If you can't read please download the document
Upload
kazkokia-modesta
View
365
Download
34
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Egidijus Kūris. Hartas ir m e s .................................................... 9Pratarmė.........................................................................................35Redaktorių pastaba.....................................................................39I. PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI........................................431. Teisės teorijos keblumai............................................ 432. Trys nuolat kartojami klausimai.............................513. Apibrėžimas...................................................................64II. ĮSTATYMAI, KOMANDOS IR ĮSAKYMAI............ 711. Liepimų įvairovė..........................................................712. Teisė kaip prievartiniai įsakymai............................75III. ĮSTATYMŲ ĮVAIROVĖ.................................................. 831. Teisės turinys.................................................................84Pripažinimas niekiniu kaip sankcija.................... 95Galias suteikiančios normos kaip teisės fragmentai............................................................................98Iškraipymas - vienodumo k a in a ........................ 1022. Taikymo ribos..............................................................1063. Kilmės formos............................................................ 109
Citation preview
H. L. A. H A R T
TEISESS A M P R A T A
p r a d a i
A L K
H. L. A. H A R T
TEISS SAMPRATA
I angl kalbos vert
EG ID I JUS KRIS
V I L N I U S
pradai1997
UDK 340.1 Ha 339
Originally published in English by Oxford University Press
under the title The C oncept o f L aw
Oxford University Press 1961
Versta i5:Hart H. L. A. The C oncept o f Law!
Second edition. - Oxford: Garendon Press,
1994
This edition is published with the support from the Open Society Fund-Lithuania, and from the CEU Translation Project o f the Open Society Institute-Budapest
Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomens institutas Budapete (Vidurio Europos universiteto Vertim projektas)
Vertimas lietuvi kalb ir vadinis straipsnis -
ISSN 1392-1673 Egidijaus Krio, 1997
ISBN 9986-776-63-5 Maketas - Pradai, 1997
TURINYS
Egidijus Kris. Hartas ir m e s .................................................... 9
Pratarm.........................................................................................35
Redaktori pastaba..................................................................... 39
I. PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI........................................43
1. Teiss teorijos keblumai............................................ 43
2. Trys nuolat kartojami klausimai.............................51
3. Apibrimas...................................................................64
II. STATYMAI, KOMANDOS IR SAKYMAI............ 71
1. Liepim vairov..........................................................71
2. Teis kaip prievartiniai sakymai............................75
III. STATYM VAIROV.................................................. 83
1. Teiss turinys.................................................................84
Pripainimas niekiniu kaip sankcija .................... 95
Galias suteikianios normos kaip teiss frag
mentai ............................................................................98
Ikraipymas - vienodumo k a in a ........................ 102
2. Taikymo ribos..............................................................106
3. Kilms formos............................................................ 109
5
IV. SUVERENAS IR VALDINYS.....................................116
1. protis paklusti ir teiss tstinumas.................... 118
2. Teiss ilikimas...........................................................132
3. Legislatyvins valdios teisiniai apribojimai ....138
4. Suverenas statym leidybos institucijos prie
dangoje .......................................................................... 145
V. TEIS - PIRMINI IR ANTRINI NORM
JUNGINYS.............................................................. 161
1. Nauja pradia............................................................. 161
2. Prievols id ja ............................................................164
3. Teiss elem entai.........................................................176
VI. TEISINS SISTEMOS PAGRINDAI....................... 188
1. Pripainimo taisykl ir teisinis galiojimas 188
2. Nauji klausimai......................................................... 202
3. Teisins sistemos patologija................................... 211
VII. FORMALIZMAS IR SKEPTIKAS POIRIS
NORMAS.......................................................................220
1. Atviroji teiss struktra..........................................220
2. Skeptik poiri normas vairov.................236
3. Teismo sprendimo galutinumas ir neklaidin
gumas ............................................................................. 243
4. Pripainimo taisykls neapibrtumas................251
VIII. TEISINGUMAS IR MORAL...............................261
1. Teisingumo principai.................................................264
2. Moralin ir teisin prievol .................................. 279
3. Moraliniai idealai ir socialin kritika................ 297
IX. TEIS IR MORAL......................................................303
1. Prigimtin teis ir teisinis pozityvizmas..........303
6
2. Minimalus prigimtins teiss turinys................. 314
3. Teisinis galiojimas ir moralinis vertingumas ....322
X. TARPTAUTIN TE IS ............................................... 338
1. Dl ko kyla abejoni............................................... 338
2. Prievols ir sankcijos............................................... 342
3. Prievol ir valstybi suverenitetas....................... 347
4. Tarptautin teis ir m ora l ................................... 356
5. Formos ir turinio analogija................................... 363
POST SCRIPTUM .................................................................. 371
vadas................................................................................ 371
1. Teiss teorijos esm ................................................. 373
2. Teisinio pozityvizmo e sm ..................................... 380
(i) Pozityvizmas kaip semantin teorija ..................380
(ii) Pozityvizmas kaip interpretacin teorija 385
(iii) velnusis pozityvizmas.......................................388
3. Norm e sm ...............................................................394
(i) Norm praktikos teorija......................................394
(ii) Normos ir principai............................................ 395
4. Principai ir pripainimo taisykl.......................... 406
Genealogija ir aikinimas......................................406
5. Teis ir m oral .......................................................... 412
(i) Teiss ir pareigos...................................................412
(ii) Teiss identifikavimas.........................................413
6. Teisj diskrecija....................................................... 417
PASTABOS................................................................................. 423
Rinktin kritikos darb bibliografija......................................467
Vard rodykl.............................................................................. 471
7
HARTAS IR MES
Dr. Egidijus Kris
I
Pagaliau lietuvikai pasirodo Herberto Lionelio Adolphuso
Harto Teiss samprata. Nortsi tikti, kad is vykis taps ms
teiss teorijos studij ir tyrim poskio taku. Prie keturis de
imtmeius is H. L. A. Harto veikalas i esms pakeit vis
tuometin teiss teorij ir drauge vis teiss moksl; galima netgi
teigti, kad kaip tik nuo tada teiss teorija, arba jurisprudencija,
tapo savarankiku teiss mokslu greta kit. Ities, pasirodius Tei
ss sampratai, teiss teorija jau negaljo bti tik atskir teiss
ak ini apibendrinimas. Kitaip tariant, ji nebegaljo bti tik
teiss enciklopedija teiss mokslo kategorij ir svok apibr
im, tipologij bei klasifikacij rinkinys. Kita vertus, teiss teori
ja nebegaljo bti tik nuolanki politikos filosofijos tsa, t.y. tokia
teiss filosofija, kuri teisines kategorijas iveda i auktesnij
ties abstraki filosofini ar moralini princip. Teiss teori
jos nebebuvo galima toliau grsti tik politiniais, ideologiniais ar
vertybiniais argumentais. Ji nebegaljo bti nei grynai formali
enciklopedin, nei moralistin. Ten, kur turjo galimybes laisvai
reiktis socialin mintis, teiss teorija tapo analitiniu ir praktik
orientuotu mokslu. Ji tapo teisin praktik analizuojania jurisp
rudencija.
Lietuvos skaitytojas nra lepinamas teiss teorijos veikalais.
Bet ar jis j nori? Teiss teorija nra tokios inios apie teis,
kurios ia pat gali tapti knu. Teiss teorija - tai vairiausios
spekuliacijos apie tai, k kasdieniame gyvenime, atrodo, galima
9
Eg id i ju s Kris
paaikinti kur kas paprasiau. Galbt neatsitiktinai H. L. A. Har-
to knyga faktikai pinnoj moderniosios teiss teorijos knyga
lietuvi kalba; ja pradedamas lietuvi skaitytojo supaindinimas
su pasauline teiss teorijos klasika. Tai, kad H. L. A. Harto vei
kalas chronologikai aplenk kitus, yra atsitiktinumas: Atviros Lie
tuvos fondas, inicijavs ios knygos ileidim, svarst galimyb
ileisti ir kit autori tolygaus reikmingumo darbus; reikia ma
nyti, kad ateityje tai bus padaryta. Todl viliams, kad i knyga
paskatins ir profesionali teisinink, ir kit moksl atstov do
mjimsi jurisprudencija kaip mokslu, prasminaniu vis teiss -
ypatingo socialinio fenomeno - bt. Taiau sunku tiktis, jog
artimiausiu metu bus iversti tie dvideimt ar trisdeimt moder
niosios teiss teorijos veikal, kuriuos slygikai galtume sujung
ti moderniosios teiss teorijos klasikos bibliotek.
j vis pirma turt eiti Johno Lockeo Du traktatai apie
valdym (Two Treatises of Government) \ barono Charleso Louis
Montesquieu Apie statym dvasi (De Vesprit des lois)2, Jeano
Jacqueso Rousseau Apie visuomens sutart arba politins teiss
principai (Contrat social, ou principes du droit politique)3, Jameso
Madisono, Johno Jayaus ir Alexanderio Hamiltono Federalist
uraai (Faderalist Papers) ir Benjamino Constanto de Rebequeo
Konstitucins politikos kursas (Cours de la politique constitution-
nelle). iuos veikalus galima laikyti politikos ir teiss fdosofijos
darbais - tiek daug dmesio juose skiriama tautos suvereniteto,
valdi padalijimo ir individo laisvs problemoms; bet jie drauge
dav pradi daugelio teiss teorijos kategorij (pavyzdiui, teisi
ns atsakomybs, pozityviosios teiss sistemos, teisdaros proceso
1 Antrasis traktatas ileistas 1992 m. (D. Lokas. Es apie tikrj pilietins valdios kilm , 0P*m H ir tiksl. - Vilnius: Mintis, 1992).
2 Itraukos iverstos (S. L. Monteskj. Apie statym dvasi IIA. Rybelis (ats. red.). f jt^ sofijs istorijos chrestomatija. Naujieji amiai. - Vilnius: Mintis, 1987). - -
' Iverstas 1979 m. * ' ^ Uso- Apie visuomens sutarti arba politins teiss principai / / %" Ruso. Rinktiniai ratai. - Vilnius: Mintis, 1979).
10
HARTAS IR MES
ir kt.) nagrinjimui. ie veikalai glaustai supaindint su iuolai
kins Vakar teiss teorijos prieistore, arba itakomis (bet dar
ne su paia jurisprudencija, kaip ji imta traktuoti po Harto).
Toliau i bibliotek turt eiti autoriai, kuriuos slygikai
galime pavadinti iuolaikins jurisprudencijos klasikais (XIX a. -
XX a. vidurys): pozityvistai Jeremy Benthamas, Johnas Austinas
ir, inoma, Hansas Kelsenas, istorins mokyklos krjai Friedri-
chas Karlas von Savigny ir seras Henry Sumneras Maineas (prie
ios krypties savaip pritampa ir Karlas Marxas), moderniosios
prigimtins teiss mokyklos atstovai Franois Geny, Jeanas Dabi
nas ir A. P. dEntrves, vairi sociologini teiss teorij pagrin
djai Rudolfas von Iheringas, Eugenas Ehrlichas, Emileis Durk-
heimas ir Leonas Duguit, ymiausias (galbt vienintelis ymus)
psichologins teiss mokyklos atstovas Leonas Petrayckis, paga
liau vairi ankstyvojo teisinio realizmo krypi atstovai Oliveris
Wendellas Holmesas jaunesnysis, Karlas Llewellynas, Roscoe
Poundas, Jeromeas Frankas, Karlas Olivecrona, Vilhelmas Luns-
tedtas ir Alfas Rossas, teiss ir logikos integracijos alininkai Em-
stas Roguinas ir Wesley Newcombas Hohfeldas, galbt ir kai ku
rie kiti. Sraas gali atrodyti ilgas tik tokiai visuomenei, kuriai jos
teisins kultros skurdas neatrodo problema arba kurioje kasdie
n rutina utemdo imtmeius kaupt imint.
Visus iuos autorius vienijo siekis atsakyti klausim Kas yra
teis?. Bet vienareikmikai klausim nebuvo atsakyta. Ma-t
tyt, galima prognozuoti, jog niekuomet nebus suformuluota tokia
tpiss svoka, kuri visikai patenkint bent jau didel dal teissi
teoretik. Ir jau vien todl teiss teorija iliks dinamiku ir aist
ras kurstaniu mokslu.
