LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA

INGA ANDRIUŠKEVIČIENö

SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE ĮTAKĄ KARVIŲ

IŠMILŽIUI IR PIENO SUDöTIES RODIKLIAMS X ŪKYJE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadov÷: dr. R. Mišeikien÷

KAUNAS 2011

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas - „somatinių ląstelių skaičiaus piene

įtaką karvių išmilžiui ir pieno sud÷ties rodikliams x ūkyje“.

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2011 02 21 Inga Andriuškevičien÷

(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2011 02 21 Inga Andriuškevičien÷

(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2011 02 21 Ramut÷ Mišeikien÷ (data) (darbo vadovo vardas ir pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2011 02 21 Romas Gružauskas (aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas (vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)

3

TURINYS SUMMARY ........................................................................................................................................ 4

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA........................................................................................................8

1.1. Karvių mastitas ......................................................................................................................... 8

1.2. Veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui ir pieno sud÷čiai .................................... 9

1.2.1. Genetiniai veiksniai ......................................................................................................... 10

1.2.1.1. Karvių veisl÷............................................................................................................. 10

1.2.2. Negenetiniai veiksniai ..................................................................................................... 11

1.2.2.1. Karvių amžius........................................................................................................... 11

1.2.2.2. Karvių laktacijos laikotarpis..................................................................................... 12

1.2.2.3. Karvių melžimo intervalai ........................................................................................ 14

1.2.2.4. Metų ir paros laikas .................................................................................................. 15

1.3. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka išmilžiui ir pieno sud÷čiai ................................................ 16

2. TYRIMO METODIKA ................................................................................................................. 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ............................................................................................................. 21

3.1. Pieno m÷ginių duomenų analiz÷............................................................................................ 21

3.2. Pieno m÷ginių analiz÷ pagal somatinių ląstelių skaičių ......................................................... 25

IŠVADOS.......................................................................................................................................... 29

LITERATŪRA .................................................................................................................................. 30

4

SUMMARY

Postgraduate a student Inga Andriuškevičien÷

Master thesis: “The Influence of Somatic Cells Count in Cows' Milk over Milk Yield

and indicators of Milk Composition in Farm X”.

Supervisor Dr. R. Mišeikien÷

The thesis of Veterinary Academy of Lithuanian Health Sciences University, Department of

Animal Science, was accomplished 2009 to 2011. This thesis contains 32 pages of text, 9 tables and

5 pictures.

The aim of thesis is to analyze the influence of somatic cells count (SCC) in Cows' milk over

milk yield and indicators of milk composition.

The tasks of thesis:

1. To summarize the literature, analyzing the influence of SCC in cows' milk over milk

yield and indicators of milk composition.

2. To analyze and evaluate:

• the SCC influence over milk yield and it's composition;

• the lactation influence over SCC;

• the season influence over SCC.

Research methodology.

Researches needed for this thesis were made in farm X. The samples of livestock milk

productivity were divided into four groups according to cow yield. Also the samples of milk were

divided into six SCC groups, according to cow lactations starting from one to fourteen. The season

(grassland, indoor) influence over SCC and indicators of milk composition was analyzed as well.

Such data were selected for a research: the last calving dates, age of cows, milk production (kg),

milk richness and protein content (percent), the amount of milk fat and protein (kg), milk lactose

(percent) and somatic cell count in milk (thousand/ml).

The data selected during the research were processed statistically using Microsoft Excel 2003,

Microsoft Word 2003, and the statistical “R“ package. The figures were calculated, averages,

deviations, reliability coefficients.

5

Conclusions:

1. After having analyzed the literature we can summarize that while increasing the number of

somatic cells in milk lactose content can reduce up to 10 percent, fat - up to 9 percent and

protein - up to 1 percent.

2. The research made in farm X shows that SCC in milk during the indoor period was 22.35

percent less than grassland period (respectively 413.37 ± 48.93 thousand/ml and 532.38 ±

54.89 thousand/ml), but the data were not statisticaly reliable.

3. There were the most somatic cells in milk of older lactating cows (VII – 818.09 ± 317.42

thousand /ml VIII – 1016.20 ± 238.30 thousand /ml X – 801.95 ± 150.38 thousand/ml XIII –

908.86 ± 319.11 thousand/ml).

4. Cows, whose daily milk yield was 20 - 30 kg, produced milk with maximum amount of

somatic cells (524.70 ± 90.96 thousand/ml). The milk richness and protein content of this

group of cows were the lowest (3.95 ± 0.06 and 3.10 ± 0.03 percent) camparing with other

groups.

6

ĮVADAS

D÷l pieno liaukos uždegimo piene padaug÷ja somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tad padid÷jęs

somatinių ląstelių skaičius – akivaizdus mastito požymis. Tešmens uždegimas – viena iš nuostolin-

giausių pieninių karvių ligų. D÷l šios ligos patiriama - 60 – 70 proc. visų nuostolių. Ekonominiai

nuostoliai atsiranda d÷l pieno produkcijos sumaž÷jimo – (50 – 55 proc.), gydymo išlaidų – (20 – 25

proc.) ir išlaidų, atsiradusių d÷l karvių išbrokavimo - (30–35 proc.).

Mastitas yra labai dažna liga melžiamų karvių bandose visame pasaulyje (Rajala-Schultz ir

kt. 1999; Sviland, Waage, 2002). Susirgus karvei mastitu krenta pieno ūkio pelningumas ne tik d÷l

prarasto pieno kiekio ir padidintų gydymo išlaidų, bet ir d÷l ankstyvo karvių išbrokavimų

skaičiaus (Seegers ir kt., 2003).

Karvių sergamumas slaptuoju mastitu Lietuvoje pastaruosius metus did÷ja. Juo jau serga apie

56 proc. laktuojančių karvių. Vertinant atskirus pieno ūkius, nustatoma nuo 5 iki 85 proc. sergančių

karvių. Jei jos nesirgtų, kiekviena Lietuvos karv÷ per laktaciją duotų vidutiniškai 650 kg pieno dau-

giau. Nuostoliai d÷l karvių sergamumo mastitu pieno gamintojams per metus siekia apie 261,8 mln.

litų (Japertas, Japertien÷, 2010).

Problema Lietuvoje išties did÷l÷, tad būtina susitelkti, kad karvių sergamumas maž÷tų, o

pieno kokyb÷ ger÷tų. Valstybin÷s įmon÷s, kontroliuojančios ūkininkų ūkius, turi parengti ilgalaikę

karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokyb÷s gerinimo programą. Kad ji būtų įgyvendinta,

pieno gamintojai, perdirb÷jai ir valstyb÷ turi veikti išvien. Ūkininkams yra reikalinga profesionali

pagalba, nustatant karvių sergamumo mastitu priežastis ir kaip tas priežastis pašalinti.

Karvei sergant slaptuoju tešmens uždegimu, piene ir tešmenyje iš pirmo žvilgsnio jokių

pakitimų nematyti, tačiau pieno gamyba sumaž÷ja ir pakinta jo sud÷tis bei padid÷ja somatinių

ląstelių skaičius, piene randama mikroorganizmų ir jų išskirtų toksinų. Visose išvystytos

pienininkyst÷s šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis

karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas,

siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti.

Tešmens uždegimas (mastitas) yra pasaulinio masto problema ir pati brangiausia pieninių

galvijų liga. Nekontroliuoti mastito, tai tas pats, kaip išpilti pieną į kanalizaciją.

2010 metų rugpjūčio 1 dienos Valstybin÷s įmon÷s „Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo

centro administruojamo ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Lietuvoje karvių skaičius sudar÷

356,75 tūkst. vnt. ir buvo 4,26 proc. mažesnis nei 2009 metų rugpjūčio 1 dienos. Šiuo laikotarpiu

karvių laikytojų skaičius sumaž÷jo 7,90 proc. (iki 95,85 tūkst. vnt.) Ypač sumaž÷jo smulkių ūkių,

laikančių karves, skaičius. Ūkių, laikančių iki 5 karvių, skaičius analizuojamu laikotarpiu sumaž÷jo

8,20 proc. (iki 85,58 tūkst. vnt.), laikančių nuo 6 iki 20 karvių ūkių – 7,32 proc. (iki 7,93 tūkst.

7

vnt.). Tačiau, lyginant 2010 metus su 2009 metais, išaugo stambių, karves laikančių, ūkių skaičius.

Pavyzdžiui, karvių laikytojų, laikančių nuo 21 iki100 karvių, skaičius išaugo 1,64 proc. (iki 2,11

tūkst. vnt.), o laikančių daugiau nei 101 karvę – net 6,07 proc. (iki 227 vnt.). Atitinkamai šiuose

ūkiuose karvių skaičius išaugo 1,05 proc. (iki 79,45 tūkst. vnt.) bei 2,30 proc. (iki 62,78 tūkst. vnt.).

Didžiausias karvių laikytojų skaičius buvo Kauno (12,93 tūkst.), Šiaulių (11,61 tūkst.) ir Vilniaus

(11,48 tūkst.) apskrityse. Tuo tarpu daugiausia karvių buvo laikoma Šiaulių (50,33 tūkst. vnt.),

Kauno (47,75 tūkst. vnt.) bei Taurag÷s (45,83 tūkst. vnt.) apskrityse

(http://www.vic.lt/?mid=381&id=4398. Prieiga per internetą 2011 m. sausio 21 d.).

Nepaneigiamas faktas: tik iš geros kokyb÷s pieno galima pagaminti kokybiškus pieno

produktus, o geros kokyb÷s pieną galima gauti tik iš sveikų, maistingais pašarais šeriamų karvių,

prižiūrimų laikantis higienos reikalavimų (Japertien÷, 2003).

Darbo tikslas – išanalizuoti somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) įtaką karvių išmilžiui ir pieno

sud÷ties rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Apibendrinti literatūrą, nagrin÷jančią SLS įtaką išmilžiui ir pieno sud÷ties rodikliams.

2. Išanalizuoti ir įvertinti:

• SLS įtaką išmilžiui ir pieno sud÷čiai;

• laktacijos įtaką SLS;

• sezono įtaką SLS.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Karvių mastitas

Mastitas (tešmens uždegimas) – dažniausiai pasitaikanti melžiamų karvių liga. Uždegimas

gali vystytis parenchiminiame, intersticiniame audiniuose, pieno kanaluose ir speniuose.

Tešmens uždegimas – tai atsakas į organizmui nepalankius faktorius, veikiančius tiek įvairius

vidaus organus, tiek ir tešmenį (Tacas ir kt., 2008). Mastitą gali sukelti mechaniniai, fiziniai,

cheminiai, biologiniai veiksniai, kurie mažina viso organizmo atsparumą. Taip pat mastitą sąlygoja

ir genetiniai faktoriai: spenio forma, sfinkterio tonusas, spenio kanalo anatomija, karv÷s amžius

(Rudejevien÷, 2007).

