Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2015 LT Metinė... · 2016-03-23 · Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2015 ©TNS 2016 Reklamos rinka 2015 metais reklamos rinka augo 2 proc. ir siekė101,1

Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2015

©TNS 2016



©TNS 2016

Turinys

1Reklamos rinka 03

2Televizijos auditorijostyrimas

07

3Radijo auditorijos tyrimas 14

4Spaudos auditorijos tyrimas

20

5Interneto naudotojų tyrimas

24

6Media day 32

7TNS Atlas™ 35

8Žodynėlis 37

Daugiau informacijos:Renata Mackevičienė

[email protected]

2

KontaktaiTNS LT

M. Valančiaus g. 1AVilnius, LT-03155

tel. +370 5 2106600faks. + 370 5 2106601

www.tns.ltwww.tnsglobal.com

mailto:[email protected]?subject=Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2014

http://www.tns.l/

http://www.tnsglobal.com/


©TNS 2016

Reklamos rinka

2015 metais reklamos rinka augo 2 proc. ir siekė 101,1 mln. eurų. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis reklamos žiniasklaidoje išlaidųkiekis sudarė 34,6 eurus. Šiemet reklamos rinkai prognozuojamas 5 proc. augimas.

Didžiausi augimo tempai pernai buvo užfiksuoti kino ir interneto reklamoje. Investicijos šiuose reklamos kanaluose augo 30 proc. ir 15proc. Sparčiai augo ir lauko reklama – 13 proc. Lauko reklamos rinkos dalis 2015 m. aplenkė radijo rinkos dalį ir sudarė 8,8 mln. eurų. Taippat augo vidaus reklamos, žurnalų ir radijo reklamos investicijos – atitinkamai 7 proc., 1,7 proc. ir 1,2 proc. Didžiąją Lietuvos reklamospinigų dalį atsiriekianti televizija pernai ūgtelėjo 0,7 proc. nuo 45,8 iki 46,1 mln. eurų. Laikraščių reklamos biudžetas mažėjo 15 proc.

TNS LT atliktos didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausosduomenimis, šiemet Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 5 proc. Didžiausią augimą ekspertai numatė interneto reklamai – 10 proc., laukoreklamai numatomas 6 proc., kino reklamai 5 proc., televizijos reklamai 3 proc., radijo reklamai 2 proc. augimas. Pasak specialistų, žurnalųbiudžetai turėtų nesikeisti, o investicijos į laikraščių reklamą turėtų mažėti 6 proc.

Lietuvos reklamos rinkos tyrimą TNS LT atliko pagal savo 2015 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius,žiniasklaidos planavimo agentūras, šalies komercines televizijas, radijo stotis, interneto žiniasklaidos asociaciją, didžiausius internetopaslaugų teikėjus, lauko reklamos agentūras, kino ir vidaus reklamos davėjus.

3


©TNS 2016

Reklamos rinka

MEDIA/NET MLN EUR 2014 2015 Pokytis

TV 45,8 46,1

INTERNETAS* 13,3 15,3

ŽURNALAI 10,7 10,9

LAIKRAŠČIAI 11,9 10,1

LAUKO REKLAMA** 7,8 8,8

RADIJAS 8,4 8,5

KINAS 0,5 0,6

VIDAUS REKLAMA*** 0,8 0,79

Iš viso 99,1 101,1

+0,7 %

+1,7 %

+2 %

+29,5%

+14,8%

+6,6 %

+12,5%

+1,2%

TV

45.6%

INTERNETAS

15.1%

ŽURNALAI

10.8%LAIKRAŠČIAI

10.0%

LAUKO

REKLAMA8.7%

RADIJAS

8.4%

VIDAUS REKLAMA

0.8%

KINAS 0.6% REKLAMOS RINKOS

DALIS2015

* banerinė interneto reklama** įskaitant ir lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų) reklamą**** vidaus TV reklama - ekranai prekybos centruose

4

-14,9 %


©TNS 2016

TV reklamos trukmė, lyginant 2015 ir 2014 metų duomenis, paaugo 6,7 proc. Per 2015 metų sausio-gruodžio mėnesius televizijoje buvo ištransliuota 1 milijonas 715 tūkstančių reklaminių klipų.

Laikraščiuose buvo išspausdinta 10 milijonų 330 tūkstančių kvadratinių centimetrų reklamos, reklamos plotas mažėjo 9,8 proc.

Žurnaluose reklamos plotas sumažėjo 2,1 proc. ir sudarė 6 milijonus 584 tūkstančius kvadratinių centimetrų reklamos.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, palyginus 2015 ir 2014 metų sausio-gruodžio mėnesių duomenis, augo 4,8 proc. Vidutiniškai per dieną lauko reklamos stenduose buvo 20,7 tūkstančių m² reklamos.

Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo uždėta 35 tūkstančiai reklaminių lipdukų. Lyginant su 2014 metų dvylikos mėnesių rezultatais, Fillboard reklamos kiekis sumažėjo 12,9 proc.

Vidaus TV reklamos sekundės, lyginant 2015 ir 2014 metų sausio-gruodžio mėnesių duomenis, augo 1,3 proc.

Lauko video reklamos ekranuose buvo transliuota 4 milijonai 470 tūkstančių sekundžių reklamos. Palyginus su 2014 metų duomenimis, lauko video reklamos apimtis sekundėmis padidėjo 37 proc.

Kino reklamos daugėjo 29,7 proc. 2015 metais prieš kino filmus buvo parodyta 412 tūkstančių reklaminių klipų..

TV + 6,7 % Laikraščiai -9,8 %

Radijas +2,9 % Lauko reklama +4,8 % Lauko video +37 %

Fillboard -12,9% Vidaus TV +1,3% Kino reklama +29,7%

Radijo stotys per 2015 metus transliavo 8 milijonus 5 tūkstančius sekundžių reklamos ir tai buvo 2,9 proc. reklamos daugiau negu per 2014-uosius metus.

