ELEKTROS RINKAKonspektas R. Staniulis, R. Deksnys

TURINYS1. BENDROSIOS ENERGETIKOS EKONOMIKOS SVOKOS...................................3 1.1 1.2 1.3 1.4 2. 2.1 2.2 2.3 2.4 2.5 3. 3.1 3.2 3.3 3.4 3.5 3.6 3.7 4. 4.1 4.2 4.3 5. 5.1 5.2 5.3 5.4 5.5 6. 6.1 6.2 6.3 7. 7.1 7.2 7.3 7.4 8. 8.1 8.2 Katai ...........................................................................................................................3 Paklausos ir pasilos elastingumas ..............................................................................3 Tobulos konkurencijos efektyvumas ...........................................................................4 Pusiausvyros dinamika trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.............................................5 Galios sraut analiz ....................................................................................................7 Elektros sistemos gyvybingumo vertinimas ...............................................................7 Galios sraut optimizacija (OPF).................................................................................7 Automatinis generacijos valdymas (AGC) ..................................................................8 Operatyvusis planavimas .............................................................................................8 Energetikos moni reguliavimo poreikis ..................................................................10 Pagrindinis reguliavimo poreikis ...............................................................................12 Reorganizavimo prieastys ........................................................................................12 Reorganizuotos elektros sistemos apvalga...............................................................13 Tradicins vertikaliosios integracijos mons iskaidymas .......................................14 Pokyiai po reorganizavimo.......................................................................................15 Keturi konkurencijos lygiai........................................................................................16 Naujieji elektros rinkos dalyviai ................................................................................19 Didmenin energijos rinka .........................................................................................20 Didmenins energijos rinkos organizavimo bdai.....................................................21 Efektyvumas ir bendrasis naudingumas.....................................................................24 Elektros energijos kainos tikslai ................................................................................24 Elektros energijos tarif sudarymo principai .............................................................25 Elektros energijos katai ............................................................................................26 Elektros energijos kainos sudedamosios dalys ..........................................................26 Monopolins veiklos reguliavimo bdai....................................................................27 Reguliuojamo turto verts nustatymas.......................................................................28 Bendrovs kapitalo katai ..........................................................................................29 Bendrosios svokos....................................................................................................31 Elektros energijos gamybos kaina..............................................................................32 Finansini produkt rinka ..........................................................................................34 Investicij politika......................................................................................................36 Didmenin prekyba perdavimo lygmenyje ................................................................38 Prekyba galia ir energija ............................................................................................38 1

BENDROSIOS ENERGETIKOS SISTEM SVOKOS .............................................7

REGULIAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS ............................................................10

DIDMENIN ENERGIJOS RINKA .............................................................................19

BENDRIEJI ELEKTROS ENERGIJOS KAIN SUDARYMO PRINCIPAI..........24

MONOPOLINS VEIKLOS REGULIAVIMAS .........................................................27

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS NUSTATYMAS................................................31

ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO TINKLAS ENERGIJOS RINKOJE .....38

8.3 8.4 8.5 9. 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5 9.6 9.7 9.8

Ginytini perdavimo kainos nustatymo aspektai .......................................................39 Elektros energijos perdavimo kainos nustatymo metodai..........................................41 Perkrovos ir j valdymas perdavimo sistemoje .........................................................43 Sistemos valdymas.....................................................................................................46 Danio reguliavimas ..................................................................................................46 Energijos balansavimas ir reguliavimas.....................................................................47 Rezervo paslaugos......................................................................................................47 Reaktyviosios galios ir tampos valdymo paslauga ...................................................48 Aktyviosios galios snaud padengimas....................................................................48 Sistemos paleidimo paslauga .....................................................................................48 Papildom paslaug kainos nustatymo mechanizmai................................................49

PAPILDOMOS PASLAUGOS ELEKTROS RINKOJE.............................................45

10. ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTYMAS IR TIEKIMAS ENERGIJOS RINKOJE 50 10.1 10.2 10.3 10.4 10.5 10.6 10.7 10.8 11. 11.1 11.2 11.3 11.4 11.5 12. 12.1 12.2 12.3 12.4 12.5 13. 13.1 13.2 13.3 13.4 Perdavimo ir skirstomojo tinklo skirtumai.................................................................50 Atvirasis ir udarasis skirstomasis tinklas .................................................................50 Pokyiai skirstymo sistemoje.....................................................................................50 Pagrindins ir papildomos paslaugos.........................................................................51 Pokyiai skirstymo veikloje .......................................................................................52 Elektros energijos mameninis pardavimas...............................................................52 Elektros energijos skirstymo kaina ............................................................................53 Elektros energijos tiekimo ir pardavimo kaina ..........................................................54 MONOPOLIN VALDIA RINKAI ........................................................................56 Energijos kainos ir kiekio pasikeitimas .....................................................................56 Monopolins valdios rinkai stadijos.........................................................................57 Monopolins valdios rinkai vertinimas...................................................................57 Monopolins valdios rinkai mainimas....................................................................59 Monopolins valdios rinkai stebjimas ....................................................................59 ELEKTROS RINK PASAULIN APVALGA....................................................61 Globalins tendencijos ...............................................................................................61 Didioji Britanija .......................................................................................................61 vedija ir Norvegija ...................................................................................................63 Nyderlandai................................................................................................................64 Elektros rink palyginimas ........................................................................................64 SKANDINAVIJOS ELEKTROS RINKA .................................................................65 Sistemos apvalga ......................................................................................................65 Elektros energijos rinka .............................................................................................67 Elektros energijos kaina .............................................................................................70 Balansas ir gyvybingumas sistemoje .........................................................................74

LITERATRA .........................................................................................................................76

2

1.

BENDROSIOS ENERGETIKOS EKONOMIKOS SVOKOS

1.1 Kataimons katai, pelnas ir kiti rodikliai gali skirtis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpasis laikotarpis tai toks, kurio metu bent vienas gamybos veiksnys negali bti keiiamas. Bendrieji katai (angl. TC total costs) tai gamybos veiksni, sunaudot bendrajam produktui pagaminti, kat suma. Pastovieji katai (angl. FC fixed costs) tai mons ilaidos, kurios per vis laikotarp nekinta keiiant gaminamos produkcijos apimt. Kintamieji katai (angl. VC variable costs) tai mons ilaidos kintamiems gamybos itekliams apmokti. TC = FC + VC;

TC, FC, VC

TC VC FC

Q1.1 pav. Bendrieji, pastovieji ir kintamieji katai Vidutiniai bendrieji katai (angl. ATC arba AC average total costs) tai bendrj kat kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui. ATC = TC/Q; Atitinkamai gali bti ireikti vidutiniai pastovieji ir vidutiniai kintami katai. Ribiniai katai (angl. MC marginal costs) bendrj kat prieaugis, gaminant papildom produkcijos vienet. MC = TC/Q; Alternatyvieji katai (angl. opportunity costs) itekli naudojimo tam tikram tikslui alternatyvieji katai matuojami nauda ar pajamomis, kurios bt gautos naudojant tuos iteklius kitam, geriausiam i galim, tikslui.

1.2 Paklausos ir pasilos elastingumasEkonomikos teorijoje danai iskiriamas paklausos ir pasilos elastingumas kain ir pajam atvilgiu bei kryminis paklausos elastingumas. Detaliau panagrinsime paklausos ir pasilos elastingum kain atvilgiu. Paklausos elastingumas kain atvilgiu (price elasticity of demand) tai norimo pirkti preks kiekio ir preks kainos procentinio kitimo santykis. 3

ED =

Q D% P%P

;

P D

P D

P D D

P D

a)

Q

b)

Q

c)

Q

d)

Q

e)

Q

|ED|>1

|ED|1

|ES|P. 2. Produkcijos kiekio koregavimas. Jei paklausa virija pasil, tiekjai padidins produkcijos kain, o jei pasila virija paklaus, kaina bus sumainta. Daniausiai koreguojami abu ie dydiai. Pusiausvyra. Produkcijos kiekio koregavimo dinamika artins rinkos kain prie ribini kat (MC=P). Kainos koregavimas lems pasilos ir paklausos pusiausvyr. Abu ie veiksmai atves konkurencin rink konkurencin pusiausvyr. 5

1.4.2 Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu konkurencijos ilguoju laikotarpiu proces eina investicijos naujus gamybinius pajgumus ir rang, o ne tik produkcijos kiekio pasikeitimas. Ekonominis pelnas yra pajamos minus bendrieji katai, kur bendrieji katai apima investicij gr ir tam tikr pelno norm. Normalus ekonominis pelnas yra lygus nuliui. Versle investicij gra dar vadinama pelnu, nors ekonomistai tai vadina investicini kat padengimu. Pelnas trumpuoju laikotarpiu yra pajamos minus trumpojo laikotarpio katai, kuriuos energetikoje eina kintami, paleidimo ir tuiosios eigos katai. Konkurencinje rinkoje vidutinis ekonominis pelnas yra lygus nuliui. Jei rinka yra pusiausvyros padtyje ilguoju laikotarpiu, tai jimo ir ijimo i rinkos galimyb garantuoja normalj ekonomin pelnas, kuris yra lygus nuliui. Konkurencinje rinkoje yra padengiami pastovs katai. Kai pelnas yra lygus nuliui, visi katai yra padengiami, skaitant ir pastoviuosius. Tiekjas turintis iskirtini privalum gali pasiekti daugiau. Jei gamintojai turi pigesni resurs (hidro ar geotermini altini), j pelnas bus didesnis. Jei privalumai yra neriboti, tai vadinama natralija monopolija.

6

2.

BENDROSIOS ENERGETIKOS SISTEM SVOKOS

2.1 Galios sraut analizGalios sraut analizs (angl. load flow analysis) esm yra pagal duotas mazg apkrovas ir numatomus generavimo lygius nustatyt generavimo tamp ribose apskaiiuoti sistemos mazg tamp ir fazi kampus, aktyviosios ir reaktyviosios galios srautus linijose ir transformatoriuose, elektros srov ir galios nuostolius linijose bei kitus stacionaraus rimo kintamuosius. Arba matematikai, turint apkrov ir valdymo kintamuosius, surasti bkls kintamuosius, o pagal tai ir galutinius sprendinius nurodytus aukiau. Galios sraut analiz neapima generavimo apimties tarp agregat ar generavimo tampos nustatymo. Galios sraut analiz naudojama: Perdavimo sistemos planavime randamos perkrautos linijos, tampos standart neatitinkantys mazgai ir sustiprinimo reikalaujanios elektros tinklo vietos; Perkrov analizje tikrinamos linij perkrovos atsijungus generatoriui ar kitai linijai sistemoje; Reaktyviosios galios ir tampos analizje vertinamas reaktyviosios galios ir tampos valdymo rengini efektyvumas; Perdavimo pajgumo analizje tikrinamos elektros energijos perdavimo galimybi tarp keli energetikos bendrovi ribos; Sistemos valdyme realiame laike ir gyvybingumo utikrinime pagal matavim rodmenis koreguojami sistemos parametrai ir utikrinamas gyvybingumas. Matematiniu poiriu galios sraut analiz reikalauja didelio skaiiaus netiesini lygi sprendimo. Tam naudojami iteraciniai, tokie kaip NiutonoRafsono, metodai.

2.2 Elektros sistemos gyvybingumo vertinimasSistemos gyvybingumas (angl. system security) apibriamas kaip sistemos savyb atlaikyti nenumatytus, bet galimus, trikdius ir avarijas su minimaliais energijos tiekimo ir jos kokybs pertrkiais. Sistemos planavimo etape patikimumo problema vaidina labai svarb vaidmen, nes gyvybingumas yra sistemos patikimum papildantis veiksnys energetikos sistem srityje.

2.3 Galios sraut optimizacija (OPF)Galios sraut analizje taip vadinami valdymo kintamieji leidia surasti sistemos sprendinius. Tie kintamieji yra aktyvioji galia generavimo mazguose, iskyrus bazin, ir tampa generavimo mazguose. Taigi inant apkrov ir valdymo kintamuosius galima surasti sistemos bkls kintamuosius, o pagal tai ir galutinius kintamuosius (t.y. galios srautus linijose, bazinio mazgo generuojam gali). Galios sraut optimizacijos (angl. power flow optimization) udavinys turi kelet esmini skirtum, lyginant su galios sraut analize. Vis pirma, valdymo kintamiesiems yra nustatytos tam tikros ribos ir tiksli j reikm apskaiiuojama taip, kad bt minimizuojamas (arba maksimizuojamas) pageidaujamas veiklos indeksas. Tai gali bti galios nuostoliai tinkle, generavimo katai ar eksploatacini kat, gyvybingumo ir pvz. taros junginys. Antras skirtumas yra tas, kad vedami lygybi ir nelygybi apribojimai. Tie apribojimai susij su virutine ir apatine aktyviosios ir reaktyviosios galios generavimo riba, galios sraut linijose ir transformatoriuose apribojimais bei tampos lygiais mazguose.

