Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims...ir gylio rodikliai Lietuvoje nėra gerėjantys, tačiau registruotų paramos gavėjų skaičius mažėja. Siekiant tinkamai įgyvendinti

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims

fondo paramos gavėjų skaičiaus kitimas

2014–2017 metais

2018 m. balandis

1

TURINYS

I ĮVADAS .......................................................................................................................................................... 2

II PAGRINDINĖ DALIS ................................................................................................................................... 3

1. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramos gavėjų skaičius ......................... 3

2. Skurdo rodiklių apžvalga ....................................................................................................................... 6

3. Užimtumo lygio rodiklio apžvalga ....................................................................................................... 10

4. Gyventojų bedarbystės rodiklio apžvalga ............................................................................................ 12

5. Tarptautinės migracijos neto rodiklio apžvalga ................................................................................... 15

6. Pajamų apžvalga ................................................................................................................................... 16

7. Valstybės remiamų pajamų dydis ........................................................................................................ 20

8. 2018 m. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa 23

9. Įžvalgos ................................................................................................................................................ 24

III SANTRAUKA ............................................................................................................................................ 25

IV PRIEDAI ..................................................................................................................................................... 26

1. Priedas. Išmokų dydžiai ....................................................................................................................... 26

2. Priedas Išmokų palyginimas su valstybės remiamų pajamų dydžiu .................................................... 27

3. Priedas. Gavėjų skaičius nuo 2014 m. liepos iki 2018 m. vasario ...................................................... 27

2

I ĮVADAS

Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA, Agentūra) įgyvendina du projektus,

finansuojamus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – fondas):

„Parama maisto produktais IV“ ir „Parama higienos prekėmis“. Įgyvendinami projektai prisideda prie

skurdo, nepritekliaus ir atskirties mažinimo Lietuvoje ir tuo pačiu prisideda prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos1 įgyvendinimo.

Projektų tikslinė grupė2 – asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur) per

mėnesį su galimomis išimtimis. Labiausiai skurstantys asmenys iš projekto lėšų gauna paramą maisto

produktais ir higienos prekėmis (toliau – paramą gaunantys asmenys). Pastebima, kad skurdo lygio

ir gylio rodikliai Lietuvoje nėra gerėjantys, tačiau registruotų paramos gavėjų skaičius mažėja.

Siekiant tinkamai įgyvendinti projektus, šalia kitų ESFA taikomų priemonių, buvo nutarta apžvelgti

šalies gyventojų skaičiaus ir skurdo rodiklius, kuriuos skaičiuoja ir skelbia šalies institucijos ir viešai

prieinami informacijos šaltiniai.

Apžvalgos tikslas – paramą gaunančių asmenų skaičiaus palyginimas su šalies

statistiniais rodikliais, teikiant įžvalgas ar pastebėjimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad identifikuojant projekto tikslinės grupės narius, yra

skaičiuojamos bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį, o

oficialiosios statistikos vidutiniai duomenys dažniausiai teikiami vieno asmens, nesiejant jo su namų

ūkiu ir kartu gyvenančiais asmenimis. Namų ūkių pajamų tyrimai atliekami periodiškai, taikant

atranką pagal patvirtintą tyrimo atlikimo metodiką.

Paramą gaunančių asmenų skaičiaus kitimas tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos

gyventojų skaičiaus. Apžvalgoje nagrinėjami pagrindiniai rodikliai, kurie parodo Lietuvos gyventojų

skaičiaus kitimą dėl ekonominės ir socialinės padėties. Apžvalgai buvo pasitelkti šie Oficialios

Statistikos portalo rodikliai: Lietuvos gyventojų skaičius; asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar

socialinėje atskirtyje rodiklis; užimtumo lygio rodiklis; bedarbystės rodiklis ir tarptautinės migracijos

1 Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2016-12-13

nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Žr. Ketvirtąjį skirsnį „Skurdo ir regioninės

atskirties įveikimas“. 2 Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2, patvirtintas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A1-313 „Dėl Europos

pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 patvirtinimo“.

3

neto rodiklis; vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį; valstybinio socialinio draudimo senatvės

pensija; minimalus mėnesinis atlyginimas.

Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste yra viena iš valstybių, kurioje skurdo ir

socialinės atskirties rodiklis yra vienas didžiausių, tai parodo „Europa 2020“ programos pristatyta

statistika. Skurdo mažinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų.

Vyriausybės programoje rašoma: „vadovausimės principu, kad skurstantis žmogus negali būti

paliktas be būtiniausioms reikmėms reikalingų lėšų. Skurdas kelia pavojų visuomenei.“ Gyventojų

skurdo mažinimo problema yra aktuali ir reikšminga. Skurdo ir nelygybės mažinimas lemia gyventojų

ekonominės ir socialinės padėties gerėjimą, teigiamai įtakoja žmonių gyvenimo kokybę, padidina

socialinį saugumą, mažina nelygybę.

Rengiant apžvalgą naudotas metodas - antrinė duomenų analizė. Analizuoti duomenys,

kurie viešai prieinami per internetines prieigas: Oficialios Statistikos portalo3 ir projekto vykdytojų:

Europos socialinio fondo agentūros4, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo

agentūros5. Laikotarpis, kurio duomenys buvo apžvelgiami, apėmė laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo iki

2017 m. gruodžio (toliau – apžvelgiamas laikotarpis).

II PAGRINDINĖ DALIS 1. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramos gavėjų skaičius

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ( toliau – EPLSAF arba

fondas) paramos gavėjų skaičiaus apžvalga apėmė Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus ir paramą

iš fondo gavusių asmenų skaičiaus rodiklius. Šie du rodikliai parodo, kokia dalis gyventojų gavo

paramą iš fondo ir kaip keitėsi gavėjų skaičius.

Paramos gavėjų skaičius Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu laikotarpiu gavėjų skaičius mažėjo kiekvienais

metais (žr. paveikslėlis nr.1.1). 2014 m. rugsėjį registruotų paramos gavėjų buvo 272113, o iki 2017

m. gruodžio šis skaičius nukrito iki 186992 paramos gavėjų (žr. 1 paveikslėlį).

3 3 Statistikos departamentas [interaktyvus]. Prieiga per: https://www.stat.gov.lt/ 4 EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDAS [interaktyvus]. Prieiga per:

https://www.priimk.lt/lt 5 VĮ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪRA [interaktyvus].

Prieiga per: https://www.litfood.lt/

https://www.stat.gov.lt/

https://www.priimk.lt/lt

https://www.litfood.lt/

4

1.1 paveikslėlis. Paramos gavėjų skaičius.

