Dėkojame Jums už vis-ką, ką duodate – savo laiką, savo energiją, save pačius. Nuo Jūsų prasideda jaunimo – mūsų tautos ateities – vieškeliai, kurie atsiveria tik Jūsų pastangų dėka.

Nuoširdžiai sveikiname Jus su artėjančia Tarptautine moky-tojų diena. Tegul Jūsų išmintis, kūryba, savitarpio supratimas, pasiaukojimas, kantrybė puošia Jūsų sielas ir uždega jose norą dalintis savo dvasiniais lobiais su mokiniais, dirbant mūsų visų Tėvynės gerovės labui. Vis nepaliaudami kartokite Justi-no Marcinkevičiaus žodžiais: „Dėk mamą prie žvaigždės/ Dėk paukštį prie dangaus/ O gal kas nors pridės/ Teisybę prie žmo-gaus...“

Gražaus, kūrybingo, darbin-go Jums rudens!

Liberalų sąjūdžio Kėdainių skyrius

Tai nuo Tavęs čia taip šviesu,Nuo žodžio, šitaip pasakyto,Nuo pagalvojimo balsu:Turbūt ne dėl savęs esu.Esu turbūt dėl ko nors kito.

Just. Marcinkevičius

Mielieji Mokytojai! Kiekvieną spalį turtėja Jūsų

gyvenimo patirtis, Jūsų kambarys pasipuošia dėkingumo žiedais, gyvenimo versmėn pasvyra min-tys.

2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis Nr. 3 (1)

Dvisavaitinis Kėdainių rajono laikraštis

Eismo saugumo klausi-mai tampa vis aktualesni, nes nuo 2011 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse eismo įvykių, kurių metu sužaloja-mi arba žūsta žmonės, skai-čius gerokai didėja. Pasidai-rius po Kėdainių miestą ir rajoną akivaizdu, kad tam skiriama per mažai dėme-sio, o skirtos lėšos panau-dojamos netikslingai.

Rūpintis eismo saugumu įpareigoja įstatymai

Pagal Lietuvos Respubli-kos kelių įstatymo Nr. I-891 4 straipsnį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldy-bėms. Taigi savivaldybės pri-valo užtikrinti saugias eismo sąlygas vietinės reikšmės ke-liuose ir gatvėse. Gavus lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ne mažiau kaip 5 proc. privalu skirti saugaus eismo priemonėms keliuose (gatvėse) įgyvendinti. Kėdai-nių rajono savivaldybė 2014 metais eismo saugumo prie-monėms turėjo skirti ne ma-žiau kaip 205,2 tūkst. Lt. Ar

Pranešimas spaudai

Europos Sąjunga turi imtis priemonių, kad Vengrijoje būtų sustabdyti spaudos laisvės ir žmo-gaus teisių pažeidimai bei nevy-riausybinių organizacijų persekio-jimas, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Liberalo teigimu, praėjusią sa-vaitę Vengrijos pareigūnų sureng-ti reidai nevyriausybinių organizacijų „Ökotárs“ ir „Dement“ būstinėse paro-do, kad ES negali likti pasyvi šių įvykių bendrijos narėje stebėtoja.

skirtos lėšos panaudojamos efektyviai?

Kėdainių rajono savival-dybėje skirtos lėšos nau-dojamos neefektyviai

Prasidėjo mokslo metai ir į mokyklas sugužėjo moks-

leiviai. Daugumą vaikų į mo-kyklas vis dažniau atveža ir iš jų pasiima tėvai. Problema ta, kad Kėdainių rajono savi-valdybėje automobiliui prie mokyklų nėra kur sustoti, nes nepertvarkyti privažiavimai bei įvažiavimai ir neįreng-tos stovėjimo aikštelės. To-dėl vaikai dažniausiai palei-

džiami gatvėje, kur tuo metu vyksta intensyvus eismas. Vaikai yra neprognozuoja-mi, jie skuba į pamokas arba iš pamokų ir mažai dėmesio kreipia į gatvėje susidariusią spūstį. Tokia situacija yra ne-saugi tiek vaikams, tiek vai-ruotojams. Artėja tamsusis metų laikotarpis, taigi rytais prie mokyklų eismo situaci-ja dar pablogės. Apstatymas kelio ženklais „Sustoti drau-

džiama“ arba policininko pastatymas gatvėje nėra išei-tis – tai tik dar labiau suerzins bendruomenę.

Kita Kėdainių miesto sau-gaus eismo problema – san-kryžos. Būtina pertvarkyti Ge-gučių, Liaudies, A. Kanapinsko ir Janušavos gatvių sankryžą, tas pats pasakytina ir apie

Ar sAugus eismAs Kėdainių r. savivaldybėjė?

„Vengrijos premjero Viktoro Orbáno vadovaujamos politinės jė-gos savo šalyje jau sumažino Konsti-tucinio Teismo galias, apribojo laisvo žiniasklaidos žodžio sklaidą, o dabar stebime naujus išpuolius prieš svar-bias nevyriausybines organizacijas. Todėl būtent dabar Vengrijai yra gera proga priminti pagrindinę ES sutar-

tį, kurioje aiškiai įrašyta, kad Sąjun-ga grindžiama laisvės, demokratijos, teisinės valstybės vertybėmis ir pa-garba žmogaus teisėms. Jei jos pažei-džiamos, Europos Vadovų Taryba gali imtis sutartyje numatytų konkrečių priemonių“, – sako europarlamenta-ras P. Auštrevičius.

Liberalo teigimu, ES atėjo laikas reaguoti į pavojingas metamorfozes, nutolinančias Vengriją nuo laisvės ir demokratijos idealų. „Kadangi vals-tybė ES narė nesilaiko fundamenta-lių pagrindinių vertybių, nebegalima teigti, kad tai lieka Vengrijos vidaus reikalas. Juolab kad girdime ir kitus nerimą keliančius Vengrijos premjero V. Orbáno pasisakymus, pavyzdžiui, apie Rusijos ar Kinijos valstybių mo-delį, kaip sektiną pavyzdį ES narėms“, – sako Liberalų ir demokratų aljan-so už Europą (ALDE) frakcijos narys P. Auštrevičius.

