Šeimos sveikatos samprata

Doc. Vytautas KasiulevičiusVidaus ligų, šeimos medicinos ir

onkologijos klinika2012-09-10

Šeimos apibrėžimas

n Teisės literatūroje ,,šeima” apibrėžiama, kaip grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindu.

Pirmykštė visuomenė

n Liga – harmoningų santykių su gamta, kitais žmonėmis ir dvasine sfera sutrikimas.sutrikimas.

n Gydymas nukreipiamas į tinkamos pusiausvyros su gamta, aplinkiniais ir dievais atkūrimą .

Dekarto dualizmasn Pagal Dekartą žmogų sudarančios dvi atskiros

visumos – kūnas ir siela, kurios gyvenant yra susijungusios, bet kokybiškai labai skiriasi.

n Siela – tiesioginė dieviškosios prigimties apraiška žmoguje, todėl neįmanoma jos moksliškai tirti; kūnas, priešingai, gali būti suprantamas kaip mechanizmas ir tiriamas moksliškai stebint jo sudedamąsias dalis ir jų funkcijas.

Biomedicininis modelisn Jis išlaisvino tyrinėtojus nuo beviltiškų pastangų tirti

žmogų kaip visumą, leido tiksliai, kiekybiškai, remiantis laboratoriniais duomenimis, apibūdinti žmogaus kūno sandarą ir funkcijas.

n XVII a. anglas Viljamas Harvėjus (William Harvey) n XVII a. anglas Viljamas Harvėjus (William Harvey) grynai mechaniniais terminais aprašė kraujo apytaką.

n XVIII a. medicinos daktaras Julien O de La Mettriepaskelbė darbą “Žmogaus mechanizmas” (žmogus niekuo nesiskiria nuo kitų organizuotos materijos formų).

n XIX a. vokiečių patologas Rudolfas Virchovas įrodinėjo, kad visoms ligoms būdingi ląstelių lygio struktūriniai pakitimai. Beveik tuo pat metu chemikas Luji Pasteras (Louis Pasteur) išplėtojo savo įžymiąją bakterijų teoriją.

Biomedicininio modelio trūkumai

n XIX-XX a. medicina reiškėsi kaip racionalus teorinis mokslas. Liga vis labiau lokalizuojama ir fiksuojama atskiruose organuose. organuose.

n XX amžius – medicinos specializacija.n “Ligonio istorija” virto “ligos istorija”, o

pokalbis su pacientu pasiliko antraeiliu po laboratorinių, radiologinių ir kt. tyrimų.

Medicinos subspecialybių skaičius JAV

80

100

120

140

# o

f su

bsp

ecia

ltie

s, A

BM

S

0

20

40

60

80

19271933

19401945

19501955

19601965

19701975

19801985

19901995

2000

# o

f su

bsp

ecia

ltie

s, A

BM

S

Biomedicininio modelio trūkumain Biomedicininis modelis ribotas tuo atžvilgiu, kad

gerokai supaprastintai žvelgia į žmogų, nepaisopsichologinių, socialinių ir ekologinių veiksnių.

n Ūmios ligos atveju, gydant infekcines ligas ar ten,Ūmios ligos atveju, gydant infekcines ligas ar ten,kur taikytini chirurginiai metodai, biomedicininispožiūris, žinoma, labai veiksmingas.

n Tačiau norint suprasti lėtinį skausmą ar kitasdaugiabriaunes, su žmogaus elgesiu ir gyvensenasusijusias medicinines problemas, tenka remtis irkitais, tarpdisciplininiais modeliais.

Holistinis požiūris

n Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, psichikos ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios, taigi pacientas – ne tarpusavyje susijusios, taigi pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti atsižvelgiant į fizinius, psichikos bei socialinius aspektus.

Svarbūs elementai:

n Bendruomenėn Šeimos struktūriniai ypatumain Šeimos gyvenimo ciklasn Šeimos gyvenimo ciklas

Bendruomenė

n Bendruomenė – šeimų ar žmonių grupė, daugiau ar mažiau susijusi teritoriniu ir socialiniu atžvilgiu, turinti vieningas socialiniu atžvilgiu, turinti vieningas tarnybas, įstaigas ir interesus ar geografinį artumą.

