I. TEISöS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA ... pilna visu.pdf · iii. nuo smurto nukentöjusiŲ vaikŲ apskaita ..... 15 iv. teismo sprendimŲ döl tövŲ valdŽios

Valstyb÷s vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM

2009 m. veiklos ataskaita

1

TURINYS

ĮVADAS......................................................................................................................................... 3

I. TEISöS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR

ĮVAIKINIMU, TOBULINIMAS........................................................................................... 4

II. SOCIALINöS RIZIKOS ŠEIMOS IR JOSE AUGANTYS VAIKAI................................ 6

III. NUO SMURTO NUKENTöJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA ............................................... 15

IV. TEISMO SPRENDIMŲ DöL TöVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR NUOLATINöS

GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZöS TVARKYMAS IR

INFORMACIJOS APIE SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ

(TARNYBŲ) ATSTOVAVIMĄ VAIKO INTERESAMS TEISMUOSE

RINKIMAS............................................................................................................................ 22

V. STATISTINö INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2009 METAIS......................... 25

V. 1. Vaikai, netekę t÷vų globos................................................................................................... 25

V. 2. Vaikų globa.......................................................................................................................... 31

V. 3. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita.................................................................. 37

V. 4. Vaikų globa t÷vų prašymu .................................................................................................. 41

VI. PASLAUGŲ GLOBöJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA............... 43

VII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS ................................................................................ 55

VII. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita......................................................................................... 55

VII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

apskaita.................................................................................................................................. 66

VII. 3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje.............. 80

VII. 4. Įvaikinimas vaiko biologin÷s mamos (t÷vo) sutuoktiniui................................................. 91

VII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita..... 95

VII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos............................................... 108

VII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir

užsieniečiams.............................................................................................................................. 113

VII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus............................................. 120

VIII. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS........ 122

VIII. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstyb÷se... 122

VIII. 1. 1. Užsienio valstyb÷se likusių be t÷vų globos vaikų parvežimas į Lietuvos

Respubliką......................................................................................................................... 124

VIII. 1. 2. Globos (rūpybos) nustatymo (perdavimo) užsienio valstybei organizavimas.......... 126



2

VIII. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos

Respublikoje ...................................................................................................................... 128

VIII. 2. 1. Globos (rūpybos) nustatymas vaikams, turintiems užsienio valstyb÷s pilietybę...... 130

VIII. 3. Kita informacija............................................................................................................ 131

VIII. 4. Laikinas vaikų išvykimas į užsienio valstybes.............................................................. 132

VIII. 5. Neteis÷tas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas......... 134

VIII. 5. 1. Neteis÷tas vaikų išvežimas iš Lietuvos į užsienio valstybes ir (ar) laikymas jose

pažeidžiant globos teises...................................................................................................... 135

VIII. 5. 2. Neteis÷tas vaikų išvežimas iš užsienio valstybių ir (ar) laikymas Lietuvoje pažeidžiant

globos teises......................................................................................................................... 139

VIII. 5. 3. Bendravimo teisių užtikrinimas................................................................................ 141

VIII. 5. 4. Kita informacija........................................................................................................ 141

IX. BENDRADARBIAVIMAS SU SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS

SKYRIAIS (TARNYBOMIS) IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS ............................... 144

IX. 1. Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) ir vaikų globos namų specialistų

mokymai.............................................................................................................................. 144

IX. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) specialistų konsultavimas ir metodin÷

pagalba................................................................................................................................ . 146

IX. 3. Bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija......... 148

IX. 4. Vaikų, augančių vaikų globos namuose, kūrybinių darbų knygel÷ „Noriu būti...“ ........ 149

X. BENDRADARBIAVIMAS SU UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJOMIS........... 150

XI. VIEŠIEJI RYŠIAI............................................................................................................. 151

XI. 1. Žiniasklaida....................................................................................................................... 151

XI. 2. Viešieji ryšiai.................................................................................................................... 153

XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINö VEIKLA.............................................................. 155

XII. 1. Raštvedyba...................................................................................................................... 155

XII. 2. Archyvas......................................................................................................................... 156

XII. 3. Personalas........................................................................................................................ 156

XII. 4. Viešieji pirkimai.............................................................................................................. 157

XIII. PABAIGA....................................................................................................................... 159



3

Kohi Annan‘as 2002 metų ataskaitoje raš÷: „Vaiko teis÷s yra švyturys, rodantis kelią į ateitį

ir apšviečiantis, kiek daug suaugusiųjų neatsakingai elgiasi vaikų atžvilgiu, koks didelis skaičius

vaikų, tapusių bjauraus ir g÷dingo žmonių elgesio aukomis“.

Lygiai prieš 20 metų buvo priimtas, be abejon÷s, reikšmingiausias ir svarbiausiais teis÷s

aktas, reglamentuojantis vaiko teisų apsaugą – 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Šis

dokumentas atv÷r÷ naują etapą, įgyvendinantį visiškai kitokį vaiko teisių supratimą. Konvencija

sąlygojo didžiausius pasikeitimus šioje srityje – vaikai pagaliau pripažinti kaip teisių tur÷tojai.

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – nuosekliausias ir išsamiausias tarptautinis

vaiko teisių dokumentas. Vaiko teisių konvencija pripažįsta pilietines, kultūrines, politines,

ekonomines ir socialines vaikų iki 18 metų teises. Be to, ji gina vaikų teisę į apsaugą, aprūpinimą ir

– pirmą kartą tarptautin÷je teis÷je – dalyvavimą. Konvencija – tai tarsi matas, leidžiantis įvertinti

valstybių vidaus ir tarptautin÷s bendruomen÷s politiką, programas ir kitą d÷l vaikų vykdomą veiklą.

Nepaisant tam tikrų valstybių skirtumų, formuojant politiką d÷l vaikų, tur÷tų būti akcentuojami šie

pagrindiniai elementai:

• tikslas – pl÷toti tokią socialinę ir ekonomikos politiką, kuri užtikrintų vaiko interesus;

• investicijų į vaikus didinimas ir teisingas išteklių paskirstymas;

• visaapimančios politikos d÷l vaikų koordinavimas, paremtas įvairių institucijų ir žinybų

bendra veikla, vykdant bendrą strategiją;

• specialios politikos d÷l vaikų formavimas;

• sistemingas informacijos apie vaikus rinkimas, kad būtų galima nustatyti jų poreikius ir

išskirti aktualias politikos sritis;

• vaikų dalyvavimo, priimant su jais susijusius sprendimus šeimoje ir visuomen÷je,

skatinimas.

Šiandien mes, kalb÷dami apie vaikus, sakome – vaikai mūsų ateitis. Bet iš tiesų jie yra juk

mūsų dabartis. Ir tai, kad vaikai Lietuvoje jaučiasi vieni nelaimingiausių, kad mokyklose augantis

patyčių mastas, neretai privedantis paauglius prie savižudyb÷s, rodo, kad vis d÷lto d÷mesys vaikų

problemoms n÷ra pakankamas.

2009 m. Valstyb÷s vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialin÷s apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) prad÷jo veikti nemokama Pagalbos vaikams linija (1

priedas). Skambinančių vaikų skaičius ir jų išsakytos problemos rodo, kad vaikai yra vieniši, kad

jiems labiausiai trūksta artimo žmogaus d÷mesio, išklausymo, patarimo. Ir jokia valstyb÷s politika,

jokia vykdoma strategija nepadarys šių vaikų laimingesnių, kol jų t÷vai, artimieji, nežiūrint ir jų

pečius slegiančių rūpesčių, neatsisuks į savo vaikus ir kiekvieną vakarą jų grįžę namo nepaklaus

„Kaip sekasi?“.



4

2009 m. blog÷jant valstyb÷s ekonominei situacijai, Tarnyba su nerimu lauk÷ augančių

socialin÷s rizikos šeimų ir be t÷vų globos likusių vaikų skaičiaus, tik÷josi, kad mažiau asmenų nor÷s

įvaikinti vaiką. Tačiau gauti 2009 m. statistiniai duomenys rodo, kad socialin÷s rizikos šeimų,

vaikų, netekusių t÷vų globos, ir augančių institucijose vaikų skaičiai nuolat maž÷ja, o vaikų,

kuriems pavyksta surasti glob÷jų, įt÷vių šeimas bei asmenų, norinčių įvaikinti vaiką, daug÷ja. Taigi

galima daryti išvadą, jog valstyb÷s vykdoma politika ir ją įgyvendinančios programos yra tinkamos.

Žinoma, socialinis gyvenimas nuolat kinta, tod÷l būtina kaskart peržiūr÷ti esamus teis÷s

aktus ir pritaikyti juos pasikeitusioms aplinkyb÷ms. Reikia peržiūr÷ti dabartinę galiojančią vaiko

globos sistemą. Žengus pirmą žingsnį, įgyvendinus asmenų, norinčių globoti ir įvaikinti, paruošimo

sistemą, būtina tobulinti ir kitas sudedamąsias dalis, organizuoti ir teikti paslaugas šeimoms po to,

kai vaikai jose atsiranda.

Šiandien būtina stiprinti komandinį darbą visose vaiko teisių apsaugos srityse. Ir tik visoms

institucijoms, tarnyboms dirbant bendrai, galima pasiekti vaiko interesus geriausiai atitinkančio

rezultato.

I. TEISöS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR ĮVAIKINIMU,

TOBULINIMAS

Viena iš Tarnybos vykdomų funkcijų – teikti Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijai (toliau –

SADM) pasiūlymus, išvadas ir teis÷s aktų projektus d÷l atstovavimo vaiko teis÷ms ir teis÷tiems

interesams teismuose praktikos vienodinimo bei kitais klausimais.

Vykdydama šią funkciją, Tarnyba 2009 m. pareng÷ ir pateik÷ SADM derinti šiuos teis÷s aktų

projektus:

1. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-212 „D÷l socialin÷s

rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldyb÷s vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje)

tvarkos aprašo“ pakeitimo projektą (papildyta 9. 6 ir 14. 7 punktais);

2. Tarnyba pareng÷ ir Tarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. BV-12 „D÷l

informacijos apie galimą įvaikinti vaiką formos patvirtinimo“ patvirtino Informacijos apie galimą

įvaikinti vaiką formą.

Teik÷ pasiūlymus SADM d÷l:

1. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų pakeitimo;



5

2. Vaiko globos organizavimo nuostatų pakeitimo. Rengiant pasiūlymus, elektroniniu būdu

apklausti visų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos), jų pateikti pasiūlymai susisteminti,

apibendrinti bei persiųsti SADM Vaikų ir jaunimo skyriui susipažinti.

3. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybų pavyzdinių nuostatų projekto. Pasiūlyta

min÷tas tarybas naikinti.

4. Lietuvos Respublikos administracinių teis÷s pažeidimų kodekso 13,181 ir 1811 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Tai pat parengti, pateikti ir pasitarime SADM pristatyti pasiūlymai d÷l Socialin÷s paramos

informacin÷s sistemos (toliau – SPIS) nuostatų pakeitimo d÷l duomenų apie asmenis, kuriems buvo

apribota t÷vų valdžia, kaupimo socialin÷s paramos informacin÷je sistemoje.

Darbo grupių organizavimas, dalyvavimas darbo grup÷se ir komisijose:

1. Tarnybos direktoriaus 2009-07-07 įsakymu Nr. BV-19 sudaryta darbo grup÷ su įvaikinimu

susijusiems teis÷s aktams aptarti ir pasiūlymams šių teis÷s aktų tobulinimui pateikti. Darbo grup÷,

išanalizavusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso,

Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinyst÷s socialinio draudimo

įstatymo nusotatas, nutar÷, kad būtina teikti pasiūlymus d÷l šių pakeitimų:

1. 1. patikslinti ratą asmenų, kurie gali kreiptis d÷l vaiko įvaikinimo, vietoje maksimalios amžiaus

ribos nustatant maksimalų amžiaus skirtumą;

1. 2. leisti įvaikinti vaikus ne tik be valstybin÷s vaikų globos institucijos, bet ir be kitų glob÷jų,

turinčių juridinio asmens statusą, sutikimo;

1. 3. patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų įvaikinimą užsienio valstybių

piliečiams, nustatant, kad tarptautinio įvaikinimo nuostatos taikomos visiems asmenims, taip pat ir

Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje;

1. 4. nustatyti įvaikinto vaiko priežiūros atostogas 3 m÷nesius po įvaikinimo, mokant motinyst÷s

(t÷vyst÷s) pašalpą;

1. 5. leisti teismo spendimus d÷l įvaikinimo vykdyti skubiai.

2. Surengtas pasitarimas su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) atstovais, Lietuvos

bioetikos komiteto atstovais, biomedicininius tyrimus vykdančių juridinių asmenų atstovais d÷l

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 7 str. 2 d. taikymo. Pastabos ir pasiūlymai d÷l min÷to įstatymo

taikymo pateikti Lietuvos bioetikos komitetui.



6

3. Dalyvauta komisijos d÷l įstaigų ar organizacijų, teikiančių kompleksines paslaugas vaikui ir

motinai (t÷vui) esant krizin÷je situacijoje, projektų atrankos konkurso organizavimo 2008–2012 metais

konkurso projektų vertinimo 3 pos÷džiuose ir įvertinti 7 projektai.

4. Dalyvauta komisijos d÷l vaikų dienos centrų projektų 2008 m. atrankos konkurso vertinimo

3 pos÷džiuose ir įvertinti 59 projektai.

5. Nuolat dalyvauta pasitarimuose su SADM ir UAB NEVDA atstovais d÷l SPIS tobulinimo

vaiko teisių apsaugos srityje, teikti siūlymai d÷l statistinių ataskaitų formavimo tobulinimo ir d÷l

programos papildymo duomenų apie asmenų, kuriems apribota t÷vų valdžia, rinkimu. Pateikti konkretūs

pasiūlymai, kokie duomenys šioje srityje turi būti registruojami.

6. Dalyvauta Nacionalin÷s demografin÷s (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerov÷s

komisijos pos÷džiuose ir teikti pasiūlymai Strategijos įgyvendinimo 2009-2010 m. priemonių planui.

7. Dalyvauta globos įstaigose augančių vaikų kūrybinių darbų vertinimo komisijos darbe,

siekiant atrinkti darbelius albumo „Noriu būti“ leidybai.

II. SOCIALINöS RIZIKOS ŠEIMOS IR JOSE AUGANTYS VAIKAI

Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. spalio 20 d nutarimu Nr. 1114 jai

pavestas funkcijas, renka iš savivaldybių VTAS metinių ataskaitų duomenis apie socialin÷s rizikos

šeimas, smurtą prieš vaikus ir apie be t÷vų globos likusius vaikus, atlieka šių duomenų analizę bei teikia

VTAS metodinę pagalbą, siekiant užtikrinti vaikų teises ir teis÷tus interesus šeimose, ugdymo ir

aukl÷jimo institucijose.

SOCIALINöS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA

SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUOSE (TARNYBOSE)

VTAT(S) pateiktais duomenimis, per 2009 m. į savivaldybių socialin÷s rizikos šeimų, auginančių

vaikus, apskaitą buvo įrašyta 1781 šeima, kuriose augo 3354 nepilnamečiai vaikai. O 2009 m. gruodžio

31 d. VTAT(S) socialin÷s rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 11121 socialin÷s rizikos šeima ir jose

augo 24222 vaikai (1 pav.):



7

1781

11121

3354

24222

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

per metus gruodžio 31 d.

Šeimų skaičius

Vaikų skaičius

1 pav. Socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į apskaitą, skaičius

per 2009 metus ir metų pabaigoje

Lyginant su 2008 m., matyti, kad ir 2009 m. išlieka panašus per metus įrašytų į apskaitą šeimų ir

jose augančių vaikų skaičius, o analizuojant 2005 m. gruodžio 31 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. duomenis,

matyti, jog didžiausias socialin÷s rizikos šeimų ir vaikų jose skaičiaus sumaž÷jimas užfiksuotas 2006 m.,

2008 m. ir 2009 m.

2205

1612

2266

1772 1781

4701

3397

4812

3462 3354

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Šeimų skaičius

Vaikų skaičius

2 pav. Per metus įrašytų į socialin÷s rizikos šeimų apskaitą šeimų ir

vaikų jose skaičius 2005–2009 metais

Analizuojant duomenis, kur – miestų ar kaimų savivaldyb÷se – per metus daugiausia į apskaitą

įrašoma socialin÷s rizikos šeimų, matyti, kad per 2009 m. beveik vienodai šeimų įrašyta ir miestuose, ir



8

kaimuose (atitinkamai 894 ir 887). Tačiau gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose iš viso socialin÷s rizikos

šeimų buvo 37 % daugiau negu miestuose (3 pav.).

894

4291

887

6830

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

per metus gruodžio 31 d.

miestas

kaimas

3 pav. Miestuose ir kaimuose įrašytų į socialin÷s rizikos šeimų apskaitą

skaičius per 2009 metus ir metų pabaigoje

Iš VTAS pateiktų 2008–2009 m. statistinių duomenų, matyti, kad lyginant su 2008 m., daugiausiai

per 2009 m. į socialin÷s rizikos šeimų apskaitą šeimų įraš÷ Kauno m. savivaldyb÷s VTAS – 183

socialin÷s rizikos šeimos, o 2008 m. – įrašyta 119 šeimų. Per 2009 m. mažiausiai, lyginant su 2008 m.,

socialin÷s rizikos šeimų į apskaitą įraš÷ Vilniaus m. VTAS (2009 m. – 96, 2008 m. – 170 šeimų),

Vilniaus r. VTAS (2009 m. – 26, 2008 m. – 51 šeima), Šalčininkų r. VTAS (2009 m. – 20 šeimų, 2008 m.

– 47).

Lyginant 2008 m. ir 2009 m, Lietuvoje socialin÷s rizikos šeimų sumaž÷jo – 229 (2 %), o jose buvo

1261 vaiku mažiau (5 %). Pastebima, kad nuo 2002 metų socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų

skaičius maž÷ja. Per 9 metus Lietuvoje socialin÷s rizikos šeimų sumaž÷jo 40,4 %, o vaikų jose – 39,9 %

(4 pav.):



9

4027642820

3996736895

31352

2788125483

36539

24222

1811418672

18514 1686916361

1349611958 11350

11121

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2001m.

2002m.

2003m.

2004m.

2005m.

2006m.

2007m.

2008m.

2009m.

Vaikai

Soc. rizikosšeimos

4 pav. Socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita

2001–2009 m.

VTAS duomenimis, 2009 m. socialin÷s rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius per 9 metus buvo

mažiausias – 11121 šeima ir 24222 vaikai. Tokį pastebimą socialin÷s rizikos šeimų ir augusių vaikų

skaičiaus sumaž÷jimą gal÷jo lemti kelios priežastys:

1. Socialinių paslaugų pl÷tra savivaldyb÷se bei nuo 2007 m. savivaldyb÷se įsteigti 556 socialinių

darbuotojų etatai darbui su socialin÷s rizikos šeimomis bei kasmet did÷jantis šių specialistų skaičius:

2008 m. padidintas etatų skaičius iki 612,5, o 2009 m. papildomai įsteigta 17 etatų. Remiantis SADM

duomenimis, 2009 m seniūnijose darbui su socialin÷s rizikos šeimomis iš viso įvesta 629,5 etato, o dirbo

670 darbuotojų. Iš 670 socialinių darbuotojų 438 dirbo ir socialines paslaugas šeimoms teik÷ kaimo

vietov÷se.

Socialiniai darbuotojai dirba seniūnijose, socialinių paslaugų centruose, paramos šeimai tarnybose,

kitose savivaldybių įstaigose. Jie šeimas ne tik informuoja ir konsultuoja socialin÷s paramos klausimais,

bet ir teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Kartu teikiama socialin÷ bei psichologin÷

pagalba, sprendžiant iškilusias šeimų problemas. Nuolat didinant socialinių darbuotojų darbui su

socialin÷s rizikos šeimomis skaičių, greičiau atpažįstamos šeimos, kurioms reikalinga pagalba,

sprendžiamos jų problemos bei informacija perduodama savivaldybių socialinių paslaugų centrams, kurie

nustato šeimos socialinių paslaugų poreikį bei teikia atitinkamas paslaugas šeimai ir vaikams. Intensyviau

dirbant su socialin÷s rizikos šeima, atsiranda pagrindas šeimą išbraukti iš apskaitos. Tod÷l tik÷tina, kad

tai turi įtakos socialin÷s rizikos šeimų skaičiaus maž÷jimui.



10

2. Vaikų dienos centrų (toliau tekste – VDC) teikiamos paslaugos. Socialinių paslaugų prie-

žiūros departamento prie SADM duomenimis, 2009 m. buvo finansuojami 162 VDC (2008 m. – 169

VDC, 2007 m. – 151 VDC).

Daug÷ja VDC, veikiančių kaime. 2009 m. iš 162 finansuotų projektų, 35 % buvo vykdomi kaimo

vietov÷se (2008 m. – 32 %), 65 % – mieste (2008 m. atitinkamai 68 %). Daugiausia projektų teko

Vilniaus apskričiai – finansuojami 47 projektai, Kauno apskrityje – 24 projektai, Marijampol÷s apskrityje

– 22 projektai. Iš Taurag÷s apskrities finansuojama mažiausia projektų – tik 5. 2009 metų vidutin÷

projektų vykdymo trukm÷ 10 m÷nesių. Socialin÷s rizikos šeimų vaikai centrą gal÷jo lankyti vidutiniškai 5

kartus per savaitę ir ten praleisti vidutiniškai 6 valandas per dieną.

Sumaž÷jo VDC lankančių vaikų skaičius. 2009 m. VDC lank÷ apie 5,8 tūkstančių vaikų (2008 m. –

beveik 6,5 tūkstančio vaikų), iš jų 4,9 tūkstančiams (2008 m. – 5,1 tūkstančių) buvo nuolat teikiamos

socialin÷s ir ugdymo paslaugos. Didžiausią VDC lankančių vaikų dalį, kaip ir 2008 m., sudar÷ pradinių

klasių mokiniai (nuo 7 iki 11 metų) – 45 %. Vis dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš probleminių

šeimų laisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problema. Labai

dažnai socialin÷s rizikos šeimos d÷l finansinių sunkumų ir įstaigų nepakankamumo neturi galimybių leisti

mažamečius vaikus į darželius, jų nepasiekia VDC bei kitų įstaigų teikiamos socialin÷s paslaugos.

2009 m. VDC buvo dirbama su 3,7 tūkst. šeimų, iš jų su 2,8 tūkst. – nuolat.

3. Socialin÷s rizikos šeimose nebelieka nepilnamečių vaikų. Socialin÷s rizikos šeimos, kuriose

neauga nepilnamečiai vaikai, yra išbraukiamos iš apskaitos.

4. Atsižvelgiant į kelerių metų gyventojų emigracijos skaičiaus augimo tendencijas, galima daryti

prielaidą, kad socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus maž÷jimą lemia šeimų išvykimas

iš Lietuvos arba, kaip pastebi VTAS, labai dažnai socialin÷s rizikos šeimos, nepranešusios naujos

gyvenamosios vietos adreso VTATS specialistams, išvyksta gyventi į kitą savivaldybę. Taip išauga

didesn÷ galimyb÷ „pamesti“ šeimą iš specialistų akiračio.

Taigi, 2009 m. gruodžio 31 d. socialin÷s rizikos šeimose augo 24222 vaikai. Socialin÷s rizikos

šeimose augančių vaikų pasiskirstymas apskrityse pavaizduotas 5 paveiksl÷lyje, iš kurio matyti, kad nuo

2006 m. iki 2009 m. daugiausia vaikų socialin÷s rizikos šeimose augo didžiausiose apskrityse: Kauno

apskrities savivaldyb÷se (4738 vaikai) ir Vilniaus apskrities savivaldyb÷se (3892 vaikai). Daugiausiai

vaikų sumaž÷jo Panev÷žio apskrities savivaldyb÷se – 307 vaikais, Klaip÷dos apskrityje – 363 vaikais,

Kauno apskrityje – 282 vaikais, taip pat Vilniaus apskrityje sumaž÷jo 248 vaikais. Tik Taurag÷s

apskrities savivaldybių VTAS užfiksavo, kad 2009 m. pabaigoje vaikų socialin÷s rizikos šeimose augo

daugiau negu 2008 m.: 2008 m. šeimose augo 1412 vaikai, o 2009 m. – 1431 vaikas.



11

1385

21641840

4738

2823 2766

1882

1431 1301

3892

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

Alytau

s aps

k.

Mar

ijam

pol÷

s ap

sk.

Uteno

s ap

sk.

Kauno

aps

k.

Panev

÷žio

apsk.

Šiauli

ų ap

sk.

Klaip÷

dos a

psk.

Taura

g÷s

apsk

.

Telšių

apsk.

Vilnia

us a

psk.

5 pav. Socialin÷s rizikos šeimose augančių vaikų skaičius

Kaip matyti žemiau pateiktame 6 paveiksl÷lyje, didžiausią dalį socialin÷s rizikos šeimose augančių

vaikų, kaip ir kasmet, sudaro vyresni nei 10 metų vaikai.

4679

7760

4756

3084

3943

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000

15-17 m.

10-14 m.

7-9 m.

4-6 m.

0-3 m.

6 pav. Socialin÷s rizikos šeimose augantys vaikai 2009 metais pagal amžiaus pasiskirstymą

Kaip ir kiekvienais metais, VTAS girtavimą įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių, sąlygojančių

did÷jančią socialinę riziką šeimoje. Antroje vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių įgūdžių.



12

Mažiausią socialin÷s rizikos šeimų dalį sudaro šeimos, kurios netinkamai naudoja gautą paramą, taip pat

šeimos, kurių vaikams nustatyta nuolatin÷ globa, t÷vams laikinai apribojus t÷vų valdžią (7 pav.).

55%35%

1%2%

1% 1% 5%

D÷l girtavimo

D÷l soc. įgūdžių stokos

D÷l prievartos prieš vaikus

D÷l netinkamos paramos naudojimo

D÷l to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa

D÷l to, kad t÷vams laikinai apribota t÷vų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatin÷ globa

D÷l kitų priežasčių

7 pav. Socialin÷s rizikos šeimose augusių vaikų įrašymo į apskaitą priežastys 2009 m.

2009 m. socialin÷s rizikos šeimose d÷l girtavimo augo 13431 vaikų. Tai sudaro 55 % visų socialin÷s

rizikos šeimose augančių vaikų (2008 m. – 14778 vaikai). Girtavimas yra labiau paplitęs kaimo vietov÷se

– kaimuose gyvena 2/3 (4124 iš 6245) visų girtaujančių socialin÷s rizikos šeimų. Taigi daugiau nei 13000

vaikų paauglyst÷s ir ankstyvosios jaunyst÷s laikotarpiu mato t÷vų neigiamą pavyzdį, kuris gali daryti

įtaką tolesnei jų socialinei raidai.

Vadovaujantis Socialin÷s rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldyb÷s vaiko teisių

apsaugos skyriuje (tarnyboje) tvarkos aprašu, 2009 m. pabaigoje 1960 socialin÷s rizikos šeimų

(miestuose – 800, kaimuose – 1160) d÷l įvairių priežasčių (šeimoje neliko nepilnamečių vaikų, išnyko

priežastys, d÷l kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą, šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę ir šeimos byla

perduota tos savivaldyb÷s vaiko teisių apsaugos skyriui arba mir÷ abu t÷vai arba vienas iš t÷vų ir vaikui

nustatyta globa) buvo išbrauktos iš socialin÷s rizikos šeimų apskaitos. Per 2008 m.. iš socialin÷s rizikos

šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, buvo išbrauktos 1958 socialin÷s rizikos šeimos, 2007 m – 1606

socialin÷s rizikos šeimos, 2006 m. – 3240 šeimų.

Nemažai vaikų auga tik su vienu iš t÷vų, nes antrasis iš jų atlieka bausmę pataisos namuose.

Įgyvendinant Kal÷jimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007-02-09

įsakymą Nr. V-42 „D÷l Kal÷jimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos



13

direktoriaus 2006 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 4/07-95 „D÷l nuteistųjų paleidimo iš laisv÷s at÷mimo vietų

parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 21-812), susirašin÷jama su

laisv÷s at÷mimo įstaigomis ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais (tarnybomis) aiškinantis, ar

asmeniui, atliekančiam bausmę laiv÷s at÷mimo vietoje, nebuvo apribota t÷vo (motinos) valdžia vaikų

atžvilgiu bei gaunant informaciją apie tokio asmens teisių ir pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu.

Tarnyba susirašin÷ja su 13 laisv÷s at÷mimo įstaigų d÷l asmenų, turinčių vaikų iki 7 metų arba du ir

daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota t÷vų valdžia) ir asmenų, pripažinusių t÷vystę ar

įvaikinusių, lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 1 p., per 2009 m.

išnagrin÷ti 363 prašymai d÷l min÷tų asmenų.

Nagrin÷jant pateiktus prašymus, buvo pasteb÷ta, kad:

1) kelerius metus išlieka panašus nuteistųjų skaičius, kurių šeimos įrašytos į savivaldybių socialin÷s

rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Per 2009 m. savivaldybių VTAS duomenimis,

tokių nuteistųjų šeimų buvo 44, 2008 m. – 49, 2007 m. – 13;

2) 42 % išaugo asmenų skaičius, kurie, atlikdami bausmę laisv÷s at÷mimo vietose, pripažino t÷vystę

vaikų atžvilgiu: 2009 m. – 27 atvejai, 2008 m.– 19 atvejų, 2007 m. – 26 atvejai;

3) dvigubai padaug÷jo asmenų, nenurodančių arba nežinančių tikslaus savo vaikų skaičiaus.

Pavyzdžiui, nuteistasis pataisos namų administracijos prašyme nurod÷, jog turi 3 vaikus, tačiau patikslinus

informaciją Gyventojų registro duomenų baz÷je paaišk÷jo, jog asmuo turi 5 vaikus. 2009 m. iš 363

prašymų tokių atvejų buvo 35 – tai sudaro 9,6 % visų d÷l lygtinio paleidimo besikreipiančiųjų nuteistųjų,

2008 m. – 14, 2007 m. – 18 atvejų;

4) per 4 metus 2009 m. pirmą kartą nustatyta, kad 6 nuteistiesiems, kurie kreip÷si d÷l lygtinio

paleidimo, apribota t÷vų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu;

5) išaugo pakartotinių kreipimųsi d÷l lygtinio paleidimo skaičius: per 2009 m. gauti 54

pakartotiniai kreipimaisi, 2008 m. – 42, 2007 m. – 12.

Kal÷jimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, asmenų

laisv÷s at÷mimų vietose pripažinusių t÷vystę ir lygtinai paleistų vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso

157 str. 3 d. 1 p., pataisos inspekcijoje buvo:

2010 m. sausio 1 d. – 23 asmenys (iš jų 10 paleisti per 2009 m.),

2009 m. sausio 1 d. – 31 asmuo (iš jų 18 paleisti per 2008 m.),

2008 m. sausio 1 d. – 26 asmenys (iš jų 15 paleisti per 2007 m.).



14

Išvados ir pasiūlymai

1. 2009 m. gruodžio 31 d. VTAS socialin÷s rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 11121 socialin÷s

rizikos šeima ir jose augo 24222 vaikai. Lyginant 2008 m. ir 2009 m., socialin÷s rizikos šeimų sumaž÷jo

229 (2 %), o jose buvo 1261 vaiku mažiau (5 %).

2. Jau ne vienerius metus daugiausia šeimų į VTAS socialin÷s rizikos šeimų apskaitą įrašoma d÷l

girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Tokiose šeimose 2009 m. gyveno apie 55 % visų

socialin÷s rizikos šeimose augančių vaikų. Daugiausiai vaikų socialin÷s rizikos šeimose yra 10–14 m.

amžiaus.

3. Nors Lietuvoje maž÷ja socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius bei seniūnijose

palaipsniui did÷ja socialinių darbuotojų darbui su socialin÷s rizikos šeimomis skaičius, tačiau vaikų

saugumo šeimoje ir socialin÷s pagalbos organizavimo bei teikimo problemos šeimai ir vaikui vis dar

lieka aktualios ir sud÷tingos.

4. Būtina ir toliau didinti socialinių paslaugų pl÷trą savivaldyb÷se (VDC tinklo pl÷tra, ypač kaimo

teritorijose, kitų nevyriausybinių organizacijų, skirtų darbui su socialin÷s rizikos šeimomis, steigimas).

Taip pat svarbu didinti savivaldyb÷se įvestų socialinių darbuotojų darbui su socialin÷s rizikos šeimomis

etatų skaičių.

5. Pastebima kita aktuali problema – praktika rodo, kad socialinis darbas su socialin÷s rizikos šeima

vyksta tol, kol vaikas yra šeimoje. Vaiką apgyvendinus globos namuose, su šeima socialinis darbas

paprastai nutrūksta arba darbui su vaiko biologine šeima neužtenka skirtų darbuotojų, o jeigu darbas

tęsiamas, tai socialin÷s paslaugos šeimai teikiamos epizodiškai ir minimaliai. Siekiant, kad būtų

išsaugoma galimyb÷ vaiką grąžinti į biologinę šeimą, būtina stiprinti socialinių paslaugų teikimą šeimai

po vaiko apgyvendinimo globos namuose. Socialin÷s rizikos šeima, kuri lieka be vaikų, negali būti

paliekama be socialinių paslaugų ir pagalbos, su ja turi būti dirbamas pastovus darbas. Būtina skatinti

socialinį darbą su šeima, kartu įtraukiant ir vaikų globos namų (toliau – VGN) specialistus (socialinius

pedagogus, socialinius darbuotojus).

6. Vis dar trūksta socialinio darbo su socialin÷s rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus,

koordinavimo, metodinio vadovavimo. Iškyla socialinių darbuotojų darbui su socialin÷s rizikos šeimomis

profesionalumo, kompetencijos klausimas. Remiantis SADM duomenimis, iš 670 socialinių darbuotojų

darbui su socialin÷s rizikos šeimomis tik 45 % darbuotojų yra įgiję tinkamą išsilavinimą, o 38,5 % vis dar

studijuoja arba mokosi. Nors socialiniai darbuotojai šeimoms turi teikti socialinių įgūdžių ugdymo

paslaugas, socialinę ir psichologinę pagalbą, ugdyti t÷vyst÷s įgūdžius ir pan., socialiniai darbuotojai

VTAS teikiamose informacijose apie šeimą dažniausiai nurodo teikiantys konsultavimo, informavimo,

bet ne socialinių įgūdžių ugdymo ar darbo su visa šeima paslaugas. Tokia situacija leidžia manyti, kad



15

dauguma socialinių darbuotojų vis dar n÷ra pasirengę tinkamai ugdyti socialin÷s rizikos šeimų socialinius

įgūdžius arba savivaldyb÷se už paslaugų teikimą atsakinga įstaiga šios paslaugos vis dar nelaiko

prioritetine. Tod÷l reiktų:

• tobulinti darbo su socialin÷s rizikos šeimomis metodines rekomendacijas;

• didinti socialinių darbuotojų darbui su socialin÷s rizikos šeimomis skaičių;

• centralizuotai tęsti nuo 2007 m. prad÷tus socialinių darbuotojų mokymus bei tobulinimosi

kursus bei teikti nuolatines supervizijos paslaugas socialiniams darbuotojams;

• kaip būtinybę savivaldyb÷se diegti komandinio darbo principą – su šeima turi dirbti visa

įmanoma vietov÷s komanda (socialiniai darbuotojai, pedagogai, medikai, policija, NVO, VTAT(S), VDC

darbuotojai ir kiti specialistai pagal poreikį).

III. NUO SMURTO NUKENTöJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA

Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad valstyb÷ privalo apsaugoti vaiką nuo jo t÷vų ar

kitų asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą, netinkamo elgesio. Tačiau realyb÷ rodo, kad Lietuvoje

smurto prieš vaikus problema yra aktuali ir sunkiai sprendžiama – kasmet įvairios institucijos pateikia

statistiką, kuriose matome, kad šimtai vaikų nuolat patiria smurtą bei prievartą. Smurtas prieš vaikus –

socialinis reiškinys, kurio atsiradimą sąlygoja įvairios aplinkyb÷s: skurdas, nedarbas, visuomen÷s

vertyb÷s. Yra kelios smurto prieš vaikus formos: fizinis, emocinis, lytinis smurtas, vaikų nepriežiūra.

Smurtas taip pat gali būti susijęs su žiniasklaida, naujos informacijos ir komunikacijos technologijų

paplitimu. Dažnai žiniasklaida smurtą parodo kaip normalų reiškinį, skelbiamos nuotraukos, rodomi

siužetai. Internetas taip pat skatina įvairios smurtin÷s medžiagos plitimą. Tai ypač neigiamai veikia

paauglius, masiškai did÷ja patyčių mokyklose atvejų bei sunkiai sprendžiamų smurto problemų.

Neretai literatūroje teigiama, kad dažniausiai nuo smurto vaikai nukenčia girtaujančiose šeimose,

taip pat šeimose, kurių nariai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų ar darbo neturinčiose šeimose. Tačiau kaip

rodo praktika, smurtaujama ir tose šeimose, kurios nepriskiriamos prie probleminių šeimų. Dažniausiai

smurtautojai būna vienas iš t÷vų, pat÷viai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai, glob÷jai. Taip pat labai

daug÷ja smurto atvejų mokyklose, kur smurtautojai būna nepilnamečiai vaikai.

Vadovaudamasi Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų 7.27 ir 7.28

straipsniais, VTAS kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus,

inicijuoja šiems vaikams ir jų t÷vams specialistų ir institucijų būtinos pagalbos suteikimą bei kreipiasi į

atitinkamas teis÷saugos institucijas d÷l asmens, keliančio gr÷smę vaiko saugumui ir sveikatai, patraukimo

administracin÷n atsakomyb÷n ar baudžiamojo persekiojimo prad÷jimo.



16

VTAS duomenimis, 2009 m. 1203 vaikai patyr÷ smurtą. Lyginant su 2008 m., 2009 m.

nukent÷jusių nuo smurto vaikų skaičius išaugo beveik 15 % (8 pav.).

2359 2311

16391778

10481203

0

500

1000

1500

2000

2500

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Smurtą patyrę vaikai

8 pav. Nuo smurto nukent÷jusių vaikų skaičiaus kitimas 2004–2009 m.

Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, didžiausias smurto prieš vaikus paplitimas yra Šiaulių,

Kauno, Vilniaus ir Utenos apskrityse, mažiausias Panev÷žio, Marijampol÷s, Alytaus apskrityse.

Žemiau 1 lentel÷je pateikti VTAS turimi smurto atvejų prieš vaikus lyginamieji 2006–2009 m.

duomenys pagal apskritis.

1 lentelt÷. Bendras smurtą patyrusių vaikų skaičius 2006–2009 m.

Bendras smurtą patyrusių vaikų skaičius

Apskritis 2009 m. 2009–2008 m. duomenų skirtumas procentine išraiška

2008 m. 2007 m. 2006 m.

Vilniaus 308 > 105 % 150 641 686 Kauno 122 < 35 % 165 164 170 Klaip÷dos 86 <5 % 90 89 92

Šiaulių 215 > 9 % 196 229 160 Panev÷žio 81 > 28 % 63 122 86 Alytaus 39 > 44 % 27 35 61 Utenos 91 < 27 % 124 175 220 Marijampol÷s 79 > 23 % 64 77 59

Taurag÷s 133 > 48 % 90 211 54 Telšių 49 < 38 % 79 35 51

Iš viso: 1203 > 15 % 1048 1778 1639

Kaip matyti lentel÷je, per 2009 m. beveik visose apskrityse, išskyrus Kauno, Klaip÷dos, Utenos ir

Telšių apskritis, ypač padaug÷jo vaikų, kurie patyr÷ smurtą, skaičius. VTAS duomenimis, daugiausiai



17

vaikų nuo smurto nukent÷jo Vilniaus apskrityje – 305 vaikai, Šiaulių apskrityje – 215 vaikų, Taurag÷s

apskrityje – 133 vaikai. Mažiausiai smurto atvejų per metus, lyginant su 2008 m., užfiksavo Klaip÷dos

apskrities savivaldybių VTAS – 86 nuo smurto nukent÷ję vaikai.

VTAS duomenimis, didžiąją dalį (57 %) patirtų smurto atvejų sudaro fizinis smurtas (9 pav.).

Seksualinis smurtas

12%

Fizinis smurtas

57%

Psichologinis smurtas

31%

Seksualinis smurtas

Fizinis smurtas

Psichologinis smurtas

9 pav. Smurto atvejų prieš vaikus procentin÷ išraiška

Lygindami 2007–2009 m. duomenis matome, kad dvigubai išaugo seksualinio smurto atvejų: 2007

m. seksualinis smurtas sudar÷ 6 % patirtų smurto atvejų, 2008 – 11 %, 2009 m. – 12 % visų smurto

atvejų. Taip pat užfiksuota, kad did÷jant seksualinio smurto atvejų skaičiui, maž÷ja pavienių

psichologinio smurto atvejų – nuo 38 % iki 31 % (2007 m. – 38 %, 2008 m. – 32 %, 2009 m. – 31 %).

Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą pagal lytį, matyti, kad 2009 m. berniukai žymiai

daugiau (11 %) nei mergait÷s patyr÷ smurtą – nuo smurto nukent÷jo 639 berniukai ir 564 mergait÷s. 2008

m. berniukų 7 % daugiau nei mergaičių (atitinkamai – 543 ir 505) patyr÷ smurtą.

Duomenys rodo, kad smurto pasiskirstymo pagal lytį skal÷ per 4 analizuojamus metus labai kito.



18

880

637

543

639

759

351

564

505

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Berniukai

Mergait÷s

10 pav. Smurto pasiskirstymo pagal lytį kaita 2006–2009 m.

Per pastaruosius dvejus metus nuo smurto nukent÷jusių vaikų pasiskirstymas pagal lytį yra panašus.

Ryškesnis jis buvo 2007 m., kai berniukai sudar÷ 55,1 %, o mergait÷s 44,9 % visų nukent÷jusių vaikų.

2009 m. nukent÷jusių berniukų buvo 12 % daugiau negu mergaičių.

Analizuojant duomenis apie smurto paplitimą tarp lyčių pagal smurto pobūdį, galime pasteb÷ti, kad

seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patiria mergait÷s nei berniukai, o fizinį smurtą du kartus

dažniau patiria berniukai, psichologinį smurtą 2009 m. vienodai patyr÷ tiek mergait÷s, tiek berniukai (11

pav.).

639

30

430

116

181

260

564

186

0

100

200

300

400

500

600

700

Bendras smurtoskaičius

Seksualinissmurtas

Fizinis smurtas Psichologinissmurtas

Berniukai

Mergait÷s

11 pav. Smurtas prieš vaikus pagal lytį



19

Taigi fizinis smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs nei kitos smurto rūšys, tačiau pagal VTAS

pateiktus duomenis seksualinio smurto atvejų daug÷ja ir skaičiai kiekvienais metais išlieka dideli.

Apibendrinus VTAS duomenis, galima matyti, kad 2006–2009 m. fiziškai prieš vaikus daugiausia

smurtavo artimi suaugę žmon÷s (vaiko šeimos nariai ar kiti artimieji) – 326 atvejai, taip pat užfiksuota

210 fizinio smurto atvejų, kai smurtavo svetimi nepilnamečiai vaikai. Psichologinį smurtą vaikai

daugiausiai patyr÷ taip pat nuo artimų suaugusiųjų – 279 atvejai. Seksualinį smurtą vaikai tradiciškai

daugiau patyr÷ nuo svetimų suaugusiųjų ir svetimų nepilnamečių – atitinkamai 67 ir 44 atvejai. Tačiau

beveik dvigubai išaugo atvejų skaičius – 27, kai prieš vaikus seksualiai smurtavo artimieji suaugusieji,

bei 8 atvejai, kai tai dar÷ artimi nepilnamečiai asmenys.

Pastebima ir tai, kad daugiausiai vaikų, patyrusių smurtą, kaip ir kiekvienais metais, buvo 10–14

metų amžiaus.

Analizuodami surinktus duomenis apie smurto prieš vaikus paplitimą populiacijoje, matome, kad

smurto paplitimas mieste ir kaime kelerius metus buvo beveik tolygus, tik 2008 m. ir 2009 m. užfiksuota,

kad smurto atvejų prieš nepilnamečius buvo kur kas daugiau kaime nei mieste (12 pav.).

537 smurto atvejai

mieste 45%

666 smurto atvejai

kaime 55%Mieste

Kaime

12 pav. Smurto prieš vaikus paplitimas mieste ir kaime

2009 m. kaime užfiksuota 55 %, o mieste 45 % visų smurto atvejų prieš nepilnamečius, 2008 m.

kaime užfiksuota 54 %, o mieste 46 % visų atvejų. Kitokia situacija buvo 2006–2007 m.: 2007 m. mieste

užfiksuota 59 %, o kaime – 41 %, 2006 m. – mieste 54 % smurto atvejai prieš vaikus, o kaime 46 %.

Pagal VTAS duomenis vaikų, patyrusių smurtą, skaičius 2007–2008 m. gerokai sumaž÷jo, tačiau

2009 m. skaičius išaugo 15 %. 2009 m. Lietuvos miestuose ir kaimuose vaikai daugiausiai patyr÷ fizinį

smurtą – miestuose 60 % ir kaimuose 55 % visų smurto atvejų. Kaip ir 2008 m., 2009 m. miestuose išliko

beveik vienodas gyvenusių vaikų, patyrusių seksualinę prievartą skaičius: 2009 m miestuose seksualinį



20

smurtą patyr÷ 11 %, 2008 m. – 13 %. Tačiau pakito 2008 m. ir 2009 m. duomenys d÷l seksualinio smurto

atvejų kaimuose: 2008 m. kaimuose seksualinį smurtą patyr÷ 9 %, o 2009 m. kaimuose seksualinio

smurto atvejų išaugo iki 13 %. Psichologinio smurto tendencijos tiek kaimuose, tiek miestuose išlieka

vienodos – apie 32 % miestuose ir 29 % kaimuose.

Taigi 2009 m., lyginant su 2008 m., žymiai padaug÷jo vaikų, patyrusių seksualinį, fizinį ir

psichologinį smurtą: seksualinį smurtą patyr÷ 22 vaikais daugiau, fizinį smurtą – 102 vaikais,

psichologinį – daugiau kaip 21 vaiku (2 lentel÷).

2 lentel÷. Smurto rūšių pasiskirstymas mieste ir kaime

Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikams

Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldyb÷s. Smurto prieš vaikus

atvejais pagalbą vaikui ir jo šeimai gali suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: vaiko teisių

apsaugos skyriai (tarnybos), teis÷saugos institucijos, medicinin÷s įstaigos (vaikų pediatrai, socialiniai

darbuotojai, psichologai, ginekologai), seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklose dirbantys socialiniai

pedagogai bei psichologai, nevyriausybin÷se organizacijose dirbantys specialistai. Tačiau jau kelerius

metus susiduriama su ta pačia problema – psichologo, kitų specialistų konsultacijos dažniausiai teikiamos

mieste gyvenantiems vaikams ir jų šeimoms, tačiau kaimo vietov÷se šią pagalbą organizuoti bei teikti yra

ypač sud÷tinga – trūksta vaikų dienos centrų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų, kurie teiktų

pagalbą nuo smurto nukent÷jusiems nepilnamečiams bei jų šeimų nariams. Šią opią problemą patvirtina

nūdienos statistika: 2009 m. iš 162 SADM finansuojamų projektų tik 35 % buvo vykdomi kaimo

vietov÷se, o daugiausiai smurto atvejų 55 % 2009 m. užfiksuoti būtent kaimo vietov÷se. Taip pat dažnai

organizuojant ir teikiant skubią kompleksinę pagalbą nuo smurto nukent÷jusiems vaikams bei jų šeimos

nariams, susiduriama su specialistų komandinio darbo ir bendradarbiavimo tarp institucijų problema.

Smurto rūšių pasiskirstymas mieste ir kaime

seksualinis smurtas

fizinis smurtas

psichologinis smurtas

2007 m. miestas 6 % 58 % 36 %

kaimas 8 % 52 % 40 %

2008 m. miestas 13 % 55 % 32 %

kaimas 9 % 56 % 35 %

2009 m. miestas 11 % 60 % 29 %

kaimas 13 % 55 % 32 %



21

VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpį pagalba

organizuota 1986 kartus, t. y. 78 atvejais daugiau nei 2008 m.. Tačiau reikia atkreipti d÷mesį, kad 2009

m. 15 % daugiau užfiksuota smurto atvejų prieš vaikus nei 2008 m. Smurto prieš vaikus atveju

dažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų pagalba – 737 kartai, kompleksin÷ specialistų pagalba

organizuota 378 kartus. D÷l psichologin÷s pagalbos vaikams ir jų šeimoms buvo kreiptasi d÷l 322 atvejų,

o mokyklos socialiniai pedagogai pagalbą teik÷ 333 atvejais.