Uždegimas pasireiškia, kai mikroorganizmai patenka į pieno liauką pro spenio kanalą ir

pradeda tešmenyje daugintis. Kaip organizmo atsakas tešmenį „atakuojantiems“

mikroorganizmams, iš kraujo į pieno liauką atskuba leukocitai. Jie naikina tešmenyje

besidauginančius ligos suk÷l÷jus, kad šie nesuardytų pieną gaminančių ląstelių ir tešmens audinio.

Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatin÷mis ląstel÷mis, kurių sveikos karv÷s

piene gali būti tik iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ml). Karvei susirgus tešmens

uždegimu, somatinių ląstelių padaug÷ja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno

(Japertas, Japertien÷, 2010/1).

Pagrindin÷s ligos priežastys yra organizmo imuniteto stoka, prastos zoohigienin÷s sąlygos,

š÷rimo klaidos, stresas, traumos, karštis arba šaltis, bloga tešmens higiena ir priežiūra, melžimo

klaidos, bloga melžimo įrangos technin÷ būkl÷ ir kt. Mastitu gyvuliai gali sirgti bet kuriuo metų,

laktacijos bei užtrūkio laikotarpiu (Stankūnien÷, 2008).

Mastitas gali būti slaptas, be išorinių ligos požymių, ir klinikinis, kuris pasireiškia patinimu,

skausmingumu, karščiavimu, pieno pokyčiais ir kt. Mastitas daugiau ar mažiau pažeidžia tešmens

audinius: kraujagyslių kapiliarai išsiplečia, pro kraujagyslių sieneles į tešmenį praeina baltieji

kraujo kūneliai, o kraujo plazma pereina į audinius, sutrinka medžiagų apykaita. Prasideda tešmens

audinių tinimas. Uždegimo apimtas organas pasidaro karštas, paraudęs ir sukiet÷jęs, skausmingas.

Pieno sekrecija sutrinka, pakinta pieno fizikin÷s savyb÷s (Stankūnien÷, 2008).

Klinikinis mastitas yra uždegimin÷ reakcija į infekciją, kurio metu pakinta pieno spalva ir

matomi krešuliai (www.merckmanual.com. Prieiga per internetą 2010 m. spalio m÷n. 18 d.).

Somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą sukelia patogeniniai mikroorganizmai, skiriasi tik jų

simptomai (Grohn ir kt., 2004). Dauguma ūkininkų susiduria su klinikiniu mastitu ir nuo tos

minut÷s, kai karv÷ serga mastitu, pienas brokuojamas ir naudojamas ūkyje. Ūkininkas turi nuspręsti

9

ką toliau darys su ta karve – suteiks tinkamą gydymą (gydoma mažiausiai tris dienas), išbrokuos ar

kitais būdais išspręs iškilusią problemą (Neerhof ir kt., 2000).

Sergančių karvių piene ne tik randama daugiau somatinių ląstelių, bet ir pakinta jo sud÷tis,

pieno pasigamina mažiau. Dažnai jokių pakitimų nematyti, tačiau tiriant tokį pieną randamas ma-

žesnis laktoz÷s, baltymų ir riebalų kiekis. Nors bendras baltymų kiekis gali pakisti nedaug, tačiau

piene esantys baltymai pasikeičia smarkiai. Stipr÷jant uždegimui, chemin÷ pieno sud÷tis panaš÷ja į

kraujo, nes sud÷tin÷s dalys iš kraujo apytakos filtruojamos į pieno liauką. Labai pasikeičia riebalų

sud÷tis, padaug÷ja nesočiųjų didel÷s molekulin÷s mas÷s riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina

lipolizę (riebalų skaidymą). D÷l to suprast÷ja pieno produktų kokyb÷. Karvei susirgus mastitu, piene

pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę

(Neerhof ir kt., 2000).

Karv÷s gali susirgti tuberkulioze, brucelioze, gastritu bei kitomis ligomis. Tačiau dažniausiai

pasitaikanti karvių liga yra tešmens uždegimas – mastitas. Sergant tešmens uždegimu ar kita liga

pasikeičia pieno sud÷tis ir jo savyb÷s. Pirmas požymis, parodantis susirgimą, yra padid÷jęs

somatinių ląstelių kiekis (Gudonis, 2007).

Karvei sergant sutrinka pieno sekrecija, sumaž÷ja produktyvumas, pakinta pieno sud÷tis.

Paprastai sumaž÷ja riebalų, kazeino, laktoz÷s kiekiai. Įvyksta mineralinių medžiagų pokyčiai.

Sumaž÷ja kalcio, kalio, fosforo, magnio, padid÷ja chloro ir natrio kiekiai. Labai pablog÷ja produktų

kokyb÷, taip pat sumaž÷ja pieno biologin÷ vert÷, pakinta juslin÷s savyb÷s, piene jaučiamas druskų

prieskonis. Visi šie pokyčiai priklauso nuo ligos (Harding, 1999).

Geros sud÷ties ir savybių pienas gali būti gautas tik iš sveikų, geros fiziologin÷s būkl÷s

karvių.

1.2. Veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui ir pieno sud÷čiai

Piene, be mikroorganizmų, visada randama ir somatinių ląstelių. Jas sudaro baltieji kraujo

kūneliai (leukocitai) ir nuo tešmens audinio atskilusios dalel÷s.

Sveikos karv÷s piene somatinių ląstelių gali būti iki 200 – 300 tūkst./ml. Superkamame piene

somatinių leidžiama ne daugiau kaip 400 tūkst./ml.

Baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kurie sudaro 80 – 85 proc. bendro somatinių ląstelių

skaičiaus, tešmenyje naikina žalingus mikroorganizmus ir padeda pažeistiems pieną gaminantiems

audiniams v÷l normaliai funkcionuoti.

Somatinių ląstelių skaičius net ir sveikame tešmenyje būna nepastovus. Nustatyta, kad prieš

karvių užtrūkimą ląstelių skaičius padid÷ja.

Padid÷jus somatinių ląstelių skaičiui, sumaž÷ja pieno riebumas, laktoz÷s kiekis, primilžiai ir

pan.

10

Jeigu piene randama daug somatinių ląstelių, tai galima teigti, kad pienas gautas iš mastitu

sergančių karvių ir jame gali būti infekcijas sukeliančių mikroorganizmų.

Padid÷jus piene somatinių ląstelių skaičiui, keičiasi baltymų sud÷tis, sumaž÷ja pagrindinio

baltymo kazeino kiekis, o padaug÷ja mažesn÷s kokybin÷s vert÷s turinčių išrūgų baltymų kiekis

(Stankūnien÷, 2008).

Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams bei jų kaitai.

Svarbiausi – genetiniai ir negenetiniai veiksniai. Pagal mokslininkų, K. Pauliukas ir kt., (2005),

atliktą tyrimą - Juodmargių veisl÷s (Lietuvos juodmargių, Holšteinų, Vokietijos juodmargių,

Danijos juodmargių) įtaka pieno kiekiui ir sud÷čiai yra reikšminga, tačiau somatinių ląstelių

skaičiui – nežymi, o Holšteinų kraujo laipsnis dar÷ didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiaus piene

svyravimui (Pauliukas, Šidiškis, 2005). Negenetinių veiksnių įtaka (paros laiko, amžiaus, laikymo ir

š÷rimo sąlygos, sezonas, laktacijos laikotarpio, amžius veršiavimosi metu) turi įtakos pieno

sud÷čiai, tačiau somatinių ląstelių skaičiui piene ši įtaka nežymi (Žakas, 2002).

1.2.1. Genetiniai veiksniai

1.2.1.1. Karvių veisl÷

Pieno sud÷tis ir pieno kiekis priklauso nuo karv÷s veisl÷s. Pagal primelžiamo pieno kiekį

karv÷s gali būti m÷sin÷s, m÷sin÷s – pienin÷s ir pienin÷s. Lietuvoje paplitusios dviejų veislių karv÷s:

Lietuvos juodmarg÷s ir Lietuvos žalosios. Šių karvių veislių pieno sud÷tis yra nevienoda, skirtumai

pateikti 1 lentel÷je.

1 lentel÷. Lietuvos juodmargių ir žalųjų karvių veislių pieno sud÷tis

Veisl÷ Sausosios

medžiagos, proc.

Riebalai, proc. Baltymai,

proc.

Laktoz÷,

proc.

Lietuvos juodmarg÷s 12,13 3,53 3,57 4,40

Lietuvos žalosios 12,90 4,12 3,70 4,60

Lietuvos žalosios duoda pieną, kuriame daugiau riebalų ir baltymų, lyginant su Lietuvos

juodmargių karvių pienu.

Somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu

naudojamų daugelio veislių selekcin÷se programose (Weigel ir kt., 2000). Įvairiais tyrimais

mokslininkai įrodin÷ja ląstelių svarbą gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms

savyb÷ms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno chemin÷ sud÷tis – sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s,

11

kalcio, magnio ir fosforo, d÷l to pieną sunkiau perdirbti, o pieno produktai yra blogesn÷s kokyb÷s

(Juozaitien÷ ir kt., 2004).

Padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene yra vienas iš svarbiausių tešmens uždegimo

(mastito) parametrų. Remiantis įvairiose šalyse atliktais mastitų tyrimais, nustatyta tiesiogin÷

linijin÷ genetin÷ koreliacija tarp polinkio mastitui ir somatinių ląstelių skaičiaus tarp aukšto

produktyvumo specializuotų pieninių galvijų veislių (Philipsson ir kt., 2000; Rogers ir kt., 1999).

Didelis somatinių ląstelių skaičius piene ir sergamumas mastitu priklauso nuo aplinkos

veiksnių ir galvijų veisl÷s. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad didesniu atsparumu

įvairiems susirgimams, tarp jų ir mastitams, pasižymi vietin÷s, per šimtmečius susiformavusios ir

geriausiai prie vietinių ūkinių sąlygų prisitaikiusios, veisl÷s (Juozaitien÷ ir kt., 2004).

