EVR2014 pranešėjų prezentacijos

Europos vErslo reporteris 2014 1

Turinys

vija pakalkaitė / Ekonomikos terminų „špargalkė“ ...........................................................................................................2

rytas staselis / EUROPOS VERSLO REPORTERIS. Tiriamosios verslo žurnalistikos principai ........................................6

Aurelijus Katkevičius / Pasikalbėkime ..............................................................................................................................11

nerijus Mačiulis / Ekonominė ir finansų krizė Europoje. Ko išmokome? Ar suvaldysime krizes ateityje? ...................26

Marius Jurgilas / Ekonominė ir pinigų sąjunga Ką reiškia ekonominė ES šalių integracija ir kaip ji veikia? ...............34

Audrius rudys / Kodėl vienos šalys siekia prisijungti prie eurozonos, o kitos neskuba? ..............................................48

Marius skuodis / Lietuvos narystė euro zonoje ...............................................................................................................49

Giedrius simonavičius / Euro įvedimo komunikacija .......................................................................................................59

prieDAs

StovykloS pranešėjų prezentacijoS


Vija pakalkaitė





rytas staselis






Aurelijus Katkevičius
















Nerijus Mačiulis









Marius Jurgilas















Audrius rudys

teZĖs2014-10-10 diskusijai

1. Pinigų politika – subordinuota šalies ekonominės ir bendrosios politikos da-lis.

Pinigų politikos instrumentais valstybė gali veikti ekonominį aktyvumą, socialinę padėtį; pačios tokios politikos galimybė yra šalies valstybingumo parametras.

2. Lietuvos pozicija.2.1. Valiutų valdybos modelio pinigų politikos pasekmės ((lito vertės augimo JAV

dolerio atžvilgiu (nuo 4 iki mažiau negu 2,5 lito už dolerį) pasekmės Lietuvos ūkio konkurencingumui; pastarosios krizės sąlygota vidinė devalvacija Lietu-voje – alternatyvinis Lenkijos pavyzdys).

2.2. Lietuvos įsipareigojimai įvedant eurą ir šio žingsnio ekonominė „nauda“ (Lietuvos banko analizės vertinimas – įsipareigojimai griežti ir daugiausia gana tikslūs, tuo tarpu pranašumai – spėjimai ir prognozės, kurių realiza-vimui didesnę įtaką darys ne euro įvedimo faktas, bet kiti faktoriai).

2.3. Neigiamos ekonominės ir socialinės pasekmės. Kainų augimas, didelės vienkartinės išlaidos, įnašai į Europos stabilumo mechanizmo apmokėtą kapitalą (pradinė įmoka ir vekselis) ir Europos centrinio banko kapitalą, šalies finansų kontrolės netekimas, bankų paslaugų brangimas, didesnės paskatos sukčiauti, turtingesnių šalių rėmimas.

3. Pinigų politikos savarankiškumas – valstybės santykio su Europos sąjunga rodiklis.

Sprendimas jungtis prie eurozonos priklauso nuo to, kokią save šalis mato Europos sąjungoje ir ko iš šios sąjungos nori. Kuo didesnį savarankiškumą siekia išlaikyti valstybė, tuo mažesnis noras jungtis prie eurozonos.

KoDĖL VieNos ŠALYs sieKiA prisiJUNGti prie eUroZoNos, o Kitos NesKUBA?

3.1. Vokietija, Prancūzija – tolesnės ir glaudesnės eurointegracijos varikliai, ku-riems euras yra tos integracijos instrumentas.

3.2. Jungtinės karalystės pavyzdys. Apskritai gali nesijungti: jos interesas – išsaugoti maksimalų galimą ES-oje ekonominį ir socialinį savarankiškumą bei išlaikyti pasaulio finansų centro pozicijas.

3.3. Švedija – įsipareigojimas įsivesti eurą yra, bet piliečiai tam nepritaria. Lenkija – įsipareigojimas irgi yra, bet nėra politinio elito noro.

3.4. Baltijos valstybės – savilikvidacijos pirmūnės, kurių elitas aptarnauja trans-nacionalinio kapitalo ir euroimperijos kūrėjų interesus naikinant naciona-lines valstybes.

4. Perspektyvos. Eurozonos ekonomikos stagnacija. Dabartinė Europos centrinio banko politi-

ka didinant pinigų pasiūlą jau nebeveiksminga. Kai yra sistemos krizė, jos ne-galima įveikti tos pačios sistemos priemonėmis - reikalingi radikalūs spren-dimai, keičiantys pačią sistemą. Sistemos keitimas visada yra skausmingas procesas, galintis sukelti chaosą.

Bręsta ir pasaulinės ekonominės sistemos pertvarka. Taip pat suirutės galimybė.

Galima (tikėtina) šių procesų pasekmė – valstybių elgesys pagal principą „gelbėkimės, kaip kas galime ir išmanome“.

5. Pagrindinė išvada. Kol yra litas, Lietuvos Respublika turi savo monetarinę politiką – neturėti

savarankiškos monetarinės politikos. Įsivedusi eurą, LR savos monetarinės politikos visai nebeturės.

soc. m. dr., doc. Audrius rudys


Marius skuodis











Giedrius simonavičius















Documents

EVR2014 pranešėjų prezentacijos