Pagal VTAS pateiktus duomenis beveik visose savivaldyb÷se smurtą patyrusiems vaikams ir

šeimoms pagalba daugiausiai organizuota savivaldyb÷s teritorijoje (94 %), kitais atvejais (6 %) kreiptasi

pagalbos ir paslaugų į kitose savivaldyb÷se veikiančias institucijas ir organizacijas.


1. 2009 m. VTAS užfiksavo beveik 13 % daugiau smurto atvejų prieš vaikus nei 2008 m., tačiau

32 % mažiau nei 2007 m.

2. Pastebimas seksualinio smurto prieš vaikus atvejų padaug÷jimas: 2009 m. seksualinis smurtas

sudar÷ 12 % patirtų visų smurto atvejų, 2008 m. – 11 %, o 2007 m. – 6 %.

3. 2009 m. daug vaikų smurtą patyr÷ namų aplinkoje. Fiziškai prieš vaikus daugiausia smurtavo

artimi suaugę žmon÷s – tai yra vaiko t÷vai, pat÷viai, glob÷jai, broliai, kiti šeimos nariai. Neretai smurtas

namuose yra traktuojama kaip aukl÷jimo priemon÷, pasireiškianti fiziniu, žeminančiu baudimu, siekiant

keisti vaikų elgesį.

4. Atsižvelgdami į aukščiau tekste pateiktą informaciją apie smurtą patyrusius vaikus, manome,

kad:

• VTAS pateikti duomenys rodo, kad iki šiol labai trūksta profesionalios pagalbos smurtą

patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, ypač kaimo teritorijose, taip pat n÷ra išspręstas smurtą patyrusių

vaikų reabilitacijos klausimas;

• VTAS pateikta informacija rodo, kad dažniausiai vaikai smurtą patiria iš artimųjų žmonių,

tod÷l svarbu ir toliau tęsti smurto prevenciją valstyb÷s, savivaldybių, vaikų ugdymo įstaigų lygmeniu.

• būtina didinti skubios kompleksin÷s pagalbos (psichologin÷s, socialin÷s, medicinin÷s,

teisin÷s), skirtos vaikams ir jų šeimos nariams, nukent÷jusiems nuo smurto, pl÷trą savivaldyb÷se. Taip pat

skubiai būtina spręsti specialistų, dirbančių šioje srityje, kvalifikacijos k÷limo klausimą;

• sprendžiant smurto prieš vaikus problemą, būtina suburti tarpinstitucinę specialistų komandą,

kuri teiktų skubią kompleksinę pagalbą vaikams ir jų šeimos nariams;

• būtina tęsti tyrimus apie smurto paplitimo priežastis, jų pobūdį.



22

IV. TEISMO SPRENDIMŲ DöL TöVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR NUOLATINöS

GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZöS TVARKYMAS IR INFORMACIJOS

APIE SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (TARNYBŲ) ATSTOVAVIMĄ

VAIKO INTERESAMS TEISMUOSE RINKIMAS

VTAS atstovavimas vaiko interesams teismuose

Viena iš savivaldybių VTAS funkcijų yra atstovavimas vaiko interesams teismuose. VTAS

specialistai dalyvauja beveik visuose teisminiuose procesuose (bei ikiteismin÷se šių procesų stadijose),

kuriuose nagrin÷jami klausimai, susiję su nepilnamečiais.

2009 m. savivaldybių VTAS, atstovaudami vaikų interesams, teismams ir ikiteisminio tyrimo

institucijoms pateik÷ 2105 (2008–2080) ieškinius, pareiškimus, prašymus, protokolus civilin÷se,

administracin÷se ir baudžiamosiose bylose. VTAS pateik÷ 1364 (2008 m. – 1473) ieškinius, pareiškimus,

prašymus d÷l civilinių bylų išk÷limo. Dažniausiai į teismus pateikiant min÷tus procesinius dokumentus

buvo kreiptasi d÷l laikino ar neterminuoto t÷vų valdžios apribojimo – pateikta 684 (2008 m. – 730)

ieškinių, d÷l glob÷jo (rūpintojo) atleidimo (nušalinimo) ir d÷l naujo glob÷jo (rūpintojo) paskyrimo –

pateikti 288 (2008 m. – 242) pareiškimai, d÷l nuolatin÷s globos (rūpybos) nustatymo ir glob÷jo

(rūpintojo) paskyrimo – pateikti 236 (2008 m. – 421) pareiškimai bei d÷l vaiko atskyrimo nuo t÷vų –

pateikta 83 (2008 m. – 90) prašymai. 2009 m. ypač ryškus pareiškimų d÷l nuolatin÷s globos (rūpybos)

nustatymo ir glob÷jo (rūpintojo) paskyrimo skaičiaus maž÷jimas – lyginant su 2008 m. jų sumaž÷jo 185

– iais (44 %). Pažym÷tina, kad tai pastovus kasmetinis maž÷jimas, ypatingai ryškus šiais metais. Tam, be

abejon÷s, įtakos turi be t÷vų globos kasmet liekančių vaikų skaičiaus maž÷jimas. Taip pat išliko ir

ankstesniais metais įvardyti turintys įtakos teigiamiems pokyčiams veiksniai – veiksmingiau veikianti

socialinių paslaugų, socialin÷s paramos šeimai sistema, sąlygojanti tai, kad daug÷ja globojamų

(rūpinamų) vaikų, grąžinamų į biologines šeimas. Esant galimybei vaiką grąžinti į šeimą, nustatoma

laikinoji, o ne nuolatin÷ globa.

Teismuose nagrin÷jant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, savivaldybių VTAS

teismams pateik÷ 14464 (2008 m. – 20952) išvadas (pažymas). Nagrin÷jant civilines bylas teismams

pateikta 13913 (2008 m. – 20457) išvadų (pažymų). Daugiausia min÷tų dokumentų buvo pateikta

teismams nagrin÷jant civilines bylas d÷l teismo leidimų išdavimo – 5169 (2008 m. – 11382) išvados,

nagrin÷jant ginčus d÷l vaikų – 3595 (2008 m. – 3578) išvados, nagrin÷jant civilines bylas d÷l išlaikymo

nepilnamečiam vaikui priteisimo – 1258 (2008 m. – 1308) išvados, d÷l vaikui priteisto išlaikymo dydžio

sumažinimo ar padidinimo – 1217 (2008 m. – 1394) išvados, d÷l t÷vyst÷s nustatymo – 563 (2008 m. –

664) išvados. 2009 m. ir toliau išlieka VTAS teismams nagrin÷jant civilines bylas d÷l teismo leidimų



23

išdavimo pateikiamų išvadų (pažymų) skaičiaus maž÷jimo tendencija – lyginant su 2008 metais,

min÷tų išvadų ir pažymų buvo pateikta net 54,6 % mažiau. Galima daryti prielaidą, kad maž÷jimo

tendenciją ir toliau lemia besitęsiantis ekonominis sunkmetis, kuris neigiamai paveik÷ nekilnojamojo

turto pardavimo ir pirkimo rinką. Kitų rūšių bylose VTAS pateikiamų išvadų bei pažymų skaičius 2009

m. nežymiai skiriasi lyginant su 2008 m. 2009 m. išlieka kai kurių teismų 2008 m. prad÷ta taikyti

praktika, kad VTAS yra įpareigojami pateikti išvadas sutikimo įvaikinti bylose, nors n÷ vienas Lietuvos

Respublikos teis÷s aktas tokio reikalavimo nenumato. 2009 m. VTAS pateik÷ 6 (2008 m. – 14) tokias

išvadas.

2009 m. savivaldybių VTAS specialistai dalyvavo 24220 (2008 m. – 22427) civilinių, baudžiamųjų,

administracinių bylų pos÷džių, apklausų. Dalyvauta 18505 (2008 m. – 18083) civilinių bylų teismo

pos÷džiuose. Dažniausiai VTAS specialistai teismo pos÷džiuose dalyvavo nagrin÷jant ginčus d÷l vaikų –

8195 (2008 m. – 7622) pos÷džiuose, nagrin÷jant bylas d÷l vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

ar padidinimo – 2140 (2008 m. – 2212) pos÷džių, d÷l išlaikymo priteisimo – 2057 (2008 m. – 2244)

pos÷džiuose, nagrin÷jant bylas d÷l laikino ar neterminuoto t÷vų valdžios apribojimo – 1635 (2008 m. –

1718) pos÷džiuose, d÷l t÷vyst÷s nustatymo – 1433 (2008 m. – 1489) pos÷džiuose.

2009 m. savivaldybių VTAS kompetentingoms ikiteisminio tyrimo institucijoms pateik÷ 64 (2008

m. – 45) pareiškimus apie prieš nepilnamečius asmenis įvykdytas nusikalstamas veikas, min÷toms

institucijoms ir teismui pateik÷ 477 (2008 m. – 348) pažymas ir išvadas bei dalyvavo 5451 (2008 m. –

4124) nepilnamečių asmenų apklausoje atliekant ikiteisminį tyrimą ar teisminio nagrin÷jimo metu.

Matomas VTAS pateikiamų pareiškimų apie prieš nepilnamečius asmenis įvykdytas nusikalstamas

veikas padaug÷jimas – lyginant su 2008 m. jų padaug÷jo 30 %. Galima daryti prielaidą, kad minimo

skaičiaus padid÷jimui įtakos daugiausiai tur÷jo pablog÷jusi Lietuvos kriminogenin÷ situacija, galimai

sąlygota ekonominio sunkmečio.

2009 m. savivaldybių VTAS specialistai suraš÷ 677 (2008 m. – 562) administracinių teis÷s

pažeidimų protokolus, pateik÷ 74 (2008 m. – 147) pažymas ir išvadas bei dalyvavo 264 (2008 m. – 220)

nepilnamečių asmenų apklausose nagrin÷jant administracines bylas.



24

3 lentel÷. VTAS atstovavimas vaiko interesams teismuose

Eil. nr. Atstovavimas vaiko interesams teisme

VTAS pateiktų teismui (ikiteisminio tyrimo institucijoms) ieškinių, pareiškimų, prašymų, protokolų skaičius

VTAS teismui pateiktų išvadų (pažymų) skaičius

Pos÷džių (apklausų), kuriose dalyvavo VTAS atstovas, skaičius

1. Civilin÷se bylose d÷l: 1364 13913 18505

1.1. vaiko atskyrimo nuo t÷vų (t÷vo ar motinos)

83 45 155

1.2. vaiko atskyrimo nuo t÷vų panaikinimo

6 50 81

1.3. t÷vų nušalinimo nuo vaikams priklausančio turto netinkamo tvarkymo

0 0 0

1.4. teismo duoto vienam iš sutuoktinių leidimo atlikti tam tikrus veiksmus pakeitimo ar panaikinimo

0 3 2

1.5. nuolatin÷s globos (rūpybos) nustatymo ir glob÷jo (rūpintojo) paskyrimo

236 94 327

1.6. glob÷jo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo (ir d÷l naujo glob÷jo (rūpintojo) paskyrimo)

288 124 363

1.7. nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu (emancipuotu)

1 25 34

1.8. nepilnamečio visiško veiksnumo pripažinimo panaikinimo

0 0 0

1.9. at÷mimo iš nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų teis÷s savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu

0 0 0

1.10. santuokos pripažinimo negaliojančia, kai pažeistos jos sudarymo sąlygos

0 4 8

1.11. vaiko kilm÷s iš motinos nustatymo

0 0 3

1.12. t÷vyst÷s nustatymo 17 563 1433

1.13. laikino ar neterminuoto t÷vų valdžios apribojimo

684 552 1635

1.14. išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių t÷vai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

32 1258 2057

1.15. vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo

15 1217 2140

1.16. vaikui skirto išlaikymo panaudoto ne vaiko interesams išieškojimo

0 3 4

1.17. t÷vyst÷s (motinyst÷s) nuginčijimo 0 385 787

1.18. įvaikinimo 0 252 263 1.19. sutuoktinių, turinčių bendrų

nepilnamečių vaikų, gyvenimo skyrium

0 460 706

1.20. santuokinio amžiaus sumažinimo 0 108 92

1.21. vaiko vardo, pavard÷s, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį aukl÷jant bei kiti atstovavimo vaiko interesams atvejai

2 3595 8195



25

1.22. sutikimo įvaikinti patvirtinimo 0 6 49

1.23. teismo leidimų išdavimų 0 5169 171

2. Baudžiamosiose bylose 64 477 5451 3. Administracin÷se bylose 677 74 264

4. Iš viso 2105 14464 24220

V. STATISTINö INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2009 METAIS

Kiekvienos valstyb÷s pareiga saugoti ir globoti šeimą, motinystę, t÷vystę, vaikus. 1995 m. liepos 3

d. Lietuvo Respublikos Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, mūsų valstyb÷

įsipareigojo užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą šalyje. Tod÷l vienas iš Tarnybos uždavinių –

vykdyti vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą bei ginti vaiko teises ir teis÷tus jo interesus.

V. 1. Vaikai, netekę t÷vų globos

Kiekvieno vaiko prigimtin÷ teis÷ – augti šeimoje. Šeima – pati artimiausia vaiką supanti aplinka,

joje formuojasi požiūris į aplinką, į save, kuriamas vertybinis pamatas, turintis didelę įtaką ateičiai. Viena

iš didžiausių problemų, nulemiančių, t÷vų globos netekusių vaikų skaičių – socialin÷s rizikos šeimos,

nesugebančios sukurti saugios aplinkos savo atžaloms. Svarbu pažym÷ti tai, kad pastaraisiais metais

maž÷jant socialin÷s rizikos šeimų skaičiui, maž÷ja ir t÷vų globos netekusių vaikų skaičius. Nuo 2006 m.

kasmet t÷vų globos netekusių vaikų skaičius maž÷jo maždaug 150, o 2009 m. pastebimas ypač ryškus šio

skaičiaus maž÷jimas (daugiau nei 500 vaikų). T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus maž÷jimas matomas

13 paveiksle.

2824 26912175

1333712910

1230611608

3006

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

t÷vų globos netekusių vaikųskaičius per metus

t÷vų globos netekusių vaikųskaičius metų pabaigoje

13 pav. T÷vų globos netekusių vaikų skaičius 2006–2009 m.



26

Per ataskaitinį laikotarpį t÷vų globos neteko 2175 vaikai, iš jų 82,3 % nustatyta laikinoji globa

(rūpyba), o 17,7 % – nuolatin÷. 1174 t÷vų globos netekę vaikai gyveno mieste, o kaimo vietov÷se – 1001

vaikas. Pasiskirstymo pagal vaikų lytį skaičiaus skirtumas taip pat n÷ra ryškus – 1141 berniukas ir 1034

mergait÷s. T÷vų globos netekusių vaikų skaičius pagal amžiaus grupes išsid÷stęs taip: 27,8 % priklauso

amžiaus grupei iki 3 m., 14,5 % – nuo 4 iki 6 m., 15,7 % – nuo 7 iki 9 m., 24,6 % – nuo 10 iki 14 m., ir

17,4 % – nuo 15 iki 17 m. Didžiausią per 2009 m t÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus dalį sudaro

vaikai, priklausantys mažiausiai amžiaus grupei, t. y vaikai ki 3 metų. Pastarųjų pasiskirstymas atskirose

apskrityse matomas 14 paveiksle.

137

121

54

3845 49

61

23

48

29

Vilniau

s apsk

r.

Kauno

aps

kr.

Klaip÷

dos a

pskr

.

Utenos

aps

kr.

Alytau

s aps

kr.

Panev

÷žio

apskr

.

Šiaulių

aps

kr.

Taura

g÷s a

pskr.

Mar

ijam

pol÷s

aps

kr.

Telšių a

pskr

.

14 pav. Iki 3 m. amžiaus t÷vų globos netekusių vaikų skaičius apskrityse 2009 m.

Kūdikiai ir vaikai iki 3 m. amžiaus reikalauja ypatingos priežiūros, d÷mesio ir saugios aplinkos.

Tod÷l VTAS darbuotojai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, ypač atsakingai vertina

socialin÷s rizikos šeimų galimybes pasirūpinti savo vaikais. Kaip rodo statistiniai duomenys, neretai

priimamas sprendimas paimti vaikus iš šeimos. Šios priemon÷s taikymas tur÷tų būti kraštutinis,

išnaudojus visas kitas galimybes vaikams augti biologin÷se šeimose. Vaikų pa÷mimas iš biologinių šeimų

visuomet skaudus, o jis ypač žalojantis, kuomet kalbame apie kūdikius ir mažamečius vaikus. Šiame

amžiaus tarpsnyje formuojasi vaikų saugus prieraišumas, aktyviai vystosi pažintin÷ raida, daranti nemažą

įtaką vaikų asmenyb÷s vystymuisi bei jų ateičiai. Panaši situacija buvo ir pra÷jusiais metais (25,3 % t÷vų

globos netekusių vaikų priklaus÷ amžiaus grupei iki 3 m.), tod÷l darytina išvada, jog vis dar trūksta

socialinių paslaugų socialin÷s rizikos šeimoms, auginančioms kūdikius ir vaikus iki 3 m. amžiaus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnyje išd÷stoma valstyb÷s atsakomyb÷ ir bendra t÷vų



27

atsakomyb÷ aukl÷jant vaikus. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Atkreiptinas d÷mesys į tai,

jog valstyb÷ tiesiog įsipareigoja teikti paramą t÷vams ar teis÷tiems glob÷jams, reikalingą tinkamam vaikų

aukl÷jimui. Tod÷l būtina svarstyti pagalbos teikimo problemin÷ms šeimoms, formuojant, ugdant ir

tobulinant jų t÷vyst÷s įgūdžius, galimybes. Šia pagalba turi būti siekiama sumažinti paimamų kūdikių ir

mažamečių vaikų skaičių.

Vaikai t÷vų globos netenka d÷l įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, d÷l ko vaikai neteko t÷vų

globos 2009 m., išryšk÷ja dvi svarbiausios. Pirmoji – t÷vai arba turimas vienintelis iš t÷vų nesirūpina,

nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai aukl÷ja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir d÷l to kyla pavojus

vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta

tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo t÷vų). D÷l šios priežasties t÷vų

globos 2009 m. neteko 1373 vaikai, t. y. 63,1 % visų t÷vų globos netekusių vaikų. Ir antroji – t÷vai arba

turimas vienintelis iš t÷vų laikinai negali juo rūpintis d÷l abiejų t÷vų ar vieno iš jų ligos, su÷mimo,

bausm÷s atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. D÷l šios priežasties per ataskaitinius metus t÷vų globos

neteko 366 vaikai, t. y. 16,8 % visų t÷vų globos netekusių vaikų. Kitos svarbios priežastys, d÷l kurių

vaikai neteko t÷vų globos 2009 metais, yra šios: t÷vų arba vieno iš tur÷tų t÷vų mirtis (8,2 % visų t÷vų

globos netekusių vaikų), vaikai įstatymų nustatyta tvarka yra atskirti nuo t÷vų (3,6 % visų t÷vų globos

netekusių vaikų) ir vaikai negal÷jo gyventi su savo t÷vais, nes jiems buvo neterminuotai apribota t÷vų

valdžia (5,8 % visų t÷vų globos netekusių vaikų). T÷vų valdžios apribojimo atvejų per ataskaitinį

laikotarpį sumaž÷jo 68,4 % (2008 – 402, o 2009 – 127 atvejai). Apibendrinant galima teigti, kad didžioji

dalis vaikų netenka t÷vų globos d÷l t÷vų netinkamo elgesio, nesirūpinimo vaikais, netinkamos vaikų

priežiūros bei nesugeb÷jimo savo vaikams sukurti saugios aplinkos.

2009 m. Lietuvoje buvo 11608 t÷vų globos netekę vaikai (2008 m. – 12306, 2007 m. – 12910, 2006

m. – 13337 vaikai). Taigi, kaip matome, vaikų, netekusių t÷vų globos, skaičius maž÷ja. Per 2009 m

dauguma iš visų t÷vų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo t÷vų – 747, 569

augo kartu su abiem t÷vais, 506 – su motina, kai apie t÷vą n÷ra duomenų. 226 vaikai iki globos nustatymo

augo ne savo t÷vų, bet artimų giminaičių ar kitų asmenų šeimose, 67 iki globos nustatymo augo

ligonin÷je (gimdymo namuose) ir 1 vaikas rastas (4 lentel÷).



28

4 lentel÷. Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Vaikų skaičius per 2009 m.

Vaikų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d.





Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką augino abu t÷vai

569 2948 654 3004 716 3663

Iki globos nustatymo augino vienas iš t÷vų (kai vaikas turi abu t÷vus, bet vienas iš jų d÷l įvairių priežasčių negali rūpintis)

747 3250 928 3533 993 4555

Iki globos nustatymo augino viena motina, apie t÷vą n÷ra duomenų

506 2635 553 2512 705 3129

Vaikai, kurie iki globos nustatymo gyveno ne biologin÷se šeimose

226 2536 387 2441 341 1395

Niekas neaugino (rastas vaikas) 1 15 1 10 16 48

Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo ligonin÷je (gimdymo namuose)

67 221 61 223 52 155

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. sumaž÷jo vaikų skaičius, kurie iki globos

nustatymo gyveno ne biologin÷se šeimose, taip pat sumaž÷jo vaikų, kuriems nustatyta globa, kai iki tol

juos augino viena motina. Tačiau jau kelerius metus išlieka stabilus rastų arba ligonin÷j÷ paliktų vaikų

skaičius.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis aiškiai apibr÷žia atvejus, kuomet „vaikas,

kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris d÷l savo interesų negali toje

aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstyb÷s teikiamą apsaugą ir paramą“. Vadovaudamiesi šiomis

nuostatomis, vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbantys specialistai turi d÷ti visas pastangas, kad t÷vų

globos netekę vaikai būtų apgyvendinti glob÷jų (rūpintojų) šeimose, pirmenybę teikiant jų globai

(rūpybai) giminaičių šeimose. Jei tokių galimybių n÷ra, kitos alternatyvios priemon÷s, teikiant pagalbą

šiems vaikams, tur÷tų būti jų apgyvendinimas ne giminaičių glob÷jų (rūpintojų) šeimose, šeimynose ar

įvaikinimas. Pastarųjų įkurdinimas vaikų globos institucijose tur÷tų būti kraštutin÷ apsaugos priemon÷,

užtikrinant šių vaikų teises ir jų saugumą. Žemiau pateiktame 15 paveiksl÷lyje matyti vaikų globos

tendencijos 2007, 2008 ir 2009 metais pagal bendrą globojamų vaikų šeimose, šeimynose ir institucijose

skaičių.



29

1216 1216

1054

25 40 31

1583

1435

1090

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Vaikai glob÷jų (rūpintojų)šeimose

Vaikai šeimynose

Vaikai institucijose

15 pav. T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas

pagal globos nustatymo vietą 2007–2009 m.

Vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose, skaičiaus

dalis per 2009 metus išaugo 3,5 %, lyginant jį su 2008 metų duomenimis. 2009 m. 50,1 % (2008 m. 46,6

% visų t÷vų globos netekusių vaikų) buvo apgyvendinti glob÷jų (rūpintojų) šeimose ar šeimynose,

nustatant jiems globą (rūpybą). Taip pat atkreiptinas d÷mesys, kad ataskaitiniu laikotarpiu naujų globos

nustatymo institucijose atvejų dalis sumaž÷jo daugiau nei 24 % (345 vaikais), lyginant su 2008 metais.

2009 metais institucin÷ globa nustatyta 1090 vaikų (49,9 % visų per metus netekusių t÷vų globos vaikų),

2008 m. – 1435 vaikams (53,3 % visų per metus netekusių t÷vų globos vaikų), 2007 m. – 1583 (56,05 %

visų per metus netekusių t÷vų globos vaikų), o 2006 m. – 1670 (55,55 %).

Vaikų, kuriems nustatyta institucin÷ globa, skaičius nuo 2006 metų maž÷ja. Tik÷tina, kad 2009

metais tam įtakos tur÷jo besiplečianti, sparčiai įgyvendinama ir praktin÷s patirties įgaunanti bendra

glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių rengimo programa Lietuvoje. Vienas iš šios programos uždavinių – socialin÷

globos (rūpybos) reklama bei naujų glob÷jų (rūpintojų) paieška. 2009 m. 23 VTAS socialiniai partneriai,

vykdantys šią veiklą 52 (iš 60) savivaldyb÷se, tur÷jo tiesioginę įtaką t÷vų globos netekusių vaikų

apgyvendinimo ir globos (rūpybos) nustatymo glob÷jų (rūpintojų) šeimose ar šeimynose atvejų skaičiaus

augimui.



30

187 239 97 55

5951271151145556103256218

0

70

1270

3

020

73 116100 4711561

Vilniaus

apsk

r.

Kauno

aps

kr.

Klaip÷d

os a

pskr

.

Uteno

s ap

skr.

Alytau

s aps

kr.

Panev

÷žio a

pskr

.

Šiaulių a

pskr

.

Taur

ag÷s

apsk

r.

Mar

ijam

pol÷s ap

skr.

Telšių a

pskr

.


Vaikai šeimynose

Vaikai glob÷jų (rūpintojų)šeimose

16 pav. T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos nustatymo vietą 2009 m. apskrityse

Analizuojant globos (rūpybos) atvejus pagal globos nustatymo vietą skirtingose apskrityse

ataskaitiniais metais svarbu pasteb÷ti, kad visose apskrityse, išskyrus Utenos, Taurag÷s ir Marijampol÷s,

didesn÷ dalis t÷vų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinti nustatant globą glob÷jų (rūpintojų) šeimose

ar šeimynose. Nors ir bendrosios tendencijos rodo, kad glob÷jų (rūpintojų) šeimose įkurdinamų vaikų

skaičius per ataskaitinius metus išaugo, tačiau Utenos, Ignalinos, Taurag÷s, Marijampol÷s, Vilkaviškio ir

Kalvarijos savivaldyb÷se institucijose t÷vų globos netekę vaikai įkurdinami žymiai dažniau, negu

šeimose ar šeimynose. T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos nustatymo

vietą 2009 m. šiose savivaldyb÷se matomas žemiau pateiktoje lentel÷je.

5 lentel÷. T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos vietą 2009 m. Utenos, Taurag÷s ir Marijampol÷s apskričių savivaldyb÷se

T÷vų globos netekusių vaikų skaičiaus

pasiskirstymas pagal globos vietą 2009 m. Savivaldyb÷

į glob÷jų šeimą į šeimyną į instituciją

Utenos 13 0 29

Ignalinos 5 0 18

Taurag÷s 7 0 40

Marijampol÷s 8 0 41

Vilkaviškio 19 0 28

Kalvarijos 10 0 23



31

Ataskaitiniu laikotarpiu nustatytų globos atvejų skaičius pagal amžių ir globos vietą matomas 17

paveiksle.

210

123

161

284

276

4

6

5

11

5

389

187

180

242

92

0 100 200 300 400 500

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.


Vaikai šeimynose

Vaikai šeimose

17 pav. Vaikų, kuriems 2009 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių ir globos vietą

Iš 2175 2009 m. t÷vų globos netekusių vaikų 603 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip pus÷ jų (389, t.

y. 64,5 %) įkurdinti institucijose. Šio amžiaus grup÷s vaikų pasiskirstymas institucijose: 192 – sutrikusio

vystymosi kūdikių namuose, 51 – apskrities pavaldumo vaikų globos namuose, 1 – vaikų globos namuose

vaikams su negalia, 94 – savivaldybiniuose vaikų globos namuose, 47 – savivaldybinių vaikų globos

namų grup÷se ir 4 – nevyriausybiniuose vaikų globos namuose. Tik 4 vaikai įkurdinti šeimynose, o

šeimose globa nustatyta 210 mažamečių. Šios tendencijos nekinta jau 3 metus. Kaip ir 2008 m., didžiajai

šio amžiaus grup÷s vaikų daliai (587 vaikams) buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Analizuojant

tendencijas darytina išvada, jog šio amžiaus grup÷s vaikai dažniau paimami iš šeimų, taip siekiant

užtikrinti jiems saugią aplinką. Norint mažinti paimamų kūdikių ir iki 3 metų amžiaus vaikų skaičių

būtina ieškoti būdų kaip gerinti paslaugų teikimą mažamečius vaikus auginančioms šeimoms.

V. 2. Vaikų globa

2009 m. pabaigoje šalyje buvo 11608 t÷vų globos netekę vaikai. Šis skaičius, palyginus su 2008 m.

sumaž÷jo 5,7 %, t. y. 698 vaikais. 6931 (59,7 % visų globojamų vaikų) vaikui nustatyta globa (rūpyba)

šeimose (309 vaikais mažiau nei 2008 m. ), 286 (2,5 % visų globojamų vaikų) – šeimynose (22 vaikais

daugiau nei 2008 m.) ir 4391 (37,8 % visų globojamų vaikų) – institucijose (441 vaiku mažiau nei 2008

m.). Laikotarpio pabaigoje šeimose ir šeimynose globa (rūpyba) buvo nustatyta 7217 vaikų (62,2 %visų



32

globojamų vaikų). Taigi, 2009 metų pabaigoje vaikų, globojamų (rūpinamų) šeimose ir šeimynose,

skaičius 24,4 % didesnis nei vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta institucijose. Atkreiptinas d÷mesys,

jog nors ir nežymiai, tačiau išaugo vaikų, globojamų (rūpinamų) šeimynose skaičius. 2008 m. pabaigoje

šeimynose buvo globojami 264 t÷vų globos netekę vaikai, o 2009 m. – 286.

7240

264

4802

6931

286

4391

Vaikai šeimose Vaikai šeimynose Vaikai institucijose

2008 m.

2009 m.

18 pav. Vaikų globa 2008 m. ir 2009 m. pabaigoje

Savivaldybių VTAS duomenimis, 2009 metais daugiausia (7657) be t÷vų globos likusių vaikų

skaičius sudar÷ dvi amžiaus grup÷s: 10 – 14 m. – 4209 vaikai ir 15 – 17 m. – 3448 vaikai. Šių amžiaus

grupių vaikų skaičius sudaro 66 % visų globojamų vaikų. 4945 (42,6 % visų globojamų vaikų) šios

amžiaus grup÷s vaikai globojami šeimose ar šeimynose, 2709 (23,3 % visų globojamų vaikų) –

institucijose. Atkreiptinas d÷mesys, kad 2009 m. pabaigoje 10 – 17 m. amžiaus grup÷s vaikų, globojamų

(rūpinamų) šeimose ar šeimynose, skaičius 19,3 % didesnis nei vaikų, kuriems globa nustatyta

institucijose. Globojamų vaikų skaičius pagal amžių ir globos vietą 2009 m. pabaigoje matomas 19

paveiksle.

367

680

1137

2577

2170

8

30

47

128

73

481

492

709

1504

1205

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.


Vaikai šeimynose

Vaikai šeimose

19 pav. 2009 metų globojamų vaikų skaičius pagal amžių ir globos vietą



33

Iš 11608 2009 m. pabaigoje t÷vų globos netekusių vaikų 856 yra iki 3 m. amžiaus. 481 (4,2 % visų

t÷vų globos netekusių vaikų) vaikui globa nustatyta institucijose, o 375 (3,3% visų globojamų vaikų) –

šeimose ar šeimynose. Šio amžiaus grup÷s vaikų pasiskirstymas institucijose: 280 – sutrikusio vystymosi

kūdikių namuose, 92 – apskrities vaikų globos namuose, 3 – globos įstaigose vaikams su negalia, 70 –

savivaldybiniuose vaikų globos namuose, 27 – savivaldybinių vaikų globos namų grup÷se ir 9 –

nevyriausybiniuose vaikų globos namuose. Kaip matome, didžioji vaikų dalis nukreipiama į sutrikusio

vystymosi kūdikių namus. Galima įžvelgti kelias šių tendencijų priežastis. Pirmoji – šios amžiaus grup÷s

vaikams reikalinga ypatinga priežiūra, kurią gali suteikti sutrikusio vystymosi kūdikių namai, turintys

geresnes sąlygas šių vaikų priežiūrai. Antroji – savivaldyb÷s, nukreipdamos vaikus į sutrikusio vystymosi

kūdikių namus, sutaupo l÷šų, nes min÷tose įstaigose vaikų išlaikymas finansuojamos iš Sveikatos

apsaugos ministerijos biudžeto.

Pastarųjų dvejų metų globos (rūpybos) formos pakeitimo tendencijos pateiktos 6 lentel÷je.

Atkreiptinas d÷mesys, kad 2009 m. 117 vaikų, globotų šeimose (33 vaikais mažiau nei 2008 m.) buvo

sugrąžinti atgal į institucijas, o institucin÷ globa į globą šeimoje buvo pakeista 226 vaikams (25 vaikais

daugiau nei 2008 m.).

6 lentel÷. Globos (rūpybos) kaita 2008 ir 2009 m.

Iš viso 2008 m. Iš viso 2009 m. Eil. Nr.

Globa (rūpyba) pakeista

Į globą (rūpybą)

institucijoje


šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje


institucijoje


šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje

1. Iš globos (rūpybos) šeimoje

150 8 117 30

2. Iš globos (rūpybos) šeimynoje

5 2 4 6

3. Iš globos (rūpybos)

institucijoje 23 201 33 226

Kaip matome, daugiau vaikų iš institucijos perkeliami į šeimynas ir šeimas. Tačiau vis dar dažni

atvejai, kuomet šeimoje globotas vaikas grąžinamas į instituciją. Šalyje yra 13 savivaldybių, kuriose

2009 m. daugiau vaikų grąžinta į institucijas, negu iš jų perkelti į šeimas ar šeimynas. Daugiausiai vaikų

iš šeimų ir šeimynų buvo grąžinti į institucijas Telšių, Joniškio, Šilut÷s rajonuose bei Panev÷žio mieste.

Siekiant, kad maž÷tų tokių atvejų, būtina teikti visokeriopą pagalbą ir paramą glob÷jų (rūpintojų)

šeimoms, gyvenančioms šiose savivaldyb÷se. Tikimasi, kad socialiniai partneriai, įgiję geb÷jimų ir



34

reikiamą kvalifikaciją užtikrins pagalbos globojančioms šeimoms teikimą ir į vaikų globos namus

grąžinamų vaikų skaičius maž÷s.

7 lentel÷. Globos (rūpybos) kaita 2009 m. savivaldyb÷se

Savivaldyb÷ Vaikų skaičius, kurie iš glob÷jų

šeimų ar šeimynų buvo grąžinti į

institucijas

Vaikų skaičius, kuriems gyvenant

institucijose buvo surastos glob÷jų

šeimos ar šeimynos

Vilniaus r. 4 1

Švenčionių r. 1 0

Jonavos r. 4 2

Klaip÷dos m. 2 1

Šilut÷s r. 6 3

Alytaus m. 4 1

Druskininkų m. 1 0

Lazdijų r. 2 0

Panev÷žio m. 7 4

Rokiškio r. 1 0

Joniškio r. 6 3

Šakių r. 3 1

Telšių r. 10 2

Atkreiptinas d÷mesys, kad kai kuriose savivaldyb÷se ypač didelis vaikų, kuriems gyvenant vaikų

globos namuose buvo surastos glob÷jų (rūpintojų) šeimos, skaičius (Kauno m. (31 vaikas), K÷dainių r.

(11 vaikų), Klaip÷dos r. (21 vaikas) ir Ignalinos r. (10 vaikų)).

2009 m. gruodžio m÷n. 31 d. VTAS pateiktais duomenimis, šalyje buvo 6931 be t÷vų globos likęs

vaikas, kuriems nustatyta globa šeimoje. Šiuos vaikus globojo 5282 glob÷jų šeimos. Iš pateiktos

diagramos matome, kad nuo 2006 m. kiekvienais metais globojančių šeimų ir globojamų vaikų skaičius

vidutiniškai sumaž÷davo 3,3 %.



35

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Globojamų vaikų skaičius Glob÷jų šeimų skaičius

20 pav. Vaikų globa šeimoje 2006–2009 m. pabaigoje

21 paveiksle pateikti duomenys, kaip 2009 m. pabaigoje vaikų globa šeimoje yra pasiskirsčiusi

pagal giminyst÷s ryšį. Daugiausiai vaikų šeimoje globojo seneliai. 2009 m. gruodžio 31 dieną iš visų

globojančių šeimų ne giminaičių šeimos sudar÷ 30 %.

Seneliai Sesuo/brolis Teta/d÷d÷ Negiminaičiai

3083

489

1188

21712331

397

949

1614

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Globojančių šeimų skaičius Globojamų vaikų skaičius

21 pav. Globojamų vaikų ir globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminyst÷s ryšį 2009 m. pabaigoje

Nor÷tume atkreipti d÷mesį, kad glob÷jų giminaičių ir ne giminaičių šeimų suma nelygi bendram

glob÷jų šeimų skaičiui, nes keletas šeimų patenka į abi kategorijas.

Per 2009 m. 1054 vaikams buvo nustatyta globa 789 šeimose, t. y. 13 % mažiau globos šeimoje

nustatymo atvejų nei 2008 m.



36

22 paveiksle matome, kad vaikų skaičius 2009 m., lyginant 2005–2008 m. duomenis, visose glob÷jų

šeimose yra mažiausias, išskyrus vaikus, globojamus brolių (seserų) šeimose (13 % didesnis nei 2008

m.). Daugumos VTAS nuomone, seneliai atsisako globoti vaikus, nes n÷ra pasirengę susidoroti su vaikų

elgesio problemomis. Kita dalis senelių negali būti paskirti glob÷jais d÷l to, kad patys yra socialin÷s

rizikos šeimos.

174

223

149

508

204

240

132

640

268

230

158

560

231

269

158

651

353

278

124

628

0 100 200 300 400 500 600 700

ne giminaitis

teta/d÷d÷

sesuo/brolis

senelis/senel÷

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

22 pav. Vaikų, kuriems nustatyta globa 2005–2009 m., skaičius pagal paskirtą glob÷ją

23 paveiksle pavaizduota, d÷l kokių priežasčių 2009 m. nutrūko globa šeimoje.

355

19 17

vaiko glob÷jas (rūpintojas)atleistas nuo pareigų:

vaiko glob÷jas (rūpintojas)nušalintas nuo pareigų:

Vaiko glob÷jas (rūpintojas)mir÷

23 pav. Glob÷jų (rūpintojų) šeimų skaičius pagal globos nutraukimo priežastis 2009 m.

Per 2009 metus iš pareigų buvo atleisti 355 (2008 m. – 561; 2007 m. – 386; 2006 m. – 233; 2005 m.

– 302) glob÷jai. Šis saičius 37 % mažesnis nei 2008 m. 64 % visų atleidimo priežasčių sudar÷ vaiko



37

grąžinimas į biologinę šeimą. Ger÷jant socialiniam darbui su rizikos šeimomis bei griežt÷jant

reikalavimams, kad laikinoji globa negali tęstis neribotą laiką, aktyviau globos priežiūroje dalyvaujant ir

socialiniams partneriams, vis daugiau vaikų grįžta į biologines šeimas.

64%

9% 1%22%

4%

vaikas grąžintas t÷vams

d÷l savo ar artimųjų ligos

d÷l turtin÷s padetiespablog÷jimo

d÷l kitų svarbių priežasčių

vaiko laikinasis glob÷jas(rūpintojas) atleistas, nespaskirtas nuolatinis vaikoglob÷jas (rūpintojas)

24 pav. Glob÷jų (rūpintojų) atleidimo iš pareigų priežastys 2009 m.

2009 m., kaip ir 2008 m. nušalintų nuo pareigų glob÷jų (rūpintojų) šeimų buvo 19. Iš 19 nušalintų

nuo pareigų glob÷jų 2009 m. 15 netinkamai vykd÷ savo pareigas, 4 neužtikrino globotinio interesų

apsaugos.

Nuo 2007 m. Lietuvoje įgyvendinama bendra glob÷jų (rūpintojų) ir įvaikintojų rengimo programa

tod÷l antrus metus iš eil÷s nušalintų glob÷jų skaičius yra mažesnis nei 2006–2007 m.

V. 3. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita

Lietuvoje esančių vaikų globos institucijų sąrašas, lyginant su 2008 metais, pakito nežymiai.

Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, 2009 metais šalyje buvo 108 vaikų globos institucijos: 5 –

kūdikių namai, 33 – apskričių vaikų globos namai, 4 – vaikų globos namai vaikams su negalia, 31 –

savivaldybių vaikų globos namų, 13 – savivaldybių vaikų globos namų grupių ir 22 – nevyriausybiniai

vaikų globos namai. Vaikų globos namų skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis ir globojamų vaikų

skaičius jose matomas 8 lentel÷je.



38

8 lentel÷. Vaikų globos institucijos apskrityse ir globojamų vaikų skaičius jose

Apskritis

Kla

ip÷d

os

Tel

šių

Tau

rag÷

s

Mar

ijam

pol÷

s

Šia

ulių

Kau

no

Aly

taus

Pan

ev÷ž

io

Ute

nos

Vil

niau

s

Iš v

iso

Vaikų globos

institucijų skaičius 15 3 4 8 16 17 4 7 9 25 108

Institucijose

globojamų vaikų

skaičius 2009 m.

385 254 212 277 495 730 319 359 345 1015 4391

Institucijose

globojamų vaikų

skaičius 2008 m.

473 247 237 304 545 787 363 373 394 1079 4802

Svarbu pažym÷ti, kad lyginant pastarųjų dvejų metų statistinius duomenis, institucijose globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičius laikotarpio pabaigoje sumaž÷jo 9,4 %, t. y. 411 vaikų.

Žemiau pateiktoje 9 lentel÷je matome 2006–2009 m. likusių be t÷vų globos vaikų globos vietas ir

jose gyvenančių vaikų skaičių:

9 lentel÷. Vaikų globos vieta 2006–2009 m. (per metus)

Vaikų globos vieta 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Iš viso Lietuvoje 3006 2824 2691 2175

Šeimose 1309 1216 1216 1054

Šeimynose 27 25 40 31

Institucijose: 1670 1583 1435 1090

Kūdikių namuose 229 245 205 192

Apskrities VGN 587 393 406 210

Vaikų globos įstaigose vaikams su negalia 18 15 19 9

Savivaldyb÷s VGN 421 543 437 419

Savivaldyb÷s vaikų globos grup÷se 235 215 232 171

Nevyriausybiniuose VGN 161 166 133 89

Kitose įstaigose 19 6 3 0

Atkreiptinas d÷mesys, kad ataskaitiniu laikotarpiu labai sumaž÷jo (196 vaikais) vaikų, kuriems

globa (rūpyba) nustatyta apskrities pavaldumo vaikų globos namuose. 2008 m. min÷tuose VGN

gyveno 406 vaikai, o 2009 m. – 210 vaikų. Stabiliausias vaikų skaičius, palyginus paskutinių

ketverių metų duomenis, išlieka apskrities pavaldumo kūdikių namuose.



39

Institucijose nustatytų globų (rūpybų ) atvejų skaičius matomas 25 paveiksle.

1435

4802

1090

4391

Vaikų, kuirems nustatyta globainstitucojose, skaičius (per metus)

Vaikų, kuirems nustayta globainstitucijose, skaičius (metų

pabaigoje)

2008 m.

2009 m.

25 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta institucijose, skaičius

Svarbu pažym÷ti, kad maž÷ja institucijose globojamų (rūpinamų) t÷vų globos netekusių vaikų

skaičius. Ataskaitiniu laikotarpiu 1090 vaikų (31,6 % mažiau nei per 2008 m.) globa (rūpyba) buvo

nustatyta institucijose, iš jų – 1015 laikinoji, 75 – nuolatin÷. 2009 m. pabaigoje institucijose buvo

globojamas 4391 vaikas (iš jų 1276 nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o 3115 – nuolatin÷), t. y. 37,8 %

visų t÷vų globos netekusių vaikų. Palyginus šį skaičių su 2008 m. duomenimis matoma, kad institucijose

globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius maž÷jo 9,4 %, t. y. 411 vaikų.

Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos) rūšį

matomas 26 paveiksle.

382

176

169

215

7

11

11

27

19

355

203

238

326

154

126

471

1178

1051

73

289

0 500 1000 1500

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Nuolatin÷s globos (rūpybos)atvejų skaičius 2009 m.pabaigoje

Laikinosios globos (rūpybos)atvejų skaičius 2009 m.pabaigoje

Nuolatin÷s globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2009 m

Laikinosios globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2009 m.

26 pav. Institucijose globojamų vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos) rūšį

Atkreiptinas d÷mesys, kad iki 3 m. amžiaus t÷vų globos netekusiems vaikams dažniausiai

nustatoma laikinoji globa. Tarnyba, remdamasi VTAS praktika, pastebi, kad neretai laikinoji globa

užsitęsia ir taip apribojamos įvaikinimo galimyb÷s. Svarbu pažym÷ti, kad Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse n÷ra numatyto laikinosios globos termino, o ir trūksta apibr÷žtumo, kalbant apie



40

darbo trukmę, susijusią su socialin÷mis rizikos šeimomis. Siekiant apriboti min÷tų atvejų skaičių, būtina

ieškoti galimybių aktyvinti socialinį darbą su socialin÷s rizikos šeimomis, auginančiomis mažamečius

vaikus, bei svarstyti laikinosios globos termino numatymą atitinkamuose teis÷s aktuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnis apibr÷žia t÷vų globos netekusio vaiko

globos (rūpybos) pasibaigimo atvejus. Vaiko globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas t÷vams,

sulaukia pilnametyst÷s arba emancipuojamas, įvaikinamas ar susituokia. Vaiko globos (rūpybos)

pasibaigimo atvejų skaičius 2009 metais pagal įvairias priežastis pateikiamas 10 lentel÷je.

10 lentel÷. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys

Iš viso 2009 m. Iš jų: Eil.

nr. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys Per

metus Laikonoji globa (rūpyba)

Nuolatin÷ globa (rūpyba)

1. Vaikų skaičius, kuriems baig÷si globa (rūpyba): 2.520 1.136 1.384 1.1. grąžintas t÷vams 917 852 65 1.2. sulauk÷ pilnametyst÷s arba emancipuotas 1.379 246 1.133 1.3. įvaikintas 208 33 175 1.4. susituok÷ 8 1 7 1.5. mir÷ 8 4 4 2. Laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę globą

(rūpybą) 995 995

Analizuojant paskutinių dvejų metų duomenis, susijusius su vaikų globos (rūpybos)

pasibaigimo priežastimis, galima teigti, kad situacija pasikeit÷. Lyginant 2007 m. ir 2008 m. duomenis,

šis skaičius išaugo 116 atvejų, o lyginant 2008 m. ir 2009 m. – sumaž÷jo 258 atvejais. Ataskaitiniu

laikotarpiu sumaž÷jo grąžintų t÷vams vaikų skaičius (144 vaikais), susituokusių nepilnamečių (8 vaikais),

mirusių globojamų (rūpinamų) vaikų (4 vaikais) ir globotinių, kurie sulauk÷ pilnametyst÷s ar buvo

emancipuoti (80 vaikų). Pastarųjų atvejų skaičius, palyginus su 2008 m., išlieka didžiausias, t. y. sudaro

didžiąją vaikų skaičiaus dalį, kuriems globa (rūpyba) baig÷si sulaukus pilnametyst÷s ar emancipavus

juos. D÷l šios priežasties 2009 m. globa (rūpyba) baig÷si 1379 vaikams, t. y. 54,7 % visų vaiko globos

(rūpybos) pasibaigimo atvejų.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis numato, jog vaikas, kuris laikinai arba

visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos, arba kuris d÷l savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi

teisę į ypatingą valstyb÷s teikiamą apsaugą ir paramą. Taip pat šios Konvencijos preambul÷je nurodyta,

jog vaikas visapusiškai ir harmoningai gali augti tik šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Tod÷l,

VTAS labai atsakingai turi priimti sprendimus d÷l laikinosios globos tęsimo t÷vų globos netekusiam

vaikui. Svarbu, kad laikinoji globa (rūpyba) neužsitęstų ilgiau, nei tai yra būtina. Pastebima, kad 2008

metais laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę 1435, o 2009 metais – 995 vaikams. Vadinasi, 440



41

nepilnamečių, mažiau nei pra÷jusiais metais, buvo pakeista globos (rūpybos) forma – iš laikinosios į

nuolatinę.

V. 4. Vaikų globa t÷vų prašymu

Pastaraisiais metais emigruojančių asmenų iš Lietuvos skaičius intensyviai did÷ja, ypač jų skaičius

išaugo 2008–2009 metais. Pagal oficialią statistiką 2009 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 20000

žmonių. Statistikos departamento duomenimis, per 2009 m. 11 m÷nesių apie išvykimą deklaravo 19 988

gyventojai, 2008 m. – apie 17 015 asmenų, 2007 m. – 13 853, 2006 m. – 12 602.