Duomenų šaltiniai – Europos socialinio fondo agentūros internetinis puslapis www.priimk.lt ir VI Lietuvos žemės ūkio ir maisto

produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis: www.litfood.lt

Lietuvos Respublikoje 2014 m. rugsėjį paramą iš fondo gavo 9,2 proc. šalies gyventojų,

o 2017 m. gruodį 6,6 proc. gyventojų (žr. 1.1 lentelę).

1.1 lentelė. EPLSAF paramos gavėjai, lyginant su gyventojų skaičiumi.

Rodiklis

2014 m. rugsėjis 2015 m. lapkritis-

gruodis

2016 m. lapkritis-

gruodis 2017 m. gruodis

Gavėjai,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjai,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjai,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjai,

proc.

Gyventojų

skaičius

Lietuvos

Respublika 9,2 2943472 8,6 2921262 7,6 2888558 6,6 2847904

Duomenų šaltiniai – Statistikos departamentas prie LR vyriausybės, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo

internetinis puslapis: www.priimk.lt ir Vį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis:

www.litfood.lt

Paramos gavėjų skaičius Lietuvos Respublikos apskrityse

Paramos gavėjų skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. mažėjo visose apskrityse (žr. 1.2

paveikslėlis), išskyrus Klaipėdos apskritį, kurioje 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesį gavėjų

skaičius buvo didesnis negu 2014 m. rugsėjį.

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

2014 m. rugsėjis 2015 m. lapkritis - gruodis 2016 m. lapkritis - gruodis 2017 m. gruodis

Gavėjų skaičius

Lietuvos Respublikoje

http://www.priimk.lt/

http://www.litfood.lt/



5

1.2 paveikslėlis. Paramos gavėjų skaičius apskrityse.


internetinis puslapis: www.priimk.lt ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis

puslapis: www.litfood.lt

Lyginant su nuolatiniu gyventojų skaičiumi apskrityse, santykinai mažiausias ir vis

mažėjantis paramos gavėjų skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo Vilniaus apskrityje (žr. 1.2

lentelę). Panašūs rodikliai buvo Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Didžiausias gavėjų skaičius per

analizuojamą laikotarpį buvo Tauragės apskrityje. 2014 m. rugsėjį Tauragės apskrityje buvo 16,7

proc. gavėjų, tai yra didžiausias gavėjų skaičius nuo nuolatinio gyventojų skaičiaus, koks yra buvęs

per visą projekto vykdymo laikotarpį. Tauragės apskrityje gavėjų skaičius nuo nuolatinio gyventojų

skaičiaus išliko didžiausias visą analizuojamą laikotarpį ir 2017 m. siekė 13,1 proc.

1.2 lentelė. Paramos gavėjų skaičius, lyginant su nuolatiniu gyventojų skaičiumi.

Rodiklis


gruodis

2016 m. lapkritis-


Gavėjų, Gyventojų

skaičius

Gavėjų,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjų

, proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjų

, proc.

Gyventojų

skaičius proc.

Lietuvos

Respublika 9,2 2943472 8,6 2921262 7,6 2888558 6,6 2847904

Alytaus

apskritis 12,8 149851 11,5 147809 10,7 145109 9,1 141616

Kauno

apskritis 7 587238 6,3 583047 5,4 577358 4,8 569875

Klaipėdos

apskritis 6,9 329013 9,7 327300 5,9 324618 4,9 320507

Marijampolės

apskritis 14 154084 12,5 151793 11,1 149077 9,7 145360

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

Gavėjų skaičius apskrityse

2017 m. gruodis 2016 m. lapkritis - gruodis 2015 m. lapkritis - gruodis 2014 m. rugsėjis



6

Rodiklis


gruodis

2016 m. lapkritis-


Gavėjų,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjų,

proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjų

, proc.

Gyventojų

skaičius

Gavėjų

, proc.

Gyventojų

skaičius

Panevėžio

apskritis 11,6 238748 10,7 235394 9,6 231001 8,5 225033

Šiaulių

apskritis 12,1 285763 11,2 281632 10,2 276329 9,1 270482

Tauragės

apskritis 16,7 104623 15,4 103083 14 101200 13,1 98608

Telšių

apskritis 12,2 145482 10,7 143511 9,4 141293 8,1 137769

Utenos

apskritis 13,9 142564 13,2 140170 11,9 137193 10,5 133481

Vilniaus

apskritis 6,3 806106 6,1 807523 5,3 805380 4,4 805173


internetinis puslapis: www.priimk.lt ir Vį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis:

www.litfood.lt

Taigi, Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. rugsėjo iki 2017 m. gruodžio gavėjų skaičius

mažėjo kiekvienais metais. Paramos gavėjų skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. mažėjo visose

apskrityje, išskyrus vieną atvejį Klaipėdos apskrityje. Mažiausias paramos gavėjų procentas, lyginant

su nuolatiniu gyventojų skaičiumi, analizuojamu laikotarpiu buvo Vilniaus apskrityje, o didžiausias

Tauragės apskrityje.

2. Skurdo rodiklių apžvalga

Oficialios statistikos portale pateikiami gyventojų skurdo rizikos ir socialinės atskirties

rodikliai. Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, rodiklis parodo asmenis, kurie

tenkina tam tikras vyriausybės nustatytas sąlygas. Sąlygas ir jų apibrėžimus pateikia Oficialios

Statistikos portalas.

Pagrindinės sąlygos yra šios: asmuo gyvenantis skurdo rizikoje, susiduria su dideliu

materialiniu nepritekliumi arba gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Skurdo rizikos

riba yra apibrėžiama, kaip sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes pinigines ekvivalentines

disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Materialinio

nepritekliaus lygis apibrėžiamas, kaip rodiklis, rodantis, kokią visų gyventojų dalį sudaro asmenys,

kurie dėl lėšų stokos susiduria su tam tikru nustatytu skaičiumi arba daugiau materialinio

nepritekliaus elementų iš apibrėžto materialinio nepritekliaus elementų sąrašo.6 Pagal Europos

Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) metodiką laikoma, kad bent su trimis iš devynių

materialinio nepritekliaus elementais susiduriantis asmuo yra laikomas susiduriančiu su materialiniu

6 Statistikos departamentas [interaktyvus]. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/576798/Skurdo_rodikliu_metodika_2016.pdf



7

nepritekliumi, o susiduriantis su dideliu materialiniu nepritekliumi yra asmuo, kuris susiduria bent su

keturiais materialinio nepritekliaus elementais. Materialinio nepritekliaus sąrašą sudaro: 5

ekonominiai sunkumai ir 4 ilgalaikio naudojimo daiktai, kurių namų ūkis neturi dėl lėšų stokos.

