Pinigų samprata

Grynieji pinigai;Turtas;Pajamos.

• Pinigai yra viskas, kas funcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip labai likvidi kaupimo priemonė.

Pinigų funkcijos:

• Pinigai – mainų įrankis;• Pinigai – mokėjimų priemonė;• Pinigai – kapitalų judėjimo tarpininkas;• Pinigai – vertės matas;• Pinigai – taupymo priemonė.

Pinigų požymiai:

• Pinigai yra tik tai, ką pripažįsta pati valstybė;• Pinigai yra gaminami tik specializuotų institucijų ir

pagal griežtus aprašymus.• Tik valstybė nustato nominalią pinigų vertę.• Pinigus pagal jų nominalią vertę turi priimti visi

valstybės rezidentai.• Valstybės pinigų monopolio pažeidimas užtraukia

griežtą atsakomybę.• Pinigų likvidumas.

Pinigų atsiradimo priežastys:

• Prekių gamybos ir prekių mainų vystymasis;• Privačios nuosavybės kūrimasis;• Valstybės, kaip faktoriaus, formuojančio

nacionalinę ekonomiką, atsiradimas.

Pinigų reikšmė pasižymi:

• Formuojant prekių, darbų, paslaugų kainas;• Aptarnaujant prekių, darbų, paslaugų mainus;• Formuojant efektyvią gamybos struktūrą

ekonomikoje;• Stimuliuojant darbuotojų darbo našumą;• Įvertinant įvairių ūkio subjektų ekonominę veiklą;• Perskirstant sukurtą pridėtinę vertę ir pinigų

srautus;• Vystant ekonominę integraciją tarp šalių.

Pinigų sistema

• Pinigų sistema - yra valstybės įstatymų reguliuojama pinigų apyvartos organizavimo tvarka.

Pinigų sistemos elementai:

• piniginis vienetas;• kainų mastas (piniginio vieneto pirkimo vertė);• piniginių ženklų rūšys (monetos, popieriniai

ženklai ir t.t.);• pinigų emisija;• pinigų apyvarta;• valstybės institucijos, reguliuojančios pinigų

apyvartą.

Nacionalinio piniginio vieneto nustatymas.

• Valstybės oficialaus piniginio vieneto nustatymas. • Pinigų, kaip mokėjimo priemonės, ženklų

nustatymas. • Oficialaus nacionalinės valiutos kurso nustatymas. • Pinigų apyvarta, atsiskaitant už prekes ir paslaugas

grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. • Piniginių ženklų rūšys - teisės aktu nustatytų

nominalų banknotai ir monetos • Pinigų emisija - pinigų išleidimas į apyvartą įstatymo

nustatyta tvarka.

Pinigų sistemų klasifikacija:

Pagal pinigų sistemos teritorinį mastą:

• Nacionalinė pinigų sistema - valstybės įstatymais nustatytas pinigų apyvartos valstybėje organizavimas. Apima visą suverenios valstybės teritoriją.

• Valstybių sąjungos pinigų sistema - vieningai reguliuojama pinigų politika visose ar dalyje sąjungai priklausančių valstybių.

Pinigų sistemų klasifikacija (2)

Pagal pinigų sistemos teritorinį mastą:• Tarpvalstybinė pinigų sistema - kelių

susitariančių valstybių vieningai reguliuojama pinigų politika.

• Tarptautinė pinigų sistema - pasauliniu mastu diegiami pinigų apyvartos reguliavimo standartai.

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

• Metaliniai pinigai. • Popieriniai pinigai. • Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai

pinigai. • Netikri pinigai arba pusiau pinigai.

Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:

• už juos visuomet galima įsigyti prekių; • valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo

jų retumą; • valstybė popierinius pinigus pripažįsta

įstatymine mokėjimo priemone.

Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:

• būti stabilūs, portatyvūs • patvarūs • vienarūšiai • turi būti dalūs, deramai apsaugoti nuo

klastojimo.

