Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
PRITARTA
Kazlų Rūdos pagrindinės
mokyklos tarybos 2017-02-02
nutarimu (prot.Nr.1.)
PRITARTA
Kazlų Rūdos savivaldybės
administracijos direktoriaus
2017 m. kovo 15 d.
įsakymu Nr. AT-169
PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos pagrindinės
mokyklos direktoriaus
2017 m. kovo 15 d.
įsakymu Nr. V-26
KAZLŲ RŪDOS PAGRINDINĖ MOKYKLA
STRATEGINIS PLANAS 2017 – 2020 METAMS
I. ĮVADAS
1. Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos strateginio veiklos plano tikslas – numatyti mokyklos tobulėjimo gaires, telkti mokyklos bendruomenę
sprendžiant aktualiausias ugdymo problemas, numatyti, kaip bus įgyvendinami ugdymo veiklai keliami reikalavimai, pasirinkti veiklos kryptis ir
prioritetus, numatyti bei planuoti ugdymo(si) pokyčius.
2. Rengdama 2017–2020 m. strateginį veiklos planą Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos bendruomenė vadovavosi Lietuvos Respublikos
Švietimo įstatymu, Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, Geros mokyklos koncepcija, Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.
3. Strateginį veiklos planą rengė mokyklos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.V-109 ,,Dėl Strateginio plano 2017–2020 m. rengimo
darbo grupės sudarymo“ sudaryta strateginio plano rengimo grupė.
2
II. MOKYKLOS PRISISTATYMAS
4. Mokinių skaičiaus kaita pastaraisiais metais:
Metai Iš viso mokinių
2014 m. 381
2015 m. 372
2016 m. 361
5. Mokykloje dirbančių pedagoginių darbuotojų kvalifikacija:
5.1. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos
Eil.
Nr.
Kvalifikacinė kategorija 2013 m. 2014 m. 2015 m.
2016 m.
1. Metodininkų 5 (13 proc.) 7(19 proc.) 7(20 proc.) 6(17 proc.)
2. Vyresniųjų mokytojų 28 (74 proc.) 25(68 proc.) 25(71 proc.) 26(72 proc.)
3. Mokytojų 1 (2,6 proc.)
4. Neatestuotų 4 (10,5 proc.) 5(13 proc.) 3(9 proc.) 4(11 proc.)
5.2. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas seminaruose, kursuose bei konferencijose
Metai Kvalifikacijos tobulinimo dienų (valandų)
skaičius
Kvalifikaciją tobulinusių pedagoginių darbuotojų
skaičius
Kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičius
tenkantis vienam mokytojui
2013 m. 47 dienas (283 val.) 23 (61 proc.) 1,24 dienos
2014 m. 57 dienas (345 val.) 20 (53 proc.) 1,39 dienos
2015 m. 85 dienas (510 val.) 34 (97 proc.) 1,98 dienos
2016 m. 114 dienų (689 val.) 38 (92 proc.) 3,02 dienas
5.3. Mokykloje dirba pagalbos specialistų komanda: socialinis pedagogas, psichologas ir vyresnysis specialusis pedagogas.
5.4. Mokyklos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams ugdymui 2005-12-12 suteikta III vadybos kvalifikacinė kategorija.
3
6. Mokykloje veikia trys savivaldos institucijos:
6.1. Mokyklos taryba – aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atstovus
svarbiausiems mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.
6.2. Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją
sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai ir bibliotekininkas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas.
6.3. Mokinių taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija, svarstanti mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų projektus ir
teikianti siūlymus jiems įgyvendinti bei ugdymo procesui tobulinti. Ji rengia ir svarsto mokyklos renginių planus, organizuoja veiklą bei laisvalaikį po
pamokų, rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu, aptaria mokinių teisių ir pareigų klausimus.
7. Siekiant sudaryti sąlygas įvairių poreikių mokinių savirealizacijai bei bendrųjų ir dalykinių gebėjimų ugdymui mokykloje organizuojama daug
pažintinių-edukacinių renginių, mokinių darbų parodų, mokykloje aktyvi ir veiksminga projektinė veikla. Parengti ir vykdyti projektai:
2014–2015 m.m. 2015–2016 m.m. 2016–2017 m.m.
Socializacijos projektas „Kad šviestų ir kviestų
mokyklos langai“;
Socializacijos projektas „Aš esu“; Socializacijos projektas „Kartu mes galime
daugiau“;
Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas
„Etnokultūrinis paveldas – tautinės ir pilietinės
savimonės kraitis“;
Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas
„Etnokultūrinis paveldas – tautinės ir pilietinės
savimonės kraitis“;
Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas
„Etnokultūrinis paveldas – tautinės ir pilietinės
savimonės kraitis“;
Vaikų vasaros stovyklos projektas „Per aktyvų
pažinimą“;
Vaikų vasaros stovyklos projektas „Per aktyvų
pažinimą“;
Vaikų vasaros stovyklos projektas „Per aktyvų
pažinimą“;
Daugiašalis ERASMUS+ projektas „Mūsų
miškai – mūsų ateitis“;
Daugiašalis ERASMUS+ projektas „Mūsų miškai
– mūsų ateitis“;
Daugiašalis ERASMUS+ projektas „Mūsų
miškai – mūsų ateitis“;
Ekologinio švietimo projektas „Vanduo ir
žemė - tai gyvybė“;
Ekologinio švietimo projektas „Aplinka-žmogaus
ir gamtos kūrinys“;
Ekologinio švietimo projektas „Aplinka-
žmogaus ir gamtos kūrinys“;
Gamtosauginė mokyklų programa. Aplinkos sveikatinimo projektas „Aš mokausi
plaukti“;
Aplinkos sveikatinimo projektas „Aš mokausi
plaukti“;
Gamtosauginė mokyklų programa.
Mokyklos erdvių tobulinimo projektas „Lauko
klasė“;
Gamtosauginė mokyklų programa.
8. Mokykloje pakankamai plati neformaliojo švietimo programų pasiūla, kiekvienais metais vykdoma 18–14 neformaliojo švietimo programų.
Dalis mokinių lanko kelių neformaliojo švietimo programų užsiėmimus.
4
Metai Neformaliojo švietimo užsiėmimus mokykloje lankančių
mokinių skaičius
Mokinių nedalyvaujančių jokiose neformaliojo švietimo programose
skaičius
2014 m. 208 mokiniai (54,6 %) 24,1%
2015 m. 206 mokiniai (55,4 %) 22,6%
2016 m. 228 mokiniai (63,1 %) 29,1%
9. Mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja organizuojamose olimpiadose, konkursuose, varžybose, festivaliuose (savivaldybės, zonos,
respublikiniuose etapuose, tarptautiniuose turuose). Kiekvienais metais daugiai nei 30 procentų dalyvavusių mokinių iškovoja prizines vietas, yra
apdovanojami diplomais už labai gerus pasiekimus.
