Euras ir verslasJūsų įmonės pasirengimas

euro įvedimui

Klausimynas sudarytas atsižvelgiant į diskusijas su MVĮ asociacijomis ir suinteresuotaisiais

asmenimis, klausimai dėl IT sistemų parengimo sudaryti padedant SAP AG Germany

ekspertams.

Autoriai:

Europos Bendrijos: 4, 5, 6, 7, 12, 16, 17, 19, 21 puslapiai.

„iStockphoto“: 8, 9, 10 puslapiai, 1-oji ir 3-oji nuotraukos 13 puslapyje, 15, 22, 23 puslapiai.

„stock.xchng“: 20 puslapis.

NECC: 2-oji nuotrauka 13 puslapyje.

ĮSTATYMO NUMATYTAS PRANEŠIMASNei Europos Komisija, nei bet kuris asmuo, veikiantis Komisijos vardu, neatsako už tai, kaip ši informacija naudojama.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Bendrijų ofi cialiųjų leidinių biuras, 2008

ISBN 978-92-79-08701-1

DOI 10.2765/52203

© Europos Bendrijos, 2008Leidžiama dauginti, nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

Pratarmė 3

1. Pasirengimo įvesti eurą planavimas 4

1.1. Veiksmingas pasirengimas įvesti eurą 4

1.2. Visų turimų informacijos šaltinių naudojimas 6

2. Pasirengimo veikla įmonėje 8

2.1. Apskaitos ir fi nansų valdymo parengimas 8

2.2. IT sistemų pritaikymas 10

2.3. Grynųjų pinigų valdymas 11

2.4. Darbuotojų informavimas ir mokymas 14

3. Prekybos strategija. Santykiai su klientais ir tiekėjais 16

3.1. Klientų informavimas 16

3.2. Kainų rašymas dviem valiutomis 16

3.3. Kainos 20

3.4. Santykiai su tiekėjais 22

3.5. Sutartys 23

Klausimynas 24

Turinys

3

Euro įvedimui įmonės gali rengtis įvairiai. Kokios pasirengimo priemonės yra tinkamiausios, priklauso nuo daugybės veiks-nių, pavyzdžiui, įmonės dydžio, pagrindinių veiklos sričių, kiek ji naudoja grynųjų pinigų, kiek naudojamos IT sistemos ir t. t. Žinoma, kiekviena įmonė turi įvertinti su euro įvedimu susijusius poreikius ir nuspręsti, kaip geriausiai juos patenkinti.

Viso pasirengimo tikslas – sklandžiai ir operatyviai pasirengti euro įvedimui ir tai atlikti kuo ekonomiškiau ir kuo mažiau trikdant verslą. Patirtis rodo, kad laiku įgyvendintas praktinis pasirengimas atsiperka ir padeda įmonių verslui greitai gauti naudos iš bendros valiutos įvedimo.

Didelėms įmonėms paprastai lengviau įveikti euro įvedimo keliamus iššūkius nei mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tyrimai taip pat parodė, kad MVĮ, ypač mažiausios, dažnai nepa-kankamai įvertina, ką reikia padaryti pritaikant savo veiklą euro įvedimui, ir koks pavojus kyla, kai rengtis pradedama per vėlai. MVĮ žmogiškieji ištekliai riboti, todėl jos turi pradėti rengtis euro įvedimui kuo anksčiau, kad nuo pat pirmosios euro įvedimo dienos savo veikloje galėtų visapusiškai naudoti eurus.

Šios brošiūros tikslas – patarti įmonėms, kaip pasirengti euro įvedimui. Brošiūrą sudaro šios dalys: 1) bendras pasirengimo įvesti eurą planavimas; 2) būtini vidiniai pakeitimai; 3) įmonės pasirengimas, susijęs su prekybos strategija, įskaitant kainų politiką ir santykius su klientais bei tiekėjais.

Pratarmė

Pirmoji euro

įvedimo diena

– diena, kai į

apyvartą išleidžiami

ir atsiskaitymo

priemonės

statusą įgyja

eurų banknotai

ir monetos. Pagal

„didžiojo sprogimo“

scenarijų, kurį

numato taikyti

dauguma euro dar

neįvedusių valstybių

narių, grynųjų

eurų įvedimo

data sutampa su

euro, kaip šalies

nacionalinės

valiutos,

įvedimo data.

Šioje brošiūroje

daugiausia kalbama

apie „didžiojo

sprogimo“ scenarijų.

Pasirengimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Paprastai tai reiškia, kad rengtis reikėtų pradėti bent prieš metus iki numa-tytos euro įvedimo dienos. Tačiau net ir tose šalyse, kuriose dar nėra numatyta, kada bus įvestas euras, ar kurios dar nėra suda-riusios euro įvedimo grafi ko, MVĮ gali pradėti ruoštis, kad galėtų pasinaudoti ankstyvo pasirengimo teikiamomis galimybėmis. Ekonominiu požiūriu įmonei verta įvertinti būsimo euro įvedi-mo poveikį – tai gali padėti įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, kurios dar nepradėjo ruoštis euro įvedimui.

Vienas pirmųjų žingsnių, kurį turėtų žengti euro įvedimui be-sirengianti MVĮ – įvertinti numatomą valiutos pakeitimo

poveikį savo veiklai. Valiutos pakeitimas turės įtakos įmonės apskaitos sistemoms ir jų IT aplinkai. Įmonės, kurios santykiuo-se su klientais tiesiogiai vykdo grynųjų pinigų operacijas, turi įvertinti problemas, su kuriomis jos susidurs tam tikrą laikotarpį iki ir po euro įvedimo dienos dėl to, kad vienu metu galios dvi valiutos, visų pirma – logistikos ir saugumo problemas. Jos taip pat turės įvertinti, kokį poveikį valiutos pakeitimas darys jų santykiams su darbuotojais ir tiekėjais, klientais ir konkurentais.