7

2.4 Automatinis generacijos valdymas (AGC)Automatinis generacijos valdymas (angl. automatic generation control) yra pagrindin valdymo funkcija, kurios tikslas yra besikeiianios sistemos apkrovos padengimas, ilaikant sistemos dan, energijos mainus ir optimal generavimo lyg sistemoje. Skmingas automatinis generacijos valdymas manomas dl keli prieasi. Pirmoji yra susijusi su tuo, kad grtamojo ryio pagalba visada manoma stabilizuoti ir reguliuoti valdom sistem. Antroji prieastis slypi paioje AGC konstrukcijoje, kuri garantuoja tiksl sistemos atsak stacionariame rime.

2.5 Operatyvusis planavimasOperatyvusis planavimas (angl. operational planning and scheduling) nuo galios sraut optimizacijos skiriasi optimizacijos proceso laikotarpiu. Galios sraut optimizacijos udavinyje optimizavimo procesas yra statinis. Gamybos katai yra momentin paklausos funkcija. Kadangi apkrova kinta nuolat ir yra pakankamai nuspjamo pobdio, atsiranda optimizavimo proceso per ilgesn laiko tarp, t.y. dinaminio proceso, poreikis. Tam daniausiai reikia sprsti dirbani agregat parinkimo (angl. unit commitment) bei ilumini ir hidroelektrini koordinavimo (angl. hydrothermal coordination) udavinius. Dirbani agregat parinkimo udavinyje reikia nusprsti, kuris agregatas dirbs, kuris bus ijungtas arba bus tarpinje padtyje rezerve. E ir HE koordinavimo udavinyje reikia surasti optimal ilumini ir hidroelektrini darbo grafik. Kadangi hidroelektrini kintami katai yra labai mai, jos galt dirbti vis laik kaip pigiausias elektros energijos altinis. Taiau j pajgumus riboja turimas upi vandens kiekis ir rezervuar talpa, todl reikalinga ilumini elektrini generuojama energija. Sprendiant udavin reikia atsivelgti oro, gamtos apsaugos, rekreacines ir kitas slygas ir surasti optimal ilumini ir hidroelektrini darbo grafik. Abej udavini tikslas yra minimizuoti produkcijos katus per tam tikr laik, pvz. kelet dien ar savait. Tam reikalingi trys pagrindiniai rankiai: efektyvi dinamin optimizacija, apkrov prognozavimas ir galimyb koreguoti prognozavimo paklaid. Sprendiant iuos udavinius naudojamas dinaminis ir netiesinis programavimas.

8

LAIKAS

VALDYMO PROCESAS Automatinis generacijos valdymas

FUNKCIJA Minimizuoti rajono valdymo paklaid, atsivelgiant agregat ir sistemos dinamini apribojim

SEKUNDS

MINUTS

Galios sraut optimizacija

Minimizuoti momentinius darbo katus arba kitus rodiklius, pvz. tar

VALANDOS

Agregat parinkimas, E ir HE koordinavimas

Minimizuoti numatomus darbo katus arba kitus rodiklius

DIENOS, SAVAITS

E ir HE koordinavimas

Minimizuoti numatomus darbo katus

MNESIAI

Aptarnavimo ir main grafikas

Minimizuoti darbo katus, atsivelgiant patikimumo apribojimus

METAI

Aptarnavimo ir generavimo planavimas

Minimizuoti numatomus investicijas ir darbo katus, atsivelgiant patikimumo apribojimus

1.4 pav. Ryys tarp vairi lygi sistemos optimizacijos

9

3.

REGULIAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS

Iki XX a. pabaigos energetikos kompanijos dirbo kaip reguliuojamos monopolijos. engiant XXI a. daugelyje pasaulio valstybi reguliuojamas energetikos monopolijas bandoma reorganizuoti. Reorganizavimas tai vyriausybs taisykli ir ekonomini nuostat energetikos bendrovms kontroliuoti pertvarkymas. Reguliavimas ir reorganizavimas patys savaime nra nei gerai nei blogai. Abu dalykai yra priimtini tam tikromis slygomis. Daugelis vyriausybi pripasta, kad aplinkybs, kurios buvo palankios reguliavimui jau pasikeit.

3.1 Energetikos moni reguliavimo poreikisReguliavimas reikia, kad vyriausyb nustato statymus ir taisykles, kuri pagalba apibriama tam tikros pramons ar kompanijos veikla. Visos pramons akos tam tikra prasme yra reguliuojamos. Tam tikros veiklos pramons akos, kaip automobili, aviacijos bendrovs, bankai ir pan. yra kontroliuojamos daug grieiau ir ia yra daug daugiau taisykli ir apribojim. Energetikos bendrovms taikytos labai grietos reguliavimo taisykls jau daugiau kaip imt met: Monopolin franiz: kai vyriausyb suteikia nustatytoje teritorijoje tik vienai kompanijai teis parduoti elektros energij vartotojams. Toje teritorijoje jokia kita kompanija negali gaminti ir pardavinti elektros energijos. Tiekimo sipareigojimai: vietin kompanija turi patenkinti vis vartotoj elektros poreik tame regione. Garantuotas pelno lygis: vyriausybs garantuotas elektros kompanijai tarif lyg, kuris padengia visus katus ir duoda peln, jei yra laikomasi nustatyt taisykli. Nustatytos veiklos ir verslo slygos: vyriausyb gali nustatyti grietesnes taisykles, k ir kaip elektros kompanija turi daryti. Tai gali bti reikalavimai, kaip turt bti statoma sistema, kaip planuojama, kaip finansuojamos jos operacijos ir pan. Veikla maiausiais katais: vyriausyb nurodo kaip elektros bendrov turt nustatyti savo katus ir nustato elektros kain. Daniausiai reikalaujama, kad bendrov dirbt maiausi kat slygomis. Reguliavimas ne vienintelis bdas kontroliuoti energetikos mones. Kitas populiarus bdas yra turti tas mones savo nuosavybje, taiau tada vyriausyb turi pati ir mokti u elektros sistem. 3.1.1 Reguliavimo jurisdikcijos Yra daug reguliuojanij organizacij ir kartais j veikla net persidengia. Lietuvoje reguliatoriaus funkcijas atlieka Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija. 3.1.2 Monopolin franiz Vyriausyb suteikia nustatytoje teritorijoje tik vienai kompanijai teis parduoti elektros energij vartotojams. Toje teritorijoje jokia kita kompanija negali gaminti ir pardavinti elektros energijos. Monopolin franiz visikai kontroliuoja elektros pardavim. Privats asmenys taip pat gali gaminti elektros energij, taiau tik savo nuosavose valdose ir jokiu bdu negali jos parduoti kitiems net maiausiu atstumu. Tik monopolins franizs gali statyti ir valdyti perdavimo ir skirstymo tinklus. 3.1.3 Privati energetikos sistema pasirinkimo galimyb vartotojui Bet kuris vartotojas gali valdyti ir statyti savo nuosav elektros sistem, taip yra bent jau JAV. Taiau yra keletas dalyk, kuri negali daryti privati elektros sistema: Pirma, ji negali plsti savo tinkl u savo teritorijos. Tik monopolin franiz gali perduoti elektros energij per kelius ar kitas ems valdas. Antra, privati elektros sistema negali parduoti n maiausios dalies savo elektros energijos kitiems vartotojams. 10

3.1.4 Monopolija utikrina energetikos kompanij darb Pagrindin prieastis, kodl monopolinei franizei buvo suteiktos tokios teiss, tai investuotoj pritraukimas, nes elektros sistema yra labai brangus dalykas. Vyriausyb investuotojui sipareigoja, kad jis atgaus savo pinigus. Antra, anksiau netgi technologikai buvo nemanoma dviem ar daugiau generavimo kompanijom dirbti tame paiame elektros tinkle, nes be modernios skaiiavimo technikos energijos apskaita ir kiti su rinka susij dalykai bt sunkiai gyvendinami. Monopolins franizs sutartis buvo sudaroma tam tikram laiko tarpui, taiau tos sutartys daniausiai ir nebdavo keiiamos. Komunalins mons yra vienos i labiausiai kapitalui reikli verslo moni ir jei vyriausyb nort pakeisti monopolinink, ji turt surasti kit, kuris visa tai nupirkt. Bet kokiu atveju ko gero vis tiek dirbt tie patys mons ir pasikeitimas bt tik savinink lygmenyje. 3.1.5 Tiekimo sipareigojimai Monopolininkas turdavo tiekti elektros energij bet kam, bet kiek ir bet kur. Tai buvo jo sipareigojimas. Tiekimo sipareigojimai yra traukti praktikai visas monopolins franizs sutartis dl keli prieasi: Pirma, garantuoti, kad visiems vartotojams bus galima naudotis tomis paslaugomis, nediskriminuojant nei vieno i j. Antra, tinklas turt bti nutiestas bet kuri viet, kur yra elektros poreikis. 3.1.6 Monopolin franiz vartotojo poiriu Esant monopolijai vartotojai turi tik dvi galimybes gauti elektros energij: gali patys statyti generatorius savo valdose arba pirkti elektr i vietinio monopolininko. Taiau tam tikra "pilka" sritis yra, t.y. treias asmuo gali pastatyti privaioje teritorijoje elektros sistem ir j valdyti. Bet t gyvendinti buvo pakankamai sunku, nes nebuvo jokio ekonominio paskatinimo. Maos privaios sistemos paprasiausiai negalt konkuruoti su monopolijomis. 3.1.7 Garantuotas pelno lygis ir reguliuojamos kainos (tarifai) Monopolija turi dirbti maiausi kat slygomis. Prieiros instancija reguliuoja tarif dydius u elektros energij. Kaina yra nustatoma tokia, kuri padengt katus ir duot tam tikr pelno norm. Taigi monopolija negali pralaimti ji garantuota gauti peln, nebent ikilt kokios nors nenumatytos aplinkybs. Investicijos energetikos mones buvo labai saugios, nes pati vyriausyb garantavo j atsipirkim ir peln, kuris buvo paremtas investicij, o ne pajam dydiu 3.1.8 Veikla maiausiais katais I pairos atrodyt, kad kuo didesni monopolijos katai, tuo daugiau ji gauna pajam, nes energijos kaina, nustatoma tokia, kuri padengt mons ilaidas. Vyriausyb ar reguliavimo instancija stengsi apriboti katus keliais bdais: Pirma, tiktai pagrstos ilaidos skaiiuojamos tarif sudt. Visos kitos yra paios mons rizika. Antra, reikalaujama, kad monopolija rinktsi optimal ekonominiu poiriu sprendim, kas nebtinai reikia pigiausi. 3.1.9 Tarifai ir tarif perirjimai Elektros energijos tarifai buvo nustatomi pagal tam tikr tvark ir kas kakiek met buvo peririmi. Tarif derinimas uimdavo nemaai laiko ir pastang. Monopolininkas turjo pateikti piln savo ilaid dokumentacij tarif didinimo pagrindimui. Planuojamos gauti pajamos rmsi ateities vartojimo prognoze ir vartotoj reakcija kain. Monopolininkas nordamas, kad bt patvirtintos didesns kainos, stengsi maksimaliai didinti prognozuojamas ilaidas darbui, rangai, kurui ir pan. Reguliavimo komisija iuo atveju buvo tarsi vartotoj advokatas. Komisija nesisteng patvirtinti kuo maesni kain, nes pagrindinis tikslas buvo subalansuoti monopolijos ir visuomens poreikius, kadangi reguliavimo komisija taip pat galjo susilaukti priekait i vartotoj ir vartotoj gynimo grupi. 11

3.1.10 Kapitaliniams djimams reikalingi sertifikatai Kiekvienam didesniam projektui monopolininkas turjo gauti reguliavimo komisijos leidim, nes visi kapitaliniai djimai po to atsispinddavo energijos tarifuose. 3.1.11 ems poreikis, keli teiss, ir palengvinimai Elektros linij, pastoi statybai reikjo ne tik pinig, bet ir teisi em ar kelius, kur eidavo elektros linijos. Visos teiss, palengvinimai ir nuolaidos buvo suteikiami tik monopolins franizs savininkui. Nors visa tai buvo perkama ir grietai reguliuojama, taiau niekas kitas, iskyrus monopolinink, to daryti negaljo.