EUROPOS PARLAMENTO NARYS P. AUŠTREVIČIUS:„ES LAIKAS REAGUOTI Į PAVOJINGAS METAMORFOZES VENGRIJOJE“

A. Kanapinsko ir Gedimino gatvių sankryžą.

Kėdainių mieste ir rajone nusikalstamai trūksta pėsčių-jų ir dviračių takų. Tam neskir-ta nė vieno lito. Prie Lakštinga-lų gatvės ir kitų tame kvartale esančių gatvių nėra šaligatvių. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad sekmadieniais veikia tur-gus ir būna automobilių spūs-tys. Seniūnijų centruose – Dot-nuvoje, Josvainiuose, Krakėse, Šėtoje ir kt. – prie pagrindinių gatvių nėra šaligatvių arba jų būklė apgailėtina.

Dar viena bėda – pėsčių-jų perėjų, sankryžų ir kitų pavojingų vietų apšvietimo trūkumas. Kėdainiuose buvo ne vienas skaudus įvykis, kai eidami per prastai apšviestą perėją žuvo žmonės. Tamsiu paros metu vairuotojui labai sunku pastebėti per tokią per-ėją einantį žmogų, ypač jeigu jis nedėvi atšvaito.

Nereikėtų persistengti su iškiliomis perėjomis, o jeigu jau nuspręsta jas įrengti arba taisyti esamas, tai svarbu va-dovautis normomis, sufor-muoti reikiamus nuolydžius, tinkamai paženklinti.

Taigi akivaizdu, kad Kėdai-nių rajono savivaldybė skirtus minėtus 5 proc. lėšų naudojo bet kaip, neatsižveldama į bū-

tiniausius gyventojų poreikius ir jų saugumą.

Kaip spręsti saugaus eismo problemas

Kad tam tikslui skirtos lėšos būtų efektyviai panaudotos saugiam eismui užtikrinti, sa-vivaldybė turėtų įgyvendinti ne trumpesnę kaip 3–5 metų saugaus eismo programą, kuri apimtų ilgalaikius projektus. Kokie darbai ir kokios priemo-nės gali būti toje eismo sau-gumo programoje? Šiuo metu galioja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisieki-mo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintos rekomen-dacijos „Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijos R ISEP10“. Pagal jas saugiam eismui organizuoti gyvenviečių gatvėse taikoma net 16 prie-monių, tarp jų: važiuojamosios kelio dalies siaurinimas, įvažia-vimų į teritorijas zonų pertvar-kymas, kelio įrenginiai (saugos salelės, sankryžos, pėsčiųjų perėjos), automobilių stovėji-mo vietų įrengimas, pėščiųjų ir dviračių takų įrengimas ir kt.

Nukelta į 3 psl.

Akivaizdu, kad Kėdainių rajono sa-vivaldybė skirtus minėtus 5 proc. lėšų naudojo bet kaip, neatsižveldama į būti-niausius gyventojų poreikius ir jų saugu-mą. Todėl būtina sudaryti saugaus eismo programą, į ją įtraukiant ilgalaikius pro-jektus, įsiklausant į specialistų, švietimo įstaigų ir bendruomenės nuomonę.

2 psl.

Nesugebama tvarkyti viešųjų finansų

Autorė, bandydama pa-grįsti savo teiginius apie val-džios ,,racionaliai panaudo-tus finansus“, pateikė pavyzdį: ,,Pajamos iš žemės mokesčio savivaldybėje 2013 m. sudarė 1 mln. 663 tūkst. Lt., vadinasi, 192,8 tūkst. Lt. daugiau nei 2012 m.“ Skaitytojui gal kilo klausimas, kodėl baigiantis 2014 m. trečiam ketvirčiui vis dar rašoma apie 2013 metus. Manau, kad ieškoma teigia-

mų pavyzdžių, kurių šiais metais nėra, nes dėl savival-dybės administracijos žioplu-mo VMI nebuvo laiku pateikti pakeisti (kaip nustato įstaty-mai) žemės mokesčio tarifai. 2013 metais ūkio subjektai jau dėl VMI žioplumo taip pat per-mokėjo mokesčius ir 2013 m. permokos jiems grąžinamos šiais metais.

Autorė bando rašyti apie šių metų rajono biudžeto vykdymą, bet tiesa ta, kad biudžetas vykdomas blo-gai  – net 6,3 % atsiliekama nuo šalies savivaldybių vi-durkio. Todėl akcentuojama, kad surenkamas gyventojų pajamų mokestis, bet net ne-užsimenama apie nesurenka-mus kitus mokesčius ir apie tai, kad nevykdomas visas sa-vivaldybės aštuonių mėnesių pajamų planas. Į biudžetą ne-gauta 1 587 tūkst. Lt planuo-tų pajamų, o rugpjūčio mėn. pajamų planas įvykdytas tik 85 procentais. Taigi demons-truojamas akivaizdus nesu-gebėjimas tvarkyti viešųjų finansų.

ES paramos fondai naudojami netikslingai

Straipsnyje rašoma, kad daug dėmesio skiriama ES pa-ramos fondų panaudojimui. Vardijami objektai, sutvarkyti padedant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams. Taip, per 2007–2013 metų laikotar-pį ES parama Lietuvai sudarė net 42 mlrd. Lt. Neabejoju, kad tikslingai panaudojus šitą paramą, mūsų gyvenimo kokybė gerokai pasikeistų. Tačiau tikslingai dirbti, racio-naliai naudoti mokesčių mo-kėtojų pinigus sugeba ne kiek- vienas. Paskaičiavus suteiktą ES paramą vienam gyvento-jui, mes esame tik 52-oje vie-toje tarp 60-ties savivaldybių. Vadinasi, ne tik nemokame tikslingai panaudoti, bet ir nesugebame argumen-tuotai paprašyti paramos.