1.1. Veiksmingas pasirengimas

įvesti eurą

1. Pasirengimo įvesti eurą planavimas

4

5

Įvertinus poveikį įmonei, būtina parengti strategiją. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad derėtų nuspręsti, ar valiutos keitimu nevertėtų pasinaudoti visos įmonės veiklos veiksmingumui padidinti ir (arba) įmonės IT sistemoms modernizuoti, taip pat, kad de-rėtų sudaryti visų reikalingų patikslinimų grafi ką ir nuspręsti, kokiu mastu pasitelkti išorės ekspertus ir konsultantus. Dau-gelis sprendimų, kurie bus priimti rengiant ir įgyvendinant strategiją, gali turėti ilgalaikių pasekmių įmonei – tiek jos fi nansiniams, tiek ir žmogiškiesiems ištekliams. Todėl svarbu, kad įmonės vadovybė euro įvedimui skirtų pakankamai

dėmesio viso proceso metu.

Kad projektas būtų veiksmingas, būtina paskirti aukštesnio

rango asmenį, kuris koordinuotų pasirengimą įvesti eurą. Mažose įmonėse šią užduotį gali atlikti pats savininkas arba va-dovas. Didesnėse įmonėse tokia užduotis gali būti pavesta euro projekto darbo grupei, sudarytai iš aukštesnio rango vadovų.

Patartina turėti veiklos planą, kuriame būtų aiškiai nuro-

dytos užduotys ir kuriuo galėtų vadovautis euro įvedimo koordinatoriai bei kiti pasirengimo procese dalyvaujantys asmenys. Naudinga nustatyti įvairių užduočių įvykdymo terminus.

Projektui įgyvendinti turi būti skirta pakankamai žmogiškųjų

ir fi nansinių išteklių. Jei pasitelkiami išorės konsultantai, derėtų užtikrinti, kad prireikus būtų galima pasinaudoti jų pa-galba. Reikia atminti, kad artėjant euro įvedimo dienai gali būti sunkiau rasti laisvų IT ekspertų. Todėl gali kilti pavojus, kad ne tik bus pavėluota atlikti kai kuriuos pasirengimo darbus, bet ir kad bus patirta daugiau išlaidų; tačiau tokio pavojaus galima išvengti, jei pasirengimo darbai bus pradėti anksčiau.

Norint užtikrinti, kad problemos ir rizikos veiksniai būtų nusta-tyti kuo anksčiau, būtina atidi pasirengimo euro įvedimui

projekto įgyvendinimo priežiūra, kad būtų galima tikslinti veiklos planą.

Rengiantis euro įvedimui, MVĮ turėtų naudotis visais turimais

informacijos šaltiniais. Pagrindiniai euro įvedimo etapai iš-dėstomi nacionaliniame euro įvedimo plane, kurį paprastai priima ir reguliariai tikslina šalies vyriausybė. Šiame plane pateikiamos gairės visiems ūkio sektoriams, numatomas euro įvedimo grafi kas ir pateikiama informacija apie atitinkamus teisinius, mokesčių ir apskaitos reikalavimus.

Rengdamosi euro įvedimui ir įgyvendindamos nacionalines

informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strate-

gijas, valstybės narės platina daugybę įvairios informacinės medžiagos (brošiūrų, lankstinukų ir pan.) bei organizuoja informacinius renginius (pavyzdžiui, seminarus, konferencijas, parodas, TV ir radijo reklamą). Europos Komisija remia tokią viešinimo veiklą pagal partnerystės susitarimus, kuriuos ji yra sudariusi su atitinkamomis šalimis. Be to, Komisija ir pati orga-nizuoja įvairią veiklą, susijusią su euro zonos plėtra, pavyzdžiui, rengia tyrimus, organizuoja konferencijas ir seminarus žurna-listams. Ji taip pat leidžia brošiūras, plakatus, kompaktinius diskus ir reklaminę medžiagą apie eurą.

1.2. Visų turimų informacijos

šaltinių naudojimas

Planning the changeover preparations

6666666666666666

7

Be viešųjų informacijos šaltinių, MVĮ taip pat gali naudotis informacija, kurią teikia verslo organizacijos, prekybos

asociacijos, informacijos centrai, prekybos ir komercijos

rūmai, bankai, apskaitos ir verslo konsultantai ir pan. Ši informacija gali būti labai įvairi: teminės interneto svetainės, patarimai įmonėms, aplinkraščiai, spaudiniai ir konsultacijos pagal kiekvienos įmonės poreikius. Didesnės įmonės, norė-damos padėti savo subrangovams pasirengti euro įvedimui, jiems taip pat gali suteikti reikiamą pagalbą.

Gali būti nustatytos nacionalinės taisyklės arba rekomendaci-jos dėl praeities sandorių duomenų (pavyzdžiui, debitorių ir kreditorių straipsnių, atskirų turto vienetų įsigijimo išlaidų ir pan.) perskaičiavimo fi nansinio atsiskaitymo tikslais.

Rengdamos metų, kuriais bus įvestas euras, biudžetą, visus savo planus įmonės turėtų sudaryti eurais. Taip pat jos turėtų nuspręs-ti, kaip ankstesnių biudžetų duomenis perskaičiuoti į eurus.

Nacionaliniuose teisės aktuose nustatoma, nuo kada arba kurio laikotarpio mokesčių deklaracijos bei atitinkami dokumentai (pavyzdžiui, susiję su pelno mokesčiu, PVM, pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokomis) ir fi nansinės ataskaitos turi būti rengiamos eurais.

Reikalavimai dėl įmonės kapitalo ir akcijų perskaičiavi-

mo paprastai išdėstomi nacionaliniuose teisės aktuose dėl euro įvedimo. Norėdamos užtikrinti, kad įmonės veikla būtų operatyviai pritaikyta naudoti eurą, derėtų išsiaiškinti, kokios galimybės numatytos nacionaliniuose teisės aktuose ir, jei reikia, iš anksto kreiptis teisinės pagalbos.

