Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Žemės dugne – prakeiktoji jūra

Ekologišką svajonių namelį etnografė Ona Drobelienė pasistatė

savo rankomis

8 psl.

13 psl.

Į tėvynę sugrįžta tik atostogauti 5 psl.

Tvarkomi medžiai – valstybės saugomi gamtos paveldo objektai 12 psl.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39 1Aktualijos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Konkurencijos taryba už vartoto-jus klaidinančią reklamą verslinin-kus baudžia. Tačiau tariamų nuolai-dų, įvairių akcijų ir pigių išpardavimų lavina užgriūva žmones net ir krizės metu.

Nuolaidų apgaulė

Atlikdami eksperimentą beveik 10 mėnesių kaupėme danų „Jysk“ bei vokiečių „Th omas Philipps“ maž-meninės prekybos tinklų skrajutes.Pasirodė, kad dalis prekių akcijų metu stebuklingai pabrango, o at-pigintų prekių senosios kainos nė su žiburiu nesurasi.

Štai rugsėjo pradžioje vaikišką baldų komplektą „Lavia“ prekybos tinklas „Jysk“ įvertino 999 Lt (nu-rodyta ankstesnė nubraukta kaina buvo 1 499 Lt). „Prekių kiekis ribo-tas!“ – skelbė „Jysk“. Tačiau ši nuo-laida galiojo ir anksčiau, ir net šių metų lapkritį. Prekei neva taikoma nuolaida, bet baldas anksčiau nekai-navo brangiau.

Manipuliuoja atsargiau

„Jysk“ netrūko ir daugiau kurio-zų. Antai baldų komplektas „Nika“ liepos pradžioje kainavo 899,99 Lt (nubraukta kaina – 1 299 Lt). Tačiau jau po mėnesio „Nika“ stebuklingai pabrango iki 1 299 Lt, o šalia šios kainos buvo parašyta ir nubraukta 1 799 Lt.

Panašių atvejų „Jysk“ nemažai, ypač kalbant apie buvusias prekių kainas, kurių ankstesniais dydžiais galima suabejoti.

Pavyzdžiui, liepą „Jysk“ skelbė, esą moteriškos šlepetės kainuoja 16,99 Lt, o pritaikius 41 proc. nuolaidą kaina siekė 9,99 Lt. Nieko keisto, kad šios šlepetės lapkritį yra parduodamos po 9,99 Lt, tačiau buvusioji kaina kažko-dėl padidėjo iki 17,99 Lt. „Jysk“ tinklo atstovai „Gimtajam kraštui“ neatsakė į nusiųstus klausimus.

„Visas prekes su nurodyto-mis kainomis gauname iš Ry-gos“, – sakė „Jysk“ personalo skyrius.Į klausimus iš dalies atsako įrašas skrajutėje mažomis raidelėmis: „At-siprašome, jei JYSK skelbiami pre-kių pavadinimai ir kainos neatitinka parduotuvėse esančios informacijos. Tikslesnę informaciją galite gauti

JYSK parduotuvėje.“ Kadangi „Th o-mas Philipps“ atstovai kainomis skra-jutėse manipuliuoja atsargiau, jiems priekaištų beveik neturėjome.

Konkurencijos taryba vien 2010 m. ištyrė 16 atvejų, susijusių su klaidinan-čios reklamos skleidimu. Už įvairius Reklamos ir Nesąžiningos komer-cinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus įmonėms skirta beveik 350 tūkst. Lt baudų.

„Nemažą poveikį daro nusta-tytų pažeidimų paskelbimas viešai, nes išgirdę apie sankcijas, vartoto-jai atidžiau ir kritiškiau vertina re-klamą“, – sakė Konkurencijos tary-bos atstovė Palmira Kvietkauskienė.Ji priminė 2009 m. atvejį, kai varto-

toja nurodė, kad parduotuvėje „Step top“ pastebėjo batus, kainuojančius 599,99 Lt, kurių kaina vėliau buvo sumažinta iki 399,99 Lt. „Vartotoja mobiliuoju telefonu gavo trumpąją ži-nutę, esą turintiems parduotuvės Pri-vilegijos korteles savaitgalį bus taiko-ma „papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos“, – pasa-kojo P.Kvietkauskienė. – Pirkėja nu-vyko į parduotuvę įsigyti anksčiau nu-sižiūrėtų batų, tačiau jų akcijos kaina nuo 399,99 Lt jau buvo padidinta iki 459,99 Lt ir 20 proc. nuolaida buvo apskaičiuota nuo padidintos batų kai-nos.“ Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 6 tūkst. Lt baudą.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Jos egzistavimą neti esiogiai pa-tvirti na Kriminalinės policijos biuro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2009–2010 metais pradėti tyrimai, apie kuriuos visuomenė iki šiol nie-ko nežinojo. Kai kurie nesąžiningi kelių patruliai pasipelnymo ti kslais už savo pinigus pirko greičio ir alko-holio matuoklių.

Nelegalūs matuokliai

„Nesąžiningi patruliai, kurie polici-joje dirba tik dėl pinigų, internetu įsi-gyja greičio ir alkoholio matuoklių, – pasakojo Algirdas, ne taip seniai pats dirbęs policijoje. – Ofi cialiai jus nu-bausti remdamiesi nuosavo matuok-lio parodymais patruliai negali, nes protokole turi būti užfi ksuotas legaliai išduoto matuoklio numeris.“

Algirdas patikslino, kad legalių matuoklių užfi ksuotas Kelių eis-mo taisyklių pažeidimas privaloma tvarka turi būti įformintas proto-kolu. Pareigūnas tiesiog neturi ki-tos išeities, nes matuoklio duome-nys iš prietaiso atminties išimami kasdien, todėl įforminti protokolai turi atitikti ir matuoklio užfi ksuo-tus įvykius.

