Europos Sąjungos Institucijos. Skaidrės

II TEMA. ES INSTITUCIJOS

ES institucijosES institucins nuostatos idstytos ES sutarties III dalyje bei Sutarties dl ES veikimo VI dalyje;Sutartyje dl ES veikimo pateikiamos nuostatos dl Europos centrinio banko ir Audito Rm, taip pat isamios nuostatos dl kit institucij.

ES S 13str.: Sjungos institucijos yra ios:Europos Parlamentas,Europos Vadov Taryba,Taryba,Europos Komisija (toliau Komisija),Europos Sjungos Teisingumo Teismas,Europos centrinis bankas,Audito Rmai.Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse jai suteikt galiojim ir laikydamasi jose nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.

Kitos institucijos:Sjungos patariamieji organai:- Ekonomikos ir socialini reikal komitetas (SESV 301-304 str.);- Region komitetas (SESV 305-307 str.).Specializuotos institucijos, turinios teisin subjektikum:Europos Investicij bankas (SESV 308-309 str.);Euratomo Prieiros Agentra (EAEB 52 str.).ES institucinei sistemai yra priskirtinos ir kitos staigos, kuri steigimas numatytas ES antrins teiss aktuose.

ES institucij bstinsSjungos institucij bstins yra nustatomos bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu (SESV 341 str.).;PROTOKOLAS (Nr. 6) DL EUROPOS SJUNGOS INSTITUCIJ, TAM TIKR STAIG, ORGAN BEI PADALINI BSTINI VIETOS;3 pagrindiniai centrai: Briuselis, Liuksemburgas, Strazbras.

Europos ParlamentasES sutarties 14 str., Sutarties dl ES veikimo 223-234 str.;EP nari statutas (priima EP, papras Komisijos nuomons ir pritarus Tarybai);EP darbo tvarkos taisykls (priima EP savo nari bals dauguma);

EPEuropos Parlamento pirmtak yra Europos Parlamentin asamblja, kurta 1952 metais pagal EAPB S. 1962 m. kovo 30 d. Europos Parlamentin asamblja nutar pakeisti savo pavadinim ir pasivadino Europos Parlamentu.

EP bstinLabiausiai decentralizuota institucija;Europos Parlamento bstin yra Strasbre, kur vyksta 12 mnesini plenarini sesij, skaitant biudeto sesij. Papildomi plenarins sesijos posdiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento komitet posdiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo padalini bstins lieka Liuksemburge.

EP sudtis ir sudarymasEuropos Parlament sudaro Sjungos piliei atstovai. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise laisvu ir slaptu balsavimu penkeri met kadencijai. Iki 1979 m. EP nariai buvo deleguojami i valstybi nari nacionalini parlament;1976 m. sprendimas dl tiesiogini EP rinkim; pirmieji visuotiniai rinkimai surengti 1979 m. birelio 7-10 d. Nuo tada EP nariai renkami kas penkeri metai.Nuo Mastrichto sutarties sigaliojimo 1993 m. bet kuris Europos Sjungos valstybs nars pilietis, gyvenantis kitoje valstybje narje, gali balsuoti ir bolotiruotis rinkimuose toje valstybje, kurioje gyvena.

EP sudtis ir sudarymasEP nari skaiius nevirija 750, neskaitant pirmininko. Pilieiams majania tvarka atstovaujama proporcingai mainant nari skaii iki minimalios ei nari i kiekvienos valstybs ribos. Maksimali riba 96. (ES sutarties 14 str. 2 dalis);2009-2014 m. kadencija: 736 nariai

alims skirt viet skaiius (20092014 m. kadencija)

Belgija - 22Bulgarija - 17ekija - 22Danija - 13Vokietija - 99Estija - 6Graikija - 22Ispanija - 50Pranczija - 72Airija - 12Italija - 72Kipras - 6Latvija 8Lietuva12Liuksemburgas6Vengrija22Malta5Nyderlandai25Austrija17Lenkija50Portugalija22Rumunija33Slovnija7Slovakija13Suomija13vedija18Jungtin Karalyst72I VISO 736

EP KompetencijaES sutarties 14 str. 1 d. nustato, kad Europos Parlamentas vykdo:teiskros funkcijos (kartu su Taryba);biudeto funkcijos (kartu su Taryba);politins kontrols;Konsultavimo;renka EK pirminink.

Teiss akt leidyba:Neturi teiss akt leidybos iniciatyvos teiss. Pagal SESV 225 str. iniciatyva dl iniciatyvos.Galios nuolat didintos, pradedant VEA (bendradarbiavimo, pritarimo procedros), ES sutartis (bendro sprendimo primimo procedra), baigiant Lisabonos reform sutartimi (prastos teiskros procedros taikymas).Vaidmuo teiss akt leidyboj priklauso nuo konkreios teiss akto primimui taikytinos procedros (nedalyvavimas, nuomons pateikimas, vetavimas, pritarimas). Po Lisabonos sutarties daugumoje atveju taikoma prasta teiskros procedra (buv. bendro sprendimo primimo).Lisabonos sutartis numato nauj Europos Parlamento teis silyti ES sutari pakeitimus ES S 48 str.).

Biudeto funkcijosLisabonos sutartis nustato nauj biudeto procedr, kuri tvirtina visik Parlamento ir Tarybos lygiateisikum tvirtinant metin biudet. Yra atsisakoma ES biudetines ilaidas skirstyti privalomas ir neprivalomas. Anksiau jis neturjo teiss priimti sprendim dl privalomj ilaid (sudarani apie 45% ES biudeto), pavyzdiui, ilaid, susijusi su ems kiu ar tarptautiniais susitarimais. Nuo iol Parlamentas, kartu su Ministr Taryba, sprs dl viso Europos Sjungos biudeto. Parlamentas turs lemiam tak nustatant bendrus ilaid prioritetus ir atidiau priirs l panaudojim.