2.1. Apskaitos ir fi nansų

valdymo parengimas

Planning the changeover preparations2. Pasirengimo veikla įmonėje

8

9

Pavyzdžiui, nacionaliniuose teisės aktuose gali būti reikalau-jama arba skaidrumo tikslais rekomenduojama apvalinti

kapitalo ir kapitalo akcijų sumas. Kadangi keitimo kursą ir keitimo taisykles pritaikius įmonės kapitalui ir kapitalo akci-joms, išreikštiems nacionaline valiuta, dažniausiai susidarys neapvalios sumos eurais, įmonės kapitalą gali tekti padidinti (arba sumažinti), kad būtų gauta apvali suma. Kita galimybė – nominaliosios vertės akcijas pakeisti į akcijas be nominalio-sios vertės, jeigu tokia galimybė numatyta nacionaliniuose teisės aktuose. Bet kuriuo atveju būtina laikytis nustatytų procedūrų, o dėl to gali sulėtėti prisitaikymo procesas. Pavyzdžiui, nacionaliniuose teisės aktuose reikalaujama, kad sprendimai dėl kapitalo padidinimo (arba sumažinimo) būtų priimami neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Reikia peržiūrėti įmonės įstatus. Juose, pavyzdžiui, gali būti nustatytos ribos nacionaline valiuta (pvz., kurias peržengus veiksmų imasi priežiūros organai arba komitetai), kurias reikia atitinkamai pritaikyti.

Naujos įmonės, įsteigtos per metus iki euro įvedimo dienos, savo kapitalą iš karto nustato eurais (jei tai įmanoma pagal nacionalinę teisę), kad išvengtų būtinybės jį perskaičiuoti.

Akcininkai turėtų būti kuo greičiau informuojami apie visus su euro įvedimu susijusius jų nuosavybės pokyčius (pvz., akci-jų skaičiaus, nominaliosios vertės, apmokėtojo kapitalo, pelno paskirstymo).

2.2. IT sistemų pritaikymas

Euro įvedimas turi įtakos visoms IT sistemoms, kuriose

vykdomos operacijos su valiutos vienetais, pavyzdžiui, są-skaitų išrašymo ir apmokėjimo, darbo užmokesčio, informacijos valdymo ir bilietų sistemoms, pirkimo programinei įrangai, atsargų kontrolės programoms, taip pat fi nansinės informacijos tvarkymo sistemoms, pavyzdžiui, kasoms aparatams ir kitiems prekybos vietų terminalams. Gali prireikti nemažai laiko, kad tokios sistemos būtų laiku pritaikytos darbui su naująja valiuta. Kuo daugiau IT programų, tuo anksčiau reikia pradėti ruoštis. MVĮ pirmiausia turėtų inventorizuoti IT sistemas, kurioms turės

įtakos euro įvedimas. Be to, reikėtų įvertinti, kokią techninę įrangą derėtų atnaujinti arba pakeisti (pavyzdžiui, klaviatūras, spausdintuvus, kasos aparatus, prekybos automatus).

Rengiantis pritaikyti MVĮ IT sistemas, reikia priimti vieną iš strateginių sprendimų, t. y. apsispręsti, ar su euro įvedimu su-siję pakeitimai turėtų būti įtraukti į didesnį IT projektą, kurio įgyvendinimas nebūtų susijęs su euro įvedimu. Tai gali būti tiks-linga, jei norima patirti kuo mažiau išlaidų. Arba, priklausomai nuo įvairių IT pakeitimų poveikio ir masto, gali būti tikslinga daugiau dėmesio skirti tiems pakeitimams, kurie yra būtini, kad įranga būtų pritaikyta darbui su euru, o kitus IT projektus atidėti vėlesniam laikui.

Planning the changeover preparations

1010

11

Atliekant IT sistemų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, reikia užtikrinti, kad duomenis tose sistemose būtų galima tvarkyti dviem valiutomis (nacionaline valiuta ir eurais) ir jos atitiktų reikalavimus rodyti dvi kainas (žr. 3.2 punktą), kad na-cionalinė valiuta į eurus ir eurai į nacionalinę valiutą būtų kei-čiami pagal keitimo taisykles, o skaičiavimus būtų galima atlikti daug skaičių po kablelio tikslumu. Jeigu įmonės IT sistemos yra sujungtos su verslo partnerių, tiekėjų ir pan. sistemomis, atitiktį reikės užtikrinti ir jau įvedus eurą.

Atsižvelgiant į esamų IT sistemų pajėgumą, jos gali būti mo-difi kuojamos arba pakeičiamos naujomis, visus reikalavimus atitinkančiomis sistemomis. Apskritai visa nauja programinė

įranga, kurią MVĮ įsigyja per pasirengimo įvesti eurą laikotarpį, turėtų būti parengta dirbti euro aplinkoje, kad vėliau tos įrangos nereikėtų vėl pritaikyti.

Siekiant užtikrinti, kad visos IT sistemos tinkamai veiktų euro aplinkoje nuo pat euro įvedimo dienos, visos pritaikytos progra-mos turėtų būti kuo anksčiau dar kartą nuodugniai patikrintos, kad neliktų jokių netikslumų ir kad visus patobulinimus būtų galima atlikti prieš pradedant naudoti tas programas.

Prieš galutinį istorinių duomenų ir duomenų rinkinių perskaičia-vimą į eurus patartina išsaugoti tokios informacijos kopijas, kad prireikus ją būtų galima lengvai rasti.

2.3. Grynųjų pinigų valdymas

Dviejų valiutų

naudojimo laikotarpis

yra laikotarpis,

kuris prasideda tą

dieną, kai į apyvartą

išleidžiami eurų

banknotai ir monetos

(euro įvedimo

diena), ir kuriuo

kaip atsiskaitymo

priemonė

atitinkamoje

valstybėje narėje

naudojama ir

nacionalinė valiuta,

ir eurai.

Ilgiausias galimas

dviejų valiutų

naudojimo laikotarpis

yra šeši mėnesiai,

tačiau valstybės

narės gali nustatyti

trumpesnį laikotarpį.