Būtent tokiu sakiniu baigiamas 2014 m. rugsėjo 13 d. „Rinkos aikštės“ nume-ryje rubrikoje „Apžvalgos ir įžvalgos“ išspausdintas Al-mos Jociuvienės straipsnis „Kėdainiuose – stipri savi-valda ir šiuolaikiški spren-dimai“. Negaliu nesutikti, kad tiesos sakymas – šven-tas reikalas, tik perskaičius straipsnį kyla kitokių min-čių ir įžvalgų. Susidaro įspū-dis, kad gyvename pažan-giausiame Lietuvos rajone, kur išmintingai ir skaidriai panaudojamos lėšos, kur „apgalvojamas kiekvienas finansų valdymo žingsnis“, kur klesti „atsakomybė, kū-rybiškumas ir atvirumas“. Taip tobula, kad net netikra. Atrodo, tarsi kažkas nema-tomas vedžiotų autorės ranką, o ši, pasidavusi eufo-rijai, bandytų įtikinti rajono gyventojus, kad gyvename rojuje. Deja...

Straipsnio autorė rašo, kad „Kėdainių rajono strate-ginis plėtros planas iki 2020 metų palaipsniui įgyvendina-mas ir užtikrinama viešosios infrastruktūros priežiūra, mo-dernizavimas ir plėtra“. Taip, neatsižvelgdama į opozicijos pastabas ir pasiūlymus, savi-valdybės ,,darbiečių“ daugu-ma patvirtino strateginį plė-tros planą iki 2020 metų, tik bėda ta, kad šio plano tikslus rengė samdyti mokslininkai, o priemonių tiems tikslams įgyvendinti planą rašė savi-

valdybės specialistai. Todėl netgi įgyvendinus visas stra-teginiame plane numatytas priemones, tikslų nepasieksi-me. Įgyvendinus šį strateginį planą nepasikeis gyvenimo kokybė, savivaldybės ekono-mika netaps konkurencin-gesnė, o pats rajonas išliks mažiau nei vidutinis tarp kitų Lietuvos rajonų.

Beveik visose kaimyninėse savivaldybėse parama vie-nam gyventojui buvo di-desnė nei Kėdainių rajone. Mūsų apskrityje esančios Birštono savivaldybės per tą patį periodą panaudota ES parama vienam gyventojui (42 759 Lt) net septynis kar-tus didesnė už mūsiškę (pas mus – 6 081 Lt). Palyginus skaičius matyti, kad Kauno apskrityje pagal šį rodiklį esame tarp atsiliekančiųjų. Visos šalies mastu taip pat toli gražu ne geriausi – mus gerokai lenkia daugelis savi-valdybių.

Taigi kalbėti apie kokį nors išskirtinumą nederė-tų  – esame net ne viduti-niokai.

Labiausiai straipsnyje nu-stebino mintis „pinigai – ver-tybė“. Visada maniau ir tebe-manau, kad žmogus – vertybė, ir jam turi būti gera gyventi mūsų rajone. Pinigai – prie-monė tam tiklui pasiekti. Tie-sos sakymas – taip pat. Mano noras žmonėms sakyti tiesą neišnyko net po to, kai Lie-tuvos „valstybininkų“ klano pastangomis šešerius metus buvau teisiamas pagal sufa-brikuotą baudžiamąją bylą ir kai už kaimyninės valstybės pi-nigus Lietuvos užsakomosios žiniasklaidos buvau juodai ap-šmeižtas. Tad įbauginti manęs nepavyks.

V. MuntianasKėdainių rajono

savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto

pirmininkas

Pagaliau pradėti Kėdai-nių miesto Babėnų kvarta-lo gatvių tvarkymo darbai, kurių laukta ištisą dešimt-metį. Priversti savivaldybę galų gale imtis konkrečios veiklos, o ne dešimtmetį maitinti gyventojus paža-dais, padėjo aktyvi vietos piliečių pozicija, sakyčiau, kova su interesų pinklėse įsipainiojusiais valdinin-kais.

Pergalės gatvės gyvento-jas J. Janulis ne kartą „atakavo“ rajono vadovus, reikalauda-mas pradėti tvarkyti Babėnų gatves. Buvo surinkta daugiau nei 300 piliečių parašų, buvo kreiptasi į rajono savivaldy-bės tarybos opozicijos narius V. Muntianą ir mane, viešai iš-sakyti gyventojų reikalavimai savivaldybės tarybos posėdy-je, kurio metu žodis J. Januliui buvo suteiktas labai nenoriai ir tik primygtinai reikalaujant opozicijai. J. Janulis piliečių

vardu kreipėsi į Lietuvos Res-publikos Seimo kontrolierius, nurodydamas abejingą rajo-no vadovų požiūrį į visuome-nės poreikius, atkreipdamas dėmesį į abejotinus, kaip įta-riama, neskaidrius sprendi-mus, nustatant gatvių remon-to prioritertus.

Galų gale įdėtos pastangos davė rezultatą – Babėnų kvar-talas pradedamas tvarkyti.

Tačiau problemų dar liko. Gal sąmoningai, o gal dėl aplaidumo dalis Babėnų gat-vių liks nesutvarkyta ir ne-žinia, ar tai vėl nesitęs dau-gelį metų. Aiškinama, kad projektai pasenę, pirmiausia reikės baigti remontuoti jau pradėtas tvarkyti gatves, o dėl tolesnių darbų bus sprendžiama vėliau. Sutapi-mas ar ne, kad Pergalės gat-vė, kurioje gyvena aktyvus pilietis J. Janulis ir kuri yra viena ilgiausių šiame rajone, nebus remontuojama.

Kodėl vilkinami darbai, buvo teisinamasi įvairiai: tai esą ne visi gyventojai prisijun-gę prie inžinerinių tinklų, nors dabar Vyriausybės nutarimai įpareigoja nutiesti tinklus iki kiekvieno sklypo ribos, tai pa-senęs projektas ir t. t. Bet, pa-sirodo, viską galima suderinti.