Žurnalai -2,1 %

Reklamos kiekiai

5


©TNS 2016

Reklamuotojai ir produktų grupės, TOP 10Pozic

ija

2015

Pozic

ija

2014

Produktų grupė

1 2 SMULKIEJI VARTOJIMO KREDITAI

2 1 PREKYBOS TINKLAI

3 4 PREKYBOS CENTRAI

4 6MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI -PREKYBA

5 10 INTERNETO+MOBILUS RYŠYS

6 7 VAISTINĖS

7 11 LOTERIJOS

8 8POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI,FESTIVALIAI

9 5MOBILAUS RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS

10 9VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI

Pozic

ija

2015

Pozic

ija

2014

Reklamuotojas

1 1 TELE2

2 2 STUDIO MODERNA

3 4 MAXIMA LT

4 7 PROCTER&GAMBLE

5 5 OMNITEL

6 9 PALINK

7 6 4FINANCE

8 3 BITĖ

9 12 OLIFĖJA

10 8 RECKITT BENCKISER

6


©TNS 2016

Televizijos auditorijos tyrimas

TV auditorijos matavimas

TNS LT televizijos auditoriją matuoja elektroniniu būdu, reprezentatyvioje daugiau nei 1200 respondentų panelėje diegdama TV metrus.TV metrų tyrimas Lietuvoje atliekamas jau nuo 1999 metų, o pastarieji metai žymi svarbų lūžį matavimo metodikoje: 2015-aisiais buvotęsiamas perėjimas nuo Picture Matching (vaizdo sugretinimo) prie Audio Matching (garso sugretinimo) kanalų identifikavimo metodikos,kuri leidžia ne tik išmatuoti TV žiūrėjimo apimtis, bet ir įvertinti, kokia TV kanalo auditorijos dalis konkrečią laidą žiūrėjo gyvai, o kiekžiūrovų tą laidą peržiūrėjo vėliau, įrašytą.

Esminiai TV rinkos bruožai 2015-aisiais

• Prie TV ekranų praleidžiama daugiau laiko

Vystantis technologijoms, plintant išmaniesiems telefonams, planšetiniams bei nešiojamiems kompiuteriams, vis daugiau gyventojų TVturinį žiūri mobilių įrenginių ekranuose. Ir nors žmonių, TV programas žiūrinčių televizoriuje, skaičius po truputį mažėja, visgi laiko,praleidžiamo prie televizoriaus ekrano, trukmė ne tik nesumažėjo, bet paaugo. 2015-aisiais metais kiekvienas Lietuvos gyventojas perdieną prie televizoriaus praleido vidutiniškai 3 val. 34 min. – net dešimčia minučių daugiau nei 2014-aisais. Televizoriaus žiūrėjimo trukmėypatingai augo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų – 2015 metais kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas prie TV ekrano kasdien praleidopo 3 val. 52 min. – 13 minučių daugiau nei ankstesniais metais. 4-17 m. amžiaus vaikai televizorių žiūrėjo po kiek daugiau nei 2 val.kasdien.

• Didžiausi TV rinkos žaidėjai

TV rinkos lyderiai praėjusiais, kaip ir ankstesniais metais, išliko tie patys – didžiausią auditorijos dalį pagal žiūrėtą laiką turėjo TV3 (16,2proc.), priklausantis MTG kanalų grupei (kurios bendra auditorijos dalis 23,1 proc.), bei LNK (15,9 proc.), priklausantis LNK kanalų grupei(kurios bendra grupės auditorijos dalis siekia 29,7 proc). LRT kanalų grupei priklausantis nacionalinis transliuotojas „LRT Televizija“ turėjo9,2 proc. auditorijos dalį. Šie trys kanalai buvo lyderiai ir pagal per dieną pasiektos auditorijos dydį: TV3 ir LNK pasiekta dienos auditorijabuvo beveik po 37 proc., o „LRT Televizijos“ – beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų.

• Žiūrimiausios laidos

Žvelgiant į populiariausių laidų sąrašus, 2015-uosius drąsiai galima vadinti krepšinio metais. Populiariausių 2015-ųjų metų laidųdešimtuke net septynias pozicijas užėmė Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių transliacijos, o aukščiausius reitingus pelnė šiočempionato finalo rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių. Didelę žiūrovų auditoriją turėjo ir Eurovizijos dainų konkurso transliacijosbei „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai.

7


©TNS 2016

TV auditorijos dalis

LNK

grupė

MTG

grupėLRT

grupė

BMA

grupė

Lrytas TV

Kita

15.9%

7.1%

3.4%

2.7%

0.6%

16.2%

4.3%2.6%

9.2%

1.1%

4.9%

3.1%

1.6%

3.7%

23.4%LNK grupė 29,7%

LNK 15,9%

BTV 7,1%

TV1 3,4%

Info TV 2,7%

Liuks! 0,6%

MTG grupė 23,1%

TV3 16,2%

TV6 4,3%

TV8 2,6%

LRT grupė 10,3%LRT Televizija 9,2 %

LRT Kultūra 1,1%

BMA grupė 9,6%

NTV Mir Lietuva 4,9%

PBK 3,1%

REN Lietuva 1,6%

Lietuvos rytas TV 3,7% Lietuvos rytas TV 3,7%

Kita 23,4% Kitas žiūrėjimas 23,4%

8


©TNS 2016

TV kanalų pasiekimas

24.9

16.8

20.2

7.7

37.9

10.5

28.9

8.6

11.7

8.3

17.9

37.8

19.7

13.1

23.9

16.9

19.7

6.4

36.8

10.8

29.7

10.7

10.7

7.3

16.4

36.9

18.2

12.8

0 5 10 15 20 25 30 35 40

BTV

Info TV

Lietuvos rytas TV

Liuks!

LNK

LRT Kultūra

LRT Televizija

NTV Mir Lietuva

PBK

REN Lietuva

TV1

TV3

TV6

TV8

2014 2015

Dienos pasiekimas %

9


©TNS 2016

TV kanalams tenkančio žiūrėto laiko dalis (proc.) skirtingose demografinėse grupėse

28.5

26.2

16.9

9.8

16.8

17.0

14.6

16.3

4.2

5.7

7.9

12.5

4.1

6.4

7.8

7.5

1.5

1.7

3.5

5

45

43

49.3

48.9

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

4-17 metų

18-34 metų

35-54 metų

55+ metų

17.8

18.0

13.4

17.6

18.6

12.1

8.6

9.3

9.8

8.8

6.7

5.8

4

4.3

3.1

43.3

43.1

55.8

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

< 2 tūkst.