Dažnai šeimos, išvykdamos į užsienio valstybes uždarbiauti, vaikus palieka savo artimųjų ar

pažįstamų priežiūrai. VTAS duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 2019 vaikų (1010

mergaičių ir 1009 berniukai), kuriems d÷l t÷vų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa. Taip pat

duomenys rodo, jog dažniausiai paliekami 10–14 metų vaikai – 694. Lyginant kelerių pra÷jusių metų

duomenis, galima daryti išvadą, jog sutvarkyta įstatymin÷ baz÷ – Socialin÷s apsaugos ir darbo ministro

2007 m. geguž÷s 28 d. įsakymu patvirtintuose Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose apibr÷žta

vaiko globos nustatymo t÷vų prašymu tvarka – VTAS aktyvumas, žiniasklaidos d÷mesys paskatino į

užsienio valstybes išvykstančius t÷vus dažniau suvokti poreikį palikti vaiką su įstatyminiu atstovu, nes

globos nustatymo atvejų gerokai padaug÷jo. 2006 m. pabaigoje 343 vaikams buvo nustatyta globa d÷l

t÷vų išvykimo iš Lietuvos, o 2007 m. – 916 vaikų, o 2008 m. tokių vaikų buvo beveik trigubai daugiau –

1952, 2009 m. – 2019 (11 lentel÷).

11 lentel÷. Vaikų globos nustatymas t÷vų prašymu

Per metus

2006 m.

2006 m. gruodžio

31 d.

Per metus

2007 m.

2007 m. gruodžio

31 d.

Per metus

2008 m.

2008 m. gruodžio

31 d.

Per metus

2009 m.

2009m. gruodžio

31 d.

Vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa (rūpyba) šeimoje d÷l t÷vų išvykimo iš Lietuvos Respublikos 352 343 990 916 1874 1952 1432 2019

Pagal lytį: berniukai 181 180 528 481 907 971 732 1009 mergait÷s 171 163 462 435 967 981 700 1010 Pagal amžių: 0–3 m. 37 37 114 99 185 131 196 148 4–6 m. 52 50 182 171 272 275 253 287 7–9 m. 81 82 160 164 340 354 265 373 10–14 m. 127 122 323 295 618 674 435 694 15–17 m. 55 52 211 187 459 518 283 517

Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2006–2009 m. beveik 6 kartus išaugo paliekamų vaikų

nuo 10 iki 17 m. skaičius.

VTAS duomenimis, 2006–2007 m. per metus globų t÷vų prašymu atvejų buvo nustatyta daugiau

negu metų pabaigoje, o 2008–2009 m. situacija pasikeit÷: 2008 m. metų pabaigoje globų nustatyta 78



42

atvejais daugiau, o 2009 m. metų pabaigoje globų t÷vų prašymu buvo 587 atvejais daugiau negu nustatyta

per metus. Tai rodo, kad 2008 m. ir ypač 2009 m. t÷vai negrįžo iš užsienio ir vaikams globa t÷vų prašymu

buvo pratęsta.


1. Nuo 2006 metų maž÷ja t÷vų globos netekusių vaikų skaičius. Per 2006 metus t÷vų globos

neteko 3006 vaikai, 2007 m. – 2824, 2008 m. – 2691, o 2009 m. – 2175.

2. Dvi pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių vaikai 2009 metais neteko t÷vų globos: 1) t÷vai arba

turimas vienintelis iš t÷vų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai aukl÷ja, naudoja fizinį ar

psichinį smurtą; d÷l to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei

saugumui, tod÷l vaikas įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas

nuo t÷vų) – 1373 vaikai (63,1 % visų t÷vų globos netekusių vaikų) ir 2) t÷vai arba turimas vienintelis iš

t÷vų laikinai negali juo rūpintis d÷l abiejų t÷vų ar vieno iš jų ligos, su÷mimo, bausm÷s atlikimo ar kitų

svarbių priežasčių – 366 vaikai (16,8 % visų t÷vų globos netekusių vaikų).

3. Iš 2175 vaikų, kurie 2009 metais neteko t÷vų globos, 1054 (48,5 % visų globojamų vaikų)

globa (rūpyba) nustatyta šeimose, 31 (1,4 % visų globojamų vaikų) – šeimynose, 1090 (50,1 % visų

globojamų vaikų) – institucijose.

4. Vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose,

skaičiaus dalis per 2009 metus išaugo 3,5 %, lyginant su 2008 metų duomenimis.

5. Ataskaitiniu laikotarpiu naujų globos nustatymo institucijose atvejų dalis sumaž÷jo daugiau

nei 24 % (345 vaikais), lyginant su 2008 metais.

6. Siekiant dar labiau mažinti į institucijas nukreipiamų t÷vų globos netekusių vaikų skaičių,

būtina aktyvinti naujų glob÷jų (rūpintojų) paiešką Utenos, Ignalinos, Taurag÷s, Marijampol÷s,

Vilkaviškio ir Kalvarijos savivaldyb÷se.

7. Iš 2175 per 2009 m. t÷vų globos netekusių vaikų 603 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip

pus÷ jų (389, t. y. 64,5 %) įkurdinti institucijose. 192 (iš 389) šio amžiaus grup÷s vaikų nukreipti į

sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

8. 2009 m. sumaž÷jo atvejų, kai vaikai globojami (rūpinami) šeimose ar šeimynose yra

grąžinami į institucijas. 2009 m. 117 vaikų, globotų šeimose (33 vaikais mažiau nei 2008 m.) buvo

sugrąžinti atgal į institucijas, o institucin÷ globa į globą šeimoje buvo pakeista 226 vaikams (25 vaikais

daugiau nei 2008 m.). Norint sumažinti šių atvejų skaičių Lietuvoje, būtina pl÷sti bei aktyvinti paslaugų

globojančioms šeimoms teikimą. Ypač tai aktualu Telšių, Joniškio ir Šilut÷s rajonuose bei Panev÷žio

mieste.



43

9. Nuo 2006 m. iki 2009 m. kiekvienais metais globojančių šeimų ir globojamų vaikų skaičius

vidutiniškai sumaž÷davo 3,3 %.

10. Daugumos VTAS nuomone, seneliai atsisako globoti vaikus, nes n÷ra pasirengę susidoroti

su užklumpančiomis vaikų elgesio problemomis. Reikia teikti socialines paslaugas globojančioms

šeimoms.

11. 2009 m. 64 % visų glob÷jų šeimų atleidimo iš pareigų priežasčių sudar÷ vaiko grąžinimas į

biologinę šeimą.

12. 2009 m. iš pareigų atleista 206-iomis glob÷jų šeimomis mažiau nei 2008 m. Teigiamos

įtakos tam tur÷jo bendra glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių rengimo programa.

13. Ataskaitiniu laikotarpiu ypač sumaž÷jo (196 vaikais) vaikų, kuriems globa (rūpyba)

nustatyta apskrities pavaldumo vaikų globos namuose. 2008 m. min÷tuose VGN gyveno 406 vaikai, o

2009 m. – 210 vaikų.

14. 2009 m. sumaž÷jo globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų: 2009 m. – 2520, o 2008 m. – 2778.

Didžiąją vaikų skaičiaus dalį (54,7 % visų vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų, t. y. 1379 vaikai)

sudaro pilnametyst÷s sulaukę bei emancipuoti globotiniai.

15. Bendras t÷vų globos netekusių vaikų skaičius 2009 metų pabaigoje buvo – 11 608. Iš jų

6931 globojami (rūpinami) šeimose, 286 – šeimynose, o 4391 – institucijose.

16. 2009 metų pabaigoje daugiausia (7657) be t÷vų globos likusių vaikų skaičius sudar÷ dvi

amžiaus grupes: 10 – 14 m. – 4209 vaikai ir 15 – 17 m. – 3448 vaikai (66 % visų t÷vų globos netekusių

vaikų).

17. Nuo 2006 m. iki 2009 m. 6 kartus išaugo vaikų globos nustatymo t÷vų prašymu atvejų.

VI. PASLAUGŲ GLOBöJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA

Bendra įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) rengimo sistema

Tarnybai skirta 232400 Lt, kad 2009 metais būtų tęsiamas Vaiko globos (rūpybos) sistemos

reogranizavimo strategijos įgyvendinimas.

8.3 priemonei (darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko glob÷jais (rūpintojais),

įt÷viais, parengimas ir vertinimas, mokymas pagal bendrą glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių mokymo

programą, jų atestavimo organizavimas) įgyvendinti skirta 20000 Lt. Iš šiai priemonei įgyvendinti skirtų

l÷šų 2009-12-31 į biudžetą grąžinta 2895,54 Lt. 113300 Lt skirta įgyvendinti 9.2. priemonę, t. y. renginių

organizavimui (seminarų, konferencijų, akcijų), skirtų gerajai vaikų globos (rūpybos) patirčiai skleisti,

informacinių metodinių leidinių parengimui ir išleidimui, alternatyvių vaiko globos (rūpybos) formų



44

skleidimui ir propagavimui per visuomen÷s informavimo priemones, akcijas, šventes, formuojant

teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą. Iš šiai priemonei

įgyvendinti skirtų l÷šų 2009-12-31 į biudžetą grąžinta 33,21 Lt. Bendros glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių

mokymo programos metodinio vadovo ir vaizdin÷s mokymo medžiagos parengimui ir išleidimui (5.1.

priemonei) buvo skirta 99100 Lt. Iš šiai priemonei įgyvendinti skirtų l÷šų 2009-12-31 į biudžetą grąžinta

628,17 lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114

patvirtintų Tarnybos nuostatų 5.4. ir 6.10 punktais, Tarnyba siekia įgyvendinti bendrą įt÷vių ir glob÷jų

(rūpintojų) rengimo sistemą Lietuvoje.

Tęsiant bendrą įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) rengimo programos įgyvendinimą Lietuvoje pagal

Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-73 (Žin.,

2008, Nr. 33-1185) patvirtintus „Projektų d÷l glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių paieškos, rengimo, atrankos,

konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų atrankos konkurso organizavimo 2008–2012 metais

nuostatus“ paskelbtas konkursas finansavimui laim÷ti. Konkursui paraiškas pateik÷ 30 įstaigų, atrinkti 23

projektai. Iš 23 įstaigų, 2009 m. vykdžiusių įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) paiešką, atranką, mokymus,

vertinimą bei teikusioms jiems pagalbą, 14 buvo biudžetin÷s įstaigos, 9 viešosios įstaigos. 1 įstaiga

projektą 2009 m. vykd÷ pirmą kartą.

Valstyb÷ projektų įgyvendinimui skyr÷ 650896 Lt., finansuoti prad÷ta nuo 2009 m. birželio 11 d.,

2009 m. pabaigoje iš šios sumos į biudžetą grąžinta 841,07 Lt.

Mokymai darbuotojams, vykdantiems įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) rengimą

Atsižvelgiant į tai, kad iš 23 projekte dalyvaujančių įstaigų viena biudžetin÷ įstaiga dalyvavo pirmą

kartą, o kitose įstaigose d÷l darbuotojų kaitos atsirado poreikis paruošti naujų darbuotojų, buvo

skelbiamas viešasis konkursas ir pasirašyta sutartis su 2 PRIDE programos mokytojais (Kauno m. vaikų

gerov÷s centro „Pastog÷“ direktoriumi Ričardu Kukausku; VšĮ SOTAS PRIDE programos mokytoju,

psichologu Andriumi Atu), kurie 2009 m pareng÷ 12 naujų specialistų (panaudota 9490,00 Lt). Naujų

darbuotojų mokymai vyko 2009 m. birželio–rugpjūčio m÷n. Kauno mieste.

Įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) programos PRIDE mokytojų rengimo kursą iš viso sudar÷ 120

akademinių valandų, iš jų – 60 akademinių valandų teorinio mokymo ir 60 akademinių valandų praktinio

mokymo.

Mokymų metu buvo pristatoma, kaip dirbti naudojant sisteminę PRIDE mokymo programą.

Specialistai įvairių praktinių užduočių metu atliko glob÷jo (įt÷vio), globojamo (įvaikinto) vaiko arba

mokytojo vaidmenis, atvirai aptar÷ juos, įvald÷ mokymų techniką, mok÷si geb÷ti klausyti būsimų



45

mokymo dalyvių, aktyviai juos įtraukti į mokymų procesą, taip pat steb÷ti ir vertinti būsimus glob÷jus ir

įvaikintojus. Mokymų metu kalb÷ta, kaip populiarinti globą, vykdyti reklamines kampanijas, skatinti

šeimas įvaikinti ar globoti, keisti neigiamą visuomen÷s nuomonę, paneigti egzistuojančius mitus apie

vaiko, netekusio t÷vų globos, įvaikinimą ir globą šeimoje.

Projekto vykdytojų atestacija

2009 m. Valstyb÷s dokumentų technologin÷s apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos

Registro skyriaus patvirtinta ir kovo m÷nesį išleista 100 vienetų atestacijos pažym÷jimų (panaudota

3522,40 Lt).

2009 m. įvyko du darbuotojų, galinčių vykdyti glob÷jų ir įt÷vių mokymus, atestacijos

pos÷džiai. Pirmin÷ atestacija organizuota 11 naujų specialistų. Tarnybos direktoriaus 2009-11-11

įsakymu Nr. BV-31 sudaryta ir patvirtinta atestacijos komisijos sud÷tis. 2009 m. lapkričio 17 d.

Tarnyboje įvyko Asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti

vaiką patikrinimą, atestacijos komisijos pos÷dis, kurio metu atestuota 11 naujų specialistų.

Antroji atestacija buvo pakartotin÷, skirta specialistams, kurių atestacija galiojo iki 2009 m.

gruodžio 12 dienos. Tarnybos direktoriaus 2009-12-01 įsakymu Nr. BV-34A sudaryta ir patvirtinta

atestacijos komisijos sud÷tis. Atestacijos komisijai buvo pateikti 42 PRIDE mokytojų prašymai

pakartotinei atestacijai. Pakartotinai atestuoti visi 42 prašymus pateikę specialistai.

2009 m. iš viso buvo atestuoti 53 specialistai, iš jų 51 specialistas dirbo 23 įstaigose, 2 atestuoti

socialiniai darbuotojai d÷l mažesnio finansavimo mokymų neved÷, bet dalyvavo kitoje su globa ir

įvaikinimu susijusioje veikloje. 2008 m. buvo atestuoti 56 socialiniai darbuotojai, tačiau iš jų 14

nepateik÷ prašymų pakartotinei atestacijai, nes vieni 2009 m. pakeit÷ darbo vietą, kiti d÷l 2009 m.

mažesnio finansavimo, nebuvo įtraukti į projekto vykdymą.

PRIDE metodin÷s medžiagos leidyba

2008 m. iš socialinių darbuotojų, vykdančių glob÷jų ir įt÷vių mokymus, buvo surinkta informacija

apie reikalingą tobulinti, papildyti metodinę medžiagą, tod÷l 2009 m. buvo parengtos ir išleistos naujos

priemom÷s ir pakartota turimos medžiagos leidyba.

2009 m. bendradarbiaujant su VšĮ Nepriklausomų paieškų tarnyba, PRIDE mokymams pritaikyta ir

parengta vaizdo medžiaga apie biologin÷s šeimos ir įvaikinimo reikšmę vaiko gyvenime (panaudota

2202,20 Lt). Taip pat bendradarbiaujant su PRIDE mokytoja psichologe Asta Zbarauskaite, parengta ir



46

išleista metodin÷ knygel÷ (810 vnt.) „Prieraišumas: iššūkiai ir galimyb÷s globojant vaiką ar paauglį“

(leidybai panaudota 14300,82 Lt).

2009 m. išversta ir adaptuota Lietuvai PRIDE mokymų medžiaga (9 knygos), skirta teikti paslaugas

po įvaikinimo ar esant globai. Išleisti 24 komplektai segtuvų po 9 knygas. Šiam projektui panaudoti

44649,08 Lt.

2009 m. perfilmuoti PRIDE mokymų vaizdo siužetai. Filmuojant juos dalyvavo globojančios ir

įvaikinusios šeimos, taip pat ir PRIDE mokytojai (panaudota 36270,84 Lt).

2009 m. papildomai išleista 493 PRIDE mokymų dalyvių knygų ir 33 mokytojų knygos (panaudota

18652,22 Lt).

Kvalifikacijos k÷limo mokymai ir kita veikla, skatinanti bendradarbiavimą ir užtikrininanti

mokymų kokybę bei efektyvumą

2009 m. lapkričio 19–20 dienomis buvo organizuotas seminaras PRIDE mokytojams „Pasirengimo

įvaikinti ar globoti sistemos Lietuvoje tobulinimas“. Seminare dalyvavo 49 mokytojai (panaudota

4092,06 Lt).

2009 m. gruodžio 9 d. organizuotas seminaras „Globos ir įvaikinimo sistemos Lietuvoje

tobulinimas ir gerosios patirties sklaida“. Seminaras skirtas VTAS ir PRIDE specialistams (panaudota

4404,50 Lt).

2009 m. buvo sukurtas internetinis PRIDE mokytojų forumas. Specialistai jame gali kreiptis

pagalbos sprendžiant aktualius klausimus, teikti pasiūlymus, diskutuoti, dalytis patirtimi. Taip pat

Tarnybos specialistai dalyvaudavo įt÷vių ir glob÷jų mokymuose, pagal savo kompetenciją atsakydavo į

dalyvių pateikiamus klausimus. 2009 m. buvo vykdoma socialinių partnerių veiklos kontrol÷, steb÷ti

mokymai, tikrintos asmens bylų saugojimo sąlygos.

Projektų vykdytojų veiklos rezultatai

Projektų vykdytojų mokymų metu savivaldyb÷se organizuoti ir būsimų glob÷jų (rūpintojų) bei

įt÷vių mokymai. Pagal PRIDE programą šeimos ruoštos Vilniaus, Kauno, Klaip÷dos, Utenos, Alytaus,

Panev÷žio, Šiaulių, Marijampol÷s ir Telšių apskrityse. 2009 metų pabaigoje iš 60 miestų ir rajonų

savivaldybių 52 buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su 23 socialinių partnerių įstaigomis,

vykdančiomis įt÷vių ir glob÷jų (rūpintojų) paiešką, atranką, mokymus, vertinimą, teikiančiomis

konsultacijas ir organizuojančiomis globos ir įvaikinimo populiarinimą Lietuvoje.

8 miestų ir rajonų savivaldyb÷s (Druskininkų m., Joniškio r., Neringos m., Kelm÷s r., Pag÷gių,

Panev÷žio r., Skuodo r., Rokiškio r.) nepasirašiusios bendradarbiavimo sutarčių. Socialiniai partneriai



47

geranoriškai sutinka priimti šių savivaldybių būsimus įt÷vius ir glob÷jus į mokymus, bet maž÷jant

projektų finansavimui šios aplinkyb÷s tur÷tų dar labiau kelti įtampą tarp išvardintų savivaldybių VTAS ir

neturinčių kur mokytis asmenų.

Iš 52 savivaldybių 44 pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su vienu socialiniu partneriu, 5

savivaldyb÷s (Klaip÷dos r., Kauno, Klaip÷dos, Palangos ir Šiaulių miestų) pasirašę sutartis su dviem

socialiniais partneriais, 3 savivaldyb÷s (Vilniaus m., Vilniaus r., Šilut÷s r.) bendradarbiauja su 3

partneriais. Akivaizdu, kad tos savivaldyb÷s, kuriose gyvena nemažai gyventojų, renkasi po kelis

socialinius partnerius.

Pl÷sdami savo veiklą, socialiniai partneriai taip pat vykdo veiklą keliose savivaldyb÷se. 12 lentel÷je

pateikiamas socialinių partnerių sąrašas pagal bendradarbiaujančių savivaldybių skaičių. Kaip matome,

34 % visų socialinių partnerių bendradarbiauja su viena savivaldybe, 26 % bendradarbiauja su 3

savivaldyb÷mis.

12 lentel÷. Socialinių partnerių sąrašas pagal bendradarbiaujančių savivaldybių skaičių 2009 m.

Bendradarbiaujančių

savivaldybių skaičius Socialiniai partneriai

Socialinių

partnerių

skaičius

7 VšĮ Psichologin÷s paramos ir konsultavimo centras 1

6 BĮ Gargždų socialinių paslaugų centras 1

5 BĮ Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras, VšĮ „Socialis“, BĮ

Marijampol÷s socialin÷s pagalbos centras 3

4

BĮ Klaip÷dos miesto šeimos ir vaiko gerov÷s centras, BĮ Utenos vaikų

socialin÷s paramos ir ugdymo centras 2

3

VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centras, VšĮ „Soneima“, VšĮ Teis÷s ir

vadybos sprendimai, BĮ Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras, BĮ

Anykščių rajono socialinių paslaugų centras, BĮ Kretingos socialinių

paslaugų centras

6

2 BĮ Plung÷s socialinių paslaugų centras, BĮ Vaiko gerov÷s centras

„Pastog÷“ 2

1

BĮ Elektr÷nų socialinių paslaugų centras, BĮ Var÷nos švietimo centras,

VšĮ „Sotas“, VšĮ Šeimos santykių institutas, VšĮ Vaikų ir paauglių

socialinis centras, BĮ Panev÷žio socialinių paslaugų centras, BĮ Mažeikių

socialinių paslaugų tarnyba, VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva

8



48

Per 2009 m. 23 socialiniai partneriai ved÷ ir užbaig÷ 55 mokymų grupes, o tai yra 50 % daugiau nei

2008 m. Mokymuose iš viso dalyvavo 410 glob÷jų, kas sudar÷ 272 šeimas, ir 242 įt÷viai, kas sudar÷ 125

šeimas. Iš viso mokymuose dalyvavo 652 asmenys, t. y. 3 kartus daugiau nei 2008 m. Mokymus prad÷jo,

bet jų nebaig÷ 36 glob÷jų šeimos ir 3 įt÷vių šeimos. Kaip teigia socialiniai partneriai, dauguma glob÷jų,

auginančių globojamus vaikus, yra nemotyvuoti.

Papildomai socialiniai partneriai įvertino ir pareng÷ 67 išvadas asmenims, kuriems įstatymo

nustatyta tvarka mokymai neprivalomi. 2008 m. tokių duomenų nesurinkta, nes socialiniai partneriai

išvadas rengdavo tik mokymų dalyviams.

2009 m. parengtos 9 neigiamos išvados d÷l glob÷jų šeimų ir 4 d÷l įt÷vių šeimų. Lyginant 2008 m.

ir 2009 m. duomenis, neigiamos išvados buvo parengtos tokiam pat skaičiui glob÷jų šeimų, nors mokymų

dalyvių skaičius 2008 m. buvo tris kartus mažesnis. Neigiamai įvertintos šeimos sudaro tik 3,6 % visų

mokymus baigusiųjų šeimų skaičiaus. Tuo tarpu 2008 m. neigiamai įvertintos šeimos sudar÷ 9,5 % visų

mokymus baigusių šeimų skaičiaus. Socialiniai partneriai, nurodydami priežastis, kod÷l šeimos buvo

įvertintos neigiamai, pirmiausia pažymi, kad šeimos negal÷jo užtikrinti saugios aplinkos. Kitos

priežastys: išryšk÷jusios priklausomyb÷s ligos, negal÷jimas tenkinti vaiko emocinių poreikių bei

asmenybin÷s glob÷jų ir įt÷vių charakteristikos, leidžiančios suabejoti geb÷jimu tenkinti vaiko poreikius.

Kaip ir 2008 m., 2009 metais buvo daugiau neigiamai įvertintų būsimų glob÷jų (rūpintojų), kas leidžia

daryti prielaidą, kad ketinantys įvaikinti asmenys yra labiau motyvuoti ir atsakingai įvertinę savo norus ir

galimybes.

2009 m. pabaigoje 11 socialinių partnerių buvo prad÷ję naujų grupių mokymą. Jose iš viso

dalyvauja 125 asmenys, kas sudaro 74 šeimas (22 asmenimis mažiau negu 2008 m.).

13 lentel÷. Glob÷jų ir įt÷vių paruošimas 2008–2009 m.

Ataskaitiniai metai 2009 2008

Baigusių mokymus grupių skaičius 55 26

asmenys 410 140 Glob÷jų

skaičius šeimos 272 83

asmenys 242 86 Grup÷s dalyvių skaičius

Įt÷vių skaičius šeimos 125 44

asmenys 49 12 Mokymų nebaigusių glob÷jų skaičius

šeimos 36 9

asmenys 6 4 Mokymų nebaigusių įt÷vių skaičius

šeimos 3 2

Glob÷jams 208 83 Teigiamų išvadų skaičius Baigusieji

mokymus Įt÷viams 116 44



49

Sutuoktiniams 47

Artimiems

giminaičiams 5 Asmenys,

kuriems

mokymai

neprivalomi

Asmenims,

anksčiau

baigusiems

mokymus

15

Glob÷jams 9 9 Baigusieji

mokymus Įt÷viams 4 2

Sutuoktiniams

Artimiems

giminaičiams

Neigiamų išvadų skaičius Asmenys,

kuriems

mokymai

neprivalomi

Asmenims,

anksčiau

baigusiems

mokymus

asmenys 75 97 Glob÷jų

skaičius šeimos 49 54

asmenys 50 50 Prad÷ti grupių mokymai

Įt÷vių skaičius šeimos 25 26

2009 m. socialiniai partneriai be savo tiesiogin÷s veiklos – atrinkti, mokyti ir įvertinti būsimus

įt÷vius ir glob÷jus – vykd÷ ir kitokią veiklą. 14 lentel÷je matome apibendrintų 16 veiklų, kurias vykd÷

socialiniai partneriai. Socialiniai partneriai daugiausia teik÷ individualias socialinio darbuotojo

konsultacijas – 12 partnerių, 11 partnerių organizavo savipagalbos grupes. Galima teigti, kad yra

socialinių partnerių, kurie jau dabar vykdo veiklas, kurios pagal Vaiko globos (rūpybos) sistemos

reogranizavimo strategiją dar tik siekiamyb÷.

14 lentel÷. Socialinių partnerių papildoma veikla 2009 m.

Socialinių partnerių papildoma veikla Veiklą vykdančių

socialinių partnerių

skaičius

Individualios socialinio darbuotojo konsultacijos 12

Savipagalbos grup÷s 11

Paskaitos, seminarai įt÷viams ir glob÷jams 9

Pagalba adaptuojant metodinę PRIDE medžiagą 6

Psichologo konsultacijos 4



50

Susitikimai su kitais projekte dalyvaujančiais partneriais 4

Organizuojamos švent÷s ir renginiai įt÷viams ir glob÷jams 4

Susitikimai su mokymus baigusiai įt÷viais ir glob÷jais 3

Skaitomi pranešimai PRIDE mokymų aktualijomis 3

Metodiniai leidiniai 2

Atvejų analiz÷ su kitais socialiniais partneriais 2

Įvaikintų ir globojamų vaikų kūrybinių darbelių konkursai 2

Vaiko globos priežiūra 2

Atliktas tyrimas 2

Grupin÷ terapija 1

Vaiko paruošimas įvaikinimui ir globai 1

Šeimų palyd÷jimas susipažįstant su pasiūlytu vaiku 1

Paskatino glob÷jus įkurti asociaciją 1

PRIDE mokymų kokyb÷s ir efektyvumo vertinimas

2009 m. 23 socialiniai partneriai vertino savo organizuojamų mokymų kokybę ir efektyvumą raštu

bei žodžiu. Populiariausias įvertinimo metodas – pateikti mokymų dalyviams vertinimo anketas – 13

socialinių partnerių, 9 – apie mokymų naudą surenka informaciją žodin÷s apklausos būdu, taip pat

įvertindami VTAS ir globos įstaigų darbuotojų atsiliepimus, 1 socialinis partneris naudojo abu metodus iš

karto. Visi socialiniai partneriai nurodo, kad po mokymų keit÷si dalyvių požiūris į vaiko biologinę šeimą,

jie geriau suprato t÷vų globos netekusio vaiko elgesio priežastis, jaut÷si tvirčiau d÷l savo sprendimo

įvaikinti ar globoti. Taip pat keit÷si įt÷vių ir glob÷jų lūkesčai d÷l pageidaujamo įvaikinti ar globoti vaiko

amžiaus. 14 socialinių partnerių nurodo, kad po mokymų lūkesčiai d÷l vaiko amžiaus keit÷si – pageidavo

vyresnių vaikų, dažniausiai lūkesčius keit÷ būsimi įt÷viai. 11 socialinių partnerių nurodo, kad lūkesčiai

d÷l vaiko amžiaus po mokymų nesikeit÷. Dažniausiai nesikeičia glob÷jų lūkesčiai, nes didel÷ dalis jau

augino šeimoje globojamus vaikus. Nors nei viena išvada nebuvo apskųsta teismui, bet 3 įt÷vių šeimos

2009 m. buvo vertinamos pakartotinai. Tai sudaro 1 procentą visų parengtų šeimų. Taigi darbas su

žmon÷mis, nors ir naudojant labai gerą vertinimo ir parengimo programą, reikalauja iš PRIDE mokytojų

ne tik žinių, bet ir patyrimo bei įžvalgos.

Iš 27 paveikslo matyti, kad 2009 m. duomenimis glob÷jų amžiaus vidurkis yra 16 % didesnis už

įt÷vių amžiaus vidurkį, pageidaujamų globoti vaikų amžiaus vidurkis didesnis 72,5 % už pageidaujamų

įvaikinti amžiaus vidurkį. Amžiaus vidurkis 2008 m. ir 2009 m. nedaug keit÷si.



51

42

8

35,4

2,2

40,1

7,6

36,7

2,5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2009 m. 2008 m.

Glob÷jų šeimų amžiaus vidurkis

Pageidaujamų globoti vaikųamžiaus vidurkis

Įt÷vių šeimų amžiaus vidurkis

Pageidaujamų įvaikinti vaikųamžiaus vidurkis

27 pav. Glob÷jų ir įt÷vių bei pageidaujamų globoti, įvaikinti vaikų amžiaus vidurkiai 2008–2009 m.

2009 m. įvaikinimo ir globos motyvacija, apie kurią informaciją pateik÷ socialiniai partneriai,

pavaizduota 15 lentel÷je. Didžiausia dalis mokymų dalyvių nurod÷, kad nori pad÷ti institucijoje

augančiam vaikui.

15 lentel÷. Įvaikinimo ir globos motyvacija 2009 m.

Motyvas Pasisakiusių glob÷jų ir įt÷vių procentin÷ dalis

1. Nori pad÷ti institucijoje augančiam vaikui 39 %

2. Negali susilaukti savų vaikų 29 %

3. Nori pad÷ti giminaičių vaikui 13 %

4. Nori didel÷s šeimos 5 %

5. Noras pad÷ti savo šeimai 4 %

4. Nori pad÷ti konkrečiam pažįstamam vaikui 2 %

5. Noras pad÷ti vaikui ir jo šeimai 2 %

6. Turi savų vaikų, nori dar kažkam pad÷ti 2 %

7. Įvaikinę (globoja) vieną, nori dar vieno vaiko 1 %

8. Nesukūrę šeimos, neturi savo vaikų 0,5 %

9. Negali susilaukti antro vaiko 0,5 %

10. Nori tam tikros lyties 0,5 %

11. Augina neįgalų(-ius) vaikus ir nori sveiko

vaiko 0,5 %

12. Įsteigę šeimynas asmenys gilino žinias 0,5 %



52

Socialiniai partneriai įvaikinimą ir globą populiarino šias būdais: išleido plakatus, skrajutes,

kišeninius ir sieninius kalendorius, sukūr÷ garsinę ir vaizdinę reklamą, spaudoje publikuoti informaciniai

straipsniai, pasirod÷ reklaminiai skelbimai vietin÷je spaudoje ir internetiniuose puslapiuose. Socialiniai

partneriai dalijo ir pra÷jusių metų reklaminę atributiką. Informacijos sklaidai teigiamos įtakos tur÷jo ir

organizuojamos švent÷s bei renginiai. 2009 m. buvo ir originalių sprendimų – parašyti laiškai ir jie

išplatinti regione. Pasak socialinių partnerių, didžiausias efektas buvo, kai laiškus išdalijo namo ar

laiptin÷s gyventojai, nes tokiu būdu informacijos sklaida vyko greičiau.

Atvykusius į mokymus dalyvius PRIDE mokytojai apklausia, iš kur sužinojo apie mokymus. 28

paveiksle parodyti šios apklausos rezultatai. Didžiąją dalį mokymų dalyvių siunčia VTAS darbuotojai,

kiti asmenys į mokymus atvyksta paskatinti kitų informacijos šaltinių.

77%

6%5% 4% 3% 2% 2%

1%

Nukreip÷ VTAS

Perskait÷ straipsnį spaudoje

Informaciją apie rengiamusmokymus rado internete

Pasteb÷jo žinutę spaudoje

Pasteb÷jo reklamą gatv÷je

Kita (mat÷ lelevizijos laidą)

Paskatino kitos įvaikinusios irglobojančios šeimos

Tokios informacijos neturime

28 pav. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužinota apie įt÷vių ir glob÷jų mokymus 2009 m.

Lyginant su 2008 m. duomenimis, 7 % sumaž÷jo asmenų, kuriuos siunt÷ mokytis VTAS

darbuotojai. Tai nul÷m÷ informacijos šaltinių įvairov÷. Atitinkama reklama 2009 m. paskatino atvykti į

mokymus tik 23 % dalyvių, tod÷l būtina įvertinti reklamai skiriamų l÷šų panaudojimo efektyvumą.

Socialiniai partneriai, kaupdami patirtį ir tur÷dami galimybę identifikuoti globos ir įvaikinimo

sistemos spragas, pateik÷ tokius pasiūlymus:

16 lentel÷. PRIDE mokytojų 2009 m. pasiūlymai

Pasiūlymai Socialinių partnerių skaičius

Organizuoti bendrą visoje Lietuvoje globos ir įvaikinimo

reklamą 20%

Peržiūr÷ti ir patobulinti PRIDE medžiagą 11%

Sukurti bendrą PRIDE programos ženklą 11%

PRIDE mokytojų nuolatiniai etatai 8%

Tobulinti teisinę globos ir įvaikinimo bazę 8%



53

Keisti šeimų ir vaikų suporavimo tvarką 6%

Pravesti PRIDE mokymus VTAS darbuotojams 6%

Įtraukti į socialinių paslaugų katalogą PRIDE mokymus 6%

Įtraukti į mokymų programą informaciją apie galimybę

žindyti įvaikintus vaikus 3%

Organizuoti mokymus savaitgaliniams glob÷jams 3%

Organizuoti mokymus tikslinei giminaičių grupei 3%

Keisti televizijos laidų požiūrį į mokymus 3%

Ieškoti laikinųjų glob÷jų 3%

Organizuoti šeimų palyd÷jimus susipažįstant su vaiku 3%

Tobulinti darbo su biologine vaiko šeima sistemą. 3%

Mokytojams išdalyti elektronines knygų ir anketų versijas,

kad būtų galima lengviau paruošti užduotis 3%

17 lentel÷je pateikiami socialinių partnerių nurodyti sunkumai, patirti 2009 m.:

17 lentel÷. PRIDE mokytojų įvardyti sunkumai 2009 m.

PRIDE mokytojų įvardinti sunkumai Pasisakiusiųjų

skaičius

Sunku suderinti mokymų laiką su

dirbančiais dalyviais 8

Mokymai jau globojančioms šeimoms labai

komplikuoti 7

Veikla prad÷ta birželio m÷nesį, tod÷l vasarą

buvo sunku surinkti grupę 5

Kitakalbiai mokymų dalyviai 3

Kai kurios PRIDE medžiagos dalys

nebeatitinka tikrov÷s (statistiniai duomenys,

informacija apie socialines garantijas)

2

Daugelio būsimų įt÷vių ar glob÷jų

sutuoktiniai dirba užsienyje 2

Nebuvo diskusijos su kitais PRIDE

mokytojais 1

PRIDE medžiaga per didel÷s apimties ir

nesp÷jama visko išd÷styti 1

Sunku įvertinti šeimos pasirengimą 1



54


1. Neigiamai įvertinos šeimos sudaro 3,6 % visų mokymus baigusių šeimų skaičiaus.

2. Kaip ir 2008 m., pasitraukusių iš mokymų ar įvertintų neigiamai glob÷jų yra gerokai

daugiau nei įvaikintojų.

3. Glob÷jų ir globoti pageidaujamų vaikų amžiaus vidurkis yra didesnis už įvaikintojų ir

įvaikinti pageidaujamų vaikų amžiaus vidurkį.

4. Didžiausia dalis mokymų dalyvių (39 %) nurod÷, kad motyvacija įvaikinti ar globoti yra

noras pad÷ti institucijoje augančiam vaikui, 29 % nurod÷, kad įvaikinti paskatino negal÷jimas susilaukti

vaikų.

5. Socialiniai partneriai siūlo vykdyti bendrą visoje Lietuvoje reklamą.

6. Asmenys, kurie mokymus pradeda lankyti jau globodami vaiką, stokoja motyvacijos, tod÷l

jų įvertinimas tampa sud÷tingas. VTAS netur÷tų apgyvendinti vaiko šeimoje, kuri projektų vykdytojų

neįvertinta.

7. 2009 m. parengta 2,5 karto daugiau šeimų nei 2008 m., nors finansavimas 2009 m. buvo 36

% mažesnis.

8. Projektų finansavimas prad÷tas II ketvirčio pabaigoje. Pasak partnerių, tai nul÷m÷ mažesnį

per metus parengtų šeimų skaičių. Būtina peržiūr÷ti projektų finansavimo tvarką.

SUSITIKIMAI-SEMINARAI ĮVAIKINUSIOMS ŠEIMOMS

2009 m. rugpjūčio 7–9 dienomis Trakų rajono poilsio centre „Kempingas sl÷nyje“ įvyko 6-asis

įvaikinusių šeimų susitikimas.

Jo metu t÷vai ir vaikai kartu žaid÷, užsiim÷ kita bendra veikla. Linksmąsias estefetes praved÷ viena

glob÷jų šeima, įvaikinusi šeima suorganizavo pynimo užsi÷mimus. V÷liau vaikus linksmino animacinių

filmų personažai Šrekas ir Kempiniukas. Vakare susitikimo dalyviams pasirod÷ etnografinis ansamblis

„Kling÷“. Šeimos šoko, dainavo, žaid÷ lietuvių liaudies žaidimus, susipažino su muzikos instrumentais.

2009 m. įvaikinusių šeimų susitikime dalyvavo 30 įvaikinusių šeimų, iš jų 3 – užsieniečių. Lyginant

su ankstesnių metų susitikimais, 2009 m. susitikimo dalyvių sakičius nebuvo labai gausus. Galima

manyti, kad tai nul÷m÷ ekonomin÷ kriz÷. Susitikimui išleista 3654,73 Lt.



55

VII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS

Kaip ir ankstesniais metais, vienas iš pagrindinių Tarnybos uždavinių yra organizuoti įvaikinimą

Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Tarnyba sudaro ir tvarko

galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlo šioje apskaitoje esančius vaikus įvaikinti Lietuvos Respublikos

piliečiams, o neradus šeimos, galinčios išlaikyti ir aukl÷ti be t÷vų globos likusį vaiką, siūlo juos įvaikinti

Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaitoje esantiems

asmenims.

VII. 1 Galimų įvaikinti vaikų apskaita

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.219 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷s 2009-05-20 nutarimu Nr. 457 „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m.

rugs÷jo 10 d. nutarimo Nr. 1422 „D÷l Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“

pakeitimo“ patvirtinta Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka (toliau – Įvaikinimo apskaitos

tvarka), Tarnyba yra atsakinga už duomenų apie galimus įvaikinti vaikus rinkimą, tvarkymą ir galimų

įvaikinti vaikų apskaitos sudarymą. Įvaikinimo apskaitos tvarka nustato baigtinį vaiko įrašymo į galimų

įvaikinti vaikų apskaitą pagrindų sąrašą. Tačiau ne visada vaikas, tur÷damas galimo įvaikinti vaiko teisinį

statusą, gali būti siūlomas įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių su biologine šeima (seneliais, broliais,

seserimis ar kitais giminaičiais), vaiko amžiaus ir paties vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę,

sprendimo. Tod÷l dažnai nors ir yra teisinis pagrindas įrašyti vaiką į galimų įvaikinti vaikų apskaitą,

siūlyti jį įvaikinti konkrečiai šeimai neįmanoma, nes tai pažeistų jo teises ir interesus. Tod÷l labai svarbu

sprendžiant klausimą d÷l vaiko įrašymo į apskaitą teisingai ir išsamiai įvertinti informaciją apie galimą

įvaikinti vaiką ir ją pateikti pagal Valstyb÷s vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus

2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. BV-12 „D÷l informacijos apie galimą įvaikinti vaiką formos

patvirtinimo“ patvirtintą formą.

2009 metų gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 2104

vaikai. Iš jų 1203 berniukai ir 901 mergait÷. Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 669 vaikai įrašyti po vieną,

1435 įrašyti kartu su broliais ar seserimis, t. y. grup÷mis.

29 paveiksl÷lyje nurodomi 2008–2009 metų duomenys apie vaikų, buvusių bendroje galimų

įvaikinti vaikų apskaitoje, pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.



56

167

126

223

232

323

320

749

772

707

654

0 100 200 300 400 500 600 700 800

Vaikų skaičius

0-3.

4-6.

7-9.

10-14.

15-17.

Vai

kų a

mži

us

2009 m.

2008 m.

29 pav. Galimų įvaikinti vaikų apskaita 2008–2009 m.

Lyginant su 2008 m., apskaitoje labiausiai sumaž÷jo 0–3 m. ir 15–17 m. amžiaus grupių vaikų

skaičius, o labiausiai išaugo 10–14 m. amžiaus vaikų skaičius. 4–6 m. ir 7–9 m. amžiaus grupių vaikų

skaičius išliko panašus. Vyresni nei 10 m. vaikai apskaitoje sudaro 67,81 %. 2008 m šios amžiaus grup÷s

vaikai sudar÷ 67,1 % visų galimų įvaikinti vaikų.

Atkreipiame d÷mesį, kad Lietuvoje kasmet t÷vų globos netenka panašus skaičius vaikų iki 3 m.,

tačiau šios amžiaus grup÷s įrašomų į apskaitą vaikų skaičius maž÷ja. Tai galima paaiškinti tuo, kad

dažniausiai mažyliams nustačius laikinąją globą, neskubama operatyviai spręsti jų statuso sutvarkymo

klausimo. Tokie vaikai globojamai 2–3 metus, v÷liau jų t÷vams apribojama t÷vų valdžia. Taigi į apskaitą

min÷ti vaikai įrašomi jau būdami vyresnio amžiaus.

2009 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 219 vaikų mažiau negu 2008 m. Iš viso 534 vaikai,

iš jų 304 berniukai ir 230 mergaičių.

Žemiau pateiktame paveiksl÷lyje matome duomenis apie 2007–2009 m. įtrauktų į apskaitą vaikų

skaičių pagal amžiaus grupes.



57

114

186

145

110

13097

106135

97

166

188125

126

11470

0 50 100 150 200

Vaikų skaičius

0-3.

4-6.

7-9.

10-14.

15-17.

Vai

kų a

mži

us

2009 m.

2008 m.

2007 m.

30 pav. 2007–2009 m. į apskaitą įtrauktų vaikų skaičius

2009 m. 29 % sumaž÷jo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų vaikų skaičius. Per 2009 m. įrašytų

į apskaitą vaikų skaičius, lyginant su 2008 m., amžiaus grup÷je nuo 0 iki 3 m. sumaž÷jo 22 %, amžiaus

grup÷je nuo 4 iki 6 m. – 25,4 %, amžiaus grup÷je nuo 7 iki 9 m. – 28,2 %, amžiaus grup÷je nuo 10 iki 14

m. – 33.5 %, amžiaus grup÷je nuo 15 iki 17 m. – 38,6 %.

Atkreiptinas d÷mesys, kad vyriausio amžiaus grup÷je ypač sumaž÷jo į ją įrašomų vaikų skaičius,

išreikštas procentais. Tai gali būti susiję su socialinio darbo su socialin÷s rizikos šeimomis intensyv÷jimu

savivaldyb÷se. Socialiniai darbuotojai deda visas pastangas, kad socialin÷s rizikos šeima gal÷tų pati

auginti savo vaikus. Vyresni vaikai lanko dienos centrus, su jais dirba mokyklos socialinis pedagogas,

šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai. Tod÷l neretai aktyviai dirbant su šeima, sumažinama rizika vaikui

augti su t÷vais, ger÷ja t÷vų socialiniai įgūdžiai ir vaikai nepaimami iš šeimos.

Į apskaitą įrašomiems mažesnio amžiaus vaikams įvaikintojų šeimos surandamos gana greitai,

išskyrus vaikus, turinčius specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų. Šeimų paieška tokių sutrikimų

turintiems vaikams gali trukti ne vienerius metus, o vyresnių nei 10 metų vaikų skaičius išlieka didelis,

nes šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, praktiškai n÷ra.

Duomenys apie sprendimus d÷l 2009 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų 534 vaikų

pateikiami 18 lentel÷je:



58

18 lentel÷. Duomenys apie 2008–2009 m. į apskaitą įrašytus vaikus

� organizuojamas įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams:

2008 m. 2009 m.

160 125 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms;

31 23 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos;

20 26 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.

� vykdomas tarptautinis įvaikinimas:

2008 m. 2009 m.

111 106 sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas;

50 6 vaikai siūlomi užsienio piliečių šeimoms;

47 17 vaikai siūlomi pagal vaikų su specialiais poreikiais programą.

� nesiūloma įvaikinti:

2008 m. 2009 m.

42 12 vaikų įvaikinimo procedūra nutraukta, nes šiuos vaikus lanko giminaičiai, kartu auga

broliai ar seserys, glaudus jų tarpusavio ryšys, tod÷l nesutinkama d÷l vaikų išskyrimo;

16 9 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir

tolimesnes jų įvaikinimo galimybes;

56 30 vyresnių nei 14 metų vaikų, siūlytų įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams,

įvaikinimo procedūra d÷l jų amžiaus nutraukta;

120 88 vaikai nesutinka būti įvaikinti;

2 4 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, šiuo metu neįrašytos

į norinčių įvaikinti šeimų apskaitą.

� iš apskaitos išbraukti vaikai:

2008 m. 2009 m.

66 64 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių šeimos;

16 13 vaikams nustatyta globa šeimoje;

2 3 vaikų glob÷jai išbraukti iš norinčių įvaikinti vaiką apskaitos, jie apsisprend÷ vaiką

globoti;

8 7 vaikai tapo pilnamečiai;

3 1 neturi galimo įvaikinti vaiko statuso.

Palyginę 2008 m. ir 2009 m. duomenis matome, kad sumaž÷jo vaikų, siūlomų įvaikinti Lietuvos

Respublikos piliečiams, užsienio piliečių šeimoms ir pagal specialiųjų poreikių programą. Šis maž÷jimas

tiesiogiai susijęs su vaikų, kuriems nustatoma nuolatin÷ globa apribojus t÷vų valdžią neterminuotai,

įrašymo į apskaitą maž÷jimu. Tačiau vaikų, pageidaujamų įvaikinti ar globoti Lietuvos Respublikos

piliečių šeimose, bei tų, d÷l kurių sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, skaičius išliko beveik

toks pat kaip ir 2008 m.



59

Beveik 3 kartus sumaž÷jo skaičius vaikų, kurių įvaikinimo procedūra nutraukta arba sustabdyta d÷l

to, kad yra ryšys su vyresniais broliais ar seserimis bei kitais giminaičiai ir jų išskyrimas pažeistų vaikų

interesus. Beveik 2 kartus mažesnis buvo skaičius vaikų, kurių įvaikinimo procedūra nutraukta d÷l to, kad

jiems daugiau negu 14 metų. Trečdaliu sumaž÷jo vaikų, nesutinkančių d÷l jų įvaikinimo. Pernai 133

nepilnamečiams, įrašytiems į apskaitą 2009 m., buvo surasta šeima. Tai sudar÷ 24,9 % įrašytų į apskaitą

vaikų. 2008 m. tokių vaikų buvo 18,1 % (137). Taigi, išaugo vaikų, kurie tais pačiais metais ir įrašomi į

apskaitą, ir įvaikinami, skaičius.

Kaip ir ankstesniais metais, 2009 m., daugiausiai vaikų į apskaitą įrašomi d÷l to, kad jų t÷vams

neterminuotai apribojama t÷vų valdžia – 79,8 %. Beveik tiek pat kaip ir 2008 m. įrašyta į apskaitą vaikų

d÷l t÷vų patvirtintų sutikimų įvaikinti. Šiek tiek sumaž÷jo našlaičių, pamestinukų bei d÷l t÷vų

neveiksnumo tapusių galimais įvaikinti vaikų skaičius. 2009 m. 9 glob÷jai dav÷ sutikimus, kad jų

globojamas vaikas būtų įvaikintas, o 23 vaikai įrašyti į apskaitą jų glob÷jus atleidus iš pareigų.

