ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO … · 2014-12-04 · ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS ĮMONIŲ BANKROTO TENDENCIJŲ SKIRTINGUOSE

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS

ĮMONIŲ BANKROTO TENDENCIJŲ SKIRTINGUOSE REGIONUOSE ANALIZĖ

2014-07-16 Nr. A4-818

Vilnius

ĮMONIŲ BANKROTO LYGIS

Nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėti 14537 bankroto procesai, iš kurių

11286 bankroto procesai (77,6 proc.) baigti, o 3251 bankroto procesas (22,4 proc.) tebevykdomas.

Per 2013 m. pradėti 1552 bankroto procesai, t.y. 10,8 proc. daugiau nei per 2012 m. (1401

įm.). (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

Vertinant ne absoliutų įmonių bankrotų skaičių, o įmonių bankroto skaičiaus procentinį

santykį su šalyje veikiančių ūkio subjektų skaičiumi1 (toliau – įmonių bankroto lygis), matyti, kad

per 2009 metus bankrutuojančių įmonių dalis visame aktyvių ūkio subjektų skaičiuje išaugo beveik

dvigubai ir siekė 2,2 proc., kai tuo tarpu iki 2008 m. krizės kasmet bankrutuodavo apie 1 proc. visų

šalyje veikiančių ūkio subjektų. 2010-2011 m. buvo matoma įmonių bankroto lygio kritimo

tendencija, tačiau 2012 m. įmonių bankroto lygis vėl pakilo ir siekė 1,7 proc., o 2013 m. – 1,8 proc.

(žr. 2 paveikslą).

1 Lietuvos statistikos departamentas, skelbdamas šią statistiką, veikiančiu ūkio subjektu laiko Juridinių asmenų registre

įregistruotą ūkio subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, turintį darbuotojų ir (arba) pajamų.

269 347 298 356 408 407

315 437

987 842

676 635 767

321

452

323 353

365 352

291

520

857

795

598 766

785

590

799

621

709 773 759

606

957

1844

1637

1274

1401

1552

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Įm. sk. 2001-2013 m. pradėti bankroto procesai

I pusmetis

II pusmetis

Iš viso per metus

2

2 paveikslas

Nemažėjantis įmonių bankroto lygis šalyje verčia tokių tendencijų priežasčių ieškoti stebint

atskirus regionus. Analizuojant bankrutavusių įmonių pasiskirstymą pagal apskritis matyti, kad

2009-2013 m. įmonės daugiausia bankrutavo Vilniaus (apie 40 proc.), Kauno (apie 20 proc.) bei

Klaipėdos (apie 15 proc.) apskrityse (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas

169053 173548 177123 180587

185119

196898

81376 84574 83202 86987 83624 86929

8594 8319 9198 10391 14866 13471

957 1844 1637 1274 1401 1552

1,2

2,2

2,0

1,5

1,7 1,8

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

200000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Įregistruoti ūkio subjektai, iš viso (Statistikos departamento duomenys)

Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)

Per metus įregistruoti juridiniai asmenys (VĮ Registrų centras duomenys)

Per metus pradėti bankroto procesai

Įmonių bankroto lygis (per metus pradėtų bankroto procesų santykis su veikiančių ūkio subjektų skaičiumi metų pradžioje, proc.) (skalė dešinėje)

0

100

200

300

400

500

600

700

Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Marijampolės Alytaus Telšių Utenos Tauragės

637

383

268

137 138

54 69 75

56

27

619

325

245

99 116

47 53 54 46 33

526

232

187

104

65

33 45 37 31

14

573

232

199

138

61

30 38 43 64

23

627

288

223

132

65

30 37 45 65

40

2009-2013 m. pradėti bankroto procesai pagal apskritis

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

3

Įmonių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių dominavimą tarp bankrutuojančių įmonių

lemia tai, kad šiose apskrityse veikiančios įmonės sudaro didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių ūkio

subjektų: Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 m. pradžioje iš visų Lietuvoje

veikiančių ūkio subjektų 37 proc. veikė Vilniaus, 20,2 proc. –Kauno, o 11,8 proc. – Klaipėdos

apskrityje.

Todėl tikslingiau būtų analizuoti įmonių bankroto lygio skirtinguose regionuose ypatumus. 4

paveiksle matyti, kad 2011-2013 m. Klaipėdos (vidutiniškai apie 1,98 proc.), Utenos (vidutiniškai

apie 1,91 proc.), Vilniaus (vidutiniškai apie 1,85 proc.) bei Šiaulių (vidutiniškai apie 1,82 proc.)

apskrityse įmonių bankroto lygis buvo didžiausias ir aukštesnis nei įmonių bankroto lygio vidurkis

visoje šalyje (apie 1,7 proc.).

4 paveikslas

Kadangi 2013 m. didžiausias įmonių bankroto lygis buvo fiksuojamas Utenos, Klaipėdos,

Vilniaus, Tauragės ir Šiaulių apskrityse, atlikta detalesnė įmonių bankroto tendencijų šiose

apskrityse analizė.

Įmonių bankroto lygis Utenos apskrityje

2008-2013 m. Utenos apskrityje per metus bankrutavo vidutiniškai apie 1,8 proc. šioje

apskrityje veikiančių ūkio subjektų, per 2013 m. – 2,3 proc. visų Utenos apskrityje veikiančių ūkio

subjektų (žr. 5 paveikslą).

1,7

1,9 2,0

1,3 1,4

1,6

1,8

2,0

2,2

1,5

2,0

1,9

1,1 1,1 1,1 1,1 1,0 1,0

1,3

1,2 1,1 1,1

1,3 1,4

1,1

2,4 2,3

0,7

1,2

1,9

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

20

11

m.

