Edukacinių aplinkų kūrimas

Rūta Krasauskienė

2012-12-19

Ateities mokyklą vaizduojamės, kaip tam

tikrą visuomenės dalelę – bendriją, kurią

sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jų

bendras tikslas – brandinti jauną žmogų,

atverti jam tobulėjimo kelius. To pasiekti

neįmanoma, jei netikime, kad kiekvienas

gali ir privalo tobulėti.

Meilė Lukšienė

Mokykla yra ne tik darbo vieta - tai antrieji namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai,mokiniai mokykloje turi jausti komfortą.Tam didžiulę įtaką turi mokyklos aplinka,kuri turi sukurti tokį mikroklimatą,kad galėtume jaustis saugūs,sveiki ir pilnaverčiai žmonės. Žmogus neatskiriamas nuo gamtos ir savo veikla daro įtaką gamtai.Kokia bus mokyklinė aplinka,tokie,tikėtina,gali būti ugdymo rezultatai. (Glinskienė Rasa; Lipinskienė Diana. Giluminį požiūrį į mokymąsi skatinantys edukacinės aplinkos veiksniai. Pedagogika, 2005, nr. 78, p. 10-16.)

A. Maslow poreikių piramidė

Fiziologiniai poreikiai

Saugumo poreikiai

Pripažinimo poreikis

Socialiniai poreikiai

Saviraiškos

poreikis

• EDUKACINĖ APLINKA - tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų.

(Jucevičienė, 2001)

• Šioje aplinkoje veikia besimokantysis, kurio mokymąsi per jam suprantamą mokymosi aplinką tiesiogiai sąlygoja edukacinės aplinkos veiksniai (Jucevičienė, 2001).

• Mokymosi aplinkos – tai edukacinę

vertę turinčios žmonių gyvenimo bei

veiklos erdvės, įgalinančios individo

asmeninį tobulėjimą, realizuojamą per

mokymosi pastangas (Jucevičienė,

2001).

Edukacinė aplinka – sąlygos (didaktinės,

psichologinės, kompetencinės,

materialiosios, organizacinės,

sociokultūrinės), kurios kiekvienam

mokiniui suteikia mokymosi galios ir turi

įtakos jo pasiekimams. (Glinskienė

Rasa; Lipinskienė Diana, 2005)

Edukacinės aplinkos gali būti:

– tiek natūralios,

– tiek specialiai suorganizuotos,

Jos turi turėti edukacinį poveikį individui bei

edukacinę vertę, t.y. gebėjimą edukacinėmis

priemonėmis padėti žmogui įgyti

pasirengimą spręsti jam kylančias gyvenimo

ir veiklos problemas (Jucevičienė, 2001)

Edukacinė aplinka – asmenybės formavimosi

įtakų ir sąlygų sistema, bei asmenybės

vystymosi galimybės esančios socialinėje ir

fizinėje aplinkoje

(E. Balasevičius, 2001)

Edukacinės aplinkos struktūriniai elementai

· Fizinė aplinka

· Žmogiškas faktorius

· Mokymo programos (E. Balasevičius,

2001)

Edukacinės aplinkos tipai:

• Dogmatinė – sąlygoja vaiko pasyvumą ir priklausomybę.

• Karjerinė – sąlygoja vaiko aktyvumą ir priklausomybę.

• Pasyvi – sąlygoja vaiko laisvą vystymąsi ir jo pasyvią gyvenimišką poziciją.

• Kūrybinė – skatina laisvą vaiko vystymąsi.

(E. Balasevičius, 2001)

Nepaisant to, kokią edukacinę ar mokymosi

aplinką kuria edukatoriai, kiekvienas

besimokantysis ją identifikuoja individualiai

pagal turimą patirtį, kompetenciją,

vertybines nuostatas ar motyvaciją.

(Tautkevičienė, 2004)

• Efektyvi edukacinių aplinkų kūrimo veikla

bus tada, kai individas sugebės įžvelgti

įvairius problemos sprendimo kelius ir,

kritiškai juos įvertindamas, išsirinks

geriausią.

• išreikštasis efektyvumas;

• potencialusis efektyvumas;

Ugdymo/si aplinkų

kūrimo kompetencija

• Kurti saugią mokinio emocinį, socialinį,

intelektualinį, dvasinį vystymąsi

palaikančią ugdymo/si aplinką.