Ekonominiai sunkumai: 1) namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto

nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų, 2) namų ūkis neturi galimybės

praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 3) namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto,

4) namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško

maisto, 5) namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų

mėnesinei skurdo rizikos ribai) iš savo lėšų.

Ilgalaikio naudojimo daiktai: 1) telefonas, įskaitant mobilųjį, 2) spalvotas televizorius,

3) skalbimo mašina, 4) automobilis.

Labai mažo darbo intensyvumo namų ūkis apibrėžiamas, kaip rodiklis, kuris rodo

asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kuriuose visų dirbtų valandų suma neviršija 20 proc. visų darbo

valandų skaičiaus.

Asmenys, gyvenantys skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikoje 2014 m. buvo 27,3 proc. gyventojų, kurie gyveno skurdo rizikoje

ar socialinėje atskirtyje ir 9,2 proc. gyventojų, kurie gavo paramą iš EPLSAF (žr.2.1 lentelę) (žr. 2.1

paveikslėlį). Skurdo rizikos rodiklis augo ir 2016 m. pasiekė 30,1 procento, o paramos gavėjų skaičius

buvo 7,6 proc.

Asmenys, gaunantys paramą 2018 m. turi ne didesnes negu 1.5 VRP dydžio mėnesines

pajamas (išimtinais atvejais taikomas 2.2VRP dydis), tai yra 183 Eur. Skurdo rizikos riba vienam

gyvenančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje yra 282 Eur. Ji buvo nustatyta 2016 m.

2.1 lentelė. Asmenys, gyvenantys skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, Lietuvos Respublikoje.

2014 m. rugsėjis 2015 m. lapkritis-gruodis 2016 m. lapkritis-gruodis

Asmenys,

skurdo rizikoje

ar socialinėje

atskirtyje, proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Asmenys,

skurdo rizikoje

ar socialinėje

atskirtyje, proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Asmenys,

skurdo rizikoje

ar socialinėje

atskirtyje, proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Lietuvos

Respublika 27,3 9,2 29,3 8,6 30,1 7,6


internetinis puslapis: www.priimk.lt ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis:

www.litfood.lt



8

2.1 paveikslėlis. Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, Lietuvos Respublikoje.



www.litfood.lt

Asmenys, gyvenantys skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, Lietuvos Respublikos apskrityse

Nedidelis paramos gavėjų skaičius, lyginant su skurdo rizika ar socialine atskirtimi,

išlieka visose apskrityse. Mažiausias rodiklis yra Vilniaus apskrityje, kur paramą gauna mažiausias

procentas gyventojų. Skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių žmonių skaičius yra beveik

keturis kartus didesnis negu tų, kurie gauna paramą. Kauno apskrityje nuo 2014 m. iki 2015 m.

skurdo rizikos ar socialinės atskirties rodiklis išaugo net 7,8 proc. ir pasiekė 34,3 proc., o gavėjų

skaičius sumažėjo 0,7 proc. Didžiausią paramos gavėjų skaičių, lyginant su nuolatiniu gyventojų

skaičiumi, turinčioje Tauragėje, skurdo rizikos ar socialinės atskirties rodiklis yra du kartus didesnis

negu paramos gavėjų skaičius. Visoje Lietuvos Respublikoje skurdo rizikai ar socialinei atskirčiai

priskirtų asmenų skaičius yra didesnis negu paramos iš fondo gavėjų skaičius.

Vienas iš pavyzdžių: Šiaulių regione 2014 m. 29,2 proc. apskrities gyventojų buvo

priskirti prie skurdo rizikos ar socialinės atskirties, o gavėjų skaičius buvo 12,1 proc. (žr. 2.2 lentelę)

(žr. 2.2 paveikslėlį). Panaši situacija buvo Utenos, Panevėžio bei Marijampolės apskrityse.

25,5

26

26,5

27

27,5

28

28,5

29

29,5

30

30,5


Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, proc.




9

2.2 lentelė. Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje.

Rodiklis


Asmenys,

skurdo

rizikoje ar

socialinėje

atskirtyje,

proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Asmenys,

skurdo

rizikoje ar

socialinėje

atskirtyje,

proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Asmenys,

skurdo

rizikoje ar

socialinėje

atskirtyje,

proc.

Paramos

gavėjai,

proc.

Lietuvos

Respublika 27,3 9,2 29,3 8,6 30,1 7,6

Alytaus

apskritis 26,4 12,8 22,9 11,5 30,5 10,7

Kauno

apskritis 26,5 7 34,3 6,3 31,4 5,4

Klaipėdos

apskritis 26,8 6,9 27,9 9,7 30,1 5,9

Marijampolės

apskritis 28,2 14 35,7 12,5 42,2 11,1

Panevėžio

apskritis 35,4 11,6 30,3 10,7 31,6 9,6

Šiaulių

apskritis 29,2 12,1 29,4 11,2 33 10,2

Tauragės

apskritis 27,1 16,7 30 15,4 27,9 14

Telšių

apskritis 25,6 12,2 28,1 10,7 34,8 9,4

Utenos

apskritis 32,3 13,9 35,7 13,2 36,5 11,9

Vilniaus

apskritis 24,6 6,3 25,1 6,1 23,9 5,3



www.litfood.lt



10

2.2 paveikslėlis. Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje.



www.litfood.lt

Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis skurdo lygis Lietuvoje

nuo 2010 m. iki 2015 m. sumažėjo 4,7 proc., o nuo 2014 m. iki 2015 m. Lietuvos Respublikoje skurdo

lygis stipriai išaugo.

Lietuvos Respublikoje 2014 m. buvo 27,3 proc. gyventojų, kurie gyveno skurdo rizikoje

ar socialinėje atskirtyje, rodiklis augo, kol 2016 m. buvo 30,1 proc. Nedidelis gavėjų procentas,

lyginant su skurdo rizika ar socialine atskirtimi, išlieka visose apskrityse.

3. Užimtumo lygio rodiklio apžvalga

Gyventojų užimtumo lygio rodiklio apžvalga

Užimti gyventojai - tai 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys

už jį darbo užmokestį pinigais ar išmoką natūra arba turintys pajamų ar pelno. Rodiklio sąvoka

apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme 7.

7 Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 21 d. užimtumo įstatymas N. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-

28, i. k. 2016-29772

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Alytaus apskritis

Kauno apskritis




Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, proc.