Reikia pagaliau liautis ieš-koti kliūčių ir suprasti, kad piliečiai yra teisūs ir aktyviai veikdami bet kokiu atveju pa-sieks savo tikslų. Tai įrodo Ba-bėnų pavyzdys, kai pilietinė visuomenė privertė „darbie-čių“ valdomą savivaldybę re-aguoti į jų poreikius. Manau,

tik tokia aktyvi piliečių pozi-cija gali priversti valdininkus neatsikalbinėti ir toliau tęsti darbus. Linkime sėkmės ne tik Babėnų gyventojams, bet ir visiems rajono piliečiams gi-nant savo teises.

Boleslovas Rinkevičius

Pilietinės visuomenės jėga

SvarbiauSia – SaKYTi TiESĄ(apžvalgos ir įžvalgos pagal ,,rinkos aikštę“)

Kovotojas už teisybę J. Janulis.

Netgi įgyvendinus visas strategi-niame plane numatytas priemones, tikslų nepasieksime. Įgyvendinus šį planą nepasikeis gyvenimo koky-bė, savivaldybės ekonomika netaps konkurencingesnė, o pats rajonas išliks mažiau nei vidutinis tarp kitų Lietuvos rajonų.

3 psl.

Atkelta iš 1 psl.

Įvertinus visas numatytas priemones nereikia visų eismo saugumo lėšų skirti tik dangoms ženklinti ir kelio ženklams įreng-ti. Prioritetu turi tapti įvažiavimų į mokyklas ir darželius pertvar-kymas, automobilių stovėjimo vietų įrengimas prie judrių vietų (pvz., švietimo įstaigos), sankry-žų pertvarkymas, pėsčiųjų ir dvi-račių takų įrengimas.

Tokiems darbams atlikti rei-kia parengti techninius projek-tus, todėl tikslinga turėti 3–5 metų eismo saugumo progra-mą. Sudarant tokią programą būtina nustatyti prioritetus, įtraukti ilgalaikius projektus, įsi-klausyti į specialistų, švietimo įstaigų ir bendruomenės nuo-monę.

Marijonas Preikša

Mokslininkų pastebėtos ir rajono strateginiame pla-ne akcentuotos silpnybės, darančios didžiausią įtaką mūsų krašto ekonominiam konkurencingumui, – kelių būklė. Nustatyta, kad pagal asfaltuotų ir neasfaltuotų kelių santykį esame pen-kiasdešimtoje vietoje tarp šalies savivaldybių.

Tikėjau, kad valdančiajai ,,darbiečių‘‘ daugumai 2012 metais pasitvirtinus savival-dybės strateginį planą bus siekiama iš esmės pakeisti si-tuaciją ir atnaujinti žvyrkelių asfaltavimo programą. Tačiau mano viltys subliuško, nes po to, kai kėdainiečių balsais 2013 metais į Lietuvos Res-publikos Seimą buvo išrinkta rekordiškai daug kėdainiečių, žvyrkelių asfaltavimas iš viso sustojo.

Sunku susigaudyti, kaip rajone įgyvendinamos kelių priežiūros programos. Rei-kia pripažinti, kad mokesčių mokėtojų, t. y. mūsų visų, pa-stangomis rajono kelių prie-žiūros programos apimtys 2014 metais gerokai išaugo, todėl pagrįstai galėjome ti-kėtis gerų rezultatų. Tačiau rezultatų nėra, nes lėšos panaudotos netikslingai ir neracionaliai.

Analizuojant Kėdainių miesto kelių priežiūros pro-

Nėra privažiavimo prie „Aušros“ sveikatingumo ir sporto pagrindinės mokyklos.

Apgailėtinai atrodanti Žydų gatvė senamiesčio širdyje.

Putinų gatvės vaizdelis

Nesaugi Kanapinsko ir Janušavos gatvių sankryža.

apgailėtina kelių būklėgramos vykdymą, kelia abe-jonių ir lėšų paskirstymo pagrįstumas. Na, visų pirma krinta į akis tai, kad po vasaros sezono liko nepaprastai daug duobėtų gatvių. Duobėtos ne tik miesto seniūnijos gyven-viečių, daugiabučių kvartalų, bet net ir senamiesčio gatvės, o jo širdyje esanti Žydų gatvė iš viso liko su žvyro danga.

Rimtų abejonių kelia ir

miesto gatvių asfaltavimo programa. Neįmanoma suras-ti nė vieno argumento, kodėl šiais metais buvo asfaltuota Pievų gatvė, kurioje dar nebaig-ti statyti gyvenamieji namai, o ne, pavyzdžiui, Alyvų ar Putinų gatvės, kuriose žmonės gyvena nuo praėjusio amžiaus vidurio. Negaliu rasti atsakymo ir į klau-simą, kodėl viename rajono gyvenamajame kvartale (pvz., Babėnų gatvės gale) iš mokes-

čių mokėtojų pinigų tiesiamos ir kieto-sios gatvių dangos, o kitame (pvz., Gedi-mino gatvės gale) – neįrengiami net gat- vių pagrindai.

Tenka daryti ne-linksmą išvadą, kad pasirinki-mas priklauso nuo to, kas tose gatvėse gyvena. Jau rašiau, kad praeitais metais iš kelių priežiūros programos buvo asfaltuota vienintelė Akacijų gatvė, kurioje gyvena ,,dar-biečių“ komiteto pirmininkas Juozas Baniota. Šiais metais situacija kartojasi, tik jau as-faltavimas susijęs su kitu ,,dar-biečių“ komiteto pirmininku Stanislovu Blinstrubu.

Petras Jonaitis

Tenka daryti nelinksmą išvadą, kad pasirinkimas priklauso nuo to, kas tose gatvėse gyvena.

4 psl.

