Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis

Sužinokime

Sužinokime

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRASKaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu

Metodinė diena2013-03-25

II dalisVilija Janušauskienė

1

Sužinokime

ĮVADAS 1. Permeskite akimis pateiktus poezijos tekstus ir išsirinkite vieną – pagal intuityvaus susidomėjimo / artumo kriterijų – ir parašykite trumpą impresiją-komentarą, siedami su savo – mokytojų – darbo siekiais: kodėl (ne)svarbu sudaryti sąlygas mokiniams ir mokytojams mokykloje būti laimingiems?

Balys SruogaBūki laiminga – Vėlei ir vėleiTyliai kartoju – Būki laiminga...Noriu be galo Būti – gyventi,Tave sapnuoti, Tave dainuoti,Baltų lelijų Vainiką pinti – Tai kam gi klaikuPer visą naktį,Tai kam gi dėmėsŠvytruoja lange,Šešėliai slanko...Tave godoju,Tave sapnuojuIr savo sieląPadovanoju...

Vytautas Mačernis

Esi tik mažas vaikas pajūry,Statąs iš smėlio namelius.Iš saujos smiltis purstanti, lakiIšbyra pro sugniaužtus pirštelius.Numojęs vėl į viską su ranka,Eini bastytis pajūriais.Eini, viską stebėdamas širdim lengva:Tau noris švilpauti ir žaist.Prie kranto drumsčias vilnys, o toliUž horizonto kyla laivas neryškus.Taip gera ir ramu širdy:Net pamiršti, jog tu – žmogus.

2

Sužinokime

Poezijos tekstai (2) ir Jūsų komentarai...

A. Nyka-NiliūnasGnoseologijaNežinau, kas esu.Neradęs atsakymo į baisų Klausimą, kas aš esu,Nematęs ir nematomasBandau išspręsti Lygtis, kurioseVienintelis nežinomasis – Aš.Mirti gimimu,Gimti ir gyventiMirtim, nežinant savo ir Ir Dievo vardo,Nes žodis Yra daugiau Negu būtis.

Henrikas Nagys ***Niekad neparduok savęs. Teguišrinktieji ieško išrinktųjų.Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų,būk pažemintųjų broliu ir draugu.Dalią jų ir duoną jų priimk.Neišsižadėk jų lig paskutiniosios.Ir kalbėk tik jiems ir tikk už juosius.Būki nebylio burna ir neregio akim.Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų.Vienišų viltim ir paliktų paguoda.Tuo, kurs nieko neima ir visa atiduoda:nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.

Sužinokime

3. Pabaikite pradėtus sakinius...

• Kalbos gebėjimai – tai....• Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....• Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....• Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai

yra.....• Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada,

kai.......................................

Kalbos gebėjimai – tai....Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai.....

Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali....Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra.....Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai.......................................





Sužinokime

3. Mąstydami apie metodinės dienos galimybes užpildykite ŽNS lentelės pirmąsias dvi skiltis.

Klausimai Žinau (dabar)

Norėčiau sužinoti (paskaitos ir

pratybų metu)

Sužinojau (įrašysite metodinės dienos pabaigoje)

1. Ką žinote apie savąją – dalyko mokytojo – didaktinę kompetenciją?2. Ką žinote apie mokinių mokymo(si) mokyti(s) kompetencijas?3. Ką žinote apie bendrosios didaktikos tradicinius metodus ir jų taikymo galimybes? 4. Ką žinote apie bendrosios didaktikos moderniuosius metodus ir jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko? 5. Ką žinote apie interaktyviąsias mokymo(si) strategijas bei jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko?6. Ką žinote apie specialiuosius savojo dalyko mokymo(si) būdus, metodus, strategijas? 7. Ką žinote apie postmoderniai lanksčius mokymo(si) proceso organizavimo modelius?

Sužinokime

Nusibraižykite Jums šiandien artimiausią pagal nuotaiką grafinį pradinių žinių žemėlapio modelį (pvz., viduryje gali būti saulė, debesis, žaibas, medžio kamienas, verba ar kt.) ir pasižymėkite savo ir kolegų svarbiausias –atramines šios įtraukiančios paskaitos žinias.

Sužinokime5. Susipažinkite su šios metodinės dienos tikslu ir II dalies

veiklos planu ir apgalvokite bei suformuluokite savo asmeninius dalykinius siek(sn)ius

• Mano individualūs didaktinės kompetencijos plėtojimo siek(sn)iai

• Norėčiau savo požiūrį / žvelgti į mokinių kalbos gebėjimų ugdymą ir veiksmingą taikymą per savo dalyko pamokas…………………………………………………………………………………………………………………

• Tikiuosi įgyti naujų žinių apie…………………………………………………………………………………….

• Būtų gerai patobulinti šiuos savo didaktinius gebėjimus:…………………………………………….trimis pasiūlytais aspektais.

Metodinės dienos tikslas – pasidalyti informacija ir patirtimi apie skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo metodų ir interaktyviųjų strategijų svarbą ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas.

Veiklos planasI. 11.45-13.15. Dalykinio teksto supratimo

strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė)

II. 14.15-15. 45. Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė)

III. 16.00 – 16.30. Užduočių ir klausimų formulavimas: mokymo priemonėse pateiktų užduočių analizė ir mokymas formuluoti užduotis. Argumentavimo būdai (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė)

IV. 16.30 -17.15. Kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija) (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė)

V. 17.15 -17.30. Apibendrinimas (refleksija)

SužinokimeĮtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė

Tradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (I)Į(SI)TRAUKIMAS (EGO ir KOGNITYVINĖS sistemos prakalbinimas)

I pavyzdys Peržvelkite tekstų pasiūlos lapuose

pateikiamus grožinius ir dalykinius tekstus ir iš jų išsirinkite labiausiai sudominsį dalykinį tekstą ir atlikite tris užduotis.

1. Prisiminkite savo mokyklinius metus ir pirmąkart skaitydami pasirinktą tekstą pritaikykite tų metų patį veiksmingiausią teksto supratimo / įsiminimo būdą.Koks jis? (Užrašykite)……………………………………………………....

1. Įsivaizduokite, kad tai Jūsų dėstomo dalyko tekstas ir Jūs norėtumėte, kad Jūsų mokiniai jį labai gerai suprastų, todėl parenkite šio teksto skaitymo didaktinį modelį (užduotis).

Sužinokime3. Pasidalykite savo idėjomis su kolegomis ir išklausykite jų – kuo ypatingi

pasiūlytieji skaitymo modeliai? Parašykite savo pastabas jėgos lauko lentelės modelyje.Dalykinių tekstų skaitymo modelių analizė (jėgos laukas)

Neefektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl

Efektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl

Sužinokime

II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (I)

Pagrindinės šiuolaikinės didaktikos sąvokos

SąvokosApibrėžimai (žymėjimo strategija: pasibraukite, kas, Jūsų manymu, svarbiausia) ir Jūsų komentarai (įsirašykite pastabų)

Didaktika [gr. didaktikos – pamokomas]

1. Ped. šaka, tirianti mokymą ir lavinimą (mokymo tikslus, turinį, organizavimą, metodus, principus); 2. moralizavimas, pamokymai. (TŽŽ)Pedagogikos mokslo šaka, tirianti mokymo ir mokymosi klausimus. Bendroji didaktika nagrinėja mokomąjį, mokymo ir mokymosi procesą (jo struktūrą, principus, metodus, formas), specialioji – atskirų moymo dalykų dėstymą. Bendroji didaktika yra specialiosios didaktikos pagrindas. Atskiro mokomojo dalyko dėstymo didaktika vadinama metodika. (EEŽ)

