Artėjant gruodžiui ir spaudžiant vis didesniam šaltukui, atkeliauja vienas iš gražiausių metų laikų – žiema. Tai metas, kai visa gamta turi galimybę atsipūsti nuo pavasario, vasaros bei rudens šurmulio ir bent trumpam pailsėti, atgauti jėgas. Deja... ne visi miško gyventojai pasineria į gilų žiemos miegą ar išskrenda žiemoti ten, kur šilta... Likusieji turi iškęsti žvarbios žiemos speigus ir prasimatyti sau ėdalo. Visus šio žurnalo skaitytojus kviečiame nepamiršti mažųjų miško gyventojų. Kiekvienas iš Jūsų galite prisidėti ir džiugiai rogutėmis skrosdamas snieguotus miško kalnelius, pasirūpinti miško žvėreliais bei paukšteliais.

girinukas Nr. 28 2014

Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio leidinys

Pamažu atslenka žiema, dairosi, stebi, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę, ar paukšteliai jau išskridę

žiemoti į šiltuosius kraštus, ar žvėreliai pasiruošę ilgam žiemos įšalui.

Stūkso miškai snieguoti, žiemos miegą gilų miega ir sapnuoja, kaip vasarą džiugiai gyveno, kaip gausiuose saulės spinduliuose vešėjo, kaip medžiuose ir žolėse paukšteliai slapstėsi, nardė, vaikus perėjo, savo giesmeles giedojo, čiulbėjo...

Visur tylu, tylu. Tik retkarčiais, šiauriui per daug siausti pradėjus, miškas atsidūsta ir sumurma, kad ramiai miegoti neduoda.

Parengta remiantis P. Mašioto pasakos „Žiema“ motyvais

Miškų sergėtojai

2

Tado Ivanausko

ornitologų klubas palydi paukštelius į šiltuosius kraštus

Artėjant atšiauriems žiemos orams, vis dažniau pakėlę akis į viršų, matome pulkus paukščių, strėlės kryptimi keliaujančius į pietus, kur šilta. Šis kasmetinis reiškinys suvienija žymiausio Lietuvos gamtininko vardu pavadinto ornitologų klubo narius susiburti ir palydėti paukštelius žiemoti svetur.

Tado Ivanausko ornitologų klubas jau ne vienerius metus vienija Aleksandro Stulginskio universiteto studentus, daugiausia iš Miškų ir ekologijos fakulteto, neabejingus paukščiams ir visai gyvajai gamtai. Klubo tikslas – suburti žmones, kurie domisi paukščių gyvenimo ypatumais ir prisideda savo darbais juos globodami ir stebėdami.

Ką TIOK nariai, veikia? Šie šaunūs

ornitologai žieduoja įvairius mūsų šalies sparnuočius, dalyvauja jų apskaitose, tyrimuose, stato žvyrines tetervinams, iš surinktų duomenų rašo bakalauro baigiamuosius darbus. Jie taip pat kabina inkilus, kuriuos patys ir pagamina. Visgi, svarbu tai, kad TIOK narių laukia ne tik darbas, bet ir įdomios išvykos į gamtą, iškylos prie laužo, įvairios akcijos ir atrakcijos.

Paukščių žiedavimas dažniausiai vykdomas pavasarį ir rudenį per masinį paukščių migracijos sezoną. Žieduojame paukščius, sugautus tiek tinklinėmis gaudyklėmis, tiek jų lizduose ar inkiluose.

Girinukas/ Nr. 28

3

TIOK atstovai pabrėžia, kad jų veiklai ypatingą reikšmę turi bendradarbiavimas su Lietuvos ornitologų draugija (LOD): „2011-ieji metai mūsų klubui buvo ypatingi, pažymėti mums labai svarbiu įvykiu – įstojimu į Lietuvos ornitologų draugiją (LOD). Dabar esame pilnateisiai šios draugijos nariai ir savo veikla aktyviai prisidedame prie įvairių LOD organizuojamų projektų“, 0 pasakoja TIO klubo narė.