Saulius TVIRBUTAS

Pilietybės įstatymas, pasak Pre-zidentės, grąžinamas Seimui svars-tyti iš naujo dėl kelių Konsti tucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriose įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pi-lietybę išimti es tvarka, ratas.

Išeiviai nori lietuviškų pasų

Pilietybės įstatymas kelia daug diskusijų. Vieni iš principo mano, kad dvigubos pilietybės įteisinti negalima, kiti mano, kad dabartinis įstatymo va-riantas netenkina visos išeivijos, nes Lietuvos pilietybę galėtų gauti ne visų šalių emigrantai.

Trylika metų Didžiojoje Brita-nijoje gyvenantis Mykolas Rubavi-čius po santuokos su brite gavo šios valstybės pilietybę ir prarado Lietu-vos. „Tada Lietuva dar nebuvo ES narė, todėl negalėjau atsisakyti ga-limybės tapti visateisiu kitos vals-tybės visuomenės nariu, – pasakojo M.Rubavičius. – Nors gyvenu užsie-nyje, bet myliu savo gimtinę ir norė-čiau susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos.“

Milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms

Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartoti nai svarstyti Pilietybės įstatymą.

Pilietybės įstatymas vis dar nežinioje

Nukelta į 2 psl.

Buvęs Kauno miesto kelių patrulis atskleidė neteisėtą patrulių pasipinigavimo sistemą, prieš porą metų veikusią mieste.

Apsukrūs patruliai papildo savo kišenes

Net ir per sunkmetį pašto dėžutės dūsta nuo įvairių skrajučių, informuojančių apie nuolaidas ir akcijas. Tačiau ar iš ti krųjų vartotojui siūlomos pigesnės prekės ir paslaugos?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti iti n ati dūs ir kriti škai žiūrėti į reklamą. Raimundo Šuikos nuotrauka

Nukelta į 2 psl. Legalių matuoklių užfi ksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas privaloma tvar-ka turi būti įformintas protokolu. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 psl.

Gimtasis kraštas 2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 392

Pataisos nusėdo Seime

Konkurencijos taryba susipažino su pirmine „Gimtojo krašto“ infor-

macija apie „Jysk“ kainų keitimus.„Tarybos specialistai teigia, kad preliminariai galima būtų įtarti, jog tokiais veiksmais galėtų būti pažeisti kai kurių įstatymų reikala-

vimai. Taryba šiuos atvejus ištirs“, – sakė P.Kvietkauskienė.

Kalbėdamas apie prekybininkų gudravimus nuolaidomis ir akcijo-mis susisiekimo ministras Eligijus

Masiulis tikino ne kartą tai pastebė-jęs. Dar 2006 m. jis Seime įregistra-vo Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekybos tinklai negalėtų nesąžiningai vilio-ti pirkėjų.

„Pataisos būtų įpareigojusios verslininkus etiketėje skelbti, kad dabartinė prekės kaina yra mažes-nė nei buvusi iki tol, o šalia buvusios kainos būtų nurodomas ir terminas, kiek ji galiojo. Gaila, kad pataisos Seime buvo numarintos“, – kalbėjo E.Masiulis.

Sumanymas būtų apsunkinęs ne-sąžiningų prekybininkų gyvenimą. Vartotojų teisių gynėjai pagal do-kumentus matytų, ar pirkėjai nėra klaidinami.

Apgaulės prieš Kalėdas

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas tei-gė, kad prekybos tinklai naudojasi tuo, jog valstybė įstatymais nenu-statė nuolaidų, akcijų ir išpardavimų taisyklių, kurių laikytis būtų buvę privalu.

„Verslas turi laisvas rankas, nes jis pats sau nustato taisykles, pats jų vykdymą ir kontroliuoja“, – sakė P.Mereckas.

Pasak jo, Trišalės tarybos Var-

totojų komitete jau buvo svarstyta, kaip prekybininkai organizuoja ak-cijas, ir netrukus bus sudaryta dar-bo grupė, kuri teiks siūlymus teisės aktams parengti, kad „išpardavimai ir akcijos būtų organizuojamos są-žiningai“.

„Pirkėjas turi žinoti, kiek preky-bininkas įsipareigoja parduoti pre-kių ir kuriomis dienomis nuolaidos galioja, – sakė P.Mereckas. – Juk dažnai būna, kad ateini įsigyti pre-kės su nuolaida, bet pardavėjas atsi-prašo, esą prekės jau išpirktos. Žmo-gus taip įviliojamas į parduotuvę ir greičiausiai pirks ką nors kitką, bet be jokių nuolaidų.“

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą, nes dažnai palubėje iška-binti plakatai, skelbiantys 80 proc. nuolaidas, nebūtinai reikš tiesą. Tad kada akcijos ir nuolaidos yra ne iš piršto laužtos?

Kainodaros specialistai sako, kad nuolaidomis dažniausiai galima ti-kėti tada, kai prekybininkai skelbia sezoninius išpardavimus, siekdami ištuštinti sandėlius naujojo sezono prekėms. Perkant prekę reikėtų žiū-rėti ne į tai, kiek sutaupoma, o į tai, kiek sumokama, tai yra reikia skirti kainą ir vertę.

Aktualijos

Perkant prekę reikėtų žiūrėti ne į tai, kiek sutaupoma, o į tai, kiek sumokama, tai yra reikia skirti kainą ir vertę.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šešėlinė sistema

Algirdo teigimu, pirmiausia būtina įsidarbinti patruliu. Tai padaryti be pro-tekcijų esą beveik neįmanoma. Kaune sklando legendos, kad kelių patrulio vieta kainuoja 10 tūkst. Lt, o pradėjus dirbti kiekvieną mėnesį aukštesniam viršininkui turi sumokėti 500 Lt.

