PRISTATYMASKAZYS GRINIUS

Darbą rengė:

Arminas Mažulis

Miglė Paškevičiūtė

Kazys Grinius• „Kazys Grinius – visa mūsų

valstybės istorija”, pasak Gedimino Ilgūno. Buvusio Prezidento ir Seimo nario, gydytojo gyvenimas ir veikla atspindi permainingą lietuvių tautos istorijos periodą nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. vidurio: spaudos draudimą ir carinę priespaudą, bandymus diegti Lietuvoje demokratiją ir jos kūrimo nesėkmes, karus bei okupacijas, tremtį ir emigraciją.

(1866 – 1950)

Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.)

Trumpa biografija

• Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime.

• Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Besimokydamas Marijampolės gimnazijoje platino „Aušrą”, leido ranka rašytą laikraštuką „Prieaušrį”, vėliau – „Iššiepdantį”. Vasaromis rinkdavo folklorą. 1887 m. baigė Marijampolės gimnaziją.

• Tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1889 m. kalintas už dalyvavimą studentų riaušėse. 1892 m. Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas. 1893 m. gavo medicinos gydytojo laipsnį.

Grinių šeima

Aktyvizmas, darbas spaudoje• 1889 m. kalintas už dalyvavimą studentų

riaušėse. Rusijoje jis tapo slaptos Maskvos lietuvių studentų draugijos nariu. Ten savo raštus skaitydavo P.Leonas, M.Lozoraitis, J.Jablonskis ir kiti. 1888 m. K.Grinius atspausdino pirmuosius straipsnius „Lietuviškajame balse”, „Šviesoje”. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuvių demokratų suvažiavime, kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraščio „Varpo” reikalai. 1889 m. pradėjus leisti „Varpą”, jame ir jo priede „Ūkininke” publikavo straipsnius, redagavo „Varpą”, aktyviai dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. 1893 m. jis buvo išrinktas į Varpininkų komitetą, kuriam priklausė iki 1905 m. pabaigos, kai šie laikraščiai nustojo ėję.

• Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“

• Redagavo leidinius „Kova su džiova“, „Pieno lašas“. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų.

• 1892 m. Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

• Baigęs mokslus, 1893 m. gavo laivo gydytojo vietą ir apie 9 mėnesius plaukiojo Kaspijos jūra.

• 1894 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi laisvo gydytojo praktika, įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, už tai kelis kartus buvo suimtas ir kalintas.

• Grinių namai buvo lietuvybės skleidimo židinys, Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centras.

• 1905 m. K.Grinius, kaip Suvalkų gubernijos delegatas, dalyvavo visuomenės veikėjų suvažiavime Maskvoje. Tai buvo pažintis su valstybės valdymo principais.

• Dalyvavo "Sietyno" , „Šviesos” draugijose. „Šviesos” draugijos tikslas buvo steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygynėlius, platinti lietuviškus spaudinius, šelpti besimokantį jaunimą. 1911 m. „Šviesos“ draugija likviduota. „Sietynas” – slapta veikusi organizacija lietuviškai spaudai platinti jos draudimo metu.

• Karas K.Grinių su šeima vėl nubloškė į Rusiją, kur jie gyveno 1914-1919 m. 1917 m. Voroneže K.Grinius išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą.

Visuomeninė veikla

Slapta draugija "Sietynas"

• 1919 m. K.Grinius buvo išvykęs į Prancūziją, tapo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku, padėjo apie 1000 tautiečių grįžti iš vokiečių nelaisvės į Lietuvą.

• Tų pačių metų rudenį K.Grinius grįžo į Lietuvą, kuri tuo metu jau pradėjo ruoštis pirmiesiems demokratiniams rinkimams – į Steigiamąjį Seimą.

• Buvo vienas valstiečių liaudininkų bloko (vėliau – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos) lyderių, varpininkų organizacijos vadovų.

• K.Grinius buvo išrinktas į steigiamąjį parlamentą ir 1920 m. birželio 19 d. Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui.

