Europos Sąjungos teisinė sistema

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINĖ SISTEMA

TURINYSEuropos sąjunga (ES)......................................................................................................................................4

ES susikūrimas............................................................................................................................................4

ES bruožai...................................................................................................................................................5

Europos sąjungos sutarčių pakeitimai............................................................................................................5

Vieningas Europos Aktas (VEA)...................................................................................................................5

Mastrichto sutartis.....................................................................................................................................6

Amsterdamo sutartis..................................................................................................................................8

Nicos sutartis..............................................................................................................................................8

Europos teisė..................................................................................................................................................9

Europos sąjungos esmė:.............................................................................................................................9

Valstybių narių ir EB institucijų pareigos...................................................................................................10

Europos bendrijų teisės šaltiniai...................................................................................................................11

Pirminės teisės šaltiniai............................................................................................................................11

Pirminės teisės esminiai bruožai...........................................................................................................11

Bendrieji teisės principai......................................................................................................................11

Bendrijų tarptautinės sutartys..............................................................................................................12

ES teisės šaltiniai...................................................................................................................................12

ES pirminės teisės veikimas..................................................................................................................12

Europos Bendrijų antrinė teisė.................................................................................................................13

Reglamentai..........................................................................................................................................13

Reglamentų įgyvendinimas...................................................................................................................13

Direktyvos.............................................................................................................................................14

Direktyvų interpretavimas (netiesioginis taikymas)..............................................................................14

Sprendimas...........................................................................................................................................15

Rekomendacijos ir nuomonės..............................................................................................................15

Kiti antrinės teisės šaltiniai...................................................................................................................15

ES antrinės teisės aktų struktūra..........................................................................................................15

Teisės aktai sui generis.........................................................................................................................15

Europos Sąjungos „antrinė“ teisė.............................................................................................................15

Antrinė teisė (II)....................................................................................................................................15

Teisės aktai III ramstyje (PTB)...............................................................................................................16

Teisės aktų priėmimas..........................................................................................................................16

Teisės aktų ir procedūrų supaprastinimas............................................................................................16

Europos Bendrijų teisės esmė ir santykis su valstybių narių nacionaline teise.............................................17

Europos Bendrijų teisės taikymo viršenybės principas.............................................................................17

Tiesioginio taikymo principas...................................................................................................................18

Pirminės teisės tiesioginis taikymas......................................................................................................19

EB tarptautinių sutarčių nuostatų tiesioginis taikymas.........................................................................19

Reglamentų ir sprendimų tiesioginis veikimas......................................................................................19

Direktyvų tiesioginis veikimas...............................................................................................................19

Netiesioginis veikimas..........................................................................................................................20

Valstybių atsakomybė už direktyvų neįgyvendinimą............................................................................20

Lisabonos sutarties pagrindinės nuostatos...................................................................................................20

Naujos vertybės ES...................................................................................................................................20

ES sutarties naujovės................................................................................................................................21

Sutarties dėl ES veikimo naujovės............................................................................................................21

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija/ES sutartis..........................................................................21

Nacionalinių parlamentų vaidmuo/ES sutartis.........................................................................................22

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose/Sutartis dėl ES veikimo...................................................22

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose/Sutartis dėl ES veikimo........................................22

Policijos bendradarbiavimas/Sutartis dėl ES veikimo...............................................................................22

ETT vaidmuo.............................................................................................................................................23

Finansinės sankcijos.................................................................................................................................23

Valstybių-narių teisė veikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje................................................23

Baigiamosios nuostatos apie Lisabonos sutartį........................................................................................23

Valstybių atsakomybės principas..................................................................................................................23

Francovich sprendimas.............................................................................................................................23

Frankovich doktrina..............................................................................................................................24

Brasserie ir Factortame byla.....................................................................................................................24

Sąlyga: pažeista teisės norma siekiama suteikti asmenims teises........................................................24

Sąlyga: pažeidimas yra pakankamai rimtas...........................................................................................24

3 sąlyga: priežastinis ryšys....................................................................................................................25

Atsakomybės padariniai...........................................................................................................................25

Köbler prieš Austriją.................................................................................................................................25

Traghetti del Mediterraneo SpA...............................................................................................................25

Europos Sąjungos institucijos.......................................................................................................................26

Institucijų buveinės...................................................................................................................................26

Kalbų režimas ES.......................................................................................................................................26

EB institucinės sistemos bruožai...............................................................................................................27

Europos Parlamentas................................................................................................................................27

Europos Parlamento funkcijos..............................................................................................................27

Europos Sąjungos Taryba.........................................................................................................................28

2

Balsavimas Ministrų Taryboje...............................................................................................................29

Europos Komisija......................................................................................................................................30

Europos Vadovų Taryba............................................................................................................................31

Audito Rūmai............................................................................................................................................32

ETT kompetencija ir jurisdikcija....................................................................................................................32

Reikalavimai teisėjams.............................................................................................................................32

Pagrindinės teismų funkcijos....................................................................................................................32

„Europos teismai“.....................................................................................................................................33

Procesiniai teismų aspektai......................................................................................................................34

Pirmosios instancijos teismo jurisdikcija...................................................................................................34

Ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo....................................................................................................34

Ieškinys dėl įsipareigojimų nevykdymo.................................................................................................35

Ieškiniai dėl teisėtumo..............................................................................................................................35

Ieškiniai dėl neveikimo.............................................................................................................................36

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo....................................................................................................................36

Kitos nagrinėjamos bylos..........................................................................................................................37

Prejudiciniai sprendimai...........................................................................................................................37

3

EUROPOS SĄJUNGA (ES)ES pradžią davė Europos Bendrijos (EB, iki 1993 m. EEB). ES po Mastrichto sutarties sudarė (trijų ramsčių sistema):

1. Europos Bendrijos. Šiandien ši sritis susideda iš:a. Europos Bendrijos;b. Europos Atominės Energijos Bendrijos (EAEB).

2. Bendroji užsienio saugumo politika (BUSP).3. Bendradarbiavimas policijos ir teisiniuose klausimuose (PTB).

1951 m. sudaryta Anglies ir Plieno Bendrijos sutartis, o kitais dvejais metais sudarytos EB ir EAEB sutartys. Po antrojo pasaulinio karo buvo norima suaktyvinti ekonomiką tarp Europos valstijų. Buvo nuspręsta, kad būtų geriau, jei valstybės reguliuotų savo ekonomiką didesniame vienete ir buvo įkurta Anglies ir Plieno Bendrija.

ES SUSIKŪRIMAS

1948 m. Hagos kongrese buvo Tarptautinis judėjimas už vieningą Europą, kurio komitetas iškėlė reikalavimą sukurti ekonominę ir politinę sąjungą. Buvo manoma, kad šis judėjimas turėtų būti atviras visoms Europos tautoms su sąlyga, kad jos gyvena demokratinėse sistemose ir kad jos galėtų įsipareigoti, kad laikytųsi Žmogaus Teisių Chartijos. Šis reikalavimas buvo iš dalies pateisintas 1948 metais įkūrus Europos Tarybą (ET). Pastaroji organizacija yra atsakinga už žmogaus teisių kūrimą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas ir jo bendradarbis Žan Mone parengė planą, kuriuo buvo siekiama sujungti Prancūzijos, Vokietijos ir kitų to norinčių šalių anglies ir plieno pramonę. Šis planas praktiškai ir buvo apie tai, kaip reikėtų sukurti Europos anglies ir plieno bendriją. Vadovaujantis Roberto Šumano planu reikėjo integruoti ir kitas Europos bendradarbiavimo sritis.

1955 m. vyko Mesino konferencija. Joje buvo pristatytas ir aptariamas Spako planas, kuriuo turėjo būti įkurta bendroji rinka ir ekonominė bendrija. 1957 m. sudarytos sutartys, kuriomis buvo išplėtotas Roberto Šumano planas.

EAEB sutartis skirta atominės energijos klausimais, ypatingai orientuojantis į saugumo klausimus, mechanizmus, kaip turėtų būti užtikrintas saugumas. EAEB sutarties priedas nr. 1 duoda išsamų sąrašą produktų, kurie patenka į šią sutartį.

Europos Bendrija, įkurdama bendrąją rinką bei Ekonominę ir pinigų sąjungą ir įgyvendindama 3 bei 4 straipsniuose nurodytas bendros politikos kryptis arba veiklą, kelia sau uždavinį visoje Bendrijoje skatinti darnią, subalansuotą ir tolygią ekonominės veiklos plėtrą, aukšto lygio užimtumą ir socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, tvarų ir neinfliacinį augimą, didelį konkurencingumą ir ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, aukšto lygio aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerinimą, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės gerėjimą bei valstybių narių ekonominę ir socialinę sanglaudą bei solidarumą.

Bendroji prekybos politika – EB pati reguliuos prekybos santykius su trečiosiomis šalimis, sąjungos viduje – laisvas prekių judėjimas.

Siekiant 2 straipsnyje iškeltų tikslų, kaip numatyta EB sutartyje ir laikantis joje nustatytų terminų, Bendrijos veiklos sritys yra šios:

a) muitų ir prekių importo bei eksporto kiekybinių apribojimų ir visų kitų lygiaverčio poveikio priemonių tarp valstybių narių uždraudimas;

b) bendra prekybos politika;

4

c) vidaus rinka, pasižyminti kliūčių laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui tarp valstybių narių panaikinimu;

d) priemonės, susijusios su asmenų atvykimu ir judėjimu, kaip numatyta IV antraštinėje dalyje;e) bendra politika žemės ūkio ir žuvininkystės srityje;f) bendra politika transporto srityje;g) sistema, užtikrinanti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma;h) toks valstybių narių įstatymų derinimas, koks reikalingas bendrajai rinkai veikti;i) skatinimas derinti valstybių narių užimtumo politiką, kad sukūrus suderintą užimtumo strategiją ji

taptų veiksmingesnė;j) Europos socialinį fondą apimanti politika socialinėje srityje;k) ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas;l) politika aplinkos srityje;m) Bendrijos pramonės konkurencingumo didinimas;n) mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimas;o) transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtros skatinimas;p) įnašas siekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos;q) įnašas siekiant švietimo bei profesinio mokymo ir valstybių narių kultūrų klestėjimo;r) politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje;s) užjūrio šalių ir teritorijų asociacija, kad būtų plečiama prekyba ir kartu skatinama ekonominė bei

socialinė plėtra;t) įnašas stiprinant vartotojų apsaugą;u) priemonės energijos, civilinės saugos ir turizmo srityse.

Tiek BUSP, tiek PTB nuostatos reglamentuotos ES steigimo sutartyje.

EB, EAEB, ES steigimo sutartys yra laikomos ES pirmine teise.

ES BRUOŽAI

ES iš kitų organizacijų išskiria:

1. ES institucijos gali priimti visoms valstybėm narėm privalomus sprendimus, netgi tom, kurios balsuoja prieš tokį sprendimą. ES teisės aktai priimami visoms narėms privalomo pobūdžio ir gali būti priimami prieš narių valią.

2. ES pagrindinis sukūrimo principas buvo kompetencijos perleidimas. Tai reiškia, kad valstybės narės, stodamos į sąjungą, perleidžia dalį savo kompetencijos priimti teisės aktus. Tokios kompetencijos neturi nė viena kita tarptautinė organizacija. Bendroji nuomonė – valstybės nesuvaržo savo suvereniteto , nes įgaliojimai perleidžiami pagal konkrečias sutartis ir kiekviena šalis gali atsiimti perleistą kompetenciją.

Šie bruožai leidžia spręsti apie ES viršnacionalinį pobūdį.

EUROPOS SĄJUNGOS SUTARČIŲ PAKEITIMAI

VIENINGAS EUROPOS AKTAS (VEA)1986 m. priimtas Vieningas Europos Aktas, kuris buvo tam tikras susitarimas tarp narių, neatitikę kai kurių valstybių noro, kad būtų sukurta kažkas panašaus į ES. Ši sutartis keitė tuometines steigiamąsias sutartis. Šio akto pagrindu buvo 1981 m. Vokietijos-Italijos planas, kuriuo buvo numatytas stiprus bendradarbiavimas tarp Europos, Europos Parlamento ir panašiai, siekiant įkurti ES. 1983 m. buvo pasirašyta Europos vadovų tarybos deklaracija dėl ES. 1986 m. Vieningas Europos aktas atitiko šiuos du paminėtus dokumentus.

5

Vieningame Europos akte buvo užsibrėžta sukurti vieningą vidaus rinką (prekių, kapitalo, asmenų judėjimo, paslaugų) ir įsteigti ES. Buvo numatyti iki 1992 m. sukurti vieningą rinką.

Vieningas Europos aktas sudarė visus pagrindus, kad būtų galima sukurti ES. Jis numatė, kad narės galėtų bendradarbiauti ne tik ekonominiais klausimais, bet ir gynybos, užsienio politikos ir teisės klausimais. Šis aktas dar numatė ir Europos vadovų tarybos tam tikrus įgaliojimus (institucija, kurioje susitinka narių vadovai).

Vieningo Europos akto 13 str. numato vidaus rinkos koncepciją ir kaip ji turėtų būti pasiektą iki 1992 metų gruodžio 31 dienos. Tai buvo valstybių narių politinis įsipareigojimas sukurti bendrą rinką iki minėtos datos. Buvo įtvirtinti ir instrumentai, kurie lengvino koncepcijos įgyvendinimą:

1. Išplėstas atvejų sąrašas, kada sprendimai galėtų būti priimami balsų dauguma.2. Numatyta, kad Europos Parlamentas (EP) galėtų dalyvauti priimant vidaus ak`tų priėmimą.3. Išplėtė EB kompetenciją arba ją detalizavo tam tikrose srityse (pavyzdžiui, aplinkosaugos sritis 174

str.).

Baltoji knyga – komisijos sukurtų priemonių rinkinys, orientuotų į tai, kaip greičiau ir kokybiškiau sukurti vidaus rinką. Praktiškai, tai veiksmų planas, kaip pasiekti vieningą rinką. Ši knyga susideda iš 3 dalių:

1. Kliūtys, apribojimai vieningai rinkai, kurie egzistuoja.2. Konkretūs pasiūlymai kliūtims pašalinti.3. Grafikas, kaip pasiūlymai turėtų išsidėstyti laike.

Komisija priemonių programą buvo suskirsčiusi į tris dalis:

1. Kaip panaikinti materialias kliūtis (pavyzdžiui, asmenų tikrinimas).2. Kaip panaikinti technines kliūtis (pavyzdžiui, netarifinės prekių judėjimo kliūtys).3. Kaip panaikinti mokestines kliūtis (pavyzdžiui, akcizų reguliavimas).

Baltojoje knygoje iš viso buvo apie 300 priemonių kliūtims šalinti. VEA įpareigojo valstybes nares laikytis Baltosios knygos. Naujos valstybės narės taip pat vadovavosi šios knygos reikalavimais.

MASTRICHTO SUTARTIS

Mastrichto sutartis pati svarbiausia iš visų sutarčių, nes ja buvo sukurta ES. Praktiškai, buvo pakeista visa struktūra. Šis dokumentas sukūrė trijų ramsčių sistemą, įvedė už ekonominio bendradarbiavimo ribų esančias sritis į bendradarbiavimą. Mastrichto sutartimi sukurta vieninga ES institucijų sistemą, netgi įkūrus Es liko 3 bendrijos, kurios turi atskirą juridinio asmens statusą.

Valstybių narių bendradarbiavimas 3 ramsčiuose:

1. Pirmame ramstyje (EB) numatyta valstybių narių bendradarbiavimas, priimami privalomi teisės aktai.

2. Antrame ramstyje (BUSP) nėra jokios integracijos, valstybės tik derina veiksmus. Priimamų aktų privalomumas – politinis, o ne teisinis.

3. Trečiame ramstyje (PTB) valstybės narės bendradarbiauja, bet ne taip stipriai integruojasi kaip pirmame ramstyje. Valstybės narės susitarusios bendradarbiauti, priimti bendrus sprendimus, tačiau derinami tik klausimai, kurie turi tarptautinį aspektą, bet nėra taip, kad reglamentuoja iš esmės tam tikrus klausimus.

