Gimtasis kraštas Nr. 74

Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Jie sugrįžo į Lietuvą5 p.

Šalis, nepaliaujanti stebinti turistus

13 p.

Elgetų mažėtų, jei jiems toks gyvenimo būdas

būtų nepatrauklus10 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Skaudi sukaktisPo Medininkų žudynių prabėgo 20 metų,

tačiau už grotų – tik vienas nusikaltėlis.

1–2 p.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) 1

Vida TAVORIENĖ

Kurorto verslininkai pikti nasi, kad ant jų galvų staiga užgriuvęs „pagal-vės“ mokesti s pablogins pastaruo-sius metus nuostolingai dirbusių SPA centrų, sanatorijų, viešbučių padė-tį . Anot jų, tokiam sprendimui pasi-rinktas neti nkamas metas, be to, jis priimtas ignoruojant vietos verslo bendruomenę. Grupė Seimo narių ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskri-tyje suabejojo Druskininkų savival-dybės tarybos sprendimo dėl rinklia-vos teisėtumu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Guls ant verslo pečių

Nuo birželio 1 dienos Druskinin-kų kurorto svečiai už kiekvieną nak-tį, praleistą viešbučiuose, sanatorijo-se, SPA centruose, svečių namuose ir kitose apnakvindinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, turi sumokėti po 2 litus. Kai kurie verslininkai tvir-tina, kad ši rinkliava guls ant jų pečių, nes ji įvesta nepalankiu laiku – metų viduryje, kai jau paskelbtos kainos ir sudarytos sutartys.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatin-gosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Lietu-vos pasienio darbuotojus. Praė-jus 20 metų po šiurpių žudynių, Rusija neišduoda kelių įtariamų-jų. Nuteistas tik vienas OMON pareigūnas.

Gyvas išliko ti k vienas

Prieš 20 metų netekome septy-nių išsilavinusių ir darbui Lietuvai gyvenimą paskyrusių vyrų: muiti-ninkų Antano Musteikio ir Sta-nislovo Orlavičiaus, policijos būrio „Aras“ pareigūnų Algimanto Juoza-ko ir Mindaugo Balavako, kelių po-licininkų Juozo Janonio ir Algirdo Kazlausko. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Praėjus mėnesiui po šių žudy-nių, ligoninėje mirė sunkiai sužeis-tas policininkas Ričardas Rabavi-čius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas.

Nebaigtos bylos duomenimis, kraupią žmogžudystę Medininkuo-se įvykdė Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo Konstantinas Michailovas, Andrejus Laktiono-vas ir Aleksandras Ryžovas. Įtaria-ma, kad jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas. Tik vienintelis K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.

Generalinė prokuratūra Me-dininkų žudynių bylą tyrė 17 metų. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – būrio vado Č.Mlyniko ir šio būrio milicinin-kų A.Laktionovo bei A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Ru-sija atsisako išduoti įtariamuosius žmogžudyste.

Lietuvai spaudžiant 2008 metais Europos Sąjunga sutiko Medinin-kų žudynių klausimą įtraukti į de-rybų su Rusija mandato priedą. Tad tik 17-osios šios tragedijos metinės buvo minimos sulaukus tarptauti-nės paramos.

„Pagal mūsų Baudžiamąjį ko-deksą ir pagal visus tarptautinės tei-sės parametrus tai buvo svetimos valstybės kariškių įvykdyta Lietu-vos valstybės pareigūnų žmogžu-dystė – jiems nesipriešinant, juos paėmus į nelaisvę, nuginklavus, pa-guldžius ant grindų ir peršovus gal-vas“, – prieš keletą metų lrt.lt sakė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Šių metų gegužės 11 d. dėl Me-dininkų žudynių buvęs OMON

pareigūnas K.Michailovas nuteis-tas kalėti iki gyvos galvos. Per pa-skutinę savo kalbą teisme K. Mi-chailovas priekaištavo pareigūnams, tiriantiems bylą, bei Policijos depar-tamentui.

Rusija neišduoda įtariamųjų

„Esu vadinamas kraujo ištrošku-siu žudiku, pavojingu nusikaltėliu. Niekada nedalyvavau jokiose slap-tose operacijose, Lietuvos pasienyje nebuvau“, – teisme balandžio mėne-sį tikino K. Michailovas.

Policijos departamento darbuo-tojai tuomet taip pat sulaukė prie-kaištų: „Jie nuolat verčia mane pri-sipažinti, o aš to nedarysiu niekada,

nes prisiekiau Tėvynei – SSSR ir sau.“

43 metų Latvijos pilietis, anks-čiau turėjęs Nikulino pavardę, taip pat turės atlyginti valstybei 2,3 mln. litų žalą. K.Michailovas yra vienin-telis nuteistasis Medininkų byloje.

Įtariamieji A.Laktionovas, A.Ryžovas ir Č.Mlynikas šiuo metu gyvena Rusijoje. Pareigūnams žino-ma jų gyvenamoji vieta, namų te-lefono numeriai, darbovietės. „Visi duomenys pateikti Generalinės prokuratūros prokurorams, tačiau Rusija savo piliečių neišduoda. Tai padarė tik Latvija“, – teigė Polici-jos departamento paieškos tarnybos komisaras Igoris Ksendzovas.

Aktualijos

Medininkuose vienintelis gyvas likęs žudynių liudininkas Tomas Šernas duos startą tradicinio estafeti nio bėgimo Medi-ninkai–Vilnius dalyviams. Eltos nuotrauka

Skaudi sukakti s

Nukelta į 2 p.

Druskininkų verslininkai pasipikti no miesto valdžios sprendimais.


Prabėgo 20 metų po šiurpių Medininkų žudynių, tačiau už grotų – ti k vienas nusikaltėlis.

Vida TAVORIENĖ

Pastaraisiais metais mažinamas vaikų globos namuose augančių auklėti nių skaičius, bet jų globa

šeimose neskati nama. Sveti mus vaikus priglausti pasiryžusios šei-mos už globoti nius gauna kur kas mažesnę sumą nei vaikų priežiūros įstaigos ar tokius vaikus glaudžian-

čios šeimynos. Pastarosios po prieš metus priimto Šeimynų įstatymo taip pat jaučiasi suvaržytos.

Druskininkų savivaldybės įvestą mokestį už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra kurorte dirbantys verslininkai prilygino duoklei carui.

Verslininkai turi ti k vieną teisę – mokėti

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Valdžia ofi cialiai deklaruoja siekianti , kad be tėvų priežiūros likę vaikai būtų globojami ne vaikų globos namuose, o kitose šeimose, tačiau sudaryti tam palankių sąlygų neskuba.

2010 m. pabaigoje šalyje buvo per 11 tūkst. globojamų vaikų.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Globojamiems vaikams viena ranka duoda, kita – ati ma

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)2

Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas T.Šernas po teismo nuos-prendžio pasakė, kad bausmė iki gy-vos galvos atitinka nusikaltimo lygį, ir pasidžiaugė Lietuvos teisėtvarka, kad ši sugeba padaryti tinkamus spren-dimus, teisybė anksčiau ar vėliau turi nugalėti.

Nužudytų pasieniečių laidotuvė-se garbės sargyboje stovėjęs policijos pareigūnas Dainius Ž. sakė, kad Lie-

tuva neturėtų sustoti, o tvirčiau spaus-ti Rusiją dėl kitų nusikaltėlių išdavi-mo. „Vieno žudiko nuteisimas nėra laimėjimas. Negalima sustoti ir tuo didžiuotis. Privalome eiti toliau, kol teisybė paims viršų“, – sakė policijos pareigūnas.

Žada teisti už akių

Generalinė prokuratūra siekia už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduo-

da Rusija. Suėjus senaties ter-minui šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.

Prokurorai tikina, kad taip ne-nutiks – įtariamieji yra padarę dau-giau nusikaltimų, todėl senaties ter-minas jiems pailgės. Be to, senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medi-ninkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas sprendžia, ar tris buvusius Rygos OMON pa-reigūnus A.Ryžovą, Č.Mlyniką ir A.Laktionovą pripažinti įtariamai-siais nusikaltimais žmoniškumui. Tuomet jų veikos būtų perkvalifi -kuotos pagal 100-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį ir vėl būtų kreip-tasi dėl kardomojo suėmimo ir pra-

šoma išduoti naują Europos arešto orderį.

Mykolo Romerio universiteto Baudžia-mojo proceso katedros

vedėjas Raimundas Jurka abejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis

tikina, kad įtariamiesiems privaloma įteikti pranešimą apie įtarimus. Anot proku-

rorų, kol kas jį yra gavęs tik vienas iš Rusijoje gyvenančių įtariamųjų.

Vyks daug renginių

Šį sekmadienį Lietuva minės 20-ąsias Medininkų tragedijos

metines. Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti šią savaitę vyks renginiai

Vilniuje, Medininkuose ir kituose šalies miestuose.

Penktadienį vidaus reikalų mi-nistras Raimundas Palaitis su mui-tinės, policijos, pasienio tarnybų va-dovais susitiks su Medininkuose ir Krakūnuose žuvusių pareigūnų ar-timaisiais.

Sekmadienį iškilmingi renginiai vyks Vilniuje ir prie Medininkų memorialo. Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios, Medinin-kuose vienintelis gyvas likęs žudy-nių liudininkas Tomas Šernas duos startą tradicinio estafetinio bėgi-mo Medininkai–Vilnius dalyviams. Pagarba žuvusiesiems bus atiduota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Muitinės muziejuje Vilniuje veiks ekspozicija „Gyvi mūsų šir-dyse“, skirta Medininkų tragedijos 20-osioms metinėms paminėti.

Aktualijos

Verslininkai turi ti k vieną teisę – mokėti

s-i-a

o

užda Rusija. Suėjus senaties ter-

kodekso stasi dėl ka

šom

vau

tikpriapi

rorųvienįtaria

Vyks

Šį se20-ąsia

Skaudi sukakti s

„To mokesčio iš žmonių nerenka-me, nes tai būtų nepadoru. Jau suda-rytos sutartys su agentūromis, klientai žino, kiek turi mokėti. Negalime da-bar pasakyti poilsiautojams, atvažia-vusiems iš Rusijos, Vakarų Europos, kad meras sugalvojo naują mokestį ir jiems reikės primokėti. Štai iš 4 as-menų šeimos, apsistojusios 10 die-nų, reikėtų papildomai paprašyti 80 litų“, – teigė Druskininkų sveikati-nimo įstaigų asociacijos prezidentas, „SPA Vilnius Sana“ vadovas Valdas Trinkūnas.

Anot V.Trinkūno, nauja rinklia-va įmonėms sudarys ženklias sumas. „Eglės sanatorijai“ tai atsieis apie 0,5 mln. litų, mažesnėms įstaigoms – apie 200 tūkst. litų per metus. Be to, kainuos ir šio mokesčio administravimas.

„Viešbučiai, pastaruosius metus dirbę nuostolingai, dar neatsigavo. Jie neinvestuoja į gerinimo sąlygas, darbuotojams sumažinti atlyginimai. Atsiradus naujam mokesčiui, vėl rei-kės mažinti arba atlyginimus, arba darbuotojų skaičių“, – aiškino „SPA Vilnius Sana“ vadovas.

Nei tarėsi, nei diskutavo

Verslininkai abejoja, ar naujas mokestis yra pagrįstas. „Mes nesame

prieš kažkokį kurorto mokestį, tačiau manome, kad rinkliava už naudojimą-si infrastruktūra turi būti renkama iš tuo besinaudojančių asmenų. Dabar jis teko apgyvendinimo paslaugas tei-kiantiems ūkio subjektams. Tai nelo-giška. Žiemą ar rudenį mūsų klientai dažnai net į miestą neišeina ir ta inf-rastruktūra nesinaudoja“, – sampro-tavo V.Trinkūnas.

Kurorto verslininkai apmaudauja ir dėl to, kad rinkliava įvesta nepasi-tarus ir nepadiskutavus su jų bend-ruomenės atstovais. „Jei mokestis įsi-galiotų nuo metų pradžios, tuomet būtų galima jį įtraukti į kainas. O da-bar viskas staiga sumanyta. Blogiausia tai, kad naujas mokestis nuleistas kaip caro lažas iš viršaus. Mažesnieji vers-lininkai bijo ir pasipriešinti“, – tvirti-no Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas.

Dėl Druskininkuose įvesto „pagal-vės“ mokesčio teisėtumo suabejojo ir parlamentarai. Seimo vicepirminin-kas Algis Čaplikas, frakcijų seniūnai Jurgis Razma, Valentinas Mazuro-nis ir Erikas Tamašauskas bei Miš-riai Seimo narių grupei priklausan-tis Antanas Baura kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis nustatytų, ar Druskininkų savival-dybės tarybos sprendimas dėl rinklia-vos atitinka teisės aktus.

„Tegu teismas išsiaiškina, kad nekiltų problemų, nes tokias rink-liavas gali pradėti taikyti ir kitos sa-vivaldybės. Vis dėlto tai nemaži pi-nigai. Smaugti verslo papildomais mokesčiais dabar nereikėtų“, – sakė A.Čaplikas.

Anot A.Bauros, savivaldybėms ne-derėtų priiminėti sprendimų be verslo, kitų socialinių partnerių pritarimo.

Neišgirdo verslininkų

Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė pripažino, kad su kai ku-

riomis verslininkų pastabomis gali-ma sutikti.

„Tenka atsiprašyti, kad nebuvo iš anksto informuoti. Vėliau mes patys išsiuntėme pranešimus agentūroms, kad renkamas toks mokestis. Pritaikė-me daugybę lengvatų. Mes pasiruo-šę lanksčiai žiūrėti ir spręsti iškilusias problemas. Juk tas mokestis tarnau-tų ir verslui. Trūksta lėšų rinkodarai, infrastruktūros, kuri ir sukurta poil-siautojams, priežiūrai. Tokia praktika egzistuoja daugelyje pasaulio kuror-tų“, – teigė K.Miškinienė.

Vicemerė tikino, kad verslinin-kų, priešiškai nusiteikusių prieš naują rinkliavą, nėra daug. „Dauguma pildo deklaracijas ir moka mokesčius. Sako, klientai nesipriešina. Net ir smulkieji verslininkai moka šį mokestį ir nekelia jokių problemų“, – pareiškė vicemerė.

Druskininkų tarybos narys Do-natas Mizaras tvirtino, kad tokiam mokesčiui nepritarė ir už sprendimą nebalsavo. „Apie kurorto rinkliavas buvo kalbėta prieš penketą metų, ta-

čiau dabar šis mokestis – kaip perkū-nas iš giedro dangaus. Reikėjo labiau įsiklausyti į verslininkų nuomonę. Kažkoks mokestis kurortui reikalin-gas, tačiau ne tokiu metu“, – aiškino D.Mizaras.

Iš „pagalvės“ mokesčio Druskinin-kų savivaldybė planuoja surinkti iki 1,5–2 mln. litų lėšų per metus.

Apie kurorto rinkliavas pasvarsto ir Birštono politikai, tačiau kol kas jų įtvirtinti neketinama. „Klausimas nenaujas – prieš 2–3 metus diskuta-vome su viešbučių, sanatorijų savinin-kais. Bet kol situacija nėra lengva nei verslui, nei žmonėms, rinkliavų neįve-dame“, – sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Tačiau savivaldybės vadovė pa-stebėjo, kad kurorto rinkliavos reika-lingos ir naudingos. „Jei daugiau lėšų galėtume investuoti į infrastruktūrą, gėlynus, miestas būtų dar patrauk-lesnis turistams. Nedidelė rinkliava nesudarytų prob lemų ir svečiams bei viešbučiams ir sanatorijoms. Tačiau būtina tam pasiruošti ir, tik sutarus su verslo bendruomene, priimti ati-tinkamus sprendimus“, – įsitikinusi Birštono merė.

Kaip iš poilsiautojų surinkti kuror-to rinkliavą ir papildyti savo biudžetą, nuolat suka galvą ir Palangos savival-dybė. Dabar šiame kurorte tenka mo-kėti už automobilių statymą.

Dėl Druskininkuose įteisinto „pagalvės“ mokesčio teisėtumo suabejojo ir parlamentarai.

Prievolę permetė kiti emsAlgimantas Pipiras, Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje

Savivaldybė turi teisę nustatyti rink-liavą, tačiau jos administravimą priva-lo pati susitvarkyti , o ne permesti tai kiti ems subjektams. Dabar prievolė pri-mesta juridiniams asmenims, o fakti š-kai deklaruojama, kad rinkliavą moka fi ziniai asmenys, t.y. poilsiautojai. Mes parašėme savivaldybei teikimą, tačiau jo nevykdė. Tuomet kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Trūksta lėšų reklamaiJurgita Kazlauskienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė

Savivaldybėms gerokai sumažinti biu-džetai, trūksta lėšų reklamai, rinkotyrai. Daug metų Druskininkai investavo, kad apie juos sužinotų ir užsienyje. Kad išlai-kytų tokį lygį, jiems trūksta lėšų. Kuror-to mokesti s yra daug kur. Štai į Jūrma-lą yra įvažiavimo mokesti s. Vakaruose ne vieno viešbučio sąskaitoje matome kurorto mokestį . Tad ar verta smerkti Druskininkus?

Atkelta iš 1 p. Druskininkų kurorto svečiai už kiekvieną naktį , praleistą viešbučiuose, sanatorijose, SPA centruose, svečių namuose ir kitose apnakvindinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, turi sumokėti po 2 litus.


Lietuva turėtų tvirčiau spausti Rusiją dėl kitų Medininkų nusikaltėlių išdavimo.

Lietuvai spaudžiant 2008 metais ES suti ko Medininkų žudynių klausimą įtraukti į de-rybų su Rusija mandato priedą. Tad ti k 17-osios šios tragedijos meti nės buvo mini-mos sulaukus tarptauti nės paramos. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) 3Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti [email protected]

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,[email protected] pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtasTeisę į kompensaciją lengvajam

automobiliui įsigyti siūloma suteik-ti ne ti k tėvams (įtėviams), augi-nanti ems neįgalų vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuo-lati nės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia), bet ir vy-resniems nei 18 metų tokios pat ne-galios asmenims.

Tokį patobulintą Transporto len-gvatų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistra-

vo Seimo narys Edvardas Žakaris.Pasak jo, projekto tikslas – skiriant

kompensaciją lengvajam automobi-liui įsigyti panaikinti sunkią negalią turinčių asmenų diskriminaciją dėl amžiaus, padėti šeimoms, prižiūrin-čioms šiuos asmenis, spręsti įvairias socialines problemas.

Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, taip pat bus suderinti reikalavimai no-rintiesiems gauti kompensaciją len-gvajam automobiliui įsigyti.

Manoma, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas pareikalaus iš biudžeto apie 600 tūkst. Lt kasmet.

GK, Eltos inf.

Neįgaliesiems žada palengvinti gyvenimą

Mažina vaikų globos namus

Pagal 2007 m. parengtą vaikų globos įstaigų optimizavimo prog-ramą nuo kitų metų jose turėtų aug-ti ne daugiau kaip 60 vaikų. Šių įs-taigų vadovai nuogąstauja, kad taip „optimizuojant“ daugybė šalies vai-kų vargs ir kentės nesaugioje aplin-koje.

„Kol vaikas nepadarys nusikal-timo ar nebus apleistas iki kraštu-tinumo, į vaikų globos namus jo neveš“, – liūdnas pasekmes progno-zuoja vaikų globos įstaigų vadovai.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija (SADM) tikina, kad vaikų globos namų auklėtinių skaičius ne-bus mažinamas dirbtinai. „Bus sie-kiama jų sumažinti gerinant preven-cinį darbą su šeimomis, padedant ugdyti darnius santykius šeimoje, rengiant kursus būsimiems globė-jams“, – tikina SADM atstovai.

Tačiau Lietuvos vaikų globos įs-taigų direktorių asociacijos prezi-dentas Viešvilės vaikų globos namų ( Jurbarko r.) direktorius Algiman-tas Liaudaitis skeptiškai vertina dek laruojamus siekius.

„Nerealu, kad bent per artimiau-sius 10 ar 20 metų Lietuvai nerei-kėtų vaikų globos įstaigų. Daugybė vaikų šalyje skursta, yra skriaudžia-mi savo namuose. Tikėtis, kad vie-nas socialinis darbuotojas padės keliasdešimčiai rizikos šeimų se-niūnijoje, būtų gana naivu“, – įsiti-kinęs A.Liaudaitis.

Savivaldybių vaikų teisių apsau-gos specialistai puse lūpų prasitaria, kad jiems pranešta į vaikų priežiūros įstaigas siųsti kuo mažiau vaikų.

Pikti na politi kų svaičiojimai

Anot vaikų globos įstaigų vado-vų, mūsų šalis seka kitų Europos ša-lių pavyzdžiu, tačiau neatsižvelgia į dar gana skirtingas tų valstybių ir Lietuvos ekonomines ir socialines aplinkybes.

„Teko susipažinti su Vokietijos, Lenkijos, Belgijos ir kitų šalių pa-tirtimi. Ten skatinamos šeimynos, kuriami SOS vaikų kaimai, bet yra ir vaikų globos namų, nes be jų ne-

išsiverčiama. Pas mus problemos dar aštresnės. Štai iš 70 Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių šeimos ga-lėtų paimti globoti gal tik 10 vaikų. Daug yra psichiškai neįgalių, ne-suvaldomų vaikų. Jei šeimos paima tokius globotinius per atostogas, po kelių dienų grąžina. Tokia yra realy-bė“, – aiškino A.Liaudaitis.

Lietuvos vaikų globos įstaigų di-rektorių asociacijos prezidentą pik-tina politikų svaičiojimai, kad vai-kus geriau globoti šeimose nei vaikų priežiūros įstaigose.

„Be jokios abejonės, tai tiesa. Ta-čiau, ar skatinamos vaikus globojan-čios šeimos? Kai viename posėdyje paklausiau, kas iš moralizuojan-čių politikų ir valdininkų pasiėmė globoti nors vieną svetimą vaiką, nė vienas nepakėlė rankos“, – sakė du globotinius su žmona išauginęs A.Liaudaitis.

Nustūmė į užribį

SADM duomenimis, 2010 m. pabaigoje šalyje buvo per 11 tūkst. globojamų vaikų. Daugiausia jų (6 654) globojama šeimose, 303 vai-kai auga šeimynose ir 4 175 vaikai yra globos įstaigų auklėtiniai.

Daugiausia be tėvų priežiūros li-kusių vaikų auga svetimose šeimose, tačiau jiems išlaikyti skiriama ma-žiausia suma.