Intensyvūs somatinių ląstelių skaičiaus piene ir jo ryšio su veisle ir pieno kokybiniais

rodikliais tyrimai atliekami Skandinavijos šalyse. Somatinių ląstelių kiekis vertinamas kaip vienas

iš pagrindinių mastitą nusakančių veiksnių (Juozaitien÷ ir kt., 2004). Pagal somatinių ląstelių

skaičių piene vertinamos ne tik dideliu pieningumu pasižyminčios karvių veisl÷s, bet ir tos veisl÷s,

kurios produkuoja nedaug, tačiau riebaus ar baltymingo pieno. Mokslininkai, statistiškai įvertinę

somatinių ląstelių skaičiaus piene paveldimumą nustat÷, kad 8 – 15 proc. priklauso nuo veisl÷s

(Juozaitien÷ ir kt., 2004). Palyginus dvi Švedijos veisles – Švedijoje veisiamus holšteinus ir

vietinius Švedijos juodmargius nustatyta, kad vietinių Švedijos juodmargių somatinių ląstelių

skaičiaus piene priklausomyb÷ nuo veisl÷s yra 5 proc. mažesn÷ nei Holšteinų veisl÷s. Z. Litvinczuk,

J. Krol (2002), palyginę somatinių ląstelių skaičių skirtingų veislių karvių piene, didžiausią jų kiekį

(734,7 tūkst./ml) nustat÷ holšteinizuotų Lenkijos juodmargių, o mažiausią – Herefordo (206,5

tūkst./ml) veisl÷s karvių.

Įvairių veislių karvių pieno sud÷tis ir savyb÷s yra skirtingos. Pieninių veislių (Holšteinų fryzų,

Juodmargių, ir kt.) karv÷s duoda – 3500 - 5500 kg pieno, bet palyginti nedaug pieno riebalų (3,1 -

3,4 proc.). Tačiau Džersių – pieninių veislių karv÷s yra nelabai pieningos (2500 - 3500 kg), bet jų

pienas riebus (5,0 - 6,5 proc., net iki 9 proc.) ir baltymingumas (3,9 - 4,3 proc.). Mažiausiai pieno

duoda m÷sinių veislių karv÷s. Laikomos skirtingose geografin÷se zonose, produkuoja skirtingą

kiekį ir skirtingos chemin÷s sud÷ties bei savybių pieną (Litvinczuk, Krol, 2002).

1.2.2. Negenetiniai veiksniai

1.2.2.1. Karvių amžius

Pieno sud÷tis bei jo technologin÷s savyb÷s šiek tiek priklauso nuo gyvulio amžiaus.

Primelžiamo pieno kiekis bei jo riebumas paprastai did÷ja iki 6 laktacijos, t.y. iki aštuonerių metų

12

amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį maž÷ja, nes karv÷ pradeda senti, sul÷t÷ja pieno

riebalų sintez÷. Taigi vidutinio amžiaus karv÷s (šešių laktacijų) duoda geriausios chemin÷s sud÷ties

ir technologinių savybių pieną. Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų,

lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų galvijų (dešimties laktacijų) pienu. Sulig galvijo

amžiumi maž÷ja lakiųjų riebiųjų rūgščių, bet daug÷ja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat did÷ja jodo

(Hiublio) skaičius. Be to, po ketvirtos - šeštos laktacijos, dažniausiai, maž÷ja kazeino, laktoz÷s,

sumaž÷ja bendrasis rūgštingumas, truput÷lį pablog÷ja technologin÷s savyb÷s, padid÷ja somatinių

ląstelių skaičius (Japertas, 1999).

Somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas karvių piene priklauso nuo jos amžiaus. Daugiausia

tai lemia iškylanti problema d÷l tešmens liaukų uždegimo vyresniame karvių amžiuje (Aniulis,

2000).

Somatinių ląstelių skaičius did÷ja ne tik su karv÷s amžiumi, bet kinta ir laktacijos eigoje.

Pirmaveršių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu vyresnio amžiaus karvių. Pasibaigus

krekenų išsiskyrimo laikotarpiui, pirmais laktacijos m÷nesiais (1 - 3 m÷n.) pastebimas stabilus

somatinių ląstelių skaičiaus sumaž÷jimas, o maždaug nuo 50 – 60 laktacijos dienos jų kiekis

pradeda augti ir baigiantis laktacijai jis būna didžiausias (Japertas, 2000; Pieno ūkis, 2004).

Kitas infekcijos rodiklis - laktacijos skaičius, kuris turi didžiausią įtaką somatinių ląstelių

skaičiaus kitimui. Vyresnio amžiaus karvių somatinių ląstelių skaičius aukštesnis negu jaunesnių

karvių (Schultz, 1977). K. Jeffrey, A. Reneau (2002) nurodo somatinių ląstelių skaičiaus piene

vidurkis, nepriklausomai nuo infekcijos būkl÷s, buvo 232 tūkst/ml - pirmos laktacijos karvių ir 868

tūkst/ml vyresnių nei septintos laktacijos karvių. Sulyginant laktacijų skaičius, somatinių ląstelių

kiekis piene progresyviai did÷ja - vidutiniškai vienai laktacijai buvo 100 tūkst/ml ląstelių. Persvara

akivaizdžiai parodo, kad somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas susijęs su amžiumi. Vyresnio

amžiaus karv÷s sunkiau apsaugojamos barjerin÷s funkcijos ir turi daugiau galimybių mastito

suk÷l÷jams plisti. Vyresnio amžiaus karvių polinkis į infekcijas didesnis ir sukeliančios didelių

audinių pažeidimus (Jeffrey, Reneau, 2002).

1.2.2.2. Karvių laktacijos laikotarpis

Karvių laktacija trunka vidutiniškai 305 dienas. Per tą laiką pieno savyb÷s ryškiausiai pakinta

tris kartus. Per pirmąsias 5 – 7 dienas po apsiveršiavimo išsiskiria krekenos, kurių chemin÷ sud÷tis,

išvaizda ir fiziologinis poveikis labai skiriasi nuo pieno.

13

2 lentel÷. Karvių krekenų chemin÷ sud÷tis (Skimundris, 1993)

Rodiklis, (proc.)

Baltymai

Melžimas po

apsiveršiavimo,

(dienos)

Sausosios

medžiagos

Riebalai

Kazeinas Albuminas ir

globulinas

Laktoz÷ Mineralin÷s

medžiagos

I 24,71 6,25 5,13 8,32 4,00 1,01

II 19,78 5,68 4,10 4,75 4,29 0,96

III 16,65 5,48 3,47 2,32 4,51 0,87

IV 15,89 5,16 3,43 1,73 4,75 0,82

V 14,26 4,91 3,07 0,79 4,67 0,82

X 14,08 4,66 3,19 0,63 4,80 0,80

Krekenos, ypač pirmųjų trijų dienų, yra tirštesn÷s už pieną, sūraus skonio, geltonos spalvos.

Jose yra daug baltymų (iki 15 proc.), kurių didelę dalį sudaro albuminas ir globulinas (8,32 proc.).

Krekenose daugiau negu piene yra riebalų (6,25 proc.), mineralinių medžiagų, vitaminų (A, B, C,

D, E) ir mikroelementų. Krekenos netinka pramoniniam perdirbimui, nes sukreša kaitinant.

V÷liau, per visą 280 – 285 dienų laktacijos laikotarpį, karv÷ duoda normalų pieną. Daugumos

karvių per antrąjį ir trečiąjį laktacijos m÷nesius pieno riebumas sumaž÷ja, v÷liau pamažu did÷ja.

Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,2 – 1,45 karto riebesnis negu per pirmąjį laktacijos m÷nesį.

Did÷jant karvių pieno riebumui, did÷ja ir jo baltymingumas, tačiau baltymų daug÷ja l÷čiau negu

riebalų.

Trečiasis laikotarpis yra 10 – 15 parų prieš užtrūkimą, karvių piene būna daugiau riebalų (5 –

7 proc.), baltymų (3,5 – 6 proc.), mineralinių medžiagų (0,7 – 0,8 proc.), fermentų ir mažiau pieno

cukraus (4,5 – 2,5 proc.). Toks pienas yra karčiai sūrus, jo rūgštingumas sumaž÷ja iki 5 – 10 0T.

Tokiame piene l÷tai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, traukinant su fermentais susidaro blogos

kokyb÷s struktūra. Iš tokio pieno pagaminti produktai yra nekokybiški. Jie pasižymi blogu skoniu,

greitai genda. Toks pienas produktų gamybai netinkamas (Skimundris, 1993).

Laktoz÷s kiekis piene kito priklausomai nuo m÷nesio. Daugiausia laktoz÷s piene nustatyta

birželį - 4,78 proc., o gruodžio m÷nesį laktoz÷s kiekis piene maž÷jo iki 4,61 proc. H. Barash ir kiti

tyr÷jai (2001) teig÷, kad laktoz÷s piene daugiausia, kai šviesus paros laikas yra ilgiausias. M. A. R.

Mazumder ir H. Kumaga (2006) nustat÷, kad didžiausias procentas laktoz÷s yra pirmos laktacijos

karvių piene, tuo tarpu pieno riebalų procentas didžiausias ketvirtos ir v÷lesnių laktacijų karvių

piene. V÷liau laktoz÷s karvių piene maž÷ja. Jie nurod÷, kad didžiausias laktoz÷s kiekis - 4,75 proc.,

išsiskyr÷ pirmos laktacijos karvių pienu. Antros laktacijos karvių piene laktoz÷s buvo 0,12 proc.

mažiau. Trečios laktacijos karvių piene laktoz÷s buvo 0,20 proc. mažiau negu pirmos laktacijos

14

karvių piene ir 0,08 proc. mažiau negu antros laktacijos karvių piene. Bet trečios laktacijos karvių

pienas pasižym÷jo didžiausiu riebumu - 4,85 proc. ir baltymingumu - 3,40 proc. S. Kume (2003)

nustat÷, kad pirmos laktacijos karvių piene laktoz÷s yra daugiausia, o v÷lesnių laktacijų metu šis

rodiklis maž÷ja (Mazumder, Kumaga, 2006).

Mokslininkai, A. Reichmuth, B. Natuke (2004), pasteb÷jo, kad somatinių ląstelių skaičius

piene padid÷jo po apsiveršiavimo, nepriklausomai nuo karv÷s infekcijos eigos. SLS did÷jimą karvių

piene pasteb÷jo, kad trunka nuo penkių dienų iki dviejų savaičių. Karv÷s amžius n÷ra pagrindin÷

priežastis, į somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą. Šiek tiek, dažniau subklinikin÷s infekcijos

vyravimas per laktaciją padidino somatinių ląstelių skaičiaus augimas. Tyrimuose, kurį atliko

mokslininkai, D. Eberhart, B. Natuke (2004), pasteb÷jo, kad sveikose karv÷se SLS nekito per visą

laktacijos laikotarpį. Kai kurie teigia, kad somatinių ląstelių skaičius padid÷ja laktacijos pabaigoje,

R. Duitschaever, M. Ashton (2004). Tačiau kiti nustat÷, kad somatinių ląstelių skaičiaus

padid÷jimas laktacijos pabaigoje įvyko tik tuomet, kai pieno kiekis sumaž÷jo iki 4 kg per dieną

(http://lib.uky.edu/ETD/ukyansc2001t00016/02chapter.pdf prieiga per internetą 2010 m. spalio

m÷n. 25 d.).