Europos integracijos procesas buvo pakeltas į naują lygį Mastrichto sutartimi – BUSP ir bendradarbiavimas kituose lygmenyse. Mastrichto sutartyje išlaikytas VEA suskirstymas (trys ramsčiai jau buvo jame). Sąjunga kuria naują glaudesnės Europos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant prie piliečio.

6

Mastrichto sutartimi įvesta ribotų įgaliojimų, subsidiarumo, kompetencijų proporcingumo ir kiti principai:

1. Ribotų įgaliojimų principas – kiekviena ES įkurta institucija gali veikti tik tiek, kiek leidžia steigiamosios sutartys (neturi visa apimančių įgaliojimų.

2. Subsidiarumo principas – teisės aktai ES gali būti priimami tik tada, kai juos nebūtų galima priimti kiekvienoje valstybėje narėje ir nebūtų taip pasiekta geresnio rezultato. Tai yra, kad tik Bendrijų lygmenyje priimtas aktas gali pasiekti norimą rezultatą.

3. Bendrijos kompetencijų proporcingumo principas – nė viena institucija nėra svarbesnė už kitą, kompetencija yra paskirstyta siekiamiems tikslams.

4. ES gerbia savo narių nacionalinį savitumą. ES remiasi naujovišku, subalansuotu legitimumu, kurio neįmanoma apibrėžti kažkokia sąvoka.

Mastrichto sutartyje buvo numatyta ir instituciniai pakeitimai. Šie pakeitimai daugiausiai susiję su tuo, kad atsirado BUSP ir PTB. Pavyzdžiui:

1. institucijos statusą įgavo Europos vadovų taryba (EVT). Buvo nubrėžti Europos vadovų tarybos įgaliojimai (ES sutarties 4 str., 14 str. 3 dalis): EVT priimtas aktas yra būtinas tam, kad galėtų būti priimtas teisės aktas.

2. Labai pasikeitė Europos Parlamento (EP) vaidmuo, institucija labai sustiprinta, papildyta nauja bendro sprendimo priėmimo procedūra (leidžiama netgi vetuoti) – EP traktuojamas kaip teisės aktus priimanti institucija.

3. Atsirado peticijos teikimo procedūra.4. Įkurta ombudsmeno pareigybė.5. Įkurtas regionų komitetas.

Redakciniai Mastrichto sutartimi padaryti pakeitimai:

1. Susiliejimo sutartis – sujungia funkciškai susijusias institucijas.2. EEB buvo pervadinta į EB.

Materialiniai pakeitimai Mastrichto sutartimi, suteikiantys įgaliojimus EB spręsti reikalus šiose srityse:

1. Nauji įgaliojimai suteikti ir esami praplėsti kultūros srityje (151 str.) .2. Transeuropiniai tinklai (154-156 str.).3. Pramonė (157 str.).4. XI antraštinė dalis dėl socialinės politikos.5. Vartotojų teisių apsauga.6. Visuomenės sveikatos apsauga (152 str.).7. Kiti.

Mastrichto sutarties 308 str. leidžia priimti teisės aktus tose srityse, kurios nėra aiškiai apibrėžtos, bet paaiškėja, kad laisvai rinkai pasiekti ar kitiems tikslams reikia imtis tokių veiksmų, bet turi visos šalys sutikti.

Mastrichto sutartis dar nurodo bendros valiutos įvedimą, stabilumo palaikymą, bendros CB sistemos sukūrimą, ES pilietybę. ES piliečiais tampa kiekvienos valstybės narės pilietis automatiškai. ES piliečių teisės:

1. Laisvai judėti ir apsigyvendinti bendrijos teritorijoje (ES sutarties 18 str.).2. ES piliečiai naudojasi aktyvia ir pasyvia vietos rinkimų teise valstybėje, kurioje jis gyvena, taip pat

toje valstybėje, kurioje jis gyvena, bet jos piliečiu nėra (kaip ir pasyvia ir aktyvia rinkimų teise į EP).3. ES piliečiai turi teisę į kitų valstybių diplomatinę ir konsulinę gynybą prieš trečiąją šalį, kurioje jo

valstybinės pilietybės šalies atstovybės nėra.4. Piliečiai turi teisę teikti peticiją EP ir ombudsmenui. Taip pat gali rašyti visoms ES institucijoms

savo valstybine kalba ir gauti atsakymą.

7

Kai asmuo turi trečiosios valstybės pilietybę ir ES valstybės pilietybę, tada trečiosios valstybės pilietybė tampa nesvarbi ir jis yra laikomas ES piliečiu.

Iki Mastrichto sutarties įsigaliojimo buvo reglamentuojamos tik ekonomiškai aktyvių asmenų teises (teikiančių, gaunančių, kuriančių paslaugas ir panašiai), o po jos įsigaliojimo – ginamos teisės ir tų piliečių, kurie nėra ekonomiškai aktyvūs.

AMSTERDAMO SUTARTIS

Amsterdamo sutartis pasirašyta 1997 m., įsigalėjo 1999 m. gegužės 1 d. Šia sutartimi sudarytas pagrindas įstoti naujoms valstybėms į Sąjungą. Kita vertus, ši sutartis laikoma nepavykusia, nes neįgyvendino visko, kas buvo tikėtasi.

Amsterdamo sutartis:

1. Amsterdamo sutartimi buvo labai išplėsta bendro sprendimo priėmimo procedūra (kurios pagrindu priimami ES teisės aktai) – EP įgijo dar didesnes galias. Numatyta, kad EP parlamentarų neturi būti daugiau negu 700.

2. Plėtra nebuvo fiksuota šioje sutartyje, bet kai kurių narių prašymų šitas trūkumas buvo pašalintas prijungiant protokolą prie sutarties Dėl ES plėtros.

3. Buvo numatyta ir nauja valstybių narių bendradarbiavimo formą – glaudų bendradarbiavimą: esant tam tikrom sąlygoms ne mažiau 8 valstybėms narėms tarpusavyje priimti sprendimus, kurie būtų privalomi toms valstybėms. Tačiau toks bendradarbiavimas turi padėti siekti Bendrijos tikslų, neperžengti įgaliojimų, nesikišti į Bendrijos išimtinę kompetenciją.

4. Sukurta aukšto įgaliotinio bendrai užsienio politikai institucija (ES sutarties 26 str.).5. Įvest daug redakcinių ir techninių pakeitimų, palengvinta6. Visiškai panaikinta Susiliejimo sutartis ir susiliejimo sutarimas, buvo paliktas tik vienas protokolas

dėl Europos Bendrijų privilegijų imunitetų, kuris buvo prijungtas prie ES sutarties.7. Visiškai pakeista buvo ES sutarties ir ES steigimo sutarties numeracija, pateiktos atitikties lentelės.8. Pasikeitė trečio ramsčio sudėtis: vizų režimas, migracija, prieglobstis, kiti su laisvu asmenų

judėjimu susiję klausimai buvo perkelti į Europos Bendrijų steigimo sutartį (pirmąjį ramstį). Šie klausimai randami EB sutarties IV antraštinėje dalyje (61-69 str.). Taip buvo padaryta todėl, kad galima būtų priimti privalomo pobūdžio teisės aktus ir kontroliuoti, kaip jie yra vykdomi.

NICOS SUTARTIS

Nicos sutartis pasirašyta 2001 m., įsigalėjo 2003 m. vasario 1 d. Įsigaliojimas užsitęsė, nes airiai, prigėrę viskio, nepritarė iš pradžių referendume jos ratifikavimui.

Ši sutartis numatė institucinę reformą, o Airiai buvo nepatenkinti tuo, kaip buvo išsidėstę balsų proporcijos tarp narių tarybose ir pan.

Instituciniai Nicos sutarties pakeitimai:

1. Kvalifikuotos balsų daugumos išplėtimas. ES Taryboje populiariausia balsavimo tvarka – kvalifikuota balsų dauguma. Buvo numatyti papildomi saugikliai.

2. Stiprėja Komisijos pirmininko vaidmuo.3. Detalizuota ir atskirta EB Teismo ir pirmosios instancijos teismo kompetencija.4. Prie Nicos sutarties buvo prijungtas protokolas ir deklaracija Dėl ES plėtros.5. Nuo Nicos sutarties įsigaliojimo pasikeitė tik vienas institucinis pakeitimas, kad EP narių skaičius

padidintas iki 732.6. Nicos sutartyje įtraukta XXI nauja ES steigimo sutarties antraštinė dalis – ekonominis, techninis ir

finansinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis (131a str.).7. Buvo išplėsta kompetencija sudaryti prekybos sutartis ir autorinių teisių srityje (133 str. 5-7 dalys).

8

8. Su Nicos sutartimi sukurtas sankcijų skyrimo teisinis pagrindas valstybėms, kurios pažeidžia Sąjungos pagrindinius principus (ES sutarties 7 str.). Pagrindinė sankcija – sustabdomos balsavimo teisės taryboje.

9. Pakoreguotos BUSP nuostatos: išbraukta nuoroda į Vakarų Europos Sąjungą (atsakinga už gynybos klausimų koordinavimą Europoje).

ES pagrindinių teisių chartija buvo pasirašyta konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama dėl Nicos sutarties (2000 metų gruodžio 11-12 dieną susitikime). Ši chartija yra rekomendacinė ES narėms, bet privaloma ES institucijoms. ES pagrindinių teisių chartija perrašo visą EŽTK, padarydama daugiau apribojimų, apimdama dar socialines bei ekonomines teises. Lisabonos sutartis įtraukai šią chartiją, todėl ji yra privaloma.

EUROPOS TEISĖEuropos teisė gali būti suprantama kaip Europos tarptautinių organizacijų teisė ir kaip Europos Bendrijų teisė. Pastaroji remiasi kitomis tarptautinėmis organizacijomis: Europos Taryba, EEE, VES, NATO.

Europos Bendrijų teisė gali būti skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę (valstybių narių sutartys, sudaromos savo vardu ES teisės reguliavimo srityje), o ES teisė – į pirminę ir antrinę.

Europos Bendrijų teisinė sistema:

Pirminė teise. Tai Europos Bendrijų steigiamosios sutartys, jų priedai, protokolai, papildomai, pakeitimai, stojimo sutartys, bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, subsidiarumo principas). Ši teisė yra kuriama pačių valstybių narių.

Antrinė teisė (išvestinė). Europos Bendrijų institucijų priimama teisė, remiantis pirmine teise, EB sutarties 249 str., bendrosios programos, procedūrinės taisyklės, statutai. Kad institucijos galėtų priimti teisės aktus, jos turi turėti tam įgaliojimus.

ES teisė – sui generis teisės sistema (nesutampanti nei su tarptautine, nei su nacionaline teise), kuri yra nevienalytė, skirtingų integracijos procesų rezultatas. Ji kuriama bendrijų metodu ir tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu.

Europos Bendrijų statusas: EB yra tarptautinė viršnacionalinio pobūdžio organizacija, galinti priimti privalomus teisės aktus, turinti savarankišką su viršenybe teisę (prieš nacionalinę teisę), kuri veikia tiesiogiai (pavyzdžiui, reglamentai), be to, yra finansiškai savarankiška. EB turi tarptautinį teisinį subjektiškumą. ES kokybiškai nekeičia EB. Viršnacionalinis pobūdis pasireiškia tuo, kad EB sutarties 226 str. numato mechanizmą, kaip galima priversti valstybę priimti teisės aktus.

EUROPOS SĄJUNGOS ESMĖ:ES yra valstybių ir tautų sąjunga, kuri turi tarptautinį teisinį subjektiškumą (bet ginčytinai). Sąjungos institucijos yra bendros su bendrijų, bet ES nėra vienuma apimanti Bendrijas. ES – atskiras nuo Bendrijų subjektas (narystė ES, pilietybė ES, valiuta ES).

ES struktūra:

Trijų ramsčių sistema:1. EEB ir Euratomas – EAEB sutrumpinimas.2. BUSP3. PTB

Ramsčiuose skiriasi:1. Institucijų vaidmuo. Pirmame ramstyje

vaidmuo apibrėžtas EB steigimo sutartyje2. Sprendimo priėmimo procesas. Pirmame

ramstyje – priimami balsų dauguma.3. Teisiniai instrumentai. Skiriasi aktų

privalomumas ir panašiai.ES institucijos:

9

Europos taryba (Europos vadovų taryba, ESS 4 str.). Tai vienintelė institucija, kurios kompetencija apibrėžta ne EB sutartyje, o ESS.

Pagrindinės institucijos (ESS 5 str.):o Europos Parlamentas;o Taryba (Europos Sąjungos Taryba arba Ministrų Taryba);o Komisija (Europos Bendrijų Komisija);o Teisingumo teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismas:

EBTT; Pirmosios instancijos teismas (sumažina EBTT krūvį, nagrinėja bylas, kai ieškiniai

pateikiami fizinių ir juridinių asmenų ieškiniai). Gali būti skundžiama apeliacine tvarka EBTT;

ES tarnautojų teismas (darbo santykių ginčai ir pan.). Gali būti skundžiama apeliacine tvarka Pirmos instancijos teismui.

o Audito rūmai.

Specializuotos ES institucijos:

Patariamosios institucijos:o Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas;o Regionų komitetas.

Specializuotos institucijos:o ES (skaidrė)o ES (skaidrė)

ES institucijų sistemos principai:

Institucinės pusiausvyros principas:o Savarankiškumas;o Nustatytų įgaliojimų vykdymas, jų neviršijant;o Geranoriškas bendradarbiavimas.

Ribotų įgaliojimų principas.

VALSTYBIŲ NARIŲ IR EB INSTITUCIJŲ PAREIGOS

Pareigos (ESS 10 str., kaip tai nurodo ETT):

Tinkamai įgyvendinti direktyvas. Valstybė turi pareigą tinkamai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę.

Konsultuotis. Valstybės narės negali veikti neperspėjusios atitinkamos institucijos ir panašiai. Derinant nacionalinę teisę, suteikti viršenybę tiesiogiai taikomai EB teisei. Kiekviena valstybė narė

turi užtikrinti, kad kolizijos atveju būtų taikoma ES teisė, o ne nacionalinė teisė. Ši pareiga nėra absoliuti, nes ne kiekviena ES norma gali pretenduoti į viršenybę, bet kiekviena norma turi būti bent jau privaloma.

Veikti bendrojo intereso labui. Tokiu atveju, jeigu taryba negali veikti (priimti greitai sprendimą), tai valstybės narės turi veikti individualiai, bet orientuoti savo veiksmus visiems ES nariams naudinga linkme.

Lojaliai bendradarbiauti.

EB teisės vieningo veikimo užtikrinimas:

EB teisės viršenybės principas. Abiems pusėms privalomų pareigų vykdymas.

ETT išvedė dar keletą principų byloje, kurie reikalingi užtikrinti EB teisės veikimo vieningumą (byla apie Graikijos institucijų veikimą nesilaikant reglamento, turinčio veikti tiesiogiai):

10

Veiksmingumo principas (sankcijos, kaip ir nacionalinės teisės pažeidimus). Diskriminacijos draudimo principas (nagrinėjama, kaip ir nacionalinės teisės pažeidimus).

EUROPOS BENDRIJŲ TEISĖS ŠALTINIAIEB teisės šaltiniai:

Pirminė teisė. Antrinė teisė:

o Institucijų priimami teisės aktai;o Susitarimai tarp institucijų.

Bendrieji EB principai. Europos Bendrijų tarptautinės sutartys.

PIRMINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

EB steigimo ir ES sutartys (su priedais ir protokolais). Šių sutarčių pakeitimai ir papildymai. Naujų narių stojimo sutartys ir aktai. Kai kurie institucijų priimti aktai (pavyzdžiui, dėl tiesioginių rinkimų).