Viena linksmiausių mūsų klubo veiklų – dalyvavimas „Paukščių stebėtojų ralyje“, vykstančiame Pajūrio regione. Dalyvių komandos iš visos Lietuvos ir užsienio varžosi tarpusavyje, dėl didžiausio užfiksuotų sparnuočių rūšių skaičiaus ralio metu. Nugalėtojai apdovanojami vertingais prizais. Kasmet ralyje dalyvaujantys TIOK nariai įgauna vis daugiau patirties ir išgyvena smagių akimirkų gamtos apsuptyje kartu su kitais entuziastingais gamtos mylėtojais.

Šiemet TIOK nariai stebėjo rekordinį paukčių rūšių skaičių. Tarp jų buvo užfiksuotas ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas TikuTis.

„Žiemą, tarp didžiųjų metų švenčių, mūsų klubo nariai dalyvauja Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. Visada įdomu, kuris iš narių pamatė daugiausiai skirtingų rūšių paukščių ir kokie įdomiausi sparnuočiai buvo užfiksuoti. Nugalėjęs klubo narys apdovanojamas vertingais prizais.“ – prisiminimais dalinasi TIOK atstovė.

Tado Ivanausko ornitologijos klubo nariai kiekvieną pavasarį orginuozuoja Žemės dienos šventę, į kurią įtraukia ir mažuosius gamtos mylėtojus – Ugnės Karvelis gimnazijos mokinius, su kuriais kartu keliauja į aplinkinius miškus kabinti inkilų. Žinoma, renkamas ir pats gražiausias paukščių namelis, kurio autorius būna visuomet apdovanojamas. Galimaišskirti linksmiausią šios šventės dalį – pasisėdėjimą lauke prie laužo kartu su puikia bendraminčių kompanija skanaujant ant jo keptomis dešrelėmis!

Be visų išvardytų veiklų, TIOK taip pat rengia paskaitas įvairiomis temomis, kuriose gali sudalyvauti visi norintys. Šiemet buvo vedamos paskaitos apie nykstančias Lietuvoje paukščių rūšis, o Raudonės gimnazijoje vykusioje paskaitėlėje mažiesiems gamtos mylėtojams, TIOK nariai vedė paskaitą tema „Kas be paukščių gyvena inkiluose?“.

Girinukas/ Nr. 28

T. Ivanausko ornitologų klubo nuotr.

JMB būrelio pristatymas

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos JMB būreliui

Jaunųjų miškininkų būrelis gimnazijoje įkurtas 1989 metais. Būrelį mokiniai pradeda lankyti jau nuo 5 klasės ir, dalyvaudami jo veikloje, užauga, subręsta ir tampa abiturientais.

Miškas jaunojo miškininko akimis – tai gamtos pažinimo šaltinis, teigiamų emocijų kūrėjas, tyrimų objektas, gamtosaugos nuostatų formavimosi galimybė, poilsis gamtoje, sveikata, malonus laiko praleidimas. Mokiniai, būdami miške, turi galimybę ugdyti taurius jausmus- pagarbą viskam, kas gyva, meilę gimtajam kraštui, atjautą, ekonomiškumą.

Per 25 metus jaunieji miškininkai aktyviai dalyvavo įvairioje veikloje. Mokiniai geba organizuoti renginius, akcijas, parodas, patys noriai dalyvauja ir kviečia įsitraukti kitus mokinius. Be aktyvaus dalyvavimo ir garbingų pasiekimų JMB organizuojamose veiklose „Tėviškės“ miškininkų būrelis taip pat organizuoja medelių sodinimo, sėklų rinkimo, paukštelių ir gyvūnėlių globos akcijas, į medžius kelia inkilus, tvarko aplinką, rajone garsų Kelpšaičių parką, Tūbinių mišką. Vienas iš įsimintiniausių renginių – akcija „Mano miškas prie Tėviškės kelio‘‘. Jos metu jaunieji miško bičiuliai sodino medelius prie magistralės Vilnius–Klaipėda ir Šilalės–Laukuvos kelių sankryžos. Akcijos metu buvo vedamos pamokėlės žemesnių klasių mokiniams.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos JMB būrelis dažnai organizuoja įvairias mokomąsias-pažintines keliones. Jau aplankytas Žemaitijos nacionalinis parkas, ,,Žvėrinčiuje‘‘, Molėtų observatorija, Plateliuose, daug keliauta po Pauškių telmologinį draustinį, aplankyti visi kalvotosios Žemaitijos kalnai, pabuvota Varnių regioninio parke ir jo apylinkėse.