Miesto patruliai neturi teisės gau-dyti pažeidėjų greitkelyje Vilnius–Klaipėda, nes ten greičio mėgėjus gaudo tiesiogiai Policijos departa-mentui pavaldūs pareigūnai.

„Tiksliai negaliu pasakyti, bet norint ten įsidarbinti, reikia turė-ti ne mažiau 10 tūkst. eurų“, – tiki-no Algirdas. Pasak jo, nuosavų grei-čio matuok lių nesudėtinga nusipirkti interneto parduotuvėje „eBay.com“, nors jie kainuoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų. „Tačiau juos tu-rint, uždirbama gana neblogai“, – sakė buvęs patrulis.

Kaune taip pat sklando kalbos, kad vienas kelių policijos vadų par-davinėjo net savo vizitines korteles. Ją patruliui parodęs pažeidėjas esą išvengdavo bausmės, nes ant kor-telės nugarėlės buvo vado parašas.Kad tarp patrulių egzistuoja šešėli-nė sistema, netiesiogiai įrodo ikiteis-miniai tyrimai, kuriuos 2009–2010 metais pradėjo STT ir Kriminalinės policijos biuras.

Tikrina patys save

Ar gali būti, kad Algirdo papasa-koti atvejai tėra lakios fantazijos vai-sius? Kaip teigia Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vitali-jus Pacevičius, keliuose patruliuojan-tys policininkai negali kada panorėję gaudyti leistino greičio pažeidėjų.

Teisė vykdyti saugaus eismo prie-žiūrą Kaune suteikta 198 patruliams, tačiau už magistralinių kelių (tokių kaip „Via Baltica“) eismo priežiūrą at-sako Kauno VPK Kelių policijos val-dybos Magistralinių kelių priežiūros būrys, vadovaujamas V.Bakano. Kau-no VPK yra 32 laisvi etatai, o Magis-tralinių kelių priežiūros būryje visi 26 etatai yra užimti.

V.Pacevičius pabrėžė, kad pati po-licija atlieka netikėtus kolegų patikri-nimus, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį Patrulių rinktinėje pagal jos vado pa-tvirtintą grafi ką atliekami 5–6 slapti patrulių darbo patikrinimai.

Kauno VPK pareigūnai per 2008–2010 m. pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl 142 piliečių bandymų papirkti Pat rulių rinktinės pareigūnus.

Įtariamųjų daug

Korupcijos kontrolės valdyba at-lieka du ikiteisminius tyrimus, kuriais narpliojami Kauno apskrities VPK Pa-trulių rinktinės pareigūnų veiksmai.

„Tyrimus kuruoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikal-timų ir korupcijos tyrimo departa-mento prokurorai“, – teigė Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Polici-jos departamento atstovė Lina Ne-meikaitė.

Neįtikėtina tai, kad abu tyri-mai iki šiol nebaigti, nors vienas jų buvo pradėtas dar 2009 m. rug-pjūtį, o kitas – šių metų pradžioje. Vieną tyrimų prižiūrintis prokuro-ras Adas Laurikėnas tikino, esą „byla yra perspektyvi ir neabejotinai pasieks teismą“.

„Yra nemažai įtariamųjų. Aštuoni. Visi jie yra Kauno miesto ir Kauno ra-jono patruliai“, – sakė A.Laurikėnas.

Jis patvirtino, kad kai kurie įtaria-mieji savo noru pasitraukė iš darbo, bet, prokuroro teigimu, „šis faktas ne-atleidžia nuo atsakomybės“.

Kitas tyrimas pradėtas šių metų va-sarį. Jį kuruojantis Generalinės proku-ratūros prokuroras Mindaugas Dūda nenorėjo atskleisti net esminių tyrimo detalių. Tik pasakė, kad „įtariamųjų yra daugiau negu dešimt“. Šie Kauno apskrities kelių patruliai nefi gūruoja prokuroro A.Laurikėno byloje.

Apsukrūs patruliai papildo savo kišenes

Milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms

Nuosavų greičio matuoklių nesudėti n-ga nusipirkti interneto parduotuvėje „eBay.com“, nors jie kainuoja nuo tūks-tančio iki kelių tūkstančių litų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Atkelta iš 1 psl.

Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę, yra jo pelningu-mas. Užklupus krizei iti n reikš-mingas tampa ir įmonės atsparu-mas ekonomikos sunkumams.

Įprasta manyti , kad didelėms įmo-nėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada ti esa.

Apie tai buvo kalbama konferenci-joje „Kaip sunkmetį išgyvena įvairaus dydžio kompanijos“, kurioje bendrovės direktorius Saulius Žilinskas pristatė at-liktą Lietuvos įmonių kredito reiti ngo tyrimą. Jame buvo siekiama suskaidyti sektorius ūkio šakomis, kad galima būtų pažvelgti į juos kitu kampu.

„Jeigu pramonės, prekybos ar bet kurio kito sektoriaus bendri duomenys geri, tai nebūti nai reiškia, kad visos to sektoriaus įmonės gyvena pelningai. Gali būti , kad tame sektoriuje sėdi ko-kie du monopolininkai, o kiti graužia kulną“, – vaizdžiai situaciją apibūdino S.Žilinskas.

„Creditreform Lietuva“ atliktame ty-rime daugiau kaip 47 tūkst. Lietuvos įmonių buvo verti namos pagal rizikin-gumą, suskaidant jas į dideles, viduti nes ir mažas pagal pastarųjų dvejų metų apyvartą.

Nustatyta, kad ketvirtadalis Lietuvos įmonių dirba didelės rizikos skalėje. Ši rizika didžiausia tarp mažų įmonių (25,7 proc.), ati ti nkamai stambios ir viduti nės įmonės sudaro 6,7 proc. ir 9,1 proc.