Dauguma valstybių

narių, kuriose šiuo

metu rengiamasi

įvesti eurą, numato

taikyti trumpesnį

dviejų valiutų

naudojimo laikotarpį

– ne ilgesnį kaip vieno

mėnesio.

Sklandus perėjimas prie grynųjų pinigų operacijų eurais yra vienas svarbiausių pasirengimo žingsnių, ypač toms įmonėms, kurių santykiams su klientais būdinga didelė grynųjų pinigų apyvarta. Tuo metu, kai apyvartoje yra dvi valiutos, svarbiau-sias vaidmuo surenkant ir išimant banknotus ir monetas iš apyvartos tenka mažmeninės prekybos ir bankų sektoriams.

Siekiant kiek galima sutrumpinti bendro grynųjų eurų ir grynųjų pinigų nacionaline valiuta naudojimo laikotarpį ir taip paspartin-ti grynųjų eurų įvedimą, mažmeninės prekybos sektoriuje nuo euro įvedimo dienos grąža turi būti atiduodama tik eurais. Kai kuriose šalyse toks reikalavimas gali net būti nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Kad galėtų atiduoti grąžą tik eu-rais, įmonės iki euro įvedimo dienos iš savo bankų turėtų įsigyti pakankamai eurų banknotų ir monetų, t. y. iš anksto rezervuoti reikiamą eurų kiekį. Todėl mažmeninės prekybos įmonės turėtų realiai įvertinti, kiek joms reikės grynųjų pinigų pirmosiomis die-nomis ir savaitėmis po euro įvedimo. Derėtų turėti omenyje, kad prognozuojamas mažmeninio sektoriaus grynųjų eurų porei-

kis per šį laikotarpį bus 3–5 kartus didesnis nei įprastai, nes grynųjų pinigų nacionaline valiuta, kurie bus gauti iš pirkėjų, nebebus galima naudoti grąžai atiduoti, o pirkėjai, norėdami grynuosius pinigus nacionaline valiuta į eurus išsikeisti neidami į banką, mokėjimui juos naudos aktyviau nei įprastai. Išankstinio rezervavimo tvarka bus išdėstyta MVĮ ir bankų susitarimuose, kuriuose, be kita ko, bus nustatytos rezervuotų grynųjų pinigų debetavimo datos ir reikalavimai dėl užstatų.

Nederėtų užmiršti saugumo ir logistikos aspektų, susijusių su iš-ankstiniu grynųjų eurų rezervavimu ir apskritai su grynųjų eurų

Planning the changeover preparations

1212

13

ir grynųjų pinigų nacionaline valiuta tvarkymu iki euro įvedimo dienos ir tuo metu, kai apyvartoje bus abi valiutos. Reikiamas priemones būtina suplanuoti kruopščiai ir laiku, kad visas pro-cesas būtų sklandus. Pavyzdžiui, įmonės turėtų patikrinti, ar turi pakankamai vietos papildomam grynųjų pinigų kiekiui

saugoti. Derėtų įvertinti, ar pakaks transporto priemonių gry-niesiems pinigams nacionaline valiuta, kuri bus gauta iš pirkėjų, grąžinti bankams. Jeigu įmonėse bus saugomas didesnis kiekis grynųjų pinigų, taip pat patartina patikrinti, ar draudimas yra pakankamas, ar vis dėlto reikia imtis laikinų priemonių.

Kad būtų galima tuo pat metu kasose laikyti bei naudoti

ir eurus, ir nacionalinę valiutą, kasos gali būti specialiai

pritaikytos, pavyzdžiui, įrengiant papildomus stalčius. Kad pirkėjams būtų grąžinama mažiau grąžos, pirkėjus derėtų skatinti atsiskaityti kuo tikslesnėmis sumomis ir apskritai mokėjimui dažniau naudoti mažo nominalo banknotus. Didesniuose prekybos centruose gali būti nuspręsta įrengti specialias vietas gryniesiems pinigams nacionaline valiuta iškeisti į eurus, kad pirkėjai iškart galėtų mokėti eurais ir būtų išvengta eilių prie kasų. Kita galimybė, kurią verta apsvarstyti, – pirmosiomis dienomis po euro įvedimo dienos skatinti pirkėjus dažniau naudoti elektronines mokėjimo priemones (pvz., kredito ir debeto korteles) ir taip sumažinti bendrą atsiskaitymo grynaisiais pinigais apimtį.

Darbuotojams, kurių darbas aptarnaujant klientus susijęs su grynaisiais pinigais, ypač kasininkams, turėtų būti iš anksto, dar iki euro įvedimo dienos, rengiami mokymai, kuriuose jiems būtų aiškinama, kaip eurų banknotai ir monetos atrodo ir

kaip jie apsaugoti. Darbuotojai taip pat turėtų būti mokomi, kaip naudoti ir skaičiuoti grynuosius eurus, kad atsiskaitymo procedūros vyktų operatyviai ir būtų išvengta klaidų.

Kadangi pereinant prie euro kasininkai pradės vykdyti ope-racijas su grynaisiais eurais ir dar neturės reikiamų įgūdžių,

Planning the changeover preparations

2.4. Darbuotojų informavimas

ir mokymas

Ypač svarbu mokyti darbuotojus ir plėsti jų žinias apie euro įvedimą. Vienas iš mokymo tikslų – padėti suprasti euro įvedimo pasekmes ir grafi ką. Darbuotojams turi būti paaiš-kinta, kaip bus pereinama prie euro naudojimo ir koks bus jų vaidmuo. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su grynaisiais pinigais, turėtų būti organizuojami kursai, kuriuose jie būtų mokomi geriau ir greičiau atpažinti eurų banknotus bei monetas ir juos tvarkyti.

Mokymai turėtų būti specialiai pritaikyti pagal kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Pavyzdžiui, turėtų būti organizuoja-mi specialūs mokymai darbuotojams, kurie tiesiogiai dirba su klientais ir kurie vykdo grynųjų pinigų operacijas, ir darbuoto-jams, kurie dirba apskaitos ar IT departamentuose. Darbuotojai turėtų būti skatinami reikšti savo nuomonę apie mokymus, kad būtų galima įvertinti tų mokymų veiksmingumą.

