Šeštadienio laikraštis

2012 m. rugsëjo 22 d.

aikðtëRinkos

2012 m. rugsëjo 22 d.Ðeðtadienis

Kaina 1,20 LtNr. 109 (2 474)Këdainiø rajono laikraðtis

17-ieji leidimo metai

NAUJIENA! KËDAINIUOSE – AUTOMOBILIØ TURGUSKëdainiø automobiliø turgus yra viena ið naujoviø mûsø mieste. Turguje vidutiniðkai

eksponuojama apie 50–70 automobiliø ir mikroautobusø.Turgus dirba kasdien nuo 8 iki 18 val.

* Teikiamos visos draudimo, áforminimo ir kitos paslaugos.* Galite pastatyti savo automobilá pardavimui.

Respublikos g. 3, tel. 8 616 00 209, (automobiliø stovëjimo aikðtelësteritorijoje) www.ramuda.lt

PicerijaTel. uþsakymui8 647 55 666.Uþsisakius daugiau nei uþ 20 Lt –atveþame nemokamai, iki 20 Lt – 3 Lt.

Kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba ZARAZAZARAZAZARAZAZARAZAZARAZA kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugø kvieèia ðvæsti ðventes ir poilsiauti su ðeima ar draugøkompanija. Tkompanija. Tkompanija. Tkompanija. Tkompanija. Tel. 8 636 80 301, Këdainiø rel. 8 636 80 301, Këdainiø rel. 8 636 80 301, Këdainiø rel. 8 636 80 301, Këdainiø rel. 8 636 80 301, Këdainiø r., T., T., T., T., Tubiø kaimas (2 km nuo miesto). ubiø kaimas (2 km nuo miesto). ubiø kaimas (2 km nuo miesto). ubiø kaimas (2 km nuo miesto). ubiø kaimas (2 km nuo miesto). wwwwwwwwwwwwwww.sodybazaraza.lt.sodybazaraza.lt.sodybazaraza.lt.sodybazaraza.lt.sodybazaraza.lt

Atveðime maistà á Jûsø ðventës vietà – namus, biurus, pobûviø sales, kaimo turizmo sodybasar tiesiog á gamtà. Dekoruosime stalus, aptarnausime. Galite uþsisakytinaminiø vyniotiniø, ádarytà þuvá, viðtà.

Tel.: 8 630 01 106, 8 610 15 001, www.svenciucentras.lt

Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!Ðventiniai patiekalai á pobûvio vietà pagal Jûsø finansines galimybes!

Jovita ÞEBRAUSKAITË

TTTTTrisdeðimt dienø – nuo rugsëjo 17-osios iki spalio 17-osios –risdeðimt dienø – nuo rugsëjo 17-osios iki spalio 17-osios –risdeðimt dienø – nuo rugsëjo 17-osios iki spalio 17-osios –risdeðimt dienø – nuo rugsëjo 17-osios iki spalio 17-osios –risdeðimt dienø – nuo rugsëjo 17-osios iki spalio 17-osios –eismas tarptautiniu keliu „Veismas tarptautiniu keliu „Veismas tarptautiniu keliu „Veismas tarptautiniu keliu „Veismas tarptautiniu keliu „Via Baltica“ bus kontroliuojamasia Baltica“ bus kontroliuojamasia Baltica“ bus kontroliuojamasia Baltica“ bus kontroliuojamasia Baltica“ bus kontroliuojamaslabiau nei iki ðiol. Susirûpinusi dël padaþnëjusiø skaudþiø ávykiølabiau nei iki ðiol. Susirûpinusi dël padaþnëjusiø skaudþiø ávykiølabiau nei iki ðiol. Susirûpinusi dël padaþnëjusiø skaudþiø ávykiølabiau nei iki ðiol. Susirûpinusi dël padaþnëjusiø skaudþiø ávykiølabiau nei iki ðiol. Susirûpinusi dël padaþnëjusiø skaudþiø ávykiøðiame kelyje, Lietuvos keliø policijos tarnyba pradëjo prevencinæðiame kelyje, Lietuvos keliø policijos tarnyba pradëjo prevencinæðiame kelyje, Lietuvos keliø policijos tarnyba pradëjo prevencinæðiame kelyje, Lietuvos keliø policijos tarnyba pradëjo prevencinæðiame kelyje, Lietuvos keliø policijos tarnyba pradëjo prevencinæakcijà, kurià turëtø pajusti ir Këdainiø rajono vairuotojaiakcijà, kurià turëtø pajusti ir Këdainiø rajono vairuotojaiakcijà, kurià turëtø pajusti ir Këdainiø rajono vairuotojaiakcijà, kurià turëtø pajusti ir Këdainiø rajono vairuotojaiakcijà, kurià turëtø pajusti ir Këdainiø rajono vairuotojai.....

