inovaciju pulsas · 2019-02-20 · vesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri tapo atsakinga už inovacijų politiką, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta rūpintis

MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS NAUJIENLAIŠKIS

Inovatyvios Lietuvos link: ryžtinga reforma – esminiai pokyčiai

Inovacijų reforma mūsų šalyje jau įsibėgėjo. Ją vykdanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakinga už inovacijų kūrimo skatinimą, imasi tolimesnių ryžtingų žingsnių. Kokie šie žingsniai ir kur einame?

PIRMIAUSIA – SUDERINTI

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė pažan-gą inovacijų srityje, tačiau vis dar lieka neat-skleisto potencialo, kurio įdarbinimas padėtų pasiekti esminį pagerėjimą. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva 2018 m. užėmė 20 vietą, Bloomberg inovacijų indekse – 37 vietą, Pa-saulio inovacijų indekse – 40 vietą. Ekspertai įvardija, kad pagrindiniai problemos šaltiniai yra nedarniai veikianti Lietuvos mokslo, technolo-gijų ir inovacijų (MTI) sistema ir dėmesio trūku-mas eksperimentinės plėtros veiklai bei tech-nologijoms, kurios jau šiandien yra prieinamos perdavimui į pramonę iš mokslo įstaigų pusės.

TRYS REFORMUOJAMOS SRITYS

„Šia reforma siekiame didinti Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos poveikį Lietuvos eko-nomikai ir suderinti mokslo, technologijų ir ino-vacijų srityse veikiančių mokslo ir verslo orga-nizacijų sąveiką. Lietuvai reikia tvaraus tilto tarp mokslo ir verslo. Iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus ne-gaudamos paramos eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą“, – refor-

atsakomybes: inovacijų kūrimo priežiūra pa-vesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri tapo atsakinga už inovacijų politiką, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta rūpintis mokslo kokybe.

Anot ministro V.Sinkevičiaus, TIĮ pirmą kartą sureglamentuotas iki šiol įstatymais niekada aiškiai neapibrėžtas technologijų ir inovacijų sričių viešasis valdymas. Tai – svarbus pokytis, numatantis konkrečias už mokslo, inovacijų ir technologijų kūrimą atsakingas institucijas.

MAŽIAU YRA DAUGIAU: VIENA INOVACIJŲ AGENTŪRA

TĮĮ numato visos MTI sistemos institucijų tinklo optimizavimą, sumažinant fragmentiškumą ir funkcijų dubliavimą. Iki šiol inovacijų politikos įgyvendinime dalyvavo 9 institucijos. Siekiant

mą komentavo ekonomikos ir inovacijų minis-tras Virginijus Sinkevičius.

Anot jo, kadangi nebuvo pasiūlos, trūko pa-klausos, natūralu, kad dėl to trūko paskatų mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Pasekmė – mokslininkai institutuose ir inžinieriai pramo-nėje dažnai dirbo kas sau. Ekonomikos ir ino-vacijų ministerijos bei MOSTA vykdyta suma-niosios specializacijos analizė parodė, kad tam tikruose technologijų sektoriuose, kaip antai informacinių ir ryšių technologijų, elektroni-kos ir lanksčiųjų mechaninių sistemų, optikos, lazerių, naujų medžiagų ir biotechnologijų sri-tyse visgi vyko bendradarbiavimas, kuris verti-namas kaip sektinas pavyzdys.

Siekiant esminių pokyčių, Inovacijų reforma apima tris sritis: inovacijų sistemos struktū-ros pagerinimą, inovacijų skatinimo sistemos plėtrą ir inovatyvių investicijų pritraukimo sis-temos sukūrimą.

PAGRINDINIS VAIDMUO – EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTERIJAI

Pernai buvo priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas (TIĮ), taip pat atlikti Mokslo ir studi-jų įstatymo pakeitimai, kurie aiškiai apibrėžė

2019 | vasaris

Inovatyvios Lietuvos link: ryžtinga reforma –

esminiai pokyčiai

Nauja Inovacijų agentūra Lietuvoje – su suomišku prieskoniu

Paspirtis Lietuvos pra-monei – skaitmeninimo kelrodis

RenginiaiRekomendacijos mokslo, tech-nologijų ir inovacijų politikos formuotojams

inovacijupulsas

1 -2 psl. 3 psl. 4 psl. 4 psl. 5 psl.

