LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Judita Petro

Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos

priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei

patomechaniniais aspektais

Medicinos vientisųjų studijų programos

Baigiamasis magistro darbas

Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Eglė Milinavičienė

Kaunas

2020

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 4

2. SUMMARY ............................................................................................................................................. 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ..................................................................................................................... 6

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ........................................................................................................... 6

5. SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 7

6. SĄVOKOS ............................................................................................................................................... 8

7. ĮVADAS .................................................................................................................................................. 9

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ...................................................................................... 10

9. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................... 11

9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika .......................................................................................... 11

9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys ........................................ 15

9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai .............................................................................................. 18

9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos .............................................................................. 21

9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui ............................................................................ 22

10. TYRIMO METODIKA .......................................................................................................................... 24

10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas).............................................................................................. 24

10.2. Tyrimo objektas ............................................................................................................................ 24

10.3. Tiriamųjų imtis ............................................................................................................................. 24

10.4. Tyrimo metodai ............................................................................................................................ 24

10.5. Duomenų analizės metodai............................................................................................................ 25

11. TYRIMO REZULTATAI ....................................................................................................................... 26

11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika .................................................................................. 26

11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos įvertinimas .................. 29

11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo lyties ......... 34

11.5. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės

indekso .................................................................................................................................................... 37

11.6. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės.

.................................................................................................................................................... 40

11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais aspektais ... 42

12. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................................................. 46

13. IŠVADOS .............................................................................................................................................. 48

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 49

3

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................................... 50

16. PRIEDAI ................................................................................................................................................ 54

4

1. SANTRAUKA

Judita Petro. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai

nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais.

Tyrimo tikslas. Nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui

pacientams po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus,

ligos trukmės ir patomechaniniais aspektais.

Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį

klubo sąnario judesių amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei

mobilumui. 2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo

operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso. 3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo

funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos. 4. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo

funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo amžiaus. 5. Įvertinti

reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo

ligos trukmės. 6. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo

operacijos priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.

Tyrimo metodai ir dalyviai. Tyrimo metu buvo atlikta retrospektyvinė pacientų po klubo sąnario

keitimo operacijos, kuriems 2017 – 2019 m. taikyta stacionarinė reabilitacija antruoju reabilitacijos etapu,

medicininių dokumentų analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal kūno masės indeksą, lytį, amžių,

ligos trukmę bei priežastį, dėl kurios atlikta klubo endoprotezavimo operacija. Vertintas skausmo

intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel indeksas, Barthel indeksas, šlaunies raumenų jėga,

atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudės per operuotą klubo sąnarį. Skirtumai vertinti kaip statistiškai

reikšmingi, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Pooperaciniu laikotarpiu taikytos reabilitacijos priemonės buvo

efektyvios. Judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos lytis, ligos trukmė bei

priežastis, dėl kurios atlikta operacija, įtakos neturi. Vyresnis amžius lemia mažesnį Keitel indekso įverčio

pokytį pooperacinės reabilitacijos laikotarpiu (p<0,05). Asmenų, kurių kūno masės indeksas mažesnis,

skausmo intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per klubo sąnarį

įverčių pokytis reabilitacijos laikotarpiu buvo didesnis (p<0,05).

5

2. SUMMARY

Judita Petro. Recovery of Motion After Total Hip Joint Replacement Surgery According to Body

Mass Index, Age, Sex, Duration of Illness and Pathomechanical Aspects.

Aim. To investigate the influence of postoperative rehabilitation on a recovery of motion according

to body mass index, age, sex, duration of illness and pathomechanical aspects.

Objectives. 1. To evaluate the effectiveness of postoperative rehabilitation methods on patient’s

range of motion, muscle strength, pain intensity, independence and mobility. 2. To evaluate the

effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to body mass

index. 3. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip arthroplasty

according to age. 4. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion after total hip

arthroplasty according to sex. 5. To evaluate the effectiveness of rehabilitation on a recovery of motion

after total hip arthroplasty according to duration of illness. 6. To evaluate the effectiveness of rehabilitation

on a recovery of motion after total hip arthroplasty according to pathomechanical aspects.

Methods and participants. We retrospectively analysed the medical data of patients, who

underwent second stationary stage of rehabilitation in 2017 – 2019 after total hip arthroplasty. Patients were

grouped according to body mass index, sex, age, duration of illness and pathomechanical aspects. In this

research we evaluated pain intensity (visual analogue scale), modified Keitel index, Barthel index, muscle

strength and range of motion during abduction, flection and extension in the operated leg. Differences were

considered statistically significant when p<0,05.

Results and conclusion. The methods of postoperative rehabilitation were effective. Sex, duration

of illness and pathomechanical aspects do not have any impact on recovery of motion after total hip joint

replacement surgery. Older age determines lower values of Keitel index after postoperative rehabilitation.

Patients, who had lower body mass index, had a bigger effect of rehabilitation on pain intensity, Barthel

index, muscle strength and range of motion in the operated leg (p<0,05).

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorių interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

BIOETIKOS CENTRAS

Leidimo numeris: BEC – MF – 96

Leidimo išdavimo data: 2019-11-21

7

.

5. SANTRUMPOS

KMI – kūno masės indeksas

VAS – vizualinė analoginė skalė

lig. – ligamentum, raištis

m. – musculus, raumuo

8

6. SĄVOKOS

Aseptinė nekrozė - tai kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo.

Endoprotezavimas - ligos ar traumos pažeistų sąnarinių paviršių pakeitimas dirbtiniais implantais.

Klubo sąnario displazija - tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų anatominiai

nuokrypiai (sąnario nestabilumas, panirimas, išnirimas).

Osteoartrozė - tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę bei

sąnarį supančias struktūras.

Reumatoidinis artritas - tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę, progresuojančią sąnarių

destrukciją bei poliartritą.

9

7. ĮVADAS

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra viena dažniausių ir sėkmingiausių visame

pasaulyje [1]. Pastaraisiais metais senstant populiacijai bei didėjant degeneracinių sąnarių ligų

paplitimui, šių operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2019 m.

Lietuvoje buvo atlikta 5000 pirminių klubo sąnario keitimo operacijų, kurių dažniausia priežastis

pirminė klubo sąnario artrozė, o vidutinis operuojamų pacientų amžius yra 71 m. (moterys) ir 64 m.

(vyrai) [3, 4]. Kadangi klubo sąnario endoprotezavimo operacija atliekama vis dažniau, o laukiančiųjų

šios operacijos skaičius nuolat didėja, siekiant atkurti maksimalų paciento funkcinį aktyvumą yra svarbi

ne tik operacinė technika, bet ir reabilitacijos procesas [1].

Pooperacinė reabilitacija yra kompleksinis procesas, kurios pagrindiniai tikslai yra skausmo

sumažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, operuotos galūnės jėgos ir funkcijos atsikūrimas bei

komplikacijų prevencija [5]. Paprastai reabilitacijos programą sudaro medikamentinis gydymas,

gretutinių ligų palaikomasis gydymas, kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija, masažai bei

kompresinė terapija, tačiau pacientų judėjimo funkcija ir savarankiškumas atsikuria nevienodai [5].

Reabilitacijos efektyvumas priklauso nuo įvairių su pacientu susijusių veiksnių: amžiaus, lyties, kūno

masės indekso, ligos trukmės bei patomechaninių aspektų [6, 7]. Nors atliekami tyrimai, kurių metu

vertinama skirtingų veiksnių įtaka judėjimo funkcijos atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos,

gauti rezultatai nėra vieningi, todėl ši tema išlieka aktuali. Šiame darbe bus nagrinėjamas reabilitacijos

efektyvumas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos bei pacientų lyties, amžiaus, kūno masės

indekso, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios buvo atlikta operacija, įtaka judėjimo funkcijų

atsikūrimui.

Darbo tikslas - nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui



10

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui



Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pooperaciniu laikotarpiu taikytų reabilitacijos priemonių poveikį klubo sąnario judesių

amplitudei, šlaunies raumenų jėgai, skausmo jutimui, savarankiškumui bei mobilumui.

2. Įvertinti reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos

priklausomai nuo kūno masės indekso.

3. Įvertinti reabilitacijos poveikį vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo

operacijos.


priklausomai nuo amžiaus.


priklausomai nuo ligos trukmės.


priklausomai nuo judėjimo funkcijos sutrikimo priežasties.

11

9. LITERATŪROS APŽVALGA

9.1. Klubo sąnario anatomija ir biomechanika

Klubo sąnarys (lot. articulatio coxae) - tai riešutinis sąnarys, jungiantis dubenį su koja [8, 9].

Riešutinis sąnarys yra rutulinio daugiaašio sąnario atmaina, kai sąnarys turi gilesnę duobę, apimančią

daugiau kaip pusę sąnario galvos, todėl sąnarinių paviršių atitikimas yra didesnis [10]. Sąnarį supa stiprūs

ir gerai subalansuoti raumenys, kurie užtikrina stabilumą bei leidžia atlikti judesius keliose plokštumose

[10, 11]. Šis sąnarys yra struktūrinis elementas tarp apatinės galūnės ir ašinio skeleto, kuris ne tik perduoda

jėgas, veikiančias žmogaus kūną nuo apačios į viršų, bet ir atlaiko jėgas, tenkančias liemeniui, kaklui,

viršutinei galūnei [9, 11].

Pasak D. P. Byrne, klubo sąnarys priklauso judriųjų kaulinių jungčių rūšiai, nes jis atitinka šias

charakteristikas:

turi sąnario ertmę;

sąnariniai paviršiai padengti sąnarine kremzle;

turi tepalinę membraną, gaminančią sąnario skystį;

sąnarį supa raiščių kapsulė [11].

Kaulinė anatomija

Klubas yra viena stambiausių jungčių žmogaus kūne [8]. Sąnario galvą formuoja šlaunikaulio galva,

o sąnario duobę sudaro gūžduobė – pusrutulio formos gili įduba, įkurią įsistato šlaunikaulio galva [10].

Gūžduobę suformuoja trys dubens kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis) [10, 11]. Ties gūžduobės

įlanka praeina skersinis gūžduobės raištis (lig. transversum acetabuli), kuris uždaro sąnario duobę[10].

Gūžduobę užpildo riebalinė gūžduobės pagalvė, o ją pagilina iš skaidulinės kremzlės sudaryta gūžduobės

lūpa, apgaubianti beveik visą šlaunikaulio galvą [10].

Sąnario galva sudaro apie 60 – 70 % taisyklingo rutulio paviršiaus [10, 11]. Šlaunikaulio galvą

dengia hialininė kremzlė, išskyrus galvos duobutės sritį, kurioje tvirtinasi šlaunikaulio galvos raištis (lig.

capitis femoris) [10].

Sąnario kapsulė ir raiščiai

Klubo sąnarys turi tvirtą skaidulinę kapsulę [11]. Kapsulė prasideda gūžduobės lūpos išorėje,

apgaubia šlaunikaulio galvą, kaklą ir pasibaigia priekyje ant šlaunikaulio tarpgūbrinės linijos (linea

intertrochanterica), užpakalyje 1cm nesiekdama tarpgūbrinės skiauterės (crista intertrochanterica) [10].

12

Sąnario kapsulę sutvirtina trys raiščiai, stabilizuojantys klubo sąnarį: klubinis šlaunies (lig.

iliofemorale), gaktinis šlaunies (lig. pubofemorale) ir sėdimasis šlaunies (lig. ischiofemoralis) [12].