Rajone – respublikinis renginys žemdirbiamsRugsėjo 19 d. UAB „Dot-

nuvos eksperimentinis ūkis“  laukuose (Mantviliškio k., Kėdainių r.) vyko žemdir-biams skirtas renginys – Res-publikinės artojų varžybos ir kukurūzų diena. Jį organiza-vo Lietuvos žemės ūkio kon-sultavimo tarnyba, Lietuvos artojų asociacija ir Lietuvos agronomų sąjunga. Vienu šū-viu nušauti du zuikius – pa-simokyti iš geriausių šalies artojų ir įsigilinti į kukurūzų auginimo, pašarų ruošimo technologijas – žemdirbiai rinkosi iš visos Lietuvos.

Artojams teko nemenkas išbandymas

Dėl geriausio 2014 m. ar-tojo vardo rungėsi 15 artojų iš Joniškio, Jurbarko, Kaišia-dorių, Kėdainių, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Pakruo-jo, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Ukmergės rajonų. Jiems teko gana sudėtinga užduo-tis – arti nupjautų kukurūzų lauką. Daugelis artojų pri-sipažino, kad tai daro pir-mą kartą. Taigi teko išlaikyti profesionalumo egzaminą. Jį laikė ir geriausias Kėdai-nių rajono artojas, ūkininkas A. Pavolis. Antrą kartą Respu-blikinėse artojų varžybose dalyvaujančiam kraštiečiui sekėsi neblogai. Jis apver-čiamųjų plūgų grupėje buvo ketvirtas.

Šiais metais geriausiu jau-niausiu artoju pripažintas Jo-niškio r. atstovas E. Utakis. Tra-dicinių plūgų grupėje pirmąją vietą užėmė Pakruojo r. atsto-vas A. Plerpa, antrąją – šilališ-kis A. Baublys, trečiąją – varžy-bose debiutavęs ukmergiškis R. Valeika. Apverčiamųjų plū-gų grupėje ir vėl nenugalimas buvo kretingiškis K. Genčius, antrąją vietą iškovojo Pasva-lio rajono artojas E. Katkūnas, varžybose dalyvavęs pirmą kartą, trečiąją vietą laimėjo Pakruojo r. atstovas V. Janeliū-nas.

Kitoje kelio pusėje karaliavo kukurūzai

Kitoje kelio pusėje įsikū-rusiame palapinių miestelyje šurmuliavo gyvulininkystės naujovėmis besidominantys renginio lankytojai. Jų laukė Lietuvos žemės ūkio konsul-tavimo tarnybos specialistai ir sėklomis bei technika pre-kiaujančių komercinių ben-drovių atstovai. Buvo galima apžiūrėti 50  skirtingų kuku-rūzų veislių palyginimo ban-dymą, pasikonsultuoti, susi-pažinti su technikos ir pašarų ruošimo technologijų naujo-vėmis.

„Manau, kad sujungę du renginius lankytojams sutei-kėme daugiau naudingos in-formacijos, apimančios visą žemės ūkio gamybos ciklą:

taisyklingą arimą, sėją, kuku-rūzų priežiūrą, pašarų ruoši-mą ir kt. Renginio laikas buvo skirtas maksimaliai perteikti žinioms“, – sakė renginio orga-nizatoriams vadovavusi Lietu-vos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduo-toja Giedrė Butkienė.

Organizatoriai pasirūpino, kad visi renginio dalyviai būtų pavaišinti kukurūzų patieka-lais. Šventinę nuotaiką kūrė Vilainių kaimo kapelos muzi-kantai ir dainininkai.

Jolanta Dalia Abarienė

Geriausiu artoju apverčiamųjų plūgų grupėje pripažintas K. Genčius.

Renginyje dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio Kėdainių skyriaus atstovas Paulius Kizerskis.

Kėdainių rajono artojas, ūkininkas A. Pavolis.

5 psl.

saulės MūšisSaulės mūšis (pagal la-

biausiai pagrįstą hipotezę vyko dab. Joniškio raj., ties Jauniūnų kaimu) – euro-pinės reikšmės mūšis tarp žemaičių ir žiemgalių karių bei Kalavijuočių ordino. Jis pakeitė politinę situaciją Pabaltijo regione. Nesėk-mingos pasirodė popiežių pastangos išplėsti savo valdžią Pabaltijyje, o Kala-vijuočių ordinas tapo Vo-kiečių ordino dalimi ir nuo tada vadinamas Livonijos ordinu.

1202 m. Dauguvos žio-tyse susikūręs Kalavijuočių ordinas laipsniškai ėmė už-kariauti lyvius, latvius, es-

tus ir kuršius. Padauguvyje įsigalėjusi Livonija kartu su jos globėjais popiežiais ir Šv. Romos imperijos impera-toriais vis labiau ėmė domė-tis ir Lietuva, ją įtraukdama į nukariautinų žemių sąrašą. Popiežiaus pasiuntiniui Vil-helmui Modeniečiui Livo-nijoje pavyko įtikinti ordiną pulti žemaičius. Popiežius Grigalius IX 1236 m. vasario 19 d. išleido bulę, skelbiančią kryžiaus žygį prieš lietuvius.

Smogiamąja jėga tapo Kalavijuočių ordinas. Dau-giau kaip 2 000 Saksonijos iš Vokietijos kryžininkų atvyko į Livoniją, 200 karių būrį at-siuntė Pskovas, taip pat prisi-

dėjo apkrikštyti estai, lyviai, latgaliai. Rudenį Kalavijuočių ordino magistro Folkvino iš Naumburgo vadovaujami ri-teriai (ne mažiau kaip 3 000 karių), perėję per dar neuž-kariautą Žiemgalą, įsiveržė į Šiaulių žemę. Netikėtai už-klupę kunigaikštį Vykintą, jie nusiaubė plačią teritoriją ir, ilgiau neužsibuvę, susiruošė žygiuoti atgal.