19 lentel÷. Lyginamieji duomenys apie 2008–2009 m. įrašytų į apskaitą vaikų teisinį statusą

Metai Iš viso Apribota t÷vų

valdžia

Patvirtinti

t÷vų sutikimai

T÷vai mirę, nežinomi, pripažinti

neveiksniais, pamestinukai

Kita (glob÷jų sutikimai,

glob÷jai atleisti iš pareigų)

2008 753 634 39 44 36

2009 534 426 38 38 32

Ne visi galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esantys vaikai gali būti siūlomi įvaikinti. Iš 2104

apskaitoje įrašytų vaikų 1397 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti, nes tai pažeistų jų teises ir interesus

arba jiems n÷ra galimybių rasti šeimos d÷l jų amžiaus. Žemiau nurodomos aplinkyb÷s, d÷l kurių vaikai

negal÷jo būti siūlomi įvaikinti:

1. 292 vaikus, augančius globos institucijoje, lanko giminaičiai, kartu auga jų broliai ar

seserys, tarp jų susiklostę artimi santykiai, tod÷l nei vaikai, nei giminaičiai nesutinka, kad jie būtų

įvaikinti;

2. 530 vyresni nei 10 metų amžiaus vaikai nesutinka patys būti įvaikinti;

3. 206 vyresni nei 14 metų vaikai, nepareiškę nuomon÷s d÷l įvaikinimo, ir sutinkantys būti

įvaikinti. Tačiau tokio amžiaus vaikų įvaikinimas d÷l jų amžiaus praktiškai neįmanomas;

4. 237 vaikai, vyresni nei 10 metų, siūlyti įvaikinti pagal vaikų, turinčių specialių poreikių,

programą, tačiau d÷l jų amžiaus neatsirado įvaikintojų šeimų, norinčių pasirūpinti šiais vaikais;

5. 46 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir

tolimesnes jų įvaikinimo galimybes (dirbamas socialinis darbas su t÷vais, siekiant vaiką grąžinti į šeimą,

arba motinos kreip÷si į teismą d÷l valdžios apribojimo panaikinimo, t÷vai ketina pripažinti t÷vystę,

giminaičiai siekia išsaugoti ryšius su vaikais ar ieškoma šeimų, ketinančių šiuos vaikus globoti);



60

6. 34 vaikai globojami Lietuvos Respublikos piliečių šeimose su tikslu įvaikinti;

7. 52 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.

Vaiką pa÷mus iš socialin÷s rizikos šeimos ir jam nustačius laikinąją globą, visada siekiama išlaikyti

jo t÷vų bei brolių ar seserų ryšį. Nuolat dirbamas darbas su biologine vaiko šeima, kad vaikas gal÷tų grįžti

į namus. Dažnai tai užtrunka 3–5 metus, kol galutinai nusprendžiama kreiptis d÷l neterminuoto t÷vų

valdžios apribojimo. Tuo metu šeimos vaikai būna užaugę ir į apskaitą įrašomi vyresni nei 10 metų

amžiaus. Pagal galiojančius teis÷s aktus šie vaikai turi būti įrašomi į galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir

siūlomi įvaikinti. Tačiau šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, praktiškai n÷ra. Taip pat

dažnai gausios šeimos vyresnieji vaikai nesutinka d÷l jų jaunesnių brolių ar seserų įvaikinimo ir, norint

išsaugoti jų tarpusavio ryšius, negalima vaikų išskirti ir siūlyti įvaikinimui, nes tai pažeistų jų interesus.

Manome, kad teismo proceso metu, ribojant t÷vų valdžią, tur÷tų būti įvertintos tokio amžiaus

vaikų galimyb÷s būti įvaikintiems ir nuspręsta, kokie sprendimai, globa ar įvaikinimas, geriau

atitiktų tokių nepilnamečių interesus.

Jeigu t÷vai nesidomi vaikais ir vaikų globos namų administracija mano, kad t÷vai negal÷s

susigrąžinti vaikų bei tinkamai jais rūpintis, jau per pirmuosius vaiko buvimo institucijoje metus,

organizuojant vaiko globos peržiūras, ji tur÷tų kreiptis į teismą d÷l t÷vų valdžios neterminuoto apribojimo

arba inicijuoti, kad kreiptųsi nepilnamečio vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba). Taigi, vaiko globos

peržiūra turi būti ne formalus vaiko globos plano vertinimas, bet realių sprendimų d÷l tolesnių veiksmų

d÷l vaiko (grąžinimas t÷vams, globa ar įvaikinimas) pri÷mimo pagrindas. Tokiu būdu būtų greičiau

sutvarkytas vaiko teisinis statusas ir užtikrinta greitesn÷ galimyb÷ vaikui patekti į glob÷jų ar įvaikintojų

šeimą. Būtų tikslinga peržiūr÷ti vaiko globos institucijų nuostatus ir įpareigoti vaikų globos institucijos

administraciją per tam tikrą laiką inicijuoti t÷vų valdžios apribojimą.

2009 m. 611 vaikų išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos.

20 lentel÷. Lyginamieji duomenys apie 2008–2009 išbraukimo iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos priežastis

Metai Įvaikinti Lietuvos

Respublikos

piliečiams

Įvaikinti

užsienio

piliečiams

Tapo

pilnamečiai

Grąžinti t÷vams Nustaty-

ta globa

Kita Iš viso

2008 101 108 271 16 (12 – panaikintas

valdžios apribojimas, 4 –

t÷vas pripažino t÷vystę)

52 15 (9 – įt÷viai išbraukti iš

apskaitos, 2 – įtraukti

pakartotinai, 1-mir÷, 3 –

neturi statuso)

563

2009 110 146 276 15 (11 – panaikintas

valdžios apribojimas, 2 –

t÷vas pripažino t÷vystę,

2 – t÷vų sutikimo įvaikinti

atšaukimas)

55 9 (5 – įt÷viai išbraukti iš

apskaitos, 2 – neturi galimo

įvaikinti vaiko statuso, 2 –

mir÷)

611



61

Lyginant išbrauktų iš apskaitos vaikų skaičių 2008 m. ir 2009 m., galima pasteb÷ti, kad įvaikintų

Lietuvos Respublikos piliečiams vaikų skaičius, tapusių pilnamečiais ar tų, kuriems nustatyta globa,

skaičius kito labai nedaug. Tačiau įvaikintų vaikų užsieniečiams padaug÷jo 26 %.

Pageidaujančioms įvaikinti šeimoms visada būna svarbi vaikų sveikatos būkl÷. Tačiau, kaip

matome žemiau pateiktoje lentel÷je, 79 % vaikų, 2009 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi

vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, ir tik 21 % vaikų yra sveiki. Palyginę šiuos duomenis su 2008 m.

duomenimis (74% – tur÷jo sveikatos sutrikimų, 24 % – buvo sveiki) galime teigti, kad įrašomų į apskaitą

vaikų sveikata prast÷ja. Vaikų sveikatos būkl÷s bei tarnybos sprendimai galimų įvaikinti vaikų, įrašytų į

apskaitą 2009 m., atžvilgiu 2009 m. gruodžio 31 d. pateikiami 21 lentel÷je:

21 lentel÷. 2009 m. gruodžio 31 d. buvusių apskaitoje galimų įvaikinti vaikų, įrašytų 2009 m., sveikatos būkl÷

Sprendimai d÷l galimų įvaikinti vaikų, įrašytų

į apskaitą 2008 m.

Siūlomų vaikų

skaičius

Sveikų vaikų

skaičius

Vaikai, turintys

sveikatos sutrikimų

Siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių šeimai 125 30 95

Sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas 106 18 88

Siūlomas užsienio piliečių šeimai 6 5 1

Siūlomas pagal vaikų, turinčių specialiųjų

poreikių, programą

17 - 17

2009 m. gruodžio 31 d. buvo siūlomi įvaikinti 707 vaikai, esantys galimų įvaikinti vaikų apskaitoje.

Sprendimai d÷l apskaitoje 2008–2009 m. buvusių nepilnamečių pateikiami 31 paveiksl÷lyje.

179

120 114

310

130 133

80

364

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2008 m. 2009 m.

Siūlomas LR piliečiams

Sprendžiamas klausimas d÷ltarptautinio įvaikinimo

Siūlomas užsienio piliečiams

Specialių poreikių vaikai

31 pav. Sprendimai d÷l 2008–2009 m. apskaitoje buvusių nepilnamečių



62

2009 m., lyginant su 2008 m., matome, kad labai sumaž÷jo siūlomų Lietuvos Respublikos (27,4 %)

ir užsienio (beveik 30 %) piliečiams vaikų skaičius. Vaikų, d÷l kurių sprendžiamas tarptautinio

įvaikinimo klausimas, šiek tiek padaug÷jo. Taip pat 54 vaikais (beveik 15 %) daugiau siūloma vaikų

pagal specialiųjų poreikių programą.

Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių nepilnamečių siūlymai lietuvių ir užsieniečių šeimoms

pagal vaikų amžiaus grupes 32 paveiksl÷lyje.

32 2936

28

5

34

95

128

160

27

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Vaikų amžius

Vai

kų s

kaič

ius

Galimi įvaikinti ir siūlomi LRpiliečiams

Siūlomas užsieniopiliečiams ir pagal vaikų,turinčių specialiųjų poreikių,programą

32 pav. Sprendimai d÷l 2009 m. apskaitoje buvusių nepilnamečių

2009 m. gruodžio 31 d. lietuvių šeimoms buvo siūloma įvaikinti vidutiniškai po 30 vaikų iš

kiekvienos amžiaus grup÷s, išskyrus vyresnių nei 15 metų vaikų grupę. Užsienio piliečių šeimoms ir

pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą siūlyti tie vaikai, kuriems neatsirado lietuvių šeimų,

norinčių juos įvaikinti. Palyginę šias duomenų skales matome, kad užsieniečiams siūloma daugiau vaikų

(d÷l jų amžiaus, sveikatos sutrikimų ir d÷l to, kad yra iš didelių brolių ar seserų grupių, neatsirado

galimyb÷s jiems augti lietuvių šeimose).

Kaip min÷ta, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009-05-20 nutarimu Nr. 457 patvirtintas naujas

Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), įsigaliojęs 2009-05-29,

įved÷ naują mechanizmą, organizuojant vaikų įvaikinimą – tarpinstitucinę įvaikinimo komisiją (toliau –

Komisija). Apraše nustatyta, kad Tarnyba, per 6 m÷nesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų

sąrašą negavusi Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sutikimų

įvaikinti arba globoti (rūpinti) konkretų vaiką, organizuoja Komisijos pos÷dį, kuriame priimama

rekomendacija – siūlyti ar nesiūlyti šio vaiko tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvos Respublikos socialin÷s

apsaugos ir darbo ministro 2009-09-24 įsakymu Nr. A1-593 buvo patvirtinta Komisijos sud÷tis ir darbo



63

reglamentas. Komisijos veiklos tikslas – pad÷ti Tarnybai užtikrinti geriausius vaiko interesus sprendžiant

klausimą d÷l vaiko siūlymo tarptautiniam įvaikinimui.

2009 metais įvyko 6 Komisijos pos÷džiai, kurių metų apsvarstytas 81 vaiko siūlymo tarptautiniam

įvaikinimui klausimas. Komisijos priimti sprendimai pateikiama 22 lentel÷je:

22 lentel÷. Vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, skaičius

Vaikai, siūlomi tarptautiniam įvaikinimui Skaičius amžiaus 10 sveikatos 18

Pagal specialių poreikių programą d÷l brolių, seserų

grup÷s 39

kita 3 Įprasta tvarka 9

Kaip matyti, dauguma vaikų, siūlomų tarptautiniam įvaikinimui, turi specialiųjų poreikių.

Didžiausią dalį sudaro brolių, seserų grup÷s, iš kurių 7 grup÷s po 3 brolius, seseris, siūlomus kartu, ir 3

grup÷s po 5 vaikus, siūlomus pagal galimų įvaikinti vaikų su specialiaisias poreikiais programą

tarpusavyje bendraujančioms ir vaikų ryšius galinčioms užtikrinti šeimoms. Taip pat nemaža dalis yra

vaikų, turinčių įgimtų sveikatos sutrikimų (Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius ir pan.). 3 vaikai buvo

rekomenduoti siūlyti įvaikinti užsienio valstybių piliečiams, įvaikinusiems jų brolius ir seseris.

Iš 79 vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, d÷l 10 vaikų

sprendimas buvo priimtas tik surinkus papildomą informaciją apie vaikų biologinę šeimą – t÷vų

ketinimus, jiems suteiktas socialines paslaugas, senelių, d÷džių, tetų ketinimus bei ryšius su broliais ir

seserimis. Daugeliu atvejų Komisija, surinkusi papildomą medžiagą apie galimybes vaikams būti

grąžintiems į biologinę šeimą ar išlaikyti su ja glaudžius ryšius, pri÷m÷ sprendimą, kad tokių galimybių

n÷ra ir ryšiai jau yra nutrūkę.

Sprendimas d÷l dviejų vaikų tarptautinio įvaikinimo nebuvo priimtas, nes rekomenduota vieną iš

vaikų siūlyti pakartotinai įvaikinti Lietuvos Respublikos pileičiams, o apie kitą surinkti papildomą

informaciją.

Labai svarbu atkreipti d÷mesį, kad net 6 vaikai, d÷l kurių įvaikinimo buvo sprendžiamas

tarptautinio įvaikinimo klausimas, buvo grąžinti iš glob÷jų šeimos. Dažniausiai globa šeimoje šiems

vaikams buvo nustatyta sulaukus jiems 3–5 metų, glob÷jomis tapdavo išsituokusios moterys, kurios po 4–

5 metų globos, dažnai sukūrusios naujas šeimas, atsisakydavo toliau rūpintis nepilnamečiais. Dažniausiai

nurodomos priežastys – pakitęs, problematiškas vaikų elgesys. Galima daryti išvadą, kad glob÷jams

trūksta paslaugų po globos nustatymo ir tinkamos priežiūros. Dažnai glob÷jų šeimos mano galinčios

pačios įveikti iškilusias problemas, nesikreipia pagalbos arba n÷ra tokių socialinių partnerių, kurie gal÷tų



64

suteikti tinkamą pagalbą. Be to, tai rodo ir dažnai neatsakingą suaugusiųjų požiūrį į be t÷vų globos

likusius vaikus – jais rūpinamasi tol, kol jie maži ir kol gali atstoti prarastą artimąjį.

Taip pat svarbu pamin÷ti, kad Komisija, sudaryta iš Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos,

Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro bei vaikų

globos namų atstovų, geba tinkamai įvertinti vaikų, siūlomų tarptautiniam įvaikinimui, situaciją, tačiau

šis įvertinimo procesas dažnai užtrunka ilgokai. Komisijos svarstymui gali būti teikiami pirmiausia tik tie

vaikai, kurie į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą yra įrašyti ne v÷liau nei prieš 6 m÷nesius ir n÷ra gauta

Lietuvos Respublikos piliečių prašymų juos įvaikinti ar globoti. Vieno pos÷džio metu Komisija paprastai

įvertina ne daugiau nei 10–15 vaikų. Tuo tarpu, kaip nurodyta aukščiau, tarptautinio įvaikinimo

klausimas tur÷tų būti sprendžiamas d÷l daugiau kaip 100 vaikų. Taigi vaikai, kurie dažniausia turi

specialiųjų poreikių ir kuriems šeima Lietuvoje nebus surasta, dar turi papildomai kelis m÷nesius laukti

vaikų globos namuose, kol bus priimtas sprendimas d÷l siūlymo juos įvaikinti užsienio valstybių piliečių

šeimoms.


1. 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 2104

vaikai. 2009 metais į šią apskaitą buvo įrašyti 534 vaikai t. y. 29 % mažiau negu 2008 m. Savivaldyb÷se

įvesti socialinių darbuotojų etatai darbui su socialin÷s rizikos šeimomis, socialinių paslaugų teikimas,

nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeima, tinklo pl÷timas tur÷jo įtakos įrašytų į apskaitą vaikų

skaičiaus maž÷jimui. Specialistai, dirbdami komandoje, gali greičiau realiai įvertinti, ar šeima paj÷gi

susigrąžinti institucijoje augantį vaiką ir rūpintis juo pati. Jeigu socialinis darbas neduoda laukiamų

teigiamų rezultatų, priimamas sprendimas d÷l neterminuoto t÷vų valdžios apribojimo ir nuolatin÷s globos

nustatymo.

2. Beveik 3 kartus sumaž÷jo skaičius vaikų, kurių įvaikinimo procedūra nutraukta arba

sustabdyta d÷l to, kad yra ryšys su vyresniais broliais ar seserimis bei kitais giminaičiai ir jų išskyrimas

pažeistų vaikų interesus. Beveik 2 kartus mažesnis buvo skaičius vaikų, kurių įvaikinimo procedūra

nutraukta d÷l to, kad jiems daugiau negu 14 metų, trečdaliu sumaž÷jo vaikų, nesutinkančių d÷l jų

įvaikinimo.

3. Iš 2104 apskaitoje įrašytų vaikų 1397 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti d÷l to, kad tai

pažeistų jų teises ir interesus, nes 37,9 % vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus ir nesutinka būti

įvaikinti, apie 14,8 % yra vyresni nei 14 metų ir jiems surasti šeimų n÷ra galimybių, apie 17 % – vyresni

nei 10 metų ir turintys rimtų sveikatos sutrikimų, 20,9 % vaikų lanko giminaičiai, kurie nesutinka, kad

vaikai būtų įvaikinti arba įvaikinimo procedūra sustabdyta. Kitus vaikus jau globoja Lietuvos



65

Respublikos piliečių šeimos, kurios ketina juos įvaikinti. Teismo proceso metu, ribojant t÷vų valdžią,

tur÷tų būti įvertintos tokio amžiaus vaikų galimyb÷s būti įvaikintiems ir nuspręsta, kokie sprendimai d÷l

vaiko globos ar įvaikinimo geriau atitiktų nepilnamečio interesus. Be to, vaiko globos peržiūra turi būti

ne formalus vaiko globos plano vertinimas, bet realių sprendimų d÷l tolesnių veiksmų d÷l vaiko

(grąžinimas t÷vams, globa ar įvaikinimas) pri÷mimo pagrindas. Taip pat būtų tikslinga peržiūr÷ti vaiko

globos institucijų nuostatus ir nustatyti vaikų globos institucijos pareigą inicijuoti t÷vų valdžios

apribojimą.

4. 707 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių šeimoms,

sprendžiamas klausimas d÷l jų tarptautinio įvaikinimo bei vaikai siūlomi įvaikinti pagal vaikų, turinčių

specialiųjų poreikių programą.

5. 2009 m. į apskaitą įrašytų vaikų skaičius amžiaus grup÷je nuo 0 iki 3 m. sumaž÷jo 22 %,

amžiaus grup÷je nuo 4 iki 6 m. – 25,4 %, amžiaus grup÷je nuo 7 iki 9 m. –28,2 %, amžiaus grup÷je nuo

10 iki 14 m. – 33.5 %, amžiaus grup÷je nuo 15 iki 17 m. – 38,6 %.

6. 79 % vaikų, 2009 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi vienokių ar kitokių

sveikatos sutrikimų. Tik 21 % vaikų yra sveiki.

7. 2009 m. 79,8 % vaikų tapo galimais įvaikinti, jų t÷vams neterminuotai apribojus t÷vų

valdžią, 7,1 % vaikų t÷vai teisme patvirtino savo sutikimą įvaikinti, 7,18 % – vaikų t÷vai mirę, nežinomi,

pripažinti neveiksniais, beveik 6 % vaikų tapo galimi įvaikinti d÷l glob÷jų atleidimo nuo glob÷jų pareigų

bei glob÷jo sutikimo įvaikinti, patvirtinto teisme.

8. 2009 m. 611 vaikų išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos. Daugiausia išbraukta

vaikų, kurie sulauk÷ pilnametyst÷s. Tokių vaikų buvo 276. 2009 m. 15 vaikų išbraukti iš apskaitos, nes jie

grąžinti biologiniams t÷vams. Ataskaitiniu laikotarpiu 55 vaikams nustatyta globa šeimoje. Beveik tiek

pat tokių vaikų buvo ir 2008 m.

9. Iš 534 vaikų, į apskaitą įrašytų 2009 m., 133 nepilnamečiams buvo surasta šeima. Tai sudar÷ 24,9

% įrašytų į apskaitą vaikų. 2008 m. tokių vaikų buvo 18,1 % (137). Taigi, išaugo vaikų, kurie ir įrašomi į

apskaitą, ir įvaikinamai tais pačiais metais, skaičius.

10. Teismo proceso metu, ribojant t÷vų valdžią, tur÷tų būti įvertintos vyresnio amžiaus vaikų

galimyb÷s būti įvaikintiems ir nuspręsta, kokie sprendimai – globa ar įvaikinimas – geriau atitiktų

nepilnamečių interesus.

11. Atsižvelgiant į tai, kad rekomendaciją d÷l vaikų siūlymo tarptautiniam įvaikinimui teikia

Tarpinstitucin÷ įvaikinimo komisija, svarstytina, ar netikslinga panaikinti privalomą 6 m÷nesių terminą,

per kurį vaikams turi būti ieškoma Lietuvos Respublikos piliečių šeima Lietuvoje.



66

VII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,

gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaita

2009 m. į Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą (toliau – LR

piliečių apskaita) buvo įrašytos 122 šeimos (asmenys), norinčios įvaikinti vaiką (-us). Lyginant 2003–

2009 metų duomenis, 2009 m. šis skaičius beveik nepakito. Tam teigiamos įtakos tur÷jo šalyje

įgyvendinama bendra įt÷vių ir glob÷jų rengimo programa. Lyginant 2008–2009 m. įrašytųjų į LR piliečių

apskaitą skaičių, LR piliečių šeimų (asmenų), pageidaujančių įvaikinti vaiką (-us), sumaž÷jo 4 %.

23 lentel÷. 2003–2009 m. įrašytos į LR piliečių, norinčių įvaikinti, apskaitą šeimos

Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Įrašytos šeimos

(asmenys) 72 103 111 108 89 127 122

24 lentel÷je pateikiami duomenys, kaip LR piliečių šeimos (asmenys), įrašyti 2008 m. ir 2009 m.,

pasiskirsto pagal miestų ir rajonų VTAS. 2008 m. įvaikintojus paruoš÷ 36 savivaldybių socialiniai

partneriai, o 2009 m. 33 savivaldybių socialiniai partneriai, tai yra 9 % daugiau. Kauno r., Marijampol÷s

r., Druskininkų m., Šiaulių r., Plung÷s r., Mol÷tų r., Kazlų Rūdos VTAS įvaikintojų skaičius nepasikeit÷,

14 VTAS paruoštų įvaikintojų skaičius išaugo, 23 VTAS įvaikintojų paruošta mažiau. 2009 m. 26

VTATS paruoš÷ po 1–2 įvaikintojų šeimas, 8 iš jų 2008 m. būsimų įt÷vių nereng÷. Alytaus m.

savivaldyb÷ 2009 m. paruoš÷ 6 šeimas, 2008 m. šeimos nerengtos. 2009 m. įt÷vius ruoš÷ 33 savivaldyb÷s.

24 lentel÷. LR piliečių, įrašytų į apskaitą 2008 m. ir 2009 m., pasiskirstymas pagal VTAS savivaldybę

Šeimos ir vieniši asmenys VTAS

2008 m. 2009 m.

Iš viso 127 122

Vilniaus m. 45 37

Kauno m. 20 27

Jonavos raj. 6 1

Klaip÷dos m. 4 5

Šiaulių m. 4 2

Mažeikių raj. 3 1

Kauno raj. 3 3

Vilniaus raj. 3 6

Biržų raj. 2 1

Panev÷žio m. 2 1

Marijampol÷s raj. 2 2



67

Jurbarko raj. 2 0

Druskininkų m. 2 2

Klaip÷dos raj. 2 6

Panev÷žio raj. 2 1

Visagino 2 1

Kretingos raj 2 1

Joniškio raj. 2 0

Telšių raj. 2 1

Utenos raj. 2 1

Radviliškio raj.. 2 1

Šiaulių raj 1 1

Šilal÷s raj. 1 0

Šilut÷s raj. 1 2

Kaišiadorių raj. 1 0

Trakų raj. 1 0

Ukmerg÷s raj. 1 0

K÷dainių raj. 1 0

Plung÷s raj. 1 1

Mol÷tų raj. 1 1

Alytaus raj. 1 0

Anykščių raj. 1 0

Lazdijų raj. 1 0

Kelm÷s raj. 1 0

Šalčininkų raj. 1 0

Kazlų Rūda 1 1

Ignalinos raj. 0 1

Alytaus m. 0 6

Skuodo raj. 0 0

Vilkaviškio raj. 0 1

Var÷nos raj. 0 2

Šakių r. 0 1


Prienų r. 0 2

Palangos m. 0 1

Elektr÷nų 0 1

2009 m. išbraukta 117 šeimų (asmenų). Iš šių šeimų (asmenų) 103 šeimos išbrauktos, nes įvaikino,

14 – d÷l kitų priežasčių (iš jų 6 šeimos (asmenys) toliau globojo pasirinktus įvaikinti vaikus, 3 šeimos –



68

d÷l pasikeitusių tarpusavio santykių, 1 šeima – d÷l pasikeitusios sutuoktinio sveikatos, 1 šeima – d÷l

nepakankamo pasirengimo įvaikinti, 2 šeimos (asmenys) laikinai išbrauktos iki tol, kol bus išspręstas

ilgai trunkantis vaiko teisinio statuso klausimas, 1 šeima – pageidavo įvaikinti negalimą įvaikinti vaiką).

Lyginant su 2008 m. duomenimis, įvaikinusiųjų dalis padid÷jo 8 %, taip pat sumaž÷jo 25 % dalis

išbrauktųjų, kurie toliau globojo galimus įvaikinti vaikus.

89

5 6

86

7 7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Įvaikino Nusprend÷ globoti Kitos priežastys

%

2009 m.

2008 m.

33 pav. LR piliečių išbraukimo iš apskaitos 2009 ir 2008 m. priežastys

LR piliečių šeimų sud÷tis

2009 m. iš 122 įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) 111 buvo sutuoktiniai ir 11 vienišų

asmenų. Iš jų 5 – nesituokę asmenys, 5 – išsituokę asmenys, 1 moteris buvo viena iš sutuoktinių.

Lyginant su 2008 m. duomenimis, norinčių įvaikinti LR piliečių, vienišų asmenų, dalis sumaž÷jo 3 %.

88 91

12 9

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

2008 2009

Vieniši asmenys

Sutuoktiniai

34 pav. LR piliečių, įrašytų į apskaitą, pasiskirstymas pagal šeiminę pad÷tį 2009–2008 m.



69

2009 m. iš 122 į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 32 šeimos jau augino vaikus, kas

sudaro 26 % visų įrašytųjų. Nors pagrindinis įvaikinimo motyvas išlieka bevaikyst÷, bet atsiranda ir kiti

motyvai – pasirūpinti beglobiu vaiku, suteikti jam šeimą ir namus, padaryti gerą darbą ir kt.

25 lentel÷. 2009 m. įrašytos į LR piliečių apskaitą šeimos, auginančios vaikus

Šeimos

(asme-

nys) be

vaikų

Šeimos,

auginan-čios

po 1

biologinį

vaiką

Šeimos,

auginančios po

2 biologinius

vaikus

Šeimos,

auginančios

po 3

biologinius

vaikus

Šeimos,

auginan-čios

po 1

įvaikintą

vaiką

Šeimos,

auginančios

po 2

įvaikintus

vaikus

Šeimos,

auginan-čios

po 1

globojamą

vaiką

Kitos

šeimos∗

89 7 3 1 8 1 9 4

LR piliečių amžius ir lytis

2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 37 metai, moterų – 35 metai.

Jauniausias į 2009 m. apskaitą įrašytas vyras buvo 24 m. amžiaus, o jauniausia moteris – 22 m.

Vyriausias vyras buvo 58 m. amžiaus, vyriausia moteris – 50 m. amžiaus. 35 paveiksle pateikiamas

įvaikintojų amžiaus ir lyties pasiskirstymas, kuriame matome, kad daugiausia ketina įvaikinti 32 m.

moterų ir 34 m. vyrų.

2427

2829

30

31

32

33

34

35

38

3940

4142

4345

4648

5051

5354

2627

30

31

32

33

35

38

39

4042

43

44 47

484944

4752 58

37

36

262546

45

5049

41

37

36

34

29

28

25

24

2322

0123456789

10111213141516

20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54

Amžius metais

Ska

ičiu

s

Vyrai Moterys

35 pav. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

∗ „Kitos šeimos“ yra šeimos: 1 šeima, auginanti 1 biologinį ir 1 įvaikintą vaiką, 1 – auginanti 3 biologinius ir 1 globojamą vaiką, 1 – auginanti 1 biologinį ir 1 globojamą vaiką, 1 – auginanti 2 įvaikintus ir 1 globojamą vaiką. 11 % visų 2009 m. įrašytų LR piliečių šeimų augino biologinius vaikus.



70

Lyginant 2008 m. ir 2009 m. įt÷vių amžiaus vidurkį, vyrų vidutinis amžius sumaž÷jo vieneriais

metais, o moterų – dvejais metais.

26 lentel÷. Į apskaitą įrašytų LR piliečių vidutinis amžius 2008–2009 m.

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Vidutinis moterų amžius 36 m. 37 m. 35 m.

Vidutinis vyrų amžius 37 m. 38 m. 37 m.

LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, išsilavinimas ir profesija

2009 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą 111 vyras ir 122 moterys. Didžioji dalis jų

įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tarp moterų aukštąjį išsilavinimą turi ketvirtadaliu daugiau asmenų nei vyrų,

tai sudaro 41 % visų LR apskaitoje esančių moterų. Tarp vyrų antroji vieta tenka profesiniam

išsilavinimui. Mažiausiai įt÷vių turi mokslinį laipsnį. Iš 122 į LR piliečių apskaitą 2009 m. įrašytų moterų

20 % turi mokslinius laipsnius, o iš 111 į LR piliečių apskaitą 2009 m. įrašytų vyrų mokslinius laipsnius

turi 12 %. Mažiausia dalis moterų turi vidurinį ir profesinį išsilavinimą – po 11 %.

13

36

19

14

29

24

50

22

13

13

0 10 20 30 40 50 60

Įt÷viai, turinys mokslinį laipsnį

Įt÷viai, turintys aukštąjį išsilavinimą

Įt÷viai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą

Įt÷viai, turintys vidurinį išsilavinimą

Įt÷viai, turintys profesinį išsilavinimą

Vyrai

Moterys

36 pav. 2009 m į apskaitą įrašytų LR piliečių išsilavinimas

37 paveiksle matyti vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal profesijas. Daugiausia moterų, įrašytų į LR

piliečių apskaitą, dirbo vadovaujantį darbą, antroji tarp moterų profesijų grup÷ yra pedagoginis, taip pat

administracinis, vadybinis darbas. Mažiausiai į LR piliečių apskaitą įrašytų moterų, dirbančių sporto ir

meno srityse. Lyginant su vyrų profesijomis, tarp moterų n÷ra statybos darbuotojų, elektros montuotojų,

mechanikų, IT specialistų.

Daugiausia įrašytų į LR piliečių apskaitą vyrų dirba vadovaujantį darbą. Antroje vietoje tarp vyrų –

darbininkai, vairuotojai, apsaugininkai. Mažiausiai vyrų, būsimų įvaikintojų, yra medikai, farmacininkai.

Lyginant su moterų profesijomis, tarp vyrų n÷ra valstyb÷s tarnautojų, inspektorių bei pedagogų,

socialinių darbuotojų. Be to, tarp vyrų yra vienas lakūnas bei vienas protestantų vyskupas.



71

18

13

9

6

6

28

9

1

7

0

2

2

2

0

5

2

2

0

4

2

22

6

10

17

17

0

1

14

5

11

11

0 5 10 15 20 25 30

Darbininkai, vairuotojai, apsaugininkai

Elektros montuotojai, mechanikai, technikai, IT specialistai

Inžinieriai, operatoriai, mokslo darbuotojai

Statybos darbai

Verslininkai, akcininkai, ūkininkai

Skyrių vadovai, ved÷jai, direktoriai

Teis÷saugos ir j÷gos struktūrų darbuotojai

Gydytojai, farmacininkai, med. darbuotojai

Vadybininkai, administratoriai, personalo spec., metodininkai

Pedagogai, ugdytojai, soc. darbuotojai, lektoriai, bibliotekininkai

Lakūnas, vyskupas

Sporto ir meno sričių darbuotojai

Paslaugų tiek÷jai

Tikrintojai, inspektoriai, valstyb÷s tarnautojai

Nedirbantys

Apskaitininkai, buhalteriai, ekonomistai

Vyrai Moterys

37 pav. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal lytį ir profesijas

LR piliečių pajamos

2009 m. į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos vidutiniškai uždirbo po 5340 Lt per

m÷nesį, vieniši asmenys po 3385 Lt per m÷nesį. Mažiausios nurodytos pajamos per m÷nesį – 678 Lt ,

didžiausios – 20000 Lt. 38 paveiksle pateikti duomenys apie šeimų ir vienišų asmenų pajamas per

m÷nesį.

2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 10000 1500020000

8

28

21

18

9

15

6 67

3

43

1 11 1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

24

26

28

Še

imų

/as

me

nų

ska

ičiu

s

Pajamos litais

Asmuo

Šeima

38 pav. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių šeimų (asmenų) pajamos



72

Daugiausiai šeimų per m÷nesį uždirbdavo apie 3000 Lt, daugiausiai vienišų asmenų uždirbo iki

2000 Lt. 10 šeimų uždirbo daugiau nei 10000 Lt per m÷nesį, o tai sudaro 8 % visų per 2009 m. įrašytų į

LR piliečių apskaitą šeimų. 2009 m., priešingai nei 2008 m., buvo viena šeima, uždirbanti mažiau nei

1000 Lt. 7 % sumaž÷jo šeimų, kurių pajamos nuo 1000 iki 2000 Lt per m÷nesį, 4 % padaug÷jo šeimų,

kurių pajamos nuo 2001 iki 3000 Lt, bei 5 % sumaž÷jo šeimų, kurių pajamos nuo 3001 iki 5000 Lt.

Lyginant su 2008 m., 3 % padaug÷jo šeimų, uždirbančių daugiau nei 5000 Lt.

27 lentel÷. LR piliečių apskaitos šeimų (asmenų) pajamos 2008–2009 m.

Pajamos per m÷nesį litais 2008 m. 2009 m.

iki 1000 1 %

1000–2000 16 % 9 %

2001–3000 12 % 16 %

3001–5000 37 % 32 %

daugiau kaip 5000 35 % 38 %

Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pageidavimai d÷l vaiko

lyties, amžiaus ir sveikatos

Iš 122 šeimų (asmenų), įrašytų 2009 m. į LR piliečių apskaitą, 24 šeimos (asmenys) pageidavo

įvaikinti jų šeimoje jau globojamus vaikus. Tai sudaro 20 % visų įrašytųjų 2009 m. Vidutinis

pageidaujamų įvaikinti šeimoje globojamų mergaičių amžius – 4 m., vidutinis berniukų amžius – 4,5 m.

Pasteb÷ta, kad įvaikinama daugiau globojamų mergaičių nei berniukų, kurios yra 4–5 m. amžiaus.

Vyriausi vaikai, kuriuos ketina glob÷jai įvaikinti, yra 9 metų amžiaus.

Iš 122 šeimų (asmenų), įrašytų 2009 m. į LR piliečių apskaitą, 98 šeimos (asmenys) pageidavo

įvaikinti 13 berniukų, 29 mergaites ir 56 bet kurios lyties vaiką. 57 % būsimų įt÷vių neakcentavo

konkrečios vaiko lyties, likusi dalis įvaikintojų pirmenybę teik÷ mergait÷ms. Daugelis įvaikintojų mano,

kad aukl÷ti mergaites lengviau. Iš 28 lentel÷s matyti, kad vis d÷lto daugumai įvaikinamo vaiko lytis n÷ra

tokia svarbi. Šią tendenciją gal÷jo nulemti socialinių partnerių, ruošiančių pagal bendrą mokymo

programą būsimus įt÷vius ir glob÷jus, veikla. Be to, gaus÷jant aukl÷jimo metodų, pagalbos vaikui įstaigų

vis daugiau įt÷vių pasitiki aukl÷jimo įtaka vaiko asmenyb÷s formavimuisi ir mažiau baiminasi d÷l genų

įtakos.



73

28 lentel÷. LR piliečių pageidavimai d÷l vaiko lyties 2005–2009 m.

Metai

Lytis

nesvarbu Berniukas Mergait÷

2009 57 % 13 % 30 %

2008 45 % 15 % 30 %

2008 50 % 17 % 33 %

2007 46 % 16 % 38 %

2006 42 % 15 % 43 %

2005 31 % 19 % 49 %

39 paveiksle matome LR piliečių, įrašytų 2009 m. į pageidaujančiųjų įvaikinti vaiką apskaitą,

lūkesčių pasiskirstymą vaiko lyties ir amžiaus atžvilgiu. Pageidaujama ne tik kūdikių iki 1 m., bet ir vaikų

iki 5 metų. Viena šeima pageidavo vaikučių iki 7 m. Tačiau reikia pripažinti, kad LR piliečių šeimos

nenori įvaikinti vyresnių vaikų, nes juos įvaikinus nesuteikiamos vaiko priežiūros atostogos. Be to, kuo

vyresnis vaikas įvaikinamas, tuo ilgiau ir sunkiau jis prisitaiko prie naujos aplinkos.

612

1824

3036

4854

6084

Berniukas

Mergait÷

Lytis nesvarbu

7

15

8

15

34

0 2

11

2

13

4

3

1 2

0 22

2

4

01

0

3

1 2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Pas

irin

kim

ų s

kaič

ius

Amžius m÷nesiais

Berniukas

Mergait÷

Lytisnesvarbu

39 pav. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pageidavimai d÷l vaiko lyties ir amžiaus

Kaip ir 2008 m., į LR piliečių apskaitą 2009 m. įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurod÷, kad

nori sveiko vaiko, bet sutinka įvaikinti ir vaiką su išgydomais sveikatos sutrikimais. Atkreiptinas

d÷mesys, jog 2007 m. įrašytos šeimos nurod÷, jog nori tik sveiko vaiko.



74

Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą

Iš 122 į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 103 gyveno mieste ir 19 – kaime, kas sudaro

16 % įrašytųjų. Visi vieniši asmenys, įrašyti į LR piliečių apskaitą 2009 m., gyveno mieste. 2 iš 15

vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2008 m., gyveno kaime. 83 % susituokusių šeimų, įrašytų į

LR piliečių apskaitą 2009 m., gyveno mieste, t. y. 2 % mažiau nei 2008 m. įrašytųjų į LR piliečių

apskaitą, ir 17 % gyveno kaime, t. y. 2 % daugiau nei 2008 m.

Miestas2009

Miestas2008

Kaimas2009

Kaimas2008

Sutuoktiniai

Vieniši asmenys

100

87

013

83 85

1715

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

%Sutuoktiniai

Vieniši asmenys

40 pav. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitos

analiz÷ 2009 m. gruodžio 31 d.

2009 m. gruodžio 31 d. tarnybos tvarkomoje apskaitoje buvo 74 pageidaujančios įvaikinti šeimos

ar asmenys. Iš jų 29 šeimos (asmenys) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globojo norimus įvaikinti

vaikus, 9-ioms šeimoms (asmenims) buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 20 šeimų (asmenys) lauk÷ vaikų

pasiūlymų, 2 šeimos papraš÷ laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą, 1 šeimai inicijuotas pervertinimas, 13

šeimų tur÷jo kliūčių įvaikinti (nesutvarkytas vaiko statusas ir pan.).

Kaip buvo min÷ta, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 20 šeimų (asmenų), laukiančių pasiūlymo. Iš jų 3

šeimos pageidavo įvaikinti vaikutį iki 0,5 m.; 9 šeimos lauk÷ vaiko iki 1 m., iš jų – 1 šeima pageidavo tik

berniuko, 3 – tik mergait÷s; 5 šeimos išreišk÷ norą įvaikinti vaiką iki 1,5 m., iš jų – 2 šeimos pageidavo



75

tik mergait÷s; 1 šeima pageidavo mergait÷s iki 2 m.; 1 šeima išreišk÷ lūkestį įvaikinti mergaitę iki 3 m.; 1

šeima pageidavo vaiko iki 4 m. (buvo pateikti 2 pasiūlymai, tačiau šeima atsisak÷).

2009 m. pabaigoje LR piliečių apskaitoje buvo 5 šeimomis (asmenimis) daugiau nei 2008 m.

pabaigoje. Išaugusį šeimų skaičių sąlygojo bendros įt÷vių ir glob÷jų mokymo programos įgyvendinimas,

socialin÷ reklama įvaikinimo klausimais.

27

22

12

4

19

22

42

52

0 10 20 30 40 50 60

Šeimos, laukiančiospasiūlymo

Šeimai pateiktaspasiūlymas

Šeima sutiko įvaikintipasiūlytą vaiką

Šeima globoja norimąįvaikinti vaiką

2008

2009

41 pav. LR piliečių apskaitos įvaikinimo proceso eiga 2009 ir 2008 m.

Analizuojant įvaikinimo proceso trukmę, 2009 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad į LR piliečių

apskaitą 92 % šeimų (asmenų) įrašyta ataskaitiniais metais, 8 % šeimų (asmenų) įrašyti prieš metus. Šios

šeimos reng÷ dokumentus d÷l įvaikinimo arba buvo padavusios dokumentus į teismą d÷l įvaikinimo.

Viena šeima negal÷jo prad÷ti įvaikinimo proceso, nes lauk÷ teismo sprendimo d÷l t÷vų valdžios

apribojimo jos globojamo vaiko t÷vams. Lyginant su 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis, į LR piliečių

apskaitą prieš metus buvo įrašyta 1 % mažiau šeimų (asmenų). Įvaikinimo procesas vidutiniškai trunka

vienerius metus.

29 lentel÷. Įvaikinimo proceso trukm÷

2009 m. 2008 m. 2007 m. Įtraukimo į

apskaitą laikas Šeimų/asmenų

skaičius

Procentai Šeimų/asmenų

skaičius

Procentai Šeimų/asmenų

skaičius

Procentai

Įrašyti tais pačiais

metais

68 92 % 64 93 % 46 87 %

Įrašyti prieš metus 6 8 % 5 7 % 7 13 %

Iš viso 74 100 % 69 100 % 53 100 %



76

30 lentel÷je pateikiamas miestų ir rajonų VTAS socialinių partnerių parengtų šeimų (asmenų)

skaičius 2008 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d. Daugiausiai įt÷vių buvo paruošę Vilniaus ir Kauno miestai.

Lyginant su 2008 m. pabaigos duomenimis, Vilniaus m. įt÷vių skaičius 2009 m. išaugo 4 šeimomis

(asmenimis), Kauno m. – 2 šeimomis (asmenimis). Iš 60 savivaldybių 2008 m. pabaigoje įt÷vius reng÷ 22

savivaldyb÷se veikiantys 23 socialiniai partneriai, o 2009 m. pabaigoje – 20 savivaldybių veikiantys

socialiniai partneriai. Nors sumaž÷jo savivaldybių VTAS socialinių partnerių, rengusių įt÷vius, tačiau kai

kuriose VTAS kiekybiškai padaug÷jo socialinių partnerių parengtų įt÷vių.

30 lentel÷. VTAS socialinių partnerių parengti įt÷viai

Šeimos ir vieniši asmenys VTAS

2009 m. 2008 m.

Iš viso 74 69

Vilniaus m. 29 25

Kauno m. 14 12

Vilniaus raj. 5 4

Klaip÷dos m. 3 3

Klaip÷dos raj. 2 2

Mažeikių raj. 2 2

Šiaulių m. 2 2

Panev÷žio m. 1 2

Palangos 1 0

Biržų raj. 0 2

Jonavos raj. 2 2

Marijampol÷s raj. 1 2

Jurbarko raj. 0 1

Mol÷tų raj. 1 1

Kauno raj. 0 1

Druskininkų m. 2 1

Šiaulių raj. 1 1

Šilut÷s raj. 2 1

Trakų raj. 0 1

Kelm÷s raj. 0 1

Panev÷žio raj. 0 1

Plung÷s raj.. 0 1



77

Visagino 0 1

Var÷nos raj. 2 0

Vilkaviškio raj. 1 0

Kaišiadorių raj. 0 0

Radviliškio raj. 1 0

Elektr÷nai 1 0

Prienų r. 1 0

Skuodo raj. 0 0

Šeimų sud÷tis

2009 m. gruodžio 31 d. iš 74 LR piliečių šeimų (asmenų), esančių LR piliečių apskaitoje, buvo 67

sutuoktinių poros, 7 – vienišos moterys, iš kurių 3 buvo n÷ karto neištek÷jusios, 2 – išsituokusios, 2

moterys ketino įvaikinti sutuoktinio vaiką.

88 91

12 9

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

2008 2009

Vieniši asmenys

Sutuoktiniai

42 pav. LR piliečių pasiskirstymas pagal šeiminę pad÷tį 2008 m. ir 2009 m. gruodžio 31 d.

Kaip matome iš pateiktų duomenų, 2009 m. pabaigoje 9 % LR piliečių apskaitoje sudar÷ vieniši

asmenys, o tai 3 % mažiau nei 2008 m. pabaigoje.

Pasteb÷ta, kad nemaža dalis įvaikintojų į apskaitą įrašomi d÷l to, kad nori įvaikinti antrą vaiką arba

pageidauja įvaikinti augindami biologinius vaikus. Pagal šeiminę pad÷tį tai yra sutuoktinių šeimos. 2009

m. gruodžio 31 d. iš 74 šeimų (asmenų), esančių LR piliečių apskaitoje, 22 šeimos jau augino vaikus. Iš

jų 6 šeimos augino po vieną biologinį vaiką, 2 – po du biologinius vaikus, 2 – po 3 biologinius vaikus, 8



78

šeimos buvo įvaikinusios po vieną vaiką, 1 šeima buvo įvaikinusi 2 vaikus, kitos šeimos augino po vieną

biologinį ir įvaikintą vaiką:

31 lentel÷. LR piliečių šeimos, auginančios vaikus 2009-12-31

Šeimos/asmenys

be vaikų

Šeimos,

auginančios po 1

biologinį vaiką

Šeimos,

auginančios po 2

biologinius

vaikus

Šeimos,

auginančios po 3

biologinius

vaikus

Šeimos,

auginančios po 1

įvaikintą vaiką

Šeimos,

auginančios po 2

įvaikintus vaikus Kitos

šeimos

52 6 2 2 8 1 3

Taigi 2009 m. gruodžio 31 dieną šeimos, jau auginančios vaikus ir pageidaujančios įvaikinti globos

netekusį vaiką, sudar÷ 29 %, lygiai tiek pat kiek ir 2008 m. 13 % visų šeimų (asmenų), esančių LR

piliečių apskaitoje, augino biologinus vaikus ir 12 % šeimų augino įvaikintus vaikus.

Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pageidavimai d÷l vaiko

lyties, amžiaus ir sveikatos

2009 m. gruodžio 31 dieną iš 74 šeimų (asmenų), esančių LR piliečių, norinčių įvaikinti be globos

likusį vaiką, apskaitoje, 5 šeimos (asmenys) į apskaitą įrašytos kaip jau globojančios norimus įvaikinti

vaikus. Tai sudar÷ 7 % LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų). Likusių 69 šeimų (asmenų)

pageidavimai lyties atžvilgiu išd÷styti 43 lentel÷je.

43 lentel÷. LR piliečių, esančių apskaitoje 2009-12-31, pageidavimai d÷l vaiko lyties

LR piliečiai, pageidaujantys įvaikinti vaiką, pirmenybę teikia vaikams iki 1 m., labiau mergait÷ms,

taip pat bet kurios lyties kūdikiams iki 6 m÷n. Ties vaikų 2 m. amžiaus riba pageidavimų skaičius labai

sumaž÷ja, nes įt÷viai pageidauja išeiti vaiko priežiūros atostogų, kad įvaikintas vaikas s÷kmingai

adaptuotųsi ir atstatytų prieraišumo jausmą. Taip pat atkreiptinas d÷mesys, kad LR piliečių šeimos

(asmenys) vis dažniau savo prašymuose nurodo, kad nori vyresnio nei 2 m. amžiaus vaiko.

Lytis

nesvarbu Berniuko Mergait÷s

Berniuko

ir

mergait÷s

33 7 19 10



79


1. 2009 m. gruodžio 31 d. LR piliečių apskaitoje buvo 74 šeimos (asmenys), pageidaujančios

įvaikinti vaiką (-us). Iš jų 29 šeimos (asmenys) sutiko įvaikinti Tarnybos pasiūlytus vaikus arba globoja

VTAS pasiūlytus vaikus, neįrašytus į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, 9-ioms šeimoms (asmenims) buvo

pateikti vaikų pasiūlymai, 20 šeimų (asmenys) lauk÷ vaikų pasiūlymų, 2 šeimos papraš÷ laikinai

sustabdyti pasiūlymų teikimą, 1 šeimai inicijuotas pervertinimas, 13 šeimų tur÷jo kliūčių įvaikinti

(nesutvarkytas vaiko statusas ir pan.).

2. Iš viso 2009 m. į LR piliečių apskaitą buvo įrašytos 122 šeimos (asmenys), išbraukta 117 šeimų

(asmenų): 103 šeimos išbrauktos, nes įvaikino, 14 – d÷l kitų priežasčių.

