Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. spalio 15–22 d., Nr. 34 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Paskutinė stotelė

Muzikos neapgausi. Kaip ir publikos 14 psl.

17 psl.

Mirties bausmė už svetimos drevės išplėšimą

13 psl.

Irena Valentukonytė ir Rimvilė Piščikaitė iš Nedzingės tikina,

kad jų austos juostos turi magiškų galių –

yra dvasinės apsaugos ir sveikatos šaltinis.

Darbščiosioms dzūkų audėjoms laumės padeda.

9 psl.

Geriau savas smėlis nei svetima riebi žemė

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 1Aktualijos

Albinas ČAPLIKAS

Verslininkai skundžiasi, kad ir iš nakti nės mokesčių reformos nepasi-mokyta – šalies valdžia negirdi nei jų pastabų, nei patarimų. Padidinus ak-cizo mokestį valstybė ne ti k nesurin-ko planuotų 723 milijonų litų, bet per ekonominę krizę dar labiau apsunkino daugelio įmonių išlikimo galimybes.

Lipa ant to pati es grėblio

Kauno rajone šešias nedideles par-duotuves valdantis verslininkas Ar-turas Mackevičius į posėdį Seimo Sveikatos reikalų komitete atsivežė jau šiek tiek nublukusias užuolaidas, po kuriomis dar 1995-aisiais privalėjo iki 11 valandos nuo žmonių akių slėp-ti parduotuvės lentynas su gėrimais.

„Dabar vėl norima reguliuoti gė-rimų pardavimo laiką. Tai aš ir pa-demonstravau tas užuolaidas, pasi-džiaugiau, kad buvau toliaregis ir jų neišmečiau. Kai kurie žmonės pradėjo juoktis, tad gavau velnių nuo parla-mentaro Antano Matulo. Jis užsipuo-lė mane, kad aš seku pasakas, tačiau aš tikrai pateikiau realius argumen-tus, turiu kelias parduotuvėles ir savo akimis regiu, kokiais gėrimais žmonės nuodijasi. Bet kai kurie politikai įsiti-kinę, kad iš Vilniaus bokštų jie geriau mato“, – stebisi A.Mackevičius.

Prieš 15 metų jo parduotuvė-se, atėjus 11 valandai, kai pardavėja tas užuolaidas atitraukdavo, žmonės juokais pradėdavo ploti. Tikri teatrai be aktorių. A.Mackevičius sako, kad dabar politikai vėl lipa ant to paties grėblio. Tiesa, jau kiti politikai, tad kiti ir dantis išsidaužys.

Pilstuko gamintojai klesti

Alkoholiniais gėrimais prekiaujan-čių įmonių asociacijos narės 2009 m. atleido per 400 darbuotojų (t. y. dau-giau nei penktadalį), AB „Alita“ ir AB „Anykščių vynas“ sutrumpino darbo savaitę iki keturių darbo dienų, todėl 20 proc. sumažėjo darbo užmokestis likusiems darbuotojams, mažiau su-rinkta gyventojų pajamų mokesčio (GPM), sumažėjo įmokos „Sodrai“.

AB „Stumbras“ rinkodaros direk-torius Algirdas Čiburys jau 2009 m. apgailestavo, kad labai stipriai pa-didinus akcizą alkoholiui legali ga-myba žlugdoma, o šešėlinė skati-nama.

„Žinome, kad nelegalūs ga-mintojai nespėja gaminti pilstuko, žmonės eilėse laukia jau ne dienas, o savaites. O mums tenka mažinti darbo vietų skaičių, stabdyti gamy-bą“, – sakė A.Čiburys.

AB „Anykščių vynas“ padėtis, VL žiniomis, dar prastesnė. Seniausia Lietuvoje įmonė pamažu gęsta, gali tekti ją uždaryti. Direktorė Violeta Labutienė sako, kad dėl akcizų padi-dinimo įmonė jau trečius metus pa-tiria itin daug nuostolių: „Praradome apyvartą, pirkėjus. Per pastaruosius metus teko iš darbo atleisti 85 dar-buotojus. Šiuo metu įmonėje dirba 195 darbuotojai.“

Gediminas STANIŠAUSKAS

Vyriausybė pritarė Civilinio ko-dekso pataisoms, kuriose numato-mos privalomos gyventojų įmokos daugiabučių remontui. Šias ne-vienareikšmiškai verti namas ko-dekso pataisas Vyriausybei patei-kė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Prezidentė atsiliepė skepti škai

Ministras yra užsiminęs, kad toks mokestis galėtų sudaryti kelis cen-tus vienam kvadratiniam metrui buto ploto.

„Jokių prievartinių kaupimų ne-numatyta. Vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti to-kie mokesčiai skaičiuojami, tuomet jie

pateikiami gyventojams apsispręsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos“, – tarsi teisinosi G.Kazlauskas.

Prezidentė tikino, kad negalima gyventojų privalomai įpareigoti kaup-ti lėšas daugiabučių remontams, todėl ji nepasirašysianti Civilinio kodekso pataisų, jei joms pritartų ir Seimas.

Daugelį Europos Sąjungos valstybių aplenkusi akcizų didinimo tempais Lietuvos Vyriausybė ti kėjosi užkamšyti ne vieną skylę biudžete, bet jų atsirado dar daugiau.

Ministras stumia žmones tapti bankų įkaitaisPlačiai ištrimituotą, tačiau bevilti škai įstrigusią renovacijos programą Vyriausybė bando gelbėti spausdama žmones privalomai renovuoti namus.

Vida TAVORIENĖ

Slaugos specialistų situacija pasun-kėjo, sumažėjus fi nansavimui ir refor-mai užgriuvus sveikatos priežiūros įs-taigas. Iti n sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo. Dėl mažesnio fi nansavimo kai kurių svei-katos priežiūros įstaigų vadovai renka-si lengviausius taupymo būdus. Vie-nas jų – slaugytojų atleidimas. Išaugę darbo krūviai sekina kitų slaugos spe-cialistų jėgas, o sumenkę atlyginimai juos stumia į skurdą.

Po premjero kalbos plūstelėjo nerimo bangų

Slaugos specialistų nuotaikos pa-aštrėjo išgirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus esą sveikatos priežiūros sistemoje dar yra rezervų fi nansavimo lėšoms karpyti.

Lietuva gali likti be slaugytojų„Vieni emigruoja, kiti ems belieka streikuoti , nes jaučiame, kad valdžia mūsų negirdi“, – guodėsi Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 3 psl.

Kiauros valstybės piniginės didesni mokesčiai negelbsti

Nelegalūs gamintojai nespėja gaminti pilstuko, žmonės eilėse laukia jau ne dienas, o savaites. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos slaugos specialistų organi-zacijos atstovų tvirti nimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Aplinkos ministerija iki šiol nežino, kiek šalyje yra daugiabučių, kokia jų būklė ir kiek realiai daugiabučių renka amorti zacinius atskaitymus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 342 Aktualijos

Daugiau pirko kontrabandinių prekių

Lietuvoje akcizais apmokesti-nami etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, ener-giniai produktai ir elektros ener-gija. Akcizų tarifai 2008–2009 m. buvo padidinti beveik visiems ak-cizų objektams, bet sumažėjus pre-kių realizacijai akcizų pajamų planai neįvykdyti. Redakcijos duomeni-mis, supratusi, kad įvykdyti metų pradžioje prisiimtų įsipareigojimų nepavyks, Vyriausybė tyliai pasi-

stengė sunaikinti tikruosius duo-menis, t. y. kelis kartus koregavo ir sumažino akcizų pajamų planą net 723 mln. Lt. Ne geresni rezulta-tai prognozuojami ir baigiantis 2010-iesiems.

Iš viso 2007 m. iš akcizų paja-mų valstybės biudžetas gavo 2,8036 mlrd. Lt, 2008 m. – 3,354 mlrd. Lt, o 2009 m. jau sumažėjo iki 3,258 mlrd. Lt, nors akcizų dydžiai buvo gerokai padidinti.

Valstybės kontrolieriai mano, kad žmonės iš tikrųjų neatsisakė nei al-koholinių gėrimų, nei rūkalų, nei benzino, bet daugiau pirko kontra-bandos keliais atgabentų prekių.

Uždarbis – mažiausias, akcizai – didžiausi

Tik vienas iš 26 Lietuvoje taikomų akcizų tarifų yra mažesnis nei nusta-tyta ES reglamentuose, 13 akcizų di-desni 21–152 proc., o likusieji 12 ak-cizų sutampa su ES nustatytais arba neženkliai didesni. Pavyzdžiui, akci-zai gamtinėms dujoms, naudojamoms automobilių varikliams ir etilo alko-holiui, yra didesni net 2,4–2,5 karto nei reikalauja ES. O mes vis piktina-mės ir nesuprantame, kodėl Lietuvoje degalai yra brangesni nei kaimyninėse šalyse. Kaltinti turėtume ne tik lenkus iš AB „Orlen Lietuva“, bet ir mūsų

Vyriausybę, nes net 36 proc. benzi-no ir 27 proc. dyzelino kainos sudaro akcizo mokestis. O akcizas degtinei sudaro net 45 proc. jos kainos.

Be kita ko, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiau-sių ES (25 vieta), o pagal akcizų dydį tarp 27 šalių Lietuva užima nenor-maliai aukštą 16 vietą.

Vyriausybė neatsižvelgė

Nustatydama akcizus Vyriausybė tikina atsižvelgusi į padėtį Latvijo-je ir Lenkijoje, nors tai neigia LPK Ekonomikos ir fi nansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Vals-tybės kontrolė padarė išvadą, kad nebuvo atsižvelgta į kainų skirtumus Baltarusijoje ir Rusijoje (Kaliningra-do sritis). Juk kaip tik iš šių šalių į Lie-tuvą vežami kontrabandiniai degalai, degtinė ir rūkalai.

Šįmet akcizai stipriesiems alko-holiniams gėrimams Rusijoje ir Bal-tarusijoje yra atitinkamai 2,5 ir 2,7 karto, akcizai cigaretėms 9,4–40 kar-tų, o akcizas benzinui 1,4–4,4 kar-to mažesni nei Lietuvoje. Taigi pra-laimime ne keliolika procentų, bet net kelis ar keliasdešimt kartų. Štai kodėl tokia gaji kontrabanda. Be to, Rytų šalyse gerokai mažesnės ir mi-nėtų produktų kainos. Pavyzdžiui, lit-ras A95 benzino Rusijoje kainuoja 2 kartus, o Baltarusijoje – 1,5 karto pigiau nei Lietuvoje. Degtinė Lietu-voje brangesnė 2,5–2,8 karto, cigare-tės su fi ltru – nuo 1,3 iki 8,4 karto.

Degalų užsipilti – pas kaimynus

Asociacijos „Linava“ krovininio transporto skyriaus vadovas Gintau-tas Ramaslauskas sakė: „Reaguojame labai paprastai – degalus perkame ki-

tose rinkose. Niekas negali priversti degalus pirkti Lietuvoje. Jeigu kainos mažesnės Lenkijoje, perkame Lenki-joje. Gaila, kad valstybė patiria nuos-tolių“, – sako G.Ramaslauskas.

Tik patyrus milijoninius nuosto-lius Vyriausybė 2009 m. vasarą suma-žino akcizą dyzelinui nuo 1 140 Lt iki 947 Lt už 1 000 litrų. VSAT 2009 m. skaičiavimais, į Lietuvą kiekvieną die-ną vilkikų talpyklose per Panemunės ir Ramoniškių postus galėjo būti įve-žama apie 40 t dyzelino, per metus – daugiau kaip 14 tūkst. t. VSAT parei-gūnai pažymi, kad 2009 m. padaugėjo Lietuvoje registruotų sieną kertančių vilkikų be krovinio.

Muitinės departamento pateiktais duomenimis, krovininiais automobiliais ir autobusais, kurių bakų talpa viršija 200 l, į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusi-jos standartinėse degalų talpyklose per metus galėjo įvežti apie 221,25 mln. l degalų, kai per metus iš viso buvo rea-lizuota 931,5 mln. l dyzelino.

Nuo 2011 m. pradžios akcizas dy-zelinui vėl bus didinamas. Finansų ministerijai niežti pirštai padidinti ir kitus akcizus.

„Ką dar galima būtų atimti iš slau-gytojų?! Tokios kalbos mums sukė-lė didelį nerimą. Todėl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie strei-ką“, – tvirtino Danutė Margelienė.

Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Utenos skyriaus direk-torės Raselės Andrijauskienės, slaugy-tojų padėtis priklauso ir nuo to, kaip laikosi sveikatos priežiūros įstaigos.

Po reformos daugelio paslaugų teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Za-rasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atly-ginimai. Slaugytojų atlygiai nedideli, todėl jiems tokia situacija atsiliepia skaudžiausiai.

Geriau laikosi Anykščių, Visa-gino ligoninės. „Čia ir slaugytojams geriau. Štai Visagino ligoninėje pa-didėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. išaugo ir jų atlyginimai“, – teigė R.Andrijauskienė.

Atleisti iš darbo – lengviausia

Lietuvos slaugos specialistų orga-nizacijos atstovų tvirtinimu, reformos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Pirmiausia buvo atleidžiami pensinio amžiaus darbuotojai. Pa-vyzdžiui, Kupiškio rajono ligoninėje, pasak D.Margelienės, darbo neteko 44 slaugos specialistai, iš kurių dalis – pensinio amžiaus.

„Atleidimų priežastys supranta-mos. Bet manome, kad gali būti ku-

riamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. Rajonų ligoni-nės reformuotos siekiant sutaupyti lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminės sveikatos prie-žiūros įstaigose įdarbinti. Taip būtų vystoma bendruomenių slauga“, – aiš-kino D.Margelienė.

Geriausi specialistai traukia į užsienį

Per tris vasaros mėnesius į Eu-ropos Sąjungos šalis dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir mo-kantys užsienio kalbą. O gydymo įs-taigose lieka bene daugiausia prieš-pensinio amžiaus darbuotojų.

„Dėl netoliaregiškos sveikatos po-litikos Lietuva gali likti be slaugytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slau-gytojų darbas irgi ne mažiau svarbus. Jei po operacijos ligonis nebus tinka-mai slaugomas, komplikacijų bus sun-ku išvengti“, – pastebėjo D.Margelienė. Ji apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservatyviai žiūrima į slaugą ir slau-gytojus. Nuo to kenčia ir slaugos spe-cialistai, ir pacientai.

Naujos medicinos technologijos verčia nuolat lavintis ir tobulintis. Ta-čiau slaugytojų kvalifi kacijos neatitin-ka menki atlyginimai.

„Slaugytojai galėtų greitai supara-lyžiuoti sveikatos paslaugų teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Be to, mes gerbiame pacientus ir vis

dar tikimės, kad mus supras“, – vylėsi slaugytojams atstovaujančios organi-zacijos, kuri vienija daugiau nei pusę slaugos specialistų, vadovė.

Ligoninių asociacijos prezidentas Anykščių ligoninės vadovas Dalis Vaiginas nemano, kad reforma da-roma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus.

Anot ligoninės vyriausiojo gydy-tojo, sumažėjus paslaugų ir sumaži-nus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai. Tačiau slaugos specia-listai labiau nukenčia, nes jų atlygi-nimai mažesni.

D.Vaiginas pastebėjo, kad taupant lėšas kai kuriose pirminės sveikatos

priežiūros įstaigose sumažėjo slaugy-tojų paslaugų. Kai kur dviem gydyto-jams priskirtas vienas slaugos speci-alistas. „Kiekviena įstaiga turi teisę ir galimybes susireguliuoti darbo krū-vius. Dalyvaujant profsąjungoms rei-kia tartis su administracija ir spręsti tas problemas. Streikai – kraštutinė priemonė, kai jau išsemtos susitari-mo galimybės“, – kalbėjo Ligoninių asociacijos prezidentas.

Aplenkia reformų nustekentas ligonines

Sveikatos apsaugos reformos įkai-tais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydyto-jai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimiza-ciją labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligonių. Ne viena jų, likusi be chirur-gijos, reanimacijos paslaugų, atsidūrė ties bankrotu.

Pasak D.Vaigino, kai kuriose li-goninėse (pvz., Kupiškio) tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų neliko natūraliai, nes dėl sumažėjusio paci-entų srauto neliko specialistų.

Tačiau rajonų ligonines ėmus re-formuoti pagal įsakymą, prasidėjo jų griūtis, išaugo pacientų nepasitenki-nimas ir nuogąstavimai dėl savo svei-katos ir reformų nustekentų ligoninių gydymo galimybių.

„Tose ligoninėse mažėja ir kai ku-rių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti. Nebelikus reanima-cijos paslaugų, kurios reikalingos ne tik chirurgijos skyriams, bet ir susir-gus kitomis ligomis – ištikus infarktui, insultui, komai, žmonės važiuoja į di-desnes ligonines“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.

Lietuvoje viduti nis darbo užmokesti s yra vienas mažiausių ES (25 vieta), o pagal akcizų dydį tarp 27 šalių ji užima nenormaliai aukštą 16 vietą.

Atkelta iš 1 psl.

Kiauros valstybės piniginės didesni mokesčiai negelbsti

Lietuva gali likti be slaugytojų

Nuo 2011 m. pradžios akcizas dyzelinui vėl bus didinamas. Finansų ministerijai niežti pirštai padidinti ir kitus akcizus.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dėl mažesnio fi nansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas jų – slaugytojų atleidimas.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 3Aktualijos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti sVyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.Viršelyje – Martyno Vidzbelio nuotrauka

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasKrikščionių parti jos frakcijos Sei-

me siūlymai grąžinti PVM lengva-tas spaudos leidybai ir plati nimui vis neįtraukiami į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Įstatymo pataisų nesiryžta svarstyti Seimo Biudžeto ir fi nansų komitetas.

Krikščionių partijos frakcija su-rinko 47 parlamentarų parašus ti-kėdamasi, kad įstatymo pataisa bus galų gale svarstoma. „Tačiau Seimo Biudžeto ir fi nansų komitetas atsi-sako net svarstyti šį pasiūlymą savo posėdžiuose“, – teigia frakcijos se-niūnas Vidmantas Žiemelis.

Komiteto atstovai nepateikia jo-kio konkretaus tokio delsimo paaiš-kinimo, dangstydami tai laiko stoka. Todėl Krikščionių partijos frakcija Seime ruošiasi parengti įstatymą, kuriame būtų nustatyta, per kiek laiko komitetai savo posėdžiuose privalo svarstyti Seimo narių pri-tarimo sulaukusias įstatymų patai-sas.

„Mes siekiame, kad spauda, kny-gos bei kultūriniai ir sporto rengi-niai būtų prieinami ir piliečiui, gaunančiam nedideles pajamas, o valdantieji neranda laiko net iš-

klausyti mūsų pasiūlymo. Tai jau tęsiasi daugiau nei metus“, – sakė V.Žiemelis.

Krikščionių partijos frakcija Sei-me dar prieš metus įregistravo Sei-me įstatymo pataisą, kuria buvo siekiama sugrąžinti ankstesnį len-gvatinį 9 proc. PVM tarifą knygų, laikraščių ir žurnalų leidybai bei pla-tinimui. Vyriausybei taip pat buvo siūlyta PVM neapmokestinti bilietų į teatro spektaklius, nepramoginius koncertus ir kitus kultūrinius rengi-nius, taip pat sporto varžybas.

GK inf.

Projektą stabdo Seimo komitetas

„Pirmiausia prievartinio kaupi-mo neturi būti“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Kaip bebūtų, pataisos pasieks Seimą.

Įmokos siektų ne kelis centus

Asociacijos „Būsto rūmai“ pre-zidentas Juozas Antanaitis aplinkos ministro siūlymą laiko politiniu žai-dimu, nes privalomoji lėšų kaupimo tvarka bendraturčiams jau seniai yra numatyta tame pačiame Civiliniame kodekse, kurio pataisas ir teikė Aplin-kos ministerija.

„Tam nebūtina buvo teikti įsta-tymo pataisų, būtų pakakę Vyriau-sybės nutarimo, jei valdžiai nėra aiš-kus lėšų kaupimo modelis, – sakė J.Antanaitis. – Savaime suprantama, kad bendrija lėšas kaupia kaupiamo-joje sąskaitoje, o ne stiklainyje.“

Aplinkos ministerija nutyli, kad šiuo metu privalomos įmokos siekia ne kelis centus.

Pavyzdžiui, Šiauliuose bendrijų neįsteigusių namų gyventojai admi-nistratoriams kiekvieną mėnesį ati-deda po 17 ct už kv. m vien smulkaus remonto darbams. Tokį rinkliavos

dydį bendrijų neturinčių daugiabučių administratoriams nustatė savivaldy-bė. Administratorius negali pats nu-statyti nei namo administravimo, nei eksploatavimo rinkliavų.

Privaloma tvarka visiems gyvento-jams kaupti lėšas remontams numa-tyta tik Panevėžyje, Utenoje ir Ma-žeikiuose.

Bruka per privertą

Šiaulių daugiabučių bendrijų aso-ciacijos prezidentas Liudas Rama-nauskas naujame Vyriausybės siūlyme įžvelgia spąstus bendrijų neįsteigu-siems gyventojams.

Civilinio kodekso pataisose siū-loma, kad gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kar-

tą sprendimui pakaktų jau 25 proc. +1 balso.

„Jei bendrijose apie dalyvavimą re-novacijos programoje viską sprendžia gyventojai, tai ten, kur nėra bendrijų, daugiabučio administratorius pats ga-lės inicijuoti namo renovaciją“, – aiš-kino L.Ramanauskas.

Dar šią vasarą Vyriausybė papil-dė 2001 m. įsigaliojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuo-savybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose aiškiai parašyta, kad administratorius turi teisę inicijuoti pastato atnaujinimą, jei namo šilu-minės energijos sąnaudos viršija nu-statytas maksimalias normas.

Vien Šiauliuose tokių daugiabučių yra apie 80 proc.

Ministrą vadina neprofesionaliu politi ku

Civilinio kodekso pataisas aplin-kos ministras irgi vadina „pavyzdi-nėmis“, bet ar tokie „pavyzdžiai“ ne-prasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama žmogaus nuosavybė, svars-tys Seimas.

„G.Kazlauską apskritai vertinu kaip itin neprofesionalų politiką, at-sitiktinai patekusį į ministro postą“, – sakė asociacijos „Būsto rūmai“ vado-vas J.Antanaitis.

Aplinkos ministerija iki šiol neži-no, kiek šalyje yra daugiabučių, ko-kia jų būklė ir kiek realiai iš 39 tūkst. daugiabučių renka amortizacinius at-skaitymus. „Galiausiai ministras ne-žino, kurios iš 7 100 bendrijų realiai vykdo veiklą, – sakė J.Antanaitis. – Be to, vienai bendrijai kartais priklauso net 78 namai. Tad kai sakoma, kad renovacijai reikia 70 mlrd. litų, kyla įtarimų, nes iš tikrųjų nėra žinomas poreikio mastas nei pagal miestus, nei pagal rajonus, nei pagal namų pasta-tymo metus.“

Ragina kaupti po truputį

Kad ir kaip būtų, asociacijos „Būs-to rūmai“ vadovas J.Antanaitis gy-ventojus ragina kaupti lėšas. „Tegul tai bus po nedaug, bet visgi kaupia-ma“, – sakė J.Antanaitis.

Pavyzdžiui, lifto eksploatacijos riba yra 25 metai. Per tokį laikotarpį gy-ventojai sutaupytų lėšų naujam lif-tui, kiekvieną mėnesį mokėdami po 1 centą nuo 1 kv. m buto ploto.

„Net sovietmečiu valdžia kaupė amortizacinius atskaitymus. Deja, šiuos pinigus valdžia nusavino, nes gyventojams privatizavus butus už in-

vesticinius čekius, sukauptų amortiza-cinių atskaitymų žmonėms niekas ne-grąžino“, – akcentavo J.Antanaitis.

Per 20 nepriklausomybės metų amortizaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami, todėl dauguma daugia-bučių neremontuojami stipriai nu-sidėvėjo.

„Būsto rūmai“ renovacijai iš esmės pritaria, bet reikėtų sudaryti galimybę gyventojams renovuoti namus dalimis (stogą, langus, duris, sienas), o ne visą namą iš karto.

Pasak J.Antanaičio, reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryžtų renovacijos programai, būtų priimtina, bet nepalanku tai, kad ta parama žmonėms bus sugrąžinta jau po visų renovavimo darbų.

Per 20 nepriklausomybės metų amorti zaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami.

Naujoms rinkliavoms – nepalankus metasGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Naujoms rinkliavoms pritartume ti k tokiu atveju, jei didėtų atlygi-nimai ir pensijos. O ką mes turime dabar? Sumažintos pensijos, nurėž-ti atlyginimai, o juk daugiabučiuo-se gyvena ne vien turti ngi žmonės. Gyvena ir ti e, kurių pensijos siekia 500 litų ir mažiau, todėl, manau, kad naujoms rinkliavoms šiuo metu neti nkamas metas. Nejaugi mūsų Vyriausybei neatsibodo priiminėti absurdiškus sprendimus?

Nebūsiu populiarus, nes pritariuPetras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas

Gal nebūsiu populiarus, bet palai-kau privalomojo lėšų kaupimo prak-ti ką. Pinigai iš niekur neatsiranda, o daugiabučius reikia remontuoti . Pats gyvenu devynaukštyje, žinau, kad jeigu mes nesukauptume nė kiek pinigų, tai bus ir stogas, ir lan-gai kiauri. Pats už Europos Sąjungos lėšas rengiu kursus ir per kelis mė-nesius apmokėme apie 500 namų administratorių, kurie mato kaupia-mojo fondo teikiamą naudą.

Ministras stumia žmones tapti bankų įkaitais

Reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryžtų renovacijos pro-gramai, būtų priimti na, bet nepalanku tai, kad ta parama žmonėms bus sugrą-žinta jau po visų renovavimo darbų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Net 54 proc. ofi cialaus darbo netu-rinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių fi nansų ins-ti tuto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

Didžiausią šių pajamų dalį suda-ro pajamos iš atsitiktinių darbų Lie-tuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius dar-bus. Dar po 6 proc. bedarbių paja-mų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

„Lietuvos darbo biržos duomeni-mis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek dau-giau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol buvusį atvirą klausimą, iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o daž-nai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys“, – tyrimo rezultatus pristato „Swedbank“ Asme-ninių fi nansų instituto vadovė Lietu-voje Odeta Bložienė.

62 proc. neofi cialų darbą turinčių bedarbių ir gyvenančių su tokiu be-darbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedar-biai neįsidarbina, nes to nenori darb-davys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo ofi cialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar so-cialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.

Populiariausia veikla tarp atsitik-tiniais samdomais darbais užsiiman-čių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neofi cialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo už-siima atitinkamai 30 ir 28 proc.). O nelegalių versliukų savininkai daž-niausiai užsiima naudotų automo-bilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų ir remonto srityje darbuojasi 17 proc.

GK inf.

Iš ko gyvena darbus Lietuvoje praradę žmonės?

Atkelta iš 1 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 344 Komentarai

Dr. Algimantas MATULEVIČIUS

Islandija pirmoji pripažino atkur-tą Lietuvos valstybę. Manau, ji ir da-bar rodo gerą pavyzdį, kuriuo vertėtų pasinaudoti. Islandai pirmi Europoje rimtai išnagrinėjo dabartinės fi nan-sų ir ūkio krizės priežastis ir – sunku patikėti – kaltus politikus perduoda teismui.

Negi mes mažiau nukentėjome ir kenčiame nuo krizės padarinių? Ne-mažiau. Tai pripažino net besąlygiškai laisvąją rinką propaguojantis Tarp-tautinis valiutos fondas. Jo ekspertai vienareikšmiškai pareiškė: niekieno nekontroliuojama Skandinavijos ban-kų pinigų invazija (be valstybinio sek-toriaus), siekusi per 110 milijardų Lt, Lietuvą iš atsigaunančios šalies paver-tė skurstančiu kraštu.

Valstybės skola katastrofi škai ar-tėja prie 40 milijardų Lt ir gresia ne-trukus praryti apie trečdalį valstybės biudžeto – vien tik mokant palūka-nas. Kad ir kiek premjeras Andrius Kubilius (ypač per užsienio kelio-nes) girtųsi savo diržų veržimo poli-tika ir tyčiotųsi iš mūsų žmonių be-galinės kantrybės, niekas nepaneigs fakto – mums suduotas labai žiaurus fi nansinis ir ekonominis smūgis, ku-rio žaizdas mes visi (o ne asmeniškai premjeras) gydysimės ilgai ir skaus-mingai.

Tad pamokantis Islandijos pavyz-dys vertas dėmesio jau vien todėl, kad politikai, eidami pareigas, turi įsisą-moninti: su valdžios galiomis ir gar-be jie kartu prisiima ir didžiulę atsa-komybę už savo veiklos padarinius. Tai būtina.

Tikiu, kad mūsų tautiečiai iš bu-vusių ir esamų politikų pareikalaus laikyti atsakomybės egzaminą. Atsa-

komybės už neatsakingą naudojimąsi valdžia. Negalime leisti, kad nusikal-tusieji Lietuvai ir jos žmonėms liktų neišaiškinti, neįvardyti ir nepasmerkti ar nenubausti. Tai privalome padaryti dėl ateities, kad daugiau niekas nebe-drįstų taip elgtis. Kaip tai galima pa-daryti praktiškai?