2016 m. lapkritis-gruodis Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, proc.

2015 m. lapkritis-gruodis Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, proc.

2014 m. rugsėjis Asmenys, skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, proc.



https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f2220700ccfc11e6a2cac7383cbb90a3

11

Lietuvos Respublikoje užimtumo lygis nuo 2014 m. iki 2015 m. padidėjo nuo 65,7 proc.

iki 67,2 proc., o 2016 m. vėl pasiekė beveik tokį patį lygį, kaip ir 2014 m. - 65,8 proc.. 2017 m.

užimtumo lygio rodiklis Lietuvos Respublikoje padidėjo iki 70,4 proc. (žr. 3.1 lentelę) (žr. 3.1

paveikslėlį).

Padidėjęs asmenų, ties skurdo rizika ar socialine atskirtimi skaičius nebūtinai reiškia,

kad sumažėjo užimtumo lygis ir atvirkščiai. Pvz., 2015 metais padidėjo užimtumo lygis, bet padidėjo

ir asmenų, kurie patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį rodiklis.

3.1 lentelė. Užimtumo lygis, Lietuvos Respublikoje.

Rodiklis Užimtumo lygis, proc.

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 65,7 67,2 65,8 70,4

Duomenų šaltinis – Statistikos departamentas prie LR vyriausybės

3.1 paveikslėlis.


Užimtumo lygis, Lietuvos Respublikos apskrityse

Lietuvos Respublikos apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių,

Tauragės, Telšių, Utenos, asmenų, kurie patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį skaičius nuo 2014

m. iki 2015 m. išaugo, kai užimtumo lygis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės,

Telšių ir Utenos apskrityse padidėjo, tik Šiaulių apskrityje sumažėjo 0,3 proc. (žr. 3.2 lentelę).

3.2 lentelė. Užimtumo lygis, Lietuvos Respublikos apskrityse.

63

64

65

66

67

68

69

70

71

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Užimtumo lygis, proc.


12

Rodiklis Užimtumo lygis proc.

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 65,7 67,2 65,8 70,4

Alytaus apskritis 58,3 61,8 64,5 64,3

Kauno apskritis 67,1 68,4 70,3 70,6

Klaipėdos apskritis 68,5 70,9 70,9 71

Marijampolės

apskritis 61,5 64,3 62,6 64

Panevėžio apskritis 60,7 62,8 66,9 67,2

Šiaulių apskritis 61,6 61,3 62,6 66,2

Tauragės apskritis 62,8 67,9 70,4 68,5

Telšių apskritis 63 64,4 65,2 69,2

Utenos apskritis 60,2 61,5 63,1 61,2

Vilniaus apskritis 70,2 70,9 74,7 76,3


Padidėjęs asmenų ties skurdo rizika ar socialine atskirtimi skaičius nebūtinai reiškia,

kad sumažėjo užimtumo lygis ir atvirkščiai. Lietuvos Respublikoje užimtumo lygis nuo 2014 m. iki

2017 m. padidėjo nuo 65,7 proc. iki 70,4 proc..

4. Gyventojų bedarbystės rodiklio apžvalga

Lietuvos darbo biržos puslapyje „bedarbis“ apibūdinamas kaip „nedirbantis darbingo

amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo

profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų

13

programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje“. Tikslus sąvokos

apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. 8

Bedarbystės lygis, Lietuvos Respublikoje

Bedarbių skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. Lietuvos Respublikoje sumažėjo nuo 158

tūkstančių iki 103,1 tūkstančio (žr. 4.1 lentelę ir 4.1 paveikslėlį).

4.1 lentelė. Bedarbių skaičius, Lietuvos Respublikoje.

Rodiklis Bedarbiai tūkst.

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 158 134 116,2 103,1


4.1 paveikslėlis. Bedarbių skaičius, Lietuvos Respublikoje.


Bedarbystės lygis, Lietuvos Respublikos apskrityse

Bedarbystės rodiklis visose apskrityse nuo 2014 m. iki 2016 m. sumažėjo, o skurdo

rizikos ar socialinės atskirties rodikliai daugumoje apskričių augo (žr. 4.2 lentelę, 4.2 paveikslėlį).

Tik trijose apskrityse nuo 2016 m. iki 2017 m. padidėjo bedarbių skaičius: Klaipėdos, Tauragės ir

Utenos. Šiuose trijuose regionuose bedarbių skaičius keitėsi nežymiai. Bedarbių skaičiaus, kaip ir

užimtumo lygio rodiklis nekinta taip, kaip skurdo rizikos ir socialinės atskirties rodiklis.

8 Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 21 d. užimtumo įstatymas N. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Bedarbiai, tūkst.

Lietuvos Respublika

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=f2220700ccfc11e6a2cac7383cbb90a3

14

4.2 lentelė. Bedarbių skaičius.

Rodiklis Bedarbiai tūkst.

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 158 134 116,2 103,1


Kauno apskritis 26,6 21 19,2 16

Klaipėdos apskritis 13,4 10,4 8,4 10,3

Marijampolės

apskritis 9,3 7,4 6,9 6


Šiaulių apskritis 18 17,1 14,8 12,3

Tauragės apskritis 5,3 4,3 4 4,2

Telšių apskritis 8,8 7,3 8,1 6,5




4.2 paveikslėlis. Bedarbių skaičius.


Bedarbių skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. Lietuvos Respublikoje sumažėjo nuo 158

tūkstančių iki 103,1 tūkstančio. Bedarbystės rodiklis visose apskrityse nuo 2014 m. iki 2016 m.

sumažėjo, o skurdo rizikos ar socialinės atskirties rodikliai daugumoje apskričių augo.

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Vilniaus apskritis

Alytaus apskritis

Kauno apskritis




Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Bedarbiai, tūkst.

2017 2016 2015 2014

15

5. Tarptautinės migracijos neto rodiklio apžvalga

Tarptautinės migracijos neto apskaičiuojamas iš registruotų imigravusių asmenų

skaičiaus atimant registruotus emigravusius.

Tarptautinės migracijos neto, Lietuvos Respublikoje

Tarptautinės migracijos neto Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. iki 2015 m. pasikeitė

nuo -12327 gyventojų iki -22403 gyventojų, o 2016 metais rodiklis buvo net -30171 augo (žr. 5.1

lentelę, 5.1 paveikslėlį). Manoma, kad registruota emigracija padidėjo dėl 2016 m. privalomojo

sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokėjimo pakeitimų. Daugiau žmonių registravo emigraciją, nes

taip išvengė PSD mokesčių Lietuvoje, kai gyvena užsienyje.