Viešosios teisės požiūriu išskiriami tokie pagrindiniai pinigų požymiai:

• Pinigai yra tik tai, ką pinigais yra pripažinusi valstybė. • Pinigai gaminami tik pagal valstybės griežtai nustatytus

pavyzdžius ir aprašymus.• Pinigų nominali vertė yra nustatoma valstybės ir reiškiasi

nacionaliniuose piniginiuose vienetuose.• Pinigus privalo priimti visi šalies rezidentai pagal jų nominalią

vertę. • Pinigų išleidimas ar išėmimas iš apyvartos yra monopolinė

valstybės teisė.

Pinigų masė

• Pinigų masė – tai grynųjų ir negrynųjų pinigų kiekis esantis apyvartoje.

Pinigų masė yra sąlygojama dviejų dalykų:pinigų poreikio ir pinigų pasiūlos.

• Poreikis priklauso nuo: – BVP apimties.– Nuo pinigų apyvartos greičio.– Nuo to laikotarpio kainų lygio.– Nuo galimybės apsiskolinti pinigų sąlygų.– Nuo palūkanų normų.– Nuo ekonomikos išsivystymo parametrų.

• Pinigų pasiūla priklauso nuo:– nuo kredito įstaigų veiklos rezultatų;– nuo valstybės biudžeto deficito ar proficito;– nuo bankų sistemos išsivystymo lygio;– nuo negrynųjų pinigų dalies atsiskaitymo rinkoje.

Pinigų emisija

• Plačiąja prasme pinigų emisija –išleidimas į apyvartą pinigų, vertybinių popierių, mokėjimo atsiskaitymo dokumentų, mokėjimo ir kreditinių kortelių.

• Siaurąja prasme – išleidimas į apyvartą visų rūšių pinigų.

• Išskiriamos šios pinigų emisijos rūšys:• - Biudžetinė emisija • - Kreditinė emisija

• Formos:• - Negrynųjų pinigų emisija • - Grynųjų pinigų emisija

Įgyvendindamas pinigų emisijos teisę, Lietuvos bankas:

• nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, formą, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja pinigų gaminimą, transportavimą bei jų saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką, sudaro rezervinius piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką;

• įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus.

Bendrą išleistų į apyvartą litų kiekį sudaro:• Banknotai ir monetos, esantys apyvartoje;• Lietuvos banke laikomų kitų bankų ir sąskaitų

turėtojų litais nominuojamų sąskaitų kreditinių likučių suma;

• Lietuvos banko vertybinių popierių ir kitų skolinių įsipareigojimų litais suma.

Pinigų apyvarta• Tai pinigų judėjimas aptarnaujantis, • - prekių apyvartą, taip pat neprekinius mokėjimus

ir atsiskaitymus; • - prekių ir paslaugų apyvartą bei kapitalo

judėjimą;• - prekių gamybą ir apyvartą, kapitalų apytaką ir

apyvartą, įvairių socialinių grupių pajamų judėjimą.

• - apimantis įmonių, organizacijų, įstaigų atsiskaitymus tarp savęs, su finansų bei kredito įstaigomis, aukštesniosiomis organizacijomis, gyventojais, šių tarpusavio atsiskaitymus bei jų mokėjimus finansų ir kredito įstaigoms.

• Apyvarta civiline teisine prasme yra apibrėžiama kaip daiktų perleidimas, perdavimas kitiems asmenims, jų perėjimas kitų asmenų nuosavybėn universalaus perėjimo būdu

• Pinigų apyvarta - tai pinigų judėjimas grynųjų ir negrynųjų pinigų forma, aptarnaujantis atsiskaitymus ir mokėjimus šalies ūkyje.

Išskirtinos šios pinigų apyvartos stadijos:• Pinigų išleidimas į apyvartą;• Pinigų judėjimas; • Pinigų išėmimas iš apyvartos.

Pinigų apyvartos rūšys:

• Grynųjų pinigų;

• Negrynųjų.

Teisės aktų, reguliuojančių pinigų apyvartą, sistema:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija;• Lietuvos Respublikos lito patikimumo

įstatymas;• Lietuvos respublikos pinigų įstatymas;• Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo

įstatymas;• Lietuvos Banko įstatymas;• Kiti teisės aktai.