Be to, kad darbuotojai geriau suprastų euro vertę, itin rekomen-duojama jiems pateikti keitimo lenteles, perskaičiavimo į

eurus skaičiuokles ir pan.

Taip pat reikėtų pabrėžti vadovų ir darbuotojų dialogo svar-bą. Euro įvedimo kitose šalyse patirtis rodo, jog įmonėse, kurių veikloje intensyviai naudojami grynieji pinigai, įvedus eurą, ypač pirmosiomis dienomis, buvo gana didelis pavojus, kad

14

artėjant euro įvedimo dienai ir įvedus eurą padidės klaidų ir sukčiavimo tikimybė. Siekiant sumažinti šią riziką, reikėtų įdiegti atitinkamas kontrolės priemones, kad būtų galima tikrinti operacijų tikslumą, ypač pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo dienos.

14

15

bus daroma klaidų atiduodant grąžą eurais. Atsižvelgiant į tai, kad dėl euro įvedimo darbuotojai gali patirti didelę įtampą, de-rėtų kartu su darbuotojais iš anksto įvardyti galimas problemas ir aptarti jų sprendimo būdus. Taip pat turėtų būti nustatyta, ką daryti, jei padaroma klaida, ir kaip reaguoti į klientų skundus.

Be to, darbuotojus (o didesnėse įmonėse – profesinių sąjungų atstovus) galbūt derėtų kviesti į diskusijas apie euro įvedimo poveikį atlyginimams. Siekiant supažindinti darbuotojus su naująja valiuta, atlyginimo lapeliuose rekomenduojama kuo anksčiau, kai tik nustatomas keitimo kursas, pradėti rašyti sumas ir eurais, ir nacionaline valiuta. Taip pat gali būti naudin-ga paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota suma eurais, ypač tada, kai po pakeitimo į eurus atlyginimo suma yra daug mažesnė (pvz., 1 milijonas Italijos lirų yra lygus „tik“ 516,457 eurų). Tai ypač aktualu toms įmonėms, kuriose atlyginimai vis dar mokami grynaisiais.

Be to, nereikėtų pamiršti atlyginimų apvalinimo klausimo. Siekiant užkirsti kelią netikslumams, itin rekomenduojama apvalinti tik galutinę sumą, o ne atskiras atlyginimo dalis, pavyzdžiui, pajamų mokestį, sveikatos draudimo įmokas, socialines išmokas ir pan.

Tikėtina, kad įvedus eurą mažmeninės prekybos sektoriaus klientus slėgs nežinia, o kai kuriais atvejais jie gali nerimauti dėl neigiamo euro įvedimo poveikio, pavyzdžiui, kainų padidė-jimo. Sumažinti neigiamą požiūrį ir padidinti pasitikėjimą euru galima taikant pasitikėjimą stiprinančias priemones.

Pavyzdžiui, klientai gali būti informuojami apie keitimo kursą, tuo tikslu jiems pateikiant konkrečius pavyzdžius (pvz., pagrindinių produktų kainų lenteles ir lanksti-nukus). Tai paprastas būdas parodyti, kad kainos buvo perskaičiuotos teisingai, ir sumažinti abejones.

Verslo klientai taip pat turėtų būti tinkamai informuojami. Jie turėtų žinoti, kada įmonė planuoja pradėti naudoti eurus (pvz., užsakymuose, sąskaitose ir t. t.). Įmonė turėtų patikrinti, ar tokie planai nesukels problemų pagrindiniams klientams.

Daugumoje nacionalinių euro įvedimo planų numatyta, kad tam tikrą laikotarpį kainos turi būti nurodomos dviem valiu-tomis (ir nacionaline valiuta, ir eurais), todėl toks reikalavimas nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose.

Kainų rašymas dviem valiutomis – tai pagrindinis būdas informuoti klientus ir darbuotojus apie eurų vertę. Tai padės jiems po truputį priprasti prie naujosios valiutos. Iš pradžių šią priemonę įgyvendinti gali būti brangu, be to, neišvengiamai prireiks specialios įrangos. Tačiau ši priemonė labai veiksminga santykiams su klientais gerinti.

3.1. Klientų informavimas

Planning the changeover preparations

3.2. Kainų rašymas

dviem valiutomis

3. Prekybos strategija. Santykiai su klientais

16

17

ir tiekėjais

Kainos dviem valiutomis turėtų būti nurodytos labai aiškiai, suprantamai ir įskaitomai. Kainos ankstesne valiuta turėtų būti visada perskaičiuojamos į eurus pagal tikslų keitimo kursą. Rašant kainas nereikėtų rašyti pernelyg daug skaičių – turėtų būti nurodyta tik galutinė kaina, kurią moka klientas. Kainos dviem valiutomis gali būti rašomos ant etikečių, kurios tvirtinamos prie lentynų, ant produkto etikečių, plakatuose, kainoraščiuose arba čekiuose nurodant bendrą sumą.

Siekiant išvengti painiavos ir galimų papildomų išlaidų itin svarbu, kad kainas dviem valiutomis būtų pradėta rašyti

tik nustačius ofi cialų valiutos keitimo kursą. Valiutos keiti-mo kursą nustato Europos Sąjungos Taryba, kai valstybė narė įvykdo konvergencijos kriterijus. Patirtis įvedant eurą pirmojo etapo šalyse parodė, kad pirkėjai paprastai mažai dėmesio kreipia į dviem valiutomis rašomas kainas, kol iki euro į vedimo lieka keli mėnesiai ar savaitės.

Nacionalinė valiuta į eurus ir eurai į nacionalinę valiutą bus keičiami vadovaujantis tokiomis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu, nustatytomis taisyklėmis.

Keitimo kursas nustatomas vieną eurą išreiškiant

kiekvienos valstybės narės, kurioje įvedamas euras,

nacionaline valiuta. Kursą sudaro šeši reikšminiai

skaičiai.