Hartas nuo ymij teiss teoretik stovi tarsi skyrium. Jis
jokiu bdu nebuvo revoliucionierius, paneigs ankstesnisias te
orijas ir ant j griuvsi sukrs savj. Taiau XX a. antrojoje
II
11
Eg id i ju s Kris
pusje tikriausiai tik dviem teoretikams Kelsenui, o iek tiek
vliau Hartui - pavyko pakreipti analitins jurisprudencijos rai
d taip, kad tolesns teiss ir teisins sistemos prigimties studijos
privaljo bti polemika su j veikalais. Bet fi^Har^s, ( JCelsenaS)
savo pagrindiniuose veikaluose ipltojo dar X -X II a. pradjusi
formuotis pagrindin Vakar teisins tradicijos ir jos sudedamo
sios dalies - teiss mokslo metodologine nuostata: teis, kuri
faktikai yra eklektikas, o danai ir racionaliai nepaaikinamas
fenomenas, patiriantis tiek vairiausi tak, kad net bandymas
jas susisteminti atrodo bergdias, vis dlto - bent jau praktikos
sumetimais - gali bti aikinama kaip sistema, joje galima, i-
skirti pagrindinius ir antraeilius elementus, svarbiausius j vei
kianius veiksnius, raidos dsningumus4.
Bandydama sukonstruoti viening teiss samprat, visa be ga
lo marga teiss teorija, bent jau nuo to meto, kai ji m atsiskirti
nuo politikos ir morals filosofijos, pasuko trimis kryptimis -
analitine (Benthamas, Austinas ir kt.), sociologine (Ehrlichas,
Durkheimas, amerikiei ir skandinav realizmo mokyklos) ar
transformuotos prigimtins teiss mokyklos kryptimi (Geny, dEn-
trves ir kt.)5. Aiku, toks schematikas apibdinimas labai su
paprastina ities skirting mokykl vairov. Taiau tik nedauge
liui mokslinink pavyko savo teorijas integruoti vis i trij ir
iandien gana aikiai matom pagrindini teiss teorijos krypi
patirt, ne atmesti nepriimtinas ar nepatinkanias, bet visas jas
pavelgti per viening metodologin prizm. Hartas toki meto
dologij ne tik pasil (tiesa, sekdamas daugiausia Benthamu ir
Austinu), bet ir nuosekliai taik. Todl jo teiss teorija nra koks
4 r. H. J. Berman. The Origins of Western Legal Science// J. C. Smith, D. N. Weisstub (eds.). The Western Idea o f Law. - London: But- terworths, 1983. - P. 399 ff.
5 ia a remiuosi: J. Stone. The Province and Function o f Law. - IjJuffalo: William S. Hein & Co., 1950; Legal System and Lawyers' Reasonings. - London: Stevens & Sons, 1964; Human Law and Human Justice. - London: Stevens & Sons, 1965; Social Dimensions o f Law and Justice. - London: Stevens & Sons, 1966; r. taip pat.: S. Strmholm. A Short History o f Inegal Thinking in the West. - Stockholm: Norstedts, 1985.
12
HARTAS IR MES
nors apreikimas, neinia i kur atsirads mokslininko galvo
je, - ji iaugo i priekabios, skrupulingos Benthamo, Austino,
Kelseno, Holmeso, skandinav realist, pagaliau vlesni paties
Harto kritik (pavyzdiui, Ronaldo Dworkino ir Lono L. Fulle-
rio) teigini analizs. Atrodo, kad jam rpjo j kiekvieno teigi
nio kiekvienas odis.
III
Herbertas Lionelis Adolphusas Hartas gim 1907 m. Jis baig
eltenhemo koled (Cheltenham College) ir Bredfordo vidurin
mokykl (Bradford Grammar School). Tolesnis Harto gyvenimas
ir veikla daugiausia buvo susij su Oksfordo universitetu. ia,
Naujajame kolede (New College), 1929 m. jis baig klasikin ir
senovs istorij bei filosofij ir buvo absoliutus savo laidos lyde
ris. 1932 m. Hartas, ilaiks advokatros egzaminus, tapo baris-
teriu (taip Anglijoje vadinami teismo advokatai) kanclerio (t.y.
teisingumo) teisme ir darb dirbo atuonerius metus. Jo prak
tikos sritis buvo patiktins nuosavybs, eimos ir mokesi by
los. Koledas, kur Hartas baig, ne kart j kviet darb -
dstyti filosofijos, taiau Hartas io pasilymo vis atsisakydavo.
Karo metais jis dirbo karinje valgyboje - drauge su kitais dviem
Oksfordo filosofais Gilbertu Ryleu6 ir Stuartu Hampshireu, ta
iau ir ia jis dirbo daugiausia teisin darb. Harto teisin prak
tika truko i viso eiolika met; po to jis dar kart buvo pakvies
tas dirbti Naujajame kolede - ir kart sutiko7.
Pasirinks akademin karjer, Hartas i pradi neketino sa
vo filosofijos inias taikyti sprendiant teiss problemas. Vis dlto
Yra pagrindo manyti, kad btent Ryleis, kur laik Kembride dirbs drauge su vienu ymiausi kalbos filosofijos specialist austru Lud- wigu W ittgensteinu, paskatino Hart domtis kalbos filosofija (r. J. M. Kelly. A Short History o f Western Legal Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1992. - P. 403).
7 r. N. MacCormick. H. L. A . Hart. - Stanford: Stanford University Press, 1981. - P. 2.
13
Eg id i ju s Kris
ijo kitaip. Jo, kaip teisininko, patirtis ir sugebjimas manipu
liuoti odiais siekiant praktini tiksl buvo kaip tik tai, kas tuo
metu atrod ypa reikalinga jo kolegoms filosofams, kuriems kal
bos vartojimo teorins ir praktins problemos jau buvo tapusios
nauja, dar nepakankamai inagrinta sritimi8.
1952 m. Hartas, kaip teisininkas ir filosofas, buvo irinktas
vakuojani Oksfordo Jurisprudencijos katedros viet. Jau jo inau
guracin kalba Apibrimai ir teorija jurisprudencijoje (Defini
tion and Theory in Jurisprudence)9 buvo sutikta prietaringai, net
kritikai. Joje Hartas pabr btinum kurti teiss teorijas ne
remiantis jau suformuluotais teisini svok apibrimais, bet nuo
dugniai analizuojant teisine jr j* Pici
nei praktikai. Juk nors apskritai, atrodo, yra inoma, kada kokius
teisinius terminus reikia vartoti, dauguma i termin i tikrj
yra anomalijos, nes jie daniausiai neturi tiesiogini atitikmen
reali fakt pasaulyje10. Todl daugelis teiss teoretik suklumpa,
bandydami pasilyti tokius teisini svok apibrimus, kurie nu
rodyt konkreius iomis svokomis ymimus realaus pasaulio rei
kinius, ir jais remdamiesi suformuluoti vidujai neprietaringas tei
ss teorijas; tuo tarpu kiti, prieingai, visas teisines svokas ap
skritai skelbia esant fikcijas11. Hartas kviet prisiminti Benthamo
raginim nevargti ir neapibrinti teisini svok, bet analizuoti,
kokia reikme tam tikri odiai turi konkreiame teisiniame teks-
te12. i metodologin nuostata yra visos teisins sistemos konstra
vimo prielaida: faktikai kiekviena teisin svoka informuoja apie
tam tikras - realias arba fiktyvias juridines ir socialines sly
gas, kuriomis ji pati yra prasminga, o btent ios slygos ir sieja
vairius teisinius reikinius vien visum. I esms visa tolesn
8 Ibid.l> H. L. A. Hart. Definition and Theory in Jurispnidence. - Oxford:
Clarendon Press, 1953.10 H. L. A. Hart. Essays in Jurispnidence and Philosophy. Oxford:
Clarendon Press, 1983. - P. 22." Ibid. - P. 22-26.12 Ibid. - P. 26.
14
HARTAS IR MES
Harto mcrlnlinp vftilrln hm r galima sakyti, vaisingas bandymas
rodyti, kad ir teiss, ir atskiru jos elementu analizs ieities ta
kas yra odi, kuriais ymimi reals arba fiktyvs teisiniai rei
kiniai prasms aikinimasis
Taiau po inauguracins kalbos, apibrusios jo mokslin pro
gram13, kelet met Harto mokslini tyrinjim rezultatai buvo
maai kam inomi, iskyrus jo paskait klausiusius studentus14.
1959 m. Hartas drauge su Anthony M. Honor ileido veikal
Prieastinis ryys teisje {Causation in Law)15. Taiau didiausi ir
teisinink, ir filosof susidomjim sukl 1961 m. pasirodiusi
jo knyga Teiss samprata (The Concept o f Law)16, kuri sulauk
daugelio pakartotini leidim ir kuriai neykti epitet net Harto
kritikai17. Teiss samprata i pradi buvo sumanyta kaip vadov
lis, bet savo miliniku poveikiu teisins minties raidai ji tikriau
siai pralenk visus iki tol paraytus teiss disciplin vadovlius.
ioje knygoje Hartas originaliai susieja lingvistin, filosofin ir pro
fesionalaus teisininko poir teis, kartu pagrsdamas jurispru
dencijos, kaip teiss teorijos, kuri negali ir neturi bti tik atskir
teiss srii ar ak studij ir tyrim apibendrinimas, paskirt.
Teiss sampratoje, remiantis dar garsiojoje Harto inauguracinje
kalboje idstytomis nuostatomis, kad vis teisiniu reikiniu es-j
ms atskleidimo prielaidas sudaro nuodugni teisinje kalboje var-
tojam odii rjaii| analiz (kuri visikai manoma derinti su
atitinkam reikini deskriptyviu sociologiniu nagrinjimu), buvo
suformuluota nauja teiss koncepcija: teis - tai vadinamj pirmi-
13 r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403.14 r. N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.15 H. L. A. Hart, A. M. Honor. Causation in Law. - Oxford: Cla
rendon Press, 1959.16 H. L. A. Hart. The Concept o f Law. - Oxford: Clarendon Press,
1961.17 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachu
setts: Harvard University Press, 1978. - P. ix; M. P. Golding. Philosophy o f Law . - P. 43; J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403; N. MacCormick. Op. cit. - P. 3.
15
Eg id i ju s Kris
niif ir antriniu norm junginys. Vlesniuose Harto veikaluose
Teis, laisv ir moral (Law, Liberty and Morality, 1963)18, Baudia
mosios teiss moral (The Morality o f Criminal Law, 1965)19, Baus
m ir atsakomyb. Teiss filosofijos apybraios (Punishment and
Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law, 1967)20, taip pat
gausiuose straipsniuose, i kuri svarbiausieji paskelbti rinkiniuo
se Apybraios apie Bentham. Jurisprudencijos ir politikos teorijos
studijos (Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political
Theory, 1982) bei Jurisprudencijos ir filosofijos apybraios (Essays
in Jurisprudence and Philosophy, 1983)21, - i koncepcija buvo
pltojama, drauge atsakant kritik pastabas. Harto teiss teori
jos kulminacija - Teiss sampratos 1994 m. leidimas, kuriame yra
vis teiss teoretik ilgai lauktas (nors nebaigtas) Post scrip
tum - autoriaus atsakymas daugel} vieno garsiausi jo kritik,
Ronaldo Dworkino, argument. is Teiss sampratos leidimas pa
sirod jau po Harto mirties; jis mir 1993 m.
IV
ia nra reikalo atpasakoti vis Harto teorijos turin; tie, ku
rie domisi jurisprudencija, perskait knyg dar ir dar kart gr
prie jo valgi teigini ir elegantik formuluoi. Hartas pats
perspja, kad jo veikale dstymas yra itisinis; ities argumenta
vimas yra toks nuoseklus, kad bet koks jo atpasakojimas arba
santrauka tampa fragmentiki. Paymtina, kad btent dl ios
prieasties jurisprudencijos vadovliuose, kuriuose pateikiamos
svarbiausi teiss teorijos veikal itraukos, itrauk i Teiss sam
pratos beveik nebna - i knyg reikia skaityti vis.
18 H. L. A. Hart. The Morality o f Criminal Law. - Jerusalem: Magnes Press, Hebrew University & London: Oxford University Press, 1965.