„Malonu. kad nuveikėme nemažai darbų. Tačiau svarbiausia tai, kad jauni žmonės auga ne tik mokėdami pastebėti gamtos grožį, bet ir suprasdami jos gyvenimą ir poreikius. Tikiuosi, kad jie bus tikri gamtos mylėtojai, atsakingi piliečiai, kurie neleis mūsų Žemės sugriauti ekologinėms katastrofoms” – patirtimi bei ateities perspektyvomis dalinasi straipsnelio autorė Virginija Ačienė, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Tėviškė‘‘ vadovė.

,,Tėviškė‘‘ jau metai!

Virginija ačienėLaukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio ,,Tėviškė„ vadovė

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio ,,Tėviškė‘‘ asmeninio archyvo nuotr.

Panevėžio Ąžuolo vidurinės mokyklos būrelio „Miško meistreliai” asmeninio archyvo nuotr.

JMB renginiai

Prisiminimai iš parodos „Sprendimų ratas 2014”

5 Girinukas/ Nr. 28

Tradiciškai spalio 2-4 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyko miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2014“. Parodoje aktyviai dalyvavo ir Jaunieji miško bičiuliai. Šiais metais parodoje „Sprendimų ratas” lankėsi Jurbarko r. Raudonės pagrindinės mokyklos būrelis „Ąžuoliukas“ (vadovė Loreta Pocienė), Panevėžio Ąžuolo vidurinės mokyklos būrelis „Miško meistreliai“ (vadovas Romas Kupčinskas) ir Šakių „Varpo” mokyklos būrelis „Ąžuolėlis“.

Parodos dalyviai buvo kviečiami dalyvauti akcijose „Piešiu mišką“ ir „Pažink mišką“, ragindami pademonstruoti savo meninius sugebėjimus ir pavaizduoti mišką bei miško žvėrelius, paukštelius. Jaunieji miško bičiuliai taip pat kalė ir dovanojo parodos svečiams lesyklėles ir inkilus, mokė pažinti miško medžius.

Neliko pamiršti ir aktyviausi miško bičiuliai. Aplinkos ministerijos atstovė Andžela Amstibovskienė padėkojo bičiuliams už kantrybę bei triūsą, įteikdama šaunias atminimo dovanėles.

Jaunieji miško bičiuliai dalinasi su Jumis džiugiomis akimirkomis ir potyriais iš parodos Kaune

Mieli, miško bičiuliai!Kaip ir kasmet, šiemet vėl organizauojamas konkursas „AKTYVIAUSI JMB BŪRELIAI“!

Tad suskubkite siųsti atspausdintus straipsnelius, nuotraukas, pažymėjimų bei diplomų kopijas, patvirtinančius Jūsų aktyvų dalyvavimą aplinkosaugoje ir miškosaugoje bei kokiomis priemonės siekiate puoselėti ir saugoti gražiausius Lietuvos miškus.

Pasiekimus iki 2015 m. sausio 15d. siųskite mums adresu: UAB „Inlinen“, Zamenhofo g.11, Kaunas, LT-44287.

Tikimės didelio Jūsų aktyvumo!

SkelBiMai

Miško bičiuliai, vienykimės!Siekiant didinti jaunųjų miškininkų bendradarbiavimą, Jūsų patogumui sukūrėme socialinio tinko „Facebook“ puslapį, kuriame kasdien galėsite dalintis savo mintimis, potyriais, išgyvenimais.Prisijungę prie savo „Facebook“ anketos, paieškos eilutėje įrašykite: Jaunųjų miško bičiulių sambūris, paspauskite „Like“ ir dalinkimės potyriais apie miškus ir savo veiklą.