„Tyrimu siekta parodyti , kad tame pačiame sektoriuje didelėms įmonėms gali sekti s gerai, o mažoms prastai arba atvirkščiai, – aiškino „Creditreform“ di-rektoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Geriausia padėti s pastebėta monopoliniame elektros, dujų ir garo ti ekimo sektoriuje, blogiausia – staty-bose.“

Lengviau krizę išgyveno stambios pramonės ir didmeninės prekybos įmo-nės. Tai lėmė paprasčiau surandamos naujos eksporto rinkos ir mažiau kon-kurentų.

„Bendra tendencija išlieka tokia, kad gerėja „sunkiųjų“ sektorių (pramonės, transporto) padėti s, blogėja „lengvųjų“ (paslaugų bei prekybos) sektorių situa-cija“, – dėstė R. Trumpa.

GK ir balsas.lt inf.

Vieni bunda, kiti – merdi

Krikščionių parti jos atstovas Sei-me Vidmantas Žiemelis, siūlanti s re-liginėms bendruomenėms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų, nebijo kalti nimų klerikalizmo skati nimu.

V.Žiemelis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Šiuo metu gyventojai turi teisę pasi-rinktai įstaigai ar nevyriausybinei or-ganizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, skirti 2 proc. savo GPM.

Šia teise pasinaudoja ne visi, o to nepadariusiųjų pinigai tiesiog grįž-ta į bendrą valstybės biudžeto katilą. V.Žiemelis siūlo įstatyme įtvirtinti, kad 2 proc. GPM, kurių gyventojai nutarė niekam neskirti, automatiškai atitektų tradicinėms religinėms ben-druomenėms.

„Tai joks klerikalizmas, nes ski-riama ne tiesiogiai kokiai nors baž-nyčiai, o tradicinėms religinėms ben-druomenėms“, – tikina V.Žiemelis.Paklaustas, ar tarp paramos gavėjų

galėtų atsidurti katalikų organizaci-ja „Opus Dei“, pavaldi ne vietiniams vyskupams, o tiesiogiai popiežiui (as-meninė jo prelatūra), V.Žiemelis tą paneigė. „Tai atskira organizacija. Ji pripažįstama Vatikano, bet aš kal-bu apie visai kitokias religines ben-druomenes, kurios laikomos tradi-cinėmis. Parama joms tikrai būtina, nes visuomenė išgyvena ne tik eko-nomikos krizę, bet ir dvasinį pakri-kimą. Mes nieko iš nieko nesiūlome atimti, o tik kalbame, kad nepaskirs-

tytas GPM būtų tikslingai nukreip-tas svarbiam tikslui. Jokių teisių tai nepažeistų, niekam nepakenktų“, – teigė V.Žiemelis.

Valstybė pripažįsta devynias Lie-tuvos istorinio, dvasinio bei sociali-nio palikimo dalį sudarančias tradi-cines šalyje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų kata-likų, evangelikų liuteronų, evangeli-kų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Yra ketinimų įtraukti ir de-šimtą – babtistų.

GK inf.

Parama religinėms bendruomenėms

Gimtasis kraštas2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39 3Aktualijos

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regi-na Narušienė, visada aktyviai pasi-sakanti už dvigubą pilietybę, neslėpė džiaugsmo dėl Seimo priimtų Pilie-tybės įstatymo pataisų. „Labai džiau-giamės, kad Pilietybės įstatymas pa-galiau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje jį bus galima pataisy-ti“, – mano ji.

R.Narušienė įsitikinusi, kad ga-limybė leisti turėti lietuviškus pasus svarbu ir išeiviams, ir Lietuvai. „Jeigu emigrantai neturės Lietuvos piliety-bės, jūs neturėsite draugų užsienyje“, – tvirtino ji.

Gautų ne visi emigrantai

2006 m. Konstitucinis Teismas iš-aiškino, kad pagal Konstituciją dvigu-bos pilietybės atvejai turi būti reta iš-imtis, o dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Šiemet priimtose pataisose numa-tyti devyni atvejai, kai galima gauti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenan-tiems žmonėms: išvykusiems iš Lie-tuvos iki 1990 metų kovo 11 d., taip pat išvažiavusiems po šios datos ir įgi-jusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galėtų turėti ir tie, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimda-mi ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos piliečiai, įvaikinti kitos valstybės pilie-čių ir dėl to įgiję kitą pilietybę.

Seimo narys Egidijus Klumbys pastebi, kad įstatymo pataisos ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir su-skirsto lietuvius į dvi dalis, pavyzdžiui, į pilietybę negalės pretenduoti Pietų Amerikos šalių ir kitų valstybių, ku-rios nėra ES arba NATO narės, lietuviai. „Ši-tas lietuvių skaidy-mas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai, o ne-nuoseklumai stulbi-na“, – stebėjosi parla-mentaras.

Jam pritaria ir nema-žai kitų opozicijos narių. „Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilie-tis ir gini jos interesus, arba Airijos“, – aiški-no Kęstutis Daukšys.

Likimas dar neaiškus

„Pagal Konstituciją, negalima nu-statyti tokio teisinio reguliavimo, pa-gal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys, kaip gali būti šiuo konkre-čiu atveju priėmus ir pasirašius šį įsta-tymą“, – sakė Prezidentės vyriausio-ji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad dvigubos pilietybės klau-simas turėtų būti sprendžiamas refe-rendumu. Galutinę nuomonę ji žada pateikti, kai susipažins su visu įstaty-mo pataisų paketu.