• Saugiai ir veiksmingai pritaikyti fizinę

erdvę, naudoti informacijos ir

komunikacijos technologijas, įrankius ir

priemones.

• Kurti toleranciją ir bendradarbiavimą

skatinančią aplinką, kurioje mokinys turi

galimybę rodyti iniciatyvą, veikti

savarankiškai ir atrasti bendraminčių.

• Kurti pokyčiams palankią ugdymo/si

aplinką, kurioje mokinys jaučiasi saugus ir

pasitikintis savimi bei kitais.

• Parengti mokymo programą, teminį planą

remiantis ugdymą reglamentuojančiais

dokumentais.

• Atrinkti mokymo/si metodus, tinkamus

mokymo/si tikslams pasiekti.

• Formuluoti mokymo/si tikslus bei uždavinius.

• Numatyti išteklius būtinus mokymo/si tikslams

pasiekti.

Edukacinė aplinka ir mokyklos

kultūra

Organizacijos kultūra yra esminių vertybių

sistema, kuria vadovaujasi mokyklos

organizacija ir kuri pripažįstama

organizacijos narių, įtakoja jų elgesį ir yra

palaikoma organizacijos istorijos, mitų bei

pasireiškia per tradicijas, ceremonijas,

ritualus ir simbolius. (Jucevičienė, 2003)

Mokyklos bendruomenės poreikiai

Mokyklos veiklos efektyvumo

charakteristikų sąveikos modelis

Bendra respondentų nuomonė

mokyklos veiklos charakteristikoms

79,6

82,1

88,6

17,1

16,0

9,6 1,7

1,9

3,3

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Procesas

Rezultatas

Aplinkos

kokybė

Svarbu

Vienodai svarbu ir nesvarbu

Nesvarbu

38,3

44,1

85,2

47,5

41,4

12,3

14,3

14,4

2,5

0% 20% 40% 60% 80% 100%

1

2

3

Sutinku

Vienodai sutinku ir nesutinku

Nesutinku

68,8

86,6

87,0

87,2

87,5

89,9

90,1

91,3

91,3

91,4

91,7

92,4

92,4

93,1

24,5

12,3

11,6

11,2

9,9

8,7

8,7

7,5

7,1

7,7

7,0

6,5

6,5

5,9

6,7

1,1

1,4

2,6

1,6

1,3

1,2

1,2

1,6

0,9

1,1

1,0

1,1

1,4

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Mokykla arti namų

Mokykloje dažnai naudojamos informacinės

technologijos (kompiuteriai, projektoriai,

kompiuterinės mokomosios programos,

Mokykloje įrengti modernūs įvairių dalykų

kabinetai

Mokykloje palaikoma graži ir patraukli išorės

ir vidaus patalpų estetinė išvaizda

Mokyklos valgykloje gaminamas kokybiškas

ir skanus maistas

Mokykloje patogus pamokų tvarkaraštis

Mokykloje įrengta moderni biblioteka (su

skaitykla, kompiuterinėmis darbo vietomis,

naujausiais vadovėliais ir t.t.)

Mokyklos vadovas puikiai vadovauja mokyklai

Mokykloje atlikta pastato renovacija (pakeisti

langai bei šildymo sistema)