Klubinis šlaunies raištis yra sudarytas iš lateralinės ir medialinės šakos, kurios kartu tvirtinasi prie priekinio

apatinio klubakaulio dyglio (spina iliaca anterior inferior), dengia sąnarį iš priekio, platėdamos tęsiasi ir

prisitvirtina prie tarpgūbrinės linijos (linea intertrotanterica) [10, 12]. Klubinis šlaunies raištis yra

stipriausias klubo sąnario raištis, kuris varžo kojos tiesimą bei išorinę rotaciją [10, 12]. Viršutinės klubinio

šlaunies raiščio skaidulos įsitempia pritraukiant šlaunį, o apatinės – atitraukiant [13]. Sėdimasis šlaunies

raištis (lig. ischiofemorale) tvirtinasi virš sėdimojo gumburo (tuber ischiadicum), gaubia sąnarį iš

užpakalinės pusės bei viršaus ir baigiasi prisitvirtindamas ties užpakaline tarpgūbrine linija (linea

intertrochanterica) [10, 12]. Šis raištis varžo kojos pritraukimą bei vidinę rotaciją [12]. Gaktinis šlaunies

raištis (lig. pubofemorale) prasideda ties viršutine gaktikaulio šaka, tęsiasi susiliedamas su medialiniu

klubiniu šlaunies raiščiu bei sėdimuoju šlaunies raiščiu ir prisitvirtina prie šlaunikaulio [12]. Gaktinis

šlaunies raištis varžo kojos atitraukimą bei išorinę rotaciją [10]. Kita svarbi anatominė struktūra – trikampio

formos šlaunikaulio galvos raištis (lig. capitis femoris), esantis sąnario viduje [10]. Šlaunikaulio galvos

raištis, kurį apgaubia sąnario kapsulės tepalinė plėvė, tęsiasi nuo skersinio gūžduobės raiščio ir gūžduobės

pagalvės iki šlaunikaulio galvos duobės [10]. Šio raiščio mechaninis vaidmuo yra menkas, tačiau juo

praeina smulkios kraujagyslės, maitinančios nedidelę dalį šlaunikaulio galvos, bei nervai, atliekantys

propriocepcinę ir stabilizacinę funkciją [12]. Taip pat klubo sąnariui papildomo stabilumo suteikia žiedinė

juosta (zona orbiclaris), glaudžiai apsupanti šlaunikaulio kaklo vidurį [10, 12]. Be to, manoma, kad žiedinė

juosta palengvina sinovijinio skysčio judėjimą tarp sąnario kapsulės centrinės ir periferinės dalies [12].

Klubo sąnario raumenys

Klubo sąnarį supa 22 raumenys, kurie ne tik užtikrina sąnario stabilumą, bet ir leidžia atlikti

rotacinius judesius visomis kryptimis [11]. Dėl sutrikusios šių raumenų funkcijos pasikeičia klubo

sąnariniams paviršiams tenkantis krūvis, kas gali sukelti ar paskatinti degeneracinius sąnarinės kremzlės,

kaulo bei aplinkinio jungiamojo audinio pokyčius [14]. Dėl šios priežasties ypač svarbu suprasti klubo

sąnarį supančių raumenų anatomiją bei funkciją [14].

Klubo sąnario raumenų klasifikacija pagal atliekamą funkciją:

1. Šlaunies lenkiamieji raumenys:

Klubinis juosmens raumuo (m. iliopsoas) – galingiausias klubo sąnario lenkėjas. Jis

susideda iš dviejų raumenų: didžiojo juosmens (m. psoas major) ir klubinio (m. iliacus).

Raumuo lenkia šlaunį bei juosmenį (fiksavus šlaunį) [10, 11];

13

Siuvėjo raumuo (m. sartorius) – lenkia šlaunį, o šlaunį sulenkus ją atitraukia ir suka į

išorę [10, 11];

Tiesusis šlaunies raumuo (m.rectus femoris) – keturgalvio šlaunies raumens (m.

quadriceps femoris) dalis, atliekantis šlaunies lenkimo funkciją [10, 11];

Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) [10, 11].

2. Šlaunies tiesiamieji raumenys:

Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – didžiausias ir galingiausias raumuo,

kuris tiesia šlaunį, suka ją į išorę, palaiko vertikalią kūno padėtį bei fiksuoja dubenį

stovint [10, 11];

Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus) – šio raumens užpakalinė galva

atlieka šlaunies tiesimo funkciją [14];

Dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris) [10, 14];

Pusgyslinis raumuo (m. semitendinosus) [10, 14];

Pusplėvinis raumuo (m. semimembranosus) [10, 14].

3. Šlaunies atitraukiamieji raumenys:

Vidurinis sėdmens raumuo (m. gluteus medius) – didžiausias šlaunį atitraukiantis

raumuo [14]. Funkciškai raumens skaidulos yra skirstomos į tris grupes: priekinės,

vidurinės ir užpakalinės [14]. Visos raumens skaidulos atlieka šlaunies atitraukimo

funkciją, priekinės skaidulos suka šlaunį į išorę, o užpakalinės - į vidų [10, 14];

Mažasis sėdmens raumuo (m. gluteus minimus) – raumuo atitraukia šlaunį bei suka ją

vidų, klubui esant fleksinėje padėtyje [10, 14];

Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latea) – mažiausias šlaunį

atitraukiantis raumuo [14].

4. Šlaunies pritraukiamieji raumenys:

Skiauterinis raumuo (m. pectineus);

Ilgasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor longus);

Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);

Didysis pritraukiamasis raumuo (m. adductor magnus);

Mažasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor minimus);

Grakštusis raumuo (m. gracilis) [10, 11].

5. Raumenys, sukantys šlaunį į išorę:

14

Didysis sėdmens raumuo (m. gluteus maximus) – stipriausias raumuo, sukantis šlaunį į

išorę;

Kriaušinis raumuo (m. piriformis);

Vidinis užtvarinis raumuo (m. obturatorius internus);

Viršutinis dvyninis raumuo (m. gemellus superior);

Apatinis dvyninis raumuo (m. gemellus inferior);

Kvadratinis šlaunies raumuo (m. quadratus femoris) [10, 14].

6. Raumenys, sukantys šlaunį į vidų:

Anot Donald A. Neumann, anatominiu požiūriu nėra išskiriama pagrindinių raumenų

grupė, kurie suka šlaunį į išorę, tačiau šią funkciją atlieka keletas antraeilių raumenų:

Mažojo sėdmens raumens (m. gluteus minimus) priekinės skaidulos;

Viduriniojo sėdmens raumens (m. gluteus medius) priekinės skaidulos;

Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo (m. tensor fasciae latae);

Ilgasis pritraukimasis raumuo (m. adductor longus);

Trumpasis pritraukiamasis raumuo (m. adductor brevis);

Skiauterinis raumuo (m. pectineus);

Didžiojo pritraukiamojo raumens (m. adductor magnus) užpakalinė galva [14].

Klubo sąnario biomechanika

Dėl klubo sąnario anatominės struktūros šlaunis juda visomis trimis plokštumomis: strėline

(sagitaline), kaktine (frontaline) bei skersine, tačiau judesių amplitudė yra maža [8, 10]. Amplitudę

sumažina tokios sąnario anatominės struktūros, kaip gili sąnarinė duobė, tvirti raiščiai bei masyvūs sąnarį

supantys raumenys [10].

Klubo sąnario judesiai:

1. Sagitalinėje plokštumoje apie transversalinę ašį:

lenkimas (flexio) – iki 120 ° sulenkus koją per kelio sąnarį, iki 85 ° ištiesus kelį;

tiesimas (extensio) – iki 15 °, ištiesus koją per kelio sąnarį amplitudė padidėja [10, 13].

2. Frontalinėje plokštumoje apie sagitalinę ašį:

Atitraukimas (abductio) – iki 30 °;

Pritraukimas (adductio) – iki 25 ° [13].

3. Horizontalinėje plokštumoje apie vertikalinę ašį:

Atgręžimas (rotacija į išorę) (supinatio) – iki 15 ° ištiesus koją, iki 40 ° kiek atitraukus ir

sulenkus koją;

15

Nugręžimas (rotacija į vidų) (pronatio) – iki 35 ° ištiesus koją, iki 60 ° kiek atitraukus ir

sulenkus koją [10].

Derinant šlaunies lenkimo, tiesimo bei atitraukimo ir pritraukimo judesius galimas kojos apvedimas

(circumductio) [10].

9.2. Klubo sąnario endoprotezavimas, dažniausios endoprotezavimo priežastys

Klubo sąnario endoprotezavimas - tai viena dažniausių ir sėkmingiausių operacijų visame pasaulyje,

atstatanti pažeisto sąnario funkciją bei sumažinanti skausmus [1, 15]. Pastaraisiais metais sėkmingų klubo

sąnario keitimo operacijų skaičius nuolat didėja [2]. Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro

duomenimis, 2011 – 2017 m. buvo užregistruotos 26203 pirminės klubo sąnario keitimo operacijos, kurių

dažniausios priežastys yra šios:

1. Pirminė artrozė (66,37 %) – tai progresuojanti degeneracinė sąnarių liga, pažeidžianti sąnarinę

kremzlę bei sąnarį supančias struktūras [16]. Artrozė pasireiškia net 25 % žmonių, sulaukusių 85 m.

amžiaus, bei yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių Lietuvoje [17, 18]. Liga dažniausiai

pažeidžia klubo, kelio bei pirmąjį metatarsofalanginį sąnarį [18]. Artrozę sąlygoja įvairių rizikos

veiksnių sąveika, kurie klasifikuojami į dvi grupes [18, 19]:

Bendrieji rizikos faktoriai:

Amžius – vyresniame amžiuje didėja sąnarinės kremzlės pažeidimo tikimybė, nes

kremzlė blogiau atlaiko jai tenkantį krūvį, blogėja kremzlės matrikso sintezė, plonėja

sąnarinis audinys [18]. Taip pat silpsta raumenys bei mažėja raiščių elastingumas

[18].

Lytis – liga dažniau pasireiškia moterims virš 50 m. amžiaus. Manoma, kad tai susiję

su postmenopauziniais pokyčiais [18].

Nutukimas – didelis kūno svoris sąlygoja didesnį krūvį, tenkantį klubo sąnariui

judesių metu [16]. Dėl svorio perkrovos kaulai tampa mažiau elastingi, didėja

sąnarinės kremzlės pažeidimo rizika [18].

Genetika – genetinių veiksnių įtaka vis dar tyrinėjama, tačiau manoma, kad

genetiniai faktoriai didina klubo sąnario osteoartozės riziką apie 60 % [16, 18]. Su

klubo sąnario osteoartrozės išsivystymo rizika yra susiję genai, kurie reguliuoja

uždegiminius procesus bei klubo sąnario vystymąsi [16, 18].

16

Profesija – ilgalaikė sąnarių apkrova dirbant sunkų fizinį darbą (sunkių daiktų

krovimas) ar profesionaliai sportuojant gali sąlygoti klubo sąnario artrozės vystymąsi

[18].

Su sąnariu susiję rizikos faktoriai:

Sąnario displazija - dėl įgimtų pokyčių (gūžduobės displazija, klubo panirimas, varus

ar valgus deformacija) mechaninis krūvis sąnario paviršiuje pasiskirsto nevienodai,

o tai gali sąlygoti koksartrozės atsiradimą vėlesniame amžiuje [18, 19].