Kazio Griniaus Ministrų kabinetas• K.Griniaus vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu pavyko:• apginti Lietuvą nuo komunistų, Lenkijos agresijos,• pasiekti tarptautinio šalies pripažinimo, • tapti Tautų Sąjungos nare, • buvo sutvarkyti valstybės finansai,• sutvirtėjo kariuomenė,• pasiruošta atidaryti aukštąją mokyklą,• parengti pirmosios nuolatinės Konstitucijos ir Žemės

reformos įstatymo projektai. • VI Kazio Griniaus Ministrų kabinetas dirbo iki 1922 m.

vasario 2 d.

Prezidentas (1926 m.)• Pagal valstiečių liaudininkų sąrašą vėliau

K.Grinius tapo I, II, III Seimo nariu.• 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko

K.Grinių Respublikos Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mėnesius 10 dienų vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas ir perversmininkai privertė atsisakyti Prezidento pareigų.

• Nuo 1927 m. K.Grinius politiniame gyvenime aktyviau pasireiškė tik pasirašydamas po memorandumais prezidentui A.Smetonai (iki 1936 m. buvo Valstiečių liaudininkų vadovas, kol sąjungos, kaip ir kitų partijų, veikla buvo sustabdyta).

• 1922 m. K.Grinius – Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas.

• Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. 1926 m. Lietuvos universitetas jam suteikė honoris causa daktaro laipsnį.

• Eksprezidentas vadovavo „Kovos su tuberkulioze”, „Pieno lašo” draugijoms, redagavo „Kovos su džiova” ir „Pieno lašo” metraščius, bendradarbiavo su „Lietuvos žinių” dienraščiu ir jį redagavo, redagavo „Mediciną”, parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę bei mokslo populiarinimo literatūrą.

• Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, K.Grinius dirbo švietėjišką darbą medicinos srityje, redagavo mėnraštį „Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui.

„Pieno lašo“ draugijos dieninis lopšelis. Kaunas, apie 1924 m.

Nuopelnai visuomenės sveikatai

• Vokiečių okupacijos metu (1942 m.) už protesto raštą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą (kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje).

• 1944 m. besiartinant frontui su šeima pasitraukė į Vakarus. Ten parašė atsiminimų dvitomį. Gyvendamas JAV K.Grinius, pasinaudodamas buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento titulu, siuntė kreipimusis demokratinių valstybių vadovams, bandydamas atkreipti dėmesį į tragišką padėtį.

• Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, iki pat savo mirties tikėjęs, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. „Aš nepalenkiamai įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata”, – teigiama K.Griniaus testamente.

• 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsivėrė kelias paskutiniam K.Griniaus troškimui – būti palaidotam Tėvynėje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais buvo parvežta į gimtąjį kraštą ir palaidota prie Selemos Būdos augančioje maumedžių giraitėje.

Respublikos Prezidentas K.Grinius darbo kabinete

Gyvenimo pabaiga

Šeštojo Ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) nariai ir tarnautojai.

Idomūs faktai• Šeima

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske

1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas

• Priklausymas partijoms

1902–1905 m. Lietuvių demokratų partijos įkūrėjas ir narys

1920–1922 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys

1922–1936 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys

• Žymūs apdovanojimai:

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

K. Griniaus kapas, Selema, Kazlų Rūdos sav.

Paminklas Kaziui Griniui Kauno prezidentūros sodelyje.

Informacijos šaltiniai• Grinius K. Atsiminimai ir mintys. – Tübingen: Patria, 1947. – T. I. – 304 p.• Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų:

Encikloped. žinynas. – Vilnius: Knygų prekybos valst. firma „Knyga”, 1991. – P. 62-63.

• Ilgūnas G. Kazys Grinius. – Vilnius: Pradai, 2000. – 627 p.• Lietuvos Respublikos Prezidentai / sudarė A. Liekis. – Vilnius: Valstybinis

leidybos centras, 1995 m. – 510 p.• http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Grinius