Pinigų apyvarta šalyje apima pinigų judėjimą tarp:

• Centrinio banko ir komercinių bankų; • Komercinių bankų; • Komercinių bankų ir jų klientų;• Juridinių asmenų; • Tarp fizinių asmenų; • Tarp bankų ir kitų finansų įstaigų, o taip

pat tarp pastarųjų ir fizinių bei juridinių asmenų.

Grynųjų pinigų apyvarta

• Grynųjų pinigų apyvarta - tai grynųjų pinigų judėjimas.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais trūkumai:

• nepatogu nešiotis dideles pinigų sumas;

• pinigų perskaičiavimas atima daug laiko;

• sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas.

Mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti priimami nesugadinti,

susidėvėję ir taip sugadinti pinigai:

• sutepti, prirašinėti, pripiešti, suplyšę, perplėšti ar kitaip sugadinti banknotai;

• banknotai, kurių išlikę ne mažiau kaip 3/4 ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas;

• monetos, kurios yra deformuotos ar apgadintos, tačiau jose yra atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius.

Mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti nepriimami, tačiau Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose privalo būti

nemokamai keičiami taip sugadinti pinigai:

• banknotai, kurių išlikę mažiau kaip 3/4, bet daugiau kaip 1/2 ploto bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas;

• banknotai, kurių išlikę 1/2 ploto su vandens ženklu bei vienas serijos ir vienas numerio užrašas;

• banknotai, kurių išlikę mažiau kaip 1/2 ploto, abu serijos ir numerio užrašai, nominalo skaičius ir vandens ženklas.

Draudžiama Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų atvaizdus naudoti:

• kai atvaizdus sunku atskirti nuo originalo ir jie gali būti supainioti su tikraisiais banknotais ir monetomis;

• kai naudojant atvaizdus gali būti pakenkta Lietuvos Respublikos pinigų arba Lietuvos banko įvaizdžiui.

Be atskiro LB leidimo, Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų atvaizdus naudoti reklamos, švietimo ir kitais tikslais

galima: banknotus:

- fotografijose, piešiniuose, paveiksluose ir kitokiuose atvaizduose, kurių pagrindinis akcentas nėra patys banknotai;

- vienpusėse kopijose, kurių dydis ne mažiau kaip 125 proc. arba ne daugiau kaip 75 proc. atitinkamo tikrojo banknoto ilgio ir pločio;

- dvipusėse kopijose, kurių dydis ne mažiau kaip 200 proc. arba ne daugiau kaip 50 proc. atitinkamo tikrojo banknoto ilgio ir pločio; monetas – fotografijose, piešiniuose, paveiksluose, t.y. plokščių atvaizdų formos ant popieriaus, audinio arba kitokios medžiagos, išskyrus metalą.

• Kasos operacijos – tai visuma materialinių-techninių procedūrų, pasireiškiančių grynųjų pinigų priėmimu, saugojimu ir išdavimu.

Negrynųjų pinigų apyvarta

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais principai:

• Siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybių apyvarta, ją kontroliuoti atsiskaitymais.

• Paprastai bankas nurašo pinigus nuo kliento sąskaitos tik jam sutikus ar pavedus.

• Įmonės atlieka mokėjimus bei atsiskaitymus savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis (Bankų įstaigos yra atsiskaitymų tarpininkės).

Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais:

• Tai visi mokėjimai, įskaitant čekius ir vekselius, atliekami nesinaudojant grynaisiais pinigais;

• Tai yra tik tokie mokėjimai, kurie atliekami pervedant pinigus iš skolininko sąskaitos į kreditoriaus sąskaitą skolininko nurodymu ir kreditoriaus sutikimu.

Išskiriamos dvi negrynųjų pinigų apyvartos grupės:• Vykstant prekių apyvartai – apimanti atsiskaitymus

negrynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas.• Vykdant finansinius įsipareigojimus – apimanti

mokėjimus į biudžetą (mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus) ir nebiudžetinius fondus, banko paskolų padengimą, procentus už kreditą, atsiskaitymus su draudimo bendrovėmis.