Yra dvi galimybės. Pirma: Seime sudaryti parlamentinę tyrimo komi-siją, į kurią seimūnai būtų įtraukti ne pagal priklausymą kuriai nors partijai, o kompetentingi ir sąžiningi, drąsūs ir principingi tautos atstovai. Patikėkite, ir šiame Seime tokių yra.

Antra galimybė – netradicinė, bet ir situacija ne eilinė – Prezidentė Da-lia Grybauskaitė kartu su Seimu ga-lėtų patvirtinti valstybinę komisiją, į kurią įeitų Seimo nariai, teisės, fi nan-sų, ekonomikos specialistai, neprie-kaištingos reputacijos, principingi ir drąsūs žmonės.

Kad ir kuris variantas būtų pasi-rinktas, tokia komisija turėtų per ke-letą intensyvaus darbo mėnesių iš-tirti ir nustatyti: kodėl kilo ši krizė ir kodėl jai nebuvo pasirengta. Tam būtina išanalizuoti ir įvertinti Lietu-vos banko, komercinių bankų, kitų fi nansinių institucijų veiklą. Reikia pagaliau įvertinti šalies Finansų mi-nisterijos, kuri leido nekontroliuoja-mai įvežti į šalį per 110 milijardų Lt užsienio kapitalo, vaidmenį. Juk taip buvo paskatintos nerealios, spekulia-cinės žmonių viltys, išpūsti nekilno-jamojo turto burbulai.

Būtina viešai paskelbti: kiek ban-kai gavo pajamų, pelno per praėju-sius septynerius metus ir kiek jų va-dovai išsimokėjo algų bei premijų. Kaip rea gavo premjero G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, kai buvo aišku, kad krizė jau čia pat? Kokią įtaką turėjo šalies būklei tas visų nu-tylimas faktas, kad mūsų valstybė vi-sus komercinius bankus leido įsigyti užsieniečiams. Ar taip nebuvo pa-žeistas šalies Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas dėl vienos šalies dominavimo mūsų bankiniame fi -nansiniame sektoriuje? Ar šalies va-dovybė padarė viską, įspėdama gy-ventojus apie galimą krizę?

Kodėl nebuvo laiku priimtas fi zi-nių asmenų bankroto įstatymas ir ko-dėl nesukurta sąžininga konkurenci-ja tarpbankiniame sektoriuje? Kodėl įstatymuose įteisintos bankų privi-legijos įmonių bankroto atveju pir-miesiems ką nors „išsimušti“ iš sko-lininko? Kodėl šalies teismai gina tik bankų interesus? Ar tai ne paslėptos korupcijos apraiškos? Ar turėjo ir ko-kios įtakos prieš krizę įvykdyta stam-baus masto valstybės lėšų vagystė per LEO LT? Kas kaltas ir kaip dėl to turi būti nubaustas? Ar dar įmanoma kompensuoti milijardinius nuostolius valstybei? Kodėl katastrofi škai auga valstybės skola, didėja nedarbas, emi-gracija, o beveik visos valstybės val-džios institucijos vangiai keičia savo veiklos metodus?

Be atsakymų į šiuos klausimus, kaltųjų moraline ir politine prasme įvardijimo, o teisine tai pavedus atlik-ti šalies Aukščiausiajam Teismui, dar turi būti pateiktos rekomendacijos, ką reikėtų daryti, kad panaši situa-cija nepasikartotų. Komisijos darbas turi būti visiškai viešas. Lietuvos pi-liečiai, būdami pagal Konstituciją tik-raisiais šalies šeimininkais, turi teisę sužinoti visą tiesą apie aplaidų, o gal ir nusikalstamą šalies reikalų tvarky-mą. Šalies politikai turi ryžtis šiam sudėtingam, bet apsivalymui būtinam žingsniui.

Jei nebūsime abejingi, turime šan-są keistis ir daug ką pakeisti. Mus tai dabar akivaizdžiai moko mažosios, bet didžios savo dvasia Islandijos pa-vyzdys. Negi mes prastesni?

Ant politi nių svarstyklių

Islandijos pavyzdys vertas dėmesio jau vien todėl, kad politi kai, eidami pareigas, turi įsisąmoninti : su valdžios galiomis jie prisiima ir didžiulę atsakomybę.

Kodėl mes nusprendėme užregis-truoti interpeliaciją aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, kokie mūsų pa-grindiniai priekaištai šiam Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nariui?

Pagrindiniai priekaištai yra du, nors, žinoma, esama ir kitų, smul-kesnių.

Pirmiausia labai blogai panaudo-jamos Europos Sąjungos lėšos – vos

trečdalis. Toks neveiklumas, turint gal-voje nelengvą mūsų ekonominę situ-aciją, yra skandalingas ir nepateisi-namas. Beje, informaciją apie ES lėšų panaudojimą iš Aplinkos ministerijos reikėjo plėšte išplėšti . Tai dar vienas skandalingas dalykas, tokio neprisi-menu per visus savo darbo Seime me-tus. Tai taip pat iškalbingai parodo mi-nistro požiūrį ir į savo darbą, ir į tuos, kurie norėtų, kad tas darbas būtų kur kas efektyvesnis.

Antras priekaištas yra susijęs su vi-siškai įstrigusia gyvenamųjų daugia-bučių namų renovavimo programa,

kurią ti ksliau galima būtų pavadinti nerenovavimo programa. Lėšos ne-panaudojamos, žmonės klaidinami ir gąsdinami, visa sistema neveikia, o Aplinkos ministerija apsimeta, kad viskas vyksta pagal planą. Premjero A.Kubiliaus teiginį, kad už tokią padėtį atsakingas ne vienas ministras, galima priimti , tačiau tai jokiu būdu nepatei-sina ministro G.Kazlausko nesugebėji-mo suvaldyti situaciją ir neatleidžia jo, kaip ministro, nuo atsakomybės.

Tarp kitų chroniškai nesprendžia-mų klausimų yra problemos, susiju-sios su atliekų tvarkymu. Projektai su-

stoję, o palengva judanti eji tragiškai vėluoja. Į tai taip pat bus atkreiptas dėmesys interpeliacijos tekste.

Labai tikiuosi, kad pasiklausę nesyk girdėtų chaotiškų ministro G.Kazlausko pasiaiškinimų (į kuriuos savo požiūrį jau pademonstravo Pre-zidentė Dalia Grybauskaitė) Seimo na-riai vieningai jiems nepritars ir slap-tu balsavimu pareikš nepasiti kėjimą ministru.

Vadovauti Aplinkos ministerijai verkiant reikia kompetenti ngesnio, profesionalesnio ir kur kas atsakin-gesnio ministro.

Amoralu balsuoti už tokį įstatymą

Justi nas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas

Kito varianto nei pakeisti Konsti-tuciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitu-cijos nuostatas. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad, išskyrus atskirus atve-jus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Tai, kas da-bar siūloma, nėra atskiri atvejai. Sei-mo Teisės departamentas nustatė, kad tai nesiderina su Konstitucija. Nesuprantu, kodėl tokie teisininkai kaip Stasys Šedbaras mėgina apeiti Konstituciją. Mums, Konstitucijos gerbėjams, kūrėjams ir saugotojams, amoralu balsuoti už tokį įstatymą.

Nudžiugau, kad Seimo pirmi-ninkė mano taip pat, kaip ir aš. Vi-siškai palaikau Seimo pirmininkę. Bet, ko gero, tas įstatymas bus pri-imtas. Ir iš karto keliaus į Konsti-tucinį Teismą (KT).

S.Šedbaras turbūt pataikauja išeivijos lietuviams. Tikriausiai tiki-si, kad kitos sudėties KT, nauji teisė-jai nuspręs kitaip negu anksčiau KT buvo pasakęs. Radijo laidoje buvo kišama tokia mintis, kad reikia pa-rinkti tokius KT teisėjus, kurie būtų už dvigubą pilietybę. Kuria visokias sąmokslo teorijas, bet juk tai absur-das. Nesvarbu, kokie žmonės teisme, KT turi saugoti Konstituciją.

Aš suprantu tuos žmonės, kurie nori dvigubos pilietybės, palaikau tą idėją. Bet reikia daryti teisiškai.

Referendumas gali ir neįvykti

Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Galima bandyti ir be referendu-mo. Referendumas reikalauja pasi-rengimo, kainuoja didelius pinigus, visada iškyla tam rizika dėl žmonių dalyvavimo referendume. Referen-dumas dėl atominės elektrinės už-darymo buvo kartu su Seimo rinki-mais. Ir vis tiek nieko iš to neišėjo. Referendumas yra paskutinė prie-monė. Jei niekaip kitaip nepavyks susitarti, ar KT nepritars mūsų su-manymams, tada reikia bandyti re-ferendumu keisti Konstituciją. Bet aš nežinau, kaip padaryti, kad refe-rendumas pavyktų.

Nesuprantu, kodėl dabartinis ke-lias vadinamas neteisingu. Po KT sprendimo prezidentūros darbo grupė parengė projektą. Dar prie jo šiek tiek padirbėjo ir naujoji Pre-zidentės komanda, Seimo komite-tai. Dar Seimo nariai savo pataisų pridėjo.

Mes siūlome: priėmus įstatymą iškart pasitikrinti KT dėl tų punktų, kurie sulaukė tiek daug ginčų. Mūsų Tėvynės sąjungos frakcija įpareigojo teikti Seimui tą punktą, kad dvigu-bą pilietybę galėtų turėti tie, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11-osios ir įgijo ES bei NATO ša-lių pilietybes. Ir dar, kad dvigubą pilietybę turėtų pasienio lietuviai. Kai tuos punktus įvertins KT, jie arba liks įstatyme, arba ne.

Aplinkos ministras privalo traukti s

Negi mes prastesni už islandus? Dvigubos pilietybės

klystkeliaiJau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas iš-

plėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Deguti enė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konsti tucijos straipsnį.

Islandai pirmi Europoje rimtai išnagrinėjo dabarti nės fi nansų ir ūkio krizės priežas-ti s ir – sunku pati kėti – kaltus politi kus perduoda teismui. GK archyvo nuotrauka

Seimo opozicija nusprendė inicijuo-ti interpeliaciją aplinkos ministrui G.Kazlauskui. Raimundo Šuikos nuotrauka

Algirdas BUTKEVIČIUSSeimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų parti jos pirmininkas

Algirdas BUTKEVIČIUSAlgirdas BUTKEVIČIUSSeimo opozicijos lyderis

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 5Emigracija

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Šiaulietė Alma Ulinskienė ti kra emigrante savęs nevadina. Kas trys mėnesius ji grįžta į Lietuvą, į namus, paskui vėl trims mėnesiams išvyks-ta į Vokieti ją. „Taip ir gyvenu, – sakė moteris, – tarp dviejų valstybių: vie-na koja – ten, kita – čia.“

Slaugo senelius

Į Vokietiją A.Ulinskienė pirmąkart išvyko prieš šešetą metų. Ne iš gero gyvenimo važiavo, ne nuotykių ieškoti traukė. Širdis krauju virė, kai į aštun-tą dešimtį įkopusiems tėvams reikė-jo palikti nė trejų metukų neturinčią dukrytę ir išvažiuoti svetur teikti pas-laugų kur kas stipresniems vokiečiams nei namuose paliekami tėvai. Bet sava šalis kito pasirinkimo nebuvo palikusi. Moteris prieš tai buvo aplankiusi visas įmanomas įmones, kalbinusi daugybę galimų darbdavių. Ir su sukčiais, siū-lančiais darbą, teko bendrauti. Galvo-jo ir apie savo verslą, bet vos atidžiau susipažino su mūsiške mokesčių sis-tema, tos minties iškart atsisakė. Tad pasiskolino pinigų kelionei ir išvyko į svetimą šalį žinodama tik tiek, kad rei-kės slaugyti iš lovos jau nebepakylantį senuką, šalia kurio dar yra ir jo senutė, žvitri ir labai valdinga.

Ne visos atlaiko

Alma pirmoje vietoje iki pat se-nuko mirties išbuvo ketvertą metų. Kitos ją keitusios moterys kartais nė mėnesio neištverdavo. „Mane gelbė-jo tai, kad aš iš prigimties esu labai kantri. Iškart įsakiau sau: privalau iš-tverti. Ir tą įsakymą įvykdžiau. Kitos moterys gal buvo lengvesnių darbų ragavusios, gal kiek palepintos. Ne-žinau. Dar mane gelbsti tai, kad man pavyksta „persijungti“ į kitą būseną. Įlipu į autobusiuką Lietuvoje ir pa-sistengiu užmiršti, ką namuose pa-lieku, liepiu sau apie tai nebegalvoti, nes vis tiek nieko pakeisti negalėsiu. Antraip, išprotėčiau.“

Alma pasakojo, kad jos darbas

nebuvo sunkus, bet labai nuobodus. Jos slaugomas senelis buvo mielas, tik visiškai bejėgis, su keletu kate-terių, prijungtų prie skirtingų orga-nų. Kas rytą ateidavo slaugytojos, pakeisdavo kateterius, senuką nu-prausdavo, nuskusdavo jam barzdą, o Almai tekdavo visa kita slauga.

Šiek tiek vėliau Alma susipažino su kaimynais, kurie irgi buvo labai mieli žmonės. Bendraudama su jais lietuvė suprato, kad kaimynai gaili jos, gyvenančios su tikra žiežula ir nuo jos priklausančios. „Bet kur tų žiežulų nėra. Netgi pasakose jos gy-vena“, – guodžiasi Alma.

Taupumo pamokos

A.Ulinskienė sakė, kad vykti į svetimą šalį nemokant kalbos būtų buvusi avantiūra. Ji pati, būdama vo-kiečių kalbos mokytojos dukra, kalbą gana gerai mokėjo. Jei nebūtų mo-kėjusi kalbos, vargu ar net su savo kantrybe būtų atlaikiusi senosios šei-mininkės kaprizus. Nors ir tai vis-ko buvo: kartais šeimininkė imdavo kalbėti dialektu, nors puikiai mokėjo ir literatūrinę kalbą. Ji mėgavosi tuo, kad lietuvė nesupranta.

Po pirmų mėnesių Alma į Lietuvą grįžo sulieknėjusi, numetusi daugiau kaip šešis kilogramus. Jei po mėnesio

nebūtų gavusi pirmo at-lyginimo, iš kurio jau pir-kosi maisto, tai dar daugiau svo-rio būtų neteku-si. „Ten baigiau tikrą taupumo mokyklą. Jei kada nupirkdavo ledų, ar vaikai jų atvež-davo, padalydavo į tris dalis. Pietums kepdavo keturis kot letus. Po vieną duodavo suvalgyti, o ke-tvirtą kitą dieną sugnaibiusi pake-pindavo su makaronais. Jei pie-tums būdavo dešrelės, tai tik dvi, padalytos į tris dalis. Trims žmo-nėms – trys bulvytės.“

Šykštumu visos šeimos, pasak Almos, kaltinti negalima. Kiti šei-mos nariai dažnai šeimininkę išbar-davo už jos šykštumą, grasindavo, kad ji vieniša dėl tos savo ydos liks. Tačiau senoji mažai savo vaikų pai-sė. O įdomiausia tai, kad šykštuolė buvo labai turtinga, keletą namų ir

kitokio turto turėjo. Kai senelis nu-mirė, Alma į tuos namus grįžti ne-bepanoro.

Palikimo bėdos

Šiandien Alma dirba trečioje vie-toje, nes nemėgsta blaškytis. Tačiau į pastaruosius namus ji irgi tikriausiai negrįš, nors prie savo slaugomos li-gonės net labai prisirišo. Sako, nebe saugu tapo. Ten vyksta negražios ko-vos dėl turto: vieni trokšta, kad jos slaugoma senutė kuo greičiau nu-

mirtų, kiti nori, kad perrašytų savo testamentą. Alma pasijuto tarp kūjo ir priekalo, baiminasi, kad ko nors nepataisomai baisaus neatsitiktų po giminaičių apsilankymo pas ligonę, juo labiau kad šis tas jau ir buvo at-sitikę. Vieni prašo: nepalik ligonės vienos su giminaičiais, o tie atvykę pageidauja pabūti vieni. Į tuos daly-kus Alma bando žiūrėti fi losofi škai, sako, kad tokių karų dėl turto kiek-vienoje šalyje būna, bet jų dalyve ji nenori būti. Geriau jau sunkiausias darbas nei tokios intrigos.

Socialiai apdraustos

Nelegaliai dirbti Alma nerizi-kuotų. Tiesa, tokių slaugytojų kaip jos statusas dar nėra visiškai sure-guliuotas, tačiau darbdaviai jas ap-draudžia svečių draudimu. Vokie-čiai gerbia įstatymus ir nesistengia jų apeiti. „Su lenkėmis ta problema jau išspręsta visiškai. Jos dirba lega-liai be papildomo draudimo, o mūsų valstybė kažko dar nėra sutvarkiusi. Kiek girdėjau, tai bus padaryta arti-miausiu metu. Tada būtų gerai.“

A.Ulinskienei sunkiausia yra ne darbas, o psichologiniai dalykai. Ir kiekvienoje šeimoje jie būna skir-tingi: vienur – senė žiežula, kitur – vaikai velnių prisišveitę. „Tačiau kad ir kaip gerai viskas klostytųsi, nie-kada svetimoje šalyje nebūsi savas. Niekada į tave nežiūrės kaip į lygų. Su tuo reikia susitaikyti. Kita vertus, gerai, kad šitaip, nes tuomet norisi grįžti namo, į Tėvynę.“

„Man reikia išsikalbėti, išsipa-sakoti. Aš negaliu vaikščioti pri-tvinkusi. O kai kalbą moki, tai pa-kalbėjęs ir naštos nusikratai. Turiu 75-erių draugę vokietę, linksmuolę kaimynę. Per šitiek metų suradau ir daugiau draugų.“

Alma neslepia, kad atsiradus nors kokiam darbeliui Lietuvoje, ji nedvejodama pasiliktų Tėvynėje. Čia jos namai, vaikai, senutė motina ir tėvelio kapas. Deja, sava šalis kol kas šykštesnė už tą svetimšalę, vieną bulvę dalijančią į tris dalis.

Sveti moje šalyje niekuomet nebūsi savas

Gausėjant emigrantų gretoms nesunku prognozuoti , kad verslas gali įklimpti į gilią duobę, iš kurios išsikapstyti bus sunku. Jei proble-ma nebus sprendžiama, Lietuvoje po kelerių metų gali paprasčiau-siai nebelikti , kas dirbs.

Oficiali statistika rodo, kad per septynis šių metų mėnesius emigra-

vo 47 tūkstančiai Lietuvos gyvento-jų. Ekspertų teigimu, ši stati sti ka šiek ti ek iškreipta dėl privalomojo sveika-tos draudimo, mat apie išvykimą dek-laravo ir anksčiau išvykusieji. Tačiau du trečdaliai šių žmonių yra išvykę pastaruoju metu. Vien ti k šiemet iš šalies jau išvažiavo apie 33 tūkstan-čius žmonių. Per metus jų ti kriausiai

bus 60 tūkstančių. Ir išvažiuoja daž-niausiai ne pensininkai, ne mažame-čiai vaikai, o jauni darbingo amžiaus žmonės.

Portalo „CV-online“ duomeni-mis, potencialus emigrantas iš Lietu-vos tai – 25–34 metų (53 proc.) vyras (62 proc.), turinti s aukštąjį išsilavini-mą (77 proc.), gyvenantis sostinėje (40 proc.) ir šiuo metu uždirbantis 1 000–3 000 Lt per mėnesį (45 proc.).

Šiuo metu išvykti gyventi ir dirbti užsienyje planuoja 53 proc. apklaustų šalies gyventojų, vėliau nei po 6 mėne-sių – dar 22 proc. apklaustųjų.

Būsimi emigrantai ti kisi, kad dirb-dami užsienyje jie uždirbs nuo 4 iki 10 tūkstančių Lt per mėnesį.

Daugiausia šalies gyventojų (24 proc.) keti na emigruoti į Didžiąją Bri-taniją.

GK inf.

Kas potencialiausi emigrantai?

Almą Ulinskienę moti nos namuose pirmiausia pasiti nka kati nas.

Autorės nuotrauka

Vokieti jos Bavarijos regiono kraštovaizdis – lyg pasakoje. GK archyvo nuotrauka

Alma neslepia, kad atsiradus nors kokiam darbeliui Lietuvoje, ji nedvejodama pasiliktų Tėvynėje.

Lietuviai geria daug ir dažnai. Ir beveik viską, nuo ko galima ap-svaigti . Lietuvoje išsiugdę girtuok-lystės įgūdžius, juos demonstruoja ir emigravę.

Terapija alkoholiu

Kad lietuvių emigrantų pagrin-dinis atsipalaidavimo būdas – gėri-mas – seniai niekam ne paslaptis. Dažniausiai dirbantys sunkius, ne-kvalifi kuotus darbus, savo laisvadie-nius jie skiria išgertuvėms. „Emi-gracija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas ir netgi lengvas kelias. Ta-čiau iš tiesų savo šalį, artimuosius, dažnai ir šeimą palikę emigrantai susiduria su psichologinėmis pro-blemomis. Visų pirma – savęs nu-vertinimo. O kovoti su savo pro-blemomis jie dar nėra išmokę, tad daugeliui geriausia terapija – alko-holio vartojimas“, – sakė emigra-vusiems tautiečiams jau ne pirmus metus padedanti psichologė Audro-nė Gališauskienė.

Mirti nai nusigėrė

Žygimantui A. (36 m.), emig-ravusiam į Angliją prieš 14 metų, niekas padėti nesuspėjo. Iš pradžių vyrui svetimoje šalyje sekėsi visai neblogai. Jis įsidarbino kurjeriu vie-noje šalies įmonėje, pasiėmęs pa-skolą nusipirko namą. Tačiau per-nai rugpjūčio mėnesį buvo atleistas ir negalėdamas susitaikyti su min-timi, kad yra bedarbis, ėmė smar-kiai gerti.

Prieš kurį laiką vyras buvo ras-tas negyvas savo namuose ant sofos. Ekspertai jo kraujyje rado sunkiai jiems suvokiamą kiekį alkoholio – jo užfi ksuoti nepajėgė net turimi aparatai.

Šiurpina užsieniečius

„Iš tiesų laikus, kai nuo puslitrio degtinės pasigerdavo visas pulkas lietuvių, reikia pamiršti. Dabar su tokiu alkoholio kiekiu nesunkiai susitvarko ir vienas, – patikina gy-dytojas Aurelijus Veryga. – Kai aš studijavau, medicinos vadovėliuose buvo parašyta, jog žmogų mirtis iš-tinka, jeigu alkoholio kiekis krau-jyje siekia 4,5 promilės. Vadovėlių niekas neperrašė, tačiau šiandien ta riba gerokai padidėjo.“ Užsieniečiai tai sunkiai suvokia ir šiurpsta pama-tę, kiek geria lietuviai.

Andrejus B. Didžiojoje Britani-joje sulaikytas prie vairo girtas. Jo kraujyje rasta 3,61 promilės. Mūsų toks kiekis jau nebestebina, bet su-trikę anglai į matuoklį lietuviui liepė pūsti dar bent 5 kartus...

balsas.lt inf.

Išeiviai skęsta svaigalų jūroje

Išvykstanti eji iš Lietuvos pati ria dau-gybę psichologinių problemų, dėl to dažnai pasineria į alkoholį.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 346 Aktualijos

Virginija MAČĖNAITĖ

„Mes gyvename tokiame bai-siame skausme, kurį sunku net ap-sakyti . Bet vis ti ek man tai bent kokia gera žinia. Džiaugiamės, kad išsiveržėme bent vienu žingsne-liu į priekį, – savo mažyte perga-le su „Gimtuoju kraštu“ dalijosi buvusio statybos paslaugų įmo-nės „Mitnija“ vadovo A.Gurecko našlė Violeta. – Lietuva nori apsi-mesti , kad nieko neįvyko. Mano nuomone, tokia šalis neturi teisės vadinti s teisine valstybe. Iki šiol visos insti tucijos, ypač Kaune, dė-josi aklomis. Kur beldėmės – ar į Prezidentūrą, ar į prokuratūrą, ar į Nacionalinio saugumo komite-tą – niekas nieko negirdi, nemato. Džiaugiuosi vien dėl to, kad Pane-vėžio apygardos prokuratūra išdrį-so parašyti „privedimas prie savi-žudybės“. Kauno prokurorai ir to nedrįso padaryti . Tai pirmas žings-nelis teisybės link“, – pasakojo GK žurnalistei V.Gureckienė.

Našlė pripažinta nukentėjusiąja

Po A.Gureckio žūties Kauno apy-gardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežas-čiai nustatyti. Tyrimas nebuvo baig-

tas, o visa surinkta medžiaga šiomis dienomis perduota Panevėžio apy-gardos prokuratūrai. A.Gureckio ar-timieji jau seniai nepasitikėjo Kau-no prokurorais ir prašė Generalinės prokuratūros perimti visus ikiteismi-nius tyrimus.

Generalinės prokuratūros vadovai nusprendė, kad bylą perdavus į Pane-vėžį ji bus ištirta objektyviai. Pane-vėžio apygardos prokurorai iš karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl privedimo prie savižudybės. To daugybę kartų buvo prašiusi ir pati V.Gureckienė.

Panevėžio apygardos prokuratū-ros organizuotų nusikaltimų ir ko-rupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Gruns-kienė pranešė, kad V.Gureckienei iš-siųstas kvietimas į apklausą.

Dabar našlė byloje bus pripažinta nebe liudytoja, o nukentėjusiąja. „Kai žmogus tampa nukentėjusiuoju, jis turi daugiau galimybių ir teisių“, – aiškino prokurorė N.Grunskienė.

„Dabar aš įgausiu daugiau teisių. Galėsiu domėtis byla, skaityti skun-dus, visur atvykti su advokate Aušra Ručiene. Pasirodo, kai esi tik liudi-ninkas, gali uždaryti bylą ir net apie tai nepranešti. O mus jau lapkričio pirmoje pusėje žada priimti genera-linis prokuroras Darius Valys“, – GK pasidžiaugė našlė.

Pasirašė mirti es nuosprendį

2006-aisiais A.Gureckis už 53 mln. Lt pardavė turėtas Kauno sta-tybos paslaugų įmonės „Mitnija“ akcijas koncerno „MG Baltic“ kon-troliuojamai bendrovei „MG Baltic Investment“. Dabar V.Gureckienė sako, kad jos vyras padarė didžiausią klaidą pardavęs įmonę: „Pasirašyda-mas pirkimo ir pardavimo sutartį, mano vyras pasirašė mirties nuos-prendį. Tik vėliau sužinojau su kuo mes susidėjome. Dabar jau žinau, kas yra Darius Juozas Mockus (koncer-no „MG Baltic“ savininkas – red.). Jeigu būtume žinoję tuomet, ver-čiau jam būtume atidavę tą įmonę ar bankrutavę, kaži ką darę, kad tik išliktume gyvi“, – neslėpė apmau-do moteris.

„Mitnijos“ pirkimo–pardavi-mo sutartyje buvo numatyta, kad A.Gureckis dar trejus metus vado-vaus įmonei. Vėliau kaunietis pasi-naudojo galimybe nusipirkti 10 proc. bendrovės akcijų. Už jas sumokėjo

7 mln. Lt. Tačiau pasibaigus statybų bumui bendrovės reikalai pašlijo. Šių metų pradžioje bendrovės savininkai pareiškė patyrę milžiniškų nuostolių ir buvusį vadovą A.Gureckį apkalti-no prastu vadovavimu. Bendra civi-linių ieškinių suma A.Gureckiui ir jo šeimos nariams siekia 77 mln. Lt. Teisėsaugos pareigūnai areštavo visą verslininko nekilnojamąjį turtą, pi-nigus, automobilius. „Pas mus pa-rašyta ieškinio suma – 77 milijonai. Nuo tokių skaičių gali numirti! Mes tokių pinigų gyvenime neturėjome, – antradienį VL sakė V.Gureckienė. – Įsivaizduokite, ir dabar mūsų turtelis Registrų centre nuolat stebimas, kad nebūtų kur išleistas ar kam perleistas. Per metus mano šeimos turtas pati-krintas 700 kartų, o dukters – 500!“ – šyptelėjo pašnekovė.

Nusižudė kratos metu

A.Gureckis nusižudė šių metų birželio 29-osios rytą savo namuo-se Kauno pakraštyje. Tuo metu iš Vilniaus atvykę kriminalistai vers-

lininko namuose darė kratą. Naujas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus „Mitnijos“ skundą dėl galimo sukčiavimo. Pareigūnai užsiminė A.Gureckiui, kad jis bus sulaikytas, o vėliau – galbūt ir suimtas.Kaunietis žadėjo pats atvykti į apklausą, kai tik galės jo advokatas. Tačiau pareigūnai nesileido į kalbas ir ketino verslinin-ką išvežti į apklausą Vilniuje. Tai iš-girdęs A.Gureckis slapta į chalato kišenę įsidėjo savigynai išduotą pis-toletą, svetainėje atsisėdo į minkšta-suolį ir paleido mirtiną šūvį į širdį.