Prieš dvejus metus dvigubai (iki 1 040 Lt) padidinus mėnesinę iš-moką šeimynose globojamiems vai-kams nuošalyje paliktos šeimos, kurios neturi šeimynos statuso, tačiau augina svetimus vaikus. Jiems liko tokio pat dydžio išmoka, patvirtinta dar maž-daug prieš dešimtmetį, – 540 Lt.

Į Našlaičių vaikų globėjų sąjun-gą susivieniję globėjai siekė, kad jų globotiniai nebūtų fi nansiškai dis-kriminuojami, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.

„Daug rašėme raštų, aiškinome, tačiau gaudavome vis tą patį atsaky-mą – kol kas nėra galimybės vieno-dai aprūpinti visus globojamus vai-kus“, – apgailestavo Našlaičių vaikų

globėjų sąjungos pirmininkė uteniš-kė Stasė Morkūnienė.

Globėja tvirtino, kad tam tikrų vilčių įkvėpė neseniai vykęs susitiki-mas su Prezidente Dalia Grybauskai-te. Šalies vadovė nežadėjo didesnių išmokų, tačiau iškart pripažino, kad svetimus vaikus auginančios motinos neturi būti nustumtos į socialinį už-ribį. Mat dabar ne po vieną globotinį auginančios moterys yra atitrūkusios nuo darbų ir likusios be socialinių ga-rantijų bei darbo stažo.

Vaikų išmokas skiria mokesčiams

Vaikų globėjai nesidžiaugia prieš metus įsigaliojusiu nauju Šeimynų įstatymu, pagal kurį steigėjais tapo patys tėvai, o anksčiau buvo savival-dybės. Vaikų globėjams nebemokami atlyginimai, kaip buvo iki tol, tačiau savivaldybės šeimoms moka už teikia-mas paslaugas, o vaikams išlaikyti lė-šos skiriamos iš valstybės biudžeto.

„Buvome globėjai, o dabar tapome verslo įmonių steigėjai. Deklaruojama, kad palengvino šeimynų gyvenimą, o mums atrodo, kad atsitiko atvirkščiai. Mums nepriklauso atostogos, susir-gus negauname nedarbingumo pa-žymėjimo, perpus sumažėjo atlygini-mas. Maža to, iš vaikams skirtų pinigų turime sumokėti mokesčius „Sodrai“, ligonių kasoms. Jaučiamės pažemin-ti“, – sakė jau dvidešimt metų Panevė-žio rajone vaikus globojanti Gražina Grigaliūnienė.

Naujo įstatymo trūkumus paju-to ir vaikų globėja iš Kupiškio rajono Aldona Jatužienė. „Dabar mes neį-darbinti, tad negalime pasinaudoti li-zingo paslaugomis. Bijome, kad ne-sulūžtų skalbyklė ar šaldytuvas, nes būtų sudėtinga įsigyti naują“, – dėl atsiradusių naujų rūpesčių kremtasi dešimtmetį gyvuojančios šeimynos globėja.

Pasak SADM Ryšių su visuome-ne skyriaus vedėjos pavaduotojos Li-nos Burbaitės, socialinę globą teikian-tiems šeimynų dalyviams (taip dabar vadinami globėjai – aut. pastaba) yra suteikiamos išlaikymo pajamos, jie draudžiami visai pensijai, o privalo-mos įmokos „Sodrai“ yra sumažintos (37,5 proc.). Jos sumokamos iš vaiko globos išmokos dalies.

„Šeimynų dalyviai nebuvo paten-kinti tuo, kad nuo jų išlaikymo pa-jamų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tad šiemet pakei-tus paslaugų fi nansavimo ir lėšų ap-skaičiavimo metodiką, pritarta, jog ir šeimynos dalyvių GPM būtų moka-

mas iš vaiko globos išmokos dalies“, – aiškino SADM atstovė.

Anot L.Burbaitės, atsižvelgiant į prižiūrimų vaikų skaičių, vieno šei-mynos dalyvio gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 800 iki 1 170 Lt, jei 2 dalyviai – atitinkamai nuo 1 638 Lt iki 2 340 Lt.

Šeimynoje globojamam vaikui yra skiriama 1 040 Lt per mėnesį. Joje gali augti nuo 6 iki 12 vaikų, tad glo-bos išmokų mėnesio suma sudaro nuo 6 240 iki 12 480 Lt. Teisės aktais nu-statyta, kad šeimynoje, kaip ir kitur, tiesioginiams globojamo vaiko intere-sams turi būti skiriama ne mažiau nei 520 Lt. Kita suma gali būti naudoja-ma šeimynos dalyvių socialinio drau-dimo ir sveikatos draudimo įmokoms mokėti, įdarbinamų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifi kacijai kelti.

Šiemet šeimynos vėl išgyvena stresą. Mat siūloma visiems globo-jamiems vaikams skirtas išmokas di-ferencijuoti pagal amžių: vaikui iki 7 metų skirti 520 Lt, nuo 7 iki 14 metų – 840 Lt ir nuo 14 iki 18 metų – 1 040 Lt.

Tokie pokyčiai būtų nenaudingi šeimynoms, tačiau palankesni vai-kus globojančioms šeimoms, netu-rinčioms šeimynų statuso.

Globojamiems vaikams viena ranka duoda, kita – ati ma

Didinti išmokas nėra iš koRimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Vaikų globos namų neatsisakysime, ta-čiau mažinti vaikų skaičių juose reikia pamažu. Šeimynoms iš esmės pagerė-jo sąlygos, dvigubai padidėjo išmokos vaikams, tad reikšti nepasitenkinimo nėra pagrindo. Vaikus globojančios šei-mos gauna perpus mažesnes išmokas, bet kol kas jas padidinti nėra iš ko. Tai reikės daryti , bet šių metų biudžete tas nenumatyta.

Pažeistų teisėtus lūkesčiusRima Baškienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė

Komitetas nepritarė siūlymui išmokas globojamiems vaikams diferencijuoti pagal amžių. Šeimynoms jau patvirti n-tos išmokos, jos susiplanavusios savo veiklą, todėl dabar jas mažinti būtų ne-teisinga. Taip padarius būtų pažeisti tei-sėti lūkesčiai, ir šeimynos galėtų kreip-ti s į teismus. Verčiau reikėtų svarstyti , kaip padidinti šeimose globojamiems vaikams skirtas pinigų sumas.

Šiemet šeimynos vėl išgyvena stresą. Mat siūloma visiems globojamiems vaikams skirtas išmokas diferencijuoti pagal amžių.

Vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentą pikti na politi kų svaičioji-mai, kad vaikus geriau globoti šeimose nei vaikų priežiūros įstaigose. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.


Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)4

Stasys JOKŪBAITIS

Beveik po kiekvienų rinkimų, keičiantis valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybė-se kurį laiką tvyro nerimo, savotiš-ko sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Kodėl – jokia paslaptis. Daugelis puikiai supranta, kad naujai išrink-tieji rinksis ir naujus darbuotojus. Nebūtinai geresnius, tačiau savus, lojalius, iš savo partijos narių ar rė-mėjų rato.

Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvairiausių. Vienas populiariausių – reorganizacija. Re-organizuoti galima viską ir visaip: sujungti, atskirti, pakeisti įstaigų pa-vadinimus, funkcijas ir taip toliau.

Tačiau iš tiesų tai, kaip neseniai pripažino vienas Seimo dabartinės valdančiosios daugumos politikas, yra ne kas kita kaip „politinis valy-mas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių. Niekas nesidomi, kaip jie dirbo, kokia jų kvalifi kacija, sugebė-jimai. Svarbiausia, kad jie – ne savi, vadinasi, ir nepatikimi.

O ką reiškia būti nepatikimam? Gali opozicijai nutekinti, švelniai tariant, negerą informaciją, trukdy-ti naujai atėjusiesiems vykdyti savo partijos politinę programą ir netgi juos sabotuoti. Tokių atvejų iš tiesų gali būti, tačiau šiuo atveju niekas nesigilina: ne savas – vadinasi, ne-reikalingas.

Apmaudžiausia, kad tokie „refor-matoriai“ nieko bloga savo veiks-muose neįžvelgia net tada, kai į svarbius postus skiria draugus, pa-žįstamus, dažnai neturinčius nei rei-kiamos kvalifi kacijos, nei patirties. Taip nutiko energetikos sektoriuje.

„Na, ir kas, kad jie yra draugai ar gi-minaičiai, – tikina kai kurie „refor-matoriai“ . – Svarbiausia – rezulta-tas. Jie juk privalės vykdyti paskirtas užduotis, o už klaidas ir nesėkmes atsakys juos paskyrę politikai.“ Ar verta paskui stebėtis, kad Lietuvoje taip sunkiai sekasi įveikti korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba, kad nie-kaip neišvengiama pažeidimų deri-nant valstybės ir asmeninius intere-sus, kad nepavyksta atsikratyti kitų jau du dešimtmečius šalį kamuojan-čių blogybių?

Atėjusieji į valdžią dažniausiai planuoja joje likti amžiams, todėl paprastai žvelgia toli į ateitį – į ki-tus rinkimus, kai paslėptai politinei rinkimų agitacijai reikės pasitelkti savivaldybių administratorius, se-niūnus, departamentų, skyrių vado-vus, stambias valstybines ar savival-dybių įmones.

Per rinkimų kampaniją juk vis-ko reikia – ir žmonių, ir transpor-to, ir fi nansinių bei materialinių re-sursų. Kas tada padės, jei ne savi, ant trumpo partijos pavadėlio lai-komi darbuotojai? Todėl kiekviena partija ir stengiasi pasistatyti kuo aukštesnę valdžios piramidę – nuo

seniūnų ar net seniūnaičių, savival-dybių iki Seimo. Galime pasiguosti nebent tuo, kad šia liga serga ne tik Lietuvos politika ir valdžia. Pana-šių dalykų yra ne vienoje pasaulio valstybėje ir netgi senosios demo-kratijos šalyse.

Blogiausia, kai, anot parlamenta-ro Kęstučio Masiulio, administracija susitapatina su politikais ir pradeda veikti kaip politinė grupė, siekian-ti, kad rinkimus laimėtų būtent jos politinė partija. Logika paprasta – jeigu jos partija laimės, dauguma ir toliau išsaugos šiltas kėdes, į kurias buvo susodinti.

Ne vienoje savivaldybėje artėjant rinkimams seniūnai, kultūros, švie-timo ir kitų įstaigų vadovai įrašomi į partijos sąrašus ir verčiami agituoti už partijas. Jei juos per rinkimus išren-ka, jie dažniausiai atsisako mandatų ir lieka toliau dirbti seniūnais, mokyklų direktoriais, kultūros centrų ar įmo-nių vadovais, užleisdami vietas kitiems partijai reikalingiems žmonėms. Kurį laiką jie gali būti ramūs, net apsnū-dę, neiniciatyvūs, nes saviškiai, esantys politinėje viršūnėje, jų neskriaus – juk padėjo laimėti rinkimus.

Socialdemokratai savo valdymo metais buvo sumąstę savotišką siste-mą, kaip išsaugoti kuo didesnę dalį valdžios ir įtakos ministerijose, jei valdžia atitektų kitoms partijoms. Buvo įsteigti ministerijų sekreto-rių etatai. Juos užėmę žmones buvo nepolitinio pasitikėjimo specialistai. Tad jie, kaip karjeros tarnautojai, galėjo likti postuose, nesvarbu, ko-kios būtų rinkėjų nuotaikos.

Ne viena ministerija tada turėjo net iki penkių tokių sekretorių. Po dešimtmečio pertraukos į valdžią sugrįžę konservatoriai iškart pareiš-kė, kad kairieji jau tiek sustiprino savo įtaką ministerijose, kad, norint

ką nors nuveikti konservatoriško, būtina kuo skubiau grįžti prie po-litinio pasitikėjimo pavaduotojų – viceministrų. Taip ir sukasi valdi-ninkų kaitos ratas.

Šį rudenį Seime žadama svars-tyti naują valstybės tarnybos įsta-tymą. Akivaizdu, kad dabartinis, ne sykį lopytas ir taisytas, jau neatitin-ka nūdienos reikalavimų, neužker-ta kelio „švogerizmui“ ir įvairiems piktnaudžiavimams. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės viską reglamen-tuoti, vargu ar tai pavyks, nes gy-venimas margesnis už visus mūsų įstatymus.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Šaltakraujiškas 76 žmonių žudynes Norvegijos Uti ojos saloje su-rengęs Andersas Behringas Breivikas internete paskelbtame mani-feste liejo pyktį ant musulmonų, esą jei europiečiai nieko nedarys, Europos Sąjunga virs Eurabija. Lietuvoje irgi neretai pasigirsta ra-ginimų išvaryti iš šalies kitataučius. Tokiais pareiškimais pasižymi radikalių pažiūrų nacionalisti niai judėjimai ir grupuotės. Tad kur Lietuvoje yra ta riba tarp ekstremizmo ir nacionalizmo?

Kur yra riba tarp ekstremizmo ir nacionalizmo?

Problemos – mūsų mentalitete

Vytenis Povilas Andriukaiti s, Seimo narys

Ekstremistiškai nusiteikusių naci-onalistinių judėjimų Lietuvoje yra ne vienas. Anksčiau labai domėjausi ir kairiuoju, ir dešiniuoju ekstremizmu, todėl suprantu, apie ką kalbame. Jei šiandien parlamente pasiklausytumė-te nemažos dalies Seimo narių pasisa-kymų ir juos palygintumėte su kraš-tutinių nacionalistinių lyderių – Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino – kalbomis, savo pačių nuos-tabai atrastumėte daugybę sutapimų. Galėtumėte tuo įsitikinti ir kitaip. Tereikia iš A.Hitlerio knygos „Mein Kampf“ arba J.Stalino raštų surašy-ti atskiras citatas ir jas duoti įvertinti Seimo nariams. Pamatytumėte, kad toms citatoms nemaža dalis politikų pritartų. Todėl klausiu, kiek politikų, jei juos nukeltume į 1940-uosius, pa-pildytų baltaraiščių gretas, pasisakyda-mi už tai, kad reikia išnaikinti žydus ir gėjus. Tad tos problemos nenumiršta ir nesensta. Jos glūdi mūsų mentalite-te. Klasikinis yra Mindaugo Murzos nacionalistinis judėjimas. Daug peno mintims suteikia Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos pasisakymai.

Musulmoniškoje Lietuvoje nepriklausomybė neturėtų prasmėsStanislovas Buškevičius, parti jos „Jaunoji Lietuva“ lyderis

Socializmas, liberalizmas ir kitos ideologijos yra visuotinai pripažin-tos. Demokratinėje visuomenėje jos turi teisę egzistuoti. Kur kas blogiau, kai šioms ideologijoms taikomi kraš-tutiniai, radikalūs požiūriai, todėl bet koks radikalizmas priveda prie pačių ideologijų naikinimo ir diskreditavi-mo. Pavyzdžiui, kraštutinis socializ-mas veda į komunizmą, kraštutinis tautiškumo perlenkimas – į šoviniz-mą ir panašiai.

Jaunalietuviai irgi yra tautiškai nusiteikę, bet tokiu atveju reikėtų už-drausti ir visus socialdemokratus, nes kadaise dalis jų Lietuvoje buvo ko-munistai. Šūkį „Lietuva – lietuviams“ suprantu šiek tiek kitaip. Gal greičiau mano šūkis turėtų būti: „Jei Lietuva nebus lietuviška, tai jos nepriklau-somybė neturės prasmės.“ O jeigu Lietuva būtų musulmoniška? Tai jos nepriklausomybė irgi neturėtų jokios prasmės. O dėl A.B.Breiviko poelgio, tai manau, kad tas žmogus tiesiog yra išprotėjęs. Koks jis gali būti krikščio-nis, kai vienas svarbiausių Dievo įsa-kymų yra „Nežudyk.“

Rimanto Dovydėno piešinys

Reorganizacijos dažniausiai yra ne kas kita kaip „politi nis valymas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių.

Nesvarbu, ką sugebi, svarbiausia – savas

Beveik po kiekvienų rinkimų, keičianti s valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, sa-voti ško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Martyno Vidzbelio nuotrauka


Stati sti kos duomenimis, daugė-ja iš užsienio sugrįžtančių tauti e-čių. Valdžia tai laiko valstybės eko-nomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo ten-dencijos nemato, kol nebus ilgalai-kės imigracijos strategijos.

26-erių Jokūbas Kunigėlis grįžo į Lietuvą po dvejų metų, praleis-tų Didžiojoje Britanijoje. Jis sako, kad užsienyje sunku susirasti dar-bą pagal specialybę dėl kultūrinių ir kalbos skirtumų. Dabar Lietu-voje sėkmingai dirbantis jaunuolis džiaugiasi nepabijojęs niūrios ne-darbo statistikos ir grįžęs į gimtinę, kurioje jaučiasi laimingesnis.

„Tikriausiai pagrindinė priežas-tis ta, kad savoje šalyje jautiesi la-biau savu negu bet kurioje kitoje ša-lyje“, – tvirtina vaikinas.

Statistika rodo: į Lietuvą šiemet jau grįžo kone 6 tūkstančiai emigrantų. Tai yra tiek, kiek pernai per visus me-tus. Valdininkai sako, kad tai – Lietu-vos ūkio atsigavimo ženklas. Esą žmo-nės patikėjo, kad krizė praeityje.

„Manau, kad jauniems žmonėms visą laiką atsiras galimybių įsitvirtinti. Kartais tik mes patys per daug panikuo-jame, sutirštindami spalvas“, – mano Seimo Socialinių reikalų komiteto pir-mininkas Rimantas Dagys.

Tačiau ekspertai optimizmu ne-trykšta. Jie pirštu rodo į rekordinį,

didesnį nei 17 proc., nedarbą, o po truputį gerėjantys ekonominiai ro-dikliai – nepakankama priežastis grįžti. Esą padidėjusios imigracijos priežastys – tik iliuzija.

„Labai sunku vertinti, ar juda žmonės, ar juda popieriai, tai yra, ar tai nebus deklaracijos. Nes per-nai ypač didelis emigracijos padi-dėjimas buvo „popierių judėjimas“. Žmonės buvo jau seniai išvykę, tie-siog tik dabar deklaravo savo išvyki-mą“, – aiškino Tarptautinės migra-cijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Aušra Sipavičienė.

Ekonomikos ekspertai pabrė-žia, kad išvykstančiųjų vis tiek pen-kis kartus daugiau nei imigrantų.

Tačiau visada atsiranda neprisitaikančiųjų ir grįž-tančiųjų. Norint emigraciją sustabdyti, anot eksper-tų, reikia ilgalaikės valstybės strategi-jos. Pasak politi-kų, dėl fi nansų kri-zės jos taip ir nepavyko parengti. Todėl jei žmonės ir grįžta, neaišku, kiek ilgai jie pasiliks.

Iš Lietuvos per du dešimtmečius jau emigravo 230 tūkst. žmonių, imigravo tik 70 tūkstančių. Tai reiškia, kad Lietuva jau neteko tiek žmonių, kiek šiuo metu gy-vena Klaipėdoje.

LRT inf.

Ingrida MAČIULAITYTĖ

Darbo ir studijų pati rti es užsie-nyje įgiję ir gimti nėn grįžę lietuviai skepti kams sutardami atkerta – Lietuvoje gyventi galima. Savait-rašti s „Ekonomika.lt“ pakalbino iš užsienio į gimti nę dirbti ir gyventi grįžusius, aukštuose postuose įsi-tvirti nusius ir sėkmingai versle be-sisukančius lietuvius.

Parviliojo jaunystė

Beveik devynerius metus moks-lams ir darbui JAV atidavusi Ieva Voz-butaitė šiandien sukasi viešųjų ryšių versle, vadovauja agentūrai „Euro RSCG PR“. Būdama penkiolikos ji laimėjo Atviros Lietuvos fondo sti-pendiją ir iš gimtojo Joniškio išvažia-vo tęsti mokslų į JAV. Baigusi privačią mokyklą, studijas tęsė Filadelfi jos uni-versitete, krimto ekonomikos ir tarp-tautinių santykių teorijas, paskui dirbo didžiausioje JAV laboratorinių tyrimų kompanijoje „Quest Diagnostics“.

Dabar jau aštuonerius metus kar-jerą Lietuvoje tęsianti moteris ne-sigaili grįžusi. „Parviliojo jaunystė. Baigiau universitetą, dirbau, bet ne-turėjau rimtesnių įsipareigojimų. Grį-žau apsidairyti, pakeliauti ir iš naujo pažinti namus“, – prisiminė ji.

Moteris, nors gali dalytis tik ame-rikietiška darbo ir studijų patirtimi, patikino, kad verslo aplinka ir visuo-menė ten labai skiriasi. Pasak jos, JAV darbo rinkoje yra aiškios taisy-klės: baigus bakalauro studijas dide-lėje organizacijoje galima eiti tik tam tikras pareigas.

Lietuva – karjeristams?

Pasak verslininkės, tokia kartelė sistemai suteikia aiškumo. „Niekam nekyla iliuzijų, nes ir būdamas ge-nijus dirbdamas „Google“ ar „Mi-crosoft“ turėsi perkopti tą kartelę. Lietuvoje kaip jaunas specialistas gali būti pastebėtas daug greičiau – ši šalis karjeristams daug palankes-nė“, – įsitikinusi verslininkė.

Jos teigimu, tarptautinė patirtis asmenybei suteikia labai daug. „Kar-jera ar studijos užsienyje leidžia žiū-rėti plačiau, žinoti daugiau, neapsi-riboti savo smėlio dėže, – kalbėjo į Lietuvą grįžusi verslininkė. – Čia galima dirbti ir būti proceso širdy-je. Tai save norinčiam išreikšti jau-nam specialistui turėtų būti didžiau-sia paskata.“

Vertindama šalies siekius susigrą-žinti svetur nutekėjusius protus pa-šnekovė patikino, kad tai priklauso nuo išvykusio žmogaus. „Mes netu-rėtume žiūrėti, ar Lietuva jau pasiren-

gusi, ką ji mums duos. Reikia klausti: o ką galime mes? Ar tikrai išmoko-me, ar praplėtėme savo akiratį tiek, kad dabar galėtume su didžiule ener-gija ir pozityvumu grįžti ir viską pri-taikyti čia“, – pabrėžė pašnekovė.

