ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS

2014 METŲ BANKROTO ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS ATASKAITA

2015-02-10 Nr.(6.12)A4‘-49

Vilnius

Ataskaitą parengė:

Gintarė Kibildienė, tel. (8 5) 249 9340,

el. p. Gintare.Kibildiene@bankrotodep.lt

Rytis Leskauskas, tel. (8 5) 249 9337

el. p. Rytis.Leskauskas@bankrotodep.lt

2

TURINYS

Teisinė ir organizacinė aplinka ............................................................................................................. 3

I. Administratorių planiniai ir neplaniniai veiklos patikrinimai ............................................................ 4

1.1 Planinių patikrinimų skaičius ir trukmė ...................................................................................... 4

1.2 Neplaninių patikrinimų skaičius ir trukmė .................................................................................. 4

1.3 Planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatai ............................................................................... 5

II. Konsultavimas ................................................................................................................................ 14

III. Pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo ..................................................................... 18

3

TEISINĖ IR ORGANIZACINĖ APLINKA

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 12 d. nustato, kad

bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio

ministerijos (toliau – Departamentas): Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyrius, Įmonių veiklos

analizės skyrius, Garantinio fondo administravimo skyrius. Bankroto administratorių veiklos

priežiūros taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr.

4-299 (toliau – Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės). Įgyvendinant Bankroto

administratorių veiklos priežiūros taisyklių 10 p. ir 29 p. reikalavimus, Departamento direktoriaus

2012-05-07 įsakymu Nr. V-50 buvo patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių

veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos

patikrinimų taisyklės), kuriose buvo įtvirtinti planuojamų tikrinti administratorių sąrašų sudarymo

kriterijai, planinių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo tvarka, taip pat neplaninių

administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindai, tvarka ir trukmė.

Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 2 p. nustato, kad administratorių

veiklos priežiūra apima:

1. administratorių konsultavimą Departamento kompetencijos klausimais ir kitų

prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą;

2. administratorių planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus;

3. stebėsenos metu gautos informacijos apie administratorių veiklą vertinimas;

4. poveikio priemonių administratoriams ir administratorių padėjėjams taikymą ĮBĮ ir

Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių nustatyta tvarka.

Departamentas, vykdydamas administratorių veiklos priežiūrą, esant poreikiui, taip pat

teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo,

kurie padėtų pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, užtikrintų efektyvesnį administratorių

veiklos priežiūros organizavimą, mažintų priežiūros naštą administratoriams.

Departamentas, atsižvelgdamas į Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 52

p. reikalavimą, teikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai šią 2014 m. vykdytos

restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros ataskaitą, kuri taip pat viešai skelbiama

Departamento interneto svetainės www.bankrotodep.lt skiltyje ,,Administratorių veiklos priežiūra“.

4

I. ADMINISTRATORIŲ PLANINIAI IR NEPLANINIAI VEIKLOS PATIKRINIMAI

1.1 Planinių patikrinimų skaičius ir trukmė

Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 3 p., be kita ko, nustatyta, kad

administratorių veiklos priežiūra apima planinius administratorių veiklos patikrinimus (toliau –

planiniai patikrinimai). 2014 m. planuojamų tikrinti bankroto administratorių sąrašas (toliau –

Patikrinimų planas) buvo sudarytas remiantis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių

veiklos patikrinimų taisyklių 9.7. – 9.8 p. nustatytais kriterijais:

- administratoriaus administruojamų įmonių bankroto procesų trukmė, lyginant su

statistiniu kitų administratorių administruojamų įmonių bankroto procesų trukmės vidurkiu;

- administratoriaus administruojamų įmonių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis

procentine išraiška, lyginant su statistiniu kitų administratorių administruojamų įmonių kreditorių

reikalavimų tenkinimo apimties procentinės išraiškos vidurkiu. Patikrinimų planas buvo patvirtintas

Departamento direktoriaus 2013-10-30 įsakymu Nr. V-89 bei paskelbtas Departamento interneto

svetainėje.

Planinių patikrinimų maksimalūs terminai yra nurodyti Planinių ir neplaninių bankroto

administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 11 p., t. y. planinio patikrinimo atlikimo terminas

negali būti ilgesnis kaip 50 darbo dienų. Tikrinamų administratorių planinių patikrinimų

preliminarūs terminai taip pat nurodomi Patikrinimų plane.

Per 2014 m. buvo pradėti 32 planiniai patikrinimai, iš kurių 30 buvo baigta, 1 planinis

patikrinimas nutrauktas, 1 patikrinimas bus baigtas 2015 m.

Įvertinus faktinę atliktų planinių patikrinimų trukmę, nustatyta, kad vieno administratoriaus

planinis patikrinimas vidutiniškai trukdavo 37 darbo dienas.

1.2 Neplaninių patikrinimų skaičius ir trukmė

Administratorių neplaninių veiklos patikrinimų (toliau – neplaniniai patikrinimai)

pagrindai yra numatyti Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių

34 p., t. y.:

– Departamentui gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį

motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti administratoriaus veiklos patikrinimą ar kitos valstybės

kompetentingos institucijos prašymą;

– turint informacijos, gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą

(toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus

5

veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų

reikalavimų;

– siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti administratoriaus veiklos ankstesnio patikrinimo

metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai;

– esant kitam neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindui, nustatytam įstatyme ar Lietuvos

Respublikos Vyriausybės priimtame teisės akte;

– tarnautojui (-ams), atliekant jam (jiems) pavestas funkcijas, nustačius teisės aktų

pažeidimo požymių administratoriaus veikloje ir Departamento direktoriui priėmus sprendimą

atlikti neplaninį patikrinimą

Departamentas per 2014 metus pradėjo 195 neplaninius patikrinimus. Dalis neplaninių

patikrinimų, atsižvelgiant į pastarųjų pradžios datą, bus baigti 2015 m. Per 2014 metus iš viso

Departamentas atliko 170 neplaninių nepatikrinimų, 5 neplaniniai patikrinimai buvo nutraukti.

Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse numatyti

maksimalūs neplaninių patikrinimų terminai – neplaninis patikrinimas negali tęstis ilgiau nei 50

darbo dienų.

Įvertinus faktinę atliktų neplaninių patikrinimų trukmę, nustatyta, kad vieno

administratoriaus neplaninis patikrinimas vidutiniškai trukdavo 35 darbo dienas.

1.3 Planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatai

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomi planinių ir neplaninių patikrinimų metu nustatyti

administratorių padaryti teisės aktų pažeidimai.

Pažeisto teisės akto reikalavimas Administratorių pažeidusių

teisės aktų reikalavimus

skaičius

ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p. – pareiga per 20 darbo dienų nuo nutarties

įsiteisėjimo dienos pateikti administravimo išlaidų sąmatą, kurią

administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės

administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas

patvirtins administravimo išlaidų sąmatą

1

ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. – pareiga ne vėliau kaip per mėnesį (jei

terminas nebuvo pratęstas) nuo teismo nustatyto termino, iki

kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos,

15

6

sudaryti kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą bei pateikti teismui,

ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus

ĮBĮ 11 str. 3 d. 12 p., Lietuvos Respublikos garantinio fondo

įstatymo (toliau – GFĮ) 6 str. 3 d./ GFĮ, redakcijos galiojusios iki

2012-12-31) 6 str. 2 d. – pareiga teisės aktų nustatyta tvarka

pateikti dokumentus Garantinio fondo administratoriui dėl

Garantinio fondo lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti

27

ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. – pareiga ginti visų kreditorių, taip pat

bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti

būtinus bankroto proceso darbus

2

ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p. – pareiga teikti informaciją kreditoriams,

Departamentui, įmonės savininkui

2

ĮBĮ 11 str. 3 d. 17 p. – pareiga šaukti kreditorių susirinkimus 1

ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p. – pareiga vykdyti teismo ir (ar) kreditorių

susirinkimo bei komiteto sprendimus

13

ĮBĮ 11 str. 3 d. 22 p. – pareiga pateikti Žemės ūkio ministerijai

dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų

reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio

produkciją

1

ĮBĮ 11 str. 3 d. 26 p. – pareiga teikti tvirtinti savo veiklos

ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui, kurioje turi būti

pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu

yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų

atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus

darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus

kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo

eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir

trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su

žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus,

nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto

bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo,

pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per

paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo

1

7

dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir

išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti

bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta

bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto

administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu

tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams

svarbi informacija.

ĮBĮ 11 str. 11 d. 2 p., 11 str. 12 d. – pareiga nuolatos tobulinti

kvalifikaciją, bankroto administratorius yra juridinis asmuo

užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai juridinis asmuo yra

individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė

bendrija, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,

nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą

16

ĮBĮ 11 str. 13 d. – pareiga drausti profesinę civilinę atsakomybę 20

ĮBĮ 131 str. 1 d. – pareiga užtikrinti, kad supaprastintas bankroto

procesas ne truktų ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties

taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos

1

ĮBĮ 131 str. 6 d. – pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą

įsiteisėjimo dienos teismui pateikti prašymą dėl įmonės

pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei

supaprastinto bankroto proceso trukmės

1

ĮBĮ 22 str. 1 d. – pareiga sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą

ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai

įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę

pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba

teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų

suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų

sumos, įsiteisėjimo dienos

11

ĮBĮ 22 str. 2 d. – pareiga sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą 1

ĮBĮ 32 str. 5 d. – pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo

teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba

nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos

1

8

priėmimo dienos pateikti prašymą juridinių asmenų registrui

išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę

ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p. – pareiga įmonės nekilnojamąjį ir įkeistą

turtą, parduoti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

1

ĮBĮ 33 str. 7 d., Kodekso 11.3 p. – pareiga baigti įmonės

likvidavimo procedūrą per 24 mėnesius (jei šis terminas nebuvo

teismo pratęstas) nuo teismo nutarties pripažinti įmonę

bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos,

užtikrinti bankroto proceso operatyvumą

2

FABĮ 27 str. 1 d. – pareiga vykdyti turto pardavimą pagal

kreditorių susirinkimo patvirtintą kainą

1

GFĮ 6 str. 8 d. – pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

Garantinio fondo lėšų pervedimo į sutartyje nurodytą sąskaitą

dienos pervesti darbuotojams jiems skirtas išmokas

1

Kodekso 8 p. – pareiga siekti, kad administratoriaus veikla

atitiktų bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos

įmonės ir jos kreditorių interesus bei sudaryti sąlygas teismui

tinkamai nagrinėti bylą.