2-100 tūkst.

>100 tūkst.

TV3 LNK LRT Televizija BTV Lietuvos rytas TV Kiti kanalai

Pagal amžiaus grupes

Pagal gyvenamosios vietovės dydį

10


©TNS 2016

03:34

02:01

03:52

03:11

03:53

03:31

03:38

03:34

00:00 00:45 01:30 02:15 03:00 03:45 04:30

Visi gyventojai 4+

4-17 metų

18+ metų

Vyrai

Moterys

< 2 tūkst gyv.

2-100 tūkst gyv.

>100 tūkst gyv.

TV žiūrėjimo laikas

05:42

04:10

05:55

05:32

05:49

05:39

05:43

05:43

00:00 00:45 01:30 02:15 03:00 03:45 04:30 05:15 06:00

TV žiūrovų vidutinis žiūrėjimo laikas per parą (val:min)

Visų gyventojų vidutinis žiūrėjimo laikas per parą (val:min)

11


©TNS 2016

Populiariausios laidos

Laidos pavadinimas Kanalas Žanras TV reitingas %

1 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATO FINALAS/ISPANIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 27.5

2 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/LIETUVA-SERBIJA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 20.9

3 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/ITALIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 18.8

4 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/ESTIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 18.2

5 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2015. ANTRAS PUSFINALIS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 17.5

6 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/GRUZIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 17.1

7 AUKSINIAI SVOGŪNAI 2015 TV3 PRAMOGINĖ LAIDA 17

8 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2015. FINALAS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 16.7

9 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/ČEKIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 16.7

10 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/LATVIJA-LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 14.2

11 OPERACIJA ANEKDOTAI IR KITI NAUJŲJŲ METŲ NUOTYKIAI LNK PRAMOGINĖ LAIDA 13.5

12 TIESIAI IŠ EUROBASKET 2015 TV3 SPORTO APŽVALGA 13.2

13 EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS/LIETUVA-UKRAINA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 13

14 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2015. PIRMAS PUSFINALIS LRT televizija MUZIKINĖ LAIDA 11.2

15 LIETUVOS TALENTAI TV3 PRAMOGINĖ LAIDA 11.2

16 X FAKTORIUS TV3 PRAMOGINĖ LAIDA 11.2

17 PASMERKTI 3 TV3 SERIALAS 10.5

18 KONTROLINĖS VYRŲ KREPŠINIO RUNGTYNĖS/AUSTRALIJA-LIETUVA 2 TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 10.4

19 PREZIDENTĖS D. GRYBAUSKAITĖS NAUJAMETIS SVEIKINIMAS LRT televizija SPECIALIZUOTA LAIDA 10.3

20 VALANDA SU RŪTA LNK POKALBIŲ LAIDA 9.8

12


©TNS 2016

Populiariausi filmai

Filmo pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 ŠEŠIOS DIENOS, SEPTYNIOS NAKTYS TV3 9.4

2 VIENAS NAMUOSE TV3 9.4

3 LEDYNMETIS 3 TV3 9.3

4 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 8.9

5 MONSTRAI PRIEŠ ATEIVIUS TV3 8.7

6 TURBO TV3 8.6

7 LEDYNMETIS TV3 8.5

8 VIENAS NAMUOSE 3 TV3 8.4

9 PLANAS TĖČIUI TV3 8.3

10 PRINCESĖ IR VARLIUS. 2 RODYMAS TV3 8.2

Serialo pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 PASMERKTI 3 TV3 10.5

2 MOTERYS MELUOJA GERIAU 8 TV3 8.4

3 GYVENIMO RECEPTAI LNK 6.5

4 REZIDENTAI 2 TV3 6.1

5 BRUTO IR NETO TV3 5.5

6 DIDINGASIS AMŽIUS LNK 5.2

7 TOBULA KOPIJA TV3 5

8 JUODOS KATĖS LNK 4.9

9 TOBULA KOPIJA 2 TV3 4.9

10 VISI VYRAI KIAULĖS... LNK 4.9

Populiariausi serialai

13


©TNS 2016

Radijo auditorijos tyrimas 2015

Kantar Media Audiences, kurios dalimi yra ir TNS LT, turi sukaupusi 60 metų radijo auditorijos tyrimų patirtį daugiau nei 20 šaliųvisame pasaulyje. Radijo auditorija skirtingose šalyse yra tiriama naudojant įvairius metodus, pradedant taip vadinama day-afterrecall tiesiogine apklausa, baigiant elektroniniais matavimo metodais. Tačiau šiai dienai, optimaliausiu dėl kokybės ir kainossantykio, išlieka dienoraščio metodas. Šiuo metodu radijo stočių auditorija tiriama ne vienoje pažangioje ir išsivysčiusioje radijorinkos šalyje, tokioje kaip Didžioji Britanija ar JAV. Šis metodas nuo 1995 m. sėkmingai naudojamas ir Lietuvoje.

Kasmet daugiau nei 5000 12-74 m. visos Lietuvos gyventojų pildo radijo klausymosi dienoraštį, 15 min. intervalų tikslumužymėdami, kokios radijo stoties, kur ir kaip (internetu ar per imtuvą) klausėsi. Tokiu būdu surinkti duomenys suteikia galimybęturėti tikslų radijo stočių auditorijos paveikslą: kokių stočių klauso skirtingose demografinėse grupėse, skirtingu laiku, skirtingosevietose ir skirtingais būdais. Savo ruožtu naudodamiesi šiais duomenimis, radijo transliuotojai gali daryti labiausiai auditorijosporeikius atliepiančius sprendimus, susijusius su transliuojamu turiniu ir programų tinkleliu, o reklamuotojai ir reklamos agentūros- tikslingai ir optimaliai planuoti reklamos kampanijas.

• Lietuvoje radijas ir toliau išlieka daugiausiai auditorijos pasiekianti medija po televizijos. Radijo auditorijos pasiekimo rodikliai ir2015 metų duomenimis išliko stabilūs - vidutiniškai per dieną radijo klauso 71 proc., o per savaitę - 86 proc. 12-74 m. amžiausLietuvos gyventojų.