Ten geriau ne visada

Panašia patirtimi dalijosi ir ūkio viceministro pareigas jau beveik me-tus einantis Daumantas Lapinskas. „Mačiau, kokios galimybės čia at-siveria, mačiau, kur gali nueiti vals-tybė ir kaip galima jai padėti. Prisi-dėjo ir padėtis tose užsienio šalyse, kur tada dirbau, – grįžimo į Lietu-vą priežastis vardijo D.Lapinskas ir patikino, kad ir Lietuvoje galima daug pasiekti: – 12 metų pragyvenęs

užsienyje galiu sakyti, kad ne visada ten geriau ir taip gerai, kaip žmonės įsivaizduoja.“

Brandeiso universitete ( JAV) įgijęs tarptautinės ekonomikos ir fi -nansų magistrą studijomis jis neap-siribojo – stažavosi JAV, dirbo Euro-pos rekonstrukcijos ir plėtros banke Londone bei jo biure Maskvoje, buvo įkūręs nuosavą verslą Gruzijoje.

Pašnekovas džiaugėsi įgavęs nau-dingos patirties užsienyje. „Mano esminės veiklos sritys buvo fi nan-sų inžinerija, investicijų pritrauki-mas, – vardijo viceministras. – Tam reikia išsamių žinių apie užsienio rinkas. Be to, dirbau tarptautiniuose

kolektyvuose, pažinau įvairių šalių mentalitetą, verslo kultūrą.“

Reikia palaikyti ryšį

Jis teigiamai vertino dabarti-nės vyriausybės siekius susigrą-žinti svetur karjeros siekiančius lietuvius ir priminė, kad svetur dirbantys tautiečiai net atveda čia investuotojų. „Ieškoma lietuvių už-sienio kompanijose. Štai „Western Union“ investicija buvo inicijuota ten dirbančio lietuvio, – džiaugėsi D.Lapinskas ir priminė, kad išlai-kyti ryšį su užsienio lietuviais bū-tina. – Jie nebūtinai fi ziškai turi čia būti, bet savo investicijomis, verslo ar akademiniais interesais perteikti Lietuvai žinias.“

Valstybės tarnyboje karjeros laiptais kopia ir daugiau užsieny-je dirbusių lietuvių. Praėjusią savai-tę ūkio ministro patarėjos pareigas pradėjo eiti buvusi vieno didžiausių JAV bankų „Goldman Sachs“ pri-vataus kapitalo valdymo viceprezi-dentė Milda Dargužaitė, premjerui Andriui Kubiliui talkina buvęs in-vesticinio banko „Barclays Capital“ kylančių kapitalo rinkų specialistas Mykolas Majauskas.

Mažesnė konkurencija

Trejų metų darbo patirtį kom-panijos „Procter & Gamble“ Lon-

dono skyriuje turintis verslo plėtrą Lietuvoje skatinančios organizacijos „Versli Lietuva“ generalinis direkto-rius Paulius Lukauskas į Lietuvą su šeima grįžo dėl to, kad tvirtai nu-sprendė vaikus auginti čia.

„Lietuvoje yra puikios galimybės daryti karjerą, konkurencija čia ma-žesnė nei užsienyje, esi savoje aplin-koje, – Lietuvos teigiamus dalykus vardijo pašnekovas, bet kartu para-gino išbandyti gyvenimą užsieny-je. – Tame nematau nieko blogo, tik pozityvius dalykus.“

Jis teigė, kad ir grįžus į Lietu-vą yra daug galimybių dirbti tarp-tautinėse kompanijose, bendrauti su užsienio rinkomis. „Mūsų rinka yra labai maža ir žmonės, norintys gau-ti tarptautinio lygio algą, turi veik-ti daugiau, ieškoti ryšio su užsienio kapitalu“, – kalbėjo P. Lukauskas.

Lietuvos verslumą skatinančios organizacijos vadovas teigė, kad, norint prisikviesti svetur laimės ieškančius lietuvius, reikia su jais palaikyti ryšį. „Reikia kalbėti apie švietimą, kuris skatintų žmonių pa-triotizmą, nes kuo toliau, tuo labiau pasaulis globalės, darbo vieta nebe-bus tokia svarbi – ar tu Lietuvoje, ar Londone“, – sakė pašnekovas.

Norėjo pamatyti šaknis

Skrydžių bendrovės „airBaltic“ vi-ceprezidentas ir generalinis direkto-rius Lietuvoje Tadas Vizgirda gimė JAV lietuvių šeimoje ir pirmą kar-tą į Lietuvą atvyko atkūrus nepri-klausomybę. „Atvykau šešiems mė-nesiams, pasižiūrėti. Užaugau kaip lietuvis, lankiau lietuvišką mokyklą, žinau kultūrą, kalbą“, – su vos juntamu amerikietišku akcentu kalbėjo versli-

ninkas, Lietuvoje su šeima gyvenan-tis jau 19 metų.

T.Vizgirda teigė, kad Amerikoje norėdamas daug uždirbti turi dirbti gerokai sunkiau nei Lietuvoje. „Čia jeigu labai sunkiai dirbi ir žinai, ko nori, gali uždirbti tiek pat, kiek ir JAV. Tai priklauso nuo pastangų, ne nuo rinkos“, – konstatavo jis ir pa-brėžė, kad JAV yra kur kas didesnė konkurencija, daugiau žmonių, li-pančių kitiems per galvas.

Verslininkas sakė nenusivylęs Lietuva, tačiau bijo, kad atėjus pen-sijos amžiui teks kelti sparnus.

Į Lietuvą – iš Baltųjų rūmų

Kitas JAV gimęs lietuvis, šiandien sėkmingai plėtojantis savo verslą, Arū-nas Pemkus į Lietuvą 1993 metais at-keliavo visai atsitiktinai – iki tol dir-bęs Baltuosiuose rūmuose, prezidento Džordžo Bušo vyresniojo administra-cijoje, diplomatas sulaukė konsultacijų įmonės KPMG kvietimo tapti priva-tizacijos konsultantu Lietuvoje.

„Po poros metų, kai privatizavi-mas buvo pristabdytas, teko rinktis. Nusprendžiau likti Lietuvoje“, – pri-siminė 12 metus viešųjų ryšių agen-tūrą „Integrity PER“ su žmona val-dantis verslininkas. „Kai pragyveni 10–12 metų, pasidaro sunku žiūrėti kitur“, – šypsojosi A.Pemkus.

Vertindamas verslo aplinką Lietu-voje ir JAV A.Pemkus teigė, kad pas-tarojoje ir biurokratiniai, ir mokestiniai klausimai yra gerokai paprastesni.

„Gali užsiimti bet kuo, jeigu turi pakankamai gerų idėjų, daug dirbi, prasimuši“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad Lietuvoje jam tenka susidurti su

įvairiais biurokratiniais nelogiškumais.

Ekonomika.lt

Emigracija

Jie sugrįžo į LietuvąJie sugrįžo į Lietuvą

Išvažiuoja tūkstančiai, grįžta ti k dešimtysDaugiausia lietu-vių emigravo į Di-džiąją Britaniją.

GK nuotrauka

Ekonomistai pabrė-žia, kad Išvykstan-čiųjų skaičius penkis kartus didesnis už imigrantų.


„Karjera ar studijos užsienyje leidžia žiūrėti plačiau, žinoti daugiau, neapsiriboti savo smėlio dėže“, – kalbėjo į Lietuvą grįžusi verslininkė.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)6 Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Lietuviai vėl perka ti ek pat auto-mobilių, kiek iki prasidedant ekono-mikos krizei 2008-aisiais, ti k vietoj naujų mašinų dažniau renkasi naudo-tas. Mažėjant pirkėjų srautui iš Rytų, mažėja ir automobilių kainos, tačiau šalies turguose jos nesikeičia.

Antrą šių metų ketvirtį į Lietuvą atkeliavo beveik 43 tūkst. automobi-lių, iš jų tik dešimtadalis – nauji. Naujų mašinų šiais metais parduodama kone dvigubai daugiau negu pernai, tačiau, palyginti su 2008-aisiais, jų įregistruo-jama beveik perpus mažiau.

Ekspertų nuomone, tokią situa-ciją lemia ne tik suprastėjusios gy-ventojų ekonominės galimybės, bet ir bankų fi nansavimo sąlygos – daž-nas pirkėjas, nesutaręs dėl išperka-mosios nuomos banke, nusprendžia įsigyti pigesnę naudotą mašiną.

Naujų automobilių pardavi-mas pastaruoju metu auga, tačiau 51 proc. mažesnis nei 2008 m. Re-tas lietuvis gali išleisti tris dešimtis tūkstančių ar daugiau naujam au-tomobiliui, pavyzdžiui, nauja „Da-cia Logan“ automobilių salonuose kainuoja apie 27 tūkst. Lt, „Škoda Octavia“ – 60 tūkst. Lt.

Perkamiausių naujų automobilių sąrašo viršuje – „Nissan Qashqai“ ir „Nissan Juke“. Lietuviai vis dar išti-kimi „VW Golf“. Taip pat perkami nauji „Peugeot 3008“, „Škoda Oc-tavia“ ir „VW Passat“.

Populiariausi Lietuvoje yra 6–10 metus naudoti automobiliai. Net pirk-dami tokias mašinas vairuotojai po truputį jaunina šalies automobilių par-ko amžiaus vidurkį, kuris siekia 14,4 metų ir yra vienas seniausių Europoje. Net 8 iš 10 pirmų vietų pagal parda-vimą užėmė „Volkswagen“, „Audi“ ir „Opel“ gamintojų automobiliai.

Auto.plius.lt duomenimis, perka-miausi 15 metų senumo „VW Pas-sat“, 16 metų senumo „VW Golf“ ir net 20 metų senumo „Audi 80“. Taip pat populiarūs 12 metų se-numo „Audi A6“, „Opel Astra“ ir „Audi A4“ bei net 21 metų senumo „Audi 100“.

Pusę visų naudotų automobi-lių lietuviai parsiveža iš Vokietijos. Kitos populiarios tarp pirkėjų šalys „donorės“ – Italija, Prancūzija, Bel-gija ir Olandija.

Lietuvoje šiek tiek padaugėjo iki 10 metų senumo automobilių ir su-

mažėjo senesnių nei 16 metų kleda-rų. Bet lygintis su Vakarų Europa dar sunku – vidutinis automobilių amžius Europoje siekia 8,2 metų. Tokiais automobiliais važinėja vo-kiečiai, prancūzai, belgai, tačiau nė viena Europos šalis neprilygsta Liuksemburgui – šioje šalyje vie-nam gyventojui tenka daugiausia automobilių ir jų amžiaus vidurkis – vos 3,8 metų.

Liepos 1 d. įsigaliojusi Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendra muitų sąjunga lėmė Lietuvos auto-mobilių rinkos pokyčius. Pagrindi-nis jų – stipriai sumažėjęs tranziti-nių automobilių skaičius.

Atslūgus pirkėjui bumui iš Rytų šalių, jau pirmomis liepos dienomis parduotų automobilių vidutinė kai-na, palyginti su antru šių metų ket-virčiu, interneto svetainėse ir tur-guose smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc. Vadinasi, įsigyti automobilį lietu-viams dabar yra palankesnės galimy-bės nei pastaruosius du ketvirčius.

O automobilių perpardavinėjimu užsiimantis kaunietis Egidijus sako, kad kainos nesikeičia.

„Nė kiek kainos nekrenta, nes nėra iš kur atvežti mašinų. Tiesiog jų stinga. Juk dabar vasaros vidu-rys, kai visi užsienio aikštelių savi-

ninkai atostogauja. Tad lietuviai pi-gių automobilių dar gali nesitikėti, na bent jau šalies turguose. Skelbi-muose galbūt pigiau, bet dažnas taip permoka dar daugiau“, – sakė Kau-no automobilių turguje naudotais automobiliais prekiaujantis vyras.

Prekyba automobiliais atsigauna

Antrą šių metų ketvirtį į Lietuvą atkeliavo beveik 43 tūkst. automobilių, iš jų ti k dešimtadalis – nauji. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pusę visų naudotų automobilių lietuviai parsiveža iš Vokieti jos. Kitos populiarios tarp pirkėjų šalys „donorės“ – Italija, Prancūzija, Belgija ir Olandija.

„Iki spalio pabaigos asfalto dan-ga šiemet padengs beveik 62 km žvyrkelių. Nemaži darbai vyksta vaizdingose Lietuvos vietovėse, todėl sutvarkyti keliai bus pato-gūs ne ti k vietos gyventojams, bet ir poilsiautojams“, – pranešė Susi-siekimo ministerija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu asfaltuojama visuose Lietu-vos regionuose, iš viso aštuoniolika rajoninių kelių. Ilgiausias ruožas – 11,5 km asfaltuojamas kelyje Ra-seiniai–Paupys–Eržvilkas. Vyksta darbai ir trumpesniuose ruožuose, kurių ilgis – nuo 0,6 iki 5,7 km.

Išasfaltavus kelią netoli gyvenan-

tiems žmonėms pagerėja susisiekimas, sutrumpėja kelionės laikas, sumažėja triukšmas ir dulkėtumas. Be to, geresni rajoniniai keliai skatina vietinį turiz-mą, padeda lengviau pasiekti poilsia-vietes prie ežerų, regioninius parkus.

Telšių rajone asfaltuojamas kelias Žarėnai–Kegai veda per Minijos išta-kų hidrografi nį draustinį, netoli Var-nių regioniniame parke esančių Di-dovo, Pluotinalio ir Ilgio ežerų.

Netoli Platelių ežero, Plungės rajone, asfaltavimo darbai vyksta 4,2 km ilgio ruože kelyje Gintališ-kė–Medsėdžiai. Šakių rajone prie pietinės Nemuno pakrantės priar-tės kelio Gelgaudiškis–Gerdžiūnai asfaltuojamas 2 km ruožas.

Lazdijų rajone asfaltuojamas kelio Veisiejai–Viktarina 5 km ruožas pa-dės lengviau pasiekti Snaigyno ir Tri-kojo ežerus, kuriais driekiasi populia-rus vandens turizmo maršrutas.

Tęsiant ES lėšomis fi nansuojamus darbus, Panevėžio rajone šiemet to-liau asfaltuojamas per Pašilių mišką einantis kelias Ramygala–Krekenava. Sutvarkytu keliu bus patogiau nu-vykti į Pašilių stumbryną, kuris yra vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų.

Nemuno deltos regioniniame parke asfaltuojamas kelio Rusnė–Uostadvaris–Švyturys ruožas.

Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo paramą, visoje šalyje buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių.

Dažniausiai žvyrkeliai driekiasi už-miesčiuose, atokesniuose regionuose arba sudaro kaimų, priemiesčių gatves.

GK, Susisiekimo ministerijos inf.

Asfaltuojami žvyrkeliai į vaizdingas Lietuvos vietoves

Ministerijos duomenimis, šiuo metu asfaltuojama visuose Lietuvos regionuose, iš viso aštuoniolika rajoninių kelių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Per krepšinio čempiona-to kelionėms teks pasirinkti lai-ką ir maršrutą. Iki varžybų išva-karių, t.y. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d, rengiamasi pabaigti kelio A16 Vilnius−Prienai−Marijampolė ruožo nuo 78,16 iki 85,21 km pagrindinius remonto darbus. Čempionato metu šioje kelio vietoje gali prireikti ap-riboti transporto priemonių grei-tį (apie tai keliaujančiuosius šiuo keliu informuos įspėjamieji kelio ženklai). Kelyje A9 Šiauliai–Pane-vėžys čempionato dienomis dides-nių trukdžių vairuotojams neturė-tų būti . Kelio ruožuose nuo 66,2 iki 67 km (tarp Šniūraičių ir Gudelių gyvenviečių) ir nuo 73,3 iki 75,4 km (tarp Kairių ir Aleksandrijos gyven-viečių) dėl kelio darbų greiti s bus apribotas iki 50 km/val. Eismo po-žiūriu daug sudėti ngesnė situacija išliks kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tau-ragė–Karaliaučius. Šiame kelyje per trumpą laiką turi būti rekonstruotas 15 km (nuo 105 iki 119,8 km) ruo-žas. Todėl ir čempionato metu ten bus intensyviai dirbama, eismą gali tekti reguliuoti laikinais šviesofo-rais, kurių tame ruože prireiks iki 6. Vairuotojams, kurie planuoja rinkti s šį maršrutą, kelininkai pataria pasi-naudoti alternatyviais keliais: pvz., važiuojanti esiems iš Šiaulių į Kauną rinkti s maršrutą Šiauliai–Šeduva–Kėdainiai–Kaunas, o keliaujanti e-siems iš Šiaulių į Vilnių – važiuoti per Panevėžį.

Efektyviau kovos su gabenan-čiaisiais vogtus automobilius. Pa-sieniečiai įsigijo modernią trans-porto priemonių identi fi kacinių nu-merių tyrimo laboratoriją. Tikima-si, kad ji padės efektyviai kovoti su bandymais gabenti vogtus automo-bilius per Lietuvos sieną. Naujoji laboratorija – tai įrenginiai, skirti transporto priemonių apžiūrai sie-kiant nustatyti numerių klastojimą ir pati krinti automobilių dokumen-tų autenti škumą. Laboratorija taip pat bus naudojama pasienio kon-trolės punktuose ir VSAT pareigū-nų kvalifi kacijai kelti .

Lietuvos automobilių vagys – rūpesti s latviams. Pasak latvių ži-niasklaidos, brangių automobilių vagystes Latvijoje dažniausiai orga-nizuoja Lietuvos automobilių mafi -ja. Rygos regiono policijos adminis-tracijos vadovas Intas Kuzis sakė, kad Lietuva tapo vogtų automobi-lių pervežimo centru. Latvijoje pa-vogti automobiliai vežami skirti n-gomis krypti mis, įskaitant Rytus. Dažniausiai automobiliai gabenami į Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgizi-ją ir Uzbekistaną. Pastaruoju metu daug vogtų automobilių iš Latvijos vėl išgabenama į užsienį. Be to, pa-vogtus automobilius savininkams pasiūloma išsipirkti . Šiuos nusikal-ti mus vykdo Lietuvos automobilių mafi ja. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Latvijos policija sulaukė 435 pareiškimų dėl dingusių auto-mobilių, daugiausia VW markės. Pernai iš viso buvo užregistruota 1 251 pranešimas apie automobi-lių vagystes.

GK, Eltos inf.

Trumpai

Pietų Ukrainos Chersono mies-te sekmadienį, liepos 31 d., pra-sidės automobilių ralis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemė-mis. Lietuvos garbės konsulo Vik-toro Popovo inicijuotas ir Lietuvos ambasados remiamas automobilių ralis „Nuo Juodosios iki Balti jos jū-ros“ tęsis 23 dienas.

Ralio tikslas – priminti bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lie-tuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir paskatinti istorinį tu-rizmą Lietuvoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Renginyje dalyvaus vietos gyven-tojai ir lietuvių kilmės Ukrainos pi-liečiai. Ralio dalyviai sudarys istorinį turistinį maršrutą „Lietuva–Ukraina: epochų paveldas“, kurs dokumentinį fi lmą apie Lietuvos ir Ukrainos kul-tūros ir istorijos ryšius.

Parsivežtą medžiagą ketina-ma rodyti Chersono kultūros cen-tre „Ukraina–Lietuva“ ir Ukrainos aukštosiose mokyklose.

GK, Eltos inf.

Ralis nuo Juodosios jūros iki Balti jos

GK archyvo nuotrauka


Tarptauti nės futbolo federacijos (FIFA) paskelbtoje pasaulio futbo-lo rinkti nių reiti ngų lentelėje Lie-tuvos nacionalinė komanda išli-ko 58-a. Mūsų šalies rinkti nė turi 526 taškus.

Estijos komanda (399 tšk.) išliko 79-a, o Latvijos rinktinė (388 tšk.) iš 72-os vietos nukrito į 83-ią.

Reitingo lydere išliko pasaulio ir Europos čempionė Ispanijos rink-tinė (1 588 tšk.). Antrą vietą ir to-liau užima pasaulio vicečempionė Olandijos komanda (1 542 tšk.), o trečią – Vokietijos futbolininkai (1 305 tšk.). Iš viso klasifi kuojamos 207 rinktinės.

Tarp 53 Europos šalių rinktinių Lietuva yra 31-a.

Kitas reitingas bus paskelbtas rugpjūčio 24 dieną.

GK, Eltos inf.

Sportas

Europos jaunimo olimpiniame festi valyje Lietuvos atstovai jau iš-kovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius.

Trabzone (Turkija) vykstančio XI Europos jaunimo (14-17 metų) va-saros olimpinio festivalio merginų

400 m bėgimo varžybose Lietuvos atstovė Modesta Morauskaitė iško-vojo aukso medalį.

15-metė lietuvė finale nuotolį įveikė per 54,07 sek. ir pasiekė as-meninį rekordą.

Sidabro medalį iškovojo bel-gė Kimberlė Efoni ( 54,30 sek.), o bronzos apdovanojimą – ispanė Bar-bara Kamblor (55,03 sek.).

M.Morauskaitė atrankos varžy-bose tarp 21 dalyvės taip pat buvo pirma (54,31 sek.).

Tai jau trečiasis Lietuvos sporti-ninkų iškovotas medalis olimpinia-me festivalyje.

100 m plaukimo laisvuoju stiliu-mi varžybose Rūta Meilutytė iško-vojo bronzos medalį.

Plymute (Anglija) nuo praėjusių metų vasaros gyvenanti ir besitreni-ruojanti R.Meilutytė fi nale distanciją įveikė per 56,41 sek. ir 0,16 sek. pa-gerino Lietuvos rekordą, kurį pasiekė atrankos varžybose. 14-metė lietuvė pirmavo didžiąją dalį distancijos.

Nugalėjo vokietė Ana Stefa-

ni Dyterlė (55,85 sek.), o sidabro medalį pelnė rusė Marija Baklano-va (56,09 sek.).

Lietuvė atrankos varžybose tarp 27 dalyvių buvo antra (56,57 sek.).

„Esu labai patenkinta savo re-zultatais ir pasiektais rekordais. Ne-sitikėjau, kad plauksiu taip greitai. Turbūt tai lėmė sunkios treniruotės. Padariau viską, ką galėjau“, – sakė Rūta. Ji pažymėjo, kad tikrai neliū-di, jog nepavyko būti pirmai, ir pri-pažino, jog aukso medalis buvo labai arti, tačiau iki jo pritrūko jėgų.

R.Meilutytė, kurios pirmas tre-neris – Giedrius Martinonis, dar plauks 50 m laisvuoju stiliumi ir 100 m krūtine. Pastaroji rungtis yra Rūtos mėgstamiausia. Lietuvė, ku-rią dabar treniruoja britas Džonata-nas Rudas, sakė, kad ji tikisi iškovoti medalius ir likusiose rungtyse.