3.2 Pagrindinis reguliavimo poreikisReguliavimas buvo naudingas paiose pradinse elektros sistemos vystymosi fazse, nes ne kelet nauding dalyk: 1. teisino elektros versl ir parod, kad elektra yra patraukli prek. 2. Suteik elektros bendrovms pripainim. 3. Utikrino investicij grim. 4. Sukr monopolij, kad bt pleiama ir statoma elektros sistema, nesijaudinant dl konkurencijos. Reguliavimas sumaino rizik elektros sistemos krimo ir vystymo stadijose, nes investuotojam buvo garantuojamas pajam ir pelno lygis reguliuojant tarifus. Be reguliavimo vargu ar bt buvs manomas elektros sistemos, pasiekianios visus namus, sukrimas.

3.3 Reorganizavimo prieastysReorganizavimas prasidjo, nes vyriausyb vertino konkurencijos tarp elektros gamintoj naud. Reorganizavimo pradiai takos turjo ir technologij vystymasis. Iki 1980 m. buvo statomi dideli monstrai elektrins, kuri energija buvo santykinai pigesn. Po 1980 met ma ir efektyvi turbin ir generatori tobuljimas leido pramoniniams vartotojams statyti ir eksploatuoti savo elektros sistemas, kur gaminti elektros energij tapo pigiau, nei pirkti i monopolininko. Technologins, verslo, energijos vartojimo, politins ir kitos prieastys iauk energetikos moni reorganizavim, taiau keletas i j yra ypa svarbios. 1 prieastis: pasikeits reguliavimo poreikis Viena i svarbiausi prieasi buvo pasikeits reguliavimo poreikis XX a. pabaigoje. T lm tokios prieastys: 1. Nereikia mainti rizikos susijusios su sistemos pltra. 2. Visa energetikos infrastruktra jau sukurta. 3. Didesnioji dalis investuot l pagrindinius renginius jau atsipirko. 2 prieastis: privatizacija Daugelyje valstybi (pvz. Argentinoje, Anglijoje), kurios buvo reorganizacijos pradininks, vyriausybs pradjo privatizuoti energetikos mones. Privatizacija reikia, kad vyriausyb parduoda savo turt privatiems investuotojams. Daugeliu atveju galiojo sitikinimas, kad privati kompanija darb gali atlikti geriau. Besivystaniose valstybse privatizacija leido valstybei papildyti savo biudet ir pritraukti naujas investicijas. Reorganizavim daniausiai seka privatizacija, arba atvirkiai, vyriausyb nordama privatizuoti energetikos mones, turi jas reorganizuoti ir padaryti patrauklesnes privatiems investuotojams. 3 prieastis: laukiama kat majimo tendencija Konkurencija iaukia inovacijas, efektyvum ir maesnius katus. Iki 1990 m. elektros energijos kaina tiesiogiai priklaus nuo kuro, rangos, darbo jgos ir kit kat. Ir nors daugelio elektros rengini kaina po truputl majo, elektros kainos majimo nebuvo juntama. 12

Daugelis moni tikisi, kad konkurencija vers gamintojus mainti katus, o dl sumajusi kat elektros energija turt atpigti. 4 prieastis: reguliavimas neskatina inovacij Reguliavimas ir konkurencijos nebuvimas neskatino energijos bendrovi, k nors keisti ir tobulinti. Ir faktikai tai buvo dl to, kad vis pirma, sumainus ilaidas kokios nors naujovs pagalba, sumaja ir pajamos, o tuo paiu ir pelno lygis. Ir antra, sumainusi ilaidas mon vis tiek gaus tik reguliuojamas pajamas, priklausanias nuo investicij. Dl i ir kit prieasi, nepaisant progreso elektrotechnikos, elektronikos ir informacini technologij srityje, elektros bendrovs vartotojams tiek praktikai tokias paias paslaugas kaip ir prie 50 met, nors galima sugalvoti ir diegti nemaai patobulinim ir paslaug patenkinti vartotoj. 5 prieastis: konkurencija sustiprina vartotojo dmes Konkurencija ir naujos idjos bet kokiu atveju sustiprina vartotojo dmes ir sukuria pasirinkimo galimyb. Nors monopolijos buvo prisimusios elektros tiekimo sipareigojimus, taiau esant konkurencijai, kompanijos paios turt ateiti pas vartotoj. Kai kuriem vartotojams svarbu ne tik sumaj katai, bet ir vartotojo verts bei pasirinkimo galimybs padidjimas. Nors viename lygyje sukrus konkurencij, padidja vis lygi konkurencingumas ir inovacijos. Nereikt kaltinti monopolij u j nerytingum prisiimti tam tikr rizik ir diegti naujas idjas bei didinti pasirinkimo galimyb vartotojui. Jie paprasiausiai reagavo nuostatas ir taisykles, sukurtas vyriausybi ir visuomens. Problema buvo dl paties reguliavimo: reguliavimas sukr stabilum, bet stabilumas ilgainiui taip pat reikia ir stagnacij.

3.4 Reorganizuotos elektros sistemos apvalgaVisame pasaulyje yra stengiamasi reorganizuoti elektros energetik, kad vartotojai turt pasirinkim tarp konkuruojani gamintoj ir pardavj. Tiksli konkurencijos forma priklausys nuo vyriausybi nustatyt taisykli ir statym. Be abejo kiekviena nauja reforma turi ir sav trkum. Tam tikr neigiam padarini gali neti ir elektros sistemos reorganizavimas: Pirma, jei mons turs galimyb pasirinkti vien i daugelio energijos tiekj, bus daugiau popierizmo, kontrakt, taisykli ir pan. Visa prekybos struktra bus daug sudtingesn, taiau tai neturt labai neraminti, nes tokiems dalykams ir reikalingi kompiuteriai bei kitos informacins technologijos. Antra problema yra susijusi su energijos tiekimu. I pirmo vilgsnio yra sunkiai suvokiama, kaip vartotojas gali pirkti elektros energij ne i vietins skirstymo kompanijos, o i kito konkuruojanio tiekjo, kuris netgi neturi savo elektros tinklo. ios problemos sprendimas yra energijos gamybos, perdavimo ir pardavimo atskyrimas. 3.4.1 Energijos gamybos ir perdavimo atskyrimas Pagrindinis reorganizavimo principas, kad nei viena kompanija neturi turti monopolijos energijos gamyboje ir didmeniniame ar mameniniame pardavime. Pagrindin konkurencija yra kuriama energijos gamyboje ir tikima, kad ji slygos progres, emas kainas, vartotojo verts padidjim. Taiau visi sutinka, kad yra tik vienas perdavimo ar skirstymo tinklas tam tikroje teritorijoje ir bt gan absurdika tiesti dar vien lygiagret tinkl alia jau esanio. Taigi energijos gamybos ir jos persiuntimo atskyrimas ir yra viena i reorganizavimo slyg, vedant konkurencij gamyboje ir pardavime, o energijos perdavim paliekant reguliuojamu monopoliu. Vartotojui atskyrimas reikia, kad jis gaus sskait, kurioje bus nurodyta kaina u energij ir jos persiuntim. 3.4.2 Atskyrimas garantuoja atvir prijim Konkuruojantys gamintojai turs atvir prijim prie perdavimo ir skirstymo tinkl, kuriuos valdys reguliuojama mon monopolinink, atsakinga u patikim sistemos darb. i tinkl savininkas/operatorius turi kelet sipareigojim: 1. Efektyviai ir ekonomikai valdyti sistem. 13

2. Utikrinti laisv ir nediskriminuojam vis rinkos dalyvi, konkuruojani gamintoj ir vartotoj, prijim prie tinklo. Tinklo operatoriumi negali bti energijos gamintojas, kad nebt ikreipta konkurencija. 3.4.3 Atviras prijimas, reorganizavimas, konkurencija Pagrindin besikeiianios energetikos pramons varomoji jga susideda i trij dalyk: Reorganizavimas tai reguliavimo pertvarkymas. Vertikaliosios integracijos mons yra pertvarkomos, atskiriant elektros gamyb nuo perdavimo ir prekybos. Konkurencija tai pagrindinis reorganizavimo tikslas, t.y. diegti konkurencij tarp gamintoj ir pardavj. Atviras prijimas tai pats populiariausias bdas, reorganizavus elektros sistem, konkurencijai diegti. Atviras prijimas reikia, kad visi kvalifikuoti rinkos dalyviai turi teis naudotis elektros tinklu elektros energijai perduoti i vieno sistemos tako kit. Reorganizavimas sukuria konkurencij atviro prijimo pagalba. ie trys dalykai yra glaudiai tarpusavyje susij ir neaiku, kuris yra svarbiausias.

3.5 Tradicins vertikaliosios integracijos mons iskaidymasReguliavimo slygomis energetikos monms yra bdinga vertikalioji integracija generavimas, perdavimas, skirstymas ir vartotoj aptarnavimas yra vienos mons rankose. iuo atveju vartotojas moka u visas paslaugas bendrai. Po reorganizavimo visos sritys tampa savarankikomis kompanijomis, nors ir t pai savinink rankose. Galimos penkios pagrindins iskaidytos elektros sistemos dalys: Generavimo bendrovs gamina ir parduoda elektros energij konkurencinje elektros rinkoje. Perdavimo bendrov persiunia elektros energij i gamintojo vartotojui. Perdavimo bendrov yra perdavimo tinklo savinink. Ji priiri ir eksploatuoja elektros linijas, bei gauna umokest u naudojimsi jomis, taiau sistemos valdym atlieka Nepriklausomas Sistemos Operatorius. Skirstymo bendrovs daniausiai skirstymo bendrovs nepardavinja elektros energijos vartotojams, o tik valdo ir priiri skirstymo tinklus, o u naudojimsi juo ima mokest. Mamenini energijos paslaug bendrovs usiima mameniniu elektros energijos ir kit paslaug tiekimu ir pardavimu vartotojams. Jos perka energij tiesiai i generavimo bendrovi arba elektros biros ir parduoda vartotojams. Vietins skirstymo bendrovs tai monopolins mons, usiimanios skirstymo ir mamenini energijos paslaug bendrovi veikla. Jos perka energij didmeninje rinkoje, persiunia j savo tinklais ir parduoda vartotojui.

14

GPajamos u parduot elektros energij

P S V

Energijos gamybos, perdavimo ir pardavimo kat padengimas

Pelnas

3.1 pav. Tradicins vertikaliosios integracijos mons, usiimanios elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir vartotoj aptarnavimu, schema Kat padengimas Pelnas Kat padengimas Pelnas

Pajamos u generavim Pajamos u perdavim ir skirstym Pajamos u tiekim ir pardavim

G P S V

Kat padengimas Pelnas

3.2 pav. Reorganizuotos elektros energetikos mons, kur elektros gamyba, perdavimas ir skirstymas bei vartotoj aptarnavimas yra atskiros mons, schema

3.6 Pokyiai po reorganizavimoNegalima pasakyti, kad po reorganizavimo bus vien tik gerai ar blogai bus visko. Taiau be joki abejoni pasikeis elektros bendrovi tikslai ir stimulas. 3.6.1 Dmesys trumpalaikiams terminams Tradicinje sistemoje dmesys buvo sutelktas ilgalaikiam vystymui iki 30 met priek. Po reorganizavimo investicijos planuojamos daug trumpesniam iki 5 met laikotarpiui. 3.6.2 aldytas turtas Vystantis technologijoms, dideli ir brangiai kainav renginiai gali moralikai pasenti anksiau, nei pasibaigia j atsipirkimo laikas. Anksiau buvo statomi dideli generatoriai ir elektrins, kuri gaminama elektros energija buvo santykinai pigesn u maesnij. Perdavimo ir skirstymo 15

tinkluose taip pat yra daug senos, brangios ir dar nespjusios atsipirkti rangos. Toks elektros sistemos turtas, atsiperkantis tik per ilg laik, dar vadinamas aldytu turtu. diegus konkurencij elektros rinkoje bus svarbu planuoti ir vystyti sistem ne fiziniam, bet technologiniam rengini amiui.

3.7 Keturi konkurencijos lygiaiYra iskiriami keturi konkurencingumo lygiai elektros rinkoje: 1. Monopolin franiz (angl. franchise monopoly) Nra konkurencijos tarp gamintoj ir pasirinkimo galimybi vartotojams. Taiau monopolijos leido sukurti ir isaugoti sistem. Generavimo bendrov Generavimo bendrov

Perdavimo bendrov

Perdavimo bendrov

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Vartotojai a)

Vartotojai b)

Energijos pardavimas Energijos srautas bendrovs viduje 3.3 pav. Monopolijos modelis elektros rinkoje: a) pilnai vertikaliai integruota mon; b) vertikaliai integruota mon su atskiromis arba dalinai atskiromis skirstymo bendrovmis 2. Vienintelio supirkjo modelis (angl. single buyer model) Supirkimo agentra atstovauja visus vartotojus tam tikroje teritorijoje. Dar gali bti vadinama vienintelio supirkjo modeliu arba monopsonija. Vienintelis supirkjas perka energij i konkuruojani gamintoj ir j parduoda vartotojams. Vartotojai neturi pasirinkimo, i ko pirkti energij, taiau teigiamas io modelio bruoas, kad supirkjas perka energij i konkuruojani gamintoj. Susitarim tarp supirkjo ir gamintoj pagrindas yra ilgalaikiai kontraktai. Gamintojai usitikrina usakymus ir ram gyvenim, taiau tai neskatina, k nors gerinti ir keisti kontrakto galiojimo metu. Vienintelio supirkjo modelis buvo populiarus laikotarpyje tarp 1980 ir 1990 met.