Verslininko artimieji neabejoja, kad 59 metų vyriškis nusišovė neiš-tvėręs psichologinės įtampos ir kon-cerno „MG Baltic“ vadovų spau-dimo. Vakar, kalbėdamasi su GK, V.Gureckienė dar kartą priminė apie turimus psichologinio smurto, nu-kreipto prieš jos velionį vyrą, daikti-nius įrodymus: „Turime grasinančių elektroninių laiškų iš „MG Baltic“, keistų žinučių, net liudininkų, kurių buvo prašoma: „pasakyk ką nors apie Antaną Gureckį blogo, aš tau pada-rysiu gera“, – pasakojo moteris.

Skandalingos savižudybės byloje – neti kėtas posūkis

A.Gureckis nusižudė šių metų birželio 29-osios rytą savo namuose Kauno pa-kraštyje. balsas.lt nuotrauka

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Šių metų Nobelio taikos premi-ja skirta kinų kovotojui už žmogaus teises Liu Siaobo, kuris šiuo metu kalėjime atlieka vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Nė viena nominacija nekelia to-kių aistrų, kaip Nobelio taikos pre-mija. Šiųmetės premijos skyrimas kalinčiam Liu Siaobo sukėlė didžiulį komunisti nės Kinijos nepasitenkini-mą, tačiau patys įtakingiausi Vaka-rų pasaulio politi kai vieningai pa-laikė Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą.

Kovotojas už teises

Buvęs Pekino universiteto litera-tūros dėstytojas, rašytojas, publicistas, nevyriausybinio Kinijos PEN cen-tro, vienijančio rašytojus, žurnalistus ir profesionalius literatūros vertėjus, vadovas, tragiškų įvykių Tiananme-nio aikštėje 1989 metais dalyvis Liu Siaobo pagerbtas „už ilgą ir neprie-vartinę kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje“.

Nujausdama, kad premija gali būti skirta garsiam disidentui, Kinijos už-sienio reikalų ministerija per savo ats-tovę spaudai dar prieš dvi savaites

pareiškė, kad „Liu Siao bo veikla yra diametraliai priešinga Nobelio premi-jos tikslams“. O Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Th orbjornas Jaglandas visiškai priešingai paaiški-no komiteto sprendimą: „Komitetas seniai mano, kad esama glaudaus ry-šio tarp žmogaus teisių ir taikos. Šios teisės yra būtina sąlyga brolybei tarp tautų, apie kurią savo testamente rašė Alfredas Nobelis.“

Kalėjime – jau trečią kartą

1955 metų gruodžio 28 dieną gi-męs Liu Siaobo labiausiai išgarsėjo kaip pagrindinis „Chartijos – 2008“ rengėjas. Šią chartiją pasirašė gausus būrys Kinijos inteligentų. Chartijo-je, paskelbtoje 2008 metų gruodžio mėnesį, minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo še-šiasdešimtmetį, komunistinės Kini-jos vyriausybė raginama demokrati-zuoti šalį ir imtis radikalių politinių reformų, rengti visuotinius rinkimus, atsikratyti Kinijos komunistų parti-jos monopolio ir garantuoti šalyje žo-džio laisvę.

Likus dviem dienoms iki chartijos paskelbimo, Kinijos saugumo parei-gūnai suėmė Liu Siaobo, o 2009 metų pabaigoje jis buvo nuteistas kalėti net 11 metų „už raginimus nuversti teisė-tą Kinijos Liaudies Respublikos val-džią“. Tokį Kinijos teismo sprendi-

mą griežtai pasmerkė Jungtinių Tautų ( JT) vyriausiasis komisaras žmogaus teisėms, Europos Sąjunga, JAV.

Pirmą kartą jis pateko už grotų dar 1989 metais po tragiškų įvykių Tiananmenio aikštėje, kai vyriausybi-nėms pajėgoms malšinant taikią de-monstraciją buvo nužudyti keli tūks-tančiai žmonių, o dešimtys tūkstančių sukišti į kalėjimus. Tada Liu Siaobo buvo nuteistas kalėti dvejus metus, jam uždrausta ateityje dėstytojauti.

Antrą kartą už „kenkėjišką ir anti-valstybinę veiklą“ vyras buvo įkalintas 1996 metais ir praleido už grotų pen-kerius metus.

Pekinas siunta

Kinijos vyriausybė yra įsiutusi dėl Norvegijos Nobelio komiteto spren-dimo. Ofi cialūs šalies atstovai iškart pareiškė, kad „Nobelio taikos premi-jos skyrimas Liu Siaobo prieštarauja šios premijos skyrimo principams“, tačiau nė žodžiu neužsiminė, kokius būtent prieštaravimus Pekino parei-gūnai įžvelgia. Jie švaistosi skambio-mis frazėmis esą „tai, ką padarė Liu Siaobo, neleidžia jam būti taikos pre-mijos laureatu“ arba kad „šiuo spren-dimu Nobelio premija buvo diskre-dituota“, tačiau negeba racionaliais argumentais pagrįsti savo teiginių.

Kinijos pyktis suprantamas. Dar iki ofi cialaus Norvegijos Nobelio ko-

miteto sprendimo paskelbimo buvo aišku, kad taikos premiją šiemet vei-kiausiai gaus kuris nors kovotojas už žmogaus arba tautinių mažumų tei-ses iš Kinijos. Tarp pretendentų buvo kinų disidentai Vei Czinšenas ir Chu Tzia, taip pat Rebija Kadyras, kuris vadovauja judėjimui „Rytų Turkesta-nas“ ir kovoja už šio regiono atsisky-rimą nuo Kinijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerija iškart po Norvegijos Nobelio komi-teto sprendimo paskelbimo išsikvietė konsultacijoms Norvegijos ambasado-rių Kinijoje. Pekinas pagrasino Oslui „neišvengiamu santykių pablogėjimu“ ir nepaisė argumentų, kad Norvegijos Nobelio komitetas sprendimus prii-ma nepriklausomai nuo Norvegijos vyriausybės pozicijos.

Liu Siaobo žmona Liu Sia iškart po žinios apie Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą aplankė savo vyrą kalėjime ir perdavė džiugią žinią. Disidentas, išgirdęs apie jam suteiktą garbę, apsiverkė ir ištarė: „Tai premija prarastoms, nužudytoms sieloms.“

Iškart po vizito pas vyrą moteriai buvo skirtas namų areštas. Pareigūnai atėmė iš jos mobilųjį telefoną ir prigra-sino, kad ji veikiausiai taip pat pateks į kalėjimą. Iki šiol neaišku, kas gruodžio 10 d. atvyks į Oslą atsiimti Liu Siaobo priklausančios premijos, kurios pini-ginė išraiška yra 10 milijonų Švedijos kronų (3,8 mln. litų).

Kinų disidentui skirta Nobelio taikos premija

Nobelio taikos premijos laureatas Liu Siaobo nuteistas kalėti 11 metų „už ragini-mus nuversti teisėtą Kinijos Liaudies Respublikos valdžią“. lepost.fr nuotrauka

Panevėžio apygardos prokuratūroje nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusio „Mitnijos“ vadovo Antano Gureckio privedimo prie savižudybės.

„Pasirašydamas pirkimo ir pardavimo sutartį , mano vyras pasirašė mirti es nuos-prendį. Dabar jau žinau, kas yra Darius Juozas Mockus (koncerno „MG Balti c“ sa-vininkas – red.)“, – sako velionio žmona. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 7SveikataVerta žinoti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Tačiau prieš pasinerdami į rudens melancholiją, susimąstykite – gal tas ruduo ne toks jau baisus? Gal jokios bėdos nėra, ti k dangus griūva, kaip tam kiškiui ant uodegos?

Niūri nuotaika – dar ne liga

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonie-nė sako, kad prasta nuotaika greitai praeina, o depresija – liga, turinti jai būdingų bruožų. „Depresija nėra se-zoninė, žmogus ja serga visais metų laikais. Tačiau tiesa, kad psichikos būklė gali dažniau pablogėti rude-nį ir pavasarį. Jei kalbame tik apie nuotaiką, natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Mums turi įtakos ir saulė, ir lietus.

Nedaug yra tokių, kurie mėgautų-si dargana“, – sako O.Davidonienė. Kita vertus, klaidinga manyti, kad nuolat turime gerai jaustis ir džiaug-tis. Anot gydytojos, jei žmogus būtų visada linksmas, nesinervintų, nere-aguotų į krizę, lietų ar pinigų trūku-mą, jis būtų nesveikas. Natūralu iš-gyventi pyktį, liūdesį, gailestį – tada esi emociškai spalvinga, sveika as-menybė. Ruduo – tinkamas laikas kūrybai, pamąstymui, ramybei. To nereikia bijoti.

Kaltos cheminės medžiagos

Manoma, kad rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų se-ratonino ir melatonino, kurių gamy-bai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse. Seratoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotai-

ką. Veikiant saulės šviesai, jo gamyba didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gami-namas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba lėtėja, todėl prašvitus ir pa-bundame. Kai sutrinka seratonino ir melatonino gamybos balansas orga-nizme, susergame depresija. Rudeni-nė depresija yra plačiai paplitusi už poliarinio rato.

Jei praradote gyvenimo džiaugsmą

Kaip atskirti, kada liūdesys tam-pa liga? „Tikroji depresija tęsiasi ilgai, pakinta mąstymas ir elgesys. Depresi-ja prasideda tada, kai slogutis yra lyg ir be priežasties – nei lyja, nei kas atsitiko žmogaus gyvenime, o liūdna ir tiek“, – aiškina O.Davidonienė. Jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, pra-randate gyvenimo džiaugsmą, apima mieguistumas, apatija, nerimas, reikėtų susirūpinti. Tačiau norint tiksliai diag-nozuoti depresiją, reikia bent pusme-čio. Dažnai depresijos pradžios žmo-nės nepastebi ir neskiria pakankamai dėmesio jai gydyti. Neretai depresijos

simptomai aplinkinių, o kartais ir pa-ties sergančiojo, yra siejami su valios trūkumu ar net tinginyste. Toks po-žiūris yra klaidingas, dėl jo dažnai už-delsiama gydymo pradžia.

Niekas nedžiugina

Depresija gali prasidėti bet ko-kiame amžiuje. Ryškiausi šios ligos simptomai – iš pažiūros visai natū-ralūs dalykai: padidėja potraukis sal-dumynams, sumažėja darbo moty-vacija, sutrinka miegas ir galiausiai mėgstami dalykai neteikia džiaugs-mo. Pasak Psichikos sveikatos centro direktorės, tik visas komplektas, o ne atskiri simptomai leidžia diagnozuo-ti depresiją.

Kaip gydytis nuo depresijos? „Tai gali pasakyti tik gydytojas, o pasveik-ti padeda ligonio įtaigumas ir pasi-tikėjimas, – sako O.Davidonienė. – Lengvos formos depresiją galima sėkmingai gydyti B grupės vitami-nais, magniu, jonažolėmis, valerijo-nu. Sunkesniais atvejais skiriami an-tidepresantai. Geresniam rezultatui pasiekti gydymas derinamas su psi-choterapija.“

Atsispirkime rudeninei depresijaiKai pagelsta lapai, lyg ir be priežasti es apima liūdesys, pritrūksta energijos.

• Nevenkite žmonių, praleiskite dau-giau laiko su arti maisiais.

• Dėl nieko nekalti nkite savęs.• Nedarykite svarbių sprendimų: ne-

meskite studijų, darbo, nesiskirkite su sutuokti niu.

• Padovanokite sau dovaną, veikite ką nors malonaus.

• Užsiimkite kūrybine veikla: ką nors pasisiūkite, megzkite, pieškite ar gra-žinkite, švarinkite namus. Judėkite.

• Valgykite šokoladą. Pasigaminki-te skanius pietus. Daugiau šiltų

sriubų ir aštroko maisto. Gausus angliavandenių maistas kelia nuo-taiką.

• Savo aplinką ir drabužius paryš-kinkite sodriais šiltais tonais. Beje, raudona gali dirginti . Geriausiai ti ks geltonas skėti s.

• Nebijokite kreipti s į gydytoją.• Daugiau laiko praleiskite lauke

šviesiu paros metu. Namuose ga-lima naudoti dienos šviesos lem-pas. Sunkesniais atvejais naudoja-ma fototerapija – gydymas sti prio-mis, dienos šviesą imituojančiomis lempomis.

Kaip nesusirgti liūdesio liga

Pamiškėse prinoko puti nai

Lapai nukris, ti k raudonos uogos liks iki viduržiemio ar dar ilgiau.

Prinokusiose uogose yra cukraus, organinių rūgščių ir vitaminų C, P, A, rauginių medžiagų ir dervų, pekti nų, baltymų. Jų minkšti me apti nkama net 16 cheminių elementų, tarp jų – labai svarbių organizmo imuninei sistemai aktyvinti . Ne visiems ma-lonus šviežių puti nų uogų kvapas, kurį lemia valerijono rūgšti s bei jos eteriniai junginiai.

Puti nų uogos sumažina skausmus sergant bronchine astma ir hiperto-nija. Sultys geriamos ar uogos su me-dumi valgomos peršalus, kosint. 10–20 proc. puti nų uogų sulčių kompre-sai gydo odos susirgimus (pūlinius, veido spuogus).

Vaisti nių savybių turi ne ti k uo-gos, bet ir žiedai bei žievė. Puti nų žievės ir uogų rauginės medžiagos turi sutraukiančiųjų savybių, organi-nės rūgštys didina skrandžio sulčių rūgšti ngumą, o karčiosios medžiagos sti muliuoja virškinimą. Žievės nuo-viras naudingas karščiuojant, ti nka vidiniam kraujavimui stabdyti , tai ir raminanti s vaistas. Homeopati joje puti nas yra vienas svarbiausių vaistų gydant ginekologines ligas. Ypač ver-ti ngos šios uogos ti ems, kurie skun-džiasi širdies veikla, turi problemų su kraujagyslėmis. Poveikis didesnis, kai į ruošiamą nuovirą pridedama vale-rijonų šaknų, amalo žolės, levandų žiedų ir apynių spurgų.

Dažnai depresijos pradžios žmonės nepastebi, todėl ją gydyti pradeda per vėlai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 348 Sportas

Arvydas JOCKUS

UEFA kol kas svarsto, kaip nu-bausti Serbijos rinkti nę dėl riaušių, kurias jos sirgaliai sukėlė Genujoje (Italija). Per 2012 m. Europos fut-bolo čempionato atrankos rungty-nes tarp Italijos ir Serbijos rinkti nių teisėjas iš Škoti jos Kreigas Aleksan-dras Tomsonas nutraukė žaidimą dėl futbolininkams pavojų kėlusio ser-bų aistruolių elgesio. Vėliau futbo-lo chuliganai ėmė siautėti Genujos stadione ir išėję iš jo. Naujienų agen-tūros ELTA pranešimu, per masines riaušes sužeista 16 žmonių, tarp jų – du karabinieriai. Italijos parei-gūnams ti k vargais negalais pavyko atkurti tvarką mieste. Trečiadienį su-žinota, kad naktį Genujoje buvo su-imta 17 serbų futbolo aistruolių su jų lyderiu priešakyje. Iš viso kalti ni-mai pateikti 35 serbams.

Garsėja nuo seno

Serbų sirgaliai nuo seno garsėja impulsyviu charakteriu. Per futbolo rungtynes Belgrade nuolat įsiplies-

kia muštynės. Kai žaidžia stipriausi sostinės klubai, į stadioną sutelkia-mos beveik visos Belgrado policijos pajėgos. Tačiau „Partizan“ ir „Crve-na Zvezda“ sirgaliams tai nė motais. Jie daužė ir tebedaužo veidus var-žovų gerbėjams, stadionai degė (tik-rąja šio žodžio prasme) ir tebedega. O riaušių padaryti nuostoliai, regis, auga proporcingai stadionuose die-giamoms saugos priemonėms.

Šios savaitės riaušės Italijoje – lo-giška serbų sirgalių elgesio pasekmė. Kas pusmetį vykstančių masinių muš-tynių Belgrade jiems, regis, nebepaka-ko, tad raumeningi ir agresyvūs serbai nutarė išeiti į tarptautinę areną.

Pernai rugpjūčio mėnesį „Crvena Zvezda“ smogikai nusiaubė Prahą. Prieš UEFA Europos lygos rungty-nes su „Slavia“ augaloti serbų sirga-liai prisiputo alaus ir pradėjo siaus-ti Čekijos sostinės centre – apmėtė tuščiais alaus buteliais nustėrusius praeivius bei siaubė parduotuvių vit rinas. Į policiją pristatyta apie pu-santro šimto riaušininkų, kelioms dešimtims iškelti kaltinimai įvyk-džius baudžiamąjį nusikaltimą.

Tą patį mėnesį pasižymėjo ir „Par-tizan“ gerbėjai, užsimoję pralenk-ti savo amžinus varžovus. Jie nutarė parodyti savo būdą ne kokiems nors atsitiktiniams praeiviams, o mylimos komandos žaidėjams. Po namuose vy-kusių rungtynių su slovakų „Žilina“, pasibaigusių lygiosiomis, agresyviai nusiteikusių jaunuolių minia prasi-veržė į klubo „Partizan“ rūbinę, išsi-tempė žaidėjus į autobusą, ten užsi-rakino ir paauklėjo. Vėliau sirgaliai ir žaidėjai kartu nuvažiavo į klubo už-miesčio bazę. Po to Belgrado futbo-lininkai Slovakijoje laimėjo.

Supyko ant rinkti nės

Šių metų gegužę karingai nusi-teikę serbų smogikai savo pyktį iš-liejo jau ant nacionalinės komandos. Per draugiškas rungtynes tarp Ser-bijos ir Naujosios Zelandijos Aus-trijos mieste Klagenfurte jie apmėtė žaidėjus dūminėmis granatomis ir petardomis, o ypač įsikarščiavusie-ji nulėkė į aikštę auklėti įvartį pra-leidusių futbolininkų. Komandos kapitonui Nemanjai Vidičiui teko griebtis mikrofono ir prašyti įsi-siautėjusių gerbėjų nurimti. Tuo-met publika paklausė savojo dievai-čio. Italijoje serbai nebeklausė net visos komandos įtikinėjimų.

Populiariausia įvykusio inciden-to Genujoje versija tokia. Serbų sir-galiai neva be galo supyko ant savo rinktinės dėl namuose pralaimėtų rungtynių Estijai, tad nutarė gerokai juos paauklėti, kad daugiau nesuma-nytų žaisti atsainiai. Pirmas keršto aktas įvykdytas dar prieš rungtynes su italais. Sirgaliai užpuolė serbų futbolininkus vežusį autobusą.

Nutraukė žaidimą

Prieš šią savo gerbėjų ataką Valdimiro Petrovičiaus auklėtiniai šiaip taip atsilaikė. Tiesa, vartinin-kas į vartus stoti jau nedrįso. Vis

dėlto svečiai Genujos „Luigi Ferra-ris“ stadiono tribūnose sukėlė tik-ras riaušes: degino fakelus, laužė kėdes ir vertė užtvaras, skiriančias svečių tribūnas.

Galiausiai į degančią tribūna buvo pasiųstos apsišarvavusių karabinierių pajėgos, gaisrininkai pradėjo vynio-ti savąsias žarnas, rengdamiesi atvė-sinti svečius, o teisėjas K.Tomsonas atidėjo rungtynių pradžią. Po pusę valandos trukusių „derybų“ su fut-bolininkais, serbų gerbėjai nusira-mino ir rungtynės, vėluodamos pusę valandos, prasidėjo.

Jos tęsėsi tik šešias minutes. Į aikštę nuskridus eiliniam degančiam daiktui, škotas teisėjas vėl sustabdė žaidimą, pasitarė su UEFA inspek-toriumi ir abiem treneriais. Paskui pakvietė žaidėjus ir pranešė, kad fut-bolo šiandien daugiau nebus.

Italų žaidėjai plojimais padėkojo savo sirgaliams, šie atsakė tuo pa-čiu. O serbai tiesiausiu keliu pasuko į rūbinę...

Ofi cialios UEFA reakcijos į įvykį kol kas nėra. Europos futbolo sąjun-ga pradės savo tyrimą, gavusi ofi ci-alų rungtynių delegatų raportą. Ta-čiau jau dabar aišku, kad Serbijos futbolo federacijai mažiausiai gresia techninis pralaimėjimas.

Politi nės pasekmės

Serbijos aistruolių sukeltos riau-šės gali apsunkinti ir šios šalies sto-jimą į Europos Sąjungą. Tai pareiš-kė Belgrade su vizitu viešėjęs Italijos užsienio reikalų ministro pavaduo-tojas Alfredas Mantika.

„Man labai gaila, bet tai skanda-lingas Serbijos įvartis į savo vartus. Matyt, kažkas nori sutrukdyti Ser-bijai įstoti į Europos Sąjungą ir daro visa, kad sustabdytų šį procesą“, – sakė trečiadienį A.Mantika interviu Italijos radijo stočiai „Radio 24“.

Serbų sirgaliai muša Serbų sirgaliai muša ir savus futbolininkusir savus futbolininkus

Agresyviu elgesiu garsėjantys Serbijos futbolo sirgaliai šią savaitę sukėlė riaušes Italijos mieste Genujoje. EPA-Eltos nuotraukos

Lilija VALATKIENĖ

Perlojos su niekuo nesupainiosi. „Tai tas mažas Dzūkijos miestelis, kuriame stovi paminklas Vytautui Didžiajam?“ – prisimenu, klausinė-davau savo tėvų. Dabar to pati es klausinėja mano vaikai.

Nuoširdžios aukos

Prieš devyniasdešimt metų Per-lojos bendruomenė už savo pini-gus pastatė ne tik paminklą Vytau-tui Didžiajam, bet ir mūrinę Švč.

Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.

Iš kur parapijiečiai gavo tiek pi-nigų?

„Nemažai lėšų skyrė Amerikos lietuviai, aukojo ir kaimyninės pa-rapijos. Kiekviena šeima, valdžiusi valaką (21 ha) žemės, turėjo atsei-kėti duoklę 1 200 litų. Anuomet tai buvo tikras lobis.

Tuo metu parapijoje gyveno apie du tūkstančius žmonių. Ap-linkui miškai, todėl turtingų vala-kinių buvo nedaug, derlius prastas. Šiandien skundžiamės, kad neturi-

me pinigų. Tačiau negaliu suvok-ti, kaip žmonės tais laikais galėjo paaukoti tokią sumą pinigų. Am-žininkai pasakojo, kad jiems buvę labai sunku. Žmonės nuo savęs at-imdavo geresnį kąsnį, kad surinktų reikiamą sumą.

Kas neturėjo valako žemės, au-kojo, kiek negaila, nuo širdies.

„Perlojiškius vedė patriotizmas. Sakė, kad Vytautui Didžiajam ir Bažnyčiai paaukotų viską“, – pasa-kojo Perlojos muziejaus muziejinin-kė Regina Kupčinskienė.

Vidas Mikalauskas, Varėnos rajono savivaldybės meras

Atvykėlį Dzūkijoje vadina užei-viu. Šiemet netoli Perlojos grybau-damas susitinku žmogų, o tas man vietoje „Labas rytas“ sako: „Na, kaip tau sekasi, užeivi?“

Sakau jam: „Koks aš tau užei-vis! Aš vietinis, 31 metus čia gyvenu. Mano sodyba čia pat, už ano miš-kelio.“

Esu kilęs iš Alytaus. Kai paklau-sia, kas aš toks, paaiškinu: tėvas buvo suvalkietis, motina – dzūkė. Tad spręskite patys.Čia atvažiavau šviesaus atmini-

mo žurnalistės Romos Griniūtės-Grinbergienės dėka. Žaidžiau ran-kinį, mes buvome sporto bičiuliai. Prisimenu „Sporto“ laikraštyje ji rašė, kad Varėnos rankinio koman-dai reikia trenerių, pedagogų. Bai-gęs mokslus Pedagoginiame univer-sitete, pasisiūliau į darbą. Dabar „Ūla“ žaidžia aukščiausioje lygo-je. Šią komandą vadinu savo kūdi-kiu. Treniravau žaidėjus keturioli-ka metų. Pamenu, jau dirbdamas meru neturėjau, kam perduoti ko-mandos. Auklėtiniai per jauni tapti treneriais, o „Ūla“ – pačiame žy-dėjime. Tai šešetą metų teko būti ir treneriu, ir meru. Po darbo vos ko-jas pavilkdavau. Per tuos metus su komanda tik kartą pavyko išvažiuoti. Ne dėl to, kad nenorėjau. Darbo sa-vivaldybėje tiek, kad sporto keliones teko atidėti.

Grybų šventę atgaivinome prieš keturiolika metų. Įsivaizduojate, per tą laikotarpį nė karto lietus šventės neišvaikė. Ilgalaikę sutartį su Dievu pasirašėme. Jauki ir šauni visų ra-jono žmonių šventė išaugo į didelį grybų festivalį.

Retkarčiais pavydžiu žemaičiams jūros, tos atmosferos, kuri apgaubia žmogų, plaukiantį laivu per neaprė-piamus vandenis.

Tačiau čia tikrai labai gera. Gir-dėjau daug vilionių, įvairių darbo pasiūlymų Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje. Visuomet kultūringai atsi-sakydavau. Žinau, kad niekur geriau nebus. Mano siela čia, Dzūkijoje, su šiais žmonėmis. Čia aplinka tokia gera, nuostabi aura apgaubia ben-draujant su kaimo žmonėmis. Iš jų gavau labai daug pamokų, gyveni-miškos išminties pasisėmiau.

Onutė DROBELIENĖ

Šių vietų gyventojai dzūkais vadi-nami dėl ryškios tarmės ypatybės – dzūkavimo. Dzūkuoja ir rytų aukš-taičiai, tačiau dzūkais vadinami ti k Lietuvos pieti ečiai, išsiskiriantys dar ir savitais papročiais, liaudies daino-mis, gyvenimo būdu. Daugelis ama-tų čia išsilaikė ilgiau negu kitur, o kai kurie darbai – net iki mūsų dienų.

Miškuose išsibarstę kaimai

Pietryčių Lietuvoje artimoje kai-mynystėje gyvena gruntų, panemunių ir šilų dzūkai. Gruntų dzūkų žemės geresnės, nuo seno jie verčiasi žemės ūkiu. Panemuniškiai tradiciškai buvo žvejai ir sielininkai. Šilų dzūkų kraštas (aplink Marcinkonis, pačiuose pie-tuose) prasčiausias ūkininkauti. Šili-niai save vadina pieskynų dzūkais.

Čia kraštovaizdis archajiškiausias, lėtai kintantis. Kaimai išsimėtę miš-kuose, pagal architektūrinį planą – kupetiniai ar gatviniai. Vietovardžiai skambūs, mieli, išradingi – Linažie-dziai, Vidursodė, Vuogeliškės, Naba-žėliai. Ar tiesiog pasakantys, kad toje kaimo dalyje gyvena žmonės viena pavarde: Svirnelių, Bakanauskų, Gai-dzų „kampas“. Kaimo pradžioje stovi aukšti, dvigubi kryžiai. Kodėl tokie

aukšti? Kad išsiskirtų tarp medžių, su-pančių kaimą iš visų pusių, kad būtų galima įkasti iš naujo, kai apatinę dalį pieskelis „suėda“.

Kiek mažesni – kaimo vidury, kryžkelėse, vos ne prie kiekvienos pir-kios. Kaimo gale – vėl aukštas, dvi-gubas arba su ietimis. Ir būtinai visi padabinti žiurstėliais – Lietuvoje juos taip puošia tik dzūkės.

Dzūkija – labai savita etnografi nė Lietuvos sriti s tarp Nemuno vidurupio ir Neries.Jos vardas palyginti nesenas, pasirodęs lietuvių literatūroje XIX amžiuje, atgimstant tautai.

Nukelta į 10 psl. Nukelta į 11 psl.

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. spalio 15–22 d., Nr. 3 (34). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Patriotų duoklė laisvei ir ti kėjimui

Kodėl čia gyventi gera?Geriau savas smėlis

nei sveti ma riebi žemė

Prieš devynis dešimtmečius pastatyto Vytauto Didžiojo paminklo nesuniokojo nei karas, nei sovietų santvarkos buldozeriai.

Nukelta į 10 psl.

Dzūkai labai nuoširdūs, vaišingi, sveti ngi, mėgstantys bendrauti , svečias dzūkui yra Dievo dovana, jį už stalo sodina, kuo turi, tuo vaišina. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Paminklą Vytautui Didžiajam kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo so-vietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti . Martyno Vidzbelio nuotraukos

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Varënos rajone

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3410 Mūsų paveldas

Žiurstėlis užrišamas ant kryžiaus kaip pagarbos, padėkos ženklas, o kai kada atgailaujant, atsisveikinant, krei-piantis pagalbos.