Mokymas Vadovavimas mokymuisi, t.y. tikslingas, nuoseklus mokytojo ir mokinių veikimas, stimuliuojantis ir organizuojantis mokinių pažintinę ir praktinę veiklą. Mokymas – viena iš ugdymo funkcijų. Jis paprastai vyksta įvairiose švietimo institucijose, mokytojui tiesiogiai bendraujant su mokiniais (pvz., per pamokas) arba netiesiogiai – naudojantis knygomis ar kitomis mokymo priemonėmis. (EEŽ)

Mokymasis Tikslinga veikla siekiant įsisavint žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įgyti teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių. (EEŽ)

Sužinokime

II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (II)

Mokymo(si) turinys

Mokymui(si) atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai: žinios, mokėjimai, įgūdžiai, bendravimo normos. (EEŽ)

Mokymo(si) motyvacija

Vidinių mokymo(si) paskatų sistema. Skiriami su mokymusi susiję motyvai (pvz., tikintis mokymosi sėkmės, siekiant išvengti nesėkmių, noras išskleisti savo gebėjimus ir kt.) ir nesusiję (siekiant suteikti džiaugsmą kitiems, gauti dovanų ar kt.). Didelę reikšmę mokymosi motyvacijai turi sąveika su aktualia teigiama ar neigiama situacija, motyvuoja ir pati veikla. (EEŽ)

Mokymo principai

Mokymo proceso dėsniais ir dėsningumais grindžiami didaktikos teiginiai, kuriais vardijami pagrindiniai mokymo(si) turinio, metodų ir mokymo(si) proceso organizavimo reikalavimai. Svarbiausi principai šie: mokymo moksliškumas ir prieinamumas, sąmoningumas ir aktyvumas, vaizdumas ir žinių tvirtumas, sistemingumas ir nuoseklumas. (EEŽ)

Mokymo procesas

Ilgalaikė mokytojo ir mokinių praktinė sąveika, per kurią mokiniai įgyja teorinės ir praktinės patirties ir pasirengia savarankiškai veikti. (EEŽ)

Sužinokime

II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (III)

Mokymo forma Vidinė mokymo proceso struktūra, renginys. Skiriamos individualiosios (pvz., namų darbai), grupinės (pvz., laboratoriniai darbai), frontaliosios (pvz., pamoka, paskaita), mišrios (pvz., įtraukianti paskaita). Kitos formos: ekskursija, ekspedicija, praktikos darbas, seminaras ir kt. (EEŽ)

Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias]

Tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. (TŽŽ)Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias] – sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti, pvz. : mokslinio tyrimo metodai (stebėjimas, eksperimentas ir kt. ) Pedagogikoje skiriami mokymo ir auklėjimo metodai. Metodo struktūrą sudaro: 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3) veiksmų būdai. (EEŽ)

Metodika [gr. būdų visumos panaudojimo praktika]

Pedagogikos diciplina, tirianti atskirų mokomųjų dalykų mokymo turinį, principus, metodus, būdus, taisykles, formas. Kiekvienas mokymo dalykas turi savo dėstymo metodiką, kuri susijusi su didaktka – bendrąja mokymo metodika. (EEŽ)

Sužinokime

LankstusLankstumas

1. Lengvai sulenkiamas; liaunas, miklus. 2. prk. sugebantis prisitaikyti prie aplinkybių. L. protas, mąstymas. (DLKŽ)

Gebėjimas greitai keistis, prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Lankstumo reikalauja tobulėjanti darbo technologija, technika, naujos mokslo žinios, staigūs socialiniai pokyčiai, nedarbas, nauji veiklos kompetencijos reikalavimai. Dėl to reikia švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo pokyčių, kurie padėtų prisitaikyti prie naujos ekonominės, socialinės tikrovės. (EEŽ)

Modelis [pranc. modele- pavyzdys]

Originalus (daikto, reiškinio, proceso) atvaizdas. Atliekant pedagoginius tyrimus, sudaromi empiriniai, teoriniai modeliai. Modelis – tikrovės pažinimo ir pertvarkymo priemonė. Naujų mokymo sistemų modeliai padeda tobulinti didaktiką. (EEŽ)

Modeliavimas [pranc. modele – pavyzdys]

Mokymo metodas, kai pagal pavyzdį daromas padidintas, sumažintas ar supaprastintas daiktas; 2) modelių darymas, 3) mokslinio tyrimo metodas, kai objektyvios tikrovės daiktai ir reiškiniai vaizduojami teoriškai (teorinis modelis) ar supaprastinto daikto pavidalu (praktinis, daiktinis modelis), arba priešingai – pagal modelį tiriamas tikrovės reiškinys. Sukurti modeliai tikrinami ir vertinami eksperimentais – tai leidžia pažinti visą tiriamą reiškinį. <... > Skiriami šie modeliavimo etapai:1) tyrimo objekto pasirinkimas; 2) modelio empirinio varianto sudarymas ir jo formalizavimas; 3) pirminis bandymas, vertinimas ir koregavimas, ė) eksperimentas, 5) išvados. (EEŽ)

II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (IV)

Sužinokime

Lanksti didaktika

Tai postmoderniai lanksčių didaktinių konstrukcijų galimybių pagrindimo ir parengimo instrukcinės intencijos, skirtos atskirų dalykų mokymo(si) procesams.

Lanksčios didaktikos modelis

Tai dalyko mokymo didaktinė konstrukcija, kryptingai parengta naudojant lanksčiai (pagal tam tikrus parinktus ar reikiamus kriterijus) dalyko turinio medžiagą bei bendrosios ar specialiosios didaktikos idėjų / elementų derinius, siekiant besimokančiųjų susidomėjimo ir mokymo(si) efektyvumo (lego tiltas).

II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (V)

Sužinokime

2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (I)

Mokymo(si) mokytis kompetencijos aprašas (pagal Mokėjimo mokytis komptetencijos ugdymas, 2012)

Mokėjimo mokytis kompetencija

Gebėjimas kelti informacinių technologijų mokymosi tikslus ir uždavinius

Gebėjimas pasirinkti ir taikyti įvairias mokymosi strategijas

Gebėjimas savarankiškai pasirinkti tinkamas mokymosi priemones ir atlikti praktinę užduotį

Gebėjimas naudotis mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis mokantis kitų dalykų

Gebėjimas planuoti mokymosi veiklą

Gebėjimas reflektuoti mokymosi procesą

AspektaiAptarimas

Mokymosi mokytis kompetencijos samprata ir struktūra

Mokėjimas mokytis - tai asmens noras ir pasirengimas imtis naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti pažintinius ir emocinius procesus mokymosi metu ir taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose.