16

NG

Generavimo bendrov

NG

NG

NG

NG

Vienintelis supirkjas

Vienintelis supirkjas

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Vartotojai a)

Vartotojai

Vartotojai b)

Vartotojai

Energijos pardavimas Energijos srautas bendrovs viduje 3.4 pav. Vienintelio supirkjo modelis: a) integruotas variantas; b) ne integruotas variantas 3. Didmenin konkurencija per atvir perdavimo sistem (angl. wholesale wheeling) Atviras prijimas prie tinklo leidia gamintojams ir pardavjams sudarinti trumpalaikius energijos kontraktus. Vietins skirstymo kompanijos gali pirkti energij didmeninje trumpalaiki kontrakt rinkoje. Skirstymo kompanijos ilieka monopolininkmis, kaip ir vienintelio supirkjo modelyje, nes maesnieji vartotojai pasikeitim dar nepajauia. Taiau gamintojai gali parduoti energij nebtinai vienam pirkjui, tarp kuri gali bti ir didesni vartotojai. Padidjus pirkj skaiiui, rinka tampa konkurencingesn ir gamintojai prisiima didesn rizik. Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov

Didmenin rinka Perdavimo tinklas

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Skirstymo bendrov

Dideli vartotojai

Vartotojai

Vartotojai

Vartotojai

Energijos pardavimas 3.5 pav. Didmenins konkurencijos elektros rinkos modelis 17

4. Tiesioginis pasirinkimas vartotojui per mamenin tiekj (angl. retail wheeling) i sistema garantuoja laisv prijim ir perdavimo, ir skirstymo lygmenyje. Mameninis pardavimas yra konkurencin aka ir atskirta nuo skirstymo. Didmeninje rinkoje mamenininkai gali pasirinkti energijos gamintoj, o mameninje vartotojas gali pasirinkti pardavj. Atsiradus konkurencijai tarp pardavj, tiekiani elektros energij ir smulkiems vartotojams, padidja ir kai kurie katai, susij su kontrakt sudarymu, matavimais ir pan. Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov Generavimo bendrov

Didmenin rinka Perdavimo tinklas

Tiekjas

Tiekjas

Tiekjas

Dideli vartotojai

Mamenin rinka Skirstomieji tinklai

Vartotojai

Vartotojai

Vartotojai

Vartotojai

Energijos pardavimas 3.6 pav. Mamenins konkurencijos elektros rinkos modelis

18

4.

DIDMENIN ENERGIJOS RINKA

Galima iskirti dvi rinkos kategorijas: Visa rinka tai visas paslaugas ir prekes apimanti rinka. Maos rinkos (subrinkos) tai atskir preki ar paslaug rinkos, kurios sudaro vis rink. Elektros rinkoje visa rinka susideda i daug maesni rink: didmenin energijos (dienos priek) rinka; realaus laiko rinka; rezervo rinka; finansini produkt rinka; papildom paslaug rinka ir t.t. Maosios rinkos ir j skaiius priklausys nuo rinkos vertikaliosios integracijos laipsnio bei pasirinkto veiklos modelio.

4.1 Naujieji elektros rinkos dalyviaiReorganizuotoje elektros sistemoje atskir moni darbas yra daug sudtingesnis negu buvo vertikaliosios integracijos bendrovje. Sudtingum apsprendia tokie faktoriai, kaip rinkos dydis, dalyvi skaiius, bei, kas svarbiausia, vyriausybs pasirinktas elektros rinkos modelis. Reorganizuotoje elektros sistemoje konkuruojanios generavimo kompanijos dideliais kiekiais parduoda elektros energij didmeninje rinkoje. Pirkjai yra konkuruojantys mamenininkai arba vietins skirstymo kompanijos, kurios ir tiekia bei parduoda elektr vartotojams. Energija yra persiuniama perdavimo ir skirstymo tinklais, kuri nuosavybs teiss priklauso monopolinms bendrovms. Gamyba (konkurencija)

Perdavimas (monopolija)

Nepriklausomas Sistemos Operatorius

Skirstymas (monopolija)

Tiekimas (konkurencija) 4.1 pav. Reorganizuotos elektros sistemos modelis Reorganizuotoje elektros sistemoje veikia tokie rinkos dalyviai: Generavimo bendrovs gamina ir parduoda elektros energij. Jos taip pat gali dalyvauti papildom paslaug rinkoje: danio reguliavimo, rezervo, reaktyviosios galios valdymo ir kt., kur sistemos operatoriui reikia utikrinti elektros kokyb ir tiekimo patikimum. Generavimo bendrov 19

gali bti vienos ar keli, net ir vairi tip, elektrini savinink. Generavimo bendrovs, kurios egzistuoja kartu su vertikaliai integruotomis monmis, dar vadinamos nepriklausomais energijos gamintojais. Skirstymo bendrovs valdo skirstomuosius tinklus ir yra j savininks. Tradicinje sistemoje jos turi monopolines elektros energijos pardavimo galutiniams vartotojams, prijungtiems prie skirstomojo tinklo, teises. Pilnai reorganizuotoje sistemoje energijos pardavimas arba tiekimas yra atskirtas nuo skirstomojo tinklo veiklos, valdymo, prieiros ir vystymo. Nepriklausomi tiekjai konkuruoja elektros rinkoje, taiau tiekjas gali bti ir vietins skirstymo bendrovs antrin mon. Tiekjai arba mameniniai pardavjai perka elektros energij didmeninje rinkoje ir perparduoda j vartotojams, kurie nenori arba negali prekiauti didmeninje rinkoje. Tiekjai negali bti generavimo, perdavimo ar skirstymo bendrovi savininkais. Kai kurie tiekjai yra generavimo ar skirstymo bendrovi antrins mons. Tiekjo vartotojai nebtinai turi bti prijungti prie vieno skirstomojo tinklo. Rinkos operatorius rpinasi, kad gamintojai turt kaip parduoti, o vartotojai kaip nusipirkti elektros energij. Pagrindins rinkos operatoriaus funkcijos: teikti elektros rinkai informacij apie elektros energijos kainas; valdyti momentin rink ir organizuoti finansini produkt terminuotj, ateities kontrakt ir opcion rink; veikti kaip neutralus ir patikimas rinkos dalyvi energijos kontrakt tarpininkas; utikrinti atsiskaitymus tarp pirkj ir pardavj; naudoti momentins rinkos kainos mechanizmus tinklo perkrovoms paalinti, optimaliai inaudojant prieinamus pajgumus; praneti apie kasdienius energijos mainus ir naudojamus pajgumus perdavimo sistemos operatoriui. Sistemos operatorius tai nepriklausomas ir nealikas rinkos dalyvis, kuris priiri ir kontroliuoja elektros sistemos darb. Abi ios funkcijos yra vienaip ar kitaip atliekamos bet kokioje reorganizuotoje elektros sistemoje. ios organizacijos yra nepriklausomos ir daniausiai ne pelno siekianios, todl nei viena konkurencin bendrov negali atlikti i paslaug. Skandinavijoje iskiriamos tokios perdavimo sistemos ir rinkos operatoriaus funkcijos ir pareigos. Perdavimo sistemos operatoriaus atsakomybje yra balanso utikrinimas ir netikt vyki realiame laike valdymas: bendradarbiaujant su pramons reguliavimo agentromis ir generavimo kompanijomis, nustatyti taisykles ir reikalavimus patikimam ir kokybikam elektros energijos tiekimui; utikrinti ir skatinti trumpalaikio rezervo palaikym; valdyti, vystyti ir priirti perdavimo elektros tinkl; nustatyti perdavimo tinklo energijos perdavimo tarifus; realiame laike valdyti elektros sistem; realiame laike valdyti elektros rink, utikrinant vartojimo ir generavimo balans; bendradarbiauti su kit sistem operatoriais; apskaiiuoti nesubalansuot energij visiems didmenins rinkos dalyviams; reguliuoti atsiskaitymus u nesubalansuot energij. Perdavimo sistemos operatoriai vaidina labai svarbi rol reorganizuotoje elektros rinkoje. Jokios rinkos koncepcijos ar sprendimai negali sutrukdyti perdavimo sistemos operatoriui patikimai ir kokybikai tiekti elektros energij.

4.2 Didmenin energijos rinkaEgzistuoja du pagrindiniai bdai prekybai elektros energija tarp pirkj ir pardavj organizuoti. Jie gali prekiauti tiesiogiai, vienas pirkjas ir vienas pardavjas sudaro dvial sutart, 20

arba pardavjai gali parduoti savo produkcij tarpininkui, kuris j perparduoda galutiniam vartotojui. Abi dviali sutari ir tarpinink rinkos gali bti daugiau ar maiau organizuotos ir netgi persidengti viena su kita. Rinka Dviali sutari: Tarpinink: Maiau organizuota Paieka Rinkos tipas Skelbim lenta Brokeris Agentas Bira Pool'as Daugiau centralizuota

Labai danai yra naudojamas rinkos tip miinys. Vienose rinkose geriau veikia vienas rinkos tipas, kitose kitas. Dviali sutari rinkoje gali bti naudojama tiesiogin paieka, kai pirkjas ir pardavjas patys susiranda vienas kit, arba gali naudotis brokeri paslaugomis ir bti daugiau centralizuoti. Brokeriai kaip tarpininkai gauna komisinius u prekybos organizavim, taiau jie patys energijos negamina ir jos nevartoja. Kai kurios dviali sutari rinkos veikia internete pateikiam skelbim pagalba ir yra dalinai centralizuotos. Dviali sutari rinkai nereikia sudtingos struktros ir jos veikia gana paprastai. Reikalingas kontrakt sudarymo mechanizmas, kuris nustatomas teisins bazs pagalba. Tokios rinkos yra labai lanksios, nes abi puss gali sudaryti sutartis pageidaujamam laikotarpiui ir kainai. Taiau patiems organizuotis ir sudarinti sutartis yra ir sunku ir pakankamai rizikinga. Labiau centralizuotos ir paangesns yra tarpinink rinkos. Tarpininku gali bti agentas, kuris kaip ir brokeris dviali sutari rinkoje suveda pirkj su pardavju. Pool'as yra suprantamas kaip pai gamintoj sjunga, kuris veikia kaip energijos supirkimo agentra, o supirkta energija vliau parduodama vartotojams. Energijos bira organizuojama kaip aukcion rinka, utikrinanti saug prekybos organizavim ir veikianti kaip pirkj ir pardavj susitikimo vieta. Centralizuota energijos bira turi kelet privalum prie dviali sutari rink. Ji sumaina sandorio katus, didina konkurencij ir nustato vieai inom energijos kain. Nors ir yra maiau lanksti, taiau veikia daug greiiau nei dviali sutari rinkos. Biroje prekyba organizuojama valand ar net minui intervalais, kai tuo tarpu dviali sutari rinkoje terminai yra daug ilgesni. O elektros rinkoje laikas yra esminis dalykas, nes katastrofos gali vykti sekundi bgyje. Dl ios savybs energijos bira yra ariau realaus laiko prekybos modelio nei dviali sutari rinka. Energijos biros sukrimas kai kuriose sistemose nra btinas. Taiau energijos bira labai palengvina prekyb, pateikia jautri energijos kainoms informacij, sukuria didesn konkurencij ir likvidum.

