I. Europos Sjungos

Vidaus Rinka

Valstybi ekonominio bendradarbiavimo

etapai

Laisvosios prekybos zona:

Muit ir kiekybini apribojim (kvot) panaikinimas prekybai

produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra laisvosios

prekybos zonos nars.

Muit sjunga:

Laisvosios prekybos zona bei valstybi nari prekybinio ir

muit suvereniteto atsisakymas.

Ekonomin sjunga:

bendra rinka bei valstybi - nari kins politikos koordinavimas, ypa svarbus siekiant stabili valiutos keitimo kurs.

Bendros politikos ypa konkurencijos, regionins struktrins bei socialins - ipltimas ir tolesnis vystymas.

ES vidaus rinkos apibrimas

SESV 26 str.:

1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos

veikim, imasi priemoni pagal atitinkamas Sutari

nuostatas.

2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje

pagal Sutari nuostatas utikrinamas laisvas preki, asmen,

paslaug ir kapitalo judjimas.

ES kompetencija vidaus rinkos srityje

Iimtin kompetencija:

a) muit sjungos;

b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli

nustatymo;

c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro;

e) bendros prekybos politikos.

.

SESV 3 str.

Pasidalijamoji kompetencija:

2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai

priskiriamos ios pagrindins sritys:

a) vidaus rinka;

.

SESV 4 str.

Klitys ES vidaus rinkai

Fizins prekybos klitys (pasienio punktai, muitins kontrol);

Technins prekybos klitys (nacionaliniai standartai, techniniai reglamentai, pateikimas rink);

Mokestins prekybos klitys (Akcizas, PVM).

siekiama paalinti visas Bendrijoje vykstanios prekybos klitis, kad nacionalins rinkos susijungt vien rink, o prekybos slygos bt kiek manoma artimesns (ali) tikrj rink slygoms ...

ETT, Gaston Schul Douane Expedituer BV, 1982.

Ribojim draudimas

Laisvas preki judjimas - SESV 34 str.; 35 str.

Laisvas asmen judjimas - SESV 39 str. 2 d.

Laisvas darbuotoj judjimas - SESV 45 str. 2 d.

sisteigimo laisvs, paslaug teikimo laisvs ir kapitalo judjimo laisvs - SESV 49 str.; 56 str.; 63 str.

Ribojim draudimo samprata: plati ir siaura;

Plaija prasme - ribojim draudimas apima diskriminuojani ir nediskrimuojani priemoni draudim.

Siaurja prasme - ribojim draudimas apima nediskrimuojani priemoni draudim.

Valstybs taikomos priemons

Diskriminuojanios / Nediskriminuojanios

Atskirai taikomos / Bendrai taikomos

Ribojim draudimo iimtys: ribojim pagrstumas.

Diskriminacijos svoka

ETT diskriminacija kuomet esant vienodoms aplinkybms

asmenys yra traktuojami skirtingai, o esant skirtingoms

aplinkybms vertinami vienodai, iskyrus atvejus kai tai yra

objektyvia pateisinama (pagrsta).

Diskriminacija turinio poiriu panai situacij skirtingas

vertinimas, skirting situacij vienodas.

Pozityvioji diskriminacija lengvat suteikimas / pateisinama.

SESV 39 str. 2 d.

Laisvas asmen judjimas - tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg atvilgiu panaikinama bet kuri valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.

SESV 49 str. 2 d.

, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies statymuose yra nustatytos jos paios subjektams, ...

SESV 57 str. 3 d.

Nepaeidiant verslo steigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug

teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali laikinai savo veikla verstis

toje alyje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias

toji alis taiko savo nacionaliniams subjektams.

SESV 36 str.

... taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika

diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio

prekybos apribojimu.

Atvirktinis diskriminavimas

tarpsienini santyki ypatumas;

skirtingi reikalavimai produkt gamybai, kokybei;

mokslo ir profesins kvalifikacijos pripainimas;

nacionalini subjekt diskriminavimas / neubaigtos ES

vidaus rinkos padariniai.

ETT 2013 m. vasario 21 d. byloje C-111/12

Ministero per i beni e le attivit culturali

Teisingumo Teismas paymjo, kad atvirktin diskriminacija gali atsirasti dl to, kad statybos ininieriai, kurie oficiali kvalifikacij patvirtinanius dokumentus yra gav Italijoje, neturi teiss ioje valstybje narje vykdyti Karaliaus dekreto Nr. 2537/25 52 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos veiklos, nors negalima atsisakyti suteikti toki teis asmenims, turintiems kitoje valstybje narje iduot statybos ininieriaus diplom, nurodyt pagal Direktyvos 85/384 7 straipsn sudarytame srae arba ios direktyvos 11 straipsnyje esaniame srae.

Taiau Teisingumo Teismas nusprend, kad, kalbant apie iimtinai valstybs nars vidaus situacij, negalima remtis Sjungos teisje tvirtintu vienodo poirio principu, o praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas turi vertinti, ar yra nacionaline teise draudiama diskriminacija, ir prireikus nustatyti, kaip ji turi bti paalinta. [...].