Negrynųjų pinigų apyvartos rūšys:

• “Klasikinė”;

• Atsiskaitymai čekiais, vekseliais ir kt.besąlyginių piniginių įsipareigojimų pagalba;

• Bankų kreditinės kortelės.

Valiuta

• Valiuta tai:• - kurios nors šalies piniginis vienetas; • - pinigų sistemos tipai; • - užsienio pinigai, naudojami tarptautinėje

apyvartoje (užsienio valiuta).• - Šiuolaikinėmis sąlygomis valiuta- tai

popieriniai pinigai.

Valiutinės vertybės suprantamos kaip:

• užsienio valiuta;• vertybiniai popieriai užsienio valiuta - mokamieji

dokumentai, fondinės vertybės.• brangieji metalai - auksas, sidabras, platina ir platinos

grupės metalai, įvairų formų ir būsenų, išskyrus juvelyrinius dirbinius, taip pat laužas iš tokių dirbinių;

• gamtinės kilmės brangieji akmenys - deimantai, rubinai, safyrai, smaragdai ir aleksandritai, apdoroti ir ne, taip pat perlai, išskyrus juvelyrinius ir kitokius dirbinius iš šių akmenų ir tokių dirbinių laužą.

Užsienio valiuta

• užsienio valiuta apibrėžiama kaip bet kurios užsienio valstybės ar užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta.

Vidaus ir užsienio valiutos santykiui charakterizuoti naudojamos šios sąvokos:

• "nekeičiamoji (nekonvertuojama) valiuta" naudojama tik vienos valstybės ribose;

• "keičiamoji (konvertuojama) valiuta", kuri keičiama į užsienio valiutą ir tokiu būdu esti mokėjimo priemone tarptautinėje rinkoje;

• "dalinai keičiamoji (konvertuojama) valiuta" naudojama ne visuose išorinėse valiutinėse operacijose ir ne visų subjektų atžvilgiu.

Užsienio valiutos rezervą sudaro:

• Lietuvos banko turimi konvertuojamos valiutos banknotai ir monetos;

• Lietuvos banko korespondentinėse sąskaitose užsienio bankuose ir Tarptautiniame valiutos fonde esanti konvertuojamos valiutos suma;

• Lietuvos banko turimi skoliniai įsipareigojimai, depozitų sertifikatai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, mokėtini konvertuojama valiuta.

Valiutinis reguliavimas

Valiutinis reguliavimas – tai valstybės institucijų veikla reglamentuojant valiutines operacijas.

Valiutinis teisinis reguliavimas vykdomas dviem lygiais:• Normatyvinis-teisinis reguliavimas susideda iš teisės

normų kūrimo (parengimo ir priėmimo), kurių objektu esti su valiuta susiję visuomeniniai santykiai.

• Individualus teisinis reguliavimas – tai teisinių normų taikymas konkrečioms gyvenimo aplinkybėms, kas lemia konkrečių valiutinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir nutraukimą.

Valiutinė kontrolė

Valiutinė kontrolė - tai valstybės veikla užtikrinant valiutinių operacijų teisėtumą.

Pagrindinės valiutinės kontrolės kryptys:

• valiutinių operacijų atitikimo galiojantiems teisės aktams bei būtinų tam leidimų ir licencijų nustatymas;

• rezidentų įsipareigojimų valstybei, taip pat įsipareigojimų parduodant valiutą vidaus rinkoje patikrinimas;

• valiutos operacijų apskaitos ir atskaitomybės objektyvumo ir pilnumo patikrinimas, taip pat nerezidentų operacijų valiuta patikrinimas.

Valiutos kursas (exchange rate)

- tai vienos šalies pinigų kaina išreikšta kitos šalies pinigais.

Lito ir užsienio valiutos santykių nustatymo tvarka:

• Nustatomi pagal oficialų lito ir bazinės valiutos kursą;• Svarbiausių ūkio subjektams nustatomi kiekvieną

darbo dieną;• Turinčių reikšmės ūkio subjektams nustatomi kartą

per savaitę;• Nustatyti santykiai galioja tol, kol nustatomi nauji;• Bazinės valiutos ir užsienio valiutos kursas

nustatomas pagal duomenis, pateikiamus REUTERS informacinėje sistemoje;

• Juos nustato, oficialiuose dokumentuose įformina ir perduoda Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas.