5.1 lentelė. Tarptautinės migracijos neto, Lietuvos Respublikoje.

Rodiklis Migracijos neto, asmenys

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Lietuvos Respublika -12327 -22403 -30171


5.1 paveikslėlis. Tarptautinės migracijos neto, Lietuvos Respublikoje.


-35000

-30000

-25000

-20000

-15000

-10000

-5000

0

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Migracijos neto, asmenys

Lietuvos Respublika

16

Tarptautinės migracijos neto, Lietuvos Respublikos apskrityse

Kiekvienais metais gyventojų skaičius mažėja dėl didelio emigrantų skaičiaus.

Migracijos neto rodikliai analizuojamu laikotarpiu neigiami visose Lietuvos Respublikos apskrityse

(žr. 5.2 lentelę).

5.2 lentelė. Migracijos neto.

Rodiklis Tarptautinės migracijos neto, asmenys

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Lietuvos Respublika -12327 -22403 -30171

Alytaus apskritis -390 -1 161 -1 663

Kauno apskritis -3 121 -3 906 -6 041

Klaipėdos apskritis -2 217 -2 949 -3 997

Marijampolės apskritis -863 -1 236 -2 266

Panevėžio apskritis -944 -1 707 -2 801

Šiaulių apskritis -1 568 -2 478 -3 180

Tauragės apskritis -473 -644 -1 256

Telšių apskritis -662 -1 033 -1 999

Utenos apskritis -577 -975 -1 609

Vilniaus apskritis -1 512 -6 314 -5 359


Migracijos neto Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. iki 2015 m. pasikeitė nuo -12327

gyventojų iki -22403 gyventojų, o 2016 m. rodiklis buvo net -30171 gyventojas.

Dėl migracijos šalies demografiniai rodikliai prastėja, todėl vienas iš vyriausybės tikslų

yra mažinti emigraciją. Vyriausybės planuojamas gimstamumo rodiklis iki 2020 m. yra 1,9, tai yra

0,2 didesnis rodiklis negu 2015 m.. Taigi, tikslas yra artėti prie kartų kaitą garantuojančio rodiklio,

kuris stabilizuotų esamą gyventojų skaičių, tačiau remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos gyventojų

skaičiaus prognozėmis Lietuvai, mūsų valstybėje iki 2050 m. gyventojų skaičius sparčiausiai mažės.

6. Pajamų apžvalga

Skirtinguose Lietuvos Respublikos regionuose yra skirtingos vidutinės žmonių

pajamos, todėl skiriasi pragyvenimo lygis, vidutinis atlyginimas ir kiti rodikliai. Vyriausybės

programoje kalbama apie skirtingą žmonių gerovės lygį dėl nelygių vidutinių pajamų: „turtingiausios

17

šalies apskrities gyventojo vidutinės pajamos beveik tris kartus viršija atitinkamą skurdžiausios šalies

apskrities rodiklį.“

Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui arba vienam namų ūkiui.

Disponuojamosios namų ūkio pajamos – bendrosios namų ūkio pajamos, atskaičius

pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių

(jei taikoma) privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų

ūkiams. Rodiklis parodo bendras vidutines pajamas atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto

mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių (jei taikoma) privalomojo

socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams. Namų ūkiu laikoma

atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas

ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Statistikos departamentas duomenims surinkti

naudoja statistines anketas9, kai nepakanka duomenų iš gyventojų registro ar Sodros duomenų bazės.

Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui arba vienam namų ūkio

gyventojui, Lietuvos Respublikoje.

Visoje Lietuvos Respublikoje vidutinės disponuojamos mėnesinės pajamos padidėjo

(žr. 6.1 lentelę). 2014 m. vienam namų ūkio nariui buvo 338,9 Eur, o 2016 m. 403,1 Eur. Namų ūkiui

pajamos 2014 m. buvo 771,6 Eur, o 2016 m. 889 eurai. Vidutinės namų ūkio nario pajamos yra

didesnės už VRP dydį ir už 1.5 x VRP dydžio.

6.1 lentelė. Vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį.

Rodiklis

Vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Vienam

namų

ūkio

nariui,

EUR

Vienam

namų

ūkiui,

EUR

Vienam

namų

ūkio

nariui,

EUR

Vienam

namų

ūkiui,

EUR

Vienam

namų

ūkio

nariui,

EUR

Vienam

namų

ūkiui,

EUR

Piniginės

pajamos

Lietuvos

Respublika 338,9 771,6 370,5 833,7 403,1 889


9 Statistikos departamentas [interaktyvus]. Prieiga per: http://apklausos.stat.gov.lt/statistines-anketos

http://apklausos.stat.gov.lt/statistines-anketos

18

Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam namų ūkio nariui arba vienam namų ūkio

gyventojui, Lietuvos Respublikos apskrityse

Analizuojamu laikotarpiu vidutinės disponuojamos mėnesinės pajamos didėjo visose

Lietuvos Respublikos apskrityse (žr. 6.2 lentelę). Tuo tarpu skurdo rodikliai apskrityse prastėjo.

6.2 lentelė. Vidutinės disponuojamosios pajamos per mėnesį.

Rodiklis

Vidutinės piniginės disponuojamosios pajamos per mėnesį

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Vienam

namų ūkio

nariui, Eur

Vienam

namų

ūkiui, Eur

Vienam

namų ūkio

nariui, Eur

Vienam

namų

ūkiui, Eur

Vienam

namų ūkio

nariui, Eur

Vienam

namų

ūkiui,

Eur

Lietuvos

Respublika 338,9 771,6 370,5 833,7 403,1 889

Alytaus

apskritis 306,3 700,4 329,5 740,1 350,9 778,1

Kauno

apskritis 341 824,7 357,6 818,5 393 864

Klaipėdos

apskritis 342 800,4 367,3 881 407,6 921,8

Marijampolės

apskritis 315 794,3 324,5 769 324,9 801,1

Panevėžio

apskritis 306,1 668,4 329 710,1 342,5 735,8

Šiaulių

apskritis 283 611,6 304,1 668,1 334,7 720,9

Tauragės

apskritis 315,6 663,7 373 791,3 389,2 788,7

Telšių

apskritis 319,3 769,7 329,6 814,7 336 815,9

Utenos

apskritis 300,7 659,5 286,8 630,2 328 653,4

Vilniaus

apskritis 389,6 857,6 453,9 992,3 499,4 1102,6


Visoje Lietuvos Respublikoje vidutinės disponuojamos mėnesinės pajamos didėjo.