Keičiant valiutą keitimo kursai negali būti apvali-

nami ar trumpinama skaitmenų seka.

Keitimo kursas turi būti naudojamas keičiant eurus

į nacionalinę valiutą ir atvirkščiai. Atvirkštinio kurso,

apskaičiuoto pagal keitimo kursą, naudoti negalima.

Mokėtinos arba į apskaitą įrašomos pinigų sumos,

kurios pakeitus į eurus yra apvalinamos, apvalina-

mos iki artimiausio didesnio arba mažesnio cento.

Mokėtinos arba į apskaitą įrašomos pinigų sumos,

kurios yra keičiamos į nacionalinę valiutą, apva-

linamos iki artimiausios didesnės arba mažesnės

valiutos vieneto dalies, o jei tokios dalies nėra – iki

artimiausio valiutos vieneto, arba pagal nacionalinės

teisės aktus ar praktiką – iki nacionalinės valiutos

vieneto arba vieneto dalies kartotinio ar smulkes-

nės dalies trupmenos. Jeigu pritaikius keitimo kursą

gautas rezultatas yra lygiai pusė, suma apvalinama

iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus.

Planning the changeover preparations

Kaip pavyzdys aptariamas Kipro svarų keitimo į eurus atvejis.

Keitimo kursas: 1 EUR = 0,585274 CYP.

Norint pradinę sumą Kipro svarais (CYP) pakeisti į eurus, ją reikia padalyti iš keitimo kurso. Gauta suma eurais apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio, t. y. iki centų. Sumos iki artimiausio mažesnio ar didesnio sveikojo skaičiaus apvalinamos pagal bendrą komercinę praktiką.

181888

19

1 pavyzdys

1,30 CYP padalijus iš keitimo kurso gaunama 2,2211818 EURTrečiasis skaitmuo yra vienas, todėl šis skaičius turi būti suapvalintas iki artimiausio mažesnio sveikojo skaičiaus:

1,30 CYP = 2,22 EUR

2 pavyzdys

1,80 CYP padalijus iš keitimo kurso gaunama 3,0754825 EURTrečiasis skaitmuo yra penki, todėl šis skaičius turi būti suapvalintas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus:

1,80 CYP = 3,08 EUR

Norint pakeisti eurus į CYP, suma eurais dalijama iš keitimo kurso. Gautas rezultatas CYP apvalinamas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Sumos iki artimiausio mažesnio ar didesnio sveikojo skaičiaus apvalinamos pagal bendrą komercinę praktiką.

3 pavyzdys

18 EUR padalijus iš keitimo kurso gaunama 10,534932 CYPTrečiasis skaitmuo yra keturi, todėl šis skaičius turi būti suapvalintas iki artimiausio mažesnio sveikojo skaičiaus:

18 EUR = 10,53 CYP

4 pavyzdys

11 EUR padalijus iš keitimo kurso gaunama 6,438014 CYPTrečiasis skaitmuo yra aštuoni, todėl šis skaičius turi būti suapvalintas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus:

11 EUR = 6,44 CYP

Reikėtų atsiminti, kad visuose komerciniuose sandoriuose turi būti taikomas tikslus keitimo kursas: 1 EUR = 0,585274 CYP.

Euro įvedimas gali tapti puikia proga atlikti strateginę rinkos analizę. Euro įvedimo poveikio tyrimas ir apibūdinimas taps pagrindu euro įvedimo strategijai parengti. Nustatant kainas eurais reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus: sąnaudų struktūrą, jautrumą kainoms, klientų norą lyginti kainas, didesnį kainos eurais skaidrumą ir tai, kaip kainas nustato konkurentai.

Labai pravartu sudaryti svarbiausių klientų sąrašą ir su jais su-sisiekti iš anksto, dar iki įvedant eurą. Jiems turėtų būti pateikti kainoraščiai ir katalogai eurais, taip pat informacija apie keitimo taisykles ir apskaičiavimo pavyzdžiai.

Derėtų siekti, kad euro įvedimas kainoms neturėtų jokio

poveikio. Apskritai, euro įvedimas neturėtų paveikti kainų ar produktų vertės. MVĮ turėtų žinoti, kad įvedant eurą pirkėjai itin jautriai reaguos į bet kokius kainų pokyčius. Todėl norint išvengti nesusipratimų, labai svarbu laikytis skaidrios kainų perskaičiavimo strategijos.

Į eurus perskaičiuotas kainas gali tekti šiek tiek patikslinti, kad jos būtų geriau pritaikytos rinkos sąlygoms. Po perskaičiavi-mo kainos gali būti „neapvalios“, pavyzdžiui, 7,32 EUR. Tokiais atvejais kainas reikės patikslinti, kad kaina būtų apvali ir būtų lengviau tvarkyti atsiskaitymus (pvz., 7,30 EUR).

3.3. Kainos

Planning the changeover preparations

202000

21

Gali tekti nustatyti naują „psichologiškai svarbių“ kainų

lygį. Šiuo atveju kainas būtų galima sistemingai apvalinti iki artimiausio mažesnio sveikojo skaičiaus ir tokią komercinę praktiką panaudoti reklamai. Pavyzdžiui, produkto kaina 49,00 FRF, perskaičiuota į 7,47 EUR, gali būti apvalinama iki 7,40 EUR (= 48,54 FRF). Jeigu dėl fi nansinių priežasčių tai neį-manoma, galima pasinaudoti kita alternatyva – keisti produkto kiekį arba dydį. To gali prireikti ir parduodant smulkias prekes, pavyzdžiui, saldainius, varžtus ir pan. Pavyzdžiui, 1 Italijos lira yra lygi 0,00 EUR. Kad būtų galima nustatyti prekybai tinkamą kainą, galima padidinti prekių vienetų pakuotėje skaičių.