• Taip pat visų gyventojų tarpe išlieka stabilus ir radijo klausymosi laikas. Tradiciškai trumpiausiai radijo klausosi jaunimas ir reikiapastebėti, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, tiek radijo klausymosi laikas, tiek ir pasiekimas jaunimo tarpe mažėjasparčiau. Tai rodo, kad radijas, kaip ir kitos medijos, jaučia didelę konkurenciją dėl vis didėjančios interneto sklaidos ir turi rastibūdų prisitaikyti naujame skaitmeniniame multi-medijų pasaulyje.

• Daugiausiai radijas klausomas namuose. 2015 m. kasdien namuose radijo klausėsi 45 proc. 12-74 metų amžiaus gyventojų.Įdomu, kad namuose radijo daugiausiai klausosi tiek jaunimas (12-19 m.), tiek vyresnio amžiaus klausytojai, tuo tarpu aktyviausi- 20-39 m. amžiaus klausytojai, kasdien radijo daugiau klausosi automobiliuose (37 proc.) nei namuose (30,3 proc.).

• Populiariausių radijo stočių trejetas išlieka toks pats. Jau daugiau nei dešimtmetį dėl lyderio pozicijų kovoja „LRT Radijas“, M-1 ir„Lietus“. 2015 m. M-1 tapo lyderiu ne tik pagal pasiektą savaitės auditoriją, bet pirmą kartą per Radijo auditorijos tyrimo istorijąpaveržė pirmą vietą iš „LRT Radijo“ ir pagal tenkančią klausyto laiko dalį ( „LRT Radijas“ 2015 m. dalinasi antra-trečia vieta su„Lietumi“ ).

14


©TNS 2016

Radijo klausymosi trukmė pagal amžių(val:min)