2

Kodekso 11.2 p. – pareiga laikytis profesionalumo principo 5

Kodekso 11.3 p. – pareiga laikytis efektyvumo principo 8

Kodekso 11.7 p.- pareiga laikytis pavyzdingumo ir padorumo

principo

4

Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios

ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos

aprašo, patvirtinto 2013-04-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 321,

8.5 p. – pareiga skelbime dėl varžytynių nurodyti išsamią

informaciją apie parduodamą turtą

1

Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo

taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2012-02-29

įsakymu Nr. V-17, 5.4.2 p. – pareiga kalendoriniams metams

pasibaigus – iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos Departamentui

teikti metų ataskaitą

1

Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2013-03-27 nutarimu Nr. 246, 37 p. – pareiga už

1

9

gautų Garantinio fondo lėšų naudojimą pagal paskirtį atsiskaityti

atsiskaito Garantinio fondo administratoriui sutartyje nustatyta

tvarka ir terminais

Aukščiau nurodyti teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti, atliekant 99 patikrinimus

(planinius ir neplaninius patikrinimus). Iš viso per 2014 m. administratoriams skirtos 44 nuobaudos:

- 22 vieši įspėjimai;

- 22 įspėjimai;

55 patikrinimų (planinių ir neplaninių) metu buvo nustatyti administratorių padaryti teisės

aktų pažeidimai, tačiau nuobaudos administratoriams nebuvo skirtos.

Per 2014 m. nustatyta, kad 5 administratoriams galiojant nuobaudai buvo pakartotinai

skirta nuobauda bei kreiptasi su siūlymu į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo

komisiją dėl jų Bankroto administratorių pažymėjimų galiojimo panaikinimo. Apie

administratoriams skirtas nuobaudas, o nuo 2012-08-01 ir apie pažeidimus, už kuriuos nebuvo

skirta nuobauda, Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 909

„Dėl Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto

administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teismo skiriamo

bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros

siūlymo teismui taisyklių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-27 nutarimu Nr. 179 „Dėl

Teismo skiriamo fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių

patvirtinimo“ patvirtintų Teismo skiriamo fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūros

siūlymo teismui taisyklių nustatyta tvarka informavo teismus, derindamas administratorių

kandidatūras.

Departamentas, atlikdamas neplaninius patikrinimus ir spręsdamas dėl poveikio priemonių

administratoriams taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo

(toliau – VAĮ) nuostatomis. Neplaninių patikrinimų metu buvo taikomi VAĮ ketvirtajame skirsnyje

nustatyti principai, tokie kaip minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo,

metodinės pagalbos teikimo, viešumo. Priimant sprendimą dėl neplaninio patikrinimo metu

nustatytų pažeidimų, buvo atsižvelgiama į tai, kad nuobaudos, nustatytos ĮBĮ 117

str. 1 d. (įspėjimas

arba viešas įspėjimas), nėra svarbiausias instrumentas, siekiant nustatyto tikslo – užtikrinti tinkamą

teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinti galimų pažeidimų skaičių. Departamentas, spręsdamas,

ar taikyti ĮBĮ nustatytas nuobaudas, atsižvelgdavo į pažeidimo reikšmingumą bei į tai, ar

administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ištaisyti savo veiklos trūkumus. Nagrinėjant

gautus skundus taip pat buvo vadovaujamasi Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių

10

28 p. įtvirtintą senaties terminą: minėtų taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014-07-01 numatė, kad

,,Skundas nenagrinėjamas <..> jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo

yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai“, o nuo 2014-07-01 numato, kad ,,Skundas nenagrinėjamas <..>

jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai“.

Departamentas, įvertinęs 2014 m. atliktus patikrinimus, stebėsenos metu surinktą

informaciją bei nustatytus administratorių padarytus teisės aktų pažeidimus, išskyrė tas sritis (dalis,

procedūras), kuriose šiuo metu dažniausiai vyksta nesutarimai/ginčai bankroto procese; kurios

trukdo dalyviams sklandžiai/visiems suprantamai vykdyti bankroto procedūras (skirtingas teisės

normų aiškinimas, netolygi teismų praktika arba tam tikros elgesio taisyklės įtvirtintos tik teismų

sprendimuose); kurios turi esminės įtakos pačiam bankroto procesui ir efektyviam jo vykdymui.

Dėl paraiškos Garantiniam fondui pateikimo.

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 12 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga teisės

aktų nustatyta tvarka pateikti Departamentui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti (toliau – paraiška). Garantinio fondo lėšų

skyrimo tvarka numatyta GFĮ, kurio 6 straipsnio 1 dalis numato, kad „Garantinio fondo lėšos, kai

darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra

patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu, skiriamos pagal administratoriaus

Garantinio fondo administratoriui pateiktą paraišką.“ To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje

numatyta, kad „Administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną

mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ar kreditorių

susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus priėmimo dienos.“

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011-10-06 sprendime administracinėje byloje

Nr. A756

– 2475/2011, pabrėžė, jog teisės aktų normomis, „<...> reglamentuojančiomis išmokų iš

Garantinio fondo lėšų skyrimą, siekiama visų pirma apginti interesus tų bankrutuojančių įmonės

kreditorių, kurių reikalavimai kyla iš darbo santykių. Atsižvelgiant į asmenų, kurių reikalavimams

tenkinti yra skiriamos išmokos iš Garantinio fondo, socialinį pažeidžiamumą, įstatyme ir buvo

nustatytas terminas, per kurį turi būti paduodama paraiška dėl tokių išmokų <...>“. Taigi

atsižvelgiant į asmenų, kurių reikalavimams tenkinti yra skiriamos išmokos iš Garantinio fondo,

socialinį pažeidžiamumą, esamu reglamentavimu siekiama operatyvesnio šių asmenų reikalavimų

tenkinimo. Toks šių asmenų reikalavimų tenkinimas gali būti užtikrinamas įmonei turint

pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, įsiteisėjusia nutartimi patvirtinus šių

darbuotojų reikalavimus, ar teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant įmonės paraišką Departamentui.