Tačiau sumų eurais apvalinimas gali gana smarkiai paveikti įmonės apyvartą, ir šio poveikio nederėtų nuvertinti. Pavyzdžiui, jeigu 2,51 EUR apvalinama iki 2,5 EUR, susidaro 0,4 % skirtumas. Jei apvalinama vienos prekės kaina, poveikis gali būti nežymus, tačiau jeigu MVĮ nuosekliai vykdo apvalinimą, tai gali smarkiai paveikti įmonės apyvartą.

Taip pat nereikėtų pamiršti sumų eurais apvalinimo poveikio santykiams su konkurentais. Pavyzdžiui, jeigu įmonės A pro-dukto vieneto kaina yra 200 ITL, o įmonės B panašaus produk-to vieneto kaina yra 201 ITL, abi kainos eurais, suapvalinus iki centų, bus vienodos: 0,10 EUR. Įmonė A praras anksčiau turėtą konkurencinį pranašumą.

Kai kuriose šalyse nacionalinis euro įvedimo komitetas, su-darytas iš vyriausybės, vartotojų ir mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų, rengė išsamias konsultacijas, po kurių įgy-vendintos arba įgyvendinamos sąžiningų kainų iniciatyvos. Šių iniciatyvų esmė – verslo organizacijos savanoriškai įsipareigoja laikytis sąžiningų kainų strategijos ir įgyvendinti bei skleisti gerąją patirtį rengiantis euro įvedimui. Prie šių

iniciatyvų prisidedančios įmonės įsipareigoja teisingai nu-rodyti kainas dviem valiutomis, nedidinti prekių ir paslaugų kainų „pasinaudodamos tuo, kad įvedamas euras“.

Šios iniciatyvos labai pasiteisino ir padėjo išsaugoti pirkėjų pasitikėjimą kainų stabilumu. Įmonės jomis taip pat gali pasi-naudoti komerciniais tikslais. Itin rekomenduojama dalyvauti tokiose iniciatyvose.

3.4. Santykiai su tiekėjais

Planning the changeover preparations

Tikslinga prašyti, kad tiekėjai iš anksto atsiųstų kainoraščius ir sąskaitas eurais.

MVĮ turėtų žinoti, kad euro įvedimas gali suteikti galimybę susitarti dėl palankesnių tiekimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu svarbiausias kriterijus pasirenkant tiekėją yra kaina, didesnis kainų skaidrumas ir tai, kad įvedus eurą nebeliks keitimo rizikos, suteiks puikią progą ieškoti naujų ir pigesnių alternatyvų.

22222

23

3.5. Sutartys

Visoms galiojančioms sutartims taikomas sutarties tęstinu-

mo principas, kuris reiškia, kad nacionaline valiuta sudarytos sutartys lieka galioti. Šiose sutartyse nurodytos piniginės vertės bus perskaičiuotos į eurus pagal ofi cialų keitimo kursą.

Tačiau reikėtų patikrinti visus įmonės teisinius dokumentus (darbo, nuomos ir kredito sutartis, draudimo sutartis ir kt.) ir nustatyti, ar reikia juos keisti. Kilus abejonių, MVĮ turėtų kreiptis teisinės konsultacijos.

Naujose sutartyse, kuriose numatyti reguliarūs mokėjimai ir kurios galios ir po euro įvedimo dienos, atitinkamos vertės turėtų būti iš karto nustatomos eurais, kad vėliau dėl valiutos perskaičiavimo nebūtų nustatytos neapvalios kainos.

Į sutartis su partneriais, esančiais ne euro zonoje, gali būti nau-dinga įtraukti straipsnį dėl eurų, kuriame būtų nurodyta, kad pagal sutartį privaloma valiuta bus eurai, jeigu sutartis galios ir po ofi cialios euro įvedimo dienos.

Toks straipsnis gali būti formuluojamas, pavyzdžiui, taip: „Šalys susitaria, kad nuo tos dienos, kai euras taps vienintele ofi cialia atsiskaitymo priemone, bus laikoma, kad visi mokėjimo įsiparei-gojimai pagal sutartį prisiimti eurais. Sumos perskaičiuojamos pagal ofi cialų keitimo kursą.“

24

Klausimynas

Pasirengimo įvesti eurą planavimas

Ar įmonė žino, kada bus įvestas euras?

Ar nustatyta euro įtaka įmonės veiklai?

Ar parengta pasirengimo euro įvedimui strategija?

Ar parengtas veiklos euro įvedimo sąlygomis planas, kuriame būtų aiškiai paskirstytos užduotys?

Kaip bus valdomas pasirengimas euro įvedimui (laikas, pakankami žmogiškieji ir fi nansiniai ištekliai, koordinavimas su kitomis įmonės funkcijomis)?

Ar įmonėje paskirtas pasirengimo euro įvedimui koordinatorius?

Ar numatyta veiksminga priežiūra, siekiant nustatyti problemas ir rizikos veiksnius?

Ar surinkta visa vyriausybės, prekybos asociacijų, Europos verslo informacijos centrų, prekybos ir komercijos rūmų, bankų, apskaitos specialistų, verslo konsultantų ir kt. paskelbta informacija?

Apskaita ir fi nansų valdymas

Ar pasirengta perskaičiuoti praeities sandorių duomenis?

Ar tų metų, kuriais bus įvestas euras, biudžetas parengtas eurais?

Ar patikrinta, nuo kada arba kurio laikotarpio mokesčių deklaracijos bei atitinkami dokumentai (pvz., susiję su pelno mokesčiu, PVM, iš darbo užmokesčio išskaitomais mokesčiais) ir fi nansinės ataskaitos turės būti teikiami eurais?

Ar pasirengta perskaičiuoti ir, jei reikia, padidinti arba sumažinti įmonės kapitalą?

Ar peržiūrėti įmonės įstatai?

Ar akcininkai informuoti apie jų nuosavybės pokyčius?

Pasirengimo veikla įmonėje (apskaita, IT, grynųjų

pinigų valdymas, darbuotojų mokymas)

25

IT sistemos

Ar atlikta visų įmonės naudojamų IT sistemų (pvz., sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo, darbo užmokesčio, valdymo informacijos, bilietų sistemų, atsargų valdymo) inventorizacija?