201

2 m

.

20

13

m.

Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Marijampolės Alytaus Telšių Utenos Tauragės

Proc. Įmonių bankroto lygis 2011-2013 m. pagal apskritis

4

5 paveikslas

Analizuojant Utenos apskrities savivaldybes, matyti, kad aukščiausiu bankroto lygiu 2012-

2013 m. pasižymėjo Visagino savivaldybė – per 2012-2013 m. kasmet bankrutavo apie 7 proc. šioje

savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų (žr. 6 paveikslą).

6 paveikslas

Visagino savivaldybėje 2013 m. bankrutavo vidutiniškai apie 14 metų iki bankroto veikusios

įmonės, užsiimančios mažmenine prekyba specializuotose (gėlių, sodinukų, sėklų, trąšų, naminių

gyvūnėlių ir jų ėdalo mažmeninės prekybos; kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos

mažmeninės prekybos; metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninės prekybos) parduotuvėse, pastatų

statyba, taksi ar kita aptarnavimo veikla. Analizuojant šių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad

pagrindinės Visagino savivaldybėje bankrutuojančių įmonių bankroto priežastys – dingęs (miręs)

savininkas, mokesčių sistemos pokyčiai (per dideli mokesčiai) bei rinkos praradimas (nepaklausi

veiklos sritis, nuostolinga veikla).

2852 2873 2811 2941

2703 2833

45 56 46 31 64 65

1,6

1,9

1,6

1,1

2,4 2,3

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.Utenos apskrityje veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)Per metus Utenos apskrityje pradėti bankroto procesaiĮmonių bankroto lygis Utenos apskrityje, proc. (skalė dešinėje)

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Anykščių r. sav. Ignalinos r. sav. Molėtų r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav. Zarasų r. sav.

Veikiantys ūkio subjektai 470 507 253 257 374 385 857 889 441 478 308 317

Pradėti bankroto procesai 5 0 4 3 3 3 12 18 31 33 9 8

Įmonių bankroto lygis, proc. 1,1 0,0 1,6 1,2 0,8 0,8 1,4 2,0 7,0 6,9 2,9 2,5

1,1

0,0

1,61,2

0,8 0,8

1,4

2,0

7,0 6,9

2,92,5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

Proc. Įmonių bankroto lygis Utenos apskrities savivaldybėse 2012-2013 m.

5

Įmonių bankroto lygis Klaipėdos apskrityje

2008-2013 m. Klaipėdos apskrityje per metus bankrutavo vidutiniškai apie 2,1 proc. šioje

apskrityje veikiančių ūkio subjektų, per 2013 m. – 2,2 proc. Klaipėdos apskrityje veikiančių ūkio


7 paveikslas

Analizuojant Klaipėdos apskrities savivaldybes, matyti, kad aukščiausiu bankroto lygiu 2012-

2013 m. pasižymėjo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės (žr. 8 paveikslą).

8 paveikslas

9992 10403 10254 10570

10036 10227

160 268 245 187 199 223

1,6

2,6

2,4

1,8 2,0

2,2

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Klaipėdos apskrityje veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)Per metus Klaipėdos apskrityje pradėti bankroto procesaiĮmonių bankroto lygis Klaipėdos apskrityje, proc. (skalė dešinėje)

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Klaipėdos m. sav. Klaipėdos r. sav. Kretingos r. sav. Neringos sav. Palangos m. sav. Skuodo r. sav. Šilutės r. sav.

Veikiantys ūkio subjektai 5946 5984 1202 1323 852 842 175 180 644 650 306 313 911 935

Pradėti bankroto procesai 138 156 31 34 16 13 1 3 9 9 0 2 4 6

Įmonių bankroto lygis, proc. 2,3 2,6 2,6 2,6 1,9 1,5 0,6 1,7 1,4 1,4 0,0 0,6 0,4 0,6

2,3

2,6 2,6 2,6

1,9

1,5

0,6

1,7

1,4 1,4

0,0

0,6

0,4

0,6

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Proc. Įmonių bankroto lygis Klaipėdos apskrities savivaldybėse 2012-2013 m.

6

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse 2013 m. bankrutavo vidutiniškai apie 8,4 metų iki

bankroto veikusios įmonės, užsiimančios gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, krovininiu

kelių transportu, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, restoranų ir pagaminto valgio

teikimo veikla, variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, didmenine (medienos,

statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių; atliekų ir laužo) prekyba bei mažmenine prekyba

specializuotose (baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninės prekybos; gėrimų

mažmeninės prekybos) parduotuvėse ir nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas,

gėrimai ir tabakas. Analizuojant šių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės Klaipėdos

miesto ir rajono savivaldybėse bankrutuojančių įmonių bankroto priežastys – sukaupti per dideli

įsiskolinimai, apyvartinių lėšų trūkumas, veiklos nutraukimas (likvidavimas), dingęs (miręs)

savininkas, rinkos praradimas (nepaklausi veiklos sritis, nuostolinga veikla).