Tarptautinės teisės ekspertas Dai-nius Žalimas mano, kad prieštaravi-mų Konstitucijai nebūtų, jei vietoje dvigubos pilietybės būtų įteisinta „lie-tuvio korta“, ką yra padariusi Lenkija. „Lenko korta“ suteikia beveik visas teises, kurias suteikia pilietybė, išsky-rus balsavimo teisę, – aiškino teisinin-kas. – Lygiai taip pat ir Lietuvoje ga-lėtume išnaudoti neterminuotą teisės į pilietybę išsaugojimo galimybę lietu-vių kilmės asmenims. Pastarieji galėtų bet kada įgyti Lietuvos pilietybę. Te-reikėtų išpildyti vieną sąlygą – atsisa-kyti kitos valstybės pilietybės.“

O politologas Algis Krupavičius mano, kad dviguba pilietybė neatneš-tų jokios žalos. „Dabar galiojantis Pi-lietybės įstatymas yra 1990–1991 m. aktualijų pasekmė, kai buvo baimi-namasi, kad mūsų pilietybės užsi-manys daug nelietuvių kilmės užsie-niečių, – mano jis. – Dabar situacija visiškai kita. Turime didžiulį emigra-cijos mastą. Išvykusiesiems iškyla di-lema: likti Lietuvos piliečiais ar siekti kitos valstybės pilietybės. Dabartiniai mūsų įstatymai skatina juos atsisakyti gimtosios šalies pasų.“

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti sVyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė,

Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.ltFotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.ISSN 2029-4816

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Pilietybės įstatymas vis dar nežiniojeAtkelta iš 1 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pa-žeidimų konkursų rezultatai neretai atšaukiami, prarandamas ne ti k lai-kas, bet ir Europos Sąjungos lėšos.

Kas pučia burbulus?

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo Ukmergės savivaldybė-je rezultatus galėtume laikyti rekor-diniais. Paskelbta, kad net 12 iš 19 patikrintų 2009–2010 metais or-ganizuotų viešųjų pirkimų atlikta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įsta-tymą. Belieka Ukmergės savivaldy-bės Viešųjų pirkimų komisijos na-rius pastatyti prie sienos ir apmėtyti akmenimis. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direk-toriaus pavaduotoja ir Viešųjų pir-kimų komisijos pirmininkė Klau-dija Stepanova tikina, kad po VPT atlikto patikrinimo buvo „išpūstas muilo burbulas“.

„Nustatyti tik menki procedūrų pažeidimai, tačiau ir jie atlikti ne dėl mūsų kaltės. Paprasčiausiai Viešų-jų pirkimų įstatyme ir kituose tei-sės aktuose nereglamentuota, kaip konkrečiai reikia elgtis. Pavyzdžiui, VPT pareiškė, kad mes parengėme nelabai išsamius protokolus. O ko-kie išsamūs jie turėtų būti? Juk VPT siuntėme visus dokumentus (ir pro-tokolus), bet nesulaukėme jokių pas-tabų“, – stebisi K.Stepanova.

Kitu atveju VPT nurodo, kad ukmergiečių komisija nepateikė konkurse dalyvavusių bendrovių at-metimo priežasčių.

„Mes nurodėme atmetimo prie-žastis, tačiau ne smulkmeniškai, nes konkursuose paprastai dalyvau-ja keliolika bendrovių. Kita vertus, konkursui įvykus bet kuris daly-vis gali kreiptis ir gauti papildomą konkrečią informaciją“, – aiškina K.Stepanova.

Skirti ngos nuomonės

Nestandartinė padėtis nustatyta Kretingoje. Konkursą Darbėnų dar-želio rekonstrukcijai atlikti laimėjo UAB „Alfva“. Kaip GK sakė Kre-tingos savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, „Alfva“ pasiūlė net 400 tūkst. Lt ma-žesnę kainą nei konkurentai. Tačiau viešųjų pirkimų konkurso rezulta-tus apskundė viena iš pralaimėjusių įmonių. Jos nuomone, dėl atliekamos restruktūrizacijos „Alfva“ negalėjo

dalyvauti konkurse. Netrukus VPT panaikino konkurso rezultatus.

„Alfvą“ paskelbėme nugalėtoja, nes žinojome apie Klaipėdos apygar-dos teismo sprendimą, kad ši įmo-nė iš ankstesnių dviejų konkursų buvo pašalinta neteisėtai“, – teisina-si V.Černeckis.

Apeliacinis teismas pritarė VPT sprendimui, o tarp teismo kūjo ir VPT priekalo patekusi Kretingos Viešųjų pirkimų komisija buvo nu-bausta kelių šimtų litų baudomis. „Galiu tik pasiguosti, kad savival-dybės darbuotojams sunku nustaty-ti konkurso nugalėtoją, kai VPT ir teismas turi skirtingas nuomones“, – sako V.Černeckis.

Skundai trukdo dirbti

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ne-seniai klaipėdiečius „nudžiugino“ ži-nia apie jų sveikatai gresiantį pavojų, nes dėl teisminių procesų kyla pa-vojus netekti europinio fi nansavimo naujiems vandens ruošimo įrengi-niams. Išimties tvarka bendrovei leis-ta iki 2013 m. tiekti higienos normų neatitinkantį geriamąjį vandenį, ta-čiau dabar iškilo įtarimų, kad iki mi-nėto termino pertvarkyti ir sumon-tuoti naujus įrenginius nepavyks.

Viešųjų pirkimų konkursas buvo surengtas, nugalėtoju paskelbta ben-drovė „Hidrostatyba“ su partneriu „Malmberg Water AB“. Jų pasiūly-ta 23 mln. Lt kaina buvo mažiausia. Tačiau kitas dalyvis, siūlęs 31,9 mln. Lt kainą, sprendimą apskundė. Dėl konkurso dalyvių skundų projekto vykdymas vėluoja jau 13 mėnesių. Be to, didžiąją projekto dalį numa-

tyta fi nansuoti iš ES paramos fon-dų. Jeigu laiku nepavyks pasinaudoti parama, 26 mln. Lt vertės projektas liks arba neįgyvendintas, arba įmo-nė turės imti paskolą jam fi nansuoti, dėl to padidėtų vandens kaina gy-ventojams.