Mokėjimo mokytis kompetencijos struktūra

Sužinokime

2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (II)

Mokėjimo mokytis tikslas, kompetencijos sudedamieji sandai ir siekių kryptys

Mokymo(si) mokytis tikslas – skatinti besimokančiuosius tapti savarankiškais mokymesi. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo(si) sudedamieji sandai / kryptysBesimokantysis turėtų išsiugdyti šias nuostatas:suprasti, kad mokymasis yra vertingas, visą gyvenimą trunkantis procesas;jausti poreikį mokytis ir tobulėti;siekti pažinti save kaip besimokančiuosius; savarankiškai, kryptingai ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo;pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme;jausti atsakomybę už savo mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus;dalytis žiniomis, įgyta patirtimi su kitais žmonėmis.Turėtų išsiugdyti šiuos mokymosi gebėjimus:kelti mokymosi tikslus, uždavinius: suprasti, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla; siekti išsiaiškinti, ką jau geba, ko dar reikėtų mokytis; suprasti, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, kurios – ne; gebėti išsikelti realius mokymosi uždavinius;planuoti mokymosi veiklą: planuoti ir pasirinkti mokymosi laiką; pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas; pasirinkti tinkamas mokymosi priemones;kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių: mokytis siejant naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta; išsiaiškinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti, koreguoti; taikyti atitinkančias mokymosi stilių ir tinkamas užduočiai atlikti strategijas; susitelkti, išlaikyti dėmesį mokymosi užduočiai atlikti; susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis, atkakliai ieškoti išeities, valingai dirbti; mokytis individualiai, grupėje, klasėje; mokytis iš įvairių informacijos šaltinių; tvarkyti informaciją: rasti, suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritiškai vertinti;apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus: įvertinti savo mokymosi veiklą ir rezultatus, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis; numatyti, ką kitą kartą atlikdami panašaus pobūdžio užduotį darytų kitaip; remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti naujus mokymosi uždavinius; Turėtų įgyti žinių ir supratimo:kaip vyksta mokymosi procesas; kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienai ar kitai mokymosi problemai spręsti; kad yra įvairių mokymosi stilių; koks yra jų mokymosi stilius, mokymosi galios ir galimybės; iš kokių šaltinių galima mokytis.

Sužinokime

Mokymosi mokytis strategijos

Kompetencijoms ugdyti padeda įvairios mokymosi strategijos. Mokiniai, kurie nežino arba nenaudoja mokymosi strategijų, dažnai mokosi pasyviai ir patiria mokymosi sunkumų.

Kas yra mokymosi strategija? Yra įvairių mokymosi strategijų apibrėžimų, pvz.: metodai, kuriuos mokiniai naudoja mokymuisi; būdai, padedantys įgyti gebėjimus; metodai skirti ugdytis gebėjimams; būdai, padedantys pasiekti numatytus tikslus; žingsnių sekos, padedančios atlikti sudėtingas užduotis.

Įvairios mokymosi strategijos padeda mokiniams mokytis aktyviai, sąmoningai ir tikslingai, taupo mokymuisi skirtą laiką, mokymąsi daro veiksmingą. Pirmiausia mokymosi strategijos turėtų būti paaiškinamos mokiniams, mokytojas gali patarti, kurios iš jų labiausiai tinka vienai ar kitai užduočiai atlikti. Būtina mokymosi strategijas taikyti pamokoje ir pamažu pratinti mokinius, kad jos taptų mokinio savarankiško darbo dalimi. Įvairių mokymosi strategijų pavyzdžių galima rasti Geoff Petty praktiniame vadove Šiuolaikinis mokymas. Mokytojo vadovaujami mokiniai panašias strategijas gali kurti ir patys. Taip pat mokiniai gali sugalvoti, kaip patraukliai pateikti, pavaizduoti strategiją, kad ją būtų galima geriau įsiminti.

pateikta informacijos paieškos strategija arba remiantis ja sukurti sau tinkamą paieškos strategiją (konkrečiai užduočiai).

2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (III)

Sužinokime2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė?

Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (IV)

Ugdytojo veikla

Ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją rekomenduojama rengti užduotis, kurios skatintų besimokančiuosius:mokytis, tobulėti, tikėti mokymosi sėkme;išsikelti realius mokymosi tikslus, kryptingai ir atkakliai jų siekti;gebėti planuoti, stebėti ir koreguoti savo mokymąsi;rasti sau tinkamus mokymosi būdus;siekti paramos ir noriai teikti ją kitiems;prisiimti atsakomybė už savo mokymąsi;apmąstyti mokymosi veiklą ir rezultatus.http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/it/Kompetencijos_IT_2011-01-25.doc

Sužinokime

3. Diskusija “Ar kalbos gebėjimų ugdymas – tik lituanistų rūpestis, brandinantis vaisius tik jų dalyko sodams?”

Taip (argumentai)... Ne (argumentai)...

SužinokimeLietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės

(pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008)Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai.

Tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.

Uždaviniai • Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai:• kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius

tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose;

• ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas;

• ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas;

• pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių vertybių prasmę;

• pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoja.

StruktūraLietuvių gimtosios kalbos dalyko turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos veiklos sritys:

• kalbėjimas ir klausymas;• skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas;• rašymas.

SužinokimeLietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės

(pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008)Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai.

Integravimo galimybės • Integracinius lietuvių kalbos ryšius lemia keletas esminių bruožų, kuriais šis dalykas išsiskiria iš kitų. Vaikai

ateina į mokyklą mokėdami gimtosios kalbos tiek, kiek nė vieno kito mokomojo dalyko (ja reiškia mintis, mąsto). Be to, kalbos nuolat mokomasi per kitų dalykų pamokas. Mokinių kalbos gebėjimai yra svarbi sąlyga sėkmingai mokytis kitų dalykų. Lietuvių kalbai svarbūs keli integravimo aspektai:

• Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo integralumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina mokinio asmenybę, kita vertus, ir mokinys, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui.

• Ryšiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas kitų dalykų turinys. Skaitydami ir aptardami grožinius ir negrožinius tekstus, mokiniai remiasi istoriniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu, kitų mokomųjų dalykų žiniomis, mokosi atpažinti ir kvestionuoti tekstuose teigiamas vertybes, pasaulėžiūros bei kultūros ženklus. Kalbos ugdymo veikla (kalbinių situacijų modeliavimas ir tekstų kūrimas žodžiu bei raštu) derintina su kitų dalykų tematika bei problematika. Mokytojams numačius ir susitarus, mokantis kalbos gali būti rengiamasi ir kitų dalykų pamokoms (pvz., straipsnio, pranešimo rašymas ir pristatymas, diskusijų, aptarimų rengimas).

• Kalbėdami, diskutuodami, rašydami, pristatydami savo darbus mokiniai mokosi argumentuoti remdamiesi kitų dalykų mokymosi patirtimi, mokosi tikslingai pasirinkti informaciją iš įvairių šaltinių, paaiškinti įvairių dalykų sąvokas, taisyklingai jas tarti ir rašyti, tinkamai pateikti citatas, nurodyti šaltinius.

• Informacijos apdorojimas, tekstų pateikimas glaudžiai sietinas su informacinėmis technologijomis. Mokiniai mokosi vertinti informacijos patikimumą, tikslumą, tinkamumą, skaityti ir suprasti interaktyviuosius tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne tik žodiniais ženklais. Skaitydami, sudarydami ir pildydami lenteles, braižydami diagramas ir grafikus mokiniai gali pritaikyti matematikos, informacinių technologijų ir kalbos patirtį. Rašant ir redaguojant kompiuteriu reikia išmanymo, kaip sutvarkyti pastraipas, kokius rašmenų šriftus, stilius pasirinkti, kaip tikrinti rašybą, įterpti paveikslą, paaiškinimą.

• Kalbos gebėjimų plėtojimo motyvacija gali būti stiprinama mokantis kitų dalykų. Siektina, kad ir per kitų dalykų pamokas (ir gyvenime) būtų laikomasi pagrindinių kalbinio raštingumo reikalavimų.

Sužinokime4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata

Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl?Bloom’o mokymo tikslų taksonomija (1956)

Pažinimo tikslai Emociniai tikslai Psichomotoriniai tikslai

1. Žinios – faktų radimas, prisiminimas (atpažinimas, atgaminimas, nustatymas).