Šimtmečius dzūkų ūkio pagrin-das buvo miškinė ir dirvoninė žem-dirbystė bei verslai, susiję su miško ir jo gėrybių naudojimu: miško kir-timas ir sielių plukdymas; medienos perdirbimas – pelenų, medžio an-glies, dervos, deguto gavybai, sta-tybinėms medžiagoms (rąstams ir malksnoms stogui dengti); balų rū-dos gavyba, lydymas ir kalvystė; me-džioklė; žvejyba; drevinė bitininkys-tė; grybų, uogų, vaistažolių rinkimas ir perdirbimas.

XIX a. antroje pusėje šaltiniai tei-gia, kad čia buvo sėjami žieminiai ir vasariniai rugiai, grikiai, linai, lęšiai. Užklydusiems keliautojams atrodė, kad rugiai čia sėjami „tik todėl, kad toks paprotys“. „Bulbaitių kiek so-dzinom, ciek jir kasėm...“ – pasakojo senolė, prisiminusi motulės atsidū-sėjimus. Tiktai prie upelių driekiasi vešlesnės pievos, derlingesnės žemės ploteliai. Žmonės čia nuolat susidur-davo su gamtos negandomis, nors ir stengėsi su ja gyventi santarvėje. Norėdami dirbti daugiau žemės, jie turėjo iškirsti medžius. Iškirtus di-desnius plotus, vėjas imdavo ardyti dirvožemį, pustyti smėlį. Šilų kaimų žemėse sausi pušynai, tarp jų įsiterpę atviri smėlynų plotai, kuriuose net ir medžiai neįsišaknija.

Kumelaitė nė krust

Didžiosios XX a. nelaimės – trė-mimai, kolektyvizacija, melioracija – neaplenkė ir šilinių. Antai šeima iš Zervynų kaimo buvo ištremta Žemai-tijon. Viena moteris pasakojo: „nuve-jom su dzieduliu laukų apveizdėc, o ty žamelė nor an duonos tėpk, bet kų su juoj daryc – niekas nepasakė... Jau pirmųdzien savo visus padargus pa-laužėm, o kumelaitė mūs drabnutė vos tįsė medzinį arklų, kol cik viskas patraiškėj jir sustojo, nė krusc...“

Net vaikui buvo aišku, kad be miš-ko išgyventi nepavyks: šeimai, ištrem-tai į Pakruojo kraštą, atvykus į skirtą vietą, vaikelis įsikorė į medį ir apsi-dairęs aplink pareiškė: „moma, moma, kap mes ca gyvensma, kadgi ca miško nėr...“ Daugelis šeimų, vos pasitaikius progai, grįžo į savo gimtąjį kraštą – „geriau radna pieskelė, kap svecima godna žamelė“. Sovietmečiu, kaip ir visoje Lietuvoje, įkurti kolūkiai, bet išsilaikę vos metus kitus buvo pertvar-kyti į žuvininkystės ūkį, miškų ūkius: smėlynai, upelių upeliukų vagos, siau-ri miškų keliukai, miškuose atokiai ki-tas nuo kito nedideli derlingesnės že-mės lopeliai – traktoriai, kombainai ar kiti gremėzdiški mechanizmai tokiam ūkiui visiškai netinkami.

Audėjoms laumės padeda

Juostos audimas mitologijoje pri-lyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui. Lietuvių kultūroje juostų au-

dimas kaip apeiga ryškiausiai atsi-skleidžia kraičio krovimo tradicijoje. Paprastai daugiausia juostų išausda-vo mergaitės ir merginos iki vestuvių. Gabumai austi buvo labai vertina-mi ir daug lėmė pasirenkant nuota-ką. Mat merginos į juostas įdėdavo daug širdies, į audimą sutelkdavo vi-sas savo viltis, svajones, maldas. Apie darbščias audėjas, kurios audžia per naktį, buvo manoma, kad joms lau-mės padeda.

Dzūkų audėjos kryžiuko raštą va-dina krikštėliu ir kaip talismaną per-duoda jį iš kartos į kartą. Tikima, kad austa juosta yra dvasinės apsaugos ir sveikatos šaltinis.

Miškas rengė ir maiti no

Šiliniai dzūkai konservatyvūs. Į pastabą atkirs: „tep darė mūs dzie-dai...“ Suprask, išgyveno jie – išgy-vensime ir mes. Miškas rengė, maiti-no, teikė dvasios ramybę.

„Visa, kas gera, pareina iš girios“, – sako senieji kaimų gyventojai. Rakan-dai, namų apyvokos daiktai, trobe-siai – visa pačių padaryta.

Pasirodžius grybams, dzūko na-mie nerasi. Grybavimas – būdas už-sidirbti. Išdygus pirmosioms vove-raitėms, kaimynė, paklausta ar jau ragavo „lepeškutių srubos“, taip pa-aiškino: „vaikeli, kap jų gali valgyc, kap kandzi – ana cypia: aš centas, aš centas...“

Vaikšto senieji kaimų gyventojai dar tėvų pramintais grybų takeliais. Pagal tam tikrus ženklus net neiš-ėję iš kiemo suprasdavo, kur ir ko-kie baravykai pasirodė – trakinukai, rudagalviai ar balti. Rinko tik pen-kias grybų rūšis. Pavasarį – šmarškus. Tiesa, negirdėta, kad bent vienas da-bartinis septyniasdešimtmetis būtų ragavęs šio grybo. Zelionkos renka-mos į krepšius su dangčiais ir prieš nešant supirkėjams merkiamos į sraunų upelio, šaltinėlio vandenį – kad smėlio neliktų.

Uogavimas – nelengvas darbas. Didžiausias turtas – spalgenos, ren-kamos ir parduodamos ir rudeniop, ir pavasarį. Užpiltos šaltinio vande-niu, išlaikomos ištisą žiemą. Bruknės raugiamos žiemai. Mėlynės, vaivorai, avietės, upelių pakrantėse augančios serbentės, bobingės renkamos labai retai ir tuoj pat suvalgomos. Džio-vintų mėlynių pasiliekama, kad turė-

tų viduriams sutrikus ir nuo kosulio. Surinktos žemuogės suvalgomos ir tik labai mažais kiekiais džiovina-mos vaistams, arbatai.

Privati bičių nuosavybė

Bitutes irgi miške, drevėse laikė. Bitininkas parinkdavo pušį. Statybai netinkamą, dervingą – net nudžiūvęs toks medis nepūva. Nukirsdavo vir-šūnę, ir pušelė imdavo augti į plotį, o ne į aukštį. Medžiui nekenkia, ža-liuoja šoninėmis šakomis. Tada iškal-davo drevę, išskobtą angą užverdavo, palikdami landą. Bitutės pačios na-melius apsišildydavo.

Apsigyvenus bitėms, tai jau priva-ti nuosavybė, kuri būdavo saugoma įstatymų. Kadaise Lietuvos Statute buvo numatyta net mirties bausmė už svetimos drevės išplėšimą.

Žalos drevėms pridarydavo meš-kos. Kad koriai netaptų lengvu gro-biu, įtaisydavo kliūčių: padėdavo ap-verstas akėčias arba tiesiai prieš pat landą ant virvės parišdavo trinką, užsikorusiai meškai ji trukdė išlupti dureles. Letena sušėrus, trinka smog-davo atgal. Meškos atmintis, matyt, nebloga: sako, ji retai grįždavusi prie tos pačios drevės.

Medin įkopti reikėjo ir žinių, ir įgūdžių. „Dziedas pas bites ajo, kap kunigas pas altorių. Pircin prausės, po baltai rėdės jir sakydavo – ainu girion prog kojas in smercį veizėc“.

Geriau savas

Nesunaikinami laisvės simboliai

Po keturiolikos metų bažny-čią reikėjo perdažyti. Parapijiečiai vėl rinko pinigus. Perlojos bažny-čia dažyta natūraliais dažais. Anot R.Kupčinkskienės, nedaug tokių Lietuvoje, artimiausia – Vievyje. Pir-miausia ant sienų buvo tepamas dažų sluoksnis, o vėliau išraižoma.

„Įsivaizduojate, koks storas turėjo būti dažų sluoksnis“, – aiškina muzie-jininkė ir priduria, kad natūralių dažų gamybai ūkininkai aukodavo kiauši-nių ir pieno.

Per stebuklą Perlojos bažnyčios skliautai išsaugojo Vytauto Didžiojo portretą, Gedimino stulpus ir Vytį.

Paminklą Vytautui Didžiajam kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti. Jis išliko, nes per-lojiškiai tam visaip trukdė. Be to, pa-minklą statant jo viduje buvo įlieti ge-ležinkelio bėgiai ir daug armatūros. Jeigu šis paminklas būtų sprogdina-mas, į orą išlėktų dalis Perlojos.

„Tokia buvo Perlojos respublika“, – didžiuojasi R.Kupčinskienė po mies-telį vedžiodama turistų grupes.

Prikurta ir nebūtų legendų

Iš lūpų į lūpas keliauja pasakojimai, kad Perlojos respublikos kariuome-nė priešinosi ne tik puldinėjantiems vokiečiams, lenkams, rusams, bet ir Lietuvos kariuomenei. Tačiau Perlojos respublikos prezidento Jono Česnule-

vičiaus dukra Petronėlė Česnulevičiūtė teigia, kad tai buvo tiesiog nesusiprati-mas: „Vyrai paprasčiausiai neatpažino, kad tai Lietuvos kariuomenės kariai. Kokie dešimt perlojiškių buvo suimti, bet netrukus juos paleido.“

Vilniaus universiteto docentė at-skleidžia ir daugiau apie Perloją pa-

sakojamų nebūtų legendų. „Netie-sa, kad Perlojoje veikė kelių šimtų vyrų kariuomenė. Perlojos apylin-kėse buvo tik koks tūkstantis žmo-nių, tai iš kurgi tie šimtai karei-vių? – juokiasi Perlojos prezidento dukra ir teigia, kad tuo metu Perloją gynė ir tvarką palaikė 80 vyrų būrys.

Per stebuklą Perlojos bažnyčios skliautai išsaugojo Vytauto Didžiojo portretą, Gedimino stulpus ir Vytį . Martyno Vidzbelio nuotraukos

Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią bendruomenė pasistatė savo lėšomis.

Patriotų duoklė laisvei ir ti kėjimuiPatriotų duoklė laisvei ir ti kėjimui

Dzūkijos kraštovaizdis archajiškiausias, lėtai kintanti s. Kaimai išsimėtę miškuose, pagal architektūrinį planą – kupeti niai ar gatviniai.

Saldžiaisiais grybukais vaišina Janė Česokienė ir Aistė Smilginytė iš Krivilių kaimo.

Atkelta iš 9 psl.

Namai dzūkui – šventa vieta. Čia praeina visas gyvenimas, čia žmogus jaučiasi saugus.

Atkelta iš 9 psl.

nei sveti ma

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 11

Iš tikrųjų bitininkui reikėjo būti la-bai atsargiam: kopimo prietaisas geinys – sudėtingas įvairiai pintų ir rištų virvių raizginys su medine len-tele atsisėsti ir kabliu pakilus prisi-tvirtinti.

Pykčio ilgai nelaiko

Namai dzūkui – šventa vieta. Čia praeina visas gyvenamas, auginami vaikai, čia žmogus jaučiasi saugus.

Namų aplinka gerai pažįstama, jun-gianti kelių kartų gyvenimus, drauge ir labai paslaptinga. Šeimos gausios. Juo daugiau dukterų, juo didesnis rūpestis tėvui.

Jau nuo „dzvylikos keturioli-kos metų mergaitė imdavo galvoc, kuoj aprangs savo būsimus vaikus, vyrų“. Verpdavo, ausdavo... Šilinių dzūkų merginos noriai tekėdavo už geragrumscų, geražamių krašto jaunikių.

Visas kaimas rūpinasi naujai atsi-kėlusiais gyventojais – geranoriškai siūlo pagalbą, supažindina su kaimo tvarka. Artimiausi kaimynai jaučiasi atsakingi, kad naujakuriai nesijaus-tų svetimi. Globojami seni, vieniši ar ligoti kaimynai. Ištikus nelaimei, visi sulekia pagalbon: „Jir dzaugsmi, jir bėdoj – susiedas arcausia. Geras

susiedas – brangiau kap giminė.“Šilų dzūkai jokiam darbui žmo-

gaus nesamdė – viską darė patys. Vaikščiojo vieni pas kitus į talkas, atlygis talkininkams buvo gardes-nis valgis.

„Jei ne grybai jir ne vuogos – šilų mergos būtų nuogos, jei ne grikiai jir ne lįšiai – dzūkų bernai būt nuplyšį.“ Šį posakį sugalvojo ne koks pašalie-tis, norėdamas pasišaipyti, o patys dzūkai. Jie labai nuoširdūs, vaišin-gi, svetingi, mėgstantys bendrauti, svečias dzūkui – Dievo dovana, už stalo sodina, kuo turi, tuo vaišina.Dzūkai turi subtilų humoro jaus-mą. Labai emocingi. Supykę išsikal-

ba, pykčio ilgai nelaiko. Nuoskaudas greitai pamiršta. Optimistai. Rodos, dėl nieko nesuka galvos – gyvena lengvai ir žaismingai.

„Viena akelė verkia – kita juo-kias“. Antai prie mirusiojo rymoda-ma rypuoja senolė: „pažiūrėk, tavo visi susiedėliai suvejo pas tavi, kelkis tėvule, negulėk, atmerk savo švie-sias akelas“, ir iškart labai natūra-liai marčiai tarstels: „pamaišyk kok-letus – prisvils“, tada vėl graudžiai raudos: „kam tu mumi palikai vie-nus vargelio varguoc...“

Dzūkijoje raudos dar gyvos. Raudant išsikalbama, kad paleng-vėtų, išsakoma tai, kas nesuspėta pa-sakyti gyvam.

Mūsų paveldas

Šiliniai dzūkai skiriasi nuo grunti-nių ir Panemunės dzūkų. Jie nuošir-desni, atviresni, tauresni. Net savo jubiliejų švęsdamas kviečiau dainuoti kaimo moterėles. Žiūrų, Marcinko-nių ansamblių moterys mano šventė-je buvo garbingos viešnios. Galiu jas draugėmis vadinti, nes su jomis daug metų neformaliai bendrauju.

Šiemet metai itin grybingi pasitai-kė. Aš aistringas grybautojas! Nieka-da nepamiršiu savo pirmos dienos Varėnoje. Susipažinęs su darboviete, nusprendžiau pagrybauti. Tiek vove-raičių nebuvau matęs! Striukę teko nusirengti. Susikroviau jas ir parsi-vežiau į Alytų.

Šis ruduo nerealus! Pripjoviau 313 baravykų. Mažiausias grobis per dieną būdavo 40 gražuolių.

Jeigu būtų mano valia, tai šiemet iki vėlyvo rudens nemokėčiau jokių socialinių išmokų. Nekalbu apie žmo-nes su negalia, pensininkus. Tačiau visi kiti sveiki ir drūti, tačiau darbo neturintys žmonės, galėjo uždirbti ne-menkai. Supirkimo kainos buvo ge-ros. Už voveraičių kilogramą iš pra-džių mokėjo apie 20 litų, vėliau ji nukrito iki 7–12 litų. Baravykai buvo superkami po 6–12 litų už kilogramą. Darbštesni žmonės per dieną uždirb-davo per šimtą litų.

Intensyviai grybaudamas, mero atlyginimą per dvi savaites tikrai kiek vienas būtų užsidirbęs.

O koks mero atlyginimas?Per krizę atlyginimas sumažėjo.

Gaunu 3 800 litų.

Irena Pyšinskienė,Kaniavos seniūnijos socialinio darbo organizatorė

Turtingiausi yra panemunių dzū-kai. Jų žemė geriausia, derlingiausia. Nors visų dzūkų Dievas turtais nepa-lepino, bet mus, gruntinius, o ypač ši-linius, ant smėlio gyvenančius, – visai pamiršo. Jei ne grybai ir ne uogos, tai pati žinote, kas mums grėstų. Čia visur vien „pieskos“. Gal todėl nie-kada čia ir dvarų nebuvo.

Aš čia gimiau ir augau. Kai ište-kėjau už baltarusio, išvykome gyventi į Lydą. Ketverius metus ten ištvėriau. Grįžome su vyru atgal į mano gimtą-jį kaimą. Troškome būti savarankiški, todėl pas tėvus gyventi nenorėjome. Įsidarbinome kolūkyje, pasistatėme namelį, kuriame iki šiol ir gyvenu. Tik jau viena. Prieš devyniolika metų vyrą palaidojau, neilgai mudu pasi-džiaugėme savo laime, po šešiolikos metų jį infarktas pakirto.

Tėviškė, savi žmonės, viskas ar-tima, miela, jauku ir pažįstama. Čia palaidota mano motina, šalia jos at-gulė ir vyras. Niekur nenoriu iš čia iš-važiuoti, nors vaikai kvietė pas save į Aukštaitiją. Bet man čia geriausia.

Anksčiau dirbau kolūkio buhal-tere. Dabar mano darbas susijęs su pagalba kitiems žmonėms.

smėlis

– Nesąmonė ir tai, kad perlojiškiai turėjo savo piniginį vienetą. Kur ir ką už tuos pinigus būtų nupirkę?“

1941 m. visa Česnulevičių šei-ma buvo įtraukta į tremtinių sąra-šą. Perlojos prezidentą ir jo šeimą apsaugojo tik tai, kad jis buvo ge-

ležinkelininkas, todėl turėjo būti išvežtas trėmimams baigiantis.„Iš pradžių rusai nespėjo deportuoti, o paskui, karo metu, tėvelis sunkiai su-sirgo. Taip ir pavyko išvengti tremtinių likimo“, – pasakoja P.Česnulevičiūtė.Oficialiai vadinamoji Perlojos

respub lika gyvavo nuo 1918 m. lap-kričio 13 d. iki 1918 metų gegužės, tačiau Lietuvai paskelbus nepriklau-somybę čia gyvenantiems žmonėms ir toliau teko patiems ginti savo na-mus, todėl stipri vietos savivalda iš-silaikė iki 1923 m.

Kurianti s nepriklausomai Lietuvos valstybei, Perloja pagarsėjo savo savival-da, tad buvo pavadinta Perlojos respu-blika. Ofi cialiai respublika įkurta 1918 m. lapkričio 13-ąją, panaikinta 1919 m. ge-gužės 2-ąją, tačiau istorikai teigia, kad fakti škai ji gyvavo iki 1923 m.

Perlojos respublika turėjo ti esioginiu būdu miestelio ir parapijos gyventojų iš-rinktą valdžią – Komitetą ir teismą. Val-džia skirdavo policiją ir miško eigulius. Buvo suorganizuotas sti prus ginkluotas apsaugos būrys, kuris sėkmingai gynė Perloją nuo plėšikaujančių gaujų, vokie-čių kareivių ir lenkų legionierių.Respub-likai priklausė dešimt greti mų kaimų:

Dvarčiai, Trakiškiai, Žiūrai, Mančiagirė ir kiti . Perlojos respublikos prezidentu buvo išrinktas Jonas Česnulevičius (mirė 1952 m.).

1920–1923 m., ginant Lietuvos ne-priklausomybę, ypač pasižymėjo Per-lojos šauliai. Tai buvo pertvarkytas ap-saugos būrys. Kartu su Lietuvos kariuo-mene šauliai dalyvavo svarbiuose mū-šiuose, savarankiškai saugojo neutra-lioje zonoje atsidūrusią Perloją ir jos apylinkes.

1923 m. nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Perloja liko Lie-tuvos teritorijoje, o kitas Merkio krantas jau priklausė Lenkijai.

1928–1930 m. Perlojoje pastaty-ta nauja mūrinė bažnyčia, o 1931 m. ati dengtas paminklas didžiajam kuni-gaikščiui Vytautui pagerbti su užrašu Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.

Šį paminklą kaip laisvės simbo-lį po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžios atstovai ne kartą mėgino nu-griauti .

Pokario metais keliasdešimt gyven-tojų išėjo į miškus ir aktyviai įsijungė į Pietų Lietuvos parti zanų gretas. Už Perloją ir visą Lietuvą žuvusiems par-ti zanams atminti Perlojoje 1995 m. pa-statytas paminklas.

Paminklas žuvusiems parti zanams atminti . Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kodėl čia gyventi gera?

Nuotraukoje – Puvočių kaimas.

Žiurstėlis užrišamas ant kryžiaus kaip pagarbos, padėkos ženklas, o kai kada at-gailaujant, atsisveikinant, kreipianti s pagalbos.

Puošnios langinės iš tolo šviečia ir užeiti kviečia.

Dzūko duonelė, pyragas – iš grikių. Kasdienis valgis kuklus, bet labai įvai-rus. Dzūkės išradingos šeimininkės. Pa-vasarį išvirs sriubą iš vos prasikalusios dilgėlės, rūgštynės, balandos... Beveik visos daržovių sriubas skanina džiovin-tais grybais.

O dar zacirka, kleckelių, pakruopių sriubos, juka, vasaros darbymečiu – šaltos (kaplūnas, šalti barščiai, saldžio-sios)... Kiek rūšių padažų ir pagardų – iš kanapių, aguonų, svėrių ir kitų pievose bei miškuose augančių žolynų. Košės – žirnių, bobikų, grikių, kitų kruopų, troš-kės, bulvių ir bulvių tarkių su grikiais.

Mėsiedas – laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių – sočiausias. Lašinukai, kindziai, palendricos, kumpiai, kilba-sos – viskas ti k sūdyta, vyti nta. Mėsa, karkos, ventrobai (kraujiniai, grikiniai, bulviniai vėdarai).

Egzoti škiausias – šaltanosiai. Gami-nami iš grikių miltų (kartais pridedant ir bulvių tarkių), su kanapių ir svogūnų ar

aguonų įdaru. Gėrimai – saldė, kisieliai iš uogų ir avižų, džiovintų vaisių, įvai-riausios žolelių arbatos, midus, kava – iš gilių, morkų, cikorijų šaknų. Dzūkai ir nepralenkiami naminės gamintojai.

Kepiniai – pyragai, pyragėliai, ban-delės su varške, uogomis, lašinukais. Begalė pati ekalų iš bulvių, bet šiandien bene mėgstamiausias pati ekalas – bul-vinės bandos ant kopūstų lapų.

Žiemai dzūkas tuščio rūsio nepalie-ka. Šviežios daržovės, rauginti kopūstai, bruknės, grybai, agurkai. Šalti nio vande-niu užpiltos spanguolės. Džiovintos mė-lynės, kriaušės, obuoliukai, žirniai, lęšiai, vikiai, pupelės ir įvairiausios žolelės.

Išradingos dzūkų šeimininkės

Atkelta iš 9 psl.

Nukelta į 13 psl.

riebi žemė

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3412 Mūsų paveldas

Regina JASIUKAITIENĖ

Tikrai neįprastas kultūros reiški-nys – galerija girios viduryje, maža-me Dainavos kaimelyje – traukia ti k-ruosius meno gerbėjus.

„Andeinės“ galerijoje nebėra ti k jos šeimininkės, šios dvasinės bu-veinės įkūrėjos dailininkės Gražinos Didelytės. Daugiau nei prieš trejetą metų ji išėjo anapilin, palikusi lobį – savo kūrybą.

Pabėgo iš miesto

Girioje pasislėpusi galerija buvo didžioji menininkės svajonė. Pasi-traukusi iš miesto šurmulio, daili-ninkė ieškojo ramybės, vienumos ir atklydo į nuošalų Dainavos gi-rios Rudnelės kaimą. Atklydo be-keliaudama paskrobliu ir pasiliko. Nusipirko trobelę, gyveno čia net ir žiemą, kai kaime nebelikdavo nė gyvos dvasios: vasarotojai jau bū-davo išdūmę į šiltas gūžtas, kaimo močiutės – pas vaikus.

Aplink tik girių ošimas, amži-nai vingrus, nė per didžiausius šal-čius neužšąlantis Skroblus – šaltinių upelis, tyriausias iš tyriausių Lietu-vos vandenų. Dar paukšteliai, kati-nėlis. Ir jaukus ugnies traškėjimas krosnyje.

Dailininkė buvo prisijaukinusi ne tik didžiąją vienatvę, bet ir kū-ryba virstantį laiką.

Čia, šitoje nepaprastos traukos erdvėje, reiškėsi jos būtis, pakylėta virš smulkmeniškos buities. Jai gimė mintis įkurti savo darbų galeriją ir pavadinti ją mūsų protėvių šaltinio dievo Andeinio vardu.

Paslapti ngos moters grafi ka

Aukštumėlėje po liepomis užku-riamas aukuras taip pat sumanytas dailininkės. Blyksteli ugnelė, įsikerta į sausą skiedrą. Ant aukuro akmens, saulėkaitoje – driežiukas! Visai toks pat, koks iškaltas ir ant Gražinos ant-kapio.

„Ženklas, kad ir šį kartą ji su mu-mis!“ – šypsosi susirinkę grafi kės drau-gai, bičiuliai, giminės, kaimynai. Visai atsitiktinai užklysta pėsčių keliautojų grupė. Vis dažniau G.Didelytės kū-rybos gerbėjai atranda galeriją, pasi-slėpusią Dainavos girios glūdumo-je. Gyva būdama menininkė tikėjosi, kad ją suras tie, kurie ieško ypatingos nuotaikos, besiskleidžiančios natūra-lios gamtos prieglobstyje. Ratu susto-ję aplink aukure rusenančią ugnelę, žmonės dalijasi prisiminimais.

Vieni regi Gražiną dar mergiūkš-tę, ravinčią daržą Kauno priemiestyje, kiti mena ją studentę, vaikštančią po Žaliakalnio ąžuolyną, rymančią prie Adomo Mickevičiaus akmens, kiti jau prisimena atsitiesusią po šeimyninių negandų, pasirinkusią ramybę Daina-vos girios prieglobstyje.

Tuščiai kalbėti Gražina nemėgo, todėl kaimynams liko paslaptinga, gal net keista. Jos grafi ka sudvasinta ir iš-gryninta. Savo kūriniais ji tarsi kvietė į aukštesnę, sakralesnę būtį.

Laukinės gamtos įkvėpta

„Lietuva graži jau vien todėl, kad turi Didelytę“, – sakė ilgametis jos kaimynas rašytojas Kazys Saja, gerai pažinojęs dailininkę.

Menotyrininkė Laima Šinkūnaitė prisiminė Gražiną jaunystės metais, bendras keliones, kūrybinius suma-nymus ir daugybę laiškų, papuoštų piešiniais. Poetė Zita Mažeikaitė savo kaimynei, nuostabiai sielos sesei, pa-skyrė eiles.

Į širdį sklinda šviesa – nuo lapų geltonio, nuo gyvų prisiminimų, nuo artumos jutimo, tarsi pati dailinin-kė Gražina būtų kartu, klausytųsi, stebėtų ir droviai šypsotųsi. Svečiai pasklinda po sodybą. Čia tiek erdvės, laukinės, žmogaus rankų tarsi nelytė-tos gamtos! Siaurai dalgės prapjautu takučiu vieni nuklysta prie pirtelės, ten – Skroblus, jame – raudonos alks-nio šaknys žydi krauju, primindamos amžinybę.

Nuo kluono per pievą pareina to-lėliau nuklydusieji, užsižiūri į purpu-ru degantį ožekšnio krūmą, Didelytės sodintą, akimis vedžioja šiaurinėmis kerpėmis apėjusias tvoras. Gal vasa-ros rūkai, tokie dažni šiame slėnyje, jas išblukino? Gera šitame Dievo ir gamtos kampelyje.

Gražinos Didelytės kūrybos ger-bėjai žino menininkę kaip miniatiūrų meistrę ir knygų iliustratorę. Parodo-je galima išvysti ir nematytų, niekur dar nedemonstruotų ar labai seniai rodytų darbų.

Dailininkė net keturis dešimtme-čius bendravo su aktoriumi Laimonu Noreika, padovanojo jam daug savo kūrinių. Jo dukra Rūta Noreikaitė-Oginskaitė savo tėvelio grafi kos dar-bų kolekciją perdavė G.Didelytės ar-chyvui. Įdomesni dabar eksponuojami „Andeinės“ parodoje.

G. Didelytės kūrybos puoselėtojas, jos gyvenimo draugas Vygandas Čap-likas uždegdamas aukurą pasidžiau-gė, kad „Andeinę“ girioje atranda vis daugiau meno mylėtojų.

Jaukiai glosto rudeninės saulės šiluma, rusena aukuras, nuauksinti liepos lapai iš lėto krinta ant žemės. Geltonoje atokaitoje nurimsta vėjas ir mintys.

„Lietuva graži jau vien todėl, kad turi Didelytę“, – vedžiodamas svečius po gale-riją sakė ilgameti s dailininkės kaimynas rašytojas Kazys Saja.

Irma DUBOVIČIENĖ

Ūlos kraštovaizdžio draustiny-je esančiame Krokšlio kaime stovi paminklas žuvusiems Lietuvos la-kūnams. Su šiuo įvykiu kaimo ben-druomenę sieja ypati ngas ryšys.

Pasodinti žūti es dieną

Krokšlyje, memorialinėje S.Da-riaus ir S.Girėno vietoje, prieš 77 metus, kai kaimą pasiekė liūdna ži-nia apie lakūnų žūtį, buvo pasodinti du ąžuolai.