2014 m. vienam namų ūkio nariui buvo 338,9 Eur, o 2016 m. - 403,1 Eur. 2014 m. VRP dydis buvo

101,4 Eur, o tai reiškia, kad vienam namų ūkio nariui vidutiniškai teko daugiau negu 1.5 VRP, kurio

reikia norint gauti paramą. Namų ūkiui pajamos 2014 m. buvo 771,6 Eur, o 2016 m. 889 Eur.

19

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, Lietuvos Respublikoje

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydis Lietuvos padidėjo nuo 240,32

Eur 2014 m. iki 255,28 Eur 2016 m. (žr. 6.3 lentelę).

6.3 lentelė. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.

Rodiklis

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Išmokos dydis , Eur Išmokos dydis, Eur Išmokos dydis, Eur

Lietuvos Respublika 240,32 244,46 255,28


Svarbu pabrėžti, kad vieni gyvenantys asmenys, kurie gauna valstybinę socialinio

draudimo pensiją yra priskiriami skurdo ribai, nes gauna mažesnes pajamas negu yra nustatyta skurdo

riba vienam gyvenančiam asmeniui (žr. 6.4 lentelę). Skurdo rizikos riba yra pajamų dydis, už kurį

mažesnes pinigines ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie

skurstančių. Skurdo rizikos riba apibrėžiama kaip 60 procentų nuo ekvivalentinių disponuojamųjų

pajamų medianos10.

6.4 lentelė. Skurdo rizikos riba.

Rodiklis Vienas gyvenantis asmuo

Skurdo rizikos riba per mėnesį, Eur

2016 m. 282

2015 m. 259

2014 m. 241


10 Mediana – skaičių eilės vidurinis elementas. Apibūdinimas iš „Ekonomikos terminų žodyno“.

20

Minimalus mėnesinis atlyginimas, Lietuvos Respublikoje

Minimalus atlyginimas didėjo nuo 299,8 Eur 2014 m. iki 400 Eur 2018 m. Tai viena iš

priežasčių, kodėl didėjo gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį (žr. 6.5 lentelę).

6.5 lentelė. Minimalus mėnesinis atlyginimas.

Minimalioji mėnesinė alga, Eur

2018 m. 400

2017 m. 380

2016 m. 380

2015 m. 325

2014 m. 299,8


7. Valstybės remiamų pajamų dydis

Valstybės remiamų pajamų dydis (toliau – VRP) yra rodiklis, kuriuo remiantis,

identifikuojami asmenys, kuriems gali būti teikiama parama. Rodiklio dydis svarbus nustatant

EPLSAF paramos gavėjus: „Maisto produktus 2018 m. gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės

mėnesinės pajamos neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio

per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama

gali būti skiriama ir kitais atvejais.“11 Paramą gauna asmenys, kurių neto atlyginimas neviršija

nustatytų dydžių.

Manoma, kad viena iš skurdo rodiklių didėjimo priežasčių yra ilgai nekitęs VRP dydis.

Gyventojai, kai jų pajamos nėra didelės, bet yra didesnės už 1.5 VRP dydį, o taikant išimtį yra

didesnės už 2,2 VRP dydį, negali būti paramos gavėjais (žr. lentelė nr. 6.6).

11 EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDAS [interaktyvus]. Prieiga per:



21

6.6 lentelė. VRP dydis

Valstybės remiamų pajamų dydis, Eur

Nuo 2008-08-01 iki

2014-12-31 12

Nuo 2015-01-01 iki

2017-12-3113 Nuo 2018-01-0114

101,4 102 122

Šaltinis: https://e-seimas.lrs.lt/portal/simpleSearch/lt

Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2018 m. buvo padidintas iki 122 Eur. Padidinus

VRP, yra pastebimas paramos gavėjų skaičiaus augimas 2018 m. vasario ir balandžio mėn. dalijimų

metu, lyginant su gavėjų skaičiumi, registruotu 2017 m. vasario ir balandžio mėn. (žr. 6.7 lentelę ir

6.1 paveikslėlį). Nuo 2016 m. vasario dalinimo iki 2017 m. vasario dalinimo, gavėjų skaičius

sumažėjo nuo 159700 asmenų iki 137421 asmens, o nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario,

gavėjų skaičius padidėjo nuo 137421 iki 150067. Tokia pati tendencija išliko ir balandžio mėnesiais.

Darytina išvada, kad VRP dydis turi įtakos paramos gavėjų skaičiui.

6.7 lentelė. Paramos gavėjų skaičius.

Paramos gavėjų skaičius

2016 m.

vasario

mėn.

2017 m.

vasario mėn.

2018 m.

vasario

mėn.

2016 m.

balandžio mėn.

2017 m.

balandžio

mėn.

2018 m.

balandžio

mėn.

159700 137421 150067 201757 168644 170553

Duomenų šaltinis - Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo internetinis puslapis: www.priimk.lt ir VĮ Lietuvos

žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis: www.litfood.lt

12 Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 5 d. nutarimas dėl Valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo. Paskelbta:

2008-06-12, Nr. 67-2531 13 Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas dėl Valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo.

Paskelbta: TAR, 2014-09-15, Nr. 12299 14 Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimas dėl Valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo.

Paskelbta: TAR, 2017-09-25, Nr. 15066

https://e-seimas.lrs.lt/portal/simpleSearch/lt



22

6.1 paveikslėlis. Paramos gavėjų skaičius.

Duomenų šaltinis - Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo internetinis puslapis: www.priimk.lt ir VĮ Lietuvos

žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros internetinis puslapis: www.litfood.lt

Vidutinio atlyginimo apžvalga

Svarbus vidutinis rodiklis yra darbo užmokestis. Apžvalgoje naudojome šalies darbo

užmokesčių rodiklį, neįtraukiant individualių įmonių.

Vidutinis atlyginimas, Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikoje darbo užmokesčio rodiklis ženkliai auga. Vidutinis mėnesinis

darbo užmokestis nuo 2014 m. iki 2017 m. atitinkamai išaugo nuo 714,5 Eur iki 884,8 Eur (žr. 6.8

lentelę).

6.8 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis). Šalies ūkis be individualių įmonių.

Rodiklis

Darbo užmokestis (mėnesinis)

Šalies ūkis be individualių įmonių

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 714,5 756,9 822,8 884,8


0 50000 100000 150000 200000 250000

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Vas

ario

mėn

Bal

andži

o m

ėn.