Somatinių ląstelių skaičiaus did÷jimui laktacijos metu turi įtakos melžimo reikalavimų

nesilaikymas, netinkamas tešmens paruošimas ir spenių dezinfekcijos taisyklių nesilaikymas

(Stankūnien÷, Tacas, 2003; Žakas, 2002).

1.2.2.3. Karvių melžimo intervalai

Pienas susidaro ir kaupiasi tešmenyje pastoviai visą parą. Tačiau jeigu pieno susidaro daug, o

karv÷ nepamelžiama, tai pieno susidarymo procesas sustoja. Tod÷l melžiant karves tris, o ne du

kartus per parą karvių produktyvumas būna didesnis. Melžiant dažniau pieningumas gali padid÷ti

iki 20 proc. Pagal pieningumą svarbu nustatyti vienodus melžimo intervalus (Urbien÷, 2005).

Taigi, melžiant karves tris kartus, pietinio melžimo pienas yra riebiausias. Rytinio melžimo

piene riebalų yra mažiausiai. Karvei esant ramyb÷s būkl÷s, riebalų sintez÷ yra l÷tesn÷ (Skimundris,

1993).

Melžimo metu kinta pieno sud÷tis. Labiausiai pakinta pieno riebumas, gali būti apie 1 proc., o

melžimo pabaigoje apie 8 – 12 proc. Taip įvyksta tod÷l, kad, padid÷jus spaudimui, didesni riebalų

rutuliukai prisitvirtina prie alveolių sienelių ir išteka paskiausiai, tod÷l yra labai svarbu išmelžti visą

pieną. Teisingai atliktas melžimas skatina pieno sintezę, išvengiama riebalų nuostolių (Stankūnien÷,

1999).

15

1.2.2.4. Metų ir paros laikas

Pieno kokyb÷ bei jo sud÷tis per metus kinta. Šie pokyčiai susiję su pašarų kokybe, kuri labai

skiriasi. Be abejo, nemažą įtaką šiems pokyčiams turi šiluma bei šaltis. Vasaros metu pieno

riebumas 0,2 – 0,3 proc. yra mažesnis negu žiemą, o rudenį 0,2 – 0,4 proc. didesnis negu pavasarį.

Per metus galima išskirti du ryškesnius pieno sud÷tinių dalių pokyčius: tai kovo – birželio ir rugs÷jo

– vasario m÷nesiais. Mažiausiai nuo sezoniškumo priklauso laktoz÷ (Bakutis, 2003).

Per metus kinta ir gaunamo pieno kiekis. Šeriant gyvulius žaliaisiais pašarais – vasaros

periodu daugiau gaunama pieno, lyginant su žiemos periodu. Vasaros ir rudens metu esant

lietingam orui produktyvumas sumaž÷ja net iki 15 proc. (Grinien÷, 1992).

Paros laikas turi šiek tiek įtakos pieno kiekiui bei jo sud÷tin÷ms dalims. Rytinio melžimo

metu, lyginant su vakariniu melžimu, pieno gaunama daugiau, tačiau vakarinio melžimo piene

daugiau baltymų. Paros laikotarpiu labiau kinta riebalų kiekis (3 lentel÷je).

3 lentel÷. Pieno riebumo pokyčiai paros laikotarpiu (Skimundris, 1993).

Paros laikas, val Pieno riebumas, proc. Riebumo pokyčiai, proc., lyginant

su rytiniu melžimu

5 3,07 100,0

9 5,21 169,3

13 4,59 149,1

19 3,87 125,8

Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene

(Pauliukas ir kt., 2005).

Somatinių ląstelių skaičius ženkliai piene padaug÷ja ganiavos laikotarpiu (nuo birželio

pabaigos iki rugs÷jo m÷nesio), kai telyčios ir užtrūkusios karv÷s suserga klinikiniu mastitu.

Dažniausiai suserga karv÷s, ganomos šlapiose ganyklose, šalia upelių, krūmingose vietose. Gyvulių

organizmo atsparumas maž÷ja veikiant vasaros karščiams ir esant mažam oro jud÷jimo greičiui. Po

karščių, prasid÷jus šaltam orui, pagaus÷ja vasaros mastito atvejų (Stankūnien÷, 2008).

Vasaros mastitą sukelia mikroorganizmai, kuriuos platina mus÷s. Mikroorganizmai gali

patekti per spenio kanalą ir odos žaizdas. Infekcija dažniau pasireiškia priekiniuose ketvirčiuose,

kuriuos mus÷s gali lengviau pasiekti.

Miel÷s yra dažnos karvę supančioje aplinkoje, tiek tvarto viduje tiek išor÷je. Jos randamos

tvarto atmosferoje, karvių gul÷jimo vietoje, pašare ir ant karv÷s odos, žem÷je, vandenyje ir kt.

Mielinis mastitas pasireiškia po nes÷kmingo karvių, sergančių mastitu, gydymo antibiotikais.

Taip pat, jei tešmens higiena yra prasta, mikroorganizmai gali patekti į tešmenį. Priežastis bandoje

16

gali būti bloga vandens kokyb÷, kuriuo plaunami melžimo aparatai bei valomi speniai prieš

melžimą.

Miel÷ms patekti į gyvulio organizmą ir jame plisti neleidžia apsauginiai mechanizmai –

sveika, nepažeista oda ir kt.

Tešmens infekcijomis neretai užsikrečia ir telyčios, netgi labai jaunos. Vasaros mastitą gali

pernešti vabzdžiai, ypač mus÷s. Mastitu dažnai serga tos telyčios, kurios jaunos buvo girdomos

slaptuoju mastitu sergančių karvių pienu (Stankūnien÷, 2008).

I. Klimien÷, I. Mockeliūnas ir kt. (2005) atliktame moksliniame bandyme, pagal metų laikus

nustat÷, kad žiemojimo laikotarpiu (spalio – balandžio m÷n.) iš 30033 pieno bandinių ištyr÷, kad

61,7 proc. bandinių, mastitu karv÷s dažniau serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu

laikotarpiu dažniau sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablog÷ja

gyvulių laikymo sąlygos. Daugiausia mastito tyrimų atliko balandžio – birželio m÷nesiais, tod÷l kad

žiemojimo pabaigoje karvių imunitetas nusilpęs, prasid÷jus ganiavai, esant intensyviai pieno

gamybai padid÷ja susirgimų mastitu (Klimien÷ ir kt., 2005).

1.3. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka išmilžiui ir pieno sud÷čiai

Pienas susideda iš daugiau kaip 200 sud÷tinių dalių, tačiau pagrindiniai pieno komponentai

yra vanduo, riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralin÷s medžiagos. Šios sud÷tin÷s dalys yra

nepastovios. Jų kiekis piene priklauso nuo karvių veisl÷s, pašarų, laktacijos periodo ir kitų veiksnių.

Pagrindinių pieno komponentų kiekiai pateikiami 4 lentel÷je (Grinien÷, 1992).

4 lentel÷. Pieno sud÷tinių dalių kiekiai, proc.

Sud÷tin÷s dalys Svyravimų ribos Vidurkis Vanduo 85,5 – 89,5 87,0

Sausosios medžiagos 10,5 – 14,5 13,0 Riebalai 2,5 – 6,0 4,0 Baltymai 2,9 – 3,85 3,3

Angliavandeniai 3,6 – 5,5 4,6 Mineralin÷s medžiagos 0,6 – 0,9 0,7

Sumaž÷jęs pieno išmilžis yra vienas aiškiausių mastito simptomų. Ar produktyvumas labai

sumaž÷s, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal somatinių ląstelių skaičių

piene. Jei somatinių ląstelių skaičius yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maž÷ti proporcingai

somatinių ląstelių skaičiui did÷jimui. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimų rezultatais, karvių

produktyvumas d÷l šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumaž÷ja 25 – 35 proc., iš karv÷s

per laktaciją – 10 – 15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5 – 10 proc.

Padid÷jęs išmilžis per parą turi įtakos pieno sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiaus piene maž÷jimui

(Pauliukas ir kt., 2005).

17

Mastitas turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir jo kokybei. Stipr÷jant uždegimui, chemin÷

pieno sud÷tis panaš÷ja į kraujo, nes sud÷tin÷s dalys iš kraujo apytakos filtruojamos į pieno liauką.

Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumaž÷ja nuo 5 iki 15 proc.

Mastitu sergančių karvių piene riebalų sumaž÷ja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sud÷tis,

padaug÷ja nesočiųjų, didel÷s molekulin÷s mas÷s riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę

(riebalų skaidymą). D÷l to suprast÷ja pieno produktų kokyb÷.

Uždegimo paveiktame piene net 11 – 25 proc. mažiau bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų

daugiau negu įprasta kinta nežymiai. Be to, mastitiniame piene suaktyv÷ja baltymus skaidančių

fermentų veikla: baltymai skaidomi ne tik pačiame tešmenyje, pamelžtame piene, bet ir iš jo

pagamintuose produktuose.

Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia

pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Uždegimo metu tešmens epitelis silpniau koncentruoja

jonus. Be to, padid÷ja pasyvusis jo pralaidumas. Taigi, druskų koncentracijos kraujyje ir piene

pasikeičia. Natrio ir chlorido piene susikaupia daug, o kalcio, fosforo, magnio ir kalio kiekis labai

sumaž÷ja. Trūkstant kalcio ir fosforo bei pasikeitus jų santykiui, pienas sunkiai sutraukinamas. D÷l

laktoz÷s trūkumo ir pakitusios druskų pusiausvyros, sumaž÷ja pieno atsparumas karščiui, pablog÷ja

jo organoleptin÷s savyb÷s. Mastito suk÷l÷jai labiausiai veikia vandenyje tirpstančius vitaminus.

Riboflavino ir askorbo rūgšties kiekis sumaž÷ja 10 – 50 proc. Vitaminų pokyčiai daro įtaką

bakteriologiniams fermentacijos procesams ir neigiamai veikia rūgštaus pieno produktus ir sūrį.