Trauma – sąnario traumos, intrasąnariniai lūžiai sąlygoja sąnarinio paviršiaus

pokyčius, dėl kurių krūvis, tenkantis klubui, pasiskirsto netolygiai ir vystosi

degeneraciniai pokyčiai [19].

Koksartrozė paprastai pasireiškia skausmais sėdmenų, šlaunų, kirkšnies srityje [18].

Pradžioje skauda tik einant, ligai progresuojant – mažėja judesių amplitudė, vystosi „anties“ eisena,

šlaunų bei sėdmenų raumenų atrofija, sutrinka ir tampa skausminga šlaunies išorinė rotacija [17,

18]. Dažniausiais koksartrozės gydymo metodas – klubo sąnario keitimo operacija [20].

2. Šlaunikaulio kaklo lūžis (21,24 %) – tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių traumų [20].

Daugumą lūžių sąlygoja mažos energijos trauma (kritimas ant klubo sąnario iš stovimos padėties ar

lovos), ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze [20, 21]. Jaunesniame amžiuje

šlaunikaulio kaklo lūžiai sudaro apie 2 – 5 % visų lūžių ir dažniausiai įvyksta dėl didelės kinetinės

energijos traumos (autoįvykis, kritimas iš didelio aukščio) [20, 21]. Lūžio gydymo metodo

parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, bendroji sveikatos būklė,

gretutinės ligos, šlaunikaulio kaklo lūžio fragmentų poslinkis (Garden klasifikacija) bei sąnario

būklė (artroziniai pokyčiai) [20]. Pilnas klubo sąnario protezavimas indikuotinas pacientams,

kuriems nustatytas šlaunikaulio kaklo lūžis su dislokacija, paciento amžius 60 – 80 m. bei gera

funkcinė būklė ir fizinis aktyvumas [20]. Manoma, kad iki 2050m. šių lūžių skaičius dramatiškai

padidės, dėl senėjančios populiacijos ir su tuo susijusiais rizikos veiksniais [21]:

Amžius – didėjant amžiui lūžių dažnumas didėja [22]. Asmenims, sulaukusiems 50 m. rizika

per likusį gyvenimą patirti osteoporotinį lūžį yra vidutiniškai 40 – 50 % moterims bei 13 –

22 % vyrams [22]. Tai susiję su amžiniais kaulinio tankio pokyčiais bei osteoporoze [23].

Taip pat senstant blogėja pusiausvyra, rega, klausa, didėja griuvimų bei jų sąlygotų lūžių

rizika [21].

Lytis – šlaunikaulio kaklo lūžiai yra dažnesni moterims (71,9 %) nei vyrams (28,1 %), o

perimenopauzės laikotarpiu, moterims nustatyta net 2,9 karto didesnė lūžių rizika [21, 22].

17

Taip pat verta paminėti, jog moterims šlaunikaulio kaklo lūžiai dažniausiai įvyksta

vyresniame amžiuje nei vyrams: 82 m. moterims ir 77 m. vyrams [24].

Kaulų mineralinis tankis – mažėjant kaulų mineralinei masei, retėja trabekulinis audinys,

kaulai tampa ne tokie tvirti ir lūžta nuo menkos traumos [25].

Kūno masės indeksas – didesnę lūžių riziką turi tie pacientai, kurių kūno masės indeksas

yra mažesnis (< 22), lyginant su pacientais, kurių kūno masės indeksas svyruoja tarp 22 ir

25 [26].

3. Aseptinė nekrozė (5,98 %) – šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė yra būklė, kurios metu įvyksta

kaulinio audinio ląstelių žūtis dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo [27]. Pagrindiniai aseptinės nekrozės

rizikos veiksniai:

Trauma – traumos metu yra mechaniškai sutrikdoma šlaunikaulio galvos kraujotaka,

paprastai įvykus šlaunikaulio galvos ar šlaunikaulio kaklo lūžiui, kai pažeidžiama

šlaunikaulio galvą maitinanti kraujagyslė (vidinė apsukinė šlaunies arterija) [27].

Kortikosteroidų vartojimas – tai dažniausia netrauminės aseptinės nekrozės priežastis

[28]. Manoma, kad didelės gliukokortikoidų dozės (>20 mg prednizolono per dieną)

sąlygoja riebalų kaupimąsi kaulų čiulpuose bei blogina kaulo kraujotaką [27].

Alkoholis – gausus alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia adipogeneze bei

sumažėjusia kraujo forminių elementų gamyba kaulų čiulpuose [27]. Tai gali lemti osteocitų

pažeidima bei aseptinę kaulo nekrozę [27].

Šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė paprastai progresuoja, įvyksta negrįžtamas sąnarinio

paviršiaus pažeidimas [28]. Klubo sąnario endoprotezavimas atliekamas tada, kai konservatyvus

gydymas neefektyvus arba vėlyvose stadijose, kai negalima taikyti kitų chirurginio gydymo metodų

[20]. Operacinis gydymas, taikant totalinį klubo sąnario endoprotezavimą, pasižymi nedideliu

komplikacijų dažniu, geru išgyvenamumu bei reikšmingu skausmo sumažėjimu [27].

4. Klubo sąnario displazija (3,03 %) – tai klubo sąnarį sudarančių kaulų ir kremzlinių struktūrų

anatominiai nuokrypiai [29]. Displazijai būdinga sekli, dislokuota į viršų ir į priekį gūžduobė bei

hipoplastiškas šlaunikaulis [29, 30]. Dėl šių anatominių pokyčių gūžduobė nepakankamai apgaubia

šlaunikaulio galvą, vystosi klubo sąnario raumenų, sėdimojo nervo sutrumpėjimas, storėja sąnarinė

kapsulė, ilgainiui progresuoja osteoartritiniai pokyčiai, gali įvykti sąnarinės lūpos plyšimas [29, 30].

Galimi įvairūs chirurginio gydymo metodai:

Klubo sąnario artroskopija - atliekama tik esant I° displazijai pagal Crow (rentgenologiškai

nustatyta mažesnė nei 50 % šlaunikaulio galvos subliuksacija) [20].

18

Periacetabulinė bei šlaunikaulio osteotomija – rekomenduojama jauniems pacientams,

kuriems nestipriai išreikšta klubo sąnario artrozė [20].

Klubo sąnario endoprotezavimas – gali būti taikomas esant įvairių laipsnių displazijai [20].

Klubo sąnario keitimo operacijos rezultatai priklauso nuo displazijos tipo – kuo mažesnis

displazijos laipsnis, tuo geresni rezultatai [20].

5. Potrauminė artrozė (1,90 %) – klubo sąnario traumos, tokios kaip sąnarinės lūpos plyšimas bei

gūžduobės lūžiai, sąlygoja blogesnį krūvio bei sąnarinio skysčio pasiskirstymą tarp šlaunikaulio

galvos ir gūžduobės sąnarinių paviršių [27]. Laiku nepritaikius tinkamo gydymo, blogėja klubo

sąnario biomechanika, vystosi artroziniai pokyčiai ir atsiranda lėtiniai skausmai [27]. Tuomet

reikalingas chirurginis gydymas: totalinis klubo sąnario endoprotezavimas, kuris esant potrauminei

artrozei gali būti techniškai sudėtingesnis, dėl kaulų deformacijų [31].

6. Reumatoidinis artritas (0,71 %) – tai sisteminė autoimuninė liga, sąlygojanti lėtinę,

progresuojančią sąnarių destrukciją bei poliartritą (18). Ligos pradžia paprastai lėtinė, pradžioje

patinsta ir tampa skausmingi rankų pirštų (ypač II ir III) proksimaliniai interfalanginiai,

metakarpofalanginiai, riešų ir metatarsofalanginiai sąnariai [18]. Ligai progresuojant pažeidžiami ir

alkūnių, kelių, klubų sąnariai [18]. Reumatoidinio artrito atveju skausmai ir tinimai būna atkaklūs,

vystosi aplinkinių raumenų atrofija, atsiranda kelias valandas trunkantis rytinis sąstingis,

progresuoja sąnarių deformacija, apimami vis nauji sąnariai, prisideda tendovaginitai, bursitai [18].

Esant pažengusiai ligos stadijai, sutrikusiai sąnario funkcijai bei neefektyviam medikamentiniam

gydymui indikuotina klubo sąnario keitimo operacija [32].

9.3. Klubo sąnario endoprotezavimas, tipai

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija – tai ligos ar traumos pažeistos gūžduobės ir šlaunikaulio

galvos pakeitimas dirbtiniais implantais [33]. Šis gydymo metodas dažniausiai naudojamas klubo sąnario

osteoartrozei gydyti [20].

Klubo sąnario keitimo operacijai naudojamos skirtingos operacinės technikos:

Totalinis klubo sąnario endoprotezavimas – abu klubo sąnario komponentai pakeičiami dirbtiniais

implantais [34, 35].

Sąnarinius paviršius atnaujinanti operacija – šlaunikaulio galvos bei gūžduobės sąnariniai paviršiai

yra pašalinami ir pakeičiami metaliniais implantais [36]. Šio tipo operacija paprastai taikoma

19

jauniems pacientams, kurios privalumai yra kaulinio audinio išsaugojimas (pašalinama tik

susidėvėjusi kremzlė, o šlaunikaulio galva nenupjaunama), anatominių komponentų dydžių

išlaikymas, mažesnė dislokacijų rizika [20, 34, 37].

Klasikinės totalinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos metu padaromas pjūvis, tuomet

išnarinama šlaunikaulio galva bei nupjaunamas šlaunikaulio kaklas [20]. Vėliau naudojant specialius

instrumentus paruošiama gūžduobė bei šlaunikaulio kanalas ir implantuojami dirbtiniai sąnario

komponentai [20]. Klasikinį klubo sąnario endoprotezą paprastai sudaro trys dalys: šlaunikaulio

komponentas (stiebas), šlaunikaulio galva, gūžduobinis komponentas [20].

Endoprotezų sąnariniai paviršiai gali būti padengti įvairiomis medžiagomis [20]. Priklausomai nuo

medžiagos tipo, kuri kontaktuoja sąnaryje viena su kita, protezai klasifikuojami į keturias grupes:

1. metalas su polietilenu;

2. keramika su polietilenu;

3. keramika su keramika;

4. metalas su metalu [20, 38].

Klubo sąnario endoprotezo komponentams fiksuoti su kaulu gali būti naudojamos įvairios technikos

[38]. Išskiriami šie endoprotezų tipai:

cementinis – cementuojamas ir šlaunikaulinis, ir gūžduobinis komponentas į kaulą sušvirkštus

specialaus kaulinio cemento, kuriam sustingus, pritvirtinami endopotezo komponentai;

hibridinis – cementuojamas tik šlaunikaulinis komponentas, o gūžduobinis komponentas

tvirtinamas mechaniškai;

atvirkščias hibridinis – cementuojamas tik gūžduobinis komponentas, o šlaunikaulinis tvirtinamas

mechaniškai;

becementinis (mechaninis) – mechaniškai tvirtinamų komponentų paviršiaus padengimas gali būti

įvairus: akytas, grūdėtas, purkštas plazma, dengtas hidroksiapatitu [20, 38].