19 H. L. A. Hart. Punishment and Responsibility. Essays in the Philosophy o f Law. - Oxford: Clarendon Press, 1968. .
2(1 H. L. A Hart. Essays on Bentham. Studies in Jurisprudence and Political Theory. - Oxford: Clarendon Press, 1982.
21 H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy. - Oxford: Clarendon Press, 1983.
16
HARTAS IR MES
Sustosiu tik prie kai kuri esmini Harto teorijos fragment.
Hartas kritikai vertina ir galiausiai atmeta, ko gero, visas iki
tol dominavusias pagrindines teiss sampratas. Antai jam nepri
imtina prigimtins teiss doktrina Hartas, kaip pozityvistas,
nemato nieko, kas tikinamai patvirtintu kokios nors prigimtins^
iankstins, a priori egzistuojanios teiss buvim: kita vertus,
net ir pripastant prigimtins teiss objektyvum, klausimas, kas
yra teis ir teisin sistema, likt toks pat atviras. Harto netikina
ir amerikietikosios realizmo mokyklos propaguotos teiss pre-
diktyvistins analizs nuostatos, kad teis - tai tik numatymas to,
kaip vienu ar kitu atveju pasielgs teismai ar kiti jurisdikciniai
organai, kuri kompetencijai priskirtas gin sprendimas: juk gry
nai deskriptyvi analiz nesugeba paaikinti, kodl ie organai pa
prastai elgiasi btent taip. Jam abejoni kelia ir tos teisinio re
alizmo atmainos (ypa ipltotos Skandinavijoje), kurios teis, kaip
objektyviai funkcionuojant socialinio gyvenimo veiksn, i visuo
mens perkelia grynai (ar daugiausia) psichini vaizdini ir jaus
m srit. Grynai normatyvistins teiss teorijos (pavyzdiui, Kel- seno grynoji teiss teorija) taip pat nra be priekaitu - kalin-
damos teis norm tarpusavio logini ryi ir j priklausymo
vieningai sistemai tinkle, jos nestengia (arba nesistengia) paai
kinti, kodl ios normos galioja gyvenime, t.y. kodl ias akceptuo
ja tie, kurie privalo j laikytis ar jas taikyti22. Pagaliau Hartas
sukvla prie teorij, kurios pagrindin idja yra nulmusi ir m
suose vis dar dominuojanios (ir, deja, atrodo, dar ilgai dominuo
sianios) teiss sampratos raitla>^ t a i idja, kad teis yra suve- rpnr^valins parpiSkimai, arba g rasin im ais paremti sakymai: da
ryk tai, k liepia suverenas (t.y. valstyb), nes prieingu atveju tau
bus taikomos tam tikros (daniausiai i anksto apibrtos) sank
cijos. Bene nuosekliausiai i teorij suformulavo Austinas, pa
sak kurio tai, kad tam tikriems - autoritetingiems liepimams
mons yra prat paklusti, ir yra visos galiojanios teiss pagrin
das; btentAustino grasin im o^ (suvereno ko
mand) koncepcijos kritika yra Harto teiss teorijos ieities takas.
22 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 43.
17
Eg id i ju s Kr is
Kai kurie Austino liepim teorijos netolygumai buvo pasteb
ti jau seniai, pavyzdiui, tai, kad i teorija nesugeba paaikinti
toki specifini sistem, kaip tarptautin arba primityvioji teis,
esms, arba tai, kad pagrindinio ios teorijos veikjo - suve
reno - identifikavimas toli grau nra paprastas dalykas. Taiau
Hartas atkreip dmes tai, kad i i pairos patraukli teorija,
sukonstruota remiantis daugiausia pavyzdiais i baudiamosios
teiss srities, nepaaikina daugelio iuolaikins valstybs vidaus
teiss element: juk iuolaikin municipalin teis nra tik bau
diamoji arba administracin teis, kur suverenas sakinja valdi
niams ir nustato sankcijas u jo nurodym nesilaikym23. Antai
Austinas sandorio pripainim niekiniu laik sankcija u (iuo
atveju civilins) teiss paeidim, tuo tarpu Hartui tokia mintis
atrod absurdika24. Sutikime: Harto koncepcija, jeigu tik ji pra
siskintu kelia i Lietuvos teiss mokyklas, apverstu auktyn k-jo
mis vis mums iprasta teorini teiss trinars struktros modeli
(norma = hipotez + dispozicija -f sankcija)!
Hartas normos (rule) svokai suteikia iek tiek kitok turin
negu daugelis autori, savsias teiss sampratas taip pat grindu-
si normomis (pavyzdiui, Kelsenas vartojo ne rule, bet norm
termin). Harto teorijoje norma tai taip pat taisykl, bet is
terminas tarsi apima ir normatyvumo, ir normalumo aspektus,
t.y. irJ&nnalj, ir socialin normos identifikavimo kriterijus. Toks
termino pakeitimas (nors lietuvikai ir vienu, ir kitu atveju pa
prastai sakoma nonna) savaip reikmingas: Hartas tarsi atsiriboja
nuo radikalaus normatyvizmo, normas irinio tik per deon-
tin prizm, t.y. kaip tai, kas nurodo, k reikia daryti. Taigi jis
kitaip nei, tarkime, Kelsenas formuluoja normos svok. Harto
teiss teorija pradedama klausimu: k reikia tai, kad tam tikroje
visuomenje ar bendruomenje galioja (ar tiesiog yra) norma?
2' r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 403-404.24 r. Lord Lloyd o f Hampstead. Introduction to Jurisprudence. -
London: Stevens & Sons, 1979. - P. 189.
18
HARTAS IR MES
Atsakym klausim pateikia normos akceptavimo kategorija:
norma yra (galioja) tuomet, kai ji yra akceptuojama ft.v. priima
ma, arba pripastama i Taiau normos akceptavimo nereikia trak
tuoti kaip jos moralinio ar ideologinio pripainimo. Lygiai taip
pat normos akceptavimas nereikia, jog mons jauiasi parei
goti elgtis tam tikru bdu. Juo labiau akceptavimas nereikia, jog
norma tik konstatuoja tam tikr dsning ar labiausiai paplitus
elges: kad visuomenje galiot norma, jog banyioje kiekvienas
vyrikis privalo nusiimti kepur, nepakanka, kad visi jie taip elg
tsi; kad iorikai matomas nukrypimas nuo tam tikro elgesio
modelio bt laikomas nukrypimu nuo normos, reikia, jog j taip
vertint ir dauguma tos visuomens nari (nors j motyvai taip
vertinti tam tikr elges gali bti skirtingi). Todl normos galio
jimas (buvimas) apima du aspektus - iorin (dauguma mopi
elgsi tam tikru bdu, t.y. seka tam tikru elgesio modeliu) ir
vidin (jie pripasta tam tikr elges kaip model, t.v. kaip sektina
gavyzd)- Kai reikalavimas laikytis toki norm, taip pat sociali
nis spaudimas tiems, kurie joms nepaklsta (ar nort nepaklus
ti), yra pakankamai stiprs, galima teigti, jog ios normos nustato
piie\>oles (arba suteikia galias, t.y. tai, k mes paprastai vadiname,
subjektyvinmis teismis; Hartas grietai skiria prievoles nusta
tanias ii galias suteikianias normas, nors kai kurie kritikai abe
joja tokio grietumo pagrstumu25). Paymtina, kad Hartas skiria
paprast privaljim nuo prievols turjimo: ginkluoto pliko
upultas mogus privalo (jauiasi privals) atiduoti pastarajam sa
vo pinigus (antraip plikas su juo susidoros), bet kai pinigus
atiduoti reikalauja mokesi inspektorius, mogus tai padaryti
ne tik privalo, bet ir turi prievol.
Tokios - kartais nelengvai lietuvi kalb iveriamos - ling
vistins vingrybs tik i pirmo vilgsnio atrodo apsunkinanios
Harto formuluojam teiss samprat. I tikrj be nuodugnios
25 r. S. P Sinha. What Is Law? - New York: Paragon House, 1989. - P. 144.
19
Eg id i ju s Kr is
odi prasms analizs sunku bt sukritikuoti ir argumentuotai
paneigti Austino ir jo sekj teorij, pasak kurios teis yra suve
reno grasinimais paremti sakymai, arba, kalbant mums prasta
kalba, valstybs valia, paversta statymu. Bet tai, kad tokios
tiesmukos, nors i pairos gana nepriekaitingos, koncepcijos
atsisakymas yra itin svarbus, ypa irykja velgiant jau i i
dien perspektyvos, kai Vakar politins ir teisins minties socia
linis kryptingumas bene visuotinai vardijamas teisins valstybs
arba teiss viepatavimo r f //imA kategorijomis. Ities juk ne
kiekviena suverenu pasiskelbusio ir realiai savo grasinimus gy
vendinti galinio subjekto komanda gali bti laikoma teise net ir
tada, kai jai visuotinai paklstama, lygiai kaip ne visos prievols
ar pareigos yra teisins prievols ar pareigos - juk kai kurios i
j nra suformuluotos kaip suvereno (kurio vali daniausiai for
muluoja ne koks nors vienas valdovas, o tstin demokratikai
irinkta statym leidybos institucija - parlamentas) nurodymai
visuomens nariams, nors jas pripasta ir realizuoja absoliuti dau
guma visuomens nari. Ubgdami tolesniam dstymui u aki,
paymkime, kad tai tokiu originaliu bdu pozityvizmas randaj
savyje jg kritikai vertinti valstybs kuriam, taigi pozityvijj
teis, likdamas itikimas savo paties metodologinms nuostatoms
(kad, Kelseno odiais tariant, visa teis yra pozityvioji teis26) -
nenuslysdamas nei spekuliatyvius prigimtins teiss mokyklos
neapibrtumus, nei perdt sociologizavim, kai teise vadinami
ir tokie socialiai reikmingo elgesio veiksniai, kuri normatyvinis
turinys, velniai tariant, yra kvestionuotinas.
Bet grkime prie Harto teorijos. Aiku, manoma sivaizduoti
toki visuomen, kurioje prievoles nustatanios bei galias sutei
kianios normos bt vienintels teiss normos. Taiau tokia vi
suomen i tikrj gali bti gyvybinga tik tokiu atveju, jeigu ji yra
labai maa ir jos gyvenimo aplinka yra pakankamai stabili. Priein-
Cit. pagal: M. P. Golding. Op. cit. P. 40; plg. K. Lee. The Positivist Science o f Law. Aldershot: Avebury, 1989. - P. 4-5.
20
A *
gu atveju prievoles nustatani bei galias suteikiani norm sis
tema neivengiamai bt ydinga trimis poiriais. Pirma, ios nor^
mos bt neaikios, neapibrtos - nustatant, koks yra tikrasis
i norm turinys ar galiojimo ribos, nuolat kilt sunkum. An
tra, ios normos bt statikos - jos kit tik natraliai kintant
gyvenimo slygoms, vadinasi, labai ltai. Ir, treia, ios normos
bt neefektyvios - niekuomet nebt galima aikiai nustatyti,
ar norma yra paeista, o neorganizuotas socialinis spaudimas b
t pernelyg silpnas, kad palaikyt j galiojim. Todl kiekviena
brandesn visuomen negali pasitenkinti tik prievoles nustatan
iomis normoipis, kurias Hartas vadina pirminmis normomis. Jai
reikia ir kitokiu norm - antnmjwnn , kuri Hartas, atsivelg
damas trejop pirmini norm nepakankamum, taip pat skiria
tris ris.
Vis pirma, visuomenje turi galioti tai, k Hartas vadina
pripainimo taisykle. Pripainimo taisykl tai tokia svarbiau
sioji norma, kuri nustato, kurios normos tikrai gali ir turi bti
laikomos pirminmis prievoles nustataniomis arba galias sutei
kianiomis normomis. Konkrets bdai, kuriais suformuluojama
pripainimo taisykl, gali bti labai jvairs - tai gali bti tam
tikras isamus pirmini norm sraas, ikaltas akmenyje (kiek
toki pirmyki teiss kodeks ino istorija!), bet tai gali bti
ir niekur oficialiai neufiksuota nuostata, kad tai, k nustato par
lamentas, ir yra statymas, o drauge ir teis (pavyzdiui, joks An
glijos statymas nenustato, jog ioje alyje turi bti ministr
kabinetas, bet egzistuojanio ministr kabineto, kaip teis ku
rianios institucijos, legitimumas niekam nekelia n menkiausi
abejoni). Antra, turi bti keitimo taisykls - jos nustato, kas ir
kokiu bdu gali keisti galiojanias prievoles nustatanias bei ga
lias suteikianias normas, t.y. inicijuoti ir gyvendinti statym lei
dyb. Todl pirmini teks norm keitimo negalima paaikinti
remiantis grasinimais paremtais sakymais; is procesas pats pa
klsta tam tikroms taisyklms, kurios irgi yra teiss elementas.