Rūta galėjo dalyvauti ir šių metų pasaulio suaugusiųjų čempionate, tačiau nusprendė vykti į festiva-lį ir kovoti dėl medalių. „Bus dar tų čempionatų“, – teigė medalinin-

kė R.Meilutytė, kuriai labai nedaug trūksta iki olimpinio A normatyvo.

Priminsime, kad Trabzone vyks-tančio XI Europos jaunimo (14–17 metų) vasaros olimpinio festivalio vai-kinų 200 m plaukimo nugara varžy-bose Lietuvos atstovas Danas Rapšys iškovojo sidabro medalį. Lietuvis nuo-tolį įveikė per 2 min. 4,01 sek. ir nu-sileido tik britui Neitanui Teodorisui (2 min. 2,54 sek.). Bronzą pelnė danas Mortenas Hansenas (2.04,86).

GK, Eltos inf.

Olimpiniame festi valyje – trys apdovanojimai lietuviams

Plaukikas Danas Rapšys Turkijoje lai-mėjo sidabro medalį.

Bėgikė Modesta Morauskaitė iškovojo aukso medalį. Eltos nuotraukos

Futbolo rinkti nė pasaulio reiti nge išliko 58-a

1. (1) Ispanija – 1 588 tšk., 2. (2) Olandija – 1 542 tšk., 3. (3) Vokieti ja – 1 305 tšk., 4. (5) Brazilija – 1 202 tšk., 5. (18) Urugvajus – 1 156 tšk., 6. (4) Anglija – 1 146 tšk., 7. (7) Portugalija – 1 076 tšk., 8. (6) Italija – 1 059 tšk., 9. (8) Kroati ja – 1033 tšk.,10. (10) Argenti na – 1013 tšk.

FIFA liepos 27 d. reiti ngas (skliaustuo-se – vieta ankstesniame reiti nge)

Eltos nuotrauka

Artėjančio Europos vyrų krepši-nio čempionato Lietuvoje rungtynes žada žiūrėti beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų. Daugiau nei ket-virtadalis, arba 28 proc., apklaus-tųjų nurodė, kad ti esiogiai rungty-nių nestebės, bet seks jų rezultatus. 25 proc. sakė, kad krepšinio čempi-onatas jų visiškai nedomina.

88 proc. gyventojų, ketinan-čių stebėti čempionato rungty-nes, planuoja tai daryti namuose, 16 proc. – svečiuose, 12 proc. – ka-vinėje ar bare. Mažesnė dalis, t. y. 9 proc., krepšinio sirgalių už nacio-

nalinę rinktinę „sirgti“ ketina spor-to arenose, o 6 proc. – specialiai tam parengtose vietose, pavyzdžiui, aikš-tėse prie vaizdo projektorių ir pan.

38 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų gyvenime sportas yra svarbus, tačiau daugiau nei trečdalis šalies gy-ventojų visai nesportuoja. Sportas po-puliaresnis tarp vyrų, jaunesnio – iki 29 m. – amžiaus žmonių. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas“.

Tyrimo duomenimis, bent kartą per savaitę sportuoja beveik kas tre-

čias, arba 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o 30 proc. tai daro retai. Sakančių, kad visiškai nesportuoja, ša-lyje yra 38 proc. Vertinant pagal mies-tus, daugiausia sporto gerbėjų gyvena Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Kalbant apie sportą kaip lais-valaikio leidimo būdą ar pomėgį, paaiškėjo, kad populiariausia spor-to šaka tarp šalies gyventojų, ku-rie bent retkarčiais sportuoja, yra važiavimas dviračiu. Tokį laisvalai-kio praleidimo būdą renkasi net 36 proc. sportuojančiųjų, ketvirtadalis labiausiai mėgsta plaukimą, 20 proc. žaidžia krepšinį, 13 proc. – bėgioja, o 11 proc. – žaidžia futbolą.

Mažiausiai populiarios sporto ša-kos Lietuvoje – slidinėjimas, plauki-mas baidarėmis, kanojomis ir pan., tenisas, joga bei kovos menai.

Važiavimas dviračiu, plaukimas ir bėgiojimas Lietuvoje yra vienodai mėgstamas abiejų lyčių, o krepšinį ir futbolą kur kas dažniau renkasi vy-rai, jaunesni – iki 29 m. – asmenys, taip pat kaimo vietovių ar mažesnių miestelių gyventojai.

GK, Eltos inf.

Lietuvos krepšinio čempiono Kauno „Žalgirio“ gynėjas Marty-nas Pocius keliasi į Madrido „Real“ (Ispanija) klubą. Kaip skelbiama Kauno komandos interneto sve-tainėje, 25-erių 196 cm ūgio krep-šininkas nusprendė du ateinančius sezonus žaisti Ispanijoje.

M.Pocius praėjusį sezoną su „Žalgiriu“ tapo Lietuvos čempio-nu, iškovojo Lietuvos krepšinio fe-deracijos (LKF) taurę ir triumfa-vo Baltijos krepšinio lygos (BBL) turnyre.

2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato bronzos medalio lai-mėtojas M.Pocius praėjusį sezoną Eurolygos varžybose per rungty-nes pelnydavo po 10,9 taško, atko-vodavo po 2,7 kamuolio ir atlikda-vo po 2,3 rezultatyvaus perdavimo. Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) M.Pociaus pelnytų taškų vidurkis buvo 10,7, o atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų – 2,1.

GK, Eltos inf.

Lietuvos futbolo rinktinės krašto saugas Edgaras Česnauskis gali at-sidurti antros pagal pajėgumą An-glijos lygos „Portsmouth“ klube.

Anot „Sport Ekspress“, derybos dėl 27 metų saugo su „Rostov“ vyksta in-tensyviai ir gali būti baigtos jau kitą savaitę. „Taip, dėmesys yra, tačiau visa tai labai šviežia, tad negaliu plačiau ko-mentuoti“, – dienraščiui sakė lietuvis.

Informacijos nepaneigė ir jo agen-tas Olegas Artemovas, kuris kitą sa-vaitę vyks į Angliją tęsti pokalbių.

Praėjusį sezoną Portsmuto ekipa tarp 24 komandų užėmė 16 vietą.

GK, Eltos inf.

Ispanas Chavis, argentinietis Lionelis Mesis ir portugalas Kris-ti anas Ronaldas pretenduoja lai-mėti pirmą UEFA geriausio Euro-poje rungtyniaujančio futbolininko apdovanojimą.

Nugalėtoją, kuris paaiškės rugpjū-čio 25 d. per Čempionų lygos gru-pių etapo burtų traukimą, rinks 53-ų UEFA narių šalių sporto žurnalistai.

Favoritu laikomas L.Mesis, ku-ris praėjusį sezoną per 55 rungtynes įmušė 53 įvarčius ir padėjo komandai „FC Barcelona“ triumfuoti Ispanijos pirmenybėse bei Čempionų lygoje.

Visgi nenurašomi ir aikštės vi-

durio maestro Chavis bei Kristianas Ronaldas, Ispanijos aukščiausioje ly-goje varžovų vartininkus nuginklavęs net 40 sykių.

GK, Eltos inf.

E.Česnauskiu susidomėjo anglai

E.Česnauskis ti kriausiai žais Anglijoje.Eltos nuotrauka

M.Pocius žais Madrido „Real“ klube

Čempionatą stebės beveik pusė Lietuvos

Lietuvoje vyksianti s čempionatas jau sulaukė didžiulio susidomėjimo.Eltos nuotrauka

Trys favoritai

Portugalas Kristi anas Ronaldas.

Ispanas Chavis. Eltos nuotraukos

Argenti nieti s Lionelis Mesis.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)8 Sveikata

Vida DUBINSKIENĖ, edukologė

Dėl palankių grybams augti są-lygų jau dabar miškuose gausu gry-bautojų. Valgomieji grybai – ver-ti ngas ir skanus maisto produktas, pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį arti mas mėsai.

Grybai turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, balty-mų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Juose daug ląstelienos, jų sudėtyje randamas licitinas neleidžia kauptis cholesteroliui. Grybuose gau-su fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą, o aromatinių prieskoninių medžiagų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, grybuo-se daugiau negu daržovėse ir vaisiuo-

se. Tačiau grybų ląsteliena padengta chitinu (funginu), sunkinančiu virš-kinimą, todėl grybų nerekomenduo-jama valgyti žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni.

Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai, tačiau užtenka vieno nuodin-go grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima. Lietuvos miškuose auga apie

60 rūšių nuodingų grybų. Tam tikros grybų rūšys gali sukelti nervų siste-mos, virškinimo organų sutrikimus, o kai kuriuose grybuose yra ir haliu-cinacijas sukeliančių medžiagų. Mūsų miškuose randama nuodingų grybų, kurių kenksmingos medžiagos neiš-nyksta juos verdant. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmi-rės. Taip pat – nuodingasis ir rausvasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, rudeninė ir eglinė kūgiabudė, kurią dažniausiai grybautojai sumaišo su

kelmučiais. Jų sukelti apsinuodijimai dažniausiai būna mirtini. Prie nuo-dingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į bal-tos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plauša-budė, stambioji gijabudė, paprastoji musmirė, samaninis piengrybis, bal-tarudis baltikas, pilkoji skydabudė, ra-šalinis mėšlagrybis ir kt.

Žalsvoji musmirė – nuodingiausias grybas pasaulyje. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją mus-mirę lengva supainioti su pilksvažale ūmėde. Musmirės kotas yra su žie-du ir gumbiškai sustorėjusiu pama-tu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkci-ja, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti tokį apsinuodijusį ligonį retai pavyks-ta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti.

Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų žmo-gus valgė ir kaip skubiai jam buvo su-teikta pirmoji pagalba. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Apsi-nuodijus grybais būdingas pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas vi-duriavimas, pilvo skausmai, mieguis-tumas, galvos svaigimas, koordina-cijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, paki-tęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės pra-radimas, traukuliai. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei ką tik, duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patar-kite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado daugiau kaip po 6 valandų, nedelsdami kvieskite greitąją medi-cinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atver-kite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja, jei reikia, pradėkite atlik-ti dirbtinį kvėpavimą. Tuomet žmo-gų reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų, ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liū-čių. Su lietumi į upių ir ežerų van-denį patenka paukščių ir gyvulių, naminių auginti nių išmatos, netvar-kingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikroor-ganizmai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.

Įšilusiame vandenyje susidaro pa-lanki terpė įvairiems mikrobams veis-tis, pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti kelis mėne-sius. Paprastai ligų sukėlėjai į žmo-gaus organizmą patenka per burną: maudydamasis žmogus neretai gurkš-teli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie pa-tenką į žarnyną ir gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas. Maudyma-sis užterštame vandenyje ypač pa-vojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmo-nėms. Kartais po maudymosi sekliuo-se stovinčiuose vandenyse (tvenki-niuose ar ežeruose), kuriuose gyvena

ar plaukioja vandens paukščiai, išbe-ria odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia van-dens paukščių (ančių, žuvėdrų, gulbių ir kt.) išskiriamos šistosomų (siurbi-kių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių iš-matomis patekus į vandenį, iš jų išsiri-ta lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas

su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skal-binius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, degini-mas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.

GK inf.

Aurelija MEŠKAITĖ

Trenkus žaibui į žmogų svarbu kuo skubiau nukentėjusiajam su-teikti pirmąją pagalbą.

Ši vasara – ne ti k šilta, bet ir iti n aud ringa. Audrų metu dangų skro-džianti s žaibas – gražus reginys, ta-čiau niekam nesinorėtų jo pajusti ti e-siogiai. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoti es dispečerinės tarny-bos vadovas Vytenis Keršys teigia, kad išgyventi žaibo smūgį – sėkmės dalykas: „Jei trenkia ne į patį žmogų, o kažkur šalia, yra šansų išgyventi , o kai trenkia ti esiogiai, žmogui beveik nelieka vilti es likti gyvam – tokių isto-rijų nedaug.“

Iš Alytaus kilęs Dainius Lubauskas prisimena, kaip prieš keletą metų su drauge ilsėjosi prie Daugų ežero. 35-erių vyras pasakoja, kad žaibus matė ti k tolumoje, o pradėjus lyti pasislėpė po netoliese esančiais medžiais. Lem-ti nga buvo tai, kad kaip ti k tuo metu suskambo Dainiaus mobilusis telefo-nas. Vyras atsiliepė – apie dvi paras savo gyvenimo po šio skambučio jis gali papasakoti ti k ti ek, kiek sužinojo iš kitų. Į Dainių trenkė žaibas – smūgis teko galvai, o elektra į žemę nutekė-jo per kulną. Tačiau jam ir jo draugei pasisekė, nes netoliese ilsėjosi dar vie-na pora, kuri puolė jų gaivinti , iškvietė medikus. Dainiaus bičiulė nukentėjo mažiau, į ją trenkusi atšaka kiek sutrik-dė širdies ritmą, o jį patį išti ko koma. Tokios būklės jis išbuvo dvi paras.

„Po komos pakankamai greitai grį-žo atminti s. Aišku, paskui apie mėne-sį truko reabilitacija, ranka buvo šiek ti ek susti ngusi, reikėjo daryti fi zinius prati mus, buvo atliekami masažai. Ka-dangi nudegė visas kulnas, turėjo su-gyti ir naujai ataugti oda“, – didesnių pasekmių Dainius teigia nepatyręs. Šiuo metu vyras jaučiasi puikiai, o pa-klaustas, ar neatsirado audros baimė, ti k nusišypso: „Tikrai taip nėra. Gal ti k kartais akis nuleidžiu į žemę, kai žai-buoja. Dabar pasidomėjau, kaip reikia saugoti s žaibo, po medžiais jau nebei-nu. Ir telefonu turbūt per audrą nebe-atsiliepčiau.“

Prof. Juozas Vidmanti s Vaitkus aiš-kino, kad į žmogų trenkus žaibui daž-niausiai dėl didelės įtampos elekt-ros srovės gyvybė užgęsta. „Žmogus elektrai laidus, tačiau daug priklauso nuo jo odos būklės. Jei smūgio metu oda drėgna, žmogus suprakaitavęs, didesnė dalis srovės pratekės oda ir pakenks mažiau“, – teigė jis.

Gydytojas V.Keršys pabrėžė, kad nuti kus nelaimei labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Anot jo, jei žmogus vandenyje, pirmiausia reikia jį ištraukti , nunešti į saugią vietą, kur pavojus nebegrėstų nei nukentėjusia-jam, nei jį gaivinančiajam. Reikia pa-ti krinti , ar yra pulsas, kvėpavimas. Jei nėra, žmogų būti na gaivinti : į plaučius orą pūsti nebūti na, užtenka paspausti krūti nės ląstą apie 100 kartų per mi-nutę. Paskui paguldyti nukentėjėlį ant šono ir kuo greičiau kviesti pagalbą, o jei yra galimybė, vežti pačiam.

Žaibo smūgis ne visada mirti nas


Grybautojai turėtų būti atsargūs ir rinkti ti k gerai pažįstamus jaunus grybus.

Kaip elgti s su grybais:• Rinkti ir vartoti maistui galima ti k gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir

nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti .

• Nereikėtų pamiršti , kad galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie ren-kami seni, išti žę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupę organizmui kenksmingų medžiagų. Pavojinga rinkti ir vartoti maistui sti priai šalnų pakąstus grybus.

• Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybų rinkti priemies-čiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio nuo 200 iki 500 metrų. Daugiau teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmuti s, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis balti kas (guotė).

• Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus rei-kėtų suvartoti per pusmetį , juos laikant šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6° C temperatūroje. Grybų vartoti negalima, jei išpūstas sti klainio dangtelis, įtar-ti na spalva.

• Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.

Kaip išvengti ligų per užterštą vandenį:• Po sti prių liūčių atviruose vandens

telkiniuose nepatarti na maudyti s bent parą, nes labai padidėja van-dens užterštumas.

• Reikia saugoti vandenį nuo užterši-mo žmonių bei gyvūnų fekalijomis.

• Susirgus žarnyno užkrečiamąja liga, dvi savaites po ligos nereikėtų mau-dyti s atviruose vandens telkiniuo-se, nes ligonis, net ir neturėdamas klinikinių požymių, dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjus.

• Maudanti s ežeruose, upėse, basei-nuose stengti s, kad į burną nepa-tektų vandens.

• Negerti vandens iš atvirų vandens šalti nių ir šulinių. Efektyvi priemonė yra fi ltrai, tačiau geriausia vandenį pavirinti (bent 1 minutę).

• Neplauti daržovių, vaisių ar indų van-deniu iš ežerų ar upių. Geriausiai tam naudoti geriamąjį vandenį.

• Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluos-čiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadan-gi cerkarijų prisitvirti nimą sti muliuo-ja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiriti niu losjonu ar nusiplauti su muilu.

Neverta susigundyti mažai žinomais grybais

Maudyti s po liūčių – pavojinga

Kartais po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse išberia odą.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti . Raimundo Šuikos nuotrauka


Rapolas TAMOŠIŪNAS

Ypati ngos priežiūros nereikalau-ja žydintys krūmai, tačiau jei nori-te, kad vieną žydintį krūmą keistų kitas, turite ti nkamai juos parinkti . Žinoma augalų kolekcininkė Onutė Čeponienė nesunkiai išvardija ne-reikliausių žydinčių lapuočių krūmų penketuką.

„Anksčiausiai, tik nutirpus sniegui, pražysta FORZITIJOS (Forsythia intermedia), – sakė pašnekovė. – Šie krūmai džiugina ryškiai geltonais žie-deliais. Jų žydėjimas įspūdingas, nes žiedai pražysta dar nepasirodžius la-pams. Krūmai užauga maždaug iki 2 m aukščio. Puikiai tinka kaip fo-nas. Nereikalauja ypatingos priežiū-ros. Tik po žydėjimo galima apkarpyti netinkamai išaugusias šakas.“

Antrasis penketuko augalas, pasak O.Čeponienės, VEIGĖLOS (Weige-la). Jų yra begalė rūšių ir veislių. Do-minuoja rausvai žydinčios veislės. Vi-sos krūmų veislės ir rūšys ypač gausiai žydi. Retai auginamos baltažiedės ir margalapės veigėlos. Jos šiek tiek jau-tresnės šalčiams, tačiau po žiemos ap-karpius apšalusių ūglių galus puikiai auga ir žydi.

„Į vasarą mus palydės įspūdin-gas pilkųjų LANKSVŲ ‘GREFS-HEIM’ žydėjimas. Baltais žiedeliais pasidabinusios ilgos, nulinkusios ša-kos papuoš kiekvieną dekoratyvinių augalų kompoziciją. Tai vienas tin-kamiausių krūmų nekarpomoms, lais-vos formos gyvatvorėms. Užauga iki 3 m aukščio. Visiškai nereiklūs. Po žydėjimo galima apkarpyti ne vieto-je išaugusias šakas“, – aiškino augalų kolekcininkė.

Lanksvas O.Čeponienė išskiria kaip ypač vertą dėmesio augalą. Vasa-rą, pasak jos, džiugina JAPONINIŲ LANKSVŲ (Spirea japonica) žiedai. Dažniausiai auginama ‘Little Prin-cess’ veislė. Visos japoninės lanksvos priskiriamos žemesnių krūmų gru-pei. Jos užauga iki 50–80 cm aukš-čio ir puikiai papildys nereiklių žy-dinčių krūmų kompoziciją. Japoninės lanksvos yra nereiklios ir atsparios šal-čiams, – pastebi O.Čeponienė. – Ap-

karpyti nužydėjusius žiedynus galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Per žiemą palikti nužydėję žiedynai atrodo gana dekoratyviai.“

Penketuko pabaigoje – SIDA-BRAKRŪMIAI (Potentila fruticosa). Pašnekovė tikino, kad jie išskirtinai nereiklūs ir ilgai žydi. „Sidabrakrū-miai žydi visą vasarą – nuo birželio iki pat šalnų. Jų veislės stebina spal-vine žiedų įvairove: nuo baltų, dram-blio kaulo, įvairių atspalvių geltonų iki oranžinių ar rausvų. Vienintelis reikalavimas – kad būtų saulėta vie-ta. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau sidab rakrūmiai žydės. Svarbu nepa-miršti nukarpyti bent trečdalį visų šakų kovo pabaigoje–balandžio pra-džioje“, – perspėjo pašnekovė.

Pasirinkę šiuos krūmus ir susodi-nę į bendrą kompoziciją, savo sody-bos aplinką puoselėjantys žmonės galės nuo pavasario iki rudens gėrė-ti s žydėjimu ir džiaugti s, kad penke-tuke išvardyti ems augalams nereikia ypati ngos priežiūros.

Sodo lapas

Augustė JOTAUTAITĖ

Norint džiaugti s gausiu pomido-rų derliumi, reikia žinoti , kas šiems augalams ti nka, o kas ne.

Pažasti nius ūglius šalinti būti na

Dažnai ginčijamasi, kaip formuoti pomidorus, kad derlius būtų dides-nis. Agronomė Laimutė Makaus-kienė teigia, kad yra keli šių auga-lų formavimo būdai. „Formuojant vienstiebį krūmą, pašalinamos visos šoninės ataugos, paliekamos 5–6 žie-dinės šakutės, viršutinė virš 3 lapelių nukerpama. Dvistiebiame krūme pa-liekama atšaka, esanti po pirma žie-dine šakute. Pagrindiniame stiebe paliekamos 4 žiedinės šakos, viršu-tinė žiedinė šakutė nukerpama virš 3 lapelių, – aiškino pašnekovė. – An-trame stiebe paliekamos 2 žiedinės šakutės. Tristiebio krūmo pagrindi-niame stiebe paliekamos 3 žiedinės šakutės, ataugose – po 2 žiedines ša-kutes. Stiebas nukerpamas palikus 2–3 lapelius virš viršutinės žiedinės šakelės.“ Pasak specialistės, apkarpyti pomidorai būna didesni, vaisiai pri-sirpsta anksčiau ir būna skanesni.

Visu vegetacijos laikotarpiu rei-kia šalinti šonines šakeles, išaugan-

čias lapų pažastyse. Kitaip krūmai sutankės, prasčiau praleis šviesą, lė-čiau bręs vaisiai. Norint neapkrės-ti virusinėmis ligomis, šakutės ne kerpamos, o aplaužomos. Laužia-ma vietoje, kur galima suimti pirš-tais, nepažeidžiant stiebo ir lapelio. Stiebelis paliekamas 2–3 centimet rų, geriausia procedūrą atlikti ryte. Že-maūgių pomidorų genėti nereikia.