Bendruomenės struktūros lygmenys

n Pirmasis lygmuo – tai informacija apie bendruomenės gyventojų sudėtį pagal amžių, lytį, užimtumą, šeimos struktūrą, etninę sudėtį.

n Antrasis lygmuo apibūdina socialinius ir ekologinius veiksnius (geografines ypatybes, gyvūnus ir augalus, veiksnius (geografines ypatybes, gyvūnus ir augalus, turinčius įtakos žmonių sveikatai); šis lygmuo apibūdina galimybes bei kliūtis stiprinti bendruomenės sveikatą.

n Trečiasis lygmuo – tai informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą ir jų teikiamas paslaugas, draudimą, jų privalomumą ir priimtinumą.

n Ketvirtasis lygmuo apima valstybinės, regioninės ir vietos sveikatos stiprinimo politiką.

Bendruomenės struktūran Siekdama geresnės bendruomenės sveikatos, šeimos

gydytojo vadovaujama komanda turi išsiaiškinti, kokios grupės egzistuoja bendruomenėje.

n Jos gali būti realios (jų nariai, gyvendami įprastą gyvenimą, reguliariai susirenka) ir sąlyginės (jas mes gyvenimą, reguliariai susirenka) ir sąlyginės (jas mes sukuriame, skirstydami žmones pagal tam tikrus kriterijus).

n Realias bendruomenės grupes sudaro atskirų įstaigų darbuotojai, pvz., mokyklos darbuotojų ar moksleivių, darbininkų grupės, taip pat įvairios visuomeninės organizacijos, klubai, tarybos, religinės bendruomenės.

n Sąlygines bendruomenės grupes galima sudaryti pagal amžių, sveikatos būklę, socialines kategorijas.

Socialinės problemosTėvų emigracija.Pastaraisiais metais gausėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. bent viena liga sirgo trys ketvirtadaliai vaikų. 2007 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 15 000 ketvirtadaliai vaikų. 2007 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 15 000 neįgalių vaikų, o tai sudarė 2,7 proc. visų Lietuvos vaikų.

n Dalis paauglių per anksti pradeda lytinį gyvenimą.n Tarp jaunimo sparčiai plinta žalingi įpročiai. n Vis daugiau porų gyvena kartu santuokos

neregistravusios.n Gana dažnos ištuokos. n Vidutiniškai kas trečias vaikas gimsta santuokos

neregistravusiems tėvams.n Kas antras namų ūkis – be vaikų.

Socialinės rizikos šeiman Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje

auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Kiek tokių šeimų yra Lietuvoje?

n Statistiniais duomenimis, mūsų šalyje tokių šeimų yra apie 16 tūkstančių, jose auga apie 36 tūkstančiai vaikų. Tokių auga apie 36 tūkstančiai vaikų. Tokių šeimų skaičius vis didėja: kasmet socialinės rizikos šeimų grupei naujai priskiriama apie 2000 šeimų, kuriose auga 3000-4000 vaikų.

Kur yra daugiausia tokių šeimų?

n Socialinės rizikos šeimų skaičius yra didesnis mieste, tačiau vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius yra socialinės rizikos šeimose, skaičius yra didesnis kaimo vietovėse.

n Taip yra dėl to, kad miesto socialinės rizikos šeimos paprastai augina vieną-du vaikus, o kaimo socialinės rizikos šeimos dažniausiai yra daugiavaikės.

Fizinė prievartan Fizinė prievarta – smurtiniai arba kiti neatsitiktiniai veiksmai, kurie

sukelia vaikui skausmą ir gali sukelti sveikatos ir / ar vystymosi sutrikimų. Tai – mušimas ranka, spardymas, mušimas įvairiais daiktais, smogimas, stumdymas, bet koks skausmo sukėlimas, kūno sužalojimo grėsmė.

n Fiziniai požymiai: mėlynės, jų vieta (pvz., vaikai retai patys susižaloja sėdmenis), konfigūracija (gali nurodyti, koks daiktas buvo naudojamas, Fiziniai požymiai: mėlynės, jų vieta (pvz., vaikai retai patys susižaloja sėdmenis), konfigūracija (gali nurodyti, koks daiktas buvo naudojamas, kad atsirado mėlynė), kiekis (daugybinės, skirtingų spalvų mėlynės rodo, kad yra kelių skirtingų dienų sumušimai); nudegimo žymės; patinimai, pabrinkimai, gumbai; nubrozdinimai, nutrynimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos sužeidimai; lūžimai; įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos. Vaikai nenoriai kalba apie šiuos „požymius“, dažniausiai sako patys ar atsitiktinai susižeidę.

n Elgesio požymiai: vaikas bijo suaugusių žmonių; vaikas išsigąsta, kai kas nors šalia verkia; vaikas išsigąsta dėl netikėtų kito žmogaus judesių; vaikas išsigąsta netikėtų garsų; vaikas yra agresyvus, piktas arba atsiribojęs; vaikas bijo tėvų, bijo eiti namo; vaikas apsirengęs netinkamais oro sąlygoms drabužiais (pvz., drabužiai ilgomis rankovėmis karštą vasaros dieną gali slėpti mėlynes).