Vokietijoje mokslininkų, L. Paura, D. Kairisha (2004), gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad

pieno sud÷ties rodikliai laktacijos laikotarpiu gali svyruoti. Šios savyb÷s stabiliausios nuo 3 iki 28

laktacijos savait÷s. Per šį laikotarpį kasdien karvių išmilžis svyruoja nuo 7 proc. iki 10 proc. Nuo 28

savait÷s – prieš užtraukinant karvę palaipsniui vyksta pieno produktyvumo požymių sumaž÷jimas

(Jonkus ir kt, 2004). Išmilžio kiekiai ir pieno sud÷ties svyravimai, karvių grup÷je per 30 dienų

parod÷, kad šie požymiai buvo pagrįsti laktacijos laikotarpiu (Paura ir kt., 2002). Reikšmingas

veiksnys - karvių laktacijos amžius. Trumpi pieno produktyvumo svyravimai, gali būti sukelti

įvairių išorinių aplinkos veiksnių, tokių kaip staigaus pašarų raciono pakeitimo, trūkstant geriamo

vandens, oro temperatūros svyravimai, pokytis melžimo r÷žimui ir kitiems (Jonkus ir kt., 2004).

Did÷jant somatinių ląstelių skaičiui piene, 10 proc. sumaž÷ja laktoz÷s. D÷l to sutrinka

osmosin÷ pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš

kraujo į pieną. Jų kiekis gali padid÷ti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu.

Laktoz÷ išskirtinai sintezuojama tešmenyje, absorbuojant gliukozę iš kraujo, ir randama tik

žinduolių piene. Gyvūnams, mintantiems pienu, laktoz÷ aktyvina žarnyno g÷rybinių bakterijų

augimą. Laktozei rūgstant susidaranti pieno rūgštis tarnauja pasisavinant kalcį ir fosforą, būtinus

augančiam organizmui (Šimkien÷, Juozaitien÷, 2007). Svarbi laktoz÷s savyb÷ yra ta, kad, veikiama

18

pieno rūgšties bakterijų išskiriamų fermentų, ji skyla. Vyksta sud÷tingas laktoz÷s skilimo procesas –

metabolizmas, vadinamas rauginimu. Jis kryptingai, pridedant atitinkamų pieno rūgšties bakterijų,

atliekamas gaminant daugelį pieno produktų (Urbien÷, 2005). Laktoz÷s kiekis karvių piene n÷ra

pastovus.

Pagal mokslininkes, V. Juozaitienę, A. Šimkienę, (2007), nurodo, kad vidutinis laktoz÷s

kiekis karvių piene 1999 – 2005 metais svyravo nuo 4,63 iki 4,73 proc. Somatinių ląstelių skaičius

piene svyravo nuo 156,10 iki 188,88 proc. Tyr÷jų tyrimų rezultatai parod÷, kad laktoz÷s karvių

piene tvartiniu laikotarpiu - 4,67 proc. buvo 0,06 proc. mažiau negu ganykliniu (4,73 proc.).

Daugiausia laktoz÷s karvių piene nustatyta vasarą - 4,75 proc., o mažiausiai – žiemą, tai -

4,65 proc.

19

2. TYRIMO METODIKA

Magistrinis darbas atliktas x ūkyje. Ūkis įkurtas Jurbarko rajone Smalininkų seniūnijoje

Antšvenčių kaime. Ūkio valda išsid÷sčiusi ant plokščiakalnio. Iš pietų pus÷s ūkio žem÷ ribojasi su

valstybin÷s reikšm÷s 141 keliu. Rytin÷je ir šiaurin÷je pus÷je valda ribojasi su up÷s „Šventosios“

vingiu. Taip pat dalis pievų ir ganyklų yra užliejamose Nemuno lankose.

Šiuo metu ūkio naudmenos (su nuomojama žeme) sudaro beveik 58 ha žem÷s.

X ūkyje laikomų gyvulių didžiąją bandos dalį sudaro Lietuvos juodmarg÷s karv÷s. Siekiant

padidinti karvių produktyvumą ir pieno kokybę banda yra gerinama su JAV ir Danijos Holšteinų

veisle, tačiau holštenizuotos karv÷s yra labai jautrios raciono nesubalansuotumui.

Ūkis specializuojasi galvijininkyst÷je, pieno – m÷sos gamyboje. Pagrindin÷ kryptis -

pienininkyst÷. Dalis prieauglio yra auginami m÷sai.

Šiuo metu ūkininkas laiko 63 galvijus. Iš jų: pieninių veislių karvių – 33, pieninių veislių

telyčaičių – 27, m÷sinių veislių mišrūnių telyčaičių – 2 ir pieninių veislių buliukas – 1.

Tyrimai buvo atliekami nuo 2009 metų rugs÷jo m÷nesio iki 2010 metų gruodžio pabaigos.

Tyrimams atlikti naudojom÷s VĮ „Pieno tyrimai“ ir UAB „Gyvulių produktyvumo kontrol÷“

duomenų baz÷mis.

Kiekvieną m÷nesį pagal SLS (tūkst./ml) piene buvo analizuojamas karvių bandos

sveikatingumas, vidutiniai pieno sud÷ties rodikliai ir somatinių ląstelių skaičius (5 ir 6 lentel÷s).

Tyrimui atlikti naudojom÷s VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų rezultatais.

Karvių produktyvumo kontrolę vykdo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrol÷“. Per visą

tyrimo laikotarpį buvo paimti 446 m÷giniai. Su kontrol÷s asistent÷s pagalba dalyvaudavome

kontroliniuose melžimuose, paimdavome pieno m÷ginius. M÷giniai buvo imti sekančiai: kiekviena

karv÷ buvo pamelžta individualiai. Išmelžtas pienas specialia mentele išmaišomas pieno

matuokl÷je, tuomet samteliu pasemiamas pieno m÷ginys ir supilamas į vienkartinį plastikinį indelį, į

indelį su pieno m÷giniu įmetama konservanto tablet÷, m÷ginys užkemšamas ir išmaišomas. Ant

indelio viršaus užklijuojamas brūkšninis kodas, kuris koduoja individualius karv÷s duomenis.

Kontrol asistent÷ užpildydavo nustatytos formos dokumentus bei pristatydavo į VĮ „Pieno tyrimai”

m÷ginių surinkimo punktus. M÷giniai buvo imami vieną kartą paroje, kai vieną m÷nesį atliekama

rytinio melžimo metu, o kitą m÷nesį vakarinio melžimo (At metodas).

Iš UAB „Gyvulių produktyvumo kontrol÷“ duomenų baz÷s atrinkome duomenis pagal

individualius karvių produktyvumo rodiklius, kurie pateikti mašinogramose: karvių paskutinių

veršiavimosi datas, karvių amžių, pieno kiekius (kg), pieno riebumą ir baltymingumą (proc.), pieno

riebalų ir baltymų kiekius (kg), pieno laktozę (proc.) ir somatinių ląstelių kiekius (tūkst./ml) piene.

20

Nor÷dami išanalizuoti, kokio produktyvumo karvių piene yra daugiausia somatinių ląstelių,

pieno m÷ginius pagal karvių išmilžius suskirst÷me į 4 grupes (7 lentel÷): I (iki 10 kg), II (10 – 20

kg), III (20 – 30 kg), IV (virš 30 kg). Buvo analizuota: m÷ginių skaičius, pieno riebumas (proc.),

baltymingumas (proc.), laktoz÷ (proc.) ir SLS (tūkst./ml). Pagal SLS pieno m÷ginius suskirst÷me į

šešias grupes (4 ir 5 pav.): I gr. iki 50, II gr. 50 – 100, III gr. 100 – 200, IV gr. 200 – 400, V gr. 400

– 800, VI gr. virš 800 tūkst./ml. Buvo analizuota: pieno riebumas (proc.), baltymingumas (proc.),

laktoz÷ (proc.) (2 pav.), SLS (tūkst./ml) (3 pav.) ir pagal karvių laktacijas (8 lentel÷). Taip pat buvo

analizuojamas sezono (ganyklinis, tvartinis) įtaka pieno sud÷ties rodikliams ir SLS (9 lentel÷).

1 pav. Duomenų kaupimo schema

Tyrimo metu surinkti duomenys apdoroti statistiškai, naudojant „Microsoft Excel 2003”,

“Microsoft Word 2003” ir statistinį „R“ paketą. Buvo apskaičiuoti narių skaičiai, vidurkiai,

kvadratiniai nuokrypiai, patikimumo koeficientai.

Duomenų kaupimas

Individualūs pieno m÷giniai Visos karvių bandos bendras m÷ginys

Karvių identifikavimas, pieno išmilžių sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai

21

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Nor÷dami įvertinti karvių bandos produktyvumą ir somatinių ląstelių skaičių tiriamuoju

laikotarpiu, nuo 2009 metų rugs÷jo m÷nesio iki 2010 metų gruodžio m÷nesio kaup÷me tyrimų

analizei reikalingus duomenis, juos susisteminome, lyginome ir analizavome.

3.1. Pieno m÷ginių duomenų analiz÷

5 lentel÷. Karvių bandos sveikatingumo įvertinimas pagal somatinių ląstelių skaičių piene analizuojamu

laikotarpiu

M÷nesiai Karvių skaičius

Karv÷s, kurių piene SLS iki 400 tūkst./ml

Procentas nuo tirtų

Karv÷s, kurių piene SLS virš 400 tūkst./ml

Procentas nuo tirtų

2009-09 29 21 72,4 8 27,6

2009-10 28 23 82,1 5 17,9

2009-11 28 24 85,7 4 14,3

2009-12 29 25 86,2 4 13,8

2010-01 24 20 83,3 4 16,7

2010-02 20 13 65,0 7 35,0

2010-03 19 16 84,2 3 15,8

2010-04 18 13 72,2 5 27,8

2010-05 24 17 70,8 7 29,2

2010-06 24 13 54,2 11 45,8

2010-07 26 16 61.5 10 38.5

2010-08 28 19 67,9 9 32,1

2010-09 28 23 82,1 5 17,9

2010-10 27 17 63,0 10 37,0

2010-11 28 24 85,7 4 14,3

2010-12 25 21 84,0 4 16,0

5 lentel÷je pateikti duomenys apie karvių bandos sveikatingumą, pagal somatinių ląstelių

skaičių piene. Superkamame piene somatinių ląstelių skaičius leidžiamas ne daugiau kaip 400

tūkst./ml.

22

Karvių bandą suskirst÷me pagal somatinių ląstelių skaičių piene: iki 400 tūkst./ml ir virš 400

tūkst./ml. Tyrimų metu kontroliuojamų karvių skaičius kiekvieną m÷nesį buvo skirtingas, nes dalis

karvių buvo užtrūkintos, veršiavosi bei buvo išbrokuotos.