3. Lyginant su 2008 m., 2009 m. 3 % sumaž÷jo pageidaujančių įvaikinti vienišų asmenų.

4. 2009 m. 32 šeimos, įrašytos į LR piliečių apskaitą, augino biologinius ir anksčiau įvaikintus

vaikus, kas sudaro 26 % visų įrašytųjų.

5. 2009 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 37 metai, moterų – 35

metai.

6. 2009 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą asmenys daugiausia tur÷jo aukštąjį

išsilavinimą. Iš 2009 m. įrašytų moterų 20 % tur÷jo mokslinius laipsnius, vyrai, turintys mokslinius

laipsnius, sudar÷ 12 %.

7. Daugiausia vyrų ir moterų, 2009 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą, dirbo vadovaujantį darbą,

Taip pat dauguma moterų dirbo pedagoginį, socialinį, administracinį darbą, o vyrų dauguma buvo

darbininkai, elektros montuotojai, technikai ir pan.

8. 38 % visų 2009 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų uždirbo per m÷nesį daugiau nei

5000 Lt per m÷nesį.

9. 20 % ataskaitiniu laikotarpiu įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) pageidavo

įvaikinti jų šeimoje globojamus vaikus.

10. 57 % pernai įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų), norinčių įvaikinti vaiką, savo

pageidavimuose neakcentavo konkrečios vaiko lyties, likusi pus÷ įvaikintojų pirmenybę teik÷ mergaitei.

11. 2009 m. įt÷viai mažiau d÷mesio kreip÷ į vaiko sveikatos sutrikimus.

12. LR piliečiai, pageidaujantys įvaikinti vaiką, pirmenybę teikia vaikams iki 2 m. ir

mergait÷ms iki 1 m. Ties vaikų 2 m. amžiaus riba pageidavimų skaičius gerokai sumaž÷ja, nes įt÷viai

pageidauja išeiti vaiko priežiūros atostogų, kad įvaikintas vaikas s÷kmingai adaptuotųsi ir atstatytų

prieraišumo jausmą.

13. 84 % LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) gyvena mieste ir 16 % šeimos

(asmenys) gyvena kaime. Visi vieniši asmenys, įrašyti į LR piliečių apskaitą 2009 m., gyveno mieste. 83



80

% susituokusių šeimų gyveno mieste ir 17 % gyveno kaime, t. y. 2 % mažiau nei 2008 m., ir 17 %

gyveno kaime, t. y. 2 % daugiau nei 2008 m. 13 % vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2008

m., gyveno kaime.

VII.3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje

2009 m. buvo pasiektas didžiausias Lietuvos Respublikoje įvaikintų vaikų skaičius per pastarąjį

dešimtmetį. Nepaisydami sunkmečio, LR piliečiai įvaikino 110 t÷vų globos netekusių vaikų (32 lentel÷).

Dar 54 vaikus įvaikino vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai. Iš viso 2009 metais LR piliečiai

įvaikino 164 vaikus.

32 lentel÷. LR piliečių įvaikintų vaikų, likusių be t÷vų globos, skaičius 1998–2009 m

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

57 43 37 56 75 61 93 88 106 81 101 110

Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikino 93 šeimos ir 10 vienišų asmenų, iš jų 6 vieniši asmenys prieš

įvaikinimą globojo įvaikintą vaiką. 2008 metais 6 vieniši asmenys įvaikino 6 vaikus, likusius be t÷vų

globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo. 2007 m. 16 vienišų asmenų įvaikino 17 be t÷vų globos likusių

vaikų, iš jų 7 vieniši asmenys prieš įvaikinimą globojo įvaikintą vaiką (33 lentel÷). Lyginant su 2009

metais, 2008 metais likusių be t÷vų globos vaikų, įvaikintų vienišiems asmenims, skaičius padid÷jo beveik

dvigubai.

33 lentel÷. Vienišų asmenų, įvaikinusių vaikus, likusius be t÷vų globos,

skaičius 2004–2009 m.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

4 9 7 16 6 10

Nuo 2007 m. daug÷ja LR piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, skaičius. 2009 metais 7 LR piliečių poros

įvaikino po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos, 2008 – 6, 2007 – 5 (34 lentel÷).



81

34 lentel÷. LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos,

skaičius 2004–2009 m.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

0 6 7 5 6 7

2009 m. po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos, įvaikinusios šeimos gyveno įvairiose Lietuvos

Respublikos vietov÷se, tačiau dauguma šeimų – Vilniuje (35 lentel÷).

35 lentel÷. LR piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos, pasiskirstymas pagal VTAT 2009 m.

VTAS

rajonas/miestas

Šeimų (sutuoktinių porų), įvaikinusių

po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos, skaičius

Vilniaus m. VTAT 4

Klaip÷dos r. VTAT 1

Klaip÷dos m. VTAT 1

Kauno r. VTAT 1

Iš viso 7

Iš 103 LR piliečių šeimų, įvaikinusių 110 be t÷vų globos likusių vaikų:

- 56 šeimos įvaikino 57 vaikus, likusius be t÷vų globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo;

- 46 šeimos įvaikino 52 vaikus iš vaikų globos įstaigų (44 įvaikinti vaikai, likę be t÷vų globos, iki

įvaikinimo gyveno SVKN, 8 įvaikinti vaikai, likę be t÷vų globos, iki įvaikinimo gyveno VGN);

- 1 šeima įvaikino 1 vaiką, kurį iki įvaikinimo globojo glob÷jai.

Lyginant su 2008 m., 2009 m. padaug÷jo t÷vų globos netekusių, įvaikintų vaikų iš globos įstaigų (36

lentel÷).



82

36 lentel÷. Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įvaikinimo 2009 m.

Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų skaičius

Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų globos vieta

2007 m. 2008 m. 2009 m.

SVKN 26 30 44 Alytaus SVKN 6 7 6 Šiaulių SVKN 4 6 4 Vilniaus SVKN 9 5 9 Klaip÷dos SVKN 5 5 18

Kauno VRK „Lopšelis“ 2 7 7 VGN 8 8 8 Aulelių VGN 1 Alytaus VGN 1

Šilut÷s miesto lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1

Paparčių Šv. Juozapo VGN 1 Pag÷gių VGN 1

Kybartų specialioji internatin÷ mokykla 2 1

Kybartų VGN 1 1

VšĮ NVGN „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 1 Panev÷žio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai 1 1

Utenos VGN 1

Šakių VGN 1

Vilniaus 1-ieji VGN 3

Viešvil÷s VGN 2

Šilut÷s lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1

Vilniaus 2-ieji VGN 1 1

Visagino paramos vaikui centras 1

Iš viso: 34 38 52 Globa ne įt÷vių šeimoje 1 4 1 Globa šeimoje 46 59 57 IŠ VISO 81 101 110



83

37 lentel÷. Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal VTAS ir amžiaus grupes bei LR piliečių, įvaikinusių be t÷vų globos likusius vaikus, pasiskirstymas

pagal VTAS 2009 m.

Įvaikintojai VTAS priklausiusių (įtraukimas) įvaikintų

vaikų amžius

VTAS

Iš viso:

Šeima

(įvaikino iš

institucijos)

Nuolatiniai

glob÷jai,

ne įt÷vių

šeima

Šeima

(iki įvaikino

globojo)

Iš viso: 0–3. 4–6. 7–9. 10–14.15–17.

IŠ VISO 103 46 1 56 110 95 13 2

Akmen÷s r. 1 1

Alytaus m. 5 5 4 3 1

Alytaus r. 1 1

Anykščių r. 2 1 1

Birštono m.

Biržų r. 2 2

Druskininkų

Elektr÷nų r.

Ignalinos r. 1 1 3 3

Jonavos r. 1 1 1 1

Joniškio r.

Jurbarko r. 1 1

Kaišiadorių r. 1 1

Kalvarijos sav. 1 1

Kauno m. 22 4 1 17 22 21 1

Kauno r. 5 3 2 2 2

Kazlų Rūdos s. 1 1

Kelm÷s r. 1 1

K÷dainių r.

Klaip÷dos m. 5 3 2 13 12 1

Klaip÷dos r. 3 3 1 1

Kretingos r. 1 1

Kupiškio r.

Lazdijų r.

Mažeikių r. 1 1 1 1

Marijampol÷s 2 1 1 4 3 1

Mol÷tų r. 1 1 1 1

Neringos m.



84

Pag÷gių sav. 2 2

Pakruojo r.

Palangos m.

Panev÷žio m. 1 1 1 1

Panev÷žio r. 2 2 3 2 1

Pasvalio r.

Plung÷s r. 2 2 1 1

Prienų r. 1 1 5 5

Radviliškio r.

Raseinių r. 1 1

Rietavo sav. 2 2

Rokiškio r.

Skuodo r. 1 1

Šakių r. 1 1 2 1 1

Šalčininkų r.

Šiaulių m. 2 1 1 1 1

Šiaulių r. 1 1 3 2 1

Šilal÷s r. 1 1

Šilut÷s r. 1 1 1 1

Širvintų r.

Švenčionių r.

Taurag÷s r.

Telšių r. 1 1 1 1

Trakų r. 1 1 1 1

Ukmerg÷s r. 1 1

Utenos r. 1 1 1 1

Var÷nos r. 2 2

Vilkaviškio r.

Vilniaus m. 30 17 13 15 12 3

Vilniaus r. 5 1 4 4 4

Visagino m. 2 1 1 3 2 1

Zarasų r.

Per 2009 m. t÷vų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 29 savivaldybių, įvaikinti t÷vų globos

netekę vaikai buvo iš 36 savivaldybių. 2008 metais t÷vų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 30

savivaldybių, įvaikinti t÷vų globos netekę vaikai buvo iš 36 savivaldybių.



85

2009 m. 80 šeimų, įvaikinusių t÷vų globos netekusius vaikus, gyveno mieste, o 23 – kaime. Iš jų 8

vienišos moterys gyveno mieste, o 2 – kaime.

Pamin÷tina, jog 2009 m. 61 (55,4 %) iš be t÷vų globos likusių vaikų, kuriuos įvaikino LR piliečiai, į

galimų įvaikinti vaikų apskaitą įtraukti vieno VTAS, o įvaikinti kitoje savivaldyb÷je gyvenančios šeimos.

2008 m. 52 (51,5 %) iš be t÷vų globos likusių vaikų, kuriuos įvaikino LR piliečiai, į galimų įvaikinti

vaikų apskaitą įtraukti vieno VTAS, o įvaikinti kitoje savivaldyb÷je gyvenančios šeimos.

Iš 44 pav. matyti, jog 2009 m.:

- nuo 3 m÷nesių iki 3 metų amžiaus – 46 likę be t÷vų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami

šeimoje, 48 likę be t÷vų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami institucijoje, 1 likęs be t÷vų globos

vaikas iki įvaikinimo buvo globojamas glob÷jų šeimoje;

- nuo 4 iki 6 metų amžiaus – 9 likę be t÷vų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 4

likę be t÷vų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami institucijoje;

- nuo 7 iki 9 metų amžiaus – 2 likę be t÷vų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje.

2008 m. buvo įvaikinti 77 likę be t÷vų globos vaikai iki 3 metų amžiaus, 20 – nuo 4 iki 6 metų

amžiaus, 2 – nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 1 – nuo 10 iki 14 metų amžiaus, 1 – nuo 15 iki 17 metų amžiaus.

Palyginus 2009 m. ir 2008 m. duomenis, matyti, kad daugumos t÷vų globos netekusių įvaikintų

vaikų amžius buvo iki 3 metų.

46

9

2

48

41

0

10

20

30

40

50

60

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m.

Globojami būsimų įt÷viųšeimoje

Globojami institucijije

Globojami glob÷jų šeimoje

44 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei globos vietą

iki įvaikinimo 2009 m.



86

Pasteb÷ta, kad maž÷ja be sveikatos problemų įvaikintų vaikų skaičius (45 pav.).

66,40%

55,40%

33,60%

44,60%

0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%

2009 metai

2008 metai

Įvaikinti vaikai be sveikatosproblemų

Įvaikinti vaikai su išgydomomoissveikatos problemomis

45 pav. Įvaikintų vaikų sveikatos būkl÷ 2008–2009 m.

2009 m. daugumai be t÷vų globos likusių, įvaikintų vaikų su išgydomomis sveikatos problemomis

diagnozuotos šios ligos: 21 – hipemetropija, 16 – atvira ovalioji anga, 14 – funkcinis sistolinis širdies

ūžesys, 13 – normalios fiziologin÷s raidos sutrikimas, 8 – mažakraujyst÷, 7 - hipermetropinis

astigmatizmas, 7 – dermatitas, 6 – specifinis mišrus raidos sutrikimas, 4 – įgimta širdies yda, 4 – astma, 4

– plokščiap÷dyst÷, 4 – funkcionuojanti ovalin÷ anga, 4 - adenoidų hipertrofija, 3 – kalbos išraiškos

sutrikimas, 3 – rachitas, 2 - emociniai sutrikimai, 2 – plokščiap÷dyst÷, , 2 – neišnešiotumas, 2 –

hemangiomos, 2 – mažas svoris, 2 – prieširdžių pertvaros defektas, 2 – papildoma chorda kairiajame

skilvelyje, 2 – motorin÷s raidos sutrikimas, 2 – fizinio vystymosi atsilikimas, 2 – v÷luojanti kalbos raida.

Iš 38 lentel÷s matyti, koks buvo 2009 m. ir 2008 m. įvaikintų vaikų, likusių be t÷vų globos, teisinis

statusas. 2009 m. t÷vams (vienam iš t÷vų) neterminuotai apribojama t÷vų valdžia sudaro 71,3 %, o teismo

nutartimi patvirtintų t÷vų (vieno iš t÷vų) sutikimų įvaikinti vaiką – 26,7 % nuo visų teisinių statusų. 2008

m. t÷vams (vienam iš t÷vų) neterminuotai apribojama t÷vų valdžia sudaro 65,3 %, o teismo nutartimi

patvirtintų t÷vų (vieno iš t÷vų) sutikimų įvaikinti vaiką – 19,8 % nuo visų teisinių statusų. Palyginus 2008

ir 2009 m. duomenis, matyti, kad 2009 m. padaug÷jo atvejų, kai t÷vams (vienam iš t÷vų) buvo

neterminuotai apribojama t÷vų valdžia bei atvejų, kai t÷vai (vienas iš t÷vų) teismo nutartimi patvirtino

sutikimų įvaikinti vaiką.



87

38 lentel÷. Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų teisinis statusas 2008–2009 m.

Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2008 m. 2009 m.

T÷vams ar vienam iš tur÷tų neterminuotai apribota t÷vų valdžia

66

72

T÷vai ar vienas iš tur÷tų yra teismo nutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką

20 27

Abu t÷vai mirę 4 -

T÷vas miręs, motinai neterminuotai apribota valdžia

3 -

Vienišos motinos valdžia neterminuotai apribota, glob÷jų sutikimas įvaikinti vaiką

2 -

Vieniša motina mirusi 1 -

Motina mirusi, t÷vas nežinomas 1 -

Motina mirusi, t÷vas patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką

1 2

Motina mirusi, t÷vo valdžia apribota neterminuotai, glob÷jos sutikimas įvaikinti vaiką

1 -

T÷vams neterminuotai apribota t÷vų valdžia, glob÷jo sutikimas įvaikinti vaiką

1 -

T÷vas nežinomas, motina mirusi - 1

Abu t÷vai nežinomi 1 2

T÷vas miręs, motina patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką

- 1

Glob÷jai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką - 1

Motina patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, t÷vui neterminuotai apribota valdžia

- 1

Motina mirusi, t÷vo valdžia apribota neterminuotai

- 1

Nepilnamet÷s motinos t÷vai teisme patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką

- 2

Iš viso 101 110

2009 m. LR piliečiai įvaikino 58 likusias be t÷vų globos mergaites ir 52 likusius be t÷vų globos

berniukus. 2008 metais LR piliečiai įvaikino 55 likusias be t÷vų globos mergaites ir 46 likusius be t÷vų



88

globos berniukus. 39 lentel÷je pateikiamas LR piliečių šeimų įvaikintų be t÷vų globos likusių vaikų

skaičius pagal vaiko lytį ir amžių. 2009 m., kaip ir 2008 m., didžiausią procentą įvaikintų vaikų sudaro

vaikai, kurių amžius yra nuo 3 m÷n. iki 3 metų, t. y. 86,4 % ir 76,2 %. Palyginus 2009 ir 2008 m.

duomenis, matyti, kad procentas įvaikintų vaikų, kurių amžius yra 4–6 metai sudaro atitinkamai 11,8 % ir

19,8 %, 7–9 metų – 1,8% ir 2 %, 2009 m. nebuvo įvaikinti vaikai, kurių amžius 10–18 metų, o 2008 m.

įvaikintų vaikų, kurių amžius 10–14 metų procentas nuo visų įvaikintų vaikų sudar÷ 1 %, vaikų, kurių

amžius 15–18 metų – 1 %. Taigi 2009 m. sumaž÷jo vyresnių įvaikintų vaikų skaičius.

39 lentel÷. Be t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes 2009 m.

Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo metus

Vaikų skaičius pagal gimimo metus

Vaikų skaičius pagal amžiaus grupes

berniukai mergait÷s 3 m÷n.–3 m.

2009 4 6 10 2008 19 13 32 2007 13 12 25 2006 12 12 24 2005 2 2 4

Iš viso 50 45 95 95 4–6 m.

2005 3 3 2004 5 2 7 2003 1 1 2 2002 1 1

Iš viso 7 6 13 13 7–9 m.

2002 1 1 2001 1 1 2000 1999

Iš viso 1 1 2 2 IŠ VISO 58 52

2009 m. įvaikinusios be t÷vų globos likusius vaikus šeimos į apskaitą buvo įrašytos:

1) 2005 m. – 1 šeima, kuri iki įvaikinimo globojo t÷vų globos netekusį vaiką;

2) 2006 m. – 1 šeima, kuri iki įvaikinimo globojo 2 t÷vų globos netekusius vaikus;



89

3) 2007 m. - 2 šeimos, kurios iki įvaikinimo globojo 2 t÷vų globos netekusius vaikus;

4) 2008 m. – 51 šeima, iš kurių:

24 šeimos įvaikino t÷vų globos netekusius vaikus, kuriuos iki įvaikinimo globojo;

27 šeimos įvaikino t÷vų globos netekusius vaikus, kurie iki įvaikinimo buvo globojami institucijoje.

5) 2009 m. – 48 šeimos, iš kurių:

- 26 šeimos įvaikino t÷vų globos netekusius vaikus, kuriuos iki įvaikinimo globojo arba vaikas buvo

globojamas glob÷jų šeimoje;

- 22 šeimos įvaikino t÷vų globos netekusius vaikus, kurie iki įvaikinimo buvo globojami institucijoje

1 12

24

2627

22

0

5

10

15

20

25

30

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Šeimų, įvaikinusių t÷vų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojami šeimoje,skaičius

Šeimų, įvaikinusių t÷vų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojamiinstitucijoje, skaičius

46 pav. LR piliečių, įvaikinusių be t÷vų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal įrašymo į sąrašus datą 2009 m.

Palyginus 2008 m. ir 2009 m. duomenis, šeimų, auginančių biologinius vaikus ir šeimų, auginančių

įvaikintus vaikus, skaičius beveik nepakito, tačiau išaugo šeimų, neturinčių vaikų, skaičius (40 lentel÷).



90

40 lentel÷. LR piliečių, įvaikinusių be t÷vų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal šeimoje auginamus vaikus 2008–2009 m.

Įvaikinusios be t÷vų globos likusius vaikus LR piliečių šeimos pagal šeimoje auginamus vaikus

2008 m. 2009 m.

Šeimos, neturinčios vaikų 62 76

Šeimos, globojančios vaikus 1 1

Šeimos, auginančios biologinius vaikus 17 14

Įvaikintojai, turintys vaikų iš pirmosios santuokos

7 4

Šeimos, auginančios įvaikintus vaikus 7 8

Šeima auginanti 4 vaikus: 1 bendras vaikas, 1 vaikas iš pirmosios pareišk÷jos santuokos, 2 vaikai iš pirmosios pareišk÷jo santuokos

1

Iš viso 95 103

2009 m., kaip ir 2008 m., daugiausiai likusių be t÷vų globos vaikų įvaikino LR piliečiai nuo 31 iki

40 metų amžiaus (47 pav.).

16

3930

126

8

33

32

12

5

30

10

20

30

40

50

60

70

80

iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. daugiau nei50 m.

Vyrai

Moterys

47 pav. LR piliečių, įvaikinusių be t÷vų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2009 m.



91

VII. 4. Įvaikinimas vaiko biologin÷s mamos (t÷vo) sutuoktiniui

2009 m., kaip ir 2008 m., 54 vaikus įvaikino 50 biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai. 2008 m. 1

vaiką įvaikino giminaičių šeima.

41 lentel÷. LR piliečių, įvaikinusių savo sutuoktin÷s vaikus, ir vaikų, kuriuos įvaikino motinos (t÷vo) sutuoktinis, pasiskirstymas pagal VTAS

VTAS rajonas/miestas

Įvaikintojų (sutuoktinių) skaičius

Vaikų skaičius

Iš viso 50 54

Alytaus m. 1 1

Alytaus r. 1 1

Biržų r. 1 1

Joniškio r. 1 3

Kaišiadorių r. 1 1

Kauno m. 1 1

Kauno r. 1 1

K÷dainių r. 2 2

Klaip÷dos m. 9 9

Kretingos r. 1 2

Marijampol÷s 1 1

Panev÷žio m. 1 1

Panev÷žio r. 1 1

Plung÷s r. 1 1

Rokiškio r. 1 1

Šiaulių m. 4 4

Šilut÷s r. 1 1


Taurag÷s r. 2 2

Utenos r. 1 1

Vilniaus m. 16 17

Visagino 1 1

Kitose savivaldyb÷se įvaikinimo vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniui atvejų nebuvo.

2009 m. 2 vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai, gyvenantys Vilniaus mieste ir Kretingos

rajone, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologin÷s motinos sutuoktinis, gyvenantis Joniškio rajone,

įvaikino 3 vaikus. 2008 m. 2 vaiko biologin÷s motinos sutuoktiniai, gyvenantys Šiaulių rajone ir Kauno

mieste, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologin÷s motinos sutuoktinis, gyvenantis Kauno mieste, įvaikino

3 vaikus.



92

2009 m. 50 vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktinių įvaikino 29 berniukus ir 25 mergaites (X

lentel÷). 2008 m. 50 vaiko biologin÷s motinos sutuoktinių įvaikino 30 berniukų ir 24 mergaites o

giminaičių šeima įvaikino mergaitę

Kaip matyti iš 42 lentel÷s, 2009 m. biologin÷s vaiko motinos (t÷vo) sutuoktiniai įvaikino 3 vaikus

nuo 3 m÷n. iki 3 metų amžiaus, 14 vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 13 vaikų nuo 7 iki 9 metų amžiaus,

20 vaikų nuo 10 iki 14 metų amžiaus, 4 vaikus nuo 15 iki 17 metų amžiaus.

42 lentel÷. LR piliečių vaikų, įvaikintų motinos (t÷vo) sutuoktinio, pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes

Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo metus

Vaikų skaičius

pagal gimimo metus

Vaikų skaičius pagal amžiaus grupes

berniukai mergait÷s 3 m÷n.–3 m.

2009 2008 2007 2006 2 1 3 2005

Iš viso 2 1 3 3 4–6 m.

2005 1 1 2004 3 1 4 2003 4 3 7 2002 2 2

Iš viso 7 7 14 14 7–9 m.

2002 2 3 5 2001 2 1 3 2000 3 2 5 1999

Iš viso 7 6 13 13 10–14 m.

1999 1 3 4 1998 3 3 6 1997 3 3 1996 3 3 1995 3 1 4

Iš viso 13 7 20 20 15–17 m.

1995 1994 1 1 1993 1 1 1992 1991 2 2

Iš viso 4 4 4 IŠ VISO 29 25 54



93

2009 m. 50 vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktinių įvaikino:

- 36 vaikus, gimusius iš ankstesn÷s santuokos, iš jų 17 vaikų t÷vai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką,

11 vaiko motinoms (t÷vams) neterminuotai apribota valdžia vaiko atžvilgiu, 7 vaikų motinos (t÷vai) mir÷,

1 vaiko t÷vas nežinomas;

- 18 vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos, iš jų 1 vaiko t÷vas patvirtino sutikimą

įvaikinti, 17 vaikų t÷vai nežinomi.

2008 m. 50 vaiko biologin÷s motinos sutuoktinių įvaikino 41 vaiką, gimusį iš ankstesn÷s santuokos,

iš jų 25 vaikų t÷vai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, 7 vaiko t÷vams neterminuotai apribota valdžia

vaiko atžvilgiu, 9 vaikų t÷vai mir÷; 13 vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos, o jų t÷vai

nežinomi.Taigi 2009 m. sumaž÷jo vaikų, gimusių iš ankstesn÷s santuokos, bet padaug÷jo vaikų, kurių

motinos iki santuokos buvo vienišos.

2009 m. savo sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys ir 48 vyrai (48 pav.).

1 1

17

14

10

3 31

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. daugiau nei50 m.

Vyrai

Moterys

48 pav. LR piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2009 m.

2009 m., kaip ir 2008 m., daugiausiai sutuoktinių vaikus įvaikino vyrai iki 30 metų amžiaus. Pirmą

kartą per pastarąjį dešimtmetį savo sutuoktinio vaikus įvaikino 2 moterys.

Išvados

1. 2009 m., lyginant su 2008 m., LR piliečių įvaikintų vaikų skaičius išaugo 5 %, o LR piliečių be

t÷vų globos likusių įvaikintų vaikų skaičius – 9 %. Vaikų, kuriuos įvaikino vaiko biologin÷s motinos

(t÷vo) sutuoktinis, skaičius nepakito.



94

2. 2009 m. LR piliečiai įvaikino 164 vaikus. 2009 metais LR piliečiai įvaikino 110 be t÷vų globos

likusių vaikų ir 54 vaikus įvaikino vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai. 2008 m. LR piliečiai

įvaikino 156 vaikus. 2008 m. LR piliečiai įvaikino 101 be t÷vų globos likusį vaiką ir 55 vaikus įvaikino

vaiko biologinio t÷vo ar motinos sutuoktinis bei vaiko giminaičiai.

3. 2009 m. beveik du kartus išaugo įvaikintų vienišiems asmenims vaikų skaičius. 2009 m. 10

vienišų asmenų įvaikino 10 vaikų, likusių be t÷vų globos, iš jų 6 vieniši asmenys prieš įvaikinimą globojo

įvaikintą vaiką. 2008 m. 6 vieniši asmenys įvaikino 6 vaikus, likusius be t÷vų globos, kuriuos iki

įvaikinimo globojo.

4. Beveik nepakito LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 likusius be t÷vų globos vaikus, skaičius. 2009

m. 7 LR piliečių poros įvaikino po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos. 2008 m. 6 LR piliečių poros įvaikino

po 2 vaikus, likusius be t÷vų globos.

5. 2009 m., kaip ir 2008 m., LR piliečiai daugiausiai įvaikino vaikų, kurių amžius buvo nuo 3 m÷n.

iki 3 metų.

6. 2009 m. LR piliečiai įvaikino 58 likusias be t÷vų globos mergaites ir 52 likusius be t÷vų globos

berniukus.

7. Palyginus 2008 ir 2009 m.įvaikintų vaikų teisinį statusą, dažniausia įvaikintų vaikų t÷vams arba

vienam iš tur÷tų buvo neterminuotai apribota t÷vų valdžia.

8. 2009 m. LR piliečių šeimos įvaikino 37 vaikus be sveikatos problemų ir 73 vaikus su

išgydomomis sveikatos problemomis. Maž÷ja be sveikatos problemų įvaikintų vaikų skaičius

9. 2009 m., kaip ir 2008 m., daugiausiai likusių be t÷vų globos vaikų įvaikino LR piliečiai nuo 31 iki

40 metų amžiaus.

10. Išlieka tendencija, kad dažniausiai įvaikina neturintys vaikų LR piliečiai. 2009 m. 76 šeimos,

įvaikinusios t÷vų globos netekusius vaikus, netur÷jo biologinių vaikų, o 2008 m. 62 šeimos įvaikinusių be

t÷vų globos likusius vaikus, netur÷jo biologinių vaikų.

11. Nepakito vaikų, kuriuos įvaikino biologin÷s motinos sutuoktinis, skaičius. 2009 metais 54 vaikus

įvaikino 50 vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktinių.

12. 2009 m., kaip ir 2008 m., vaiko biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai daugiausiai įvaikino

vaikų, gimusių iš ankstesn÷s santuokos, atitinkamai 36 ir 41 vaiką.

13. 2009 m. biologin÷s motinos (t÷vo) sutuoktiniai daugiausiai įvaikino vaikų, kurių amžius buvo

nuo 10 iki 14 metų – 20 vaikų.



95

14. 2009 m., kaip ir 2008 m., daugiausiai savo sutuoktinių vaikus įvaikino vyrai iki 30 metų

amžiaus.

15. 2009 m. pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį savo sutuoktinio vaikus įvaikino 2 moterys.

VII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita

2009 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,

gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąrašas) buvo 272 šeimos, norinčios įvaikinti

Lietuvoje. Tai yra mažiausias sąraše esančių šeimų skaičius nuo 2004 metų.

181

245

299 289 281 286308

272

0

50

100

150

200

250

300

350

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Metai

Še

imų

sk

aič

ius

49 pav. LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų skaičius sąraše 2002–2009 m.

Sąraše esančių šeimų skaičius maž÷ja d÷l šių priežasčių:

• į sąrašą įtraukiama mažiau pageidaujančių įvaikinti šeimų;

• iš sąrašo išbraukta daugiau šeimų;

• per metus įvaikino daugiau šeimų.

2009 metais įrašytos šeimos

Per trejus pastaruosius metus į sąrašą įtraukiamų šeimų skaičius maž÷jo: 2007 m. į sąrašą buvo

įrašytos 148 šeimos, 2008 m. – 129 šeimos, o 2009 m. – 97 šeimos.

Nors, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia į sąrašą įtraukiama pageidaujančių įvaikinti Italijos

piliečių šeimų, 2009 metais šios šalies piliečių į sąrašą įtraukta beveik perpus mažiau. Pagrindine to

priežastimi galima būtų įvardyti ilgesnę tarptautinio įvaikinimo procedūros eigą 2009 metais, kai savo

veiklą prad÷jo tarptautinio įvaikinimo komisija. 2009 metais į sąrašą neįtraukta nei viena Vokietijos



96

piliečių šeima. Tarnybos nuomone, tai nul÷m÷ 2 pagrindin÷s priežastys: pirma, Vokietijos piliečiai

dažniausiai pageidauja įvaikinti mažus vaikus, kurių įvaikinimas Lietuvoje ilgai užtrunka, tod÷l šios

šalies piliečiai dažniau įvaikina kitose šalyse; antra, vienintel÷ šiuo metu Lietuvoje įgaliota vykdyti

tarptautinį įvaikinimą Vokeitijos institucija „Sozialdienst Katholisher Frauen“ (SKF) 2011 metais

nutraukia savo veiklą Lietuvoje, tod÷l pageidaujantys įvaikinti Vokietijos piliečiai visus dokumentus turi

pateikti tik centrinei Vokietijos įvaikinimo institucijai.

Prancūzijos ir Švedijos piliečių 2009 metais į sąrašą įtraukta bene dvigubai daugiau nei ankstesniais

metais. Tarnybos nuomone, pagrindin÷ to priežastis yra besikeičiantys šių šalių piliečių pageidavimai

įvaikinti. Vis daugiau Prancūzijos piliečių pageidauja įvaikinti vyresnius (8–10 metų) vaikus. Švedijos

piliečiai, iki šiol labiausiai dom÷jęsi specialių poreikių vaikų iki trejų metų įvaikinimu, vis dažniau

pateik÷ prašymą šešerių metų ir vyresnio amžiaus vaiko įvaikinimui.

43 lentel÷. 2008 m. ir 2009 m. į sąrašą įrašytų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes

Valstyb÷ 2008 m. įrašytų

šeimų skaičius

2009 m. įrašytų

šeimų skaičius

Italija 88 53

JAV 11 14

Prancūzija 5 10

Švedija 5 9

Lietuva 2 3

Ispanija 5 2

Naujoji Zelandija 0 2

Australija 2 1

Kanada 2 1

Lenkija 2 1

Norvegija 0 1

Vokietija 7 0

Iš viso 129 97

Įdomu tai, kad įtraukiamų į sąrašą šeimų skaičius ne itin atspindi sąraše esančių šeimų

pasiskirstymo pagal šalis. Žinoma, Italijos piliečiai, kaip ir ankstesniais metais, sudaro daugiau nei pusę,

t. y. 149 iš 272 sąraše esančių šeimų. Tačiau 2009 metais į sąrašą išaugęs įtraukiamų Prancūzijos piliečių

skaičius nepakeit÷ bendros šios šalies piliečių situacijos sąraše. Per trejus pastaruosius metus Prancūzijos

piliečių sąraše skaičius sumaž÷jo perpus (2007 metais – 65 šeimos, 2009 metais – 30 šeimų).



97

44 lentel÷. 2009 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal valstybes

Valstyb÷ Šeimų, esančių sąraše, skaičius

Italija 149

Prancūzija 30

Ispanija 28

Vokietija 16

JAV 14

Australija 12

Švedija 11

Lietuva (mišrios šeimos) 4

Kanada 3

Naujoji Zelandija 2

Lenkija 1

Norvegija 1

Šveicarija 1

Iš viso 272

Analizuojant sąrašo sud÷tį pagal šeimų įtraukimo į sąrašą metus, pastebima, kad, kaip ir

ankstesniais metais, daugiau nei pus÷ (~60 %) sąraše esančių šeimų į sąrašą įrašytos 2008–2009 m. Vis

d÷lto 32 šeimos (~12 %) laukia įvaikinimo penkerius ir daugiau metų. Pagrindin÷ tokio ilgo laukimo

sąraše priežastis – šeimos pageidavimai įvaikinti mažą, sveiką vaiką. Daugelis min÷tų šeimų į sąrašą

įrašytos 2005 metais, tačiau vis dar nesulaukia pasiūlymų įvaikinti, nes pageidauja įvaikinti mažus, 3–6

metų amžiaus vaikus. Anksčiau į sąrašą įtrauktos šeimos jau yra gavusios dažnai ir ne po vieną pasiūlymą

įvaikinti, kurių atsisak÷ d÷l vaiko sveikatos ar d÷l kitų priežasčių. Vienintel÷ šeima, sąraše esanti nuo

2003 metų, yra gavusi net keturis pasiūlymus įvaikinti. Šeimos, įrašytos 2004 metais, buvo gavusios po

1–2 pasiūlymus įvaikinti, kurių atsisak÷.



98

45 lentel÷. 2009 gruodžio 31 sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal įtraukimo į sąrašą metus ir

valstybes

Įtraukimo į apskaitą metai Valstyb÷

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Iš viso

Italija 1 1 1 4 37 58 47 149

Prancūzija 3 7 4 5 3 8 30

Ispanija 10 7 4 5 2 28

Vokietija 6 3 3 4 16

JAV 3 11 14

Australija 1 5 4 1 1 12

Švedija 2 1 1 7 11

Kanada 1 1 1 3

Lietuva 1 3 4

Naujoji Zelandija 2 2

Lenkija 1 1

Norvegija 1 1

Šveicarija 1 1

Iš viso 1 5 26 24 56 77 83 272

Iš 2009 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių 272 šeimų, 16 turi kilm÷s ryšį su Lietuva (4 mišrios

šeimos, gyvenančios Lietuvoje; 4 LR ir mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje; 8 lietuvių kilm÷s šeimos).

Lyginant su pra÷jusiais metais, šis skaičius šiek tiek sumaž÷jo. Pagrindin÷ to priežastis yra lietuvių

kilm÷s šeimų, įtrauktų į sąrašą 2009 metais, mažesnis skaičius: 2007 metais į sąrašą buvo įrašyta 12

kilm÷s ryšį su Lietuva turinčių šeimų, 2008 metais – 14, o 2009 metais – tik 10 šeimų. Mažiau lietuvių

kilm÷s šeimų buvo įtraukta tik 2006 metais (aštuonios).

1516

1112

19

16

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009

50 pav. Kilm÷s ryšį su Lietuva turinčių šeimų skaičius sąraše 2004–2009 m.



99

Visos lietuvių kilm÷s šeimos yra kilusios iš JAV, viena iš Kanados. Viena sutuokinių Lietuvos

Respublikos piliečių šeima, nuolat gyvenanti Ispanijoje, bei vieniša Lietuvos Respublikos piliet÷,

gyvenanti JAV, pageidauja įvaikinti vaiką gimtin÷je. Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių

Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje, į kur pastaraisias metais daugiausia lietuvių emigravo, sąraše n÷ra. Net

5 mišrios šeimos (3 Lietuvos Respublikos piliet÷s sudariusios santuoką su Norvegijos, Prancūzijos ir JAV

piliečiais bei 2 Lietuvos Respublikos piliečiai susituokę su Rusijos ir Latvijos piliet÷mis) pageidauja

įvaikinti vaikus Lietuvoje. Iš jų dvigubai daugiau šeimų nei pernai, keturios, gyvena Lietuvoje.

JAV ; 9

Lietuva (mišrios šeimos); 4

Ispanija; 1

Kanada; 1

Norvegija; 1

51 pav. 2009 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių kilm÷s ryšį su Lietuva turinčių šeimų

pasiskirstymas pagal nuolatinę gyvenamąją vietą

Šeimų pageidavimai d÷l norimo įvaikinti vaiko

Šeimų pageidavimai d÷l vaiko amžiaus

Įprasta, kad pagrindinis įvaikinimo motyvas – noras būti t÷vais. Daugiau nei 80 % sąraše esančių

šeimų neturi vaikų. Įvaikinimas jiems yra vienintelis kelias patirti motinišką rūpestį, t÷višką atsakomybę

bei matyti augantį vaiką. Būtent tod÷l, kad gal÷tų steb÷ti vaiko raidą, dauguma sąraše esančių šeimų

nor÷tų įvaikinti kuo mažesnius vaikus. Be to, tokie vaikai lengviau integruojasi į naują aplinką. Nežiūrint

to, pastaraisiais metais sąraše esančių šeimų, pageidaujančių įvaikinti mažus (iki 6 metų amžiaus) vaikus,

laipsniškai maž÷ja. 2009 m. gruodžio 31 d. iš visų sąraše buvusių šeimų, mažus vaikus (iki 6 metų)

pageidavo įvaikinti 39 % šeimų (107). Nuo 2004 metų tokių šeimų sąraše sumaž÷jo beveik du kartus.

Viena pagrindinių to priežasčių yra maž÷jantis į sąrašą įrašomų šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio



100

amžiaus vaikus, skaičius. Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 17

d. įsakymas Nr. A1-195 „D÷l Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2005 m.

birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „D÷l įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos

Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” nustat÷,

kad per vienerius kalendorinius metus įgaliojimą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą gavusi užsienio

valstyb÷s institucija ar priimančios šalies centrin÷ įvaikinimo institucija gali pateikti ne daugiau kaip

dviejų šeimų (asmenų) prašymus įvaikinti vaiką (vaikus) iki šešerių metų, išskyrus atvejus, kai šeima

(asmuo) pageidauja įvaikinti vaiką (vaikus) su specialiaisiais poreikiais. Tai ypač pristabd÷ šeimų,

pageidaujančių įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, įrašymą į sąrašą. Be to, tokio amžiaus vaiko

įvaikinimas gali užtrukti daugiau nei trejus metus.

46 lentel÷. Šeimų, esančių sąraše, pageidavimai d÷l įvaikinamo vaiko amžiaus (proc.) 2004–2009 m.

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Iki 3 m. 22,7 23,2 23,5 17,8 11,7 9,5

Iki 6 m. 53,4 76,1

57,4 80,6

50,2 73,7

41,3 59,1

36 47,7

29,8 39,3

Iki 9 m. 20 17,6 19,2 31,8 39,3 47,4

Iki 14 m. 3,7 1,4 6,4 9,1 13 12,9

17 m. 0

23,7

0

19

0,3

25,9

0

40,9

0

52,3

0,4

60,7

Kaip matyti iš 46 lentel÷s, pastaraisiais metais labai išaugo šeimų, pageidaujančių įvaikinti

mokyklinio amžiaus vaikus, skaičius. Dažnai tokio amžiaus vaikai turi specialiųjų poreikų, jiems

reikalingas didesnis d÷mesys ne tik prisitaikant prie šeimyninio gyvenimo ritmo kitoje kultūrin÷je

aplinkoje, bet ir didel÷ pagalba įsijungiant į tos šalies mokymosi sistemą. Geras šeimų parengimas

įvaikinimui, aktyvus įgaliotų įvaikinimo organizacijų dalyvavimas įvaikinant vaikus, turinčius specialiųjų

poreikių, bei trumpesn÷ vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimo procedūra dažniausiai paskatina šeimas

įvaikinti vyresnį vaiką. Tai atspindi ir į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidavimai. Ataskaitiniu laikotarpiu ¾

į sąrašą įrašytų šeimų pageidauja įvaikinti mokyklinio amžiaus, daugiausia 7–9 metų amžiaus vaikus (41

iš 97 šeimų). Svarbu pamin÷ti, jog dauguma šių šeimų yra Italijos piliečiai (26 iš 41 šeimų).



101

47 lentel÷. 2009 metais į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai d÷l vaikų amžiaus

Italija JAV Prancūzija Švedija LT kilm÷s

šeimos Kitos šalys Iš viso

Iki 3 m. 1 0 0 2 3 0 6

Iki 6 m. 6 3 1 5 3 1 19

Iki 9 m. 26 1 5 2 2 5 41

Iki 12 m. 18 3 4 0 2 1 28

Iki 15 m. 2 0 0 0 0 0 2

Iki 17 m. 0 1 0 0 0 0 1

Iš viso 53 8 10 9 10 7 97

Šeimų pageidavimai d÷l vaiko lyties

Kaip ir ankstesniais metais, daugumai užsienio valstybių piliečių šeimų, norinčių įvaikinti

Lietuvoje, vaiko lytis n÷ra svarbi. 216 sąraše esančių šeimų (79 %) nurod÷, kad pageidauja įvaikinti bet

kurios lyties vaiką (vaikus).

Berniukas3%

Mergait÷15%

Nesvarbu79%

Abu variantai3%

52 pav. 2009 m. sąraše esančių šeimų pageidavimai d÷l vaiko lyties

Šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaitę, skaičius visada yra didesnis nei tų, kurios pageidauja

įvaikinti berniuką. Konkrečios pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties nurodymas dažnai yra susijęs su

šeimoje jau augančių vaikų lytimi ar įsivaizduojamu vienos ar kitos lyties vaikų prisitaikymu šeimoje.

Paprastai noras įvaikinti mergaitę motyvuojamas tuo, jog ji yra prieraišesn÷, rečiau turi elgesio problemų.



102

Nuo 2007 metų šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaites, daug÷ja. Kasmet vis daugiau šeimų pageidauja

įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus, kurių elgesio ir prisitaikymo šeimoje sunkumai neretai išryšk÷ja po

įvaikinimo, taigi „lengvesnis“ mergaičių charakteris tampa dar svarbesnis.

48 lentel÷. Šeimų (asmenų) pageidavimai d÷l įvaikinamo vaiko lyties (proc.) 2003–2009 m.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Berniukas 2,5 4 3,1 3,9 4,5 3 3

Mergait÷ 10,2 12 9,3 8,9 12,2 14 15

Vaiko lytis

nesvarbi 87,3 83,8 87,5 87,2 83,3 82 79

Šeimų pageidavimai d÷l vaiko sveikatos būkl÷s

Iš 2009-12-31 sąraše esančių 272 šeimų 101 (37 %) nori įvaikinti geros sveikatos būkl÷s vaikus, o

144 šeimos (53 %) nurod÷, jog įvaikintų vaikus, turinčius nežymių, išgydomų sveikatos sutrikimų.

Palyginus su 2003 metų (70 %) ar 2004–2005 metų (64 %) duomenimis, šeimų, pageidaujančių įvaikinti

vaikus su išgydomais sveikatos sutrikimais, skaičius yra mažesnis. Tačiau pastaraisiais metais v÷l prad÷jo

ryšk÷ti tendencija, kad vis daugiau į sąrašą įrašomų šeimų sutinka įvaikinti vaikus su nedideliais

sveikatos sutrikimais. Dauguma (72 %) 2009 metais į sąrašą įrašytų šeimų taip pat nurod÷, jog sutinka

įvaikinti vaikus, turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų ir tik 12 % šeimų nurod÷, jog pageidauja

įvaikinti tik geros sveikatos būkl÷s vaikus.

37

53

1012

72

16

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Gera Išgydomi sveikatos sutrikimai Nenurodyta

Šeimos, esančios sąraše 2009-12-31 Šeimos, įrašytos į sąrašą per 2009 m.

53 pav. Šeimų pageidavimai d÷l įvaikinamų vaikų sveikatos (procentais



103

Šeimų pageidavimai d÷l vaikų skaičiaus

Daugiau nei pus÷ sąraše esančių šeimų (149) pageidauja įvaikinti vieną vaiką. Vis d÷lto,

atsižvelgiant į tai, kad dauguma galimų įvaikinti vaikų siūlomi įvaikinti kartu su broliais, seserimis,

šeimų, pageidaujančių įvaikinti daugiau nei vieną vaiką, skaičius nemaž÷ja. Ataskaitiniu laikotarpiu ypač

sumaž÷jo tik šeimų, pageidaujančių įvaikinti 3 vaikus, skaičius. 2008 m. sąraše tokių šeimų buvo 8, o

2009 m. – tik 2. Tik÷tina, kad to priežastis gal÷tų būti pasunk÷jusi šeimų finansin÷ pad÷tis d÷l

ekonomin÷s kriz÷s pasaulyje.

49 lentel÷. Šeimų (asmenų) pageidavimai d÷l įvaikinamų vaikų skaičiaus (proc.) 2007–2009 m.

1 1–2 1–3 2 2–3 3 3–4

2007 m. 57,7 20,27 0,7 18,53 1,4 1 0,4

2008 m. 53,3 18,8 1,3 22,4 2,6 1,3 0,3

2009 m. 54,9 18,4 1,5 23,5 0,7 0,7 0,3

Atkreiptinas d÷mesys, kad nemaža dalis šeimų, pageidavusių įvaikinti ikimokyklinio amžiaus

vaikus ar po vieną vaiką, nesulaukusios galimų įvaikinti vaikų pasiūlymų, dažnai persvarsto savo

pageidavimus ir, gavusios socialinių darbuotojų pritarimą, sutinka įvaikinti du ir daugiau vaikų vienu

kartu. Ypač tai aktualu pageidaujantiems įvaikinti vyresnio amžiaus asmenims, nes įvaikinti du ar

daugiau vaikų iš karto yra paprasčiau ir greičiau, nei įvaikinus vieną vaiką ir jam prisitaikius šeimoje

kreiptis d÷l kito vaiko įvaikinimo.

149

50

4

64

2 2 10

20

40

60

80

100

120

140

160

1 1 - 2 1 - 3 2 2 - 3 3 3 - 4

54 pav. 2009 m. pabaigoje sąraše esančių šeimų pageidaujamas įvaikinti vaikų skaičius



104

Sąraše esančių šeimų (asmenų) charakteristikos

Kaip min÷ta aukščiau, pagrindinis šeimų motyvas įvaikinti – noras būti t÷vais. Tod÷l nenuostabu,

kad tam ryžtasi dažniausiai jau profesin÷je srityje įsitvirtinę, materialinę gerovę susikūrę bei įvairius

nevaisingumo gydymo metodus išbandę 41–50 metų amsenys (50 lentel÷). Kaip ir pra÷jusiais metais,

dauguma iš sąraše esančių tokio amžiaus asmenų yra Italijos, Prancūzijos bei Ispanijos piliečiai. Taip pat

net 90 procentų visų sąraše esančių Vokietijos piliečių ir 79 procentai Australijos piliečių, esančių

apskaitoje, yra vyresni nei 40 metų.

2009 m. gruodžio 31 d. apskaitoje esančių moterų vidutinis amžius yra 44,3 metai, o vyrų – 45,58

metai. Lyginant su ankstesniais metais, tai didžiausias sąraše esančių asmenų amžiaus vidurkis: 2004 m.

moterų vidutinis amžius buvo 41 metai, vyrų – 42 metai, 2006 ir 2007 m. moterų vidutinis amžius buvo

42 metai, vyrų – 43 metai, o 2008 m. moterų vidutinis amžius buvo 43,7 metai, o vyrų – 45 metai.