Svarbu nepertręšti

„Pirmą kartą tręšti galima praė-jus 2 savaitėms po pasodinimo, an-trą – pradėjus vaisiams bręsti, o tre-čią – dar po 2–3 savaičių, – pataria agronomė. – Tarp pirmo ir antro karto praeina ilgesnis laikotarpis, nes žiedų formavimosi tarpsniu po-midorų verčiau netręšti, mat azo-to trąšų perteklius stabdo žiedynų formavimąsi. Pirmą kartą tręšiant daromas mišinys iš 10 l vandens, 15–20 g amoniako salietros, 60–80 g superfosfato, 40–50 g kalio drus-kų, 40–50 g amonio fosfato. Trę-šiant antrą ir trečią kartą nenau-dojamos azoto trąšos. Pirmą kartą rekomenduojama tręšti karvės mėš-lo tirpalu (1:5), pilant 1 litrą augalui. Gerų rezultatų sulaukiama tręšiant per lapus“.

Laistyti pomidorus patariama vieną ar du kartus per savaitę, tačiau gausiai, sudrėkinant dirvą. Laistoma nesušlapinant stiebo pirmoje dienos pusėje šiltu (20–25 laipsnių) vande-niu. Dirvą po augalais galima išpu-renti, mulčiuoti.

Reikia vėdinti

„Pomidorai savidulkiai, tačiau jei norima gausaus derliaus, žydėjimo metu priešpiet kas 3–4 dienos su-krutinamas stiebas, kad žiedadul-kės iš viršutinių žiedų nukristų ant apatinių. Po tokio apdulkinimo po-midorus reikia palaistyti arba api-purkšti vandeniu žiedelius. Pradė-jus žydėti antrai ir trečiai šakelei, apipurškiama boro rūgšties tirpalu (1 g:1 l). Tinka ir augimo stimulia-toriai“, – sakė L.Makauskienė.

Viename šiltnamyje kartu au-ginti agurkus ir pomidorus, pasak agronomės, nerekomenduojama. Jei jau taip daroma, reikėtų pomidorus ir agurkus perskirti plėvelės siena. Pomidorai itin nepakantūs konden-saciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdi-nimas. Vėdinama per šiltnamio šo-nuose viršutinėje dalyje įrengiamus langelius.

Nereiklūs žydintys krūmai

Vida ALIUKONIENĖ

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato termino, per kurį pastatytas stati nys ir nuosavybės teisės į jį turi būti užregistruotos, ir nenustato prievolės tai atlikti .

Norint registruoti stati nį, Nekilno-jamojo turto registrų centrui kartu su prašymu būti na pateikti stati nio kadas-tro duomenų bylą ir statybos užbaigimą patvirti nantį dokumentą (registruojant nebaigtą statyti stati nį, kurio statybai pri-valomas statybą leidžianti s dokumen-tas, – Valstybinės teritorijų planavimo

ir statybos inspekcijos prie Aplinkos mi-nisterijos (toliau – Inspekcija) statytojui išduotą pažymą apie stati nio statybą be esminių nukrypimų nuo stati nio projek-to, pagal kurį išduotas statybą leidžianti s dokumentas).

Sodo namas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams (didžiau-sias aukšti s – 8,5 m, didžiausias plotas (pastato visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirti mi susie-tų priestatų plotų suma, neįskaičiuojant rūsio ploto) – 80 kv. m), todėl jo staty-bai nereikalingas statybą leidžianti s do-kumentas ir neprivalomos statybos už-baigimo procedūros. Norėdamas šiuo atveju registruoti stati nį, statytojas už-pildo statybos užbaigimo deklaraciją ir kartu su prašymu bei stati nio kadastro duomenų byla pateikia Nekilnojamojo

turto registrų centrui.Tačiau Lietuvos Respublikos sodinin-

kų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gy-venamąjį namą ir jo priklausinius neren-giant teritorijų planavimo dokumentų galima, jei nekeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirti s ir nepažeidžiami tre-čiųjų asmenų teisėti interesai.

Priklausomai nuo gyvenamojo namo techninių parametrų jo statybai reikalin-gas ati ti nkamas projektas ir statybą lei-džianti s dokumentas, o pastačius atlie-kamos statybos užbaigimo procedūros surašant deklaraciją apie stati nio staty-bos užbaigimą. Norėdamas registruoti vienbutį gyvenamąjį namą, statytojas Inspekcijos patvirti ntą ir užregistruotą jo užpildytą deklaraciją apie statybos už-baigimą kartu su prašymu bei namo ka-dastro duomenų byla pateikia Nekilno-jamojo turto registrų centrui.

Kaip įregistruoti sodo namą

Daugelis nori, kad pasodinti dekoratyviniai augalai džiugintų puošniais žiedais. Tačiau ne visi turi laiko jais rūpinti s.

Skaitytojai teiraujasi, kokie nu-matyti terminai sodo namui įregis-truoti ir kokių dokumentų reikia.

Veigigėllė aaaa


Apgenėti pomidorai būna didesni

Lanksvva a ‘G‘Greerefsffssssshheheheeheeeeheeeeeeheeeeheh iiiiimimmmmmmmmmimiiimmmiiiimmmimmmimmmmmmmm‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘

Japonninėnė lanananannkkskskskskssksskskskskssssssskkskkssskssssssssssvvvavavaaaaavvaavavavaavvvavaaaaavvaaavvvvaaavaavvvvavavaaavvvavavavaaaavaaaaaavaaaavaaaaavaaaavaavaavvaaavaavaaaavavvavvaavvaaaaaaaa

Sidabrbrakakrūrūmmmmmimmmisssss

Forzrzitiiti jjjaaaaaaaaaaaaaa

(Užs. 268)

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)10 Užribis

Vienas visuomeniškai aktyvus kaunietis, susirūpinęs Vilniaus gatvėje, prie požeminės pėsčiųjų perėjos, nuolat elgetaujančio jauno vyro, kaip jis teigia, sunkia materia-line padėtimi, net kreipėsi į Seimo narį, kad šis įtaisytų nelaimėlį į glo-bos įstaigą. Esą elgetaujantis vyriš-kis neturi pastogės, nakvoja po tiltu ir niekam iš valdžios jo vargana da-lia nerūpi. Ar galėtų, tarkim, Jūsų vadovaujami nakvynės namai pri-glausti tą bedalį?

Žinoma, galėtų, jeigu tik jis pats to norėtų. Žiemą apgyvendinti pas mus žmogų būna sunkiau, o vasarą visada turime laisvų vietų. Tik pir-miausia vertėtų išsiaiškinti, ar pats žmogus pageidauja nakvynės na-muose apsigyventi. Ypač kai jie – Petrašiūnuose, kone Kauno pa-kraštyje, ir miesto centrą kasdien pasiekti būtų kebloka, nes atsirastų papildomų transporto išlaidų.

Tuos, kurie elgetauja Vilniaus gat vėje ar jos prieigose, Laisvės alė-joje, prie Teismo rūmų, aš beveik vi-sus pažįstu. Labai gerai žinau kie-kvieno jų gyvenimo istorijas. Dar galiu pridurti, kad savivaldybė ne kartą bandė tiems žmonėms pa-dėti, bet sudėtinga pagelbėti, jeigu žmogus to nenori. Kai ne gyveni-mo aplinkybės nulėmė, bet jis sa-vanoriškai pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris galbūt šokiruoja visuo-menę. Juk už kitą žmogų jo gyveni-mo nė vienam iš mūsų neduota nu-gyventi ir ne kiekvienas, deja, leisis paprotinamas gyventi padoriau.

Tarkim, kauniečiai ir miesto tu-ristai gal tikrai atkreipia dėmesį į vieną jauną, tiesa, labai nevalyvą, vyriškį, kuris ištiesta ranka kasdien sėdi jau minėtoje požeminėje pės-čiųjų perėjoje Vilniaus gatvėje. Du kartus teko padėti jam susitvarkyti neįgalumo dokumentus, kad gautų valstybės skiriamas išmokas.

Kai būna šalta, jis pasiprašo į nak vynės namus. Arba dar geriau sugalvoja: krinta gatvėje, tarsi sąmo-nę būtų praradęs, tuoj pat atsiran-da jautrių praeivių, iškviečia greitą-

ją medicinos pagalbą. Greitoji kaip taksi nuveža jį į ligoninę, paskui pa-aiškėja, kad vyras nei sužeistas, nei staiga susirgęs sunkia gyvybei pavo-jinga liga, vadinasi, būtinosios pa-galbos jam nereikia. Kur toliau? Į nakvynės namus.

Ir kiekvieną vargetą Jūs skubate priimti po sava pastoge, ar einant į nakvynės namus pirmą kartą, tar-kim, reikia kokį siuntimą iš savi-valdybės neštis?

Mūsų įstaiga išlaikoma Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšo-mis, todėl ji skirta padėti kaunie-čiams, o ne kitų savivaldybių teri-torijose gyvenantiems žmonėms. Todėl reikia pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją. Arba pažymą, kad nakvynės prašantis žmogus Kau-no savivaldybėje įrašytas į gyvena-mosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Žinoma, reikia pateikti ir asmens dokumentą, neįgalumą liu-dijantį dokumentą, jeigu toks žmo-gui buvo išduotas.

Kiek vietų yra Jūsų vadovau-jamuose nakvynės namuose, ar jų pakanka, kai akivaizdžiai benamių vis daugėja?

Moterų skyriuje yra 20 vietų. Šiuo metu visos jos užimtos. Ta-čiau kai kam tenka ne savo noru iš-sikraustyti iš nakvynės namų. Ži-noma, dėl vienkartinio nustatytos tvarkos pažeidimo tokių griežtų sankcijų nesiimame, bet jei kokia moteris pastoviai girtauja ir nerea-guoja į nakvynės namų darbuotojų prašymus liautis, mes neturime ki-tos išeities, – esame priversti tokią gyventoją iškeldinti, kad netrikdytų kitų ramybės.

Vyrams skirtame mūsų įstai-gos padalinyje yra 88 vietos. Vasarą maždaug 10–15 tų vietų būna ne-užimtos. Vyrai nakvynės namuose taip pat privalo laikytis tvarkos.

Ir kiek ilgiausiai nakvynės na-muose galima gyventi?

Iki pusantrų metų. Būna gyven-tojų, kurie pas mus sugrįžta pakar-totinai. Tarkim, atsėdi teismo pa-skirtą bausmę ir vėl apsigyvena nakvynės namuose, nes nėra kur kitur eiti. Tačiau manoma, jog per pusantrų metų, kol pas mus gyvena, žmogus gali išmokti savimi geriau pasirūpinti ir susirasti kitą, labiau į įprastus namus panašų, būstą.

Tiesa, turime priglaudę kele-tą senolių, kuriems būsto paieškos tik rai ne pagal jų jėgas. Seni, nie-kieno žmonės, pamiršti artimųjų (o gal jų ir nebeturintys), negi tokius varysi į gatvę?

Tačiau kai kurie vaikšto po gat-ves, rėkauja, keikiasi, užkabinė-ja kitus ir elgiasi taip, tarsi protą

būtų kažkur pametę, pragėrę ar iš viso jo neturėję?

Iš tikrųjų sudėtinga nugabenti žmogų, jeigu jis pats nesutinka, pas psichiatrus, kad šie nustatytų ligą ir padėtų suruošti dokumentus ap-gyvendinti vienišą, benamį beprotį pensionate, net jeigu jis elgiasi ne-adekvačiai. Esu girdėjusi gydytojus klausinėjant, ar tas ligonis agresyvus, ar ką pripjovė, pasmaugė, kam nors grasina. Jei ne, tai kam jam pensio-natas? Tegul žmogus vaikšto laisvas ir gyvena taip, kaip išmano.

Tarkim, Laisvės alėjos kavinėse dažnai labai įžūliai ir įkyriai pini-gų iš lankytojų prašo du psichikos ligoniai – tėvas ir duktė. Kurį laiką jie glaudėsi nakvynės namuose. Bet tai buvo ne šiemet ir ne pernai. Tė-vas, žinau, susirado moterį vieno-je Vilijampolės lindynėje. Smarkiai išgeriančią septynių vaikų mamą. Gyvena pas ją. Kur dabar gyvena to vyro duktė, nežinau. Iš nakvynės namų ji pabėgo ir dabar praeiviams girta būdama pasakoja graudžias is-torijas, kaip ištisas dienas negauna pavalgyti ir neturi kur prisiglausti. Būna, dažną sugraudina, gauna pi-nigėlių. Prageria, ir vėl išlenda iš ko-kios pavartės, elgetauja toliau.

Atrodo, lyg ir nėra išeities iš si-tuacijos – mums niekaip nepavyks išgyvendinti elgetavimo. Tad vi-suomenei tenka su tuo susitaikyti ir nesipiktinti tais, kurie dvokia, platina ligas ir dar reikalauja duoti jiems pinigų, nes toks jau jų gyve-nimo stilius?

Elgetų nemažai galima pamatyti ir kur kas už Lietuvą turtingesnė-se šalyse. Ten, beje, mačiau po tiltu miegančių žmonių. Lietuvoje tokio vaizdo regėti kol kas neteko.

Mūsiškiai bedaliai nakvynei ren-kasi apleistas statybas, sandėliukus, šilumines trasas, nenaudojamas pa-šiūres. Tiesa, kurį laiką, žinau, vie-name apleistame Vilijampolės kios-ke net keturi benamiai sau „liuksą“ buvo įsirengę, kol kažkas to kios-ko nepadegė. Televizija ne kartą rodė ir su žmona susipykusį gar-baus amžiaus kaunietį, kuris apsi-gyveno sename automobilyje prieš savo buvusio buto langus. O kas jam uždraus?

Mūsų visuomenė jautri ir nea-bejinga svetimai bėdai. Ir tai gerai. Vienas kaunietis žurnalistas, pame-nu, prieš kurį laiką labai atkakliai rūpinosi surasti senyvai moteriškei pastogę, kad jai daugiau niekada ne-tektų elgetauti Senamiestyje. Padėjo bobulytei apsigyventi nakvynės na-muose, bet ji tik vieną naktį pas mus pernakvojo. Vėl sugrįžo į savo „dar-bo vietą“ ir sėdi ištiesta ranka.

Kai kas nors paklausia jos, kodėl ji čia, gatvėje, sėdi, tai pasakoja to-kias ašaringas istorijas, kad belieka apsiverkti drauge su ja. Bet iš tikrų-jų ta moteris gauna kas mėnesį apie 700 Lt pensiją, kurią, deja, prageria drauge su ja gyvenantis sandėliuke Kauno centre jos veltėdis anūkas. Maistui močiutė prisielgetauja kitų pinigėlių.

Sutinku, kad elgetavimas – gar-bės miestui nedarantis reiškinys. Galbūt bendromis savivaldybės administracijos, globos, sveikatos priežiūros įstaigų ir, žinoma, visuo-menės pastangomis jį nors kiek su-mažinti mums ir pavyktų. Reikia tik sutelkti jėgas, sutarti kartu siekti to-kio tikslo. Telieka viltis, kad ilgai to laukti neteks.

GK, Eltos inf.

Elgetų nemažai galima pamatyti ir kur kas už Lietuvą turti ngesnėse šalyse. Mūsiškiai bedaliai nakvynei renkasi apleistas statybas, sandėliukus, šilumines trasas, nenaudojamas pašiūres.

Vargetos šiltuoju metų laiku nakvynei dažnai pasirenka apleistas sodybas, pašiūres. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Elgetų mažėtų, jei jiems toks gyvenimo būdas būtų nepatrauklus

Kauno miesto savivaldybės įsteigtų nakvynės namų direkto-rė Zita VERBAVIČIENĖ sakė pažįstanti kone visus miesto centre pinigų iš praeivių prašančius kauniečius, tačiau prisipažino, kad pati kimo recepto, kaip išgyvendinti elgetavimą – miestui ir vals-tybei garbės nedarantį reiškinį, nežinanti .

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) 11Gamta

Nika PUTEIKIENĖ

Lietuvos jūrų muziejaus lankyto-jai turi retą galimybę iš arti pasigro-žėti Kalifornijos jūrų liūtų jaunikliu. Kol delfi nariumas rekonstruojamas, ši jūrų liūtų šeimyna laikinai apsigy-veno muziejuje.

Jauniklis juodu žvilgančiu kailiu-ku – guvus, žvalus ir nė per plauką nesitraukia nuo savo rūpestingos ma-mos Lijos, kuri jį prižiūri ir maitina. Mamos pienu mažylis mis iki pusės

metų, vėliau jo, kaip ir tėvų racioną, sudarys žuvys. Mažylio tėtis dvide-šimtmetis Henris kol kas gyvena ats-kirai nuo šeimos. Jis ir Lija į Lietuvos jūrų muziejų atkeliavo 1996 metais iš Duisburgo (Vokietija) zoologijos sodo.

Septyniolikmetė Lija – jau patyru-si mama, tad savo mažylį augina pati ir nenoriai prisileidžia žmones. Jauni-klis dabar jau sveria apie 10 kilogra-mų. Jis – septintas gausios muziejaus Kalifornijos jūros liūtų šeimos narys.

Per amfi teatre po atviru dangu-mi rengiamus Kalifornijos jūrų liū-tų pasirodymus netrūksta lankytojų.

Treneriai, pristatydami linksmus ir meilius gyvūnus, stengiasi ne tik pa-demonstruoti jų išskirtinius gebėji-mus, bet ir suteikti žiūrovams gamtos mokslo žinių.

Kalifornijos jūrų liūtai yra nesun-kiai prisitaikantys ir palyginti draugiš-ki gyvūnai, todėl dažnai yra laikomi zoologijos soduose ir dalyvauja pasi-rodymuose. Gamtoje jie paplitę Ra-miajame vandenyne prie Kalifornijos ir Meksikos krantų. Gyvena didelė-mis kolonijomis šimtais ar kartais net tūkstančiais. Gausiausios grupės susi-

daro veisimosi laikotarpiu. Didžiąją laiko dalį šie gyvūnai pralei-

džia medžiodami jūroje, į krantą išlipa pailsėti.

Kalifornijos jūrų liūto kūnas yra ci-lindro formos, to-dėl gyvūnas labai vikrus vandenyje ir sugeba greitai

judėti net sausuma. Skleidžia lojimą,

riaumojimą ir staugi-mą primenančius garsus.

Minta žuvimis, galvakojais moliuskais. Gyvenimo trukmė – 10–15 metų, nelaisvėje – iki 20 metų. Pa-tinai lytiškai subręsta 5–7, patelės – 4–5 metų, patinai užauga iki 2,4 m, patelės – 1,8 m, sveria atitinkamai: 280–300 ir 90–100 kilogramų. Nėš-tumas trunka 11 mėnesių, jauniklis motinos pienu maitinamas iki pu-sės metų.

Jauni-klis juodu žvil-gančiu kailiuku – guvus, žvalus ir nė per plauką nesitraukia nuo savo rū-pesti ngos mamos Lijos, kuri jį prižiū-ri ir maiti na.

Liepos 29 – rugpjūčio 2 dieno-mis Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, jau antrus metus iš eilės įsi-kurs ekologinė stovykla. Ją rengia jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta“ ir jos draugai „Rūpi“.

Pasak projekto vadovės Ievos Ma-laiškaitės, stovykloje prieš galvoda-mas, kaip perdirbti atliekas, jaunimas apmąstys, kaip išvengti jų susidary-mo, o jau susidariusias atliekas mo-kysis paversti žaliava.

Prieš pirkdami ekoženklu pažymė-tus maisto produktus stovyklos da-lyviai mokysis, kaip net neauginant gauti švaraus ir sveiko maisto. Prieš gaudydami žuvį stovyklautojai mo-kysis ją paleisti ir rūpinsis, kad prieš artėjantį nerštą žuvys atplauktų į šva-resnius vandenis.

Stovyklos dalyvių laukia diskusi-jos sveikos natūralios mitybos, klima-to kaitos ir aplinkos taršos temomis, jaunuoliai diskutuos, ar visada galima ti kėti „ekoeti kete“, ir žais žaidimus, kuriuose trumpam patys virs aplin-kos ministrais. Be to, visos stovyklos metu bus kuriamos rekomendacijos verslui ir politi kams, kurios bus prista-tytos stovyklos pabaigoje.

Daug daugiau dėmesio stovyklos metu šįmet žadama skirti prakti kai ir kūrybinėms dirbtuvėms, iš kurių jau-nimas išsiveš naujų įgūdžių ir idėjų.

GK,Eltos inf.

Ekologinė stovykla

Lankytojus žavi Kalifornijos jūrų liūtų jauniklis

ną, de-ats-vos tais

daro veisimosi lalaiko dalį

džia mkran

l

jS

riaumą pr

Minta žuvmoliuskais Gyven

Jauni-klis juodu žvil-

Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai Klaipėdos jūrų muziejuje kasmet sulaukia tūkstančių suaugusiųjų ir vaikų dėmesio.

Alfonso Mažūno ir Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotraukos

Povilas PETKUS

Netrukus Lietuvoje turėtų pasi-rodyti ekologiški autobusai, o mo-kyklose bei ligoninėse bus įrengti biokuro kati lai. Jie bus sumontuoti ir rajoninėse centralizuoto šilumos ti ekimo įmonėse: sumažės energi-jos sąnaudos, o gyventojai mažiau mokės už šildymą.

Beveik 500 milijonų litųVisiems šiems dalykams, suprantama,

reikia didelių pinigų. Iš kur jų gauti , kai visi aplink ti k ir rėkia, kad valstybės biudže-tas – kiauras kaip rėti s? Pasirodo, vis dėl-to įmanoma gauti . Šiuo atveju pinigų už-dirbo Aplinkos ministerija, pardavusi nu-statytosios normos vienetų (NNV), arba vadinamųjų taršos leidimų, perteklių.

Aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas jau pasirašė keturias sutarti s – su Liuksemburgu ir Ispanija bei Japonijos ir Šveicarijos įmonėmis. Bendra sandorių vertė siekia 476 mln. litų.

Dalis lėšų, kaip pranešė Aplinkos mi-nisterija, bus skirta visuomeninių pasta-tų energeti niam efektyvumui didinti (re-novacijai) ir atsinaujinanti ems energijos šalti niams. Kita dalis – ekologiškiems au-tobusams pirkti . Likusieji pinigai – bio-kuro kati lams įrengti . Dokumentuose tai skamba taip: biomasės kati lų iki 500 kW galingumo įrengimas visuomeninės pa-skirti es pastatuose. Lėšų gavėjai – mo-kyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, li-goninių, kitų viešųjų pastatų, kuriuose nevykdoma ūkinė komercinė veikla, iš-skyrus rajono administracijos pastatus, administratoriai.