PIRMINĖS TEISĖS ESMINIAI BRUOŽAI

Pirminė teisė:

Kuriama valstybių narių (prilyginama tarptautinei teisei). Turi aukščiausią galią ES teisės sistemoje. Joks aktas negali prieštarauti priminei teisei. Keičiama pagal nustatytą procedūrą (tarpvyriausybinėje konferencijoje, ESS 48 str.). Nuostatų teisėtumas ir galiojimas negali būti ginčijamas ETT. EB sutarties nuostatos iš esmės nustato valstybių narių ir EB institucijų teises ir pareigas. Tik išimtiniais atvejais pagrindžia fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas (tiesioginis taikymas):

nuostata aiški, besąlyginė, tada valstybė turi imtis priemonių. Horizontalus veikimas (tik kai sutartis tiesiogiai numato, EB sutarties 81, 82, 141 str. – nustatė ETT

šitokį veikimą). Horizontalūs santykiai – privatūs.

Pirminė teisė yra išskirtinė, kuriama valstybių narių ir nekvestionuojama.

BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI

Bendrieji teisės principai ES (nerašyti ES teisėje) – tai Bendrijų teisės principai, išplėtoti ETT, kildinami iš Bendrijų steigimo sutarčių, tarptautinės teisės ir valstybių narių teisės tradicijų. Bendrieji teisės principai gali būti tokių rūšių:

Konstituciniai (pvz., subsidiarumo ir proporcingumo principai, kurie įtvirtinti protokole prie EB steigimo sutarties).

Administraciniai (pvz., teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, nediskriminavimo). Šis principas reiškia, kad teisinė padėtis negali keisti per daug greitai, turi būti protingi pasirengimo laikai.

Žmogaus teisių apsaugos. EŽTK konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos lygiai taip pat kaip ir bendrieji teisės principai. Šios teisės ES teisėje nėra kodifikuotos. Kita vertus, EŽTK nėra sudedamoji ES teisinės sistemos dalis. ES Konstitucija, kuri dabar yra žlugusi, praktiškai, įtraukė visa apimtimi Žmogaus Teisių Chartiją. Lisabonos sutartyje Chartija neįtvirtinta, tik paminėta papildomuose protokoluose. Pačioje Chartijoje nepasakyta, ar šios žmogaus teisės yra privalomos valstybėms.

Ekonominės laisvės (pvz., laisvas prekių judėjimas, kapitalo judėjimas, asmenų judėjimo laisvė). Dažnai šios laisvės nepriskiriamos prie bendrųjų teisės principų, nes yra įtvirtintos kaip normos.

11

Principai gali būti kilę iš Bendrijų teisės, iš ETT arba iš EB steigimo sutarčių, tarptautinės teisės ir valstybių narių teisės tradicijų.

Vienos svarbesnių bylų ETT dėl principų:

Proporcingumas – Intervension Board (181/84), Commission v. United Kingdom (40/82). Teisinis tikrumas, įgytos teisės – R. v. Kirk (63/83), Mulder (120/86), Staff Salaries (81/72). Lygybė – Skimmed Milk Powder (114/76). Žmogaus teisės – Nold (4/73), Orkem (374/87), Grogan (C-159/90), AM&S Europe Ltd. (155/79).

Praktiškai visa ES teisė yra paremta nediskriminacijos principo išryškinimu.

BENDRIJŲ TARPTAUTINĖS SUTARTYS

Bendrijos turi teisę sudaryti sutartis (AETR 22/70, šioje byloje teismas pasakė, kad jei Bendrija turi teisę priimti aktus toje srityje, tai gali priimti ir tarptautines sutartis, o tai reiškia, kad valstybės narės negali šioje srityje savarankiškai sudaryti sutarčių su trečiosiomis šalimis). Sutartys gali būti mišrios (pvz., Asociacijos sutartys, stojimo sutartys). Šiose sutartyse viena šalis yra dviguba (Valstybės narės ir Europos Bendrijos viena šalis, kita – trečioji šalis ar organizacija), šios sutartys sudaromos tose srityse, kur Bendrija turi kompetenciją ne dėl visų nuostatų. Trečia rūši: sutartys, sudarytos ir valstybių narių ES teisės reguliavimo srityje, tai yra, valstybės narės gali susitarti ir sudaryti sutartį su trečiąja šalimi (šios sutartys vadinamos tretine teise). Sutarčių statusas EB teisėje:

Turi neprieštarauti pirminei teisei (stojimo sutartis yra išimtis, nes ji pati yra pirminė teisė). Privalomos institucijoms ir valstybėms narėms (EB sutarties 300 str. 7 dalis). Gali turėti ir tiesioginį veikimą.

ES TEISĖS ŠALTINIAI

Pirminė ES teisė – siaurąja prasme tai yra ES steigimo sutartis:

1-7 str., 46-53 str. Numatyta, kad ES pagrindas – Europos Bendrijos, akcentuojama ES pilietybė ir iš jos išplaukiančios teisės. Acąuis Communautaire – Europos Bendrijų teisinis paveldas.

3 str. – vieninga institucinė sistema, tęstinumas. 46 str. – ETT jurisdikcija. Teismo kompetencija yra ribota, nurodyta, kuriose srityse teismas turi

įgaliojimus. 35 str. detalizuota, kokius įgaliojimus turi ETT bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.

47 str. – struktūrinio atskirumo klauzulė. Tai reiškia, kad ES tokia, kokia buvo sukurta pagal ES sutartį, visiškai neturi jokios įtakos Europos Bendrijoms.

48 str. – sutarčių keitimo ir papildymo procedūra. Pirmiausia valstybių narių vyriausybės arba komisija teikia pasiūlymus Tarybai dėl sutarčių, kuriomis grindžiama ES, keitimo. Taryba, pasikonsultavusi su EP arba Komisija, pasako, ar keitimo reikia ir, jei reikia, šaukiama ES narių konferencija, kurią sušaukia Tarybos pirmininkas.

49 str. – stojimo procedūra. Numatyti ir minimalūs reikalavimai, kurių reikia, kad valstybė stotų į ES. Kopenhagoje buvo patikslinti šie kriterijai. Išstojimo procedūros nenumatyta ES sutartyje.

BUSP – 11-28 str. BUSP – apima ir gynybos politiką, taikos, saugumo užtikrinimą, akcentuojami JT dokumentai, Chartijos nuostatos, principai, pagarba žmogaus teisėm.

PTB – 29-42 str. Numatomas įvairių institucijų bendradarbiavimas: policijos, muitinių, netgi teisingumo ministerijų ir teismų.

Tvirtesnis bendradarbiavimas (Tarybos leidimas KBD) – 43-45 str. Išvardinti, kokių dalykų negali pažeisti tvirtesnis bendradarbiavimas, pvz., pripažįstamos steigiamosios sutartys, nekenkia acquis communautaire ir panašiai.

ES PIRMINĖS TEISĖS VEIKIMAS

Viršenybė ES “antrinės” teisės atžvilgiu.

12

Keičiama ir papildoma pagal ES 48 str. numatytą procedūrą. Abipusiškumo principo netaikymas Bendrijos teisėje (ETT spr. C-90-91/63 Komisija/Liuksemburgą

ir Belgiją). Liuksemburgo byla: Liuksemburgo vyriausybės įvedė mokestį, kuris buvo taikomas išduodant importo licencijas tam tikriems pieno produktams. Komisija pateikė ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal EB sutarties 226 straipsnį, tvirtindama, kad įvesti mokesčiai prieštarauja EB sutarties 25 straipsniui (ex 12 straipsniui). Savo ruožtu atsakovai ginčijo skundo priimtinumą, remdamiesi 1962 m. balandžio 4 d. Tarybos rezoliucija, kurioje Taryba buvo numačiusi, kad ne vėliai kaip iki 1962 m. lapkričio 1 d. turi būti priimtas reglamentas, nustatantis mokesčių režimą bei laipsnišką bendro rinkos organizavimo įvedimą pieno produktų sektoriuje. Skundo pateikimo dieną minėtas reglamentas dar nebuvo parengtas. Atsakovai teigė, kad, atsižvelgiant į tarptautinės teisės pripažįstamą teisę nukentėjusiajai šaliai būti atleistai nuo jos įsipareigojimų vykdymo, jei kita šalis neįvykdė jai priklausančių įsipareigojimų, Komisija turėtų netekti įgaliojimų kreiptis į ETT dėl sutarties pažeidimo. Buvo nutarta, kad net Bendrijos institucijai neįvykdžius jai priklausančių įpareigojimų, sutartis neleidžia valstybėms narėms nevykdyti pareigų ir taikyti teisę savo nuožiūra, jei tai nėra aiškiai pasakyta sutartyje.

EUROPOS BENDRIJŲ ANTRINĖ TEISĖ

Antrinės teisės institucijų aktai „Bendrijų ramstyje“ (ne baigtinis sąrašas):

Reglamentas. Direktyva. Sprendimas. Rekomendacijos ir nuomonės.

Antrinę teisę privaloma pagrėsti primine teisę pagal EB sutarties 253 straipsnį (ribotų įgaliojimų principas). Šis straipsnis įpareigoja institucijas pagrįsti, kodėl yra priimamas vienas ar kitas teisės aktas (preambulė yra labai išsami ES teisės aktuose, joje yra numatoma visa istorija iki to teisės akto ir panašiai). Be to, antrinė teisė turi atitikti formalius reikalavimus, tai yra, akto priėmimo tvarką, nuorodas, motyvus ir paskelbimą. Tvarka nurodyta 251 str.

EB sutarties 249 str. nepateikia išsamaus antrinės teisės aktų katalogo. Antrinės teisės aktus priima Taryba arba Taryba ir EP (COD – co-decision procedūra). Yra teisės

aktų, kuriuos priima Komisija, dažniausiai – reglamentus, kurie detalizuoja kitus (bendresnio pobūdžio) reglamentus (bet tada, kai bendresniame reglamente Komisijai pavedami tokie įgaliojimai).

Praktinis antrinių aktų taikymas neleidžia spęsti apie rangus (negalima sakyti, kad direktyva yra žemesnio rango negu reglamentas ir taip toliau).

Teisinę prigimtį apsprendžia akto turinys, bet ne forma.

REGLAMENTAI

Reglamentai – tai bendros/abstrakčios normos, kurios yra bendro galiojimo, privalomos visa apimtimi ir tiesiogiai galioja kiekvienam ir kiekvienoje valstybėje. Reglamentus įgyvendinantys nacionaliniai aktai negali keisti ar papildyti pačių reglamentų.

REGLAMENTŲ ĮGYVENDINIMAS

Įgyvendinant reglamentus:

Negalima speciali transformacija. Variola 34/73 – Italija perkeldavo reglamentus į nacionalinę teisę, bet ETT nustatė, kad negalima specialiai perkelti reglamentų į nacionalinę teisę, nes galima klaida dėl reglamento adresatų, nacionalinės teisės normos nebūtų taikomas viršenybės principas ir būtų pakirstas ETT turimas Europos Bendrijų teisės privalomo aiškinimo monopolis (ETT vienintelė institucija, kuri gali aiškinti ES teisę).

13

Negalimas nepilnas reglamento taikymas (K/Italiją 39/72). Galimos nuorodos, kaip įgyvendinti reglamentą, bet negalimos privalomo pobūdžio aiškinamosios

taisyklės susijusios su reglamentu.

Reglamentų nuostatas draudžiama atkartoti nacionalinėje teisėje. Reglamentams būdingas tiesioginis trečiasis veikimas (tiesioginis horizontalus veikimas), taip yra įmanoma, nes reglamentas skirtas ir fiziniam bei juridiniam asmenim.

Valstybių narių nacionalinės institucijos gali atlikti tik šiuos veiksmus įgyvendindamos reglamentą:

Nustatyti reglamentą įgyvendinančią instituciją. Nustatyti sankcijas už reglamentų nuostatų pažeidimus. Panaikinti nacionalinės teisės normas, prieštaraujančias reglamentui. Pačiame reglamente gali

būti numatyta, kad jis turi būti detalizuojamas nacionalinėje teisėje.

DIREKTYVOS

Direktyva – antrinės teisės aktas, kuris yra privalomo pobūdžio, tačiau jos adresatas – tik valstybės narės (jų institucijos). Jose nurodomi bendri-abstraktūs privalomi tikslai (direktyva privaloma tik siekiamų tikslų atžvilgiu). Valstybės narės gali pasirinkti direktyvos įgyvendinimo formą bei metodus. Praktikoje direktyvos būna priimamos labai detalios ir konkrečios, todėl neretai būna taip, kad direktyvos tekstas tiesiogiai perkeliamas į nacionalinę teisę (nes pačios direktyvos tekstas nepalieka laisvės). Direktyvoms įgyvendinti yra nustatyti harmonizavimo instrumentai (laipsniškas ES narių teisių sistemų vienodinimas).

Praktiškai tarp reglamento ir direktyvos egzistuoja nedaug skirtumų: reglamentas galioja pats, direktyva galioja perkelta į nacionalinę teisę. Direktyva gali būti perkelta tik į įstatymo lygmens aktą.

DIREKTYVŲ INTERPRETAVIMAS (NETIESIOGINIS TAIKYMAS)Taikant nacionalinės teisės normas ir jas aiškinant visos nacionalinės institucijos bei teismai turi pareigą atsižvelgti į direktyvų nuostatas ir tikslus jau nuo direktyvos įsigaliojimo (darnusis aiškinimas). Niekas negali direktyvų kontekste nacionalinės teisės interpretuoti taip, kad būtų sugriežtinta atsakomybė. Kiekvienas nacionalinės teisės aktas, susijęs su direktyva, aiškinamas atsižvelgiant į direktyvą. Teismas neprivalo aiškinti, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas tik tais atvejais, kai nacionalinė teisė įtvirtina aiškiai priešingas direktyvos nuostatoms taisykles ir pagal bylos aplinkybes būtinybė apsaugoti vienos iš šalių teises yra svarbesnė nei direktyvos taikymas.

Marleasing sprendime ETT pripažino netiesioginį trečiąjį direktyvų veikimą: visos valstybių narių viešosios valdžios institucijos (pirmiausia vykdomosios valdžios institucijos ir teismai) įpareigotos ir privatinių teisinių ginčų atveju interpretuoti nacionalinę teisę, atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Negalimas interpretavimas pagal direktyvas, kai:

Nacionalinės teisės nuostatos aiškiai prieštarauja Bendrijų teisei. Nacionalinės teisės normų tikslai prieštarauja Europos Bendrijų teisei. Kai nėra interpretuotinų nacionalinės teisės normų.

Direktyvos gali būti taikomos ir tiesiogiai:

Direktyvos įgyvendinimo terminas, numatytas direktyvoje, jau yra pasibaigęs, o normos, užtikrinančios tikslų siekimą, nėra sukurtos arba perkeltos.

Direktyva yra neperkelta, ne visa perkelta arba netinkamai perkelta į nacionalinę teisę.

Europos Komisija turi prižiūrėti direktyvų įgyvendinimą ir jį kontroliuoti. Valstybėms narėms kyla atsakomybė prieš savus piliečius, jei neįgyvendinama direktyva per numatytus terminus. Valstybė yra atsakinga prieš privačius asmenis, jei direktyvos būna neperkeliamos arba blogai perkeliamos, o numatytas

14

terminas jau būna pasibaigęs. Privatus asmuo gali, tokiu atveju, kreiptis į nacionalinį teismą dėl žalos atlyginimo.

Direktyvos įgyvendinamos gali būti perkeliant (direktyvos teksto įtraukimas į nacionalinės teisės aktą) arba perteikiant (išleidžiamas naujas teisės aktas arba daromi pakeitimai egzistuojančiuose aktuose, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai) ir darant nuorodas (rečiausiai taikomas, tikslinga tada, kai direktyvos nuostatos pridedamos kaip priedas prie nacionalinės teisės akto).

SPRENDIMAS

Sprendimai – privalomojo pobūdžio teisės aktai po reglamentų ir direktyvų. Sprendimų poveikis yra kitoks nei reglamentų ir direktyvų. Sprendimai gali būti individualūs ir grupiniai (šis skirstymas svarbus, nes sprendimai yra privalomi tik jo adresatui).

Sprendimai yra konkretūs, jie turi turėti privalomai nurodytą adresatą, įsigalioja pateikus adresatui arba paskelbus, jei sprendimas yra bendro intereso. Asmenų atžvilgiu sprendimas gali būti taikomas tiesiogiai. Sprendimo nereikia perkelti, jis tiesiogiai įpareigoja savo adresatą. Neindividualų sprendimą gali tekti perkelti į nacionalinę teisę.