Ðá mënesá Lietuvos gyventojaiÐá mënesá Lietuvos gyventojaiÐá mënesá Lietuvos gyventojaiÐá mënesá Lietuvos gyventojaiÐá mënesá Lietuvos gyventojaimobiliojo ryðio telefonais pirmà kartà buvomobiliojo ryðio telefonais pirmà kartà buvomobiliojo ryðio telefonais pirmà kartà buvomobiliojo ryðio telefonais pirmà kartà buvomobiliojo ryðio telefonais pirmà kartà buvoperspëti apie galimybæ kilti ðkvaluiperspëti apie galimybæ kilti ðkvaluiperspëti apie galimybæ kilti ðkvaluiperspëti apie galimybæ kilti ðkvaluiperspëti apie galimybæ kilti ðkvalui, taèiau, taèiau, taèiau, taèiau, taèiauþinutes gavo toli graþu ne visi tokio ryðioþinutes gavo toli graþu ne visi tokio ryðioþinutes gavo toli graþu ne visi tokio ryðioþinutes gavo toli graþu ne visi tokio ryðioþinutes gavo toli graþu ne visi tokio ryðionaudotojainaudotojainaudotojainaudotojainaudotojai. Pasirodo, norint gauti praneði-. Pasirodo, norint gauti praneði-. Pasirodo, norint gauti praneði-. Pasirodo, norint gauti praneði-. Pasirodo, norint gauti praneði-mus apie gresiantá pavojø reikia atitinka-mus apie gresiantá pavojø reikia atitinka-mus apie gresiantá pavojø reikia atitinka-mus apie gresiantá pavojø reikia atitinka-mus apie gresiantá pavojø reikia atitinka-mai paruoðti savo telefono aparatà.mai paruoðti savo telefono aparatà.mai paruoðti savo telefono aparatà.mai paruoðti savo telefono aparatà.mai paruoðti savo telefono aparatà.

Patariama tinklalapyje

Kà padaryti savo mobiliojo ryðio te-lefono aparate, kad jis galëtø priimtiPrieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo de-partamento þinutes apie gresiantá pavo-jø, patarimà galima rasti internete – de-partamento tinklalapyje www.vpgt.lt.

Telefonu –perspëjimai apiegrësmæ

Ateinantis pirmadienis yra paskutinëAteinantis pirmadienis yra paskutinëAteinantis pirmadienis yra paskutinëAteinantis pirmadienis yra paskutinëAteinantis pirmadienis yra paskutinëdiena, kai registruojamos lankytojødiena, kai registruojamos lankytojødiena, kai registruojamos lankytojødiena, kai registruojamos lankytojødiena, kai registruojamos lankytojøgrupës, norinèios dalyvauti tradiciniamegrupës, norinèios dalyvauti tradiciniamegrupës, norinèios dalyvauti tradiciniamegrupës, norinèios dalyvauti tradiciniamegrupës, norinèios dalyvauti tradiciniamePolicijos komisariato renginyje – rugsëjoPolicijos komisariato renginyje – rugsëjoPolicijos komisariato renginyje – rugsëjoPolicijos komisariato renginyje – rugsëjoPolicijos komisariato renginyje – rugsëjo26-àjà ávyksianèioje atvirø durø dienoje.26-àjà ávyksianèioje atvirø durø dienoje.26-àjà ávyksianèioje atvirø durø dienoje.26-àjà ávyksianèioje atvirø durø dienoje.26-àjà ávyksianèioje atvirø durø dienoje.

Policijos komisariatas smalsiems lan-kytojams tà dienà bus atviras nuo 9 iki 16valandos.

Kaip jau áprasta, bus galima susipa-þinti su kinologo, kriminalinës policijoseksperto ir kitø policijos pareigûnø dar-bo ypatumais, tarnybiniu transportu, po-licijos istorija bei kitais vaikus ir suaugu-siuosius dominanèiais dalykais.

Komisariatodurys busatviros visiems

„Via Baltica“ kelia rûpesèiø

Dienos pica tik 9,99 Lt.Darbo laikas: I–IV – 11–22 val., V–VI – 11–23val., VII – 11–22 val. Adresas: Þemaitës g. 21.

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Vadinamoje Aristavos sankryþoje yra ávykæ nelaimiø, todël joje – ir greièio ribojimo kalnelis, ir þenklas „Stop“.

/Nukelta á 3 psl./

2012 m. rugsëjo 22 d.2

Kronika

DëkojameVisiems uþjautusiems ir padëjusiems palaidoti mûsø mylimà

Tëvelá, vyrà ir brolá Ipolità Ðuká.Ðukiø ðeima

Dalijamës liûdesiu ir skausmu su Lione Palevièiene dëlmylimos sesers mirties.

Kaimynai E. Rosteikienë, G. Adomaitienë, Z. ir A. Derliûnai,Z. ir E. Staðinskai

Dël Adelës GEDEIKIENËS mirties nuoðirdþiai uþjauèiamedukrà Dalià, sûnø Giedriø, jø ðeimos narius ir artimuosius.