10. Mokykla informuoja bendruomenę apie savo veiklą ir pasiekimus. Apie mokyklos veiklą (mokykloje vykusias akcijas, renginius, projektus,
konkursų laimėtojus) publikuota nemažai straipsnių internetiniuose puslapiuose http://www.kazlurudietis.lt; http://www.kazluruda.info;
http://www.sac.smm.lt facebook.com. Mokyklos interneto svetainėje (www.krpagrindine.lt) yra skelbiama pagrindinė informacija apie mokyklą, o apie
vykstančius renginius, mokinių sportines pergales, konkursus ir kita įvairaus pobūdžio informacija apie gyvenimą mokykloje pateikiama internetiniame
puslapyje adresu https://lt-lt.facebook.com/pages/Kazlų-Rūdos-pagrindinė-mokykla/193164907465869
11. Mokyklos apsirūpinimas mokymo(si) priemonėmis:
11.1. Informacinių technologijų įranga. Mokykla turi 66 stacionarius ir 3 nešiojamuosius kompiuterius: kompiuterių klasėje – 14 vnt.;
mokyklos bibliotekoje 2 ir internetinėje skaitykloje – 14 vnt.; mokytojų kambaryje – 1 vnt.; pasitarimų salėje – 1 vnt.; mokyklos administracijos
kabinetuose – 6 vnt.; kitose mokyklos patalpose – 26 vnt.
11.2. Mokyklos bibliotekos aprūpinimas priemonėmis. Bibliotekoje yra 8629 egz. vadovėlių; 7188 egz. knygų; 2 kompiuteriai; 48 kartografiniai,
30 vaizdinių, 13 regimųjų ir 40 garsinių dokumentų.
12. Mokyklos socialiniai partneriai: Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Kazlų Rūdos seniūnija, Marijampolės apskrities švietimo centras,
Kazlų Rūdos savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, Viešoji įstaiga Kazlų Rūdos socialinės paramos centras, Kazlų Rūdos pradinė mokykla,
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija, Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centras, Kazlų Rūdos savivaldybės Sporto centras, Kazlų Rūdos
savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kazlų Rūdos Policijos komisariatas, VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Kazlų Rūdos
Švč. Jėzaus širdies parapija, Respublikinė Skautų draugija bei kitos privačios ar individualios įmonės. Mokykla sėkmingai bendrauja su užsienio
mokyklomis. 2005 m. pasirašyta partnerystės sutartis su dviem Lenkijos gimnazijomis (Šlonsko Lvoveko J.Pauliaus II gimnazija ir Didžiosios Lenkijos
sukilėlių vardo gimnazija).
13. Įgyvendindama 2014–2016 m. strateginius prioritetus, mokykla tikslingai organizavo veiklas, telkė mokyklos bendruomenę spręsti aktualias
ugdymo(si) problemas, numatė kaip bus įgyvendinami ugdymo veiklai keliami reikalavimai, pasirinko aktualias veiklos kryptis ir prioritetus, numatė
kaitos pokyčius, kiekvienais metais išryškino tobulintinas sritis, sistemingai šalino problemas ir pasiekė gerų rezultatų.
13.1. Įgyvendinant prioritetą „Veiksmingas ugdymo procesas, užtikrinantis geresnę individualią mokinių pažangą bei akademinius ir kitus
pasiekimus“ pasiekta, jog daugelyje pamokų buvo taikyti nemažiau kaip keturi motyvacijos skatinimo būdai, mokymo(si) veiklos atitiko mokinių
mokymosi stilius bei amžių, mokytojai gebėjo tinkamai parinkti ir taikyti aktyviuosius mokymosi metodus, kurie sudarė galimybes ugdyti bendrąsias
5
kompetencijas, matavo mokinių pasiekimus, dalyje stebėtų pamokų visi mokiniai pasiekė pamokoje iškeltus uždavinius. Pamokų, praleistų be
pateisinamos priežasties, skaičius sumažėjo. Mokinių, pasiekusių pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį, skaičius padidėjo.
Visų klasių vadovai su ugdytiniais aptarė pagrindinėje mokykloje ugdomas bendrąsias kompetencijas (dalyvavo konkurse „Kompetencijų
simbolių kūrimas“), dauguma mokinių įsivertino savo socialines ir mokėjimo mokytis kompetencijas. Visose pamokose mokytojai tikslingai ugdė bent
dvi bendrąsias kompetencijas. Mokėjimo mokytis kompetencija tikslingai buvo ugdoma daugelyje pamokų. Neformaliojo ugdymo užsiėmimuose
didžiausias dėmesys buvo skiriamas socialinių, asmeninių bei kūrybingumo ir pažinimo kompetencijų ugdymui. Mokiniai pagal amžiaus tarpsnius pažino
savo pomėgius, gebėjimus, charakterio ypatumas. Buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti karjeros konsultanto konsultacijomis. Visų klasių mokiniai buvo
supažindinti su įvairiomis profesijomis atskirų dalykų pamokose. Vyko ekskursijos, išvykos į įmones, mokymosi įstaigas (136 edukacinės išvykos). Visi
8-10 klasių mokiniai gavo informaciją apie tolimesnį mokymąsi bei profesijų pasirinkimo galimybes.
Teikta visapusė pagalba socialiai apleistiems, remiamiems bei remtiniems mokiniams. Vykdytas socializacijos projektas „Kartu mes galime
daugiau“. Įgyvendintos priemonės sudarė pakankamas sąlygas ugdyti šių mokinių bendrąsias kompetencijas, organizuoti turiningą jų laisvalaikį.
Mokiniams, praleidusiems pamokas arba turintiems mokymosi sunkumų, buvo sudarytos sąlygos pagerinti rezultatus visų dalykų konsultacijose. Visų
klasių mokiniams sudarytos palankios sąlygos dalyvauti ugdymo veiklose, kurios buvo organizuojamos įvairiose ugdymo(si) aplinkose.
13.2. Įgyvendinant prioritetą „ Tikslingas materialinių išteklių naudojimas ir žmoniškųjų išteklių tobulinimas“ atlikti visi numatyti mokyklos
remonto darbai, aptverta mokyklos teritorija, koridoriuose parengtos estetiškos vietos mokinių darbų parodoms demonstruoti. Įrengta „Lauko klasė“.
Mokykloje parengti projektai informacinių bei reprezentacinių stendų gamybai.
Kiekvienais metais buvo teikti finansavimui gauti 5–6 projektai, 4–5 projektai finansavimą gavo, vykdytas tarptautinis projektas ERASMUS+.