20

1 pav. Skirtingo tipo endoprotezai pagal tvirtinimo būdus [20]

2 pav. Kairėje: mechaninio, hibridinio, atvirkščio hibridinio, cementinio tvirtinimo endoprotezai

[20]

Lietuvoje 2011 – 2019 m. dažniausiai naudoti cementinio tvirtinimo implantai (75,45 % visų

pirminių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų), kurių išlikimo rezultatai yra geriausi [4, 20].

Klubo sąnario keitimo operacijos metu naudojami skirtingi operaciniai pjūviai: priekinis, priekinis-

šoninis, šoninis, užpakalinis ir kt. [20]. Lietuvoje daugiausia klubo sąnario endoprotezavimo operacijų

atliekama naudojant užpakalinį pjūvį (73 %) [4]. Pastaruoju metu, tobulėjant chirurginei technikai, vis

dažniau atliekamos minimaliai invazinės operacijos, o operacinis pjūvis siekia vos 5 – 7 cm [20].

21

9.4. Reabilitacija po klubo sąnario keitimo operacijos

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, reabilitacija – tai medicininių, socialinių, profesinių,

juridinių priemonių kompleksas taikomas, siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo [20]. Po klubo

sąnario keitimo operacijos reabilitacija ypač svarbi, nes tai yra gydymo ir slaugos proceso tęsinys,

padedantis atstatyti darbingumą bei pagerinti gyvenimo kokybę [5]. Po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos praėjus 7 - 10 dienų pacientas siunčiamas stacionarinei reabilitacijai, kuri trunka 18 dienų [5].

Pooperacinės reabilitacijos po klubo sąnario endoprotezavimo pagrindiniai tikslai:

1. Saugaus mobilumo mokymas;

2. Jėgos bei sąnario funkcijos atsikūrimas;

3. Operuotos galūnės bei liemens ir sėdmenų raumenų stiprinimas;

4. Skausmo mažinimas;

5. Komplikacijų prevencija: giliųjų venų trombozė, infekcija;

6. Pooperacinių žaizdų gydymas;

7. Anemijos korekcija;

8. Psichoemocinės būklės gerinimas;

9. Gretutinių ligų kontrolė;

10. Paciento mokymas teisingai judėti ir apsitarnauti atliekant kasdienes veiklas [5, 39].

Reabilitaciją vykdo specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas reabilitologas, slaugytoja,

kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, palatos draugas, artimieji [5].

Pacientas šioje komandoje turi būti aktyvus dalyvis, motyvuotas kuo greičiau sugrįžti į kasdienę veiklą bei

suvokiantis reabilitacijos priemonių svarbą ir galintis spręsti iškilusias problemas [5, 40].

Siekiant įgyvendinti iškeltus reabilitacijos tikslus, naudojamos kompleksinės reabilitacijos

priemonės, kurios taikomos nepertraukiamai, individualizuotai, nuolat vertinant efektyvumą [5]. Po klubo

sąnario keitimo operacijos dažniausiai taikomos šios reabilitacijos priemonės:

1. Medikamentai – analgetikai, NVNU (skausmo kontrolei), antikoaguliantai (tromboembolijų

profilaktikai);

2. Gretutinių ligų palaikomasis gydymas;

3. Kineziterapija – kiekvienam pacientui individuali tausojanti – treniruojanti kineziterapijos

programa, skirta raumenų stiprinimui bei protezuoto sąnario funkcijos bei judesių amplitudės

gerinimui. Galima kineziterapija vandenyje, pilnai sugijus pooperacinei žaizdai;

22

4. Fizioterapija – galima taikyti magnetoterapiją, elektrostimuliaciją, Bioptron šviesos terapiją,

krioterapiją;

5. Masažas – taikomas pilnai sugijus pooperacinei žaizdai;

6. Kompresinė terapija – taikoma siekiant sumažinti kojų tinimą;

7. Ergoterapija – pacientas mokomas atlikti kasdienes veiklas, apsitarnauti;

8. Socialinio darbuotojo konsultacija – sprendžiami įvairūs socialiniai klausimai [5, 41].

Reabilitacijos efektyvumą galima įvertinti remiantis šiais kriterijais:

Vaistų poreikio sumažėjimas;

Grįžimas į kasdienę veiklą;

Ligos simptomų sumažėjimas;

Psichoemocinės būklės pagerėjimas;

Gyvenimo kokybės pagerėjimas [41].

Po atliktos klubo sąnario keitimo operacijos pacientai kuo greičiau nori sugrįžti į įprastą kasdienį

gyvenimą [40]. Tam pasiekti reikalinga aplinkinių pagalba bei kompleksinių reabilitacijos priemonių

taikymas ir ilgalaikė priežiūra, ypač vyresnio amžiaus pacientams [40]. Kad pagalba būtų veiksminga, labai

svarbu užtikrinti glaudžius paciento, slaugytojų ir artimųjų tarpusavio santykius bei paciento motyvaciją

[40]. Tai padeda pacientui greičiau prisitaikyti prie aplinkos, saugiai judėti, naudotis pagalbinėmis

priemonėmis, nukraunančiomis klubo sąnarį, taip išvengiant sąnario skausmo bei mažinant išnirimų riziką

[5, 40].

9.5. Skirtingų veiksnių įtaka reabilitacijos efektyvumui

Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra vienas sėkmingiausių degeneracinių sąnarių ligų

gydymo metodų [1]. Tačiau gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo operacinės technikos ar protezo tipo,

bet ir nuo taikytos pooperacinės reabilitacijos programos bei individualių su pacientu susijusių veiksnių,

tokių kaip lytis, amžius, kūno masės indeksas, liga, ligos trukmė iki operacijos [7, 42].

Vienas iš veiksnių, lemiančių reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos, yra

lytis [7]. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, moteriška lytis yra susijusi su blogesniu judėjimo

funkcijų atsikūrimu po klubo sąnario pakeitimo [7]. H. K. Vincent ir kt. pastebėjo, jog vyrų šlaunies

raumenų jėgos, judesių amplitudės per operuotą klubo sąnarį bei savarankiškumo indekso rodikliai po

reabilitacijos pagerėjo labiau nei moterų [7]. Manoma, jog šiuos skirtumus lemia vyresnis moterų amžius,

23

mažesnis kasdienis fizinis aktyvumas bei didesnis gretutinių ligų skaičius lyginant su vyrais [43]. Taip pat

moterims dažniau nei vyrams buvo diagnozuotas nutukimas, o su didesniu kūno svoriu susijęs operuoto

sąnario spaudimas gali sąlygoti didesnį pooperacinį skausmą bei mažinti reabilitacijos efektyvumą [43].

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis reabilitacijos efektyvumą, yra paciento amžius. Vyresnis amžius

yra siejamas su mažesniu pooperacinės reabilitacijos efektyvumu [7]. Viena iš mažesnio funkcionalumo

priežasčių po klubo sąnario endoprotezavimo yra vyresnio amžiaus žmonių skausmo suvokimas [7].

Manoma, jog vyresni pacientai pooperacinį skausmą suvokia kaip nesugijusių sąnario struktūrų požymį ir

vengia įdėti daugiau fizinių pastangų atliekant reabilitacijos pratimus, tokiu būdu sulėtindami

funkcionalumo atgavimo procesą [44].

KMI taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui po klubo sąnario keitimo operacijos.

Tyrimų metu nustatyta, kad didesnį kūno masės indeksą turinčių pacientų judėjimo funkcijos pagerėjimas

po stacionarinės reabilitacijos bei praėjus 6 mėn. po operacijos yra mažesnis lyginant su normalaus svorio

tiriamaisiais [45]. Taip pat pastebėta, jog pacientai, kurių KMI ≥35 kg/m2, turi didesnę pooperacinių

infekcijų bei išnirimų riziką [6]. Tačiau vertinant skausmo intensyvumo pokyčius praėjus 6 mėn. po klubo

sąnario keitimo operacijos nustatyta, jog skausmo sumažėjimas buvo didesnis tose tiriamųjų grupėse,

kuriems nustatytas didelio laipsnio nutukimas [45].

Judėjimų funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos priklauso ir nuo ligos,

sąlygojusios sąnario pažeidimą. Vienos dažniausių klubo sąnario keitimo operacijos priežasčių yra pirminė

artrozė, reumatoidinis artritas bei avaskulinė nekrozė [46]. Koksartrozės diagnozė yra siejama su geresniu

judėjimo funkcijos atsikūrimu po klubo sąnario keitimo operacijos lyginant su sergančiaisiais reumatoidiniu

artritu ar avaskuline nekroze [46]. Lyginant skausmo intensyvumo pokyčius priklausomai nuo

endoprotezavimo operacijos priežasties, nustatyta, jog reumatoidiniu artritu sergantys pacientai jautė

didesnį skausmą ankstyvajame reabilitacijos etape bei praėjus 2 m. po operacijos nei sergantieji klubo

sąnario artroze [47].

Ligos trukmė iki operacijos taip pat gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui. Literatūros apie

ligos trukmės įtaką judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo operacijos nebuvo rasta. Tačiau

vertinant ligos trukmės iki klubo sąnario endoprotezavimo operacijos įtaką gyvenimo kokybei, ryšio tarp

ligos trukmės ir pooperacinių išeičių nebuvo nustatyta [48].

24

10. TYRIMO METODIKA

10.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)

Tyrimas vyko 2019 – 2020 m. Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje.

Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 96 bei įstaigos vadovo sutikimas,

pasirašytas susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

10.2. Tyrimo objektas

Pacientai po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems buvo taikomos kompleksinės

pooperacinės reabilitacijos paslaugos Birštono „Eglės“ sanatorijoje, medicininės reabilitacijos skyriuje.

10.3. Tiriamųjų imtis

Į tyrimą buvo įtraukti 100 pacientų po klubo sąnario keitimo operacijos, kuriems antro lygio

reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos Birštono „Eglės“ sanatorijoje 2017 - 2019 m. Pacientai tyrimui

atrinkti atsitiktine tvarka.

10.4. Tyrimo metodai

Siekiant nustatyti pooperacinės reabilitacijos poveikį judėjimo funkcijų atsikūrimui pacientams po

klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės ir

patomechaniniais aspektais buvo atlikta retrospektyvinė medicininių dokumentų analizė. Kokie duomenys

buvo renkami iš pacientų ligos istorijų pateikta 1 priede. Iš gautų medicininių dokumentų duomenų buvo

vertinamas skausmo intensyvumas balais (pagal VAS), modifikuotas Keitel, Barthel indeksas, operuotos

galūnės šlaunies raumenų jėga, šlaunies atitraukimo, lenkimo bei tiesimo amplitudė per klubo sąnarį prieš

ir po reabilitacijos. Siekiant įvertinti reabilitacijos programos efektyvumą, buvo lyginamas šių įverčių

25

skirtumas reabilitacijos pradžioje bei po reabilitacijos. Taip pat duomenys buvo lyginami skirtingose

grupėse priklausomai nuo KMI, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei priežasties, dėl kurios atlikta klubo

sąnario keitimo operacija. Pagal lytį tiriamieji suskirstyti į vyrų ir moterų grupes. Remiantis Pasaulio

sveikatos organizacija (PSO), tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: pacientai iki 65 m.

amžiaus bei 65 m. amžiaus ir vyresni pacientai. Pagal KMI buvo išskirtos penkios tiriamųjų grupės:

normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I° nutukimas (KMI 30 – 34,9

kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2). Pagal ligos trukmę

tiriamieji skirstyti į tris grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau

metų. Išskirtos grupės pagal ligą: koksartrozė, šlaunikaulio kaklo lūžis bei avaskulinė nekrozė.