Įmonių bankroto lygis Vilniaus apskrityje

2008-2013 m. Vilniaus apskrityje per metus bankrutavo vidutiniškai apie 1,8 proc. šioje

apskrityje veikiančių ūkio subjektų, per 2013 m. – 2 proc. Vilniaus apskrityje veikiančių ūkio


9 paveikslas

Analizuojant Vilniaus apskrities savivaldybes, matyti, kad aukščiausiu bankroto lygiu 2012-

2013 m. pasižymėjo Ukmergės rajono savivaldybė – per 2012 m. bankrutavo 1,8 proc., o per 2013

m. – 3,2 proc. šioje savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų (žr. 10 paveikslą). Ukmergės rajono

savivaldybėje 2013 m. bankrutavo vidutiniškai apie 13,2 metų iki bankroto veikusios įmonės (apie

80 proc. iš jų – individualios), užsiimančios mažmenine (mažmenine prekyba nespecializuotose

parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas; metalo dirbinių, dažų ir stiklo

mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse) ir didmenine (įvairių prekių pardavimo agentų

veikla; žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla;

kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmenine prekyba) prekyba,

gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų

įrengimu, medienos pjaustymu ir obliavimu. Analizuojant šių įmonių bankroto ataskaitas matyti,

kad pagrindinės Ukmergės rajono savivaldybėje bankrutuojančių įmonių bankroto priežastys –

mokesčių sistemos pokyčiai (per dideli mokesčiai), pramoninis, konkurencinis silpnumas

(nesugebėjimas dirbti rinkos sąlygomis), apyvartinių lėšų trūkumas ir sukaupti per dideli

įsipareigojimai.

28147 29670 29347

30887 30055 32073

229 637 619 526 573 627

0,8

2,1 2,1

1,7 1,9 2,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Vilniaus apskrityje veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)Per metus Vilniaus apskrityje pradėti bankroto procesaiĮmonių bankroto lygis Vilniaus apskrityje, proc. (skalė dešinėje)

7

10 paveikslas

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. įmonių bankroto lygis Švenčionių rajono savivaldybėje

ženkliai padidėjo ir siekė 3,3 proc. Švenčionių rajono savivaldybėje 2013 m. bankrutavo

vidutiniškai apie 13,3 metų iki bankroto veikusios individualios įmonės ir uždarosios akcinės

bendrovės, užsiimančios mažmenine prekyba (gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla, gėrimų

mažmenine prekyba), gamyba (drabužių siuvimas, plastikinių statybos dirbinių gamyba), statyba

(staliaus dirbinių įrengimas; statybinio miško ir statybinių medžiagų pardavimo agentų veikla),

žemės ūkiu ir miškininkyste (daugiamečių augalų auginimas; medienos ruoša), nekilnojamojo turto

nuoma ir eksploatavimu. Analizuojant šių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės

Švenčionių rajono savivaldybėje bankrutuojančių įmonių bankroto priežastys – apyvartinių lėšų

trūkumas, sukaupti per dideli įsiskolinimai, veiklos nutraukimas (likvidavimas).

Įmonių bankrotas Tauragės apskrityje

2008-2013 m. Tauragės apskrityje per metus bankrutavo vidutiniškai apie 1,3 proc. šioje

apskrityje veikiančių ūkio subjektų, per 2013 m. – 1,9 proc. Tauragės apskrityje veikiančių ūkio


11 paveikslas

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Elektrėnų sav. Šalčininkų r. sav. Širvintų r. sav. Švenčionių r. sav. Trakų r. sav. Ukmergės r. sav. Vilniaus m. sav. Vilniaus r. sav.

Veikiantys ūkio subjektai 359 366 416 433 244 257 322 334 606 650 657 683 25881 27553 1570 1797

Pradėti bankroto procesai 6 3 3 3 2 2 4 11 7 6 12 22 521 553 18 27

Įmonių bankroto lygis, proc. 1,7 0,8 0,7 0,7 0,8 0,8 1,2 3,3 1,2 0,9 1,8 3,2 2,0 2,0 1,1 1,5

1,7

0,80,7 0,7

0,8 0,8

1,2

3,3

1,2

0,9

1,8

3,2

2,0 2,0

1,1

1,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5Proc. Įmonių bankroto lygis Vilniaus apskrities savivaldybėse 2012-2013 m.

1994 2037 1973 2079 1960

2071

19 27 33 14 23 40

1,0

1,3

1,7

0,7

1,2

1,9

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0

500

1000

1500

2000

2500

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Tauragės apskrityje veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)

Per metus Tauragės apskrityje pradėti bankroto procesai

Įmonių bankroto lygis Tauragės apskrityje, proc. (skalė dešinėje)

8

Analizuojant Tauragės apskrities savivaldybes, matyti, kad aukščiausiu bankroto lygiu 2012-

2013 m. pasižymėjo Šilalės rajono savivaldybė (žr. 12 paveikslą).

12 paveikslas

Šilalės rajono savivaldybėje 2013 m. bankrutavo vidutiniškai apie 12 metų iki bankroto

veikusios individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, užsiimančios krovininiu kelių

transportu, mažmenine prekyba specializuotose (metalo dirbinių, dažų ir stiklo; maisto, gėrimų ir

tabako gaminių kioskuose ir prekyvietėse) parduotuvėse bei nespecializuotose parduotuvėse,

kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, medienos ruoša, pjaustymu ir obliavimu. Analizuojant

šių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės Šilalės rajono savivaldybėje bankrutuojančių

įmonių bankroto priežastys – sukaupti per dideli įsiskolinimai bei netinkamas (neatsakingas)

įmonės valdymas (vadybos stoka).

Įmonių bankrotas Šiaulių apskrityje

2008-2013 m. Šiaulių apskrityje per metus bankrutavo vidutiniškai apie 1,8 proc. šioje

apskrityje veikiančių ūkio subjektų, per 2013 m. – 1,9 proc. Šiaulių apskrityje veikiančių ūkio


13 paveikslas

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Jurbarko r. sav. Pagėgių sav. Šilalės r. sav. Tauragės r. sav.