Kiekvienais metais numatyti ir mokytojų taryboje aptarti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Mokytojai nuo 57 iki 114 dienų per metus
tobulino kvalifikaciją ir remdamiesi savo veiklos įsivertinimo rezultatais 6 mokytojai suplanavo kvalifikaciją kelti. Kvalifikaciją tobulino daugiau nei 90
procentų pedagoginių darbuotojų. Mokykloje mokytojų bendruomenei buvo suorganizuoti 5 seminarai. Visos metodinės grupės organizavo ne mažiau
kaip po 4 gerosios patirties sklaidos susirinkimus per metus.
Buvo organizuota po 2 konsultacines dienas tėvams kiekvienais metais. Jose dalyvavo 13–26 procentai tėvų. Sistemingai internetinėje erdvėje
teikta informacija apie mokykloje vyksiančius ir įvykusius renginius bei kitas veiklas. Suburta „Tėvų klasė“. Parengti 3 informaciniai lankstinukai apie
ugdymą(si) tėvams.
II. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ ANALIZĖ
Veiklos sritis Stipriosios pusės Silpnosios pusės Galimybės Grėsmės
1.Rezultatai
1. Daugumos moksleivių
pasiekimai atitinka išsilavinimo
standartus. Bendras mokinių
mokymosi vidurkis gerėja.
2. Mokiniai dalyvauja įvairiose
1. Mokiniai nenoriai dalyvauja
bendrose veiklose ir sunkiai
prisiima atsakomybę, didėja
pasyvių mokinių skaičius.
2.Trūksta mokinių–mokytojų,
1. Mokinių mokymosi
skatinimas per pamokas taikant
bendradarbiavimo strategijas bei
organizuojant praktinius
užsiėmimus.
1. Galima mokinių pasyvumo
per pamokas neigiama įtaka
mokinių žinių kokybei,
mokyklos pažangos
rezultatams.
6
miesto ir šalies olimpiadose,
konkursuose, varžybose ir tampa
jų nugalėtojais/prizininkais.
3. Organizuojami pavieniai
integruojantys projektai.
4. Ugdymo metodai daugumai
mokinių padeda pasiekti gerų
rezultatų.
5.Tolimesnis mokymas yra
sėkmingas.
6. PUPP, Standartizuotų testų
rezultatai analizuojami, analizė
pateikiama visiems mokyklos
mokytojams.
7. Tinkamas pedagogų
išsilavinimas ir kvalifikacija
sudaro prielaidas mokyklos
veiklos kokybės tobulinimui.
mokytojų–mokytojų nuolatinio ir
nuoseklaus bendradarbiavimo
organizuojant ugdymo(si)
procesus.
3. Mažai mokinių geba planuoti
veiklą ir siekti savo gyvenimo
tikslų.
4. Mokiniams stinga gebėjimo
bendradarbiauti ir konstruktyviai
spręsti konfliktus.
5. Mokiniai ne visada
objektyviai įsivertina savo
polinkius, gebėjimus bei
pažangą.
6. Nepakankamai stebima
individuali pažanga pamokose,
analizuojami rezultatai.
2. Tinkamų metodų pagal
mokymosi stilius parinkimas.
3. Mokinių pažinimo procesų
tobulinimas.
4. Pasiekimų ir pažangos
stebėjimas ir analizė, lyginamųjų
mokinių pasiekimų testų
organizavimas.
5. Tinkamas dalykinis ir
metodinis mokytojų
pasirengimas pamokoms.
6. Privalomų konsultacijų
organizavimas nepažangiems
mokiniams.
7. Mokinių karjeros planavimo
veiklų tobulinimas.
2. Mokinių mokymasis
„ pažymiui“, gali suformuoti
netinkamą požiūrį į
mokymo(si) procesus.
3. Žemas mokymosi
motyvacijos lygis gali trukdyti
karjeros planavimui ir
tolimesnio mokymosi
siekiams.
2.Ugdymas (is) ir
mokinių patirtys
1. Mokymosi dienotvarkė,
renginių ir pamokų tvarkaraščiai
patogūs ir tinkami mokiniams.
2. Ugdomoji veikla siejama su
gyvenimo praktika.
3. Mokomųjų dalykų santykis
visiškai atitinka valstybinių
ugdymo planų reikalavimus.
4. Mokykloje veikia aiški
rūpinimosi mokinais sistema yra
pagalba ir parama mokiniui,
efektyvus VGK darbas.
5. Mokytojai, klasių vadovai ir
pagalbą teikiantys specialistai
bendradarbiauja mokinių
1. Ugdymas nepakankamai
diferencijuojamas ir
individualizuojamas skirtingų
gebėjimų vaikams.
2. Parenkamos ugdomosios
veiklos formos (strategijos,
būdai, metodai) nepakankamai
motyvuoja mokinius įsitraukti į
mokymosi(si) procesus.
3. Ugdymo procese nepakanka
IT ir informacijos šaltinių
tinkamo panaudojimo.
4. Pamokų praleidinėjimo ir
pasišalinimo iš pavienių pamokų
problema išlieka opi.
1. Vieningos visoje mokykloje
vertinimo-įsivertinimo sistemos
(pamokose ir renginiuose)
parengimas.
2. Mokinių iniciatyvų ir
motyvacijos skatinimas.
3. Aiškių mokyklos taisyklių
parengimas.
4. Dalykinės ir tarpdalykinės
integracijos stiprinimas.
5. Ugdomosios veiklos
susiejimas su gyvenimo praktika,
nukreipta į mokinių interesus ir
ateities poreikius.
6. Bendradarbiavimo su tėvais
1. Nepakankamas mokyklos
aprūpinimas informacinėmis
technologijomis, vaizdinės
informacijos trūkumas gali
pabloginti ugdymo(si) kokybę.
2. Dėl netinkamų įsivertinimo
procesų mokinai negebės
teisingai vertinti savo
galimybių moksle, profesinėje
veikloje, asmeniniame
gyvenime.
3. Nepakankamas IKT
naudojimas gali apriboti
galimybes tinkamai ir
veiksmingai pateikti ugdymo
7
pažangos tobulinimo klausimais.
6. Profesinis švietimas
organizuojamas planingai,
kaupiama informacija profesinio
švietimo klausimais.
7. Sukurta aiški mokinių ir jų
tėvų (globėjų, rūpintojų)
informavimo apie pagalbą
mokiniams ir jų apsaugą nuo
prievartos, nusikalstamumo ir
žalingų įpročių sistema.
5. Dauguma mokinių negeba
įsivertinti, jiems sunku planuoti
savo veiklą ir laiką.
6. Trūksta pasirenkamųjų
dalykų.
būdų įvairovės didinimas.
7. Individualių susitikimų su
mokiniais ir tėvais dėl mokymosi
sutarties sąlygų nevykdymo
sistemingas organizavimas.
8. Plėtoti patyčių prevenciją
mokykloje.
9. Mokytojo ir mokinio dialogo
efektyvinimas.
turinį.