HARTAS IR MES
Eg id i ju s Kr is
Pagaliau, treia, turi bti byl sprendimo taisykls, leidianios au
toritetingai nustatyti, ar pirmins normos buvo paeistos, ir taiky
ti tam tikras poveikio priemones paeidjams. ios treiosios r
ies antrins normos istorikai atsirado anksiau ir u pripaini
mo taisykl, ir u keitimo taisykles. Visos trys antrini norm
rys yra artimai susijusios, taiau is ryys ypa glaudus tarp
pripainimo taisykls ir keitimo taisykli. Bet antrins normos
susijusios ne tik tarpusavyje: bdamos normos, kuri objektas yra
kitos (t.y. pirmins) normos, jos yra integrali teisins sistemos
dalis. Todl Hartas teise apibdina kain pirmini ir antrini nor-
m jungin. Visuomen, kurioje galioja ne tik pirmins prievoles
nustatanios bei galias suteikianios normos, bet ir antrins nor
mos (bent jau byl sprendimo taisykls), engia ingsn i iki-
teisinio pasaulio teisin.
Taiau perjimas i ikiteisinio pasaulio teisin ne momen
tinis aktas, o ilgas ir sudtingas procesas. Todl teisins sistemos
buvimas ar nebuvimas - tai danai ne taip ar ne klausimas, o
masto, arba laipsnio, klausimas27. Kitaip tariant, teisins sistemos
visuomenje gali bti daugiau arba maiau. Primityvios vi
suomens yra primityvios ir dl to, kad jose nra (ar labai maai
yra) antrini norm (nors ne visuomet aiku, kokias konkreias
normas reikt laikyti antrinmis; kai kurios antrins normos eg
zistuoja ir primityviose visuomense28). Toks teisins sistemos pri
gimties traktavimas neleidia Harto priskirti tai formali pozity
vist kategorijai, kurie teisin sistem iri tik kaip logini
ryi visum, o teiss spragas upildyti ar vairi norm prieta
ravimus veikti bando operuodami tik teiss aikinimo technika.
Harto poiriu, teisin sistema - besivystanti tikrov, nepraran
danti savo ryio su socialine sistema.
11 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45.28 r. ibid.; S. P. Sinha. Op. cit. - P. 145.
22
HARTAS IR MES
V
Aiku, visos anksiau dominavusias teiss sampratas neigian
ios ir nauj teisk samprat formuluojanios teorijos, jeigu tik
jos nra racionaliai nepaaikinamo apreikimo rezultatas, su
ankstesnmis teorijomis bna susijusios ne tik negatyvia, bet ir
pozityvia prasme. Harto teorija nra iimtis. Nors Hartas ir prie
taravo Austinui, teis apibdinusiam kaip suvereno komandas, jis
neband paneigti proio paklusti kaip gyvenimo fakto, galinio
daryti tak teisinei sistemai. Juk idant teisin sistema bt pri
painta egzistuojania (galiojania), nepakanka, kad norm laiky
tsi absoliuti visuomens nari dauguma (t.y. kad jos bt efek
tyvios grynai bihevioristine prasme), bet reikia, kad antrines nor
mas akceptuot patys pareignai, institucijos, kurios ias normas
turi realizuoti. iuo poiriu proio paklusti svoka gali bti pra
sminga paaikinant, kas konkreioje visuomenje laikoma tokiais
pareignais29. Ryys su Austino teorija ilieka, net ir atmetus pas
tarosios formuluojam teiss samprat.
Kita vertus, Hartas visikai nepaneigia ir Kelseno minties apie
fundamentaliosios normos, i kurios gali bti logikai ivedamos
visos kitos teiss normos, egzistavim. Kelseno norm sistema
vis pirma login sistema, kurioje i vienos - fundamentalio
sios - normos (Basic Norm) gali bti ivedamos visos kitos. Te
oretiko udavinys rasti i fundamentalij norm ir nustatyti
bdus, kuriais galt bti konstruojama visa teisin sistema. Pa
ymsime, kad btent ia idja galiausiai grindiama vis iuolai
kinms teisinms sistemoms priklausani norm hierarchija, o
drauge ir konstitucingumo idja. Ities Harto postuluojama pri
painimo taisykl bent i tolo turt priminti Kelseno fundamen
talij norm; ne veltui Hartas pripainimo taisykl vadina svar
biausija norma (ultimate ivle o f recognition). Taiau Kelsenui
pagrindin, fundamentalioji norma yra galiojanti teis, nes, pagal
29 r. M. P. Golding. Op. cit. - P. 45-46.
23
Eg id i ju s Kr i s
logikos dsnius, tai, kas galioja, gali bti ivedama tik i to, kas
galioja. O Hartas i svarbiausij norm, t.y. pripainimo taisykl,
iri kaip socialini fakt - pati sava im e ji. kaip teis, nra nei
galiojanti, nei negaliojanti30. Akivaizdu, kad yra daug valstybi,
kuriose valdantieji bent ideologiniais sumetimais (nors gali bti ir
kit) nesutiks su tokiu hipersociologizuotu pagrindins normos
traktavimu, ir yra daug teisinink - mokslinink bei praktik, -
kuriems toks pai teisins sistemos pagrind paeminimas iki
nuogo fakto lygmens atrodys tolygus teiss socialinio vertingumo
sumenkinimui.
ios nuolaidos (jeigu tai nuolaidos) Austinui ir Kelsenui, ku
rias galbt bt priverstas padaryti Hartas ar veikiau kai kurie jo
teorijos sekjai, liudija pirmiausia ne Harto teorijos prietaringu
m, o tik tai, kad teis yra toks daugialypis socialinio gyvenimo
fenomenas, kurio negalima patikimai redukuoti koki nors vie
n - tegu ir sklandiausiai surst schem. Bet Hartas ir ne
siek suformuluoti toki teiss samprat, kuri apimt vis didiu
l teisini reikini vairov, nesiek savo teorijoje suklasifikuoti
ir susisteminti vairias teiss atmainas. Antai, raant apie teiss
altinius31, j domino tik paprotys, precedentas ir statymas; jis
visai neskyr dmesio kitiems teiss altiniams - religijai, prero
gatyvai, tradicijoms, protui (reason), sutartims, pagaliau normi
niams aktams apskritai, kuri tik viejia ris yra statymas. Hartui
kartais priekaitaujama, kad galios terminu jis ymi visk, kas
nra prievol arba pareiga (todl pirmines normas ir skirsto tik
prievoles nustatanias ir galias suteikianias normas), o juk nuo
itoki apibendrint gali dert skirti, pavyzdiui, kompetencij
arba teisnum32. Taiau Teiss samprata tai teiss teorijos pa
grindai, o ne visa apimantis akademinis kursas. Todl Harto
teiss teorija pagrstai gali bti vadinama teiss osofija ja
30 r. ibid. - P. 46; J. W. Harris. Legal Philosophies. - London: Butterworths, 1980. - P. 110.
M r. Ill skyriaus 3 Kilms formos.32 r. S. P. Sinha. Op. cit. P. 145.
24
HARTAS IR MES
remiantis gali bti konstruojamos vairios pozityviosios teiss te
orijos, labiau orientuotos kasdienius teisins praktikos porei
kius.
VI
Priekait Harto teorijai isakoma ir daugiau. Kartais gali at
rodyti, kad jeigu nebt Harto ir Kelseno veikal, bent pus da
barties teiss teoretik turt pasiiekoti kito usimimo pole
mika, kurioje vieni ginijasi su iais autoritetais, o kiti kartoja ir
gina j argumentus, tapo vienu i svarbiausi iuolaikins teisins
teorins minties varomj jg. Vienas i daniausiai girdim
priekait - tai moralistinio turinio (bet nebtinai atvirai mora
lizuojantis) argumentas, kad Hartas nepagrstai imeta morali
nes nuostatas i postuluojamos pripainimo taisykls: juk btent
politins, socialins, o ypa moralins nuostatos ir yra tas stab
dys, kuris turt neleisti ir daugelyje visuomeni i tikrj nelei
dia pripainimo taisykl paversti piktnaudiavimo valdia ran
kiu33. Toks priekaitas bt suprantamas, jeigu Hartas bt ap
skritai prieprieins teis moralei, bet jis neneig, kad pati
pripainimo taisykl gali bti grindiama moraliniais kriterijais -
tiesiog vadovavimasis ar nesivadovavimas moraliniais kriterijais
jam yra toks pat socialinis faktas, kaip ir paios pripainimo tai
sykls galiojimas. Hartas ne prieprieino teis moralei ir ne tei
sino nemorali teis - jis tiesiog nelaik morals savaiminiu tei
ss identifkavimo kriter|ymiT jos analizs elementu34 (pozityvis
tai laiko vertybes - taip pat moralines vertybes - irelevantinmis
jurisprudencijos poiriu35, bet ne irelevantinmis apskritai). Ko
kiais konkreiais motyvais grindiama pripainimo taisykl, ko
33 r. R. W. M. Dias. Jurisprudence. - London: Butteworths, 1985. - P. 352-356.
34 r. S. P. Sinha. Op. cit. - P. 144.35 r. ibid. - P. 126.
25
Eg id i ju s Kr is
kios yra konkreios jos susiformavimo aplinkybs konkreioje vi
suomenje, tai Harto nedomino arba domino tik tiek, kiek j
nurodymas padjo iskirti pripainimo taisykl i vis kit teiss,
kaip sudtingo reikinio, element.
Taiau kitas Harto teorijos atvilgiu isakomas priekaitas yra
kur kas esmingesnis; jo negalima atmesti pareikiant, jog Hartas
tiesiog nenorjo apie tai rayti, nes jam rpjo isiaikinti pa
matinius teiss ir teisins sistemos klausimus, o ne sukurti po
zityviosios teiss teorijos svok sistem. Kritikai teigia, kad Har-
tas nenurod, koks yra teisin sistem sudaraniu norm ir kit
ios sistemos element santykis (ir ar apskritai yra koki nors
kit teiss element, iskyrus normas). ie elementai - la i prin-
cipai, teiss aikinimo aktai, taip pat politins nuostatos (poli-
cies)y kurios gali atlikti t pai socialin funkcij, kaip ir teiss
normos. Jeigu ie elementai nelaikomi teise, tai pernelyg daug
kas i to, kas yra teis, nepagrstai paliekama u teisins sistemos
rib. Jeigu ie elementai laikomjeise (nors, atrodo, Hartas ma
n kitaip), j ir norm akivaizds skirtumai suniveliuojami, argu
mentuotai nepaaikinant, kodl tai daroma36.
Kaip tik iuo poiriu Harto teorija dav postm atsirasti
kitai - alternatyviai - teiss teorijai, o drauge ir prog suibti
naujai supervaigdei teiss teoretik vaigdyne. Jos vardas -
Ronaldas
VII
Dworkinas buvo Harto pdinis Oksfordo Jurisprudencijos ka
tedroje37. Jo pagrindiniai kontrargumentai prie Harto teorij bu
vo idstyti straipsni rinkinyje Rimtas poiris teises (Taking
Rights Seriously, 1973)38, o vliau knygose Principo reikalas
36 r. ibid. - P. 144-145.37 r. J. M. Op. cit. - P. 407.'s R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - Cambridge, Massachusetts:
Harvard University Press, 1978.