Kaimynai J. Urbonavièienë, R. ir A. Knabikai, S. E. Petrauskai

Ðá rudená sukanka dÐá rudená sukanka dÐá rudená sukanka dÐá rudená sukanka dÐá rudená sukanka dveji metaiveji metaiveji metaiveji metaiveji metai,,,,,kai Panevëþyje gyvenantyskai Panevëþyje gyvenantyskai Panevëþyje gyvenantyskai Panevëþyje gyvenantyskai Panevëþyje gyvenantysNeringa ir Arnoldas PetraièiaiNeringa ir Arnoldas PetraièiaiNeringa ir Arnoldas PetraièiaiNeringa ir Arnoldas PetraièiaiNeringa ir Arnoldas Petraièiaipradëjo statyti namà. Dabar po darbo dienos jie skuba á Jono Jablons-pradëjo statyti namà. Dabar po darbo dienos jie skuba á Jono Jablons-pradëjo statyti namà. Dabar po darbo dienos jie skuba á Jono Jablons-pradëjo statyti namà. Dabar po darbo dienos jie skuba á Jono Jablons-pradëjo statyti namà. Dabar po darbo dienos jie skuba á Jono Jablons-kio gatvëje esanèius namus, kuriuos puoðia ðokolado spalvos „Eternitkio gatvëje esanèius namus, kuriuos puoðia ðokolado spalvos „Eternitkio gatvëje esanèius namus, kuriuos puoðia ðokolado spalvos „Eternitkio gatvëje esanèius namus, kuriuos puoðia ðokolado spalvos „Eternitkio gatvëje esanèius namus, kuriuos puoðia ðokolado spalvos „EternitBaltic“ banguotø lakðtø stogas. Ðià stogo dangà panevëþieèiai pasirin-Baltic“ banguotø lakðtø stogas. Ðià stogo dangà panevëþieèiai pasirin-Baltic“ banguotø lakðtø stogas. Ðià stogo dangà panevëþieèiai pasirin-Baltic“ banguotø lakðtø stogas. Ðià stogo dangà panevëþieèiai pasirin-Baltic“ banguotø lakðtø stogas. Ðià stogo dangà panevëþieèiai pasirin-ko dël didelio atsparumo ir ilgaamþiðkumo bei geros garso izoliacijos.ko dël didelio atsparumo ir ilgaamþiðkumo bei geros garso izoliacijos.ko dël didelio atsparumo ir ilgaamþiðkumo bei geros garso izoliacijos.ko dël didelio atsparumo ir ilgaamþiðkumo bei geros garso izoliacijos.ko dël didelio atsparumo ir ilgaamþiðkumo bei geros garso izoliacijos.

Ásikûrë ðiltai ir po tvirtu stogu

Petraièiai ásikûrë seneliøsklype, kurá ðie nusipirko dar 1939m., kai atsikëlë gyventi ið kaimo áPanevëþá. Kaip ir dauguma tuo-meèio miestelio gyventojø, èia jiepasistatë mediná namà, kuris pra-stovëjo ilgà amþelá.

„Nors seneliø namas buvomielas ir jaukus, renovuoti já ne-buvo jokios prasmës, nes daugu-ma jo daliø buvo labai susidëvë-jusios. Tad 2007 m. pradëjomeieðkoti architekto, kuris galëtøágyvendinti mûsø sumanymà – su-

projektuotø naujà namà“, –pasakojo Neringa.

Kol vyko paruoðiamie-ji darbai, prasidëjo sunkme-tis, taèiau tai statybø nesu-stabdë. Per metus ir tris më-nesius Petraièiø namas bu-vo pastatytas.

„Pernai gruodþio më-nesá ðventëme ákurtuves.Pradëjome gyventi þiemà,todël jau spëjome ásitikintiatliktø darbø kokybe. Esa-me patenkinti, kad nepa-gailëjome pinigø namuiapðiltinti. Ðalèiausiais pra-ëjusios þiemos mënesiaisuþ 140 kv. m namo ðildy-mà mokëjome 430 Lt“, –sakë paðnekovë. Ji neabe-jojo, kad pasirinko patá ge-riausià ðildymo variantà –ðildymà dujomis, nes jau-èiasi taip, tarsi gyventø bu-te, kai nereikia rûpintis

nei malkomis, nei anglimis.Pasak jos, dujinis ðildymas

nëra brangus, jei namas tinkamaiapðiltintas ir darbai atlikti kokybið-kai. Kad daugiau pinigø galëtø skirtinamui apðiltinti, ðeimininkai atsisa-kë ne tik klinkerio plyteliø, bet irkitø brangesniø apdailos medþiagø.Termovizoriumi po statybø padary-tos namo nuotraukos tik patvirtinospëjimà, kad jokiø ðalèio tiltø nëra.Net langø angokraðèiai nepraleidþiaðalèio. Namas vieno aukðto, palëpë

negyvenama, tad stogo ðiltinti ne-reikëjo. Akmens vata buvo klojamatik ant lubø – horizontaliai.

„Daug investavus á apðiltini-mà, neliko pinigø graþiai tvorai araplinkos tvarkymo ámantrybëms,taèiau svarbiausia, kad gyvenameðiltuose namuose ir po graþiu beitvirtu „Eternit Baltic“ stogu“, –dþiaugësi ðeimininkë.

Petraièiai svarstë keletà sto-go dangos variantø, gilinosi átechnines jø savybes. Neturëda-mi asmeninës patirties, jie labiau-siai baiminosi, kad bûsimas sto-gas nebarðkëtø lyjant, o vasaràper já saulë neprikaitintø namo.Pastudijavæ techninæ literatûràbei paklausæ patarimø, Petraièiaipasirinko Lietuvoje pagamintà„Baltijos bangà“.

„Esame labai patenkinti sa-vo pasirinkimu, nes graþus stogasnamui – kaip kepurë þmogui: ir ðil-do, ir puoðia, o lietaus ar vëjo kelia-mo triukðmo visai negirdëti. Per va-saros karðèius taip pat nieko blogonepajutome. Ásitikinome, kad ban-

guoti lakðtai – atspari danga, nes antstogo galima vaikðèioti. Be to, ilga-amþë ir nekenksminga sveikatai –be asbesto“, – pasirinkimo motyvusdëstë Neringa. Kartu su patikusiadanga naujakuriai ásigijo ir gamyk-linius kraigo elementus bei kitas fir-mines stogo detales.

„Þinoma, galima buvo iðsi-versti apskardinant kraigà ir kitasvietas, taèiau tada stogas netektødalies groþio bei funkcionalumo“,– atviravo Neringa. Ðeimininkønuomone, neprotinga rizikuotirenkantis nesistemines stogo deta-les, nes keli sutaupyti litai vëliaugali sugráþti neiðspendþiamø pro-blemø lavina.