Prieiros funkcijos:Tvirtina Komisijos pirminink, sjungos vyriausij galiotin bendrai usienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius (ES S 17 str. 7 dalis) Gali steigti laikin Tyrimo komitet, kuris tirt tariamus paeidimus ar netinkam administravim gyvendinant ES teis, iskyrus atvejus, kai tuos tariamus faktus nagrinja teismas (SESV 226 str.) Santero Komisijos patirtis.Gali teikti paklausimus Komisijai (SESV 230 str.) Svarsto Komisijos metin praneim. (SESV 233 str.)2/3 bals dauguma gali pareikti nepasitikjim Komisijos veikla, tuomet komisijos nariai turi kolektyviai atsistatydinti. pareikalauti, kad Komisija atsistatydint. (SESV 234 str. str. (iki iol nenaudota ir abejojama ar bus):

Prieiros funkcijos:Nagrinja peticijas, kurias gali pareikti kiekvienas Sjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybje narje gyvenantis ar savo registruot buvein turintis fizinis ar juridinis asmuo bet kokiu klausimu, priklausaniu Sjungos veikloms sritims ir turiniu jam tiesiogin poveik (SESV 227 str.). SESV Parlamentui suteikia privilegijuoto iekovo teis pareikti tiesioginius iekinius pagal SESV 263 str. (EB sutarties 230 str.) (iekiniai dl teiss akto panaikinimo) bei pagal SESV 265 str (EB sutarties 232 str.) (iekiniai dl neveikimo).

Galios skiriant kai kuriuos ES tarnautojus EP renka Komisijos pirminink nari bals dauguma Europos Vadov Tarybos teikimu. i turi parinkti kandidat kvalifikuotja bals dauguma, atsivelgdama Europos Parlamento rinkim rezultatus. EP tvirtina Komisij kaip kolegial organ;Parlamento pritarimas bus btinas skiriant Europos Sjungos Vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris uima ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. (Lisabonos sutarties naujov);Europos Parlamentas konsultuoja Taryb skiriant Audito Rm narius ( SESV 286 str. 2 dalis) ex EB sutarties 247 str. 3 dalis), o taip ECB Vykdomosios valdybos narius (SESV 283 str. 2 dalis, ex EB sutarties 112 str. 2 dalies b puntas);EP skiria ombudsmen, kuris nagrinja Sjungos pilieio arba kiekvieno valstybje narje gyvenanio ar savo registruot buvein turinio fizinio ar juridinio asmens skundus dl netinkamo administravimo atvej ES institucij ar staig veikloje (SESV 24 str., ex EB sutarties 21 str. 2 dalis, SESV 228 str. 1 dalis, ex 195 str. 1 dalis).

EP sprendim primimasIskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, Europos Parlamentas priima sprendimus atiduot bals dauguma (SESV 231 str.).Kvorumas yra, jei posdi sal susirenka vienas tredalis vis Parlamento nari (Europos Parlamento Darbo tvarkos taisykli 149 str.).

EP darbo organizavimasPirmininkas;EP nariai;Frakcijos;Parlamentiniai komitetai;Delegacijos;Politiniai organai;Generalinis sekretoriatas.

Europos Vadov Taryba (EVT) ES sutarties 15 str., SESV 235-236 str.;

Istoriniai aspektai:Susitikimai organizuojami nuo 1960 m.; nuo 1974 m. formalizuoti ir reguliariai vyko tris kartus per metus;EB pirminje teisje valstybi nari vadov susitikimai oficialiai tvirtinti tik 1986 m. Vieningame Europos Akte, sumainus susitikim skaii per metus nuo trij iki dviej; nebuvo tvirtinta EB sutarties 7 str., todl formaliai negaljo bti vadinama EB institucija; Oficialus statusas suteiktas 1992 m. Mastrichto sutartimi (suteiktas aukiausios politins ES institucijos statusas);Nuo 2009 m. gruodio 1 d. pagal Lisabonos sutart EVT tapo viena i septyni Sjungos institucij.

SudtisPagal ES sutarties 15 str. 2 dal Europos Vadov Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali nusprsti, kad kiekvienam j padt ministras, o Komisijos pirmininkui - Komisijos narys. Europos Parlamento pirmininkas Europos Vadov Tarybos susitikimuose dalyvauja sveio teismis. Europos Vadov Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirminink, kad j iklausyt.

PirmininkasvimasLisabonos sutartis nustato ilgalaik pirmininkavim EVT, kuris pakeit iki tol taikyt rotacijos kas 6 mnesius sistem;Pirmininkas renkamas kvalifikuota Europos Vadov Tarybos bals dauguma 2,5 met laikotarpiui ir gali bti perrenkamas dar vienai kadencijai.Pirmininkas taip pat atstovaus Europos Sjungai usienio reikaluose, nepaeisdamas Europos Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai galiojim. Pirminiko pareigas r. ES sutarties 15 str. 6 d.