1. Prėmimas 1. Refleksyvieji judesiai

2. Supratimas – atpasakojimas, interpretavimas, paaiškinimas, aprašymas, perfrazavimas.

2. Reagavimas 2. Pagrindiniai judesiai

3. Taikymas – panaudojimas kitomis sąlygomis, sprendimas, eksperimentavimas, numatymas.

3. Vertinimas 3. Suvokimo galios

4. Analizė – santykių atskleidimas – medžiagos skaidymas į sudedamąsias dalis, jų sisteminimo būdų nustatymas (radimas ryšio, susiejimas, atskyrimas, klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, sisteminimas, nustatymas kategorijų).

4. Organizavimas 4. Fizinės galios

5. Sintezė – visumos sudarymas iš dalių (konstravimas, kombinavimas, formulavimas, hipotezių kėlimas).

5. Apibūdinimas pagal vertybę 5. Sudėtingi judesiai

6. Sprendimas - įvertinimas, argumentuotas kritikavimas, kategorijų nustatymas.

6. Nekalbinis bendravimas

Remiasi biheviorizmu

Sužinokime4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata

Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite.Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl? (II)

Marzano Naujoji ugdymo tikslų taksonomija (2001)Elgsenos modelis Taksonomijos lygmenysNauja užduotis ↓Ego sistema nusprendžia imtis (labai svarbu

motyvacija!) ↓Metakognityvinė sistema numato tikslus ir

strategijas (svarbu sąmoningas veiklos planavimas!)

↓Kognityvinė sistema apdoroja tinkamą

informaciją (sėkmė labai priklauso nuo jau turimų žinių!)

↓Žinios (sena ir nauja jungtis+ visų trijų sistemų

integrali veikla)

1. Paieška – paprasčiausias žinių prisiminimas arba atlikimas

2. Supratimas – žinių svarbesnių aspektų įvardijimas ir perteikimas.

3. Analizė – žinių nagrinėjimas iki smulkių detalių bei rezultato – naujų išvadų generavimas.

4. Žinių panaudojimas – žinios pritaikomos ir panaudojamos konkrečioje situacijoje.

5. Metakognityvinė sistema apima tikslų numatymą, jų kontroliavimą, valdymą, aiškumo savistabą ir tikslumo savistabą.

6. Ego sistema – tai svarbos, efektyvumo, emocinės reakcijos ir motyvacijos įvertinimas.

Ego, metakognityvinė ir kognityvinė sistemos yra šios taksonomijos, šerdis, remiasi kognityvizmu.

Sužinokime

5. Optimalaus mokymosi lygtis (formulė) (pagal E. Jensen, 2001)

• Asmeninė istorija (įsitikinimai, patirtis, vertybės, žinios)+• Dabartinės aplinkybės (aplinka, jausmai, kontekstai, tikslai, nuotaikos)+• Gaunama informacija (5 pojūčiai) (regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis)

• Apdorojimas (tai, kam mokantis teikiama pirmenybė) (būsenos, kairiojo ir dešiniojo purutulio, limbinės sistemos, abstraktaus ar konkretaus mąstymo dominavimas)

+• Prasmė (patirties, informacijos ir stimulų susiejimas darant išvadas ir sukuriant pavyzdžius,

suteikiančius mūsų gyvenimui prasmę)+• Atsakas (7 protinių gebėjimų rūšys) (žodiniai-lingvistiniai, erdvės suvokimo, kinesteziniai,

muzikiniai-ritminiai, refleksijos, loginiai-matematiniai, tarpasmeninių santykių gebėjimai)=• Optimalus mokymasis

Sužinokime6. Tai kokius metodus ir strategijas taikyti? Iš kurios klasifikacinės sistemos

rinktis?Mokymo(si) metodų klasifikacija – tai atvira šiuolaikinės didaktikos problema, nes yra daugybė klasifikacinių sistemų, su kuriomis vertėtų susipažinti, norint išvysti platesnius didaktikos horizontus:

– Pagal santykį su teorija ir praktika– Pagal mokytojo ir mokinio vaidmenų dominavimą įsisavinant žinias– Pagal informacijos teikimo / gavimo šaltinį– Pagal mokymo(si) proceso dalyvių žodinę raišką– Pagal pažinimo (taksonomijos) lygius– Pagal mokomosios veiklos turinį ir pobūdį– Pagal didaktinius tikslus ir uždavinius– Pagal autoritarizmo ir humaniškumo laipsnį– Pagal pedagogo ir ugdytinių veiklos pobūdį– Pagal ugdytinių protavimo operacijų logiką– Pagal naujumą ir kt.

Sužinokime

Susipažinkite su pirmąja metodų klasifikacine lentele naudodamiesi teksto žymėjimo sistema (Paskaitos priedas nr.1)

Sužinokime

7. II pavyzdys (metakognityvinė veikla)Drauge pabandykime sukurti vieno laisvai pasirinkto dalykinio teksto skaitymo modelį naudodamiesi Bloom‘o ir Marzano taksonomijų žingsniais ir jiems realizuoti parinktais metodais ar strategijomis.

Tekstas..........Skaitymo žingsniai ir metodai remiantis Bloom‘o taksonomija

Skaitymo žingsniai ir metodai remiantis Marzano taksonomija

Kuris efektyvesnis? Kodėl?

SužinokimeII. DIDAKTIKOS PRAKTIKA: dalykinių tekstų skaitymo modelių

rengimasĮtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizėTradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (II)

I. Pradinės praktikos darbų įžvalgos: perskaitykite pateikiamus teiginius ir parašykite savo nuomonę – pritariate ar ne, kodėl (argumentuokite)

SužinokimeTeiginiai Jūsų nuomonė: pritariu, nes…

nepritariu, nes….

Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai menas.

Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai mokslas.

Didaktikos. Hac itur ad astra. Didaktika – iš čia kylama į žvaigždes (tai kelias į garbę).

Skirtingų istorinių laikų didaktikos tendencijos priklauso nuo filosofijos, sociologijos, psichologijos, meno teorijų.

Šiuolaikinis pedagogas turi būti susipažinęs su pagrindiniais didaktikos istorijos etapais.

Šiuolaikinis pedagogas turi išmanyti tradicinius, modernius ir / arba postmodernius didaktikos instrumentarijus. (Jei pritariate, pabraukite 1, 2 arba 3 pasirinkimus)

Kai poetui nesimiega…Jis rašė drebančia ranka,Kad dar Nesibaigė sezonas

pragare

Ir jam Ar būti, ar prarasti – vis tas pat.,,Nėra , - Užrašė jis, - tiesos. Ir taiTiesa.”(Antanas Šimkus)

Sužinokime2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores!

- susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (I)

Konceptualūs teiginiaiModernumo ir postmodernumo – kaip socialinių reiškinių (būvių) - nereikėtų painioti su

modernizmu ir postmodernizmu, suprantamais kaip meno kryptys, srovės, stiliai.

Moderniųjų ir postmoderniųjų pažiūrų sankirtos laikais ne tik abejojama neklystančių žinių-žinojimų pasauliu, bet ir bet kokie apibrėžimai, definicijos laikomi tam tikrų epochų, tam tikrų žmonių grupių susitarimo objektais, kurie nuolat praranda arba keičia buvusiąsias reikšmes.