Mokyklos vadovas siekia, kad mokytojai

dirbtų kaip tikri savo dalyko profesionalai

Mokykloje naudojami vadovėliai, kuriuose

mokomoji medžiaga pateikiama suprantamai

ir aiškiai

Mokykloje visuomet šilta, šviesu ir jauku

Mokykloje saugu

Mokykloje dirba kvalifikuoti, savo dalyką

išmanantys mokytojai

SvarbuVienodai svarbu ir nesvarbuNesvarbu

44,0

54,0

25,4

49,1

36,3

44,5

52,5

55,7

53,8

56,5

50,8

50,1

44,9

63,8

36,2

39,0

52,1

39,7

40,9

39,0

34,8

37,1

20,7

36,9

42,3

34,4

43,5

31,6

6,9

15,6

4,6

11,6

6,6

25,5

7,2

12,7

22,5

11,2

22,8

16,5

7,0

19,9

0% 20% 40% 60% 80% 100%

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

SutinkuVienodai sutinku ir nesutinkuNesutinku

Klausimynas mokiniams

Veikla Nuolat Kartais Niekada

Ruošiant namų darbus 10 33 1

Ruošiant projektus 32 7 3

Bendravimui su klasės vadovu 2 15 27

Bendravimui su mokytojais 0 8 36

Informacijos paieškai gimnazijos svetainėje 5 24 15

Informacinių technologijų naudojimas

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Ruošiant

namų darbus

Ruošiant

projektus

Bendravimui

su klasės

vadovu

Bendravimui

su mokytojais

Informacijos

paieškai

gimnazijos

svetainėje

Veikla

Skaič

ius Nuolat

Kartais

Niekada

Klausimynas mokytojams

Sritys Veikla Nuolat Kartais Niekada

Pasiruošimas pamokai

Ilgalaikių, trumpalaikių planų

rengimas 26 4 2

Pamokos struktūros (plano)

sudarymas 10 10 12

Pamokos medžiagos parinkimas 10 21 1

Pamokoje

Pateiktis 13 11 8

Programos 11 11 10

Testai 14 14 4

Filmai 0 25 7

Namų darbų užduotys naudojant IT 10 21 1

Kita veikla 1 11 20

Kitos formos

Projektiniai darbai 5 21 6

Klasės vadovo veikla 8 7 17

Bendravimas su tėvais 8 18 6

Dalijimasis informacija su

kolegomis 21 10 1

Elektroninis dienynas

Informacijos teikimas: 4 1 27

Tėvams (mail) 11 15 6

Mokiniams (mail) 19 12 1

Informacinių technologijų panaudojimas gimnazijoje

0

5

10

15

20

25

30Ilg

ala

ikių

,

tru

mp

ala

ikių

Pa

mo

ko

s

str

uktū

ros

Pa

mo

ko

s

me

džia

go

s

Pa

teik

tis

Pro

gra

mo

s

Te

sta

i

Film

ai

Na

mų

da

rbų

užd

uo

tys

Kita

ve

ikla

Pro

jektin

iai

da

rba

iK

lasė

s

va

do

vo

ve

ikla

Be

nd

ravim

as

su

tė

va

isD

alijim

asis

info

rma

cija

Info

rma

cijo

s

teik

ima

s:

Tė

va

ms

(ma

il)

Mo

kin

iam

s

(ma

il)

Pasiruošimas

pamokai

Pamokoje Kitos formos Elektroninis

dienynas

Veikla (Sritys)

Sk

aič

ius Nuolat

Kartais

Niekada

• Viena iš Žemynos gimnazijos veiklos stipriųjų pusių yra mokymo ir ugdymo modernizavimas, formuojant mokinių savarankiško mokymosi nuostatas.

• Įvairių IKT formų taikydamas pamokoje stiprina mokinių informacijos įsiminimo galias, nes, kaip žinia, vaizdumas užima svarbią vietą ilgalaikės atminties lavinime.

• IKT panaudojimas pamokose sudaro prielaidas ugdymo procesui diferencijuoti ir individualizuoti atsižvelgiant į mokinių gebėjimų ir žinių lygį.

• IKT naudojimas leidžia sėkmingai siekti kito itin svarbaus gimnazijos tikslo - skatinti moksleivių kūrybinę veiklą, ugdyti kritinį mąstymą, plėtoti problemų sprendimo gebėjimus.

• Mokiniai, turintys geresnius darbo kompiuteriu gebėjimus, lengviau įsisavina naujas žinias.

• Tie, kurie neturi pakankamų IKT valdymo gebėjimų, naudoja skirtingus mokymo(si) metodus: daugiau praktinio darbo, darbas grupėse, aktyvusis mokymasis, mokymasis, kaip problemos sprendimas. Tokių mokinių mokymui(si) reikia daugiau pagalbos, konkrečių instrukcijų.

• Siekiant ugdyti mokinių informacijos ieškojimo gebėjimus pasiteisina aktyvinamieji ugdymo metodai.

• Mokiniai, turintys geresnius IKT naudojimo gebėjimus, gali pasiekti geresnių rezultatų, savarankiškai ieškodami jiems reikalingos informacijos.

• Reikėtų nepamiršti, kad greta IKT valdymo gebėjimų yra ir kalbos (užsienio kalbos – anglų) gebėjimai, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose bei pateikiant ją.