EVT susitikimaiEVT susitinka 2 kartus per pusmet (Lisabonos sutarties naujov). Iki tol - ne reiau kaip du kartus per metus. Susitikimo vieta anksiau kito, dabar Briusely.

galiojimaiPagal ES sutarties 15 str. 1 dal, Europos Vadov Taryba deramai skatina Sjungos vystymsi ir nustato bendrsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teiskros funkcij.Europos Tarybos sprendimai i esms yra politinio pobdio. Nors yra ir iimi, pavyzdiui, ekonomins politikos srityje (SESV 121 str. 2 dalis, ex EB sutarties 99 str. 2 dalis), uimtumo politikos srityje (SESV 148 str. 1, 2 dalys, ex EB sutarties 128 str. 2 dalis), o taip pat bendros usienio ir saugumo politikos srityje (, ESS 13 str. 3 dalis, ex ES sutarties 13 str. 3 dalis).

Sprendim primimasJei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.Tais atvejai, kai Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, taikomos Europos Sjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalis ir SESV 238 straipsnio 2 dalis.

Taryba(ES sutarties 16 str., SESV 237-243 str.)Sudtis ir pirmininkavimasTaryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars ministro lygio atstov, kuris gali prisiimti sipareigojimus savo valstybs nars vyriausybs vardu ir balsuoti jos vardu. Valstybs nars vyriausyb Tarybos posdius deleguoja atitinkamos srities ministrus arba kitus auktus ministerijos pareignus.Tarybos sudtis nra nuolatin. Tai reikia, kad atsivelgiant Tarybos posdio darbotvarks klausimus, yra deleguojami atitinkamos srities ministrai. .m. yra deimt Tarybos sudi. Taiau Taryba ilieka vientisa institucija nepaisant to, kokia sudtimi ji priima sprendimus. Priimti sprendimai visuomet yra Tarybos sprendimai, o konkreti jos sudtis nra minima.

Tarybos sudtys:bendrj reikalusienio reikalEkonomikos ir finans reikalTeisingumo ir vidaus reikal (TVR) Uimtumas, socialin politika, sveikatos ir vartotoj reikalaiKonkurencingumasTransportas, telekomunikacijos ir energetikaems kis ir uvininkystAplinkavietimas, jaunimo reikalai ir kultra

Pirmininkavimas, posdiaiPagal i anksto nustatyt tvark Tarybai paeiliui po eis mnesius (nuo sausio iki birelio mn. ir nuo liepos iki gruodio mn.) pirmininkauja kiekviena valstyb nar.2007 m. sausio 1 d. TARYBOS SPRENDIMAS nustatantis pirmininkavimo Taryboje tvark.2011m. sausio 1 d. pirmininkavim perm Vengrija, o liepos 1 d. Lenkija. Lietuva pirmininkaus 2013 m. antr pusmet. Siekiant utikrinti pirmininkavimo Taryboje tstinum, pirmininkaujaniai valstybei narei talkina tos valstybs nars, kuri po jos perima pirmininkavim, atstovas bei prie tai pirmininkavusios valstybs nars atstovas. Tarybos pirmininko galiojimai nustatyti Tarybos Darbo tvarkos taisyklse.Tarybos posdiai vyksta Tarybos bstinje Briuselyje, o balandio. birelio ir spalio mnesiais - Liuksemburge. Neformals ministr susitikimai, kuriuose nepriimami jokie sprendimai, daniausiai vyksta pirmininkaujanioje valstybje narje. Tarybos posdiai, kuriuose svarstomi privalomi teiss aktai yra viei (Lisabonos S naujov).

galiojimaiTaryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatyt slyg.Konkrets Tarybos galiojimai tvirtinti atskirose ES sutarties ir SESV nuostatose.

Teiss akt leidybateiss aktus pagal Europos Komisijos silym priima savarankikai arba kartu su Europos Parlamentu. neturi teiss akt leidybos iniciatyvos teiss; quasi iniciatyvos teis pagal SESV 241 str.pagrindin teiss akt leidja BUSP srityje; , remdamasi EVT nustatytomis bendromis gairmis ir strateginmis kryptimis, priima sprendimus, btinus bendrai usienio ir saugumo politikai nustatyti ir gyvendinti (ES sutarties 26 str. 2 dalis).

gyvendinimo galiojim suteikiamas Europos Komisijai Iki Lisabonos sutarties komitologijos procedra;Dabar r. SESV 290 str., 291 str.

Koordinavimo galiojimaiPagal ES sutarties 16str. 1 dalies pirm dal, Tarybai suteikiami koordinavimo galiojimai. Konkrets koordinavimo galiojimai iplaukia i kit sutarties nuostat. Taryba koordinuoja valstybi nari ekonomins politikos sritis. Konkrets koordinavimo galiojimai, pvz.: SESV 119 str., 120 str., 121 str.

galiojimai kontrols srityjeKontrol ES institucij atvilgiu:SESV 263 str. Taryba privilegijuotas iekovas ESTT -iekiniai dl teiss akto anuliavimo; SESV 265 str. Taryba privilegijuotas iekovas ESTT iekiniai dl neveikimo;Pagal SESV 247 str. Taryba gali siekti Europos Komisijos nario atstatydinimo Europos Teisingumo teisme, jei mano, kad pastarasis nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim;Taryba dalyvauja biudeto vykdymo kontrols procese. Pagal SESV 319 str., Taryba teikia rekomendacijas Europos Parlamentui dl biudeto vykdymo.

galiojimai kontrols srityjeKontrol valstybi nari atvilgiu:Tarybos galiojimai valstybi nari kontrols srityje didele dalimi susij su jos koordinavimo galiojimais ekonomins politikos srityje (r. SESV 121 str. 3-5 dalys, 126 str. 6-14 dalys;Kontrol mogaus teisi apsaugos srityje, ES sutarties 7 str., SESV 354 str.