26
HARTAS IR MES
(A Matter o f Principle, 1 985 )39 ir Teiss imperija {Law's Empire,
1986)40. Svarbiausias priekaitas, kur Dworkinas pateikia Harto
teorijai, yra tas, kad Hartas, vis teis laikydamas tik normomis,
nepelnytai ignoruoja kitus teiss elementus - subjektyvines teises
(rights), principus (principles), teiss aikinimo aktus (interpreta
tions) ir politines nuostatas ^gp/Zc/g^p.^Pasak Dworkino, ne tik
bendrosios teiss ali, bet ir kontinentins teiss tradicijai pri
klausantys teisjai sprsdami bylas taiko ne tik teiss normas,
kurias jiems diktuoja kodeksai ir statymai, bet ir daugel kit
standart, kurie nra normos41. Dworkino nuomone, Hartas per
nelyg pabr lengvas bylas, kuriose taikomos normos; tuo tar
pu sunkidse bylose jurisdikciniams organams tenka vadovautis
ne aikiai suformuluotomis normomis, bet politinmis nuostato-
mis, t.y. standartais, kuriuos diktuoja tikslas pagerinti bendruo
mens ekonomini, politin ar socialin gyvenim, bei principais,
t.y. tokiais standartais, kuriuos diktuoja teisingumo, nealikumoar kitokie moraliniai rfi1r a Avimai42
Dworkinas pats pripasta, kad kartais skirtum tarp norm ir
princip yra sunku irti43. Vis dlto ginas dl to, ar principai
yra normoms prilygstantis teiss elementas, kur reikia atskirai
iskirti, jokiu bdu nra tuias ginas dl svok. Juk jeigu taip
bt, galbt pakakt susitarti, kad arba normos svoka apima ir
principus, kaip tam tikr norm atmain (t.y. vadovautis plaija
normos samprata), arba principai, kaip ne taip grietai formuluo
jami standartai, yra ne normos, o tik savotika j uuomazga (t.y.
vadovautis siaurja normos samprata, kuri Hartui priskiria dau
gelis kritik44). Antroji alternatyva atrodo visai tikinama, juolab
w R. Dworkin. A M atter o f Principle. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1985.
40 R. Dworkin. L a w s Empire. - Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1986.
41 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 22.42 r. ibid.43 r. ibid. - P. 27-28.44 r. M. D. Bayles. Hart's Legal Philosophy. - Dordrecht: Kluwer
Academic Publishers, 1992. - P. 167.
27
Eg id i ju s Kris
kad Harto teorijoje teisins sistemos buvimas, kaip buvo minta,
yra masto klausimas. Hartas paaikina, kodl jis nesutinka prin
cipus priskirti teiss sriiai: viena vertus, tokiu bdu lengviau api
bdinti teismin proces; kita vertus, identifikuojant teis, i tik
rj reikia identifikuoti jos branduol, o ne tai, k Hartas vadina
neapibrtumo aureole, t.y. vairius ribinius atvejus, kurie pasi
ymi tik kai kuriais teiss bruoais (net jei yra ribini atvej, -
rao jis, - vis pirma turi bti ribos)45. Bet reikalas tas, kad
jurisdikciniai organai - ir ne tik bendrosios teiss, bet ir konti
nentins teiss tradicijos alyse - i tikrj danai vadovaujasi ne
normomis, bet kitais standartais; ia pakanka paminti vadina
muosius bendruosius teiss principus arba mums inom teiss,
taikym pagal analogij. Taiau iais atvejais standartai (ypa jei
gu juos diktuoja visuomenje susiklosiusi teisingumo samprata
ar kiti moraliniai imperatyvai) nesiduoda lengvai, mechanikai
keiiami - jie yra palyginti stabils, danai pergyvena ne vien
moni kart46.
Kitas kontrargumentas, kur Dworkinas pateikia prie Harto
teorij, yra toks. Kadangi principai yra teis, jie, kaip ir normos,
turt bti identifikuojami remiantis pripainimo taisykle. Bet,
Dworkino sitikinimu, pripainimo taisykl tam netinka, nes prin
cipai akceptuojami ne dl to, kad j autoriai yra tam tikri pa
reignai ar institucijos, bet dl savo turinio, t.y. dl to, kad ilgai
niui sitikinama j priimtinumu47. Todl yra pagrindo abejoti tuo,
k Hartas laiko paia teisins sistemos erdinfi, - pripainimo
taisykle. Dworkinas jpuola pripainimo taisykls, kaip socialinio
fakto, samprat apskritai: sprendiant sunkias bylas, daniau
siai nepakanka nurodyti, koks yra socialinis faktas, t.y. kokia
yra tam tikroje visuomenje susiklosiusi socialin ir teisin prak
tika, bet tenka remtis vieno sprendimo varianto moralinio prana
umo prie kitus kriterijumi, todl pati pripainimo taisykl nega-
H. L. A. Hart. Essays in Jurispmdence and Philosophy. - P. 70.4( r. J. M. Kelly. Op. cit. - P. 409.47 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. P. 40.
28
HARTA S IR MES
Ii bti vien tik socialinio fakto konstatavimas48. tokius kontrar
gumentus Hartas ir jo alininkai atsako, kad kai kuriose visuome
nse btent moralinis tam tikr princip turinys ir yra tas krite
rijus, kuriuo remiasi pripainimo taisykl49, o jeigu teisjai, sprs
dami bylas, apeliuoja sprendimo moralum, vadinasi, to
reikalauja pati pripainimo taisykl50.
Bet kodl Dworkinas taip akcentuoja princip, kaip teiss ele
ment, reikm? klausim galima atsakyti taip. Jeigu teisjai,
sprsdami sunkias bylas, i tikrj naudojasi plaia diskrecija
(o tuo Hartas neabejoja), vadinasi, nra garantij, kad jurisdikci-
ns institucijos bus naudojamos geriems tikslams. Dworkino ma
nymu, isami teiss teorija turi pasilyti sprendim ir iais
sunki byl atvejais, ir tai ji turi padaryti pasitelkdama prin
cipus, kai negalima pasitelkti norm (tiesa, Harto alininkai ne
sutinka, kad principai visuomet pateikia aik atsakym, kaip sprs
ti sunkias bylas51). Dworkinui diskrecija - tai tokia plati teisj
nuoiros laisv, kai j faktikai nevaro jokie autoritetingi stan
dartai52. Jeigu teisjai naudojasi tokia diskrecija, jie faktikai ku-
ria teis ejCpost facto) tuo tarpu jie turt ne sukurti naujas teises hyiraJSaijinc mictotyti, WyHqc tf jcjf S os jgu turi, ir atitinka
mai sprsti ginus53. Teismai i jurisdikcins institucijos neturt
virsti statym leidybos institucija - statym leidyba turt bti
demokratikai irinkt pareign prerogatyva.
Bet nors ie Dworkino argumentai ir svars demokratins
politins ideologijos poiriu, juose ignoruojamos dvi svarbios ap
linkybs. Pirma, nors statymai apskritai neturt galioti atgaline
tvarka, bet retroaktyvi statym leidyba savaime nra nesininga,
48 r. ibid. - P. 68.r. H. L. A. Hart. Essays in Jurisprudence and Philosophy.
P. 54-55.50 r. J. L. Coleman. Markets, Morals and the Law. - Cambridge,
Massachusetts: Cambridge University Press, 1988. - P. 23.51 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 175.52 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 32.5' r. ibid. - P. 30, 44, 81, 84.
29
Eg id i ju s Kri s
ypa jei tenka sprsti ginus, kuri teis dar nra sureguliavusi, -
juk geriau juos isprsti tokiu bdu, negu neisprsti visai54. An
tra, tiktis, kad iuolaikinje administracinje visuomenje tei
ss aktus leis tik demokratikai irinkti atstovai, yra mai ma
iausiai naivu55. Vis dlto Dworkino susirpinimas, kad teisj
diskrecija nevirst priedanga neteisingiems ir neteistiems spren
dimams, visikai suprantamas.
Dworkinas sitikins, kad teisjai, sprsdami bylas, turi remtis
moni teismis. moni teiss nusveria naudingumo sumetimus:
visuomenei gali atrodyti naudinga panaikinti arba apriboti tei
ses, ir vis dlto teiss yra svarbesns. Dworkinas teises vadina
koziriais56; teisi kaip koziri (rights as trumps) koncepcija yra
viena i jo liberalios moralins ir politins filosofijos kertini ak
men. Pasak Dworkino, juridins teiss (t.y. subjektyvins teiss)
yra moralini teisi atmaina: teismai, ginantys moni juridines
teises, i tikrj realizuoja politins morals nuostatas57. Teis
jams ities kartais ikyla dilema: sugedusioje (wicked) teisinje
sistemoje jie, vadovaudamiesi moraliniais kriterijais, kartais turi
slpti, k vienu ar kitu klausimu i tikrj skelbia teis58. Taip
Harto ir Dworkino polemikoje atgimsta imtametis pozityvizmo
ir prigimtins teiss mokyklos ginas: ar neteisinga teis yra tei-j
Taiau nereikia manyti, kad Dworkinas ir jo sekjai tik kar
toja, savaip persakydami, senus prigimtins teiss mokyklos at
stov argumentus. Dworkinas savo teiss koncepcij vadina tei
se kaip visuma (law as integrity)59, kurioje yra vietos vairiems
teiss elementams. Reikalas tas, kad Dworkinas akcentuoja tai,
k Hartas pavadino vidiniu poiriu teis, t.y. teisins sistemos
54 r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 176.55 r. ibid.5,1 r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 184-205.57 r. R. Dworkin. A M atter o f Principle. - P. 256.ss r. R. Dworkin. Taking Rights Seriously. - P. 326-327, 341-343.y) r. R. Dworkin. L a w s Empire. - P. 176 ff.
30
HARTAS IR MES
veikj nuomonmis ir nuostatomis teiss reikalavim atvilgiu,
tuo tarpu Hartas nesitenkina vien vidiniu poiriu, bet derina j
su deskriptyviu ioriniu teisinio elgesio stebjimu60. Todl Harto
ir Dworkino teorijos nra tokios nesutaikomos, kaip atrodo i
pirmo vilgsnio ir kaip tikriausiai jie abu man.
ia nra galimybs plaiau analizuoti ities gausi ir nesiliau
jani Dworkino ir Harto bei j alinink (Harto sekj Josepho
Rao, Michaelo D. Bayleso ir oponent Lono L. Fullerio, Kento
Greenawalto, Johno Finniso) diskusij (kurios ia pateikti tik frag
mentai). Diugu, kad nors po Harto mirties dienos vies ivydo
kai kurie iki tol neinomi jo atsikirtimai Dworkino kritik. Skai
tytojas pamatys, kad kai kada Dworkinui pavykdavo paskatinti
Hart pakeisti savo anksten pozicij (pats Dworkinas, priein
gai, vargu ar kada nors prisipaino klyds). Bet ir tada, kai abu
oponentai neprieidavo prie bendros nuomons, j polemika pl
tojo jurisprudencij labiau negu imt kit autori teiss teorijos
traktatai.
r. M. D. Bayles. Op. cit. - P. 189.
31
TEISSSAMPRATA
Skiriama J. H.
PRATARM
Raydamas i knyg, a siekiau pagilinti teiss, prievartos ir morals - skirting, bet susijusi socialini reikini - samprat. Nors knyga vis pirma skirta studijuojaniajam jurisp
rudencij, tikiuosi, kad ji gali bti naudinga ir tiems, kuriuos labiau domina ne teis, bet morals ar politikos filosofija. Teisininkas i knyg laikys analitins jurisprudencijos apybraia, nes jos paskirtis yra ne kritikuoti teis ar teisin politik, o veikiau paaikinti bendrj teisinio mstymo struktr. Be to, a danai keliu klausimus, kuriuos galima vadinti klausi
mais dl odi reikmi. Antai a svarsiau, kuo privalti" skiriasi nuo turti prievol"; kuo teiginys, kad norma* yra galiojanti teiss norma, skiriasi nuo teiginio, kad ji yra parei
gn elgesio numatymas; kas turima galvoje, kai teigiama, jog socialin grup laikosi normos, ir kuo is teiginys skiriasi bei kuo yra panaus teigin, kad ios grups nariai daro tam
tikrus dalykus, nes taip yra prat. Viena i svarbiausi ios knygos tem yra tai, kad nei teiss, nei kurios nors kitos so-
dalins sanklodos formos nemanoma suprasti, nevertinus tam
tikr esmini skirtum tarp dviej ri teigini, kuriuos a pavadinau vidiniais" ir ioriniais", - stebjimo bdu tiriant socialines normas, galima formuluoti ir vienus, ir kitus.