Šios iniciatyvos autoriai buvo Šv. Kazimiero draugijos nariai Vincas Ratkevičius ir Aleksas Gudačiauskas. Išlikusi ir nuotrauka, kurioje įamžinti sodintojai prie visiškai liaunų ąžuoliu-kų. Vienas ąžuolas šiemet neatlaikė prasiautusios audros.

Nebėra ir šių kaimo vyrų tarp gyvųjų. Ilgiausiai, per 90 metų, nu-

gyveno Aleksas Gudačiauskas. Jis mirė prieš kelerius metus. Tačiau jaudulys, pasididžiavimas ir neri-mas – nuotaikos, vyravusios anuo-met lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje, skrydžio per Atlantą metu – nepamiršti.

Pačių žmonių iniciatyva aptverta ąžuoliukų augavietė kaimui tapo sa-votiška tautiškumo šventove. Kiekvie-na karta čia paliko savo pėdsaką.Vėt-ros išversto ąžuolo vietoje netrukus bus pasodintas jaunas ąžuoliukas.

Iškeldavo trispalvę

1950 m. kaimo jaunimas šioje vie-toje pastatė cementinį kryžių. Po ke-lių dešimtmečių čia atsirado baublys, padarytas iš šiose apylinkėse augusio, vėtros nulaužto Stavario ąžuolo. Vė-liau buvo pastatytas tautodailininko Antano Česnulevičiaus išdrožtas sto-gastulpis.

1983 m. keturi kaimo jaunuoliai – broliai Jonas ir Vladas Jazepčikai, An-tanas Česnulevičius ir Stasys Ratke-vičius – sumanė paminėti lietuvių skrydžio per Atlantą ir ąžuoliukų so-dinimo 50-metį. Jų paskatinti kaimo žmonės vakare susirinko, padainavo. Ir nusprendė išsirinkti savo valdžią – kaimo seniūną! Anuo metu tai buvo negirdėtas dalykas. Pirmuoju seniū-nu kaimas išsirinko Juozą Sereičiką – gerbiamą žmogų, buvusį tremtinį.

Kaimo šventė valdžios neliko ne-pastebėta. Organizatorius saugumie-čiai persekiojo. Tačiau pakylėtos kai-mo dvasios tai neužgesino. Po pirmos šventės žmonės susirinko ir į antrą, ir į trečią... Jos tapo tradicinės, ren-giamos kas dvejus ar trejus metus. Memorialinėje S.Dariaus ir S.Girėno vietoje sovietmečiu neretai budėdavo milicija – sergėdavo, kad kas nors ne-sumanytų trispalvės iškelti. Ne visada tai pavykdavo.

Krokšlys nepamiršo drąsiųjų lakūnų žygdarbioVarėnos rajone, tarp miškų pasislėpusiame kaime, dar nuo lenkų okupacijos metų gyvuoja lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno pagerbimo tradicija.

„Andeinės“ galeriją Dainavos girioje atranda vis daugiau meno mylėtojų.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Prieš 77 metus su jauduliu ir nerimu Krokšlio kaimo vyrai lenkų okupuotoje Lie-tuvos dalyje pastatė paminklą Lietuvos didvyriams S.Dariui ir S.Girėnui. Vienas ąžuolas šiemet neatlaikė prasiautusios audros. Martyno Vidzbelio nuotraukos

G.Didelytės kūrybos puoselėtojas ir gyvenimo draugas Vygandas Čaplikas uždegė aukurą. T.Staniko nuotrauka

Dainavos girios galerija

Gražinos Didelytės kūrybos gerbėjai žino menininkę kaip miniati ūrų meistrę ir knygų iliustratorę.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 13

Kaip socialinė darbuotoja lan-kau juos, padedu, rūpinuosi socia-linėmis pašalpomis, kompensacijo-mis, kai reikia, iš ligoninės parvežu, net laiškus perskaityti senukai man patiki. Nė vienas neturi nuo manęs paslapčių. Visų gyvenimai kaip ant delno. Štai neseniai atėjo močiutė ašarodama. Sūnus ją skriaudžia, tai teko ir policiją kviesti, kad sudraus-mintų nedorėlį.

Mūsų seniūnijoje gyvena per 1 200 žmonių, neįgaliųjų – per 200, vienišų – 40. Matau, kad jiems esu labai reikalinga. Vadinasi, ne veltui gyvenu šiame pasaulyje.

Regina Kupčinskienė,Perlojos muziejaus muziejininkė

Aš ne vietinė, anot dzūkų, – užeivė. Ne iš kokių tolybių užėjau čia, iš Laz-dijų rajono, Metelių kaimo. Mudu su vyru prieš 35 metus atvykome dirbti į Perlojos bandymų stotį. Manėme, kad pabūsime čia neilgai, padirbė-sime žemės ūkio labui, bet užsiliko-me visam gyvenimui. Sulaikė mus šis nuostabus miestelis, nuoširdūs, nie-kada neatsisakantys padėti Perlojos gyventojai. Žinote, kas mane labiau-siai žavi? Perlojiškių patriotizmas ir užsispyrimas. Labai vertinu šias sa-vybes. Norėčiau, kad visi žmonės taip didžiuotųsi ir gintų savo miestelius. Juk Perlojos gyventojai išgelbėjo Vy-tauto Didžiojo paminklą. Budėdavo prie jo, naktimis keldavo trispalvę, puikiai žinojo patriotų vardus, bet niekada jų neišdavė.

Mūsų paveldas

Atkelta iš 11 psl.

Kodėl čia gyventi gera?

Irma DUBOVIČIENĖ

Drevinės biti ninkystės atkūrimo entuziastas Vytautas Tamulevičius gyvena etnografi niame Musteikos kaime. Dzūką, turintį įdomios pati r-ti es, susiranda ir medaus valgytojai, ir biti ninkai, ir mokslininkai.

Žmonės nuo Velykų laukia Vytau-to Tamulevičiaus medaus. Namuose jis neužsilaiko, pirkėjų ieškoti nerei-kia. Vienas verslininkas kasmet po šešis trilitrinius sti klainius pasiima.

Senasis bitininkas gerą vardą brangina. Medų parduoda ti k savo paruoštuose sti klainiuose. Jie turi būti ne ti k švariai išplauti , bet ir iš-garinti ar iškaiti nti , sterilūs.

Aviliai – savo rankomis

Musteikos bitininkas laiko apie 40 bičių šeimų. Dauguma jų – sodyboje. Aviliai tvarkingai išrikiuoti, nudažyti geltonai, mėlynai, baltai – tomis spal-vomis, kurias skiria bitės.

„Pagal spalvas jos atpažįsta savo avilius. Jeigu staiga užeina lietaus de-besis, bitės kartais patenka į kitą avilį.

Jų atneštą nektarą to avilio bitės prii-ma, o jas pačias nugelia“, – pastebėji-mais dalijasi senasis bitininkas.

Avilius jis daro pats: dailius ir tvir-tus, tokius, kad lietaus vanduo per sie-nas netekėtų, kampuose nubėgtų. Kai kurie aviliai ypatingi, išskobti iš uosio kamieno. Tačiau labiausiai jis džiau-giasi Dzūkijos nacionalinio parko šile savo rankomis rekonstruotomis ir išskobtomis drevėmis bitėms. „Aš esu drevininkas, atkūriau drevinę bi-tininkystę“, – didžiuodamasis sako V.Tamulevičius.

Tradicija – iš lūpų į lūpas

Dzūkijos nacionaliniame parke iš-likę apie 50 drevėtų pušų, kurios pri-mena senąsias bitininkystės tradicijas. Seniausios rašytinės žinios apie dre-vininkus, bites, medų ir vašką siekia XIII a. Drevinė bitininkystė pradėjo nykti XVI a. viduryje, mat po valakų reformos jai gyvuoti susiklostė ne-palankios sąlygos. Dar praėjusio am-žiaus pradžioje Musteikos ir Marcin-konių apylinkėse buvo drevinių bičių. Pirmojo pasaulinio karo metais vo-kiečių kareiviai daug jų sudegino no-rėdami pasiimti medų.

Apie tai, kaip dėl vokiečių kareivių barbarizmo išgyveno vietos gyvento-jai, V.Tamulevičius žino iš savo ma-mos pasakojimų. Perlojoje gyvenęs jo senelis taip pat draugavo su drevinė-mis bitėmis, sodyboje laikė kelminius

avilius. Kareiviai supleškino ir juos.Matant senas pušis su bičių apleisto-mis drevėmis, dzūkui visą laiką kirbė-jo mintis, kad senovinę bitininkystės tradiciją galima atgaivinti. Kartą, tai buvo prieš 30 metų, pakalbėjęs su gi-rininku V.Tamulevičius ryžosi įruošti naują drevę.

„Kai pradėjau kapoti, niekas ne-tikėjo, kad pasiseks“, – prisimena ro-dydamas iš senelio paveldėtą kaltą, kuriuo pats darbavosi. Ogi pavyko. Kaip tyčia pasitaikė labai karšta vasa-ra, bitėms gamtoje neliko natūralaus maisto – augalai išdžiūvo. Gelbėda-mas medaus nešėjas, bitininkas joms savo mašina sirupą gabeno, nors šiaip jau drevinės bitės nemaitinamos.

Teko pasukti galvą

Kad drevėje įsikurtų bitės, jokių ypatingų gudrybių nereikia. Pasak V.Tamulevičiaus, svarbu, kad drevė būtų gerai paruošta, neprieinama di-džiausiam bičių priešui – kiaunei.

Bitininkas yra suremontavęs ke-lias senas dreves. Kaip tai padaryti, teko pasukti galvą. Viena drevė buvo vamzdžio formos. Ją tvarkydamas V.Tamulevičius įdėjo grindis ir lubas, jas apšiltino samanomis, o iš viršaus jas užliejo cemento skiediniu. „Kad plyšių nebūtų, medieną reikia imti iš raisto – tokia nei džiūsta, nei mirks-ta“, – dar motinos perduota sena iš-mintimi dalijasi dzūkas. Pasak jo, gera drevė bičių gyvenama daugelį metų. Jis žinąs vieną drevinę pušį, kuri kai-mynui tarnavo tris kartas.

Pabendrauti su bitininku, kurio pa-tirtis Europoje yra unikali, atvyksta bi-čiuliai iš Lietuvos, žurnalistai, moksli-ninkai. Jų buvo atvykę net iš Australijos. Patirtį V.Tamulevičius mielai perdavė Dzūkijos nacionalinio parko specialis-tui Romui Norkūnui – senovinės biti-ninkystės muziejaus ir drevinės bitinin-kystės pažintinio tako prižiūrėtojui.

Parduosi bites, nusisuks sėkmėNuo senų senovės biti ninkai ti ki šiuo prietaru, todėl iš kartos į kartą dovanoja ne ti k savo žinias, bet ir bites.

Kai kopinėji medų, niekas negali šalia stovėti . Nuo senovės ti kima, kad sveti ma akis gali nužiūrėti .

Vienas seniausių ir ilgiausiai iš-silaikiusių didžiosios girios verslų – drevinė biti ninkystė. XIII a. žmonės patys ėmė rengti medžiuose dreves ir dengti jų viršūnes stogeliais.

Geri drevininkai ir geri biti ninkai priklausė pasiturinčių žmonių kate-gorijai. Drevininkai turėjo savo pa-pročius, savą teisę. Drevinė biti nin-kystė klestėjo XIV–XVII a. Ypač dide-les privilegijas 1630 m. jiems suteikė Zigmantas Vaza.

Drevinės biti ninkystės papročiai buvo surašyti Pirmajame (1529 m.), Antrajame (1566 m.) ir Trečiaja-me (1588 m.) Lietuvos Statutuose. Kol girios priklausė bendruomenei, galiodavo tokia tvarka: kas pirmas įkirsdavo medyje savo ženklą, tam priklausydavo ir jo uokse ar iškaltoje ertmėje susimetusios bitės.

Kai girios tapo didžiojo kunigaikš-čio ir feodalų nuosavybe, jie įgijo tei-

sę ir į medžius su drevėmis. Valsti e-čiams buvo palikta teisė eksploatuo-ti kunigaikščio, ponų ar bajorų miš-kuose esančias dreves, už medį su dreve buvo imamas mokesti s.

1697 m. Merkinės dvaras rei-kalavo pusinio medaus nuo sody-bų avilių ir ežių drevių. XV a. pabai-goje–XVI a. Lietuvoje įsigalėjus pre-kiniam piniginiam ūkiui, vieną po kitos duokles keitė pinigai, tačiau medaus duoklė dažniau buvo ren-kama natūra.

XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje biti ninkauti pradedama ga-vus dovanų spiečių. Biti ninkai įvai-riomis progomis dovanodavo spie-čius „turinti ems pašaukimą“ gimi-nėms ar kaimynams, jų vaikams, krikšto vaikams, šeimininkai biti-ninkai – gabiems samdiniams. Ne ti k dovanodavo, bet ir išmokydavo biti ninkauti .

Dėl prietarų bitės Lietuvoje pre-kybos objektu tapo ti k XX a. pirmoje pusėje. Tačiau dauguma, ypač vyres-nieji biti ninkai, parduoti bites vengė bijodami, kad su spiečiumi parduos ir savo sėkmę.

XX a. pirmoje pusėje, ėmus pre-kiauti spiečiais, baimė prarasti sa-vas bites dar nebuvo išnykusi. Tikė-ta, kad tam, kuris pardavinės bites, nesiseks biti ninkauti .

Drevininkystė visuomet buvo iš-imti nai suaugusių vyrų užsiėmimas.

Mirti es bausmė už sveti mos drevės išplėšimą

Sutuokti niai Vytautas ir Zita Tamulevičiai iš Musteikos kaimo – bičių bičiuliai. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nacionalinio parko specialistui Romui Norkūnui – senovinės biti ninkystės muziejaus ir drevinės biti ninkystės pažinti nio tako prižiūrėtojui – dažnai tenka lipti į medžius.

Lietuvos savivaldybių aso-ciacija Auksinės krivūlės rite-rio ženklu pagerbia žmones už ypati ngus nuopelnus ne ti k savo rajonui, bet ir visai šalies savi-valdai.

Varėnos rajono savivaldybės merui Vidui Mikalauskui prieš kelias dienas įteiktas šis apdova-nojimas iti n svarbus. „Ne veltui savo širdį Varėnai ati daviau, nors mane užeiviu senbuviai iki šiol te-bevadina“, – šypsojosi trisdešimt vienus metus Varėnoje gyvenan-ti s meras.

Varėniškiams šiemet labai pa-sisekė. Apdovanotas ne ti k me-ras. Kultūros ministerija Auksine krivūle už nuopelnus kultūrai ap-dovanojo ir Varėnos rajono savi-valdybę.

„Manau, kad Varėnos kultūri-nio gyvenimo pristati nėti nerei-kia. Juk buvote mūsų Grybų šven-tėse ir matėte, ko mes turti ngi. Dėkoju savo žmonėms, kurie nuoširdžiai puoselėja kultūrą, o ypač rajono vyriausiajai kultūros dirigentei Reginai Svirskienei“, – sakė Auksinės krivūlės riteris.

Varėniškiams – dvi krivūlės

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3414 Mūsų paveldas

Lilija VALATKIENĖ

„Toliau nevažiuojame, paskuti nė stotelė Lietuvos teritorijoje, – liūdnai žiūri traukinio konduktorė-kontrolie-rė Valerija Žaronienė ir pati kslina, – dvidešimt metų toliau nebevažiuo-jame. Ten – Baltarusija.“

Kaimo istorikas

Marcinkonių gyventoją Igną Janu-liną vietiniai vadina istoriku. Jis ren-ka prisiminimus, užrašo juos, kaupia senas nuotraukas. Sako, gal kam bus įdomu ateityje.

„Visas mano gyvenimas prabėgo prie šitos stoties. Čia gimiau, augau, anglis kroviau. Dalį gyvenimo dirbau Vilniuje, o dabar vėl Marcinkonyse, savo namuose, sėdžiu ir užtarnautu poilsiu džiaugiuosi. Nevengiu padir-bėti ir šiandien, nors man jau daugiau kaip šešiasdešimt“, – šypsosi vyriškis.

Kaip pasikeitė stotis per tuos metus?

„Niekaip. Padažo, patvarko ją kasmet. O štai žmonių čia vis ma-žiau ir mažiau. Paskutinę stotelę dažniausiai aplanko turistai ir gry-bautojai.“

Marcinkonys – vienas didžiau-sių Lietuvos kaimų. Jam pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė. Is-toriniuose šaltiniuose ji minima jau 1637 m. Ši gyvenvietė išaugo antro-je XIX a. pusėje, nutiesus Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį.

Darbo jėga – kareiviai

I.Janulinas patikslina Marcinko-nims svarbią datą – 1851 m. vasario 15 dieną bėgiais nudundėjo pirma-sis traukinys. Buvo numatyta nu-tiesti 1 250 kilometrų trasą.

Nutiesus geležinkelį, prasidėjo miškų kirtimas.

1914 m. kaizeriniai okupantai nu-tiesė 28,5 km ilgio siaurojo geležin-kelio atšaką nuo Marcinkonių į Kat-rą (dabartinė Baltarusijos teritorija). Šiuo geležinkeliu dardėjo gražiau-sios Lietuvos girių pušys ir eglės. Čia dirbdavo kareiviai. Siaurasis geležin-keliukas, vietos gyventojų vadinamas prancūzkeliu, medienai išvežti buvo naudojamas iki 1974 m.

1912 m. Marcinkonyse buvo įsteigta nedidelė grybų džiovinimo įmonėlė. Grybai ir uogos šio krašto žmonėms visais laikais buvo pagrin-dinis pragyvenimo šaltinis.

„Už mūsų yra Kabelių pasienio užkarda. Ir viskas. Lietuvos teritorija baigiasi. Bėgiai yra, bet mūsų trauki-niai ten nebevažiuoja. Didžiausias at-šakos turtas – platus pylimas. Jis ati-tinka visus reikalavimus. Ant jo yra net du keliai, per kuriuos nenutrūks-tamu srautu dar prieš pora dešimtme-čių dundėjo traukiniai“, – prisimena Marcinkonių senbuvis I.Janulinas.

Tvirta ir gyvybiškai svarbi

Marcinkonių stoties prieigos – lyg parkas. Smagu čia vaikščioti ir aplin-ka gerėtis.

„Tai mūsų stoties viršininkės Bi-rutės Jazukevičienės nuopelnas. Čia ji dirba per trisdešimt metų. Pasitinka ir palydi traukinius. O kai turi laiko, gražina geležinkelio stoties aplinką, sodina gėles, kuria menines kompo-zicijas, ant siaurų bėgių sumanė dvi-račiams stovus sukonstruoti, mediniu traukinuku teritoriją papuošė. Mes mylime savo stotį, kariaujame už tai,

kad jos neuždarytų. Net į Seimą ėjo-me įrodinėti, kad stotis Marcinko-nims gyvybiškai svarbi“, – aiškino I.Janulinas.

Ne tik šimtametės stoties išorė žavi žmones. Tai, kas nematoma, ką stogas slepia, I.Janulinas vadina stoties vidinių konstrukcijų šedev-ru. Medis smaluotas, toks tvirtas, kad kirvis jo neįkerta. Stotis suręsta iš vietinių pušų, iš vidaus tinkuota kalkiniu tinku, iš išorės apkalta dai-lylentėmis. Viska padaryta labai tei-singai, todėl mediena taip puikiai iš-silaikiusi.

Stogo konstrukcija pastatyta be metalinių tvirtinimų.

„Stogas vaikšto: per karščius ple-čiasi, per šalčius traukiasi, per lietų drėksta. Sijos ir gegnės nuolat orų bandymus atlaiko. Buvau užlipęs, mačiau kaip ten viskas tvirtai laikosi. Dabartiniams statybininkams reikėtų pasimokyti, kaip kelti stogus be me-talinių kampuočių“, – sakė Marcin-konių senbuvis.

Lilija VALATKIENĖ

Baltarusijos pasienyje, Rakų kai-mo pradinės mokyklos patalpose buvo įkurta koplyčia. Čia – du alto-riai. Vienoje klasėje meldžiasi kata-likai ir stačiati kiai.

„Prieš dvylika metų patys kaimo žmonės nusprendė įkurti koplyčią. Mokyklos juk nebeliko.

Buvusioje mokyklos klasėje visi su-telpame. Kas nori, ateina kunigo pasi-klausyti, jeigu katalikams įdomu, jie į mūsų pamaldas susirenka. Draugiškai gyvename. Juk Dievas – vienas“, – aiš-kina Rakų kaimo gyventojas stačiati-

kis Fiodoras Gudačius. Rakų kaime yra 62 kiemai, 150 gyventojų, dau-giausia lenkų ir baltarusių tautybės, lietuvių tik saujelė. Didesnė pusė gy-ventojų – katalikai.

Katalikams mišios būna kiekvie-ną sekmadienio rytą. Jas laiko Dubi-čių kaimo kunigas. Stačiatikiai susi-renka rečiau, meldžiasi eilinę savaitės dieną.

„Mat pagal stačiatikių tikėjimą po-pas sekmadienį ir per šventes negali palikti savo cerkvės. Šventinės mišios laikomos prieš Kalėdas, Velykas, o ne tą pačią dieną. Iš Druskininkų į Ra-kus popas suskumba tik per laido-

tuves. Tačiau mes nesijaučiame nu-skriausti, kad katalikai per dieną turi kelias mišias“, – skuba paaiškinti Fio-doras ir vedasi į zakristiją.

Zakristija mažutė, vos apsisuk-ti gali. Kažkada čia buvo mokytojų kambarys.

„Katalikų žvakės storos, stačia-tikių – laibos, trumpesnės. Padedu litą ir pasiimu tą, kurios reikia, už-degu ir pastatau koplyčioje. Vogti negaliu. Dievas viską mato“, – aiš-kina Fiodoras, rodydamas sukrau-tas žvakes.

Kamputyje šalia žvakių sustatyti liturginiai indai, sukabinti dvasiškių

apeiginiai drabužiai. Čia persirengia ir popas, ir kunigas. Jeigu nori atlik-ti išpažintį, eini į buvusios mokyk-

los prieškambarį, kur stovi klausykla. Kėdutė ir sienelė. „O ko daugiau rei-kia?“ – stebisi Fiodoras.

Du altoriai – Dievas vienas

Čiurlionis Mikalojus Konstanti nas – kompozitorius, dailininkas, kultūros veikėjas.Averka Petras – žurnalistas, prozininkas.Čyras Aleksandras – mokslininkas, habilituotas technikos mokslų daktaras, inžinierius statybininkas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos ti krasis narys.Bingelis Petras – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.Buckus Pranas – chemikas, akademikas, profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas.Česnulevičius Jonas – Perlojos respublikos prezidentas.Česnulevičiūtė Petronėlė – humanitarinių mokslų daktarė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, dramaturgė, nusipelniusi dėstytoja, Varėnos rajono Perlojos garbės pilietė.Gaidys Juozas – poetas, dainų kūrėjas, Margionių klojimo teatro režisierius ir dramaturgas.Gražulis Balys – rašytojas, žurnalistas.Grigas Jonas – habilituotas fi zikos mokslų daktaras, VU Fizikos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, korespondentas.Kalanavičius Antanas – poetas.Krėvė-Mickevičius Vincas – rašytojas, visuomenės veikėjas.Mackevičius Bronius – rašytojas.Mackonis Jonas – humanitarinių mokslų daktaras, tapytojas, dailėtyrininkas, dramaturgas.Mackonis Rapolas – rašytojas, žurnalistas.Naujalis Jonas Remigijus – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir geneti kos katedros profesorius.Sabaliauskienė-Tamulevičiūtė Rožė – liaudies dainininkė, tautosakos ir etnografi nės medžiagos pateikėja.Stacevičius Stasys – poetas.Tamulevičiūtė Dalia – režisierė, nusipelniusi meno veikėja, profesorė.Švedas Vladas – kompozitorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.Uždavinys Giedrius – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius.Vainilaiti s Martynas – rašytojas, poetas, vertėjas.Vaisieta Tomas – aktorius.Vėliuvienė-Pigagaitė Ramunė – grafi kė, fotomenininkė.Zalanskas Petras – Lietuvių tautosakos ir etnografi nės medžiagos pateikėjas, liaudies dainininkas, improvizatorius.

Varėnos kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

Paskuti nė stotelėMarcinkonių stoti s – lyg ažūriniais

nėriniais pasidabinusi jaunamartė. Traukinys išnyra pro pušyną

ir sustoja porai valandų pasigrožėti .

Uolus stačiati kis Fiodoras Gudačius sako, kad kaimo bendruomenė gyvena ir meldžiasi draugiškai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

I.Januliną žmonės vadina stoti es istoriku.Autorės nuotraukos

Marcinkonių stoti es viršininkė Birutė Jazukevičienė neabejinga grožiui.

Keliautojus sveti ngai suti nka Marcinkonių geležinkelio stotelė, padabinta drožinėtais „nėriniais“ .

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 15Reportažas

Jurgita ČINKIENĖ

Didelėje valsti joje – vos kelios dešimtys lietuvių. Tačiau bemaž vi-siems jiems spalio pradžia tampa di-dele švente – tuo metu didžiausiame Naujosios Meksikos mieste Albuker-ke vyksta oro balionų festi valis. Šio-je šventėje jau trečius metus iš eilės dalyvauja oreivis iš Lietuvos Rober-tas Komža ir jo komanda.

Didžiausia oro balionų fi esta pasaulyje

Anot Naujojoje Meksi-koje gyvenančios lietu-vės Vitos Henderson, dangumi plaukiant „Lituanicai“, širdis kažkodėl suvirpa. Nors matai pa-prastą oro ba-lioną, vis dėlto tai ir maža da-lis tolimos Lie-tuvos.

Albukerko oro balionų fi es-ta – bemaž di-džiausias toks rengi-nys visame pasaulyje. Oro balionų sostine va-dinama Naujoji Meksika tokiam renginiui puikiausiai tinka dėl kone idealių orų. Su-skaičiuota, kad vien Albukerke yra per 400 oreivių. Tad neatsitiktinai oro baliono simbolis puikuojasi net ant Naujosios Meksikos automobilių nu-merių. Be to, Albukerko balionų fi esta pripažinta labiausiai fotografuojamu renginiu pasaulyje.

Kasmet šioje šventėje dalyvauja apie septynis šimtus oreivių, dau-giausia – amerikiečių, tačiau į fi estą suvažiuoja didžiausi skraidymo en-tuziastai ir iš kitų žemynų.

Su oreiviu kalbėjomės po skrydžio virš Albukerko. R.Komžos oro balio-nas „Lituanica“ Naujosios Meksikos padangėje skraidė visas dešimt dienų.

Tiesa, kartu su pilotu krepšyje daž-niausiai būdavo ir keleivių. Tai – JAV Naujosios Meksikos valstijoje gyve-nantys lietuviai. R.Komža savo pa-

žadą įvykdė – „Lituanica“ paskraidi-no visus norinčius. Į savo oro baliono krepšį oreivis pakvietė ir dvi atsitik-tinai jį pamačiusias lietuves iš Kali-fornijos valstijos.

Tačiau šiose apylinkėse gyvenan-tiems lietuviams buvo svarbiausia ne tik skristi, bet ir pabendrauti su orei-

viais. Žo-dis „lie-tuvis“ tapo tokia stip ria jungiamąja grandimi, kad, regis, oreiviai iš Lie-tuvos jau seniai yra geriausi čia gyve-nančių lietuvių draugai. „Lituanica“ Naujosios Meksikos lietuvius vieni-ja panašiai kaip didžiąją dalį Lietu-vos – krepšinis.

Jau trečius metus iš eilės oreivius iš Lietuvos savo namuose priima ir lie-tuvių vakarėlį surengia čia gyvenantys Dalia ir Paulius Narbutai. Daina ir Al-gis Urbaičiai lietuvių oreivių komandą apgyvendina savo namuose pasibaigus fi estai. Tuo tarpu V.Henderson į oro balionų šventę nepavargsta važiuoti net pusantros valandos, mat Vita gy-vena kiek tolėliau nuo Albukerko. Be to, norint šeštą septintą valandą ryto būti balionų fi estoje (skrydžiai prasi-deda ankstyvą rytą), iš lovos tenka iš-siropšti dar paryčiais.

„Lituanica" – per Atlantą

Pats R.Komža tvirtina: Albuker-ko festivalis skiriasi nuo kitų ren-ginių tuo, kad čia svarbios yra ne varžybos, o bendravimas: „Oreiviai čia atvažiuoja ne laimėti, o visų pir-ma bendrauti.“ Tačiau ne pirmus

metus oreiviui iš Lie-tuvos varžybos yra

sėk mingos: į namus jis grįžta su medaliu. Šiais

metais vienoje iš rungčių lietuvis taip pat pripažintas

nugalėtoju.Galbūt simboliška ir tai, kad

kitapus Atlanto R.Komža atsiga-beno balioną „Lituanica“, taip tarsi primindamas legendinį S.Dariaus ir S.Girėno žygį.

„Yra visokių minčių. Tarkime, skrydžio jubiliejaus proga šį balioną nugabenti į tą oro uostą Čikagoje, iš kur lietuvių lakūnai pakilo, ir sim-boliškai pakeliant jį į orą paminėti metines“, – kalbėjo R.Komža.