Nei GFĮ, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta išimčių, leidžiančių paraiškas Garantiniam fondui

11

pateikti nesilaikant GFĮ 6 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Tai reiškia, kad administratorius

privalo paraišką pateikti per nustatytą laikotarpį. Tokios aplinkybės kaip dokumentų bankroto

administratoriui neperdavimas, galimas pirmos eilės kreditorių reikalavimų tikslinimas, galimybė

ateityje (pardavus įmonės turimą turtą, susigrąžinus debitorinius įsiskolinimus ir pan.) tenkinti

kreditorių reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ir pan., neatleidžia bankroto

administratoriaus nuo tinkamo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytos pareigos vykdymo,

kadangi GFĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad „Kai administratorius pateikia pagrindimą dėl

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos išmokos iš Garantinio

fondo, nebuvimo, bet yra duomenų, patvirtinančių darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais

susijusią išmoką iš Garantinio fondo, jiems skiriamos Garantinio fondo lėšos, kurių suma sudaro ne

daugiau kaip tris minimaliąsias mėnesines algas.“

Dėl administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

ĮBĮ 11 str. 15 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už

atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams

asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už

draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais,

atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.

Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo

darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei

atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (ĮBĮ 11 str. 16 – 17

d.).

ĮBĮ 11 str. 18 – 19 dalyse be kita ko numatyta, kad administratorius profesinės civilinės

atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 eurų

visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Administratorius gali pats papildomai draustis

administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, vykdant

bankroto procedūras, patvirtintos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro

12

įsakymu Nr. 4-637 „Dėl administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

taisyklių patvirtinimo“. Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo taisyklės, vykdant fizinių asmenų bankroto procedūras, patvirtintos 2013 m. vasario 21 d.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-140 „Dėl bankroto administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomo draudimo taisyklių patvirtinimo“.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 11 str. 15 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi

ir ĮBĮ nenumato šios nuostatos taikymo išimčių. Be to, ĮBĮ nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms

esant bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė galėtų būti neapdrausta. Ši teisės

norma turi ypatingą reikšmę visam bankroto procesui – tai teisinė priemonė, kuri užtikrina

draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, už šios

nuostatos pažeidimą, administratoriams buvo skiriama nuobauda – viešas įspėjimas.

Dėl administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo.

ĮBĮ 11 str. 13 dalies 3 punktas, be kita ko, nustato administratoriams (fiziniams asmenims)

pareigą nuolat tobulinti kvalifikaciją. To paties straipsnio 14 dalis numato, kad administratorius

juridinis asmuo privalo užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą. Bankroto administratoriaus

pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto

administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2011-04-29 įsakymu Nr. 4-281 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2014-08-01 įsakymo Nr. 4-519 redakcija), 38 punkte apibrėžta nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo

sąvoka: „Įmonių bankroto įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas fizinio

asmens dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Komisijos patvirtintos Bankroto

administratorių atestavimo programos arba Bankroto administratorių padėjėjų atestavimo

programos temomis ne mažiau kaip 24 valandas per metus (metų pradžia laikoma įrašymo į Sąrašą

data)“. Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programa buvo patvirtinta Bankroto ir

restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) 2008-03-19 posėdyje,

atnaujinta Komisijos 2013-02-18 posėdyje (2013-02-22 protokolas Nr. B-2, 4 klausimas).

Taigi Departamentas atkreipia dėmesį, kad administratoriai (tiek fiziniai, tiek juridinių

asmenų vadovai ir darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas), privalo per

metus dalyvauti mokymuose (kursuose, seminaruose) ne mažiau kaip 24 valandas (ne akademines

valandas). Metai skaičiuojami nuo konkretaus bankroto administratoriaus (fizinio asmens) įrašymo į

Sąrašą pradžios data, pavyzdžiui, bankroto administratorius į sąrašą įrašytas 2014-11-13. Šis

13

administratorius per metus nuo 2014-11-13 iki 2015-11-13 privalo dalyvauti mokymuose (kursuose,

seminaruose) ne mažiau kaip 24 valandas.

Dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo pateikimo teismui bei kreditorių reikalavimų

ginčijimo.

ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p. numatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus

reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų

reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai

turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir

teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus

kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą

terminą.

Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra bankroto bylose turi tam tikrą

specifiką: kreditoriai savo reikalavimus pirmiausiai pateikia administratoriui, kuris sudaro

reikalavimų sąrašą, patikslina juos pagal įmonės apskaitos dokumentu ir pateikia teismui tvirtinti, o

nepagrįstus reikalavimus ginčija. Tam, kad administratorius, o vėliau ir teismas galėtų spręsti, ar

pagrįstas kreditoriaus reikalavimas, kiekvienas kreditorius prie reikalavimo turi pridėti jį

pagrindžiančius dokumentus, t. y. pagrįsti savo reikalavimą. Administratorius, gavęs kreditorių

reikalavimus, privalo juos patikrinti ir teismui pateikti savo, kaip įmonės atstovo, nuomonę apie

reikalavimo pagrįstumą/ nepagrįstumą. Administratorius neturi teisės pats nuspręsti, dėl kreditorinio

reikalavimo tvirtinimo bei pagrįstumo (viso ar dalies). Tik teismas turi teisę priimti sprendimą

tvirtinti ar netvirtinti pateiktus kreditorių reikalavimus, kokia apimtimi tvirtinti ir pan. Šioje

stadijoje svarbu, kad administratorius, kaip pagrindinis asmuo bankroto byloje ir savo srities

profesionalas, suteiktų visą turimą informaciją teismui.

Dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų vykdymo.

Kreditorių susirinkimas (komitetas) jam pavestas funkcijas vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka ir

sąlygomis. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius

imperatyviosioms ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 24 straipsnio 5

dalyje yra įtvirtinta kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų apskundimo teismui tvarka. Teisminė

kreditorių susirinkimo nutarimų kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių

susirinkimo nutarimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos,

tiek tai, kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita

(Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-

14

1158/2014). Taigi, tik teismas gali vykdyti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų

kontrolę, bankroto administratoriui tokia teisė nesuteikta.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu kreditorių susirinkimo nutarimai

pažeidžia bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus ar prieštarauja ĮBĮ įtvirtintiems

imperatyvams, bankroto administratorius, kaip ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės

teises ginantis asmuo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą ginčyti tokius kreditorių susirinkimo nutarimus

teismine tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje

byloje Nr. 2-691/2008).

II. KONSULTAVIMAS

Administratorių veiklos priežiūra, be kita ko, apima administratorių konsultavimą

Departamento kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems

teisės aktų pažeidimams, atlikimą, kuris apima:

– informacijos dėl bankroto procedūras reguliuojančių teisės aktų taikymo skelbimą

Departamento interneto svetainėje;

– kompetentingų institucijų ir įstaigų išaiškinimų, komentarų ir teismų praktikos bankroto

klausimais skelbimą Departamento interneto svetainėje;

– metodinių rekomendacijų, kitos informacinės medžiagos, skirtos administratorių darbui

optimizuoti, skelbimą Departamento interneto svetainėje;

– Departamento atstovų dalyvavimą seminaruose, skaitant pranešimus bankroto

klausimais;

– administratoriaus konsultavimą dėl bankroto procedūras reguliuojančių teisės aktų

taikymo raštu, esant rašytiniam administratoriaus paklausimui.

2014 m. Departamento interneto svetainėje buvo paskelbta:

Dėl reikalavimų apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

Departamentas paskelbė išaiškinimą dėl ĮBĮ 35 str. 2 dalies taikymo.

Išaiškinimą galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Doc/M2.pdf.

15

Dėl darbuotojų atleidimo.

Departamentas, atsižvelgdamas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie pastebėtas tendencijas, jog dalis bankroto

administratorių netinkamai vykdo pareigą per teisės aktų nustatytą terminą nutraukti darbo sutartis

su įmonės darbuotojais, vadovu, taip pat, pastariesiems nedirbant, neįformina prastovos, paskelbė

atitinkamas šios institucijos pastabas, prašydamas bankroto administratorių į jas atsižvelgti.

Pastabas galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Doc/M1.pdf.

2014 m. II pusm. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įmonių bankroto klausimais

apibendrinimas.

2014 m. I pusm. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įmonių bankroto klausimais

apibendrinimą galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Doc/metodine_29.pdf.

2013 m. – 2014 m. III ketv. apeliacinės instancijos teismų praktikos fizinių asmenų

bankroto klausimais apibendrinimas.

2013 m. – 2014 m. III ketv. apeliacinės instancijos teismų praktikos fizinių asmenų

bankroto klausimais apibendrinimą galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Doc/FAB%C4%AE%20praktika.pdf.

Dalis bankroto proceso aiškinamosios medžiagos „Fizinių asmenų bankroto procesas

Lietuvoje“.

Dalį bankroto proceso aiškinamosios medžiagos „Fizinių asmenų bankroto procesas

Lietuvoje“ galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Bankrotas.php?Tipas=5.

2013 m. bankroto administratorių veiklos priežiūros apibendrinimas.

Departamentas, atsižvelgdamas į Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 51.6

p., savo interneto svetainėje paskelbė 2013 m. bankroto administratorių veiklos priežiūros ataskaitą.

Ataskaitą galite rasti čia:

http://www.bankrotodep.lt/Doc/bankroto%202014.pdf.

16

2014 m. buvo teiktos šios konsultacijos pagal administratorių rašytinius paklausimus

(žemiau pateikiama pagrindinių konsultacijų santrauka):

Dėl ataskaitos kreditorių susirinkimui pateikimo.

ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p. bankroto administratoriui nustatytas įpareigojimas pateikti savo

veiklos ataskaitoje informaciją apie sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto

bylos iškėlimo dienos, turėtų būti aiškinamas sistemiškai su ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtinta pareiga.

Kreditorių susirinkimui bankroto administratorius turėtų aiškiai įvardinti sandorius, kurie, jo

manymu, vėliau galėtų būti ginčijami ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta tvarka. Bankroto

administratorius, teikdamas savo ataskaitą, turėtų aiškiai nurodyti, pagal kokius požymius atrinko

rizikingus sandorius, o kokių neišskyrė.

Jei kreditorių susirinkimas nuspręstų, jog bankroto administratoriaus ataskaita yra

nepakankamai išsami, tada bankroto administratorius turėtų papildyti ataskaitą kreditorių

susirinkimo nurodyta informacija arba kreiptis į teismą, jog šis patvirtintų ataskaitą, kuri kreditorių

susirinkimui buvo nepriimtina.