Dėl konkursų rezultatų apskun-dimo į tokį pat akligatvį pateko ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, rengęs konkursus dėl krantinių re-konstrukcijos.

„Dėl ilgiau nei numatyta įstatyme trunkančio bylinėjimosi teismuose nepradėti maždaug 50 mln. Lt vertės darbai“, – skundų žalą apibendrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di-rekcijos generalinis direktorius Eu-genijus Gentvilas.

Valstybė nesilaiko įstatymų

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtin-tas 45 dienų viešųjų pirkimų bylos iš-nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tačiau tokia nuostata nesuderinta su Civilinio proceso kodekso norma.

„Dar neteko girdėti, kad kuri nors byla būtų baigta per 45 dienas. Vals-tybė nesilaiko savo įstatymų“, – pik-tinasi E.Gentvilas.

Vidutiniškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėja-ma apie 145 dienas. Klaipėdos apy-gardos teismas E.Gentvilui pranešė, kad ši problema teismų vadovybei žinoma. Šiuo metu rengiami įstaty-mo pakeitimai. Dėl viešųjų pirkimų Seimui pateiktos Civilinio proceso kodekso pataisos, kuriose numatyta bylas išnagrinėti iki 60 dienų. Tačiau teisėjai abejoja, ar šią pataisą pavyktų įgyvendinti – viešųjų pirkimų skai-čius linkęs augti daug greičiau nei ribotos teisėjų galimybės.

Teisę apskųsti viešųjų pirkimų re-zultatus VPT linkusi ginti. Tarnybos specialistų nuomone, skundai viešų-jų pirkimų atveju yra savotiška siste-mos savikontrolės priemonė. Gerai, kad konkursą pralaimėję konkuren-tai pasistengia išsiaiškinti visus pro-cedūrų trūkumus ir jais remdamiesi gali pakeisti konkursų rezultatus. Tik esant veiksmingai ginčų nagrinėji-mo sistemai gali nelikti vietos pikt-naudžiavimui, korupcijai ir kitoms negerovėms.

Viešųjų pirkimų labirintaiViešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi pati krinimus, skelbia, kad savivaldybių Viešųjų pirkimų komisijų nariams trūksta kompetencijos verti nant pirkėjų pasiūlymus.

Tik veiksminga ginčų nagrinėjimo sistema gali išguiti piktnaudžiavimą ir korupciją.

Viduti niškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėjama apie 145 dienas.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 394 Komentarai

Albinas ČAPLIKAS

Žurnalas „Newsweek“ pagal gyve-nimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompa-nijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip. Tik 1,7 proc. apklaustųjų pasakė, kad dėl Ministrų kabineto priimtų spren-dimų jų gyvenimo kokybė pagerėjo, o net 84,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybės sprendimai turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Neigiamos įtakos!

Neabejotinai tarp pastarųjų buvo ir žemiau skurdo ribos gyvenantis kas penktas šalies, arba 690 tūkstan-čių, pilietis. Laikoma, kad vienas gy-venantis asmuo atsiduria skurde, jei jo pajamos per mėnesį nesiekia 831 lito, o šeima, kurią sudaro du suau-gę ir du vaikai iki 14 metų – 1 746 litų. Be kita ko, šiemet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyve-na tegaudami po 315 Lt per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį te-gali išleisti po 75 litus, tačiau Žemė-je kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus.

Lietuvoje ir Europoje nuo bado dar nemirštama, nors negalėčiau ga-rantuoti. Norėtųsi tikėti, kad labiau-siai nuskurdę žmonės galės pasinau-doti praėjusią savaitę pradėta dalyti ES parama maisto produktais. Apie 3 tūkst. tonų maisto produktų atiteks mažiausiai 540 tūkstančių Lietuvos piliečių, kurių vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 litų.

Iš viso tokios paramos neatsisa-kė 20 ES valstybių. Naujausiais duo-menimis, vidutiniškai 17 proc. ES gyventojų yra ties skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių. Įdomu, kad tarp jų yra net Liuksemburgo piliečių –

šiai turtingiausiai ES valstybei skirta maisto produktų už 828 tūkstančius litų (likusioms 19 ES šalių padalyta paramos už 1,65 mlrd. Lt).

Prieš kelerius metus kai kurie po-litikai, kalbėdami apie ES paramos maisto produktais idėją, kandžiai įgeldavo, kad ji tėra dar vienas bū-das pagelbėti ES žemdirbiams. Ko-dėl? Iš pradžių programos tikslas buvo skurstantiesiems išdalyti su-kauptą žemės ūkio produkcijos per-

teklių (intervencines atsargas). Vėliau tam tikrais atvejais leista intervenci-nes atsargas papildyti rinkoje įsigytais produktais. Šiais metais intervencinių atsargų – grūdų, pieno miltelių, šiek tiek sviesto – sukaupta pakankamai, todėl produktų įsigyti rinkoje reikės nedaug. Taip manyta. Tačiau padėtis gali labai greitai pasikeisti. Apie tai garsiai pradėjo kalbėti Jungtinių Tau-tų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovai. Taigi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad šį rugsėjį padėtis kai kuriuose plane-tos regionuose labai greitai blogėjo ir pavojingai artėjama prie 2007-ųjų ly-gio. Priminsime, kad 2007–2008-ai-siais, kai pieno, grūdų ir mėsos kai-