10.5. Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2010 ir IBM SPSS 20,0 for

Windows statistinius paketus. Dviems priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Vilkoksono

kriterijus, nepriklausomoms imtims – Mano Vitnio bei Kruskalio Voliso kriterijus. Kruskalio Voliso

neparametrinis kriterijus taikytas tada, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei dvi. Kiekybiniai duomenys

pateikiami kaip mediana (xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis (𝑥 ) – xme(xmin -

xmax; 𝑥 ), kokybiniai – procentais. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti

statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p – reikšmė) buvo mažesnis nei

pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α = 0,05).

26

11. TYRIMO REZULTATAI

11.1. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika

3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

Tyrime dalyvavo 100 pacientų, iš kurių 42 (42%) vyrų ir 58 (58%) moterų (3 pav.). Pacientų,

kuriems buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, amžiaus vidurkis yra 63,48 (1,248) m. Pagal lytį

jaunesni buvo vyrai, jų amžiaus vidurkis 62,02 (1,865) m., o moterų 64,53 (1,674) m. (4 pav.).

42%58%

Vyrai Moterys

27

4pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Tiriamųjų kūno masės indekso vidurkis 28,66 (0,498) kg/m2. Moterų KMI vidurkis (28,9

(0,786) kg/m2) buvo šiek tiek didesnis nei vyrų (28,34 (0,486) kg/m2) (5pav.).

5 pav. Vyrų ir moterų kūno masės indekso vidurkis

62.02

64.53

60.5

61

61.5

62

62.5

63

63.5

64

64.5

65

Amžiaus vidurkis

Vyrai Moterys

28.34

28.9

28

28.1

28.2

28.3

28.4

28.5

28.6

28.7

28.8

28.9

29

KMI

Vyrai Moterys

28

Dažniausia priežastis, dėl kurios atlikta klubo sąnario keitimo operacija, buvo pirminė koksartrozė.

Dėl šios priežasties buvo operuoti 93 (93%) pacientų. Dėl šlaunikaulio kaklo lūžių operuoti 4 (4%), o dėl

aseptinės kaulo nekrozės operuoti 3 (3%) pacientai (6 pav.).

6 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal klubo sąnario endoprotezavimo priežastis

Vidutinė ligos trukmė iki operacijos atlikimo buvo 5,45 (0,600) metų. Vyrų tarpe ligos trukmė buvo

mažesnė 4,07 (0,533) m. lyginant su moterų 6,45 (0,944) m. (7 pav.).

93%

3% 4%

Pirminė koksartrozė Aseptinė nekrozė Šlaunikaulio kaklo lūžis

29

7 pav. Pacientų pasisikirstymas pagal ligos trukmę

11.2. Reabilitacijos programos efektyvumo po klubo sąnario keitimo operacijos

įvertinimas

Tyrimo metu siekiant įvertinti reabilitacijos efektyvumą po klubo sąnario keitimo operacijos buvo

lyginami pacientų skausmo intensyvumo, Keitel, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių

amplitudės per operuotą sąnarį įverčiai reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.

Pirmąją reabilitacijos dieną skausmo intensyvumo įverčių mediana 5 (0 – 9) balai, o paskutinę

reabilitacijos dieną 2 (0 – 4) balai (8 pav.). Galima teigti, jog skausmo intensyvumo įvertis balais po

reabilitacijos sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).

6.45

4.07

0

1

2

3

4

5

6

7

Vyrai Moterys

Ligos trukmė iki operacijos (metais)

30

8 pav. Tiriamųjų skausmo intensyvumo įvertis balais prieš ir po reabilitacijos

Prieš reabilitaciją apatinės galūnės funkciją atspindinčio Keitel indekso įverčių mediana buvo 14 (7

– 25) balų, po reabilitacijos – 26,5 (13 - 48) balo (9 pav.). Po reabilitacijos Keitel indekso įvertis padidėjo

statistiškai reikšmingai (p<0,001).

9 pav. Tiriamųjų Keitel indekso įvertis balais prieš ir po reabilitacijos

31

Pirmąją reabilitacijos dieną modifikuoto Barthel indekso įverčių mediana buvo 65 (45 – 90) balai,

o po reabilitacijos – 80 (60 – 95) balų (10 pav.). Galima teigti, jog savarankiškumą atspindintis modifikuoto

Barthel indekso įvertis po reabilitacijos padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).

10 pav. Tiriamųjų modifikuoto Barthel indekso įvertis prieš ir po reabilitacijos

Vertinant tiriamųjų judesių amplitudę per operuotą klubo sąnarį, nustatyta, kad šlaunies atitraukimo

amplitudės įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 15 (0 – 35)°, lenkimo – 60 (15 – 105)°, o tiesimo – 0 (-

25 – 10)°. Po reabilitacijos šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių mediana siekė 25 (3 - 45)°, lenkimo -

90 (15 - 123)°, o tiesimo - 6 (0 - 18)° (11, 12, 13 pav.). Galima teigti, jog judesių amplitudės įverčių

padidėjimas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001).

32

11 pav. Tiriamųjų šlaunies atitraukimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį

prieš ir po reabilitacijos

12 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį


33

13 pav. Tiriamųjų šlaunies lenkimo amplitudės įverčiai laipsniais per operuotą klubo sąnarį


Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių mediana prieš reabilitaciją siekė 3 (2 – 4) balus,

o po reabilitacijos 4 (3 – 5) balus (13 pav.). Šlaunies raumenų jėgos įverčių pokytis yra statistiškai

reikšmingas (p<0,001).

14 pav. Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėga (balais) prieš ir po reabilitacijos

34

11.3. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai

nuo lyties

Lyginant tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos buvo nustatyta, jog moterų

skausmo intensyvumo įverčių skirtumo mediana buvo 3 (0 - 7), vyrų taip pat 3 (1 - 7) balai. Tarp vyrų ir

moterų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,845) (1 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo

skirtumo tarp lyčių nebuvo nustatyta (p=0,130). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana tarp moterų buvo

11 (2 - 25), tarp vyrų 11,5 (5 - 26) balo (1 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo lyties,

statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,613). Barthel indekso įverčių skirtumo

mediana tarp moterų buvo 15 (5 - 30), tarp vyrų 15 (5 - 40) balų (1 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp vyrų ir

moterų taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,895). Jėgos įverčių skirtumo mediana moterų tarpe

buvo 1 (0 - 2), vyrų tarpe 1 (0 - 2) balas (1 lentelė).

Lyginat judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumus prieš ir po reabilitacijos

priklausomai nuo lyties, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana tarp

vyrų 10 (2 - 35)°, tarp moterų 11 (0 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 25 (0

- 55)°, tarp moterų 24,5 (0 - 52)°, šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tarp vyrų 5 (0 - 23)°, tarp

moterų 5 (0 - 25)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,964, p=0,853, p=0,406) (1

lentelė).

1 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo

lyties

Rodiklis Lytis Mediana Minimali –

maksimali reikšmė

p reikšmė

Skausmo

intensyvumo įverčių

skirtumas prieš ir po

reabilitacijos (balais)

Vyrai 3 0 - 7 0,845

Moterys 3 1 - 7

Keitel indekso įverčių



Vyrai 11 2 - 25 0,130

Moterys 11,5 5 - 26

Vyrai 15 5 - 30 0,613

35

Barthel indekso

įverčių skirtumas

prieš ir po


Moterys 15 5 - 40

Šlaunies raumenų

jėgos įverčių



Vyrai 1 0 - 2 0,895

Moterys 1 0 - 2

Šlaunies atitraukimo

amplitudės įverčių


reabilitacijos

(laipsniais)

Vyrai 10 2 - 35 0,964

Moterys 11 0 - 45

Šlaunies lenkimo



reabilitacijos

(laipsniais)

Vyrai 25 0 - 55 0,853

Moterys 24,5 0 - 52

Šlaunies tiesimo



reabilitacijos

(laipsniais)

Vyrai 5 0 - 23 0,406

Moterys 5 0 - 25

11.4. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo

amžiaus

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos vyresnio amžiaus žmogaus apibrėžimu, tiriamieji buvo

suskirstyti į dvi amžiaus grupes: jaunesni pacientai (iki 65 m. amžiaus) bei vyresni pacientai (65 m. amžiaus

ir vyresni) [42].

Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos jaunesnių ir

vyresnių pacientų amžiaus grupėse. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas

skirtingose amžiaus grupėse gauti tokie rezultatai: mediana jaunesnių pacientų grupėje – 3 (0 - 7), vyresnių

– 3 (0 - 7) balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,825) (2 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos gautas statistiškai reikšmingas

skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų (p<0,05). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana

pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje 13 (2 - 26), o 65 m. ir vyresnių – 10 (4 - 23) balų (2 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo amžiaus

statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,843). Barthel indekso įverčių skirtumo

36

mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje buvo 15 (5 - 40), o 65 m. ir vyresnių taip pat 15 (5 - 35) balų

(2 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp jaunesnių

ir vyresnių pacientų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,800). Jėgos įverčių skirtumo mediana jaunesnių

tiriamųjų tarpe buvo 1 (0 - 2), vyresniųjų taip pat 1 (0 - 2) balas (2 lentelė).


priklausomai nuo amžiaus, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana

tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 9 (0 - 35)°, 65 m. ir vyresnių 12 (3 - 45)°, šlaunies lenkimo amplitudės

skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 25 (0 - 50)°, 65 m. ir vyresnių 24 (0 - 55)°, šlaunies

tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų iki 65 m. amžiaus grupėje 6 (0 - 25)°, 65 m. ir vyresnių 5

(0 - 18)°. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,069, p=0,986, p=0,388) (2 lentelė).

2 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo

amžiaus

Rodiklis Amžius Mediana Minimali –

maksimali reikšmė

p reikšmė

Skausmo intensyvumo

įverčių skirtumas prieš ir po


Iki 65 m. 3 0 - 7 0,825

65 m. ir vyresni 3 0 - 7

Keitel indekso įverčių



Iki 65 m. 13 2 - 26 <0,05

65 m. ir vyresni 10 4 - 23

Barthel indekso įverčių



Iki 65 m. 15 5 - 40 0,843

65 m. ir vyresni 15 5 - 35

Šlaunies raumenų jėgos



Iki 65 m. 1 0 - 2 0,800


Šlaunies atitraukimo

amplitudės įverčių skirtumas


(laipsniais)

Iki 65 m. 9 0 - 35 0,069

65 m. ir vyresni 12 3 - 45

37

Šlaunies lenkimo amplitudės


reabilitacijos (laipsniais)

Iki 65 m. 25 0 - 50 0,986

65 m. ir vyresni 24 0 - 55

Šlaunies tiesimo amplitudės



Iki 65 m. 6 0 - 25 0,388



nuo kūno masės indekso

Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta kūno masės indekso klasifikacija, tiriamieji

buvo suskirstyti į grupes: normalus svoris (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (KMI 25 – 29,9 kg/m2), I°

nutukimas (KMI 30 – 34,9 kg/m2), II° nutukimas (KMI 35 – 39,9 kg/m2), III° nutukimas (KMI > 40 kg/m2)

[45].

Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas priklausomai nuo KMI gauti tokie

rezultatai: normalaus svorio pacientų grupėje 3 (1 - 7), antsvorio turinčių pacientų grupėje 3 (1 - 7), pacientų

grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 3 (1 - 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 2 (0

- 4), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas 3 (2 - 4) balai. Palyginus tiriamųjų skausmo

intensyvumo pokytį prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo KMI buvo gautas statistiškai reikšmingas

skirtumas (p<0,05) (3 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo kūno masės

indekso statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,051). Keitel indekso įverčių skirtumo

mediana skirtingose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo KMI: normalus svoris 13 (6 - 26), antsvoris 11 (4

- 22), I° nutukimas 10,5 (4 - 22), II° nutukimas 9 (2 - 19), III° nutukimas 6,5 (5 - 16) balo (3 lentelė).

Barthel indekso įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 20 (10 - 40), antsvorio

turinčių pacientų grupėje 15 (5 - 30), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų

grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 15 (5 - 25), pacientų grupėje, kuriems nustatytas III° nutukimas

7,5 (5 - 15) balo. Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo

KMI skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumo mediana normalaus svorio pacientų

grupėje 1 (0 - 2), antsvorio turinčių pacientų grupėje 1 (0 - 1), pacientų grupėje, kuriems nustatytas I°

38

nutukimas 1 (1 - 2), pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 1 (0 - 2), pacientų grupėje, kuriems

nustatytas III° nutukimas 0,5 (0 - 1) balo. Raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp

skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo KMI buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05) (3 lentelė).

Buvo palygintas judesių amplitudžių per operuotą klubo sąnarį skirtumas prieš ir po reabilitacijos

priklausomai nuo KMI. Šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų

grupėje 12.5 (2 - 35)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 10 (3 - 45)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas

I° nutukimas 10 (3-20)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 10 (3 - 18)°, pacientų grupėje,

kuriems nustatytas III° nutukimas 9 (0 - 19)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,396).

Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana normalaus svorio pacientų grupėje 25 (0 - 50)°, antsvorio

turinčių pacientų grupėje 30 (4 - 55)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 18 (0 - 43)°,

pacientų grupėje, kuriems nustatytas II° nutukimas 14 (0 - 52)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas III°

nutukimas 30 (20 - 39)°, skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo

mediana normalaus svorio pacientų grupėje 5,5 (0 - 25)°, antsvorio turinčių pacientų grupėje 5 (0 - 22)°,

pacientų grupėje, kuriems nustatytas I° nutukimas 5 (0 - 23)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas II°

nutukimas 4 (0 - 15)°, pacientų grupėje, kuriems nustatytas 1,5 (0 - 6)°, statistiškai reikšmingo skirtumo

nebuvo nustatyta (p=0,350) (3 lentelė).

3 lentelė. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos

priklausomai nuo KMI

Rodiklis KMI Mediana Minimali –

maksimali

reikšmė

p reikšmė

Skausmo intensyvumo įverčių

skirtumas prieš ir po reabilitacijos

(balais)

Normalus svoris (KMI

18,5 – 24,9 kg/m2)

3 1 – 7 <0,05

Antsvoris (KMI 25 –

29,9 kg/m2)

3 1 – 7

I° nutukimas (KMI 30

– 34,9 kg/m2)

3 1 – 4

II° nutukimas (KMI 35

– 39,9 kg/m2)

2 0 – 4

III° nutukimas (KMI >

40 kg/m2)

3 2 - 4

Keitel indekso įverčių skirtumas

prieš ir po reabilitacijos (balais)


18,5 – 24,9 kg/m2)

13 6 - 26 0,051


29,9 kg/m2)

11 4 – 22


– 34,9 kg/m2)

10,5 4 – 22

39


– 39,9 kg/m2)

9 2 – 19


40 kg/m2)

6.5 5 - 16

Barthel indekso įverčių skirtumas



18,5 – 24,9 kg/m2)

20 10 - 40 <0,05


29.9 kg/m2)

15 5 – 30


– 34,9 kg/m2)

15 5 – 25


– 39,9 kg/m2)

15 5 – 25


40 kg/m2)

7,5 5 - 15

Šlaunies raumenų jėgos įverčių


(balais)


18,5 – 24,9 kg/m2)

1 0 - 2 <0,05


29,9 kg/m2)

1 0 - 1


– 34.9 kg/m2)

1 1 – 2


– 39,9 kg/m2)

1 0 – 2


40 kg/m2)

0,5 0 - 1

Šlaunies atitraukimo amplitudės




18,5 – 24,9 kg/m2)

12,5 2 - 35 0,396


29,9 kg/m2)

10 3 – 45


– 34,9 kg/m2)

10 3 – 20


– 39,9 kg/m2)

10 3 – 18


40 kg/m2)

9 0 - 19





18,5 – 24,9 kg/m2)

25 0 - 50 <0,05


29,9 kg/m2)

30 4 – 55


– 34,9 kg/m2)

18 0 – 43


– 39,9 kg/m2)

14 0 – 52


40 kg/m2)

30 20 – 39


18,5 – 24,9 kg/m2)

5,5 0 – 25 0,350

40





29,9 kg/m2)

5 0 – 20


– 34,9 kg/m2)

5 0 – 23


– 39,9 kg/m2)

4 0 – 15


40 kg/m2)

1,5 0 - 6


nuo ligos trukmės

Pagal ligos trukmę iki klubo sąnario keitimo operacijos atlikimo tiriamieji buvo suskirstyti į tris

grupes: ligos trukmė iki 5 metų, ligos trukmė 5 – 10 metų, ligos trukmė 10 ir daugiau metų.

Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo

ligos trukmės. Apskaičiavus skausmo intensyvumo įverčių skirtumo medianas gauti tokie rezultatai: ligos

trukmė iki 5 metų – 3 (0 - 7), ligos trukmė 5 – 10 metų – 3 (0 - 5), ligos trukmė 10 ir daugiau metų 3 (1 - 5)

balai. Statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,643) (4 lentelė).

Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos statistiškai reikšmingo

skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo ligos trukmės nebuvo nustatyta (p=0,574). Keitel

indekso įverčių skirtumo mediana pacientų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 11,5 (5 - 25), ligos trukmė 5 –

10 metų – 11 (2 - 26), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10,5 (4 - 22) balo (4 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo ligos

trukmės statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,519). Barthel indekso įverčių

skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 15 (5 - 40), ligos trukmė 5 – 10 metų – 15 (10

- 30), ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 15 (5 - 35) balų (4 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų

pacientų grupių priklausomai nuo ligos trukmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,290). Jėgos įverčių

skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 1 (0 - 2), ligos trukmė 5 – 10 metų – 1 (0 - 1),

ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 1 (0 - 1) balas (4 lentelė).


priklausomai nuo ligos trukmės, buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės skirtumo

mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 10.5 (2 - 35)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 11 (3 - 45)°,

ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 10 (0 - 20)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,659).

41

Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos trukmė iki 5 metų – 25 (0 - 52)°, ligos

trukmė 5 – 10 metų – 19 (0 - 50)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 25 (0 - 55)°, statistiškai reikšmingo

skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,888). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, kurių ligos

trukmė iki 5 metų – 5 (0 - 23)°, ligos trukmė 5 – 10 metų – 5 (0 - 25)°, ligos trukmė 10 ir daugiau metų – 5

(0 - 10)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,480) (4 lentelė).

4 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos

priklausomai nuo ligos trukmės

Rodiklis Ligos trukmė Mediana Minimali –

maksimali

reikšmė

p reikšmė



(balais)

Iki 5m. 3

0 - 7 0,643

5 – 10m. 3 0 - 5

10m. ir

daugiau

3 1 - 5

Keitel indekso įverčių skirtumas prieš ir

po reabilitacijos (balais)

Iki 5m. 11,5 5 - 25 0,574

5 – 10m. 11 2 - 26

10m. ir

daugiau

10,5 4 - 22

Barthel indekso įverčių skirtumas prieš

ir po reabilitacijos (balais)

Iki 5m. 15 5 - 40 0,519

5 – 10m. 15 10 - 30

10m. ir

daugiau

15 5 - 35



(balais)

Iki 5m. 1 0 - 2 0,290

42

5 – 10m. 1 0 - 1

10m. ir

daugiau

1 0 - 1

Šlaunies atitraukimo amplitudės įverčių


(laipsniais)

Iki 5m. 10,5 2 - 35 0,659

5 – 10m. 11 3 - 45

10m. ir

daugiau

10 0 - 20

Šlaunies lenkimo amplitudės įverčių


(laipsniais)

Iki 5m. 25 0 - 52 0,888

5 – 10m. 19 0 - 50

10m. ir

daugiau

25 0 - 55

Šlaunies tiesimo amplitudės įverčių


(laipsniais)

Iki 5m. 5 0 - 23 0,480

5 – 10m. 5 0 – 25

10m. ir

daugiau

5 0 - 10

11.7. Judėjimo funkcijos atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos

patomechaniniais aspektais

Pagal priežastį, dėl kurios atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, tiriamieji buvo suskirstyti į tris

grupes: operacija atlikta dėl pirminės koksartrozės, šlaunikaulio kaklo lūžio bei aseptinės kaulo nekrozės.

43

Buvo palygintas tiriamųjų skausmo intensyvumo pokytis prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo

priežasties, dėl kurios buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Apskaičiavus skausmo intensyvumo

įverčių skirtumo medianas gauti tokie rezultatai: pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 3 (0 - 7),

dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 2 (1 - 3), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 4 (0 - 5) balai. Statistiškai reikšmingo

skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,287) (5 lentelė). Išanalizavus Keitel indekso įverčių skirtumus prieš ir po

reabilitacijos statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų tiriamųjų grupių priklausomai nuo klubo

sąnario endoprotezavimo priežasties nebuvo nustatyta (p=0,630). Keitel indekso įverčių skirtumo mediana

pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 11 (2 - 26), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 13 (9 - 19), dėl

aseptinės kaulo nekrozės – 8,5 (5 - 25) balo (5 lentelė).

Palyginus Barthel indekso įverčių skirtumus prieš ir po reabilitacijos priklausomai nuo operacijos

priežasties statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p=0,356). Barthel indekso įverčių

skirtumo mediana pacientų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 15 (5 - 40), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio

– 10 (10 - 20), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 12,5 (10 - 15) balo (5 lentelė).

Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos tarp skirtingų

pacientų grupių priklausomai nuo klubo sąnario keitimo operacijos priežasties statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p=0,971). Jėgos įverčių skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 1 (0

- 2), dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 1 (1 - 1), dėl aseptinės kaulo nekrozės – 1 (1 - 1) balas (5 lentelė).


priklausomai nuo operacijos priežasties buvo gauti tokie rezultatai: šlaunies atitraukimo amplitudės

skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 10 (0 - 45)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio

– 11 (5 - 17)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 9,5 (5 - 18)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta

(p=0,960). Šlaunies lenkimo amplitudės skirtumo mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės –

25 (0 - 55)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 26 (10 - 43)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 31,5 (20 - 52)°,

statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,323). Šlaunies tiesimo amplitudės skirtumo

mediana tiriamųjų, operuotų dėl pirminės koksartrozės – 5 (0 - 25)°, dėl šlaunikaulio kaklo lūžio – 5 (4 -

12)°, dėl aseptinės kaulo nekrozės – 3,5 (0 - 4)°, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta

(p=0,219) (5 lentelė).