Valiutinė operacija apima operacijas susijusias su:

• valiutinių vertybių nuosavybės teisių perėjimu;

• užsienio šalių valiutos, taip pat ir lito, kaip mokėjimo priemonės naudojimu tarptautinės prekybos metu;

• valiutinių vertybių išvežimu ir siuntimu į Lietuvos Respubliką iš užsienio ar į užsienį iš LR, taip pat tarptautinių piniginių pervedimų metu.

LB išduoda leidimus tokioms operacijoms užsienio valiuta:

• Supirkti, parduoti ir keisti;

• Atidaryti ir tvarkyti klientų einamąsias sąskaitas, priimti indėlius (depozitus) ir teikti paskolas (kreditus);

• Tiesioginiams korespondentiniams ryšiams su užsienio bankais nustatyti.

Pagrindinės valiutinės kontrolės kryptys:

• valiutinių operacijų atitikimo galiojantiems teisės aktams bei būtinų tam leidimų ir licencijų nustatymas;

• rezidentų įsipareigojimų valstybei, taip pat įsipareigojimų parduodant valiutą vidaus rinkoje patikrinimas;

• valiutos operacijų apskaitos ir atskaitomybės objektyvumo ir pilnumo patikrinimas, taip pat nerezidentų operacijų valiuta patikrinimas.

Valstybėms ES narėms, norinčioms įsivesti eurą,

keliami reikalavimai:

• Infliacijos reikalavimas;• Bendrojo šalies biudžeto deficito

reikalavimas;• Valstybės skolos reikalavimas;• Ilgalaikių Vyriausybės vertybinių

popierių palūkanos normos reikalavimas;

• Valiutos kurso reikalavimas.

• Viena iš euro įvedimo sąlygų - dalyvavimas Valiutų kurso mechanizme II ne mažiau kaip dvejus metus.

• Antrasis valiutų kursų mechanizmas – tai Euro zonos šalių ir ES valstybių narių, neįsivedusių euro, valiutos kurso politikos sistema.

Pagrindiniai VKM II principai:• nustatomas valstybės, neįsivedusios euro, nacionalinės

valiutos ir euro centrinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos. VKM II galima priskirti fiksuotų, tačiau koreguojamų valiutų kursų režimui, t.y. nustatomi dalyvaujančių šalių valiutų centriniai kursai ir ± 15 % svyravimų nuo šių centrinių kursų ribos;

• valstybės – narės įpareigojamos vykdyti į kainų stabilumą orientuotą politiką, kuri užtikrina nuolatinį valiutų kurso stabilumą;

• VKM II padės užtikrinti, kad jame dalyvaujančios valstybės savo politiką orientuotų į stabilumą, skatintų konvergenciją, kas joms padės įsivesti eurą.

Ekonominės ir pinigų sąjungos privalumai:

• Pinigų stabilumas;• Valiutos keitimo išlaidų panaikinimas;• Kainų skaidrumas;• Sumažėjusi oficialių piniginių atsargų dalis;• Įsijungimas į gerai išplėtotą ir stabilią finansų

sistemą;• Tarptautinius standartus atitinkanti bankų

priežiūra;• Didesnis Centrinio banko nepriklausomumas;• Stabili aplinka investuotojams;• Sumažėjusi infliacija;• Stabili palūkanų norma.

Ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumai:

• Prisijungimo prie EPS laiko pasirinkimas;• Nacionalinės pinigų politikos atsisakymas;• Nacionalinės valiutos ir euro tarpusavio santykio

nustatymas;• Senjoražo pajamų praradimas;• Apribojimai biudžeto politikai ir valstybių

skolinimosi apimtims;• Darbo jėgos kaštų augimas;• Euro destabilizavimo grėsmė;• Tolesnė centralizacija ES lygyje;• Kainų padidėjimas.