Nuotraukos autorius G. Jauniškis


2

inovacijų pulsas

užtikrinti inovacijų politikos įgyvendinimo vien-tisumą, sisteminį paramos programų valdymą, skaidrų projektų vertinimą ir mažinti valdymo kaštus, nuspręsta inovacijų politikos įgyven-dinimą atiduoti į vienas rankas. Tai reiškia, kad planuojama atsisakyti esamo išsiskaidymo ir įkurti naują instituciją — Inovacijų agentūrą.

„Siekiame, kad visos technologijų ir inovacijų srityse veikiančių subjektų informavimo, konsultavimo, skatinimo, o taip pat pagalbos startuoliams bei potencialiems eksportuotojams paslaugos būtų sutelktos vienoje agentūroje. Todėl reikia transformuoti technologijų ir inovacijų srities politiką įgyvendinančias įstaigas. Norime sumažinti biurokratiją, nukreipiant agentūrose dirbančių darbuotojų veiklą į klientų informavimą ir konsultavimą, kad būtų skleidžiamos žinios apie valstybės teikiamas paslaugas verslui ir padedamos parengti kokybiškos paraiškos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius.

INOVACIJŲ FINANSAVIMAS: PAREIŠKĖJAI TURI TAPTI KLIENTAIS

„Esame be galo inovatyvi tauta, tačiau valstybė didelį dėmesį skyrė MTEP veikloms, o ne ino-vacijoms finansuoti. Norime pakeisti požiūrį į viešąsias investicijas, kurias šiandien esame įpratę vadinti parama. Vis dar dirbame su pa-reiškėjais, o turėtume dirbti su klientais. Re-formos tikslas – investuoti kuo efektyviau, kad būtų sukurta maksimali nauda šalies piliečiams ir finansams“, – pabrėžia vienas iš inovacijų reformos iniciatorių, ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

MTEPI finansavimui numatomi įvairesni šalti-niai: technologijų programos, ikiprekybiniai pir-kimai ir inovatyvūs viešieji pirkimai, verslo nuo-savos investicijos ir naujai kuriamas Inovacijų

skatinimo fondas, kurį administruos Inovacijų agentūra.

NEPRIKLAUSOMAS INOVACIJŲ SKATINI-MO FONDAS

Eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančioms mokslo įstaigoms, verslui ir ki-toms organizacijoms Inovacijų skatinimo fon-das teiks neatlygintiną arba grąžintiną pagalbą, kuriant produktą ir pradedant jį diegti į rinką. Viena iš fondo paskirčių – skatinti didesnės ri-zikos inovatyvius projektus valstybės priorite-tinėse srityse.

„Viliamės, kad tai bus nepriklausomas nuo ES investicijų, kurios greitai baigsis, fondas. Veiklos pradžioje fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, o vė-liau – lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės teikiamą skatinamąjį finansavimą. Vis dar ieškome sprendimų, kaip sukurti patrauklų fondą, į kurį drąsiai ryžtųsi in-vestuoti ir verslas“, – pasakoja ekonomikos ir inovacijų viceministras G. Vilda.

DĖMESYS EKSPERIMENTINEI PLĖTRAI TECHNOLOGIJŲ SRITYJE

Inovatyvūs produktai kuriami naudojantis įvai-rių sektorių žiniomis, todėl inovacijos gimsta ne tik vystant idėjas įprastu tiesiniu būdu iš mokslo į verslą, bet ir atvirkščiai. Todėl inova-cijų skatinimo politika taps palankesnė įvairių rūšių inovacijoms skatinti: bus kuriama reika-linga infrastruktūra eksperimentinės plėtros keliu kuriamų inovacijų skatinimui technologijų srityje.

Nukreipiant ESF investicijas bus kuriami tech-nologijų centrai, kurie sudarys palankias sąly-gas verslui kurti tarptautiniu lygiu konkurencin-gus produktus.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS IR TECHNOLOGIJŲ SKAUTAI

Siekiant kurti pasaulinio lygio inovacijas, rei-kalingos ekspertinės žinios. Trečioji Inova-cijų reformos dalis – inovatyvių investicijų pritraukimo sistemos kūrimas ir tobulinimas – apima ne tik inovatyvių tiesioginių užsienio investicinių projektų skaičiaus didinimą bent 10 proc., bet ir tarptautinio masto ekspertų bei savo srities talentų pritraukimą į Lietuvą.