* Angl kalbos odis rule reikia ir norm, ir taisykl. ioje knygoje jis daniau (bet ne visuomet) veriamas nonna. (vaigdutmis ymimos vertjo pastabos, o skaiiais paymtos nuorodos yra paties autoriaus. - Red. past.)
T 35
P RATA RM
Nors knygoje daug dmesio skiriama analizei, j galima
laikyti ir apraomosios sociologijos apybraia; juk prielaida,
kad odi reikmi tyrinjimai paaikina tik paius odius,
yra klaidinga. Daugel i pirmo vilgsnio nepastebim socia
lini situacij ar santyki skirtum geriausiai galima paai
kinti nagrinjant prast atitinkam posaki vartosen ir tai,
kaip ie posakiai priklauso nuo socialinio konteksto, kuris pats
juose danai nra minimas. iems tyrinjimams ypa tinka
profesoriaus ]. L. Austino odiai, kad valgus odi suvo
kimas" gali padti mums aikiau suvokti reikinius".
Aiku, a labai skolingas kitiems autoriams; i tikrj daug
vietos ioje knygoje skirta paprasto teisins sistemos modelio,
sukonstruoto vadovaujantis Austino* liepim teorija, trku
mams aptarti. Bet skaitytojas tekste aptiks labai nedaug nuo
rod kitus autorius, taip pat labai nedaug ina. Vietoj j
knygos pabaigoje jis ras plaias pastabas, kurias reikt skai
tyti po kiekvieno skyriaus; jose tekste idstyta nuomon sie
jama su mano pirmtak ir aminink isakytais poiriais,
taip pat usimenama, kokia linkme j veikaluose diskusija ga
lt bti toliau pltojama. Tok bd a pasirinkau i dalies
dl to, kad ioje knygoje argumentavimas yra itisinis, tad jo
gretinimas su kitomis teorijomis j pertraukt. Bet a turjau
ir pedagogin tiksl: tikiuosi, jog itoks dstymas susilpnins
sitikinim, kadjeiss teorijos knyga - tai vis pirma knyga,
* Johnas L. Austinas - Jeremyo Benthamo (apie j r. ina p. 69) mokinys, Londono universiteto profesorius. Jis laikomas Anglijos analitins jurisprudencijos krju ir vienu i teisinio pozityvizmo pagrindj. Svarbiausias Austino veikalas - Nustatytoji jurisprudencijos sritis ir ju- rispmdencijos studijavimo nauda (The Province o f Jurisprudence Determi- ned and the Uses o f the Study o f Jurisprudence, 1832), kuris po jo mirties buvo ileistas pakartotinai su jo monos Sarahos Austin pratarme, bet jau kitu pavadinimu - Jurisprudencijos paskaitos, arba pozityviosios teiss filosofija (Lectures on Jurispnidence or the Philosophy o f Positive Law, 1861-1863). Austino teorija - Harto teorijos ieities takas ta prasme, kad Hartas savo koncepcij dsto kaip Austino kritik. NB: nepainioti su J. L. Austinu, kurio straipsn Hartas irgi cituoja (r. p. 66).
36
PR ATARM
iM m s^ij^m m a, kas.moma kitose knygose. Kol io sitiki
nimo laikosi tie, kurie rao, ioje srityje negali bti didels
paangos; o kol jo laikosi tie, kurie skaito, paios disciplinos
mokomoji vert bus tikrai labai menka.
A jau seniai esu skolingas tokiai gausybei draug, kad
vis savo skol dabar negaliu suminti. Taiau turiu prisipa
inti ess ypa skolingas ponui A. M. Honor, kurio nuodugni
kritika atskleid daug minties painiavos ir stiliaus trkum.
A juos bandiau paalinti, bet bijau, kad liko daug ko, kam jis
nepritart. Jeigu bent kiek yra vertinga ioje knygoje idsty
toji politikos filosofija ir naujas prigimtins teiss interpretavi
mas, tai tik pokalbi su ponu G. A. Paulu dka; jam turiu
padkoti ir u korektros skaitym. U naudingus patarimus
bei kritik taip pat esu labai dkingas dr. Rupertui Crossui* ir
ponui P. F. Straivsonui, skaiiusiems tekst.
H. L. A. HART
Oksfordas, 1961 m. vasaris
Per pastaruosius deimt met pasirod daug kritins lite
ratros apie i knyg. Naudodamasis tuo, kad knyga leidia
ma pakartotinai, a pridjau prie Pastab" (p. 467-469) rink
tin sra veikal, kuriuose pateikta esmin knygoje isakyt
pair kritika ir mano kritik pasilytos rykiausios i pa
ir modifikacijos arba ipltojimai. A tikiuosi kada nors
ateityje dti knyg isami diskusij iais klausimais.
H. L. A. HART
Oksfordas, 1972 m. kovas
* Rupertas Crossas - Oksfordo universiteto profesorius; jo ymiausias veikalas (laikomas vienu i fundamentaliausi iai temai skirt veikal) - Precedentas angl teisje (Precedent in English Law, 1961).
37
REDAKTORI PASTABA
Teiss samprata per kelerius metus, prajusius po ios kny
gos pasirodymo, pakeit jurisprudencijos supratim ir jos tyri
m pobd anglikai kalbaniame pasaulyje ir u jo rib. Jos
poveikis buvo milinikas, todl pasirod daugyb publikaci
j, aptariani i knyg ir joje idstytas doktrinas - ir ne tik
teiss teorijos kontekste, bet taip pat morals ir politikos filo
sofijos kontekste.
Hartas ilgus metus puoseljo mint papildyti Teiss sampra
t dar vienu skyriumi. Jis nenorjo kraptytis prie teksto, kurio
taka buvo tokia didiul, todl, atsivelgiant jo nor, is
tekstas ia spausdinamas be pakeitim, iskyrus menkesnes
pataisas. Taiau Hartas norjo atsakyti gausius ios knygos
aptarimus - apginti savo pozicij nuo t, kurie j ikraip,
paneigti nepagrst kritik, bet taip pat - jo manymu, tai buvo
lygiai svarbu - nusileisti teisingos kritikos jgai ir pasilyti,
kaip knygoje idstytos doktrinos galt bti pataisytos, kad
atsivelgt iuos argumentus. Naujasis skyrius, kuris i pra
di buvo sumanytas kaip anga, bet galiausiai tapo prierau
knygos pabaigoje, liko neubaigtas i dalies tik dl to, kad
Hartas skrupulingai siek tobulumo. itaip atsitiko ir dl to,
kad jis nesiliov abejojs paties io sumanymo imintingumu;
j kamavo dvejons, ar dert taip elgtis su rytingais ir val
giais pagrindiniais knygos teiginiais, tokiais, kokie jie i pra
39
R E D A K T O R I PASTABA
di buvo sumanyti. Vis dlto, nors ir su ilgomis pertrauko
mis, Hartas atkakliai dirbo, raydamas priera, ir iki mir
ties jis beveik ubaig pirmj i dviej sumanyt dali.
Kai Jennifer Hart papra mus perirti rankraius ir nu
sprsti, ar tarp j yra kas nors, k bt verta pateikti spaudai,
mums labiausiai rpjo, kad nebt spausdinama tai, ko Har
tas nebt norjs skelbti. Todl mes labai apsidiaugme si
tikin, kad prierao pirmoji dalis buvo i esms ubaigta. Ant
rosios dalies mes aptikome tik ranka raytas pastabas, bet jos
buvo pernelyg fragmentikos ir neubaigtos, kad jas bt ga
lima publikuoti. Pirmosios dalies, prieingai, buvo keli varian
tai - perraytas mainle, itaisytas, dar kart perraytas ir dar
kart itaisytas. Akivaizdu, kad netgi paskutiniojo varianto Har
tas nelaik visikai ubaigtu. is variantas daug kart taisytas
pietuku ir ratinuku. Maa to, Hartas ne atmesdavo ankstes
nius variantus kaip nebereikalingus, bet, atrodo, dirbdavo to
liau prie to varianto, kuris paklidavo po ranka. Nors tai ir
apsunkino ms, kaip redaktori, udavin, bet pataisos, pa
darytos per pastaruosius dvejus metus, buvo daugiausia sti
liaus niuans pataisos, o tai savaime liudija, kad Hartas buvo
i esms patenkintas savo tekstu.
Ms uduotis buvo palyginti alternatyvius variantus ir,
radus skirtum, nustatyti, ar atskir teksto dali, esani tik
viename variante, kituose nebuvo dl to, kad Hartas jas atmet
kaip nereikalingas, ar dl to, kad jis niekada neturjo vieno
varianto, apimanio visus pataisymus. Spausdinamame tekste
yra visi pataisymai, kuri Hartas neatsisak ir kurie yra toliau
jo taisytuose teksto variantuose. Kartais pats tekstas bdavo
nenuoseklus. Danai taip atsitikdavo dl to, kad mainink
neteisingai perskaitydavo rankrat, o Hartas jos klaidas ne
visuomet pastebdavo. Kitais atvejais, be jokios abejons, saki
niai bdavo sudarkomi juos komponuojant, kaip paprastai b-
40
R E D A K T O R I PASTABA
na, ketinant juos pataisyti, kai bus galutinai tvarkomas tekstas;
bet Hartas nespjo to padaryti. Tokiais atvejais mes bandme
rekonstruoti pradin tekst arba atkurti Harto mint, kuo ma
iau priddami nuo savs. 6-ame skirsnyje (apie diskrecij*)'
susidrme su ypatinga problema. Mes aptikome du io skir
snio pirmosios pastraipos variantus - vien egzempliori, ku
riame tekstas tam tikroje vietoje nutrko, ir kit egzempliori,
kuriame buvo ir likusioji to skirsnio dalis. Kadangi nebaigtasis
variantas buvo tame egzemplioriuje, kuriame buvo ir daugelis
Harto paskutinij patais, o jis pats niekuomet io varianto
neatmet, taip pat todl, kad jis harmoningai dera prie viso
dstymo iame knygos prierae, mes nusprendme leisti spaus
dinti abu variantus - tas, kuris nebuvo pratstas, pateikiamas
kaip baigiamoji pastaba.
Hartas niekuomet nedav perrayti mainle pastab, ku
rios daugiausiai yra nuorodos. Pastab buvo tik rankratinis
variantas, o su kuo ios pastabos siejamos, lengva nustatyti i
paties pirmojo mainle perrayto pagrindinio teksto egzem
plioriaus. Vliau Hartas kartais priddavo nuorodas paaikini
muose paratse, bet jie daugiausiai neubaigti, kartais liudi
jantys tik poreik surasti nuorod, ir nieko daugiau. Timothy
Endicottas patikrino visas nuorodas, surado visas, kurios buvo
neubaigtos, ir pridjo nuorodas tose vietose, kur Hartas cita
vo Dvvorkin arba atpasakojo jo odius, nenurodydamas al
tinio. Endicottas taip pat patais tekst ten, kur citatos buvo
netikslios. Atlikdamas dideli paiek ir iradingumo reika
laujant darb, jis taip pat pasil kelet pagrindinio teksto
patais, atitinkani jau mintas redakcines gaires, ir mes ias
pataisas su dkingumu primme.
Mes n kiek neabejojame, kad Hartas, jeigu tik jis bt
galjs, bt toliau dailins ir tobulins tekst prie j paskelb
* Ty. laisv nuoir.
41
R E D A K T O R I PASTABA
damas. Bet mes esame sitikin, kad ia skelbiamas knygos
prieraas yra jo gerai apsvarstytas atsakymas daugel Dwor-
kino argument.
P. A. B.
J. R.*
* J. R. - Josephas Raas (apie j r. ina p. 394); R A . B. - Penelope A. Bulloch.