Šviečiamojo amžiaus (XVIII a.) tikėjimo racionalia mokslo pažanga, technologijų pergale prieš gamtą bei socialinių reformų pergalėmis. Politiniu aspektu modernumas paprastai reiškia, kad centras priima sprendimus, kontroliuoja socialinę gerovę, švietimą, ekonomiką. Organizaciniu aspektu modernumas – tai hierarchiška biurokratinė organizacija. Asmens dimensija modernume – tai būtinumas laikytis sistemos ir tvarkos bei jausti tam tikrą kolektyvinę priklausomybę ir tapatumą. Mainais už racionalumą prarandama dvasia. Vidurinės mokyklos yra laikomos pradiniais modernumo simboliais ir simptomais.

Postmodernumo reiškinys yra sunkiai apibrėžiamas ir struktūralizuojamas, nes net jo radimosi laikas skirtingose koncepcijose įvardijamas įvairiai.


- susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (II)

U. Eko ,,Postilėje rožės vardui. 1983“, kalbėdamas apie postmodernizmą – kaip kultūros reiškinį - teigia, jog ,,kiekviena epocha gali turėti savąjį postmodernizmą lygiai taip pat, kaip kiekviena epocha gali turėti savąjį manierizmą. (...) Ateina toks laikas, kai avangardas (modernas) nebeturi kur toliau eiti, nes jau sukūrė savo metakalbą, bylojančią apie savo neįmanomus tekstus (koceptualusis menas). Postmodernizmo atsakas modernizmui yra pripažinimas, jog praeitis, kadangi negali būti sunaikinta – jos sunaikinimas veda į tylą – turi būti peržiūrima: su ironija, be apgaulės.“

Šiame kontekste gali postmoderniai atrodyti daugybės įvairių kultūros epochų žmonių mintys, ,,perkratančios“ kultūrinį paveldą. Žaviai – kaip modernumo kritikas - iškiltų ir B. Šo (G.B. Shaw,1856–1950), vienu iš ankstyvųjų modernumo biurokratijos kritikų galima laikyti ir rašytoją F. Kafką (F. Kafka, 1883–1924), atskleidusį civilzuoto pasaulio sistemų beprotybę romanuose ,,Procesas“, ,,Pilis“.

Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės....


- susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (III)

Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės....

Postmoderniosios ugdymo koncepcijos neturi ir nekuria vieningos ideologijos, griežtų struktūrinių principų, jos grindžiamos lanksčiomis pažiūromis, neįsipareigojančiomis konkrečioms pedagogonėms teorijoms.

Postmodernusis ugdymas kiekvieną kartą gali remtis kita – klasikinės ar laisvosios paradigmos (taigi – modernumo) – koncepcija arba lanksčiais jų dariniais.

A. Hargreaves teigia: ,,Pagal postindustrinę paradigmą nėra vieno geriausio modelio, nėra vienintelio tikrumo. Tėra geresnės ar blogesnės praktikos ir formos, praktikos, labiau tinkamos vieniems, o ne kitiems kontekstams. Todėl svarbu nustatyti, įvertinti ir pavaizduoti struktūrų keitimo modelių įvairovę, siūlyti ugdytiniams pasirinkti tai, ką jie galėtų taikyti ir pritaikyti savo aplinkai, o ne primesti įpareigojimus, kuriems privalu paklusti, nepriklausomai nuo aplinkybių.“

Teoretikai, kurie postmodernumą linkę traktuoti kaip aukštesniąją modernumo pakopą, siekia ir postmodernias pažiūras cenzūruoti – įsprausti į tam tikrus privalomus kanonus.


- susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (IV)

A. Hargreaves‘o mintys apie šiuolaikines edukacines ir didaktines tendencijas...

*daugelyje mokyklų mokytojai tebėra lyg sunkiosios pramonės amžiuje ir “gamina” vaikų laidas atskirų amžiaus grupių klasėse ... ar pagal standartus;

*dabartiniai švietimo kaitos modeliai kuriami vykstant galingai ir dinamiškai kovai tarp dviejų milžiniškų socialinių jėgų – modernumo (racionalus socialinis būvis, besiremiantis tikėjimu technologijų pergale prieš gamtą ir hierarchine biurokratine kontrole) ir postmodernumo (sudėtingas, kupinas netikslumo pasaulis, neturintis vienintelių prasmių ar vertybių, jo organizacinė metafora galėtų būti judanti mozaika);

*tariamai saugi imitacija tampa dominuojančia ir stiprėjančia švietimo kaitos strategija;

*vienos modernios misijos (bendrosios vizijos, vertybės, mokymo programos, sistemos, vadovėliai) keičiamos kitomis;

* ikimodernios arba modernios švietimo įstaigos bet kokia kaina stengiasi išlikti sudėtingame postmoderniame pasaulyje, iš to kyla nesuderinamumo krizės;

*žlungančio modernumo pastato stiprinimas: standartizuoti mokomieji dalykai, mokymo strategijos, privalomas testavimas;

* lankstumas – būdas sukurti tokį darbą, kuris būtų individui prasmingesnis ir vientisesnis. (Hargreaves, 1999)


- susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (V)

L. Duoblienės mintys apie lietuviškus ugdymo filosofijos ir didaktinių realijų kontekstus...

*Lietuvos postmodernistinę ugdymo filosofiją švietimo teoretikai ir praktikai vertina gana nepalankiai, nes siekiama išsaugoti senosios (tarpukario) Lietuvos pedagogikos tradicijas, grįstas pastovių ir objektyvių tiesų teigimu. Todėl į postmodernizmą švietimo politikai ir tyrėjai apeliuoja tik tuomet, kai nori nusakyti keblią, “neskaidrią” Lietuvos švietimo būklę ir eklektišką ugdymo politiką. Tuomet patogu griebtis postmodernizmo.

*Vis dėlto mokyklų gyvenime ir ugdymo procese nesunku atpažinti kai kuriuos postmodernizmo bruožus. Jie pasireiškia per tarpdiscipliniškumą, dalykų integraciją, informacinių technologijų pasisavinimą. Ugdytojai ir ugdytiniai sugeba jungti iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nederančius dalykus (klasikinės ir liaudies kultūros elementus), ieškoti naujų neįprastų dermių, imtis kūrybinių žaidimų.

*Parengus mokytojus kūrėjus, ypač projektų specialistus, interpretatorius ir dekonstruktorius, lengviau būtų keisti mokinio ugdymo metodikas, nes tokie mokytojai skatintų mokinius tapti kūrėjais: turėti savo nuomonę reikšti unikalų supratimą, įžvalgas, rodyti iniciatyvą. (Lidija Duoblienė, 2006)\

SužinokimeSusipažinkite su pirmąja, antrąja ir trečiąja metodų lentelėmis ir

paaiškinkite jų parengimo principus: kokiems teksto skaitymamsjos tiktų, kodėl? (Paskaitos priedai nr.1, 2 ir nr.3)

SužinokimeŽinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas)

(I skiltis 1) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

Klasifikacija (I)I. InformaciniaiTeikiamieji1. Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis,

aisškinamasis)2. Paskaita (mokyklinė, akademinė)3. Teikiamasis pokalbis (genetinis,

analitinis-sintetinis)4. Demonstravimas5. Literatūros naudojimasAtgaminamieji1. Atpasakojimas (raštu, žodžiu)2. Kartojimo pokalbis (atkūrimo,

apibendrinimo)3. Tikrinamasis pokalbis (apklausa,

kolokviumas, įskaita, egzaminas)4. Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt.)5. Iliustravimas