Paramos gavėjų skaičius



23

Vidutinis atlyginimas, Lietuvos Respublikos apskrityse

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2014 m. iki 2017 m. išaugo visose apskrityse

(žr. 6.9 lentelę). Didžiausias atlyginimas buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausias Tauragės apskrityje.

6.9 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis). Šalies ūkis be individualių įmonių.

Rodiklis

Darbo užmokestis (mėnesinis)

Šalies ūkis be individualių įmonių

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Lietuvos

Respublika 714,5 756,9 822,8 884,8


Kauno apskritis 696,6 748,3 813,2 876,4

Klaipėdos apskritis 707,3 749,7 809,9 864,2

Marijampolės

apskritis 602,6 627,4 676,5 711,1


Šiaulių apskritis 606,4 652,3 715,2 752,3

Tauragės apskritis 575 611,6 670,6 709,1

Telšių apskritis 628,9 701,9 749 815,1




Gyventojų vidutinių pajamų rodikliai taip pat parodo didelę pajamų atskirtį tarp regionų.

Europos Komisijos ataskaitoje „Šalies ataskaita Lietuva 2017“ ši problema taip pat išskirta.

Ataskaitoje rašoma, kad Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje.

Ataskaitoje rašoma, kad pajamų nelygybė atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų,

užimtumo didelių skirtumų, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos

progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo.

8. 2018 m. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta

apklausa

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-SADM)

užsakymu UAB „PPMi Group“ (toliau – PPMi) atliko tyrimą: „Europos pagalbos labiausiai

24

skurstantiems asmenims fondo struktūrinio galutinių paramos gavėjų vertinimo rezultatai“, kuris

papildo mūsų apžvalgą. Tyrimo metu pagrindiniai uždaviniai buvo: atlikti privalomas organizacijų

partnerių ir paramos gavėjų apklausas, nustatyti paramos gavėjų skaičiaus mažėjimo priežastis,

įvertinti fondo veiksmų programos tinkamumą ir efektyvumą, ieškoti sprendimų kaip geriau

patenkinti galutinių paramos gavėjų poreikius. Tyrimas buvo atliktas lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Apklausose dalyvavo 1072 galutiniai paramos gavėjai, 70 organizacijos partnerių, 6 kokybiniai

pusiau struktūruoti interviu su partnerių atstovais. Duomenys taip pat buvo renkami maisto produktų

dalijimo punkte.

Paramos gavėjų apklausų rezultatai parodė, kad tikslinei grupei paramą gauti trukdo

pajamų skaičiavimo kriterijai ir stigmatizacijos rizika. PPMi išskyrė šias paramos gavėjų mažėjimo

priežastis: ilgą laiką nekitęs VRP dydis, pakilusios pensijos ir socialinės išmokos, sumažėjęs

nedarbas; demografinės tendencijos: emigracija, senėjanti visuomenė; psichologinės priežastys,

nenoras būti apibūdintu „labiausiai skurstančiu“.

9. Įžvalgos

Mūsų atlikta antrinė statistinių duomenų apžvalga išryškino šiuos pagrindinius dalykus:

1) nustatytas per mažas VRP dydis sudaro kliūtis gauti paramą iš fondo lėšų. Šią nuostatą patvirtino

ir PPMi atlikto tyrimo rezultatai; 2) šalies užimtumo ir bedarbystės rodikliai nekinta taip, kaip kinta

skurdo rodikliai. Bedarbystės ir užimtumo rodikliams gerėjant, skurdo rodikliai gali prastėti ir

atvirkščiai.

Oficialiosios statistikos skaičiuojamų skurdo rodiklių nėra daug. Todėl sunku

objektyviai nustatyti galimą paramos gavėjų skaičių bei problemas su kuriomis susiduria labiausiai

skurstantys gyventojai.

Ministro Lino Kukuraičio teigimu, Lietuvoje dar nėra mechanizmo, kuris leistų

apskaičiuoti skurdo rodiklius, todėl tokį mechanizmą sieks sukurti dabar jo vadovaujamoje Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijoje. Skurdo matavimas išlieka vienu iš vyriausybės tikslų, vyriausybės

programoje rašoma: „tobulinsime Lietuvos skurdo ir socialinės atskirties rodiklių stebėsenos sistemą.

Sieksime, kad šie rodikliai būtų ne vien kiekybiniai, bet ir kokybiniai. Vertindami teikiamų paslaugų

kokybę, užtikrinsime jų viešumą ir prieinamumą“. Bandyti išspręsti skurdo problemas Lietuvoje

sunku, kai neturime deramai išmatuotų skurdo rodiklių.

25

III SANTRAUKA

• Per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. paramos gavėjų, gaunančių paramą iš Europos pagalbos

labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų, skaičius mažėjo visoje Lietuvoje. Lietuvos

Respublikos Vyriausybei nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinus valstybės remiamų pajamų dydį iki 122

Eur, nuo 2018 m. vasario mėn. maisto produktų dalijimo stebimas paramos gavėjų skaičiaus augimas.

• Gyventojų skurdo mažinimo problema Lietuvoje yra aktuali ir reikšminga. 2014 m. Lietuvos

Respublikoje 27,3 procentai gyventojų buvo priskiriami prie gyvenančių skurdo rizikoje ar

socialinėje atskirtyje. Analizuojamu laikotarpiu šis rodiklis augo ir 2016 m. pasiekė 30,1 procento.

Tai buvo vienas didesnių rodiklių Europos Sąjungoje.

• Padidėjęs asmenų ties skurdo rizika ar socialine atskirtimi skaičius nebūtinai reiškia, kad

sumažėjo užimtumo lygis ir atvirkščiai. Bedarbystės rodiklis Lietuvos Respublikoje nuo 2014 m. iki

2017 m. mažėjo, o skurdo rizikos ar socialinės atskirties rodikliai beveik visoje Lietuvos Respublikoje

didėjo.

• Per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. tarptautinės migracijos neto Lietuvos Respublikoje

išaugo nuo 12327 gyventojų iki 30171 gyventojo.

• Per apžvelgiamą laikotarpį Lietuvos Respublikoje padidėjo: minimalus atlyginimas; gyventojo

vidutinės disponuojamos mėnesinės pajamos; valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija;

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išaugo nuo 714,5 eurų 2014 m. iki 884,8 eurų 2017 m. (šalies

ūkyje be individualių įmonių).

• Vieni gyvenantys asmenys, kurie gauna valstybinę socialinio draudimo pensiją yra priskiriami

skurdo ribai, nes gauna vidutiniškai mažesnes pajamas negu yra nustatyta skurdo riba.