REKOMENDACIJOS IR NUOMONĖS

Rekomendacijos ir nuomonės – neprivalomo pobūdžio, bet teisine svarbūs institucijų aktai. Kartais šių priemonių buvimas būtinas tam, kad būtų galima įgyvendinti privalomus aktus, arba tam, kad būtų galima aiškinti privalomas teisės normas. Be to, šie aktai yra svarbūs ir dėl politinės nuomonės išsakymo.

KITI ANTRINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

Dar antriniais teisės šaltiniais gali būti:

Protokoliniai pareiškimai. Juos įtvirtinama, kaip turėtų būti suprasta viena ar kita akto norma, bet turi neprieštarauti paties akto turiniui. Reikšmingi yra tik teisės aktą priimančios institucijos protokoliniai pareiškimai.

Gairės. Gaires gali priimti Europos Centrinis Bankas (jo taryba). ECB gairės – tam tikra veiklos forma, ECB valdyba yra įpareigota atsižvelgti į tarybos pateiktas gaires.

ES ANTRINĖS TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA

Bendrai kalbant antrinė teisės akto struktūra susideda iš:

Pavadinimas. Nurodoma, kokia institucija priėmė teisės aktą. Nurodomi šie rekvizitai: dokumento skelbimo numeris su nuoroda į pirminę teisę (pvz., 35/95/EB/Euroatom)

Preambulė (teisinis pagrindas ir pagrindimas). Tikslai - akto paskirtis. Taikymo sritis - geografinė, sektorinė ir kt. Apibrėžimai/sąvokos. Išimtys. Materialinės normos (pagrindinė dalis). Baigiamosios nuostatos (reikalavimai įgyvendinimui, terminai, institucijos). Priedai (išlygos, techniniai paaiškinimai, alternatyvos ir kt.).

TEISĖS AKTAI SUI GENERIS

Tai institucijų neaprobuotos EB sut. 249 str. numatytos teisės normos ir tarpinstituciniai susitarimai.

EUROPOS SĄJUNGOS „ANTRINĖ“ TEISĖ

ES „antrinė“ teisė – tai pagal ES sutarties V ir VI dalis priimtos teisės normos, jos pagrindžia valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir įpareigoja valstybes nares (ES sutarties 24 str.).

15

ANTRINĖ TEISĖ (II)II ramstyje (BUSP) priimami aktai. Instituciniai aktai):

BUSP principai ir bendros gairės. Bendra strategija. Bendri veiksmai. Bendros pozicijos.

III ramstyje (PTB) priimami aktai. Institucijų aktai: Bendros pozicijos. Rėminiai sprendimai. Sprendimai.

Valstybių narių aktai: Konvencijos.

Europos Taryba priima:

1. Bendras politines gaires (ES sutarties 4 str.).2. Principus ir bendras gaires (ES sutarties 13 str.).3. Bendras strategijas (ES sutarties 13 str.).

ES Taryba dar priima:

Bendras pozicijas. Bendrus veiksmus. Pamatinius sprendimus. Kitokio pobūdžio sprendimus.

ES Taryba dar:

Parengia konvencijas. Parengia įgyvendinimo priemones. Parengia susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

TEISĖS AKTAI III RAMSTYJE (PTB)III ramstyje gali būti šie teisės aktai:

Bendros pozicijos. Tokiu pavadinimu aktas gali būti priimamas ir I ramstyje, bet reikia nepainioti. III ramsčio bendrosios pozicijos negali riboti EB kompetencijos ir jos yra teoriškai privalomos, bet praktiškai – ne visada.

Pamatiniai sprendimai. Šie sprendimai privalomi (rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu), bet tiesioginis taikymas nebūdingas, reikalinga transformaciją į valstybių narių nacionalinę teisę, reikalauja valstybių narių teisinių ir administracinių nuostatų derinimo. Pamatinis sprendimas tiesiogiai neveiks net ir nespėjus jo perkelti per numatytą laiką (pagrindinis skirtumas nuo direktyvų).

Kitokio pobūdžio sprendimai. Sprendimai, konvencijos ir kt. nėra privalomi bei tiesiogiai veikiantys. Konvencijos įsigalioja, kai jas priima bent pusė valstybių narių.

Joks tarptautinis susitarimas (BUSP arba PTB) nėra privalomas, kurios atstovas Taryboje pareiškė, kad valstybė turi laikytis konstitucinių nuostatų. Tarybos nariai gali nuspręsti, kad nuostatos būtų taikomos laikinai.

TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMAS

Bendrijų ramstyje: Iniciatyva – komisija. Priėmimas – Taryba, EP ir Taryba, Komisija. Balsavimas – vyrauja kvalifikuota balsų

dauguma. Teisėtumą tikrina – ETT.

II ir III ramsčiuose: Iniciatyva – valstybės narės, Komisija,

Taryba. Priėmimas – Taryba, bet tai daugiau

politiniai sprendimai, EP – konsultacinis vaidmuo.

Balsavimas – vienbalsiai (kartais „konstruktyvus susilaikymas BUSP, BUSP veto teisė).

16

Teisėtumo tikrinimas – ETT vaidmuo ribotas.

TEISĖS AKTŲ IR PROCEDŪRŲ SUPAPRASTINIMAS

Teisės aktai ir procedūros gali būti supaprastinami šiais būdais:

Konsolidavimas, kodifikavimas, performavimas (recasting). Sutartis dėl Konstitucijos Europai:

o Mažina teisės aktų rūšių skaičių (nuo 15 iki 6): įstatymas, rėminis įstatymas, reglamentas, sprendimas, rekomendacijos, nuomonės;

o Nustato teisės aktų hierarchiją (įstatymiškai ir neįstatymiškai);o Įveda „įprastinę teisėkūros procedūrą“.

EUROPOS BENDRIJŲ TEISĖS ESMĖ IR SANTYKIS SU VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINE TEISEEuropos Teisingumo Teismas įtvirtinęs tokius principus:

EB vieningas veikimas. EB teisės autonomija. EB teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu. EB teisės tiesioginis veikimas. Valstybių atsakomybė už EB teisės pažeidimus.

EUROPOS BENDRIJŲ TEISĖS TAIKYMO VIRŠENYBĖS PRINCIPAS

Europos Bendrijų teisėje galioja viršenybės principas, kurį išvedė ETT Costa prieš ENEL byloje. Šioje byloje teismas pasakė: „Skirtingai nuo įprastų tarptautinių sutarčių, EEB sutartis sukūrė atskirą teisės sistemą, kuri inkorporuojama į valstybių-narių teisės sistemas ir yra jų (nacionalinių) teismų taikoma… Todėl valstybės-narės, nors ir tik tam tikrose srityse, bet vis dėlto suvaržė savo suverenitetą, sukurdamos teisinį vienetą, įpareigojantį savo dalyvius ir patį save.“

Tiesioginis galiojimas: pirminės teisės ir reglamentų nuostatos galioja visose valstybėse ir yra tiesioginis valstybių narių, jų piliečių ir juridinių asmenų teisių šaltinis.

Tiesioginis taikymas: normos konkretizavimas. Sąlyga: norma besąlygiška, numato valstybių narių pareigą ar teisę. Valstybės narės neturi pasirinkimo teisės (Van Gend & Loos).

Tiesioginis galiojimas – EB teisės aktas – nacionalinės teisės sudedamoji dalis, primojo neperkėlus. Tiesioginis veikimas: kai valstybių narių institucijos konkrečiai taiko normą. Tiesioginis taikymas: norma pagrindžia atskiro asmens teises, kuris gali norma nacionaliniame teisme tiesiogiai remtis.

Internationale Handelsgesellschaft (11/70) byloje ETT išplėtė Europos Bendrijų teisės viršenybės principo taikymą ir Bendrijų antrinei teisei, kiek tai susiję su nacionalinių konstitucijų „struktūriniais principais” ir „pagrindinėmis teisėmis... Bendrijos akto teisėtumui arba jo veikimui valstybėje narėje neturi įtakos argumentavimas, kad šis aktas liečia tos valstybės konstitucijoje įtvirtintas pagrindines teises arba nacionalinės konstitucinės sandaros pagrindus.“

Bendrijų teisės viršenybės išvedimas:

Viršenybės pagrindimas: EB teisės vieningo veikimo būtinybė Bendrijų tikslams pasiekti. Bendras ir besąlygiškas pobūdis: visos Bendrijų teisės visai nacionalinei teisei (sutartimis

apibrėžtose srityse). Viršenybės pasekmės: prieštaraujančių normų netaikymas ir jų pašalinimas, nesuderinamų normų

nepriėmimas ateityje.

17

ETT Simmental II byloje 106/77 pasakė: „Valstybėje-narėje teisėjas savo kompetencijos ribose yra įgaliotas taikyti Europos Bendrijų teisės nuostatas, jų neribodamas, taip pat ginti atskiram asmeniui suteiktas teises. Tuo tarpu prieštaraujančios Europos Bendrijų teisei nacionalinės teisės normos netaikomos, nepriklausomai nuo to, kada jos buvo priimtos, - po atitinkamo Europos Bendrijų teisės akto priėmimo ar iki jo.“

Taikymo viršenybės adresatai:

Teismai. Valstybių narių institucijos.

Viršenybės taikymo principas taikomas tik tiesiogiai taikomos teisės atžvilgiu absoliučiai ir be išimčių. Tai reiškia ir netaikymą prieštaraujančių nacionalinės teisės normų, bet tuo pačiu nacionalinių įstatymų leidėjas ar konstitucinis teismas nėra įpareigojamas naikinti šių normą.

ETT Ciola byloje pasakė: asmens teisių gynyba negali priklausyti nuo prieštaraujančių Europos Bendrijų teisei nacionalinės teisės nuostatų rūšies (viršenybė individualių administracinių teisės aktų atžvilgiu).

Viršenybės principas valstybių-narių požiūriu:

Įstatymų leidybos sferoje: pareiga laiku ir visiškai įgyvendinti direktyvose keliamus tikslus, pareiga nustatyti veiksmingas sankcijas už EB teisės pažeidimus ir pan.

Vykdomosios valdžios sferoje: valstybių-narių pareiga netaikyti nacionalinės teisės normų, prieštaraujančių EB teisei.

Teisminės valdžios sferoje: pareiga aiškinti nacionalinę teisę, atsižvelgiant į EB teisės nuostatus, kreiptis į ETT dėl išaiškinimo, jeigu jam neaišku – netgi pačios pirmos instancijos (ir net jeigu nacionalinės teisės procesas to neleidžia), draudžiama priimti nacionaliniam teismui priimti laikinąsias priemones, kol ETT nagrinėja tam tikrą klausimą, nacionaliniai teismai turi spręsti žalos atlyginimo klausimą dėl ES teisės pažeidimo.

Byla „Van Gend & Loos (26/62)“: „…Bendrija reiškia naują teisinę tvarką..., kurios subjektas yra ne tik valstybės narės, bet ir jų jurisdikcijoje esantys asmenys. Todėl, nepriklausomai nuo valstybių narių įstatymų, Bendrijos teisė ne tik nustato šių asmenų pareigas, bet ji yra skirta suteikti jiems ir teises, tampančias jų teisinio statuso dalimi.“ Teisės atsiranda ne tik tuomet, kai tai tiesiogiai numatyta, bet ir pareigų, numatytų valstybėms-narėms ir jų institucijoms pagrindu.

TIESIOGINIO TAIKYMO PRINCIPAS

Sąlygos tiesioginiam taikymui:

Nuostatų tinkamumas tam, kad jas galėtų taikyti valstybių-narių institucijos. Teisės pagrindimo buvimas:

o norma turi būti aiški ir preciziška;o jos veikimas neturi priklausyti nuo sąlygų;o toliau nereikalingas įgyvendinimo aktas;o taikant jokios pasirinkimo laisvės.

Tiesioginio taikymo normos:

Pirminė teisė (pagrindinės laisvės, privačių asmenų pareigos, moterų ir vyrų lygios teisės ir t.t.). Reglamentai. Esant tam tikroms sąlygoms ir direktyvos. Sprendimai. EB sutartys.

18

EB teisės tiesioginio veikimo esmė: ETT įtvirtino nuostatą, kad Europos Bendrijų pirminės teisės normų veikimo pobūdis yra toks pat, kaip ir reglamentų. Reglamentai yra privalomi ne tik Bendrijų steigiamųjų sutarčių šalims – valstybėms-narėms, bet taip pat gali sukurti teises ir pareigas tretiesiems asmenims, t.y. valstybėse-narėse esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (tiesioginis galiojimas/veikimas).

Tiesioginis taikymas gali būti vertikalus (valstybės narės ir pan.) arba horizontalus (privatiniai santykiai). Tiesioginis taikymas turi būti personifikuotas (konkrečios formuluotės), personifikacija turi būti tinkama (aiški, išsami, besąlygiška, pagrindžianti narių veikimo ar neveikimo sąlygą ar pareigą, galima taikyti nacionaliniuose teismuose).

PIRMINĖS TEISĖS TIESIOGINIS TAIKYMAS

Pirminės teisės tiesioginis taikymas:

EB sutarčių nuostatose dėl to nepasisakyta. Tiesioginį jų veikimą pripažįsta ETT (pvz. EB sut. 23, 25,28,29, 39, 43,49,50,81,82 str.). Tiesioginis veikimas nuo nuostatos įsigaliojimo (išimtinais atvejais nuo ETT sprendimo). Sutarčių tikslai nesukuria teisinių pareigų valstybėms ir teisių individams (byla 126/86).

EB TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ NUOSTATŲ TIESIOGINIS TAIKYMAS

EB tarptautinės sutartys gali būti taikomos tiesiogiai ribotai: asociacijos, laisvos prekybos, bendradarbiavimo sutartys. Be to, turi atitikti bendrus kriterijus ir neprieštarauti tikslams. Abipusiškumas nereikalaujamas.

REGLAMENTŲ IR SPRENDIMŲ TIESIOGINIS VEIKIMAS

Reglamentai paprastai tiesiogiai veiki per se. Jei valstybė-narė turi imtis įgyvendinimo priemonių, asmenys negali naudoti iš reglamentų kylančiomis teisėmis.

Sprendimai taikomi tiesiogiai, kai priimami pagal EB sutarties 249 str. Tiesioginis veikimas būna tik adresatų atžvilgiu, o veikimo pobūdis taip pat priklauso nuo jo (valstybė ar privatus asmuo).

DIREKTYVŲ TIESIOGINIS VEIKIMAS

Byla Van Duyn 41/74: „Ypač tais atvejais kai Bendrijos institucijos direktyvomis nustato pareigą valstybėms narėms veikti tam tikru konkrečiu būdu, tokio akto veiksmingas poveikis būtų silpnesnis, jeigu asmenys negalėtų remtis juo savo nacionaliniuose teismuose, o pastarieji negalėtų remtis juo kaip Bendrijos teisės sudedamąja dalimi.”

Direktyvoms taikomos papildomos tiesioginio taikymo sąlygos:

Tik vertikalus tiesioginis veikimas. Valstybė suprantama plačiai. Direktyvos termino pasibaigimas ir neįgyvendinimas, neperkėlimas, blogas perkėlimas.

Direktyvos negali pagrįsti atskirų asmenų pareigų. Taisyklė netaikoma tais atvejais, kai direktyvos nuostatų nesilaikymas veda prie nacionalinių techninių nuostatų, prieštaraujančių direktyvai, laikymosi.

Objektyvus direktyvos tiesioginis veikimas: direktyvų tiesioginis veikimas pasireiškia ir tuomet, kai nesuteikia individualių teisių, tik nevienareikšmiškai įpareigoja (institucijos taiko).

ES piliečiai gali tiesiogiai remtis atskiromis direktyvų nuostatomis santykiuose su valstybėmis-narėmis:

1. Direktyvos nuostata yra pakankamai aiški, t.y. joje nedviprasmiškai įtvirtinta valstybių-narių pareiga.

2. Direktyvos yra pakankamai apibrėžta.3. Direktyvos nuostata yra besąlyginė, t.y. jai įgyvendinti nekeliama jokia speciali sąlyga ir nereikia

Europos Bendrijų ar VN papildomų priemonių.