Ar nustatytos visos IT sistemos, kurioms euro įvedimas turės įtakos?

Ar gauta informacijos iš IT sistemų tiekėjų apie tai, ar sistemos atitinka euro įvedimo reikalavimus (pvz., ar jos yra parengtos apdoroti dviejų ar daugiau valiutų duomenis, dviejų valiutų naudojimo laikotarpiu rodyti duomenis dviem valiutomis, keisti formas ir ataskaitas, tinkamai pritaikyti valiutos keitimo ir apvalinimo taisykles, registruoti istorinius duomenis nacionaline valiuta)?

Ar įvertinta, kokią IT techninę įrangą (pvz., tarnybinę stotį, nešiojamus kompiuterius, klaviatūras, spausdintuvus, kasos aparatus, prekybos automatus, kortelių skaitytuvus) reikia atnaujinti arba pakeisti?

Ar numatyti ir iš anksto užsakyti išorės ištekliai, reikalingi IT sistemoms pritaikyti?

Ar patikrinta, ar bus galima laiku pasinaudoti atnaujinta arba pakeista IT sistema?

Ar nustatyta, kokios sąsajos sieja skirtingas įmonės IT sistemas ir sistemas, sujungtas su partnerių, tiekėjų ir kt. sistemomis?

Kurias sistemas verslo ir (arba) techniniu požiūriu reikia keisti ir kada (pvz., būtinybė sinchronizuoti kai kurių sistemų pakeitimą)?

Ar pasirengta pritaikyti IT sistemas (įmonės pajėgomis ar pasamdžius išorės rangovus) ir ar tai įgyvendinta?

Ar įvertinta, kokios IT sistemos ir techninė įranga turi būti testuojamos ir ar nustatytas testavimo laikas?

Kaip tai paveiks elektronines mokėjimo priemones?

26

Grynųjų pinigų valdymas

Ar įvertintas grynųjų eurų poreikis pirmomis savaitėmis po euro įvedimo ir ar buvo kreiptasi į banką dėl grynųjų eurų išdavimo (užsakyta grynųjų eurų)?

Ar užsakyti pradiniai eurų rinkiniai?

Ar turima pakankamai vietos gryniesiems eurams ir gryniesiems pinigams nacionaline valiuta laikyti?

Ar tinkamai išspręsti logistiniai ir saugumo klausimai (apsauga, draudimas ir t. t.)?

Ar numatyta kasas pritaikyti ir gryniesiems eurams, ir gryniesiems pinigams nacionaline valiuta?

Ar numatyta rengti mokymus apie tai, kaip eurų banknotai bei monetos atrodo ir kaip jie apsaugoti? Ar numatyta rengti mokymus, kaip tvarkyti ir skaičiuoti grynuosius eurus?

Darbuotojų mokymas

Ar numatytos įvairios mokymo priemonės ir ar numatyta joms lėšų biudžete (pvz., darbuotojams, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, kurių darbas susijęs su grynaisiais pinigais, kurie dirba IT skyriuje ir pan.)?

Ar darbuotojams išplatintos keitimo į eurus lentelės, skaičiuoklės ir pan.?

Ar darbuotojai informuoti apie poveikį atlyginimams (apvalinimo politiką ir pan.)?

Ar planuojama paskirti asmenį, kurio darbuotojai galėtų teirautis informacijos?

Klausimynas

27

Klientai

Ar susisiekta su klientais, taip pat ir verslo, ir ar jie informuoti?

Nuo kada kainos bus nurodomos dviem valiutomis ir kaip tai bus daroma (kainos nurodomos etiketėse ant produktų, kainoraščiuose, čekiuose, PVM čekiuose ir pan.)?

Ar parengta kainų nustatymo eurais strategija (perskaičiavimas, apvalinimas, klausimai, susiję su „neapvaliomis kainomis“ bei „psichologiškai svarbiomis kainomis“ ir pan.)?

Ar bus užtikrintas kainų keitimo skaidrumas ir sekos aiškumas (ypač tais atvejais, kai kainos sulyginamos arba mišriai apskaičiuojamos)?

Ar įmonė turėtų dalyvauti sąžiningų kainų iniciatyvoje?

Ar dėl euro įvedimo reikės pakeisti įmonės konkurencinę poziciją?

Ar euro įvedimas suteiks galimybių tirti naujas rinkas?

Ar euro įvedimas suteiks galimybių plėtoti naujus prekybos būdus (el. prekybą, užsakymus paštu ir pan.)?

Tiekėjai

Ar susisiekta su tiekėjais ir ar jų paprašyta pateikti kainoraščius eurais?

Ar apsvarstyta galimybė pasinaudoti euro įvedimu kaip proga persvarstyti santykius su tiekėjais?

Sutartys

Ar patikrintos visos galiojančios sutartys (darbo sutartys, nuomos sutartys, sutartys su partneriais ne euro zonoje, sutartys su bankais ir kitomis įmonėmis)?

Ar įmonė svarsto galimybę į naujas sutartis, kurios galios ir įvedus eurą, įtraukti nuostatas, pagal kurias reguliarių mokėjimų sumos būtų nustatytos eurais?

Ar manoma, kad reikalinga išorės teisinė pagalba?

Santykiai su klientais ir tiekėjais

Išsamesnė informacija internete:

Euras www.ec.europa.eu/euro

Europos Komisija, Ekonomikos ir fi nansų generalinis direktoratas www.ec.europa.eu/economy_fi nance

Europos portalas, skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms www.ec.europa.eu/enterprise/sme

„Enterprise Europe“ tinklas www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu

Europos centrinis bankas www.ecb.europa.eu

Europos Komisija

Euras ir verslas

Jūsų įmonės pasirengimas euro įvedimui

Liuksemburgas: Europos Bendrijų ofi cialiųjų leidinių biuras

2008 — 28 p. — 15,0 x 23,0 cm

ISBN 978-92-79-08701-1

DOI 10.2765/52203

KC-81-07-173-LT-C