• Manoma, kad viena iš skurdo rodiklių didėjimo priežasčių yra ilgai nekitęs VRP dydis. Žmonės

priskiriami skurstantiems, tačiau jų pajamos per didelės ir jie negali tapti paramos gavėjais.

26

IV PRIEDAI

1. Priedas. Išmokų dydžiai

Rodiklis Rodiklio dydis, Eur

Valstybės remiamų pajamų dydis 122 Eur

Valstybės remiamų pajamų 1,5 dydžio 183 Eur

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 255,28 Eur

Valstybės remiamų pajamų 2,2 dydžio ( taikoma retais

atvejais, esant tam tikroms sąlygoms) 268.4 Eur

Skurdo rizikos riba 282 Eur

Minimalus mėnesinis atlyginimas 400 Eur

Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį vienam

namų ūkio nariui 403,1 Eur

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 884,8 Eur

Vidutinės disponuojamos vieno namų ūkio pajamos per

mėnesį 889 Eur

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

VRP

1,5VRP

2VRP ( taikoma retais atvejais su tam tikromis…

Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija

Skurdo rizikos riba

Minimalus mėnesinis atlyginimas

Vidutinės disponuojamos pajamos per mėnesį…

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Vidutinės disponuojamos vieno namų ūkio pajamos…

Išmokos dydis, Eur

27

2. Priedas Išmokų palyginimas su valstybės remiamų pajamų dydžiu

Išmoka Išmokos dydis Eur Išmoka lyginant su

VRP, kartais

Išmoka lyginant su

1.5VRP, kartais

2.2VRP ( taikoma retais

atvejais su tam tikromis

sąlygomis)

268,4 2,2 1,5

Valstybinė socialinio

draudimo senatvės pensija 255,28 2,1 1,4

Skurdo rizikos riba 282 2,3 1,5

Minimalus mėnesinis

atlyginimas 400 3,3 2,2

Vidutinės disponuojamos

pajamos per mėnesį vienam

namų ūkio nariui

403,1 3,3 2,2

Vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis 884,8 7,3 4,8

Vidutinės disponuojamos

vieno namų ūkio pajamos per

mėnesį

889 7,3 4,9

3. Priedas. Gavėjų skaičius nuo 2014 m. liepos iki 2018 m. vasario

Paramos dalinimai

Apskritis Savivaldybė

2015

m.

liepos

2016 m.

lapkričio -

gruodžio

2017 m.

lapkričio -

gruodžio

2018 m.

gruodžio

2019 m.

vasario

Gavėjų

skaičius

Gavėjų

skaičius

Gavėjų

skaičius

Gavėjų

skaičius

Gavėjų

skaičius

Alytaus

Alytaus m. 3999 3648 3111 2434 1553

Alytaus raj. 4793 3840 3868 3314 2527

Druskininkų 2004 2184 2026 1452 2119

Lazdijų raj. 3276 3469 3230 2856 2464

Varėnos raj. 4186 3832 3251 2800 788

Kauno

Kėdainių raj. 6120 5711 4878 4519 3755

Prienų raj. 4485 4016 3600 3174 2717

Raseinių raj. 5654 5242 4418 3905 3526

Birštono 427 380 320 236 199

Jonavos raj. 4048 4055 3377 2925 2420

Kaišiadorių raj. 3227 3052 2648 2467 2147

Kauno m. 8959 8736 7108 5990 3778

Kauno raj. 5896 5695 5036 4271 3773

Klaipėdos

Palangos m. 275 379 342 253 166

Klaipėdos m. 5192 5339 4150 2567 1991

Klaipėdos raj. 3512 3874 3303 2721 2194

28

Kretingos raj. 4142 4091 3882 3251 3051

Neringos m. 110 92 76 71 61

Skuodo raj. 2736 2838 2537 2651 2420

Šilutės raj. 5128 5296 4735 4067 3157

Marijampolės

Kazlų Rūdos 2213 1962 1525 1093 744

Kalvarijos 2031 1919 1799 1716 1562

Marijampolės 3971 3855 3389 2965 1989

Šakių raj. 5093 4873 4251 3618 3016

Vilkaviškio raj. 7344 6385 5537 4702 3822

Panevėžio

Biržų raj. 4086 4100 3656 3272 2814

Kupiškio raj. 2770 2445 2097 1826 1608

Panevėžio m. 4970 4575 3929 3181 2254

Panevėžio raj. 5924 5674 4855 3988 3527

Pasvalio raj. 3913 3662 3190 2839 2642

Rokiškio raj. 5036 4809 4339 3950 3421

Šiaulių

Pakruojo raj. 3511 3646 3557 3138 2674

Akmenės raj. 3316 3584 3189 2832 1989

Joniškio raj. 3844 3507 3033 2880 2729

Kelmės raj. 5803 4815 4264 3322 2724

Radviliškio raj. 5868 5671 5282 4572 3700

Šiaulių m. 5200 4387 3808 3479 2824

Šiaulių raj. 5848 6067 4999 4307 3935

Tauragės

Jurbarko raj. 4563 4097 3810 3480 2733

Pagėgių 2350 2125 1724 1448 1235

Šilalės raj. 4252 4289 3559 3530 2729

Tauragės raj. 5627 5333 5043 4488 3616

Telšių

Plungės raj. 4145 3678 3250 2631 2086

Mažeikių raj. 6667 6221 5516 4657 3502

Rietavo 1175 1085 1020 853 789

Telšių raj. 4935 4385 3434 3034 2590

Utenos

Molėtų raj. 3529 2959 2417 1950 1776

Anykščių raj. 3816 4003 3441 3045 2638

Ignalinos raj. 3201 3046 2701 2388 2134

Utenos raj. 3032 2815 2696 2120 1554

Visagino 2520 2700 2411 2088 1334

Zarasų raj. 3126 3035 2636 2402 2050

Vilniaus

Elektrėnų 2096 2165 1939 1773 1544

Šalčininkų raj. 7846 7328 6493 5215 4366

Širvintų raj. 1737 1768 1618 1350 1058

Švenčionių raj. 3227 3156 2594 2325 2157

Trakų raj. 2580 3032 2745 2543 956

Ukmergės raj. 4773 4590 4090 3519 2904

Vilniaus m. 12479 15824 13256 10442 6717

Vilniaus raj. 12004 11221 9781 8107 6819

Documents

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims...ir gylio rodikliai Lietuvoje nėra gerėjantys, tačiau registruotų paramos gavėjų skaičius mažėja. Siekiant tinkamai įgyvendinti