19

4. Direktyvos nuostatomis siekiama suteikti teises atskiram asmeniui.5. Valtybių-narių laiku neperkėlė direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę ar nepakankamai ją

įgyvendino (8/81 Becker ir 70/83 Kloppenburg).

NETIESIOGINIS VEIKIMAS

Nacionalinių teismų pareiga aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir nuostatas, kad pasiektų direktyvoje numatytą rezultatą. Nacionaliniai teismai aiškina nacionalinę teisę savo įgaliojimų ribose. Ši pareiga ribojama bendraisiais EB teisės principais, ypač teisinio tikrumo principu.

VALSTYBIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ DIREKTYVŲ NEĮGYVENDINIMĄ

Specifinės valstybės-narės atsakomybės sąlygos:

Direktyva turi suteikti asmenims teises. Jos turi būti konkrečios (aiškus turinys). Priežastinis ryšys tarp valstybės įsipareigojimo pažeidimo ir nuostolių.

Valstybių narių teismai turi priimti nagrinėti teisme bylas dėl blogo direktyvų taikymo, net jei nenumatytas procesas (nors jį numatyti irgi turi pareigą).

LISABONOS SUTARTIES PAGRINDINĖS NUOSTATOSLisabonos sutartis teksto naujai nedėsto, ji, praktiškai, keičia buvusias sutartis – tai nėra kokybiškai naujas dokumentas. Šia sutartimi paliktos dvi sutartys (pirminė teisė):

1. Europos Sąjungos sutarti (vietoj ES steigimo sutarties).2. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (vietoj EB steigimo sutarties).

2000 m. gruodžio 22 d. buvo priimta Deklaracija dėl ES ateities, kuri buvo įtraukta į Nicos ES tarpvyriausybinės konferencijos Baigiamąjį aktą ir joje buvo suformuluoti tokie prioritetai (kas turėtų būti keičiama):

1. Kompetencijos pasidalinimas (tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos). Dabartiniame padalijime nė vienas sutarties straipsnis nenumato, kokią kompetenciją vienoje ar kitoje srityje turi EB. EB dabar turi tokias kompetencijos rūšis: išimtinę, konkuruojančią (kompetenciją priimti aktus turi ir valstybės-narės ir ES), padalinamąją (tam tikrose srityse aiškiai padalinta tarp ES ir valstybių-narių) ir išimtinę valstybių-narių kompetenciją. Pagal Lisabonos sutartį kompetencijų klausimas turi būti išspręstas.

2. ES Pagrindinių teisių chartijos teisinis statusas.3. Sutarčių supaprastinimas. Sutarčių supaprastinimo požiūriu geriausias variantas yra sutartis dėl

Konstitucijos.4. Nacionalinių parlamentų vaidmuo. Dabar yra problema, kad nacionaliniai parlamentai skundžiasi

ES, kad turi labai nedaug galių ES lygyje. Nacionaliniai parlamentai pagal Lisabonos sutartį įtraukiami į ES veiklą ta prasme, kad jiems leidžiama balsuoti, ar konkretūs teisės aktai atitinka subsidiarumo principą (ES mastu reikia priimti teisės aktą, nes jis pasieks geresnį rezultatą nei priimti aktai valstybių lygmeniu). Jei pagal šią sistemą teisės projektui paprieštarauja bent 1/3 nacionalinių parlamentų, tai aktas grąžinamas ir rengiamas naujas projektas.

NAUJOS VERTYBĖS ESNaujoje Europos Sąjungos sutartyje (pagal Lisabonos sutartį) numatyti nauji vertybiniai principai (pagal 4 str.):

Valstybių-narių lygybė prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų.

20

ES gerbia Valstybių-narių valstybines funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą (kuris yra neatsiejamas nuo jų politinių struktūrų).

Kiekviena valstybė-narė išimtinai lieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą. Visos kompetencijos, nepriskirtos ES, priklauso tik valstybėms-narėms.

ES SUTARTIES NAUJOVĖS

ES sutartimi įvedama arba pakeičiama:

Europos Sąjunga yra juridinis asmuo (47 str.). Dabar tokia nuostata galioja dėl EB. Trijų ramsčių sistema? Tokia trijų ramsčių sistema, kokia egzistuoja dabar, pagal Lisabonos sutartį

nėra, nes Bendrijų nelieka, o vietoj jų atsiranda ES, bet tų ramsčių sritys – lieka. Numatyta išstojimo tvarka (50 str.) – reikia pranešti apie ketinimą Europos Vadovų Tarybai, kuri

pateikia gairės, juo vadovaudamasi Sąjunga su valstybe sudaro susitarimą dėl išstojimo tvarkos. Dėl susitarimo teksto turi pritarti EP, o susitarimą turi sudaryti ES vardu Ministrų Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Bet kuri valstybė-narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš ES.

Sutarčių keitimas pagal įprastą ir supaprastintą peržiūros procedūras (48 str.). Kiekviena valstybė-narė gali teikti Vadovų Tarybai siūlymus peržiūrėti sutartis, nereikia sušaukti valstybių-narių konferencijos.

SUTARTIES DĖL ES VEIKIMO NAUJOVĖS

3-6 straipsniai nurodo, kokią kompetenciją turi ES sąjunga. 2 straipsnis apibrėžia kompetencijos sritis, o 3 straipsnis išvardina, kokiose srityse sąjunga turi išimtinę kompetenciją:

Kompetencijos kategorijos ir sritys (sutartis papildyta subsidiarumo sąvoka, kuri anksčiau buvo tik Amsterdamo sutarties protokole), sąjunga turi vadovautis subsidiarumo ir proporcingumo principu:

o ES išimtinė kompetencija (muitų sąjungos, pinigų politikos, konkurencijos taisyklių nustatymo, biologinių jūsų išteklių, apsaugos, bendros prekybos politikos). Išimtinėje kompetencijoje ES neturi įrodyti, kad nepažeistas subsidiarumo principas;

o Padalinamoji arba konkuruojanti kompetencija (6 str. vidaus rinka, aplinkosauga, transportas...). Sąjungos valstybės-narės turi kompetenciją priimti teisės aktus, o ES priimami teisės aktai pateisinami tik tiek, kiek papildo valstybių veiksmus (išplėsti iki tarptautinio lygmens ir panašiai);

o Valstybių-narių koordinavimo (5 str. ekonominė politika). Valstybės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje, priima bendros politikos gaires, tai yra, socialinė, užimtumo ir panašios politikos sritys;

o ES papildomoji (4 str. pramonės, kultūros, turizmo, sporto...). Gali priimti aktus ir Sąjunga, ir valstybės-narės, bet pastarosios juos gali priimti tik tiek, kiek tokių aktų nepriima ES institucijos.

Sąjungos pilietybė, su ja susijusios teisės. Draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. ES teisės viršenybė (Deklaracija dėl viršenybės: Teisingumo Teismo praktika rodo, kad Bendrijos

teisės viršenybė yra esminis teisės principas). Valstybės-narės turi gerbti šį principą.

EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA/ES SUTARTIS

Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Chartijoje išdėstytas teises, jos teisinė galia yra tokia pati kaip ir sutarčių. Chartija neišplečia sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos. Sąjunga prisijungia prie EŽTK (jos nuostatos Sąjungos teisės bendrųjų principų galios).

21

Protokolas Nr. 7 dėl Chartijos taikymo Lenkijai ir JK (Chartija neišplečia ETT ir nacionalinių teismų galimybių nustatyti, kad teisės aktai, praktika ar veiksmai yra nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis, principais; nesukuria naujų teisių, gintinų teisme, nei yra nustatytos). Šiuo protokolu Lenkija ir JK nori užsitikrinti, kad Chartija neišplės ES kompetencijos. Bet tai išplaukia ir iš nuostatų.

NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMUO/ES SUTARTIS

Nacionalinių parlamentų vaidmenį apibrėžia 12 str. Nacionaliniai parlamentai:

Gauna informaciją iš Sąjungos institucijų. Užtikrinamas subsidiarumo principo laikymasis. Leidžiama per 8 savaites nacionaliniams

parlamentams pareikšti nuomonę dėl subsidiarumo, bet yra ir išimtys, skubos atvejai. Supažindinami su priemonių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje vertinimu. Dalyvauja vertinant Europolo ir Eurojust veiklą. Dalyvauja sutarčių peržiūros procedūrose. Gauna pranešimus apie paraiškas įstoti į ES. Bendradarbiauja tarpparlamentiškai.

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE/SUTARTIS DĖL ES VEIKIMO

(81 str.) Tarp ES valstybių-narių turi būti teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimas (principas – tai daryti). Valstybių-narių teisės aktai turi būti suderinami, nustatyta įprasta teisėkūros procedūra, bet gali būti ir speciali teisėkūros procedūra (tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemonės, svarbiausias bruožas – vieningumo reikalavimas).

Apie siūlymus kažką keisti civilinių bylų bendradarbiavime pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei bent vienas parlamentas per 6 mėnesius pareiškia nepritarimą, sprendimas nepriimamas (naujas papildymas Konstitucijos sutarties atžvilgiu).

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE/SUTARTIS DĖL ES VEIKIMO

(82-86 str.) Svarbiausias bendradarbiavimo principas – nuosprendžių ir teismų sprendimų tarpusavio pripažinimo principas. Numatytas valstybių-narių teisės aktų suderinimas. Išvardinti 82 str. nurodyti, kokiais klausimais gali būti priimami teisės aktai įprasta teisėkūros procedūra.

Šiame bendradarbiavime gali būti priimamos direktyvos dėl įrodymų leistinumo, asmenų teisių baudžiamajame procese, nusikaltimų aukų teisių procese. Nustatyta, kad valstybės-narės gali įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą (imtis griežtesnių priemonių).

Speciali teisėkūros procedūra nustatyta dėl direktyvų, kurios liečia taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo. Įprastinė teisėkūros procedūra gali būti stabdoma ir perduodama EVT, jei Tarybos narė-valstybė mano, kad direktyvos projektas paveiktų pagrindinius baudžiamosios teisės aspektus, tokiu atveju, Taryba turi kompetenciją spręsti dėl projekto.

Priemonės, kurių siekiama nustatyti:

1. Nuosprendžių ir bausmių pripažinimo.2. Jurisdikcijos kolizijoms spręsti.3. Remti teisėjų ir teisės darbuotojų mokymą.4. Palengvinti bendradarbiavimą tarp valstybių-narių teisinių institucijų.

22

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS/SUTARTIS DĖL ES VEIKIMO

Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

Įprasta teisėkūros procedūra numatyta dėl atitinkamos informacijos veikimo, darbuotojų mokymo ir bendrų tyrimo metodų, kuriais bus aiškinamasi sunkios organizuoto nusikalstamumo formos.

Speciali teisėkūros procedūra numatyta dėl institucijų operatyvaus bendradarbiavimo. Ši procedūra gali būti stabdoma ir perduodama EVT, jei nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo. Gali būti 9 valstybių-narių bendradarbiavimo galimybė.

ETT VAIDMUO

ETT laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje neribojamas (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosios bylose ir policijos bendradarbiavimas), išskyrus nepriklaus prižiūrėti, ar valstybės-narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos, proporcingos arba kaip valstybė-narė vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti saugumą. BUSP ETT neturi jokios jurisdikcijos, išskyrus asmenų teisių ribojimo kontrolę.

FINANSINĖS SANKCIJOS

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje EP ir Taryba gali priimti reglamentą įprasta teisėkūros procedūra. (skaidrės)

VALSTYBIŲ-NARIŲ TEISĖ VEIKTI LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖS SRITYJE

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje valstybės-narės turi pareigą palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti saugumą. Nauja nuostata nuo Konstitucijos sutarties: valstybės-narės gali pačios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetentingų administracinių padalinių, atsakingų už nacionalinio saugumo užtikrinimą, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdus, kuriuos laiko esant būtinus.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS APIE LISABONOS SUTARTĮ

Baigiamosios Lisabonos sutarties nuostatos:

1. Chartija minima Lisabonos sutartyje, tačiau neįtraukiama. Įsigalios su Lisabonos sutartimi, taps privaloma.

2. Sukuriamas subsidiarumo principo taikymo kontrolės mechanizmas. Į jį tiesiogiai įtraukiami nacionaliniai parlamentai. Nustatoma, kad ET ir EP teikiami teisės aktų projektai bus reiškiami peržiūrint ir nacionaliniams parlamentams ir jie turi galimybę pateikti savo nuomonę.

3. Iš naujo išdėstomos kompetencijų rūšys.4. Išbraukta viršenybę ES suteikianti nuostata. Tai išdėstoma prie sutarties prijungtoje deklaracijoje.5. Įtvirtinama galimybė išstoti iš ES ir numatytas mechanizmas, kaip tai padaryti.6. Numatoma galimybė supaprastintai sutarčių peržiūrėjimo procedūrai.

Reikia nepamiršti Lisabonos sutarties priedų: Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir 2, be to, Deklaraciją dėl ES teisės privalomumo (Nr. 17), dėl kompetencijų atskyrimo (Nr. 18).

VALSTYBIŲ ATSAKOMYBĖS PRINCIPASValstybių atsakomybę nustatė EBTT, jis nėra reglamentuotas EB teisės. Kalbama apie valstybės atsakomybę prieš privačius asmenis, kai pažeidžiama ES teisė iš valstybės pusės ir dėl to atsiranda asmenims žala arba nuostoliai.

23

FRANCOVICH SPRENDIMAS

Francovich sprendimas – pirmasis, kuriame prasidėjo valstybių atsakomybės gvildenimas prieš asmenis, o ne prieš ES institucijas.

Italijos Vyriausybė laiku neįgyvendino Tarybos direktyvos 80/987 dėl darbuotojų teisių apsaugos, kai darbdavys tampa nemokus. Keletas darbuotojų, negalėjusių susigrąžinti atlyginimų iš savo subankrutavusių darbdavių, pareiškė ieškinį Italijos vyriausybei, siekdami išsiieškoti sumas, kurias numato direktyva arba žalos atlyginimo dėl Bendrijų teisės nuostatų neįgyvendinimo, Italijos teismai, nagrinėję bylas, kreipėsi į ETT su prašymu prejudicinio sprendimo.

ETT atkreipė dėmesį, kad nesavalaikis ar netinkamas direktyvų įgyvendinimas – labai grubus ES teisės pažeidimas, todėl ETT sukūrė dar vieną instrumentą suteikiantį direktyvoms, o tuo pat ir Bendrijos teisei veiksmingumo, padedantį piliečiams, kuriems direktyva suteikia teise, jas apginti. Tai valstybių narių atsakomybė už nesavalaikį direktyvos įgyvendinimą.

FRANKOVICH DOKTRINA

ETT nustatė 3 sąlygas, kurias nacionalinis teismas turi patikrinti, prieš sprendžiant, ar atlyginti žalą, ar ne:

1. Pažeista teisės norma siekiama suteikti teises asmenims.2. Pažeidimas yra pakankamai rimtas.3. Tarp valstybės narės įsipareigojimo pažeidimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Frankovich doktrina išvesta remiantis EB steigimo sutarties 10 str., pagal kurį valstybės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų įvykdymą, o viena iš tokių pareigų – panaikinti neteisėtas pažeidimo pasekmes. Nesutartinė atsakomybė kyla, jei patenkinamos šios sąlygos:

1. Pažeista teisės norma, kurios tikslas suteikti privatiems asmenims teisių.2. Pažeidimas pakankamai rimtas.3. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ar nuostolių ir pažeidimo.

Pagal Dillenkofer bylos ETT sprendimą sąlygos daugiau nepriklauso nuo EB teisės pažeidimo rūšies (pakeitė Frankovich).

BRASSERIE IR FACTORTAME BYLA

ETT Brasserie ir Factortame byloje nutarė, kad valstybių-narių atsakomybės doktrinos taikymas turi būti išplečiamas, tai yra, ir dėl kitų Bendrijos teisės pažeidimų bei dėl įstatymų leidžiamosios, administracinės ir teisminės valdžios veiksmų ar neveikimo atžvilgiu (visi pažeidimai gali būti pagrindas ieškiniui, nepriklausomai nuo to, kuri institucija jį atliko). Aplinkybė, kad pažeista nuostata neveikia tiesiogiai – iš esmės neprieštarauja reikalavimui dėl atsakomybės.