4. Dėl nepakankamos
psichologinės pagalbos bei ne
visuomet tinkamos pagalbos
mokantis galimi prasti kai
kurių mokinių mokymosi
pasiekimai bei elgesio
problemos.
3.Ugdymo
aplinkos
1. Reikalavimus atitinkanti,
jauki, estetiška ugdymo aplinka.
2. Mokinių ir tėvų įtraukimas į
mokyklos erdvių kūrimą ir
tobulinimą. Lauko klasės
įrengimas.
3. Dažnai organizuojamos
edukacinės išvykos, pamokos ne
mokyklos teritorijoje.
4. Visuose kabinetuose, klasėse
įrengtos kompiuterizuotos
mokytojų darbo vietos, įdiegtas
elektroninis dienynas.
1. Šiuolaikiškos įrangos ir
mokymo(si) priemonių stoka.
2. Netradicinių darbo ir poilsio
zonų mokykloje stoka.
3. Profesinio orientavimo
kabineto stoka.
4. Mokyklos bibliotekoje
kompiuterių mokinių darbui
trūkumas.
5. Nepakankamai tikslingas ir
įvairiapusis mokymas(is)
virtualioje aplinkoje.
1. Pritraukti nebiudžetines lėšas
(projektai, rėmėjai).
2. Aktyvinti dalyvavimą miesto,
šalies, tarptautiniuose
projektuose.
3. Galimybė patiems kurti
mokymo(si) priemones,
bendradarbiauti jomis dalijantis.
4. Stiprinti, atnaujinti mokyklos
materialinę bazę, modernizuoti
ugdymo procesą diegiant IKT.
5. Gerinti mokymosi sąlygas
kuriant saugesnę aplinką.
1. Dėl nepakankamo
aprūpinimo IKT bei
nepritaikytų poilsio ir kitų
darbo erdvių mokykla gali
tapti nepatraukli, gali mažėti
mokinių mokymosi
motyvacija.
2. Dėl nepakankamo IKT bei
vaizdinių priemonių
naudojimo ugdymo procesas
mokiniams gali tapti
nuobodus, neįtraukiantis.
4. Lyderystė ir
vadyba
1. Visi mokytojai dalyvauja
mokyklos veiklos įsivertinime.
2. Mokykloje sukurta vieninga
planavimo sistema.
3. Mokinių pasiekimų, mokyklos
veiklos rezultatų analizė
sisteminga.
1. Mokykloje veikiančių įvairių
tvarkos aprašų gausa neleidžia
mokytojams tinkamai juos
naudoti darbe.
2. Mokykloje tik dalis mokytojų
dalijasi gerąja patirtimi.
3. Mažai dėmesio skiriama
1. Efektyviau naudoti
informaciją apie mokinių
pasiekimus.
2. Skatinti mokytojus prisiimti
atsakomybę už konkrečius
darbus, pagal galimybę bei
išteklius juos skatinti.
1. Pavienių mokytojų
neefektyvus darbas grupėse
gali pabloginti mokytojų
tarpusavio santykius.
2. Dėl dalies mokytojų
pasyvaus dalyvavimo
mokyklos planavimo ir
8
4. Dauguma mokytojų
planuodami savo veiklą
atsižvelgia į klasės lygį, tinkamai
išnaudoja pamokos laiką.
5. Mokyklos prioritetai tiesiogiai
atitinka svarbiausius ugdymosi
poreikius ir valstybės bei
regiono plėtros prioritetus.
6. Mokyklos metinė veiklos
programa pagrįsta realiais
mokyklos ištekliais.
7. Mokyklos savivaldos atstovų
rinkimai atviri ir skaidrūs.
8. Pakankamai kryptinga
partnerystė su kitomis
institucijomis.
lyderių paieškai.
4. Nepakankamas tėvų
dalyvavimas mokyklos
gyvenime.
5. Mokykloje organizuojamas
darbas komandomis, tačiau ne
visų mokytojų veikla
pakankamai rezultatyvi.
3. Naujų bendradarbiavimo su
tėvais formų paieška.
4. Naujų lyderių paieška, aktyvi
gerosios patirties sklaida.
individualios veiklos
įsivertinimo procesuose gali
suprastėti ugdymo kokybė.
3. Pasyvus tėvų įsitraukimas į
mokyklos veiklų planavimo,
organizavimo ir vertinimo
procesus trukdo siekti bendrų
tikslų.
IV. VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOS
15. 2014–2016 m. veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos 2017–2020 m. strateginiam veiklos planui:
1.1.1. Asmenybės tapsmas;
1.1.2. Mokinio pasiekimai ir pažanga;
2.2.2. Mokymosi organizavimas;
2.3.1. Mokymasis;
2.3.2. Ugdymas mokyklos gyvenimu;
2.4.2. Mokinių įsivertinimas;
3.1.1. Įranga ir priemonės;
3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje;
4.1.2. Lyderystė;
4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais;
4.3.2. Nuolatinis profesinis tobulėjimas.
9
V. MOKYKLOS VIZIJA, MISIJA IR FILOSOFIJA
Vizija – saugi,
demokratiška,
atvira kaitai,
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio vardo siekianti,
pagrindinė mokykla,
organizuojanti ugdymo(si) procesą taip,
kad vaikas taptų asmenybe,
gebančia sėkmingai adaptuotis besikeičiančiame pasaulyje.
Čia kiekvienas mokinys:
žino savo gabumus, suvokia savo unikalumą;
moka įsivertinti savo pasiekimus, juos tobulindamas geba kelti ir koreguoti tikslus;
moka bendrauti, gerbia kitą asmenį;
geba bendradarbiauti, dalyvauja bendrose veiklose;
prisiima atsakomybę už savo pasiekimų kokybę bei elgesį;
prisideda prie mokyklos, miesto gerovės tobulinimo.
Misija – mokykla padeda jaunam žmogui pasirengti tolesniam mokymuisi ir gyvenimui:
suteikia galimybę vaikui gauti pagrindinį išsilavinimą;
padeda kiekvienam vaikui pažinti ir išreikšti savo gebėjimus formalioje ir neformalioje veikloje;
kuria saugią, sveiką ir jaukią ugdymosi aplinką;
sudaro sąlygas siekti ugdymosi kokybės, atitinkančios šiuolaikinio besikeičiančio pasaulio iššūkius, pagal vaiko pastangas, gebėjimus ir
poreikius.
10
VI. PRIORITETAI, STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Prioritetas. Ugdymo(si) kokybė ir veiksmingumas. Atsakingi
1.1. Tikslas. Gerinti ugdymo(si) proceso organizavimą, užtikrinti kokybę ir veiksmingumą siekiant
didesnės asmeninės mokinių pažangos.
Metodinių grupių pirmininkai;
Metodinės tarybos pirmininkas;
Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupės
pirmininkas;
MIP darbo grupės vadovas;
Direktoriaus pavaduotojai ugdymui;
Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams;
Bibliotekininkas;
Karjeros koordinatorius.