Veikiantys ūkio subjektai 505 522 126 151 424 451 905 947

Pradėti bankroto procesai 7 4 1 1 7 15 8 20

Įmonių bankroto lygis, proc. 1,4 0,8 0,8 0,7 1,7 3,3 0,9 2,1

1,4

0,8 0,80,7

1,7

3,3

0,9

2,1

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Proc. Įmonių bankroto lygis Tauragės apskrities savivaldybėse 2012-2013 m.

6625 6825 6665 7004 6750 6849

141 137 99 104 138 132

2,1

2,0

1,5 1,5

2,0 1,9

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Šiaulių apskrityje veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)Per metus Šiaulių apskrityje pradėti bankroto procesaiĮmonių bankroto lygis Šiaulių apskrityje, proc. (skalė dešinėje)

9

Analizuojant Šiaulių apskrities savivaldybes, matyti, kad aukščiausiu bankroto lygiu 2012-

2013 m. pasižymėjo Šiaulių rajono ir miesto savivaldybės (žr. 14 paveikslą).

14 paveikslas

Šiaulių rajono ir miesto savivaldybėse 2013 m. bankrutavo vidutiniškai apie 10,5 metų iki

bankroto veikusios įmonės (daugiau nei 70 proc. iš jų – individualios), užsiimančios didmenine

(medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių; elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų;

atliekų ir laužo) ir mažmenine prekyba nespecializuotuose ir specializuotose (metalo dirbinių, dažų

ir stiklo; statybinių medžiagų; elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų; naudotų daiktų) parduotuvėse,

variklinių transporto priemonių ir motociklų didmenine ir mažmenine prekyba bei remontu, gamyba

(duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba; baldų gamyba; medienos

pjaustymu ir obliavimu), statyba (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; vandentiekio,

šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu), žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste

(mišriuoju žemės ūkiu; miškininkystei būdingų paslaugų veikla; jūrinė žvejyba; gėlųjų vandenų

žvejyba, akvakultūra), krovininiu kelių transportu ar kita (maitinimo; konsultacine verslo ir kito

valdymo; reklamos agentūrų; pramogų ir poilsio organizavimo) veikla. Analizuojant šių įmonių

bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės Šiaulių rajono ir miesto savivaldybėse bankrutuojančių

įmonių bankroto priežastys – apyvartinių lėšų trūkumas, sukaupti per dideli įsiskolinimai bei

netinkamas (neatsakingas) įmonės valdymas (vadybos stoka).

BANKRUTUOJANČIŲ ĮMONIŲ GYVAVIMO TRUKMĖ

Vertinant vidutinę įmonių, kurioms 2012-2013 m. pradėtas bankroto procesas, gyvavimo

trukmę, matyti kad visose analizuojamose apskrityse 2013 m. dėl išaugusio ilgiau gyvuojančių

įmonių bankrotų skaičiaus vidutinė bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė pailgėjo (žr. 15

paveikslą).

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Akmenės r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. sav. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav.

Veikiantys ūkio subjektai 346 350 437 441 490 489 386 383 572 588 3710 3753 809 845

Pradėti bankroto procesai 5 3 1 2 4 9 4 2 9 8 91 85 24 23

Įmonių bankroto lygis, proc. 1,4 0,9 0,2 0,5 0,8 1,8 1,0 0,5 1,6 1,4 2,5 2,3 3,0 2,7

1,4

0,9

0,2

0,5

0,8

1,8

1,0

0,5

1,6

1,4

2,5

2,3

3,0

2,7

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5Proc. Įmonių bankroto lygis Šiaulių apskrities savivaldybėse 2012-2013 m.

10

15 paveikslas

Ilgesne vidutine bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukme tarp šių apskričių pasižymi Utenos

apskritis – įmonių, kurioms Utenos apskrityje per 2013 m. pradėtas bankroto procesas, vidutinė

gyvavimo iki bankroto trukmė – 14 metų (2012 m. vidutinė bankrutuojančių įmonių gyvavimo

trukmė siekė 9,4 m.)

Utenos apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

Analizuojant Utenos apskrityje bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą pagal gyvavimo trukmę

iki bankroto matyti, kad 2013 m. įmonių, iki bankroto gyvavusių 10 metų ir ilgiau, bankroto

procesų dalis ženkliai išaugo ir sudarė 69 proc. (45 įm.) (žr. 16 paveikslą).

16 paveikslas

Daugiau nei 40 proc. šių 10 metų ir ilgiau gyvavusių įmonių sudaro individualios įmonės,

užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, daugiausia bankrutuojančios (kaip nurodoma

įmonių bankroto ataskaitose) dėl dingusio (mirusio) savininko bei mokesčių sistemos pokyčių.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Utenos apskritis Klaipėdos apskritis Vilniaus apskritis Tauragės apskritis Šiaulių apskritis

9,36

14,01

7,76

8,65 7,97 9,03 9,45

10,33

9,52 10,21

Metai Vidutinė bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

iki 1 metų; 0 įm.; 0%

1–2 metų; 0 įm.; 0%2–3 metų; 1 įm.; 2%

3–4 metų; 4 įm.; 6%

4–5 metų; 4 įm.; 6%

5–10 metų; 11 įm.; 17%

10 ir daugiau metų; 45 įm.; 69%

2013 m.

iki 1 metų; 0 įm.; 0% 1–2 metų; 4 įm.; 6%

2–3 metų; 1 įm.; 2%

3–4 metų; 4 įm.; 6%

4–5 metų; 7 įm.; 11%

5–10 metų; 23 įm.; 36%


2012 m.

Utenos apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

11

Klaipėdos apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

Analizuojant Klaipėdos apskrityje bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą pagal gyvavimo

trukmę iki bankroto matyti, kad 2013 m. įmonių, iki bankroto gyvavusių 10 metų ir ilgiau, bankroto

procesų dalis išaugo ir sudarė 35 proc. (78 įm.) (žr. 17 paveikslą).