Sąlygos atsakomybei pagal šią bylą patikslintos:

1. EB teisės pažeidimas.2. Pažeistos nuostatos, suteikiančios teises.3. Sunkus pažeidimas.4. Turi būti žala dėl pažeidimo.5. Turi būti tiesioginis ryšys tarp žalos ir pažeidimo.

Visas šias sąlygas turi tikrinti nacionalinis teismas.

24

SĄLYGA: PAŽEISTA TEISĖS NORMA SIEKIAMA SUTEIKTI ASMENIMS TEISES

Problema: kai suteikiamos teisės turinys ir naudos gavėjas yra aiškūs, tačiau remiantis EB teisės nuostatomis negali būti identifikuotas asmuo ar institucija, kuriuos EB teisė įgalioja atlikti tam tikras pareigas (kurios buvo pažeistos).

Pakanka to, kad būtų siekiama suteikti teises.

SĄLYGA: PAŽEIDIMAS YRA PAKANKAMAI RIMTAS

Pažeidimas turi būti sukeltas veikimu arba neveikimu (gali būti ir paskutinės instancijos teismo). Valstybėms-narėms yra draudžiama Bendrijų teisės pažeidimo faktą priskirti ETT, nes kiekvienas nacionalinis teisėjas turi turėti teisę nustatyti Bendrijų teisė pažeidimą. Valstybės-narės teismas negali atmesti ieškinio dėl to, kad tai ES teisės pažeidimas, be to, jis turi visą kompetenciją tokias bylas nagrinėti. Rimtas pažeidimas reiškia, kad reikia išsiaiškinti, ar Bendrijos institucija akivaizdžiai ir rimtai nepaisė jos vertinimo laisvei nustatyti ribų.

Nacionalinis teismas, vertindamas EB teisės pažeidimo rimtumą ir valstybių-narių diskrecijos ribų pažeidimo rimtumą turi atsižvelgti į:

1. Pažeistos nuostatos aiškumą.2. Pažeidimo buvimą tyčiniu ar ne.3. Ar klaida dėl teisės atleistina.4. Ar EB institucijų pozicija tam tikru klausimu galėjo prisidėti prie EB teisės pažeidimo.

Svarbiausias rimtumo kriterijus: valstybės kompetencijos apimtis.

(SKAIDRĖ)

3 SĄLYGA: PRIEŽASTINIS RYŠYS

Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas. Priežastinis ryšys – egzistuoja tuomet, kai tam tikra veikla iš bendrosios gyvenimo patirties galėtų sukelti žalą. Pasekmė negali būti visiškai netikėta. Žala turi būti objektyviai atsiradusi ir asmens perspektyvos požiūriu numanoma.

Reikia atsakyti ir į tokį klausimą: ar nebūtų atsiradusios pasekmės, jei nebūtų buvę teisės pažeidimo.

Kaltė nėra išankstinė valstybės atsakomybės sąlyga, o padariniai turi būti kvalifikuoti.

ATSAKOMYBĖS PADARINIAI

Žalos atlyginimas turėtų būti proporcingas žalai ar nuostoliams, tai yra, veiksmingas teisių gynimas. Turi būti atlyginama ir nemateriali žala. Tik išimtiniais atvejais galima, taikant bendrąjį teisinio tikrumo principą, apriboti atsakomybę laikotarpiu po EB teisės pažeidimo nustatymo, jei gresia dideli finansiniai sunkumai. Turi būti teikiama ir kompensacija už žalą, atsiradusią dėl vilkinimo. Senaties terminai turi būti reguliuojami nacionalinės teisės.

Kiekviena valstybė-narė gali nuspręsti, kuri jos institucija atlygins žalą, atsiradusią dėl EB teisės pažeidimo. (SKAIDRĖ)

ETT gali apriboti suinteresuotųjų asmenų galimybę pasinaudoti išaiškinta norma ginčijant pažeidimą, jei gresia didelių finansinių nuostolių rizika ir didelis suinteresuotų asmenų skaičius.

KÖBLER PRIEŠ AUSTRIJĄ

Principas, pagal kurį valstybė-narė privalo atlyginti žalą privatiems asmenims, padarytą jai priskiriamais Bendrijos teisės pažeidimais, taikomas visais Bendrijos teisės pažeidimo atvejais, nesvarbu, kurios šalies valstybės institucijos veiksmai arba neveikimas lėmė šį pažeidimą. Be to, teisių apsauga susilpnėtų ir šias

25

teises suteikiančių Bendrijos teisės normų veiksmingumas taptų abejotinas, jei privatūs asmenys negalėtų tam tikromis pastangomis jų ginti.

Teismų atsakomybė gali kilti išimtiniais atvejais, kai nacionalinis teismas aukščiausioje instancijoje pažeidė akivaizdžiai teisė. Nacionalinė teisė negali numatyti tokių sąlygų, kuriomis nebūtų tokios rūšies atsakomybės. Akivaizdus pažeidimas: teismas netaiko tiesiogiai taikomos direktyvos, reglamento, nesikreipia į ETT dėl išaiškinimo ir pan.

TRAGHETTI DEL MEDITERRANEO SPATeismas, praktiškai, nieko naujo nepasakė kaip Köbler byloje. Tik pasakė, kad draudžiami nacionalinės teisės aktai, kurie valstybės atsakomybę numato tik teisėjo tyčinės klaidos ar rimto nusižengimo atvejais ar tokie teisės aktai, kurie apskritai pašalina valstybės narės atsakomybė už žalą privatiems asmenims, padarytą Bendrijos teisės pažeidimu.

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOSPagal ES Sąjungos sutarties 3 str. 1 d. sąjunga naudojasi viena bendra institucijų sistema, užtikrinančia sistemos siekiamų bendrų tikslų, besilaikant aquis communitaire ir užtikrinant sąjungos tęstinumą. Es institucijos:

Europos Parlamentas – konsultacinė institucija, turinti kontrolės įgaliojimų; Taryba – teisės aktus priimanti ir turinti vykdomųjų įgaliojimų; Komisija – vykdomoji institucija, turinti įgaliojimų priimti teisės aktus; Europos Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas – teisminė institucija. Ši funkcinė

grupė yra aiškiausiai atskirta; Audito rūmai.

Šios institucijos veikia visuose trijuose ramsčiuose.

Pagal ES steigimo sutarties 7 str. įtvirtinta institucijų pusiausvyra, egzistuoja funkcijų pasidalijimo principas, kuris nėra įgyvendinamas taip, kaip tradiciškai valstybėse. Nesant tradicinio valdžių padalijimo – jį puikiai pakeičia institucinės pusiausvyros principas. Kompetencija ES padalinta dviem būdais:

Horizontalaus kompetencijos pobūdžio paskirstymas. Tam tikros funkcijų grupės yra paskirstytos tarp institucijų;

Vertikalaus pobūdžio kompetencijos paskirstymas. Tai kompetencijos paskirstymas tarp EB ir valstybių-narių.

Dar veikia ir ribotų įgaliojimų principas: kiekviena institucija veikia tik tuose rėmuose, kuriuose jai leistina. Veikia, be to, plačiai išplėtota teisėtumo kontrolė, kuria užsiima ETT. Institucinės pusiausvyros principas: savarankiškumas, nustatytų įgaliojimų vykdymas, jų neviršijant, geranoriškas bendradarbiavimas.

INSTITUCIJŲ BUVEINĖS

EB steigimo sutarties 289 str. institucijų buveinės nustatomos bendru valstybių-narių vyriausybių sutarimu.

ET ir EK būstinės yra Briuselyje, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto būstinė – ten pat. Teismai ir investicinis bankas yra įsikūrę Liuksemburge. EP buveine laikomas Strasbūras, bet jis turi buveinę ir Briuselyje, o jo generalinis komitetas turi būstinę ir Liuksemburge. ECB būstinė – Frankfurte prie Maino, o Europolas – Hagoje.

EVT pagal susitarimą susitinka toje valstybėje, kuri pirmininkauja, tačiau nuo 2002 metų praktiškai visi susitikimai vyksta Briuselyje.

26

KALBŲ REŽIMAS ESES institucijose egzistuoja daugiakalbystė, t. y. kiekvienas ES pilietis gali į ES institucijas gali kreiptis savąja kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Kalbos skirstomos į:

Autentiškas – šiomis kalbomis parašytas sutarčių tekstas ir yra privalomas. ES sutarties 53 str. vardina tokias kalbas;

Oficialias. Reikia atkreipti Reglamentą Nr. 1, kuris įtvirtina įvairiakalbį režimą ES instituciją. Pagal jį visos autentiškos kalbos, išskyrus keltų, yra laikomos oficialiomis ir darbo kalbomis;

Darbo. Susiklosčiusi tokia situacija, kad darbo kalbos yra anglų, prancūzų ir vokiečių, teisme – prancūzų.

EB INSTITUCINĖS SISTEMOS BRUOŽAI

Mišrios funkcijos; Policentrinė struktūra; Padalintas nepriklausomumas; Pavaldumas.

EUROPOS PARLAMENTAS

EP – atstovaujam institucija, renkama 5 metams ir susidedanti ne daugiau kaip iš 736 narių. Į jį gali kelti kandidatūrą ir balsuoti visi ES piliečiai. Atstovų skaičius nėra proporcingas gyventojų skaičiui. EP parlamentarai turi ypatingą statusą.

Iki 1979 metų į parlamentą atstovai buvo deleguojami iš nacionalinių parlamentų, rinkimai nebuvo tiesioginiai. Remiantis 1976 metų aktu dėl bendrų tiesioginių asamblėjos narių rinkimo: kas penkerius metus parlamentas renkamas tiesiogiai. Numatyta, kad rinkimų tvarka turėtų būti visoje ES, bet kol kas dėl to nepavyko susitarti ir kiekviena šali reglamentuoja rinkimus savarankiškai nacionaliniu lygiu.

ES sutarties 189 str. 2 d. numatyta maksimumas narių, kiek gali būti narių EP (732). Po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo yra 785 nariai (šiuo metu).

Parlamento narių skaičių kiekvienai šaliai numatė stojimo sutarties 11 str. (Lietuva turi 13 EP narių, kurių po 2009 bus 12).

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo aktas duoda savo pakeitimu: juose nurodyta EP sudėtis nuo 2009 iki 2015 metų: EP narių skaičius neviršija 736 bei nurodomas kiekvienos šalies renkamų parlamentarų skaičius.

Mažiausiai turi narių EP Liuksemburgas (6), daugiausiai – Vokietija (99). Apskaičiuota, kad maždaug viena vieta atitiktų 800 tūkst. gyventojų.

Nors kiekviena valstybė ir nustato savitą būdą rinkti EP narius, bet egzistuoja bendri demokratiniai principai: balsavimo teisė nuo 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir t. t. EP nariai pasiskirstę parlamente ne pagal valstybę ir pan., o pagal politines pažiūras. 2005 metų EP statutas nustatė vienodus atlyginimus parlamentarams, ši tvarka įsigalios nuo 2009 metų.

Parlamentarai posėdžiauja frakcijomis, kurios gali būti suformuojamos iš ne mažiau 20 narių. Joje turi būti atstovaujama ne mažiau 1/5 ES narių. Draudžiama dalyvauti keliose frakcijose.

EUROPOS PARLAMENTO FUNKCIJOS

EP struktūra:

27

Pirmininkas. Renkamas 2,5 metų, atstovauja parlamentui, palaiko santykius su kt. institucijomis ir išore. Savo parašu pirmininkas tvirtina ES biudžetą;

14 pirmininko pavaduotojų – kartu su pirmininku pasirašo teisės aktus; Pirmininkų konferencija.

Parlamento įgaliojimai:

Įgaliojimai biudžeto srityje; Teisės aktų leidėjas. EP neturi teisė inicijuoti teisės aktus, bet gali inicijuoti savo rinkimų bendrą

tvarką; Dalyvis teisės aktų leidimo procese. Leidžiant teisės aktus privalomas konsultavimasis su EP. Su

parlamentu būtina konsultuotis:o Skiriant auditorių numerius;o Skiriant ECB valdybos narius;o Keičiant sąjungos sutartį;o Sudarant sutartį su trečiosiomis šalimis;o BUSP srityje pirmininkaujanti valstybė klausia EP nuomonės dėl svarbių aspektų;o PTB baudžiamosiose bylose konsultacija privaloma prieš priimant sprendimus.1. Stipriausias šioje funkcijoje pozicijas turi EP tada, kai reikia jo pozityvaus pritarimo teisės

aktui (vadinama tiesiog pritarimo teisės aktui procedūra);2. Pakankamai stiprią poziciją EP turi ir bendro sprendimo procedūroje, reglamentuota 251

str. ES steigimo sutartyje. Ši procedūra vyksta taip: EK siunčia EP ir ET siūlymą, abi institucijos svarsto po du kartus projektą. Jei nepavyksta susitarti minėtoms institucijoms, siunčiamas projektas taikymo komitetui, kurį sudaro vienodas ET ir EP narių skaičius. Dokumentas, dėl kurio susitaria komitetas, siunčiamas EK ir svarstomas dar kartą. Kad po to aktas būtų galutinai priimamas abi institucijos turi jam pritarti. EP absoliučia savo balsų dauguma gali atmesti projektą ir teisės aktas nebus priimtas;

3. Bendradarbiavimo procedūroje EP neturi teisės blokuoti teisės akto, atmesti gali taryba vieningumo būdu EP pastabas arba pasiūlymus;

4. Privalomas pats konsultavimas – tada nelabai turi privalomos reikšmės parlamento žodis.

Parlamentinė komisijos kontrolė. Gali pareikšti nepasitikėjimą visai komisijai in corpore. Parlamentas svarsto ir Komisijos metinį pranešimą, dalyvauja biudžeto įvykdymo patvirtinime. Taryba yra kontroliuojama nes, tarybos nariai yra atitinkamų šalių ministrai. Komisiją galimi EP kontroliuoti ir teikdamas tam tikrus paklausimus. EP turi tokią pačią procesinę padėti kaip ir kitos institucijos, t. y. yra privilegijuotas ieškovas: gali teikti ieškinį dėl visų teisės aktų. EP gali paklausti EBTT dėl sutarties teksto ar projekto atitikties EB teisei. Parlamentas, ¼ narių prašymu gali sudaryti laikinąjį tyrimo komitetą, kuris nepažeisdamas kitoms institucijoms suteiktų įgaliojimų, tiria įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant bendrijos teisę (jos sudaryti negali, jei EBTT jau tiria šį klausimą);

Tarptautiniai santykiai; Ombudsmenas. ES piliečiai gali kreiptis į EP ombudsmeną, kuris tiria pareiškimus dėl institucijų ar

įstaigų netinkamo administravimo, išskyrus ETT bei Pirmos instancijos teismo. Ombudsmenas duoda kasmetinę ataskaitą;

Peticijos teisė. Peticiją gali pateikti visi ES juridiniai ar fiziniai asmenys; Pareigūnų skyrimas; Bylinėjimosi funkcija.

2005 metais priėmė EP sprendimą dėl parlamentarų statuso (laisvi, nepriklausomi, turi teisę susipažinti su visais teisės aktais ir t. t.).

ET reglamentas 2004 2003 metų dėl Europos politinių partijų reglamentavimo ir šių partijų finansavimo taisyklių (partija suprantama kaip EP veikianti politinė partija).

28

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

1993 metais Europos Ministrų Taryba pakeičia pavadinimą į ES Tarybą. ET sudaro po vieną valstybės-narės tos srities ministrą, įgaliotą tos valstybės prisiimti įsipareigojimus. Taryboje paeiliui kas 6 mėn. pirmininkauja valstybės pasikeisdamos. Taryba nėra vienalytė, ji yra daugetas, nes už tam tikrus darbotvarkės klausimus yra atsakingi skirtingi ministrai (žemės ūkis, sveikata ir pan.).

Europos Taryba – tai žmogaus teisių organizacija, kuri neturi bendro nieko su ES.