Seniausias Lietuvoje nacionalinis parkas

1974 m., lygiai prieš keturiasdešimt metų, Rytų Lietuvoje, trijų rajonų – Utenos, Ignalinos ir Švenčionių ribose jaukiai įsikūrė seniausias Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas. Tiesa, tuomet jis dar

vadinosi Lietuvos TSR nacionaliniu parku, o Aukštaitijos vardą gavo tik 1991 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Neretai tenka išgirsti ir neoficialių pavadinimų, tokių kaip „Ežerų parkas“ arba „Lietuviškoji Šveicarija“. Šie pavadinimai išties gerai atspindi parko kraštovaizdį – aukštomis lieknomis pušimis apaugusias kalvas ir slėnius, vienas kitą grožiu lenkiančius ežerus, akimis neaprėpiamus miškų masyvus. Tuo įsitikinti nesunku – tereikia aplankyti vieną gražiausių

vietų Lietuvoje, Ladakalnį, arba pakilti į Šiliniškių apžvalgos bokštą. Parkas ne tik reprezentuoja unikalų Rytų Lietuvos kraštovaizdį – čia

taip pat prižiūrimos, tvarkomos ir saugomos gamtos vertybės bei kultūros paveldas. Didžiausią parko, užimančio 41 154 ha plotą, dalį užima miškai, jie dengia beveik 70 proc. visos teritorijos. Gamtiniu požiūriu ypač vertingos Ažvinčių, Minčios girios, Ginučių ąžuolynas. Ažvinčių sengirės gamtiniame rezervate ošia 300 metų senumo pušys, čia aptinkamos itin retos floros ir faunos rūšys. Drėgnuose, permirkusiuose Minčios miškuose saugų prieglobstį randa atsargūs ir bailūs, kruopščiai lizdus slepiantys, juodieji gandrai, gūdžius miškus pamėgę ir vištvanagiai, ereliai žuvininkai, lututės, žvirblinės pelėdos. Dėl smėlingo, ne itin derlingo dirvožemio didžiąją parko miškų dalį užima pušynai. Jie sudaro 71 proc. visų parko medynų. 15 proc. tenka beržynams, 7 proc. – eglynams, 4 proc. – juodalksnynams ir 3 proc. mišriems miškams. Miškuose prieglobstį randa ir maži, ir dideli žvėrys. Miško paklotėje šmirinėja rudieji pelėnai, geltonkaklė ir miškinė pelės, per šakas laksto voverės. Ypač retai sutinkamas žinduolis, gyvenantis miškuose – lūšis. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, ar miško katės parke gyvena nuolat, ar tik trumpam atklysta iš kitų teritorijų. Parko miškuose nuolat gyvena elniai, briedžiai, stirnos, šernai, lapės, kiškiai, barsukai ir dar daug rūšių žinduolių. 1991 m. į Ažvinčių girią buvo užklydęs rudasis lokys.

Gyvybės gausu ir ežeruose, kurių Aukštaitijos nacionaliniame parke yra net 127. Jie dengia 15 proc. parko teritorijos. Vandens telkiniuose gyvena moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžiai, žuvys, amfibijos ir ropliai, paukščiai

ir žinduoliai. Labai įvairi vandens telkinių augalija, čia aptinkama daugiau nei 100 augalų rūšių. Parko teritorijoje yra giliausias Lietuvoje ežeras Tauragnas, kurio giliausia vieta siekia 62,5 metrus. Didžiausias ežeras parko teritorijoje – Kretuonas, užimantis 829 ha plotą. Antras pagal dydį Dringio ežeras išsiskiria įlankų ir pusiasalių gausa. Išskirtinio grožio Baluošo ežeras turi iškilusias net 8 salas, o vienoje iš jų – Ilgasalėje – telkšo dar vienas ežerėlis. Dauguma parko ežerų tarpusavyje jungiasi upeliais, protakomis ir plukdo vandenys žemyn į Žeimenos upę ir galiausiai Nerimi ir Nemunu pasiekia Baltijos jūrą.