Planuojama pasitelkti ir išorinius konsultan-tus, vadinamuosius technologijų skautus – į Lietuvą bus kviečiami užsienio ekspertai, turintys patirties inovacijų versle. Jie bus su-pažindinami su šalies mokslo ir verslo poten-cialu kurti inovacijas ir taps tarpininkais tarp Lietuvoje esančių technologijų, idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Tai būtinas žingsnis siekiant sti-printi aukštos pridėtinės vertės prekių ir pas-laugų eksportą.

APČIUOPIAMA REFORMOS NAUDA - GY-VENTOJAMS, VERSLUI IR ŠALIES EKO-NOMIKAI

Prognozuojama, kad inovacijų reforma suda-rys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dvigubai - 1,4 mlrd. eurų daugiau nei planuota iki reformos. Reformos įtaka šalies ekonomikai visų pirma pasireikš didėjančiu inovatyvių įmonių skaičiumi, kuris 2020 m. turėtų pasiekti 53%, ir didesnės pridėtinės vertės produkcijos apimtims bendroje įmo-nių pajamų struktūroje. Reforma turės tei-giamos įtakos ir startuolių ekosistemai Lietu-voje: numatoma, kad trumpės periodas, per kurį bus sulaukiama investicijų grąžos (nyks „mirties slėnio kreivė“).

ValstybeiVerslui

6 iki 7 proc.

+20 Eur per iki 53 proc.

2,5 iki 3 proc.

nuo 5 iki 10 proc.

INOVACIJŲ REFORMOS NAUDOS 2020 M.

ESMINĖS PERTVARKOS

Perskirstytos atsakomybių sritys

Atnaujintos sampratos

Bus įkurta Inovacijų agentūra

Numatytas inovacijų skatinimo fondas

Numatyta strateginė MTI taryba


3

inovacijų pulsas

KODĖL KURIAMA NAUJA INOVACIJŲ AGENTŪRA LIETUVOJE?

Lietuvoje iškilo poreikis turėti vieną už ino-vacijas atsakingą agentūrą, kurioje būtų su-telkta konsultacinė pagalba, ekspertinė pa-tirtis, finansavimo galimybės. Tokia Inovacijų agentūra turi būti kaip kelrodė ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo, naujų darbo vietų kūrimo ir šalies progreso.

LIETUVIŠKAI INOVACIJŲ AGENTŪRAI NUSIŽIŪRĖTAS „BUSINESS FINLAND“ PAVYZDYS. KODĖL?

Suomiai labai aiškiai išsikėlė savo tikslus ino-vacijų srityje ir atliko esmines reformas. Pa-našūs procesai šiuo metu vyksta ir Lietuvoje.

Prieš metus Suomijoje anksčiau egzista-vusios technologijų ir inovacijų agentūros „Tekes“ pagrindu įkurta agentūra „Business Finland“, kuri šiuo metu apjungia inovacijas, investicijas ir turizmą. Ši agentūra turi aiškų strateginį tikslą skatinti verslo augimą globa-liu mastu ir pritraukti investicijų.

KO GALIME PASIMOKYTI IŠ SUOMIŲ INO-VACIJŲ POLITIKOS FORMAVIMO SRITY-JE?

Suomija - strateginio mąstymo ir aiškių tikslų formulavimo ekspertė, kuri turi aiškią viziją, kokia nori būti ateityje. Iki 2025 metų Suomija siekia padvigubinti MTEP investicijas ir mažų ir vidutinių įmonių eksportą, sukurti pasaulinio lygio verslo ekosistemas, tapti patraukliausia užsienio tiesioginių investicijų bei labiausiai trokštama kelionių kryptimi Šiaurės regione.

AR LIETUVOS IR SUOMIJOS INOVA-CIJŲ POLITIKOS PRIORITETAI PA-NAŠŪS?