Biudetiniai galiojimai

Taryba kartu su EP, pagal SESV 314 str. nustatyt procedr priima ES metin biudet. Lisabonos sutarties naujov, dl EP gali sustiprinimo biudeto procedroje.

galiojimai iors santykiuoseDominuojantis vaidmuo;Taryba leidia pradti derybas, priima derybinius nurodymus, leidia pasirayti ir sudaryti susitarimus. (r. SESV 218 str.), ex EB sutarties 300 str.). Taryba sudarydama tokias sutartis privalo konsultuotis su Europos Parlamentu (SESV 217 str. 6 dalies b punktas, o 217 str. 6 dalies a punkte numatytais atvejais privalo gauti Europos Parlamento pritarim (pavyzdiui, sudarant asociacijos sutartis).

Pareign paskyrimas ir kiti galiojimai Skiria Audito Rm narius (SESV 286 str.), Europos Sjungos teism teisjus bei Europos Sjungos Teisingumo teismo generalinius advokatus (SESV 253 str.) Daniausiai toki pareign skyrime dalyvauja ir kitos ES institucijos. Pagal SESV 243 str. Taryba nustato Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos nari, Europos Sjungos Teisingumo Teismo pirminink, nari bei sekretori ir Tarybos generalinio sekretoriaus algas, imokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo umokesio mokamas imokas. iuo atveju Taryba veikia nesant Europos Komisijos iniciatyvos.

Sprendim primimas TarybojePriklausomai nuo konkreiam klausimui taikom Sutarties nuostat, sprendimai gali bti priimami trimis bdais:paprastja bals dauguma (taikoma procedriniams klausimams), kvalifikuota bals dauguma (bals pasiskirstymu grindiama sistema, grindiama valstybi nari gyventoj skaiiumi; is bdas taikomas daugeliui sprendim, susijusi su vidaus rinkos, ekonomikos ir prekybos klausimais)vieningai (is bdas taikomas usienio politikos, gynybos, policijos ir teisminio bendradarbiavimo bei mokesi klausimams).Kvorumui btina, kad dalyvaut dauguma Tarybos nari, pagal Sutartis turini teis balsuoti.Sprendim primimas Taryboje bals dauguma svarbus ES virnacionalikumo elementas !!!

Sprendim primimas Taryboje kvalifikuota bals daugumaIki 2014 m. lapkriio 1 d. taikomos Nicos sutartimi nustatytos kvalifikuotos bals daugumos taisykls;Nuo 2014m. lapkriio 1d. iki 2017m. kovo 31d. galios naujos Lisabonos sutartimi nustatytos taisykls, taiau bet kuri valstyb nar gals pareikalauti, kad bt naudojamas dabartinis bals paskirstymo modelis.

Dabartins balsavimo taisykls iki 2014 m.Nustatytas kiekvienai valstybei narei skiriamas bals skaiius. Kuo daugiau yra valstybs gyventoj, tuo daugiau bals ji turi; I viso 345 balsai. Kvalifikuot bals daugum sudaro 255 balsai.Sprendimui priimti reikia:1. ne maiau kaip 255 balsai yra u ir2. u balsavo dauguma ES valstybi nari (t.y. bent 14), kai teiss aktas priimamas pagal Komisijos pasilym ir ne maiau kaip du tredaliai valstybi nari (t.y. bent 18), kitais atvejais.Papildoma slyga, kuri taikoma, kai to reikalauja Tarybos narys: kvalifikuot daugum sudaranios valstybs nars atstovauja bent 62 % bendro Sjungos gyventoj skaiiaus.

Tarybos darbo organizavimasNuolatinis atstov komitetas (COREPER)Coreper sudaro valstybi nari ambasadoriai ir j pavaduotojai. J tikslas dar prie Tarybos susitikimus suderinti valstybi nari klausimus. Coreperis I sudaro nuolatini atstov pavaduotojai Coreper II sudaro nuolatiniai atstovai. Coreperis II svarsto jautrius politinius klausimus (ekonominiai, finansiniai reikalai, iors santykiai), dirba daugiausia usienio reikal ministrams. Coreperis I sprendia ne tokius prietaringus aplinkosaugos, socialini reikal, transporto ir kitus vidaus rinkos klausimus.

Generalinis sekretoriatasTarybai darbo organizavimo klausimais padeda Generalinis sekretoriatas, kuriam vadovauja Generalinis sekretorius, SESV 240 str. 2 dalis, EB sutarties 207 str. 2 dalis). Generaliniam sekretoriui padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kuris yra atsakingas u vadovavim Generaliniam sekretoriatui.Generalinio sekretoriato galiojimai nustatyti Tarybos Darbo tvarkos taisyklse.

Europos Komisija(ES sutarties 17 str. , SESV 244 -251 str.) Komisija yra nepriklausoma nuo nacionalini vyriausybi ES institucija. Jos darbas atstovauti visos ES interesams ir juos palaikyti;Komisijos nariai parenkami pagal j bendr kompetencij ir atsidavim Europai, i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia joki abejoni. Pagrindin Komisijos buvein yra Briuselyje, bet ji turi staig ir Liuksemburge, atstovybes visose ES valstybse ir delegacijas daugelio pasaulio valstybi sostinse.