nos šovė į viršų, Bangladeše, Haityje ir kitose besivystančiose ekonomiš-kai atsilikusiose valstybėse nuvilnijo bado kamuojamų gyventojų riaušių banga. Siaubinga banga, nes bado iš-kankintų žmonių minios paprastai niekas negali sustabdyti. Ji lyg cuna-mis šluoja viską, kas pasitaiko kelyje, nusiaubia miestus ir kaimus, padaro nesuskaičiuojamą žalą ir taip silpnų valstybių ekonomikoms bei apskritai tokių valstybių egzistavimui. Sakysite, tai mums neaktualu. Klystate. Dar ir kaip aktualu, nes gyvename globali-zacijos laikais, kai padėtis visuose že-mynuose yra lyg susisiekiantys indai – jeigu kas įvyksta viename žemyne, la-bai greitai ta banga pasiekia kitus že-mynus ir nuvilnija per visą planetą. Be to, neatmeskime tikimybės, kad sugrįžtančios aukštos kainos neuž-kliudys net pasiturinčiai, palyginti su likusia pasaulio dalimi, gyvenančių europiečių.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija atliko išsamius ty-rimus ir nustatė, kad kainų indeksas – vadinamojo maisto produktų krep-šelio, į kurį patenka kviečiai, kukurū-zai, ryžiai, pieno produktai, cukrus ir mėsa, kaina šių metų spalio mėnesį išaugo iki 197,1 punkto (arba paau-go 5 proc. rugsėjo mėnesį) ir pasie-kė aukščiausią tašką per pastaruosius dvejus metus.

Gal šis šuolis laikinas? Deja, Jung-tinių Tautų maisto ir žemės ūkio or-ganizacijos ekspertai įspėja, kad mais-to produktų kainos ne tik nesumažės, bet artimiausiais metais net augs. Kai kurias priežastis žinome patys. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES rinkoje, JAV, Rusijoje ir Ukrainoje šįmet grū-dų derlius buvo gerokai mažesnis nei prieš metus, be to, iš įvairių valstybių ateina žinių, kad žieminių kviečių pa-sėta gerokai mažiau nei buvo sėjama pastaraisiais metais. Taigi ir derlius, tikėtina, bus mažesnis nei šįmet ar ankstesniais metais. Jeigu taip atsitiks, kitąmet kainos vėl šaus į viršų.

Taigi nesistebėkime, kad atsigau-nanti ekonomika vieniems žada di-desnes pajamas, o virš kitų pakimba grublėta skurdo ranka.

Ant politi nių svarstyklių

Naujausiais duomenimis, viduti niškai 17 proc. ES gyventojų yra ti es skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių.

Mokesčių mokėtojai sumoka už visas politi kų klaidas. Kaip teigia fi nansų ministrė Ingrida Šimony-tė, didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta.

„Ateičiai yra būti ni teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų gana aiškią. Tik teisiškai reg lamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus ti kslus biudžeto rengi-

mo planas. Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o su-mažinimą – visą gyvenimą. Todėl ir nepavyko įti kinti žmonių, kad suma-žėjusios pajamos yra natūralus prisi-taikymas prie situacijos“, – Lietuvos laisvosios rinkos insti tuto surengto-je konferencijoje „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“ kalbėjo fi nansų ministrė.

I.Šimonytė teigė, kad naujai iš-rinkta Vyriausybė išdrįso žmonėms

pasakyti , kad sprendimų ir užsibrėž-tų planų, kuriuos buvo paskelbusi ankstesnė Vyriausybė, nebus įmano-ma įvykdyti . Pasak ministrės, pakako greito pajamų kriti mo, ir problema tapo labai akivaizdi, todėl buvo bū-ti ni populiarumo nesulaukę spren-dimai.

„Viena, kai pažadi svajonę ir ją at-imi, o kitas dalykas, kai nežadi ir ne-dalini. Jeigu nebūtų buvę padaryti ati ti nkami sprendimai 2008 m., da-bar situaciją matytume visiškai ki-taip. 70 proc. mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiami trims pagrin-diniams sektoriams: socialinei ap-

saugai, švieti mui ir sveikatos apsau-gai. Manevro laisvė beveik neegzis-tuoja“, – aiškino I.Šimonytė.

Finansų ministrė vylėsi, kad ši skaudi pati rti s bus pamoka ti ek mo-kesčių mokėtojams, ti ek politi kams, ir priminė, jog dabarti nis valstybės biudžeto defi citas yra gerokai dides-nis nei reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, kur reglamentuotas 3 proc. defi citas. Anot I.Šimonytės, tai nėra rodiklis, į kurį reikėtų orien-tuoti s, todėl ir būti ni teisės aktai, ku-rie užti krintų nuolati nį defi cito ma-žėjimą.

GK inf.

Atsigautų ekonomikaValenti nas Bukauskas, Seimo Darbo parti jos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas

Kai žiūri į ekonominę situaci-ją, matai didžiulį nedarbą, žmones, paliekančius mūsų valstybę. Tada supranti, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai būtini. Kita vertus, valsty-bei reikalingas stabilumas, tad būtų gerai, kad tie priešlaikiniai rinki-mai vyktų kartu su savivaldos rinki-mais. Taip sutaupytume lėšų. Atėjus naujam Seimui ir esant nepritekliui, būtų galima birželio mėnesį per-skirstyti biudžetą. Tai svarūs argu-mentai, dėl ko reikia rengti priešlai-kinius rinkimus.

Socialdemokratai pirmi ėmė kal-bėti apie išankstinius rinkimus, vė-liau prakalbome ir mes. Ir iš valdan-čiųjų pasigirsdavo frazės, kad reikia paleisti šį Seimą. Matant, kas vyks-ta ekonomikoje, akivaizdu, kad tai būtų naudinga ne Seimui, bet visai valstybei, visuomenei.