Reikalavimas bankroto administratoriui pateikti tam tikro turinio ataskaitą kreditorių

susirinkimui yra aiškiai apibrėžtas ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p., todėl manytina, kad įstatyme aiškiai

nustatytos pareigos vykdymas neperžengiant ataskaitos turinio ribų neturėtų būti laikomas Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu.

Dėl dokumentų perdavimo saugoti į archyvą.

Atsižvelgiant į ĮBĮ 32 str. 5 d., administratorius, prieš pateikdamas prašymą juridinių

asmenų registrui išregistruoti įmonę, turi būti atidavęs šios įmonės dokumentus saugoti į archyvą.

Aptariamoje nuostatoje išimtis padaryta tik tokiems dokumentams kaip teismo sprendimas dėl

įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimas dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo

pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalai. Minėti dokumentai pateikiami juridinio asmenų

registro tvarkytojui teikiant prašymą išregistruoti įmonę. ĮBĮ nenumato pareigos administratoriui

daryti tam tikrų įmonės dokumentų kopijas bei pastarąsias saugoti tam tikrą laiko tarpą, teikti jų

kopijas tretiesiems asmenims.

Dėl įkeisto turto pardavimo.

Jei įkaito turėtojas nepareiškia nuomonės dėl administratoriaus nustatytos greitai gendančio

turto pardavimo kainos, tinkamai informavus įkaito turėtoją apie nustatytą greitai gendančio turto

kainą ir nurodžius įkaito turėtojo veiksmų pasekmes, šio turto pardavimo kaina, pagal ĮBĮ 33 str.

nuostatas, turėtų būti laikoma suderinta.

17

Dėl ataskaitų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos.

Praktikoje įmanoma situacija, kai, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės

valdymo organai neperduoda administratoriui įmonės dokumentų, užpildytų deklaracijų, ar apskritai

nėra įvykdę pareigos pateikti mokesčių administratoriui tam tikras deklaracijas teisės aktuose

nustatytais terminu. Tokiu atveju administratorius, prisiimdamas įsipareigojimą pateikti deklaracijas

už nepateiktą iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpį, prisiimtų ir teisinę atsakomybę už teisingų

mokesčių deklaracijų pateikimą. Taigi jei buvę įmonės valdymo organai nėra pateikę tam tikrų

duomenų mokesčių administratoriams, taip pat neįvykdę pareigos administratoriui perduoti įmonės

dokumentus, darytina išvada, jog administratorius negali pateikti atitinkamos informacijos,

susijusios su įmonės veikla iki pastarajai iškeliant bankroto bylą, mokesčių administratoriams dėl

objektyvių priežasčių ir neturėtų to daryti, jei nėra tikras dėl teikiamų duomenų teisingumo.

Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų,

administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius

patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose

dokumentuose, nustatyti. Ši įstatymų leidėjo formuluotė pakankamai aiškiai apibrėžia situaciją, kai

įmonė nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų iki pasikeičia jos teisinis statutas į bankrutuojančios

įmonės statusą. Minėtos nuostatos pagrindu administratorius nėra įpareigojamas teikti atitinkamas

mokesčių deklaracijas, o tik privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti

dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių

deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.

Administratorius, skaičiuodamas darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį, turi remtis jam

prieinamais duomenimis, pavyzdžiui, informacija, kuri buvo teikta Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei, vis dėlto, administratorius negali

nustatyti mokėtinų sumų buvusiems darbuotojams, šis klausimas turėtų būti spręstinas teisme.

Dėl darbuotojų atleidimo.

Tais atvejais, kai yra pradėta darbdavio bankroto procedūra, darbo sutarčių nutraukimui,

visų pirma, taikytinas ĮBĮ ir tik tuomet, kai šis įstatymas atitinkamų klausimų nereglamentuoja,

darbo sutarčių nutraukimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)

ketvirtojo skirsnio „Darbo sutarties pasibaigimas“ normos. ĮBĮ nenumato išimčių dėl DK 132 str.

įtvirtintų garantijų nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus. Taigi šios garantijos

turėtų galioti bankroto proceso metu ir toks darbuotojas negalėtų būti atleidžiamas.

18

Departamentui žinoma, kad administratoriai savo darbo praktikoje dažniausiai priima

sprendimą atleisti tokius darbuotojus ĮBĮ 19 str. nustatytu pagrindu. Manytina, kad tokia praktika

atitinka bendruosius bankroto principus ir tikslus. Tačiau paminėtina, jog Lietuvos apeliacinis

teismas taip pat yra nagrinėjęs ĮBĮ 19 str. ir DK ketvirtojo skirsnio tarpusavio santykį bei yra

konstatavęs, jog darbuotojams bankroto proceso metu galioja DK 131 str. 1 d. 1 p. numatyta

garantija – draudimas atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Lietuvos apeliacinio

teismo 2012-02-22 nutartis Nr. 2A-145/2012, 2013-06-27 nutartis Nr. 2-1744/2013). Nors minėtose

bylose teismas tiesiogiai nenagrinėjo DK 132 str. nustatytos garantijos taikymo darbuotojui

bankroto proceso metu, tačiau, atsižvelgiant į DK 137 str., tikėtina, kad šią garantiją teismas

traktuotų analogiškai kaip ir numatytą DK 131 str.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką, administratoriai turi galimybę pasiūlyti

darbuotojui nutraukti darbo santykius šalių susitarimu (DK 125 str.). Kitu atveju administratoriai

gali nutraukti darbo sutartį tik likvidavus darbdavį, t.y. pagal DK 136 str. 6 d.