EK sudtisEK nari optimalus skaiius visuomet buvo diskusij objektas. Iki Nicos sutarties, kuomet ES sudar 15 valstybi nari, EK sudar 20 komisar, didiosios penkios valstybs turjo po du, likusios po vien komisar.Nicos sutartimi numatyta, kad kiekviena valstyb nar turs po vien komisar, taip pat numatyta rotacijos galimyb, kuomet Komisij sudarys 27 komisarai. stojus ES Rumunijai ir Bulgarijai, komisar skaiius pasiek 27, bet sprendimas dl rotacijos nebuvo priimtas.

EK sudtis 2009 2014 m. kadencijaKomisij sudaro po vien kiekvienos valstybs nars piliet, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas i pirmininko pavaduotoj.Lisabonos sutarties sigaliojimo dien pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Taiau t dien, kai paskiriamas Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, baigiasi nario, turinio t pai pilietyb kaip vyriausiasis galiotinis, kadencija (Protokolas Nr. 36 5 str.).

Nauja EK sudtis nuo 2014 m. Bus diegta komisar rotacija;Komisijos nari, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, skaiius atitinka du tredalius valstybi nari skaiiaus, jeigu Europos Vadov Taryba, sprsdama vieningai, nenusprendia io skaiiaus pakeisti.Komisijos nariai bus renkami i valstybi nari piliei pagal visikai lygios rotacijos tarp valstybi nari sistem, leidiani atspindti vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon. i sistem vieningai nustato Europos Vadov Taryba pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 244 straipsn.

Komisijos sudarymasEK sudarymo tvarka buvo ne kart koreguojama, tai liet vis pirma EP vaidmen komisijos skyrime, o taip pat Komisijos pirmininko galias bei bals daugumos taisykles;Lisabonos sutartimi pakoreguota EK skyrimo tvarka, dar labiau sustiprinant EP vaidmen; Nauja Komisija skiriama kas penkeri metai, per eis mnesius nuo Europos Parlamento rinkim.

Komisijos sudarymas (bus taikomas naujos kadencijos komisijai)ES sutarties 17 str. 7 dalis;Atsivelgdama Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadov Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui kandidat Komisijos pirmininkus. kandidat irenka Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma. Jei is kandidatas nesurenka reikalaujamos bals daugumos, Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma per vien mnes pasilo nauj kandidat, kur Europos Parlamentas renka pagal t pai procedr.Taryba bendru sutarimu su irinktuoju pirmininku patvirtina sra kit asmen, kuriuos ji silo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybi nari silymais.Pirminink, Sjungos vyriausij galiotin bendrai usienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas.Remiantis iuo patvirtinimu, Komisij kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba.

PirmininkavimasKomisijos pirmininkas: ES sutarties 17 str. 6 dalis Skirsto portfelius (SESV 248 straipsnis)Gali skirti vice pirmininkus (su Komisar pritarimu)Didel taka formuojant bendr K politik, derantis su T ir EPAnkstesni pirmininkai: Santer, Jacques Delors, Romano Prodi, dabartinis: Jose Manuel Barroso.

Komisijos atskaitingumasKomisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dl pasilymo pareikti nepasitikjim Komisija pagal SESV 234 str. nustatyt procedr. Jei toks pasilymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina i pareig, kurias jis vykdo Komisijoje.EP gali kviesti komisijos narius posdius ir pateikti klausimus, kuriuos jie atsako odiu arba ratu (SESV 230 2 dalis);EP vieame posdyje aptaria Komisijos pateikt metin ataskait (SESV 233 str., o taip pat patvirtina, kad Komisija vykd biudet (SESV 319 str.).

Komisijos atskaitingumasKomisijos nariai taip atskaitingi EK pirmininkui. Pagal ES sutarties 17 str. 6 dal, Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina jei to reikalauja EK pirmininkas, bet sprendim priima EVT kvalifikuota bals dauguma (ES sutarties 18 str.); Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka ioms pareigoms keliam reikalavim arba yra kaltas padars sunk nusiengim, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendiant paprasta bals dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali j atstatydinti (SESV 247 straipsnis).

Komisijos funkcijosEK kompetencija bendra prasme nustatyta ES sutarties 17 str. 1 dalyjeFunkcij rys: teiss akt leidyba. Teiss akt iniciatyvos teis. Strategijos (baltoji knyga, alioji knyga, etc.), bendras planavimas, priima sprendimus, priima deleguotus teiss aktus. Administracins funkcijos Sutarties sergtoja. bendradarbiauja su nac. Institucijomis. Atsako u sutarties vykdym. Priiri, kaip valstybs nars laikosi sipareigojim ir gali sksti jas ETT.Vykdomosios funkcijos. Finansai, ioriniai santykiai. Derybos. Atstovauja ES tarpt. Organizacijose. Atstovybs VN. Vaidmuo pltros procese.Teismins funkcijos reikia iekinius VN; priima spr. Savarankikai, konkurencijos ir v-bs pagalbos srityse.

Darbo organizavimasGeneraliniai direktoratai , Konkurencijos, Ekon ir fin reikal, vietimas ir kultra; aplinka, vartotoj apsauga, Energetika, vidaus rinka, TVR, regionin politika, Muit sjungos, ioriniai santykiai, prekybos;Bendras paslaugas teikia: OLAF; Eurostat, spaudos skyrius, vertim skyrius, teiss skyrius, personalo ir administravimo skyrius, Generalinis sekretoriatas. Valdymo hierarchija: komisaras, generalinis direktorius, direktoriai, skyri pirmininkai. Komisija posdiauja viena kart per savait. Posdiai yra udari. Sprendimai Komisijoje priimami paprasta bals dauguma.