02:30

01:08

02:08

02:35

02:46

02:47

02:59

02:26

01:33

02:19

02:35

02:33

02:28

02:52

Visi gyventojai

12-74 metų

12-19 metų

20-29 metų

30-39 metų

40-49 metų

50-59 metų

60-74 metų

2015 2014

15


©TNS 2016

Pasiekta radijo stočių auditorija

31.3

27.4

22.5

18.0

14.6

14.1

12.7

12.0

10.2

6.8

5.8

5.1

3.7

3.7

3.3

3.1

2.6

2.2

2.0

2.0

1.9

1.7

1.5

0.6

8.2

048121620242832

Savaitės pasiekimas %

16.7

14.5

14.7

8.0

7.1

5.3

6.8

4.8

4.3

3.3

2.4

1.8

1.1

1.4

0.9

1.2

0.7

0.9

0.7

0.6

0.6

0.4

0.6

0.2

3.7

0 4 8 12 16 20 24 28 32

Dienos pasiekimas %

M-1

Lietus

LRT Radijas

Radiocentras

Pūkas

M-1 Plius

RUSRADIO LT

Power Hit Radio

ZIP FM

Žinių radijas

Laluna

Kelyje

LRT Klasika

European Hit Radio

LRT Opus

A2

Relax FM

Raduga

Znad Wilii

Tau

Geras FM

Saulės radijas

Classic Rock FM

Easy FM

Kitos stotys

16


©TNS 2016

Radijo auditorija pagal klausyto laiko dalį

17

LRT grupė18,2 %

LRT Radijas 17%

LRT Klasika 0.6%

LRT Opus 0.6%

M-1 grupė42,5 %

M-1 17.3%

Lietus 17%

M-1 Plius 4.8%

Laluna 2.4%

Raduga 1%

RC grupė18,2 %

Radiocentras 6.8%

RUSRADIO LT 7%

ZIP FM 3.3%

Classic Rock FM 0.5%

Relax FM 0.6%

Žinių radijo grupė2,4%

Žinių radijas 2.2%

Easy FM 0.2%

Kitos stotys18,8 %

Pūkas 7.6%

Power Hit Radio 3.1%

Kelyje 1.5%

European Hit Radio 0.9%

A2 1%

Znad Wilii 0.5%

Tau 0.5%

Geras FM 0.4%

Saulės radijas 0.3%

Kitos stotys 3%

LRT Grupė

18.2%

M-1 Grupė

42.5%

RC grupė

18.2%

Žinių radias

2.4 %

Kita 18.8%


©TNS 2016

Populiariausios didžiųjų miestų radijo stotys

26.0

22.7

19.2

18.8

17.6

12.5

11.3

10.8

10.7

9.9

0 15 30 45

M-1

RUSRADIO LT

M-1 Plius

Power Hit Radio

LRT Radijas

Lietus

ZIP FM

Žinių radijas

Radiocentras

European Hit Radio

VILNIUSSavaitės pasiekimas %

39.6

25.2

24.1

20.1

19.7

19.6

16.7

13.1

12.5

11.0

0 15 30 45

M-1

LRT Radijas

Lietus

Power Hit Radio

M-1 Plius

Kelyje

Pūkas

Radiocentras

ZIP FM

RUSRADIO LT

43.7

25.6

25.1

21.8

20.8

17.1

15.7

14.0

14.0

11.7

0 15 30 45

Laluna

M-1

Lietus

Raduga

Power Hit Radio

Radiocentras

ZIP FM

RUSRADIO LT

M-1 Plius

LRT Radijas

KAUNASSavaitės pasiekimas %

KLAIPĖDASavaitės pasiekimas %

18


©TNS 2016

Populiariausios radijo stotys skirtingose amžiaus grupėse

12-19 m.Savaitės pasiekimas %

43.5

23.0

21.7

18.4

16.1

13.9

9.2

8.5

6.5

6.4

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

M-1

Radiocentras

Lietus

M-1 Plius

RUSRADIO LT

Power Hit Radio

ZIP FM

LRT Radijas

Kelyje

Pūkas

20-29 m. Savaitės pasiekimas %


43.4

32.4

24.7

20.7

13.9

13.8

13.4

8.8

7.4

5.9

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Lietus

LRT Radijas

M-1

Pūkas

M-1 Plius

Radiocentras

RUSRADIO LT

Žinių radijas

Laluna

Kelyje

50.6

26.4

25.5

12.7

12.1

10.2

8.6

8.2

6.6

6.1

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55

LRT Radijas

Lietus

Pūkas

M-1

Žinių radijas

RUSRADIO LT

Kitos stotys

LRT Klasika

Radiocentras

M-1 Plius




43.9

24.5

24.5

22.9

17.8

14.1

9.0

7.6

7.0

6.7

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

M-1

Power Hit Radio

Radiocentras

ZIP FM

Lietus

M-1 Plius

RUSRADIO LT

European Hit Radio

Pūkas

LRT Radijas

34.0

33.4

18.7

18.1

17.8

17.7

12.9

8.5

7.4

7.1

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Lietus

M-1

Radiocentras

M-1 Plius

RUSRADIO LT

LRT Radijas

Pūkas

Power Hit Radio

Laluna

Kelyje

37.0

29.9

28.7

27.7

16.0

13.4

10.2

9.7

8.9

8.0

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

M-1

ZIP FM

Power Hit Radio

Radiocentras

M-1 Plius

Lietus

European Hit Radio

Pūkas

RUSRADIO LT

Kitos stotys

19


©TNS 2016

Spaudos auditorijos tyrimas

Skaitytojų auditorijos tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir žurnalų skaitytojų auditoriją. Tyrimas atliekamas du kartus per metus –pavasarį ir rudenį. Kiekvieną sezoninį ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amžiaus respondentų. 2015 metais buvoapklausti 3528 respondentai. 2015 metais buvo nuolat tiriami 105 periodiniai leidiniai*: 11 dienraščių, 41 savaitraštis, 46 mėnraščiai ir 7ketvirtiniai leidiniai.

Kalbant apie Lietuvos spaudos rinkos pokyčius 2015 metais, reiktų paminėti, kad leidybą nutraukė šie leidiniai:„Vakaro žinios“ rusų k.,„Meškeriotojas“, „Balsas.lt“, „Šeimos sveikata“. Į elektroninę erdvę persikėlė leidiniai „Bzn Start“, „Mokesčių žinios“, „Alio reklama“,„Ekonomika.lt“, „Medicina ir dar kai kas visiems“. Tačiau 2015 metais pasirodė ir nauji žurnalai – „Beatos virtuvė“, „Laima.Velvet“, „Happy365“, „7 dienos“ bei laikraštis „Savaitraštis Kaunui“.

• 2015 metų duomenimis, bent vieną periodinio spaudos leidinio numerį skaitė 79 proc. 15-74 m. Lietuvos gyventojų, beveik tiek patkiek ir 2014 metais. Lojalių skaitytojų dalis taip pat išliko stabili ir 2015 metais siekė 67 proc. 15-74 m. populiacijos. Taigi galima teigti,kad bendras spaudos skaitomumo lygis išliko toks pat kaip ir 2014 metais.

• Savaitraščiai išlieka daugiausia auditorijos pasiekiančia periodiškumo forma, kurios auditorija išliko tokia pati, kaip ir 2014 metais.Dienraščių auditorija taip pat išliko nepakitusi. Mėnesinių ir retesnio periodiškumo leidinių bendra auditorija per metus nepasikeitė,tačiau lojalių skaitytojų dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais.

• 2015 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 15 minučių per dieną, žurnalus - 14 minučių per dieną ir tai reiškia, kadlaikraščius ir žurnalus skaitė vidutiniškai 1 minute trumpiau nei 2014 metaisS.

• Kalbant apie skaitomumą amžiaus grupėse, didžiausias skaitytojų auditorijos sumažėjimas pastebimas 15-29 m. amžiaus grupėje,tačiau 5 procentiniais punktais išaugo lojali 40-49 m. amžiaus grupės auditorija. Taip pat nedidelis skaitomumo augimas matomas tarpvyriausių 60-74 m. amžiaus grupės atstovų.

• Dienraščių TOP 5-tuke permainų neįvyko, tačiau reikėtų paminėti, kad „Vakaro žinios“ per metus neteko 1,6 procentinio punkto lojaliosauditorijos.

• Savaitraščių kategorijoje pirmųjų trijų pozicijų lyderiai išlieka tie patys, tačiau ketvirtoje vietoje atsidūrė „Prie kavos“, 2015 metaisaplenkęs žurnalą „JI“.

• Mėnraščių ir rečiau leidžiamų leidinių tarpe 2014 m. pasirodęs žurnalas „Savaitė. Namie ir sode“ 2015 metais iškopė į pirmąją poziciją,už savęs palikęs žurnalus „Moteris“, „Laima“ ir „Panelė“.

• Pasaulinės spaudos tendencijos rodo, kad Azijoje, Viduriniuose rytuose, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje spaudos tiražai ir skaitytojųskaičius auga. Tačiau Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose spausdintinių leidinių tiražai, skaitytojų auditorija, taip pat reklamos pajamoskiekvienais metais mažėja. Nors spausdintinę leidinio versiją dar skaito nemažai žmonių, tačiau jų elgesys keičiasi. Štai JAV, UK irItalijoje vidutinis praleistas laikas išmaniuosiuose telefonuose jau praaugo laiką, praleidžiamą internete, jungiantis per kompiuterį**.Taigi vis daugiau leidėjų ieško būdų, kaip pateikti savo turinį kitose platformose - ten, kur yra auditorija.

*Skaitytojų auditorijos tyrimui renkami duomenys ne apie visus Lietuvoje leidžiamus leidinius**WPT: Newspaper Revenues Shift To New Sources (2015-06-01)