17 paveikslas

Apie 40 proc. šių 10 metų ir ilgiau gyvavusių įmonių sudaro nedidelės individualios įmonės,

užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, daugiausia bankrutuojančios (kaip nurodoma

įmonių bankroto ataskaitose) dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų bei apyvartinių lėšų trūkumo.

Vilniaus apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

Analizuojant Vilniaus apskrityje bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą pagal gyvavimo

trukmę iki bankroto matyti, kad tiek 2012 m., tiek 2013 m. įmonių, iki bankroto gyvavusių nuo 5 iki

10 metų, bankroto procesų dalis buvo didžiausia ir sudarė 36 proc. (žr. 18 paveikslą).

18 paveikslas

Daugiau nei 90 proc. šių nuo 5 iki 10 metų gyvavusių įmonių sudaro individualios įmonės,

užsiimančios statyba, didmenine ir mažmenine prekyba, nekilnojamojo turto operacijomis,

iki 1 metų; 0 įm.; 0%1–2 metų; 18 įm.; 8%

2–3 metų; 24 įm.; 11%

3–4 metų; 21 įm.; 9%

4–5 metų; 14 įm.; 6%5–10 metų; 68 įm.;

31%


2013 m.


2–3 metų; 18 įm.; 9%

3–4 metų; 19 įm.; 10%

4–5 metų; 25 įm..; 13%

5–10 metų įm.; 68 įm.; 34%


2012 m.

Klaipėdos apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė


1–2 metų; 39 įm.; 6%

2–3 metų; 51 įm.; 8%

3–4 metų; 50 įm.; 8%

4–5 metų; 41 įm.; 7%

5–10 metų; 224 įm.; 36%


2013 m.

iki 1 metų; 6 įm.; 1%1–2 metų; 38 įm.;

7%

2–3 metų; 57 įm.; 10%

3–4 metų; 45 įm.; 8%

4–5 metų; 54 įm.; 9%

5–10 metų; 209 įm.; 36%


2012 m.

Vilniaus apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

12

transporto ar aptarnavimo veikla ir daugiausia bankrutuojančios (kaip nurodoma įmonių bankroto

ataskaitose) dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų ir apyvartinių lėšų trūkumo bei rinkos praradimo.

Tauragės apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

Analizuojant Tauragės apskrityje bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą pagal gyvavimo

trukmę iki bankroto matyti, kad 2013 m. įmonių, iki bankroto gyvavusių nuo 5 iki 10 metų,

bankroto procesų dalis išaugo ir sudarė 38 proc. (žr. 19 paveikslą). Tai daugiausia įmonės,

užsiimančios krovininiu kelių transportu ir dažniausiai bankrutuojančios (kaip nurodoma įmonių

bankroto ataskaitose) dėl netinkamo (neatsakingo) įmonės valdymo, vadybos stokos.

19 paveikslas

Šiaulių apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

Analizuojant Šiaulių apskrityje bankrutuojančių įmonių pasiskirstymą pagal gyvavimo trukmę

iki bankroto matyti, kad 2013 m. išaugo įmonių, iki bankroto gyvavusių nuo 5 iki 10 metų,

bankroto procesų dalis ir sudarė 35 proc. (žr. 20 paveikslą).

20 paveikslas

Apie 90 proc. šių 5-10 metų gyvavusių įmonių sudaro nedidelės individualios įmonės,

užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, transportu ar statyba ir daugiausia bankrutuojančios


2–3 metų; 2 įm.; 5%

3–4 metų; 4 įm.; 10% 4–5 metų; 1 įm.; 2%

5–10 metų; 15 įm.; 38%


2013 m.


2–3 metų; 2 įm.; 9%

3–4 metų; 5 įm.; 22%

4–5 metų; 1 įm.; 4%

5–10 metų; 4 įm.; 17%


2012 m.

Tauragės apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė


1–2 metų; 1 įm.; 1%

2–3 metų; 14 įm.; 11% 3–4 metų; 9 įm.; 7%

4–5 metų; 2 įm.; 1%

5–10 metų; 46 įm.; 35%


2013 m.


1–2 metų; 5 įm.; 4%

2–3 metų; 14 įm.; 10% 3–4 metų; 7 įm.; 5%

4–5 metų; 15 įm.; 11%

5–10 metų; 39 įm.; 28%


2012 m.

Šiaulių apskrityje bankrutuojančių įmonių gyvavimo trukmė

13

(kaip nurodoma įmonių bankroto ataskaitose) dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų, apyvartinių

lėšų trūkumo bei netinkamo (neatsakingo) įmonės valdymo, vadybos stokos.

BANKROTO PROCESAI PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Utenos apskritis

2012-2013 m. daugiausia bankroto procesų Utenos apskrityje pradėta įmonėms,

užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba, apdirbamąja gamyba ir statyba (žr. 21 paveikslą).

21 paveikslas

Tarp prekyba užsiimančių įmonių dominuoja mažmeninę prekybą nespecializuotose ir

specializuotose (kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos; metalo dirbinių, dažų ir stiklo;

gėlių, sodinukų, sėklų, trąšų, naminių gyvūnėlių ir jų ėdalo; knygų) parduotuvėse vykdančios

įmonės. Analizuojant prekyba užsiimančių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės tokių

įmonių bankroto priežastys – mokesčių sistemos pokyčiai (per dideli mokesčiai), dingęs (miręs)

savininkas ir sukaupti per dideli įsipareigojimai.