Ir jûs turite nuostabià sody-bà, kurioje panaudotos „EternitBaltic“ medþiagos?

Registruokitës www.graziau-siasodyba.lt ir suteikite sau gali-mybæ laimëti áspûdingø prizø!

Konkurso nugalëtojà iðrinksmûsø skaitytojai ir www.graziau-siasodyba.lt lankytojai.

„Baltijos banga“ banguotieji lakðtai• Nedegûs• Lyjant nebarðka• Ilgaamþiai (30 metø garantija)• Pagaminti Lietuvoje• Nesudëtinga montuoti

Panaudoti „Eternit Baltic“ gaminiai:Stogà dengëme „Eternit Baltic“banguotaisiais lakðtais „Baltijos banga“.Naudojome gamintojo kraigus ir kitas detales.

Uþs. Nr. 3 524

PRIIMA TARYBOS NARIAI

Këdainiø rajono savivaldy-bës tarybos narys, Ekonomikosir biudþeto komiteto narys Sau-lius Grinkevièius rugsëjo 27 die-nà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12valandos gyventojus priims Kë-dainiø rajono savivaldybës admi-nistraciniame pastate 215 kab.(J. Basanavièiaus g. 36, Këdai-niai), telefonas (8 347) 60 930.

Këdainiø rajono savivaldy-bës tarybos narys, Kaimo reika-lø ir aplinkosaugos, Kontrolëskomitetø narys Viktoras Gai-

þauskas rugsëjo 27 dienà (ketvir-tadiená) nuo 10 iki 12 valandos gy-ventojus priims Josvainiø seniûni-jos administraciniame pastate(Këdainiø g. 9, Josvainiai), tele-fonas (8 347) 73 223

Këdainiø rajono savivaldy-bës tarybos narys, Ekonomikosir biudþeto komiteto narys Vik-toras Fiodorovas rugsëjo 27 die-nà (ketvirtadiená) nuo 10 iki 12valandos gyventojus priims Kra-kiø seniûnijos administracinia-me pastate (Vilniaus g.18, Kra-kës) tel. (8 347) 38 124.

Informacija teikiama telefo-nu (8 347) 69 555.

Pigus, skubus ir malonus aptarnavimas – Jums

Vaþiuok ir gauk 10 proc. nuolaidà,á uþmiestá (pirmyn ir atgal daugiaukaip 10 km) – 50 proc. nuolaida

(8 347) 61 111(8 347) 61 111(8 347) 61 111(8 347) 61 111(8 347) 61 111

(8 347) 52 225(8 347) 52 225(8 347) 52 225(8 347) 52 225(8 347) 52 225

8 641 61 6058 641 61 6058 641 61 6058 641 61 6058 641 61 605

8 615 52 2258 615 52 2258 615 52 2258 615 52 2258 615 52 225

PARDUODA „Mercedes Benz124“ (3 l, dyzelis,vaþiuojantis) ir „MercedesBenz 124“ (benzinas, 2,3 l,universalas) dalimis. Tel. 8 688 89 000.

Mieli Josvainiø, Krakiø, Pelëdnagiø,Pernaravos seniûnijø þmonës!

Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidato á LR Seimo narius V. Gedvilo politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr. 3 469.

Nuoðirdþiai Jûsø –Nuoðirdþiai Jûsø –Nuoðirdþiai Jûsø –Nuoðirdþiai Jûsø –Nuoðirdþiai Jûsø – Darbo partijos kandidatas á Seimo narius V Darbo partijos kandidatas á Seimo narius V Darbo partijos kandidatas á Seimo narius V Darbo partijos kandidatas á Seimo narius V Darbo partijos kandidatas á Seimo narius Vydas ydas ydas ydas ydas GEDVILASGEDVILASGEDVILASGEDVILASGEDVILAS

Pademonstruoti visø, o ypaèvaikø mëgiamà parodomàjà pro-gramà su tarnybiniu ðunimi á Kë-dainius atvyks Kauno apskritiesvyriausiojo policijos komisariatoPatruliø rinktinës kinologø gru-

Komisariato durys bus atviros visiemspës pareigûnas. Ði programa busrodoma 11–13 valandomis.

Atvirø durø diena tradiciðkaiorganizuojama paþymint polici-jos profesinæ ðventæ – Angelø sar-gø dienà.

Laukia ir suaugusiøjø

Grupës, norinèios dalyvautitos dienos renginiuose, turëtø re-gistruotis telefonu 8 655 65 225(nuo 9 iki 17 val.) arba elektro-niniu paðtu, kurio adresas [email protected].

Organizatoriai teigia, jog re-gistravimasis reikalingas tik tam,

kad bûtø galima tinkamai pasi-rûpinti lankytojø grupëmis – pa-lydëti jas, papasakoti, parodytitai, kas ádomu, atsakyti á klausi-mus.

Atvirø durø dienoje laukia-mos ne tik moksleiviø, bet ir su-augusiøjø grupës.

Organizatoriai nudþiugtøturëdami galimybæ su policijosdarbu supaþindinti ámoniø, ástai-gø, bendroviø, bendruomeniø,ávairiø organizacijø, asociacijø irkitokiø organizuotø grupiø at-stovus.

„Rinkos aikðtës“ inf.