Diskriminacijos formos

Tiesiogin diskriminacija [atviroji diskriminacija]

Netiesiogin diskriminacija [paslptoji diskriminacija]

Savavalika diskriminacija

ETT - tiesiogin ir netiesiogin

diskriminacija

ETT, 2013 m. birelio 20 d., Byloje C-20/12, Elodie Giersch / tat du Grand-Duch de Luxembourg.

Taigi kalbama apie tiesiogin diskriminacij, nes nordamas gauti valstybs finansin pagalb auktojo mokslo studijoms Liuksemburgo pilietis ar Liuksemburgo pilieio eimos narys turi turti gyvenamj viet Liuksemburge, o kitos valstybs nars pilieiai turi ia gyventi.

Jeigu vis dlto reikt manyti, kad Liuksemburgo pilieiams ir kit valstybi nari pilieiams taikoma ta pati gyvenamosios vietos Liuksemburgo teritorijoje slyga, i gyvenamosios vietos slyga yra netiesiogin diskriminacija, nes i slyg gerokai lengviau vykdyti Liuksemburgo nei kit valstybi nari pilieiams.

1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dl laisvo darbuotoj judjimo Bendrijoje, i dalies pakeisto 2004 m. balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB, 7 straipsnio 2 dalis turi bti aikinama taip, kad ja i esms draudiami valstybs nars teiss aktai, kaip antai nagrinjami pagrindinse bylose, pagal kuriuos teikiant finansin pagalb auktojo mokslo studijoms taikoma studento gyvenamosios vietos ioje valstybje narje slyga ir kuriais tvirtintas nevienodas poiris, dl ko kyla netiesiogin diskriminacija, asmenis, kurie gyvena ioje valstybje narje, ir asmenis, kurie nors ir negyvena ioje valstybje narje, taiau yra pasienio darbuotoj, vykdani veikl mintoje valstybje narje, vaikai.

ETT 2013 m. rugsjo 19 d. Byloje C-140/12,

Pensionsversicherungsanstalt prie Peter Brey

Europos Komisija teigia, kad i i nuostat galima padaryti ivad, jog slyga, pagal kuri nordamas gauti kompensacin pried suinteresuotasis asmuo turi turti teis teistai gyventi priimaniojoje valstybje narje ilgiau kaip tris mnesius, neatitinka Sjungos teiss.

Pagal minto reglamento 1 straipsnio j punkt asmens gyvenamoji vieta yra vieta, kur jis paprastai gyvena; is odi junginys reikia valstyb, kurioje tas asmuo paprastai gyvena ir kurioje yra prastas jo interes centras. I to matyti, kad ASVG 292 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su NAG 51 straipsnio 1 dalimi, numatyta slyga dl teisto gyvenimo alyje yra netiesiogin diskriminacija, prietaraujanti Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsniui, nes ji susijusi tik su Sjungos pilieiais, kurie nra Austrijos pilieiai. [].

ETT 2007 m. spalio 11 d., Byloje C-443/06 Erika

Waltraud Ilse Hollmann / Pazenda Pblica

42 I ios nuostatos, skaitomos kartu su to paio straipsnio 3 dalimi, matyti, kad valstybs nars savo nacionalins teiss aktuose gali nustatyti skirting mokesi moktoj rezident ir mokesi moktoj ne rezident vertinim, jeigu is skirtingas vertinimas nra nei savavalikos diskriminacijos priemon, nei paslptas laisvo kapitalo judjimo apribojimas.

43 Taigi, kaip jau buvo konstatuota io sprendimo 3638 punktuose, CIRS 43 straipsnio 2 dalis i esms nustat skirting rezident ir ne rezident mokestin vertinim , numatydama skirting apmokestinimo baz prieaugio, gauto perleidus Portugalijoje esant nekilnojamj turt, atveju.

44 Vis dlto reikia skirti EB 58 straipsnio 1 dalies a punktu leidiam skirting vertinim ir io straipsnio 3 dalimi draudiam savavalik diskriminavim.

EB 56 straipsnis turi bti aikinamas kaip draudiantis tok nacionalins teiss akt, koks nagrinjamas pagrindinje byloje, kuris prieaug, atsirandant vienos valstybs nars rezidentui perleidus kitoje valstybje narje, iuo atveju Portugalijoje, esant nekilnojamj turt, apmokestina didesniu mokesio tarifu, nei bt taikomas prieaugiui, kur, vykdydamas tok pat sandor, gauna valstybs, kurioje yra is nekilnojamas turtas, rezidentas.

Ivados

Abipusis pripainimas = skirtingi produktai, kvalifikacijos

reikalavimai.

pareigojimai ES valstybms narms - veikimo ir neveikimo

sipareigojimai.

ETT Commission / France C- 265/95

ES pagrindins laisvs turi tiesiogin veikim - individualios

teiss pagristi ES pagrindinmis laisvmis.

ES teise pagrstos sankcijos:

BelTechExport / Sport-Pari / BT Telecommunications v.

Council, 2011 / ECJ Peftijev, 2014