Tarybos įgaliojimai:

Pagrindinis teisės aktų leidėjas. Turi gauti Komisijos pasiūlymą, iniciatyvos teisės neturi, tačiau gali paraginti Komisiją imtis tam tikrų veiksmų (iniciatyvos teisės);

Tarptautinių sutarčių sudarymas. ET turi svarbų žodį naujų narių priėmime, sutarčių keitime ir sutarčių su trečiosiomis šalimis sudarymą;

Sprendimų įgyvendinimas; Įgaliojimų Komisijai suteikimas (komitologija); Kontrolė. ET gali paduoti ieškinį ETT dėl kitų institucijų ir tai traktuojama kaip kontrolės galimybė,

be to, gali ETT pradėti Komisijos nario apkaltą. Komitetų narių skyrimas: ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių, regionų komiteto narių,

audito rūmų narių, dėl Komisijos narių paskyrimo. Taryba su EP sudaro biudžetą. Nemenki įgaliojimai BUSP ir PTB.

ES Tarybai nėra visiškai jokio skirtumo, kuris iš valstybės ministrų atvyksta atstovauti, bet jis turi būti vienas. Yra devynios ministrų tarybos.

Coreper I ir II – tam tikras nuolatinis valstybių narių atstovų komitetas, atsakingas už Tarybos darbotvarkės parengimą. Šis komitetas atsirado tarybos struktūroje dėl to, kad ministrai į tarybą atvažiuoja tik 2 dienom ir, praktiškai, tik balsuoja. Coreper I – nuolatinių atstovų pavaduotojai, Coreper II – patys nuolatiniai atstovai. Coreper dengia viską, išskyrus žemės ūkį, nes žemės ūkis turi specialųjį komitetą.

Galioja taisyklė, jei Coreper priimamas vienbalsiai sprendimas, tai klausimas įtraukiamas į Tarybos A darbotvarkės dalį ir praktiškai priimamas be abejonių. Klausimai, dėl kurių vienbalsiai nesutariama patenka į Tarybos B darbotvarkės dalį ir ten Tarybos nariai patys diskutuoja (nors gali diskutuoti ir dėl A dalies).

ET bendradarbiavimas su Komisija vyksta per Coreper.

BALSAVIMAS MINISTRŲ TARYBOJE

Balsavimas gali būti:

Vienbalsiai (mokesčiai, darbo santykiai, užsienio politika, teisingumas ir vidaus reikalai, Komisijos siūlymų papildymas, EP prieštaravimų atmetimas). Narių susilaikymas neturi įtakos, jei nėra balsų prieš;

Kvalifikuota balsų dauguma (priimama apie 80 proc. teisės aktų, atsirado suvestiniame Europos akte). Gali būti reikalingumas ir trigubos daugumos reikalavimas. Kvalifikuotoje daugumoje kiekvienai valstybei-narei suteikti balsai, kuriuos ji turi atsižvelgiant į gyventojų sk. ir pan. (iš viso yra 345 balsai, o slenkstis kvalifikuotai balsų daugumai – 255 balsai). Trigubos daugumos reikalavimas – prie kvalifikuotos daugumos turi būti atiduota ir 2/3 valstybių-narių balsų. Dar atsirado papildomas reikalavimas Nicos sutartyje: už projektą balsavusieji turi atstovauti bent 62% ES gyventojų, bet tai bus tikrinama tik prašant tarybos nariui iš karto.

Taryba gali priimti dar šiuos politinius aktus:

Tarybos išvados;

29

Autonominiai aktai (II ir III ramsčiuose); Darbotvarkės; Deklaracijos; Rezoliucijos.

Tarybos darbo reglamentas (kaip vyksta darbas, tarybų sudėčių sąrašas ir pan.).

EUROPOS KOMISIJA

Komisija – nuolatinio pobūdžio institucija, kurioje dirba ES pareigūnai (ES tarnautojai) ir kuri yra atskaitinga EP. EK žiūri ES interesų, o ne konkrečių valstybių-narių „asmeninių“ poreikių. Komisijai priklauso teisės aktų iniciatyvos teisė, ji turi pareigą ir teisę kontroliuoti, kaip yra laikomais EB teisės. Komisiją sudaro:

1. Komisijos Pirmininkas;2. Vice Pirmininkai;3. Komisijos nariai, skiriami 5 metams (nuo 20 iki 27 narių, pagal taisyklę – kiekviena valstybė-narė

deleguoja po 1 narį). Į komisiją galima žiūrėti kaip į 27 komisarų kolegiją, bet galima žiūrėti ir į kaip pavienius Komisijos narius (nes gali priiminėti sprendimus po vieną) ir kaip į Komisijos tarnybas. Kiekvienas narys tyri pagalbinę tarnybą – kabinetą;

4. 25 DG (generaliniai direktoratai) ir 10 tarnybų. Kiekvienas komisijos narys yra tam tikro generalinio direktorato vadovas ir gali jam duoti nurodymus. Komitetų didžiulę dalį sudaro valstybių-narių komitetai, jie gali būti patariamieji, valdymo ir reguliavimo;

5. Generalinis sekretoriatas.

EK įgaliojimai:

1. Teisės aktų leidimo iniciatyva (praktiškai monopolinė teisė). Komisija siūlo teisės aktų projektą ir parenka teisinį pagrindą, be to, sprendžia, kokiu teisės akto priėmimo būdu bus priimamas teisės aktas. Taryba teisinį pagrindą teisės akte gali pakeisti tik vienbalsiai;

2. Bendrijų politikos formavimas;3. Teisės aktų vykdymas;4. Biudžeto vykdymas;5. Sutarčių „sergėtoja“ (teisės aktų laikymosi kontrolė) – detalizuota skaidrėse. Ši procedūra reiškia:

Komisija privalo atlikti tyrimus, kad nustatytų, ar ES teisė pažeidinėjama (privaloma Komisijai vykdyti tam tikra ikiteisminė procedūra). Pažeidimų procedūros esmė – priversti valstybę-narę nutraukti pažeidimą. Jei per suteiktą laikotarpį valstybė nutraukia pažeidimą, tai laikoma, kad viskas tvarkoje, bet, valstybei tęsiant pažeidimą, reikia kreiptis į ETT. Pati Komisija negali imtis jokių sankcijų, tačiau kai valstybė yra pripažinta pažeidusi teisę ETT sprendimu ir nepykdo to sprendimu, Komisija gali iškelti naują ieškinį ir pasiūlyti sankciją. Komisija gal teikti sankcijas fizinius bei juridinius asmenius, pvz., kai įmonės nevykdo tam tikrų konkurencijos taisyklių;

6. Kvaziteisminė institucija;7. Patariamasis vaidmuo;8. Tarptautinis atstovavimas (derybos dėl prekybos politikos, sutarčių, atstovauja tarptautinėse

organizacijose ir valstybėse). Įgyvendinama aktyvi ir pasyvi atstovavimo teisė;9. Administracinė veikla.

Komisijos sprendimų priėmimas: priimant sprendimus turi dalyvauti posėdžiuose numatytas narių skaičius, balsuojama vienbalsiai arba absoliučia balsų dauguma.

EK skyrimo procedūra:

Ministrų taryba kvalifikuota dauguma pasiūlo primininką; EP balsuoja dėl pirmininko kandidatūros; ET kvalifikuota dauguma kartu su pirmininku sudaro būsimo kabineto sąrašą;

30

Komisijos pirmininką ir Komisijos narius tvirtina EP; Komisijos pirmininką ir Komisijos‚ narius kvalifikuota dauguma paskiria ET.

Komisijos veiklos pagrindiniai aspektai:

Nepriklausomumas. Nepriima iš jokių vyriausybių nurodymų ir pan., veikia tik ES labui, kitos institucijos ir šalys įsipareigoja jokiais būdais neveikti komisijos narių;

Kolegialumas; Viešumas; Veikimas Europos Naudai; Komisijos darbo reglamentas.

Komisijos priimami teisniai dokumentai:

Programiniai dokumentai:o Darbų programos;o Veiksmų planai;o Strategijos;o Žaliosios ir baltosios knygos;

Teisinio pobūdžio dokumentai:o Gairės;o Komunikatai;o Memorandumai;o „Informacija“;

Informaciniai dokumentai:o Ataskaitos;o Pranešimai;o Spaudos pranešimai.

Tarybos sprendimas, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktai įgaliojimais tvarką. Šis sprendimas numato komitologiją – kaip komisija, padedama komitetų, priima sprendimus. Komitetai veikia Komisijos struktūroje ir padeda jai priimti teisės aktus. Pagal komitetus yra:

Valdymo procedūra; Reguliavimo procedūra; Patariamoji procedūra; Apsaugos procedūra.

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

EVT susitinka valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai ir komisijos pirmininkas, jiems padeda valstybių-narių ministrai pirmininkai, jiems padeda Komisijos narys savoj srity, taryba susitinka bent 2 kartus per metus, jai vadovauja pirmininkaujančios valstybės narės vadovas. EVT skirtumas nuo ET, kad priimami daugiausiai politinio pobūdžio sprendimai. Jei nedalyvauja posėdyje Komisijos pirmininkas – gali dalyvauti kaip ET arba kaip Taryboje posėdžiaujantys valstybių-narių vyriausybių atstovai (nedaug aktų reikia priimti tokiu būdu, tai nei ET, nei EVT; teisės aktas priimamas kažkiek už ES ribų). EVT funkcijos:

Skatina Sąjungos plėtotę; Nustato bendriausias politines gaires; Negali nukrypti nuo EB kompetencijos.

EVT sprendimus, kuriuose nurodyti, kad jie yra pagrindas priimti Tarybos sprendimus, reikia skirti nuo kitų politinių sprendimų. EVT tokius sprendimus gali priimti BUSP srityje, ūkio politikos koordinavime.

31

Po kiekvieno susitikimo EVT pateikia ataskaitą EP už ES pažangą.

EVT priimti sprendimai:

Dėl euro; Dėl plėtros; Dėl krizių karštuose taškuose.

AUDITO RŪMAI

AR funkcijos:

ES finansinė kontrolė (biudžeto vykdymo ir pan.); Ne ES institucijų auditas; Tinkamo fondų panaudojimo tikrinimas.

ETT KOMPETENCIJA IR JURISDIKCIJAEuropos Bendrijų teisminių institucijų sistemą sudaro:

1. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (27 teisėjai skiriami 6 teisėjai) ir 8 generaliniai advokatai (narių vyriausybių bendru sutarimu skiriami 6 metams). Generaliniai advokatai rašo teismui išvadą, bet Teismas nėra įpareigotas sprendimą priimti tokį patį – ETT;

2. Pirmos instancijos teismas (27 teisėjai, 6 metų kadencijai). Šis teismas sprendžia ginčus, jei ieškinį paduoda fizinis arba juridinis privatus asmuo, be to, gali nagrinėti ir valstybių ieškinius, bet tik dėl konkurencijos, prekių ženklų, valstybės pagalbos, struktūriniais fondais, į jį dar galima kreiptis prejudicinio sprendimo – PIT;

3. ES tarnautojų teismas (7 teisėjai, Tarybos narių vieningu sprendimu – burtų keliu) – Tarnautojų teismas.

REIKALAVIMAI TEISĖJAMS

Iš teisėjų reikalaujama:

Nepriklausomumas turi nekelti abejonių – ETT, PIT, Tarnautojų teismas (negali imti atlyginimo už nieką, tik iš teismo, kaip ir Komisijos nariai);

Tenkina atitinkamos šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms (ETT, PIT) arba pripažintos kompetencijos teisininkai (ETT);

ES pilietis (Tarnautojų teismas) ir tenkina teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus (Tarnautojų teismas).

PAGRINDINĖS TEISMŲ FUNKCIJOS

ETT, PIT ir Tarnautojų teismas atlieka šias funkcijas:

Užtikrina, kad aiškinant ir taikant Europos Bendrijų teisę būtų laikomasi teisės; Europos Bendrijų teisės vystymas; Vieningas Europos Bendrijų teisės supratimas ir taikymas visose valstybėse-narėse. EB teisę gali

aiškinti tik ETT.

ETT vaidmuo:

Kaip konstitucinis teismas (ginčai tarp EB institucijų ir valstybių-narių); Kaip administracinis teismas (ginčai tarp EB institucijų ir fizinių bei juridinių asmenų arba tarp

tarnautojų);

32

Kaip drausminis teismas (Komisijos narių ir teisėjų atšaukimo klausimai); Kaip civilinis teismas (ieškiniai dėl žalos atlyginimo); Kaip arbitražas (susitarimo pagrindu perduoti ginčai).

ETT kompetentingas priimti sprendimus dėl klausimų, susijusių su:

EB steigiamųjų sutarčių aiškinimu; EB institucijų ir ECB priimtų teisės aktų galiojimu bei aiškinimu (valstybė gali kreiptis į teismą dėl

teisės akto galiojimo); Tarybos įkurtų įstaigų statutų aiškinimu, jeigu tai numatyta šiuose statutuose.

ETT jurisdikcija:

Ginčai tarp EB institucijų; Ginčai tarp EB ir valstybių-narių (Komisijos ieškinys dėl įsipareigojimų nevykdymo, valstybė gali

kreiptis dėl teisės aktų teisėtumo arba institucijos neveikimo); Ginčai tarp valstybių-narių (dėl sutarčių taikymo); Ginčai tarp fizinių ar juridinių asmenų ir EB institucijų (dėl teisės aktų teisėtumo ir neveikimo gali

kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys). ETT nesprendžia ginčų tarp fizinių art juridinių asmenų ir valstybių narių įstaigų bei tarp fizinių ir juridinių asmenų tarpusavyje;

Kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo. Nacionalinis teismas gali kreiptis į ETT dėl teisės aktų išaiškinimo ar dėl teisės aktų galiojimo. Dėl steigiamųjų sutarčių galima kreiptis tik dėl aiškinimo, o dėl antrinės teisės – ir dėl galiojimo. Tai tarsi nacionalinių teismų ir ETT bendradarbiavimo forma, kuria užtikrinama vieninga teisės samprata ES.

ETT jurisdikcija ES sutarties rėmuopse:

PTB bylose:o Pamatinių sprendimų ir kitų sprendimų teisėtumo priežiūra, kai valstybė narė arba

Komisija iškelia bylą dėl: kompetencijos stokos, procedūros pažeidimo, normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais;

o Valstybių-narių tarpusavio ginčai dėl teisės aktų 34 str. 2 d. pagrindu išaiškinimo ar taikymo;

o Valstybių-narių ir Komisijos ginčai dėl konvencijų išaiškinimo ir taikymo; Tvirtesnio bendradarbiavimo srityje (III ramstyje); Institucijų laikymosi žmogaus teisių, atsižvelgiant į 6 str. 2 d., srityje; Procedūrinių taisyklių laikymosi, taikant sankcijas valstybėms-narėms pagal 7 str. 2 d., srityje (per

1 mėnesį nuo Tarybos nutarimo datos priima sprendimą).

ETT jurisdikcija tvirtesnio bendradarbiavimo srityje (įmanomas II ir III ramsčiuose, bet teismas kompetentingas tik III ramstyje): Neribotai prižiūri, kaip yra laikomasi materialinių ir formalių tvirtesnio bendradarbiavimo PTB srityje sąlygų:

1. Valstybės-narės pirminį pagrindimą ir prisijungimą prie šio bendradarbiavimo ETT tikrina pagal EB sutarties 226 str.;

2. Pagal EB sutarties 230 str. ieškiniai dėl Tarybos leidimo teisėtumo;3. ETT aiškina ar sprendžia dėl pastarojo Tarybos leidimo galiojimo, jį aiškina.

Aktus ir sprendimus, kurie yra priimti tvirtesnio bendradarbiavimo srityje ETT gali aiškinti ir spręsti dl jų galiojimo ir tik 35 str. sąlygomis (nacionaliniai teismai turi pripažinti ETT kompetenciją šioje srityje).