5 lentelė. Judėjimo funkcijų atsikūrimas po klubo sąnario keitimo operacijos patomechaniniais

aspektais

Rodiklis Liga Mediana Minimali –

maksimali

reikšmė

p reikšmė

44



(balais)

Pirminė

koksartrozė

3

0 - 7 0,287

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

2 1 - 3

Aseptinė kaulo

nekrozė

4 0 - 5

Keitel indekso įverčių skirtumas


Pirminė

koksartrozė

11 2 – 26 0,630

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

13 9 – 19

Aseptinė kaulo

nekrozė

8,5 5 - 25

Barthel indekso įverčių skirtumas


Pirminė

koksartrozė

15 5 - 40 0,356

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

10 10 - 20

Aseptinė kaulo

nekrozė

12,5 10 - 15



(balais)

Pirminė

koksartrozė

1 0 - 2 0,971

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

1 1 - 1

Aseptinė kaulo

nekrozė

1 1 - 1

Šlaunies atitraukimo amplitudės



Pirminė

koksartrozė

10 0 – 45 0,960

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

11 5 – 17

Aseptinė kaulo

nekrozė

9,5 5 - 18

Pirminė

koksartrozė

25 0 – 55 0,323

45




Šlaunikaulio

kaklo lūžis

26 10 – 43

Aseptinė kaulo

nekrozė

31,5 20 – 52




Pirminė

koksartrozė

5 0 – 25 0,219

Šlaunikaulio

kaklo lūžis

5 4 - 12

Aseptinė kaulo

nekrozė

3,5 0 – 4

46

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Aptariant tyrimo duomenis ir gautus rezultatus, galima teigti, jog dažniausiai klubo sąnario keitimo

operacija buvo atliekama dėl koksartrozės. Artrozė paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje. Tyrime

dalyvavusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 63,5 m., pagal lytį šiek tiek jaunesni buvo vyrai. Šie duomenys

atitinka klubo sąnario endoprotezavimo operacijų tendencijas Lietuvoje. Lietuvos sąnarių endoprotezavimo

registro duomenimis, dažniausiai klubo sąnario keitimo operacijos atliktos dėl pirminės artrozės 65 – 75

m. amžiaus pacientams [4].

Reabilitacijos programos po klubo sąnario endoprotezavimo efektyvumui įvertinti buvo palygintas

judėjimo funkciją atspindinčių rodiklių įverčių skirtumas prieš ir po reabilitacijos. Tiriamųjų skausmo

mediana pirmąją reabilitacijos dieną siekė 5 balus, o paskutinę reabilitacijos dieną – 2 balus (pagal VAS).

Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Panašūs duomenys buvo gauti ir A. Kadaar ir kt..

atliktame tyrime. Buvo gautas statiškai reikšmingas (p<0,001) skausmo pojūčio sumažėjimas nuo 8,8 iki

1,7 balo pagal VAS [49]. Keitel bei Barthel indekso įverčiai balais po reabilitacijos taip pat padidėjo

statistiškai reikšmingai (p<0,05). Keitel indekso mediana prieš reabilitaciją – 14 balų, po reabilitacijos –

26,5 balo. Barthel indekso mediana prieš reabilitaciją – 65 balai, po reabilitacijos – 80 balų. Panašus Keitel

ir Barthel indekso įverčių padidėjimas po reabilitacijos buvo nustatytas ir J. Jakubauskienės ir kt. atliktame

tyrime [5]. Vertinant šlaunies raumenų jėgos pokytį prieš ir po reabilitacijos, gautas statistiškai patikimas

skirtumas (p<0,05). Operuotos galūnės šlaunies raumenų jėgos mediana prieš reabilitaciją – 3 balai, po – 4

balai. J. Jakubauskienės ir kt. atliktame tyrime gauti panašūs rezultatai: po stacionarinės reabilitacijos

šlaunies raumenų jėga padidėjo nuo 3 iki 4 balų [5]. Taip pat buvo analizuojami judesių amplitudės per

operuotą klubo sąnarį pokyčiai prieš ir po reabilitacijos. Šlaunies atitraukimo amplitudė statistiškai

reikšmingai (p<0,05) padidėjo nuo 15 iki 25 laipsnių, lenkimo – nuo 60 iki 90 laipsnių, o tiesimo – nuo 0

iki 6 laipsnių. M. S. Krastanova ir kt. atliktame tyrime, taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05)

judesių amplitudės padidėjimas taikant kompleksinę reabilitacijos programą pacientams, po klubo sąnario

keitimo operacijos [50]. Taigi galima teigti, jog „Eglės“ sanatorijoje taikyta kompleksinė reabilitacijos

programa buvo efektyvi.

Vertinat judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno

masės indekso, lyties, amžiaus, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais, buvo tikėtasi geresnio

judėjimo funkcijų atsikūrimo vyrams, jaunesniems, mažesnį KMI turintiems, trumpiau sergantiems bei

operuotiems dėl koksartrozės pacientams.

47

Tyrimo metu nustatytas reabilitacijos poveikio skirtumas judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo

sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

Skausmo intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per operuotą klubo

sąnarį įverčių pokytis po reabilitacijos buvo didesnis mažesnį KMI turinčių pacientų grupėse. H. K. Vincent

ir kt. atliktame tyrime taip pat buvo nustatyta, jog pacientų, kurių KMI ≥ 40 kg/m2, judėjimo funkcija po

reabilitacijos atsikūrė statistiškai reikšmingai (p<0,05) blogiau, lyginant su normalaus svorio pacientais

[51].

E. Lungu ir kt. atliktame tyrime nustatyta, jog vyresnis amžius yra susijęs su blogesniu judėjimo

funkcijų atsikūrimu po klubo sąnario keitimo operacijos [42]. Šiame tyrime vertinant judėjimo funkcijos

atsikūrimą priklausomai nuo amžiaus, gautas statistiškai reikšmingas (p<0,05) Keitel indekso įverčio

skirtumas prieš ir po reabilitacijos. Keitel indekso pokytis buvo didesnis pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje.

Vertinant kitus judėjimo funkciją atspindinčius rodiklius statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.

Analizuojant judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo operacijos priklausomai nuo

lyties, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta

(p>0,05). Remiantis literatūros duomenimis, taikant kompleksinę reabilitacijos programą, judėjimo

funkcijos atsikūrimas buvo efektyvesnis vyrams [7]. Taip pat pastebėta, jog ligos, dėl kurios buvo atlikta

klubo sąnario endoprotezavimo operacija, išsivystymo mechanizmas turi įtakos judėjimo funkcijų

atsikūrimui. J. A. Singh tyrimo duomenimis, judėjimo funkciją atspindinčių rodiklių pokytis po

reabilitacijos proceso buvo statistiškai reikšmingai didesnis tiems pacientams, kuriems operacija atlikta dėl

osteoartrito bei avaskulinės nekrozės, lyginant su sergančiaisiais reumatoidiniu artritu [46].

Kadangi dalis hipotezių nepasitvirtino, būtų tikslinga pakartoti tyrimą su didesniu ir homogenišku

tiriamųjų kontingentu. Tai padėtų tiksliau atspindėti judėjimo funkcijos atsikūrimą po klubo sąnario keitimo

operacijos priklausomai nuo KMI, amžiaus, lyties, ligos trukmės bei patomechaniniais aspektais.

48

13. IŠVADOS

1. Nustatyta, kad pooperaciniu laikotarpiu taikytos reabilitacijos priemonės buvo efektyvios. Gauti

statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp tiriamųjų skausmo intensyvumo, Keitel, Barthel indekso,

šlaunies raumenų jėgos bei klubo sąnario judesių amplitudžių įverčių prieš ir po reabilitacijos.

2. Nustatytas reabilitacijos poveikio skirtumas judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario keitimo

operacijos priklausomai nuo kūno masės indekso buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Skausmo

intensyvumo, Barthel indekso, šlaunies raumenų jėgos bei judesių amplitudės per operuotą klubo sąnarį

įverčių pokytis po reabilitacijos buvo statiškai reikšmingai didesnis tose tiriamųjų grupėse, kurių

apskaičiuotas KMI buvo mažesnis.

3. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo vyrų ir moterų judėjimo funkcijų atsikūrimui

po klubo sąnario keitimo operacijos nebuvo nustatyta (p>0,05).

4. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) Keitel indekso įverčio skirtumas prieš ir po reabilitacijos

priklausomai nuo amžiaus. Keitel indekso pokytis buvo didesnis pacientų iki 65 m. amžiaus grupėje.

Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo kitiems judėjimo funkciją atspindintiems

rodikliams nebuvo nustatyta (p>0,05).

5. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario

keitimo operacijos priklausomai nuo ligos trukmės nebuvo nustatyta (p>0,05).

6. Statistiškai reikšmingo reabilitacijos poveikio skirtumo judėjimo funkcijų atsikūrimui po klubo sąnario

keitimo operacijos priklausomai nuo priežasties, dėl kurios atlikta operacija, nebuvo nustatyta (p>0,05).

49

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, siekiant pagerinti judėjimo funkcijų atsikūrimą po klubo

sąnario keitimo operacijos, stacionarinės reabilitacijos metu taikant kineziterapiją, ergoterapiją bei kitus

pooperacinės reabilitacijos metodus, rekomenduojama didesnį dėmesį skirti antsvorio turintiems bei

vyresniems pacientams. Taip pat rekomenduojama rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas, korekcija ir

šalinimas.

50

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Monaghan B, Grant T, Hing W, Cusack T. Functional exercise after total hip replacement (FEATHER)

a randomised control trial. BMC musculoskeletal disorders. 2012 Nov 28;13 (1):237.

2. Tarasevičius Š, Čebatorius A, Valavičienė R, Stučinskas J, Leonas L, Robertsson O. First outcome results

after total knee and hip replacement from the Lithuanian arthroplasty register. Medicina. 2014; 50 (2): 87 -

91.

3. Vidutinė atitinkamo kompensuojamojo sąnario endoprotezavimo laukimo trukmė įvairiose ASP

įstaigose, teikiančiose sąnarių endoprotezavimo paslaugas. Interneto prieiga:

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sanariu-endoprotezavimas/Documents/0206%20vlk_ataskaita.pdf

[žiūrėta 2020 - 05 - 02].

4. 2018 metų Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro ataskaita. Interneto prieiga:

http://www.lser.lt/.cm4all/uproc.php/0/2018%20met%C5%B3%20Lietuvos%20s%C4%85nari%C5%B3

%20endoprotezavimo%20registro%20ataskaita.pdf?_=16ab61fe74d&cdp=a [žiūrėta 2020 - 05 - 02].

5. Jakubauskienė J, Kaunienė J, Kurlys D, Staugaitienė A, Ţemaitienė I. Reabilitacija po klubų ir kelių

sąnarių endoprotezavimo operacijų patirtis. Sveikatos mokslai. 2011; 1: 3828 - 3832.

6. Hofstede SN, Gademan MGJ, Vliet Vlieland, Thea P M, Nelissen, Rob G H H, Marang-van de Mheen,

Perla J. Preoperative predictors for outcomes after total hip replacement in patients with osteoarthritis: a

systematic review. BMC musculoskeletal disorders. 2016 May 17; 17 (1): 212.

7. Vincent HK, Alfano AP, Lee L, Vincent KR. Sex and age effects on outcomes of total hip arthroplasty

after inpatient rehabilitation. Arch Phys Med Rehabil. 2006; 87 (4): 461 - 7.