III. PASIŪLYMAI DĖL TEISINIO REGLAMENTAVIMO TOBULINIMO

Departamentas, vykdydamas administratorių veiklos priežiūrą, vadovaudamasis Valstybės

institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos

aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831, 36 p.,

išnagrinėjo valstybės institucijų (bankrutuojančių, bankrutavusių įmonių kreditorių) pateiktas

išvadas bei pasiūlymus ir pateikė apibendrintą informaciją Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

dėl minėtų institucijų siūlymų tobulinti įmonių bankroto procesus reglamentuojančius teisės aktus.

Departamento 2014 m. veiklos plane buvo pasirinktas vienas iš siekiamų veiklos rezultatų

– identifikuoti rizikos veiksnius, įtakojančius įmonių bankroto procesą. Taip pat Departamento 2014

m. veiklos plane buvo nurodytas vienas iš 2014 m. darbų – išanalizuoti priežastis ir pateikti

pasiūlymus dėl bankroto procesų, trunkančių ilgiau nei 2 metus, trukmės mažinimo. Lietuvos

Respublikos ūkio ministerijai buvo pateikti atitinkami pasiūlymai dėl galiojančio teisinio

reglamentavimo tobulinimo.

Valstybės institucijų (bankrutuojančių, bankrutavusių įmonių kreditorių) iškeltos

problemos:

1. Siūloma, kad administratorius supažindintų visus kreditorius (ir tuos, kurie balsavo

raštu) su gautais alternatyviais nutarimų projektais, taip pat kreditoriams turi būti skirtas ilgesnis

laiko tarpas susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga.

19

Taip pat siūloma patvirtinti rekomendacijas dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo.

2. Siūloma, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalomai būtų organizuojamas įmonės

veiklos vykdymo teritorijoje.

3. Siūloma panaikinti bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galimybę pagal ĮBĮ.

4. Siūloma, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administratoriaus ataskaitos

patvirtinimo būtų laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto

procesas vyksta ne teismo, o kreditorių susirinkimo tvarka) patvirtintų reikalavimų suma vertine

išraiška sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Departamento pasiūlymai dėl galiojančio teisinio reglamentavimo tobulinimo, pateikti

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (žemiau pateikiama pagrindinių pasiūlymų santrauka):

Siūlymo data Siūlymo esmė

2014-12-29 Siekiant vienodos ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 punkto aiškinimo praktikos, pasiūlyta

siaurinti šią nuostatą, atsisakant administratoriaus pareigos nurodyti savo veiklos

ataskaitoje informaciją apie visus įmonės sudarytus sandorius per 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata leistų koncentruotis į

sandorius, kurie galimai pažeidžia tiek kreditorių, tiek įmonės interesus bei

palengvintų pačių kreditorių galimybę suvokti įmonės vykdytą veiklą, apsispręsti

dėl tolimesnių savo veiksmų, pavyzdžiui: ar ginčyti tam tikrus sandorius, ar

administravimo išlaidų sąmatoje numatyti tam tikrą lėšų sumą administratoriui

dėl teisminių ginčų, susijusių su įmonės sandorių ginčijimu, ar kt.

2014-12-29 Pasiūlyta aiškiai reglamentuoti, kokią informaciją gali gauti pavieniai kreditoriai

kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, t. y. nustatyti baigtinį sąrašą, kas

laikytina informacija apie įmonės bankroto bylos eigą.

2014-12-29 Praktikoje pastebima atvejų, jog administratoriai ilgą laiką nešaukia kreditorių

susirinkimų, nors tam tikros bankroto procedūros ir vykdomos, pavyzdžiui,

vyksta teisminiai ginčai su įmonės skolininkais. Tuo tarpu kreditoriai, ilgą laiką

neturėdami informacijos apie situaciją bankroto procese, susidaro klaidingą

nuomonę, jog pastarosios apskritai nevykdomos, todėl dažnai teikia informaciją

Departamentui dėl galimai netinkamos administratoriaus veiklos, kreditoriams

sunku aiškiai suprasti, kokios bankroto procedūros buvo atliktos ir kokios šiuo

metu atliekamos. Manytina, jog minėta problema gali būti išspręsta, nustatant

ĮBĮ, kad administratorius tam tikru periodiškumu (pavyzdžiui, kas 6 mėnesiai)

šaukia kreditorių susirinkimus, kuriuose pateikia savo veiklos ataskaitą apie

20

atliktas bankroto procedūras, jei kreditorių susirinkimas kreditorių susirinkimų

šaukimo tvarkoje nenustatė kito periodiškumo.

2014-12-29 Pasiūlyta įtvirtinti ĮBĮ nuostatą, jog teismas turi teisę apriboti kreditoriaus

galimybę tam tikros įmonės bankroto byloje naudotis dalimi jam suteiktų teisių.

2014-12-29 Praktikoje pasitaiko atvejų, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos įmonei

iškėlimo klausimą, nenustato, jog įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti

apmokėtos jos administravimo išlaidos, o ši aplinkybė paaiškėja jau pradėjus

vykdyti pastarosios bankroto procedūras. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį

reglamentavimą tokių įmonių bankroto procedūrų dėl lėšų nebuvimo ar jų

trūkumo iš esmės neįmanoma vykdyti.

Manytina, jog, siekiant išspręsti susidariusią problemą, ĮBĮ turėtų nustatyti

teismo teisę, iškėlus įmonei bankroto bylą ir vėliau nustačius, kad pastaroji neturi

pakankamai turto, iš kurio galėtų būti dengiamos jos administravimo išlaidos,

pareikalauti iš asmens, teikusio pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo,

įmokėti ĮBĮ 10 str. 10 dalyje nustatytą sumą, gauti administratoriaus sutikimą

administruoti įmonę, prisiimant riziką ar kt. Ir tik tada, vadovaujantis ĮBĮ 131 str.