Skubiai

Ðvietimas turi uþtikrinti þmoniø uþimtumà, panaikinti socialinæ atskirtá ir skurdà.Ðvietimas turi uþtikrinti þmoniø uþimtumà, panaikinti socialinæ atskirtá ir skurdà.Ðvietimas turi uþtikrinti þmoniø uþimtumà, panaikinti socialinæ atskirtá ir skurdà.Ðvietimas turi uþtikrinti þmoniø uþimtumà, panaikinti socialinæ atskirtá ir skurdà.Ðvietimas turi uþtikrinti þmoniø uþimtumà, panaikinti socialinæ atskirtá ir skurdà.Atsisakysime visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo.Atsisakysime visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo.Atsisakysime visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo.Atsisakysime visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo.Atsisakysime visuotinio mokinio krepšelio finansavimo principo.

Mokyklø tinklas turi tenkinti kiekvieno poreikius.Mokyklø tinklas turi tenkinti kiekvieno poreikius.Mokyklø tinklas turi tenkinti kiekvieno poreikius.Mokyklø tinklas turi tenkinti kiekvieno poreikius.Mokyklø tinklas turi tenkinti kiekvieno poreikius.Sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklø pertvarkos nelemtø vien tik ekonominiaiSieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklø pertvarkos nelemtø vien tik ekonominiaiSieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklø pertvarkos nelemtø vien tik ekonominiaiSieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklø pertvarkos nelemtø vien tik ekonominiaiSieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklø pertvarkos nelemtø vien tik ekonominiai

veiksniaiveiksniaiveiksniaiveiksniaiveiksniai, bet bûtø atsiþvelgiama á mokyklos teikiamø paslaugø kokybæ bei, bet bûtø atsiþvelgiama á mokyklos teikiamø paslaugø kokybæ bei, bet bûtø atsiþvelgiama á mokyklos teikiamø paslaugø kokybæ bei, bet bûtø atsiþvelgiama á mokyklos teikiamø paslaugø kokybæ bei, bet bûtø atsiþvelgiama á mokyklos teikiamø paslaugø kokybæ beimokyklos reikðmæ vietos bendruomeneimokyklos reikðmæ vietos bendruomeneimokyklos reikðmæ vietos bendruomeneimokyklos reikðmæ vietos bendruomeneimokyklos reikðmæ vietos bendruomenei.....

/Atkelta ið 1 psl./

DINGO jorkðyro terjerø veislësðuniukas. Atsilygins.Tel. 8 618 84 179.

2012 m. rugsëjo 22 d. 3

Josvainiø g. 41, Këdainiai, tel.: (8 347) 56 176, 8 678 40 699.

Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidatës á LR Seimo narius V. Baltraitienës politinës kampanijos sàskaitos. Uþs. Nr. 3 470.

Mieli Këdainiø kraðto þmonës!

VVVVVirginijairginijairginijairginijairginija BAL BAL BAL BAL BALTRATRATRATRATRAIIIIITITITITITIENË,ENË,ENË,ENË,ENË, Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje Darbo partijos kandidatë á Seimo narius Këdainiø vienmandatëje rinkimø apygardoje

Darbo partija, gavusi rinkëjø pasitikëjimà:Darbo partija, gavusi rinkëjø pasitikëjimà:Darbo partija, gavusi rinkëjø pasitikëjimà:Darbo partija, gavusi rinkëjø pasitikëjimà:Darbo partija, gavusi rinkëjø pasitikëjimà:Rûpinsis patikimas, efektyvias ir áperkamas paslaugas teikianèia energetikos sistema ir sumaþins ðilumosRûpinsis patikimas, efektyvias ir áperkamas paslaugas teikianèia energetikos sistema ir sumaþins ðilumosRûpinsis patikimas, efektyvias ir áperkamas paslaugas teikianèia energetikos sistema ir sumaþins ðilumosRûpinsis patikimas, efektyvias ir áperkamas paslaugas teikianèia energetikos sistema ir sumaþins ðilumosRûpinsis patikimas, efektyvias ir áperkamas paslaugas teikianèia energetikos sistema ir sumaþins ðilumoskainas, vykdydama biokuro katiliniø plëtrà ðalyje;kainas, vykdydama biokuro katiliniø plëtrà ðalyje;kainas, vykdydama biokuro katiliniø plëtrà ðalyje;kainas, vykdydama biokuro katiliniø plëtrà ðalyje;kainas, vykdydama biokuro katiliniø plëtrà ðalyje;Plës elektros gamybos ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø apimtis;Plës elektros gamybos ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø apimtis;Plës elektros gamybos ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø apimtis;Plës elektros gamybos ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø apimtis;Plës elektros gamybos ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø apimtis;Apribos monopoliniø energetikos ámoniø pelnus iki 5 procentø;Apribos monopoliniø energetikos ámoniø pelnus iki 5 procentø;Apribos monopoliniø energetikos ámoniø pelnus iki 5 procentø;Apribos monopoliniø energetikos ámoniø pelnus iki 5 procentø;Apribos monopoliniø energetikos ámoniø pelnus iki 5 procentø;Sieks, kad nauja atominë elektrinë bûtø statoma tik ekonomiðkai naudingomis sàlygomis.Sieks, kad nauja atominë elektrinë bûtø statoma tik ekonomiðkai naudingomis sàlygomis.Sieks, kad nauja atominë elektrinë bûtø statoma tik ekonomiðkai naudingomis sàlygomis.Sieks, kad nauja atominë elektrinë bûtø statoma tik ekonomiðkai naudingomis sàlygomis.Sieks, kad nauja atominë elektrinë bûtø statoma tik ekonomiðkai naudingomis sàlygomis.