8. Aiginis R, Poskienė J. Sąnarių biomechanika ir mobilizavimas kineziterapijoje. Kaunas: Vitae Litera;

2016. p. 17 - 22.

9. Gold M, Varacallo M. Anatomy, Bony Pelvis and Lower Limb, Hip Joint. Treasure Island (FL):

StatPearls Publishing LLC; 2019. p 113 - 240.

10. Česnys G, Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. Žmogaus anatomija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla;

2008. p. 248 - 320.

11. Byrne DP, Mulhall KJ, Baker JF. Anatomy & biomechanics of the hip. The open sports medicine

Journal. 2010; 4 (1).

12. Ng KC, Jeffers J, Beaulé P. Hip Joint Capsular Anatomy, Mechanics, and Surgical Management. The

Journal of Bone and Joint Surgery. 2019 Sep 20: 1.

13. Lenčiauskienė D. Kineziologijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera; 2013. p. 32 - 44.

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sanariu-endoprotezavimas/Documents/0206%20vlk_ataskaita.pdf

http://www.lser.lt/.cm4all/uproc.php/0/2018%20met%C5%B3%20Lietuvos%20s%C4%85nari%C5%B3%20endoprotezavimo%20registro%20ataskaita.pdf?_=16ab61fe74d&cdp=a

http://www.lser.lt/.cm4all/uproc.php/0/2018%20met%C5%B3%20Lietuvos%20s%C4%85nari%C5%B3%20endoprotezavimo%20registro%20ataskaita.pdf?_=16ab61fe74d&cdp=a

51

14. Neumann DA. Kinesiology of the Hip: A Focus on Muscular Actions. The Journal of orthopaedic and

sports physical therapy. 2010 Feb; 40 (2): 82 - 94.

15. Aučynienė L, Gadliauskaitė A, Janonienė D. Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės

sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo.Gerontologija. 2014; 15 (1): 37 - 41.

16. Murphy N, Eyles J, Hunter D. Hip Osteoarthritis: Etiopathogenesis and Implications for Management.

Adv Ther. 2016 Nov; 33 (11): 1921 - 46.

17. Aresti N, Kassam J, Nicholas N, Achan P. Hip osteoarthritis. BMJ. 2016 Jul 6; 354: i3405.

18. Baranauskaitė A, Didžiariekienė V, Eviltis E, Labanauskaitė-Šliumbienė G, Misiūnienė N. Reumatinės

ligos. Kaunas: Vitae Litera; 2016. p. 144 - 160.

19. Lespasio MJ, Sultan AA, Piuzzi NS, Khlopas A, Husni ME, Muschler GF, et al. Hip Osteoarthritis: A

Primer. The Permanente journal. 2018; 22: 17 - 084.

20. Bazaras L, Bykovienė L, Braziulis K, Čebatorius A, Čekanauskas E. Atraminio - judamojo aparato

ligos. Kaunas: Vitae Litera; 2017. p. 181 - 194.

21. Thuan V, Ly Marc F, Swiontkowski. Skeletal Trauma: Basic Science, Management, and

Reconstruction, Sixth Edition ed. Philadelphia: Elsevier; 2020. p. 1868 - 1909.

22. Tamulaitienė M, Alekna V, Strazdienė V, Mastavičiūtė A. Šlaunikaulio viršutinės dalies lūžių dažnumas

Vilniaus mieste 2006 metais. Gerontologija. 2010; 11 (1): 7 - 13.

23. Lu Y, Uppal HS. Hip Fractures: Relevant Anatomy, Classification, and Biomechanics of Fracture and

Fixation. Geriatric orthopaedic surgery & rehabilitation. 2019; 10: 2151459319859139.

24. Zelenka L, Alt J, Knížková I, Kunc P, Lukešová D. Epidemiological Study of the Effects of Gender,

Age, Mobility and Time of Injury on Proximal Femoral Fractures. 2018; 85 (1): 40 - 45.

25. Lesauskaitė V. Damulevičienė G. Knašienė J. Kučikienė O. Macijauskienė J. Geriatrija. LSMU

Leidybos namai; 2017. p. 224 - 238.

26. Søgaard AJ, Holvik K, Omsland TK, Tell GS, Dahl C, Schei B, Meyer HE. Age and Sex Differences

in Body Mass Index as a Predictor of Hip Fracture: A NOREPOS Study. Am J Epidemiol. 2016; 184 (7):

510.

27. Cohen - Rosenblum A, Cui Q. Osteonecrosis of the Femoral head. Orthopedic Clinics of North America.

2018 Feb 15; 734: I - II.

28. Suksathien Y, Sueajui J. Mid-term results of short stem total hip arthroplasty in patients with

osteonecrosis of the femoral head. HIP International. 2019 Nov; 29 (6): 603 - 8.

29. Degutis G, Butėnas P, Kervys L. Displazinių klubų sąnarių endoprotezavimo atokūs rezultatai.

Sveikatos mokslai. 2015 Jan 15; 25 (1): 39 - 43.

52

30. Troelsen A. Assessment of adult hip dysplasia and the outcome of surgical treatment. Danish medical

journal. 2012 Jun; 59 (6): B4450.

31. Stibolt RD, Patel HA, Huntley SR, Lehtonen EJ, Shah AB, Naranje SM. Total hip arthroplasty for

posttraumatic osteoarthritis following acetabular fracture: A systematic review of characteristics, outcomes,

and complications. Chinese Journal of Traumatology. 2018 Jun; 21 (3): 176 - 81.

32. Hawley S, Edwards CJ, Arden NK, Delmestri A, Cooper C, Judge A, et al. Descriptive epidemiology

of hip and knee replacement in rheumatoid arthritis: an analysis of UK electronic medical records. Seminars

in Arthritis and Rheumatism. 2019 Aug 26.

33. Pramanik S, Agarwal AK, Rai KN. Chronology of total hip joint replacement and materials

development. Trends in Biomaterials and Artificial Organs. 2005 Jul 1; 19 (1): 15.

34. Wesseling M, Meyer C, Corten K, Simon J, Desloovere K, Jonkers I. Does surgical approach or

prosthesis type affect hip joint loading one year after surgery? Gait & Posture. 2015; 44: 74 - 82.

35. Lizdenienė V. Ankstyvos kineziterapijos poveikis mobilumui, skausmui ir nerimui po klubo

endoprotezavimo [Magistrinis darbas]. Vilniaus universitetas; 2016.

36. Clarke A, Pulikottil-Jacob R, Grove A, Freeman K, Mistry H, Tsertsvadze A, et al. Total hip

replacement and surface replacement for the treatment of pain and disability resulting from end-stage

arthritis of the hip (review of technology appraisal guidance 2 and 44): systematic review and economic

evaluation. Health Technol Assess. 2015; 19 (10).

37. Girard J. Hip Resurfacing: International Perspectives. HSS Jrnl. 2017 Feb; 13 (1): 7 - 11.

38. López-López JA, Humphriss RL, Beswick AD, Thom HHZ, Hunt LP, Burston A, et al. Choice of

implant combinations in total hip replacement: systematic review and network meta-analysis. BMJ. 2017

Nov 2; 359: j4651.

39. Monaco M, Vallero F, Tappero R, Cavanna A. Rehabilitation after total hip arthroplasty: a systematic

review of controlled trials on physical exercise programes. European Journal of Physical and Rehabilitation

Medicine. 2009; 45: 303 - 17.

40. Dociene D, Pauliukenas L, Petruseviciene D. Pacientų poreikiai po klubo sąnario endoprotezavimo

operacijos. Gerontologija. 2012; 13 (2): 107 - 112.

41. Kardokaitė M. Asmenų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos savarankiškumo ir pasitenkinimo

veikla kaita, taikant ergoterapiją ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu {Magistrinis darbas]. Lietuvos

Sveikatos mokslų universitetas. 2016.

53

42. Lungu E, Maftoon S, Vendittoli P, Desmeules F. A systematic review of preoperative determinants of

patient-reported pain and physical function up to 2 years following primary unilateral total hip arthroplasty.

Orthopaedics & Traumatology: Surgery & Research. 2016; 102 (3): 397 - 403.

43. Jones CA, Beaupre LA, Johnston DWC, Suarez-Almazor ME. Total Joint Arthroplasties: Current

Concepts of Patient Outcomes after Surgery. Clinics in Geriatric Medicine. 2005; 21 (3): 527 - 41.

44. Vilardo, Lia, RN, BSN, Shah M, MD. Chronic pain after hip and knee replacement. Techniques in

Regional Anesthesia and Pain Management. 2011; 15 (3): 110 - 5.

45. Wenjun Li, David C. Ayers, Courtland G. Lewis, Thomas R. Bowen, Jeroan J, Allison MS, et al.

Functional Gain and Pain Relief After Total Joint Replacement According to Obesity Status. The Journal

of Bone and Joint Surgery. 2017; 99: 1183 - 9.

46. Singh JA, Lewallen DG. Patients with osteoarthritis and avascular necrosis have better functional

outcomes and those with avascular necrosis worse pain outcomes compared to rheumatoid arthritis after

primary hip arthroplasty: a cohort study. BMC medicine. 2013 Sep 24; 11 (1): 210.

47. Goodman SM, Ramsden-Stein DN, Huang W, Zhu R, Figgie MP, Alexiades MM, et al. Patients with

Rheumatoid Arthritis Are More Likely to Have Pain and Poor Function After Total Hip Replacements than

Patients with Osteoarthritis. The Journal of rheumatology. 2014 Sep; 41 (9): 1774 - 80.

48. Ostendorf M, Buskens E, van Stel H, Schrijvers A, Marting L, Dhert W, et al. Waiting for total hip

arthroplasty: avoidable loss in quality time and preventable deterioration. Arthroplasty. 2004; 19 (3): 302 -

9.

49. Kadar A, Ankory R, Sherman H, Eshed I, Shasha N, Gold A, et al. Clinical and radiographic outcomes

of 139 hips with articular surface replacement total hip arthroplasty. The Israel Medical Association journal:

IMAJ. 2013 Sep; 15 (9): 505.

50. Krastanova MS, Ilieva EM, Vacheva DE. Rehabilitation of Patients with Hip Joint Arthroplasty (Late

Post-surgery Period – Hospital Rehabilitation). Folia Medica. 2017 Jun 1; 59 (2): 217 - 21.

51. Vincent HK, Weng JP, Vincent KR. Effect of Obesity on Inpatient Rehabilitation Outcomes after Total

Hip Arthroplasty. Obesity. 2007 Feb; 15 (2): 522 - 30.

54

16. PRIEDAI

1 priedas

1. Lytis

2. Amžius (metais)

3. Kūno masės indeksas

4. Liga, dėl kurios atlikta klubo sąnario

keitimo operacija (degeneracinės,

reumatinės ligos, traumos)

5. Ligos trukmė iki operacijos

6. Reabilitacijos trukmė

7. Skausmas (VAS) prieš/po reabilitacijos

8. Mod. Keitel indeksas prieš/po reabilitacijos

9. Barthel indeksas prieš/po reabilitacijos

10. Šlaunies raumenu jėga prieš/po

reabilitacijos

11. Operuoto sąnario atitraukimas (laipsniais)

prieš/po reabilitacijos

12. Operuoto sąnario lenkimas (laipsniais)


13. Operuoto sąnario teisimas (laipsniais)