Oreiviui pasirodė prasmingiau kitapus Atlanto, į Naująją Meksi-ką, gabenti oro balioną „Lituanicą“, o ne tokį, kokių čia dauguma – su įvairiais simboliais, reklamuojančiais kokią nors bendrovę.

Be to, paskraidinti virš Albu-kerko lietuvius R.Komžai patinka. Oreivis tvirtina, kad ne kas kita, o keleiviai neleidžia skrydžiui tapti rutina: „Juk pats skraidau jau ne vie-nus metus, tačiau tik keleivių emo-

cijos kiekvieną skrydį daro vis kito-kį. Tų emocijų skalė plati.“

Be to, kiekvienas skrydis vis ki-toks ir todėl, kad jis niekada nėra prognozuojamas: iš kur pakilsi – aišku, o štai kur nusileisi, juk ir pats nežinai. Netikėta skrydžio pabaiga laukė ir Albukerko mieste – oreivis balioną nutupdė... viduryje gatvės, netoli vieno viešbučio.

Atvažiuoti į JAV vykstantį oro ba-lionų festivalį kainuoja. Oreiviui reikia gabenti ne tik balioną, bet atsivežti ir kelių žmonių komandą. Nepaisant to, renginio džiaugsmas ir geros emocijos atperka maždaug pusmetį trunkančio pasiruošimo vargus.

Be to, Albukerkas oreiviui R.Kom-žai kelia ypatingus sentimentus: pir-mą kartą jis čia atvyko visiškai be pi-nigų, ir tokia savo avantiūra nustebino net fi estos rengėjus.

Šventės masteliai – sunkiai suvokiami

Šiemet oro balionų šventė Nau-jojoje Meksikoje įvyko 39 kartą.

Regis, savomis akimis nematant renginio, jo mastelius suvokti sunku:

iki fi estos vietos reikia brautis kelias valandas dar neprašvitus, o stovint kamščiuose nuotaiką praskaidrina nebent balionai-žvalgai, kylantys ir šviečiantys dar tamsiame danguje.

Į fi estą atvažiuoja ne tik Naujo-sios Meksikos, bet ir aplinkinių ar kiek tolimesnių valstijų – Arizonos, Teksaso, Kolorado, Kalifornijos, Ne-vados – gyventojai. Fiestos vietoje siūloma įsigyti ne vien tradicinių su-venyrų, bet net ir pasiskiepyti nuo gripo, apsikirpti ar iš pievoje specia-liai šventės dienoms pastatytų ban-komatų pasiimti šiek tiek grynųjų.

Čia vyksta koncertai, medinių skulptūrų drožinėjimo grandininiu pjūklu varžybos, kitos atrakcijos, vakarais į dangų šauna fejerverkai, o didžiausi šios šventės aistruoliai, norėdami išvengti spūsčių, į rengi-nį atvyksta naktį, su savimi pasiė-mę apklotus.

Beje, alkoholio čia nerasi, mat tai – šeimų šventė, į kurią žmonės traukia su vaikais. Stebėdami ky-lančius balionus, amerikiečiai mie-lai perka karštus gėrimus, kalakuto kojas ar tradicinius meksikiečių vir-tuvės patiekalus buritas.

„Paskraidinsiu visus lietuvius, kurie gyvena Naujojoje Meksikoje“, – atvykęs į JAV žadėjo oreivis Robertas Komža.

Amerikos dangumi skrido „Lituanica“

Kasmet oro balionų šventėje dalyvauja apie septynis šimtus oreivių.

Albukerko oro balionų fi esta – bemaž didžiausias toks renginys visame pasaulyje. Autorės ir Vitos Henderson nuotraukos

„Lituanica“ Naujosios Mek-

sikos lietuvius vienija panašiai

kaip didžiąją dalį Lietuvos –

krepšinis.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3416 Kelyje

Arvydas JOCKUS

Sinopti kai prognozuoja, kad šią savaitę Lietuvoje pasnigs, o orai ge-rokai atvės. Tikrosios žiemos dar ti k-riausiai nesulauksime, tačiau gal jau metas vairuotojams pagalvoti apie žiemines padangas? „Mes jau dvi savaites keičiame ratus, – išgirdęs „Gimtojo krašto“ klausimą nuste-bo vienos didžiausių šalyje speciali-zuotų padangų ir ratlankių prekybos bendrovių „Melga“ prekybos direk-torius Andrius Čabanas. – Daugelis vairuotojų žieminėmis padangomis apsirūpina iš anksto.“

Anksčiau keičianti eji išvengia eilių

Lietuvos keliuose ne didesnes kaip 3,5 tonos transporto priemones su va-sarinėmis padangomis draudžiama eksploatuoti nuo lapkričio 10-os iki balandžio 1 d. Tačiau su žieminėmis padangomis leidžiama važiuoti ištisus metus, tad vasarines padangas galima keisti nelaukiant draudimo pradžios.

Kodėl verta keisti padangas anks-čiau? A.Čabano nuomone, apdairesni vairuotojai išvengia eilių, kurios daž-nai susidaro netikėtai paspaudus pir-mam šaltukui, kelius padengus plikle-džiui ar priartėjus lapkričio 10-ajai.

„Be to, anksčiau keičiant padan-gas iš pardavėjo dažnai galima su-laukti geresnių pasiūlymų. Pavyz-džiui, pas mus iki spalio 15-osios vyko akcija: perkantieji žieminių pa-dangų komplektą mokėjo tik už tris padangas. Taip pritraukėme nema-žai norinčiųjų pasinaudoti siūloma akcija. Tai gerai ir žmonėms – jie sutaupo pinigų, ir mums, nes bent

šiek tiek išsilygina klientų srau-tas“, – aiškino pardavėjas.

A.Čabanui buvo nelengva api-būdinti tuos stropius vairuotojus, kurie iš anksto pasirūpina savo sau-gumu. „Tai patys įvairiausi žmonės, perka ir pigiausias, ir brangiausias padangas. Jie tiesiog skaičiuoja ir mąsto“, – svarstė direktorius.

Padangos turi ati ti kti poreikius

Dažnai vairuotojai klausia parda-vėjų, už kiek galima nusipirkti geras patikimas žiemines padangas, tinka-miausias mūsų oro sąlygoms? „Mel-gos“ prekybos vadovas mano, kad vi-durkio šiuo atveju išvesti neįmanoma.

„Pigiausia padanga gali kainuoti nuo 70 litų, brangiausia – kelis tūkstan-čius, – aiškino A.Čabanas. – Lygiai taip pat juk negalima pasakyti, kiek gali vidutiniškai kainuoti automobi-lis – jų yra įvairiausių.“

Pasak specialisto, renkantis padan-gas svarbiausia žinoti savo poreikius ir įpročius: ar vairuotojas daugiausia važinėja mieste ar užmiestyje, dides-niais ar mažesniais atstumais.

„Svarbu suprasti, kad universalių pa-dangų nebūna, – aiškino A.Čabanas. – Jos gali vadintis universaliomis, bet re-aliai tokios nėra. Važiuoti ledu skirtos vienos rūšies padangos, sausu žiemos keliu – kitos, šlapiu sniegu padengtu keliu – dar kitos, tinkamos važiuoti įvairiomis sąlygomis – vėl kitos rūšies.

Taigi padangų rūšių daug, tik rei-kia tinkamai įvertinti savo poreikius. Jeigu žmogus daugiau važiuoja nu-valytais keliais ir ilgesniais atstumais, jam reikėtų rinktis kietesnio gumos mišinio padangas. Vairuotojams, ku-rie dažniau važinėja miestuose, ma-žiau nuvalytais keliais ir truputį lė-čiau, bet nori, kad padangos geriau sukibtų su kelio danga, turėtų rinktis minkštesnio gumos mišinio padan-gas, skirtas ekstremalioms oro (ne vairavimo) sąlygoms.“

Važiuoti atsižvelgiant į orą ir ratus

Lietuvoje kelinti metai orai tapo beveik neprognozuojami. Per kelis žie-mos mėnesius sulaukiame ir sniego, ir lietaus, ir šlapdribos, ir 20 laipsnių šal-čio. „Žinoma, padangų nėra galimybės kaitalioti pagal orą kiekvieną dieną – kaip batų, – svarstė A.Čabanas. – Bet įsivaizduokite, jeigu apsiavėte speci-alius šiltus guminius batus, o dar su dyg liais, ir einate į žvejybą ar medžio-klę, turbūt būsite patenkintas. Bet jei-gu sugalvosite apsiavę šiuos batus bė-gioti krosą, turbūt turėsite daug vargo. Panašiai ir renkantis padangas.

Kita vertus, galima apsiauti truputį apšiltintus batukus, su kuriais malonu pasivaikščioti po miestą, bet jeigu jais apsiavę atsidursite miške spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, turbūt nušalsite kojas. Jeigu šį palyginimą pritaikytume kal-bėdami apie padangas, sakyčiau taip: šiltą žiemą minkštomis ar dygliuoto-mis padangomis greitkeliu Vilnius–Klaipėda tikrai nevažiuosiu didesniu kaip 160 km/val. greičiu, esant šlapiam keliui neatsakingai nemanevruosiu, nes šios padangos skirtos važiuoti ledu ar sniegu padengtu keliu.

Analogiškai, jeigu pasirinkau žiemines padangas, skirtas ekstre-maliam važiavimui dideliu greičiu, pavyzdžiui, 200 km/val. ir dides-niu, Europos greitkeliais, vykdamas, pavyzdžiui, į medžioklę, važiuosiu atsargiau, vengsiu didelių pusnių, riedėdamas pliku ledu pasirinksiu saugų greitį ir t. t.“

Kaip padangas išsaugoti ilgesnį laiką

Ar yra būdas ilgesnį laiką naudoti padangas, ypač jeigu jos brangiai at-siėjo? A.Čabanas pabrėžia, kad tam reikia pasirinkti atitinkamą vairavi-mo būdą – važiuoti nuosaikiau, švel-niai pajudėti iš vietos. „Jeigu padanga skirta važiuoti 160 km/val. ir mažes-niu greičiu, jo neviršyti. Kitaip sakant, reikia paisyti gamintojo rekomendaci-

jų, ir padangos tarnaus tiek laiko, kiek numatyta“, – aiškino prekybininkas.

Ar važinėjant su žieminėmis padangomis anksčiau nei paspaudė šalčiai, jos nesudils greičiau?

Specialisto nuomone, spalio mė-nuo – tinkamiausias metas keisti pa-dangas: „Naktį oro temperatūra nu-krenta iki nulio laipsnių ir žemiau, rytais – termometras rodo ne ką dau-giau. Be to, daugumos padangų išori-nis sluoksnis yra šiek tiek kietesnis, o vidinis protektoriaus sluoksnis – šiek tiek minkštesnis. Todėl labai gerai ru-denį, kol dar nėra ekstremalių oro są-lygų, padangas „apvažinėti“. Tas vir-šutinis kietesnis sluoksnis nusitrins, ir važiuojant apsnigtu ar apledėjusiu keliu, padangos pradės „dirbti“ visu šimtu procentų pajėgumo. Nauja pa-danga visada geriausiai tarnaus ja nu-važiavus kokį tūkstantį kilometrų.“

„Melgos“ prekybos direktorius nesiryžo pasakyti, kiek vidutiniš-kai gali tarnauti žieminės padangos. „Niekas tokių prognozių teikti nega-li, nes kiekvienas vairuotojas važiuoja tik jam įprastu būdu, be to, skirtin-gų gamintojų ir modelių automobi-liai važiuoja skirtingai. Padangas, jei-gu yra noras, galima „suvažinėti“ per kelias valandas. Kartais važiuodamas į Trakus matau, kaip žmonės treni-ruojasi vadinamojo driftingo – auto-mobilio šoninio slydimo – lenktynė-se. Taip važiuojant padangas galima per dvi dienas sutrinti. Kita vertus yra žmonių, kurie važiuoja nedaug ir labai atsargiai, prižiūri savo auto-mobilį. Jų padangų rida – labai dide-lė. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra dar begalė variantų. Daug priklauso nuo vairavimo kultūros, automobilio ir vairuotojo piniginės storio“, – api-bendrino prekybininkas.

Apdairesni vairuotojai nelaukia pirmojo plikledžio

Padangų specialistas Andrius Čabanas pataria nelaukti , kol paspaus pirmasis šaltukas ir kelius sukaustys plikledis, – geriau žieminėmis padangomis apsirūpinti iš anksto.

1. Vairas„Jeigu sėdėsite per arti vairo, auto-

mobiliui susidūrus su kliūti mi, ati trenk-site į vairą greičiau negu jus sustabdys saugos diržas ir išsiskleis saugos pagal-vė“, – teigia Virdžinijos universiteto (JAV) Traumų biomechanikos centro direkto-rius Stefanas Duma. Todėl sureguliuokite sėdynės arba vairo kolonėlės padėtį taip, kad sėdėtumėte kiek įmanoma toliau nuo vairo. Tačiau sėdėti reikia taip, kad nereikėtų papildomų pastangų siekiant vairo. Atstumas turi būti patogus.

2. Galvos atlošasAtsisėskite prie vairo, atlenkite sky-

delį nuo saulės ir pažiūrėkite į jame esantį veidrodėlį: galvos atlošo viršus turi siekti jūsų ausis. Jeigu reikia, atlošą sureguliuokite. Tai išgelbės jūsų kaklą nuo galimo lūžio. Taip pat nustatykite tokią sėdynės atkaltės padėtį , kad tarp jūsų galvos ir atlošo būtų ne didesnis nei 10 cm tarpas.

3. ŽibintaiTurėtume dėkoti švedams, kurie pir-

mieji pasaulyje įteisino reikalavimą va-žiuoti su įjungtais priekiniais žibintais ne ti k naktį , bet ir šviesiuoju paros metu. „Tyrimų duomenimis, dieną įjungti prie-kiniai žibintai 5 proc. sumažina bet kokio susidūrimo ti kimybę ir 12 proc. – pėsčių-jų ar dvirati ninkų partrenkimą“, – sako Kelių saugumo draudimo insti tuto JAV vi-ceprezidentas Enis Makartas. Taigi prieš

spausdami akceleratoriaus pedalą pati k-rinkite, ar priekiniai žibintai įjungti .

4. ŠilumaVažiuodami toli klimato kontrolės sis-

temos jungikliais nustatykite ti nkamą ši-lumą automobilio salone. Jeigu jaučiate, kad pradedate snūsti , sumažinkite tem-peratūrą 8 laipsniais. Švedijos mokslinin-kai nustatė, kad vairuotojai, kurie perio-diškai keitė oro temperatūrą salone, ilgiau išliko budresni ir ati desni. Se-niai žinoma, kad miegoti norisi, kai mažiau šaltesnio oro.

5. PadangosNudilusios padangos ke-

tvirtadaliu pailgina stabdymo kelią. Tad vairuotojams pataria-ma negailėti pinigų gumai. Prisi-minkite, kad lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis turi būti

ne mažesnis nei 1,6 mm. Be to, nepa-mirškite kartą per mėnesį pati krinti pa-dangų oro slėgį: nepakankamai pripūs-ta padanga gali greičiau įplyšti .

6. Mobilusis telefonasKanados mokslininkai nustatė, kad

kalbėjimas mobiliuoju telefonu nau-dojant laisvų rankų įrangą ati traukia vairuotojo dėmesį ne mažiau nei kal-

bant pridėjus telefoną prie ausies. Tad patys spręskite, kas svarbiau: pokalbis ar gyvybė. Teisingiausias sprendimas būtų važiuojant automobiliu visiškai iš-jungti telefoną. Bent jau tol, kol neatsi-ras mobiliųjų ti nklų paslauga, kuri praneš skambinančiajam, kad šiuo metu važiuo-

jate automobiliu.GK inf.

Šeši patarimai, padėsiantys išgelbėti gyvybęPrieš sėsdami prie vairo, peržvelkite šiuos patarimus. Jie gali padidinti jūsų automobilio saugumą.

Meistrai pataria vengti įsigyti naudotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės, ir siūlo rinkti s pagal fi nansi-nes galimybes, bet būti nai naujas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Geriau pirkti naujasSaugaus eismo specialistai at-

kreipia dėmesį, kad net ir nedidelė avarija gali pridaryti daugiau nuos-tolių nei kainuoja žieminių padan-gų komplektas. Meistrai pataria vengti įsigyti naudotas padangas, nors kartais jos būna gerokai piges-nės, ir siūlo rinkti s pagal fi nansines galimybes, bet būti nai naujas. Šių padangų modernesnė technologi-ja, jų protektoriaus guma minkš-tesnė, geresnis sukibimas su kelio paviršiumi, todėl jos yra saugesnės. Restauruotos padangos taip pat ne tokios efektyvios kaip naujos. Paly-ginti su naujomis, jų guma kietesnė ir nepasižymi reikiamomis savybė-mis, ypač reikalingų esant šaltam orui. Jeigu vairuotojai žiemą važi-nėja ti k mieste, jiems nepatarti na pirkti dygliuotų padangų.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 17Gyvenimas

Virginija BARŠTYTĖ

Pristatydamas naująjį XXII or-kestro sezoną prabilote apie tai, kad tokio provincialaus valdžios po-žiūrio į kultūrą, tokio tyčiojimosi iš meno dar nesate patyręs, kai ky-lant mokesčiams „pjaunamos“ do-tacijos. Ar po šio jūsų pasisakymo buvo kokių nors reakcijų?

Taip. Mumis ypač susidomėjo Valstybės kontrolė, su kuria ben-drausime lapkričio pradžioje. Ir tai jau ketvirtas pabendravimas per dvejus metus. Valdininkija vis dar nesuvokia, kad seniai laikas sutelkti visas jėgas kultūrai gelbėti, priimti rimtus sprendimus. Koks argumen-tas nurėžiant milijoną? Visiems nu-rėžta. Dar esant ankstesniam mi-nistrui kultūros biudžetas buvo sumažintas 40 proc. Toks žingsnis skaudžiai palietė visas kultūros įs-taigas ir organizacijas.

Minėjote, kad Lietuvoje visos sritys vienodai skriaudžiamos, vis dėlto kultūra tarsi per trapi lygia-vai?

Kultūros sritis ir maža, ir labai jaut ri, ją žaibiškai galima sugriau-ti. Tas lygiavos principas tik pailius-truoja, kad nėra platesnio mąstymo – kokios bus pasekmės. Visose srityse norima vienodai sutaupyti keliant mokesčius. Anksčiau kūrybinių dar-buotojų sutartys būdavo apmokesti-namos 15 proc., dabar mokesčiai iš-augo iki 80 proc. Įrodyti, kad taip yra, lengva, mat mokesčius moka ir darb-davys, ir dirbantysis. Nė vienoje šalyje kultūros renginiai ir autorinės sutartys nėra taip apmokestintos. Nejaugi Lie-tuva yra išskirtinė šalis, ir menininkai joje taip gerai gyvena, kad nuo jų ga-lima nulupti devynis kailius? Mažinti koncertų skaičių ar kviesti nemokan-čių diriguoti dirigentų ir nemokan-čių dainuoti dainininkų neketiname. Komercija čia taip pat nekvepia. Jei į simfoninės muzikos koncertus at-vyksta puikūs atlikėjai, tai tiesiog ne-

įmanoma pasiekti, kad fi nansiniu at-žvilgiu gautume pliusą.

Kokia jūsų publika, kaip ji keitė-si per 21 orkestro gyvavimo metus?

Tai ne ta publika, kuri internete rašo primityvius komentarus, ir ne ta, kuri renkasi kino teatrus ar barus. Mūsų žiūrovai išsilavinę, geranoriški, myli muziką. Nelabai turtingi, tačiau

jaučiantys poreikį menui. Publika, ateinanti į mūsų koncertus, sudaro gal 1–2 proc. visuomenės, taigi visos visuomenės neatspindi. Drįstu tvir-tinti, kad tai pati geriausia visuome-nės dalis. Žinoma, negalima suab-soliutinti, nes kuo demokratiškesnis žanras – opera, miuziklas, tuo įvai-resni klausytojai susirenka. Mes turi-me dar vieną, ypatingą, publikos dalį, tai – „abonementininkai“. Žmonės, kuriems muzika yra gyvybiškai svar-bi. Ši publika gal šiek tiek jaunesnė nei ta, kuri lankosi fi lharmonijoje, daugiau moterys. Moterys, kurios geba atsivesti savo vyrus. Daug me-dikų, švietimo darbuotojų, valdinin-kų, žodžiu, išsilavinusių žmonių.

Turbūt norėdami prisijaukinti kuo daugiau žiūrovų išmoningai renkatės repertuarą?

Dirbame trimis kryptimis. Svar-biausia – klasikinė muzika, plačiąja prasme. Tai pasaulinės muzikos še-

devrai: romantinė muzika, Vienos klasika, žodžiu, tikroji muzika, kas ir yra mano misija. Kita kryptis – edu-kacinė. Tai koncertai vaikams, nauji kūriniai, tarp jų ir lietuviški (daly-vaujame lietuviškos muzikos festi-valyje „Gaida“). Trečia kryptis – po-puliarūs koncertai, renginiai, tokie kaip „Queen simfoni“, kaip tango ar Maiklas Džeksonas. Tokios mu-zikos neturi būti labai daug, visgi ji pritraukia skirtingesnės publikos.

O kas slypi už kodo „Jaunųjų ta-lentų galerija“?

Jauni talentai – ne šiaip jauni žmonės, o talentingi muzikantai, lai-mėję ne vieną tarptautinį konkursą. Statydami operos spektaklius esa-me išauginę daug dainininkų, ku-rie jau pripažinti pasaulyje: Asmik Grigorian, Ieva Prudnikovaitė, Lai-monas Pautienius, Edgaras Montvy-das. Taip pat stengiamės pritraukti ir jaunų simfoninės muzikos atlikėjų, žinoma, jau nuskynusių laurus pa-saulyje. Pvz., Jelena Semionova, kuri smuikuos spalio 15 d., yra laimėjusi 10 tarptautinių konkursų. Maskvos konservatorijos didžiojoje salėje man teko diriguoti orkestrui, kuriame ji grojo. Tikrai ne bet kam leidžia-ma ten groti. Publikai įdomūs nau-ji „Jaunųjų talentų galerijos“ veidai ir vardai, jų atliekama muzika, pra-skaidrinanti dvasią ir mintį. Šį se-zoną koncertuos žinomas pianistas iš Vokietijos Denisas Proshayevas, lietuviai pianistai Gintaras Januše-vičius, Lukas Geniušas, violončeli-ninkas Nikolajus Antonovas.

Daug jaunų dainininkų išgarsi-no „Triumfo arka“. Ar jums patinka šis konkursas?

Gerai, kad jis yra, konkursas la-bai skiriasi nuo laidos „Šok su ma-nimi“, kurios žanras neaiškus – ar tai šokiai, ar Vytauto ir Juros vulgarūs pašmaikštavimai. Deja, gal tik koks vienas procentas žiūrovų tuo piktinasi, o tai ir parodo, kur mes nusivažiavo-

me. Džiugu dėl „Trium fo arkos“, tie-sa, norėtųsi daugiau profesionalumo, ši laida su šou elementais. Vis dėlto tai puiki proga jauniems dainininkams save parodyti, išreikšti.

Kaip jūsų gyvenime atsirado Novosibirskas?

Pradžia – Šveicarija. Su Novosi-birsko simfoniniu orkestru man teko diriguoti Ciuriche. Patiko, kaip jie groja, muzikantams, rodos, aš taip pat patikau, pradėjome bendradarbiau-ti. Mirus jų vyriausiajam dirigentui, 82 metų Arnoldui Kacui, kolektyvas pakvietė mane dirbti vyriausiuoju di-rigentu ir meno vadovu. Nors Novo-sibirskas toli, bet darbas teikė didelį kūrybinį pasitenkinimą, nes tai labai aukšto lygio orkestras, prilygsta pa-sauliniams. Tokio pasiūlymo tiesiog nevalia atsisakyti. Keturios ar šešios valandos lėktuvu, ar tai daug? Nule-kiu kokius 6 kartus per sezoną, jau pripratau prie poros bemiegių naktų, paaukotų skrydžiams.

Kai lyginate Rusijos valdžios dė-mesingumą menui su Lietuvos val-džios dėmesingumu, svarstyklės, ko gero, nusvyra Lietuvos nenaudai? Pa-sekmė – jaunų talentų emig racija?

Atsakysiu nesiplėsdamas: tai opi ir tiesiog baisi problema, per mažai apie tai kalbama ir nieko beveik nedaro-ma. Jaunimas iš meno sferos, vos baigę Muzikos akademiją, masiškai emig-ruoja. Ne vien tie, kurie Lietuvoje jau yra žinomi. Lietuvoje muzikinės kul-tūros lygis krinta, nors mes ir stengia-mės jį išlaikyti su tais, kurie pasilieka. Tačiau kas bus po 5, 10, 20 metų?

Ką tik Rusijoje buvote apdova-notas Draugystės ordinu už gražių kaimyniškų santykių stiprinimą ir abipusį supratimą. Ar nedilgtelėjo širdies, kad Lietuvos valdžia lyg ir neskuba užkabinti laurų vainiko?

Kažkodėl esu nardinamas tai į šaltą, tai į karštą vandenį. Gal kad užsigrūdinčiau? Lietuvoje, rodos, nesu visiškai užmirštas – būdamas 34-erių pelniau Nacionalinę premi-ją, 1997 metais – Gedimino ordiną, 2009 metais – Komandoro kryžių. Tiesa, tuoj po apdovanojimo pasiekė žinia, kad man pareikštas papeikimas ir trigubai sumažintas atlyginimas, nes neva pagal biudžetinę apskaitą ne viskas gerai Lietuvos simfoninia-me orkestre. Kaip įrodyti, kad įstai-gos, užsiimančios koncertine veikla, negalima prilyginti biudžetinei įstai-gai? Spaudoje buvome įvardyti kaip nemokantys skaičiuoti pinigų. Su tuo aš niekada nesutiksiu. Atmintinai ži-nau, kad vien komunalinėms paslau-goms reikia pakloti 650 000 litų, o išgyventi turime iš 250 000...

Koks jūs, kai nusivelkate fraką?Gana atviras. Mano profesijoje

daug nuoširdumo. Muzikos neapgau-si. Kaip ir publikos. Jei klausiate apie asmeninį gyvenimą, aš laimingas, na-muose viskas gerai, žinoma, laiko šei-mai skiriu per mažai. Koncertuoju, išvažiuoju. Mano žmonai būna sun-ku – vaikai dar maži (penkerių, šeše-rių, septynerių, trylikos metų). Da-nielė – trylikametė. Ji padeda mamai prižiūrėti mažiukus. Suaugusios du-kros jau baigė Maskvos konservatori-ją, daug koncertuoja, mažieji taip pat muzikalūs, bet ar bus profesionalūs muzikantai, nežinau, nes reikia daug dirbti. Profesija labai gera, žmogus laimingas, turėdamas šią profesiją, ir labai nelaimingas, jei negali įgyven-dinti svajonės, mat kiekvienas muzi-kantas nori groti solo.

Taline paskelbti kelionių pro-jekto „Didysis žygis po Balti jos šalis 2010“ nugalėtojai. Jau trečią kartą pagrindinis pri-zas – kelionė į pasirinktą Euro-pos miestą – ati teko turistams iš Lietuvos.

Ketvirtus metus organizuoja-mame projekte šiemet dalyvavo daugiausia keliautojų. Skaičiuo-jama, kad po Baltijos šalis vasarą keliavo apie 90 tūkstančių Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos turistų, o tai yra mažiausiai tris kartus daugiau nei pernai.

„Šis projektas leidžia mums patiems atidžiau pažvelgti į Lie-tuvą, atrasti joje naujų turizmui patrauklių vietų. Skatina ne tik keliauti, bet ir tampa gera rek-lama netradiciniams turizmo objektams pritraukti lankyto-jus“, – sveikindama „Didžio-jo žygio po Baltijos šalis 2010“ laimėtojus teigė Valstybinio tu-rizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė dr. Rai-monda Balnienė.

Šiemet į pagrindinį prizą pretendavo 97 turistai iš Baltijos šalių. Pagrindinis prizas – kelio-nė į pasirinktą miestą – atiteko pirmą kartą žygyje dalyvavusiai Augustei Poderienei. Ji kelio-nių maratone dalyvavo kartu su vyru ir vaikais. „Didelį įspūdį padarė Somos nacionalinis par-kas Estijoje ir Salako miestelis Lietuvoje. Manau, kad ten tikrai grįšime ir plauksime baidarė-mis. Vaikams patiko aviacijos muziejus Rygoje ir Ventspilio atrakcionai. Na, o pasinaudo-dami laimėtu prizu planuoja-me aplankyti Jordaniją“, – įspū-džiais dalijosi A.Poderienė. Lietuvos keliautojams skirtą prizą – savaitgalį Taline arba Rygoje – laimėjo būsima dieto-logė Kristina Augustytė. Valsty-biniame turizmo departamente taip pat buvo pasveikinti ir pa-pildomų prizų laimėtojai. Jiems buvo įteikti rėmėjų įsteigti pri-zai: kultūriniai ir SPA savait-galiai Baltijos šalių kurortuo-se bei sostinėse, skrydžiai oro balionu, aktyvaus turizmo pra-mogos, vakarienės restoranuo-se, apsilankymai kultūriniuose renginiuose.