Europos Sjungos Teisingumo Teismas

ESTT po Lisabonos sutarties sudaro (ES S 19 str. 1 d.):

Teisingumo teismasBendrasis teismas (ex PIT)ES Tarnautoj teismas buvo steigtas kaip teisj kolegija, dabar specializuotas teismas, steigtas prie BT Europos Sjungos ir jos tarnautoj ginams nagrinti (perduota 117 byl i PBT). Sjungos tarnautoj teismo bstin kuriama BT.

TT ir BT sudtis, kadencijaTT sudaro 27 teisjai (po vien i kiekvienos valstybs nars) ir 8 generaliniai advokatai. Teisingumo Teismo praymu Taryba, sprsdama vieningai, gali padidinti generalini advokat skaii.BT sudaro ne maiau kaip po vien teisj i kiekvienos valstybs nars (dabar 27) (ESTT statute gali bti nustatytas didesnis teisj skaiius), bet ia nra generalini advokat. Teisingumo Teismo statute gali bti nustatyta, kad Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai.TT ir BT teisjai skiriami 6 met kadencijai. Europos Sjungos Teisingumo Teismo statute nustatytomis slygomis kas treji metai yra keiiama dalis teisj ir generalini advokat.Baig kadencij teisjai ir generaliniai advokatai gali bti paskiriami kitai kadencijai. Teisjai trejiems metams isirenka teismo pirminink.

Teisj ir GA skyrimas, reikalavimai pareigomsTT teisjai, generaliniai advokatai ir BT teisjai skiriami bendru valstybi nari vyriausybi susitarimu, pasikonsultavus su specialiu komitetu. komitetas, Steigiamas prie valstybi nari vyriausybms skiriant teisjus. Komitet sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami i buvusi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nari, nacionalini aukiausij teism nari, pripaintos kompetencijos teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas. Nra nustatyta joki specifini reikalavim teisj pareigoms uimti. TT teisjai ir generaliniai advokatai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamos j alies reikalavimus, keliamus aukiausioms teisjo pareigoms, arba yra pripaintos kompetencijos teiss specialistai. Bendrojo Teismo nariai parenkami i asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina auktoms teisjo pareigoms keliamus reikalavimus.Teisjai negali eiti joki politini ar administracini pareig, negali turti jokio mokamo ar nemokamo darbo, iskyrus atvejus, kai Taryba padaro iimt iuo klausimu. Teisjai (ir generaliniai advokatai) privalo gyventi ten, kur yra Teismo bstin.

Generaliniai advokataiTT talkina 8 generaliniai advokatai. Generalinio advokato pareiga vieame posdyje visikai nealikai ir nepriklausomai pateikti TT savo motyvuot nuomon. J nuomon Teismui nra privaloma, taiau daugumoje atveju TT priima sprendim pagal GA nuomon. Vienoje byloje paskiriamas vienas generalinis advokatas, kur paskiria Pirmasis generalinis advokatas (renkamas 1 metams generalini advokat). Generaliniai advokatai parenkami i teisinink, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina atitinkamus j alies reikalavimus aukiausioms teisj pareigoms eiti arba yra plaiai inomi teiss specialistai. 5 Generaliniai advokatai parenkami i didij valstybi (Vokietija, Jungtin Karalyst, Pranczija, Italija, Ispanija, likusieji i kit valstybi nari rotacijos bdu.

ESTT jurisdikcija ESTT svarbiausia funkcija utikrinti teiss laikymsi aikinant ir taikant ES teis Teismo praktika: taka ES teiss raidaiKompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimas: jei EB yra primusi teiss akt tam tikroje srityje, VN negali priiminti savo teiss akt toje srityje: Byla 22/70, Komisija v. Taryb (ERTA) [1971]Tam tikromis aplinkybmis asmuo gali remtis direktyvomis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose: Byla 41/74, Van Duyn [1974];EB teisei prietaraujantys statymai turi bti netaikomi: Byla 106/77 (Simmenthal I) [1978].Tarybos priimti teiss aktai nesilaikant reikalavimo konsultuotis su EP turi bti laikomi negaliojaniais: Byla 138/79, Roquette Freres v. Taryb [1978].

ESTT jurisdikcija ES sutartis 19 straipsnis 3 dalis:Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sjungos Teisingumo Teismas:a) priima sprendimus dl valstybs nars, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateikt iekini;b) valstybi nari teism praymu priima prejudicinius sprendimus dl Sjungos teiss iaikinimo arba institucij priimt akt galiojimo;c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.

Tiesioginiai iekiniai:

Iekiniai dl sipareigojim nevykdymo:Komisija prie VN- (SESV 258 straipsnis);Valstyb nar prie VN- (SESV 258 str.) .

Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):2. Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):Privilegijuoti iekovai 263 str. 2 dalis:Valstybs narsTarybaKomisijaEPI dalies privilegijuoti iekovai 263 str. 3 dalis:ECBRKARPrivalo rodyti savo suinteresuotum, tik dl j prerogatyv gynimo.Neprivilegijuoti iekovai 263 str. 4 dalis:Fiziniai asmenysJuridiniai asmenysGali ginyti teiss aktus, kurie:yra skirti pareikjui;yra tiesiogiai ir konkreiai su pareikju susij;dl reglamentuojanio pobdio teiss akt, kurie nereikalauja tolimesni gyvendinimo priemoni tiesiogiai susij su pareikju.AtsakovaiSESV 263 str. 1 dalis: Taryba, Komisija, EP, ECB, EVT (Lisabonos naujov), Sjungos staigos ar organai Lisabonos naujov)

Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):Teiss akto panaikinimo pagrindai:SESV 263 str. 2 d. ivardinti materials iekinio panaikinimo pagrindai:teiss akt primusios institucijos kompetencijos trkumas;esminio procedrinio reikalavimo paeidimas;sutarties ar antrinio teiss akto paeidimas ( taip pat neraytin teis)piktnaudiavimas galiojimais.Iekinyje privaloma aikiai nurodyti iekinio pagrind, kad Teismas galt nusprsti ar yra vienas i Sutartyje numatyt pagrind.

Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):Terminai, 230 str. 5 d.Iekinys turi bti pareiktas per du mnesius nuo tos dienos:kai aktas buvo oficialiai paskelbtasnuo tos dienos, kai apie j buvo individualiai praneta iekovuinuo dienos, kai iekovas apie j suinojo.

Iekiniai dl teiss akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai):Sprendimas bylojepagaliekin dlteistumo: Pripasta skundiam akt negaliojaniu (SESV 264 str. 1 dalis (niekinis nuo primimo)Galimyb nurodyti, kurie paskelbto negaliojaniu t.a. padariniai lieka nekeiiami (SESV 264 str. 2 dalis)Pagal 266 str. institucijos privalo imtis priemoni ESTT sprendimui vykdyti

Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)

3. Iekiniai dl neveikimo (SESV 265 str.)Pagal iekovo teisin status yra skiriami:Privilegijuoti iekovai: valstyb nar arba ES institucija (EP, EVT, Taryba, EK, AR, ECB).Neprivilegijuoti iekovai: fiziniai ir juridiniai asmenys. To asmens atvilgiu nepriimtas teiss aktas, turintis individual pobd/Bendrasis Teismas.Lisabonos S naujovs: 1) privilegijuot iekov sra traukiamas ECB (iki tol buvo i dalies privilegijuotas iekovas); 2) iekov (privilegijuot) sra traukiama EVT.


AtsakovaiES institucijos: Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba, Taryba, Komisija, Europos centrinis bankas;Sjungos staigos ir organai; Lisabonos S naujovs: 1)EVT traukiama atsakov sra; 2) Sjungos staigos ir organai traukiami atsakov sra.


Ikiteismin stadijaBtina atitinkam institucij paraginti atlikti atitinkamus veiksmus;Jei per du mnesius po tokio paraginimo ta institucija, staiga ar organas neapibria savo pozicijos, iekinys gali bti pateikiamas per kitus du mnesius.Jei ta institucija, staiga ar organas per du mnesius po tokio raginimo atlieka veiksmus, kuri neatlikimas yra skundiamas, iekinio dl neveikimo pareikimas nebra galimas, nes inyksta pats gino objektas.


Iekinio dl neveikimo pagrindas1. Nesimimas atitinkam teisini veiksm, kuriuos atlikti reikalauja ES teis.2. Piktnaudiavimas diskrecijos teise. Diskrecija turi bti ribota jei institucija turi plai diskrecijos laisv (pvz.: EK turi plai diskrecijos laisv nusprsti, ar pareikti iekin dl paeidimo), toks institucijos neveikimas traktuotinas kaip diskrecijos laisvs gyvendinimas.

Institucij neveikimo teistumas tikrinamas tiek pirmins tiek antrins teiss poiriu.Iekovas turi nurodyti konkrei i pirmins arba antrins teiss kylani atsakovo pareig veikti arba ES institucijos piktnaudiavim diskrecijos teise


Iekinys dl neveikimo pagrstas, jeigu nustatomi paeidimai:Dl ES teisje nustatytos pareigos veikti;Dl piktnaudiavimo diskrecijos laisve.Sprendimas byloje pagal iekin dl neveikimo:Pripasta, kad institucija, staiga ar organas paeisdamas Sutart, neatliko atitinkam veiksm;Konstatuojamojo pobdio neveikimas paeid Sutart;Institucija, staiga ar organas privalo imtis btin priemoni Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti (SESV 266 str.).

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str4. Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str. SESV 268 straipsnis (EB sutarties ex 235 straipsnis)Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti ginus, susijusius su alos atlyginimu, numatytu 340 straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose. SESV 340 str. 2, 3 dalys (EB sutarties ex 288 straipsnis)

Deliktins atsakomybs atveju Sjunga pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar j tarnautojai.Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybi nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 strES deliktin atsakomyb nesutartins atsakomybs ris, kuomet ali nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakomyb atsiranda padarius teiss paeidim (delikt) paeidus ES teis.Sjungos sutartin atsakomyb reglamentuoja atitinkamai sutariai taikoma teis. ES deliktins atsakomybs taikymas iimtin TT (jeigu kreipiasi valstyb nar) bei Bendrojo teismo (jeigu iekin paduoda privatus asmuo) prerogatyva.

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 strIekovai:Valstyb nar;Fiziniai ar juridiniai asmenys (bet kuris asmuo, kuriam Sjungos institucijos ar tarnautojo veikla buvo sukelta ala).Atsakovas: ES, atstovaujama institucijos, kurios veiksmais padaryta ala.

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str.Iekiniai dl alos atlyginimo sudaro savarankik iekini r greta iekini dl panaikinimo. Iekiniai dl alos atlyginimo i dalies kompensuoja privai asmen teiss pareikti iekin ESTT dl panaikinimo ribojim.

