Judjimas yra gyvybs, veiklumo ir aktyvumo poymis. Judjimas tai sritis, kurioje susitinka knikoji, emocin ir dvasin mogaus prigimtis. Fizinis aktyvumas veiksnys, kuris formuoja mogaus organizm ir jo funkcijas. Fizin veikla stimuliuoja normal fizin ir psichin vaiko vystymsi, ger fizin parengtum ir funkcin organizmo pajgum. Nejudrumas tai mogaus susitaikymas su egzistencine bsena, vedania sunykim, kno sugriuvim ir mirt. Hipodinamija nepakankamas fizinis aktyvumas.

tinkam organizmo ir jo sistem bei organ vystymsi (kaul, raumen, irdies, kraujagysli funkcijas) organzimo funkcij ir gali vystyms taisykling laikysen ir ger kno sudjim prisitaikym gyventi tam tikroje gamtinje ir socialinje aplinkoje lig profilaktik psichin ir socialin vystymsi daugelio lig ir negalavim gydym nutukimo ivengim.

Gyvenimo patogumai atsirad dl civilizacijos laimjim: sdimas darbas, kompiuteriai, automobiliai, liftai silpna sveikata, danas sergamumas greitas nuovargis, fizinis silpnumas vaikas nemato reikalo sportuoti neturi reikiam judjimo gdi patiria daug nemaloni emocij neturi valios blogas fizinis parengtumas ir emi rezultatai neturi gero pavyzdio stokoja fizini gebjim.

nesusiformavs aktyvaus gyvenimo bdo poreikis priverstinis sdjimas ugdomosios veiklos metu per maas dmesys eimoje vaiko fizinei veiklai ir sveikatai neracionali dienotvark maai skirta laiko aktyviai fizinei veiklai maai erdvs vaik savarankikai fizinei veiklai.

sveika mityba laisvalaikio leidimo formomis sportu aling proi prevencija Fizine veikla realizuojami ie poreikiai: judjimo paintiniai-mokomieji bendravimo saviraikos fizins igals gebjimai

Judjimas maloni ir diugi vaikams veikla, stiprybs ir sveikatos altinis. Jis bus naudingas vaikui, jei: bus vertinamas jo unikalumas, nepakartojamumas, netapatumas bus suteikiama vidin laisv, kuri padeda atsiskleisti individo krybai, skatina patirti bendravimo diaugsm ir naujus gdius bus nepamirtama, kad fizins veiklos metu lavinamas ne tik knas, bet ugdomi ir paintiniai interesai, dvasins vertybs vyraus teigiamos emocijos vaikai igyvens pasitenkinimo fizine veikla ir grai tarpusavio santyki, kurie grindiami pasitikjimu, pagarba, pagalba kitam asmeniui, jausm bus sudarytos slygos saugiai ir domiai manktintis bus tinkamai paruota aplinka ir parinktas sportinis inventorius.

fizine veikla pltojamos ne tik fizins, bet ir dvasins bei fizins vaiko galios fizinis aktyvumas yra prasmingas tada, kai jis stiprina fizin ir psichin sveikat fizin veikla turi bti organizuojama taip, kad ji visapusikai ugdyt vaik fizinio aktyvumo pagrindas yra visapusikas fizinis rengimas ir kompleksinis fizini ypatybi ugdymas aidimai tinkamiausia fizins veiklos ris. fizine veikla siekiama puoselti vaiko psichin prigimt, pltoti gimtas ypatybes reikia siekti tenkinti kiekvieno vaiko organizmo poreik judti.