1.1.1.Uždavinys. Tobulinti pamokos vadybą.
1.1.2.Uždavinys. Parengti ir įgyvendinti mokinio individualios pažangos stebėsenos, fiksavimo ir
rezultatų naudojimo asmenybės augimui modelį.
1.1.3.Uždavinys. Modernizuoti ugdymo procesą, turtinti mokymo priemonių bazę.
2. Prioritetas. Saugi, sveika, partneryste grįsta ugdymo(si ) aplinka. Atsakingi
2.1. Tikslas. Kurti saugią, sveiką, partneryste grįstą ugdimosi aplinką, leidžiančią ugdyti mokinių
bendrąsias kompetencijas, vadovaujantis pasidalintosios lyderystės principais.
Projektus rengiantys ir juos vykdantys
mokytojai;
Mokyklos socialinis pedagogas;
Mokyklos psichologas;
Klasių vadovų metodinės grupės pirmininkas;
Neformaliojo švietimo metodinės grupės
pirmininkas;
Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupės
pirmininkas;
Mokomųjų dalykų metodinių grupių
pirmininkai;
MIP darbo grupės vadovas;
„Tėvų klasės“ vadovas;
Ugdymo plano rengimo darbo grupės
pirmininkas;
VGK pirmininkas.
2.1.1. Uždavinys. Skatinti kūrybiškumą, iniciatyvumą, bendradarbiavimą, pilietiškumą, lyderystę ir
sveiką gyvenseną.
2.1.2. Uždavinys. Įtraukti daugiau tėvų į mokyklos bendruomenės gyvenimą atsakingai ir aktyviai
veiklai.
2.1.3. Uždavinys. Skatinti mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus kryptingai tobulinti kompetencijas,
bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą.
2.1.4. Uždavinys. Kurti saugią aplinką, grįstą pasitikėjimu ir pagarba, veikimo laisve ir
bendradarbiavimu.
11
VII. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
1. Prioritetas. Ugdymo(si) kokybė ir veiksmingumas.
1.1. Tikslas. Gerinti ugdymo(si) proceso organizavimą, užtikrinti kokybę ir veiksmingumą siekiant didesnės asmeninės mokinių pažangos.
1. 1.1. Uždavinys. Tobulinti pamokos vadybą.
Priemonės:
1. Ugdymo tikslų ir būdų, turinio, pagrįsto mokinių pažinimu, mokymosi poreikiais ir gebėjimais, planavimas ir parinkimas.
2. Užduočių ir veiklų pamokose, namų darbų užduočių diferencijavimas ir individualizavimas.
3. Mokytojo ir mokinių veiklos, nukreiptos į aktyvų mokymąsi, planavimas pagal pamokos uždavinius, mokymosi pagalbos pamokoje organizavimas.
4. Informacinių komunikacinių technologijų ir priemonių aktyviam mokinių mokymuisi naudojimas.
5. Mokinių mokymosi motyvacijos didinimas, mokantis įvairiais būdais pamatuoti individualią mokinių pažangą pamokoje, ir (įsi)vertinimo metu gautos
informacijos naudojimas ugdymo procesui tobulinti ir mokinių pažangai augti.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Mokytojai, atsižvelgdami į mokinių
poreikius ir gebėjimus, mokymosi stilius,
mokinių amžių parenka mokymosi būdus,
aktualizuoja ugdymo turinį - pamokos
mokiniams įdomios (mokinių apklausa).
2,6 2,7 2,8 2,9 3 Pamokų stebėjimo
protokolai, veiklos
kokybės įsivertinimo
rezultatai. Aptarimas
metodinėse grupėse.
2. Pamokose mokiniams užduotys,
mokymosi tempas ir veiklos yra
diferencijuojamos ir individualizuojamos
pagal visų mokinių gebėjimus.
67 proc. 70 proc. 75 proc. 85 proc. 90 proc. Pamokų stebėjimo
protokolai. Aptarimas
metodinėse grupėse.
3. Diferencijuojamos namų darbų užduotys. 43 proc. 55 proc. 70 proc. 80 proc. 95 proc. Elektroninio dienyno
duomenys. Pamokų
stebėjimo protokolai.
4. Veikla pamokose nukreipta į aktyvų,
sąmoningą mokymąsi, formuluojami
pamatuojami uždaviniai, tikslingai
parenkamos ir organizuojamos veiklos
uždaviniams pasiekti, tikrinamas išmokimas
remiantis uždavinyje apibrėžtais kriterijais.
77 proc. 80 proc. 85 proc. 90 proc. 95 proc. Pamokų stebėjimo
protokolai.
Aptarimas metodinėse
grupėse.
12
5. Pamokose veiksmingai taikyta IKT. 56 proc. 58 proc. 60 proc. 65 proc. 75 proc. Apklausa apie IKT
priemonių naudojimą.
Aptarimas metodinėse
grupėse.
5. Pamokose organizuojamas kiekvieno
individualus įsivertinimas, kuris sudaro
sąlygas mokiniams pasimatuoti individualią
pažangą, išsiaiškinti ką jie moka ir ką turi dar
pasimokyti - tikslingai ugdoma mokėjimo
mokytis kompetencija.
54 proc. 65 proc. 75 proc. 85 proc. 95 proc. Pamokų stebėjimo
protokolai.
Aptarimas metodinėse
grupėse.
6. Pamokose beveik visi mokiniai pasiekia
išsikeltus uždavinius.
54 proc. 65 proc. 75 proc. 85 proc. 95 proc. Pamokų stebėjimo
protokolai.
Aptarimas metodinėse
grupėse.
7. Mokinių metinis pažangumas. 85 proc. 88 proc. 90 proc. 93 proc. 95 proc. Mokymosi ataskaitos.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje, tėvų
susirinkimuose.
8. Mokinių, pasiekusių pagrindinį ir
aukštesnįjį pasiekimų lygį, dalis.
44,5 proc. 45 proc. 47 proc. 48 proc. 50 proc. Mokymosi ataskaitos.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje, tėvų
susirinkimuose.
1.1.2. Uždavinys. Parengti ir įgyvendinti mokinio individualios pažangos stebėsenos, fiksavimo ir rezultatų naudojimo asmenybės augimui modelį.
Priemonės:
1. Mokymosi pagalbos mokiniui modelio parengimas ir įgyvendinimas.
2. Mokinio individualios pažangos (MIP) stebėjimo, fiksavimo, rezultatų analizavimo ir naudojimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas.
3. Mokinių pasiekimų ir pažangos stebėjimas, gautų rezultatų naudojimas veiklai tobulinti.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
13
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Parengtas ir įgyvendinamas mokymosi
pagalbos mokiniui modelis.
Rengiamas Parengtas Diegiamas Taikomas Vertinamas
efektyvumas
Suderinta savivaldos
institucijose, su
mokinių tėvais.