Tarp apdirbamąja gamyba užsiimančių įmonių vyrauja medienos ir medienos gaminių, baldų

gamybą vykdančios įmonės. Kaip pagrindinės tokių įmonių bankroto priežastys nurodomos

sukaupti per dideli įsipareigojimai ir apyvartinių lėšų trūkumas.

Didžiąją dalį Utenos apskrityje bankrutavusių statybos įmonių sudaro gyvenamųjų ir

negyvenamųjų pastatų statyba užsiimančios įmonės, bankrutuojančios (kaip nurodoma įmonių

bankroto ataskaitose) daugiausia dėl mokesčių sistemos pokyčių (per didelių mokesčių).

3

0

11

0 0

14

23

1

6

0 0

2 1

2

0 0 0 0 1

0 0

3

0

10

0 0

10

24

5 5

0 0 0

2 3

0 0 0 0

3

0 0 0

10

20

30

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U

Įm. sk. 2012-2013 m. Utenos apskrityje pradėti bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

2012 m.

2013 m.

A ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ B KASYBA IR KARJERŲ EKSPLOATAVIMAS C APDIRBAMOJI GAMYBA D ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS E VANDENS TIEKIMAS, NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS IR REGENERAVIMAS F STATYBA G DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ PREKYBA; VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR MOTOCIKLŲ REMONTAS H TRANSPORTAS IR SAUGOJIMAS I APGYVENDINIMO IR MAITINIMO PASLAUGŲ VEIKLA J INFORMACIJA IR RYŠIAI K FINANSINĖ IR DRAUDIMO VEIKLA L NEKILNOJAMOJO TURTO OPERACIJOS M PROFESINĖ, MOKSLINĖ IR TECHNINĖ VEIKLA N ADMINISTRACINĖ IR APTARNAVIMO VEIKLA O VIEŠASIS VALDYMAS IR GYNYBA; PRIVALOMASIS SOCIALINIS DRAUDIMAS P ŠVIETIMAS Q ŽMONIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SOCIALINIS DARBAS R MENINĖ, PRAMOGINĖ IR POILSIO ORGANIZAVIMO VEIKLA S KITA APTARNAVIMO VEIKLA T NAMŲ ŪKIŲ, SAMDANČIŲ DARBININKUS, VEIKLA; NAMŲ ŪKIŲ VEIKLA, SUSIJUSI SU SAVOMS REIKMĖMS TENKINTI SKIRTŲ NEDIFERENCIJUOJAMŲ GAMINIŲ GAMYBA IR PASLAUGŲ TEIKIMU U EKSTRATERITORINIŲ ORGANIZACIJŲ IR ĮSTAIGŲ VEIKLA

14

Klaipėdos apskritis

2012-2013 m. daugiausia bankroto procesų Klaipėdos apskrityje pradėta įmonėms,

užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba bei variklinių transporto priemonių ir motociklų

remontu, statyba bei transportu ir saugojimu (žr. 22 paveikslą).

22 paveikslas


specializuotose (gėrimų; baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių; maisto produktų)

parduotuvėse vykdančios įmonės bei variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių

reikmenų, drabužių ir avalynės, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių, atliekų ir

laužo didmenine prekyba užsiimančios įmonės. Analizuojant prekyba užsiimančių įmonių bankroto

ataskaitas matyti, kad pagrindinės tokių įmonių bankroto priežastys – sukaupti per dideli

įsipareigojimai, apyvartinių lėšų trūkumas ir veiklos nutraukimas (likvidavimas).

Didžiąją dalį Klaipėdos apskrityje bankrutavusių statybos įmonių sudaro statybų plėtra,

gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, elektros sistemos įrengimu bei vandentiekio, šildymo

ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimančios įmonės, bankrutuojančios (kaip nurodoma

įmonių bankroto ataskaitose) daugiausia dėl apyvartinių lėšų trūkumo, sukauptų per didelių

įsipareigojimų bei rinkos praradimo (nepaklausi veiklos sritis, nuostolinga veikla).

Tarp transportu ir saugojimu užsiimančių įmonių vyrauja krovininio kelių transporto, krovinių

gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklą vykdančios įmonės. Kaip pagrindinės tokių įmonių bankroto

priežastys nurodomos sukaupti per dideli įsipareigojimai ir apyvartinių lėšų trūkumas.

4

0

19

1 2

43

54

20 21

2 2

13

9

4

0 0 0 1 4

0 0

4

0

17

2 0

49

68

29

17

2 2

9

5

11

0 2

0

3 3

0 0 0

10

20

30

40

50

60

70

80


Įm. sk. 2012-2013 m. Klaipėdos apskrityje pradėti bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

2012 m.

2013 m.


15

Vilniaus apskritis

2012-2013 m. daugiausia bankroto procesų Vilniaus apskrityje pradėta įmonėms,

užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba bei statyba (žr. 23 paveikslą).

23 paveikslas

Didžiąją dalį Vilniaus apskrityje bankrutavusių prekyba užsiimančių įmonių sudaro medienos,

statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių, maisto produktų ir gėrimų, tekstilės gaminių, namų

ūkio reikmenų didmeninę prekybą vykdančios įmonės, taip pat ir mažmeninę prekybą

specializuotose (drabužių; gėrimų; kompiuterių, jų išorinės ir programinės įrangos; baldų,

apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių) parduotuvėse vykdančios įmonės. Analizuojant

prekyba užsiimančių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės tokių įmonių bankroto

priežastys – sukaupti per dideli įsipareigojimai, apyvartinių lėšų trūkumas ir rinkos praradimas

(nepaklausi veiklos sritis, nuostolinga veikla).