Tešmens uždegimu sergančių karvių skaičius (SLS virš 400 tūkst./ml) kiekvieną m÷nesį labai

įvairavo. Daugiausiai karvių, beveik pusę bandos, arba 45,8 proc., kurių piene somatinių ląstelių

skaičius buvo perkopęs 400 tūkst./ml buvo 2010 metų birželio m÷nesį, o mažiausiai – 13,8 proc. –

2009 metų gruodžio m÷nesį. Karv÷s, kurių piene somatinių ląstelių skaičius nuolat buvo perkopęs

400 tūkst./ml, v÷liau buvo išimtos iš bandos (išbrokuotos).

6 lentel÷. Vidutiniai visos karvių bandos pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai analizuojamu laikotarpiu

M÷nesiai M÷ginių

skaičius, vnt. Riebalų kiekis,

proc. Baltymų kiekis,

proc. Laktoz÷s

kiekis, proc. Somatinių ląst. sk.,

tūkst./ml

2009-09 29 4,44 3,41 4,69 641

2009-10 28 4,60 3,23 4,71 342

2009-11 28 4,52 3,13 4,72 269

2009-12 29 4,93 3,32 4,69 275

2010-01 24 4,39 3,20 4,65 400

2010-02 20 4,57 3,23 4,73 559

2010-03 19 4,71 3,15 4,50 332

2010-04 18 5,24 2,97 4,51 505

2010-05 24 4,05 3,36 4,48 753

2010-06 24 4,43 3,21 4,52 742

2010-07 26 4,52 3,28 4,61 627

2010-08 28 3,81 3,46 4,35 1134

2010-09 28 4,62 3,50 4,47 521

2010-10 27 5,35 3,70 4,47 559

2010-11 28 4,60 3,28 4,51 415

2010-12 25 4,75 3,43 4,36 602

Vidurkis 25,31 4,60 3,30 4,56 542,25

6 lentel÷je pateikti duomenys apie visos karvių bandos somatines ląsteles ir sud÷ties rodiklius

per visą tyrimo atlikimo laikotarpį, gauti iš VĮ „Pieno tyrimai“ (m÷giniai paimti iš į rinką pateikto

pieno). Daugiausia somatinių ląstelių buvo 2010 metų rugpjūčio m÷nesį (1134 tūkst./ml), o pieno

riebumas min÷tą m÷nesį buvo mažiausias per visą tyrimo laikotarpį ir tesiek÷ 3,81 proc.,

baltymingumas – 3,46 proc. 2010 metų geguž÷s ir birželio m÷nesiais SLS buvo atitinkamai 753 ir

742 tūkst./ml, riebumas taip pat buvo vienas mažiausių per visą tyrimo laikotarpį – atitinkamai 4,05

proc. ir 4,43 proc., o baltymingumas min÷tais m÷nesiais buvo artimas viso bandymo laikotarpio

vidurkiui (3,36 proc. ir 3,21 proc.).

23

Mažiausiai somatinių ląstelių buvo 2009 metų lapkričio ir gruodžio m÷nesiais, atitinkamai

269 ir 275 tūkst./ml, pieno riebumas min÷tais m÷nesiais buvo 4,52 proc. ir 4,93 proc., o

baltymingumas – 3,13 proc. ir 3,32 proc.

Per visą tyrimų laikotarpį laktoz÷s kiekis piene mažai kito ir buvo artimas vidurkiui. Taigi,

galima teigti, kad somatinių ląstelių skaičius piene jam įtakos netur÷jo.

Pieno sud÷tis

00,35

0,71,05

1,41,75

2,12,45

2,83,15

3,53,85

4,24,55

4,95,25

5,65,95

6,3

2009-11-2

7

2009-12-2

4

2010-02-0

6

2010-02-2

5

2010-03-2

4

2010-04-0

9

2010-05-0

8

2010-05-2

9

2010-06-2

3

2010-07-1

0

2010-07-2

4

2010-08-1

4

2010-09-0

2

2010-09-1

5

2010-10-0

9

2010-10-2

3

Tyrimų data

pro

c.

Baltymai

Riebalai

Laktoz÷

2 pav. Pieno sud÷ties rodiklių analiz÷ x ūkyje

Palyginus tarpusavyje pieno baltymus, riebalus, laktozę, išreikštus linijiniu grafiku (2 pav.),

galima matyti, kad pieno baltymingumo ir laktoz÷s kreivių svyravimai labai panašūs. Pieno riebalų

ryškiausi kilimai prasid÷jo nuo 2010 metų rugpjūčio 28 dienos (3,23 proc.) iki rugs÷jo 10 dienos

(5,65 proc.). Po to v÷l staiga pieno riebalų proc. krito, kadangi rugs÷jo 15 dieną buvo 2,98 proc. Po

m÷nesio pieno riebalų proc. pakilo, tai buvo 1,31 proc. punkto (p.). Ryškų pieno riebalų kritimą

gal÷jo įtakoti meteorologinių sąlygų kaita, nes tuo laikotarpiu buvo aukšta oro temperatūra, o po to

liūtis.

Pieno baltymų kiekio proc. ryškesni svyravimai pasitaik÷ trim atvejais: nuo 2010 metų

geguž÷s 8 dienos baltymų kiekis buvo 2,85 proc., po to, geguž÷s 15 dieną, žymiai sumaž÷jo – iki

2,46 proc.; nuo geguž÷s 15 dienos iki geguž÷s 29 dienos pieno baltymų kiekis pakilo 3,34 proc.

Nedideli pieno baltymų kiekio svyravimai buvo nuo 2010 metų birželio 10 dienos iki rugpjūčio 14

dienos, tai buvo ~3,19 proc. Dar vienas išskirtinis pieno baltymingumo pakilimas buvo nuo rugs÷jo

23 dienos iki spalio 23 dienos, tai buvo 3,12 – 3,67 proc.

24

Išanalizavus 2 paveiksle pavaizduotus pieno sud÷ties rodiklius galima teigti, kad laktoz÷s

kiekis piene mažiausiai svyruoja. Matome, kad yra dvi vietos su panašiu svyravimu, tai 2010 metų

kovo 4 – kovo 24 dienos ir geguž÷s 15 – geguž÷s 29 dienos (4,15 – 4,72 proc.). Taip pat galiu

pamin÷ti, kad nuo birželio 10 dienos iki lapkričio 4 dienos pieno laktoz÷s kiekio rodiklis svyravo -

4,03 – 4,59 proc., o vidurkis - 4,32 proc.

Karvių bandos pieno kokyb÷s tyrimai

201160

204275305 311

797

193

419

297

599

145

388

14189

434

207266

395

730659

170 179

374

103

223

349274

440369394

519

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

550

600

650

700

750

800

850

2009

-11-

2720

09-1

2-11

2009

-12-

24

2010

-01-

0920

10-0

2-06

2010

-02-

1320

10-0

2-25

2010

-03-

04

2010

-03-

2420

10-0

4-01

2010

-04-

0920

10-0

4-28

2010

-05-

08

2010

-05-

1520

10-0

5-29

2010

-06-

1020

10-0

6-23

2010

-06-

3020

10-0

7-10

2010

-07-

1620

10-0

7-24

2010

-08-

0320

10-0

8-14

2010

-08-

28

2010

-09-

0220

10-0

9-10

2010

-09-

1520

10-0

9-23

2010

-10-

09

2010

-10-

1520

10-1

0-23

2010

-11-

04

Tyrimų data

SL

S t

ūkst

./ml

3 pav. Karvių bandos pieno kokyb÷s tyrimai pagal SLS (nuo 2009 m. lapkričio m÷nesio 27 dienos iki 2010 m.

lapkričio 4 dienos)

3 paveiksle pateikti duomenys apie karvių bandos pieno kokyb÷s tyrimus pagal somatinių

ląstelių skaičių nuo 2009 metų lapkričio 27 dienos iki 2010 metų lapkričio 4 dienos. Iš grafiko (3

pav.) matome, kad yra trys m÷nesiai per 2010 metus, kuriuose yra ženklus SLS viršijimas piene.

Galima pamin÷ti 2010 metų vasario 13 dieną - (797 tūkst./ml), balandžio 9 dieną - (599 tūkst./ml),

rugpjūčio 3 dieną - (730 tūkst./ml), taip pat rugpjūčio 14 dieną - (659 tūkst./ml).

Pagal 3 paveiksle pavaizduotus duomenis galima pamin÷ti m÷nesius, kada somatinių ląstelių

skaičius piene yra iki 200 tūkst./ml. Tai 2009 metų lapkričio 27 dieną ir gruodžio 11 dieną

(atitinkamai 201 ir 160 tūkst./ml). 2010 metais mažiausi somatinių ląstelių skaičių rodikliai buvo

kovo 4 dieną - (193 tūkst./ml), balandžio 28 dieną - (145 tūkst./ml), geguž÷s 15 dieną (141

tūkst./ml), geguž÷s 29 dieną (89 tūkst./ml), rugs÷jo 15 dieną (103 tūkst./ml).

25

3.2. Pieno m÷ginių analiz÷ pagal somatinių ląstelių skaičių

4 pav. Pieno m÷ginių suskirstymas pagal somatinių ląstelių skaičių karvių piene

Diagramoje (4 pav.) matomas pieno m÷ginių suskirstymas pagal somatinių ląstelių skaičių. Iš

446 pieno m÷ginių, didžiąją dalį - 49,1 proc. sudaro III ir IV somatinių ląstelių skaičių grup÷s (100 -

400 tūkst./ml). Nemažą dalį – 19,7 proc., tai yra 88 m÷ginius sudaro II SLS grup÷ (50 – 100

tūkst./ml). Taip pat diagramoje galima matyti, kad 106 (V ir VI grup÷s) m÷giniuose somatinių

ląstelių skaičius viršija leistiną normą, ir tai sudaro 23,77 proc. nuo visų m÷ginių.

5 pav. Pieno sud÷ties rodikliai pagal atskiras SLS grupes

Pieno sud÷ties rodikliai

4,87

4,51

4,99

4,57

5,54

4,72

3,513,37

3,61

3,3

3,8

3,47

4,4 4,43 4,39 4,41

3,86

4,38

0

1

2

3

4

5

6

I gr. iki 50 tūkst../ml

II gr. 50-100 tūkst.ml

III gr. 100-200 tūkst./ml

IV gr. 200-400 tūkst./ml

V gr. 400-800 tūkst./ml

VI gr. virš 800 tūkst./ml

SLS grup÷s

pro

c.

Riebalų kiekis, proc.

Baltymų kiekis, proc.

Laktoz÷s kiekis, proc.