Tačiau su grobiu grįžtan-čius užpuolė tuo metu pajė-gas suspėję sutelkti žemai-čiai. Kunigaikščiai Bulioniai rugsėjo 21 d. pastojo kelią riteriams į pietvakarius nuo Šiaulių. Kadangi kalavijuo-čiai buvo užklupti pelkėtoje

vietovėje, jie atsisakė kovoti pėsti ir pasiliko nakvoti. Per naktį žemaičių pajėgas su-stiprino kunigaikščio Vykin-to žmonės. Iš viso žemaičių pusėje buvo apie 3 000– 4 000 karių. Rugsėjo 22 d. rytą prasidėjęs mūšis baigė-si visiška žemaičių pergale: lengvai ginkluoti kalavijuo-čiai, apimti panikos, ėmė bėgti, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant patį ordino magistrą Folkviną, žuvo. Ka-lavijuočių bendri nuostoliai siekė beveik 2 000 žmonių.

Kalavijuočių ordinas buvo visiškai sutriuškintas, jo liku-čiai įjungti į Vokiečių ordiną, sužlugdyti popiežių tiesiogi-

nės valdymo zonos įkūrimo planai.

Saulės mūšis giliai įsirėžęs šiandieninės Lietuvos visuo-menės istorinėje sąmonėje. 1987 m. Lietuvos kultūros ministerija mūšio lauką Jau-niūnų kaime įrašė į Respubli-kos istorijos paminklų sąrašą. 1998 m. skulptorius Vytautas Narutis įamžino pergalę pa-minklinėje lentoje. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Rugsėjo 22-ąją paskelbė Bal-tų vienybės diena. 2006 m. vyriausybės nutarimu mūšio vieta įprasminta memoriali-niu kompleksu.

Parengė Mindaugas Rindzevičius

6 psl.

Esu jau pensinio am-žiaus, bet dar aktyviai šalies ir rajono įvykiais besido-minti moteriškė. Prenume-ruoju ir spaudą, nes norisi sužinoti, kas naujo rajone daroma, kaip rūpinamasis žmonių, ypač senjorų, ge-rove, kokie renginiai vyks-ta.

„Rinkos aikštėje“ per-skaičiau straipsniuką, ko-kia gera mūsų valdžia, kaip moka taupiai ir skaidriai naudoti lėšas, kaip tvarko-mos gatvės, užtikrinamos socialinės paslaugos, kiek daug dėmesio skiriama kultūrai, paminėtas ir re-novuotas Akademijos kul-tūros centras. Taigi išeitų, kad gyvenu nepriekaištin-gai tvarkomame rajone, jokių problemų nesama... Susimasčiau, ar tikrai taip. O gal tai eilinis rinkiminis triukas, nors oficialios rin-kimų kampanijos dar nėra. Bet juk mes ne pirštu peni-mi.

Ėmiau galvoti, ar viskas taip tobula Akademijoje. Daug metų čia gyvenu, myliu savo miestelį ir ma-tau jame gražių dalykų, bet nenoriu taip visko „nu-sacharininti“, kaip minėta-me straipsnyje.

Ne visos gatvės tvarkomos

Labai dažnai tenka eiti į kapines D. Rudzinsko gatve, kartais važiuoju dviračiu. Ypač vasaros laikotarpiu ta gatve dažnai važinėja žemės ūkio technika, taigi ją gero-kai apgadina. Kai prieš bene dvejus trejus metus ji buvo

pradėta asfaltuoti, daugelis apsidžiaugė: bus daug sma-giau ir į kapines eiti, ir pasi-vaikščioti, pagaliau tai yra kelias, kuriuo į amžinojo po-ilsio vietą lydimi mūsų mies-telio ir tame krašte kažkada gyvenę žmonės – ir labai garsūs, ir visai tyliai gyvenę, bet nuoširdžiai dirbę mūsų sodybai. Tačiau greitai teko nusivilti: sutvarkius nepilnus 50 metrų, darbai liovėsi. Nie-kas niekam nepaaiškino, kas atsitiko. Ar lėšų buvo skirta tik gatvės „galiukui“ sutvar-kyti, kad nuo pagrindinio ke-lio gražiau atrodytų? Ar toje gatvėje jau gyvena „nurašy-tieji“, t. y. daugiausia pensi-ninkai? Gal prieš rinkimus stebukladario lazdele pamo-jus darbai pajudės, kaip ne kartą jau buvo: įsižiebdavo lempos tamsiose gatvėse, bet po rinkimų netrukus ir vėl užgesdavo. Atsakymo nėra.

Reikėtų pasirūpinti ir senjorais

Su džiaugsmu išgirdau žinią, kad vietos vadovai (LAMMC direktorius, LŽŪKT direktorius) ir bendruome-nių pirmininkai pasirašė prašymą Kėdainių rajono sa-vivaldybės tarybai ir rajono merui perkelti Dotnuvos se-niūniją iš Dotnuvos miestelio į Akademiją. Tai labai sveikin-tina iniciatyva. Čia ir žmonių gyvena daugiau, ir pasiekti seniūniją paprasčiau, ir isto-rinės bei kultūrinės mieste-lio tradicijos senos. Siūloma tam panaudoti buvusį pradi-nės mokyklos pastatą. Viskas gerai, bet kyla minčių, kur gi

rasti normalią vietą oriai ir gražiai pašarvoti mūsų mies-telio mirusius žmones. Kol buvo „Saulėlydžio“ patalpos (tiesa, nelabai tam pritaiky-tos ir nelabai sutvarkytos), mirusį žmogų buvo kur šar-voti, dabar ir to neliko. Tose patalpose įrengta moder-ni Konsultavimo tarnybos salė tam nepritaikyta, be to, ten niekas neįsileis. Dabar žmogus arba šarvojamas Vainotiškėse esančioje ben-druomenės salėje, kuri tam taip pat nėra pritaikyta, arba vežamas į Dotnuvą. Taigi net gražiai sutvarkytame Aka-demijos kultūros centre tam neatsirado vietos. Pagaliau

senjorai, tarp kurių daug mokslo daktarų, ypač daug davusių žemės ūkio mokslui, nori dar gyvi būdami kažkur susiburti, pabendrauti, šven-tes švęsti, kaip būdavo „Sau-lėlydyje“. Tokios vietos, deja, nėra.