gražiauSi LietuvoS miškai / parkai / rezervatai

Šiuose išskirtinio grožio kraštuose nuo senų laikų gyveno žmonės ir jų gyvensenos pėdsakai išliko iki šių dienų. Vertingiausi iš jų šiandien yra saugomi ir vadinami kultūros paveldu. Didžiausią kultūros paveldo dalį parke užima archeologiniai objektai – tai senovės gyvenvietės, kurių seniausios siekia net mezolito laikotarpį, kapinynai bei pilkapynai, piliakalnių grupė, kartu su Rėkučių gynybiniu pylimu sudariusi gynybinę sistemą. Archeologinių tyrimų dėka šiandien galime sužinoti, kaip šiuose kraštuose žmonės gyveno net prieš kelis tūkstančius metų. Aukštaitijos nacionalinis parkas garsus ir architektūros paveldu. Čia parko lankytojai gali pamatyti net 6 vandens malūnus, statytus XIX a. antroje pusėje, pasigrožėti Palūšės Šv. Juozapo parapinės bažnyčios kompleksu (sakoma, kad statant šią bažnyčia nebuvo panaudota nei viena geležinė vinis), apžiūrėti senuosius etnografinius kaimus. Parke stengiamasi išsaugoti ir senąsias tradicijas, šventes, su šiam kraštui būdingais papročiais. Dėl gamtinių sąlygų Meironų kaime susiformavo unikali Sekminių šventės tradicija. Stripeikiuose įsikūrusiame Bitininkystės muziejuje prigijo medkopio pabaigos šventė.

Palūšėje, Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje, įsikūręs Lankytojų centras kviečia apsilankyti visus užsukančius į parką. Čia lankytojams suteikiama informacija apie nacionaliniame parke esančius lankomus objektus, poilsiavimo sąlygas, platinami leidiniai ir žemėlapiai. Lankytojų centre veikia ekspozicija, kurios pagalba atskleidžiamas Aukštaitijos nacionalinio parko savitumas ir išskirtinumas.

Girinukas/ Nr. 28

Aukštaitijos nacionalinio parko asmeninio archyvo nuotr.

Dainora LiškauskaitėAukštaitijos nacionalinio parko, informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė

užduotėLėS

Augalai

7 Girinukas/ Nr. 28

Nors ruduo – gėrybių metas, o žiemą didžioji dalis miško augalijos užmiega žiemos miegu, visgi miškuose šaltuoju periodu galite rasti visus metus žaliuojančių augalų, pasižyminčių vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis, kurios yra itin svarbios žmogaus organizmui.

Šioje raidžių gausybėje išbraukite 10 pateiktų augalų pavadinimų, kuriuos galite rasti miškuose žiemą. Taip pat atkreipkite dėmesį į miško augalų teikiamą naudą – tai gali būti puikus vaistas kovojant su šaltuoju laikotarpiu užpuolančiomis ligomis ir negalavimais.

a š n k F G H t r s D F e W Z G J k sL L k a r č i O J i k a r t e n ė s ik i s G H k L n G t H k O V n G F D aH a D C V B n J k i F X Z s D F G L uB u H F s P s D H G H M B C Z a s k rĮ Ž u L n u s i s s k Y L e n i s M aa i C F G š J k G t D s C V G H n n L0 a i D F i X C F G H J J M H L k B aH n s C V e C V B H M C B n k k G C Ps č D C V s s k L a n V X D r B X X iL i G M G s s C F V G n J M G H V Z sV O B n i P P a t a i s a i s s G C GO J B M k Y F D k L O P F a s a s F aY i D i L G ė L i Ų s t a G a r a i uG š s C B L X V H k L X B k L M B C rk i O H D i D k G a i L i s s r s B Oe L J s X a V a i s O L G k i F s B MD i C s C i G H J k F L O C s C M H eG n V M ė L Y n O J a i s D D B M M tQ G n s F B M k i G s Z B G D V F k iZ ė J s e r B e n t O Ū G L i a i F s

1. Šliaužiančioji šilingė – tinkama arbatai, virškinamojo trakto sutrikimams gydyti.