Judru, kaip ir visame kelyje

Per Këdainiø rajono teritori-jà eina tarptautinio kelio „ViaBaltica“ atkarpa – magistraliniskelias Panevëþys–Aristava–Sitkûnai.

Nors Lietuvos keliø policijostarnybos informacijoje pabrëþiama,kad tranzitinis eismas ypaè intensy-vus per Suvalkijà ir Ðiaurës Lietuvàeinanèiose atkarpose, taèiau Këdai-niø rajonà kertantis kelias taip patlabai judrus, todël jis, kaip ir visa„Via Baltica“, neretai irgi tampaskaudþiø eismo ávykiø vieta.

Minëtos tarnybos duomeni-mis, Lietuvos teritorijoje nuo me-tø pradþios iki rugsëjo 5-osios ke-lyje „Via Baltica“ ávyko 217 eismoávykiø, ið kuriø 39-iuose nukentë-jo þmonës. Ðiuose ávykiuose 15þmoniø þuvo, o 51 buvo suþeistas.

Pernai þuvo vienas þmogus

Pagrindinëmis ðiø eismo ávy-kiø prieþastimis nurodomas trans-porto priemoniø lenkimas neási-tikinus, kad tai saugu, nuvaþiavi-mas nuo kelio, iðvaþiavimas áprieðprieðinæ eismo juostà, leisti-no greièio virðijimas.

Kauno apskrities vyriausiojopolicijos komisariato (VPK) Ke-liø policijos valdybos vyresnysisspecialistas Linas Gudonis „Rin-kos aikðtei“ sakë, kad pernai ke-lyje Panevëþys–Aristava–Sitkûnaiávykusiø ðeðiø áskaitiniø eismo ávy-kiø, kuriuose vienas þmogus þuvo,o 18 buvo suþeista, aplinkybës bu-vo ne tokios ávairios.

Keturiais atvejais automobi-liai susidûrë vieniems ið jø neat-sargiai iðvaþiavus ið ðalutinio ke-lio, vienu atveju susidûrë vaþiuo-jantieji prieðprieðiais, o dar vienu

– nesilaikant saugios distancijos.

Ðiemet – jau penkios þûtys

L. Gudonio duomenimis, ðie-met iki rugsëjo 15-osios kelyjePanevëþys–Aristava–Sitkûnai ávy-ko trys áskaitiniai eismo ávykiai, ku-riuose net penki þmonës þuvo, o12 buvo suþeista.

Ðitoje statistikoje – didelis in-dëlis kraupios nelaimës, rugpjûèio2-àjà ávykusios Këdainiø rajone, Pe-lëdnagiø seniûnijos Gelnø kaimo te-ritorijoje, kai susidûrus penkiemsautomobiliams du þmonës þuvo, oseptyni buvo sunkiai suþeisti.

Ðis bei kiti eismo ávykiai kely-je „Via Baltica“ ir paskatino imtisminëtos akcijos, kurios metu, kaipskelbiama, eismo saugumui uþtik-rinti telkiamos maksimalios keliøpolicijos pajëgos, rengiamos tiks-linës priemonës ir jas vykdant po-licijai leidþiama neribotà laikànaudotis bûtinomis techninëmispriemonëmis.

Budi bent vienas ekipaþas

Be to, policija sutarusi ben-dradarbiauti su Valstybinës keliø

transporto inspekcijos, ákurtosprie Susisiekimo ministerijos, te-ritoriniais padaliniais, imamasibendrø priemoniø. Pirmas ben-dras reidas kelyje Panevëþys–Aristava–Sitkûnai buvo surengtaspirmadiená, rugsëjo 24-àjà.

Buvo tikrinamas transportopriemoniø svoris, kroviniø gabe-nimo licencijos, didþiagabarièiaikroviniai ir visa kita.

L. Gudonis teigia, jog Kaunoapskrities VPK savo ruoþtu stengia-si, kad minëtame kelyje budëtø bentvienas policijos ekipaþas. Paprastaibudima nuo 8 iki 23 valandos.

Paþeidëjø bûna kasdien

Budëdami pareigûnai kon-troliuoja vaþiavimo greitá, saugosdirþø naudojimà, draudimo vai-ruojant kalbëti mobiliojo ryðio te-lefonais paisymà, pësèiøjø elgesákeliuose, sunkveþimiø vairuotojødarbo ir poilsio reþimà, kad nebû-tø vairuojama pervargus.

„Per dienà nubaudþiami vidu-tiniðkai penki vairuotojai, virðijantysleidþiamà greitá, du Keliø eismo tai-

Pagrindiniame ðio tinklalapiolange, deðinëje jo pusëje, yra nuo-roda „Gyventojø perspëjimo ir in-formavimo sistema“.

Spragtelëjus ðià nuorodà ga-lima rasti informacijà apie gyven-tojø perspëjimus trumpaisiais pra-neðimais, o informacijos pabaigo-je – ir mobiliojo ryðio telefonø nu-statymo instrukcijas.

Ðiose instrukcijose nurodyta,

Telefonu – perspëjimai apie grësmæ Keliukas, á „Via Baltica“ ateinantis nuo Þiogaièiø kaimo Pelëdnagiøseniûnijoje, baigiasi greièio ribojimo kalneliu, kuris priverèia vairuotojussumaþinti greitá.


„Via Baltica“ kelia rûpesèiø

kokius parametrus, funkcijas,skaièius, þodþius ir kalbà reikiarinktis, kad reikalui esant apara-tas galëtø priimti praneðimà.

