jikartu su reþisiere ir aktore D. Stirbyte bei pianiste R. Vaigauskaiteparuoðë ir lyrinius dialogus „Pasikalbekim, ponai, apie lietø, vy-nà ir tikrà sumeluotà meilæ“. Ði programa buvo pristatyta irÐiauliuose vykusiame Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalyje.

2010 m. Klaipëdos muzikiniame teatre D. Tiðkovaitë sukûrë

Dorybës ir Nutrièës vaidmená C. Monteverdi operoje „Popëjoskarûnavimas“.

2011 m. ji kartu su savo kolege ið „Triumfo arkos“ R. Dubinskai-te, koncertmeistere R. Vaigauskaite paruoðë P. Pergolesi „Stabatmater“ programà.

Scena ið spektaklio „Kraþiø skerdynës“. Fotografas neþinomas