Sako, kad Seimai vis blogėja. Bet juk Seimo nariai patys neatei-na, juos renka visuomenė. Stebint tą dvidešimtmetį matosi, kad vi-suomenės aktyvumas rinkimuose kasmet mažėja, todėl ir turime tokį rezultatą. Jeigu visuomenė būtų su-sitelkusi ir brandesnė, jei suprastų, kad nuo jų išreikštos valios priklau-so Seimo kokybė, tai, manau, kad Seimas būtų kitoks. Skatinti akty-vumą yra visų mūsų darbas. Aišku, visuomenė šiandien nusivylusi vals-tybe, parlamentu ir kitomis valsty-bės institucijomis, bet pažiūrėki-me, kodėl nusivylusi. Matome, kad partijos prieš rinkimus deklaruoja programų nuostatas, bet atėjusios į valdžią jų nevykdo. Neįteisinti tie-sioginiai merų, seniūnų rinkimai, seniūnijos neturi savo biudžeto ir savarankiškumo.

Akių dūmimasVytautas Bogušis, Seimo Jungti nės frakcijos seniūno pavaduotojas

Idėja rengti priešlaikinius rinkimus Darbo partijos narei Loretai Grauži-nienei kilo iškart po balsavimo dėl apkaltų. Nesuprantu Darbo partijos motyvų. Ar rinkimus reikia rengti dėl to, kad iš Lino Karaliaus mandatas at-imtas, ar dėl to, kad iš Aleksandro Sa-charuko neatimtas. Darbo partija ne-turėjo aiškios pozicijos dėl apkaltų.

Tie priešlaikiniai rinkimai – agi-tacija ir propaganda, akių dūmimas. Iniciatoriai surinko tik 50 parašų. Sei-mui paleisti reikia, kad balsuotų 85 Seimo nariai. Priešlaikiniai rinkimai rengiami, kai kelis kartus nepatvirti-nama Vyriausybės programa. Pasau-linė politinė praktika rodo, kad tokie rinkimai būna tada, kai parlamentas negali suformuoti vyriausybės arba suformuoja mažumos vyriausybę, ir ji neturėdama paramos nepajėgi dirbti. O dabar pas mus priešingai – valdan-čioji dauguma stiprėja. Seimas pajė-gus dirbti. Opozicijos priedermė visą laiką kelti triukšmelį. Dabar artėja savivaldos rinkimai, tikimasi tokio-mis iniciatyvomis pasikelti reitingus. Kiekvieną kadenciją jau madinga imti žaisti priešlaikiniais rinkimais. Tai ne-prideda pasitikėjimo Seimu. Tai ne-solidu. Jau reikia įprasti – nuo 2000 metų pas mus yra daugiapartinė sis-tema. Visą laiką Seime bus 8–9 par-tijos, valdanti koalicija – iš 4–5 par-tijų. Reikia išmokti susikalbėti, turėti kantrybės ir politinės kultūros.

Žmonės nori paleisti Seimą, ypač kai saulės nėra ir piniginė nepilna. Turi viltį, kad nauji išrinktieji ką nors geriau padarys. Sako, Seimas neatsi-naujina. Atsinaujina kaip niekur kitur. Nuo 2000-ųjų per kiekvienus rinki-mus daugiau kaip pusė Seimo – po-litiniai naujakuriai. Tegul tauta susi-mąsto, ar dėl to gerėja kokybė.

Ati mta svajonė

Skurdo gilti nė darbuosis iš peti es

Seimo Darbo parti jos frakcijos nariai Seimo posėdžių sekretoria-te įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Šį nutarimą pasirašė 50 Seimo narių – daugiausia opozicijos atstovai. Seimas šį nutarimą po pateikimo atmetė.

Ar reikia naujo Seimo?

Atsigaunanti ekonomika vieniems žada didesnes pajamas, o virš kitų pakimba grublėta skurdo ranka. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeEmigracija

Į tėvynę sugrįžta ti k atostogauti

Kęstuti s Macaiti s savo gimtąsias Viduklės apylinkes Raseinių rajone paliko prieš penketą metų. Tikėjosi išvykti neilgam – užsidirbs pinigų ir sugrįš. Tačiau šiandien apie Lietuvą jis jau kalba būtuoju laiku.

5

Jaukūs namai

Ekologiškas svajonių namelis išdygo tarp miškųEtnografė Ona Drobelienė pritaria senam lietuvių požiūriui į namus. Būstas turi būti tvirtas, ilgaamžis, jaukus ir nebūti nai didelis.

Kelionės

Žemės dugne – prakeiktoji jūra„Dabar mes stovime Žemės dugne“, – pasakė turistams ekskursijos vadovas, atlydėjęs prie Sodomo (Mirti es) jūros. „Kodėl dugne, – nesuprato šie. – Argi Žemė turi dugną?“

13

Miesteliai

Didingą tautos praeitį liudija Maišiagalos piliakalnisVažiuodami magistrale „Via Balti ca“, iki Vilniaus likus dvidešimt kilometrų, pasukite į dešinę ir atsidursite Maišiagalos miestelyje.

Gamta ir žmogus

Tvarkomi medžiai – valstybės saugomi gamtos paveldo objektaiValstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva pradėti vykdyti dešimti es medžių senolių, kurie yra valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai, priežiūros darbai.

Laisvalaikis

Morka – daržo bajoraitėMorka buvo verti nama mūsų daržuose. Ją minime tarsi vieną, betdaržuose nuo seno buvo dvi: baltoji ir geltonoji. Lapais ir kvapu abi labai panašios, bet skonis gerokai skiriasi.

12

10

15

8