20


©TNS 2016

Vidutinė ir bendra spaudos auditorija

26 25

43 42

54 53

68 67

3431

4644

6967

80 79

2014 2015 2014 2015

Vidutinė auditorija % Bendra auditorija %

Dienraščiai Savaitraščiai Mėnesiniai/dvimėnesiniai leidiniai Spauda bendrai

21


©TNS 2016

Vidutinė ir bendra spaudos auditorija amžiaus grupėse

18

20

20

26

31

34

38

35

47

56

62

70

34

28

33

32

31

29

54

52

65

70

73

80

0 20 40 60 80 100

Dienraščiai

Savaitraščiai

Mėnesiniai/dvi-

mėnesiniai

leidiniai

Spauda

bendrai

31

29

37

47

49

51

54

52

63

71

75

78

48

41

47

44

45

40

68

67

80

84

83

87

020406080100

Bendra auditorija% Vidutinė auditorija%

22

15-19 metų

20-29 metų

30-39 metų

40-49 metų

50-59 metų

60-74 metų


©TNS 2016

TOP‘ai

10.7

7.8

2.9

2.5

1.8

1.2

1.1

1.0

0.9

0.6

0 4 8 12

Lietuvos rytas

Vakaro žinios

Kauno diena

Šiaulių kraštas

Sekundė

Lietuvos žinios

Vakarų ekspresas

Verslo žinios

Klaipėda

Kurjer Wilenski

DienraščiaiVidutinė auditorija%

20.2

14.8

6.5

5.9

5.2

4.8

3.3

3.1

2.9

2.5

0 5 10 15 20 25

Savaitė

Žmonės

TV Antena

Prie kavos

Ji

Ekspress nedelia

Stilius

Respublika Mūsų

Moters savaitgalis

Šeimininkė

3.7

3.6

3.1

3.0

2.9

2.6

2.5

2.4

2.4

2.3

0 1 2 3 4 5

Savaitė. Namie ir sode

Moteris

Laima

Panelė

Iliustruotasis mokslas

Edita

Sodo spalvos

Mano namai

National Geographic

Psichologija Tau

SavaitraščiaiVidutinė auditorija%

MėnraščiaiVidutinė auditorija%

23


©TNS 2016

Interneto naudotojų tyrimasInterneto naudotojų auditorijos tyrimo tikslas – sekti kompiuterinės technikos ir interneto naudojimo tendencijas Lietuvoje. Tyrimasatliekamas du kartus per metus – pavasario ir rudens sezoniniais ketvirčiais. Kiekvieną ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74metų amžiaus respondentų. 2015 metais buvo apklausti 3582 respondentai. Tendencijos:

• 2015 metų bendrieji Lietuvos interneto skvarbos rodikliai (bendra, mėnesio ir dienos auditorijos) atkartoja 2014 m. tendencijas.Bendra dalis Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, praktiškai nekinta ir svyruoja apie 75 proc., tuo tarpu didėja dalisreguliariai besinaudojančių internetu. Per pastaruosius trejus metus labiausiai augo interneto dienos auditorija – nuo 59 iki 63 proc.Tokia tendencija prognozuojama ir artimiausiais metais – didės Lietuvos gyventojų dalis, kuriems internetas yra kasdienė medija.

• Kaip ir buvo prognozuota, 2015 m. Lietuvos interneto dienos auditoriją labiausiai augino 30-49 metų amžiaus šalies gyventojai. 30-49metų amžiaus grupėje 2015 metais internetu kasdien naudojosi 8 proc. punktais daugiau gyventojų nei pernai. Didelę įtaką šiamaugimui turi išmanieji telefonai: per metus išmaniuosius telefonus turinčių 30-49 m. gyventojų padaugėjo beveik 16 proc. punktų, onaudojančių mobilų internetą – 14 proc. punktų. Išmaniuosius telefonus turinčių 50-74 m. Lietuvos gyventojų per metus padaugėjovos 3 proc. punktais. Atsižvelgiant į šios amžiaus grupės konservatyvias nuostatas išmaniosioms technologijoms, artimiausiais metaismažai tikėtina, jog dienos auditorija šioje amžiaus grupėje galėtų smarkiai kisti.

• 2015 m. viena pagrindinių kompiuterinės technikos tendencijų Lietuvoje - smarkiai auganti išmaniųjų telefonų turėtojų auditorija.2015 metais išmaniųjų telefonų turėtojų tarp 15-74 metų amžiaus lietuvių buvo 10 procentinių punktų daugiau, nei tų, kurie namuoseturi stacionarų kompiuterį. Lietuviai vis intensyviau renkasi prie naudojimo vietos „nepririštą“ kompiuterinę techniką – nešiojamuskompiuterius, išmaniuosius telefonus, planšetes. Per 2014-2015 metų periodą nešiojamųjų kompiuterių ir planšečių turėtojųpadaugėjo 6 proc. punktais, išmaniųjų telefonų -8, o stacionarių kompiuterių turėtojų sumažėjo 7 proc. punktais.

• 2015 m. pastebimiausiai augo (daugėjo gyventojų, atliekančių šias veiklas) tos internetinės veiklos, kurios yra susijusios sufinansinėmis paslaugomis – pirkimas internetu, naudojimasis el. bankininkyste bei kitų finansinių reikalų tvarkymas. Taip pat augodalis atsisiunčiančių išmaniąsias programėles (appsus) bei žiūrinčių TV turinį lietuviškuose vaizdo portaluose.

• 2015 m. socialinių tinklų dienos auditorija (prisijungiančių bent kartą per dieną) paaugo beveik 5 proc. punktais. 2015 m. kaip ir2014m. dienos auditorija didžiąja dalimi augo dėl į socialinius tinklus labiau įsitraukiančių 30-49 metų šalies interneto naudotojų. Permetus socialinių tinklų dienos auditorija šioje amžiaus grupėje padidėjo 11 procentinių punktų.

• Facebook socialinis tinklas 2015 metais Lietuvoje ne tik išlaikė lyderio pozicijas, bet ir jas stiprino – prisijungiančių kasdien lyginant supernai padaugėjo 11 procentinių punktų. Ir nors didžiausias Facebook reguliarių naudotojų augimas buvo fiksuojamas 30-49 metųgrupėje, tačiau Facebook augo ir kitose – tiek vyresnėse, tiek jaunesnėse – amžiaus grupėse. Instagram socialinis tinklas 2014 metaisbuvo įvardijamas kaip tas, kuris mes iššūkį Facebook ypač tarp jaunimo. Ir nors Instagram bendra auditorija 2015 metais augo beveik8 procentiniais punktais jauniausioje 15-29 metų grupėje, tačiau tai Fcebooke socialinio tinklo populiarumui šioje amžiaus grupėjeneatsiliepė – reguliarių naudotojų padaugėjo 6 procentiniais punktais.

• Elektroninės komercijos pardavėjams pradėjus plačiau taikyti lankstesnius atsiskaitymo būdus pirkimas internetu buvo ta internetoveikla, kuri 2015 augo bene žymiausiai ir per metus perkančių internetu auditorija išaugo beveik 5 procentiniais punktais.