Taip pat biomasės kati lų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas ūkinę ko-mercinę veiklą vykdančiose įmonėse. Pi-nigų gavėjai šiuo atveju – centralizuoto ši-lumos ti ekimo įmonės, aptarnaujančios gyvenamuosius ir visuomeninius pasta-tus rajonų savivaldybėse. Tikimasi, kad, įrengus biomasės kati lus ar pakeitus da-barti nius naujais, sumažės energijos są-naudos, vadinasi, vartotojams reikės ma-žiau mokėti už šildymą.

Yra kur kas daugiau nei reikiaTad kas gi ti e NNV, arba taršos leidi-

mai, kuriuos pardavus atsiveria tokios galimybės? Ir kodėl iki šiol apie juos lyg ir nieko nebuvo girdėti ? Aplinkos minis-terijos specialistų teigimu, tai – viena iš kelių taršos leidimų rūšių. Kita rūšis – apyvarti niai taršos leidimai, arba vadi-namieji ATL, kuriais prekiauja ne vals-tybė, o įmonės. Mums, žinoma, kur kas labiau rūpi pirmieji – NNV, nes būtent juos pardavus naudos gali ti kėti s papras-ti gyventojai.

Prekyboje NNV dalyvauja valstybės ir Japonijos įmonės. Rinka nėra reglamen-tuota, sandorių labai mažai ir jie slapti . Tad kainos yra žinomos kone iš gandų.

Jokio ofi cialumo. Be to, verta paminėti ir tai, kad taršos leidimų pasiūla gerokai viršija paklausą. Skaičiuojama, kad pa-saulinėje rinkoje yra apie 7 mlrd. NNV, o jų paklausa šiandien – ti k apie 2 mlrd. vienetų.

2008 metais buvo išanalizuota, kad Lietuva 2008–2012 metais turės apie 50 mln. NNV perteklių. 2010 metais, pati ks-linus šiltnamio efektą sukeliančių išmeta-mųjų dujų kiekio prognozes ir atsižvelgus

į tai, kad apie 50 proc. elektros energijos importuojama, perteklinis NNV kiekis gali sudaryti nuo 50 iki 80 mln.

Pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptauti nius kli-mato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinė prekybos sąlyga – kad valsty-bės būtų įtvirti nusios sistemą, pagal ku-rią visos lėšos, gautos iš prekybos taršos leidimais, būtų panaudojamos aplinkos

taršą mažinanti ems projektams. Tarp jų – šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų-jų dujų kiekio mažinimo projektams ar priemonėms.

Pensijoms nepanaudosiKad galėtų parduoti savo turimą NNV

perteklių, Lietuva iš pradžių turėjo su-kurti vadinamąją žaliąją investavimo sis-temą (ŽIS). Būtent joje numatoma, kur ir kokioms priemonėms, kokiais kiekiais bus investuojami iš prekybos gauti pini-gai. Kaip minėta, jie negali būti skirti bet kam (pavyzdžiui, pensijoms didinti ar pa-šalpoms mokėti ) – ti k priemonėms, ku-rios padeda sumažinti taršą, energijos sąnaudas ir pan.

Ši sistema baigta kurti praėjusių metų pradžioje. Tada mūsų šalis ir pradėjo pre-kybą taršos leidimais tarptauti nėje rin-koje. Rezultatą, kurį turime šiandien, jau minėjome: keturios sutartys, beveik pusė milijardo uždirbtų litų.

Aplinkos ministerija pabrėžia, jog ŽIS struktūra nėra reglamentuota tarptau-ti niais susitarimais, tad prekiaujančios valstybės turi laisvę pasirinkti , kokią sis-temą sukurti . Dažnai jos numato papras-tą instrumentą, remianti s kuriuo pinigai, gauti iš prekybos taršos leidimais, yra pa-naudojami projektams fi nansuoti subsi-dijų būdu. Pavyzdžiui, Latvijoje lėšomis už parduotus NNV fi nansuojami ener-geti nio efektyvumo didinimo projektai viešuosiuose ir daugiabučiuose gyvena-muosiuose pastatuose. Perleidus NNV baigiasi ir pačios ŽIS gyvavimas, tačiau Lietuvoje sukurtas ilgalaikis fi nansinis ins-trumentas, remianti s kuriuo lėšos gali būti papildomos ne ti k iš NNV, bet ir kitų taršos leidimų, (jau minėtųjų ATL) preky-bos. Taigi mūsų sistema kur kas pažanges-nė ir novatoriškesnė.

Pagal Klimato kaitos valdymo fi nansi-nių instrumentų įstatymą 40 proc. iš NNV pardavimų gautų lėšų turi būti panaudo-jama energeti niam efektyvumui, kiti 40 proc.– atsinaujinančiai energijai, o likusie-ji – vadinamiesiems „kieti esiems“ klimato kaitos projektams. Investavimo sritys yra susietos su Vyriausybės prioritetais ir il-galaike klimato kaitos strategija.

Pirksime ekologiškus autobusus, mažinsime šilumos išlaidas

Tikėti na, kad pardavus mums kol kas nereikalingus taršos leidimus bent daliai visuomenės bus sudaryta galimybė gyventi geriau ir pigiau.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Aplinkos ministerijosjau pasirašytos keturios sutartys. Bendra sandorių vertė siekia 476 mln. litų.

Gimtasis kraštas12 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Rūta KLIŠYTĖ

Vaikšto tekintojo žingsniais, o veidas – inteligento. Kuria rimtą poeziją ir veda idioti škus televizi-jos šou. Viziti nėje kortelėje para-šyta „direktorius“, o povyza – be-darbio poeto. Tai Alvydas Šlepikas, dar jaunas žmogus, o jau pražilęs. Išleido dvi eilėraščių knygas, nove-lių rinkinį, režisavo ne vieną spek-taklį, teatre sukūrė keliolika vaid-menų. Dainų autorius, humoro šou vedėjas, serialo „Nekviesta meilė“ režisierius, aktorius. Dažnai slepia-si už serialų ti trų kaip režisierius ir scenaristų vadovas.

Ar tiesa, Alvydai, kad buvote šaltkalviu, tekintoju?

Teko. Dirbau „Elfoje“ baigęs Vil-niuje technikos mokyklą.

Sunku net patikėti. Tiesa, mūsų fotografui pozavote pro sukąstus dantis, nusišypsojote tik pagyrus, kad nuotraukoje gražiai atrodys dryžuoti Jūsų marškinėliai. Pati-kinote: „Kainavo tik 17 litų!“ Tele-vizijos žmonėms tai nebūdinga.

Matyt, vis dar esu tekintojas. Ne, cecho viršininku nebūčiau tapęs, nes

„Elfos“ jau nebėra. Pusė mano kla-sės draugų, pabaigę Videniškių aš-tuonmetę, mokėsi Veprių kaimo profesinėje technikos mokykloje, kur buvo rengiami traktorininkai. Taigi nesu išskirtinis.

Šaltkalvis, poetas, aktorius, re-daktorius, režisierius, scenaristas, televizijos šou vedėjas…Kas gi iš tikrųjų Jūs esate?

Šlepikas iš Videniškių (juokiasi). Jų apylinkėse ši pavardė nereta. Vide-niškės – mažas Aukštaitijos miestelis Molėtų rajone, niekuo neypatingas, nebent didžiulėmis liepomis ir klevais, baltais jazminais. Vaikystės laikas buvo ten labai šviesus ir geras. Mano tėvai – paprasti žmonės, mama kultūros na-muose dirbo valytoja, tėtis – kolūkyje. Pokariu, kad išvengtų sovietų armijos, jis slapstėsi miške. Pusė Videniškių vyrų tuomet sėdėjo miškuose nenu-manydami, kuo jiems tai pasibaigs. Laimei, dauguma buvo amnestuoti. Sovietmečiu nieko apie tai nežinojau, vėliau senelė prasitarė puse lūpų.

Jaunas tekintojas iš Videniškių pirmu mėginimu įstoja mokytis prestižinės aktorystės sostinėje...

Kas čia ypatinga? Vaidinau nuo ma-žens, mokykloje. Viena mergina, da-bar ji mano žmona, sužinojo stojimo į Konservatoriją sąlygas ir paakino mane. Nuėjęs pasiklausiau už durų, preten-dentai skaitė eiles – et, ir aš galiu, gal net geriau. Mūsų grupės vadovais buvo Dalia Tamulevičiūtė, Rimas Tuminas. O tas „blatas“ pernelyg sureikšmin-tas tarp negabių žmonių. Mano kurso draugas buvo Andrius Bialobžeskis. Ar jį priėmė dėl to, kad jis K.Kymantaitės anūkas? Andrius – puikus aktorius.

Tačiau Jūs, Alvydai, įgijęs akto-riaus bei dramos režisieriaus specia-lybes, pasukote į literatūrą.

Taip, įsidarbinau savaitraščio „Li-teratūra ir menas“ skyriaus redak-toriumi. Paskui laimėjęs konkursą ketverius metus dirbau vyriausiuoju redaktoriumi, pakeičiau Vladą Bra-ziūną, atrodo, 1994–1998 metais.

Priklausote poetų kartai, pasižy-mėjusiai almanachu „Svetimi“. Ne-sijautėte svetimas tarp literatų?

Nesijaučiau. Literatūra ir teatras nėra nutolę. Literatui nereikia išeiti ypatingų mokslų, kitaip nei, tarkim, kompozitoriui ar dailininkui. Dirbu vis tą patį: rašau, vaidinu, režisuoju.

Įstrigo Jūsų žodžiai, ištarti, ro-dos, prieš penketą metų: „Viliuosi, kad tai, kas asmeniška, yra visuotina. Knyga leidžiama ne sau pasigrožėti,

tačiau viliuosi, kad mano asmeniš-kumas, perskaitytas kito žmogaus, gal taps ir jam nesvetimas, primins asmenines patirtis“. Ar vis dar rašo-te tokias knygas?

Vieną turėčiau pristatyti leidyk-lai rugpjūtį. Dar neparašiau, bet parašysiu.

Nesu tradicinis rašytojas, bet ir postmodernistu savęs nelaikau. XXI amžiuje gyvendamas negali būti ne-veikiamas XX amžiaus prancūzų romano ar S.Beketo. Kuri ne tik iš savo, o iš visų patirčių, kurios į tave sukrinta. Nebeatskiri, ar čia iš tavo paties gyvenimo, ar iš V.Bložės po-ezijos. Svarbu yra kalbos alsavimas ir sakinys. Dažnai žmonės nemoka sakinio parašyti, nors ir turi ką pa-sakyti. Svarbu stiliaus pojūtis – lite-ratūroje nieko daugiau ir nėra. Tai galima pavadinti ir tokiu banaliu žo-džiu kaip grožis. Jis ir skiria kūrybą nuo šiaip teksto, kelia pasigėrėjimą, džiaugsmą, pilnatvę. Perskaitai, ir pasišiaušia plaukai, sujuda pamatai:

taip geba rašyti Andrejus Platono-vas, Solženicynas. Tai rašytojai, įval-dę nebe stilių, o pačią kalbos subs-tanciją. Aukščiausias lygis: atrodytų, jiems neegzistuoja jokios gramati-kos taisyklės. Man tokie yra ir Juozas Aputis, Šatrijos Ragana.

Gilinatės į aukštas materijas, o kuriate ir televizijos serialus. Saky-kit atvirai – ar tai Jums tik pragyve-nimo šaltinis?

Tai mano amatas. Tikiuosi, esu neblogas amatininkas. Nelaukiu įkvėpimo, nepaisau nuotaikų. Rei-kia parašyti, ir rašau. Reikia pasta-tyti spektaklį, ir statau. Darbas, kaip ir visi kiti. Tiesa, jau senokai pats nerašau scenarijų. Vadovauju tiems, kurie rašo, tai daro daug žmonių. Prašom, mano vizitinė kortelė…

Čia aktorius A.Šlepikas netikėtai persikūnija į solidų poną ir įteikia juodą vizitinę, kur baltu ant juodo parašyta: „Alvydas Šlepikas. Kūrybos direktorius. „Metrovideo“. Tačiau elekt roninis paš-

tas prasideda „slepas@…“ Ar čia juok-tis, ar nusilenkti?

„Humoras padeda nepasiusti nuo perdėto aukštaitiško rimtu-mo“? Jūsų žodžiai.

Daug dalykų yra juokingi iš es-mės, bet nebūtina to prikišamai ro-dyti. Man patinka, kai humoras iš-kart nepastebimas, nebado akių.

Serialų kūrimas, numanau, pa-našesnis į beprotybę...

Tai nėra vien tavo paties kūryba. Kaip ir spektaklis, tai nėra asmeniš-kas reikalas, o kolektyvinis triūsas, priklausantis nuo daugelio dalykų: paklausos, užsakovo, kuris spren-džia, ko reikia žmonėms… Ne, juo negaliu abejoti, kitaip negalėčiau prisidėti prie fi lmo kūrimo.

Tai labai greitas darbas kūrybine prasme, ne kiekvienam įkandamas. Tarsi bėgimas: šiandien nufi lmuota, ryt – rodoma, poryt – užmiršta. Ne-gali sustoti ir pagalvoti, tačiau gali išmėginti įvairias kūrybines prie-mones. Susiduri su daugybe žmo-nių, kurie tave pakrauna.

Esate laisvas žmogus be laisva-laikio?

Taip, nes man gyvenime labai pa-sisekė. Galiu užsiimti tuo, kuo noriu. Na, gal ne visais šimtu procentų.

Kitas klausimėlis…Taip, esu vedęs ir turiu vaikų

(šypsosi). Žmona – ta pati mergi-na, paskatinusi stoti į aktorinį. O mūsų vaikai nenori, kad apie juos kalbėčiau.

Neminėsim jų vardų nei pavar-džių…

Galiu patikinti, kad visų jų pa-vardės tokios pat kaip mano (kva-toja).

Ar jūsų vaikai skaito knygas?Jie aštuoniolikmečiai, taigi ne-

galiu jų versti. Skaito, bet ne tiek, kiek norėčiau. Suprantu, negali visi skaityti tiek, kiek aš. Man natūralu kiekvieną dieną pradėti nuo skai-tymo ir skaitymu ją užbaigti. Jei to nedarau, parandu kažką svarbaus. Jaučiu diskomfortą.

Žmona, spėju, mato Jus rečiau nei žiūrovai ar aktoriai. Suprantu, kad esate jai dėkingas už teisin-gai parinktą specialybę. Gal dar už kažką?

Už tai, kad gyvena su manim.

Gyvenimas

Taip, esu vedęs ir turiu vaikų (šypsosi). Žmona – ta pati mergina, paskati nusi stoti į aktorinį.

Šlepikas iš Videniškių gali Šlepikas iš Videniškių gali užsiimti tuo, kuo noriužsiimti tuo, kuo nori

Kūrybos direktorius nesureikš-mina savo posto, elgiasi kaip bedarbis poetas.


Gimtasis kraštas 132011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) KelionėsRūta KLIŠYTĖ

Kinija lietuvę pavergė trimis da-lykais: grožiu, saugumu ir neišse-miamomis staigmenomis.

Kultūrinis šokas lėktuve

13-os valandų tiesioginį skrydį Helsinkis–Šanchajus Elena verti-na dešimčia balų, tačiau jau lėktuve sako patyrusi kultūrinį šoką. „Į salo-ną sugužėjo tuntas kinų ir įkūrė čia mini Kiniją su jos kvapais, klege-siu, papročiais. Tik svetur kinai ty-lūs ir kuklūs, o tarp savų tampa net labai triukšmingi. Stebėjausi, kad jie viską darė kartu: visiems vienu metu prabudo apetitas, o susiruošę gulti užmigo tarsi pagal komandą. Kai vienas „vertėjas“ kalbino mane, bene vienintelę keleivę iš Vakarų, pokalbio klausėsi visas salonas. Nuo kvapų maišalynės ne juokais svai-go galva, mat kinai nesureikšmina gamtinių reikalų: priešais mane ma-mytė sodino sūnelį „ant puoduko“, t. y. ant kelių patiestos servetėlės. Šanchajuje išlipau jau užsigrūdinusi, tačiau didžiausias šalies miestas pa-sirodė labai vakarietiškas, kosmopo-litinis“, – pasakoja Elena.

Šanchajus, turintis 13,27 milijo-no gyventojų, kaip šalies prekybos, pramonės, turizmo centras rungiasi su sostine Pekinu. Megapolyje yra įvairiausių tautų, aukštų dangorai-žių gausa primena Niujorką, tačiau yra ir egzotikos: vien žymusis Šan-chajaus turgus, šurmuliuojantis šalia Mingo dinastijos laikų šventyklos, ko vertas! Per parą čia apsilanko daugiau nei 200 000 žmonių.

Kinai – smulkučiai, bet valgo daug

Elena pataria į skelbiamas ar už-rašytas kainas turguje, parduotu-vėje ar nedideliame viešbutyje ne-kreipti dėmesio. „Privalote kantriai žodžiais arba gestais derėtis ir su-

mokėsite trigubai mažiau, – tikina patyrusi keliautoja. – Čia įprasta be jokių skrupulų pelnytis iš pa-tiklių vakariečių. Labai gerai, kad mano draugė mokėjo kinų kalbą ir išmanė tradicijas, kitaip keliauda-mos būtume išleidusios nepalyginti daugiau. Taksistai stengėsi sutau-pyti neprivežę iki sutarto objekto, taigi dažnai tekdavo pėdinti dar ir pėsčiomis. Taip pasielgė net simpa-tiškas senučiukas. Jis pasisiūlė mo-

pedu pavėžinti iki stoties ir sustojo nuo jos per puskilometrį, neva to-liau jo transporto priemonė nepra-važiuos.“

Tačiau maistas Kinijoje palyginti nebrangus. „Smulkučiai kinai labai daug valgo, jiems įprastas porcijas sunkiai įveikdavome, – prisimena pašnekovė. – Maistas – tik garin-tas, virtas arba keptas. Kaip konser-vantas naudojamas cukrus, patieka-lams suteikiantis būdingo salsvumo. Visi ingredientai patiekiami vienoje lėkštėje, smulkiai supjaustyti, tad ne visada supranti, ką valgai. Deriniai keistoki: tarkime, ragavome kinų mėgstamus ryžių makaronus, kur primaišyta mėsos su žuvimi.“

Ilga kelionė į šalies gilumą

Iš Vilniaus patekti į Šanchajų pasirodė paprasčiau nei iš Šancha-jaus nuvykti į Guiliną, žymų kuror-tą šalies pietuose, kur lietuvės keti-no apsistoti. Kinijoje įprasta stovėti ilgiausioje eilėje ir negauti bilietų į traukinį ar autobusą. Tai nutiko ir lietuvėms. Tačiau būtent ilga ir varginanti kelionė leido joms pa-matyti neparadinę šalį, tik rą eilinių

kinų gyvenimą. „Keliavome neįti-kėtinais „miegamaisiais“ autobu-sais su gultais, į kuriuos įsispraudi tik susirietęs, apsistodamos mažuose miesteliuose“, – sako Elena. Tokio-je kelionėje ji pataria turėti nuosa-vą miegmaišį, nes keturių žvaigždu-čių viešbutyje patalynę galite rasti nekeistą. Pagaliau lietuvės pasiekė kurortinį Guiliną. Čia tekanti Lic-zian upė yra švariausia šalyje, o pei-

zažai išties įstabūs. „Gamta čia itin mylima, branginama, gal dėl to, kad miestuose jos labai mažai. Už pasi-grožėjimą peizažu sumokėsite kur kas daugiau nei už įėjimą į muzie-jų. Man labai patiko parkai, kurių čia daug. Kad atsipalaiduotų, kinai gamtoje ne alkoholį vartoja, o šoka ir dainuoja, užsiima tai či. Susigėdo-me – buvome čia vienintelės su alaus buteliukais“, – prisimena lietuvė.

Gyvena be pykčio

Kinija Eleną pavergė trimis daly-kais: grožiu, saugumu ir neišsemia-momis staigmenomis. Mergina tiki-na, kad dviem jaunoms užsienietėms keliauti po šalį visiškai nepavojin-ga. „Gintis teko tik nuo įkyrių tur-gaus prekeivių. Vyrai čia paslaugūs, peršasi padėti net nemokėdami už-sienio kalbos, atvirai reiškia smalsu-mą ir simpatiją. Jų kūno kalba labai natūrali, jokio šiurkštaus vyrišku-mo demonstravimo. Naktį mane su drauge į autobusų stotį negyvenama dykviete vedė du nepažįstami vyru-kai – kitoje šalyje tokiam nuotykiui nesiryžtumėme“, – prisimena lietuvė. Jai nuostabu, kad itin tankiai gyvena-moje šalyje taip maža agresijos, ego-izmo. „Žmonių visur kaip skruzdžių, tačiau jokių pykčių, rietenų, nesusi-pratimų. Laikomasi devizo: „Gyvenk ir leisk gyventi kitiems.“ Norėtųsi šito iš jų pasimokyti“, – kinų pakan-tumu žavisi lietuvė. Jai pasirodė, kad ofi cialioji „vieno vaiko“ šeimos po-litika čia tyliai apeinama, o atžalas meiliai niurko ir motinos, ir tėvai.

Prasta Vakarų įtaka

Menotyrininkei Elenai į akį kri-to ryškūs kinų mados skirtumai. „Vyresnės moterys dėvi stilizuo-tus nuostabių spalvų ir ornamentų tautinius drabužius iš šilko ar med-vilnės, o jaunoji karta seka Vakarų mada. Džinsai, marškinėliai, spor-tiniai bateliai – tipiška jaunų išsila-vinusių merginų „uniforma“, tačiau nustelbia turgaus „mada“: timpės po mini sijonėliais, smailakulniai, pigūs papuošalai ir blizgučiai, vie-nodos trumpos šukuosenos“, – pa-stebi Elena. Pasak jos, Vakarų įtaka čia pasireiškia blogiausia prasme, darko Kinijos grožį. Net parkuo-se retai išvysi natūralų krašto-vaizdį – visur prikabinėta spalvo-tų lempelių, prikaišiota dirbtinių gėlyčių. Komunistinis režimas pa-keitė kinų santykį su religija. „Ki-nai nėra religingi. Budizmo šven-tyklose svarbiausia yra susimokėti už įėjimą. Tačiau ši šalis nepaliau-ja stebinti. Jos negali nei perpras-ti, nei priprasti prie jos“, – apiben-drina lietuvė ir tikisi dar kada nors aplankyti šią šalį.