Uþ paslaugà mokëti nereikia

Minëtame tinklalapyje gy-ventojams primenama, kad ði in-formavimo paslauga – nemokamair kad Prieðgaisrinës apsaugos irgelbëjimo departamentui prirei-kë daug pastangø ðiuolaikiðkai irefektyviai gyventojø perspëjimo

ir informavimo sistemai atsirasti.Sistemos efektyvumas pasi-

reiðkia tuo, kad gyventojai gali bûtiperspëti nepriklausomai nuo to,kur jie gyvena ir kur tuo metu yra.

„Praneðimai perduodami vie-nu metu visiems pasirinktoje teri-torijoje esantiems ir savo mobilio-jo ryðio telefone korinio translia-vimo funkcijà aktyvinusiems gy-ventojams“, – be kita ko, raðomainformacijoje.

sykliø nepaisæ pëstieji, vienas vairuo-tojas, nesumokëjæs keliø mokesèio,ir vienas, kalbantis telefonu, nepri-sisegæs saugos dirþo ar kitaip paþei-dæs taisykles“, – sako L. Gudonis.

Daþniausia silpnybë –greitis

Pareigûnas atkreipia dëmesá,kad valstybës ámonë „Kauno regio-no keliai“ pavojinguose kelio „ViaBaltica“ ruoþuose pastatë kelio þen-klus, vaþiavimo greitá apribojanèiusiki 70-ties kilometrø per valandà,dalyje ðalutiniø keliø prieð ávaþiuo-

jant á tarptautiná kelià árengë grei-èio ribojimo kalnelius ar „Stop“þenklus arba ir viena, ir kita.

Kauno apskrities VPK atsto-vas spaudai Kæstutis Kasciukevi-èius pastebi, kad pagrindinë eis-mo ávykiø prieþastis – saugausgreièio nesilaikymas. Ðis Keliø eis-mo taisykliø paþeidimas lëmë irdaugumà techniniø eismo ávykiø,kuriø ðiemet iki rugsëjo 20-osioskelyje Panevëþys–Aristava–Sitkûnai uþregistruota 17.

Dalis pësèiøjø eina nesaugiai

Keliuose, kuriuose intensyvuseismas, ypaè pavojinga pëstiesiemsir dviratininkams, todël K. Kasciu-kevièius pabrëþia, kaip svarbu, kadKeliø eismo taisykliø paisytø ir ðieeismo dalyviai.

Taèiau ðvieþiausias, rugsëjo18-osios, ávykis Këdainiø rajone,Truskavos seniûnijos teritorijoje,rodo, kad ðios taisyklës daliai pës-èiøjø nelabai egzistuoja.

„Þmogus naktá „Via Baltica“ëjo ta paèia kryptimi, kuria va-þiuoja ir automobiliai, nors taisyk-lës nurodo pëstiesiems eiti prieð-prieðiais, kad gerai matytø atva-þiuojantá transportà, reikaluiesant pasitrauktø á ðalá. Jeigu tapaèia kryptimi einanèio tavæs ne-pastebi vairuotojas, tai ir tu, nusi-græþæs á já nugara, nieko sau nega-lësi padëti“, – pëstiesiems aiðkinaK. Kasciukevièius.

Avaringuose kelio „Via Baltica“ ruoþuose vaþiavimo greitis apribotas iki 70-ties kilometrø per valandà. Norsvairuotojams tokiu greièiu vaþiuoti galbût ir ákyru, bet apribojimas – jø paèiø ir keleiviø labui.

„Rinkos aikðtës“ inf.


/Nuotr. R. Kazakevièiaus/


ÞÛKB „Krekenavos mësa“aktyviai pleèia savo veiklà ir siûlo darbà

Mes siûlome:· laiku mokamà gerà atlyginimà bei nuo darbo rezultatø priklausanèià

skatinamàjà iðmokà;· apmokymà darbo vietoje.

Reikalavimai:· mokëti saugiai dirbti su mechaniniais árenginiais;· mokëti dirbti atsakingai, savarankiðkai ir greitai, organizuoti savo darbà.

Telefonas pasiteirauti (8 347) 77 236.

kiauliø ir galvijø skerdimo skyriuje

Giedrûna GIRDENYTË

Nujausdama, kad valdþios vairàNujausdama, kad valdþios vairàNujausdama, kad valdþios vairàNujausdama, kad valdþios vairàNujausdama, kad valdþios vairàteks paleisti ið savo rankø,teks paleisti ið savo rankø,teks paleisti ið savo rankø,teks paleisti ið savo rankø,teks paleisti ið savo rankø,valdanèioji dauguma kvieèiavaldanèioji dauguma kvieèiavaldanèioji dauguma kvieèiavaldanèioji dauguma kvieèiavaldanèioji dauguma kvieèiabûsimus ápëdinius tæsti josbûsimus ápëdinius tæsti josbûsimus ápëdinius tæsti josbûsimus ápëdinius tæsti josbûsimus ápëdinius tæsti jospradëtus darbus. Potekstëjepradëtus darbus. Potekstëjepradëtus darbus. Potekstëjepradëtus darbus. Potekstëjepradëtus darbus. Potekstëjekviesdama neraudoti dël joskviesdama neraudoti dël joskviesdama neraudoti dël joskviesdama neraudoti dël joskviesdama neraudoti dël jospriskaldytø skiedrø. Á kurias jipriskaldytø skiedrø. Á kurias jipriskaldytø skiedrø. Á kurias jipriskaldytø skiedrø. Á kurias jipriskaldytø skiedrø. Á kurias jisuskaldë beveik visà miðkà...suskaldë beveik visà miðkà...suskaldë beveik visà miðkà...suskaldë beveik visà miðkà...suskaldë beveik visà miðkà...