normalus fizinis krvis, judjimas, suintensyvina kraujo apytak ne tik judamjame aparate, bet ir smegenyse dl fizini pratim pakinta chemin kaul sudtis, iorin j forma, vidin sandara, augimo ir kauljimo procesai veikiant fiziniams krviams pakinta raumen iorin forma, vidin sandara, funkcins savybs sistemingas judjimas, fizinis krvis didina kvpavimo organ fizines igales ir stimuliuoja kvpavimo sistemos veikl tinkamai parinkus fizin krv ir judjimo intensyvum sustiprja irdies ir kraujagysli sistemos pajgumas tinkamas fizinis aktyvumas reguliuoja virkinim, padeda ivengti nutukim, teigiamai veikia nerv sistem, padeda veikti stres, emocin nuovarg, bei depresij stimuliuoja organizmo augim padeda formuotis aktyviai gyvenimo pozicijai pltoja fizines gales: vaizduot, atmint, intelekt, mstym ugdo charakterio bruous: vali, atkaklum, drs.

Fizinis aktyvumas yra biologin vaiko reikm visapusikai painti save, pasaul, tobulinti fizines ir psichines vertybes. Vaikas turi prigimtin poreik judti ir veikti. is poreikis leidia jam gyti patirties. Jis pasireikia vairiais aidimais, idykavimu, bgiojimu, lenktyniavimu ir kt.Vaikui judjimas gimta savyb, trokimas veikti, bti aktyviam, ireikti save, k nors daryti.Vaiko gimta savyb impulsyviai judti nra pakankama mogaus gyvenimui. Tolimesn fizin veikla reikalauja sudtingesni judesi ir veiksm. Kuo tobulesn veikla, tuo vaik judesiai koordinuotesni ir tikslesni. Judesi tobuljim skatina aplinka ir vidin vaiko paskata noras veikti, judti, aisti.

Dl vaik amiaus ypatum, didiulio j noro judti fizin veikl organizuoti taip, kad vaikas patirt judjimo diaugsm.Vaikai judjimo diaugsm patiria, kai: judjimas nedraudiamas neslopinamas skatinamas ir turtinamas sudarant palankias slygas kurti naujus veiksmus, j derinius imokti nauj judjimo ir veikimo bd mobilizuoti pastangas ir veikti naujas klitis patirti nauj gdi

aidimai, domios uduotys, pai iekojimai ir atradimai sukuria puiki nuotaik suteikia daug diaugsmo, sukuria lengv bsen ir pasitenkinim fizine veikla.

L/d. Liepait ugdytiniai gali pasidiaugti laisve judti.

kurti save tobulti pajusti vaikysts laim atrasti auktesnes vertybes lengviau pakelti atsakomyb u savo veiksmus ir sveikat diaugtis gyvenimu augti be neurotikumo ymi, diugiam ir laimingam nesunkiai tapti savo ateityje krju daryti tai k diktuoja protas, ko reikalauja gyvenimas.

E. Adakeviien teigia, kad fizinis vaiko ugdymas glaudiai siejasi su teigiamo poirio sveik gyvensen ugdymu, su patirtu judjimo diaugsmu ir teigiamomis emocijomis. Fizin veikla, kelianti teigiamas emocijas ir atitinkanti dorinius principus bei normas, gyja didel ugdomj prasm. Dl tokio judjimo patirtas diaugsmas turi takos vertybini nuostat isiskleidimui. Judjimas turi bti paremtas laisvu vaiko apsisprendimu, teigiamomis emocijomis, poreikiais ir interesais.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra vienas i svarbiausi sveikat stiprinani veiksni.Svarbu organizuoti gyvenim, ugdym(si), laisvalaik taip, kad fizinis aktyvumas daryt teigiam tak sveikatai, tapt sveikatos stiprinimu ir fizinio pajgumo veiksniu.Kasdienis gyvenimas turi bti kupinas judjimo diaugsmo, tik tada pajusime kaip jauiasi ir gyvena sveikas mogus.

GrupVaik amiusVaik skaiiusSusirgimaiVirutini kvpavimo tak ligos (praleista dien)Kitos ligos (praleista dien)I lopelio grups atj vaikai3m.2356761I nam atvyk vaikai3m.22737118

Chart1

0.439

0.561

Sergamumas

42,3%

57,7%

Sheet1

Sergamumas

I lopelio43.90%

I nam56.10%

To resize chart data range, drag lower right corner of range.