1 dalimi, taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Jei administravimo

išlaidų klausimo nepavyktų išspręsti, ĮBĮ turėtų sudaryti galimybę nutraukti

tokios įmonės bankroto bylą, nes, atsižvelgiant į ĮBĮ 10 str. 10 dalį, pastarajai

bankroto byla negalėjo būti iškelta.

2014-12-29 Pasiūlyta spręsti supaprastinto bankroto proceso termino problemą, t. y.,

atsižvelgiant į identifikuotas supaprastinto bankroto proceso trukmės priežastis,

nustatyti ĮBĮ baigtinį sąrašą atvejų, kada teismas turėtų teisę pratęsti šį terminą ir

šitaip išspręsti teisės akto bei faktinių visuomeninių santykių neatitikimo

problemą arba, siekiant užtikrinti pradinį supaprastinto bankroto proceso tikslo

pasiekimą, įtvirtinti teisinį reglamentavimą, kuris imperatyviai nustatytų, jog ĮBĮ

131

str. 1 dalyje numatytas terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęstas. Jei

per šį terminą supaprastinto bankroto proceso tikslas nebūtų pasiektas, t. y.

įmonės bankroto procesas nebūtų baigtas bei, siekiant užtikrinti, jog visos būtinos

bankroto procedūros būtų atliktos, ĮBĮ turėtų sudaryti sąlygas pastarąsias vykdyti

įprasta tvarka – kaip tai šiuo metu yra įtvirtinta dėl atvejo, nurodyto 131

str. 5

dalyje: ,,Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir

administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą

nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai

21

daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima

nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti

įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų

nagrinėjimo teisme tvarka“.

2014-12-29 Sutiktina, jog darbuotojai yra laikytini labiau socialiai pažeidžiama visuomenės

grupe, kurių atleidimo procedūra turi būti aiškiai aptarta. Vis dėlto, šiuo metu

darbuotojų atleidimas pagal ĮBĮ 19 straipsnyje nustatytą procedūrą yra gana

sudėtingas, o kartais ir neįmanomas: administratoriui dažnai neperduodami

įmonės dokumentai, darbuotojai nerandami darbo vietoje, nes įmonė nevykdo

veiklos. Taigi manytina, kad ši problema reikalauja papildomo aptarimo bei

galimo ĮBĮ 19 straipsnio pakeitimo.

Departamento nuomone, bankroto bylos iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo faktas

(būtent nuo šio momento laikoma, kad sueina visų bankrutuojančios įmonės

skolų mokėjimo terminas) yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartis su

darbuotojais atskirai jų apie tai neįspėjus, tuo labiau, kad bankroto proceso metu

darbuotojai gali būti įdarbinami tik terminuotomis darbo sutartimis ir

kreditoriams tam pritarus. Reikia pažymėti, kad ir šiuo metu įspėjimo terminas

nenumatytas atleidžiant administracijos vadovą ar asmenį, veikiantį įmonės

vardu. Be to, minėtame straipsnyje visiškai neaptarta galimybė atleisti

darbuotojus ligos laikotarpiu ar esant gimdymo bei motinystės atostogose, nors

akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės galimybės užtikrinti garantijas,

numatytas DK, yra itin ribotos.

2014-12-29 Jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia

įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios

įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, bankroto administratorius ne

vėliau kaip per mėnesį nuo minėto termino turėtų sušaukti kreditorių susirinkimą,

kuris spręstų klausimą dėl įmonės pabaigos, t. y. dėl turto nurašymo, nurašyto

turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojimo arba sunaikinimo tvarkos,

prašymo teismui dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo

pateikimo/nepateikimo.

2014-12-29 Susiklosto situacija, jog nors įmonės bankroto byla baigta nagrinėti, tačiau

Juridinių asmenų registre įmonė vis dar egzistuoja, o dėl dokumentų pridavimo

klausimo užsitęsimo tokia situacija gali trukti gana ilgą laiko tarpą. Atitinkamai

tikslinga tikslinti ĮBĮ 32 str. 4 dalį, t. y. nurodyti, jog teismas, nagrinėjantis

22

įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai jam be šioje

dalyje nurodytų dokumentų taip pat pateikiama pažyma, kad dokumentai toliau

saugoti perduoti archyvui.

Praktikoje pasitaiko atvejų, jog po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos

įsiteisėjimo administratorius taip ir nepateikia prašymo Juridinių asmenų registro

tvarkytojui išregistruoti įmonę. To priežastys gali būti įvairios: administratorius

netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugų, administratorius

fizinis asmuo miršta. Tokiu atveju susiklosto situacija, kad įmonės bankroto byla

jau yra baigta, tačiau asmuo, kuris gali atlikti paskutinius veiksmus, susijusius su

įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, nebeegzistuoja. ĮBĮ apskritai

nėra nuostatų, kurios nurodytų, kaip tokia situacija spręstina. Atitinkamai

pasiūlyta patikslinti ĮBĮ 32 str. 5 dalį, numatant ir teismo pareigą pateikti

Juridinių asmenų registrui informaciją apie priimtą sprendimą dėl įmonės

pabaigos, kas būtų pagrindu išregistruoti šią įmonę. Toks pakeitimas būtų

priemonė, kuri užtikrintų, kad pasibaigusi įmonė bus išregistruota.