„EUROPOS TEISMAI“ Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT – Hagoje); Žmogaus teisių teismas (Strasbūro teismas);

33

Europos Teisingumo Teismas (Liuksemburgo teismas, fiziniai ir juridiniai asmenys negali kreiptis į teismą prieš savo valstybę);

ELPA Teismas (Liuksemburgo teismas). Tai Europos Ekonominės Erdvės teismas, kuris veikia kaip priežiūros organas ir jungtinis komitetas šios sutarties rėmuose.

Tiek žmogaus teisių teismas, tiek EBTT gali spręsti žmogaus teisių klausimus ir jas aiškinti. Pasitaiko, kad ŽTT ir ETT žmogaus teises traktuoja nevienodai.

PROCESINIAI TEISMŲ ASPEKTAI

Teismų procesą reglamentuoja Darbo reglamentas. Teisme yra teismo pirmininkas, renkamas pusei metų, ir pranešantysis teisėjas, atsakingas už dokumentų rengimą ir t. t. Teismas veika plenariniais posėdžiai ir kolegijomis, gali taikyti rašytines ir žodines procedūras, kurios gali būti supaprastintos arba pagreitintos (be eilės tvarkos). Spręsdamas bylas gali taikyti laikinąsias priemones.

Generalinis advokatas ir jo biuras – atlieka visą „juodą“ darbą byloje: surenka reikiamus teisės aktus, nacionalinę teisę, praktiką ir t. t. Generalinio advokato išvada teismui nėra privaloma ir teismas netgi neturi motyvuoti, kodėl nuo jo išvados nukrypsta.

Teismo sprendimai skelbiami teismo puslapyje internete.

Spręsdamas bylą teismas ją gali sujungti su kita byla (laikinai ar apskritai), kai bylos dalykas labai panašus. Teismo sprendimai yra konstatuojamojo pobūdžio, pvz., X valstybė nesilaikė reglamento nuostatų. Sprendimas yra privalomas bylos šalims.

Valstybė, prieš kurią paduodamas ieškinys, gali prašyti, kad proceso kalba būtų jos nacionalinė. Šalys gali prašyti, kad teisinė pagalba teisme būtų kompensuota. Teismo išlaidas dažniausiai nusprendžiama duoti apmokėti pralošusiai šaliai, bet šalys gali susitarti, kad nepriklausomai bylos baigties išlaidos būtų dalijamos po lygiai.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO JURISDIKCIJA

PIT ieškovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atskirais atvejai – valstybės-narės. Atsakovas – Bendrija ar Bendrijos institucijos. Sritys, kuriose teismas turi galią: žemės ūkis, valstybės pagalba, konkurencija, prekybos politika, intelektinė nuosavybė, transportas, personalas, struktūriniai fondai ir t. t. Grubiai tariant, teismas nagrinėja „ekonominio“ pobūdžio bylas.

PIT sprendimai apeliacine tvarka skundžiami ETT.

IEŠKINIAI DĖL ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO

Ieškinius dėl įsipareigojimų nevykdymo gali pateikti komisija ir valstybė-narė prieš valstybę narę. Paprastais atvejais reikalinga ikiteisminė procedūra, tačiau dėl teisės aktų valstybėje-narėje, turinčių įtaką bendrosios rinkos sukūrimui ar veikimui, galima kreiptis tiesiogiai į teismą (kaip ir dėl piktnaudžiavimo gyvinių saugumo interesų srityje).

ES piliečiai dėl įsipareigojimų nevykdymo klausimus sprendžia nacionaliniuose teismuose. Prieš privačius asmenis ieškinio teikti Komisija neturi įgaliojimų (sprendimus priimti gali, bet ne ieškinį teikti). Visgi, jei valstybės-narės įmonė nevykdo įsipareigojimų, tai keliamas ieškinys valstybei-narei, kuri neužtikrino, kad pareigojimų būtų laikomasi.

Valstybė, kuri nori apskųsti kitą narę, prima, turi kreiptis į Komisiją ir gauti išvadą (ikiteisminė procedūra). Kiekvienas asmuo nemokamai gali pateikti Komisijai skundą prieš valstybę narę dėl teisinių ar administracinių priemonių bei praktikos šioje valstybėje narėje, prieštaraujančių EB teisės nuostatoms ar principams. Tokio skundo tyrimas gali baigtis pažeidimo procedūra.

34

EB sutarties 226 str. numato, kad jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal šią sutartį, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo samprotavimus. Jei atitinkama valstybe-narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui.

Ikiteisminė procedūra – pažeidimų procedūra Komisijoje. Komisija – vienintelė ES institucija kontroliuojanti, kad būtų laikomasi teisės. Pažeidimo procedūros stadijos:

Oficialus raštas. Jame turi būti išdėstomi faktai, kuriuos Komisija laiko pažeidimu, pranešti, kad dėl faktų pradėta pažeidimo procedūra, paraginti, kad per tam tikrą terminą būtų pateikti paaiškinimai arba nutrauktas pažeidimas.;

Pagrįsta nuomonė. Pagrįsta siunčiama tik tuomet, kai valstybė-narė jau turėjo išreikšti savo nuomonę, be to, siunčiama ji tik tuomet, kai Komisija faktine ir teisine prasme yra įsitikinusi, kad yra sutarties pažeidimas. Aplinkybių teisine prasme komisija negali toliau nueiti nei oficialiame rašte. Pagrįsta nuomonė nėra privaloma, bet be jos kreiptis į ETT negalima;

Perdavimas ETT; Nutraukimas.

Pažeidimų procedūros tikslas nėra abstrakčių teisės klausimų sprendimas arba tyrimas faktų, ar valstybės anksčiau nėra vieną ar kitą kartą pažeidusios EB teisę. Prieš perduodant ieškinį ETT Komisija bent 2 kartus turi kreiptis į valstybę.

IEŠKINYS DĖL ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO

Gali būti Komisija prieš valstybę-narę arba ECB prieš nacionalinius CB. Skundžiami būna valstybės institucijų, teritorinių administracinių vienetų ir pan. veiksmų už Bendrijų teisės pažeidimą veikimu arba neveikimu. Svarbus pažeidimo momentas – pažeidimas tęsiamas pasibaigus pagrėstoje nuomonėje numatytam terminui.

Jei ETT konstatuoja, kad yra pažeistos Bendrijų teisės nuostatos, įrodinėjimo našta tenka Komisijai, valstybės kaltė – teisiškai nereikšminga. Valstybės-narės dažniausiai ginčija komisijos pateiktus faktus, teigia, kad neįmanoma elgtis nepažeidžiant teisės, teikia kad Komisijos skundžiami veiksmai nesudaro Bendrijų teisės pažeidimo. Techniniai, politiniai, instituciniai argumentai ETT yra atmetami. Nesvarbūs teiginiai, kad kitos valstybės-narės daro tokį patį pažeidimą, kad nereikia keisti nacionalinės teisės normų dėl Bendrijų teisės viršenybės. Visi šie gynimosi argumentai ETT dažniausiai nepriimami.

Sprendimas byloje būna konstatuojamojo pobūdžio. Pagal ES teisę valstybės-narės privalo imtis priemonių ETT sprendimui vykdyti. Sprendimų nevykdymas (per 1-2 metus) gali lemti naują Bendrijų teisės pažeidimą – gali būti pareikštas naujas ieškinys – ETT gali pagal 228 str. 2 dalį paskirti valstybei-narei baudą (vienkartinio ar baudos mokesčio dydžio). Baudos paskyrimas galimas tik tada, kai valstybė nesilaiko ETT sprendimo, pirmą kartą nagrinėjant bylą dėl ES teisės – bauda negalima. Bauda per dieną nustatom pagal formulę, kurioje vieninga standartinė suma dauginama iš pažeidimo sunkumo koeficiento ir iš pažeidimo trukmės koeficiento, ir valstybės-narė mokumo faktoriaus (pagal bendrąjį vidaus produktą ir balsų svorį Taryboje). Pažeidimo koeficientai siūlomi Komisijos, jie labai dideli aplinkosaugos pažeidimams.

Ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo valstybė prieš valstybę – labai reti.

IEŠKINIAI DĖL TEISĖTUMO

Ieškinius dėl teisėtumo teikia (dėl teisės akto panaikinimo):

1. Valstybė-narė arba Bendrijų institucija – privilegijuoti ieškovai (gali kreiptis dėl bet kokių teisės aktų, kurie, jų nuomone, pažeidžia EB teisę, t. y. jiems nereikia įrodyti, kad yra suinteresuoti tuo aktu);

2. Audito rūmai ar ECB – neprivilegijuoti ieškovai, kreipiasi tik dėl savo prerogatyvos;

35

3. Fiziniai ar juridiniai asmenys – neprivilegijuoti ieškovai, kreipiasi tiesiogine ir konkrečia sąsaja PIT.

Ieškinys gali būti teikiamas dėl EP, Tarybos, Komisijos, ECB priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones. Teisės aktai gali būti pažeisti dėl:

Kompetencijos trūkumo; Procedūrinio reikalavimo pažeidimo – turi turėti įtakos priimto akto turiniui (pvz.,

nepasikonsultuota su EP ir neatsižvelgta į jo nuomonę, kai tai buvo būtina); EB sutarties ar kitos su jos taikymu susijusios normos pažeidimas (pvz., pažeistos tarptautinės

sutartys su trečiosioms šalimis ir pan., ETT laikosi nuostatos, kad kai kurios tarptautinės sutartys, kad ir PSO, yra nelaikomos EB teisės nuginčijimo pagrindu);

Piktnaudžiavimas įgaliojimais – kai priimant tam tikrą aktą yra tyčia siekiama kitų tikslų.

Fizinis ar juridinis asmuo gali skųsti sprendimus tik tiesiogiai adresuotus jam pačiam, kitaip tariant, individualaus pobūdžio sprendimą. Reglamentus skųsti fiziniam ir juridiniam asmenims skųsti nesuteikiamos, nebent konkrečios jo nuostatos liečia jų situaciją. Tiesioginė sąsaja reiškia, kad tiesiogiai veikia subjektą pats aktas, o ne jo įgyvendinimo priemonės. Plaumano formulė – kai dėl tam tikrų aplinkybių ar asmeninių savybių galima išskirti subjektą iš asmenų sąrašo, galima laikyti, kad aktas identifikuoja asmenį ir yra tiesioginis ryšys. Asmuo negali reikšti ieškinio, jei nėra išskiriamas kaip adresatas, tačiau gali siekti teisingumo nacionaliniame teisme ir bandyti išsireikalauti prejudicinio ieškinio arba prašyti netiesiogiai pripažinti aktą netaikytinu.

Teisės aktas dėl teisėtumo gali būti paduotas per 2 mėnesius nuo akto paskelbimo arba per 2 mėnesius nuo pranešimo ieškovui apie aktą, arba 2 mėnesius nuo tada, kai ieškovas kitaip sužinojo apie aktą.

ETT paskelbus, kad teisės aktas yra netaikytinas, jis laikomas negaliojusiu nuo jo priėmimo, tačiau teismas gali pasakyti, kad jo sukelti padariniai turi likti.

IEŠKINIAI DĖL NEVEIKIMO

Juos teikia:

1. Valstybės-narės ar EB institucijos – privilegijuoti ieškovai (įskaitant ir rekomendacijas ir nuomones);

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys – neprivilegijuotas ieškovas, dėl asmens atžvilgiu nepriimto individualaus pobūdžio sprendimo;

3. ECB – neprivilegijuotas ieškovas, savo kompetencijos srityje.

Galima kreiptis dėl EP, ECB, Tarybos, Komisijos neatliekamų veiksmų, kuriuos turėtų atlikti pagal EB sutartis. Neveikimas tikrinamas tiek pirminės, tiek antrinės teisės požiūriu.

Prieš teikiant ieškinį būtina ikiteisminė stadija: prieš 2 mėnesiu ieškovas turi paraginti instituciją, dėl kurios neveikimo norima kreiptis, atlikti tam tikrus veiksmu. Institucija turi per 2 mėnesius apibrėžti savo poziciją, t. y. priimti institucinį sprendimą (nebūtinai teisės aktu, gali būti ir išsakyta pozicija), jei to nepadaro – tik tada galima pareikšti ieškinį dėl neveikimo.

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis dėl neveikimo, jei nepriimamas individualus teisės aktas arba trečiam asmeniui skirtas teisės aktas, kurio neveikimo ieškovas yra konkrečiai arba tiesiogiai veikiamas (konkurento ieškinys).

Ieškiniai dėl neveikimo pagrįsti tada, kai nustatomas pažeidimas:

1. Pareigos veikti pagal EB teisę pažeidimas;2. Piktnaudžiaujama diskrecijos teise.

Sprendimai yra konstatuojamojo pobūdžio ir privalomi ginčo šalims.

36

IEŠKINIAI DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

Ieškinius dėl žalos atlyginimo gali teikti:

1. Valstybės-narės;2. Fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kreiptis galima dėl to, kad EB institucija, veikdama Bendrijų vardu, padarė žalos. Ieškinio dalykas – reikalavimas atlyginti žalą, padarytą veiksmais ar neveikimu, todėl galimas dalykas, kad išnagrinėjus ieškinį dėl neveikimo ar veikimo arba teisės akto teisėtumo, bus kreiptasi dėl žalos atlyginimo. Nacionalinėse institucijose padarytos žalos klausimai nagrinėjami nacionaliniuose teismuose.

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo galimi teikti per 5 metus nuo įvykio arba per 5 metus nuo tada, kai asmuo apie tai sužinojo. Žala suprantama kaip turtinė (gali būti ir negautos pajamos, tačiau turi būti konkretizuotos) ir neturtinė, gali būti reikalaujama žalos priteisimo, o kartais ir tarpinio veiksmo – žalos ir Bendrijos atsakomybės už šį faktą konstatavimo.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, kai žala yra padaryta:

Individualiu aktu, kai atliekant tarnybines pareigas, pažeidžiama teisės norma, taikytina nukentėjusiajam;

Teisės aktu, kai padarytas rimtas aukštesnės teisinės galios individą saugančių teisės normų pažeidimas (rimtas – pažeista norma ypatingos reikšmės, žala padaryta aiškiai apibrėžtai ar apibrėžiamai rinkos dalyvių grupei, atsiradusi žala viršija normalios ūkinės rizikos ribas).

Būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir padarytos žalos, nepriklausomai nuo kaltės.

KITOS NAGRINĖJAMOS BYLOS

Ginčai pagal specialų šalių susitarimą (EB sut. 239 str.); Išvada dėl tarptautinės sutarties projekto (EB sut. 300 str. 6 d.); Teisės akto pripažinimas netaikytinu (EB sut. 241 str.); Kiti – trečiojo asmens bylos, prašymas dėl proceso atnaujinimo, Teismo sprendimo išaiškinimas.

PREJUDICINIAI SPRENDIMAI

Prejudiciniai nutarimai:

Nacionalinis teismas – EB teisės reikalas; Turi būti priimami iki teismo sprendimo priėmimo (turi būti reikalingi, svarbūs konkrečiai bylai); Nacionaliniams teismams aiškina Bendrijos teisę; ETT neaiškina nacionalinės teisės (jei būna klausimas netikslus, būna performuojamas, jog

neklaustų, ar nacionalinė teisė atitinka Bendrijų teisę); ETT nesprendžia nacionalinės teisės galiojimo klausimų; ETT nesprendžia hipotetinių klausimų; Užtikrina vieningą aiškinimą visoje Bendrijoje; Galutinis taikymas paliekamas nacionaliniam teismui.

Iškilus teisės klausimui, valstybės narės teisme arba specializuotame teisme, tas teismas arba specializuotas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo preliminarų nutarimą. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme arba specializuotame teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas arba specializuotas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą.

Teismų galima klausti dėl:

37

Naujų išimčių įtvirtinimas; Suteiktų teisių suvaržymas; EB teisės ribų nustatymas; EB teisės ribų praplėtimas; Kriterijų įtvirtinimas (general good, public interest, proporcingumas, skaidrumas); Principų įtvirtinimas (abipusio pripažinimo, vienodos atsakomybės, etc.).

Teismas, paprašęs prejudicinio sprendimo, privalo savo byloje atsižvelgti į sprendimą. Dėl analogiško klausimo kitam teismui niekas negali uždrausti kreiptis į ETT.

38

Documents

Europos Sąjungos teisinė sistema