Aptarimas ir
koregavimas
MIP grupėje.
2. Mokymosi palaikymas: konsultavimas,
pagalba ilgesnį laiką nelankiusiems
mokyklos, mokymosi sunkumų turintiems
mokiniams, mokymosi motyvacijos
koregavimas efektyvus, gerinantis
akademinius pasiekimu (mokinių apklausa).
3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje, tėvų
susirinkimuose.
3. Mokinio individualios pažangos (MIP)
stebėjimo, fiksavimo, rezultatų analizavimo
ir naudojimo modelio sukūrimas ir
įgyvendinimas.
Rengiamas Parengtas Diegiamas Taikomas Vertinamas
efektyvumas
MIP darbo
grupės veiklos
įsivertinimas.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje.
4. Mokinių padariusių individualią pažangą,
lyginant su jų ankstesniais akademiniais
pasiekimais, skaičius.
Nematuota X proc. (X + 5)proc. (X + 10)proc. (X + 15)proc. MIPdarbo
grupės veiklos
įsivertinimas.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje.
5. Mokinių padariusių individualią pažangą
ugdydamiesi bendrąsias kompetencijas,
lyginant su pradiniu įsivertinimu, skaičius.
Nematuota X proc. (X + 5) proc. (X + 10)proc. (X + 15)proc. MIP darbo
grupės veiklos
įsivertinimas.
Duomenų aptarimas
14
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje.
6. Stebima ir fiksuojama mokinių individuali
pažanga dalyvaujant kitose veiklose:
renginiuose, akcijose, savanorystės
veiklose;
būreliuose, projektuose;
konkursuose ir varžybose.
Nematuota
70 proc.
Nematuota
X proc.
75 proc.
X proc.
(X + 5) proc.
80 proc.
(X + 5) proc.
(X +10) proc.
85 proc.
(X + 10)proc.
(X +15) proc.
90 proc.
(X +15) proc.
Statistinės ataskaitos.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse,
mokytojų tarybos
posėdyje, tėvų
susirinkimuose.
7. Individualūs mokinio pasiekimai ir
pastangos matomi, pripažįstami, skatinami
(mokinių apklausa).
2,8 2,9 3,0 3,1 3,2 Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Duomenų aptarimas
mokytojų tarybos
posėdyje.
1.1.3. Uždavinys. Modernizuoti ugdymo procesą, turtinti mokymo priemonių bazę.
Priemonės:
1. Mokomųjų kabinetų turtinimas vaizdinėmis mokymo(si) priemonėmis, kompiuteriais, multimedija projektoriais ir kitais įrenginiais.
2. Materialiųjų išteklių pritraukimas reikalingoms mokymo priemonėms ir įrangai įsigyti.
3. Vaizdinių, skaitmeninių mokymo priemonių, virtualių aplinkų kūrybiškas ir veiksmingas naudojimas.
4. Veiksmingas ugdymo(si) veiklų organizavimas netradicinėse erdvėse.
5. Netradicinių darbo ir poilsio erdvių įrengimas.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Atnaujinta IT įranga:
mokomuosiuosekabinetuose multimedija
projektoriai;
kompiuteriai bibliotekoje ir kitose
netradicinėse ugdymo(si) erdvėse.
20
3
21
4
23
5
25
6
26
7
Direktoriaus
pavaduotojo ūkio
reikalams ataskaita.
Duomenų aptarimas
metodinėje taryboje.
2. Turtinami mokomieji kabinetai
vaizdinėmis priemonėmis (plakatais,
lentelėmis, žemėlapiais, modeliais ir kt.).
79 proc.
kabinetų bazė
skurdi
Poreikių
analizė
Kabinetų
turtinimas
Kabinetų
turtinimas
Visi kabinetai
papildomi
vaizdinėmis
Direktoriaus
pavaduotojo ūkio
reikalams bei
15
priemonėmis mokyklos
bibliotekininkės
ataskaitos. Duomenų
aptarimas metodinėje
taryboje.
3. Nuolat didaktine, metodine literatūra
turtinama mokyklos biblioteka ir mokyklos
bendruomenė informuojama apie turimą
bazę, tiriamas literatūros naudojimas
ugdymo(si) tikslams.
Parengti
klasifikuotus
sąrašus;
fiksuoti
naudojimą
Pildyti ir
skelbti
sąrašus;
fiksuoti
naudojimą
Pildyti ir
skelbti
sąrašus;
fiksuoti
naudojimą
Pildyti ir
skelbti
sąrašus;
fiksuoti
naudojimą
Mokyklos
bibliotekininkės
ataskaitos. Duomenų
aptarimas metodinėje
taryboje, mokytojų
taryboje.
4. Įrengta karjeros ugdymo informacinė
erdvė.
1 Direktoriaus
pavaduotojo ūkio
reikalams projekto
analizė.
5. Gamtos mokslų (fizikos, chemijos,
biologijos) erdvių praktiniams ar
laboratoriniams darbams atlikti įrengimas.
1 Direktoriaus
pavaduotojo ūkio
reikalams projekto
analizė.
6. Dalis mokytojų, beveik kiekvieną pamoką
naudojančių ugdymo procese multimedija
projektorių.
22 proc.
40 proc.
55 proc.
65 proc.
75 proc.
Pamokų stebėjimo
protokolai. Apklausa
apie IKT priemonių
panaudojimą.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse.
7. Dalis mokytojų, dažnai naudojančių
ugdymo procese skaitmenines mokymo
priemones,virtualias aplinkas, elektronines
erdves.
14 proc.
20 proc.
30 proc.
40 proc.
50 proc.
Pamokų stebėjimo
protokolai. Apklausa
apie IKT priemonių
panaudojimą.
Duomenų aptarimas
metodinėse grupėse.
8. Mokytojai analizuoja, kaip/kiek/ar IKT
panaudojimas gerina mokymosi rezultatus, ir
Savišvieta,
savistaba
Gerosios
patirties
Savistaba Individuali
kiekvieno
Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
16
tobulina IKT taikymo mokymui(si) būdus sklaida visose
metodinėse
grupėse
mokytojo
pasiekimų
analizė
Duomenys
analizuojami IKT
darbo grupėje,
metodinės tarybos
posėdyje.
9. EDMODO ir kitų socialinių mokymosi
aplinkų efektyvus panaudojimas šiose
srityse:
ugdymo proceso gerinimui;
tėvų informavimui ir švietimui;
savarankiškam mokymuisi.
Rekomendacijų
parengimas
darbo grupėje;
naudoja 5 proc.
mokytojų
Naudoja
10 proc.
mokytojų
Naudoja
20 proc.
mokytojų
Naudoja
30 proc.
mokytojų
Apklausa apie IKT
priemonių
panaudojimą.