Tarp statybos įmonių dominuoja gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, statybų plėtra

bei vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimančios įmonės,

bankrutuojančios (kaip nurodoma įmonių bankroto ataskaitose) daugiausia dėl apyvartinių lėšų

trūkumo ir sukauptų per didelių įsipareigojimų.

2 0

56

1 5

109

178

37

27

12 5

26

43 42

0 7 2

8 13

0 0 6

0

56

1 6

97

168

63

50

16

4

26

61 47

0 2 4 9 11

0 0 0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200


Įm. sk.

2012-2013 m. Vilniaus apskrityje pradėti bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

2012 m.

2013 m.


16

Tauragės apskritis

2012-2013 m. daugiausia bankroto procesų Tauragės apskrityje pradėta įmonėms,

užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba, apdirbamąja gamyba bei transportu ir saugojimu


24 paveikslas


specializuotose (metalo dirbinių, dažų ir stiklo; maisto, gėrimų ir tabako gaminių; kompiuterių, jų

išorinės ir programinės įrangos) parduotuvėse vykdančios įmonės. Analizuojant prekyba

užsiimančių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės tokių įmonių bankroto priežastys –

apyvartinių lėšų trūkumas, sukaupti per dideli įsipareigojimai, veiklos nutraukimas (likvidavimas).

Didžiąją dalį Tauragės apskrityje bankrutavusių gamybos įmonių sudaro medienos pjaustymu

ir obliavimu, metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba užsiimančios įmonės, bankrutuojančios (kaip

nurodoma įmonių bankroto ataskaitose) daugiausia dėl sukauptų per didelių įsipareigojimų,

partnerių praradimo.

Tarp transportu ir saugojimu užsiimančių įmonių vyrauja krovininio kelių transporto veiklą

vykdančios įmonės. Kaip pagrindinė tokių įmonių bankroto priežastis nurodomas apyvartinių lėšų

trūkumas.

Šiaulių apskritis

2012-2013 m. daugiausia bankroto procesų Šiaulių apskrityje pradėta įmonėms,

užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba bei apdirbamąja gamyba (žr. 25 paveikslą).

0 0

4

0 0

3

6

1

5

0 1 1

2

0 0 0 0 0 0 0 0

1

0

7

0 0

3

15

8

2

0 0 0 0

2

0 0 0 0

2

0 0 0

10

20


Įm. sk. 2012-2013 m. Tauragės apskrityje pradėti bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

2012 m.

2013 m.


17

25 paveikslas

Didžiąją dalį Šiaulių apskrityje bankrutavusių prekyba užsiimančių įmonių sudaro mažmeninę

prekybą nespecializuotose ir specializuotose (metalo dirbinių, dažų ir stiklo; naujų prekių; naudotų

daiktų) parduotuvėse vykdančios įmonės, taip pat ir medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių

įrenginių, maisto produktų didmeninę prekybą vykdančios įmonės. Analizuojant prekyba

užsiimančių įmonių bankroto ataskaitas matyti, kad pagrindinės tokių įmonių bankroto priežastys –

apyvartinių lėšų trūkumas, sukaupti per dideli įsipareigojimai ir netinkamas įmonės valdymas.

Tarp apdirbamąja gamyba užsiimančių įmonių vyrauja medienos ir medienos gaminių, baldų

gamybą, taip pat duonos, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamybą vykdančios įmonės.

Kaip pagrindinės tokių įmonių bankroto priežastys nurodomos apyvartinių lėšų trūkumas ir

sukaupti per dideli įsipareigojimai.

BANKROTO PROCESO INICIATORIAI

Utenos apskritis

Analizuojant Utenos apskrityje 2012-2013 m. pradėtų bankroto procesų pasiskirstymą pagal

bankroto proceso iniciatorius matyti, kad didžiąją dalį per metus pradedamų bankroto procesų

inicijavo Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) – per 2013 m. VSDFV

iniciatyva pradėtas 41 (63 proc.) bankroto procesas (žr. 26 paveikslą).

10

0

32

0 0

21

33

15

7

1 1

7

4

0 0 0

3 2 2

0 0

9

1

21

0 1

16

45

17

5

1 1 2

6

3

0 0 0

2 2

0 0 0

10

20

30

40

50


Įm. sk. 2012-2013 m. Šiaulių apskrityje pradėti bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis

2012 m.

2013 m.


18

26 paveikslas

Per 2013 m. Utenos apskrityje ženkliausiai sumažėjo kitų kreditorių inicijuotų bankroto

procesų skaičius (35 proc.).

Klaipėdos apskritis

Analizuojant Klaipėdos apskrityje 2012-2013 m. pradėtų bankroto procesų pasiskirstymą

pagal bankroto proceso iniciatorius matyti, kad didžiąją dalį per metus pradedamų bankroto procesų

inicijavo kiti kreditoriai (per 2012 m. – 120, per 2013 m. – 96 bankroto procesus) (žr. 27

paveikslą).

27 paveikslas

Per 2013 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) iniciatyva Klaipėdos apskrityje

pradėti 26 bankroto procesai (apie 12 proc. 2013 m. pradėtų bankroto procesų), kai tuo tarpu VMI

neinicijavo nė vieno iš 2012 m. Klaipėdos apskrityje pradėtų įmonių bankroto procesų. Taip pat per

2013 m. Klaipėdos apskrityje išaugo VSDFV, įmonės savininko ir vadovo inicijuotų bankroto

procesų skaičius.

8

2

26

41

2 3 2 1 3

5 3

0

20

13

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.

Darbuotojai Valstybinio socialiniodraudimo fondo

valdyba

Valstybinė mokesčiųinspekcija

Savininkas Įmonės vadovas Įmonės likvidatorius Kiti kreditoriai

Bankroto procesų iniciatoriai Utenos apskrityje 2012-2013 m.