24


©TNS 2016

Interneto naudotojai

73.4

71.0

58.6

73.3

71.0

60.0

75.0

73.1

63.4

0 20 40 60 80 100

Interneto naudotojų Lietuvoje

%

Interneto naudotojų mėnesio

auditorija %

Interneto naudotojų dienos

auditorija %

Interneto naudotojai Lietuvoje% Interneto dienos pasiekimas amžiaus grupėse%

25

88.6

65.7

31.1

91.1

67.1

32.3

93.5

74.5

33.9

0 20 40 60 80 100

15-29 metų

30-49 metų

50-74 metų

2013

2014

2015


©TNS 2016

Kokiais įrenginiais prisijungia prie interneto

67

59

6

18

6

6062

13

28

6

50

66

17

43

7

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Stacionariuoju (stalo)

kompiuteriu

Nešiojamu kompiuteriu Planšetiniu kompiuteriu Išmaniuoju telefonu Mobiliuoju telefonu

2013 2014 2015

% nuo mėnesinės interneto auditorijos

26


©TNS 2016

Veiklos internete per paskutinius 6 mėnesius

45

43

47

70

66

49

47

51

72

68

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

2014

2015

Perka internete

Parsisiunčia programinę įrangą, programėles

Žiūri tiesiogines TV laidas internete arba jų įrašus (TV3Play, LNKGO, LRT Mediateka ir pan.)

Naudojasi internetine bankininkyste

Tvarko asmeninius finansinius reikalus internete

2015m. TOP 5 augusios veiklos internete% nuo Lietuvos interneto naudotojų

27


©TNS 2016

Socialiniai tinklai

45.6

23.0

11.0

47.1

26.0

15.7

49.5

30.6

22.5

0 10 20 30 40 50

Naudojasi socialiniais tinklais


bent kartą per dieną


mobiliajame telefone

2013

2014

2015

Naudojimasis socialiniais tinklais % nuo Lietuvos gyventojų

97.6

91.0

33.5

17.9

12.4

11.4

9.3

9.0

5.2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Facebook

Youtube

Google+

Instagram

Spotify

Twitter

Linkedin

Pinterest

Tumblr

Naudojimasis socialiniais tinklais % nuo socialinių tinklų naudotojų

28


©TNS 2016

El. prekybaLietuvos gyventojai perkantys internetu

% nuo Lietuvos gyventojų

34% 30%

21% 17% 16%

Drabužiai, batai, aksesuarai Bilietai į renginius, teatrą,

kiną

Kosmetika, parfumerija Buitinė, elektroninė technika Lėktuvų bilietai

Dažniausiai perkamos prekių kategorijos internetu 2015 m.% nuo pirkusių internetu Lietuvos gyventojų

29

37%33%31%

201520142013


©TNS 2016

Lietuvos interneto vartotojų segmentacija Connected Life Interneto vartotojų segmentavimas pagal jų elgesį internete

Įsitraukę į internetą, bet mažai aktyvūs soc. el. erdvėje

Žemesnisįsitraukimas į internetą ir mažas aktyvumas soc. el. erdvėje

Low

D

igital in

fluence

LowSocial engagement

40 %

Hig

h

Dig

ital in

fluence

Aktyvūs socialinėje erdvėje, bet mažiau įsitraukę į internetą

HighSocial engagement

14%

Veikiami interneto ir aktyvūs soc. el. erdvėje

33%

13%

Observers Leaders

Functionals Connectors

Connected Life segmentacija Lietuvoje yra atlikta pagal pasaulinę TNS praktiką segmentuojant interneto naudotojus atsižvelgiant į jų elgesį internete ir socialinėje medijoje.

Tradicinės demografinės ar vertybinės segmentacijos nėra pakankamai tikslios kuomet reikia atsakyti į klausimus kiek online komunikacijai turi būti teikiama preferencija prieš kitas medijas, ar segmentas sureaguos į turinį socialinėje interneto erdvėje ar ne.

Ši segmentacija leidžia kurti skirtingas strategijas skirtingiems segmentų poreikiams atliepti. Segmentacija parodo:

• Į kokias medijas reikia orientuoti strategiją - kiek man reikėtų fokusuotis į skaitmeninę mediją, lyginant su kitais media kanalais?

• Kurie kanalai internete turėtų būti prioretizuojami - į kuriuos internetinius kanalus turėčiau orientuotis? Į socialinę ir įgyjamą (earned) mediją? Ar nuosavą (owned) ir mokamą (paid) medijas?

• Į kokias segmentų vertybines nuostatas reikia taikyti turinį, kad būtų galima tikėtis didžiausio įsitraukimo ar dalinimosi turiniu.

15-74 metų Lietuvos interneto naudotojai

30


©TNS 2016

Lietuvos interneto vartotojų segmentacijaConnected Life Interneto vartotojų segmentavimas pagal jų elgesį internete, o ne už interneto ribų

Pagal Connected Life metodologiją susegmentavus alaus ir lizingo vartotojus išryškėja skirtingi dominuojantys segmentai, kurie rodo būtinybę parinkti skirtingus komunikacijos kanalus, o tai reiškia – ir skirtingai paskirstyti komunikacijos biudžetą.

Alaus kategorijos atveju didžiausias segmentas yra Functionals, kurio efektyviam pasiekimui būtina komunikacija per tradicinės medijos kanalus (TV, radijas, spauda) sustiprinant komunikacijos sklaidą per „tradicinius“ interneto kanalus pvz. banerinę reklamą ir užsakomuosius straipsnius, kuriuose pasisakytų srities ekspertai.

Lizingo kategorijos atveju dominuoja Leaders segmentas, kurį efektyviai pasiekti per tradicinę mediją yra daug sunkiau – vietoje to reikia daugiau investuoti į komunikaciją internetu ir ypač socialinę mediją.

31


©TNS 2016

Media Day

Media Day – išskirtinis tyrimas, leidžiantis palyginti skirtingų medijų - TV , radijo, interneto, spaudos - vartojimą, remiantis vienodaisįvertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos gyventojų žiniasklaidos vartojimo ypatumus paros bėgyje bei informaciją apie jųdienotvarkę.