42
PRIMYGTINIAI KLAUSIMAI
I
1. Teiss teorijos keblumai
Retas klausimas apie moni visuomen yra kartojamas
taip primygtinai, kaip klausimas Kas yra teis?, ir ret
klausim rimti mstytojai atsako taip vairiai, keistai ir net
paradoksaliai. Net jeigu apsiribotume tik paskutinij
150 met teiss teorija ir paliktume nuoaly antikos ir vidu
rami samprotavimus apie teiss prigimt, vis tiek siti
kintume, kad ia susiklosiusi situacija neturi analog n
viename i dalyk, kurie sistemingai studijuojami kaip at
skiros akademins disciplinos. Visai nra isamios literat
ros, skirtos klausimams Kas yra chemija? arba Kas yra
medicina?, bet klausimu Kas yra teis? tokios literat
ros yra. Kelios eiluts elementaraus vadovlio vadiniame
puslapyje - tai ir viskas, k reikia inoti studijuojaniajam
iuos mokslus; o jam pateikiami atsakymai labai skiriasi
nuo t, kurie silomi studijuojaniajam teis. Niekam neat
jo galv mintis, jog daug k galima paaikinti atkakliai
teigiant, kad medicina yra tai, kaip gydytojai gydo ligas
arba numatymas to, k darys gydytojai, lygiai kaip ir pa
reikiant, kad tai, kas tradicikai pripastama bdinga, svar
bia chemijos sritimi, tarkime, rgi tyrinjimas, i ties
visai nra chemijos sritis, ir jog tai yra svarbu. Taiau kai
kalbama apie teis, danai sakomi dalykai, i pirmo vilgs
nio atrodantys tokie pat keisti, kaip k tik mintieji, - ir ne
tik sakomi, bet ir atkakliai, ikalbingai ir aistringai rodi
43
I. P R IM Y G T IN IA I KLAUS IMAI
njami, lyg jie apreikt tiesas apie teis, kurias ilg laik
buvo utemds klaidingas teiss tikrosios esms supratimas.
Tai, kaip pareignai sprendia ginus, < ...> ir yra tei
s.1 Pranaavimai, kaip < ...> pasielgs teismai, < ...> ir
yra tai, k a vadinu teise.2 statymai yra teiss altiniai,
< ...> bet ne paios teiss sudedamosios dalys.3 Konstitu
cin teis yra tik pozityvioji moral.4 Vogti negalima; jei
gu kas nors vagia, turi bti nubaustas. < ...> Pirmj nor
m, jeigu ji apskritai egzistuoja, apima antroji norma, kuri
ir yra vienintel tikroji norma. < ...> Teis yra pirmin nor
ma, nustatanti sankcij.5
Tai tik keletas i daugybs i pirmo vilgsnio keist ir
paradoksali teigini ir neigini apie teiss esm. Atrodo,
kad kai kuriuos i j lengva paneigti, nes jie prietarauja
tviriausiai siaknijusiems sitikinimams. Mums kyla pagun
da atsakyti: inoma, statymai yra teis, bent jau viena i
jos atmain, net jeigu yra ir kit; inoma, teis negali
bti tik tai, k daro pareignai arba darys teismai, nes tam,
kad atsirast pareignas arba teismas, taip pat reikalinga
teis.
Vis dlto i paradoksali posaki autoriai - ne prana
autojai ar filosofai, kuri profesinis bruoas yra abejoti
paiais aikiausiais sveiko proto postulatais. ie posakiai -
moni, kurie buvo vis pirma teisininkai ir, bdami pro
fesionalai, arba dst teis, arba vertsi teisine praktika, o
kartais jau kaip teisjai teis taik, ilg teiss apmstym
rezultatas. Be to, tai, k jie sak apie teis, tuo metu ir toje
1 Llewellyn, The Bramble Bush (2nd edition, 1951), p. 9.2 O. W. Holmes, The Path of the Law'4 in Collected Papers (1920),
p. 173.' J. C. Gray, The Nature and Sources o f the Law (1902), p. 276.4 Austin, The Province o f Jurisprudence Determined (1832), Lecture
VI (1954 edition), p. 259.5 Kelsen, General Theory o f Law and State (1949), p. 61.
44
I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I
vietoje pagilindavo ms supratim apie j. Juk, inant i
teigini kontekst, jie tampa kartu ir aiks, ir pains; tai
greiiau ne sausi apibrimai, o kai kuri nepelnytai igno
ruot ties apie teis didingas hiperbolizavimas. Jie yra toji
viesa, kuri priveria mus velgti teisje daug k i to, kas
yra paslpta, taiau i viesa yra tokia ryki, kad mus visi
kai apakina, ir mes taip ir liekame aikiai nesuvok visumos.
Greta io nesiliaujanio knygose pltojamo teorinio gin
o, mes susiduriame su keistu prieingu reikiniu: dauguma
moni paprayti sugeba lengvai ir utikrintai vardyti teiss
pavyzdius. Retas anglas neino, kad yra statymas, drau
diantis udyti, arba reikalaujantis mokti pajam mokest,
arba smulkiai apibdinantis, k reikia daryti, kad sudaryta
sis testamentas galiot. I tikrj kiekvienas, iskyrus vaik
arba usieniet, pirm kart susidrs su angliku odiu
teis*, lengvai galt paminti daugiau toki pavyzdi,
o daugelis moni galt padaryti dar daugiau. Jie galt
bent jau bendrais bruoais papasakoti, kaip suinoti, ar tam
tikri dalykai Anglijoje yra teis; jie ino, kad yra specialis
t, su kuriais galima konsultuotis, taip pat teismai, kurie
visais iais atvejais turi galutin ir sprendiamj bals. Pa
prastai jie ino dar daugiau. Dauguma isimokslinusi mo
ni suvokia, kad Anglijos statymai sudaro tam tikr siste
m ir kad Pranczijoje ar Jungtinse Valstijose, ar Soviet
Rusijoje - faktikai beveik kiekvienoje atskira alimi
* Angl kalbos odis law reikia ir teis, ir statym; beje, law neretai ymi ne tik parlamento ileist aukiausiosios teisins galios akt, kur lietuvikai vadiname statymu, bet ir emesns statym leidybos institucijos ileist normin akt. statym, kaip raytin teiss altin, gali ymti (o ioje knygoje daniausiai ir ymi) odis statote (reiau - act). Tais atvejais, kai anglikas terminas law vartojamas daugiskaita (laws), jis, atsivelgiant kontekst, veriamas arba teis, arba statymai. Taiau kai terminas law vartojamas vienaskaita, jis daniausiai veriamas teis, ir tik iimtiniais atvejais, kai akivaizdu, kad kalbama ne apie teis, o apie statym, jis veriamas statymas (r. taip pat ina p. 47).
45
I. P R IM YG T IN IA I KLAUS IM A I
laikomoje pasaulio dalyje - yra teisins sistemos*, kurios,
nepaisant svarbi skirtum, apskritai yra panaios savo struk
tra. I tikrj vietimas bt paliks didiul sprag, jei
nebt supaindins moni su iais faktais, ir vargu ar
laikytume tai didels iminties poymiu, jeigu inantieji iuos
faktus galt pasakyti, kokie yra svarbiausi skirting teisi
ni sistem panaumai. Kiekvienas ipruss mogus turt
sugebti identifikuoti iuos svarbiausius poymius madaug
pagal toki scherh. Jie apima: (i) normas, neleidianias
arba draudianias tam tikru bdu elgtis ir nustatanias
bausm u tok elges; (ii) normas, reikalaujanias, kad mo
ns atlygint kitiems tam tikrais bdais padaryt al;
(iii) normas, detaliai reglamentuojanias, kaip turi bti su
daromi testamentai, sutartys ar kiti sandoriai, kuriais suku
riamos teiss ar nustatomos pareigos; (iv) teismus, kurie
turi nustatyti, kokios yra normos ir ar jos buvo paeistos, ir
skirti bausm arba pareigoti sumokti kompensacij;
* ia ir toliau ioje knygoje anglikas terminas legal system daniausiai veriamas ne teiss sistema, bet teisin sistema. itaip ne tiek atsiribojama nuo lietuvikoje teiss literatroje prasto perdm etatistinio teiss ir visos teisins sistemos interpretavimo, kuris, beje, nra labai bdingas ir paiam Hartui, bet veikiau akcentuojama galimyb teiss sistemos svok vartoti (kai tai reikalinga) jos tikrja, etimologijos slygotja prasme. iuo poiriu teiss sistema - tai teisins sistemos, kaip vis teisini reikini visumos, sudedamoji dalis. Taigi teisin sistema - tai ne formalios teiss, kaip norm (taisykli) ir su jomis organikai susijusi idealios tikrovs element (pavyzdiui, precedent, princip ir 1.1.), lygio kategorija, bet realaus teisini reikini bvio kategorija, apimanti ir tokius elementus, kaip teisins institucijos (staigos), teisininko profesija, teiss reguliuojami reals konkrei subjekt santykiai ir kt. Deja, lietuvikojoje teiss literatroje terminas teiss sistema paprastai vartojamas ir tada, kai kalbama apie teiss, traktuojamos kaip norm visuma, sistem, ir tada, kai kalbama apie teiss normas platesniame parateisiniame (so cialiniame, politiniame, kultriniame, istoriniame ar netgi geopolitiniame) kontekste. Taiau tada, kai autorius vartoja tfermin system o f law, jis nedvejojant veriamas teiss sistema..
46
I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I
(v) statym leidybos institucij*, kuri turi kurti naujas nor
mas, taip pat naikinti sensias.
* Hartas vartoja angl kalboje prast legislatros termin (legislature). iuo terminu paprastai ymimos vairios statym leidiamosios (arba legislatyvins) valdios institucijos - ir aukiausiosios (kurios paprastai vadinamos tiesiog parlamentais), ir valstybs sudedamj dali (valstij, provincij, emi, departament, kanton, rajon, prefektr ir pan.) institucijos, atliekanios analogikas funkcijas (legislatros siauresnija io termino prasme). Paymtina, jog legislatros terminas pats savaime nereikia, kad atitinkama institucija yra suvereniteto turtoja ar reikj, todl teisinga bt iuo odiu ymti ir tokias institucijas, kurios yra aukiausiosios legislatyvins valdios turtojos federacini valstybi sudedamosiose dalyse (pavyzdiui, JAV valstij kongresai arba Vokietijos emi landtagai), ir tokias, kurios yra veikiau ne valstybins valdios staigos, bet aukiausiosios savivaldos institucijos tam tikruose teritoriniuose dariniuose; toki institucij analogas Lietuvoje iuo metu yra savivaldybi tarybos. Taigi legislatros terminas gali bti vartojamas ir siaurja, ir plaija prasme. Todl lietuvi kalb terminas legislature galt bti veriamas dvejopai: arba legjslatra (daniausiai tada, kai autorius nenori specialiai iskirti parlamento kaip aukiausiosios statym leidiamosios valdios institucijos), arba statym leidybos institucija (ypa tada, kai autorius kalba kaip tik apie aukiausij statym leidybos institucij). Analogikai (diferencijuotai - legislatra arba statym leidybos institucija) galt bti veriamas ir reiau ioje knygoje vartojamas terminas legislative body. Taiau legislatros terminas, deja, apskritai nra prigijs lietuvikoje teiss terminijoje. Todl, ms manymu, vienintelis priimtinas kelias yra vartoti vien svok - statym leidybos institucija, nors lietuvi kalbos odis statymas reikia btent parlamento (bet ne emesns kompetencijos valstybs institucijos) ileist akt, todl vargu ar galima kalbti apie vietin statym leidybos institucij, neikreipiant odio statymas tikrosios prasms. Lygiai taip pat sudtinga adekvaiai iversti termin legislator; jo paodin reikm yra statym leidjas, bet vertime statym leidjo svoka vartojama plaija prasme, ir vairi vietini legislatr - atveju; tas pat pasakytina ir apie termin legislation, plaiausija prasme reikiant bet koki legislatyvin veikl, kuri, laikantis susiklosiusios vartosenos, veriama tiesiog statym leidyba. Ir tik bdvardis legislative, ypa |cai turima galvoje legjLslatyvin valdia arba tam tikros institucijos legblatyvins galios, veriamas ne tik statym leidybos, bet ir legislatyvinis, iuos odius vartojant kaip sinonimus (kadangi bent ia bdvardine forma jis yra - nors ir ne itin plaiai - prigijs lietuvikoje teiss terminijoje). (ia bt nepriimtinas i pirmo vilgsnio, atrodo, kompromisinis variantas - vadinti i institucij teiss krimo institucija arba teiss norm krimo institucija, nes toli grau ne visos teiss teorijos sutikt su prielaida, kad teis kuria tik i institucija arba kad teis yra tik normos; tijes sakant, bet kurios teisins sistemos funkcionavimo praktika
47
I. P R IM Y G T I N I A I KLAUS IMA I
Bet jeigu iuos dalykus visi ino, kodl vis dar klausia
ma Kas yra teis? ir kodl klausim taip vairiai ir
keistai atsakoma? Ar taip yra dl to, kad, greta aiki tipi
k atvej, kuriuos lemia iuolaikini valstybi teisins sis
temos (kad jos yra teisins sistemos, niekas n nemano
abejoti), yra ir abejotin atvej, dl kuri teisinio pob
dio nra tikri ne tik eiliniai isimokslin mons, bet ir
patys teisininkai? inomiausieji i toki abejotin atvej -
primityvioji teis ir tarptautin teis; reikia pasakyti, jog
daug kas tiki, kad pakanka argument, nors ir ne absoliu
i, leidiani neigti iuo metu prasto odio teis var
tojimo tokiais atvejais pagrstum. Tokie abejotini ar giny
tini atvejai tikrai skatina usitsus ir tam tikru poiriu
bergdi gin, bet, inoma jie negali bti keblum, susi
jusi su bendrj teiss esme ir ireikiam primygtiniu klau
simu Kas yra teis?, prieastis. Kad ie atvejai neali bti
sunkum prieastis, atrodo, yra aiku dl dviej dalyk.