4.3 Didmenins energijos rinkos organizavimo bdaiPlaiau aptarsime tris pagrindinius elektros energijos rinkos organizavimo bdus: energijos pool'as, dvials sutartys ir energijos bira. 4.3.1 Dviali sutari rinka ioje sistemoje pavieniai elektros gamintojai ir pirkjai tarpusavyje sudaro sutartis, u koki kain, kokiomis slygomis ir kiek elektros energijos bus parduota. Kartais yra reikalaujama vieai paskelbti sutari detales. Tai gana paprasta prekybos forma sistemos operatoriui, taiau reikalauja iankstinio pasiruoimo rinkos dalyviams. Pirkjai ir pardavjai turi surasti vieni kitus, usitikrinti ar pirkti energijos perdavimo elektros tinklais galimyb. Daniausiai sudaromos ilgalaiks sutartys. ios rinkos poymis yra tas, kad sistemos operatorius neino energijos kainos ir ino tik perdavimo kain. Paklausa: Primimo problema:

QT u PT, i tako A BP

24 valandiniai silymaiP

Maksimizuoti bendrj naudingum = (QT1 PT), kai 0< QT1< QT 21

Apribojimai: Kainos nustatymas: Paklausa moka:

Perdavimo ribos PT i tako A B ribiniai 1 kW perdavimo katai i tako A BP

QT1PT1 + (QT0 - QT1)PT0P

4.3.2 Energijos pool'as ioje sistemoje yra tik vienas pirkjas. Pool'as yra vyriausybin arba pusiau vyriausybin organizacija, kuri superka elektros energij i gamintoj, kad bt patenkinta sistemos vartotoj energijos poreikiai. Daniausiai pool'o operatorius taip pat atsakingas ir u elektros sistemos darb. Tai centralizuota aukcion rinka, kurioje naudojamos priemokos, t.y. mokama skirtinga kaina skirtingiems tiekjams tuo paiu metu toje pat vietoje. Tokie mokjimai atliekami tik tada, kai priimtasis tiekjas gali turti nuostoli, jei gaus tik pool'o kain. Pool'e gali bti pilnas mazginis kainos nustatymas. Generatoriai teikia pasilymus dl parduodamos energijos kainos, kuri daniausiai yra lygi ribini, paleidimo ir kit kat sumai. Silymai danai yra pakankamai sudtingi ir jeigu nustatyta rinkos kaina nepadengia vis generatoriaus kat, pool'o operatorius gali primokti generatoriui, kad is nepatirt nuostoli. Pasila: Paklausa: Primimo problema: Apribojimai: Kainos nustatymas: Pasila gauna: Paklausa moka:

PS(Q), paleidimo katai ir kt. Vienas kainos silymas per dien PD(Q) arba QD 24 valandiniai silymaiP P

Maksimizuoti bendrj priimt silym naudingum Perdavimo ribos, agregat darbo ribos ir kt. P1 ribiniai kiekvienos vietovs katai

Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 ir papildomi mokjimai Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 ir papildomas priedas

4.3.3 Energijos bira Tai vyriausybs sukurta elektros energija prekiaujanti bira, kuri veikia, kaip akcij ar preki biros. Pirkjai ir pardavjai pateikia birai savo silymus apie norimus pirkti arba parduoti u tam tikr kain elektros energijos kiekius. Visi ie pasilymai yra susumuojami pasilos ir paklausos kreives, o pagal j susikirtim nustatoma tam tikro laikotarpio (daniausiai vienos valandos) rinkos kaina, kuri yra bendra visiems biros dalyviams. Energijos biroje elektros energija tampa tokia pat preke kaip metalai, valiuta, nafta, o jos kaina kinta priklausomai nuo paklausos. Reikt pastebti, kad nei pardavjai, nei pirkjai neino kam parduoda ar i ko perka elektros energij, nes energijos biroje is faktorius tampa nebesvarbus. Tai centralizuota rinka, kurioje nra papildom priemok. Tuo paiu metu, bet kurioje sistemos vietoje visi generatoriai, parduodantys energij, gauna t pai kain. Gali bti naudojami keli kainos silymo etapai arba keli dali kain silymai, kad bt nustatyta rinkos kaina. Taip pat gali bti realizuojamas pilnas mazginis kainos nustatymas. Daniausiai siloma pardavimo kaina yra maesn negu pool'e. Pasila: Paklausa: Primimo problema: Apribojimai: Kainos nustatymas: Pasila gauna: Paklausa moka: Paaikinimai: 22

PS(Q) PD(Q) arba QDP P

24 valandiniai silymai 24 valandiniai silymai

Maksimizuoti bendrj priimt silym naudingum Perdavimo ribos P1 ribiniai kiekvienos vietovs katai

Q1P1 + (Q0 - Q1)P0 Q1P1 + (Q0 - Q1)P0

PS(Q), PD(Q) pasilos ir paklausos siloma kaina; QD energijos paklausos kiekis nepriklausantis nuo kainos; QT, PT perdavimo kiekis ir kaina; Q1, QT1 kitos dienos pardavimo ir perdavimo priimtas kiekis; P1, PT1 kitos dienos energijos ir jos perdavimo kaina, nustatyta aukcione; Q0, QT0 energijos kiekis realiame laike; P0, PT0 energijos ir jos perdavimo kaina realiame laike;P P

4.1 lentel. Didmenini energijos rink palyginimas Sistemos tipas Energijos pool'as Dvials sutartys Energijos bira Pirkj skaiius Vienas Daug Daug Pirkjas ino pardavj? Taip Taip Ne Visiems pirkjams ta pati kaina? Daniausiai Ne Taip

Daugelyje valstybi naudojama keli elektros rinkos organizavimo medeli kombinacija, pvz. Skandinavijoje elektros prekybos pagrind sudaro dvials sutartys, taiau egzistuoja ir energijos bira Nord Pool, kurioje parduodamas penktadalis elektros energijos. Prekybos terminai gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto sistemos modelio kiekvienoje valstybje ar regione. Labiausiai paplitusi energijos birose yra prekyba vienai dienai priek, kai kaina nustatoma kiekvienai sekanios dienos valandai. Dvials sutartys gali bti pasiraomos ilgesniems laikotarpiams mnesiams ar net keliems metams. Elektros rinkos organizavimas turi maai bendro su paia elektros ininerija, nes tai yra grynai finansinis produktas, kuris artimesnis bankininkystei, apskaitai, prekybai ir pan. Pagal savo pobd, funkcijas, personalo ir informacini technologini poreik elektros bira yra labai panai preki ar akcij biras. 4.3.4 Elektros rinkos organizavimo sistem palyginimas Vienas i didiausi skirtum tarp didmenins elektros energijos rinkos organizavimo modeli yra pirkj galimyb tiekti pasilymus dl kainos ir elektros kiekio rinkos operatoriui, t.y. pirkjas gali pageidauti pirkti daugiau ar maiau elektros energijos priklausomai nuo rinkos kainos. Tokia sistema, kai ir gamintojai, ir pirkjai (didmeniniai) teikia savo pasilymus yra daug sudtingesn, taiau pirkjas tampa konkurencijos proceso dalimi. Energijos biroje ir pardavjai ir pirkjai teikia pasilymus apie parduodamus ar perkamus energijos kiekius, o taip pat ir nuo kiekio priklausom kain. Tokia sistema yra Kalifornijoje, Skandinavijoje. Energijos pool'e pirkjai negali teikti savo pasilym dl kainos. Toks modelis yra taikomas Naujosios Anglijos, AnglijosVelso elektros rinkose. Kiekviena vyriausyb nori diegti kaip galima didesn konkurencij tarp elektros rinkos dalyvi. Tose sistemose, kur didmeniniai vartotojai neturi galimybs teikti pasilym dl kainos, laikomasi daugiau "socialistinio" principo, kad elektros sistema turt veikti taip, kaip geriausia visiems vartotojams, o ne ukrauti visos natos individualiai kiekvienam pirkjui. Sprendimai, susij su modelio pasirinkimu, yra politinio pobdio, nes kai kurios vyriausybs sitikinusios, kad individuals prekeiviai sunkiau atlaikys konkurencij ir prasiau atliks savo darb, negu koordinuojamos pastangos patenkinti vartotoj paklaus.

23

5. BENDRIEJI ELEKTROS ENERGIJOS KAIN SUDARYMO PRINCIPAI5.1 Efektyvumas ir bendrasis naudingumasElektros energijos kain sudarymo principai privalo atitikti efektyvumo ir bendrojo naudingumo slygas. Efektyvumas yra nusakomas tokiomis slygomis [1]: minimizuotais gamybos katais; maksimizuotu vartotoj naudingumu; pagamintu reikiamu preki ar suteikt paslaug kiekiu. efektyvumo svok eina pasilos ir paklausos svokos, kuriomis nusakomas gamintoj ir vartotoj preki kainos ir kiekio priklausomyb (1.1 pav.). Kaina

Pasila Vartotoj naudingumas Konkurencin kaina

Gamintoj naudingumas Paklausa

Konkurencinis kiekis

Kiekis

5.1 pav. Paslaugos pasilos ir paklausos priklausomyb nuo kainos ir kiekio Bendrasis naudingumas yra lygus plotui tarp paklausos ir pasilos kreivi arba vartotoj ir gamintoj naudingum sumai. Priklausomai nuo paklausos ir pasilos grafik formos gamintoj ir vartotoj naudingumas gali skirtis. Idealiu atveju abu ie naudingumai turt bti lygs.

5.2 Elektros energijos kainos tikslaiElektros energijos kainos ir jos nustatymo sistemos tikslai yra: Kat atspindjimas elektros energijos kainos turi atspindti visus elektros energetikos sistemos efektyvios veiklos katus ir utikrinti, kad tie katai bt teisingai paskirstyti tarp elektros energetikos sistemos vartotoj; Kat padengimas elektros energijos kainos turt bti tokios, kad padengt visus energetikos sistemos veiklos katus ir utikrint tam tikr pelno norm tas paslaugas teikianioms monms; Kat minimizavimas elektros energijos kainodaros sistema turt skatinti energetikos mones teikti paslaugas vartotojams efektyviai ir maiausiais katais; 24

Efektyvumo skatinimas elektros energijos kainos ir tarifai turi skatinti sistemos vartotojus efektyviai ekonomikai (finansins ir visuomenins naudos maksimizavimas) ir technikai (kat mainimas, patikimumo utikrinimas) naudotis elektros sistema; Investicij skatinimas elektros energijos kaina ir jos struktra turt skatinti elektros tinkl savininkus investuoti tinklo pltr ir modernizavim; Konkurencijos skatinimas elektros energijos kaina ir jos nustatymo sistema turt skatinti konkurencij tarp elektros rinkos dalyvi ir nesudaryti dirbtini barjer nauj dalyvi atjimui rink; Paprastumas elektros energijos kain struktra turt bti paprasta ir suprantama vartotojams ir leist apskaiiuoti bei planuoti ilaidas elektros energijai; Teisingumas elektros energijos kainos ir tarif sistema turt bti ekonomikai pagrsta ir neturt diskriminuoti atskir vartotoj grupi; Lankstumas elektros energijos kain nustatymo sistema turt bti pakankamai lanksti, kad sugebt reaguoti besikeiianias rinkos slygas ir energijos paslaugas tiekiani moni kat pasikeitimus.

5.3 Elektros energijos tarif sudarymo principaiElektros energijos kainai nustatyti reikia palyginti gamybos veiklos ir kapitalo katus su vartojimo apimtimis ir pinig surinkimu [2]. Pasila (gamyba)

Gaunamos pajamos u suteiktas paslaugasVeiklos katai Kapitalo katai

Kaina

Pinig surinkimo struktra

Paklausa (vartojimas)

Ilaid padengimas ir ekonominis signalas, skatinantis efektyvum

5.2 pav. Paslaugos kainojimo modelio bendroji schema Suteikiamos paslaugos mokesio ar tarifo bendra matematin iraika yra:

i =1

N

KN P Q C I M Tr K0 + = 0; i (1 + r ) (1 + r ) N

(5.1)

ia P paslaugos vieneto kaina arba tarifas; Q paslaugos kiekis; C veiklos katai; I kapitaliniai katai (investicijos); M mokesiai; Tr piniginiai pervedimai; r kapitalo kaina (rinkos palkan norma); 25

i einamieji metai; K0 turto dydis pradiniu laikotarpiu; KN turto dydis po N met; N paslaugos tiekimo met skaiius.

5.4 Elektros energijos kataiElektros energijos gamybos, persiuntimo ir tiekimo procese, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, patiriami tokie katai: Kapitalins investicijos ilaidos, skirtos elektros sistemos renginiams suprojektuoti, nupirkti ir pastatyti. Taip pat prie i kat yra priskiriamos investicijos sistemos atnaujinim, t.y. ilaidos, skirtos elektros sistemos atnaujinimui ir rengini rekonstrukcijai; Veiklos katai ilaidos, susijusios su kasdiene elektros sistemos veikla. ioms ilaidoms gali bti priskirti: - pastovieji katai, kurie nepriklauso nuo energijos gamybos ir persiuntimo apimties, - kintamieji katai, kurie tiesiogiai susij su pagamintos ir persistos energijos kiekiu; Alternatyvieji katai ilaidos, susijusios su negautomis pajamomis. Tai gali bti papildomos ilaidos, naudojant brangesnius generavimo altinius vietoj pigesni, norint ivengti perkrov sistemoje ir pan.