50 lentel÷. Sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal amžių

Amžius (m.) iki 30 31–35 36–40 41–45 46–50

daugiau

kaip 50 Iš viso

Valstyb÷ V M V M V M V M V M V M V M

Australija 2 2 5 3 5 6 1 12 12

Ispanija 1 8 7 15 17 5 3 28 28

Italija 1 11 11 41 69 72 60 25 8 149 149

JAV 1 4 2 2 4 2 6 1 1 9 14

Kanada 1 1 2 1 1 3 3

Lenkija 1 1 1 1

Lietuva 1 1 1 2 3 4 4

Naujoji

Zelandija

1 2 1 2 2

Norvegija 1 1 1 1

Prancūzija 1 2 6 3 7 10 10 10 5 5 29 30

Švedija 1 5 6 2 3 2 2 1 11 11

Šveicarija 1 1 1 1

Vokietija 1 2 7 6 7 7 1 1 16 16

Iš viso 0 2 2 6 41 36 84 116 106 95 33 17 266 272

Iš viso 2 8 77 200 201 50 538



105

Sąraše esančių asmenų iki 40 metų amžiaus skaičius per pastaruosius metus labai sumaž÷jo (2005

metų pabaigoje jie sudar÷ 39 % visų esančių sąraše, o 2009 m. pabaigoje – 16 %). Tam įtakos turi sąraše

galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukiančių šeimų sen÷jimas bei vyresnio amžiaus asmenų,

pageidaujančių įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikus, skaičiaus augimas. Lyginant su ankstesniais metais,

vyresnių nei 45 metų amžiaus asmenų, norinčių įvaikinti Lietuvoje, skaičius išaugo daugiau nei du kartus

(2005 metų pabaigoje jie sudar÷ 22 % visų esančiųjų sąraše, o 2009 m. pabaigoje – 46 %).

51 lentel÷. Šeimų (asmenų) sąraše pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 2005–2009 m.

Metai Iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. per 50 m.

2005 m. 0,7 12,3 26,3 38,4 20 2,3

2006 m. 0,2 6,3 29,5 36,4 22,5 5,2

2007 m. 0,8 3,21 20,48 42,57 23,7 9,24

2008 m. 0,16 2,77 17,1 38,76 34,04 7,17

2009 m. 0,4 1,5 14,3 37,2 37,3 9,3

Daugiausia vaikus Lietuvoje pageidauja įvaikinti sutuoktiniai. Išskirtiniais atvejais įvaikinti gali ir

nesusituokę asmenys. Tokios išimtys gali būti taikomos, jei vaikas jau auga jį pageidaujančių įvaikinti

šeimoje, jei vaiką ir norintį jį įvaikinti asmenį sieja stiprus emocinis ryšys, jei vaiko nepageidauja

įvaikinti sutuoktiniai, esantys įvaikintojų sąraše, ir pan. Iš viso 2009 metais į sąrašą buvo įtraukti

dvigubai daugiau nei 2008 metais 4 vieniši asmenys: 2 JAV piliet÷s, turinčios kilm÷s ryšį su Lietuva,

viena JAV piliet÷, pageidaujanti įvaikinti vaiką su specialiaisiais poreikiais, ir viena Prancūzijos piliet÷,

pageidaujanti įvaikinti vaiką, su kuriuo ją sieja emocinis ryšys (mergait÷ kelerius metus reguliariai

svečiuojasi moters namuose žiemos ir vasaros atostogų metu).

2009 metais iš sąrašo išbrauktos šeimos

Palyginus su pra÷jusiais metais, per 2009 metus iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičius išaugo (2008

metais išbrauktos 108 šeimos, 2009 metais – 133 šeimos). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindin÷

išbraukimo iš sąrašo priežastis yra įvaikinimas. 2009 metais net 88 šeimos įvaikino vaikus Lietuvoje

(2008 metais – 73 šeimos). 18 šeimų ataskaitiniu laikotarpiu buvo išbrauktos iš sąrašo d÷l šeimyninių

aplinkybių (dažniausiai tai yra vieno iš sutuoktinių liga, pablog÷jusi šeimos finansin÷ pad÷tis ar šeimoje

gimęs vaikas), 15 šeimų nutar÷ nebetęsti įvaikinimo procedūros Lietuvoje, nes įvaikino vaiką kitoje



106

šalyje, o 11 šeimų iš sąrašo buvo išbrauktos d÷l kitų priežasčių (neatnaujino dokumentų, prarado kontaktą

su įgaliota įvaikinimo organizacija ir pan.) 2009 metais buvo išbraukta tik viena šeima, atsisakiusi

įvaikinti specialiųjų poreikių turintį vaiką, d÷l kurio įvaikinimo ir buvo įrašyta į sąrašą.

52 lentel÷. 2009 m. iš sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes ir išbraukimo priežastis

Išbraukimo iš

sąrašo priežastys Italija Ispanija JAV Prancūzija Švedija Vokietija

Kitos

valstyb÷s

Iš

viso

Atsisak÷ įvaikinti

vaiką iš VSP

sąrašo, d÷l kurio

buvo įrašyti 1

1

D÷l šeimyninių

aplinkybių 7 2 1 3 4 1 18

Įvaikino

Lietuvoje 44 3 14 10 6 2 9 88

Įvaikino vaiką

kitoje valstyb÷je 3 1 10 1 1 16

D÷l kitų

priežasčių 2 8 10

Iš viso 54 6 18 31 7 6 11 133

Analizuojant šeimų išbraukimą pagal valstybes, pastebima, jog beveik pus÷ (40,6 %) visų per metus

išbrauktų šeimų yra Italijos piliečiai. Jų išbraukta 54 (44 šeimos įvaikino, 7 šeimos išbrauktos d÷l

šeimyninių aplinkybių, 3 šeimos įvaikino kitoje šalyje). Antroji pagal iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičių

yra Prancūzija. Ataskaitiniu laikotarpiu šios valstyb÷s piliečių šeimų buvo išbraukta 31, tačiau iš jų tik 10

prancūzų šeimų buvo išbrauktos d÷l to, jog įvaikino Lietuvoje. Net 10 Prancūzijos piliečių šeimų iš

sąrašo buvo išbrauktos d÷l įvaikinimo kitose šalyse (prancūzai įvaikina nemažai vaikų iš Latvijos,

Rusijos, Haičio, Vietnamo ir kitų šalių) ir 8 išbrauktos d÷l kitų priežasčių.

2009 metais šeimų, išbrauktų iš sąrašo d÷l to, kad įvaikino vaiką kitoje valstyb÷je, skaičius itin

išaugo (2008 m. – 10 šeimų, 2009 m. – 16 šeimų). Tai dažniausiai būdinga Prancūzijos piliečių šeimoms,

kurios pageidauja įvaikinti mažus vaikus ir net laukdamos sąraše ketverius metus ar ilgiau, atsisako

pakeisti pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių. Kadangi šeimos paprastai dalyvauja keliose tarptautinio

įvaikinimo programose, nesulaukusios pasiūlymo įvaikinti Lietuvoje, jos sutinka priimti pasiūlymus

įvaikinti iš kitų kilm÷s valstybių.



107

Išvados

1. 2009 m. gruodžio 31 dieną Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir

užsieniečių sąraše buvo mažiausias skaičius šeimų nuo 2004 m. – 272.

2. Kaip ir 2006–2008 metais, daugiausia sąraše yra Italijos piliečių šeimų (55 % visų sąraše

esančių šeimų). Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašyta taip pat daugiausia Italijos piliečių šeimų

(55 % visų per metus įrašytų šeimų).

3. 2009 m. gruodžio 31 d. sąraše buvo 16 kilm÷s ryšį su Lietuva turinčių šeimų, iš jų

daugiausia – 9 – gyvena Jungtin÷se Amerikos Valstijose. Keturios mišrios Lietuvos ir užsienio

valstybių piliečių šeimos, esančios sąraše, nuolat gyvena Lietuvoje.

4. Dauguma (79 %) sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti bet kurios lyties vaiką, 15 %

šeimų nori įvaikinti mergaitę, o 3 % šeimų – berniuką. 3 % šeimų nori įvaikinti 2 ar daugiau

skirtingos lyties vaikų – bent vieną berniuką ir bent vieną mergaitę.

5. Beveik 40 % iš 2009 m. gruodžio 31 d. sąraše buvusių šeimų pageidauja įvaikinti vaikus iki

šešerių metų amžiaus, tačiau daugelis šių šeimų įrašytos prieš kelerius metus. Ataskaitiniu

laikotarpiu į sąrašą buvo įrašytos tik 25 šeimos, norinčios įvaikinti vaikus iki šešerių metų, iš jų tik

šešios pageidauja įvaikinti vaikus iki 3 metų amžiaus. D÷l 2006 m. įvestos kvotos šeimoms,

norinčios įvaikinti mažus vaikus, bei d÷l ilgo galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimo,

pastaraisiais metais į sąrašą įtraukiama vis mažiau šeimų, pageidaujančių įvaikinti mažus vaikus, ir

daugiau šeimų, norinčių įvaikinti vyresnius vaikus.

6. Daugiau nei pus÷ (53 %) iš visų sąraše esančių šeimų yra pasirengusios įvaikinti vaikus,

turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. Šiek tiek mažiau (37 %) šeimų pageidauja įvaikinti tik

geros sveikatos būkl÷s vaikus. 10 % šeimų nenurodo, kokios sveikatos vaikų jie pageidauja.

Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai d÷l vaikų sveikatos šiek tiek skiriasi –

beveik trys ketvirtadaliai (72 %) įrašytų šeimų yra pasirengusios įvaikinti sveikatos sutrikimų

turinčius vaikus, 12 % šeimų nori įvaikinti tik geros sveikatos vaikus, o 16 % šeimų nenurodo,

kokios sveikatos vaikus jie nori įvaikinti.

7. Dauguma šeimų (55 %), esančių sąraše, nurodo, jog nori įvaikinti vieną vaiką, 23,5 % šeimų

pageidauja įvaikinti du vaikus, o beveik kas penkta sąraše esanti šeima (18,4 %) sutiktų įvaikinti

vieną arba du vaikus.

8. Dauguma pageidaujančių įvaikinti asmenų yra vyresni nei 40 metų. Lyginant su ankstesniais

metais, sąraše esančių asmenų amžiaus vidurkis padid÷jo: pageidaujančių įvaikinti moterų vidutinis

amžius – 44,3 metai, vyrų – 45,58 metai. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma vyresnio amžiaus

žmonių yra Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei Vokietijos piliečiai.



108

9. Ataskaitiniu laikotarpiu iš sąrašo išbrauktos 133 šeimos. Pagrindin÷ šeimų išbraukimo

priežastis – įvaikinimas (66 %). 13,5 % šeimų iš sąrašo išbraukta d÷l šeimyninių aplinkybių, 11 % –

įvaikino kitoje valstyb÷je, 8,3 % išbraukta d÷l kitų priežasčių. Daugiausia išbraukta Italijos,

Prancūzijos ir JAV piliečių šeimų.

VII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos

Lietuvos Respublikos teis÷s aktai, reglamentuojantys įvaikinimą, draudžia privatų įvaikinimą, t. y.

norinčioms įvaikinti šeimos turi atstovauti valstyb÷s ar jos įgaliota institucija. Kiekviena valstyb÷,

ratifikavusi 1993 m. Hagos konvenciją „D÷l vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo

srityje“, turi paskirti centrinę įvaikinimo instituciją ir nustatyti, ar šeimos, norinčios įvaikinti vaikus

užsienyje, gali kreiptis per centrinę įvaikinimo instituicją ar jos akredituotą įvaikinimo organizaciją, ar tik

per akredituotas įvaikinimo organizacijas. Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro

2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 buvo patvirtintas Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį

įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašas (toliau –

Tvarkos aprašas), kuriuo vadovaujantis jau ketverius metu Tarnyba tvirtina užsienio valstyb÷s

institucijas, įgaliotas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotos

institucijos).

2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių

užsienyje, ir užsieniečių sąrašą sudar÷ šeimos iš 12 skirtingų valstybių: Italijos, Prancūzijos, Ispanijos,

Vokietijos, JAV, Australijos, Švedijos, Kanados, Lenkijos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos ir

Norvegijos. Kaip min÷ta aukščiau, vienose šalyse (Italijoje, Švedijoje, JAV) šeimos prašymus įvaikinti

vaiką kitoje šalyje gali pateikti tik per įgaliotas institucijas, o kitose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje,

Ispanijoje) šeimoms leidžiama rinktis, ar d÷l tarptautinio įvaikinimo kreiptis per įgaliotą instituciją ar per

centrinę instituciją.

Kaip ir ankstesniais metais, daugumai sąraše esančių šeimų (iš viso 230) atstovavo įgaliotos

institucijos. Tai visų pirma lemia didelis Italijos piliečių, kuriems gali atstovauti tik įgaliotos institucijos,

skaičius sąraše (iš viso 149 šeimos), bei įgaliotų insitucijų, lyginant su centrin÷mis įvaikinimo

institucijomis, dalyvavimo tarptautiniame įvaikinime privalumai. Tai – geras šeimų paruošimas ir

lyd÷jimas viso įvaikinimo proceso metu, grįžtamosios informacijos apie įvaikintus vaikus teikimas,

galimyb÷ dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.

Iš 272 šeimų, kurios 2009-12-31 buvo sąraše, centrin÷s užsienio valstybių įvaikinimo institucijos

atstovavo tik 42 šeimoms. Didžiausiam skaičiui šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje, atstovauja

Prancūzijos ir Australijos centrin÷s įvaikinimo institucijos, atitinkamai 20 ir 12 šeimų.



109

Visos Lietuvoje veikiančios įgaliotos institucijos skatinamos dirbti su vyresnio amžiaus ar sveikatos

sutrikimų turinčiais vaikais, didel÷mis brolių ir seserų grup÷mis. 2009 m., kaip ir ankstesniais metais,

daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos įgaliotų institucijų

atstovaujamos šeimos. Kai šeimoms atstovauja centrin÷s įvaikinimo institucijos, šeimos negali dalyvauti

vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje, be to, ne visada teikiama grįžtamoji

informacija ar šeimos nevisada laiku informuoja apie pasikeitusią savo situaciją bei planus.

Įgaliotų ir centrinių įvaikinimo insittucijų darbo skirtumus geriausiai iliustruoja per metus

įvaikinusių šeimų skaičius. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentel÷s, 2009 metais 12 užsienio sąraše

esančių šeimų įvaikino per centrines įvaikinimo institucijas ir ner 75 – per įgaliotas institucijas. Be to, 10

šeimų įvaikinimo procesą baig÷ tais pačiais metais, kaip ir buvo įrašytos į sąrašą. Visos jos įvaikino

specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Dvi Italijos piliečių šeimos įvaikino po 3 vaikus, o dvi po 2

vyresnio amžiaus vaikus. Dvi JAV įgaliotos institucijos „Bethany Christian Services“ atstovaujamos

šeimos įvaikino taip pat specialiųjų poreikių turinčias mergaites, iš kurių viena buvo 15 metų amžiaus, o

kita sirgo Dauno sindromu. Įdomu tai, kad net keturi vaikai buvo įvaikinti tose šeimose, kurios turi

glaudžių ryšių su įvaikinamu vaiku. Vienas berniukas buvo įvaikintas Švedijos piliečių šeimoje, prieš

kelerius metus įvaikinusioje jo brolį. O kiti trys vyresnio amžiaus vaikai buvo įvaikinti Lenkijos ir

Prancūzijos pileičių šeimose, kuriose jie svečiavosi kelerius metus vasaros ir žiemos atostogų metu.

53 lentel÷. Šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias centrines institucijas bei įgaliotas organizacijas

Valstyb÷ Atstovas Šeimų, esančių

sąraše, skaičius

2009 m. į

sąrašą įrašytų

šeimų skaičius

2009 m.

įvaikinusių

šeimų skaičius

2009 m. į


ir įvaikinusių

šeimų skaičius

Australija Centrin÷s institucijos 12 1 1 -

Centrin÷ institucija 2 - - -

Familia Universal 26 2 3 - Ispanija

Iš viso 28 2 3 -

AFN 37 7 10 -

AAA 47 26 17 3

AVSI 48 12 12 1

La Primogenita 17 8 5 -

Italija

Iš viso 149 53 44 4

San Marinas AVSI

- - 1

-



110

Family Tree

Adoption Agency - - 1

-

Bethany Christian

Services 11 11 7

2

Our children's Home

Stead 2 2 5

-

The Open Door

Adoption Agency 1 1 1

-

JAV

Iš viso 14 14 14 2

Kanada

Loving Heart

International

Adoption Agency

3 1 2

-

Lenkija Centrin÷ institucija 1 1 3 1

Les Enfants de

l'Esperance 10 3 4

-

Centrin÷ institucija 20 7 6 1 Prancūzija

Iš viso 30 10 10 1

Švedija BFA-A 11 9 6 2

Šveicarija Centrin÷ institucija 1 - - -

Centrin÷ institucija 1 - 2 -

SKF 15 - - - Vokietija

Iš viso 16 - 2 -

Norvegija Centrin÷ institucija 1 1 - -

Naujoji

Zelandija

„Inter country

adoption New

Zealand“

2 2 1

-

Iki 2009 m. gruodžio m÷n. pabaigos Lietuvoje veik÷ 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos įgaliotos

institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir

Kanados įgaliotą instituciją. Daugumą įgaliotų užsienio valstybių institucijų Lietuvoje veikia nuo 2001–

2002 m.

Nor÷damos pratęsti įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje,

įgaliotos institucijos iki termino pasibaigimo Tarnybai privalo pateikti motyvuotą prašymą pratęsti

įgaliojimus bei kitus reikalingus dokumentus. Rekomendaciją suteikti ar nesuteikti įgaliotai institucijai

įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje priima socialin÷s apsaugos ir



111

darbo ministro įsakymu sudaryta komisija. Remiantis komisijos rekomendacija, Tarnybos direktorius

priima sprendimą pratęsti ar nepratęsti įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos

Respublikoje.

Ataskaitiniu laikotarpiu (2009-04-03, 2009-04-22, 2009-05-12, 2009-10-23 ir 2009-12-23) surengti

penki akreditacijos pos÷džiai, kurių metu aštuonioms įgaliotoms institucijoms buvo pratęsti įgaliojimai

veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas d÷mesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialin÷s apsaugos ir darbo

ministro 2006-07-17 įsakymu Nr. A1-195, nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. užsienio valstybių institucijų nauji

prašymai d÷l įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo n÷ra

priimami, tod÷l šiuo metu Lietuvoje veikiančios institucijos siekia dar efektyviau dirbti ir optimizuoti

šeimoms teikiamas paslaugas, kad neprarastų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje,

kurie šiandien gali būti tik pratęsiami tik jau veikiančioms institucijoms.

JAV įvaikinimo agentūrai „Sunny Ridge Family Center, Inc.“, akredituotai Lietuvoje iki 2009-12-

04, akreditacija nebuvo pratęsta, nes agentūra nepateik÷ prašymo d÷l jos pratęsimo. Be to, min÷ta

agentūra nebuvo pateikusi nei vienos šeimos, norinčios įsivaikinti Lietuvoje, prašymo.

Tarnybos direktoriaus 2008-11-10 įsakymu Nr. AK-41 „Family Tree Adoption Agency” įgaliojimai

veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje buvo panaikinti, nes agentūra nutrauk÷ savo

veiklą ir prisijung÷ prie kitos JAV įgaliotos institucijos „Bethany Christian Services“. „Family Tree

Adoption Agency“ agentūros atstovaujama šeima baig÷ tarptautinio įvaikinimo procedūrą ir įvaikino

2009 m.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22.8 punktu, įgaliotos veikti Lietuvoje užsienio valstybių institucijos

Tarnybai teikia grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, kurią sudaro nustatytos formos pranešimai

apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdin÷ medžiaga.

Įgaliotos užsienio valstybių institucijos privalo per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo teikti kas pusę metų

ataskaitas, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo – kai to pareikalauja Tarnyba.

Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2008–2009 m. įvaikintus vaikus nustatyta,

kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios informacijos ataskaitas laiku, kaip tai numatyta

Tvarkos apraše.

2009 m., kaip ir 2008 m., JAV įgaliotos institucijos („Bethany Christian Services“, „Our Children's

Homestead“ ir „The Open Door Adoption Agency, Inc.“) aktyviai dirbo su lietuvių kilm÷s asmenimis. Iš

5 įvaikinusių šeimų, kurioms atstovavo „Our Children's Homestead“, 2 šeimos buvo lietuvių kilm÷s ir

vienos šeimos sutuoktin÷ tur÷jo Lietuvos Respublikos pilietybę, 2 „Bethany Christian Services“

atstovaujamos šeimos buvo lietuvių kilm÷s ir po 1 lietuvių kilm÷s šeimą, įvaikinusią Lietuvoje, atstovavo

„The Open Door Adoption Agency, Inc.“ ir „Family Tree Adoption Agency“ įvaikinimo agentūros.



112

Taip pat svarbu pamin÷ti, kad net 4 sąraše esančios mišrios šeimos gyvena Lietuvoje, tod÷l

įvaikinimo procesą jos, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, vykdo per savivaldybių Vaiko teisių

apsaugos skyrius (tarnybas). Dvi Lietuvos Respublikos piliečių, sukūrusių šeimas su Prancūzijos ir JAV

piliečiais, šeimos gyveno Vilniuje, o kitos, sukūrusios šeimas su Rusijos ir Latvijos piliet÷mis, –

Klaip÷dos ir Akmen÷s miestuose.

54 lentel÷. Lietuvoje gyvenančių šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias institucijas

Valstyb÷ Atstovas Šeimų, esančių

sąraše, skaičius

2009 m. į


šeimų skaičius

2009 m.

įvaikinusių

šeimų skaičius

2009 m. į

sąrašą

įrašytų ir

įvaikinusių

šeimų

skaičius

Klaip÷dos rajono vaiko

teisių apsaugos skyrius 1 1 1

-

Vilniaus miesto vaiko

teisių apsaugos skyrius 2 1 -

-

Akmen÷s rajono vaiko

teisių apsaugos skyrius 1 1 -

Mišrios

šeimos,

nuolat

gyvenančios

Lietuvoje

Iš viso 4 3 1


1. Iki 2009 m. gruodžio m÷n. pabaigos Lietuvoje veik÷ 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos

įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos

ir Kanados įgaliotą instituciją. 2009 m. Tarnyba bendradarbiavo su Australijos, Ispanijos, Lenkijos,

Prancūzijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Vokietijos centrin÷mis įvaikinimo institucijomis.

2. Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2008–2009 m. įvaikintus vaikus

nustatyta, kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios informacijos ataskaitas laiku, kaip tai

numatyta Tvarkos apraše.

3. 2009 m., kaip ir 2008 m., daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikino Italijos, JAV ir

Švedijos įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos.



113

VII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir

užsieniečiams

2009 m. 88 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos

įvaikino 146 vaikus, iš jų – 70 berniukų ir 76 mergaites.

2009 metais įvaikintų vaikų skaičius yra panašus kaip 2007 metais, nors, jei lyginsime su

paskutiniaisiais metais, jis ypač išaugo.

55 lentel÷. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių įvaikintų vaikų skaičius

2005–2009 m.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

108 125 148 108 146

Nežiūrint to, kad Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, įvaikinamų vaikų skaičius

pastaraisias metais auga (2008 m. Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 101 vaiką, 2009 m. – 110

vaikų), užsieniečiai vis dar įvaikina daugiau vaikų. Pagrindin÷ to priežastis – šių šeimų pasirengimas

įvaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, šeimų, pageidaujančių įvaikinti vyresnio amžiaus ar su

išgydomais sveikatos sutrikiamsi vaikus, taip pat brolių, seserų grupes, Lietuvos Respublikos piliečių,

nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąraše) yra dauguma.

Kaip ir pra÷jusiais metais, 2009 metais daugiausia vaikų įvaikinta Italijos, JAV ir Prancūzijos

piliečių šeimose.

Pus÷ visų įvaikinusių šeimų (44) yra Italijos piliečiai, 2009 metais įvaikinę 81 vaiką. Tai lemia

kelios priežastys: visų pirma geras šeimų pasirengimas įvaikinti, kuriam įtakos turi 4 įgaliotos vykdyti

tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje Italijos įvaikinimo institucijos, aktyviai dalyvaujančios vaikų su

specialiaisias poreikiais įvaikinimo programoje (ieško šeimų specialiųjų poreikių vaikams, nuolat

aptarin÷ja su atstovaujamomis šeimomis jų galimybes priimti į šeimą vyresnį nei 8 metų vaiką ar didesnę

brolių, seserų grupę) bei didžiausias Italijos piliečių, įtraukiamų į sąrašą per metus skaičius (iš 97 – 53

Italijos pilieičų šeimos), ir esančių sąraše metų pabaigoje skaičius (iš 272 – 149 Italijos piliečių šeimos).

Nors JAV piliečių skaičius sąraše yra nedidelis (14 šeimų), tačiau, kaip ir ankstesniais metais, JAV

piliečių šeimos į sąrašą įtraukiamos d÷l to, kad ketina įvaikinti vaikus su specialiaisiais poreikiais arba

yra lietuvių kilm÷s. Tokios šeimos per 1–1,5 metų užbaigia įvaikinimo procesą. 2009 metais JAV

piliečiai įvaikino 8 vaikais daugiau nei 2008 metais.

Nežiūrint to, kad Prancūzijos piliečiai 2009 metais įvaikino vienu vaiku mažiau nei 2008 metais,

Prancūzijos piliečių didesnį, lyginant su kitomis šalimis, įvaikinamų vaikų skaičių lemia tai, kad šiuo

metu iš 272 sąraše esančių šeimų net 30 yra Prancūzijos piliečių šeimų.



114

81

22

13

10

5 4 3 2 2 2

1

1Italija

JAV

Prancūzija

Švedija

Ispanija

Lenkija

Naujoji Zelandija

Australija

Kanada

Vokietija

Lietuva

San Marinas

55 pav. 2009 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis

Net 2/3 ataskaitiniu laikotarpiu įvaikintų vaikų yra mokyklinio amžiaus. Viena pagrindinių to

priežasčių yra tai, kad vis daugiau šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, įtraukiama į

sąrašą. Tai ypač paspartina vyrensio amžiaus vaikų įvaikinimo procedūrą, kurie gali būti iš karto siūlomi

įvaikinti sąraše esančioms šeimos, o ne pagal Galimų įvaikinti vaikų su specialiais poreikiais įvaikinimo

programą.

Lygindami 2008 m. ir 2009 m. duomenis matome, kad sumaž÷jo iki 3 metų amžiaus įvaikintų vaikų

skaičius. Kaip ir ankstesniais metais, tokio amžiaus vaikus visų pirma įvaikina Lietuvos Respublikos

piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Ypač išaugo 7–9 metų amžiaus įvaikintų vaikų skaičius. Tokio amžiaus

vaikų įvaikinimu ar globa Lietuvos Respublikos piliečiais beveik nesidomi, tuo tarpu užsieniečiams tokio

amžiaus vaikai leidžia realizuoti svajones būti t÷vais, nelaukiant įvaikinimo ilgus metus.

1411

30

46

36

55

2832

02

0

10

20

30

40

50

60

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

2008

2009

56 pav. 2008–2009 m. įvaikintų vaikų amžius



115

Kaip ir ankstesniais metais, daugiau vyresnio amžiaus vaikų įvaikino Italijos piliečiai. 2009 metais

net du 15–17 metų amžiaus vaikus įvaikino JAV piliečiai. Nors tokio amžiaus vaikų prisitaikymas

šeimoje yra sud÷tingesnis, vis d÷lto didelis vaikų, kad ir vyresnio amžiaus, noras tur÷ti mamą ir t÷tį,

namus ir užtikrintą ateitį, bei didel÷ įt÷vių parama ir įvairių specialistų (psichologų, pedagogų, medikų)

pagalba sąlygoja s÷kmingą vyresnio amžiaus vaikų tarptautinį įvaikinimą.

56 lentel÷. 2008–2009m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis ir amžiaus grupes

Įvaikintų vaikų amžius Valstyb÷ Įvaikintų

vaikų sk. 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.

2008

m.

2009

m.

2008

m.

2009

m.

2008

m.

2009

m.

2008

m.

2009

m.

2008

m.

2009

m.

2008

m.

2009

m.

Iš viso 108 146 14 11 30 46 36 55 28 32 2

Italija 58 81 3 4 7 17 25 35 23 25

JAV 14 22 1 10 11 2 5 2 3 2

Prancūzija 14 13 3 6 5 4 7 1 1

Švedija 7 10 4 4 1 3 2 3

Ispanija 3 5 1 3 1 1 1 1

Lenkija 4 1 1 2

Naujoji

Zelandija

2 3 1 2 1 1

Australija 3 2 1 1 1 2

Vokietija 3 2 3 2

Kanada 1 2 1 1 1

Lietuva 2 1 1 1 1

San

Marinas

1 1

Austrija 1 1

Pusei 2009 metais įvaikinusių šeimų (44) įvaikinimo procesas truko 1–1,5 metų. Šios šeimos

įvaikino 73 be t÷vų globos likusius vaikus, iš kurių 48 buvo mokyklinio amžiaus. Šeimos, pageidavusios

įvaikinti mažesnius ir geros sveikatos vaikus, pasiūlymo lauk÷ trejus ir daugiau metų. Tai rodo, kad

šeimos, įvaikinančios specialiųjų poreikių turinčius vaikus, įvaikinimo procesą baig÷ du kartus greičiau

nei tos, kurios pageidavo įvaikinti geros sveikatos vaikus iki šešerių metų amžiaus.



116

57 lentel÷. 2009 m. įvaikinusios šeimos pagal įtraukimo į apskaitą datą ir įvaikintų vaikų amžių

Įvaikintų vaikų amžius Šeimos įtraukimo į

apskaitą metai

Šeimų

skaičius 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.

2004 3 2 2

2005 12 8 7

2006 8 2 2 7 1

2007 21 5 13 19 5

2008 34 2 16 17 18 1

2009 10 2 5 3 8 1

Iš viso 88 11 46 55 32 2

Atkreiptinas d÷mesys, kad nemaža dalis vyresnio amžiaus vaikų yra įvaikinti kartu su jaunesniais

broliais ir seserimis. 2009 metais net 105 vaikai įvaikinti kartu su broliais, seserimis į 47 šeimas. 2008 m.

65 vaikai buvo įvaikinti kartu su broliais ir seserimis į 30 šeimų. Ataskaitiniu laikotarpiu dvigubai

daugiau nei pra÷jusiais metais, net 11 šeimų, įvaikino iš karto po tris vaikus. Iš jų 8 buvo Italijos piliečių

šeimos, po 1 – iš JAV, Ispanijos ir Naujosios Zelandijos. 36 šeimos įvaikino po 2 brolius, seseris (iš viso

72 vaikus).

41

72

33

1 vaikas

2 vaikų grup÷

3 vaikų grup÷

57 pav. 2009 m. įvaikintų vaikų grup÷s

2009 metais, kaip ir ankstesniais metais, dauguma įvaikintų vaikų tur÷jo specialiųjų poreikių.

Pastaraisais metais įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikais skaičius labai išaugo. 2009 metais iš 104

įvaikintų vaikų su specialsiais poreikais 53 vaikai buvo įvaikinti ieškant šeimų vadovaujantis Lietuvos

Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu

„Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo ikiteismin÷s procedūros aprašu“, o 51



117

vaikas buvo pasiūlytas įvaikinti užsienio piliečiams įprasta tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos

Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikių vaiko požymius.

83

65

75

33

104

42

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2007 2008 2009

kiti

su spec.poreikiais

58 pav. 2007–2009 m. įvaikintų vaikų su specialiais poreikais dalis

Užsieniečiams daugiausia įvaikinta vyresnių vaikų su specialiais poreikais. Pagal specialiųjų

poreikių požymius 2009 metais įvaikintus vaikus būtų galima paskirstyti taip:

• buvo vyresnis nei 8 metų (40 vaikų, iš kurių 26 įvaikinti į Italiją, po 5 – į JAV ir Prancūziją,

3 – į Lenkiją ir po 1 – į Ispaniją ir Australiją),

• su sunkiais sveikatos sutirkimais (23 vaikai, iš kurių 11 įvaikinta į Italiją, 8 – į Švediją, 3 – į

JAV, 1 – į Kanadą),

• 3 ir daugiau brolių seserų grup÷ (iš viso įvaikinti 33 vaikai, iš kurių 24 į Italiją),

• tur÷jo giminaičius (brolius, seseris, močiutes), liekančius Lietuvoje, su kuriais tur÷tų būti

palaikomas ryšys ir po įvaikinimo.

Vis d÷lto toks vaikų specialiųjų poreikių paskirstymas yra sąlyginis, nes dalis vaikų paprastai turi

keletą specialiųjų poreikių. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai įvaikinti iš didel÷s brolių, seserų grup÷s turi ir

kitų specialių poreikių – amžių, nes yra vyresni nei 8 metų, arba probleminę sveikatą.

Taip pat galima išskirti ir naują grupę vaikų su specialiais poreikiais. Dažniausiai tai vyresnio

amžiaus vaikai, kurie įvaikinami šeimose, turinčiose glaudų ryšį su vaiku. 2009 metais 1 vaiką įvaikino jo

seserį ankščiau įvaikinusi Prancūzijos piliečių šeima, 2 vaikus įvaikino Prancūzijos piliet÷, kurioje vaikai

daugelį metų svečiuodavosi vasaros ir žiemos atostogų metu, tarp vaikų ir moters buvo užsimezgę

šeimyniniai ryšiai, bei 1 vaiką įvaikino Lietuvos Respublikos piliet÷s ir Rusijos Federacijos piliečio

šeima, nuolat gyvenanti Lietuvoje, kurių šeimoje vaikas buvo globojamas.

Analizuojant duomenis apie vaikų teisinį statusą (įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą

pagrindą) matyti, kad daugiausia (101 atvejas) įvaikinama vaikų, kurių t÷vams buvo neterminuotai

apribota t÷vų valdžia. 2009 metais ypač išaugo įvaikintų vaikų, kurių vienas ar abu t÷vai mirę, skaičius



118

(26 atvejai, 2008 m. – 6). Kaip ir ankstesniais metais, daugiau nei 10 įvaikintų vaikų augo glob÷jų,

teismo nutartimi patvirtinusių sutikimus įvaikinti, šeimose (13 atvejų). D÷l 6 vaikų įvaikinimo t÷vai ar

vienas iš t÷vų yra teismo nutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti.

101

26

13 6

Abiems arba vienam iš t÷vųneterminuotai apribota t÷vųvaldžia

Vienas arba abu t÷vai mirę

Glob÷jai yra teismo nutartimipatvirtinę sutikimą įvaikinti

T÷vai ar vienas iš t÷vų yrateismo nutartimi patvirtinęsutikimą įvaikinti vaiką

59 pav. 2009 m. įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą

2009 m., kaip ir 2008 m., didžioji dalis užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat

gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų augo vaikų globos namuose – 111 vaikų, 21 vaikas augo

kūdikių namuose, 13 vaikų augo glob÷jų šeimose ir 1 vaikas augo būsimų įt÷vių šeimoje.

Iš 21 vaiko, įvaikinto iš kūdikių namų, 8 augo Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių

namuose, po 5 vaikus – Klaip÷dos apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Vilniaus apskrities

sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose – 2 ir

Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ – 1. Iš 111 vaikų, įvaikintų iš vaikų globos namų, daugiausiai jų

augo Alytaus vaikų globos namuose – 14 vaikų, Kurš÷nų vaikų globos namuose – 10 vaikų, Vilniaus 1-

uosiuose vaikų globos namuose – 9 vaikai.

1993 m. Hagos konvencijos 16 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224 straipsnio

5 dalis ir Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo 52 punktas nurodo, jog sprendžiant

klausimą d÷l vaiko įvaikinimo užsienio valstyb÷s piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko aukl÷jimo

paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą. Atsižvelgiant į tai,

šeimoms, turinčioms glaudų ryšį su Lietuva, įvaikinant teikiama pirmenyb÷ prieš kitas užsienio valstybių

piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, sąraše esančias šeimas. 2009 metais iš 88

įvaikinusių šeimų 9 buvo lietuvių kilm÷s, iš kurių 7 šeimos gyveno JAV, 1 šeima – Italijoje ir 1 Lietuvos

Respublikos piliet÷s ir Rusijos Federacijos piliečio, šeima, nuolat gyveno Lietuvoje. Šios šeimos įvaikino



119

įvairaus amžiaus vaikus (daugiausia 4–6 m. – 7 vaikus ir 7–9 m – 4 vaikus). Kaip įprasta, tokios šeimos

nesikreipia d÷l vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo. Nežiūrint to, d÷l šioms šeimoms taikomos

primenyb÷s įvaikinti, įvaikinimo procesas paprastai joms neužtrunka ilgiau nei 1–1,5 metų. 2009 metais

įvaikinusios lietuvių kilm÷s šeimos į sąrašą buvo įtrauktos 2007–2008 m. Tokiu būdu be t÷vų globos

likusiems vaikams sudaroma galimyb÷ kuo greičiau patekti į jiems žinomą kalbinę aplinką, išsaugoti

tautinį identitetą, kalbą ir kultūrą.

2009 m. 146 vaikus įvaikino 87 sutuoktinių poros ir 1 nesusituokusi Prancūzijos piliet÷ moteris.

Dauguma įvaikinusiųjų yra 46–50 metų amžiaus. 60 paveiksl÷lyje matome įvaikinusių moterų ir vyrų

pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.

5

10

2524

23

4

21

24

30

9

0

5

10

15

20

25

30

35

31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. >50 m.

Vyrai

Moterys

60 pav. 2009 m. įvaikinusios šeimos pagal amžiaus grupes

Ataskaitiniu laikotarpiu 23 vyrai ir 9 moterys buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, tod÷l teismas taik÷

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kai įvaikinti leidžiama

ir vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Tokios išimtys dažniausiai taikomos įvaikinant vyresnio

amžiaus vaikus. Pastebima tendencija, jog įvaikintojų amžius did÷ja. Lyginant su pra÷jusiais metais,

ataskaitiniu laikotarpiu padaug÷jo 46–50 m. šeimų, įvaikinusių vaikus. 2008 m. daugiausia įsivaikino 41–

45 m. amžiaus šeimos.



120

Išvados

1. 88 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimos

įvaikino 146 vaikus.

2. Lyginant su ankstesniais metais, įvaikintų vaikų skaičius padid÷jo, nes daugiau jų buvo siūloma

įvaikinti pagal specialiųjų poreikių programą (2008 m. – 310, 2009 m. – 364), o iki 3 m. amžiaus

įvaikintų vaikų sumaž÷jo, nes daugiau jų buvo įvaikinta Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių

Lietuvoje, šeimose (2008 m. – 101, 2009 m. – 110).

3. Daugiausiai vaikų įvaikinta Italijos, JAV ir Prancūzijos piliečių šeimose.

4. Ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pus÷ vaikų įvaikinti kartu su savo broliais ir seserimis

(105 vaikai įvaikinti į 47 šeimų).

5. 2009 m. iš 146 įvaikintų vaikų 104 vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais.

6. Daugiausia įvaikinta 7–9 m. amžiaus vaikų.

7. Daugumai įvaikinusių užsienyje gyvenančių šeimų, įvaikinusių ikimokyklinio amžiaus vaikus,

įvaikinimo procedūra truko apie 3 metus, išskyrus šeimas, įvaikinusias vaikus su specialiaisiais poreikiais

ir lietuvių kilm÷s šeimas.

8. 146 vaikus įvaikino 87 sutuoktinių poros ir 1 nesusituokusi Prancūzijos piliet÷ moteris.

9. Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinusių vaikus vyrų ir moterų amžiaus vidurkis buvo 46–50 metai.

VII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus

2009 m. gautos 456 ataskaitos po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų įvaikintų vaikų

adaptaciją kitose šalyse (2008 m. Tarnyba gavo 450 tokių ataskaitų). Iš jų 450 ataskaitų pateik÷

įvaikinimo institucijos, 6 – įvaikinusios šeimos (iš pastarųjų 4 atsiunt÷ Prancūzijos šeimos, po 1 –

Vokietijos ir Brazilijos).

Ataskaitiniu laikotarpiu visos akredituotos Lietuvoje užsienio įvaikinimo organizacijos pateik÷

ataskaitas po įvaikinimo. Kaip min÷ta, JAV įvaikinimo agentūrai „Sunny Ridge Family Center,

Inc.“, akredituotai Lietuvoje iki 2009-12-04, akreditacija nepratęsta, nes agentūra nepateik÷

prašymo d÷l jos pratęsimo. Be to, per akreditacijos laikotarpį mūsų šalyje min÷ta institucija

neįvaikino n÷ vieno vaiko.

Kaip matome žemiau pateiktoje lentel÷je, daugiausia grįžtamosios informacijos gauta iš trijų

Italijos asociacijų „Associazione Volontari per il Servizio Internazionale (AVSI)“, „Azione per

famiglie nuove-onlus“ (AFN)“ ir „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“.



121

58 lentel÷. 2009 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įvaikinimo institucijas

Eil. nr.

Įvaikinimo institucija Šalis Pateiktų ataskaitų skaičius

1 2 3 4

1. „Associazione Volontari per il Servizio Internazionale (AVSI)“

Italija 142

2. „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“

Italija 79

3. „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“

Italija 49

1 2 3 4

4. „Bethany Christian Servines“ JAV 41

5. „Barner Framfor Allt –Adoptioner (BFA-A)“

Švedija 32

6. „La Primogenita international adoption“

Italija 28

7. Centrin÷ įvaikinimo institucija (AFA)

Prancūzija 16

8. „Les Enfants de l‘Esperance“ Prancūzija 14

9. „Sozialdienst katholischer Frauen-Zentrale e. V. (SKF)“

Vokietija 11

10. „Our children‘s homestead“ JAV 10

11. „Familia Universal“ Ispanija 9

12. „Inter country adoption New Zealand“ (ICANZ)

Naujoji Zelandija 4

13. „The open door adoption agency, Inc.“

JAV 4

14. „Hands across the Water“ JAV 3

15. Centrin÷ įvaikinimo institucija Australija 3

16. „Loving Heart International Adoption Agency“

Kanada 3

17. „Adoption Options, INC.“ JAV 2

Iš viso 450

Daugiausia ataskaitų (laiškų) po įvaikinimo gauta apie 2008 m. ir 2007 m. įvaikintus vaikus –

atitinkamai maždaug 150 ir apie 140 ataskaitų. Pateiktos 64 ataskaitos apie 2006 m. įvaikintus



122

vaikus, 50 ataskaitų – apie 2005 m. įvaikintus vaikus, 37 ataskaitos – apie 2009 m. įvaikintus

vaikus, 12 ataskaitų – apie 2004 m. įvaikintus vaikus, 4 ataskaitos – apie 2003 m. įvaikintus vaikus,

1 ataskaita – apie 2002 m..

Visų gautų ataskaitų kopijos išsiųstos vaikų globos namams, kuriuose gyveno įvaikinti vaikai,

ir atitinkamoms vaiko teisių apsaugos skyriams (tarnyboms). Dalis informacijos, sutikus šeimoms,

panaudota rengiant straipsnius apie įvaikintų vaikų iš Lietuvos gyvenimą užsienyje.

VIII. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS

VIII.1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstyb÷se

2009 metais Tarnyba nagrin÷jo konkrečias situacijas d÷l užsienio valstyb÷se esančių vaikų, kurių

asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su t÷vais ir giminaičiais bei kiti klausimai yra susiję su

Lietuva ir jiems reikia taikyti tam tikras apsaugos priemones. 59 lentel÷je pateikiami 2009 metais gautų

ir Tarnybos nagrin÷tų pranešimų apie užsienio valstyb÷se esančius vaikus, kuriems reikalingos

tarptautin÷s apsaugos priemon÷s, duomenys. Per kelerius pastaruosius metus įgyta vis didesn÷ Tarnybos

specialistų patirtis sprendžiant tarptautinių apsaugos priemonių taikymo klausimus l÷m÷ tai, kad per 2009

metus Tarnyba išnagrin÷jo didesnę dalį pranešimų d÷l užsienio valstyb÷se esančių vaikų, kuriems

reikalingos tarptautin÷s apsaugos priemon÷s, – iš 83 2009 metais nagrin÷tų pranešimų buvo išnagrin÷ti 59

pranešimai, o 24 pranešimai d÷l 34 vaikų 2009 m. gruodžio 31 d. dar tebebuvo nagrin÷jami.

59 lentel÷. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstyb÷se

Valstyb÷,

kurioje yra vaikas

Air

ija

Bal

taru

sija

Ispa

nija

JAV

Jung

tin÷

K

aral

yst÷

Lat

vija

Nyd

erla

ndų

Kar

alys

t÷

Rus

ijos

F

eder

acij

a

Šved

ija

Ukr

aina

Vok

ieti

ja

Nor

vegi

ja

IŠ V

ISO

2009-01-01 likę nebaigti nagrin÷ti pranešimai

3 - 7 - 12 1 - 1 - - 5 - 29

0–3 1 2 2 2 7 4–6 1 3 1 5 7–9 1 1 2 1 5

10–14 3 3 1 1 1 9

Vaikų amžius

15–17 1 2 3



123

2009 metais gauti pranešimai

4 1 1 2 22 1 5 2 1 2 7 6 54

0–3 6 3 9 4–6 7 2 1 2 12 7–9 1 10 1 1 1 14

10–14 2 1 15 1 1 5 25

Vaikų amžius

15–17 2 1 1 2 3 1 1 2 4 17 Vaikų skaičius

4 1 1 2 40 1 6 2 1 3 9 7 77

IŠ VISO 2009 metais nagrin÷ta pranešimų

7 1 8 2 34 2 5 3 1 2 12 6 83

2009-12-31 likę nebaigti nagrin÷ti pranešimai

4 - 1 1 8 1 - 1 - 1 4 3 24

Vaikų skaičius

4 - 1 1 12 1 - 1 - 2 5 4 34

Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, matyti, kad vis daugiau vaikų, esančių užsienio

valstyb÷se, reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones. Taip pat vis dažniau kalbama apie kelis tos

pačios šeimos vaikus, d÷l kurių gaunami pranešimai. 2009 metais buvo gauti 54 pranešimai d÷l 77 vaikų.

Didžioji dalis (25) pranešimų gauta d÷l 10–14 amžiaus vaikų, kurie išvyksta į užsienio valstybes kartu su

t÷vais ar ,vieni. 2009 metais ypač sumaž÷jo pranešimų d÷l vaikų iki 3 metų amžiaus, kuriems reikalinga

taikyti tarptautines apsaugos priemones.

12

39

46

71

77

0 20 40 60 80

vaikų, d÷l kurių gauti pranešimai, skaičius

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

61 pav. Vaikų, d÷l kurių gauti pranešimai 2005–2009 m., skaičius

Kaip matyti iš 62 paveiksl÷lio, daugiausia pranešimų 2009 metais, kaip ir ankstesniasiais, buvo

gauta iš tų valstybių, į kurias pastaraisiais metais buvo didžiausia Lietuvos Respublikos piliečių

emigracija. 2009 metais išaugo pranešimų iš Jungtin÷s Karalyst÷s ir Nyderlandų Karalyst÷s skaičius.

Pirmą kartą gauti pranešimai iš Norvergijos, kur išaugo nepilnamečių, Lietuvos Respublikos piliečių,



124

padariusių nusikalstamas veikas šioje valstyb÷je, kaip ir Nyderlandų Karalyst÷je, skaičius. Kaip ir 2008

metais, pastovus išliko pranešimų iš Vokieitijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos skaičius, o ypač sumaž÷jo

pranešimų iš Airijos bei Ispanijos.

0

5

10

15

20

25

Vokiet

ija

Jung

tin÷

Karalys

t÷

Airija

Ukraina

Rusijo

s Fed

erac

ija

Švedija

Norve

gija

Nyder

land

ų Kar

alys

t÷

Baltaru

sija

JAV

Ispa

nija

Austrija

Italija

Latvi

ja

Lenk

ija

Liuk

sem

burg

as

Pranc

ūzija

Šveica

rija

2007

2008

2009

62 pav. 2007–2009 m. gauti pranešimai d÷l užsienio valstyb÷se esančių vaikų,

kuriems reikalingos tarptautin÷s apsaugos priemon÷s (pagal valstybes)

Priežastys, d÷l kurių užsienio valstyb÷se esantiems vaikams reikalinga taikyti apsaugos priemones,

išlieka panašios kaip ir ankstesniais metais. Iš 54 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:

- 23 prašymai buvo išsiaiškinti vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje, jiems ten išvykus gyventi su

t÷vais ar kitais giminaičiais, užtikrinti bendravimą su Lietuvoje esančiais giminaičiais. 2008 metais tokio

pobūdžio prašymų buvo 15. Tokio pobūdžio prašymus dažniausiai teik÷ VTAS, vienas iš vaiko t÷vų,

seneliai, kiti giminaičiai;

- 4 atvejais savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos) kreip÷si į Tarnybą su prašymais

tarpininkauti patikrinant į užsienio valstybes išvykusių socialin÷s rizikos šeimų ir jose augančių vaikų

gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas. 2008 metais tokių prašymų buvo dvigubai daugiau;

- 11 Tarnyboje nagrin÷tų atvejų buvo susiję su tarpininkavimu suteikiant informaciją apie vaiko

t÷vus, artimuosius giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstyb÷se, atžvilgiu bei galimybes

jais pasirūpinti. 2009 m. Tarnyba taip pat tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų t÷vams bei VTAS

bendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant 7 nepilnamečių

Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas užsienyje, grįžimą į Lietuvą;

- iš 2009 m. nagrin÷tų 54 pranešimų 5 buvo susiję su globos (rūpybos) perdavimo užsienio valstybei

organizavimu;



125

- 4 atvejai – su kitų tarptautinių apsaugos priemonių taikymu.