10. Juodųjų serbentų ūgliai – gausu vitamino C, puikiai tinka kvapniai arbatai šaltam žiemos vakarui.

2. Pataisai – vaistinis augalas, sporos naudojamos žaizdų gydymui. Pataisų iš laukinės gamtos rinkti negalima, nes tai sporinis induotis ir jam

sudygti, suvešėti reikia labai daug metų.

3. Įžulnusis skylenis – dar vadinamas juoduoju beržo grybu, stiprina imuninę sistema, apsaugo nuo gripo ir peršalimų.

4. Pušies spygliai – vitamino C šaltinis.

5. Mėlynojai – akims reikalingų vitaminų vaistažolė.

9. Gailis – tinkamas arbatai nuo kosulio.

6. Siauralapis gaurometis – augalo lapai naudojami arbata, primena juodąją arbatą, o vaisai – ankštelės su pūkais – naudojamos kimšti čiužinius ir pagalves.

7. Karčioji kartenė – kalcio, magnio bei kitų vitaminų šaltinis.

8. Dilgėlių stagarai – naudojamas audiniams ir pynimams.

Ne visi paukšteliaiišskrenda į šiltuosius kraštus....

užduotėLėS

Dažnai žiemos metu, vaikščiojant mišku mūsų dėmesį atitraukia paukščių sujudintos medžių šakos ir neretai

suklustame ir mintyse klausiame savęs „kurie gi paukščiai neišskrido žiemoti į pietus?“ Į šį klausimą Jums padės atsakyti žemiau pateiktos nuotraukos. Be abejonės, šie

paukščiai Jums pažįstami. Tačiau kaip jie vadinami? Atsakymus įrašykite į kryžiažodį.

Dėmesio! 10 taisyklių, kaip žiemą šerti miško žvėrelius ir lesinti paukštelius:

1. Renkantis žvėrelių šėrimo vietą svarbu atkreipti dėmesį į sniege paliktus pėdsakus, vieta turi būti rami, atokiau nuo namų.

2. Miško žvėrelių negalima šerti bet kuo, kas atlieka nuo maisto.

3. Labiausiai žiemą žmonių pagalbos reikia stirnoms.

4. Tinkamiausias ėdalas stirnoms – šienas. Glėbį šieno nebutina palikti ėdžiose, galima gražiai padėti ant krūmo ar medžių šakelių, svarbu, kad jis nesušlaptų ir būtų padėtas ne per aukštai.

5. Nors šernai yra atsparesni žiemos speigams ir geba savimi pasirūpinti, juos galite maloniai nustebinti palikdami miške jų mėgstamiausią skanėstą – bulves.

6. Miško paukštelius reikia pradėti lesinti tik pasirodžius rimtoms šalnoms. Pradėjus lesinti anksčiau, paukšteliai, kurie turi išskristi į šiltuosius kraštus liks žiemoti Lietuvoje ir neišgyvens.

7. Vandens paukščius – gulbes, antis – galima lesinti tik telkiniuose, kurie žiemą neužšąla.

8. Paukščiai žiemą miškuose nepasilieka, skrenda arčiau namų, žinodami, kad ten lengviau rasti maisto, tad įrenkite lesyklėlę ir periodiškai, bent kartą per dvi dienas lesinkite paukštelius.

9. Paukščius galima lesinti įvairiu maistu: saulėgrąžomis, linais, spygliuočių medžių sėklomis, nesūdytais lašiniais, duona (bet ne juoda, o tik balta), kruopų grūdeliais, obuolių skiltelėmis, avižiniais dribsniais.

10.. Sniegui pavasarį ištirpus, paukščius reikia nustoti lesinti. Po žiemus atbudus gamtai, paukšteliai galės patys savimi pasirūpinti.

L

A

A

A

L

E

ISSN 20297041 Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūrio leidinys. Leidinį finansuoja Aplinkos ministerija.Leidėjas – UAB „Inlinen“. Parengė spaudai – LĮ „Kriventa“. Dizainerė Rima Jonytė-Jackova.

Pasirašyta spaudai 2014 11 25.