VAIK SERGAMUMAS l/d Liepait 2010-09-01 2011-05-31Priemokyklins grups

GrupVaik amiusVaik skaiiusSusirgimaiVirutini kvpavimo tak ligos (praleista dien)Kitos ligos (praleista dien)I darelio atj vaikai6m.24333109I nam atj vaikai6m.20587111

Chart1

0.388

0.612

Sergamumas

38,8%

61,2%

Sheet1

Sergamumas

I darelio38.80%

I nam61.20%

To resize chart data range, drag lower right corner of range.

Pratim mokymo: odiniai vaizdiniai praktiniai judesio mokymas.Veiklos organizavimo: frontalus kai visi daro tuos paius fizinius pratimus grupinis kai suskirstomi kelet grupi ir tuo paiu metu atlieka skirtingas uduotis srautinis kai visi vienas po kito daro pratimus ratu pakaitinis kai pagrindin judes atlieka dalis vaik, o kiti juos stebi individualus kai vienas daro judes, o kiti stebi, vertina.

aplinka turi bti saugi, vairi, patraukli, erdvi erdvs sutvarkytos taip, kad galt aisti didels vaik grups ir pavieniai ranga, mediagos vairios, tvirtos, ranga idliota emai, kad vaikai galt savarankikai naudotisreikalinga vieta vaik daiktams pasidti

L/d. Liepait aplinka, kurioje smagu ir saugu aisti.

sveikatingumo takai: akmenuk, poilsio. lauko renginiai: spuokls rst takeliai tilteliai drsuoli sienels horizontals ir vertikals taikiniai bgimo takeliai, uoliaduob krepinio, futbolo, judri aidim aiktels sporto sals renginiai: gimnastikos sienels takelis plokiapdikumo profilaktikai vairios priemons skatinanios judjim. iem: vainjimasis rogutmis, kalneliai iuoimui.

O tai ir man pavyko...Jau finio tiesioji.

Vaik judjimo aktyvumas priklauso ir nuo pedagogo turimos kompetencijos bei gebjimo organizuoti dienos rimo ritm. L/d. Liepaitje vykdomi reguliars usimimai grupse, sporto salje, lauke ir visoms amiaus grupms:RYTIN MANKTA Reikalavimai: turi apimti pagrindines raumen grupes turi atitikti vaik amiaus ypatumus, fizin pasirengim ir isivystym pratimai nesudtingi pratimai turi teikti atitinkam krvManktos turin sudaro: jimas, atliekant judesius rankomis ir kojomis pratimai pei juostos, rankos raumenims manktinti pratimai liemens raumenims pratimai koj raumenimsNegali bti griet komand. Tempas valus ir energingas.

valumo, energijos ir ger emocij suteikia rytin mankta.

KNO KULTROS VALANDLSReikalavimai:Parinkti fizinius pratimus atsivelgiant vaik sveikat, fizin pasirengim, interesus sudaryti emocin fon, sudominti vaikus, taikyti vairius veiklos organizavimo ir ugdymo metodus, bdus bei priemones aktyvinti vaikus, idividualiai skirti fizin krv ir uduotisKNO KULTROS VALANDLS STRUKTRA vadin (parengiamoji, aktyvinamoji) pagrindin (mokomi, kartojami, tobulinami judesiai) baigiamoji (raminanio pobdio aidimai, atsipalaidavimo, kvpavimo pratimaiVengti veiklos vienodumo ablono.Siekti gyvumo krybikumo.

Reikia pamatyti ir paiam ibandyti.