5.5 Elektros energijos kainos sudedamosios dalysElektros energijos kain galutiniam vartotojui daniausiai sudaro: Elektros energijos gamybos kaina; Elektros energijos perdavimo kaina; Elektros energijos skirstymo kaina; Elektros energijos tiekimo ir pardavimo kaina. Priklausomai nuo vartotojo prisijungimo tampos ir jo statuso elektros rinkoje skirstymo ir tiekimo kainos dedamosios gali ir nebti.

26

6.

MONOPOLINS VEIKLOS REGULIAVIMAS

6.1 Monopolins veiklos reguliavimo bdaiEkonomikos teorijoje yra iskiriami tokie monopolins veiklos reguliavimo bdai [3]: reguliavimas pagal veiklos katus; pajam arba kain kepurs metodas; lyginamasis metodas; liberalusis reguliavimas. 6.1.1 Reguliavimas pagal veiklos katus Reguliavimas pagal veikos katus buvo dominuojantis metodas daugel met iki elektros rinkos liberalizavimo pradios. Reguliuojama komunalini paslaug bendrov, turinti monopol tam tikroje teritorijoje, galdavo nusistatyti tokias paslaug kainas, kurios padengdavo veiklos katus ir duodavo tam tikr peln. Pagrindiniai io metodo privalumai yra tokie: Bendrovs visada padengia savo veiklos katus; Dl nedidels verslo rizikos kapitalo katai yra mai; Bendrovs gali pasirinkti optimal investicij ir paslaugos kokybs lyg, nors iuo atveju gali ikilti pavojus dl per didelio investicij kiekio. Pagrindinis io metodo trkumas yra tas, kad bendrovs neturi suinteresuotumo mainti savo veiklos katus, nes bet kokiu atveju jie vis tiek bus padengiami. is neigiamas veiksnys palaipsniui prived prie kito reguliavimo metodo pajam arba kain kepurs metodo. 6.1.2 Pajam arba kain kepurs metodas Pajam arba kain kepurs metodo esm yra ta, kad reguliatorius nustato tam tikram laikotarpiui monopolins bendrovs pajam arba jos paslaug kain virutines ribas, o pastaroji per t laikotarp, maindama savo veiklos katus, gali maksimizuoti savo veiklos peln. Tai labiausiai paplits reguliavimo metodas elektros rinkoje. Kain kepur reikia, kad bendrovs vartotojams nustatyt kain svertinis vidurkis per reguliavimo laikotarp neturi viryti reguliuotojo nustatytos virutins kain ribos. is metodas daniausiai naudojamas, kai bendrovs paslaug kain ir tarif struktra yra nesudtinga. Pajam kepur reikia, kad bendrov per reguliavimo laikotarp negali gauti daugiau pajam, negu nustatyta reguliatoriaus. is metodas naudojamas, kai bendrovs kain ir tarif struktra yra pakankamai komplikuota, t.y. daug tarif ir mokjimo plan pasirinkimo galimybi. Reguliavimo laikotarpis daniausiai trunka nuo 4 iki 5 met. Jeigu bendrov sugeba sumainti savo katus, reguliatorius daniausiai negali keisti kain kol nra pasibaigs einamasis reguliavimo laikotarpis. Prieingu atveju nukenia efektyvumas, nes bendrovs bus maiau suinteresuotos mainti katus. Pavyzdys: Didiosios Britanijos elektros energijos kain kepurs modelis Anglijoje ir Velse elektros energijos perdavimo maksimalios reguliuojamos kainos nustatymui naudojama iraika yra [4]: RPI t X T M Tt = 1 + (6.1) PTt 1 Gt K T , 100 ia MTt maksimali vidutin elektros energijos perdavimo kaina t metais; RPIt vartotoj kain indeksas t metais; XT procentinis siekiamas perdavimo kainos sumainimas; Gt korekcijos koeficientas t metais, vertinantis apkrovos pokyt, lyginant su prajusi penkeri met vidurkiu; KT korekcijos koeficientas, vertinantis perdavimo pajam pervir arba nepritekli lyginant su prajusiais metais; 27

PTt-1 elektros energijos perdavimo kaina (t-1) metais, kuri susijusi tokia priklausomybe: RPI t 1 X T (6.2) PTt 1 = PTt 2 1 + , 100 ia RPIt-1 vartotoj kain indeksas (t-1) metais; XT procentinis siekiamas perdavimo kainos sumainimas; PTt-2 elektros energijos perdavimo kaina (t-2) metais.Elektros energijos skirstymo maksimalios reguliuojamos kainos MDt nustatymui naudojama iraika yra: RPI t X D M Dt = 1 + (6.3) PDt 1 At K D , 100 ia RPIt vartotoj kain indeksas t metais; XD procentinis siekiamas skirstymo kainos sumainimas; PDt-1 elektros energijos skirstymo kaina (t-1) metais; At korekcijos koeficientas; KD korekcijos koeficientas, vertinantis skirstymo pajam pervir arba nepritekli lyginant su prajusiais metais. Elektros energijos tiekj maksimali reguliuojama kaina MSt yra nustatoma taip: RPI t X S M St = 1 + (6.4) PSt 1 + Yt K S , 100 ia RPIt vartotoj kain indeksas t metais; XS procentinis siekiamas tiekimo kainos sumainimas; PSt-1 elektros energijos tiekimo kaina (t-1) metais; KS korekcijos koeficientas, vertinantis tiekimo pajam pervir arba nepritekli lyginant su prajusiais metais. Yt papildoma dedamoji, kuri lygi: Yt = Et + Ft + Tt + U t + S t , (6.5) ia Et energijos kaina; Ft ikasamo kuro energijos mokestis; Tt energijos perdavimo kaina; Ut energijos skirstymo kaina; St energijos pardavimo kaina. 6.1.3 Lyginamasis metodas Lyginamojo metodo esm yra ta, kad tarp panaaus pobdio bendrovi elektros energijos kainos nustatomos pagal efektyviausiai dirbani bendrovi katus. is metodas reikalauja didelio duomen kiekio apie bendrovi grups veikl, o taip pat atitinkam lyginamj bendrovi charakteristik. is metodas maksimaliai skatina bendroves mainti veiklos katus, nes visos turi orientuotis geriausiai dirbanias bendroves. Pagrindinis trkumas yra tas, kad ne visada bus panaaus pobdio bendrovi grup, kurias galima bt lyginti tarpusavyje. 6.1.4 Liberalusis reguliavimas Liberaliojo reguliavimo atveju bendrovs paios nustato nediskriminuojanias ir teisingas kainas vartotojams. Reguliatorius priiri bendrovi veikl ir kainas bei gali nurodyti, kokius pakeitimus kain struktroje ir dydiuose turi atlikti bendrovs.

6.2 Reguliuojamo turto verts nustatymasMonopolins mons reguliuojamo turto verts nustatymas yra pakankamai svarbus veiksnys energijos kain ir tarif nustatymo procedroje, nes mons pelno norma daniausiai skaiiuojama kaip turto verts dalis. Skaiiuojamojo laikotarpio turto vert RTVt yra lygi prie tai buvusio laikotarpio turto vertei, vertinus naujas investicijas ir nusidvjim: 28

RTVt = RTVt 1 + I t At ,ia RTVt-1 reguliuojamojo turto vert (t-1) metais; It naujos investicijos t metais; At turto nusidvjimas t metais.

(6.6)

Pradiniu laikotarpiu reguliuojamojo turto vert gali bti apskaiiuojama pagal tokius principus: Buhalterin vert turto verts nustatymo metodas, kai vertinama turto sigijimo kaina ir jo nusidvjimas. Tai yra daniausiai naudojamas metodas reguliuojamo turto vertei nustatyti; Atkrimo katai apskaiiuojama esam rengini vert pagal dabartines rengini kainas, vertinant j nusidvjim; Istoriniai katai Standartizuoti katai atskiros valstybs nustato savo sukurtas procedras turto vertei nustatyti; Rinkos vert reguliuojamojo turto vert nustatoma pagal rinkos vert. Daniausiai naudojama privatizavimo procese; Kita. Europos ir Skandinavijos ali apskaitos procedros reguliuojamojo turto vertei nustatyti pateiktos lentelje [5]. 6.1 lentel. Apskaitos procedros reguliuojamojo turto vertei nustatyti Buhalterin vert X Atkrimo katai X X X X X X X X X X X X X Istoriniai katai Standartizuoti katai X Kita

Austrija Danija Anglija ir Velsas Suomija Pranczija Vokietija Airija Italija Nyderlandai Norvegija Portugalija Ispanija vedija

Analiz rodo, kad Europos ali reguliuojamo turto verts nustatymui daniausiai naudojamas buhalterins verts principas. Atkrimo, istoriniai ir standartizuotais katais paremta reguliuojamo turto verts nustatymo metodika naudojama reiau. Yra ali, kaip pvz. Ispanija, kur naudojamos kelios metodikos.

6.3 Bendrovs kapitalo kataiReguliuojamos bendrovs pelnas daniausiai nustatomas apskaiiavus bendrovs kapitalo katus, t.y. nustatoma kokia turi bti bendrovs ribin pelno norma, kad bt padengti kapitalo katai. Daniausiai yra skaiiuojami svertiniai vidutiniai kapitalo katai (WACC), kurie bendruoju atveju yra lygs [6]: D E (6.7) WACC = rD + rE , V V 29

ia D bendrovs skolos rinkos vert; E bendrovs turto rinkos vert; V bendrovs rinkos vert (V=D+E); rD bendrovs skolinto kapitalo katai; rE bendrovs nuosavo kapitalo katai. Bendrovs skolinto kapitalo katai rD yra lygs: rD = r f + rrp , ia rf nerizikinga pelno norma; rrp bendrovs rizikos premija. Bendrovs nuosavo kapitalo katai rE yra lygs: rE = r f + t rm ,

(6.8)

(6.9)

ia f bendrovs rizik ireikiantis koeficientas, dar vadinamas nuosavo kapitalo beta; rm rinkos rizikos priedas. Svertiniai vidutiniai kapitalo katai (WACC) iki mokesi yra lygs: 1 D E , (6.10) WACC im = rD + rE (1 T ) V V ia T pelno mokestis. Svertiniai vidutiniai kapitalo katai (WACC) po mokesi yra lygs: D E (6.11) WACC pm = rD (1 T ) + rE . V V Pavyzdys: Didiosios Britanijos skirstymo bendrovi kapitalo katai Pagal Didiosios Britanijos reguliuotojo OFGEM pateiktus duomenis Didiosios Britanijos skirstymo bendrovi kapitalo katai ir j sudedamosios dalys 2004 metais buvo tokie [7]: 6.2 lentel. 2004 m. Didiosios Britanijos skirstymo bendrovi kapitalo katai ir j dedamosiosMaiausia Didiausia A Nerizikinga pelno norma, rf 2,25 3 B Bendrovs rizikos premija, rrp 1 1,8 3,25 4,8 C Bendrovs skolinto kapitalo katai iki mokesi, rD (A+B) 2,28 3,36 D Bendrovs skolinto kapitalo katai po mokesi, rD/(1-T) (C(1-K)) E Skolos ir turto santykis, D/V 0,5 0,6 F Rinkos rizikos priedas, rm 2,5 4,5 G Nuosavo kapitalo beta, f 0,6 1 5,36 10,71 H Bendrovs nuosavo kapitalo katai iki mokesi, rE (J/(1-K)) 3,75 7,5 J Bendrovs nuosavo kapitalo katai po mokesi, rE/(1-T) (A+(FG)) K Pelno mokestis, T 0,3 0,3 L WACC iki mokesi ((CE)+(H[1-E])) 4,3 7,2 M WACC po mokesi ((DE)+(J[1-E])) 3 5 Silomi svertiniai vidutiniai kapitalo katai (WACC) 5,1 5,9

Finansiniuose skaiiavimuose reguliatorius Ofgem naudojasi 6,5 % kapitalo katais iki mokesi.

30

7.

ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS NUSTATYMAS

7.1 Bendrosios svokos7.1.1 Aukcionai Centralizuotos dienos priek energijos rinkos pool'as ir bira veikia kaip organizuoti aukcionai, kur susitinka gamintojai ir pirkjai. Yra iskiriamos trys aukciono stadijos: 1. Gaunami gamintoj ir pirkj (ne visada) silymai parduoti ar pirkti norim kiek u norim kain. 2. Kai kurie silymai yra priimami ir nustatoma rinkos kaina. 3. Priimti silymai apmokami pagal nustatyt kain (apmokjimas priklauso ir nuo rinkos mechanizmo). Vienos puss aukcionai gali bti skirstomi keturias grupes: 1. Angliki. Pirkj siloma kaina u prek rikiuojama nuo emiausios. Laimi aukiausi kain pasils pirkjas ir sumoka silyt kain. 2. Vickrey (antros kainos). Pirkjai teikia uantspauduotus pasilymus. Laimi aukiausi kain pasils pirkjas, bet sumoka antr didiausi kain. 3. Olandiki. Organizatorius pradeda nuo labai auktos kainos ir po truput j maina. Pirmasis, kuriam priimtina kaina, laimi ir sumoka t kain. 4. Uantspauduoti silymai (pirmos kainos). Pirkjai pateikia uantspauduotus silymus, o laimi aukiausi kain pasils pirkjas. Tie patys aukcionai gali bti naudojami ne pirkj, o pardavj atvilgiu. Tik ia bus poreikis parduoti, o ne pirkti, ir kaina juds kit pus. Yra keletas motyv pirkti prek aukcione: paties pirkjo vartojimui arba perpardavimui. Pirmuoju atveju perkamos preks vert yra privati, o antruoju bendra. Egzistuoja aukciono pajam ekvivalentikumo teorema, kuri teigia, kad visi keturi aukcionai: anglikas, Vickrey, olandikas ir uantspauduoto silymo duoda tokias pat pajamas, jeigu visiems pirkjams preks vert yra privati. Jei pirkjai vadovaujasi bendrja verte, tada aukcion efektyvumas ir pajamos rikiuojasi kaip ir nurodyta srae, pradedant nuo angliko aukciono. 7.1.2 Kurno modelis ir Neo pusiausvyra Konkurencin pusiausvyra, kai rinkoje dalyvi yra labai daug, skiriasi nuo pusiausvyros, kuri naudojama Kurno duopolijos modelyje, kai atsiranda strategijos element, vieno kurio gamintojo galutin pasekm paprastai priklauso nuo kit gamintoj sprendim. Tai apibdina Neo pusiausvyra. Neo pusiausvyra (J. Nash equilibrium) kiekvienam asmeniui, priimaniam sprendimus, nra skatinamj motyv pakeisti savo sprendim, jeigu kiekvienas kitas asmuo, priimantis sprendimus, maksimizuoja savo naudingum esant bet kokiam kitam sprendimui. 7.1.3 Loim teorija Loimas tai sprendimo primimo situacija, kuriai esant bet kurio dalyvio laimjimas priklauso ne tik nuo jo paties pasirinkimo, bet ir nuo kit dalyvi pasirinkim. Nulins sumos loimas Racionalaus elgesio taisykl minimakso principas Balno takas Vyravimo principas Nenulins sumos loimas Kalinio dilema

31

7.2 Elektros energijos gamybos kainaElektros energijos gamybos savikain lemia elektrins energijos gamybos katai, taiau elektros rinkoje tiekiamos pagamintos energijos kain nulemia ir paklausos lygis. Priklausomai nuo valstybs pasirinkto elektros rinkos modelio didmenins elektros energijos kainos nustatymo mechanizmai yra skirtingi dviali sutari rinkoje, energijos biroje ir energijos pool'e. 7.2.1 Dviali sutari rinka Dviali sutari rinkoje elektros energijos kaina nustatoma abipusio susitarimo tarp pirkjo ir pardavjo pagrindu. Barteriniai mainai, energijos apsikeitimas ir kiti kainodaros bei atsiskaitymo metodai yra reguliuojami prieiros komisij ir gali skirtis kiekvienoje valstybje. 7.2.2 Energijos bira Energijos biroje kaina nustatoma atsivelgiant pasil ir paklaus. Prie vien dien yra surenkami ir susumuojami visi gamintoj ir pirkj pasilymai pirkti ar parduoti elektros energij. Gamintoj pasilymai parduoti elektros energij irikiuojami nuo maiausios iki didiausios kainos, o pirkj pasilymai pirkti rikiuojami atvirkiai nuo didiausios iki maiausios kainos. Kaina Pasila

Rinkos kaina Paklausa

Kiekis 7.1 pav. Elektros energijos kainos nustatymas energijos biroje Rinkos kaina nustatoma pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo take (7.1 pav.). Ta kaina yra bendra visiems biroms dalyviams. Pavyzdys iame pavyzdyje pateikiamas vieno Norvegijos mamenininko, turinio hidroelektrin ir dalyvaujanio energijos biros prekyboje, silymai pirkti ir parduoti elektros energij. Tokie silymai yra pateikiami kiekvienai kitos dienos valandai. Paveiksle pavaizduotas vienos valandos silymas kitai dienai. is rinkos dalyvis t valand turi kelet pasirinkimo variant: - nusipirkti vis reikaling energijos kiek biroje ir pataupyti vanden savo rezervuaruose, - pirkti dal energijos rinkoje, o likusi pagaminti paiam, - pagaminti vis reikiam energijos kiek vartotojams patenkinti savo elektrinje, - pagaminti daugiau negu reikia vartotojams ir pertekli parduoti biroje. Mamenininkas informuoja bir, kad kit dien t valand jis nupirks 50 MWh momentinje biroje, jeigu tos valandos rinkos kaina bus 1,5 ct/kWh arba maiau. Jeigu rinkos kaina bus 2,0 ct/kWh, mamenininkas pirks tik 10 MWh, o likusias 40 MWh pasigamins pats. Mamenininkas parduos 10 MWh, jeigu rinkos kaina bus 2,25 ct/kWh. Jeigu kaina bus tarp 2,25 ir 2,5 ct/kWh, parduodamos energijos kiekis atitiks tiess nuolyd. Jeigu kaina bus 2,5 ct/kWh ir daugiau, bus parduota 30 MWh. 32

Momentinje biroje visi gauti rinkos dalyvi pasilymai susumuojami ir nustatoma kiekvienos valandos rinkos kaina. ct/kWh 3,0 2,5 2,0 1,5 Paklausa Pasila

10

20

30

40

50

MWh

7.2 pav. Vieno rinkos dalyvio silym pirkti ir parduoti elektros energij pavyzdys 7.2.3 Energijos pool'as Energijos pool'e, pvz. AnglijosVelso sistemoje, visi gamintojai pateikia savo pasilymus kiek ir u koki kain jie pasiry parduoti savo elektros energij. Visi pasilymai irikiuojami kainos didjimo tvarka, o rinkos kaina nustatoma pagal didiausi kain generatoriaus, dar tenkinanio prognozuojam sistemos energijos poreik (7.3 pav.). Nustatytoji rinkos kaina yra bendra ir pirkjams ir pardavjams. Jei gamintojas nori bet kokiu atveju parduoti savo gaminam energij, jis gali paprasiausiai teikti pasilym atiduoti j veltui. Jeigu gamintojas usiprays per daug, jis gali nepatekti pardavj sra. Nr. 31 500 MW u 2,43 ct/kWh Nr. 6 600 MW u 2,38 ct/kWh Nr. 3 1100 MW u 2,34 ct/kWh Nr. 28 500 MW u 2,32 ct/kWh Nr. 1 2100 MW u 2,30 ct/kWh Nr. 43 1210 MW u 2,19 ct/kWh Nr. 5 1500 MW u 2,14 ct/kWh Nr. 23 1430 MW u 2,11 ct/kWh Nr. 27 3200 MW u 2,09 ct/kWh Nr. 13 1380 MW u 2,00 ct/kWh Nr. 19 1430 MW u 1,95 ct/kWh Nr. 22 200 MW u 1,91 ct/kWh Nr. 9 3500 MW u 1,44 ct/kWh Nr. 2 4100 MW u 0 ct/kWh Nr. 7 2 500 MW u 0 ct/kWh

Apkrova 22 057 MW Rinkos kaina 2,30 ct/kWh

Priimti silymai

7.3 pav. Energijos kainos nustatymo schema Anglijos pool'e

33

Kaina

Pasila Rinkos kaina

Prognozuojamas poreikis

Kiekis

7.4 pav. Elektros energijos kainos nustatymas poole 7.2.4 Apmokjimo u energij bdai Energijos rinkoje daug gamintoj silo parduoti elektros energij ir kaina rikiuojasi nuo maiausios iki didiausios. Yra du bdai kaip apmokama gamintojams. Pirmasis, kai nustatoma viena kaina, kuri gauna visi gamintojai, sil parduoti u maiau negu nustatyta rinkos kaina. Antrasis, kai gamintojams sumokama tiek, kiek jie pra u savo parduodam produkcij. Daniausiai naudojamas pirmasis bdas, nes ekonomistai antrj vadina neefektyviu arba diskriminuojamu, nors JAV Federalin Energijos Reguliavimo Komisija (FERC) nori vesti Kalifornijos valstijoje diskriminuojamos kainos arba antrojo tipo aukcion. Nediskriminuojamas kainos nustatymo metodas, kai visiems rinkos dalyviams mokama vienoda kaina u elektros energij, laikomas pranaesniu u diskriminuojam metod, kuriame pardavjas gauna tiek, kiek prao. Nediskriminuojamas aukcionas garantuoja maesnius ir stabilesnius katus, kai tuo tarpu diskriminuojame atsiranda rinkos dalyviams galimyb rizikuoti ir kelti kain kuo aukiau. Konkurencinje rinkoje, kai u energij sumokama tiek, kiek u j buvo paprayta, gali kainos iek tiek ir sumati, bet dl to sumaja ir efektyvumas. iuo atveju daug lengviau pasinaudoti monopoline valdia rinkai. Taigi is klausimas lieka atviras ir galutinai nra aikus, kuris aukciono tipas yra geresnis. Normaliai veikianioje rinkoje ateities sandori energijos kaina yra lygi numatomai energijos kainai momentinje rinkoje.

7.3 Finansini produkt rinkaVienas i reguliuojamos elektros sistemos privalum yra kain stabilumas: ir pirkjai, ir pardavjai kain inodavo i anksto, nes ji nesikeisdavo staigiai ir neprognozuojamai, kaip tai yra konkurencinje elektros rinkoje. ia kaina kinta priklausomai nuo rinkos slyg ir kit nenuspjam dalyk. Toks kainos nestabilumas energijos resurs planavim daro labai sudting. Nors vidutin energijos kaina daugelyje valstybi ir sumajo po reorganizavimo, taiau kain nepastovumas veria iekoti nauj stabilumo utikrinimo priemoni. ia pagalb, kaip ir valiut ar akcij birose ateina vairs finansiniai instrumentai ateities kontraktai, opcionai ir kt. 7.3.1 Opcionai Opcionas yra teis, bet ne sipareigojimas pirkti arba parduoti aktyv su tam tikromis slygomis. Paprastai tai yra i anksto nustatyta aktyvo kaina ir apibriamas periodas, kuriame galioja opcionas. Opcionas, kuris suteikia teis k nors pirkti, vadinamas pirkjo (angl. call) arba pirkimo opcionu, o opcionas, kuris suteikia teis parduoti sandorio objekt, vadinamas pardavjo (angl. put) arba pardavimo opcionu. Jei viena i kontrakto ali turi teis pirkti arba parduoti prek fiksuota kaina fiksuotu laikotarpiu, tai kita kontrakto alis sipareigoja vykdyti kontrakto slygas. Paprastai opcionas turi kain, kuri vadinama opciono premija ir skiriasi nuo perkamo ar 34