Media Day suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų medijų dienos pasiekimą, laiką, praleistą su kiekviena iš jų paros bėgyje, per kokįįrenginį medijos buvo naudojamos (mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteryje/planšetėje), tačiau ir gyventojų naudojamąsi keliomismedijomis vienu metu (angl. multitasking).

• 2015 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą su medija kanalais vidutiniškai praleidžia apie 7 val. 32 min., kiekvienądieną vidutiniškai susiduria su 3,4 medijomis.

• Daugiausia gyventojų per parą pasiekia TV - 86 proc., toliau - radijas ir internetas - po 59 proc., spauda - 34 proc.

• 56 proc. Lietuvos gyventojų vidutiniškai per dieną vartodami medijas naudojasi kompiuteriu, 26 proc. naudojasi mobiliuoju telefonuir tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei 2014 metais.

• Keletą medijų vienu metu per dieną (angl. multitaskig) naudoja 29 proc. Lietuvos gyventojų. 38 proc. jų yra jaunimas nuo 15 iki 29m., mažesnė dalis yra tarp vyriausio amžiaus gyventojų – 23 proc. Daugiausia laiko praleidžiama naudojantis internetu kartu sukitomis medijomis – vidutiniškai 29 min. per dieną.

32


©TNS 2016

98.4

86.4

59.4

59.2

34.3

0 20 40 60 80 100

Visi kanalai

TV

Radijas

Internetas

Spauda

Medijų kanalų pasiekimas

07:32

03:56

01:50

02:05

00:25

00:00 01:30 03:00 04:30 06:00 07:30

Dienos pasiekimas % Per dieną praleidžiamas laikas (val:min)

33


©TNS 2016

Medijų kanalų naudojimas skirtingais prietaisais

83.7

5.9

4

52.8

9.6

2.2

36.6

13.2

Naujienų portalaiDienos pasiekimas%

27.1

13.2

Socialiniai tinklaiDienos pasiekimas%

27.8

11.6

Kita veikla interneteDienos pasiekimas%

TelevizijaDienos pasiekimas%

RadijasDienos pasiekimas%

34


©TNS 2016

TNS Atlas™

„TNS Atlas™“ tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.Tyrimas atliekamas kartą į metus – pavasarį (vasario–balandžio mėn.), tuo metu apklausiama apie 1800 15–74 metų amžiaus nuolatiniųLietuvos gyventojų.

Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 100 produktų grupių ir 1000 prekės ženklų vartojimą, žinomumą, teikiamą prioritetą. Klausimaiapima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų požiūrį į reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas, medijųvartojimą.

„TNS Atlas™“ analizuoja vartotojų santykį su prekių ženklais ar mažmeninės prekybos tinklais naudojant skirtingus modelius:

• Market Map yra skirtas kasdienio, plataus vartojimo produktų (maisto ir gėrimų, asmeninės higienos prekių, nereceptinių vaistų,buitinės chemijos produktų, kačių ir šunų maisto ir kt.) analizei. Asmeninė vartotojo patirtis vartojant konkretų prekės ženklą yrapagrindinė informacija, analizuojant kasdienio vartojimo prekes ir trumpalaikes paslaugas.

• Communication Map - ilgalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms (automobilių, ilgalaikio naudojimo prietaisų, buitinės elektronikos,bankų, draudimo, telekomunikacijos bendrovių ir kt.) svarbiausia informacija yra prekinio ženklo vertinimas - koks yra prekinio ženkloįvaizdis.

• Target Map yra skirtas prekybos centrų ir parduotuvių (drabužių ir batų, vaistinių, degalinių, maitinimosi tinklų ir kt.) lankomumoanalizei, kurioje pagrindinis kriterijus – lankymosi dažnis.

Kiekvieno produkto ar prekės ženklo vartojimą, žinomumą, teikiamą prioritetą galima analizuoti pagal respondentų socialines irdemografines charakteristikas.

„TNS Atlas™“ duomenys, pagal poreikį, gali būti jungiami su Skaitytojų auditorijos, Interneto auditorijos, Media Day ar Connected Lifetyrimų duomenimis.

35


©TNS 2016

Target Map – McDonald‘s

36

15-29 m. 30-49 m. 50-74 m.

Visi 15-74 m.

Žino

Nežino

Lankėsi

Nesilankė

Lankosi dažnai

Lankosi retkarčiais


©TNS 2016

Pasiekimas (Reach) Televizijos: žmonių, žiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę per pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba

procentais. Radijo: žmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba

procentais.

Dienos pasiekimas (Daily Reach) Televizijos: žmonių, žiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais. Radijo: žmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais.

Auditorijos struktūra (Share) Televizijos: viso žiūrėto laiko dalis, tenkanti konkrečiam TV kanalui. Radijo: viso klausyto laiko dalis, tenkanti konkrečiai radijo stočiai.

Vidutinė auditorija (reitingas) Televizijos: TV programos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais. Radijo: radijo laidos ar laiko intervalo vidutinė auditorija procentais. Spaudos: vidutinė vieno leidinio numerio auditorija procentais.

Bendra skaitytojų auditorijaSpaudoje: žmonių, skaičiusių ar varčiusių bent vieną leidinio numerį (dienraščius - per dvi savaites, savaitraščius - per šešias savaites, mėnraščius –per šešis mėnesius) procentas.

GROSSŽiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos pagal oficialius kainininkus. Duomenys pateikiami neskaičiuojant nuolaidų, remiamos reklamos,barteriniais žiniasklaidos priemonių tarpusavio mainais užsakytos reklamos bei žiniasklaidos savireklamos.

NETRealios žiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties nuolaidas ir agentūrų nuolaidas. Žiniasklaidos kanalų NET pajamųduomenys apima visą reklamos rinką.

CPT (cost per thousand)Lyginamoji tūkstančio žmonių pasiekimo kaina, paskaičiuota konkrečiam reklamos vienetui (pvz. 30 sek. TV reklaminiam klipui).

CPC (cost per capita)Vienam šalies gyventojui skiriamos reklamos išlaidos (NET).

Trumpas leidinyje naudojamų terminų žodynėlis

37

Documents

Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2015 LT Metinė... · 2016-03-23 · Žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2015 ©TNS 2016 Reklamos rinka 2015 metais reklamos rinka augo 2 proc. ir siekė101,1