• IKT naudojimas dažnai stiprina mokinių mokymosi motyvaciją bei sudaro galimybę tobulinti tiriamuosius gebėjimus.

• IKT panaudojimas ugdymo procese sudaro sąlygas kurti patrauklią edukacinę aplinką, tobulinti bendradarbiavimą tarp mokinių bei mokytojų, kurti modernią mokyklą.

Gintarė Tautkevičienė, Auksė Blažėnaitė KTU

European Conference on Educational

Research University College Dublin, 7-10 September 2005

• Edukacinė aplinka turi reikšmingą

pozityvią įtaką mokymui/si ir mokinių

požiūrių kaitai.

Mokyklos vadovas

Respondentų nuomonėmis paremtas lyderystės ir mokyklos

veiklos charakteristikų hipotetinis sąveikos modelis

Streso tyrimas

• Tyrime dalyvavo 76 mokiniai iš 2B (28

mokiniai), 2D (25 mokiniai) ir 2H (26

mokiniai) klasių. Iš jų 36 (45,6 proc.)

vaikinai ir 43 (54,4 proc.) merginos.

Dauguma moksleivių buvo 16-mečiai (77,2

proc.), 15 (19 proc.) mokinių buvo 15 metų

amžiaus ir tik trys septyniolikos metų (3,8

proc.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas

pagal lytį

2pav. Tiriamųjų pasiskirstymas

pagal amžių

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal

klasę

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal

patiriamą bendrą stresą

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patiriamo streso

komponentus procentais

Visų tiriamųjų patiriamo streso rodiklių

vidurkiai

IŠVADOS

• Daugiau nei pusė tiriamųjų patiria šiek tiek streso, dešimtadalis tirtų moksleivių nejaučia jokio streso, tačiau daugiau nei trečdalis tiriamųjų jaučia vidutinį arba pakankamai didelį stresą savo gyvenime.

• Tyrimo rezultatai parodė, kad moksleiviams daugiausia streso sukelia mokyklinis krūvis, konfliktas tarp darbo ir laisvalaikio, susirūpinimas ateitimi ir romantiški santykiai. Mažiausiai streso paaugliai jaučia dėl didėjančios atsakomybės.

• Visi streso komponentai, išskyrus „didėjanti atsakomybė“ ir „konfliktas tarp darbo ir laisvalaikio“ kelia didesnį stresą merginoms negu vaikinams.

• Moksleiviai, susidūrę su stresinėmis situacijomis, dažniausiai yra linkę naudoti į problemos sprendimą orientuotą streso valdymo strategiją, taip pat neretai renkasi adaptyvaus vengimo streso įveikos strategiją. Rečiausiai tarp paauglių yra naudojama dezadaptyvaus vengimo streso valdymo įveika.

Edukacinių aplinkų kūrimo

etapai

• Aplinkos kūrimo idėjos generavimas;

• Aplinkos kūrimas;

• Aplinkos palaikymas;

• Aplinkos veiksmingumo analizė.

• Gimnazijoje laikomasi bendros filosofijos ir vertybinių nuostatų, sėkmingai įgyvendinama gimnazijos strategija. Gimnazijos vertybių sistema atsispindi jos tradicijose, veikloje, vizualinėje aplinkoje, bendravimo kultūroje, mokytojų ir mokinių pasiekimuose.

• Skatindami gimnazijos bendruomenės narius pažinti ir suprasti įstaigos filosofiją bei kultūrą, puoselėti humanistinius tarpusavio santykius, rengiame įvairias akcijas, tokias kaip: „Perduok linkėjimus mamai“, skirtą Motinos dienai, „Būk saugus kelyje”, organizuojame gimnazijos koncertus miesto, šalies, gimnazijos bendruomenei Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir kt.

• Gimnazija siekia būti patrauklia ir konkurencinga diegdama informacines kompiuterines technologijas, siekdama ugdymo kokybės bei vieningos vertinimo sistemos, kurdama patrauklią edukacinę aplinką. Gimnazija puoselėja pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo tradicijas: originaliai paminimos valstybinės ir tautos šventės, ugdomas šeimininkiškumo, noro padėti kitiems pojūtis, ugdomas bendruomenės iniciatyvumas: skatinami mokiniai ir mokytojai inicijuoti akcijas, renginius, projektus. Gimnazijoje organizuojami disputai, apskrito stalo diskusijos su politikais, mokslininkais, žymiais žmonėmis.