II. Praktiniai operaciniaiPratybų1. Treniruotė2. Kontekstinės pratybos3. Grafiniai darbaiPraktiniai darbai1. Instruktažas2. Techninis darbas3. Mašinų darbas


(I skiltis, 2) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

Laboratoriniai1. Bandymų demonstravimas2. Iliustraciniai laboratoriniai darbai3. Eksperimentiniai laboratoriniai darbai

4. Techninis modeliavimas5. Kūrybiniai rašiniai 6.Algoritmavimas

III. KūrybiniaiEuristiniai1. Euristinis pokalbis2. Loginis įrodymas3. PaieškosProbleminiai1. Probleminis dėstymas2. Probleminis pokalbis3. Uždavinių sprendimasTiriamieji1. Stebėjimas2. Eksperimentas3.Tiriamasis pokalbis4. Darbas su moksline literatūra5. Statistiniai skaičiavimai


(I skiltis, 3) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011)

Klasifikacija (II)I. Informacijos šaltinių naudojimo

metodai1. Percepciniai (suvokimo)a) klausymas;b) skaitymas.2. Mneminis (atminties) mokymosi

metodas:a) mokymasis iš vadovėlio (įsiminimas,

išsaugojimas, atgaminimas, analizė, sintezė, abstrakcija, apibendrinimas);

b) mokymasis mintinai3. Mentaliniai (protinis) mokymosi

metodai:a) planavimas;b) darbas su knyga (orientacinis

susipažinimas, apžvalga, atrankinis skaitymas, ištisinis metodas, mišrus).

II. Praktiniai operaciniai1. Pratybos / pratimų atlikimas2. Praktikos darbai3. Laboratoriniai darbaiIII. Kūrybiniai metodai1. Uždavinių sprendimas2. Problemos / uždavinio paieškos3. Sumanymo / idėjos įgyvendinimo

SužinokimeAktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996)

Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 1)

Aktyvieji metodai1. Mokymosi kontraktas2. Skaitymas3. Rašymas4. Įtraukianti paskaita5. „Minčių lietus“6. Klausimų pateikimas7. Svarbus įvykis8. Atvejo analizė9. Jėgos lauko analizė10. Diskusija mažose grupėse11. Klasės diskusija12. Debatai13. Grupės pranešimas14. Mokinių interviu15. Vaidmenų atlikimas

Šiuolaikiniai didaktikos metodaiI. Skaitymo metodai1. Mokausi raidžių2. Mano žodžių sąsiuvinis3. Paskutinis žodis priklauso man4. Teksto žymėjimas5. „Ištęsta“ paskaita6. IDEAL7. Dviejų pusių dienoraštisII. Rašymo metodai1. Kryžminė diskusija2. Nebaigti sakiniai3. Žodžių žemėlapis4. Tinklo nėrimas5. Piramidės .istorija6. Penkiaeilis7. Laisvasis rašymas (esė)8. Rašymo procesasIII. Klausinėjimo metodai1. Klausiamieji žodžiai2. „Stori“ ir „ploni“ klausimai3.6W4. Klausimų ramunė (arba Bloom‘o ramunė)



IV. Mokymosi bendradarbiaujant metodai1. Kompozicija (durstinys)2. Abipusis mokymas3. Diskusija4. Debatai5. Sakyk ir klausyk6. „Apskritasis stalas“ ir „Suk ratą“7. Kampai8. Mokymas(is) grupėmis9 ProjektaiV. Įvairias veiklas jungiantys metodai1. Raktiniai (svarbiausi) terminai2. Sumaišytas loginis eiliškumas3. Žinau – Noriu sužinoti - Išmokau4. Akvariumas5. Situacijų žaidimas6. Minčių lietus7. Ledlaužis8. Minčių ežys9. Testai

10. Nuo visumos prie dalių11. Interviu12.Argumentai „už“ir „prieš“13. Inscenizavimas14. Sutarčių sudarymas15. Žaidimai16. Atvejo analizė17. Dėstymas periodais18. Projektai19. Užmokyklinės užduotys20, Autoriaus kėdė21. Euristinis mokymas („Vee“ diagrama)22. Venno diagrama23. Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis24. Klausimai ir užuominos25. Mokslinė chronologinė horizontalė. 26. Kurso portfelis (krepšys, dalyko aplankas)27. Kompetencijos portfelis (krepšys, aplankas)



VI. Mokymosi įsivertinimo būdai (Teigiamų jausmų piramidė, Vainikėlis, Lagaminas, Veidelio piešimas, Nuotaikų kaleidoskopas, Pedagoginė saulutė, Pyragas)

VII. Diferencijuoto mokymo(si) būdai (Orientuokis, Klausyk ir galvok, Vertink save, Pasirink pagal save, Mokomės patys, Prisimink, ką žinai, Sena+ nauja, Žinių tinklinio varžybos)

VIII. Mokymą(si) skatinantys būdai1. Susipažinimo būdai (Žaidimas vardais, Vardo istorija, Keičiu savo vardą,

Aš po dešimties metų, Mėgstami gyvūnai, Noriu Jums pristatyti, Mano vaikystės akmenėlis, Mano balionas, Popierinė išdaiga, Mano vardas)

2. Sudominimo būdai (Paslaptingas vokas, Pasakojimo dalys, Žaidimas abėcėle, Geras žodis, Balionų sprogdinimas, Vien dėl smagumo, Juokai, Netikėta, Pertraukėlė nieko neveikiant, Raktas)

3. Relaksacijos būdai (Pagauk pelę, Pasiek žvaigždes, Dirigentas, Kaukės, Paukščiai, Pulsas, Žodžiai ar skaičiai)

IX. Informacinių technologijų panaudojimas (vaizdai, medijos, prezentacijos, animacija, videofilmai, videosiužetai etc)

Sužinokime

Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 1)

I. Būdai, padedantys mokytis naujų žodžių, sąvokų, charakteristikų, apibrėžimų

1. Grafinis analogijos atvaizdavimas2. Sąvokos ir apibrėžimo schema3. Frayerio modelis4. Lygių žymėjimas5. Semantinės ypatybės analizė6. Būdas žodžiams įsidėmėti7. Žodžio genealoginis medis

II. Būdai, padedantys pradėti mokytis naują medžiagą, intriguojantys, sutelkiantys vaizduotę ir dėmesį prieš tekstų skaitymą ar naują veiklą

1. Išankstiniai orientyrai2. Idėjų kūrimas remiantis turimomis žiniomis3. Teksto gidas4. Kryptingas įsivaizdavimas5. Interaktyviojo skaitymo gairės6. Įmagnetintos santraukos7. Teksto raktas8. Minčių žemėlapis9. Galimi sakiniai10. Probleminės situacijos11. Išankstiniai įspūdžiai12. Struktūruoti užrašai13. Įsivaizduok save nuotraukoje

Sužinokime


III. Būdai įsigilinti, atidžiau skaityti ir suprasti tekstą

1. Veikėjų citatos2. Veikėjų stebėjimas3. Klausimai autoriui4. Sąsajų apžvalga5. Pasakojimo planasIV. Būdai tekstams analizuoti, tirti, įsiminti1. Įvairios perspektyvos2. Nuodugnus klausinėjimas3. Istorinių pokyčių schema4. Schema istorijos faktams įsiminti5. Tyrimo lentelė6. Požiūrio nagrinėjimo gairės7. Teiginio ir patvirtinimo struktūra8. Piramidės formos diagrama