Šalis nepaliaujanti stebinti turistusRetam tauti ečiui pasitaiko proga išvysti neturisti nę Kiniją. Elenai Sakalauskaitei pasisekė – į tolimą ir nepigią kelionę šį pavasarį pakvietė draugė, Nandžingo mieste studijuojanti kaligrafi jos meną ir jau šiek ti ek mokanti kinų kalbą.

Komunizmo palikimas Kinijoje, ant Nandžingo ti lto.

Kinija lietuvę pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis. Mergina ti kina, kad dviem jaunoms užsienietėms keliauti po šalį visiškai nepavojinga. Asmeninio archyvo nuotraukos

Kinijoje iti n populiarūs dviračiai ir motoroleriai.

Tipiški senovės kinų architek-tūrai būdingi bokštai puošia šalies pietų gamtovaizdį.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymė-tuose langeliuose. Jį sužinosi-te kitame GK numeryje.

Nika PUTEIKIENĖ

Vakar, likus dienai iki ofi cialaus Jū-ros šventės ati darymo, Lietuvos jūrų muziejuje, istoriniame Nerijos forte, surengta iškilminga vėliavų pakėli-mo ceremonija, nuaidėjo patrankos šūvis. Paskui muziejaus kieme, prie paminkl o „Lietuvai jūrą atvėrusiems“, buvo pagerti Lietuvos jūrininkai.

Po ceremonijos Karinių jūrų pajė-gų orkestras pakvietė į vidutinį žve-jybos tralerį „Dubingiai“. Jame ati-daryta paroda „Dingusio laivyno liudininkas“, skirta šio laivo penkias-

dešimtmečiui. Traleris, daugiau kaip 18 metų skrodęs vandenynų ir jūrų bangas, 1980 metais buvo perduotas Jūrų muziejui ir 1986 metais įkur-dintas sausumoje – senųjų žvejybos laivų aikštelėje.

Lankytojus, traukiančius iš kelto į muziejų, ir pasitinka šioje aikštelė-je išrikiuoti laivai, pirmaisiais poka-rio dešimtmečiais pradėję pramoninę žūklę Lietuvoje. Tai – patys didžiausi muziejaus eksponatai. Niekur kitur lankytojai nepamatys jūrų laivo nuo kilio iki stiebų viršūnių, negaus pačiu-pinėti jo sraigto ar vairo plunksnos.

Ta plunksna jūrininkai vadina peleką, kuris yra po laivugaliu ir naudojamas vairuojant.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ekspozicija gimė beveik at-sitiktinai.

„Mintį pakišo Neringos žuvinin-kystės ūkis, – pasakojo Olga Žalienė. – Ūkis, neturėdamas kur dėti nurašy-to mažojo žvejybos tralerio, sugalvojo padovanoti jį muziejui. Nesiryžome dovanos atsisakyti, nes žinojome, kad tai paskutinis Lietuvos jūrų žvejybos laivyno laivas mediniu korpusu. Ne-trukus šalia jo aikštelėje atsistojo ir plieninis tralbotas. Na, o jūrų galiūno „Dubingiai“ iškėlimas į sausumą tapo didžiausiu galvosūkiu.“

Šis traleris sveria daugiau nei 360 tonų. Okeaninį žvejybos laivą, išmai-šiusį Atlantą nuo Niūfaundlendo iki Pietų Georgijos salos, iš vandens iš-kėlė ir tiesiai į vietą aikštelėje nulei-do Suomijoje pastatytas tūkstanttonis kranas „Stanislav Judin“.

Plaukiojantis galiūnas „Stanislav Judin“ buvo skirtas povandeniniams laivams Tolimuosiuose Rytuose kil-noti, o į Klaipėdą, į Vakarų laivų re-monto įmonę, jis atplaukė iš Kali-ningrado pasitvarkyti prieš kelionę. Tam, kad šis kranas galėtų priplaukti arčiau kranto ir iškelti „Dubingius“, žemsiurbė turėjo pakeisti uosto vi-dinės akvatorijos farvaterio kryptį ir pagilinti jį.

HoroskopaiHoroskopai Avino laukia ti krai įdomūs ir

naudingi dalykiniai susiti kimai. Jums su-teikiama puiki galimybė imti s su dar-bu susijusių rimtų projektų. Be to, da-bar ti nkamas metas pradėti kokius nors naujus darbus, kuriems anksčiau nepa-kako laiko.

Jaučiai arti miausiomis dienomis turi būti iti n apdairūs. Nepasikliaukite ti k nuojauta, paisykite žmonių, kuriais jūs pasiti kite, nuomonės. Kitą savaitę būtų naudinga šiek ti ek apriboti bend-ravimą su verslo partneriais: menknie-kis gali nutraukti daug žadančius ryšius, kurie jums labai reikalingi.

Dvyniai kitą savaitę galės sėk-mingai įgyvendinti savo sumanymus. Ateinančiomis dienomis daugelis šio Zo-diako ženklo atstovų pasieks užsibrėžtą ti kslą, jeigu realiai įverti ns savo jėgas. Savaitės pabaigoje įvyksiančios derybos su verslo partneriais bus labai vaisingos, dėl to smarkiai išaugs jūsų autoritetas.

Vėžius kažkas provokuos išsiaiš-kinti santykius, bet neteikite tam reikš-mės. Stenkitės nekonfl iktuoti , tai be-prasmiška. Bet kuriomis aplinkybėmis išlikite ramūs ir takti ški, tuomet jums pavyks išvengti skandalų ir sušvelninti kylančius prieštaravimus.

Liūtams vertėtų tvarkyti kasdie-nius reikalus ir negalvoti apie globalius ti kslus. Jūs būsite aktyvūs ir ryžti ngi, tai leis išspręsti visus iškilusius uždavinius. Būkite ati desni ir atlaidesni arti miems žmonėms, neakcentuokite jų trūkumų ir silpnybių.

Mergelės sumanys dar kartą ap-mąstyti svarbius planus, kuriuos numa-toma įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

Jūsų fi nansinė padėti s stabili, tai leidžia realiai verti nti savo galimybes. Priimdami sprendi-mus, neklausykite bičiulių pa-

tarimų. Jeigu reikia ką nors ap-svarstyti , kliaukitės arti mu žmo-gumi.

Svarstyklės lengvai ir greitai tvar-kys visus reikalus. Jūs pajusite energijos antplūdį. Tai leis spręsti iškilusius užda-vinius. Jeigu norite ką nors padaryti – darykite, ir galite neabejoti , kad jums be jokių kliūčių pavyks užbaigti šį darbą. Jūsų opti mizmas ir mokėjimas bendrau-ti bus deramai įverti nti .

Skorpionai turi daug dirbti . Bū-kite sau reiklesni, netgi griežti . Šios pa-stangos ir palankiai susiklosčiusios aplin-kybės arti miausiu metu jums leis ge-rokai pažengti į priekį ir pasiekti profe-sines aukštumas, apie kurias anksčiau ti k svajojote. Arti mieji didžiuosis jūsų laimėjimais.

Šauliai neturėtų tvarkyti visų reikalų iškart. Pasirinkite tai, kas jums šiuo metu svarbiausia, ir skirkite tam visą savo laiką ir jėgas. Paklausykite šio patarimo, ir ti kslą pasieksite netgi grei-čiau nei ti kėjotės. Ateinančiomis dieno-mis galite smarkiai išplėsti savo akiratį ir pasisemti žinių daugeliu klausimų.

Ožiaragiams nepatariama megzti naujų dalykinių ar asmeninių santykių. Jūsų emocinė būsena atei-nančiomis dienomis bus prasta, todėl kažin ar jums pavyks padaryti reikiamą įspūdį potencialiems kompanionams ir draugams. Bendraudami su aplinki-niais mėginkite įveikti bręstančius ne-sutarimus.

Vandeniai šiomis dienomis tu-rės susumuoti pirmo pusmečio rezul-tatus, rengti nuveikto darbo ataskaitas. Jeigu ko nors nespėjote atlikti , pasisten-kite tai užbaigti arti miausiu metu, kitaip neišspręstų problemų našta labai truk-dys žengti į priekį.

Žuvims svarbu tramdyti neigiamas emocijas, neleisti joms prasiveržti , nes dėl to galite prikrėsti tokių dalykų, kad vėliau teks smarkiai gailėti s, o ištaisy-ti susiklosčiusią situaciją bus nelengva. Darbe pasieksite neblogų rezultatų. Jūsų iniciatyvoms bus pritarta.

Jūros šventė prasidėjo muziejuje

toma įgyJ

gm

tasvagum

Sosti nės Mėsinių gatvėje esan-čioje dailės galerijoje „Šofar“ ati -daryta iki rugpjūčio 16 d. veiksian-ti paroda „Kabanti s miestas“. Joje pristatomi jauno vilniečio dailinin-ko Konstanti no Navasaičio tapybos ir skulptūros darbai.

K.Navasaitis yra baigęs skulptūros ir restauracijos specialybes Vilniaus dailės akademijoje. 2003 m. sukurta jo skulptūra „Rodyklės“ šiuo metu stovi Vilniuje, Pasakų parke.

Pirmoji skulptoriaus tapybos paro-da įvyko 2004 m. „Meno gildijos“ ga-lerijoje. Vėliau dailininkas kelerius metus kūrė ir eksponavo savo darbus Danijoje. Būtent šioje šalyje ir kilo „Kabančio miesto“ idėja.

Paroda „Šofar“ galerijoje nėra di-delė – joje eksponuojami 9 meni-ninko darbai, tačiau jie labai ryškūs, išraiškingi, sužavi neįprasta miesto architektūros interpretacija.

GK, Eltos inf.

Originali paroda

1986 m. „Dubingiai“ buvo iškelti iš vandens

ir įkurdinti žvejybos laivų aikštelėje.

Algimanto Kalvaičio ir Jūrų muziejaus

archyvo nuotraukos

Net tokiame galingame traleryje kartais buvo naudojama ir burė.


Gimtasis kraštas2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) 15Laisvalaikis

Tinklais jūroje žuvį gaudantys turkų žvejai, asiliuko ir gervės su-siti kimas Egipte, Tailande žvejojan-čio vaiko portretas, Maroko dykumų grožis – šie ir panašūs neti kėti lan-komos šalies vaizdai vyravo turistų iš Lietuvos meninėse fotografi jose.

Kelionių organizatorius „TEZ TOUR Lietuvoje“ surengė nuotrau-kų konkursą, kuriame keliautojai buvo pakviesti pasidalyti gražiausiais savo kelionių svečiose šalyse įspūdžiais. 18 atrinktų geriausių meninių fotografi jų bus eksponuojama didžiuosiuose ša-lies miestuose.

Kad įspūdingas fotografi jas gali pa-daryti ne tik profesionalus fotomeni-ninkas, įrodė ne vienas keliauti mėgs-tantis lietuvis. Net 2000 nuotraukų buvo pateikta konkursui socialiniame tinkle, iš jų balsavimu internete 1872 atrinktos kitam konkurso etapui. Buvo renkamas geriausias „atostogų įspūdis“ iš kelionių į Turkiją, Graikiją, Egip-tą, Ispaniją, Austriją, Tailandą ir kitas šalis. Septyniems nugalėtojams įteikti 1000 litų vertės nuolaidų sertifi katai būsimoms kelionėms.

„Konkurse dalyvavome, nes susi-viliojome prizu. Abu su žmona die-viname keliones. Grįžti iš vienos ir

jau lauki kitos“, – sakė Valdas, vie-nas iš internautų konkurso nugalėto-jų, vykęs į Kretą ir konkursui atsiun-tęs įspūdingą paprastučiu fotoaparatu darytą šeimos nuotrauką.

Komisija taip pat atrinko 18 me-ninio pobūdžio fotografi jų, kurios po atviru dangumi bus eksponuojamos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevė-žyje ir Klaipėdoje. Sostinėje paroda jau atidaryta. Fotografi jos eksponuo-jamos prie prekybos centro „Flagman“ fasado (iš Vilniaus g. pusės). Klaipė-doje paroda bus pristatyta rugpjūčio 1–2 dienomis.

GK inf.

Du kišenvagiai išeina iš baro. Vie-nas klausia:

– Ar matei auksinį barmeno laik-rodį?

Kitas:– Ne, parodyk.

• • •Čiukčiai siunčia Kinijai pareiškimą:– Skelbiame karą. Turime penkis

tankus ir 221 kareivį.Kinų atsakymas:– Sutinkame. Turime 18 tūkst.

tankų ir 5 milijonus kareivių.Čiukčiai:– Karo paskelbimą atšaukiame.

Neturime pakankamai lovų karo be-laisviams...

• • •Kirminas klausia tėčio:– Tėti , ar mes galėtume gyventi

obuolyje?Tėti s atsako:– Taip, sūnau.– O slyvoje ar galėtume?– Taip, – vėl atsako tėti s.– Tėti , tai kodėl mes gyvename

šūduose?– Tėvynė, sūneli, Tėvynė...

• • •

Statybininkų šefas savo mūrinin-kams:

– Turime pastatyti 50 metrų aukš-čio kaminą.

Darbininkai imasi darbo. Kai 45 metrai kamino jau stovi, staiga vėl pasirodo šefas ir suriaumoja:

– Sustot! Aš suklydau, planą laikiau atvirkščiai. Tai turėjo būti šulinys...

• • •Aluje ti kriausiai yra labai daug

moteriškų hormonų. Jei jo per daug išgeri, pradedi kalbėti kvailystes. Be to, pastatyti automobilio atbulai taip pat nepavyksta.

• • •Teisėjas kalti namajam:– Kaip jums kilo minti s pavogti

automobilį?– Matote, automobilis stovėjo

prie kapinių, tad aš pamaniau, kad savininkas nuo šiol gyvens čia.

• • •Gražuolė blondinė pareina namo

ir savo miegamajame randa 10 vyrų. Ji dūsauja:

– Aš tokia pavargusi, vaikinai. Du iš jūsų turės išeiti !

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Puaro. Sol. Monetos. NSO. Ute-na. Sadutė. Nevada. Si. Alisa. Drama. Tuokti . Km. Mui. Ukmergė. Raida. Otava. Gan. Lai-kinoji. Ilgi. Ošti . Nilo. Inkilai. Atšauk. Galais. Ūsas. Viso.Horizontaliai: Munduras. Poteriai. IL. Neva. Ikona. Senamadiški. Tada. Anti s. Oil. Psi. Tuoj. Aū. Sukti nis. Aksioma. Kevalas. Ondatra. Ot. Sulig. Šv. Soti . Ėgliai. Ėsk. Ag. Us. Li. Amoni-ako.Pažymėtuose langeliuose: DERVIŠAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Metodu. „Sigmos“. Tarp. Puotavo. Tuopos. Tesla. Lipte. Sauna. Kaati nga. Suole. Imuninis. Vėją. Irisas. Andai. Testo. Išsiautos. Nevaidina. Antras. Intakai. Tema. Luvras. Kau-kė. Link. Anga. „Aisa“.Horizontaliai: Peripateti ka. „Cosmopolitan“. Gurus. Pau. Duot. Pameta. Nuosavo. Vėsinant. Ringe. Sienoj. Indas. „Asia“. Savi. Žinant. Asilo. Ati teks. Kurdama. Lava. Taikau. INRI. Kongas. Bosna. Aibė. Kasa.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: MĖNULIS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Trečiadienio vakarą Klaipėdos laik rodžių muziejaus kiemelyje pra-sidėjo XIV tarptauti nis operos ir sim-foninės muzikos festi valis „Muzikinis rugpjūti s pajūryje“.

Festivalis šiemet alsuoja itališka dvasia, pagerbti iškilūs Lietuvos mu-zikai – dirigentai Juozas ir Stasys Do-markai, klaipėdietis kompozitorius Alvidas Remesa, operos dainininkas Eduardas Kaniava. Laukiama pianis-tų dueto iš Italijos.

Festivalio naujovė – Operos naktis. Rugpjūčio 12 d. bus rodomas naujau-sias Klaipėdos muzikinio teatro spek-taklis Henrio Perselio opera „Dido-nė ir Enėjas“, o po jos žiūrovai galės panaktinėti Operos kino teatre, žiū-

rėdami pagal gražiausias italų operas sukurtus kino fi lmus.

Atkuriama graži festivalio tradici-ja – žiūrovus pakviesti į premjerinius pastatymus. Šį kartą tai italų kompo-zitoriaus Džakomo Pučinio dvi vie-naveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ bei vieno veiksmo šokio spektaklis „Meilės uostas“, ku-ris bus rodomas netradicinėse erdvė-se – Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir Juodkrantės L.Rėzos kultūros cent-ro lauko estradoje.

Festivalyje svarbią vietą užims ro-mantiški populiariosios vokalinės ir kamerinės muzikos koncertai, kurie skambės Frydricho pasaže Klaipė-doje, Giruliuose, Palangoje, Nidoje, Preiloje, Šilutėje, taip pat – Muzikuo-jančiame kelte.

Išskirtinis koncertas vyks rugpjū-čio 14 d. Nidos katalikų bažnyčios amfi teatre. Čia pirmą kartą skambės klaipėdiečio kompozitoriaus Alvido Remesos VI simfonija „Prisikėlimas“ (2011) chorui ir orkestrui. Šiuo kon-certu bus paminėtas autoriaus 60-ies metų jubiliejus ir kūrybinės veiklos 40-metis.

Pirmą kartą daugelis festivalio renginių, išskyrus premjerinius spek-taklius teatre ir du koncertus, bus ro-domi nemokamai.

GK, Eltos inf.

Muzikinis rugpjūti s pajūryje

Fotografi jos parodoje galima išvysti įspūdingų Sacharos dykumos vaizdų. GK archyvo nuotrauka

Lietuvių turistų fotografi jose – neti kėti svečių šalių vaizdai

Festi valis alsuoja itališka dvasia, pagerb-ti iškilūs Lietuvos muzikai – dirigentai Domarkai, operos dainininkas Eduardas Kaniava. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys “. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.10 Septynios Kauno

dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Gyvenimas yra gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija. 19.05 LTV aukso fondas.

„Devyni nuopuolio ratai“ (2). TV fi lmas.

20.15 Veidai. 21.10 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika.

24.00 Panorama. 0.30 Dirigento Juozo

Domarko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”.

Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. Animac. serialas.

9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Pasiekiamas taikinys”. Veiksmo f. (N-14)

22.45 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Iksmenai“.

Veiksmo f. (N-7) 23.30 „Pietų parkas“ 24.00 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas

„Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Auksinė Agatos Kristi

kolekcija. „Mis Marpl. Lavonas bibliotekoje“. (N-7)

20.40 Septynios Kauno dienos.

21.20 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

21.50 „Nibelungų žiedas“. Veiksmo drama. (N-7)

0.50 Panorama. 1.20 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Ekomitas”. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“.

Nuotykių serialas. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Barono Miunhauzeno

nuotykiai”. Nuotykių fi lmas šeimai.

23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Svetimas prieš

Grobuonį“. Siaubo f. (N-14)

23.30 „Pietų parkas“. 24.00 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 24/7 (k.). 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. (N-7) 9.20 „Pora kaip tvora”. 9.45 Kas tu toks? (k.) 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7 (k.). 13.30 TV parduotuvė.

14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Naša Raša”. Humoro

laida. (N-7) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.


Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 „Lietaus žmonės”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas


6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Komedija „Ponas

auklė“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 PREMJERA. KK2

vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“.

(N-14) 0.30 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.30 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I”(k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

14.30 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis

našlys“. 16.50 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

Kriminalinis serialas.

21.30 Geras fi lmas. Siaubo trileris „Stebėtoja“(2008 m., Kanada). (N-14)

23.30 Baimės faktorius (k.).

0.30 „Liejyklos gatvė“ (k.).

1.35 Bamba. (S)

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7).

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“.

11.10 Komedija „Popžvaigždė“ (2005 m., JAV).

13.10 Norite – tikėkite, norite – ne!

14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. (N-7)

21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Pašėlęs

greitis“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.45 „Išgelbėk mane“. 1.40 „Kaltės kaina“.

(N-7) 2.40 „Eureka“ (1).

Drama. (N-7)

Rugpjūčio 1, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J. Marcinkevičius. 23.58 LR himnas.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).



7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 PREMJERA. KK2

vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Šaltakraujis“ (1995 m., JAV). (N-14)

0.20 „Vampyro dienoraščiai“.

1.20 „Ozas“.


dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė

2011. Atidarymo koncertas „Klaipėda – supermiestas“ (k.).

14.20 Klausimėlis.lt (k.). 14.35 Myliu krepšinį.

2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“ (1). TV serialas.

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.


akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.


(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Čarlio

Bartleto išdaigos“ (k.). (N-7)




Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Romantinė komedija „Pasiklydę meilėje“ (2005 m., Jungtinė Karalystė, Graikija). (N-7)

23.35 Baimės faktorius (k.).

0.35 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7)

1.40 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios


8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)



11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.05 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Katašunis“ (1).

Animac. serialas. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 Draugiškos vyrų

krepšinio rungty-nės. Lietuva–Lat-vija. Tiesioginė transliacija iš Klai-pėdos.Pertraukoje – 21.45 „Varom už Lietuvą“.

23.00 Trileris „Abejonių šešėlis“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.40 „Išgelbėk mane“. 1.35 „Pinklės“ (1).

Detektyvinis serialas. (N-14)

2.20 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 2, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir

religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Makleodo dukterys“. „Bręstanti s blogis“. „Pašėlęs greiti s“. „Stebėtoja“.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Šaltakraujis“. „Abejonių šešėlis“. „Čarlio Bartleto išdaigos“.

Gimtasis kraštas2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant (k.).

13.00 Dainuoja Sergejus Larinas. 1999 m.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.40 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Luokė (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m.

20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Kalavijų

vartai. 22.00 Savęs link. Meditacija,

harmoningas gyvenimas.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Mąstantis automobilis“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras iš LRT archyvų.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. Animac. serialas.

9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos“.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo


gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.



21.00 Ketvirtadienio detek-tyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)



TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.35 „Šešios dienos,

septynios naktys“. Komedija. (N-7)

23.30 „Pietų parkas“. (N-14) 24.00 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas!

11.10 Šeimų dvikova – „Akro-polio” turnyras (k.).