PEDAGOGINS PERTRAUKLS manktos pertraukls imitaciniai pratimai judrios pertrauklsPertraukls skirtos: smulkijai motorikai lavinti stambijai motorikai lavinti regjimui gerintiPedagogins pertraukls reikalingos: alina nuovarg, tempim aktyvina organizmo sistem darb manktina pavargusius raumenisSiekti trump iraiking, imitacini, kompaktik mankteli.Netrt bti ilgos pertraukls ir skirtos vienai sriiai lavinti.

JUDRIEJI AIDIMAIRys: elementars judrs aidimai: aidimai be griet taisykli aidimai pagal taisykles: siuetiniai, besiuetiniai, aidimai kuriuose yra lenktyni elementai nesudtingi aidimai estafets, pramoginiai (linksminamieji) imitaciniai aidimai sportiniai pratimai ir aidimai: vainjimasis dviraiu, rieduiais, paspirtuku, stalo tenisas, aidimai su kamuoliuJUDRI AIDIM ORGANIZAVIMAS: aidimo parinkimas aidimo vietos parinkimas ir jos parengimas vaik nuteikimas aidimui aidimo aikinimas pasiskirstymas vaidmenimis aidimo eiga aidimo baigimas

SAVAIMINIS JUDJIMASVaikai juda laisvai pagal pai sugalvotus veiksmus, judesius, aidimus.Btina stebti vaikus, kad neviryt savo galimybi, gebjim fizinio isivystimo srityje.Savaiminis judjimas tenkina: biologin poreik judti skatina visapusik fizin vystymsi stiprina raumenis Slygos skatinanios judjim: dienos rime tam skiriama pakankamai laiko parpinama vaik fizins igals, rangos, inventoriaus, aisl sudaromos slygos judti, aisti vairiais met laikais pedagogas skatina vaikus aktyviai judti ir sugeba vadovauti motoriniai veiklai.

TRENIRUOTS, SPORTO BRELIAIFutbolas:Metodins rekomendacijos: judesius atlikti taisyklingai mokytis smgiuoti keisti kamuolio krypt didinti judjimo greit veiksm atlikimo slygos sunkinamos palaipsniui pradedant mokyti geriau, kad visi turt kamuol

Greitumas, vikrumas, itverm reikalingi iai sporto akai.

Krepinis: judjimo veiksmai: stovsena, uoliai, poskiai, sustojimai, judjimas aiktelje mokymas valdyti kamuol: gaudymas, perdavimas, varymas, metimas krep.Daromos klaidos: stengiamasi suspausti, apglbti kamuol, pirtai suglausti, rankos ir pirtai tempti, kamuolys gaudomas su sulenktomis rankomis be amortizuojamojo judesio.Tiksli akis, taikli ranka ir rezultatas yra.

SVEIKATINGUMO DIENOS, SAVAITS judrieji aidimai sporto aidimai su pratim elementais linksmosios estafets pramogos atrakcionai klii veikimo pratimaiSvarbu gera nuotaika, aktyvus judjimas, poilsis, atsipalaidavima, bendravimas tarpusavyje.Sveikoje asmenybje stipri jga.

SPORTINS PRAMOGOSTurinys: vairs fiziniai pratimai judrieji aidimai kombinuotos linksmosios estafets vairs atrakcionai sporto pratimaiSvarbu aktyvus judjimas, rytas, iradingumas, judesi krimo kombinacijos, buvimas aktyviu veikju bei sirgaliu.

SPORTO VENTS Pasirengimas: programos sudarymas parenkamas inventorius atnaujinamos sektori linijos padaromi muzikiniai raai paruoiami parodomieji numeriai. vents diena: aplinkos paruoimas, papuoimas vents atidarymas varybos vents udarymas: dainos, okiai, sveikinimai, apdovanojimai.Linksma ir gera, kai pelyt vadovauja.

Be abejo, yra ten gyvybs, kur yra gyvenimo.O vyriausias jojo poymis yra judesys.Vydnas

Dkoju u dmes

Paruo l/d. Liepait aukltoja Roma Kasparaviien

***