Šeimos gyvenimo ciklo fazės

Ciklo fazė Pagrindinis procesas Antros eilės pokyčiai

1. Jaunas žmogus palieka namus.

Emocinės ir finansinės atsakomybėsuž save prisiėmimas.

1. Savęs atskyrimas nuo tėvų šeimos.2. Naujų santykių raida.3. Savarankiškumas darbe ir finansuose.

2. Santuoka: nauja pora

Pasirengimas naujai šeimai. 1. Šeimos sistemos formavimasis.2. Santykių su išplėstine šeima nustatymas.

3. Šeima su mažais vaikais

Naujų narių priėmimas į šeimą. 1. Šeimos narių prisitaikymas, suteikiant erdvėsvaikui.

2. Nuostatos atliekant finansinius ir vaikųauklėjimo įsipareigojimus.

3. Santykių su išplėstine šeima pertvarkymas,įjungiant senelius ir apibrėžiant tėvų ir seneliųvaidmenis.

Ciklo fazė Pagrindinis procesas Antros eilės pokyčiai

4. Šeima su paaugliais

Šeimos ribų pokyčiai. 1. Lankstumo didinimas didinant vaikųnepriklausomybę.

2. Persiorientavimas į santuokos ir profesinesproblemas.

3. Tėvų priežiūros pradžia.

Šeimos gyvenimo ciklo fazės

3. Tėvų priežiūros pradžia.

5. „Tuščias lizdas“ ir tolesnė raida

Šeimos sistemos kaita. 1. Šeimos sistemos pertvarkymas.2. Suaugusių vaikų ir tėvų santykių

pertvarkymas.3. Santykių pertvarkymas priimant naujus

šeimos narius ir anūkus.4. Tėvų (senelių) negalios problemos ir mirtis.

6. Vėlesni šeimos gyvenimo etapai

Kartų vaidmenų pasidalijimas. 1. Savo ir / ar poros funkcionavimopalaikymas fiziologinio nykimo akivaizdoje.

2. Naujų šeimos vaidmenų ir galimybiųieškojimas.

3. Parama viduriniajai kartai.4. Sutuoktinio, brolių, seserų bei draugų

mirties patyrimas, pasiruošimas mirčiai.

Šeimos medicinaŠeimos medicina

Kodėl reikalingas šeimos gydytojas?

n Gerėja sveikatos paslaugų prieinamumas.n Gerėja sveikatos priežiūros kokybė.n Būtina sisteminė integruota ligų prevencija.n Būtina sisteminė integruota ligų prevencija.n Daugybė psichosomatinių susirgimų.n Būtina vertinti visą šeimą (jos fizinius ir

socialinius parametrus).n Įvertinti bendruomenės vaidmenį.n Būtina rasti balansą tarp išsamaus ir

racionalaus paciento ištyrimo.

Apibrėžimasn Bendroji praktika/ šeimos medicina yra

akademinė ir mokslinė disciplina bei klinikinė specialybė su savuoju mokymo turiniu, tyrimais, duomenų baze ir klinikine turiniu, tyrimais, duomenų baze ir klinikine veikla, nukreipta į pirminę sveikatos apsaugą.

n Wonca Europe 2002

Pagrindiniai šeimos medicinos praktikos principai:1. Į pacientą orientuotas požiūris.2. Požiūris orientuotas į pacientą bendruomenės ir šeimos

kontekste.3. Veikla apibrėžiama paciento poreikių ir norų.

Kompleksiniai ir neklasifikuoti sveikatos sutrikimai.4. Kompleksiniai ir neklasifikuoti sveikatos sutrikimai.5. Nedidelis sunkių ligų dažnis.6. Ligos ankstyvose stadijose.7. Lygiagretus daugelio skundų ir patologijų gydymas.8. Ilgalaikė priežiūra.9. Koordinuota priežiūra.10. Efektyvumas.

PSO pateiktos šeimos medicinos charakteristikos:

A. BendrojiB. TęstinėC. VisapusėC. VisapusėD. KoordinuotaE. BendradarbiaujantiF. Į šeimą orientuotaG. Į bendruomenę orientuota

Šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos:

n savivaldybėms priklausančiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose,

n ambulatorijose,n ambulatorijose,n poliklinikose,n Šeimos gydytojų kabinetuose,n pirminiuose psichikos sveikatos

centruose.