12.05 Dok. serialas „Laukinė gamta” (k.).

13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Siaubingieji potvyniai”. „Kalnų sniego griūtys”.

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.


Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Moterų žurnalas. 15.45 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 Vaidybinis f. „Išėjusieji”. 2.35 Žvaigždėlaivis. 2.50 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Kultūros paveldas.

Liuteroniški kryžiai. 11.45 Auksinio balso

konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.)

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.10 Veidai (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Andrių Meškauską. 1998 m.

19.05 Europos kinas. „Romeo, Džiuljeta ir tamsa“. Drama. (N-7)

20.40 Gyvenimo ratu. Ervinas Prūsas ir nėgių žvejyba.

21.15 Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant.

22.15 Brydė. Trys debiutai. 22.55 Pasaulio dokumentika.

„Vienuolio pašaukimas“.

23.25 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas yra gražus

(k.). 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”.



nuotykiai”. Nuotykių serialas.


17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. Veiksmo serialas.



21.00 „Šaltas kaip plienas“. Trileris. (N-14)



TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Iksmenai. Žūtbūtinis

mūšis“. Trileris. (N-7) 23.30 „Pietų parkas“. 24.00 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.


Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis

susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas





7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano


akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė drama

„Nuopuolis“ (1998 m., JAV). (N-14)

1.10 „Grožio peilis“. 2.10 „Ozas“.


dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Gustavo enciklopedija (k.).

14.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)


17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.


18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.


23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.


akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.


(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė

komedija „Pasiklydę meilėje“ (k.).





Komedija „Karalius Gijomas“ (2009 m., Prancūzija). (N-7)

23.20 Baimės faktorius. 0.20 „Srautas II“. 1.200 Bamba. (S)






11.10 Ūkininkas ieško žmonos.

12.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.


13.40 „Katašunis“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. 21.00 „Pasirink mane“.

Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Kriminalinė drama

„Mirties ringas“ (2008 m., JAV). (N-7)

0.40 „Išgelbėk mane“. 1.35 „Pinklės“. (N-14) 2.20 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 3, trečiadienis


11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika K.Boruta. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.



7.20 „ Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano


akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada

VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7). 20.00 Karališkas KK2.

Speciali laida. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo

trileris „Malibu pakrantės rykliai“ (2009 m., Australija, Kanada). (N-14)

0.20 Sveikatos ABC (k.).


dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.


18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Su hidžabu ir aukštakulniais“.


akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.


(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Karalius

Gijomas“ (k.). 14.30 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis



Drama „1941-ųjų pavasaris“ (2008 m., JAV, Lenkija, Izraelis). (N-7)

23.30 Baimės faktorius. 0.30 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 1.30 Bamba. (S)





11.00 Didieji pokyčiai. (N-7)

12.00 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou.


13.40 „Katašunis“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 Heraklis“. Animac.

serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 Draugiškos vyrų

krepšinio rungty-nės. Lietuva–Slo-vėnija. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos.

21.45 Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“.

23.00 Trileris „Voratinklyje“ (2007 m., JAV) (N-14)

0.50 „Išgelbėk mane“. 1.40 „Pinklės“. (N-14) 2.25 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 4, ketvirtadienis


10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Dabrišius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Tuk tuk Indija“. „Malibu pakrantės rykliai“. „Vorati nklyje“. „1941-ųjų pavasaris“.

„Senis“. „Nuopuolis“. „Mirti es ringas“. „Karalius Gijomas“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas.

„Mitai ir archeologija”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

Panevėžio dramos teatro spektaklis. Augusto Strindbergo „Mirties šokis”.

16.15 Ingeborga. „Esame jauni tik vieną kartą...” 1996 m.

16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Meditacija,

harmoningas gyvenimas“ (k.).

18.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

18.35 „Grįžk į savo šalį“. 20.35 „Baltijos vaivorykštė“.

Muzik. f. 21.05 „Pažadas“. Vesternas.

(N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Kompozitorius Anatolijus Šenderovas”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu”. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo

prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”.

(N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Operacija „Pikaso

gaidukas“. Veiksmo f. (N-14)


0.05 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Vienam gale kablys. 9.30 Robinzonai. Lietuva. 11.10 Džipai monstrai. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 13.40 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Gilus sukrėtimas“.

Veiksmo f. 21.30 „Simpsonai“.

Animac. serialas. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-14) 23.00 „Išvaduotojas“.

Drama. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas „Mitų

griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Naikinanti jėga”. „Ugnikalniai”. „Tornadas”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 16 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfi naliai. Transliacija iš Čekijos.

0.30 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 Vera Vasiljeva. 11.00 Naujienos. 11.20 „Jeralaš”. 11.35 Gyvenamoji aplinka. 13.45 Liudytojai. 15.00 Nuosprendis. 16.05 Žmogus ir įstatymas. 17.15 A.Serovo koncertas. 19.00 Mėsėdžiai prieš

žolėdžius. 20.00 Laikas. 20.20 Kokie mūsų metai! 21.45 Linksmųjų ir

išradingųjų klubas. 23.30 Vaidybinis f.

„Grinbergas”. 1.20 Vaidybinis f.

„Asmeninis ginklas”. 2.45 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Brydė. Trys debiutai (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Meditacija,

harmoningas gyvenimas (k.).

14.50 Kultūros paveldas. „Liuteroniški kryžiai“ (k.).

15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Chareba ir Gogija“. Istorinė drama. (N-7)

21.25 Šoka Sankt Peterburgo valstybinio teatro baleto artistai. 1998 m.

22.25 Prisiminkime. Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką.

22.30 „Baltijos vaivorykštė“. Muzik. f.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos perlai.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Devyni nuopuolio ratai“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji.

Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.




gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”.

Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros

Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Daryk arba mirsi”. (N-14)



TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14)

23.00 „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14)

23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.45 „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai.

8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša

Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida

„Naša Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. „Prarastas

miestas”. Drama. (N-14)

0.35 Humoro laida „Naša Raša”.

1.35 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7)

2.05 Reporteris. Orai.


Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Žvaigždžių fabrikas. 22.10 Vaidybinis f. „Sūnelis”. 1.25 Naktinis eteris.



7.20 „Tomas ir Džeris“. 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 9.55 Geriausi LNK

koncertai. Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“ (k).

12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano


akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuotykių komedija

„Jau atvažiavom“ (2005 m., JAV, Kanada).

21.00 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena.

24.00 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas 2“ (2001 m., JAV,). (N-14)

2.10 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (1998 m., JAV). (N-14)


dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos


13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.


17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.


18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos


20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera.

Vesternas „Pažadas“ (2008 m., JAV). (N-14)


akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Šventinis

Domino“. Koncertas (k.).




Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (Lietuva).

19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 22.10 Galiūnų čempionų

lygos varžybos 2011. I etapas, Suomija.

23.15 Siaubo trileris”Stebėtoja“ (k.). (N-14)

1.00 Bamba. (S)





11.00 Nuodėmių dešimtukas.



13.40 „Katašunis“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. Animac.

serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Romantinė

komedija „Tavo, mano ir mūsų“ (2005 m., JAV).

21.45 Veiksmo f. „Taksi“ (2004 m., JAV, Prancūzija). (N-7)

23.40 Veiksmo komedija „Galingasis Stenas“ (2007 m., JAV). (N-14)

1.35 Komedija „Žinių fi lmas“ (2008 m., JAV). (N-7)

Rugpjūčio 5, penktadienis


10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Blokas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas

Dafi s“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai.

Animacinis f. „Kelionė į Vakarus. Laimingojo Luko nuotykiai“.

11.50 PREMJERA. Nuotykių f. „Odisėjas ir Ūkanų sala“ (2008 m., D. Britanija, Kanada). (N-7)

13.50 „Nepaprastoji istorija“.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Romantinė

komedija „Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“ (2008 m., JAV). (N-7).

21.00 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Antroji diena. Tie-sioginė transliacija.

24.00 Veiksmo f. „Absoliuti valdžia“ (1997 m., JAV). (N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Petras Kurmelis“.

TV fi lmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Vasaros ritmu.


18.30 Kine kaip kine. 19.00 „Riešutų duona“.

Tragikomedija. (1977 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2011.

Rokenrolo fi esta. 23.30 Premjera.

Komedija „Laimi tik dideli“ (2008 m., JAV). (N-7)


akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis

(k.). 8.40 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai

V (k.). 12.50 Baimės faktorius

(k.). 13.50 Anykščių miesto ir

vyno šventė. 2007 m.

15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo drama

„Rembo IV“ (2008 m., JAV, Vokietija). (N-14)

23.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. I etapas, Suomija (k.).

0.15 II Europos sporto žaidynės.

1.15 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“.

Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Animac. komedija „Skūbis Dū ir ateiviai“.

11.25 Komedija „Išdykėlis Danstonas“ (1996 m., JAV).

13.05 Drama „Amžini draugai“ (2008 m. JAV). (N-7)

14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos

vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Čekija. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos.

19.45 Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“.

21.00 Veiksmo komedija „Sachara“ (2005 m., JAV, Ispanija, Vokietija). (N-7)

23.25 Veiksmo f. „Derybininkas“ (1998 m., JAV, Vokietija). (N-14)

Rugpjūčio 6, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Bukontas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Jau atvažiavom“. „Tavo, mano ir mūsų“. Smagiausios akimirkos.

„Laimi ti k dideli“.

„Pažadas“.

„Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“. „Sachara“. „Rembo IV“.


TV6Pirmadienis, rugpjūčio 1 d.

21.35 val. Siaubo fi lmas „Svetimas prieš Grobuonį“. JAV, Ka-nada, Vokietija, Čekija, D.Britanija, 2004 m. Rež. Paul W.S. Anderson (N-14).

Vaidina: Sanaa Lathan, Raoul Bova, Lance Henriksen.Giliai po Antarkti-

kos ledu stūkso pirami-dė. Nepaprastą radinį aptinka turtingo nuo-tykių ieškotojo ir tyri-nėtojo Čarlzo Veilando vadovaujama archeolo-gų ekspedicija. Keistame statinyje mokslininkai randa šiurpiai sudarkytų žmonių griaučių. Netru-kus tyrinėtojai išsiaiški-na, kas nutiko nelaimė-liams. Pasirodo, jauni grobuonių rūšies atei-viai atvyksta į piramidę atlikti savotiško brandos ritualo. Vienas išbandymų – susirėmimas su klaidžiuose mil-žiniško statinio koridoriuose tūnančiomis kraupiomis pabai-somis – svetimais.

TV3Ketvirtadienis, rugpjūčio 4 d.

23.00 val. Trileris „Voratinklyje“. JAV, 2007 m. Rež. Terry Winsor (N-14).

Vaidina: Sohrab Ardeshir, Cian Barry, Emma Catherwood, Lan-ce Henriksen, Rajesh Latkar, Lisa Livingstone.

Amerikiečių turistai Džina, Džonas, Steisė, Džeraldina ir Filas su gidu Brajanu keliauja pėsčiomis Indijos miškais. Dže-raldinai įkanda nuodingas voras, ir grupė nusprendžia drau-gę nugabenti pas amerikietį gydytoją, kuris gyvena džiunglių gentyje. Kol daktaras slaugo Džeraldiną, Brajanas ir Steisė gyvena gentyje, o kiti draugai grįžta į Indijos miestelį. Lauk-dami, kada Džeraldina atsigaus, Brajanas ir Steisė išsiruošia aplankyti įdomios šventyklos ir, prie jos nuėję, sužino neįti-kėtiną paslaptį apie daktarą.

Lietuvos ryto TVPenktadienis, rugpjūčio 5 d.

21.35 val. Vaidybinis fi lmas „Prarastas miestas“. JAV, 2006 m. Rež. E.Garcia (N-14).

Vaidina: Andy Garcia, Dustin Hoff man, Bill Murray, Nestor Carbonell.

Filmo veiksmas vyksta 1958 m. Havanoje. Vieniems tai pui-kus miestas, kitiems – diktatoriško Batistos režimo tvirtovė. Kol revoliucionieriai bando užimti miestą, apolitiškas Fiko – ma-dingiausio muzikinio klubo mieste savininkas – bando išsau-goti šeimą ir neprarasti mylimosios Auroros. Jis nė nenumano, kad jo klubas bus ne tik populiari laisvalaikio vieta. Visa tai ste-bi rašytojas emigrantas. Jo akivaizdoje Kubos revoliucija pakei-čia ir šalies kultūrą, ir pačius žmones. O Fiko išgelbsti jo meilė kubietiškai muzikai.

TV3Šeštadienis, rugpjūčio 6 d.

21.00 val. Veiksmo komedija „Sachara“. JAV, Ispanija, Vo-kietija, 2005 m. Rež. Breck Eisner (N-7).

Vaidina: Penelope Cruz, Matthew McConaughey, Jude Akuwi-dike, Mark Aspinall, Rakie Ayola.

Šiaurės Afrikoje pasklinda naujas pragaištingas virusas. Jis stumia vietinius gyventojus į beprotybę ir kanibalizmą. Ištirti siaubingą virusą pasiunčiama daktarė Eva Rochas. Tyrimai pa-rodo, kad šios ligos priežastimi tapo didelio masto ekologinis už-terštumas. O blogiausia tai, kad užterštas plotas sparčiai plečiasi. Daktarei Evai prieš akis atsiveria liūdna perspektyva – jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, Žemei gresia ekologinė katastrofa, kurios padarinius sunku net įsivaizduoti.

BTVŠeštadienis, rugpjūčio 6 d.

21.20 val. Veiksmo drama „Rembo IV“. JAV, Vokietija, 2008 m. Rež. Sylvester Stallone (N-7).

Vaidina: Sylvester Stallone, Julie Benz, Matthew Marsden, Graham McTavish, Reynaldo Gallegos, Jake La Botz.

Rembo jau kurį laiką ramiai gyvena Tailande. Viskas pasi-keičia, kai pagalbos paprašo misionierių grupė, Birmoje pate-kusi į siautėjančių kariškių nelaisvę. Į gelbėjimo operaciją su samdiniais išvyksta Rembo...

Šio fi lmo režisierius, scenarijaus autorius ir pagrindinio vaid mens atlikėjas Sylvesteris Stalone teigia, kad tai geriausias jo sukurtas kino projektas. Holivudo žvaigždė prisipažino, kad dėl pernelyg ekstravagantiškų veiksmo scenų, prieš 20 metų pastatytas trečias fi lmas apie kareivį Rembo jam nepatiko.

BTVSekmadienis, rugpjūčio 7 d.

23.15 val. Fantastinis fi lmas „Rakštis“. JAV, 2008 m. Rež. Toby Wilkins (N-14).

Vaidina: Charles Baker, Jill Wagner, Paulo Costanzo, Shea Whigham, Rachel Kerbs, Laurel Whitsett.

Jauna pora iškylaudama miškuose sugadina savo palapi-nę ir tikisi rasti pigų motelį nakvynei. Pakeliui jie sutinka du nusikaltėlius, sprunkančius nuo persekiotojų... Užsukę į nuo-šalią pakelės degalinę visi jie papuola į spąstus – tampa keisto gyvio grobiu. Įsimylėjėliai ir nusikaltėliai priversti susivienyti, kad įveiktų zombių armiją ir išneštų sveiką kailį.

TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Ervinas

Prūsas ir nėgių žvejyba (k.).

9.05 Šalia mūsų. „Kalavijų vartai“ (k.).

9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Luokė

(k.). 11.35 „Grįžk į savo šalį“ (k.). 14.10 Būtovės slėpiniai. 15.00 Kine kaip kine. 15.25 „Riešutų duona“.

Tragikomedija. 16.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Andrių Meškauską. 1998 m. (k.).

17.05 Krašto garbė. 18.00 Valstybės kino

metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant (k.).

19.00 Auksinės melodijos. Bijau rudens.

19.40 Donato ir Raimondo Banionių kūrybos va-karas Palangos gintaro muziejaus terasoje.

21.00 Komedija „Laimi tik dideli“. (N-7)

22.30 Panorama. 22.45 Kauno valstybinio

muzikinio teatro spektaklis. Operetė „Marica”.

TV 1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai” (1).

Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”.

Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”.(N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”.

Serialas. 20.00 „Rubikonas”.(N-7) 21.00 Sekmadienio romantika.

Iš Utos Danielos kolekcijos “Geriausios draugės sužadėtinis“. Romantinis f. (N-7)


23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Džeimis Oliveris

Amerikoje. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“.

Kriminalinė komedija. (N-7)

16.00 „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Pelės medžioklė”.

Nuotykių f. (N-7) 21.30 „Simpsonai“. Animac.

serialas. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 23.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.20 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Girių takais. 10.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti”. „Savigyna”. (N-7)

11.00 Šiandien kimba.

11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Nepasislėpsi”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Azijos Ramiojo vandenyno regionas”. (N-7)

13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”–Marijampolės „Sūduva”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio

karštligė. Europos jau-nimo (vaikinų iki 16 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas.

23.45 Humoro laida „Naša Raša“.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Mūsų kino dainos. 12.30 Vaidybinis f.

„Karnavalas”. 15.30 Išgijimo stebuklai. 16.35 TV serialas „Teismo

kronika”. 18.20 Retro FM legendos. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 Vaidybinis f. „Dingimas”. 23.20 Yesterday live. 0.10 Vaidybinis f. „Skarda”. 1.55 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Berniuko Rykliuko ir Lavos mergaitės nuotykiai“ (2005 m., JAV).

11.45 Komedija „Mis Slaptoji agentė“ (2000 m. JAV). (N-7)

13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Trileris „Kaulų

kolekcininkas“ (1999 m., JAV). (N-7)

23.25 Veiksmo komedija „Gaujos vyrukai“ (2001 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklope-

dija. 11.00 Talentų ringas.

2009 m. superfi na-las.

11.30 Pasaulio dokumen-tika. „Juanming Juanas – Kinijos im-peratoriaus sodas“.

13.30 Dok. fi lmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“.

14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudys-tė klebonijoje“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.45 Dok. serialas „Eko-

logiškiausi pasaulio namai“.

17.15 Pulsas. 17.45 Popietė su Algi-

mantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žings-

nio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Iš Noros Roberts

kolekcijos. „Angelo ežeras“. Romantinis trileris (2007 m., JAV). (N-7)

23.00 Elito kinas. „Apvogti vagį“. Veiksmo komedija. (N-14)


akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilė

pagal scenarijų“ (2007 m., Indija).


14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės potvyniai“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Fantastinis f. „Rakštis“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.55 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė

kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Animacinis f.

„Skūbis Dū kompiuteriniame žaidime“.

11.25 Nuotykių komedija visai šeimai „Naktis muziejuje“ (2006 m., JAV, D. Britanija).

13.35 Komedija „Ar būsi mano?“ (2006 m., JAV). (N-7)

15.15 Nuotykių f. „Durininkas“ (2006 m., Italija, Prancūzija). (N-7)


17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 23.45 Romantinė

komedija „Dviese prie jūros“ (1996 m., JAV). (N-14)

1.25 Nuotykių komedija „Būrys Amerika. Drebėk, pasauli!“ (2004 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 7, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.37 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Apvogti vagį“. „Kaulų kolekcininkas“. „Durininkas“. „Rakšti s“.

Gimtasis kraštas 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)20 Lietuva per savaitę

Vakar Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams duris atvėrė pirmasis daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas „Švyturio arena“. Universalios arenos atidarymo iškilmėse koncertavo legendinė britų roko grupė „Smokie“ ir simfoninis orkestras.

Keturių aukštų, apie 23 tūkst. kv. m „Švyturio arenoje“, atsižvelgiant į renginio tipą, tilps nuo 1800 iki 7000 žiūrovų. Arenos valdytojai prognozuoja, jog nuo ati-darymo per ateinančius metus naujoji uostamiesčio arena sulauks apie 200 tūkst. lankytojų.

Į naująją uostamiesčio areną investuota apie 60 mln. litų.

Uostamiestyje ati daryta naujoji „Švyturio arena“

J.Kubilius šventė jubiliejų

Prie Prezidentūros – „vergai“

Išaugo gyventojų indėliai

Sosti nė mažina skolasPagerbė vokiečių karius

Savaitgalio orai

Šeštadienį dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas pietų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį numatoma 12–17, dieną – 20–25 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur palis, vietomis perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį bus 13–18, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.Pirmadienį ir antradienį išliks panašūs orai, kai kur palis.

Martyno Vidzbelio nuotraukaMartyno Vidzbelio nuotrauka

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėji-mas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S.Daukanto aikštėje prie Prezidentūros surengė akciją, ku-rios metu „prekiavo“ vergais. Taip buvo siekiama atkreipti Pre-zidentės ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiškas darbo sąlygas Lietuvoje.

Parengė Robertas Sabaliauskas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Dieną: +20 +25

Naktį : +12 +17

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +21 +26°

Naktį : +13 +18°

Delčia. Saulė teka 5.23, leidžiasi 21.27.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bankuose laikomi klientų indėliai mažėjo, o antrąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo. Šių metų liepos 1 d. gyventojų indėliai sudarė 26,12 mlrd. Lt.

Antrąjį ketvirtį klientų indėliai bankuose padidėjo 0,2 proc. ir liepos 1 d. sudarė 44,8 mlrd. Lt.

Indėliams litais išaugus 72,7 mln. Lt, o užsienio valiuta pa-didėjus 10,9 mln. Lt, nacionaline valiuta laikomų indėlių dalis ūgtelėjo iki 64,9 proc. (balandžio 1 d. buvo 64,8 proc.).

Vilniaus savivaldybė padengė didžiąją dalį skolų, susida-riusių iki praėjusių metų gruodžio 31-osios.

Už kreditu gautus 127,1 mln. Lt bus dengiami įsiskolini-mai įmonėms SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Stebulė“, UAB „Grinda“, UAB „Tiltuva“, UAB „Keluva“, UAB „Nau-jamiesčio būstas“ ir kt.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pa-gerbė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Lietuvoje žu-vusius vokiečių karius, padėdami vainikus ant karių kapų ka-pinėse prie Vingio parko Vilniuje.

Ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, tikimybinės skai-čių teorijos pradininkas Jonas Kubilius liepos 27-ąją šventė 90-metį. Lietuvoje ir svetur žinomas mokslininkas, rektoriumi išbuvęs trisdešimt trejus metus, o savo laikais vadintas jau-niausiu pasaulyje, sako, kad šiandien jam svarbiausia – gali-mybė užsiimti mėgstama veikla. J.Kubilius rašo matematikos istoriją, yra įvairių mokslo draugijų pirmininkas.

Documents

Gimtasis kraštas Nr. 74