Kultūros pastatas be žmonių

Visada buvau ir esu aktyvi kultūros puoselėtoja, lankau kiekvieną renginį, taigi labai džiaugiuosi, kad pagaliau re-novuotas šaltas ir nejaukus Akademijos kultūros centro pastatas, kad aplinkui vešėję šabakštynai virto gražia poil-sio aikštele jaunimui pažaisti ir senukams pasėdėti, tik gai-la, kad pavėsinėse nėra suo-lelių, kur per vasaros karščius būtų galima pavėsiukyje pri-siglausti. Tačiau nepaisant to, atidarymo laukiam jau dau-

Akademijos šviesuliukai ir skauduliukai

Vis dėlto manau, kad žmogus – svarbiau-sia. Jam visos renovacijos ir turi būti da-romos. Kitokiu atveju tai beprasmiškas pinigų švaistymas.

Skaitytojo nuomonė

Ar lakštingala gali liautis čiulbėti!Lakštingala – mielas

paukštelis, kuris nuolat suo-kia ir purpčioja nuo krūmo ant krūmo. Giesmė labai ma-loni, melodinga. Žmonėms šis giesmininkas labai patin-ka, mat ausį ir širdį paglosto, protą užliūliuoja. Jo trėlės aidi nuo gegužės iki rugpjū-čio.

Bet, pasirodo, esama ir konkurentų, bet kokia kaina besistengiančių lakštingalai prilygti. Pretenduojantys į lakštingalos statusą čiulba ulba nuo ryto iki vakaro, die-ną iš dienos. Gaila, kad ne-išskrenda į pietus žiemoti ir gieda ne kelis mėnesius per metus, o ištisai – žiemą ir va-sarą.

Deja, prilygti lakštinga-loms jie negali, taigi pradeda erzinti, nes ta pati šlovinan-ti melodija sklinda iš visų pusių: televizoriaus, radijo imtuvų, spaudos. Čiulbama įvairiuose renginiuose, susi-tikimuose, keliaujant iš kai-mo į kaimą. Graži melodija ir gerėjimasis savo giesmėmis, savo balso iškėlimas aukš-čiau kitų, prastesnių, giedo-tojų, turėtų kryptingai veikti visus iki vieno gyventojus. Tačiau kas per daug – tas nesveika. Kad ir koks skanus ir saldus yra cukrus, jo per-teklius kenkia sveikatai. Nuo įkyraus lakštingalos čiulbė-jimo jau sunku ir pasislėpti. Jos elgesys, savęs garbini-mas ir gerėjimasis savimi, tikėjimas, kad jos klauso ir ja žavisi bei pasitiki, peržengia visas ribas.

Ką daryti? Užsikimšti au-sis? Nusibodusių melodijų negali išjungti. O gal elgtis paprasčiau – imti ir išvyti tą giedotoją iš savo kiemo. Anot „Vikipedijos“, tai tik pil-kas įprastas Lietuvos žvirbli-nių šeimos paukštis.

Jeigu ji negali liautis čiul-bėti, tegu čiulba savo aplin-koje, kur tiki jos išskirtinumu.

K. A.

giau nei metus. Buvo žadėta praeitų metų liepą, paskui rudenį, paskui gruodį. Dabar jau kitas gruodis netrukus, o atidarymo kaip nėr, taip nėr. Renginukai vyko tai už stiklo pertvaros, tai Konsultavimo tarnybos salėje, tai dar kitur. Miestelio gyventojai nesu-pranta: milijonus kainavę darbai lyg ir baigti, o salėje dar nėra kėdžių ir daug kitų salei būtinų dalykų. Tai gal eilinį kartą laukiama rinki-mų? Tada jau trinktelės ati-darymai, pompastika ir kiti rinkimams būdingi atributai. Tūlas žmogelis gali to ir ne-sulaukti... Tai kur tas „užstri-gimas“ įvyko?

Rudens darbai baigsis ir mūsų miestelio žmonės tik-rai noriai lankys renginius, jei bus kur ir ką lankyti. Su nostalgija prisimenu laikus, kai mūsų Kultūros namuose veikė daug kolektyvų: cho-ras, bent keli ansambliai, šo-kėjų kolektyvai, pučiamųjų orkestras, dramos būrelis, kai buvo statomos net operetės. Ar mes jau taip nusigyve-name, kad į naujai sutvar-kytą pastatą nebus besi-renkančių saviveiklininkų ir žiūrovų? Žemai lenkiuo-si Reginos Matulienės va-dovaujamiems jaunimo ir merginų šokių kolektyvams, o iš kitų kolektyvų pusės aktyvumo pasigendu. Kad ne kažin kiek jų ir besama – vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti. Negi nebeliko gabių, aktyvių žmonių, no-rinčių dainuoti, griežti, vai-dinti, rengti popietes? Kam reikalingas blizgantis kul-tūros pastatas be žmonių? Ar nereikėtų šioje srityje suvienyti Kultūros centro, gimnazijos ir bendruomenės pajėgumų? Pagaliau žiemos laikotarpiu būtų galima pa-sikviesti teatrų kolektyvų, ansamblių, įdomių žmonių, kaip būdavo kažkada. Aiš-ku, šildymo laikotarpiu bus problemų dėl tokio pastato šildymo sąnaudų. Tačiau vis dėlto manau, kad žmogus – svarbiausia. Jam visos reno-vacijos ir turi būti daromos. Kitokiu atveju tai beprasmiš-kas pinigų švaistymas.

Pensininkė iš Akademijos

(autorės pavardė redakcijai žinoma)

7 psl.

2014 m. rugsėjo 19 d. savaitraštyje ,,Veidas“ pa-teiktas Lietuvos savival-dybių reitingas, pagal kurį net 134 iš 1 000 Kėdainių rajono gyventojų gavo įvairias pašalpas – dau-giausia iš visų Lietuvos sa-vivaldybių. Kas gi galėjo lemti tokį ,,lyderiavimą“?