Pirma, visai suprantama, kodl iais atvejais kyla abejo
ni. Tarptautinei teisei trksta statym leidybos instituci
jos, valstybs negali bti patrauktos tarptautinius teismus
be j iankstinio sutikimo, centralizuotos ir efektyvids^ank-
cij sistemos irgi nra. Tam tikroms primityviosios teiss
atmainoms, taip pat ir toms, i kuri pamau isirutuliojo
kai kurios iuolaikins teisins sistemos, i dalyk taip pat
trksta, todl savaime suprantama, kad kaip tik dl io j
nukrypimo nuo tipiko atvejo j priskyrimas teisei tampa
abejotinas. ia nra nieko neaikaus.
Antra, tai, kad mes esame priversti skirti aikius tipi
kus atvejus ir ginytinus ribinius atvejus, nra tik toki su-
lengvai abi ias prezumpcijas paneigia.) inoma, toks lietuviko termino pasirinkimas nra be priekait - nuolaidiavimas toli grau nevisikai susiformavusios lietuvikosios teiss terminijos tradicijoms, aiku, palengvina skaitym, bet gali bti, kad kartu dar labiau tvirtina, ms poiriu, abejotin tradicij.
48
I. P R IM Y G T I N I A I K LAU S IM A I
dting termin, kaip teis ir teisin sistema, savitu
mas. Dabar jau inoma (nors kadaise tam buvo teikiama
per maa reikms), kad skirtum btina velgti beveik
visada, kai susiduriame su bendrais terminais, vartojamais
klasifikuojant moni gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyve
name, bruous. Kartais skirtumas tarp aikaus, tipiko at
vejo arba posakio vartojimo paradigmos ir abejotino atvejo
yra tik masto klausimas. Vyras su vieianiu glotniu viru
galviu, aiku, yra plikas; kitas vyras su velia evelira, i
noma, toks nra; bet ar treiasis vyras, turintis vienur kitur
kuokt plauk, yra plikas, galtume ginytis be galo, jei
tik is klausimas mums atrodyt to vertas ar turintis bent koki praktin reikm.
Kartais nukrypimas nuo tipiko atvejo nra tik masto
klausimas, bet atsiranda tada, kai tipikas atvejis faktikai
yra paprastai tarpusavyje susijusi, bet skirting element
kompleksas, o ginytinais atvejais vieno arba daugiau i i
element gali trkti. Ar orlaivis yra laivas? Ar tai vis dar
bus achmatai, jeigu aidiama be valdovs? Tokie klau
simai gali bti pamokantys, nes veria mus apgalvoti savj
tipiko atvejo sudties samprat ir aikiai j apibrti; ta
iau visikai aiku, kad ilgi ginai dl teiss kyla ne dl
reikini vadinamojo ribinio aspekto, nes tai yra pernelyg
bendras dalykas. Be to, tik palyginti nedaugeliui teiss te
orij, ir ne paioms reikmingiausioms i labiausiai inom
ir polemikiausi, rpi, ar tinka vartoti terminus primity
vioji teis arba tarptautin teis apibdinti tiems atve
jams, kuriems jie paprastai taikomi.
Turint galvoje bendr moni sugebjim atpainti ir
pateikti teiss pavyzdius, taip pat tai, kiek daug apskritai
yra inoma apie teisini sistem tipikus atvejus, gali atro
dyti, kad atkakl klausinjim Kas yra teis? galima bt
nesunkiai nutraukti, tiesiog nuosekliai primenant inomus
dalykus. Kodl mums tiesiog nepakartojus rykiausi muni
49
I. P R IM YG T IN IA I K LAUS IM A I
cipalins teiss* poymi sistemos, kuri - galbt apimti
optimizmo - mes djome (p. 46-47) iprususio mogaus
lpas? Tada mes galtume tiesiai pasakyti: tai tipikas
terminais teis ir teisin sistema ymimas atvejis; at
minkite, kad, greta i tipik atvej, socialiniame gyveni
me aptinkama ir toki darini, kurie turi kai kuriuos i i
ryki poymi, bet stokoja kit. Tai ginytini atvejai; ia
negali bti jokio galutinio argumento u ar prie j trakta
vim kaip teiss.
Toks io klausimo sprendimo bdas bt priimtinas dl
trumpumo. Bet jis neturt joki kit pranaum. Vis pir
ma aiku, kad tie, kuriuos labiausiai trikdo klausimas Kas
yra teis?, nra pamir t inom fakt, kuriuos pateikia
is schematikas atsakymas; jiems nereikia j priminti. N e
aikumai, dl kuri is klausimas vis dar uduodamas, kyla
ne dl neinojimo, ne dl umarumo ir ne dl nesugeb
jimo atpainti reikinius, ymimus odiu teis. Be to,
apmst terminus, vartojamus schematikai apibdinti tei
sinei sistemai, sitikinsime, jog i schema parodo tik tai,
kad tipiku, normaliu atveju vairi ri teis yra panai,
ir nieko daugiau. Taip yra dl to, kad ir teismas, ir statym
leidybos institucija, kurie ioje glaustoje schemoje yra tipi
kos teisins sistemos tipiki elementai, patys yra teis&.su-
kurti. Tik tada, kai yra tam tikra teis, suteikianti monms
jurisdikcij nagrinti bylas ar kompetencij leisti statymus,
ie mons tampa teismu arba statym leidybos institucija.
Todl is trumpas klausimo sprendimo bdas yra bever
tis - jis tik primena klausjui, kokie yra nerayti susitari
* Municipalins teiss {municipal law) terminas lietuvikoje literatroje paprastai vartojamas vietos savivaldos institucij veiklos ir kompetencijos kontekste. Taiau autentikoji io termino prasm gali bti platesn: jis vartojamas ir tuomet, kai reikia akcentuoti teisins sistemos savavald (autonomik) pobd. Hartas j vartoja kaip nacionalins (arba municipalins) teiss sinonim, terminui municipal teikdamas pirmenyb prie kelet kit - domestic, national, internal ir kt.
50
I. P R IM Y G T I N I A I K LAUS IM A I
mai, nustatantys odi teis ir teisin sistema vartose
n, bet neduoda nieko daugiau. Atvirai sakant, bt ge
riausia kol kas niekaip neatsakyti klausim Kas yra tei
s?, kol isiaikinsime, kas i tikrj teisje neaiku tiems,
kurie klausim kelia arba bando j atsakyti, net jeigu
nra joki abejoni, kad jie imano teis ir gali atpainti
jos pavyzdius. K dar jie nori inoti ir kodl jie nori tai
suinoti? klausim lyg ir galima atsakyti bendrais bruo
ais. Juk yra tam' tikros pasikartojanios svarbiausios te
mos, kuri plotmje nuolat rutuliojasi ginai dl teiss es
ms ijf- kurios provokuoja hiperbolizuotus ir paradoksalius
teiginius apie teis, tokius, kaip jau ms cituotieji. Sam
protavim apie teiss esm istorija ilga ir sudtinga; taiau,
velgiant retrospektyviai, aikiai matyti, kad ie samprotavi
mai beveik visada sukasi apie kelias pagrindines proble
mas. ios problemos nebuvo pasirinktos be pagrindo arba
igalvotos akademins diskusijos dalyvi malonumui; jos su
sijusios su tais teiss aspektais, dl kuri paprastai visais
laikais kyla nesutarim, todl netgi mstani ir gerai i
manani bei valdiusi teis moni galvose gali egzis
tuoti ir i problem sukelta painiava, ir logikas siekimas
jas geriau isiaikinti.
2. Trys nuolat kartojami klausimai
ia mes iskirsime tris nuolat kartojamus pagrindinius
klausimus, o vliau parodysime, kodl jie visi drauge supo
nuoja reikalavim suformuluoti teiss apibrim, t.y. atsa
kyti klausim Kas yra teis? arba migloiau formuluo
jamus klausimus, tokius kaip Kokia yra teiss prigimtis
(arba esm)?
Du i i klausim ikyla tokiu bdu. Visur ir visada
rykiausias teiss bendras bruoas yra toks: jos buvimas rei
51
I. P R IM Y G T I N I A I KLAUS IMA I
kia, kad tam tikros moni elgesio rys yra jau nebe laisvo
pasirinkimo dalykas, bet tam tikra prasme privalomos. Ta
iau si i pairos paprasta teiss savyb i tikrj nra
paprasta; juk galima skirti vairias laisvai nepasirenkamo,
privalomo elgesio formas. Pirmasis ir paprasiausias laisvai
nebepasirenkamo elgesio atvejis - kai vienas mogus yra
priverstas daryti tai, k jam liepia kitas, - ne todl, kad jis
bt veriamas fizikai, t.y. jo knas bt stumdomas arba
tampomas, bet todl, kad tas antrasis grasina jam nemalo
niomis pasekmmis, jeigu jis atsisakyt. Plikas sako au
kai atiduoti jam savo pinigin, grasindamas auti, jeigu au
ka atsisakyt tai padaryti; o jeigu auka paklsta, t bd,
kuriuo ji buvo priversta tai padaryti, mes apibdiname sa-i
kydami, kad auka privaljo tai padaryti. Kai kam atrod akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai v ippas a sm u o gras in
damas sako kitam ir ia odio pareigoti prasme jparei
goja j paklusti, ir gldi teiss e sm arba bent jau jurisp
rudencijos mokslo raktas6. Tai yra Austino analizs, pada
riusios toki didiul tak Anglijos jurisprudencijai, ieitie 5
takas.
inoma, nra jokios abejons, kad ir is aspektas greta
kit danai yra bdingas teisinei sistemai. Baudiamasis sta
tymas, skelbiantis tam tikr elges nusikaltimu ir nustatan
tis nusikaltliui skirtin bausm, primena mintj plik,'
taiau pakylt raytinio sakymo lyg; vienintelis palyginti
neymus skirtumas yra tas, kad statym atveju sakymai
daniausiai bna adresuojami grupei, kuri paprastai tokiems
sakymams paklsta. Bet kad ir koks patrauklus atrodyt
is sudtingo reikinio - teiss - redukavimas tok papras
t element, j atidiai inagrinj pamatysime, jog taip tik
rasis vaizdas tik ikraipomas, o neaikum kyla net ir tuo
atveju, kai kalbama apie baudiamj statym, t.y. tada, kai
Austin, op. cit.. Lecture I, p. 13. Jis terpia: ir etikos.
52
I. P R IM Y G T IN IA I KLAUS IM A I
tokia supaprastinta analiz, atrodo, turt labiausiai tikin
ti. Kuo tada teis ir teisin prievol skiriasi nuo grasinimais
paremt sakym ir kuo yra su jais susijusios? Tai yra pir
masis svarbus klausimas, visuomet slypintis klausime Kas
yra teis?
Antrasis tokio pobdio klausimas kyla dl to, kad elge
sys gali bti ne laisvai pasirenkamas, bet privalomas ir kita
prasme. Morals normos sukuria pareigas ir tam tikras el
gesio sritis atr