Esminiai Suomijos inovacijų politikos prioritetai: verslo ir mokslo bendradar-biavimas, orientacija į skaitmenizaciją, 5 proc. tikslas inova-tyvių viešųjų pirki-mų srityje, verslo konkurencingumo ir eksporto didinimas bei susitelkimas į

socialinių iššūkių sprendimą. Šiuo metu dide-lis dėmesys skiriamas 4 sektoriams vystyti: sveikatos, bioekonomikos, švarių technolo-gijų ir skaitmenizacijos. Yra užsibrėžtas tikslas Suomiją padaryti saugia, atsinaujinančia, tva-ria Europos dalimi.

Šiuo metu Lietuva deda dideles pastangas, kad maksimaliai išnaudotų žinias kuriant inovacijomis grįstą ekonomiką, todėl svar-bus verslo ir mokslo bendradarbiavimas bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas. Kaip ir suomiai, orientuojamės į pramonės skaitmenizavimą. Šiuo metu Lietuvoje jau sėkmingai veikia 4 skaitmeninių inovacijų centrai, o vėliau ši veikla plėsis, skatins verslą bei pramonę efektyvinti gamybos procesus pasitelkiant skaitmenines technologijas.

Lietuva dar tik kuria savo „veidą“ inovacijų sri-tyje, bet panašiai kaip ir suomiai imasi plėtoti potencialą sveikatos ir gyvybės mokslų srity-se. Nors Lietuva ir Suomija turi panašių priori-tetų, tačiau natūralu, kad kai kurios sritys ski-riasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau esame padarę nemažą įdirbį šiose perspektyviose priorite-tinėse srityse: lazerių, finansinių technologijų („FinTech“), dirbtinio intelekto.

KODĖL SUOMIŠKA „BUSINESS FINLAND“ ORGANIZACIJA YRA PUIKIAI VERTINA-MA?

Suomiai labai vertina klientus ir stengia-si palaikyti grįžtamąjį ryšį su jais. Paslaugos „Business Finland“ agentūroje yra taikomos individualiai kiekvienam klientui – pagal skir-tingus poreikius parenkamos priemonės ir

programos, o administracinė našta verslui yra minimizuota. Agentūra yra lanksti, taiko-mas „iš apačios į viršų“ principas. Verslas pats siūlo temas projektams, kuomet paskelbiami kvietimai teikti paraiškas. Tokia sistema ska-tina verslą inovuoti bei greičiau pateikti idė-jas rinkai. Agentūra ragina klientus prisijungti prie tarptautinių programų, plėsti eksportą ir orientuotis į rezultatus.

KAIP ŠIUO METU VYKSTA DARBAS MITA, RUOŠIANTIS INOVACIJŲ AGENTŪROS SUKŪRIMUI? AR JAU PRITAIKOMI SUO-MIŠKI PRINCIPAI?

Šiuo metu MITA dėmesys yra skiriamas pro-cesams efektyvinti, elektroninėms paslau-goms teikti. Jau sėkmingai veikia ir yra įdiegta Kaizen sistema, kuomet darbuotojai gali teik-ti siūlymus, kaip tobulinti veiklą. Dabar mums svarbu tobulinti MTEP ekspertinio vertinimo sistemą, kad teikiamos išvados būtų kokybiš-kos ir greičiau pasiektų klientą.

KOKIŲ PANAŠUMŲ TURĖS INOVACIJŲ AGENTŪRA IR „BUSINESS FINLAND“?

Naujoje inovacijų agentūroje didžiausias dė-mesys bus skiriamas klientui, kad jis gautų kuo didesnę pridėtinę vertę. Paslaugos turi būti teikiamos taikant „vieno langelio“ princi-pą, kuomet atėjęs klientas vienoje agentūro-je galėtų gauti visą jį dominančią informaciją apie inovacijų finansavimo galimybes, verslo kūrimą, patentavimą ir įvairius kitus klausi-mus.

Tikimasi, kad sukūrus vieno langelio prin-cipu veikiančią agentūrą padidės inovacijų kūrėjams teikiamų paslaugų prieinamumas, sumažės biurokratija, valdymo kaštai ir bus sukurtas sklandus sisteminis investicijų pro-gramų mechanizmas.