Duomenys
analizuojami mokytojų
metodinėse, MIP
grupėse.
10. Netradicinių darbo ir poilsio erdvių
mokykloje įrengimas.
1 1 1 1 Direktoriaus
pavaduotojo ūkio
reikalams projektų
analizė.
2.Prioritetas. Saugi, sveika, partneryste grįsta ugdymo(si ) aplinka.
2.1.Tikslas. Kurti saugią, sveiką, partneryste grįstą ugdimosi aplinką, leidžiančią ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas, vadovaujantis pasidalintosios
lyderystės principais.
2.1.1. Uždavinys. Skatinti kūrybiškumą, iniciatyvumą, bendradarbiavimą, pilietiškumą, lyderystę ir sveiką gyvenseną.
Priemonės:
1. Galimybių socialinei veiklai ir pilietinėms iniciatyvoms sudarymas, projektų rengimas ir įgyvendinimas.
2. Mokyklos savivaldos institucijų bendradarbiavimo skatinimas.
3. Savarankiškumo, kūrybiškumo ugdymas, sąlygų saviraiškai sudarymas.
4. Holistinio bendruomenės narių sveikatingumo modelio kūrimas ir įdiegimas.
5. Neformaliojo švietimo stiprinimas: mokinių įtraukimo didinimas, programų pasiūlos plėtimas.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Vidaus, savivaldybės, šalies ir tarptautinių
projektų, programų rengimas ir dalyvavimas
juose.
8 projektai 8 projektai 9 projektai 10 projektų 11 projektų Projektų įgyvendinimo
ataskaitos, veiklos
kokybės įsivertinimo
17
duomenys. Aptarimas
mokytojų tarybos
posėdžiuose, darbo ir
metodinėse grupėse.
2. Dalyvavimas savanoriškose pilietinėse
iniciatyvose:
mokiniai;
mokytojai;
tėvai.
30 proc.
10 proc.
0,5 proc.
35 proc.
12 proc.
1 proc.
40 proc.
14 proc.
2 proc.
45 proc.
16 proc.
3 proc.
50 proc.
20 proc.
4 proc.
Socialinio pedagogo,
klasių vadovų
statistinės ataskaitos,
apklausų duomenys,
MIP fiksuoti
duomenys, aptarimas
klasių valandėlėse,
tėvų susirinkimuose.
3. Bendruomenės iniciatyva organizuojami
pilietiniai renginiai, akcijos:
miestelio visuomenei;
mokyklos bendruomenei.
2
4
2
4
2
4
3
5
3
5
Vidaus veiklos
įsivertinimo rezultatai.
Neformaliojo ugdymo
programa ir klasių
vadovo veiklos planai.
4. Bendruomenės narių dalyvavimas
kūrybiškumą ugdančiose veiklose:
mokiniai;
mokytojai;
tėvai.
Nematuota
Nematuota
Nematuota
X proc.
X proc.
X proc.
(X + 5) proc.
(X + 5) proc.
(X + 3) proc.
(X + 10)proc.
(X + 10)proc.
(X + 5)proc.
(X + 15)proc.
(X + 15)proc.
(X + 10)proc.
Savivaldos institucijų
metinės veiklos
įgyvendinimo
ataskaitos,
veiklos kokybės
įsivertinimo
duomenys.
5. Visiems bendruomenės nariams
suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą, prisiimti
atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų
įgyvendinimą (mokytojų apklausa).
2,8 2,9 3,0 3,1 3,2 Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Duomenų aptarimas
mokytojų metodinėse
grupėse ir mokytojų
tarybos posėdyje.
18
6. Mokinių saviraiškos poreikių tenkinimas
(mokinių apklausa).
3,4 3,5 3,6 3,7 3,8 Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Duomenų aptarimas
mokytojų metodinėse
grupėse ir mokytojų
tarybos posėdyje.
7. Sveikatingumo renginių dalis nuo visų
renginių.
18 proc. 23 proc. 28 proc. 33 proc. 35 proc. Sveikos gyvensenos
įgūdžių programų
įgyvendinimo
sėkmingumo aptarimas
mokytojų tarybos
posėdžiuose.
8. Nedalyvaujančių jokiame neformaliajame
švietime mokinių skaičiaus mažėjimas.
30 proc. 28 proc. 26 proc. 24 proc. 22 proc. Veiklos kokybės
įsivertinimo
duomenys,
neformaliojo švietimo
užsiėmimų
lankomumo ataskaitos.
9. Neformaliojo švietimo programos „Kur
slypi sėkmė “ (veiklų, skirtų save pažinti ir
atrasti, įvairovė) parengimas ir
įgyvendinimas.
Rengiamas Parengtas Diegiamas Taikomas Neformaliojo švietimo
metodinės grupės
veiklos planai ir
ataskaitos. aptarimas
mokytojų tarybos
posėdyje.
10. Mokinių, gebančių argumentuotai
įvardinti savo stipriąsias puses bei savo
talentą(us), dalis.
60 proc. 70 proc. 80 proc. 90 proc. MIP fiksuoti
duomenys. Aptarimas
klasių valandėlėse,
tėvų susirinkimuose.
11. Mokinių, pristačiusių savo talentą
bendruomenei, dalis.
20 proc. 25 proc. 30 proc. 35 proc. Apklausa. Duomenų
aptarimas kasmet
metodinėse grupėse ir
mokytojų taryboje.
19
2.2.2. Uždavinys. Įtraukti daugiau tėvų į mokyklos bendruomenės gyvenimą atsakingai ir aktyviai veiklai.
Priemonės:
1. Tėvų švietimo, bendravimo ir bendradarbiavimo formų, būdų, priemonių tobulinimas.
2. Aktyvus tėvų dalyvavimas vaiko ugdymo(si) procese.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą(si):
teikė siūlymus dėl mokyklos veiklos
tobulinimo;
dalyvavo renginiuose;
dalyvavo susirinkimuose ir konsultacijose;
dalyvavo tėvams skirtose paskaitose.
3 proc.
20 proc.
26 proc.
13 proc.
5 proc.
22 proc.
30 proc.
15 proc.
10 proc.
25 proc.
35 proc.
17 proc.
15 proc.
27 proc.
40 proc.
20 proc.
20 proc.
30 proc.
45 proc.
25 proc.
Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Aptariama mokytojų
tarybos posėdžiuose,
klasių tėvų
susirinkimuose.
2. Mokykla konsultavo mokinių tėvus:
rengė skrajutes
skaitė pranešimus
organizavo susirikimus ir
konsultacines dienas
1
1
3
1
1
3
1
2
4
1
2
4
1
2
4
Duomenų aptarimas
mokytojų tarybos
posėdžiuose,
klasių tėvų
susirinkimuose.