VL inf.

„Didžiojo žygio po Balti jos šalis“ pagrindinis prizas ati teko lietuviams

Muzikos neapgausi. Kaip ir publikos

Maestro Gintarui Rinkevičiui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui netrūksta publikos dėmesio, o valdžios insti tucijos jo skiria per mažai.

Valdininkija vis dar nesuvokia, kad seniai laikas sutelkti visas jėgas kultūrai gelbėti , priimti rimtus sprendimus.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

balsas.lt nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3418 Kelionės

Jūratė BALIUKONYTĖ

Kelionę į Maroką pradedame nuo vieno iš dviejų Ispanijos ankla-vų Afrikoje – Seutos. Nors šis mies-tas ofi cialiai priklauso ispanams, tačiau Ispaniją čia primena ti k keli prekybos centrai. Visa kita čia visai ne europieti ška: juodbruvi žmonės, beveik nekalbantys ispaniškai, ar-chitektūra ir netvarka gatvėse.

Pasaulių riba

Seuta – įstabaus grožio Vidurže-mio jūros pakrantėje įsikūręs mies-tas – dėl savo strateginės padėties vi-sada buvo kultūrų, religijų ir valstybių susidūrimo vieta. Miestą V amžiuje įkūrė šiaurinėse Afrikos pakrantėse karaliavę kartaginiečiai. Tačiau legen-dos apie paslaptingą miestą pasako-ja jau seniai. Manoma, kad Seutoje dunksanti Monte Hacho viršukal-nė laikė kadaise Heraklio pastaty-tą stulpą. Legendinis graikų didvyris Herak lis, keliaudamas per Maroke stūksančius Atlaso kalnus, juos per-skėlė ir ant dviejų kalnų prie Gibral-taro sąsiaurio Europos ir Afrikos krantuose pastatė du stulpus. Juos senovės graikai laikė pasaulio riba.

Ir šiandien Seuta daug kam reiškia sotesnio, geresnio pasaulio ribą. Kone per visą Seutą driekiasi miestą nuo Maroko skirianti aklina tvora. Užsi-korę ant jos dieną naktį rymo šimtai marokiečių. Prasmukti pro sieną ir šimtus ją saugančių Ispanijos pasie-niečių praktiškai neįmanoma, tačiau iš lūpų į lūpas Maroke sklinda pasa-kojimai, kaip kažkieno dėdei ar anū-kui tai pavyko. Tad kasdien prasibrau-ti pro vartais į Europą vadinamą sieną bando kelios dešimtys marokiečių.

Dvispalvis Tetouanas

Perėję sieną sėdame į didžiulį taksi automobilį ir dardame į ne-didelį kalnų miestelį Tetouaną. Šis miestas – ne marokietiškai ramus,

lėtas. Net siaurose senamiesčio gat-velėse besidriekiančiame turguje ne-verda aistros.

Tetouanas išsiskiria ne tik vėsia kalnų ramybe, bet ir spalvomis. Visi senamiesčio pastatai nudažyti baltai arba žydrai. Vietinių namai primena pietų Ispanijos pastatus – erdvūs, su mažais langeliais, masyviomis medi-nėmis langinėmis ir dideliais vidi-niais kiemais, kuriuose puoselėjami įvairūs ryškiaspalviai augalai. Namų vidus grįstas marmurinėmis plyte-lėmis, margintomis žydrai baltais mauriškais raštais. Pietų Europos įtaka Tetouane smarkiai jaučiama, nes dauguma miesto gyventojų – nuo ispaniškosios rekonkistos ka-daise pabėgę Andalūzijos arabai.

Tačiau šis Maroko miestas ypa-tingas ne tik tuo. Tetouanas – puikus religijų ir kultūrų sugyvenimo pavyz-dys. Mieste gyvena viena didžiausių šalies žydų bendruomenių, nemažai jo gyventojų išpažįsta katalikybę. Pa-čiame miesto centre stovi raudonų plytų bažnyčia. Musulmoniškose ša-lyse tikrai nedažnas vaizdas!

Įspūdingiausias reginys Tetou-ane yra medina, arba tiesiog sena-miestis. Tarp daugybės baltų namų vinguriuoja siauros gatvelės, kuriose, be vietinių ar turistų, būtinai sutik-si būrį lėtai žengiančių ožkų. Net risčiomis užbėgti aukštais stačiais laiptais joms vieni niekai!

Keturkojės alpinistės

Marokietiškos ožkos nesiliovė stebinti ir keliaujant toliau. Žmo-nių sausakimšame autobuse dardant į Meknes miestą, pro langą dėmesį kaustė į medžius įsikorusios ir taip skabyti lapus įsigudrinusios keturko-jės alpinistės. Vietiniams tokie vaiz-dai – įprastas dalykas. Sauso klimato gairinamose Maroko žemėse žalu-

mos maža, tad badauti nenorinčios ožkos ropščiasi į medžius. „O pas jus nejaugi kitaip?“ – stebisi vietiniai.

Kelionė vietos transportu ver-ta atskiro pasakojimo. Didžiuosius miestus jungiantys traukiniai, reikia pripažinti, – modernūs ir jaukūs. Ir, kas svarbiausia, nevėluoja. O štai su vietiniais mažesnių miestelių au-tobusais – šimtai bėdų. Važiavimo grafi kų čia nebūna. „Kada nors tik-

rai atvažiuos“, – ramiai aiškina vie-tiniai. Nėra ir kasų bilietams įsi-gyti. Vos pamatę į stotį įžengusį žmogų prie jo pribėga marokiečiai su paprasčiausiais iš sąsiuvinio iš-plėštais lapeliais ir, paklausę, kur važiuoji, kažką tame lapelyje užsi-rašo. Sumoki pinigus ir nesi tikras, ar tai ne dar viena apgavysčių sche-ma. Laukiame valandą, antrą, spė-liojame, atvažiuos kas nors ar ne, kai staiga iš už kampo išnyra kokių penkiasdešimties metų senumo au-tobusas. Marokiečiai ima mojuoti rankomis ir ragina mus pasičiupus daiktus mikliai šokti į važiuojančią transporto priemonę. Galvojame, juokauja, juk autobusas turi susto-ti! Pasirodo, ne, jis turi tik sulėtinti tempą, kad būtų paprasčiau įšok-ti. Prie atsivėrusių autobuso durų stovi ranką visuomet pasirengusių ištiesti vietinių būrys. Vienas grie-bia kuprinę, kitas – už rankos, ir aš jau autobuso viduje.

Vietos virtuvės kvapai

Marokietiškos kelionės autobusu potyrius atperka lėkštė vietos kuli-narinio pasididžiavimo – kuskuso. Tai nacionalinis penktadieninis ma-rokiečių valgis. Birios kuskuso kruo-pos čia patiekiamos kaip tik begali įsivaizduoti: ir su saldžiais vaisiais, ir su aštriomis daržovėmis, ir su mėsa,

riešutais, sezamo sėklomis ar begale kitų pagardų bei ingredientų.

Jei kuskuso skonis atima žadą, tai kitas tipiškas meknesiečių virtuvės pasididžiavimas – pyragėliai su viš-tiena – gerokai nuvilia. Draugai juos sukirto ir dar norėjo, o man skonių maišalynė buvo visai nepriimtina. Sū-rios tešlos pyragėlis apibarstytas cuk-raus pudra. Įdaras – aštriame padaže marinuota vištiena, pagardinta cina-monu, razinomis ir cukraus kruope-lytėmis. Burnoje susimaišė daugybė skonių bei prieskonių, ir tai man visai nepatiko. Tačiau marokiečiai itin di-džiuojasi savo kulinariniais sugebėji-mais viename patiekale sumaišyti kuo daugiau skirtingų ir, rodos, tarpusavy-je visai nederančių skonių.

Apsukrūs ir įkyrūs

Marokiečiai, kaip ir visi musul-moniškų šalių gyventojai, – apsu-krūs, įkyrūs žmonės. Tai ir tegir-dėjome prieš išvykdami į Afrikos perlu vadinamą šalį. Iš tiesų nenu-neigsi, kad taksi vairuojantys, tur-guose prekiaujantys, gido paslau-gas siūlantys marokiečiai stengiasi užsidirbti kaip įmanoma daugiau. Tačiau ar taip elgiamasi ne visur? Keliaujant teko ne kartą pasiklysti, prašyti papasakoti apie kokį nors architektūrinį paminklą ar tiesiog paklausti kelio. Ir marokiečiai, ne-prašydami pinigų savo skurstančiai šeimai, mielai ištiesdavo pagalbos ranką. Tačiau buvo ir tokių, kurie sekdavo gatvėmis, įkyriai brukdavo ką nors nupirkti, siūlydavo ištekėti ar prašydavo, kad draugas už kokius 20 geriausios veislės kupranugarių mane parduotų. Nusišypsai, palin-guoji galva ir eini toliau.

Gražiausias, nuostabiausias ir la-biausiai man įsiminęs miestas buvo Marakešas. Šio miesto šurmulys ir spalvingumas žodžiais vargiai nusa-komi. Gyvačių užkalbėtojai, skrai-dančių Aladino kilimų raštai, auk-so siūlais siuvinėtos smailianosės kurpaitės, šiltame vėjyje plazdan-čios šilko skaros, mozaikose atsi-spindintys stiklo dirbiniai, nosį rie-čiantys prieskonių kvapai, kepinami riešutai, spaudžiamos apelsinų sul-tys, verdama avies galva, kaustomos asiliukų kojos – visa tai kiekvieną dieną vos nusileidus saulei vyksta pagrindinėje miesto aikštėje Dje-maa el Fna.

Maroke medžiais karstosi ožkos

Marakešo miesto šurmulys ir spalvingumas žodžiais vargiai nusakomi. Autorės ir GK archyvo nuotraukos

Afrikos perlu vadinamas Marokas žavi maurų kultūros paveldu, triukšmingais turgumis, Sacharos smėlynais ir juodomis vieti nių gyventojų akimis.

Maroke kiekvienam turistui akį pamalonins šios šalies egzoti ka, arabiška architektūra ir... jos griuvėsiai.

Kalnų miestelis Tetouanas – ne marokieti škai ramus, lėtas. Net siaurose sena-miesčio gat velėse besidriekiančiame turguje neverda aistros.

Marakeše – gyvačių užkalbėtojai, skraidančių Aladino kilimų raštai, aukso siū-lais siuvinėtos smailianosės kurpaitės, šiltame vėjyje plazdančios šilko skaros.

Tetouanas išsiskiria ne ti k vėsia kalnų ramybe, bet ir spalvomis.

Marokiečiai, kaip ir visi musulmoniškų šalių gyventojai, – apsukrūs, įkyrūs žmonės.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 19Laisvalaikis

Avinai neturėtų perverti nti savo galimybių ir ti kėti s rimtos aplinkinių pagal-bos. Geriau šiek ti ek sumažinkite sau ke-liamus reikalavimus ir jums pavyks išveng-ti nusivylimų bei konfl iktų. Tuo labiau kad pag rindinę užduotį ti krai pavyks atlikti .

Jaučiams seksis megzti naujas naudingas pažinti s. Šie ryšiai bus ypač svarbūs darbe, todėl būkite aktyvūs ir pa-sistenkite su naujais pažįstamais palaikyti ti krai gerus santykius. Galimi tam ti kri fi -nansiniai apribojimai, taigi pirkite ti k tai, kas ti krai būti na.

Dvyniai turėtų būti labai mandagūs ir korekti ški su aplinkiniais žmonėmis. Ne-sibraukite į jų vidinį pasaulį. Būkite labiau diplomati ški bendraudami su vyresnybe arba verslo partneriais. Savaitė žada tam ti krą stabilumą ir fi nansinę gerovę. Daugiau laiko skirkite šeimai.

Vėžiai atkakliai ieškos naujų sričių savo talentams pritaikyti ir bus visiškai tei-sūs. Jums viskas pavyks, bet nereikia ti kėti s, kad jau savaitės pabaigoje užsibrėžtas ti ks-las bus pasiektas. Darbo bus daug, gal net imsite gailėti s, kad užsivertėte šią naštą. Bet vėliau suprasite, jog elgėtės teisingai.

Liūtai turės gerą progą padėti tvir-tą pamatą tolesniems darbo laimėjimams. Sėkmė priklausys nuo jūsų punktualumo ir sąžiningumo. Neleiskite sveti miems žmo-nėms manipuliuoti savimi, neikite į bega-linius kompromisus. Poilsio dienas skirkite šeimai, tai padės atgauti prarastas jėgas.

Mergelės turi parodyti iniciatyvą, at-kaklumą ir ryžtą, tuomet ypač gerai klosis reikalai darbovietėje. Seksis rengti dalyki-nius susiti kimus ir vesti derybas. Bendrau-dami su padėjėjais ir kolegomis vadovauki-tės taisykle „pasiti kėk, bet ti krink“. Poilsio dienomis tvarkykite buiti nius reikalus.

HoroskopaiHoroskopai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės turi visur laikyti s auk-so vidurio. Ateina metas skinti savo darbų vaisius, bet ne iškart, o laipsniškai. Ateinan-čią savaitę jums seksis viskas, ko ti k imsitės. Pasistenkite išspręsti iškilusias problemas, bet neskubinkite įvykių.

Skorpionams negalima skubėti ir karščiuoti s. Laikydamiesi laukimo strate-gijos, jūs pasieksite kur kas įspūdingesnių rezultatų, jei ti k jums pakaks kantrybės. Finansinė padėti s bus stabili, bet prieš ką nors pirkdami gerai pagalvokite, ar jums šiuo metu tai ti krai reikalinga.

Šauliai gali lengvai nuginkluoti kri-ti škai nusiteikusius žmones savo dėmesiu ir geranoriškumu. Jūsų veiksmų rezultaty-vumas gerokai padidės, valia bus tvirta, ir jūs spėsite daug nuveikti . Vykite šalin abe-jones, kitaip reikės pernelyg daug pastan-gų ir brangaus laiko savo pačių pasiprieši-nimui įveikti .

Ožiaragiai turės progos atskleisti savyje daug įdomaus ir originalaus. Tai bus naudinga ne tik jums, bet ir beveik visiems aplinkiniams. Ateinančiomis dienomis jums primygtinai rekomenduojama nesivelti į avantiūras ir abejotinus projektus, nes ga-lite likti plikas kaip tilvikas.

Vandeniams nepasitikėjimas sa-vimi gali trukdyti susikaupti darbe. Pati-kėkite, jūs turite daugiau jėgų ir žinių nei manote. Nuojauta jūsų neapvils, net neį-prastomis aplinkybėmis jūs žinosite, kaip elgtis. Tai leis neprarasti savitvardos ir pa-siekti teigiamų rezultatų.

Žuvims gyvybiškai būti na korekti škai bendrauti su naujais kolegomis ar bičiu-liais. Nepasiduokite iškilus pirmiems sun-kumams, nes galite būti ir mandagūs, ir at-kaklūs. Toks elgesys atvers kelią į sėkmę. Sa-vaitės pabaigoje mėgaukitės savo laime.

– Kai ti k susituoksime, turėsime tris vai-kučius, - sako Sabina savo draugui.

– Iš kur žinai, brangute? – Jie dabar gyvena pas mano mamą.

• • •Paulas ir Zuzana sėdi tylėdami parke

ant suoliuko. – Gal eikime pas mane? – klausia jis

po ilgos pauzės. – Žinai, aš nenorėjau, bet tu mane įkal-

bėjai.

• • •Techninės apžiūros meistras: – Manau, kad šio surūdijusio auto-

mobilio jūs nelaikote saugiu važiuoti ? – Žinoma ne, kitaip aš juk negalė-

čiau jo vairuoti su negaliojančiomis tei-sėmis.

• • •– Darosi vis aiškiau, kad netrukus at-

eis vasara. – Tikrai? Iš ko tu tai matai? – Lietus yra šiltesnis nei žiemą.

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas:

Verti kaliai: Čekija. Sidras. Kanabėkas. Lentvaris. Įžvalga. Organo. Molasa. Giluiti s. Visom. Ilgarankis. Titanė. Abadi. Ati mt. Rani. Antarkti da. In. Arbata. Lada. Ūkas. Tapu. Saga.Horizontaliai: Žirgo. Tekila. Denev. Agava. Čiurna. Atbulinis. Glosa. Laisvė. Aktau. Irma. Ža-garai. Bati stuta. „Init“. Haris. Dam. Anisina. Gintarė. Liūtas. Paskata. Balsu. APAG. Atlyja.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PABAIGTUVĖS.

Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: PASMAKRĖ.

Verti kaliai: 1. Gvazdikinių šeimos žemas, dvišakas smėlėtų vietų augalas. 2. Nakvišinių šeimos drėgnų miškų augalas. 3. Dedešvinių šeimos dekoratyvinis, vaisti nis, pluošti nis augalas, kambarinė gėlė. 4. Rūgti nių šeimos laukinis ir kultūrinis daržo bei vaisti nis augalas aukštais lapuotais sti ebais. 7. Miestelis Kreti ngos rajone. 8. Upių sutekėjimo vieta. 14. Skėti nių šeimos pievų žolė. 15. Kaimas Mažeikių rajone. 16. Spygliuoti s par-kų medis. 18. Baltosios Ančios kair. intakas. 19. Mėlynukų šeimos drugys. 20. Gram-buoliui giminiškas mažesnis miškų ir sodų vabalas. 22. Nakti nis paukšti s. 24. Kaimas Šilutės rajone. 26. Pašarinė žolė trilapiais lapais. 27. Ežeras Švenčionių rajone.Horizontaliai: 5. Skėti nių šeimos vaisti nis laukų augalas, kurio grūdelių dedama į duo-ną. 6. Žemės sklypas daržovėms auginti . 9. Laukinė ir darželių gėlė netaisyklingais įvai-riaspalviais žiedais. 10. Saldžios žiedų sultys. 11. Pailgas kelių sėklų vaisius iš dviejų geldelių, kurios atsidaro sėkloms prinokus. 12. Karpinių šeimos žuvis. 13. Žvejų laivo galas. 16. Krūminis gluosnis. 17. Ežeras Utenos rajone. 21. Karpinių šeimos plėšri žuvis. 23. Aunuvos deš. intakas. 25. Nevėžio kair. intakas. 28. Kieta uoliena. 29. Ežeininių šei-mos augalas šakotu sti ebu, apaugęs retais šiurkščiais šereliais. 30. Vėdryninių šeimos nuodingas dekoratyvinis augalas viršuje šakotu sti ebu. 31. Didelis, pilkas žinduolis. 32. Atmosferos elektros kibirkšti nis išlydis. 33. Medžiais apaugusi vieta.

(spalio 18–24 d.)

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3420 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino

kristalas“. 8.38 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. 12.50 Dar širdyje – ne

sutema (k.). 13.30 Žmonės kaip

žmonės (k.). 14.10 Laiko ženklai. 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino

kristalas“. 16.38 „Robotukas“. 17.00 Trembita. 17.15 Senas televizorius. 17.45 Galerija. 18.10 Veidai. 19.05 TV f. „Pelėkautai“. 20.40 Kasdienybės aitvarai. 21.20 Vizijos ir tikrovė. 22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Gamtos formos“. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„2020-ieji“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 Vaid. f. „Gyvenimas

pagal uošvius“.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.). 17.00 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Sunku

nužudyti“. (N-14) 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Pasaulio keistenybės“.

Dok. f. ciklas. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. Madrido „Real CF“–„AC Milan“.

23.40 Baltijos futbolo lygos apžvalga.

0.15 Trileris „Kruvinas nusikaltimas“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.25 Super Liuks! Bon Jovi

koncertas „Crush tour“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika. 18.25 Super Liuks! Bon Jovi

koncertas „Crush tour“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 TV žaidimas „Burbulas“ (k.).

10.40 Skonio reikalas (k.). 11.30 Namų daktaras (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai

(k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 TV žaidimas

„Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.38 „Atgal į ateitį“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 12.00 Legendos. 12.50 Muzikos istorijos. 13.30 Durys atsidaro. 14.10 Etnokultūros ratas. 14.40 Kulinarinės kelionės. 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Stebuklingas Gaveino

kristalas“. 16.38 „Atgal į ateitį“. 17.00 Vilniaus sąsiuvinis. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.00 Vienas eilėraštis. 18.10 Veidai. 19.05 Detektyvinis serialas

„Puaro“. (N-7) 20.40 Žmonės kaip žmonės. 21.20 Dar širdyje – ne sutema. 22.00 Septynios Kauno dienos. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Bardų festivalis „Akacijų alėja 2010“ (1-asis koncertas).

24.00 Panorama. 0.45 „Specialioji jūrų policijos

tarnyba.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Didysis fi lmukų šou“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 Sveikatos ABC (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Akla meilė“ (k.). 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 18.00 „Kremas“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 20.30 „Pasivaikščiojimai“.

Pokalbių laida. 21.00 Drama „Sibilė“. (N-7) 22.40 „Grožio peilis“. (N-14) 23.40 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.).Nuotykių

šou. (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Pasaulio keistenybės“.

Dok. f. ciklas. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Siaubo drama „Mirties

užrašai“. (N-14) 0.15 Veiksmo f. „Raudonas

vanduo“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.15 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“.

13.30 Roko klasikos albumai. „Tapti grupe „Queen“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.15 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“. 19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

20.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 TV žaidimas

„Burbulas“ (k.). 10.40 Super L.T. (k). (N-7) 11.30 Girių takais (k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks? 0.25 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano

nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 10.00 Veiksmo komedija

„K-9“ (k.) (1989 m., JAV).

12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Premjera.

Kriminalinis trileris „Užmiršti“ (2004 m., JAV). (N-7)

0.25 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Duokim garo! (k.). 14.15 Savaitė. (k.) 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio

panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.10 Autofanai (k.). 8.40 Brydės (k.). 9.45 Šeštadienio rytas

(k.). 10.45 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Spaudos apžvalga (k.).

13.30 Romantinė drama „Granlundos palikimas“ (k.) (2009 m., Vokietija). (N-7)

15.20 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.00 „Rahanas“. 16.25 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

18.45 „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos

talentai IV. 23.25 Žinios. 23.50 Spąstai (k.). (N-7) 0.20 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 1.25 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Kol

mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Drama „Negražios

įseserės išpažintys“ (k.). (N-7)

12.30 „Auklė“. 13.30 „Padaužos bebriu-

kai“. 14.00 Animac. serialas

„Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“

Pokalbių laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Nusi-

vylusios namų šeimininkės“. (N-7)

23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Ope-ratyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Trileris „Išlikusi gyva“ (2000 m., Kanada). (N-14)

Spalio 18, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. A.Mackus.. 22.58 LR himnas.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano

nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.20 KK2 (k.). 8.55 FTB (k.).

Publicistikos laida. 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Neišgalvoti

gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida.

21.05 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Drama „Gelmių

pabaisa“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.25 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite (k.).

14.00 Sporto panorama (k.).

14.30 Pasaulio panorama (k.).

15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.10 Kung fu akademija

(k.). (N-7) 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Sekmadienio rytas

(k.). 10.45 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai VIII.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Spaudos apžvalga (k.).

13.30 Veiksmo f. „Kova be taisyklių“ (k.) (2004 m., Kinija). (N-7)

15.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.00 „Rahanas“. 16.25 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

18.45 „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Meilė su antspaudu „Visiškai slaptai“. (N-7)

23.00 Žinios. 23.25 Nuotykių veiksmo

f. „Van Helsingas“ (2004 m., JAV). (N-7)

2.00 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Kol

mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Lietuvos talentai

2010 (k.). 12.15 Akistata (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos

bebriukai“. 14.00 Animac. serialas

„Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis į

ateitį“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

Spalio 19, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Maironis. 22.58 LR himnas.

„Las Vegasas“. „Užmiršti “. Kodėl? Atvirai su žvaigžde.

„Senis“. „Gelmių pabaisa“. „Žvilgsnis į ateitį “. Smagiausios akimirkos.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 21TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 12.00 Veidai (k.). 12.55 Kūrybos metas (k.). 13.20 Vakaro autografas (k.). 14.15 Krašto garbė. 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Senas televizorius. 17.45 Galerija. 18.10 Veidai. 18.50 Vienas eilėraštis. 19.05 TV teatro klasika.

„Kvartetas“. 20.40 Kuluarai. 21.20 Laiko portretai. 21.50 Savęs link. Gimties

paslaptis (1 d.). 22.35 Pasaulio dokumentika

„Patruliai ant buivolų“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“. (N-14)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Labai slaptos

agentės“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 Animac. serialas

„Blogiukai ir Pabaisa“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Arti namų“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.). 17.00 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“.

(N-7) 21.00 Komedija „Don Žuanas

iš Marko“. 22.55 „Grožio peilis“. (N-14) 23.55 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Kriminalinė drama

„Ryklys“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. (N-7)

20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.30 Veiksmo f. „Greito

reagavimo būrys“. (N-7)

23.50 Eurolygos rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Belgrado „Partizan“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.25 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 13.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika. 18.25 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 19.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 23.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. 23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 TV žaidimas „Burbulas“ (k.).

10.40 Skonio reikalas (k.). 11.30 „Ekovizija“. Laida apie

ekologiją (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.07 Kaimo diena. 19.10 TV žaidimas

„Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 0.25 Reporteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.50 Vizijos ir tikrovė (k.). 13.30 Kasdienybės aitvarai

(k.). 14.10 Būtovės slėpiniai. 15.10 „Haris ir Henderonai“. 15.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Vilniaus albumas. 17.15 Senas televizorius. 18.10 Veidai. 19.05 Europos kinas.

Tragikomedija „Ypatingieji traukiniai“. (N-7)

20.40 Vakaro autografas. 21.35 Kūrybos metas. 22.00 Sporto panorama. 22.30 Pasaulio dokumentika.

„Izadora Dunkan: aš tik šokau savo gyvenimą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Liežuvautoja“ (k.).

(N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Kriminalinė drama

„Nuopuolis“. (N-14) 23.30 „Grožio peilis“. (N-14) 0.30 „Driu Kerio šou“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“ (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ (k.). (N-7) 13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Kriminalinė drama

„Ryklys“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 „Pati baisiausia laida“.

Realybės šou. (N-14) 21.35 UEFA Čempionų lygos

rungtynės. „Rangers FC“–„Valencia CF“.

23.40 Veiksmo f. „Lūžio linija“. (N-14)

1.20 Eurolygos rungtynės. Stambulo „Fenerbahce Ulker“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 9.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 9.50 Liuks! Muzika. 11.15 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“. 12.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.50 Liuks! Muzika. 17.15 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“. 18.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

19.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.50 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 TV žaidimas „Burbulas“

(k.). 10.40 Super L.T. (k.). (N-7) 11.30 Laida NKTV (k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 TV žaidimas „Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Ekovizija“. Laida apie

ekologiją. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks? 0.25 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano

nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 2 minutės šlovės

(k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Iki pasimatymo,

delfi nai“. Specialus renginys skirtas atsisveikinti su Klaipėdos delfi nais.

22.00 Žinios. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „Ties riba“. (N-14) 0.40 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Sveikinimų

koncertas (k.). 13.45 Dok. f.

„Singapūras. Didžiojo olimpo link“ (k.).

14.15 Idėjų metas (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.10 Autopilotas (k.). 8.45 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

9.15 „Mano šaunioji sodyba“ (k.). TV konkursas.

9.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

10.45 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai VIII.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Spaudos apžvalga (k.).

13.30 Drama „Karalius Džo“ (1999 m., JAV). (N-7)

15.30 Smagiausios akimirkos.

16.00 „Rahanas“. 16.25 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

18.45 „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Šiandien tu mirsi“ (2005 m., JAV). (N-14)

23.00 Žinios. 23.25 Trileris „Meilė su

antspaudu „Visiškai slaptai“ (2008 m., Rusija). (N-7)

1.15 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Kol

mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 „Kodėl?“ Pokalbių

laida (k.). (N-7) 11.35 Prieš srovę (k.).

(N-7) 12.20 Farai (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos

bebriukai“. 14.00 Animac. serialas

„Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Daktaras

Hausas“. (N-7) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-7) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

Spalio 20, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Girkontaitė. 22.58 LR himnas.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano

nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“

(k.). 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 Lietuvos daina (k.). 12.00 Pričiupom! 12.30 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas. 19.06 „Ūkiškas požiūris“.

Informacinė laida. 19.08 Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.43 Veiksmo f.

„Žudikai“ (1995 m., JAV). (N-7)

1.30 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

14.30 Gamtos patruliai (k.).

15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pagaminta Kinijoje (6 d.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.10 Tauro ragas (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Spąstai (k.). 10.45 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai VIII.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Spaudos apžvalga (k.).

13.30 „Šnipų žaidimai“ (k.). (N-7)

15.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.00 „Rahanas“. 16.25 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Karštas vakaras“.

Informacinis žurnalas.