• Ugdoma gimnazijos moksleiviams tolerancijos,

pakantumo kitos tautybės žmonėms samprata.

Skatinama domėtis ir nuolat supažindinama su

įvairių tautybių kultūra. Gimnazijoje sudarytos

sąlygos mokytis japonų, ispanų, turkų kalbų.

Gimnazijos moksleiviai, dalyvaudami

tarptautiniame Baltijos jūros projekte,

bendradarbiauja, lankosi patys ir priima

moksleivių delegacijas iš Japonijos, Rusijos,

Švedijos, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Latvijos,

Estijos, Suomijos, rengia konferencijas savo

gimnazijoje.

• Išugdyta gimnazijoje pagarbos gabiam

mokiniui ir pagalbos, pakantumo turinčiam

mokymosi spragų kultūra. Veikia pagalbos

mokiniui darbo grupė, organizuojami ir

vykdomi „Gabių vaikų ugdymo“ projektai.

• Gimnazijos mokytojai veda seminarus, skaito paskaitas Tarptautinėse, šalies, miesto konferencijose, veda atviras pamokas. Gimnazijoje organizuotos tarptautinės, respublikinės, Vilniaus apskrities mokslinės konferencijos: „Baltijos jūros projektas“, „Aplinkos raida“, kurių metu kuruojamų dalykų mokytojai ir mokiniai skaitė pranešimus, rodė atviras pamokas. Gimnazijos menų mokytojai vedė atviras pamokas bei vykdė kūrybines laboratorijas Tarptautinės konferencijos „Efektyvaus meninio ugdymo problemos“ dalyviams.

• Nuolatinį dėmesį gimnazijos bendruomenė

skiria gimnazijos įvaizdžio formavimui

visuomenėje. Užtikrinama galimybė

gimnazijai informuoti apie save, būti

matomai, suprantamai, palaikomai.

Organizacijos kultūra ir vertybių sistema

atsispindi straipsniuose spaudoje ir

televizijos laidose.

• Pasiekta renginių organizavimo ir vedimo aukšta

kultūra, skatinama ir nuolat dirbama, kad būtų

sudaryta nepakantumo atmosfera vulgariai

kultūrai gimnazijoje ir viešosiose vietose.

• Veikiantys neformaliojo ugdymo/si

popamokinės veiklos būreliai plėtoja gimnazijos

tradicijas ir kultūrą. Gimnazijos meno kolektyvai

koncertuoja įvairiuose respublikiniuose, Vilniaus

m. renginiuose. Užmezgami ryšiai su įvairiomis

organizacijomis, patikima gimnazijos mokiniams

rengti respublikinius, miesto renginius.

• Įgyvendindami projektai, atspindintys

gimnazijos kultūrą, jos savitumą, ryšius su

visuomene: „Mokykla universitete“, gabių vaikų ir

jaunuolių ugdymo projektai: „Tautinio identiteto

paieškos“, „Mano giminės šviesuolis“, „Kūrybinis

pleneras“, „Pamoka po ąžuolu“, „Žemynos

gimnazijos pavasario menų šventė“, „Kalėdų

giesmės jaunimui“.

• Parengti ilgalaikiai projektai turi įtakos

gimnazijos prioritetinių veiklos krypčių plėtrai ir

sėkmingam ugdomojo proceso tobulinimui,

edukacinių aplinkų turtinimui.

• Įgytas seminaruose, kursuose bei

projektuose teorines ir praktines žinias

efektyviai panaudojome tobulinant

gimnazijos edukacines aplinkas. Gauti IKT

įrangos komplektai sudarė galimybę

modernizuoti gimnazijos valdymą.

• Išanalizuota ugdymo proceso

modernizavimo situacija, atliktas poreikių

tyrimas padės numatyti modernizavimo

prioritetus.

• Gimnazijos jaukumą kuria ir palaiko visa

bendruomenė. Erdvės išnaudojamos

socialiniams ir kultūriniams renginiams,

bendruomenės darbų ekspozicijoms.

Gimnazijoje daug dėmesio skiriama

patalpų tinkamumui mokytis, kitoms

kompetencijoms lavinti bei laisvalaikiui

organizuoti.

Dėkoju už dėmesį