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str.Terminas pareikti iekin - ESTT statuto 46 str.:Bylos prie Sjung su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos prajus penkeriems metams po tokio vykio, dl kurio norima byl ikelti. Iekinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prie ikeliant toki byl nukentjusioji alis paduoda praym atitinkamai Sjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi bti ikelta per Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsnyje nustatyt dviej mnesi laikotarp; ETT: al patyrusio asmens reikalavimo atvilgiu negali bti pritaikyta senatis, jeigu asmuo apie al sukeliant vyk suinojo vliau (Byla 145/83, Adams/EK).

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str.ES deliktins atsakomybs slygos nra nustatytos Sutartyje;Pirm kart nustatytos Ltticke byloje (pirma, EB teiss paeidimas, kuris pasireikia neteistais EB institucijos veiksmais, antra, asmeniui padaryta ala, ir, treia, prieastinis ryys tarp institucijos neteist veiksm ir atsiradusios alos) Bergaderm byloje Teismas nusprend, jog ES deliktins atsakomybs ir valstybi atsakomybs dl alos slygos turi bti vienodos.

Iekiniai institucijoms dl alos atlyginimo, SESV 268 str.ES deliktins atsakomybs slygos:pirma, paeistos ES teiss normos tiksl suteikti teises asmeniui;antra, paeidimo pakankam rimtum, treia, asmens patirt al,ketvirta, prieastin ry tarp paeidimo ir alos.

Netiesioginiai iekiniaiPrejudicinis sprendimas, SESV 267 str. tai atvejai, kada ESTT kreipiasi valstybs nars nacionalinis teismas, kuris susiduria su ES teiss taikymu, dl ES teiss normos galiojimo (isk. Sutartis) arba iaikinimo, praydamas priimti prejudicin sprendim. Todl vadinama nac. Teismo kreipimasis dl prejudicinio sprendimo.

Netiesioginiai iekiniaiEuropos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicin sprendim dl: a) Sutari iaikinimo; b) Sjungos institucij, staig ar organ akt galiojimo ir iaikinimo. Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti dl jo prejudicin sprendim. Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas teismine tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism. Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendim priima kiek galima greiiau.

Netiesioginiai iekiniaiPrejudicinio sprendimo tikslingumas:vieningo ES teiss taikymo ir aikinimo utikrinimas valstybse narse.prejudicinio sprendimo esm yra apsaugoti Sutartimis sukurtos teiss pobd, o tikslas yra utikrinti, kad visomis aplinkybmis visose valstybse narse i teis bt vienoda (Byla 166/73, Rheinmhlen)

Netiesioginiai iekiniaiNacionalinio teismo teis kreiptis ir pareiga kreiptis dl prejud. spr., SESV 267 str. 2,3 dalys.:Tokiam klausimui ikilus valstybs nars teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo iuo klausimu, gali prayti Teism priimti dl jo prejudicin sprendim.

Tokiam klausimui ikilus nagrinjant byl valstybs nars teisme, kurio sprendimas pagal nacionalin teis negali bti toliau apskundiamas teismine tvarka, tas teismas dl jo kreipiasi Teism.

Netiesioginiai iekiniaiCilfit byloje TT nustat slygas, atleidianias nuo pareigos kreiptis: ikeltas klausimas nra svarbus bylai, t.y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo klausim, is neturt jokios takos bylos baigiai (Cilfit byla, 10punktas);ETT jau nagrinjo t pat teiss aspekt ir pateik atsakym, netgi jei svarstyti klausimai nra visai identiki (pranc. acte clair doktrina) (Cilfit byla 13, 14punktai);tinkamas EB teiss taikymas yra toks akivaizdus, kad dl to negali kilti joki pagrst abejoni (tai vadinama acte clair doktrina) (Cilfit byla 16punktas).

Netiesioginiai iekiniaiTEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKISPrejud. spr. sukelia teisines pasekmes nuo jo paskelbimo dienos. Prejud. spr. turi poveik tiek nacionaliniam teismui, kuris ikilus klausimui jo nagrinjamoje byloje kreipsi Teisingumo Teism, tiek kitiems nacionaliniams teismams, nagrinjantiems jiems pateiktas bylas. Prejud. spr. sprendia teiss klausimus ir pareigoja nacionalin teism vadovautis Bendrijos teiss akto nuostat iaikinimu pagrindinje byloje [r. EBTT sprendimas Benedetti/Munari 26 punkt]. Nacionalinis teismas, kreipsis su praymu priimti prejudicin sprendim, turi gyvendinti tai, k savo sprendimu nusprendia (pranc. dit pour droit) Teisingumo Teismas. Jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalin teis gali bti skundiamas, kiekvienas toliau klausim sprendiantis teismas turi vadovautis prejudiciniu sprendimu, nors ir ilaiko galimyb vl kreiptis Teisingumo Teism. Bet kuris nacionalinis teismas, sprsdamas byl, neturi teiss savarankikai aikinti ankstesniame prejudiciniame sprendime Teismo iaikint teiss norm. Jis taiko jau pateikt iaikinim.

Kita ESTT kompetencijaESTT jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Sjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitrain ilyg (SESV 272);ESTT jurisdikcijai priklauso sprsti visus valstybi nari tarpusavio ginus, susijusius su Sutari dalyku, jei tokis ginai jam pateikiami pagal speciali ali susitarim (SESV 273 str.);ESTT teikia nuomones dl Sjungos sudaromos sutarties atitikimo Sutari nuostatoms valstybs nars, EP, T ar EK praymu. Jei teismo nuomon yra neigiama, numatytas susitarimas negali sigalioti, jei jis nra i dalies keistas arba Sutartys nra perirtos (SESV 218 str. 11 pinktas).

Documents

Europos Sąjungos Institucijos. Skaidrės