VIII.1.1. Užsienio valstyb÷se likusių be t÷vų globos vaikų parvežimas į Lietuvos Respubliką

Viena iš tarptautinių apsaugos priemonių, taikomų užsienio valstyb÷se esantiems vaikams, yra jų

parvežimas į Lietuvos Respubliką.

Kaip ir ankstesniais metais, 2009 metais Tarnyba organizavo užsienio valstyb÷se be t÷vų globos

likusių vaikų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę arba kurių t÷vai ar turimas vienintelis iš t÷vų yra

Lietuvos Respublikos piliečiai, parvežimą į Lietuvą. Vykdydama šią funkciją, Tarnyba renka sprendimui

d÷l vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką priimti reikalingą informaciją ir dokumentus, organizuoja

komisijos, priimančios sprendimą d÷l vaiko parvežimo, pos÷dį, taip pat lydi vaiką į Lietuvos Respubliką.

Tarnybai apie užsienio valstyb÷je be t÷vų globos likusius vaikus dažniausiai praneša Lietuvos

diplomatin÷s atstovyb÷s užsienio valstyb÷se, Lietuvoje esantys vaiko giminaičiai, užsienio valstybių

vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Kaip matyti iš 60 lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 metais buvo suorganizuotas 1 komisijos,

sprendžiančios d÷l užsienio valstyb÷je likusio be t÷vų globos vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jo

lyd÷jimo klausimus, pos÷dis (2008 metais buvo sprendžiama d÷l 11 vaikų parvežimo). Komisija pri÷m÷

sprendimą parvežti ir lyd÷ti į Lietuvą vieną Baltarusijos Respublikoje be t÷vų globos likusią nepilnametę

Lietuvos Respublikos pilietę.

60 lentel÷. 2009 metais komisijoje svarstyta d÷l vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką

Priimtas sprendimas Valstyb÷ Vaikų skaičius, d÷l kurių parvežimo

svarstyta Parvežti

(vaikų sk.) Neparvežti (vaikų sk.)

Baltarusijos Respublika

1 1 -

Lyginant su 2008 m., labai sumaž÷jo komisijos, sprendžiančios d÷l užsienio valstyb÷je likusio be

t÷vų globos vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jo lyd÷jimo klausimus, pos÷džių skaičius. Tai rodo,

kad vis daugiau vaikų, likusių be t÷vų priežiūros užsienio valstyb÷je, nepatenka į Užsienio valstyb÷se

likusių be t÷vų globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių reguliavimo sritį, nes jie n÷ra

netekę t÷vų globos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažym÷tina, kad 2009 m. Tarnyba iš Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstyb÷se gavo 7 prašymus (1 – iš Švedijos, 3 – iš

Nyderlandų Karalyst÷s, 3 – iš Norvegijos) tarpininkauti organizuojant užsienio valstyb÷se nusikalstamas

veikas padariusių nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių grąžinimą į Lietuvą. Kadangi visi šie

nepilnamečiai nebuvo netekę t÷vų globos, Tarnyba neskyr÷ l÷šų iš savo biudžeto jų parvežimui į Lietuvą

organizuoti. Šiais atvejais Tarnyba tik tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų t÷vams bei VTAS



126

bendraujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant šių vaikų grįžimą į

Lietuvą.

Vis daugiau vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, likusių be t÷vų globos užsienio valstyb÷je, jau

būna įgiję toje valstyb÷je įprastinę gyvenamąją vietą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare,

visiems sprendimams d÷l t÷vų pareigų, įskaitant vaiko apsaugos priemones, taikomos 2003 m. lapkričio

27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „D÷l jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su

santuoka ir t÷vų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“

(toliau tekste – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003) nuostatos. Pagrindinis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003

principas – vaiko įprastin÷s gyvenamosios vietos valstyb÷s teismai ir administracin÷s institucijos yra

kompetentingos priimti sprendimus, susijusius su vaiko apsaugos priemon÷mis, tod÷l visi klausimai, susiję

su be t÷vų globos likusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio arba kurio t÷vai ar turimas vienintelis iš

t÷vų – Lietuvos Respublikos piliečiai), kurio įprastin÷ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet užsienio

valstyb÷je, parvežimu į Lietuvą yra priimami ne Lietuvos, bet vaiko įprastin÷s gyvenamosios vietos

valstyb÷s kompetentingų institucijų. Tokiais atvejais užsienio valstybių kompetentingos institucijos

kreipiasi prašydamos pateikti informaciją apie artimus giminaičius, galinčius geriau užtikrinti vaiko teises

ir interesus Lietuvoje. 2009 metais buvo sprendžiamas 9 be t÷vų globos užsienio valstyb÷je likusių vaikų,

kurių įprastin÷ gyvenamoji vieta yra toje užsienio valstyb÷je, perdavimo artimiesiems giminaičiams

klausimas. 3 atvejais šie vaikai buvo grąžinti į Lietuvą, 6 atvejais užsienio valstyb÷s kompetentingos

institucijos pri÷m÷ sprendimą, kad vaiko interesus geriau atitinka gyvenimas toje valstyb÷je, kurioje jis yra

visiškai prisitaikęs, turi galimybes gauti socialinę pagalbą ir būti sugrąžintas į šeimą.

VIII.1.2. Globos (rūpybos) nustatymo ir (ar) perdavimo užsienio valstybei organizavimas

Kita labai svarbi tarptautin÷s apsaugos priemon÷, kurią vis dažniau reik÷tų taikyti, yra globos

(rūpybos) nustatymo ir (ar) perdavimo užsienio valstybei organizavimas. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir

2008 m., Tarnyba gavo daugiau nei 100 paklausimų d÷l galimyb÷s Lietuvoje be t÷vų globos likusio vaiko

glob÷ju skirti užsienio valstyb÷je gyvenantį asmenį (dažniausiai artimą vaiko giminaitį) bei perduoti

globos priežiūrą užsienio valstybei. Sprendžiant šiuos klausimus, praktikoje susiduriama su didele

problema, nes šiuo metu Lietuvoje galiojančių Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275) (toliau –

Nuostatai), 3 punkte nurodyta, jog glob÷jas (rūpintojas) yra nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje

gyvenantis fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be t÷vų globos vaiko

priežiūrą, aukl÷jimą, atstovavimą jam, jo teis÷ms ir teis÷tiems interesams. Tuo tarpu nemaža dalis

asmenų, norinčių tapti Lietuvoje be t÷vų globos likusių vaikų glob÷jais, gyvena Rusijos Federacijoje ar



127

kitoje valstyb÷je, su kuria Lietuvos Respublikos pasirašytoje tarptautin÷je dvišal÷je sutartyje d÷l teisin÷s

pagalbos nustatyta, kad susitariančiųjų šalių piliečių globos ir rūpybos bylose yra kompetentinga globos

ir rūpybos įstaiga susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra globotinas ar rūpintinas asmuo, ir taikytini

tos šalies įstatymai. Vadinasi, šiais atvejais reik÷tų taikyti vaiko, kuriam reikalinga globa, t. y. Lietuvos

Respublikos teis÷s aktus, kurie, kaip nurodyta aukščiau, nenumato galimyb÷s skirti užsienyje gyvenantį

asmenį vaiko glob÷ju. Santykiuose tarp Europos Sąjungos valstybių taikomo Reglamento (EB) Nr.

2201/2003 56 straipsnio nuostatos nors ir numato galimybę vaiką įkurdinti kitoje valstyb÷je nar÷je (globa

gali būti nustatoma toje valstyb÷je, kur vaikas gyvena, tačiau glob÷ju skiriamas kitoje valstyb÷je nar÷je

gyvenantis asmuo, pas kurį v÷liau išvyktų gyventi ir vaikas), praktikoje tai vis dar n÷ra taikoma.

2009 metais Tarnyba teik÷ pastabas ir pasiūlymus SADM d÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

2002 m. kovo 27 d nutarimu Nr. 405 patvirtintų vaiko globos organizavimo nuostatų naujos redakcijos,

dar kartą atkreipdama d÷mesį į tai, kad išimtiniais atvejais vaiko glob÷ju gal÷tų būti skiriama ir užsienyje

gyvenanti šeima.

Taip pat 2009 m. Tarnyba iš VTAS gavo daug pranešimų apie gyventi į užsienį kartu su

globojamais vaikais išvykusias glob÷jų šeimas. Viena iš problemų, su kuria praktikoje susiduria Tarnyba,

bendradarbiaudama su VTAS, yra ta, kad glob÷jai, išvykdami gyventi į užsienį kartu su globojamu vaiku,

nepraneša VTAS savo naujo gyvenamosios vietos adreso. Nežinant tikslaus globojamo vaiko

gyvenamosios vietos adreso užsienyje, labai apsunkinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybių

kompetentingomis institucijomis, taip pat VTAS kartais tenka kreiptis į policiją d÷l globojamo vaiko

paieškos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba, teikdama pastabas d÷l naujos Nuostatų redakcijos, nurod÷, kad

būtų tikslinga nustatyti glob÷jams pareigą persikeliant glob÷jams gyventi į užsienį prieš 30 kalendorinių

dienų iki išvykimo raštu informuoti VTAS apie šeimos išvykimo datą ir nurodyti tikslų naujos

gyvenamosios vietos adresą. Taip pat svarbu atkreipti d÷mesį į tai, kad laikinieji glob÷jai negali persikelti

gyventi į užsienio valstybę, nes laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Tod÷l

naujoje Nuostatų redakcijoje siūloma įtvirtinti, kad tik tie nuolatiniais vaiko glob÷jais paskirti asmenys

gal÷tų svarstyti galimybę išvykti.

Taip pat dažnai VTAS, vadovaudamiesi Nuostatų 29 punktu, įtvirtinančiu nuolatin÷s globos

priežiūros vykdymą, praš÷ Tarnybos tarpininkauti patikrinant į užsienį kartu su glob÷jais išvykusių

globojamų vaikų gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas. Vykdydama šiuos prašymus ir

bendradarbiaudama su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, Tarnyba dažnai susiduria su

problema, kad užsienio valstybių nacionaliniai teis÷s aktai nereglamentuoja globos priežiūros. D÷l šios

priežasties užsienio valstybių kompetentingos institucijos, gavusios Tarnybos prašymą bendradarbiauti

patikrinant užsienyje kartu su glob÷jais gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygas, nelaiko tokio pagalbos

prašymo prioritetiniu, nes preziumuojama, kad glob÷jas įgyvendina t÷vų teises ir pareigas globotinio



128

atžvilgiu. D÷l šios priežasties Tarnybai, tuo pačiu ir VTAS, atsakymo iš užsienio valstybių

kompetentingų institucijų tenka laukti labai ilgai. Atsižvelgdama į užsienio valstybių praktiką vaiko

globos priežiūros klausimu, Tarnyba, teikdama pastabas d÷l Nuostatų naujos redakcijos, nurod÷, kad n÷ra

tikslinga vykdyti vaiko nuolatin÷s globos priežiūros.

VIII. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos

Respublikoje

2009 metais ypač išaugo ir vaikų, esančių Lietuvos Respublikoje, kuriems reikalinga taikyti

tarptautines apsaugos priemones, skaičius. Jei 2008 metais buvo gauta pranešimų d÷l 18 vaikų, tai

ataskaitiniais metais d÷l 36. Išaugusį atvejų skaičių lemia vis dar did÷janti Lietuvos gyventojų emigracija

į užsienio valstybes. Kaip matyti iš 61 lentel÷je pateikiamų duomenų, daugiausia atvejų susiję su Jungtine

Karalyste.

61 lentel÷. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje

Valstyb÷, su kuria susijusi vaiko

apsauga

Air

ija

Bal

taru

sija

Isp

anij

a

JAV

Jung

tin

÷ K

aral

yst÷

Šve

dij

a

Ru

sijo

s F

eder

acij

a

Est

ija

Lat

vija

Vok

ieti

ja

IŠ V

ISO

2009 m. sausio 1 d. likę nebaigti nagrin÷ti pranešimai

2 1 - - 4 - 3 - - - 10

0–3 1 1 2 4–6 1 1 2 7–9 -

10–14 1 2 3

Vaikų amžius

15–17 2 1 3

2009 metais gauti pranešimai

- 1 2 1 9 1 3 1 2 2 22

0–3 4 1 5 4–6 1 1 2 1 5 7–9 1 3 1 1 2 8

10–14 1 2 3 1 4 1 12

Vaikų amžius

15–17 2 1 2 1 6 Vaikų skaičius

- 3 2 1 14 2 3 2 5 4 36

IŠ VISO 2009 metais nagrin÷ta pranešimų

2 2 2 1 13 1 6 1 2 2 32

2009 m. gruodžio 31 d. likę nebaigti nagrin÷ti pranešimai

- 1 2 1 4 - 2 - - - 10

Vaikų skaičius

- 3 2 1 5 - 2 - - - 13



129

Dauguma pranešimų, kaip ir pra÷jusiais metais, buvo siekiama išsiaiškinti šeimos gyvenimo

aplinkybes užsienyje, užsienyje gyvenančių t÷vų ketinimus vaikų atžvilgiu, užtikrinti t÷vų pareigų

vykdymą, spręsti t÷vų ir vaikų teisinius santykius. Nors socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2007 m.

geguž÷s 28 d. įsakymu patvirtintuose Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose apibr÷žta vaiko

globos nustatymo t÷vų prašymu tvarka, vis dar nemažai vaikų, t÷vams išvykus uždarbiauti į užsienio

valstybes, paliekami be juridinio atstovo, nesutvarkius laikinosios globos dokumentų. Taip pat būna

situacijos, kada t÷vai, palikę prašymą nustatyti vaikui laikinąją globą, negrįžta į Lietuvą sutartu laiku.

Ataskaitiniais metais Tarnyba prad÷jo taikyti naują veiklos metodą – tiesiogiai susisiekiama su užsienyje

esančiais be t÷vų globos Lietuvos Respublikoje likusių vaikų t÷vais, išaiškinamos jiems jų teis÷s bei

pareigos, išsiaiškinama, kokie jų ketinimai likusių vaikų atžvilgiu, bei supažindinama su nesirūpinimo

vaiku pasekm÷mis. Daugeliu atvejų t÷vai pradeda tvarkyti reikalingus dokuementus, kad būtų tinkamai

užtikrintos jų vaiko teis÷s ir teis÷ti interesai.

Taip pat iš 2009 m. gautų 22 pranešimų 6 atvejais Tarnyba siek÷ surinkti informaciją apie vaiką, jo

gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas Lietuvoje, 2 atvejai buvo susiję su globos nustatymu arba globos

priežiūros perdavimu, 1 atveju buvo taikomos kitos vaiko teisių apsaugos priemon÷s.

Taigi, kaip min÷ta aukščiau, ekonomin÷-socialin÷ pad÷tis šalyje daro didelę įtaką Tarnybos veiklai.

Palyginus su 2007 ir 2008 metais, 2009 metais išaugo situacijų, susijusių su Jungtine Karalyste, Švedija,

Ispanija, Latvija, skaičius. 63 paveikslas iliustruoja 2007–2009 metais gautų pranešimų d÷l Lietuvos

Respublikoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, pagal

prašymus pateikusias valstybes.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Airija

Balta

rusija

Čekija

Šved

ija

Ispa

nija

JAV

Jung

tin÷ Ka

ralyst÷

Latvija

Norve

gija

Pranc

ūzija

Estija

Rusijos

Fed

erac

ija

Vokie

tija

Turkm÷n

ija

Ukraina

2007 m.

2008 m.

2009 m.

63 pav. 2007–2009 m. gauti pranešimai d÷l LR esančių vaikų, kuriems reikalingos

tarptautin÷s apsaugos priemon÷



130

Atkreiptinas d÷mesys, kad nežiūrint to, ar Lietuvos Respublikoje be t÷vų globos likę vaikai yra

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių piliečiai, tarptautines apsaugos priemon÷s, kurias jiems

reikalinga taikyti, yra panašios, t. y. informacijos apie užsienyje esančius t÷vus ar kitus artimus

giminaičius rinkimas, siekiant grąžinti vaiką į šeimą, bei globos nustatymas.

VIII. 2. 1. Globos (rūpybos) nustatymas vaikams, turintiems užsienio valstyb÷s pilietybę

Tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautin÷s teis÷s normos nustato, kad valstyb÷ turi pasirūpinti be

t÷vų globos likusiu vaiku, nežiūrint jo ar jo t÷vų pilietyb÷s. Tod÷l viena iš tarptautinių apsaugos

priemonių, taikomų Lietuvos Respublikoje be t÷vų globos esantiems vaikams, užsienio valstybių

piliečiams, yra globos nustatymo organizavimas. VTAS duomenimis, 2008 metais Lietuvoje globa buvo

nustatyta 6 vaikams, turintiems užsienio valstybių pilietybę. Iš viso 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje

buvo globojama 20 vaikų, užsienio valstybių piliečių.

62 lentel÷je pateikiami 2008 ir 2009 metų duomenys apie Lietuvoje globojamų vaikus, užsienio

valstybių piliečius, pagal globos vietą (šeima, institucija) ir globos rūšį (laikinoji, nuolatin÷).

62 lentel÷. Lietuvoje globojami vaikai, turintys užsienio valstybių pilietybę

2008 metai 2009 metai

Nustatyta globa (rūpyba)

Per

met

us

gru

od

žio

31

d.

Per

met

us

gru

od

žio

31

d.

Šeimoje 4 17 5 15 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 4 11 4 10 Pagal lytį: berniukai 2 2

mergait÷s 2 2 iš jų: 0–3 m. 1 0

4–6 m. 1 0 7–9 m. - 0 10–14 m. 2 3 15–17 m. - 1 Nustatyta nuolatin÷ globa (rūpyba)

- 6

1 5

Pagal lytį: berniukai - 0

mergait÷s - 1 iš jų: 0–3 m. - 0 4–6 m. - 0 7–9 m. - 1 10–14 m. - 0 15–17 m. - 0



131

Institucijoje 2 3 12 10 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 2 3 12 9 Pagal lytį: berniukai - 4 mergait÷s 2 8 iš jų: 0–3 m. -

0

4–6 m. - 1 7–9 m. - 6 10–14 m. - 2 15–17 m. 2 3 Nustatyta nuolatin÷ globa (rūpyba) - 0 1 Pagal lytį: berniukai - 0 mergait÷s - 0 iš jų: 0–3 m. - 0

4–6 m. - 0 7–9 m. - 0 10–14 m. - 0 15–-17 m. - 0

Kaip matyti iš 62 lentel÷s, palyginus su 2008 metais, ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvoje dvigubai

padid÷jo globų, nustatytų vaikams, turintiems užsienio valstyb÷s pilietybę, skaičius (2008 m. – 6, 2009

m. 17). Tai l÷m÷ 2009 metais išaugęs vaikų globos institucijose laikinai globojamų vaikų, užsienio

valstybių piliečių, skaičius. Dauguma šių vaikų yra kaimyninių valstybių, Rusijos Federacijos,

Baltarusijos piliečiai, atvykę į Lietuvą su t÷vais, kurie nesugeba jais tinkamai pasirūpinti ar palieka

vienus be priežiūros. Taip pat nemažai vaikų, kuriems nustatyta globa, yra prieglobsčio prašytojai. Vaikų,

užsienio valstybių piliečių, kuriems 2009 m. buvo nustatyta globa šeimoje, skaičius ataskaitiniu

laikotarpiu išliko panašus kaip ir pra÷jusiais metais (2008 m. – 4 atvejai, 2009 m. – 5 atvejai).

VIII. 3. Kita informacija

Spręsdama situacijas, susijusias su Europos Sąjungos valstyb÷mis nar÷mis (išskyrus Daniją),

Tarnyba vadovaujasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „D÷l jurisdikcijos

ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir t÷vų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio

Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ nuostatomis, taip pat 1961 m. Hagos konvencijos d÷l valdžios

institucijų įgaliojimų ir taikytinos teis÷s nepilnamečių apsaugos srityje bei 1996 m. Hagos konvencijos

d÷l jurisdikcijos, taikytinos teis÷s, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo t÷vų pareigų ir vaikų

apsaugos priemonių srityje nuostatomis (pastarųjų dviejų konvencijų taikymas yra ribotas d÷l mažo prie

šių konvencijų prisijungusių valstybių skaičiaus). Jei situacija susijusi su Rytų Europos valstyb÷mis

(Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija, kt.), taikomos Lietuvos Respublikos ir šių valstybių dvišal÷s

sutartys D÷l teisin÷s pagalbos ir teisinių santykių civilin÷se, šeimos ir baudžiamosiose bylose.



132

Tarnyba, spręsdama situacijas, susijusias su tarptautinių apsaugos priemonių taikymu vaikams,

glaudžiai bendradarbiauja su užsienio valstybių centrin÷mis ir valdžios institucijomis, Tarptautine

socialine tarnyba (ISS), VTAS.

Atkreiptinas d÷mesys, kad ataskaitiniu laikotarpiu dar labiau išryšk÷jo problema, kai glob÷jai,

nuolat globojantys vaiką Lietuvoje, d÷l susiklosčiusių šeimyninių, finansinių aplinkybių ketina laikinai

išvykti į užsienio valstybes dirbti globojamus, o vaikus palikti šeimos narių priežiūrai. Tokia situacija

pagal šiuo metu galiojančius teis÷s aktus, yra neteis÷ta ir gal÷tų būti vertinama kaip vengimas tinkamai

atlikti glob÷jo pareigas. Kita vertus, jei pagal teisių ir pareigų turinį nuolatin÷s globos institutą

prilyginame t÷vų valdžios institutui, glob÷jai, išvykdami į užsienio valstybes, tur÷tų teisę laikinai savo

prašymu palikti gobojamus vaikus artimųjų priežiūrai.

Taip pat vis dažniau gaunama užklausimų, kai t÷vai nori atiduoti vaikus artimųjų giminaičių,

gyvenančių užsienio valstyb÷se, priežiūrai. Tokiais atvejais, pagrindo svarstyti globos nustatymo

klausimą n÷ra, nes t÷vai tinkamai rūpinasi nepilnamečiais, o perduoti dalį t÷vų valdžios taip pat negalima,

nes t÷vų teis÷s ir pareigos n÷ra perduodamos.


1. 2009 metais Tarnyba gavo ir nagrin÷jo 54 pranešimus d÷l 77 vaikų, esančių užsienio valstyb÷se,

kuriems reikalingos tarptautin÷s apsaugos priemon÷s.

2. 2009 metais įvyko 1 komisijos, sprendžiančios d÷l užsienio valstyb÷se likusių be t÷vų globos

vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų lyd÷jimo klausimus, pos÷dis, kurio metu buvo nuspręsta

parvežti ir lyd÷ti į Lietuvą 1 Baltarusijos Respublikoje be t÷vų globos likusią nepilnametę Lietuvos

Respublikos pilietę.

3. 2009 metais Tarnyba gavo ir nagrin÷jo 22 pranešimus d÷l 36 Lietuvos Respublikoje esančių

vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones.

4. 2009 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 17 vaikų, turinčių užsienio valstybių pilietybę. Iš

viso 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojami 25 vaikai, užsienio valstybių piliečiai.

VIII. 4. Laikinas vaikų išvykimas į užsienio valstybę

Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdv÷s ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 724 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio

valstybes tvarka. Ji nustato, kad su t÷vais ar vieniems keliaujantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš

t÷vų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Taip pat n÷ra nustatytos jokios



133

specialios taisykl÷s globojamiems vaikams, laikinai išvykstantiems į užsienio valstybes. Reikia tur÷ti

vieno iš t÷vų raštišką sutikimą arba vaiko glob÷jo patvirtintą sutikimą tik tais atvejais, jei kelion÷s metu

vykstama į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes.

Nežiūrint to, kad ši tvarka palengvina t÷vų ir nepilnamečių vaikų keliones į užsienį, šio teis÷s akto

taikymas praktikoje sukelia nemažai keblumų:

1. n÷ra aiškiai apibr÷žta, ką reikšia laikinas išvykimas;

2. šiuo metu Lietuvos Respublikos teis÷s aktai nereglamentuoja t÷vų globos teisių instituto. Tuo

tarpu visi tarptautiniai teis÷s aktai kalba būtent apie globos teises, kurios apima teisę rūpintis vaiku, visų

pirma teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai vaiko t÷vas ir motina gyvena skyrium,

vaiko gyvenamoji vieta nustatoma t÷vų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta teismo

sprendimu nustatoma su vienu iš t÷vų. Nežiūrint to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, t÷vai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar

vaikas gim÷ susituokusiems, ar nesusituokusiems t÷vams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją

negaliojančia ar t÷vams gyvenant skyrium. Už vaiko aukl÷jimą ir priežiūrą t÷vai atsako bendrai ir

vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ir globos teis÷mis

naudojasi abu t÷vai bendrai ir vienodai, nežiūrint, ar santuoka yra nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta

nustatyta su vienu iš t÷vų. Atsižvelgiant į tai, vaikas gali tik laikinai išvykti į užsienio valstybę be t÷vų

sutikimo, tačiau tai nereiškia, kad vaiką į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui galima išvežti be

antro iš t÷vų, turinčio globos teises, pritarimo;

3. n÷ra nustatyti jokie specialūs reikalavimai vaikų, augančių globos įstaigose, išvykimui į užsienį,

ypač jei vykstama į Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m.

vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 patvirtintoje Vaiko laikino išvykimo tvarkoje, detaliai reglamentavusioje

vaikų, augančių globos įstaigose, išvykimą, nors ir buvo nustatyta griežtesn÷ vaikų išvykimo kontrol÷,

tačiau ji buvo sunkiai įgyvendinama ir nesudar÷ palankesnių sąlygų tinkamai užtikrinti vaikų teises ir

teis÷tus interesus. Vis d÷lto tam tikras kontrol÷s ir atsakomyb÷s mechanizmas, organizuojant vaikų,

augančių globos įstaigose, išvykimą į užsienį turi būti. Kaip rodo praktika, detalesnio savanoriškos

globos instituto reglamentavimo nebuvimas kelia problemų organizuojant vaikų, augančių globos

įstaigose, svečiavimąsi ne tik užsienio valstyb÷se, bet ir Lietuvoje gyvenančiose šeimose. Taip pat

Tarnyba yra gavusi keletą VTAS paklausimų, ar pagal šiuo metu galiojančius teis÷s aktus yra galimyb÷

vaiką, kuriam nustatyta globa globos įstaigoje, išleisti mokytis į užsienio valstybę. Tai susiję su užsienio

piliečių įvaikintų vaikų vyresniaisias broliais ar seserimis, kurie būdami 15–16 metų amžiaus nenor÷jo ar

negal÷jo būti įvaikinti, tačiau įt÷vių šeimos nor÷tų suteikti ir šiems vaikams galimybę augti šeimoje,

išmokti užsienio kalbą ir įgyti išsilavinimą arba su vaikais, kurie svečiavosi šeimose ne vienerius metus,

ir dabar tos šeimos nor÷tų suteikti vaikams galimybę augti jose iki pilnametyst÷s. Šiuo metu ilgalaikis



134

vaiko svečiavimasis yra neįmanomas d÷l to, kad ilgalaik÷ globa, atsakomyb÷ už vaiko priežiūrą rašytiniu

susitarimu negali būti perduota jokiam kitam asmeniui, tačiau, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus,

šis klausimas gal÷tų būti sprendžiamas vadovaujantis tarptautiniais teis÷s aktais, nustatant vaikui globą

užsienyje gyvenančioje šeimoje. Taigi, kaip min÷ta aukščiau, svarbu suderinti nacionalinius teis÷s aktus

su tarptautiniais teis÷s aktais, įtvirtinant galimybę išimtiniais atvejais paskirti vaiko glob÷ju (rūpintoju)

užsienyje gyvenantį fizinį asmenį (šeimą).

VIII. 5. Neteis÷tas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro 2008-12-29 įsakymu Nr.

A1-425, Tarnyba įgaliota vykdyti centrinei įstaigai numatytas funkcijas pagal 1980 m. Hagos konvenciją

d÷l tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija) ir 2003 m. lapkričio

27 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 „D÷l jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su

santuoka ir t÷vų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“

(toliau tekste – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003). Pagrindin÷s centrin÷s institucijos funkcijos pagal 1980

m. Hagos konvenciją yra šios:

• patikrinti, ar prašymas d÷l neteis÷to vaiko išvežimo ir (ar) laikymo ar bendravimo teisių

atitinka 1980 m. Hagos konvencijos reikalavimus (t. y., ar vaikui dar n÷ra su÷ję 16 metų; ar pareišk÷jas

turi globos teises ir jomis naudojasi; ar prašymas pateiktas ne v÷liau kaip per 12 m÷nesių nuo vaiko

išvežimo; ar pareišk÷jas nesutinka su vaiko išvežimu, o jei sutiko, ar sutikimas buvo duotas terminuotam

laikui);

• patikrinti, ar prid÷ti prašymo reikalavimą patvirtinantys dokumentai bei jų vertimai;

• nustatyti vaiko buvimo vietą ir įsitikinti, kad jis yra toje valstyb÷je, į kurią kreipiamasi;

• imtis arba pasirūpinti, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių, jog vaikas būtų savanoriškai

grąžintas;

• bendradarbiauti su kitų valstybių centrin÷mis institucijomis keičiantis informacija apie bylos

eigą ir priimtus teismo sprendimus bei užtikrinti, kad prašoma informacija būtų pateikta nedelsiant;

• kt.

Pagal 1980 m. Hagos konvenciją bei Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 globos teis÷s apima teises ir

pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Kaip min÷ta aukščiau,

Lietuvos Respublikos įstatymai neapibr÷žia globos teisių, kaip teisinio santykio tarp t÷vų ir vaikų,

instituto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis nustato, kad t÷vai turi lygias teises ir



135

pareigas savo vaikams. Pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnį t÷vas ar motina, negyvenantys kartu su

vaiku, turi tokią pačią teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį aukl÷jant.

Atsižvelgiant į tai, ataskaitiniais metais, kaip ir ankstesniaisiais, esant tokiam teisiniam

reglamentavimui, nagrin÷jant prašymus d÷l vaikų grąžinimo susiduriama su problema, kada reikalinga

tinkamai įvertinti, ar prašymą pateikęs asmuo tur÷jo globos teises į vaiką. Pagal kai kurių užsienio

valstybių teisę, vaiko globos teis÷s gali būti priskiriamos abiems t÷vams kartu arba išimtinai vienam iš

t÷vų. Lietuvoje dažnai t÷vai yra linkę interpretuoti teismo sprendimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą

su vienu iš t÷vų, nurodydamai, kad tai suteikia t÷vui (motinai), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji

vieta, teisę laisvai jud÷ti be kito t÷vo (motinos) sutikimo ir persikelti gyventi į kitą šalį. Tačiau, kaip

pažym÷ta aukščiau, teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš t÷vų išsprendžia tik

vaiko fizinio buvimo klausimą, bet nepriskiria išimtinę globos teisę tam t÷vui ar motinai. Tod÷l būtina

inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus, numatančius galimybę teismo sprendimu

globos teises priskirti tam iš t÷vų, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Teismas,

priimdamas tokį sprendimą, tur÷tų įvertinti kiekvieno iš t÷vų pastangas ir galimybes užtikrinti teis÷s

normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų ir

t÷vo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir

vystytis bei sudaryti galimybę bendrauti su kitu iš t÷vų.

Į Tarnybą, kaip centrinę instituciją pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr.

2201/2003, 2009 m. buvo kreipiamasi d÷l vaikų neteis÷to išvežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes, taip

pat ir d÷l priešingų atvejų – neteis÷to vaiko atvežimo į Lietuvą iš kitų valstybių. Spręsdama vaiko

neteis÷to išvežimo ar laikymo atvejus bei bendravimo su vaiku teisių pažeidimus, Tarnyba glaudžiai

bendradarbiavo su užsienio valstybių centrin÷mis institucijomis, Tarptautine socialine tarnyba (ISS).

2009 metais Tarnyba siek÷ aktyviau tarpininkauti t÷vams sprendžiant ginčus d÷l vaiko gyvenamosios

vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kad būtų pasiektas taikus t÷vų susitarimas. Patirtis

rodo, kad taikus susitarimas pagerina šeimos narių bendravimą, sumažina konfliktų skaičių, finansines

išlaidas, pasiūlo abiems šalims priimtiną sprnedimą bei sudaro galimybes išlaikyti tolimesnius t÷vų ir

vaikų ryšius. Lietuvoje su ginčo šalimis bendraujama tiesiogiai arba per VTAS.

VIII. 5. 1. Neteis÷tas vaikų išvežimas iš Lietuvos į užsienio valstybes ir (ar) laikymas jose

pažeidžiant globos teises

63 lentel÷je pateikiami duomenys apie 2009 m. Tarnyboje gautus ir nagrin÷tus prašymus d÷l vaikų,

išvežtų į užsienio valstybes, ar neteis÷tai laikomų jose pažeidžiant globos teises, apsaugos. 2009 m.

Tarnyba gavo 5 tokius prašymus.



136

63 lentel÷. 2009 m. gauti prašymai d÷l vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar laikomų jose, pažeidžiant globos teises (1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento Nr. 2201/ 2003 taikymas)

Vaikų skaičius ir amžius

Valstyb÷ 0–3 m.

4–6 m.

7–9 m.

10–14 m.

15–17 m. Iš viso

Jungtin÷ Karalyst÷

1 1 - 2

Airija 1 - 1 Lenkija 1 1 Prancūzija 1 1 Iš viso 1 1 1 2 0 5

Sprendžiant neteis÷tai į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą klausimą,

kompetentingi Jungtin÷s Karalyst÷s teismai vienu atveju pri÷m÷ sprendimą grąžinti vaiką į jo nuolatinę

gyvenamosios vietos valstybę ir jis buvo parvežtas į Lietuvą (procesas nuo prašymo Tarnybai pateikimo

iki vaiko grąžinimo truko 2 m÷nesius). Kitu atveju Škotijos teismas nusprend÷ vaiko negrąžinti, apeliacija

nebuvo teikta.

Kaip žinia, pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 valstyb÷, kurioje

vaikas iki neteis÷to išvykimo ir (ar) laikymo tur÷jo nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko jurisdikciją spręsti

su vaiko globa, taip pat ir gyvenamosios vietos nustatymu susijusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, d÷l

dviejų vaikų, išvežtų į Prancūziją ir Lenkiją, gyvenamosios vietos nustatymo 2009 metų pabaigoje t÷vai

bylin÷josi Lietuvos Respublikos teismuose. D÷l mergait÷s, išvežtos į Airiją, bylos nagrin÷jimas užsitęs÷,

nes buvo nustatin÷jama, ar jos įprastin÷s gyvenamosios vietos valstybe, išlaikančia jurisdikciją spręsti su

vaiku susijusius klausimus, galima laikyti Lietuvą.

Iš 64 paveikslo matyti, kad prašymų d÷l vaikų, neteis÷tai išvežtų iš Lietuvos į užsienio valstybes ar

laikomų jose, grąžinimo skaičius 2009 m. itin sumaž÷jo.

64 pav. 2006–2009 m. gautų prašymų d÷l neteis÷tai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar)

laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą skaičius



137

Sumaž÷jusiam pranešimų skaičiui didžiausią įtaką tur÷jo informacijos sklaida. Dažniausiai pirmasis

informacijos apie vaiko teises šaltinis t÷vams yra VTAS, tod÷l Tarnyba nuolat juos informuoja,

metodiškai konsultuoja apie tai, kaip t÷vai tur÷tų išspręsti bendravimo su vaiku ar jo gyvenamosios vietos

pakeitimo klausimus. T÷vai žinodami, kokios problemos gali kilti išvykus su vaiku gyventi į kitą valstybę

be likusio t÷vo sutikimo, prad÷davo tartis ir ieškoti abiems t÷vams priimtinų sprendimų. Be to, visus

metus Tarnyba kryptingai teik÷ informaciją visuomen÷s informavimo priemon÷mis apie tai, kad prieš

vienam iš t÷vų išvykstant gyventi į kitą valstybę kartu su vaiku, būtina gauti kito t÷vo pritarimą, o jeigu

tai neįmanoma, ginčą spręsti teisminiu keliu. Tod÷l, kaip matyti iš 65 paveiksle pateikiamų duomenų,

2009 metais ypač sumaž÷jo prašymų d÷l vaikų, išvežtų į Jungtinę Karalystę, kur yra didžiausias

emigracijos srautas, skaičius.

2006–2009 m. gautų prašymų d÷l vaikų, išvežtų į užsienio valstybes

3

1 1 1 1

34

21 1

21 1

3

10

4

12

1 1

0

2

4

6

8

10

12

Airija

JAV

Italija

Ispanij

a

Izrael

is

Norvegij

a

Vokie

tija

Danija

Lenk

ija

Liba

nas

2006

2007

2008

2009

65 pav. 2006–2009 m. gautų prašymų d÷l vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, skaičius

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir pra÷jusiais metais, daugiausia prašymų buvo d÷l 10–14 metų

amžiaus vaikų. Statistikos departamento duomenimis, tokio amžiaus vaikų daugiausia ir išvyksta į

užsienio valstybes. Kaip ir pra÷jusiais metais, vaikus dažniausiai išsiveža motinos, nors 2009 metais ši

tendencija n÷ra tokia ryški, nes iš 5 gautų prašymų net 2 buvo teikti motinų d÷l t÷vų neteis÷tai išvežtų iš

Lietuvos į užsienio valstybes ar jose laikomų vaikų. 2009 metais iš 5 gautų prašymų, 4 buvo d÷l kilusio

konflikto tarp t÷vų, Lietuvos Respublikos piliečių.



138

66 pav. 2009 m. gautų prašymų d÷l vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ir (ar) laikomų jose, grąžinimo

pasiskirstymas pagal valstybes

Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat buvo tęsiamas septynių 2008 m. gautų prašymų nagrin÷jimas d÷l

neteis÷tai į užsienio valstybes išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimo į Lietuvą. Vienu atveju keturios

mergait÷s 2008 m. buvo išvežtos į Italiją ir Italijos kompetentingas teismas pri÷m÷ sprendimą negrąžinti

vaikų t÷vui ir šiuo metu byla d÷l gyvenamosios vietos nustatymo nagrin÷jama Lietuvos teisme. Kiti trys

vaikai buvo neteis÷tai išvežti į Jungtinę Karalystę. Iš jų vienu atveju kompetentingas Jungtin÷s Karalyst÷s

teismas pripažino, kad vaikas buvo išvežtas neteis÷tai, bet vaiko grąžinimą sustabd÷, įpareigodamas

motiną kreiptis į Lietuvos teismą d÷l vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kitu atveju teismas nusprend÷

negrąžinti vaiko Lietuvą, trečiu atveju vaiko t÷vas pakeit÷ prašymą iš grobimo į prašymą d÷l bendravimo

teisių pažeidimo.

Nagrin÷jant prašymus d÷l neteis÷tai į užsienio valstybes išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimo į

Lietuvą dažnai kyla problema, siekiant nustatyti vaikų buvimo vietą. Lietuvoje likęs t÷vas (motina),

kreipdamasis į policijos įstaigas d÷l dingusio vaiko paieškos, dažniausia nesulaukia teigiamo atsakymo,

neva, tai yra civiliniai t÷vų tarpusavio ginčai. Vis d÷lto reik÷tų svarstyti policijos įstaigų ir Tarnybos

bendradarbiavimo bei likusių t÷vų stiprinimo klausimą, jei vaiką į užsienio valstybę neteis÷tai išsivež÷

vienas iš jo t÷vų.



139

VIII. 5. 2. Neteis÷tas vaikų išvežimas iš užsienio valstybių ir (ar) laikymas Lietuvoje

pažeidžiant globos teises

Ankstesniais metais buvusi ryški tendencija, kad migruodami t÷vai kartu su savimi neteis÷tai iš

Lietuvos į užsienio valstybes išsiveža ir vaikus, ataskaitiniais metais sumaž÷jo. Tuo tarpu vaikų,

neteis÷tai parvežtų ir (ar) laikomų Lietuvoje skaičius 2009 metais išliko panašus. 64 lentel÷je pateikiami

duomenys apie Tarnyboje gautus prašymus d÷l neteis÷to vaikų išvežimo ir (ar) laikymo iš užsienio

valstybių į Lietuvą pažeidžiant globos teises.

64 lentel÷. 2009 m. gauti prašymai d÷l vaikų, išvežtų iš užsienio valstybių į Lietuvą, pažeidžiant globos

teises (1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento Nr. 2201/ 2003 taikymas)

Vaikai Valstyb÷ 0–3 m. 4–6 m. Iš viso

Jungtin÷ Karalyst÷ 1 1 Italija 1 1 Airija 2 2

Ispanijos 1 1

Iš viso 3 2 5

2009 metais, priešingai nei 2008 metais, 2 iš 5 gautų prašymų buvo d÷l vyresnio amžiaus vaikų

išvežimo ir (ar) laikymo iš užsienio valstybių į Lietuvą. 2008 metais visi 5 gauti prašymai buvo d÷l vaikų

iki 3 metų amžiaus. Vienu atveju, motina, neteis÷tai atvežusi vaiką į Lietuvą iš Jungtin÷s Karalyst÷s,

grįžo atgal į įprastin÷s vaiko gyvenamosios vietos valstybę, tod÷l prašymo nagrin÷jimas buvo nutrauktas.

Vienas prašymas d÷l iš Italijos ir 1 prašymas d÷l iš Ispanijos į Lietuvą atvežto vaiko iki 2009 m. gruodžio

31 d. buvo sprendžiami Tarnyboje. Vienas prašymo d÷l iš Airijos į Lietuvą atvežto vaiko nagrin÷jimas

nutrauktas, nes motina su vaiku išvyko į Lenkiją, tod÷l prašymas persiųstas Lenkijos centrinei institucijai.

Penktojo prašymo d÷l iš Airijos į Lietuvą parvežto vaiko nagrin÷jimas truko net 4 m÷n. d÷l to, kad

pareišk÷jos prašymo d÷l teisin÷s pagalbos suteikimo nagrin÷jimas užtruko daugiau nei 3 m÷n.

Iš viso 2009 m. Tarnyba nagrin÷jo 7 prašymus d÷l neteis÷tai į Lietuvą išvežtų ir (ar) laikomų vaikų

grąžinimo. Daugiausia prašymų gauta iš Italijos centrin÷s institucijos.



140

67 pav. 2009 m. nagrin÷tų prašymų d÷l neteis÷tai į Lietuvą išvežtų ir (ar) laikomų vaikų grąžinimo

pasiskirstymas pagal valstybes

Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos ir Italijos teismuose buvo tęsiamas 2008 m. gauto prašymo

nagrin÷jimas d÷l neteis÷tai Lietuvoje laikomo vaiko grąžinimo į Italiją. Šiuo atveju dviejų valstybių

teismai pri÷m÷ vienas kitam prieštaraujančius sprendimus d÷l vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Abiems t÷vams sutikus, Tarnyba tarpininkavo jiems ieškant draugiško sprendimo, t÷vai buvo susitikę ir

bendravo tarpusavyje Tarnyboje, taip pat t÷vas susitiko su dukra. Nežiūrint to, galutinis sprendimas vis

dar n÷ra priimtas.

Dažniausiai praktikoje pasitaikanti situacija yra ta, kad nutrūkus t÷vų santykiams ar iširus mišriai

santuokai, taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, vienas iš t÷vų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į

savo kilm÷s šalį be kito t÷vo (motinos) sutikimo. Pastebima, kad vaikai, d÷l kurių neteis÷to atvežimo į

Lietuvą 2009 metais nagrin÷ti 2008 metais gauti prašymai, buvo ne vyresni nei 3 metų amžiaus, į Lietuvą

dažniausiai atvykę su motinomis. Tokių prašymų nagrin÷jimas yra sud÷tingas, kadangi tokio amžiaus

vaikui svarbi motinos globa, o motinos dažniausiai nurodo, kad jos negali grįžti įš užsienio valstybę, iš

kurios vaikas buvo neteis÷tai išvežtas, d÷l finansinių bei asmeninių problemų, iškilusių joms gyvenant

užsienyje.

Pastaraisias metais gautų prašymų nagrin÷jimas parod÷, jog:

- būtina peržiūr÷ti nacionalinius teis÷s aktus, reglamentuojančius teisin÷s pagalbos suteikimo

procedūras;



141

- būtina svarstyti, ar n÷ra tikslinga numatyti galimyb÷s Tarnybai, gavusiai prašymą d÷l neteis÷tai į

Lietuvą išvežto ir (ar) laikomo vaiko grąžinimo, kreiptis į teismą d÷l laikinų apsaugos priemonių,

apribojant grįžusiam t÷vui galimybes išvykti iš Lietuvos ir taip v÷l pakeisti vaiko buvimo vietą,

nustatymo;

- pastaruoju metu kyla klausimų d÷l teismo sprendimo grąžinti vaiką bei užsienio valstyb÷s

kompetentingų institucijų išduotų vykdymo raštų vykdymo procedūrų eigos.

VIII. 5. 3. Bendravimo teisių užtikrinimas

2009 metais nebuvo gautas nei vienas prašymas pagal 1980 m. Hagos konvencijoje ir Reglamente

(EB) Nr.2201/2003 d÷l bendravimo su vaiku teisių pažeidimo. Tačiau 2009 metais Tarnyba dalyvavo

nagrin÷jant 4 prašymus, gautus 2008 m.

65 lentel÷. 2009 m. nagrin÷tų prašymų d÷l bendravimo teisių pažeidimų, kai vaikas yra užsienio

valstyb÷je (1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento Nr. 2201/ 2003 taikymas)

Vaikai

Valstyb÷ 0–3 m.

4–6 m.

7–9 m.

10–14 m.

15–17 m. Iš viso

Jungtin÷ Karalyst÷

1 1 2

JAV 1 1 Vokietija 1 1 Iš viso 1 2 1 4

2009 metais prašymų d÷l 2 vaikų, esančių Jungtin÷je Karalyst÷je, ir 1 vaiko, gyvenančio JAV,

nagrin÷jimas buvo nutrauktas, nes t÷vai atsisak÷ pildyti prašymus d÷l teisin÷s pagalbos suteikimo, o

finansinių išteklių savarankiškai kreiptis į tų valstybių teismus netur÷jo.

2009 m. Tarnyba taip pat nagrin÷jo 1 prašymą d÷l bendravimo su vaiku teisių pažeidimo, kai vaikas

yra Lietuvoje. Šiuo atveju prašymą 2008 m. pateik÷ Vokietijoje gyvenantis vaiko t÷vas, siekiantis

atstatyti pažeistas bendravimo teises su Lietuvoje gyvenančiu šešiamečiu sūnumi. Kadangi t÷vams

taikaus susitarimo pasiekti nepavyko, byla d÷l bendravimo tvarkos su vaiku buvo nagrin÷jama Lietuvos

teisme.

VIII. 5. 4. Kita informacija

Ataskaitiniu laikotarpiu tik 1 prašymas d÷l neteis÷tai į Lietuvą išvežto ir (ar) laikomo vaiko

grąžinimo buvo išspręstas teisminiu keliu. Taigi praktika rodo, kad vis dažniau pavyksta pad÷ti t÷vams



142

susitarti taikiai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina toliau stiprinti mediacijos paslaugų teikimą šeimos ginčuose

bei rengti kvalifikuotų mediatorių mokymus.

Taip pat Tarnybos specialistai nuolat konsultuoja VTAS specialistus d÷l 1980 m. Hagos

Konvencijos ir Reglamento (EB) Nr.2201/2003 taikymo ypatybių.

Pasteb÷tina, kad pastaruoju metu, ruošdamiesi imigruoti ar emigruoti t÷vai domisi, kaip teisiškai

išspręsti grįžimo su vaiku klausimą, kad tai v÷liau nebūtų traktuojama kaip neteis÷tas vaiko išvežimas ir

(ar) laikymas. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta švietimo ir didesn÷s informacin÷s sklaidos apie neteis÷tą

vaikų išvežimą ir (ar) laikymą bei to pasekmes.