Pieno m÷ginių suskirstymas pagal SLS

33 88

119 100

37

69

I gr - iki 50 tūkst./ml II gr - 50 – 100 tūkst./ml III gr - 100 - 200 tūkst./ml IV gr 200 – 400 tūkst./ml V gr 400 - 800 tūkst./ml VI gr virš 800 tūkst./ml

26

5 paveiksle pieno sud÷ties rodikliai pavaizduoti stulpelin÷je diagramoje pagal šešias SLS

piene grupes. Penktoje SLS grup÷je (400 – 800 tūkst./ml) pieno riebumas ir baltymingumas yra

aukščiausi, atitinkamai 5,54 proc. ir 3,80 proc., lyginant su kitomis grup÷mis, o laktoz÷s procentin÷

dalis piene mažiausias (3,86 proc.), tačiau šeštoje grup÷je (virš 800 tūkst./ml) pieno riebumas

sumaž÷jo 0,82 proc. p., o baltymingumas sumaž÷jo 0,33 proc. p., lyginant su penkta grupe. Tačiau

laktoz÷s kiekis piene padid÷jo iki 4,38 proc. ir buvo artimas 1 - 4 grupių laktoz÷s kiekiui piene.

7 lentel÷. Karvių grupių pagal išmilžį pieno sud÷ties ir SLS vidutin÷s reikšm÷s

Išmilžis

Pieno grup÷s

M÷ginių skaičius,

vnt

Riebalų kiekis per

parą, g

Riebalų kiekis, proc.

Baltymų kiekis per

parą, g Baltymų

kiekis, proc. Laktoz÷s

kiekis, proc.

Somatinių ląstelių

skaičius, tūkst./ml

I (iki 10 kg) 15 321,26±32,53

***II, III 4,52±0,17 **III, IV

239,64±22,56 ***II, III

3,37±0,07 *II, III, IV

4,37±0,05 ***II, III 451,07±100,23

II (10 - 20 kg) 298 675,62±7,27

***III 4,30±0,03

***III 500,94±4,63

***III 3,19±0,02

*III 4,59±0,01

***IV 439,13±44,42

III (20 - 30 kg) 105 933,09±16,62

***I, II 3,95±0,06

***II 734,22±9,64

***I, II 3,10±0,03

*I, II 4,56±0,02

*IV 524,70±90,96

IV (virš 30 kg) 28 1752,21±123,89 3,98±0,14

**I, IV 1379,48±84,43 3,14±0,05

*I 4,45±0,03

**II 390,04±78,01

Iš viso/vidurkis 446 791,91±16,61 4,20±0,03 602,23±12,73 3,17±0,01 4,57±0,01 456,60±37,05 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Iš surinktų duomenų (7 lentel÷) galima matyti, kad daugiausiai somatinių ląstelių

524,70±90,96 tūkst./ml buvo paimtuose m÷giniuose, kai išmilžis iš karv÷s siek÷ 20 - 30 kg per parą

(III grup÷), pieno riebumas 3,95±0,06 proc. tai yra mažiausias, lyginant su kitomis grup÷mis, ir apie

0,22 proc. p. mažesnis už visų m÷ginių vidurkį. Baltymingumas taip pat mažiausias - 3,10±0,03

proc. lyginant su kitomis grup÷mis, ir apie 0,07 proc. p. mažesnis už visų m÷ginių vidurkį.

Mažiausiai somatinių ląstelių 390,04±78,01 tūkst./ml buvo tuose m÷giniuose, kuriuose

išmilžis iš karv÷s viršijo 30 kg per parą (IV grup÷), riebumas ir baltymingumas piene atitinkamai

buvo 3,98±0,14 proc. ir 3,14±0,05 proc., tačiau pagal SLS piene duomenys nebuvo statistikai

patikimi, bet baltymų kiekis proc. buvo p<0,05.

Riebiausias ir baltymingiausias pienas buvo I grup÷s (iki 10 kg), atitinkamai: 4,52±0,17 (apie

0,32 proc. p. didesnis už visų m÷ginių vidurkį) ir 3,37±0,07 (apie 0,20 proc. p. didesnis už visų

m÷ginių vidurkį), SLS (451,07±100,23 tūkst./ml) artimas vidurkiui.

8 lentel÷. Karvių grupių pagal laktacijas SLS ir pieno sud÷ties rodiklių vidutin÷s reikšm÷s

Laktacijos nr.

M÷ginių skaičius,

vnt

Riebalų kiekis per

parą, g Riebalų

kiekis, proc.

Baltymų kiekis per

parą, g Baltymų

kiekis, proc. Laktoz÷,

proc.

Somatinių ląstelių

skaičius, tūkst./ml

I 58

711,54±66,13 *IV, V, VII,

XIV

3,75±0,07 ***II, III, IV, V, VII, IX, X, XIII,

XIV 565,58±55,95

2,88±0,04 ***II, III, IV, V, VI, VII, VIII, X

4,57±0,02 **IX, XI 463,00±113,67

II 42 753,70±55,00

4,41±0,06 **V, VI

*III 572,01±41,82 3,34±0,04

***III, VIII, XI 4,52±0,03

***IX 506,57±132,01

III 76 732,52±21,08 *IV, VII, XIV

4,19±0,06 *II, VII, X, XIII

551,52±15,56 *IV, V

3,15±0,03 ***VIII, X, XI

4,64±0,02 ***V,XI

323,84±59,35 *VII, X

IV 102 844,23±41,57

*I, III 4,30±0,07

*V, VI 635,60±31,07

*III 3,21±0,03

***VIII, X, XI 4,55±0,02 ***IX, XI 471,89±82,00

27

V 65 840,29±32,55

*I 4,13±0,07

**VII, X, XIII 648,09±23,63

*III 3,18±0,03

***VIII, X, XI 4,52±0,03

***IX 356,20±83,93

*VII,X

VI 24 755,04±38,41 4,04±0,07

**VII, X, XIII 594,63±30,98 3,18±0,04

***VIII, X, XI 4,65±0,05 **VIII, XI

225,71±51,56 *VII, VIII, X,

XIII

VII 23 929,88±84,40

*I, III

4,47±0,10 **V, VI

662,17±50,74 3,24±0,06

***VIII, X, XI 4,54±0,04 **IX, XI

818,09±317,42 *III, V, VI

VIII 5 872,27±81,31 4,30±0,08

***XI, XIV 786,31±74,17

3,88±0,08 ***IX, X, XI,

XIII,XIV 4,36±0,03

***IX 1016,20±238,30

*VI

IX 9 685,20±28,09 4,25±0,02

***I, XI, XIV 495,70±19,31 3,08±0,01

***X

4,80±0,07 **XI, XIV,X 296,89±129,19

X 19 776,71±101,41 4,52±0,13

***I, XI, XIV 612,33±78,79 3,52±0,08

***XI, XIII 4,63±0,05 *V, VIII

801,95±150,38 *III, V, VI

XI 9 705,59±27,50

3,23±0,05 ***II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX,

X, XIII, XIV 632,08±34,55 2,87±0,00

*XIII 4,32±0,12

**XIII 260,67±58,24

XIII 7 810,47±20,72 4,65±0,02 **V, VI 551,00±15,44

3,16±0,01 *XI

4,65±0,06 **XI

908,86±319,11 *VI

XIV 7 1006,69±29,42

*I, III

5,68±0,05 ***I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XIII 545,49±18,28

3,08±0,05 ***VIII

4,49±0,05 **IX 526,14±203,55

Iš viso/vidurkis 446 791,91±16,61 4,20±0,03 602,23±12,73 3,17±0,01 4,57±0,01 456,60±37,05

* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

8 lentel÷je 446 pieno m÷giniai išskirstyti pagal karvių laktacijas. Lentel÷je galima matyti, kad

mažiausiai somatinių ląstelių buvo VI laktacijos karvių piene 225,71±51,56 tūkst./ml, o jo riebumas

– 4,04±0,07 proc., tai yra apie 0,16 proc. p. mažesnis už vidutinį, baltymingumas - 3,18±0,03 proc.

ir yra artimas vidurkiui.

IX laktacijos karvių piene somatinių ląstelių buvo 260,67±58,24 tūkst./ml, pieno riebumas

buvo mažiausias 3,23±0,05 proc., tai yra apie 0,97 proc. p. mažesnis nei vidurkis, o baltymingumas

tesiek÷ 2,87±0,00 proc. ir buvo apie 0,30 proc. p. mažesnis nei vidurkis.

Daugiausiai somatinių ląstelių buvo VIII laktacijos karvių piene 1016,20±238,30 tūkst./ml. Jo

riebumas 4,30±0,08 proc., tai yra 0,10 proc. p. didesnis už vidurkį, o baltymingumas buvo

didžiausias 3,88±0,08 proc., arba 0,71 proc. p. didesnis už vidurkį. Daug somatiniu ląstelių buvo ir

VII laktacijos karvių piene (818,09±317,42 tūkst./ml), X ir XIII laktacijų SLS atitinkamai buvo:

801,95±150,38 ir 908,86±319,11 tūkst./ml.

Laktoz÷s kiekis visų laktacijų karvių piene buvo panašus ir artimas vidurkiui.

Ganykliniu laikotarpiu ūkininko karv÷s ganomos ganyklose. Tuo laikotarpiu, kai karv÷s

ganomos ganyklose, primelžiama daugiau pieno, sumaž÷ja darbo tvartuose, bei saul÷ ir grynas oras

teigiamai veikia gyvulių sveikatą ir atsparesni įvairioms ligoms.

Galvijų tvartinis laikotarpis trunka – 210 - 220 dienas, o ganyklinis – 145 - 155 dienas. Tod÷l

labai svarbu pereinamuoju iš tvartinio į ganyklinį laikotarpiu karves tinkamai šerti, nes keičiantis

š÷rimo tipui gali sumaž÷ti jų pieningumas ir pieno kokyb÷. Be to, daugiausia karvių apsiveršiuoja

baigiantis tvartiniam laikotarpiui, ir pirmaisiais laktacijos m÷nesiais jos duoda daugiausia pieno.

Kadangi per žiemą yra sunaudojamos sukauptos mineralinių medžiagų ir vitaminų atsargos, o

28

pablog÷ję pašarai arba kai kurių pašarų (ypač stambiųjų ir sultingųjų) stoka išsekina organizmą, net

ir menkiausios š÷rimo klaidos gali sukelti tešmens uždegimus, savo ruoštu ir somatinių ląstelių

padid÷jimą.

9 lentel÷. Sezono įtaka pieno sud÷ties rodikliams ir SLS

Metų sezonas

M÷ginių skaičius,

vnt

Pieno per

parą, kg

Riebalų per parą,

g Riebumas,

proc.

Baltymų per parą,

g

Baltymin- gumas, proc.

Laktoz÷, proc.