parduodamo aktyvo kainos. Premija paprastai sudaro ma pasirinkto opciono aktyvo kainos dal. Jei opciono turtojas nuperka arba parduoda aktyv pagal opciono slygas, tai sakoma, kad jis vykdo (angl. exercise) opcion. Bet kuriuo atveju sumokta premija yra negrainama. Opcionas yra ivestinis arba antrinis vertybinis popierius, kur galima pirkti ir parduoti kaip ir turt. Galutin opciono vert priklausys nuo bazinio aktyvo kainos opciono vykdymo metu. Opciono kontrakte turi bti nurodyta: 1. Kas yra perkama pirkimo atveju arba parduodama pardavimo atveju; 2. Ceremonijos arba vykdymo kaina, t.y. kaina, u kuri opciono vykdymo metu gali bti nupirktas aktyvas; 3. Opciono galiojimo terminas, kuris nustatomas opciono pabaigos data. Opcionai bna dviej tip arba stili, priklausomai nuo to, kada yra vykdomas opcionas jo galiojimo metu. Europietikajame opcione kontraktas gali bti vykdytas tik opciono pabaigoje. Amerikietikajame opcione jis gali bti vykdytas bet kuriuo opciono galiojimo metu. Skandinavijos energijos biroje NordPool prekiaujama tik europietikaisiais opcionais. Opciono kontraktas yra dviej ali susitarimas: alis, kuri j ileidia, sakoma, kad opcion pasirao, o alis, kuri sigyja opcion, sakoma, kad perka j. Perkantysis opcion negali patirti nuostoli, iskyrus sumokt opciono premij. O pasiraantysis opcion gali patirti labai dideli nuostoli, kadangi jis turi parduoti arba pirkti aktyv u nustatyt i anksto kain. Jeigu opciono kontraktas pasiraomas tarp dviej individ, tai premijos dydis yra nustatomas deryb metu ir ufiksuojamas sandoryje. Jei opcionais prekiaujama biroje, tai premijos dyd nustato rinka, ir jis gali kisti priklausomai nuo prekybos aktyvumo. 7.3.2 Ateities kontraktai (angl. futures) Ateities kontraktas tai vertybinis popierius, kuris charakterizuoja neataukiam sutart konkrei preki pirkimui ar pardavimui u nustatyt jame kain ir jame nustatyto periodo metu. Jei opciono savininkas gali atsisakyti savo teiss tuo prarasdamas pinigin premij sumokt kontragentui, tai ateities sandoriui yra btinas jo vykdymas. Ateities kontraktai skirti prekms ir finansiniams instrumentams pirkti ar parduoti, nurodant dat ir kain, kurias nustato abi alys. Preki ir finansini instrument perdavimas naujam savininkui vyksta nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku. Kaina, kuri sumokjs pirkjas gauna teis disponuoti prekmis ar finansiniais instrumentais, nustatoma, atsivelgiant rinkos kainas ar konkursini aukcion keliu. Ateities kontraktai gali bti skirti prekms, energetiniams resursams, metalams, obligacijoms, pinigini rink instrumentams bei valiutoms pirkti ar parduoti. Ateities kontraktai gali bti sudaromi norint spekuliuoti arba siekiant apsidrausti. Spekuliantai perka ateities kontraktus tam, kad vliau juos parduot, pats kontrakto objektas j nedomina. Jiems prekyba atnea peln. Antrieji investuotojai atvirkiai, tiesiogiai susij su pateikta kontrakte produkcija ir jie siekia apsidrausti nuo nepageidaujam kainos svyravim. Prekyba ateities kontraktais vyksta kiekvien dien, o j kaina svyruoja. Ateities kontrakto kainos kilimas reikia peln pirkjui, o jos kritimas peln pardavjui. Pirkjo (pardavjo) pelnas lygus atitinkamiems pardavjo (pirkjo) nuostoliams. Rinkos kaina keiiasi biros prekybos metu priklausomai nuo paklausos ir pasilos. Ateities kontraktai turi du pagrindinius bruous, kurie leidia laisv prekyb jais biroje: likvidumas ir galimyb pirkjams ir pardavjams operuoti stambiomis sumomis esant santykinai nedideliems grynj pinig depozitams. Skandinavijos energijos biroje NordPool prekiaujama tik bazins apkrovos grafiko energijos dien, savaii ir blok ateities kontraktais. Ateities kontrakt trukm yra iki 812 mnesi. Artjant kontrakto vykdymo laikui, blokai dalinami savaites ir dienas. 7.3.3 Terminuotieji kontraktai (angl. forwards) Terminuotieji kontraktai yra praktikai tokie pat ateities kontraktai, tik j terminas gali siekti 4 metus, kaip yra NordPool'e. Bazins apkrovos grafiko energijos terminuoti kontraktai dalinami sezoninius ir metinius kontraktus. Terminuotiesiems kontraktams nereikia turti daug grynj pinig depozitinse sskaitose, nes poreikis atsiranda tik kontrakto vykdymo metu. 35

7.3.4 Skirtumo kontraktai (angl. contracts for difference (CfD)) Rinkos dalyviai, kurie naudojasi finansins rinkos ivestiniai produktais, nordami apsidrausti nuo momentins kainos svyravimo rizikos, vis tiek gali patirti nuostoli, jeigu rinkos kaina sistemoje skirsis nuo tam tikros vietovs momentins pirkimo arba pardavimo kainos. Tam kad bt galima ivengti tokios rizikos, naudojami skirtumo kontraktai. NordPool'e jie buvo vesti 2000-j met lapkrit. Skandinavijoje toki vietovi, kuriose gali bti nustatyta skirtinga kaina nei visos sistemos, atsiradus perkrovoms, yra penkios.

7.4 Investicij politika7.4.1 Patikimumas ir investicij politika Paklausos trkumai Paklausos neelastingumas Apkrovos nepastovumas Energijos ir rezervo kainos (kain uoliai) Galios kainos Patikimumo politika Operatyvusis rezervas Virutins kain ribos Galios rezervas Avarijos Instaliuota galia Investicijos

Rinka

7.5 pav. Struktrin energijos rinkos ir patikimumo, kain bei investicij ssaj diagrama Pelnas, gaunamas parduodant elektros energij ar kitas su tuo susijusias paslaugas, skatina investicijas naujas energijos altinius ar renginius. O tai sudaro slygas pasiekti rinkos pusiausvyr, didinti konkurencij ir mainti energijos kainas. is udaras ratas nusako pusiausvyr ilguoju laikotarpiu. Reguliavimo tarnyba nustato kain uoli trukm ir dyd, nes energijos kainos negali viryti nustatyt virutini kain rib. Patikimumo politika turi atsivelgti rizik ir monopolin valdi rinkai. Reikiamas instaliuotos galios kiekis utikrins reikiam patikimum, bet reikia atsivelgti du neigiamus efektus. Reti ir nepastovs kain uoliai sukelia netikrumo jausm ir rizik investuotojams. Tai padidina kapitalo kain, o danai sukelia ir politinius atgarsius. Labai dideli kain uoli galimyb palengvina galimyb pasinaudoti monopoline valdia rinkai. Konkurencija tarp gretim sistem sistemos operatori gali sukelti didesnius kain uolius ir kitus nepageidaujamus efektus. 7.4.2 Kain uoliai ir pastovij kat padengimas Jeigu generatori parduodamos energijos kaina visada bus lygi j ribiniams katams, tokiu atveju jie negals padengti savo pastovij kat, o tai neskatins nauj investicij. Taiau laikoma, kad ilguoju laikotarpiu generatoriai padengia savo pastoviuosius katus, gaudami trumpojo laikotarpio pelnus. Trumpojo laikotarpio pelnas, gaunamas energijos kain uoli metu, kai energijos kaina momentinje rinkoje virija vidutin kain deimtis ar imtus kart. Taip gali atsitikti avarij sistemoje metu ar esant labai didelei apkrovai ir bna gana retai. Optimalus variantas bus tada, kai pajamos kain uoli metu (Rk) bus lygios pastoviesiems energijos katams (FC): FC = Rk. Kain uolio pajamos yra rinkos kainos trukms grafiko dalis vir vidutini kintamj kat. 36

Taigi energijos kainos nustatymas pagal ribinius katus pastoviuosius katus padengs tik nenumatyt vyki sistemoje atveju, kas nra gerai, taiau toks kainos nustatymas skatina optimal investicij generavimo technologijas pasiskirstym. Tokiu atveju stengiamasi investuoti pigesnius ir greiiau atsiperkanius renginius.

Kain uolis

100 % Trukm 7.6 pav. Rinkos kainos trukms grafikas ir pajamos i kain uoli 7.4.3 Kain uoli apribojimai Pagrindin rink lugimo ar neskmi prieastys yra neelastinga paklausa, neelastinga pasila ir nepastovi paklausa. Rinka gali nepasiekti pusiausvyros, jei pasilos ir paklausos kreivs nesusikerta. Tai daniausiai gali vykti dl paklausos arba pasilos neelastingumo. Tokiu atveju sistemos operatorius turi dvi galimybes ilaikyti rinkos pusiausvyr: nustatyti reguliuojamas kainas arba nutraukti prekyb biroje. 7.4.4 Kainos nustatymas pagal netektos apkrovos vert Netektos apkrovos vert (angl. value of lost load (VOLL)) skiriasi kiekvienoje sistemoje ir yra daugiau teorinis terminas. Tai yra kaina, kuri tiekjas turt sumokti vartotojui u nepatiekt elektros energij ir dl to patirtus nuostolius. VOLL gali siekti iki 10 tkst. JAV doleri u MWh. Jeigu energijos rinka yra pusiausvyra ilguoju laikotarpiu ir nra iorinio reguliavimo, energijos kainos bus efektyvios tik tada, jei Pmaks < VLL. (Pmaks maksimali energijos kaina; VLL. netektos apkrovos vert). Trumpuoju laikotarpiu paklausa praktikai nekinta. Jeigu vartotojai mokt u energij toki kain, kokia ji yra realiame laike ir sandorio katai bt lygs nuliui, tai brangios energijos vartojimas bt daug maesnis.

37

8. ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO TINKLAS ENERGIJOS RINKOJEElektros sistemoje pardavjai turi turti galimyb perduoti savo pagamint elektros energij, o pirkjai j gauti. Tam reikalinga galimyb naudotis elektros tinklu, kuri suteikiama visiems konkurencins rinkos dalyviams. Energijos pool'o modelyje visi besinaudojantys elektros tinklu turi vienodas galimybes, nes energijos pirkjas yra vienas pool'o operatorius, kuris paskirsto energij vartotojams. Kitose sistemose, energijos biroje ir dviali sutari rinkoje, elektros tinklas turi bti prieinamas visiems dalyviams, nustaius tam tikras taisykles ir atsiskaitymo principus.

8.1 Didmenin prekyba perdavimo lygmenyjeEnergijos perdavimas yra atliekamas didmeniniame lygmenyje, naudojantis perdavimo sistema, kuri valdo sistemos operatorius. Sistemos operatorius yra atsakingas u saug ir patikim sistemos darb, utikrinant stabil ir ekonomik jos veikim. Taiau sistemos operatorius nra perdavimo tinklo savininkas. Sistemos operatoriaus pavadinimas gali skirtis priklausomai nuo valstybs pool'o operatorius, sistemos valdytojas, nepriklausomas sistemos operatorius ir pan., taiau pagrindins funkcijos daniausiai ilieka nepakitusios: sistemos saugumas, energijos tiekimas, kat padengimas ir atviro prijimo utikrinimas. 8.1.1 Sistemos gyvybingumas Pagrindin sistemos operatoriaus uduotis yra utikrinti visos sistemos normal darb. Tai reikia, kad visa sistema: generatoriai, linijos, pastots veikt sinchronizuotai. Visa tai buvo skmingai atliekama ir iki reorganizavimo, taiau po reformos sistemoje padaugja dalyvi ir atsiranda kai kurie nauji ekonominiai aspektai. 8.1.2 Energijos tiekimas Perdavimo tinklas yra reikalingas elektros energijai perduoti didesniais atstumais, o sistemos operatorius turi koordinuoti visa tai. 8.1.3 Kat padengimas U naudojimsi perdavimo tinklu sistemos operatorius turi teis reikalauti umokesio tam, kad padengt valdymo katus, bei umokest gaut tinklo savininkas. Yra daug bd apmokestinti perduodamai energijai. Jie bus aptarti kitame skyriuje. 8.1.4 Atviras prijimas Galiausiai, sistemos operatorius turi utikrinti teising ir laisv vartotoj prijim prie perdavimo tinklo. Energijos pool'o atveju tai yra paprasiau, nes yra tik vienas pirkjas. gyvendinus kitus rinkos modelius, naudojimosi tinklu prioritet nustatymas tampa sudtingesnis.

8.2 Prekyba galia ir energijaIr elektros energija, ir galia gali bti perkama ar parduodama elektros rinkoje. Pirkjai gali pirkti tik energij, tik gali arba abu dalykus i karto. Tai atliekama, nustatant elektros tiekimo patikimumo lyg. 8.2.1 Patikimas tiekimas Patikimo tiekimo sutartis reikia, kad pardavjas garantuoja tiekti pirkjui atitinkam galios kiek nustatytame laikotarpyje, net jei vartotojai tiek galios nepareikalauja tuo momentu. 8.2.2 Pertraukiamas tiekimas Pertraukiamas tiekimas reikia, kad pardavjas sipareigoja pateikti tam tikr energijos, bet ne galios, kiek vartotojui per tam tikr laikotarpy. Tai reikia, kad tam tikrais laiko tarpais vartotojas 38

gali i vis negauti elektros energijos. Nors toks susitarimas gali sudaryti nepatogum vartotojui, taiau pertraukiamo tiekimo elektros energija yra daug pigesn. Perkant patikimo tiekimo elektros energij, pirkjui reikalinga ir galia ir energija, o pertraukiamo tiekimo atveju tik energija. 8.2.3 Rezervin galia Rezervin galia gali bti perkama ir parduodama taip pat, kaip galia ar energija. Kai kuriems pirkjams, pvz. ligoninms, elektros tiekimas negali bti nutrauktas n akimirkai. Pirkdama rezervin gali ligonin perka gali, o ne energij. Jei energijos tiekimas yra normalus,