V. Būdai tekstams aptarti, aiškintis, diskutuoti, įvertinti

1. Diskusijos tinklas2. ŽNS plius (žinau, noriu sužinoti, sužinojau)3. Kartojimas poromis4. Mokymosi dienoraštis5. Klausimo analizė6. Savo skaitymo ir mąstymo stebėsenaVI. Būdai, susiję su raiškiu skaitymu, teksto

citavimu, sava nuomone1. Skaitymas balsu2. Paskutinį žodį suteikite manVII. Būdai, padedantys planingai rašyti,

sisteminti medžiagą1. Durstinys2. Klausimo ir atsakymo santykis3. VAFT (vaidmuo – adresatas – forma – tema)4. Šablonai

Sužinokime


Šių strategijų pagrindinis tikslas – išmokti mokyti(s) skaitant, sisteminant, rašant – taigi mąstant. Šiose strategijose pateikiama strategijos rodyklė, kurioje aiškinamas šia strategija pasinaudosiančio pažintinių procesų sužadinimas:

• aktyvinimas ir dėmesio sutelkimas (pvz., prieš pradedant skaityti dalyko testą);

• atranka ir sisteminimas (pvz., skaitant dalyko mežiagą);

• integravimas ir taikymas (pvz., jungiant kelis dalykus)

Šioje rodyklėje nurodoma, kokios struktūros tekstus skaitant galima būtų pateiktąja strategija naudotis. Tekstai skiriami pagal struktūras:

• priežasties ir padarinio (pvz., apžvalginiai dalyko straipsniai);

• sąvokos ir apibrėžimo (pvz., dalyko teorijos);

• problemos ir sprendimo (pvz., dokumentų tekstai);

• palyginimo ir supriešinimo (pvz., dokumentų tekstai);

• teiginio ir patvirtinimo (pvz., dalyko teorijos ar dokumentų tekstai);

• tikslo, veiksmo ir rezultato (pvz., direktyviniai tekstai su užduotimis).

Sužinokime


Taipogi nurodoma mokinio veiklos būdai, susieti su ta strategija siekiamų tikslų:1) žodyno turtinimas, 2) idėjų kūrimas, 3) mokymasis bendrauti, 4) diskutavimas, 5) interaktyvusis skaitymas, 6) rašymas (pvz., konspektuojant, išsirašant sąvokas), 7) grafinis informacijos pateikimas (pvz., mokantis dalyko teorijos sąvokų), 8) mokymosi įgūdžių formavimas (pvz., atliekant šablonines užduotis).

Sužinokime

3. III pavyzdysPasidalykite grupėmis (siūloma po 7-10 žmonių) ir kiekviena

grupė pasirinkite dalykinį tekstą, kuriam, remdamasi Marzano elgsenos modeliu, laisvai pasirinktais ir lanksčiai suderintais aktyviaisiais metodais / interaktyviomis strategijomis ir (jei reikia) grožiniais tekstais, sukurkite didaktinį dalykinio teksto skaitymo modelį. Grupei rengiant bendrą projektą, pasižymėkite svarbiausius dalykus dvipusiame darbo dienoraštyje.

Sužinokime

Mano grupės pavadinimas………………………………………………………….

Pasirintas tekstas……………………………………………………………………….. Konkrečios skaitymo užduotys ir / ar klausimai Mano pastabos, komentarai

Remdamiesi šiais kriterijais, įvertinkite savo dalyko mokymo(si) priemonių (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, internetinių svetainių ar kt.) užduotis: kuo jos panašios, kuo skiriasi?

Išvados: ar mokytojas turėtų rengti(s) pagalbinių užduočių savo dalyko vadovėliuose esantiems dalykiniams tekstams, siekiant mokinių skaitymo efektyvumo? Kodėl?

SužinokimeIII. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: užduočių ir klausimų formuluotės

- kolegų parengtų skaitymo modelių bei įvairių dalyko mokymo(si) priemonių analizė argumentuojant(pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė)

1. Klausydamiesi grupių pristatymų, vertinkite jų darbą pagal pagrindinius pradinius kriterijus – Marzano elgsenos modelio ir lanksčiai suderintų aktyviųjų metodų /interaktyviųjų strategijų – naudojimą bei pagal pagalbinį kriterijų – užduočių ir klausimų formuluotes (ar tinkamai jos suformuluotos, kodėl?). Savo vertinimus surašykite individualiai lentelėse.

Sužinokime

Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai

• Grupės ir teksto pavadinimas • Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies /

ne • Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios

strategijos? Taip / iš dalies / ne • Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai

/ nelabai aiškiai /prastai• Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė?• Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai • Neformalios pastabos, komplimentai

Sužinokime2. Susisteminkite savo ir kolegų atradimus, atsižvelgdami į B. C.

Charlton (2007)patarimus: • išsiaiškinus numatyti mokymo(si) / skaitymo tikslus ir veiklos strategiją;• pasirengti skaitymo suvokimo vertinimo lygių aprašą;• išsiaiškinti mokinių naudojamas mokymo(si) /skaitymo strategijas; • tikslingai pasiūlyti mokiniams naujų mokymo(si) /skaitymo būdų, metodų,

strategijų;• sudaryti sąlygas pačiam mokiniui susieti žinomą informaciją su naują;• ugdyti mokinio gebėjimus numatyti teksto perspektyvą;• skatinti jungti mokinio pradinius spėjimus su atradimais perskaičius tekstą;• sudaryti sąlygas mokiniui mokantis /skaitant susikurti naudingų juntamųjų

vaizdų;• skatinti mokinį išmokus / perskaičius padaryti išvadas;• būtinai kiekvieną mokymo(si) / skaitymo etapą baigti pokalbiu / refleksija.

3. Ar tai būdinga Jūsų darbui? Kodėl?

Sužinokime

Aptarkite mokiniams skiriamų užduočių formatą su klausimu kodėl, siedami savo nuomonę su Z. Nauckūnaitės (2002) teiginiais:

• argumentavimas yra vienas sudėtingesnių tekstų, todėl mokymui turėtume skirti didesnį dėmesį;

• argumentavimas yra yra samprotavimo rūšis šalia aiškinimo;• argumentacija - tai teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų

pateikimas;• tezė – įrodinėjamas teiginys – turi būti maksimaliai tiksli, turi arba

išplaukti iš argumentų (indukcija) arba būti jais patvirtinma (dedukcija);• argumentai gali būti faktologiniai (moksliniai faktai, statistiniai

duomenys, ekspertų išvados) ir vertinamieji (pavyzdžiai, autoritetų mintys, lyginimas, gretinimas), analogija, citavimas, aliuzija);

• patartina mokiniams daugiau skirti poleminių temų, mokytis logiškai apgalvoti argumentus ir kontrargumentus.

5. Ar mokant savo dalyko pravartu plėtoti šį mokinių gebėjimą, kodėl?

SužinokimeIII. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: kaip pateikti

ir pristatyti darbus (prezentacija)? (pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė)

1. Išklausykite kitų grupių pristatymus šįsyk atsižvelgdami ir į pristatymo formatą (patys įrašykite kriterijus, o pagal juos ir pastabas paskutinėje lentelės skiltyje)

Sužinokime

Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai

• Grupės ir teksto pavadinimas • Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies /

ne • Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios

strategijos? Taip / iš dalies / ne • Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai

/ nelabai aiškiai /prastai• Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė?• Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai • Prezentacijos formato kriterijai

(………………………………………………) ir pastabos

Sužinokime2. Aptarkite savo pasirinktus pristatymų vertinimo formatus su Z.