Somatinių ląstelių

skaičius, tūkst./ml

Ganyklinis 162 21,36±0,88 887,01±36,88 4,20±0,05 668,44±27,89 3,13±0,02 4,50±0,01 532,38±54,89

Tvartinis 284 17,83±0,4 737,66±14,55 4,21±0,04 564,46±11,58 3,20±0,02 4,60±0,01 413,37±48,93

Viso/vidurkis 446 19,11±0,42 791,91±16,61 4,20±0,03 602,23±12,73 3,17±0,01 4,57±0,01 456,60±37,05

*** *** *** ** *** * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Iš surinktų duomenų (9 lentel÷je) galima matyti, kad iš 162 tirtų m÷ginių, ganykliniu

laikotarpiu vidutinis pieno išmilžis buvo apie 21,36 kg per parą, pieno riebumas - 4,20 proc.,

(p<0,001), baltymingumas – 3,13 proc., (p<0,01), o SLS 532,38 tūkst./ml. Tuo tarpu tvartiniu

laikotarpiu iš tirtų 284 m÷ginių vidutinis išmilžis – 17,83 kg per parą, tai yra 16,53 proc. mažesnis

išmilžis nei ganykliniu laikotarpiu. Pieno riebumas ir baltymingumas atitinkamai 0,01 proc. p., 0,07

proc. p. didesni negu ganykliniu laikotarpiu. SLS piene tvartiniu laikotarpiu 119,01 tūkst./ml (22,35

proc.) mažiau, lyginant su ganykliniu laikotarpiu, tačiau duomenys nebuvo statistikai patikimi.

29

IŠVADOS

1. Apibendrinus literatūros apžvalgą galime teigti, kad did÷jant somatinių ląstelių skaičiui

piene laktoz÷s kiekis gali sumaž÷ti iki 10 proc., riebalų – iki 9 proc., o baltymų – iki 1 proc.

2. Atlikti tyrimai X ūkyje rodo, kad SLS piene tvartiniu laikotarpiu buvo 22,35 proc. mažesnis,

nei ganykliniu (atitinkamai 413,37±48,93 tūkst./ml ir 532,38±54,89 tūkst./ml).

3. Daugiausia somatinių ląstelių buvo vyresn÷s laktacijos karvių piene (VII - 818,09±317,42

tūkst./ml, VIII - 1016,20±238,30 tūkst./ml, X - 801,95±150,38 tūkst./ml, XIII -

908,86±319,11 tūkst./ml).

4. Karv÷s, kurių primilžis per parą siek÷ 20-30 kg, produkavo pieną su didžiausiu somatinių

ląstelių kiekiu (524,70±90,96 tūkst./ml). Šios karvių grup÷s pieno riebumas ir

baltymingumas buvo mažiausi (3,95±0,06 ir 3,10±0,03 proc.) lyginant su kitomis grup÷mis.

30

LITERATŪRA

1. Aniulis E. Karvių pieno kokyb÷s analiz÷ atsižvelgiant į somatinių ląstelių skaičių.

Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos mokslo darbai. T. 8. 2000. 30 p.

2. Bakutis B. Ekologinio ūkio gyvulininkyst÷. Kaunas. 2003. 87 p.

3. Barash H., Silanikove N., Shamay A., Ezraf E. Interrelationships among ambient

temperature day lenght and milk yield in dairy cows under a mediterranean climate. Journal

dairy science. 2001. P. 2314 – 2320.

4. Grinien÷ E. Pieno sud÷tis ir savyb÷s. Kaunas. 1992. 131 p.

5. Grohn V. T., Wilson D. J., Gonzalez R. N., Hertl J. A., Schulte H., Bennett G., Schukken J.

H. Effect of pathogen – specific clinical mastitis on milk yield in dairy cows. Journal dairy

science. 2004. Vol. 87. P. 3358 – 3374.

6. Gudonis A. Pieno kokyb÷. Kaunas. 2007. 62 p.

7. Harding F. Milk quality. Gaithersburg, Maryland. 1999. 166 p.

8. Japertas S. Stresas ir pieno kokyb÷. Mano ūkis. 1999. 60 p.

9. Japertas S. Pienas ir jo kokyb÷. Valstyb÷s įmon÷ „Pieno tyrimai“. 56 p.

10. Japertas S. Kad pienas būtų kokybiškesnis. Mano ūkis. 2000. 65 p.

11. Japertas S., Japertien÷ R. Somatin÷s ląstel÷s piene. Mano ūkis, žurnalas. 2010/1. 75 p.

12. Japertien÷ R. (Lietuvos veterinarijos akademija), Japertas S. (Lietuvos pieno ūkių

asociacija). Mažiau somatinių ląstelių geresn÷ produktų kokyb÷. Mano ūkis, žurnalas.

2006/3. 68 p.

13. Japertien÷ R., Japertas S. Tešmens uždegimo požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių

skaičius. Mano ūkis. 2003/1. 72 p.

14. Jeffrey K., Reneau A. Effective use of dairy herd improvement somatic cell counts in

mastitis a control. University of Minnesota St. Paul. 2002. P. 1708 – 1720.

15. Jonkus D., Paura L., Kairisha D. Analysis of daily milk productivity change in dairy cows.

Veterinarija ir zootechnika. T. 27. 2004. 49 p.

16. Juozaitien÷ V., Kučinskien÷ J., Juozaitis A., Malevičiūt÷ J. Lietuvoje veisiamų juodmargių

galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Lietuvos veterinarijos

akademija. Veterinarija ir zootechnika. T. 28. 2004. 50 p.

17. Klimien÷ I., Mockeliūnas R., Butrimait÷ – Ambrozevičien÷ Č., Sakalauskien÷ R. Karvių

mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos akademijos

Veterinarijos institutas. T. 31. 2005. 53 p.

18. Kulpys J., Juraitis V. Gerai organizuota ganiava – gausūs primilžiai. Lietuvos veterinarijos

akademija. Žurnalas, mano ūkis. 2004/5. 66 p.

31

19. Kume S., Nonaka K., Oshita I. Relationship between parity and mineral status in dairy cows

during the periparturient period. Journal Animal science. 2003. Vol. 74. P. 211 – 215.

20. Litwinczuk Z., Krol J. The yield and composition of beff cows milk and the results of calf

rearing. Animal science papers. Institute of Genetics and animal breeding. Poland. 2002.

Vol. 20. P. 199 – 204.

21. Mazumder M. A. R., Kumaga H. Analyses of factors affecting dry matter intake of lactating

dairy cows. Journal Animal science. 2006. Vol. 77. P. 53 – 62.

22. Neerhof H. J., Madsen P., Dusroca V. P., Vollema A. R., Jensen J., Korsgaard I. R.

Relationships between mastitis and functional longevity in Danish Black and White dairy

cattle estimated using survival anglysis. Journal dairy science. 2002. Vol. 83. P. 1064 –

1071.

23. Pauliukas K., Šidiškis A. R., Urbonavičius A., Šer÷nas K. Juodmargių karvių pieno sud÷ties

ir kokyb÷s rodiklių kaita veikiant laktacijai ir kitiems faktoriams. Veterinarija ir

zootechnika. T. 30. 2005. 52 p.

24. Paura L., Kairisha D., Jonkus D. Repeatability of milk productivity traits. Veterinarija ir

zootechnika. T. 19. Kaunas. 2002. 41 p.

25. Philipsson J., Ral G., Berglund B. Somatic cell count as a selection criteria fpr mastitis

resistance in dairy cattle. Livestock production science. 1995. Vol. 41. P. 195 – 201.

26. Pieno ūkis. Vet info. Kaunas. 2004/3 – 4.

27. Rajala – Schultz P. J., Grohn Y. T., Mcculloch C. E., Guard C. L. Effects of clinical mastitis

on milk yield in dairy cows. Journal dairy science. 1999. P. 1213 – 1220.

28. Rogers G. W., Banos G., Nielsen U. S. Genetic correlation among protein yield, productive

life and type traits from the United States and diseases other than mastitis from Denmark

and Sweden. Jornal of Dairy science. 1999. P. 1331 – 1338.

29. Rudejevien÷ J. Ką žinome apie slaptąjį mastitą? Ferma. Leidykla Lietuvos veterinarijos

akademijoje. 2007/1. 42 p.

30. Schultz L. H. Somatic cell counting of milk in production testing programs as a mastitis

control technique. J. Am. Vet. Med. Assoc. 1977. P. 119 – 125.

31. Skimundris V. Pienininkyst÷. Vilnius. 1993. 247 p.

32. Seegers H., Fourichon C., Beaudeau F. Production effects related to mastitis and mastitis

economics in dairy cattle herds. 2003. P. 475 – 491.

33. Stankūnien÷ V. Pieno mikroflora. Ferma. Leidykla Lietuvos veterinarijos akademijoje..

2008/3. P. 37 - 40.

34. Stankūnien÷ V., Tacas J. Karvių melžimas. Ūkininko patar÷jas. Kaunas. 1999.

35. Stankūnien÷ V., Tacas J. Mechanizuotas karvių melžimas. 2003. 100 p.

32

36. Stankūnien÷ V., Tacas J., Mišeikien÷ R. Pieno ūkio savininkui. Lietuvos veterinarijos

akademijos melžimo mokymo centras. Kaunas. 2008.

37. Sviland S., Waage S. Clinical bovine mastitis in Norway. 2002. P. 65 - 68.

38. Šimkien÷ A., Juozaitien÷ V. Įvairių veiksnių įtaka laktoz÷s kiekiui karvių piene tyrimai.

Lietuvos veterinarijos akademija. Veterinarija ir zootechnika. T. 39. 2007. 61 p.

39. Urbien÷ S. Pieno sud÷tis ir savyb÷s. Žaliava produktų gamybai. Lietuvos žem÷s ūkio

universitetas. 2005. 127 p.

40. Žakas A. Genetin÷s ir aplinkos įtaka karvių pieno kokybei pagal somatinių ląstelių skaičių.

Lietuvos veterinarijos akademija. Kaunas. 2002. 105 p.

41. Weigel K. A., Rekaya R. Genetic parameters for reproductive traits of Holštein cattle in

California and Minesota. Journal of Dairy science. 2000. P. 1072 – 1080.

42. http://lib.uky.edu/ETD/ukyansc2001t00016/02chapter.pdf. Prieiga per internetą 2010 m.

spalio 25 d.

43. www.merckmanual.com. Prieiga per internetą 2010 m. spalio 17 d.

44. www.pieno-tyrimai.lt. Prieiga per internetą 2010 m. gruodžio 10 d.

45. http://www.vic.lt/?mid=381&id=4398. Prieiga per internetą 2011 m. sausio 21 d.