Taip pat praktikoje išryšk÷jo ir tokios teisin÷s traptautinių teis÷s aktų taikymo problemos:

• d÷l Reglamento 39 straipsnyje nurodyto pažym÷jimo d÷l sprendimų d÷l t÷vų pareigų

vykdymo Lietuvoje. Vadovaujantis Reglamento (EB) 2201/2003 43 straipsnio 2 dalimi bei 37 straipsniu,

darytina išvada, kad teismo sprendimo d÷l t÷vų pareigų pažym÷jimas n÷ra besąlygiškai vykdytinas kitoje

valstyb÷je nar÷je, tod÷l šiuo atveju visų pirma jis tur÷tų būti leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Praktikoje buvo susidariusi situacija, kai pareišk÷jas kreip÷si į

antstolius d÷l pažym÷jimo d÷l sprendimų d÷l t÷vų pareigų vykdymo Lietuvoje, nesant atskiro Lietuvos

Apeliacinio teismo sprendimo vykdyti šį teismo sprendimą;

• d÷l Reglamento 42 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažym÷jimo d÷l vaiko sugrąžinimo.

Reglamento 47 straipsnis nustato, jog teismo sprendimai ir pažym÷jimai pagal 41 straipsnio 1 dalį ir 42

straipsnio 1 dalį yra vykdytini kitoje valstyb÷je nar÷je tomis pačiomis sąlygomis, lyg jie būtų priimti toje

valstyb÷je nar÷je. Reglamento 43 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šių pažym÷jimų išdavimas negali būti

apskųstas. Reglamento 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos pažym÷jimo d÷l vaiko sugrąžinimo išdavimo

būtinosios sąlygos, viena kurių yra ta, kad teismas, priimdamas savo sprendimą, turi atsižvelgti į

priežastis ir įrodymus, kuriais grindžiama nutartis pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį. Kaip

žinia, pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį valstyb÷s, kurioje yra vaikas, kompetentingos

institucijos neprivalo grąžinti vaiko, jeigu tam prieštaraujantis asmuo įrodo atitinkamas aplinkybes, d÷l

ko vaiko grąžinimas prieštarautų jo interesams. Tik tinkamas šių aplinkybių įvertinimas ir atitinkamų

priemonių, kurios leistų užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus, numatymas (Reglamento (11 straipsnio 4

dalis) leidžia išduoti šį pažym÷jimą. Nors Reglamentas ir nenumato, kas turi teisę patikrinti, ar buvo

įvykdytos 42 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos pažym÷jimui d÷l vaiko sugrąžinimo

išduoti, vis d÷lto vaiko kilm÷s kompetentingas teismas netur÷tų priimti sprendimo ir išduoti pažym÷jimo

pagal Reglamento 42 straipsnį neįvykdydamas tam būtinų sąlygų. Viename iš atvejų Lietuvos antstoliams

buvo pateiktas Italijos kompetentingo teismo išduotas pažym÷jimas d÷l vaiko sugrąžinimo, kuris,

Tarnybos nuomone, neatitiko aukščiau min÷tų Reglamento (EB) 2201/2003 nustatytų būtinųjų sąlygų.



143

Būtų tikslinga, kad Teisingumo misniterija, būdama atsakinga už už teismų susižinojimo funkcijų

atlikimą ir informacijos apie Lietuvos Respublikos teis÷s nustatytas procedūrines taisykles, susijusias su

Reglamento (EB) Nr.2201/2003 įgyvendinimu, perdavimą, analizuodama ir apibendrindama antstolių

administravimo problemas ir įgyvendindama priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti,

teiktų informaciją apie išduotų tarpatutinių dokumentų atitikimą tarptautin÷s teis÷s normoms.

Išvados, pasiūlymai

1. 2009 m. Tarnyba gavo 5 prašymus d÷l vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ar neteis÷tai laikomų

jose pažeidžiant globos teises, apsaugos.

2. 2009 m. Tarnyba gavo 5 prašymus d÷l į Lietuvą neteis÷tai ašvežtų ir (ar) laikomų vaikų

grąžinimo.

3. 2009 m. Tarnyba negavo prašymų d÷l bendravimo teisių pažeidimų, kai vaikas yra užsienyje ar

Lietuvoje.

4. Siūlytina skatinti mediacijos paslaugų teikimą šeimoms ginčų metu bei rengti kvalifikuotų

mediatorių mokymus, kadangi taikus t÷vų ginčo sprendimas geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų

interesus.

5. Siūlytina skatinti informacijos apie 1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento (EB) Nr.

2201/2003 nuostatas skleidimą, didinti šios informacijos prieinamumą visuomenei.

6. Siūlytina inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus, numatančius galimybę

teismo sprendimu globos teises priskirti tam iš t÷vų, su kuriuo teismo sprendimu nustatoma nepilnamečio

vaiko gyvenamoji vieta.

7. Tarnyba ir toliau laikosi nuomon÷s, kad centrin÷s institucijos funkcijas pagal 1980 m. Hagos

konvenciją ir Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 Lietuvoje tur÷tų vykdyti ne SADM ar jai pavaldi

institucija, bet Teisingumo ministerija, o Tarnyba tur÷tų organizuoti mediacijos sistemos kūrimą bei teikti

pagalbą ginčo šalims, siekiant taikaus susitarimo.

8. Siūlytina svarstyti nacionalinių teis÷s aktų, reglamentuojančių nemokamos teisin÷s pagalbos

suteikimą pakeitimus.

9. Siūlytina numatyti galimybes Tarnybai, gavus prašymą d÷l neteis÷tai į Lietuvą išvežto ir (ar)

laikomo vaiko grąžinimo, kreiptis į teismą d÷l laikinų apsaugos priemonių taikymo, apribojant vaiką

parsivežusiam t÷vui išvykti iš Lietuvos.

10. Siūlytina formuoti bendrą praktiką d÷l Reglamento pažym÷jimo vykdymo procedūrų.



144

IX. BENDRADARBIAVIMAS SU SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS

SKYRIAIS (TARNYBOMIS) IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Vadovaudamasi įstaigos nuostatais, Tarnyba bendradarbiauja su valstyb÷s ir savivaldybių

institucijomis bei įstaigomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais. Tarnyba pagal kompetenciją

koordinuoja VTAS darbą, teikia jiems metodinę paramą vaiko teisių apsaugos praktinio įgyvendinimo

klausimais, organizuoja VTAS specialistų kvalifikacijos tobulinimą vaiko teisių apsaugos klausimais.

2008 m. pasibaig÷ Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa, tod÷l l÷šų,

išimtinai skiriamų šių specialistų kvalifikacijai kelti, nebuvo. 2009 m., organizuojant šių specialistų

kvalifikacijos tobulinimą, l÷šos buvo naudojamos iš kitų programų. Ypatingas d÷mesys skirtas

bendradarbiavimo įgūdžiams ugdyti. Tod÷l į visus mokymus VTAS specialistai buvo kviečiami kartu su

socialiniais jų partneriais, vykdančiais glob÷jų ir įt÷vių rengimą savivaldyb÷se, socialiniais darbuotojais

darbui su socialin÷s rizikos šeimomis, mokyklų socialiniais pedagogais, psichologais, tyr÷jais,

prokurorais ir teis÷jais.

IX. 1. VTAS ir VGN specialistų mokymai

Įgyvendinant Vaiko gerov÷s strategijos 12.1 priemonę, „Organizuoti įvairių sričių specialistų,

dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, mokymą“, organizuoti pasitarimai visų savivaldybių VTAS

specialistams ir jų socialiniams partneriams, savivaldyb÷se vykdantiems mokymus glob÷jams ir įt÷viams,

„Vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo aktualijas. Bendros glob÷jų ir įt÷vių rengimo sistemos svarba ir

problemos“. Juose dalyvavo 142 specialistai iš visų 60 savivaldybių. Aptartos problemos, galimi

sprendimo variantai, pateiktos rekomendacijos d÷l VTAS ir socialinių partnerių veiklos suderinimo

konkrečiais atvejais.

Įgyvendinant Vaiko globos reformos strategijos 9.2 priemonę „Organizuoti renginius

(seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai vaikų globos (rūpybos) organizavimo patirčiai skleisti,

[… ], organizuotas seminaras VTAS specialistams ir jų socialiniams partneriams, savivaldyb÷se

vykdantiems glob÷jų ir įt÷vių rengimą, „Globos ir įvaikinimo sistemos Lietuvoje tobulinimas ir gerosios

patirties sklaida“. Seminaro metu aptartos įvaikinimo ir globos proceso aktualiausios problemos,

pristatyta informacija apie institucijų, rengiančių įt÷vius ir glob÷jus, tinklo pl÷trą 2008–2009 m.,

dalyvavę specialistai pasidalijo patirtimi apie s÷kmingą VTAS ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.

Seminare dalyvavo 107 specialistai iš savivaldybių, įstaigų, vykdančių savivaldyb÷se glob÷jų ir įt÷vių

mokymą, SADM bei Tarnybos.



145

Įgyvendinant Nacionalin÷s smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010

metų programos 2009 m. priemonę „Rengti mokymus vaiko teisių apsaugos srityje dirbantiems

specialistams bei socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialin÷s rizikos šeimomis, smurto prieš

vaikus, prekybos žmon÷mis (nepilnamečiais), seksualin÷s prievartos prieš vaikus prevencijos, pagalbos

bei kontrol÷s klausimais“, organizuotas 2 dienų seminaras 10 apskričių specialistams, dirbantiems vaiko

teisių apsaugos srityje. Seminaro tema - seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus: specialisto darbo ab÷c÷l÷.

Mokyme dalyvavo 240 įvairių sričių darbuotojų, susijusių su vaiko teisių apsauga ir siekiančių užtikrinti

reikiamų paslaugų ir saugios aplinkos suteikimą vaikui, nukent÷jusiam nuo seksualinio smurto. Šio

mokymo esm÷ – suteikti žinių specialistams, kaip dirbti komandoje, siekiant bendro tikslo. Seminarus

apskrityse ved÷ VšĮ „Vaiko namas“ specialistai.

Iš viso 2009 m. mokymuose kvalifikaciją k÷l÷ 489 vaiko teisių apsaugos srities specialistai.

D÷l finansavimo, skiriamo VTAS specialistų kvalifikacijai kelti, maž÷jimo, tai sudaro tik 52,46 proc.

visų, dalyvavusiųjų mokymuose 2008 m., skaičiaus.

VGN specialistų kvalifikacijos tobulinimas rengtas vykdant Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193 patvirtintos Vaiko globos (rūpybos) sistemos

reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano 4.2. priemonę.

Organizuoti vaikų globos institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymai šiomis temomis:

I. „Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų paruošimas globai (rūpybai) šeimoje, šeimynoje ar

įvaikinimui“. Mokymų tikslas – vaikų globos institucijose dirbančių specialistų žinių ir įgūdžių gilinimas,

siekiant profesionaliai organizuoti kompleksinę pagalbą t÷vų globos netekusiems vaikams, vaikų globos

įstaigose, rengiant vaikus globai šeimoje, šeimynoje ar įvaikinimui. Mokymai organizuoti 5 etapais, iš

kiekvienų globos namų kviečiant po 2 VGN specialistus. 2009 m. birželio–rugs÷jo m÷n. vykdytuose

mokymuose iš viso dalyvavo: 214 VGN darbuotojų.

53

35

54

32

40

Marijampol÷s apskr.

Kauno apskr.

Panev÷žio ir Šiauliųapskr.

Klaip÷dos, Telšių irTaurag÷s apskr.

Vilniaus, Utenos irAlytaus apskr.

68 pav. VGN atstovų dalyvavimas mokymuose



146

Mokymų turinį išd÷st÷ bei praktines užduotis mokymų metu organizavo VšĮ Psichologin÷s

paramos ir konsultavimo centro specialistai. Mokymų trukm÷ – 16 akademinių valandų. Mokymai

organizuoti naudojant 2.6 programos 4.2. priemon÷s l÷šas, kaštai – 27500,00 Lt.

II. „Bendravimas ir darbas su elgesio problemų turinčiais vaikais, gyvenančiais vaikų globos

namuose“. Seminaro tikslas – apžvelgti bendrąją vaikų globos įstaigos strategiją, sprendžiant vaikų

elgesio problemas, aptarti galimą probleminio VGN aukl÷tinio elgesio korekciją, išanalizuoti agresijos ir

kitų elgesio problemų pavyzdžius bei teorinius dalykus, išmokyti juos taikyti sud÷tingose praktin÷se

situacijose. 2009 m. gruodžio 2 d. Vilniuje vykusiame seminare dalyvavo 27 VGN darbuotojai.

11

8

3

1 1 1

Vilniausapskr.

Kauno apskr.

Utenos apskr.

Taurag÷sapskr.

Marijampol÷sapskr.

Telšių apskr.

69 pav. VGN atstovų dalyvavimas mokymuose

Seminaro turinį išd÷st÷ bei praktines užduotis pateik÷ VšĮ „Vaiko namas“ specialistai. Seminaro

trukm÷ – 8 akademin÷s valandos. Seminaras organizuotas naudojant 2.6 programos 4.2. priemon÷s l÷šas,

kaštai – 2400,00 Lt.

IX. 2. VTAS specialistų konsultavimas ir metodin÷ pagalba

Tarnybos nuostatų 6.3 punktas nustato, jog viena iš Tarnybos funkcijų yra pagal kompetenciją

koordinuoti VTAS darbą ir teikti joms metodinę paramą vaiko teisių apsaugos praktinio įgyvendinimo

klausimais. 2009 m. su VTAS nuolat ir glaudžiai bendradarbiauta sprendžiant konkrečius vaiko teisių

pažeidimų atvejus, konsultuota d÷l tinkamo atstovavimo vaikų interesams teismuose, priimant

sprendimus sud÷tingesniais globos priežiūros vykdymo atvejais. Taip pat VTAS specialistai nuolat

konsultuoti telefonu (vidutiniškai kasdien po 10–12 atvejų).

Per ataskaitinį laikotarpį :



147

1. VTAS pateiktas paaiškinimas d÷l Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo

pakeitimų;

2. VTAS asociacijai pateikta nuomon÷ d÷l t÷vų valdžios apribojimo panaikinimo ir glob÷jo

(rūpintojo) atleidimo iš pareigų, d÷l nuolatin÷s globos (rūpybos) vaikui, kuriam buvo nustatyta laikinoji

globa (rūpyba), nustatymo, d÷l duomenų apie socialin÷s rizikos šeimas teikimo;

3. pateikti atsakymai į VTAS paklausimus d÷l šeimos išbraukimo iš Socialin÷s rizikos šeimų,

auginančių vaikus, apskaitos; d÷l advokato teis÷s gauti VTAS turimą informaciją; d÷l veiksnumo

apribojimo ir vaiko atskyrimo; d÷l laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; d÷l vaiko apklausos bei su ja

susijusių klausimų; d÷l laikinosios rūpybos nustatymo šeimynoje ar institucijoje; d÷l laikino

apgyvendinimo ir laikinosios globos (rūpybos); d÷l tapatyb÷s kortel÷s išdavimo bei tarpininkavimo

dokumentų; d÷l VTAS veiksmų, vykstant ikiteisminiam tyrimui; d÷l VTAS įpareigojimo dalyvauti

bylose, kuriose duodamas sutikimas įvaikinti; d÷l situacijos, kuomet kyla neaiškumų, kuris VTAS turi

nustatyti vaikui globą; d÷l PRIDE mokymų; d÷l galimyb÷s rūpintiniui gyventi atskirai nuo rūpintojo; d÷l

be t÷vų globos likusių vaikų pilietyb÷s nustatymo; d÷l galimyb÷s VTAS gauti asmens charakteristiką iš

darbdavio; d÷l vaiko bendravimo su seneliais;

4. teiktos VTAS konsultacijos d÷l socialin÷s rizikos šeimų apskaitos tvarkos taikymo ir

bendradarbiavimo, teikiant socialines paslaugas socialin÷s rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams;

5. nagrin÷ti fizinių asmenų prašymai bei skundai d÷l nuteistosios bendravimo su globos namuose

augančiais nepilnamečiais anūkais, d÷l informacijos apie vaikų ir šeimos situaciją kreiptasi į vaikų

gyvenamosios vietos VTAS ir VGN;

6. d÷l socialin÷s rizikos šeimos, su kuria nebuvo tinkamai dirbamas socialinis darbas, netikslingai

teikiamos socialin÷s paslaugos ir kita pagalba, bei d÷l nepilnamečio vaiko šeimoje saugumo užtikrinimo.

D÷l informacijos apie šeimos situaciją kreiptasi į VTAS bei savivaldyb÷s administracijos Socialin÷s

paramos skyrių. Savivaldyb÷s įstaigos apie priimtus sprendimus nepilnamečio bei socialin÷s rizikos

šeimos atžvilgiu įpareigotos informuoti Tarnybą;

7. tirtas skundas d÷l Kybartų VGN aukl÷tinių galimo elgetavimo;

8. bendradarbiaujant su SADM specialistais, analizuota situacija d÷l galimo Utenos VGN ugdytinių

seksualinio išnaudojimo;

9. bendradarbiaujant su Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie SADM specialistais,

spręstas klausimas d÷l naujai atidaromo Naujosios Vilnios resocializacijos centro veiklos bei pavaldumo;

10. tirtas nepilnamet÷s motinos, gyvenančios Pabrad÷s globos namuose ir jos pagimdyto kūdikio

išskyrimo klausimas. Ištyrus situaciją, pasiekta, kad naujagimis gyventų kartu su motina;

11. gauti ir nagrin÷ti skundai d÷l bendravimo su vaiku tvarkos, d÷l globos nustatymo, d÷l

informacijos apie asmens kilmę bei artimuosius suteikimo, d÷l vaiko bendravimo su artimaisiais



148

giminaičiais, d÷l nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, d÷l VTAS specialistų įgaliojimų

viršijimo;

12. kaip ir pernai, 2009 m. atsakyta į beveik 200 (198) Tarnybos interneto svetain÷s lankytojų

pateiktų klausimų. Iš užduotų klausimų gerokai daugiau kaip pus÷ buvo apie įvaikinimą, maždaug 50 –

apie globą, kiti – apie išsiskyrusių t÷vų bendravimą su vaiku, socialin÷s rizikos šeimas bei biologin÷s

šeimos paieškas. Žmon÷s dom÷josi ir gimusio vaiko atsisakymo galimybe, pašalpomis bei jų skyrimo

tvarka, klaus÷ d÷l surogatin÷s motinos paslaugų, vaikų globos namų, Carito veiklos ir kt. Pasteb÷tina,

kad, lyginant su pra÷jusiais metais, keliomis dešimtimis padaug÷jo klausimų apie įvaikinimą ir globą,

nors, kaip min÷ta, bendras pateiktų klausimų skaičius ir 2008 m., ir 2009 m. išliko toks pats. Ypač

padaug÷jo klausimų apie glob÷jų ir įt÷vių (rūpintojų) kursus, Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių

užsienyje, arba mišrių šeimų įvaikinimą, taip pat dažniau teirautasi d÷l atvejų, kai vaiko glob÷ju

pageidauja tapti užsienyje gyvenantis asmuo.

13. įvykdyta Vilniaus ir Kauno apskrityse esančių nevyriausybinių VGN apklausa d÷l savivaldybių

finansinių įsiskolinimų. Gauti duomenys persiųsti Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui prie

SADM;

14. 2009 m. vasario–rugs÷jo m÷n. dalyvauta Vilniaus rajono apylink÷s teismo pos÷džiuose,

atstovaujant vaikų interesams civilin÷se bylose d÷l glob÷jo – Labdaros ir paramos fondo filialo Pikeliškių

VGN – nušalinimo nuo glob÷jo pareigų, parengti ir pateikti teismui atsiliepimai 3 bylose;

15. surinkta informacija iš VTAS ir parengtas apibendrinimas apie pagimdžiusias nepilnametes,

kurių kūdikiams nustatyta globa (2 priedas). Apibendrinimas parengtas su tikslu, kad vaiko teisių

apsaugą reglamentuojančiuose teis÷s aktuose būtų įtvirtintos nuostatos, draudžiančios išskirti nepilnametę

motiną ir jos kūdikį, kai motinai nustatyta globa. Informaciją pateikus SADM, buvo atsižvelgta į

siūlymus. Tai siekiama įtvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatų naujoje redakcijoje;

16. 2009 rugs÷jo m÷n. dalyvauta Mol÷tų r. VTAS ginčo atvejo d÷l vaiko laikinosios globos ir

gyvenamosios vietos nagrin÷jime.

IX. 3. Bendradarbiavimas su VTAS vadovų asociacija

Tarnyba palaiko nuolatinį ryšį su VTAS vadovų asociacija. Asociacijos valdybos kvietimu

Tarnybos atstovai dalyvavo jos pos÷džiuose, kurių metu aptartos problemos, kylančios VTAS siekiant

tinkamai atstovauti vaikų interesams, taip pat bendradarbiavimo su prokuratūra, ikiteisminio tyrimo

pareigūnais ypatumai bei asmens duomenų apsaugos įstatymo taikymo problemos ir VTAS veiksmai, kai

šį įstatymą pažeidžia žiniasklaida ir aukštesn÷s kompetencijos vaiko teisių apsaugos sistemos specialistai.



149

Kartu su VTAS asociacija buvo svarstomi pasiūlymai VTAS nuostatų projektui, derinama

pozicija d÷l informacijos kaupimo SPIS sistemoje apie asmenis, kuriems apribota t÷vų valdžia ir vaikus,

kurių atžvilgiu t÷vams apribota t÷vų valdžia, ir pateikti pasiūlymai SADM d÷l informacin÷s sistemos

papildymo.

2009-09-19-20 Tarnybos atstovai dalyvavo VTAS darbuotojų sąskrydyje.

Organizuoti renginiai

Įgyvendinant Vaiko gerov÷s valstyb÷s politikos strategijos įgyvendinimo priemonių 2005–2012

metų plano 3.1 priemonę „Organizuoti visuomen÷s švietimo akcijas, informacinius renginius,

specializuotą mokymą, siekiant didinti t÷vų atsakomybę už vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimą“,

2009-05-21 surengta III respublikin÷ konferencija glob÷jams „Priglausk mane“. Renginyje dalyvavo apie

300 vaikus globojančių asmenų iš visos Lietuvos. 7 glob÷jams įteikti SADM pad÷kos ženklai – „Gerumo

žvaigžd÷s“, 20 glob÷jų apdovanoti ministro pad÷kos raštais. Konferencija organizuota kartu su LR Seimo

Šeimos ir vaiko reikalų komisija ir SADM.

• Tarptautin÷s konferencijos „Atverk duris – pagalba jauniems žmon÷ms, paliekantiems

globą“, įvykuios 2009 m. spalio 7–8 d., organizavimas. Atlikti darbai – viešbučio ir konferencijos sal÷s

paieška, dienotvark÷s derinimas su pasirinktu viešbučiu (kavos pertraukos, pietūs, vakarien÷), rusų ir

anglų kalbos vert÷jų paieška sinchroniniam vertimui, sinchroninio vertimo įrangos nuomos

organizavimas, dalomosios medžiagos paruošimas, dalyvių kortelių gamyba, konferencijos dalyvių

registracija renginio metu, detali renginio ataskaita bei išlaidų sąmata pateikta SADM.

IX.4.Vaikų, augančių VGN, kūrybinių darbų knygel÷ „Noriu būti...“

Tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerov÷s valstyb÷s politikos strategijos įgyvendinimo priemonių

2005–2012 metų plano 2009 m. 9.2 priemonę, „organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas),

skirtus gerajai vaikų globos (rūpybos) organizavimo patirčiai skleisti, parengti ir išleisti informacinius ir

metodinius leidinius, skleisti ir propaguoti alternatyvias vaiko globos (rūpybos) formas per visuomen÷s

informavimo priemones, akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą)

šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą“, išleido vaikų, augančių vaikų globos namuose, kūrybinių darbų

knygelę „Noriu būti“. Buvo paskelbtas vaikų, gyvenančių VGN, kūrybinių darbų konkursas. Darbus

konkursui pateik÷ 65 vaikų globos institucijų 524 vaikai. Tarnybos sudaryta komisija atrinko apie 200

vaikų kūrybinių darbų, kurie buvo išspausdinti leidinyje „Noriu būti“. Leidinys skirtas VGN augantiems

vaikams, ketinančioms globoti ar įvaikinti šeimoms, VGN specialistams, rengiantiems ir vertinantiems



150

potencialias glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių šeimas, bei kitiems vaikų teisių apsaugos srityje dirbantiems

specialistams. Leidinys „Noriu būti“ išleistas 600 vienetų tiražu, kaštai – 16046,73 Lt.

X. BENDRADARBIAVIMAS SU UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJOMIS

Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, bendradarbiauja ne tik su Lietuvoje

veikiančiomis valstyb÷s ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, nevyriausybin÷mis

organizacijomis, bet ir su užsienio valstybių centrin÷s valdžios arba jų akredituotomis institucijomis

vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo srityje.

2009 m. Tarnybos atstovai, kaip ekspertai, buvo kviečiami ir dalyvavo tarptautin÷se darbo

grup÷se:

• Europos Parlamento finansuojamame tyrime „Tarptautinio įvaikinimo Europos

Sąjungoje lyginamoji analiz÷“;

• UNICEF Nepriklausomo tyrimo centro organizuotame ekspertų, dirbančių

įvaikinimo srityje, susitikime d÷l įvaikinimo;

• Hagos privatin÷s teis÷s nuolatinio biuro rengiamuose ekspertų, rengiančių

metodinį leidinį „Tarptautinis įvaikinimas. Geros praktikos vadovas“,

susitikimuose;

• Hagos privatin÷s teis÷s nuolatinio biuro rengiamuose ekspertų, rengiančių metodinį

leidinį „Tarptautinio įvaikinimo akredituotų institucijų akreditacija. Bendrieji

principai ir gerosios praktikos vadovas“, susitikimuose;

• Europos Komisijos sudarytoje ekspertų d÷l Reglamento 11 str. taikymo darbo

grup÷je.

Dalyvaudami tarptautin÷se konferencijose ir seminaruose, kurių metu Tarnybos atstovai

skaito pranešimus, pristato Lietuvos patirtį, sprendžiant vaiko teisių apsaugos problemas, dalyvauja

diskusijose, darbo grup÷se, siekiant tobulinti vaiko teisių apsuagos sistemą ne tik savo šalyje, bet ir

tarptautin÷je bendruomen÷je:

o 2009 m. sausio m÷n. Tarnybos atstov÷ Florencijoje (Italija) dalyvavo Europos šalių seminare d÷l

vaiko gerov÷s indikatorių;

o 2009 m. kovo m÷n. Tarnybos atstov÷ Strasbūre (Prancūzija) dalyvavo Europos Tarybos 7-oje

Europos šeimos teis÷s konferencijoje „Tarptautin÷ šeimos mediacija“;

o 2009 m. kovo m÷n. Tarnybos atstov÷ dalyvavo ir skait÷ pranešimą Londone (Anglija) vykusioje

Tarptautin÷s socialin÷s tarnybos seminare „Vaiko apsauga ir Europos Sąjungos pl÷tra“. Taip pat šio



151

vizito metu ji susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Jungtin÷je Karalyst÷je darbuotojais ir

aptar÷ vaiko teisių apsaugos klausimus;

o 2009 m. balandžio m÷n. Tarnybos atstov÷ dalyvavo susitikime Osle (Norvegija) su Norvegijos

vaikų ir lygių galimybių ministerijos atstovais, kurio metu buvo aptarti projektai, programos, darbo

metodai, susiję su elgesio problemų turinčiais vaikais bei jaunais žmon÷mis;

o 2009 m. geguž÷s m÷n. Tarnybos atstov÷ dalyvavo ir pristat÷ Lietuvos praktiką Minske

(Baltarusija) vykusioje tarptautin÷je konferencijoje „Globos vystymo perspektyvos: iššūkiai ir

galimyb÷s“;

o 2009 m. Tarnybos atstov÷s dalyvavo Prahoje (Čekija) vykusiame trečiame centrinių institucijų,

paskirtų pagal Europos Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, atstovų susitikime;

o 2009 m. rugpjūčio m÷n., vykdant iš Leonardo da Vinci programos finansuojamą projektą

„Socialinio darbo su glob÷jais ir įt÷vių šeimomis patirties pasikeitimas“, Tarnybos atstov÷ Erfurte

(Vokietija) susitiko su kompetentingais specialistais;

o 2009 m. spalio m÷n. Tarnybos atstov÷s Osle (Norvegija) dalyvavo 15-ame tarptautinio

įvaikinimo centrinių institucijų atstovų susitikime;

o 2009 m. lapkričio m÷n. Tarnybos atstov÷ dalyvavo Strasbūre (Prancūzija) vykusioje Europos

Komisijos ir Europos Tarybos organizuotoje tarptautin÷je konferencijoje „Įvaikinimo procedūros

iššūkiai Europoje: geriausių vaiko interesų užtikrinimas“.

Taip pat Tarnybos atstovai nuolat susitinka su akredituotų institucijų atstovais, aptaria

tarptautinio įvaikinimo organizavimo klausimus.

XI. VIEŠIEJI RYŠIAI 2009 metais nuolat ir sistemingai teikta informacija žiniasklaidai ir visuomenei, siekta

informuoti apie aktualijas, naujienas ne tik atskiras auditorijas, bet ir daryti įtaką viešajai nuomonei

gera veikla ir įvaizdžiu. Kaip ir ankstesniais metais, vystyti ir palaikyti ryšiai su žiniasklaidos

atstovais, užmegztas bendradarbiavimas su kai kurių respublikinių ir regioninių leidinių žurnalistais,

su kuriais ligi šiol nebuvo palaikomi ryšiai. Siekiant suaktyvinti viešąją komunikaciją, nuolat

bendradarbiauta su Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija. Nemažai d÷mesio skirta Tarnybos

interneto svetain÷s turiniui, formai, jos tobulinimui. Kaip ryšių su visuomene priemon÷s buvo ir

Tarnybos organizuoti renginiai, susitikimai ir kt.

XI. 1. Žiniasklaida

Pranešimai žiniasklaidai. Išplatinti pranešimai žiniasklaidai apie:



152

1. lietuvių šeimų įvaikinimą (2009-01-07);

2. nuo 2009 m. kovo 1 d. tarp Lietuvos ir Ukrainos bei kitų šalių įsigaliojusią Hagos konvenciją d÷l

tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (2009-03-02);

3. Tarnybos surengtą respublikinę vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferenciją „Priglausk

mane“ (2009-05-19);

4. Tarnybos inicijuotą oro balionų šventę vaikų globos namų aukl÷tiniams (2009-09-03);

5. nuteistus t÷vus ir jų vaikus (2009-09-24);

6. nuo 2009 m. rugs÷jo m÷n. prad÷jusią veikti pagalbos vaikams liniją (2009-11-02).

SADM interneto tinklalapyje skelbti šie Tarnybos parengti pranešimai:

1. „Visuomen÷ kviečiama pad÷ti užaugti vaikams, netekusiems t÷vų globos“ (apie socialinę

reklamą) (2009-01-19);

2. „Daug÷ja šeimų, rengiamų t÷vystei ir globai“ (apie PRIDE antrą etapą) (2009-01-21);

3. „Į užsienį įvaikintų vaikų ryšys su Lietuva nenutrūksta“ (2009-01-22);

4. „Baig÷si socialinis projektas, skirtas vaikų globos namuose augantiems mažiesiems“ (2009-01-

23).

Taip pat kartu su Vilniaus rajono savivaldyb÷s administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi

parengtas pranešimas žiniasklaidai apie priemones, kurių imtasi, siekiant apsaugoti labdaros ir

paramos fondo „Pad÷kime vaikams ir seneliams“ filialo – Pikeliškių vaikų globos namų aukl÷tinių

teises ir teis÷tus interesus (2009-03-30).

Straipsniai spaudoje. Ataskaitiniu laikotarpiu glaudžiai, sistemingai ir operatyviai

bendradarbiauta su žiniasklaidos atstovais, reaguota į pasirodžiusias kritinio, negatyvaus pobūdžio

publikacijas ar pateiktus klaidingus faktus. Inicijuoti bei parašyti straipsniai apie lietuvių ar

užsieniečių įvaikinusias šeimas, teikta informacija apie globos ir įvaikinimo procedūras, Pagalbos

vaikams linijos veiklą, naujausia statistika, komentuotos nacionalinio ir tarptautinio įvaikinimo

tendencijos, nauja įvaikinimo tvarka, atvejai, kai t÷vai neteis÷tai išveža ir (ar) laiko vaikus ir kitais

Tarnybos veiklos klausimais. Kaip ir ankstesniais metais, daug ir išsamios informacijos teikta

respublikiniams dienraščiams. Regioninei spaudai pateikta informacija bei inicijuoti straipsniai ne

tik apie min÷tas aktualijas, bet ir apie Tarnybos surengtą vaikų globos namų aukl÷tinių kūrybos

konkursą „Noriu būti“. Užmegztas glaudus bendradarbiavimas su Aukštaitijos regiono leidinio

„Aukštaitijos formatas“ žurnalistais.

Ataskaitiniu laikotarpiu pasirod÷ nemažai publikacijų, kuriose skelbta Tarnybos pateikta

informacija arba jos specialistų komentarai, šiomis temomis:



153

situacija Pikeliškių vaikų globos namuose („Karas d÷l vaikų – be pabaigos“ („Lietuvos žinios“,

2009-03-13), portalai delfi.lt, alfa.lt ir kt.;

lietuvių ir užsieniečių šeimų įvaikinti vaikai („Įvaikinimas ar prekyba vaikais?“ („Vakaro

žinios“ ir „Elektr÷nų žinios“, 2008-02-06), apie amerikiečių šeimos įvaikintus vaikus raš÷ „Lietuvos

rytas“ (2009-06-20, 2009-11-21), parengtas straipsnis apie italų šeimos įvaikintą neįgalią mergaitę

(2009-10-16));

globa ir įvaikinimas („Globojami vaikai pasijuto surūšiuoti“ („Valstiečių laikraštis“, 2009-02-

11), šia tema raš÷ ir „Lietuvos rytas“ (2009-10-03), „Vilniaus diena“ (2009-04-24, 2009-10-03),

„Sekund÷“ (2009-07-22) ir kt.);

pagalbos vaikams linijos veikla ir tikslai (2009-11-02–13 publikacijos „Kauno dienoje“,

„Valstiečių laikraštyje“, „Vakaro žiniose“, „Telšių žiniose“, „Utenos dienoje“ ir kt.);

emigrantų vaikai ir socialin÷s rizikos šeimos (2009-01-14 ELTOS pranešimas).

.

Televizija, radijas. Tarnybos vadovai ir kiti specialistai ne kartą dalyvavo įvairiose Lietuvos

televizijų ir radijo laidose (LTV „Teis÷ žinoti“, „Panorama“ ir kitose informacin÷se laidose, LNK

„Valanda su Rūta“, TV3 „Srov÷s“, „Be grimo“, BTV „Lietuvos žinių“ tyrimas“, „Lietuvos ryto

TV“ „Reporteris“, LRT „Ryto garsai“ bei „Lietuvos diena“, radijas „Znad Wilii“, „Pūkas“ ir kt.).

Pagrindin÷ tema – įvaikinimas.

2009 metų spalio–lapkričio m÷nesiais Tarnyba pareng÷ daug ir išsamios informacijos apie

įvaikinimą, vaikų globos namų aukl÷tinius TV3 „Išsipildymo akcijos“, laidų „Be grimo“ (TV3) ir

„B÷dų turgaus“ (LTV) kūr÷jams. Siūlytos temos LNK laidai „Valanda su Rūta“.

XI. 2. Viešieji ryšiai

Interneto svetain÷. Ataskaitiniu laikotarpiu informacija svetain÷je (tiek nacionaliniame

puslapyje, tiek anglų kalba) buvo nuolat ir sistemingai atnaujinama, operatyviai skelbtos naujienos,

aktualijos, atsakyta į visus lankytojų pateiktus klausimus, nuolat papildyti kai kurie skyriai

(„Naujienos“, „Teis÷s aktai“, „Informacija tarnyboms“ ir kt.).

2009 m. geguž÷s m÷nesį prad÷jo veikti nauja Tarnybos interneto svetain÷. Į ją iš senojo

svetain÷s varianto perkelta visa aktuali informacija, sukurti nauji bei pertvarkyti jau esami skyriai.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. prad÷ta skelbti kiekvieno m÷nesio naujausia Tarnybos veiklos

statistika.



154

Kaip min÷ta, 2009 m. atsakyta į beveik 200 (198) Tarnybos interneto svetain÷s lankytojų

pateiktų klausimų. Prieš skelbiant tinklalapyje Tarnybos specialistų parengtus atsakymus, taisyta jų

kalba, stilius ir kt.

2009 m. interneto svetain÷je buvo vykdoma jos lankytojų apklausa aktualiais įvaikinimo

klausimais. Į klausimą apie glob÷jų (rūpintojų) ir įt÷vių mokymus reikalingumą dauguma žmonių

(315 lankytojų) atsak÷, kad jie reikalingi, 154 svetain÷s lankytojai man÷, kad šie kursai būtini, bet

per ilgi, 95 visuomen÷s atstovų nuomone, min÷ti kursai nereikalingi. Kitas pateiktas klausimas buvo

apie tai, ar sakyti įvaikiui, kad jis įvaikintas. Apklausos rezultatai: 627 lankytojai teig÷, kad įvaikis

turi žinoti tiesą, 179 lankytojai pasisak÷ už tai, kad įvaikis sužinotų apie įvaikinimą tik tada, kai jis

sulauks pilnametyst÷s, ir 147 lankytojai buvo prieš tai, kad įvaikis žinotų, jog jis įvaikintas.

Ataskaitiniu laikotarpiu užmegztas bendradarbiavimas su Nacionaline šeimų ir t÷vų asociacija,

kuri šiuo metu įgyvendina socialinį projektą „Interneto svetain÷s, skirtos šeimų informuotumo

didinimui, sukūrimas“. Naujienos ir kita aktuali šeimoms informacija, skelbiama Tarnybos

svetain÷je, su nuoroda į informacijos šaltinį skelbiama ir min÷tos asociacijos tinklalapyje.

Socialin÷ reklama, renginiai. „Tu nematei mano pirmųjų žingsnių, bet gali pamatyti tolesnius.

Pad÷k man užaugti“. Tokiais žodžiais nuo 2009 m. nuo sausio iki vasario vidurio per Lietuvos

radiją ir radiją „Opus 3“ vaikas kviet÷ atkreipti žmonių d÷mesį į be t÷vų globos likusius mažuosius.

Šia socialine reklama (sukurti du audio reklaminiai klipai) siekta paskatinti įvaikinimą ir globą

šeimoje ar šeimynoje, kad kuo mažiau vaikų augtų vaikų globos namuose.

Kaip min÷ta, geguž÷s 21 d. įvyko globojančių šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk

mane“. Bendradarbiaujant su Seimu, SADM išplatinta informacija apie šį renginį. Apie jį

reportažus pareng÷ informacin÷s televizijų ir radijo laidos, informavo naujienų portalas alfa.lt ir kiti.

2009 m. Tarnyba sureng÷ vaikų globos namuose augančių vaikų kūrybos konkursą „Noriu

būti“. Apie jį raš÷ regionin÷ spauda, per žiniasklaidą ir kitais būdais ieškota galimybių susitikti

mažiesiems su jų trokštamos profesijos atstovais.

Rugpjūčio 7–8 dienomis Trakuose įvyko šeštasis įvaikinusių lietuvių ir užsieniečių šeimų

susitikimas.

Rugs÷jo 5 d. Vilniaus Vingio parke įvyko oro balionų švent÷ vaikų globos namuose

augantiems vaikams. Tokia švent÷ Tarnybos organizuota r÷m÷jų d÷ka jau antrą kartą.

Bendradarbiavimas su SADM. Kaip ir anksčiau, 2009 m. Tarnyba glaudžiai bendradarbiavo

su socialin÷s apsaugos ir darbo ministro patar÷ju ryšiams su visuomene, SADM Ryšių su

visuomene skyriumi. Bendradarbiaujant rengti pranešimai žiniasklaidai, tartasi d÷l informacijos

pateikimo žiniasklaidos atstovams, pateikta įvairi medžiaga, reikalinga rengiant straipsnius, interviu



155

ir kt. Kiekvieną ketvirtadienį ministerija buvo informuojama apie ateinančios savait÷s Tarnybos

renginius, naujienas.

XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINö VEIKLA

XII. 1. Raštvedyba

Nuo 2009-01-05 iki 2009-12-31 Tarnyba gavo 9374 raštus. Palyginus su 2008 metais,

2009 m. užregistruota 17 % mažiau gautos dokumentacijos.

9354

10271

11286

9374

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2006 2007 2008 2009

Gauti

Gauti

70 pav. Gautos dokumentacijos skaičiai 2006–2009 m.

Analizuojant gautų raštų pasiskirstymą matyti, jog daugiausia raštų gauta d÷l galimų

įvaikinti (globoti) vaikų (22 %, t. y. 2100 raštų). Gauta informacija apie nuteistuosius sudar÷ 10 %

(953 raštai), informacija apie neteis÷tą vaikų išvežimą ir laikymą užsienio valstyb÷se, bendravimo

teisių pažeidimą bei tarptautinę globą – 9,5 % (895 raštai) , informacija apie tarptautinį įvaikinimą –

7,5 % (704 raštai), grįžtamoji informacija apie užsienio piliečių įvaikintus vaikus – 2,6 % (244

raštai).

Nuo 2009-01-05 iki 2009-12-31 Tarnybos specialistai pareng÷ ir buvo išsiųsta paštu, faksu

arba elektroniniu paštu 5567 raštai, t. y. 8 % mažiau nei 2008 metais. Siunčiamųjų raštų skaičiaus

pokytis 2006–2009 metais pavaizduotas 71 pav.



156

48255225

60335567

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2006 2007 2008 2009

Siunčiamieji raštai

71 pav. Siunčiamos dokumentacijos pokytis 2006–2009 m.

XII. 2. Archyvas

• 2009 metų pradžioje Lietuvos valstyb÷s naujajam archyvui pateikta 2008 metų Tarnybos

dokumentacijos plano suvestin÷.

• 2009 m. tvarkytos 2007 m. nuolatinio ir ilgalaikio saugojimo bylos. Iš viso sutvarkyta: 9

tvarkomosios-organizacin÷s veiklos bylos; 76 vaikų, įvaikintų LR piliečių, asmens bylos; 55

vaikų, įvaikintų vieno iš sutuoktinio, asmens bylos; 34 vaikų, įvaikintų užsienio piliečių,

asmens bylos (likusios bylos tvarkomos 2010 m.).

• Papildytas 2009 m. Tarnybos dokumentacijos planas ir sudarytas bei patvirtintas 2010 m.

Tarnybos dokumentacijos planas.

XII. 3. Personalas

Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, pavaldi SADM. Tarnybai vadovauja direktorius, kurį

Lietuvos Respublikos valstyb÷s tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir atleidžia iš jų

socialin÷s apsaugos ir darbo ministras. Tarnybos direktorius turi du pavaduotojus, kurie atsakingi už

skirtingas jų kuruojamas sritis, t. y. nacionalinių ir tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

įgyvendinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009-10-28 nutarimu Nr. 1415 „D÷l Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷s 2009-05-06 nutarimo Nr. 394 „D÷l didžiausio leistino valstyb÷s tarnautojų (...)

pakeitimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimų pripažinimo netekusiais galios“

Tarnybos direktoriaus 2009-10-01 įsakymu Nr. BV-23 buvo patvirtintas naujas Tarnybos pareigybių



157

sąrašas. Šiuo metu Tarnyboje yra 17 valstyb÷s tarnautojų ir 7 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

pareigyb÷s. Lyginant su pra÷jusiais metais, ataskaitiniu laikotarpiu buvo panaikintos 2 darbuotojų pagal

darbo sutartis pareigyb÷s, skirtos užtikrinti Pagalbos vaikams linijos veiklą.

Šiuo metu Tarnyboje dirba 7 teisininkai, 9 socialiniai darbuotojai, 1 viešųjų ryšių specialistas, 1

finansininkai ir 2 pagalbiniai darbuotojai. Visi Tarnybos valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai atitinka

pareigyb÷se jiems keliamus specialiuosius reikalavimus.

Tarnyba yra sukūrusi sklandžią savo veiklos organizavimo sistemą.

Tarnyboje daug d÷mesio skiriama darbuotojų kvalifikacijos k÷limui, žinių ir įgūdžių tobulinimui.

Visi valstyb÷s tarnautojai moka bent vieną iš Europos Sąjungos kalbų, turi gerus darbo su kompiuteriu

įgūdžius. Šias žinias, įgūdžius ir profesinę kvalifikaciją darbuotojai nuolat tobulina įvairiuose kursuose

bei seminaruose.

XII. 4. Viešieji pirkimai

Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir patvirtintomis Tarnybos supaprastintų viešųjų pirkimų

taisykl÷mis, Tarnyba vykd÷ viešuosius pirkimus.

Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentel÷s, ataskaitiniais metais buvo vykdomi tik mažos vert÷s

supaprastini viešieji pirkimai.

X lentel÷. 2009 m. vykdyti pirkimai

Eil. nr.

Perkančioji institucija,

įmon÷, įstaiga

Pirkimo tikslas

Pirkimo objektas

Faktin÷ pirkimo

kaina (planuoja-

ma pirkimo kaina),

tūkst. Lt

Pirkimo sutarties

sudarymo data

(planuojama data)

Paslaugos

teik÷jo pavadinimas

1.1. Valstyb÷s vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos

Specialistų kvalifikacijos k÷limas

Paslaugos (VGN specialistų kvalifikacijos tobulinimas)

27500,00 Sutarties data

2009-06-16 VšĮ

Psichologi-

n÷s paramos

ir konsultavi-

mo centras

1.2. Paslaugos (darbuotojų, vykdančių asmenų, norinčių tapti vaiko glob÷jais, įt÷viais, parengimą ir įvertinimą, mokymai)


2009-06-17

Jungtin÷

veiklos

sutartis

1.3. Paslaugos (vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių specialistų mokymas)

47000,00 Sutarties data 2009-11-25

VšĮ „Vaiko namas“



158

2.1. Nacionalin÷s Smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos 4.3 priemon÷ – inicijuoti ir įdiegti specialią nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams.

Paslaugos (trumpojo numerio 116111 įdiegimas ir viešojo ryšio paslaugos)

Ne daugiau 75000,00

Sutarties data

2009-09-07 UAB

„Omnitel“

2.2. Paslaugos (kontaktų centro telekomunikacin÷s sistemos garantijos pratęsimas)


2009-12-15 UAB „Fima“

3. Organizuoti tarptautinę konferenciją „Parama jaunimui, paliekančiam rūpybos sistemą“

Paslaugos (renginio aptarnavimas)


2009-08-04 Viešbutis

„Radisson

SAS

Astorija“ 4.1. Bendros glob÷jų ir įt÷vių

programos (pagal PRIDE) įgyvendinimas

Paslaugos (PRIDE mokymo programos video siužetų perfilmavimas)

36270,84 Sutarties data 2009-12-18

UAB „Idee fixe Vilnius“

4.2. Paslaugos (PRIDE programos vadovo ir dalyvio segtuvų leidyba)

Ne daugiau 18000,00

Sutarties data 2009-12-18

UAB „Ciklonas“

4.3. Paslaugos (Paslaugų po įvaikinimo ir esant globai segtuvų leidyba)

13399,93 Sutarties data 2009-12-21

UAB „Ciklonas“

Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir

skaidrumo principus, vykdant pirkimus 2009 m. buvo pildomas viešųjų pirkimų žurnalas ir apklausos

pažymos. L÷šos buvo skiriamos Tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijos k÷limui (įvairūs seminarai

ir paskaitos), organizuojiemiems mokymams, susitikimams bei konferencijoms, komandiruot÷ms ir

specialistų apgyvendinimui, reprezentacin÷ms prek÷ms, paslaugoms, kurios pad÷jo skleisti informaciją

apie Tarnybos vykdomą veiklą bei skatino visuomenę atkreipti d÷mesį į globą, įvaikinimą ir aktualius

vaiko teisių apsaugos klausimus.



159

XIII. PABAIGA

2009 m. Tarnyba, vykdydama jai priskirtus uždavinius ir funkcijas, savo veikloje

vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautin÷mis sutartimis, įstatymais ir Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais, socialin÷s apsaugos ir darbo ministro įsakymais, SADM

strateginiu planu.

Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba, bendradarbiaudama su SADM, savivaldybių VTAS ir

vaikų globos institucijomis bei kitomis valstybin÷mis ir nevyriausybin÷mis institucijomis, užsienio

valstybių kompetentingomis tarnybomis, įgyvendino vaiko teisių apsaugos priemones Lietuvoje ir

užsienyje, vykd÷ nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat ji tvark÷ ir

apibendrino iš VTAS gautą informaciją apie socialin÷s rizikos šeimas ir jose augančius vaikus,

nukent÷jusius nuo smurto nepilnamečius, statistinius duomenis apie šeimose, šeimynose ir globos

institucijose globojamus vaikus. Kaip ir ankstesniais metais, informacija apie Tarnybos veiklą

sistemingai ir nuolat viešinta per šalies žiniasklaidą, internetu, įvairių susitikimų ir renginių metu.

Documents

I. TEISöS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA ... pilna visu.pdf · iii. nuo smurto nukentöjusiŲ vaikŲ apskaita ..... 15 iv. teismo sprendimŲ döl tövŲ valdŽios