Neseniai paskelbtame „Bloomberg“ 2019 metų inovacijų indekse Suomija patenka į inovatyviausių valstybių pasaulyje trejetuką. Kadangi Lietuva pagal šį reitingą užima tik 37 vietą, nenuostabu, kad inovacijų politikos formuotojų ir įgyvendintojų akys krypsta į šią netolimą kaimynę ir jos sukauptą patirtį.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus pasidalijo mintimis apie Lietuvoje įgyvendinamos Inovacijų reformos pagrindu kuriamą Inovacijos agentūrą ir kuo ji galėtų būti panaši į Suomijos „Business Finland“ pavyzdį.

Nauja Inovacijų agentūra Lietuvoje – su suomišku prieskoniuESMINĖS PERTVARKOS

Nuotraukos autorius A.Steponavičius


4

inovacijų pulsas

Paspirtis Lietuvos pramonei – skaitmeninimo kelrodis

Rekomendacijos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuotojams

Europos Komisijos užsakymu Lietuvos ino-

vacijų centras, bendradarbiaudamas su VšĮ

„InTechCentru“, parengė bei Ekonomikos ir

inovacijų ministerijoje pristatė Lietuvos pra-

monės skaitmeninimo kelrodį 2019-2030

metams. Pasak jo rengėjų, Lietuvai labiausiai

tinka „skaitmenizuotos Lietuvos“ vizija, pagal

kurią šalis turėtų orientuotis į mažas, lanks-

čias, sumanias gamyklas, ir tapti naujausių

technologijų išbandymo centru.

Kelrodyje siekiama atliepti kuo daugiau Lietu-

vai kylančių pramonės skaitmeninimo iššūkių,

tarp kurių – kvalifikuotų specialistų ir talentų

trūkumas, ribota teisinė bazė ir fragmentuo-

ta paramos sistema. Šiems iššūkiams spręsti

kelrodyje išskiriamos keturios prioritetinės

strateginės kryptys: žinios, žmonės, infras-

truktūra ir aplinka. Tam, kad pramonės skait-

meninimas būtų sėkmingas, būtina veiksmų

visose šiose kryptyse sinergija.

„Tai reiškia ne tik skaitmeninių technologijų

pramonėje kūrimą ir diegimą, tačiau ir susi-

jusių strategijų, pavyzdžiui, nacionalinės pa-

žangos strategijos, sumanios specializacijos

strategijos, kitų svarbių teisės aktų ar stan-

dartų įtvirtinimą, taip pat įmonių ir bendros

ekosistemos palaikymą“, – sako Lietuvos

inovacijų centro ekspertas dr. Edgaras Leich-

teris.

Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelro-

džio 2019-2030 m. pagrindu bus atnaujinami

teisiniai dokumentai, atnaujinamos ir kuria-

mos naujos finansinės priemonės. Kelrodis

parengtas bendradarbiaujant su Europos

Komisija ir finansuojamas iš Europos Sąjun-

gos investicinių fondų lėšų.

Pirma, viešoji politika vis labiau orientuojasi į „iššūkių“ sprendimą („challenges“) ir „į misi-ją orientuotas“ („mission-oriented“) veiklas. Antra, mokslo ir inovacijų procesų skaitmeni-zavimui užtikrinti būtina mokslą, technologi-jas ir politiką priartinti prie didžiųjų duomenų („Big Data“) ir kitų šiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių. Trečia, mokslo, techno-logijų ir inovacijų politikų finansavimas nea-titinka keliamų ambicijų ir iššūkių. Ketvirta, skaitmenizavimo įsileidimas į politiką, nes

skaitmeninės technologijos duoda daugiau galimybių formuluoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti politiką (daugiau ir geresnių duomenų geresniems sprendimams).

Remiantis šia apžvalga, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai kartu su Lietuvos inovacijų centro (LIC) eks-pertais parengė rekomendacijas mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuoto-jams. Rekomendacijos atliepia pagrindinius šios politikos formavimo iššūkius:

Pasaulyje įsibėgėjant pramonės automatizacijos, robotizacijos ir skaitmeninimo procesams, Lietuvoje kol kas dominuoja žemos pridėtinės vertės produkciją kuriantys pramonės sektoriai ir kontraktinė gamyba. Norint užtikrinti ir išlaikyti šalies konkurencingumo potencialą tarptautinėse rinkose, Lietuvos pramonei būtina kryptingai keistis.

Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) išleido metinę mokslo, technologijų ir inovacijų politikos apžvalgą, kurioje identifikavo naujausiąsias 4 pagrindines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos tendencijas.

• tinkamą tradicinių ir modernių politikos priemonių balansą;

• horizontalų mąstymą apie valstybės problemas ir galimus jų sprendimus;

• savalaikį uždavinių formulavimą nuolat besikeičiančiame pasaulyje;

• geresnį tarpinstitucinį koordinavimą;

• technologijų nesuvokimo problemą tarp politikos kūrėjų;

• nacionalinės politikos orientavimąsi į konkuravimą pasauliniu mastu.


5

inovacijų pulsas

Renginiai

KOVO 14 D.

Konferencija „Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis“Vieta: Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo, Laisvės pr. 5, Vil-nius.

Renginyje bus aptariamos Lietuvos perspektyvos ir galimybės tap-ti dirbtinio intelekto šalimi. Įvairių sričių ekspertai dalinsis patirtimi ir įžvalgomis. Renginio metu bus pristatyta Lietuvos dirbtinio intelek-to strategija, taip pat įvairios dirbtinio intelekto kryptys – nuo robotų humanoidų iki draudimo. Daugelis dirbtinį intelektą sieja su robotais, automatizuotomis mašinomis ar kompiuterinėmis programomis, ta-čiau ši technologija apima daug daugiau ir vis dažniau atranda savo pritaikomumą versle.

Daugiau informacijos apie šį renginį rasite MITA tinklapyje arba Facebook paskyroje.

KOVO 20 D.

Konferencija „Making Industry 4.0 real“Vieta: Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27, Kaunas.

Neabejojama, jog ketvirtoji pramonės revoliucija sukėlė perversmą ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tad atsižvelgiant į Lietuvos pramonės atstovų poreikį gilintis ir dalintis gerąja praktika, konferencijoje išskir-tinis dėmesys bus skiriamas realiems pavyzdžiams. Įmonės žengian-čios koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija dalinsis sėkmės is-torijomis ir iššūkiais, su kurias teko susidurti. Įžvalgomis dalinsis ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Latvijos ir Estijos ekspertai.

Daugiau informacijos apie šį renginį rasite LINPRA tinklapyje.

BIRŽELIO 13 – 14 D.

Vilniaus Inovacijų forumas „Innovation Drift“Vieta: Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo, Laisvės pr. 5, Vil-nius.

Didžiausiame inovacijų renginyje įžvalgomis ir patirtimi dalinsis žy-miausi pasaulio mokslo, verslo ir politikos ekspertai. Išskirtinis dėme-sys bus skiriamas šioms technologijoms ir inovacijoms – robotikai, blokų grandinės technologijai, skaitmenizavimui, ateities maistui, medicinos sprendimams, išmaniojo miesto galimybėms, naujau-sioms kosmoso technologijoms (kosmoso turizmas) ir kt. Renginio metu taip pat vyks verslo kontaktų mugė bei inovacijų ir technologijų paroda.

Daugiau informacijos apie šį renginį galite rasti innovationdrift.com tin-klapyje bei Facebook paskyroje.

KOVO 19 D..

Tarptautinė klasterių konferencija „Baltic Cluster Forum 2019“Vieta: Park Inn Hotel, K. Donelaičio g. 27, Kaunas.

Konferencijos metu bus aptariamas vienas iš svarbiausių ateities klasterių augimą ir sėkmę užtikrinančių elementų – inovacijos. Vietos ir užsienio ekspertai kalbės apie tarptautinio ir tarpsektorinio bendra-darbiavimo svarbą inovacijų procese bei pasidalins gerąja patirtimi, kaip užkurti ir palaikyti inovacijų variklį klasteryje. Forumo metu orga-nizuojama kontaktų mugė.

Daugiau informacijos apie šį renginį galite rasti MITA tinklapyje arba Face-book paskyroje.


6

inovacijų pulsas

Lietuvos technologijųir inovacijų ekosistema

NAUJIENLAIŠKIO RENGĖJAI:

Documents

inovaciju pulsas · 2019-02-20 · vesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri tapo atsakinga už inovacijų politiką, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta rūpintis