3. Informacijos apie mokyklos veiklą ir
pasiekimus viešinimas:
elektroninėje erdvėje pateikiama
informacija apie renginius ir
pasiekimus;
elektroniniame dienyne mokytojai
bent kartą per mėnesį informuoja
tėvus apie mokymosi problemas ir
būdus jas pašalinti;
parengiama skrajutė apie visus
mokslo metų mokyklos pasiekimus.
75 proc.
80 proc.
90 proc.
1
85 proc.
95 proc.
1
90 proc.
100 proc.
1
95 proc.
100 proc.
1
Elektroninis dienynas.
Mokyklos tinklalapis.
Klasių vadovų
ataskaitos. Aptarimas
metodinėse grupėse
bei mokytojų taryboje.
20
4. Įgyvendintos ,,Tėvų klasės“ iniciatyvos,
darančios įtaką mokyklos veiklos kokybei.
3 4 5 6 7 „Tėvų klasės“ metinis
veiklos plano
įsivertinimo ataskaita.
Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Aptarimas mokytojų
tarybos posėdžiuose.
2.2.3. Uždavinys. Skatinti mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus kryptingai tobulinti kompetencijas, bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą.
Priemonės:
1. Mokytojų veiklos įsivertinimo, veiklos planavimo ir kompetencijų tobulinimo dermės siekimas.
2. Bendradarbiavimas komandose ir gerosios patirties sklaida, kuriant inovacijų kultūrą.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų-
gerosios patirties sklaidos susirinkimai,
posėdžiai, diskusijos.
20
25
25
25
25
Metodinių grupių
protokolai.
Aptariama
metodinėse grupėse
ir metodinėje
taryboje.
2. Mokytojai aktyviai dalinasi gerąja
patirtimi:
įgyta kvalifikacijos tobulinimo
renginiuose;
pedagogine - asmenine (porose).
10 proc.
31 proc.
30 proc.
40 proc.
50 proc.
55 proc.
80 proc.
65 proc.
95 proc.
75 proc.
Metodinių grupių,
metodinės tarybos
protokolai,
mokytojų tarybos
posėdžių
protokolai.
3. Mokytojai įgyvendina veiklos įsivertinimo
rekomendacijas.
27 proc. 35 proc. 45 proc. 55 proc. 65 proc. Pamokų protokolai,
metodinių grupių
ataskaitos, metinės
mokytojų veiklos
įsivertinimo
ataskaitos.
21
4. Mokytojai rengia pranešimus mokyklos
prioritetus apimančiais klausimais.
4 5 6 7 8 Metodinių grupių,
metodinės tarybos
protokolai.
5.Visų klasių vadovai organizuoja
susirinkimus su dalykų mokytojais mokinių
ugdymo klausimais.
0 per m.m. 1 per m.m. 2 per m.m. 2 per m.m. 2 per m.m. Klasių vadovų
metodinės grupės
planai ir protokolai.
6. Visi pagalbos specialistai organizuoja
veiklos aptarimo su mokytojais susirinkimus
mokinių ugdymo klausimais (skaito
pranešimus, teikia tyrimų analizę, išvadas,
rekomendacijas).
0 per m.m. Po 1 per m.m. Po 1 per m.m. Po 1 per m.m. Po 1 per m.m. Pagalbos
specialistų planai ir
veiklos ataskaitos
7. Mokytojai sistemingai tobulina
kvalifikaciją ne tik Lietuvos, bet ir užsienio
šalių seminaruose, konferencijose.
Vidutiniškai
3 dienas per
metus
Vidutiniškai
3,5 dienos per
metus
Vidutiniškai 4
dienas per
metus
Vidutiniškai
4,5 dienos per
metus
Vidutiniškai 5
dienas per
metus
Direktoriaus
įsakymai,
kvalifikacijos
tobulinimo
pažymėjimų
apskaita.
2.2.4. Uždavinys. Kurti palankią, saugią aplinką, grįstą pasitikėjimu ir pagarba, veikimo laisve ir bendradarbiavimu.
Priemonės:
1. Prevencinių priemonių, padedančių kurti saugią ir draugišką aplinką mokykloje, įgyvendinimas.
2. Dialogu ir susitarimais grįsto bendradarbiavimo ir patyčių prevencijos stiprinimas.
Priemonių poveikio rodikliai (matuojama
procentais, veiklos kokybės įsivertinimo
balais, vienetais)
Pasiekimų lygis Pažangos stebėsena
Pradinis 2017 2018 2019 2020
1. Be pateisinamos priežasties praleistų
pamokų skaičiaus mažėjimas.
13 proc. 11 proc. 9 proc. 7 proc. 5 proc. Pamokų lankomumo
duomenys.
Analizuojama klasių
vadovų pasitarimuose,
individualiose tėvų
konsultacijose, VGK
posėdžiuose.
2. Mokinių, trukdančių pamokose dirbti
kitiems mokiniams, skaičiaus mažėjimas.
9,8 proc. 7 proc. 5 proc. 3 proc. 1 proc. VGK posėdžių
protokolai, socialinės
22
pedagogės ataskaita,
klasių vadovų
ataskaitos, el. dienyno
duomenys.
3. Patyčių skaičiaus mokykloje mažėjimas
(mokinių apklausa).
2,2 2,4 2,6 2,8 3 Veiklos kokybės
įsivertinimo rezultatai.
Aptariama mokytojų
tarybos posėdžiuose,
klasių vadovų
metodinėje grupėje
4. Mokytojų, pamokose nuolat kuriančių
palankią, visavertį mokytojo ir mokinio
dialogą skatinančią emocinę atmosferą,
skaičius.
68 proc. 75 proc. 85 proc. 90 proc. 95 proc. Pamokų protokolai,
mokinių apklausos.
VIII. ĮGYVENDINIMAS IR PRIEŽIŪRA
Siekiant, kad mokyklos strategijos plane numatytos priemonės būtų sėkmingai įgyvendintos ir veiksmingos, bus nuolat vykdoma veiklos
stebėsena ir analizė, atliekamas įvertinimas, vykdoma strategijos idėjų sklaida mokyklos bendruomenėje:
1. Priežiūrą vykdys Strateginio plano rengėjai.
2. Analizė vykdoma vieną kartą per metus, tikslų ir uždavinių įgyvendinimą įvertinant pagal numatytus pasiekimų lygius.
3. Strateginio plano įgyvendinimo ataskaita rengiama kiekvienais metais, gruodžio mėnesį pagal šią lentelę:
Tikslas Uždaviniai Planuotas
pasiekimas
Pasiektas
rezultatas
Esminės priemonės, padėjusios įgyvendinti uždavinius. Tobulintini
aspektai, jei nepasiektas laukiamas rezultatas.
4. Strateginio plano įgyvendinimo ataskaita aptariama Mokytojų bei Mokyklos tarybose.
5. Strateginio plano koregavimas atliekamas kiekvienais metais sausio – vasario mėnesiais.
______________________________________________________________________________