Juk dar 2003 metais sva-jojome apie tai, kad Kėdai-niai taps išvystytu regioniniu centru. Ir svajojome visiškai pagrįstai, nes pagal daugelį rodiklių, skaičiuojant vienam gyventojui, pirmaujame šaly-je. Dabar taip pat ,,pirmauja-me“, tik iš kito galo. Kaip ga-

lėjo atsitikti, kad savivaldybė, turinti labai gerą geopolitinę

padėtį, išvystytą pramonę, industrinį parką, modernų

ir našų žemės ūkį, privalo šelpti kas septintą suaugusį gyventoją? Toje pačioje rei-tingų lentelėje pagal tiesio-gines užsienio investicijas esame šešti, o pagal vidutinį darbo užmokestį – penkti Lietuvoje. Žinoma, šie rodi-kliai pasiekti skaidriai dir-bančių rajono įmonių dėka.

Peršasi tik viena išva-da, kad tokia padėtis susi-darė dėl rajone klestinčios šešėlinės ekonomikos ir „vokelinės“ darbo užmo-kesčio sistemos kai kurio-se įmonėse. Akivaizdu, kad siekdami pradėti gyventi

geriau, turime išnaikinti politinę korupciją, priversti visas rajono įmones dirb-ti skaidriai ir mokėti visus įstatymų nustatytus mo-kesčius. Tuomet padidės žmonių pajamos, ateis in-vesticijos į industrinį parką, atsiras naujų darbo vietų ir papildomų pajamų į rajono biudžetą, iš kurių galėsime gerinti savivaldybės tei-kiamas švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sociali-nes paslaugas, tvarkyti gat-ves ir kelius.

Viktoras Muntianas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmo-rus“ rugsėjo 10–15 dienomis atliktos apklausos, skelbia-mos „Lietuvos ryte“, duome-nimis, per kelis mėnesius la-biausiai smuko Darbo partijos populiarumas – šiuo metu už ją balsuotų 6,6 proc. rinkėjų (liepą partijos populiarumas buvo 9,7 procento). Taigi per šį laikotarpį minėtos partijos populiarumas smuko 3,1 pro-centinio vieneto ir ji nusirito į penktąją vietą. „Darbiečius“ lenkia socialdemokratai, „tvar-kiečiai“, konservatoriai ir libe-ralai. Negana to, „darbiečiams“ į nugarą kvėpuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Politologo Vytauto Dum-bliausko manymu, Darbo partijos nuosmukis dėsnin-gas, nes tai tik vieno žmogaus partija. „Kur dabar „darbiečių“ dvasinis vadovas Viktoras Uspkaskichas? Net kai kurie partijos nariai prisipažįsta ne-žinantys, kur jis – Rusijoje ar Briuselyje. Kitų žmonių, kurie galėtų patempti šią partiją, pasirodo, nėra“, – kalbėjo po-litologas.

Kiti politikos ekspertai svarsto, jog „darbiečių“ ger-bėjų sumažėjo ir dėl to, kad karingumą prarado partijos vadovė Loreta Graužinienė.

O gal taip atsitiko dėl to, kad žmonės pagaliau ima pra-regėti ir suvokti, kas stovi už šios partijos ir jos vienvaldžio vadovo nugaros.

Šios apklausos duomeni-mis, Liberalų sąjūdis gautų 7,8 proc. paramos ir būtų ke-tvirtoje vietoje.

Parengta pagal„Lietuvos ryto“ informaciją

Neginčijami faktai

Pasijodinėjimas žirgais uždaroje patalpoje (manieže) esant blogam orui, pramoga vaikams – jodinėjimas poniu. Pasivažinėjimas balta karieta Dotnuvos dvaro teritorijoje. Fotosesijos su žirgais. Jojimo pamokos prižiūrint patyrusiam treneriui.

Kreiptis tel. 8 630 28 794

Jojimo sporto klubas „Ulonai“

8 psl.

Renginiai Kėdainiuose rugsėjo 27–spalio 11 dienomis

ISSN 2351-633XDidžioji g. 46,

57257 Kėdainiai

El. paštas: aidaiked@gmail.comTel. +370 656 47232

Laikraštį galima rasti Liberalų sąjūdžio Kėdainių skyriaus būstinėje adresu: Didžioji g. 46, Kėdainiai,degalinėse ir interneto tinklalapyje www.kedainiuaidai.lt

Spausdino UAB „Valdo leidykla“ Gedimino g. 34, Ukmergė

/8,69 Eur.

Kėdainių miesto stadionasrugsėjo 27 d.15 val. LFF II lygos rungtynės „Nevėžis-2“ (Kėdainiai) – „Druskininkai“

rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras kviečia kėdainie-čius į dviračių žygį, skirtą Adelei Dirsytei, vienai žy-miausių XX a. moterų, kilusių iš Kėdainių, atminti.

Bus vykstama į Pramislavos vienkiemį, Adelės Dirsy-tės gimtinę. Atstumas iki jos – 13 km. Maršrutas: Kėdai-niai–Taučiūnai–Aukštieji Kapliai–Stašaičių piliakalnis–Taučiūnai–Kėdainiai. Žygio metu bus organizuojama loterija, kurios prizas – ekskursija į Anykščius spalio 5 dieną.

Šv. Juozapo bažnyčiarugsėjo 28 d. 12 val. Šv. Mišios aukojamos už parapiją ir žvakučių aukotojų intencijomis.

rugsėjo 30 d. 12 val. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyks Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Atsakingas asmuo – Egidijus Grigaitis, tel. 69 509. Norintieji egzaminą laikyti savivaldybėse nuo rugsėjo 15 d. kviečiami registruotis DELFI porta-le, tačiau laikyti egzaminą savivaldybėse leidžiama ir iš anksto neužsiregistravusiems asmenims.

Antrasis egzamino etapas vyks spalio 14 dieną. Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus ap-dovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigto-mis kelionėmis į Briuselį. Visi laimėtojai bus apdovanoti projekto rėmėjų prizais.

Adresas: Smilgos g. 2, KėdainiaiTel. (8 347) 55 054Darbo laikas: I–IV – 9.30 val. – 17 val. VI – 9.30 val. – 13 val.

Siuvimo ir mezgimo reikmenų parduotuvė