18.45 „Mentai VIII. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 „Lietuvos žinių“

tyrimas. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Baltoji grafi enė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija). (N-7)

23.45 Žinios. 1.15 Sąmokslo teorija

(k.). 2.15 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Kol

mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Paskutinė instancija

(k.). (N-7) 11.35 Muzikos čempionų

taurė (k.). 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 „Padaužos

bebriukai“. 14.00 Animac. serialas

„Gormitai“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Drama „Įstatymas

ir tvarka. Ope-ratyvinių tyrimų skyrius“. (N-14)

1.00 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

Spalio 21, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

„Haris ir Hendersonai“. „Ties riba“. „Kempiniukas“. „Šiandien tu mirsi“.

Pagaminta Kinijoje. „Žudikai“. „Kaulai“. „Baltoji grafi enė“.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3422 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Gimnazistai. 10.00 Dainų dainelė 2010. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas. 13.45 Laiko ženklai. 14.35 Teatro popietė.

„Skirgaila“. 17.00 Senas televizorius (k.). 17.30 Sėkmės formulė. 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“ (k.). 19.00 Lietuvos nacionalinės

fi lharmonijos 2010–2011 m. koncertų sezono atidarymo koncertas.

20.40 Dok. f. „Kęstutis Genys“.

21.30 Veidai (k.). 22.10 Poetės Birutės

Baltrušaitytės 70-mečiui paminėti. Eilėraščiai.

22.30 Panorama. 23.00 Drama „Babelis“. (N-

14) 1.18 Būk artistas.

TV1 9.05 „Praktikantai“. Laida

moksleiviams. 9.40 KTV – kino ir tele

virtuvė. 10.05 „Echo ir kiti Amboselio

drambliai“. 11.10 „Ol Pedžetos

kronikos“. 12.10 „Pasivaikščiojimai“ (k.).

Pokalbių laida. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Didysis fi lmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Akla meilė“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Arti namų“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“.

(N-7) 21.00 Komedija „Didysis

kraustymasis“. 22.40 Trileris „Nuodingoji

gebenė. Jaunoji gundytoja“. (N-14)

0.20 „Liežuvautoja“ (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 10.40 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 11.40 „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) 12.40 Geriausių virėjų

kovos. 13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 14.45 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite

– ne!“ Realybės šou. (N-7)

19.00 Romantinė komedija „Aistra“. (N-7)

21.00 Aukščiausia pavara (k.).

22.15 Kriminalinė drama „Anarchijos vaikai“. (N-14)

23.15 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14)

0.15 Veiksmo f. „Rokis 4“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 10.45 Liuks! Muzika. 12.00 Super Liuks! Bon Jovi

koncertas „Crush tour“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.45 Liuks! Muzika. 17.50 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“. 18.55 Pirmas kartas su

žvaigžde. 19.20 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 22.30 „Orbita“. Gyvenimiško

humoro laida. 22.55 Super Liuks! Koncertas

„Crush tour“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Romantinė komedija

„Bonevilis“ (k.). (N-7)

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Megakonstrukcijos.

Karščiausias pasaulio uostas“.

14.00 „Sutverti žudyti. Dykuma“. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 LKL čempionatas:

Utenos „Juventus“–Kauno „Kaunas“. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Kriminalinė

drama. „Pavojingi visuomenei“. (N-14)

23.30 Siaubo naktis. Trileris „Legenda apie vampyrą“. (S)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.50 Laiko portretai (k.). 13.30 Kuluarai. 14.10 Gimnazistai (k.). 14.40 Mokyklos langas (k.). 15.10 „Haris ir Hendersonai“. 14.35 „Padūkėlis Cukrius“. 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Menora. 17.15 Senas televizorius. 18.10 Veidai. 19.05 Senas geras kinas.

Drama „Medaus skonis“. (N-7)

20.40 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Negali būti. 21.35 Vienas eilėraštis. 21.45 Paminklo „Laisvės

kelias“ atidengimo ceremonija.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 Nuotykių serialas

„Žemė-2“.

TV1 9.05 „Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šauniojo penketuko

nuotykiai“. 9.55 „Didysis fi lmukų šou“

(k.). 10.20 „Labai slaptos

agentės“. 10.45 „Supermergaitės“. 11.10 „Zoidai“. 11.35 „Blogiukai ir Pabaisa“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Driu Kerio šou“ (k.).

(N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Indiškos aistros“ (k.). 15.30 „Arti namų“ (k.). (N-7) 16.30 „Mėlynasis drakonas“

(k.).

17.00 „Šauniojo penketuko nuotykiai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Driu Kerio šou“. (N-7) 21.00 Penktadienio

detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XII. Juodoji knyga”. (N-7)

23.05 „Grožio peilis“. (N-14) 0.05 „Driu Kerio šou“ (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Išlikimas (k.). (N-7) 11.00 „Angelas“ (k.). (N-7) 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Kriminalinė drama

„Ryklys“. (N-7) 16.00 Išlikimas. (N-7) 17.00 „Angelas“. (N-7) 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 20.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. (N-7) 20.30 „Rezidentai“. (N-7) 21.00 Naša Raša. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės

drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14)

22.30 Drama „Bremo Stokerio „Drakula“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

8.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

10.05 Liuks! Muzika. 11.55 Pirmas kartas su

žvaigžde.

12.15 Super Liuks! Jurgos koncertas „Instrukcija“.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

14.30 Super Liuks! Koncertas „Legendos sugrįžta“.

16.05 Liuks! Muzika. 17.55 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.15 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“. 19.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

20.30 Liuks! Muzika. 22.20 „Orbita“. Gyvenimiško

humoro laida. 22.45 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 TV žaidimas „Burbulas“

(k.). 10.40 Super L.T. (k.). (N-7) 11.30 Pagaminta Lietuvoje

(k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 TV žaidimas

„Burbulas“. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Super L.T. (N-7) 22.40 Vaid. f. „Pergalės

kaina“. (N-14) 1.00 Reporteris.

6.15 „Finas ir Ferbis“. 6.45 „Džekio Čano

nuotykiai“. 7.15 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.45 „Kur dingo Eliza?“

(k.). 8.55 Kviečiu šokti (k.). 13.25 „Tazmanija“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Našlaitė Lola“. 15.20 „Intrigų dvaras“. 16.20 „Velniūkštė“. 17.25 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Lietuvos daina. 21.30 Veiksmo f.

„Milžinas Halkas“ (2003 m., JAV). (N-7)

0.20 Trileris „Mirtinas savaitgalis“ (2001 m., Vokietija). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje

(k.) (6 d.). 14.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.25 Žurnalisto tyrimas (k.).

15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 Teisė žinoti (k.). 18.00 Paminklo „Laisvės

kelias“ atidarymo ceremonija.

18.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Trileris

„45 kalibras“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Spaudos apžvalga. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.15 Žvejų mūšis (k.). 8.45 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

9.45 Gimnazistai (k.). 10.45 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai VIII.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Spaudos apžvalga (k.).

13.30 Amerikos talentai IV (k.).

15.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.00 „Rahanas“. 16.30 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.00 „Atvirai su

žvaigžde“. Pokalbių laida.

18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai VIII.

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji

sodyba. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Nakties sargyba“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.05 Trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7)

1.10 „Verslo širšės“ (k.). Verslo aktualijų laida.

1.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Kol

mirtis išskirs“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi

2010 (k.). 13.30 Animac. serialas

„Padaužos bebriukai“.

14.00 Animac. serialas „Gormitai“.

14.30 „Avataras“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 Drama „Klonas“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos

čempionų taurė“. Muzikos šou.

20.45 Animac. komedija „Kung Fu Panda“.

22.25 Komedija „Džonsonų atostogos“ (2004 m., JAV). (N-7)

0.25 Trileris „Velnio sėkla“ (1997 m., JAV). (N-14)

2.35 Komedija „Tik mirtis mus išskirs“ (1990 m., JAV).(N-14)

Spalio 22, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Ruseckait.ė. 22.58 LR himnas.

6.30 „EmiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“. 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 „Brangioji, aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Andrė“ (1994 m., JAV).

11.55 Nuotykių komedija „Džiumandži“ (1995 m., JAV).

13.55 „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.15 Premjera. Veiksmo

trileris „Urvas“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7)

1.15 Snobo naktis. Premjera. Romantinė drama „Maži vaikai“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.30 Kelias. 8.45 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 9.05 „Atgal į ateitį“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Gimtoji žemė. 10.30 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.35 Dok. f. „Kad girios

neliepsnotų“. 13.30 „Komisaras

Montalbanas. Popierinis mėnulis“. (N-7)

15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 Drama „Akmuo ant

akmens“ (1971 m., Lietuva).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Romantinė drama

„Meilė choleros metu“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.30 Trileris „Lemtinga klaida“ (2006 m., Kanada, JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“

(k.). TV žurnalas. 7.30 Girių horizontai (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Pasaulis pagal

lietuvius“. Gyvenimo būdo žurnalas.

11.30 Kung fu akademija. (N-7)

12.05 Mano šaunioji sodyba (k.).

12.35 „Spąstai“. Realybės dokumentinka. (N-7)

13.10 Melodrama „Laimės iliuzija“ (2007 m., Indija). (N-7)

16.15 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.45 Be recepto (k.). 17.20 „Lietuvos žinių“

tyrimas (k.). 17.55 Ekstrasensų mūšis. 19.00 „Valstybės kelias“.

Dok. f. ciklas. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 21.25 Drama „Ištrinta

atmintis“ (2009 m., P. Korėja). (N-14)

23.40 Romantinė drama „Anglas ligonis“ (1996 m., JAV). (N-7)

2.45 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai

nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Komedija „Be

žodžių“ (2003 m., Vokietija). (N-7)

9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių f.

„Ruonis“ (2000 m., Australija).

11.45 Romantinė komedija „Padavėja“ (2007 m., JAV). (N-7)

13.55 Nuotykių komedija „Briliantinė ranka“ (1968 m., Rusija).

16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7)

17.10 Kodėl? (k.). (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim

(k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi

2010. 22.30 Komedija „Kaip

atsikratyti vaikino per 10 dienų“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-7)

0.55 Kriminalinė drama „Bagsis“ (1991 m., JAV). (N-14)

Spalio 23, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.38 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Šimborska.. 22.58 LR himnas.

„45 kalibras“. „Intrigų dvaras“. „Velnio sėkla“. Karštas vakaras.

„Meilė choleros metu“. „Urvas“. „Bagsis“. „Anglas ligonis“.

Gimtasis kraštas2010 spalio 15–22 d., Nr. 34 23TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su... Skirmantu

Valiuliu. 9.15 Tokie jie buvo. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.45 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Dailininkas J.Varnas. 12.45 Mūsų miesteliai.

Perloja. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 14.55 Drama „Akmuo ant

akmens“. 16.35 D.Kutraitė kalbina...

Egidijų Kūrį. 17.00 Krašto garbė. 17.55 Lietuvių dokumentika.

Senieji Lietuvos vienuolynai.

19.00 Auksinės melodijos. Dainininko S.Povilaičio 60-mečio koncertas.

20.25 Durys atsidaro. 21.00 Lietuvos nacionaliniam

dramos teatrui – 70. Koncertas.

22.30 Panorama. 22.45 Romantinė drama

„Meilė choleros metu“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Echo ir kiti Amboselio

drambliai“. 10.35 „Laukiniai globotiniai“. 11.10 „Ol Pedžetos

kronikos“. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas

„Didysis fi lmukų šou“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos

sode“. 16.00 „Akla meilė“.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 „Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 Serialas „Arti namų“.

(N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“.

(N-7) 21.00 Lietuviško kino

vakaras. Vaid. f. „Kai aš mažas buvau“.

22.25 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7)

23.25 Retrospektyva.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.15 „9,5 savaitės“. (N-7) 10.40 Geriausių virėjų kovos

(k.). 11.40 Drama „Aš užgrobiu

pilį“. (N-7) 13.50 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 14.45 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 „Norite tikėkite, norite

– ne!“ Realybės šou. (N-7)

19.00 „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Korėjos prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Anarchijos vaikai“.

(N-14) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara

(k.). 1.15 Erotinis f. „Erotinės

istorijos“ (S). 1.50 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

8.30 Liuks! Muzika. 10.20 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 11.55 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Tapti grupe „Queen“.

14.30 Liuks! Muzika. 16.20 Super Liuks! Koncertas

„Legendos sugrįžta“. 17.55 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“. 19.05 Pirmas kartas su

žvaigžde. 19.30 Dok. f. „Tapti grupe

„Queen“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.20 „Orbita“. Gyvenimiško

humoro laida. 22.45 Super Liuks! Jurgos

koncertas „Instrukcija“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Šiandien kimba. 9.00 Drama „Rono Klarko

istorija“. (N-7) 11.00 Laida NKTV. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 „Plėšrūno instinktas.

Ryklių invazija“. (N-7) 13.00 „Megakonstrukcijos.

Lamanšo tunelis“. 14.00 Dok. serialas

„Katastrofų pamokos. Traukiniai“ . (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A

lygos čempionato rungtynės: Kauno „Atletas“–Klaipėdos „Klaipėda“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (k.). (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas. Drama

„Ruandos viešbutis“. (N-14)

6.25 „EimiJumi roko grupė“.

6.50 „Nerealių draugų namai“.

7.15 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.40 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.05 „Magija“. 8.30 „Antinas Dafi s“. 8.55 Naujas ūkis. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo komedija „Sunkus vaikas“ (1990 m., JAV).

11.35 Nuotykių f. „Riterio žvaigždė“ (2001 m., JAV). (N-7)

14.20 Pričiupom! (k.). 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“.

TV žaidimas. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Premjera. Veiksmo

trileris „Savas žmogus“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.10 Komedija „Šėtoniškasis Nikis“ (2000 m., JAV). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 Animac. serialas „Robotukas“.

8.55 „Pašėlę Tornberiai“. 9.20 „Aviukas Šonas“. 9.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“.

13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas. 16.55 Klausimėlis. 17.10 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka“.

23.15 Elito kinas. Istorinė drama „Vyturio lizdas“ (2007 m., Italija, Prancūzija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Pasaulis pagal

lietuvius“ (k.). Gyvenimo būdo žurnalas.

7.30 Statybų TV (k.). 8.00 Nesėsi – nepjausi. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Liejyklos gatvė“

(k.). (N-7) 13.10 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 14.10 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

16.10 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

16.45 Girių horizontai. 17.20 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 17.55 Ekstrasensų mūšis. 19.00 Be recepto. 19.30 „Verslo širšės“.

Verslo aktualijų laida.

20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. (N-7) 20.55 Meilės istorijos.

Romantinė drama „Vasara Norsundoje“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

22.45 Drama „Baltoji grafi enė“ (2005 m., D. Britanija, JAV, Vokietija, Kinija). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Winx` klubas“. 8.30 „Ilgoji pertrauka“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Nuotykių f. „Polė“

(1998 m., JAV). 11.40 Komedija

„Popžvaigždė“ (2005 m., JAV).

13.40 Nuotykių f. „Fantomas“ (1996 m., Australija, JAV).

15.30 „Kobra 11“ (k.). (N-7)

16.30 Dar pažiūrėsim... (k.). (N-7)

17.10 Paskutinė instancija (k.). (N-7)

18.00 Farai (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 21.00 Drama „Rokis

Balboa“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.05 Komedija „Ar pirkti karvę?“ (2002 m., JAV). (N-14)

0.40 Drama „Mirties akivaizdoje“ (1983 m., JAV). (N-14)

Spalio 24, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.35 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.10 Auksinio balso konkursas

„Triumfo arka“. 23.28 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Vyturio lizdas“. „Šėtoniškasis Nikis“. „Rokis Balboa“. „Vasara Norsundoje“.

TV6Antradienis, spalio 19 d.

0.15 val. „Kruvinas nusikaltimas“. Trileris. JAV. 2002 m. (N-14). Rež. William A. Graham.

Vaidina: James Caan, Johnathon Schaech, Elizabeth Lackey, David Field, Sydney Jackson ir kiti.

Holivudo legenda Džeimsas Kanas („Krikštatėvis“) ir jau-nas temperamentingas aktorius Džonatonas Skičas suvaidino pagrindinius vaidmenis intriguojančiame kriminaliniame tri-leryje apie patį juodžiausią kerštą. Sietlo detektyvas Danielius ir jo gražuolė žmona Džesika mielai iškeistų gyvenimą mieste į užmiesčio tylą ir ramybę. Tačiau romantiškas vėlyvas vaka-ras, kurį porelė praleidžia mėnesienoje, baigiasi neapsakomu žiaurumu. Danielius drauge su šerifu Morganu Makena turi nagrinėti kupiną įtampos ir netikėtumų bylą. Bendradarbiau-dami šie vyrai išsiaiškina miesto paslaptį. Ji priverčia Danielių jaustis kaltą, o Makeną – užsiliepsnoti keršto troškimu.

BTVTrečiadienis, spalio 20 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Šiandien tu mirsi“. Trileris. JAV, 2005 m. (N-14). Rež. Don E. FauntLeRoy.

Vaidina: Steven Seagal, Anthony ‘Treach’ Criss, Sarah Buxton, Mari Morrow, Nick Mancuso, Robert Miano, Kevin Tighe.

Įkalbėtas savo draugės, talentingas vagis Charlanas nusprendžia pradėti naują teisingą gyvenimą, tačiau likimas tam sutrukdo. Įsi-darbinęs inkasatorių furgo-no vairuotoju Las Vegase, jis jau pirmą darbo dieną prieš savo valią tampa gin-kluoto apiplėšimo bendri-ninku. Po sąmonės prara-dimo jis nežino, kur dingo 20 milijonų dolerių, tačiau

jo bosas mano visai kitaip... Dar vienas trileris su neprilygs-tama veiksmo fi lmų žvaigžde Steven’u Seagal’u. Nenutrūks-tamas veiksmas ir nuolatinė įtampa garantuoti.

Lietuvos ryto TVPenktadienis, spalio 22 d.

22.40 val. „Pergalės kaina“. Drama. JAV. 2001 m. (N-14). Rež. Michael Corrente.

Vaidina: Robert Duvall, Michael Keaton, Andy Gray.

Nedidelio Škotijos miestelio antrosios lygos futbolo koman-dos treneris priverstas kovoti už tai, kad naujasis savininkas jos neparduotų. Klubą gali išgelbėti tik pergalė Škotijos taurės fi -nalo varžybose. Bet tikslas atrodo toks nepasiekiamas…

TV3Penktadienis, spalio 22 d.

0.25 val. „Velnio sėkla“. Trileris. JAV. 1997 m. (N-14). Rež. Alanas J. Pakula.

Vaidina: Harrison Ford, Brad Pitt, Margaret Colin ir kiti.

Du vyrai atstovauja priešiškiems pasauliams. Jie kovoja už priešiškus tikslus. Bet netrukus jų keliai susikryžiuos. Ieško-miausias ir aršiausias airių teroristas bei „kiečiausias“ žudi-kas – jaunas, nekaltos išvaizdos vaikinas – atvyksta į Niujor-ką slapstytis. Pakeitęs pavardę ir nieko neįtariančio teisininko padedamas, jis apsigyvena „saugiausioje miesto vietoje“ – airių policininko namuose. Užsimezga vyriškių draugystė. Polici-ninkas turi nemažų rūpesčių dėl porininko, bet dar daugiau nemalonumų patiria, kai teroristas pradeda ieškoti ryšių, kad įsigytų ginklų. Pareigūnui kyla įtarimų dėl jo tapatybės.

Lietuvos ryto TVŠeštadienis, spalio 23 d.

11.00 val. „Namų daktaras“. Sveikatinimo laida. Vedėjas – gydytojas G.Apanavičius.

Visi besidomintys savo sveikata, ne-norintys sirgti ir negaluoti gali šešta-dienio priešpiečius leisti drauge su lai-da „Namų daktaras“. Čia laidos vedėjas, kraujagyslių chirurgas Gintaras Apana-vičius su žiūrovais ir laidos svečiais ben-drauja paprasta, visiems suprantama kal-ba. Kiekvienoje laidoje „Namų daktaras“ aptariami dažnai visus kamuojantys ne-galavimai, pristatomi naujausi gydymo būdai ir, žinoma, ne-pamirštamos prevencinės priemonės, kaip išvengti ligų.

BTVŠeštadienis, spalio 23 d.

23.40 val. „Anglas ligonis“. Drama. JAV, 1996 m. (N-7). Rež. Anthony Minghella.

Vaidina: Ralph Fiennes, Juliette Binoche, Willem Defo.

Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine pa-verstoje viduramžių viloje jauna gailestingoji seselė Hana slau-go vienintelį ligonį – anglų lakūną, kuris baisiai apdegė, kai jo lėktuvas nukrito Sacharoje. Kartografas, rengęs Sacharos dy-kumos žemėlapį, patenka į patį Antrojo pasaulinio karo įvykių sūkurį. Išgyvenęs po siaubingos lėktuvo katastrofos, jis atranda naują, kupiną meilės, išdavysčių ir politikos pasaulį. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo iki tol... Tai psichologinė meilės, išda-vystės ir painių tarpusavio santykių drama M.Ondaatje romano motyvais. Tai poetiška esė apie meilę, aistrą ir ištikimybę, karą ir istoriją, romantiką ir cinizmą, apie drąsą žmogaus, stoiškai pasitinkančio savo mirtį, apie gyvenimo pradžią ir pabaigą. Tai trisdešimt septynis prestižinius kino apdovanojimus, iš kurių net devyni – Oskarai, susišlavęs legendinio režisieriaus Antho-ny Minghella šedevras.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 15–22 d., Nr. 3424 Įvairenybės

Liverpulyje, gimtajame legendi-nės grupės „Th e Beatles“ mieste, ati-dengta skulptūrinė kompozicija, skir-ta Džonui Lenonui, kuriam praeitą šeštadienį būtų sukakę 70 metų. Pa-minklo atidengimo ceremonijoje da-lyvavo Džono Lenono sūnus iš pir-mos santuokos Džulianas ir buvusi muzikanto žmona Sintija. Džulianas Lenonas padėkojo atėjusiesiems į ce-remoniją už dalyvavimą šventiniuo-se renginiuose, o S.Lenon paragino muzikanto gerbėjus ne sielvartauti, o džiaugtis tuo, kad Dž.Lenonas nugy-veno įdomų gyvenimą ir padovanojo pasauliui nuostabią muziką.

Dž.Lenono našlė Joko Ono pa-minėjo savo vyro jubiliejų Islandijoje. Jai patikėta uždegti ugnį ant „Pasau-lio bokšto“ – memorialo, kurį prieš

trejus metus atidengė Dž.Lenono gerbėjai. Bokšte užrašyta frazė „Įsi-vaizduok pasaulį“ 24 kalbomis. Lieps-

na monumente degs iki gruodžio 8 dienos – kaip tik tą dieną prieš 30 metų Dž.Lenonas buvo nušautas. 55 metų Markas Deividas Čapma-nas Dž.Lenoną nušovė prie jo namų Niujorke 1980 m. gruodį. Už nusi-kaltimą jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Penktadienį Turkijos sostinėje Ankaroje buvo iškeptas ir iškart į Gi-neso rekordų knygą įrašytas didžiau-sias pasaulyje omletas, kurio svoris – 4,4 tonos. Omletas buvo gaminamas pustrečios valandos. Jam buvo pa-naudota 110 tūkstančių kiaušinių ir 432 litrai aliejaus. Patie-kalą 10 metrų skersmens keptuvėje viename iš Turkijos sostinės prekybos ir pra-mogų centrų kepė 65 virėjai. Ankstesnis šios rungties rekordas priklausė Pietų Afri-

kos Respublikai, kurioje buvo iškep-tas 3,6 tonos omletas.

Įtakingiausia Didžiosios Britanijos moteris – Dž.Rouling

Garsiųjų knygų apie burtininką Harį Poterį autorė Džoana Rouling įvardyta kaip įtakingiausia Didžio-sios Britanijos moteris. Įtakingiau-sių šalies moterų sąrašą sudarė „Na-tional Magazine Company“.

Dž.Rouling pralenkė buvusią merginų grupės „Spice Girls“ narę ir futbolo žvaigždės Deivido Bekhe-mo žmoną Viktoriją Bekhem, kuri liko antroje vietoje, ir netgi karalie-nę Elžbietą II, užėmusią trečią vie-tą. Pirma vieta rašytojai skirta už jos labdaringą veiklą, užsibrėžto tikslo siekimą ir literatūrinį talentą.

Ketvirtoje įtakingiausių bričių sąrašo vietoje atsidūrė žmogaus teises ginančios organizacijos „Li-berty“ vadovė Šami Čakrabarti, o penkta liko dainininkė Čeril Coul.

Dž.Lenono jubiliejaus proga ati dengtas naujas paminklas

Didžiausias pasaulyje omletas

Vienas 14-metis Portugalijoje automobiliu įveikė 400 km atstumą, kad susitiktų su mergaite, su kuria susipažino per internetą ir įsimylėjo. Paėmęs motinos automobilį ir tėvo EC kortelę, jis iš savo kaimo šalies šiaurėje leidosi į kelionę. Policija po dviejų dienų galiausiai aptiko pa-auglį prie vienos mokyklos Lisabo-nos priemiestyje Seiksale. Berniukas buvo rastas gana greitai, nes savo kambaryje paliko keletą nuorodų, atskleidė policijos atstovas.

„Myliu tave, mažyte“, – buvo pa-rašyta ant Seiksalo žemėlapio, kuris

buvo rastas ant lovos. „Berniukai ar mergaitės dėl meilės pabėga iš tėvų namų gana dažnai, bet paprastai tai daro dviračiu ar automobiliu. Tai, kas įvyko dabar, neįtikėtina“, – sakė policijos pareigūnas.

Iš pradžių prie mokyklos buvo rastas automobilis, o netrukus pa-stebėtas berniukas, lydimas savo mylimosios ir dar vienos mergai-tės. Mokytojos ir sunkvežimio vai-ruotojo sūnui dėl jauno amžiaus jo-kia bausmė negresia. „Tai interneto kaltė, kad vaikai išmoksta tokių da-lykų“, – piktinosi paauglio senelis.

Ko nepadarysi dėl meilės

Dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir bu-vęs prezidentas Džordžas V.Bušas vienodai populiarūs tarp ameri-kiečių, rodo televizijos kompani-jos CNN atliktos apklausos duo-

menys. 47 proc. apklausos dalyvių savo balsą atidavė dabartiniam prezidentui, 45 proc. – buvusia-jam. Prieš metus B.Obama pagal populiarumą lenkė savo pirmtaką 23 procentais.

B.Obama ir Dž.Bušas beveik vienodai populiarūs

Malaizijoje – gyvačių paroda

Romoje parduodamas 5 kvadrati-nių metrų ploto butas, jį galima įsigy-ti už 50 tūkst. eurų. Butas yra netoli Graziolio rūmų Romos centre, Italijos premjero Silvijaus Berluskonio rezi-dencijos. Turimais duomenimis, kita-dos bute buvo durininko kamarėlė.

Jame įrengta nedidelė sėdima vonia, kriauklė, unitazas. Viengulė lova yra antrajame aukšte, į kurį pasikeliama laiptais. Kambariuke yra langas, bet jį atidaryti galima tik esant lovoje.

Kaip praneša britų laikraštis „Tele-graph“, visuomenė rodo didžiulį susi-domėjimą šiuo būstu. Vietos laikraštis „Il Giornale“ pastebi, kad „Romoje žmonės dabar gyvena it žiurkės, o jų butai – vos didesni už vigvamą“.

Parduodamas mažiausias butas pasaulyje

Amsterdamo oro uoste mirė gar-sus amerikiečių soulo muzikos atli-kėjas Solomonas Berkas. Vakar 70 metų S.Berkas turėjo koncertuoti viename iš Amsterdamo klubų su olandų grupe „De Dijk“. Kaip skel-bia olandų transliuotoja NOS, dai-nininkas mirė lėktuve ankstų sekma-dienio rytą, atskridęs į Amsterdamą iš Los Andželo. Jo mirties priežastis kol kas neskelbiama. S.Berkas paliko 21 vaiką ir 90 anūkų.

Garsusis dainininkas gimė Fila-delfi joje 1940 m. kovo 21 d. Profesi-onalo karjerą jis pradėjo kaip pamoks-lininkas ir programos apie gospelo muziką vedėjas vienoje iš JAV radijo stočių. 2003 m. S.Berkas apdovanotas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu. Soulo muzikos atlikėją labiausiai iš-garsino daina „Everybody Needs So-mebody to Love“, skambėjusi 1980 m. fi lme „Broliai Bliuzai“.

Mirė dainininkas S.Berkas

JAV Bostono miesto priešgais-rinė tarnyba gavo dovanų mažų deguonies kaukių naminiams gy-vūnams. Tokių kaukių turi būti kiek vienoje ugniagesių mašinoje, informavo Masačusetso valstijos sostinės valdžia.

60 gyvūnams skirtų deguo-nies kaukių ugniagesiams pado-vanojo valstijos veterinarų draugi-ja ir maistą naminiams gyvūnams gaminanti kompanija „WellPet“. Kaip ir deguonies kaukės žmo-nėms, jos turi apsaugoti gyvū-nų plaučius nuo įkvepiamų dūmų.„Dūmai nesirenka“, – taip šią akciją

pakomentavo Bostono priešgaisri-nės tarnybos atstovas spaudai Stivas Makdonaldas.

Deguonies kaukės naminiams gyvūnams

GK, Eltos inf. ir nuotraukos