15 12

33 42

0

26

6 14

22 30

3 3

120

96

0

20

40

60

80

100

120

140

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.


valdyba



Bankroto procesų iniciatoriai Klaipėdos apskrityje 2012-2013 m.

19

Vilniaus apskritis

Analizuojant Vilniaus apskrityje 2012-2013 m. pradėtų bankroto procesų pasiskirstymą pagal


inicijavo kiti kreditoriai (per 2012 m. – 314, per 2013 m. – 284 bankroto procesus) (žr. 28

paveikslą).

28 paveikslas

Per 2013 m. VMI iniciatyva Vilniaus apskrityje pradėti 62 bankroto procesai (apie 10 proc.

2013 m. pradėtų bankroto procesų), kai tuo tarpu VMI neinicijavo nė vieno iš 2012 m. Vilniaus

apskrityje pradėtų įmonių bankroto procesų. Taip pat per 2013 m. Vilniaus apskrityje išaugo

VSDFV inicijuotų bankroto procesų skaičius.

Tauragės apskritis

Analizuojant Tauragės apskrityje 2012-2013 m. pradėtų bankroto procesų pasiskirstymą pagal

bankroto proceso iniciatorius matyti, kad per 2012 m. išaugo VSDFV inicijuojamų bankroto

procesų skaičius ir VSDFV inicijavo didžiąją dalį per 2013 m. pradėtų bankroto procesų (68 proc.)


29 paveikslas

75 72 50

80

0

62 23 29

91 86

20 14

314 284

0

50

100

150

200

250

300

350

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.


valdyba



Bankroto procesų iniciatoriai Vilniaus apskrityje 2012-2013 m.

2 2

6

27

0 0 2 1 2 3

1 0

10

7

0

5

10

15

20

25

30

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.


valdyba



Bankroto procesų iniciatoriai Tauragės apskrityje 2012-2013 m.

20

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. Tauragės apskrityje VMI iniciatyva (kaip ir 2012 m.)

nebuvo pradėtas nė vienas bankroto procesas, kai tuo tarpu Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse

matomas ženklus VMI inicijuotų bankroto procesų skaičiaus padidėjimas.

Šiaulių apskritis

Analizuojant Šiaulių apskrityje 2012-2013 m. pradėtų bankroto procesų pasiskirstymą pagal


inicijavo VSDFV ir kiti kreditoriai (žr. 30 paveikslą).

30 paveikslas

Per 2013 m. Šiaulių apskrityje išaugo VSDFV, įmonės savininko ir VMI inicijuotų bankroto

procesų skaičius, tačiau ženklaus VMI inicijuotų bankroto procesų skaičiaus padidėjimo Šiaulių

apskrityje 2013 m. nebuvo.

Vis dėlto įmonių bankroto tendencijos apskrityse rodo, kad vis daugiau įmonių bankrutuoja,

nes nesugeba tinkamai įvykdyti su mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei

privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu susijusių įsipareigojimų.

ĮMONIŲ BANKROTO TENDENCIJŲ PROGNOZĖS

Išankstiniais duomenimis, per 2014 m. I pusm. buvo pradėti 768 bankroto procesai, t. y.

bankrutavo apie 0,8 proc. visų šalyje 2014 m. pradžioje veikusių ūkio subjektų.

Atsižvelgiant į pastarųjų metų įmonių bankroto lygį šalyje, tikėtina, kad per 2014 m. II pusm.

įmonių bankroto lygis šalyje išliks panašus, t. y. apie 0,8-0,9 proc. Tokiu atveju, per 2014 m. II

pusm. bankroto procesai galėtų būti pradėti apie 780-800 įmonių (žr. 31 paveikslą).

10

5

37

45

2 5 6

10

29

20

4 3

50

44

0

10

20

30

40

50

60

2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.


valdyba



Bankroto procesų iniciatoriai Šiaulių apskrityje 2012-2013 m.

21

31 paveikslas

Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos

nedisponuoja nemokių įmonių duomenimis, t.y. neturi pilnų duomenų apie įmones, kurių

įsipareigojimai viršija jų turimą turtą ir yra tikimybė, kad bus pradėtas bankroto procesas, todėl šios

įmonių bankroto skaičiaus augimo/mažėjimo 2014 m. prognozės gali nepasitvirtinti.

Direktorius Alvydas Geigalas

Ingrida Alčauskaitė, tel. (8 5) 249 9332, el. p. [email protected]

81376 81376 84574 84574 83202 83202

86987 86987 83624 83624

86929 86929 90790 90790

437 520 987 857 842 795 676 598 635 766 767 785 768* 780-800**

0,5

0,6

1,2

1,0 1,0 1,0

0,8

0,7 0,8

0,9 0,9 0,9

0,8 0,8-0,9**

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

2008 Ipusm.

2008 IIpusm.

2009 Ipusm.

2009 IIpusm.

2010 Ipusm.

2010 IIpusm.

2011 Ipusm.

2011 IIpusm.

2012 Ipusm.

2012 IIpusm.

2013 Ipusm.

2013 IIpusm.

2014 Ipusm.

2014 IIpusm.

Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)

Per pusmetį pradėti bankroto procesai

Įmonių bankroto lygis (per pusmetį pradėtų bankroto procesų santykis su veikiančių ūkio subjektų skaičiumi metų pradžioje, proc.) (skalė dešinėje)

* Išankstiniai duomenys ** Prognozė

Documents

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO … · 2014-12-04 · ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS ĮMONIŲ BANKROTO TENDENCIJŲ SKIRTINGUOSE