Nauckūnaitės (2007) pateikiamais prezentacijų vertinimo kriterijais:• atsižvelgti į pranešimo rūšį: inforacinė, proginė, mokslinė (referatas, apžvalga, projektas,

ataskaita), organizacinė (informacija, analizė, projektas, pristatymas, ataskaita);• prizentacijos kertiniai elementai – tai retorika, medžiagos išdėstymas, gramatika;• retorikos dėmenys: tikslas (informuoti, įrodyti, instruktuoti ark t.), pagrindinė mintis (tai, kas

liks klausytojų atminty), atsižvelgimas į auditoriją, kalbos tonas;• medžiagos organizacija: medžiagos atrinkimas, medžiagos išdėstymo metodai (modulinis /

teminis, chronologinis, fizinis, erdvinis, problema / sprendimas, svarstomi klausmai / siūlomi veiksmai, galimybė /siūlomos priemonės, forma /funkcija, savybės / privalumai, atvejo analizė, argumentas /klaidingas argumentas, palyginimas /supriešinimas, matrica, retoriniai klausimai, numerių eilės tvarka.

• vaizdo suvokimas (vienoje skaidrėje – viena mintis, vientisas vaizdas, spalvos, šriftas, animacija);

• grafinio dizaino elementai: vaizdinis (nuotraukos, eskizai, žemėlapiai, simboliai), santykinis (lentelės, matricos…), tekstinis (antraštės, klausimai, tezės), skaitmeninės (skaičiai, grafikai);

• kalbėjimas su auditorija: pradžia ir pabaiga, sąsajos arba perėjimai, vidinės sąsajos, išorinės sąsajos;

• atsakymai į klausimus: bendri dėsningumai, atsakymai į klastingus klausimus.• 3. Lansti prezentacija – kas galėtų būti būdinga?

Sužinokime

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRASMETODINĖS DIENOSKaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymosi įrankiuMetodinė diena2013-03-25II dalis Įtraukiančios paskaitos ir pratybų dalyvio dienoraštis Apibendrinimas (refleksija) (17.15 -17.30.)

Sužinokime

• 1. Sugrįžkite prie dienoraščio pradžios ŽNS bei siek(sn)ių ir apibendrinkite šios dienos savo pasiekimus.

• 2. Trumpai reziumuokite šio darbo + ir –• 3. Pasirinkite vieną iš pateiktųjų tekstų ir parašykite jo

kontekste savo mintis apie savo mokinių kalbinių gebėjimų ugymą(si) per Jūsų dalyko pamokas: verta /neverta? kaip? kodėl?

Sužinokime

<...> Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemes sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašomi įstatymai, kuria rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; pati gamta to viso moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtų gauna palinkimą į savo kalbą — į jos vartojimą, gynimą ir platinimą. <...> Juk tautos laikosi ne žemės derlingumu, ne apdarų įvairumu, ne apylinkių smagumu, ne miestų ir pilių tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina pilietiškumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės. motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą — panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera. Panaikink kalbą — panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę. (Mikalojus Daukša Prakalba į malonųjį skaitytoją )

Janina Degutytė Kalba gimtoji

Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų. Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta. Pilėnų laužuose išdeginta, išlydyta, Su perregima gintaro šviesa. Ji — motinos baudžiauninkės lopšinėse, Ji — Pirčiupio smėlynų raudose... Ja kalba pievų tyluma ir gatvių gaudėsys, Balkonai priemiesčių naujų spalvoti, Gelsvų kasyčių juokas ir pušų rimtis, Ir tie veidai, rūstim ir meile išvagoti. Lietuviškasis žodis liko kraujo raidėm Ant kamerų akmens ir pelenuos. Pasaulio kryžkelėj — prie Nemuno ir Baltijos - Likimas motinos kalba dainuos. Prišaukti džiugesį lyg paukštį ulbantį, Kad ligi galo vieškelių vieškelių lydėtų, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta.

Sužinokime

Algimantass Mackus MaldaMažos metrikosprotėvių raštuosemirštančia kalbavaikystės miestui!Nemirusia kalbaprotėvių raštuose,prisikėlimo Dieve,besąlyginis Viešpatie!

Antanas A. JonynasTie žodžiai tiksi laikrodyjeTie žodžiai tiksi laikrodyjevis laikiniau ir vis tiksliau jie tiksiir tos lūpos susiliečia žodynuose

Antanas Šimkus Music non stop

Kaip gražiai skamba kankliai,Kai jais trankai į galvąNekenčiamiausiems savo priešamsIš GB, NKVD, EBSW, SS, SD,OMON etc etc. etc.Lietuva – koks muzikalus gražuolės vardas!

Sužinokime

Vaidotas Daunys Vilnius. Vardas ir žodisAš kalbu, ir pasaulis yra mano žodžiuose. Tu – tyli, todėl ir girdėti, kaip juda vandens paviršiumi atminties keltas. Aš kalbu, tu tyli. Mūsų šis keltas.

Sigitas Parulskis KalbaJeigu kalba būt medisaš jį pasodinčiauir mirusių žemėjjeigu kalba yra medismano rankos per trumpospasiekti jo vaisiųjeigu kalba bus medisjo ugnis ilgiau šildysnegu pragaro liepsnos

Sužinokime

Dėkui už bendradarbiavimą!

Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas• Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga (1998). Vilnius: Garnelis.

• Arends, R. I. (1998). Mokomės mokyti.Vilnius: Margi raštai.

• Bitinas, B.(2002). Pedagoginės diagnostikos pagrindai. Vilnius: Parama.

• Charlton, B., C. (2007). Neformaliojo vertinimo strategijos.Vilnius: Tyto alba.

• Buehl, D.(2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis.

• Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba.

• Eko, U., Postilė Rožės vardui // Rožės vardas, Vilnius: Alna, 1991.

• Hargreaves, A. (1999) Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius: Tyto alba.

• Helmke, A., (2012). Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas:diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius: Standartų spaustuvė.

• Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU švietimo studijų centras.

• Janušauskienė, V. (2001). Modulinės lituanistikos poreikis bendrojo lavinimo mokykloje // Pedagogika: mokslo darbai, t.52. ISSN1392-0340. Vilnius: VPU leidykla, p.120-126.

• Janušauskienė, V. (2004). Lanksčių ugdymo pažiūrų patirtis siekiant taikomosios lituanistinės kompetencijos // Pedagogika: mokslo darbai, t.73. ISSN1392-0340. Vilnius: VPU leidykla, p.39-44.

• Jensen, E., (2001). Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO.

• Kjargaard, E., Martinėnienė, R.(1999) Neprarastas pavasaris.Vilnius: Danielius.

• Kompetencijų ugdymas (metodinė knyga mokytojui) (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. (www.ugdome.lt/kompetencijos5-8 )

• Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu (parengė N. Borusevičienė, 2004). Šiauliai: Lucilijus.

• Marzano, R. J. (2005) Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara.

• Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras (http://mokomes5-8.pedagogika.lt )

• Nauckūnaitė, Z. (2002). Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai, Vilnius: Gimtasis žodis.

• Nauckūnaitė, Z. (2007). Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis.

• Petty, G. (2008) Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto alba.

• Petty, G. (2007) Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba.

• Šiaučiukėnienė, L., Stankevičienė, N., Čiužas, R. (2011). Didaktikos teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

• Šiaučiukėnienė, L., Visockienė, O., Talijūnienė, P. (2006). Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija.

• Teater, B. (2010) An introduction to applying Social Work Theories and Methods. Glasgow: Open University Press.

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8

http://mokomes5-8.pedagogika.lt/

Documents

Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013-03-25 II dalis