Nepaisant to, dabartiniø val-danèiøjø kvietimà palaikë ðaliesprezidentë. Pasiuntusi þinià bûsi-majai valdanèiajai daugumai. Kadvidaus ir uþsienio politikoje ji tu-rëtø tæsti dabartinës valdanèiosioskoalicijos politikà.

Gera tai þinia, ar bloga? La-bai bloga!

Pabandykime ásivaizduoti Lie-tuvà dar po vienos Seimo kadenci-jos. Jeigu naujai suformuota val-dþia tæstø dabartinës konservato-riø ir liberalø valdþios darbus.

Ministras pasëjo reformà

„Kol jaunas, o broli, sëk pa-sëlio grûdà“, – prieð pusantroðimto metø ragino poetas. Turë-damas omenyje ne rugius ir nekvieèius. Visai nenorëdamasáþeisti þemdirbiø, jis turëjo galvo-je visai kità pasëlá. Galima ávai-riai interpretuoti – koká. Autoriusvis vien nebeuþginèys. Bet atro-do, kad pirmiausia jis turëjo ome-ny ðvietimo, kultûros, mokslogrûdus. Ir kvietë darbuotis, kolleidþia jëgos. Sëjant ir puoselë-jant bûtent ðiuos pasëlius.

Pabandykime bent ásivaiz-duoti, pavyzdþiui, Lietuvos ðvieti-mà. Jeigu dar bent ketverius me-tus bûtø tæsiama premjero An-driaus Kubiliaus palaiminta mi-nistro Gintaro Steponavièiaus re-forma. Pagal kurià ðvietimas pri-lygintas bet kuriai paslaugai. Par-duodamai uþ pinigus.

Mat liberalai viskà matuojatik pinigais. Todël ðvietimas jiemsne kaþkokia ten dvasinë tautosvertybë. O eilinë paslauga, Kaip,pavyzdþiui, batø taisymas. Ar pi-cos pristatymas á namus. Tik, þi-noma, daug brangesnë. Todël jàreikia atpiginti. Bet kokia kaina.Tuo labiau kad tà kainà mokës nepremjeras ir ne jo ministras. Ir nejuos delegavæ konservatoriai su li-beralais. O visi Lietuvos þmonës.Kaimo vaikai, likæ be mokyklø.Tëvai, þadinantys savo vaikus pu-sæ ðeðiø ryto. Kad suspëtø á auto-busà. Kuris nuveð juos uþ keliø arkeliolikos kilometrø. Á mokyklà.Nes savosios kaimo mokyklëlësjau nebëra. Ji iðrauta ið ðvietimolauko. Kaip kokia piktþolë.

Kaimo mokyklos viena po ki-tos nukertamos. Mokinio krepðe-lio aðmenimis. Kurios, nors ne taipaðtriai, kapoja ir mieste. O moky-tojai rikiuojasi prie darbo birþø. Ða-lyje iðsirikiavo daugiau kaip tûks-tantis. Vien Këdainiø darbo birþo-je uþsiregistravo beveik 70 moky-tojø. Dauguma jø – geri, patyræspecialistai. Kai kurie – Pedagogaiið didþiosios raidës. Valstybës auk-so fondas. Jos didþiausias turtas.Konservatoriø ir liberalø ákainotas

krepðeliais. Kaip obuoliai ar grybai.Ir parduotas laisvojoje rinkoje. Pi-giau uþ grybus...

Tokia situacija ðiandien. Okas bûtø po ketveriø metø? Jeigubûtø tæsiama valdanèiøjø konser-vatoriø ir liberalø ðvietimo politi-ka. Jeigu ðvietimas ir toliau bûtøpaliktas vien tik rinkos formø val-dymui. Kas, beje, rodo valstybëspoþiûrá á ðvietimà.

Jeigu taip atsitiktø, ar Lietu-vos ðvietimo laukas netaptø nua-lintu ir nuniokotu dirvonu? Vëjopustoma dykuma? Kurioje neþa-liuotø joks pasëlis. Ir tik Sëjëjoskulptûra Karo muziejaus sodely-je primintø tuos laikus. Kai tautasëjo „pasëlio grûdus“, ugdë juosir augo pati.

Vamzdþiø kultûra

Mokykla ir kultûra – kaip se-sës dvynës. Viena be kitos – nëþingsnio. Naikini vienà – sunaiki-ni ir kità. Prof. Algirdas Stanaitisteigia, kad kaimo mokykla yra netik ðvietimo, bet ir kultûros, þmo-niø bendravimo vieta. Ta vieta,kur þmonës susirenka, bendrauja.Vieta, kur ne tik keièiamasi min-timis, bet ir ypaè pajuntamas in-teresø, likimo bendrumas.

Tik bendraujant, nuolat jau-èiant kaimynø buvimà ðalia, iðlai-komos ir iðsaugomos paèios giliau-sios tradicijos. O tradicijos – taitautos kultûros pagrindø pagrin-das. Duodamas interviu „Rinkosaikðtei“, lanèiûnavietis ûkininkasAlfonsas Galinis, 30 metø atida-væs kaimo kultûrai, sakë: „Tradi-

UAB „Garantas“ (Dvaro g. 11, Këdainai,Rambyno g. 21, Jonava bei Centrinë g. 2G, Ramuèiai, Kauno r.),

prekiaujantis þemës ûkio technikos detalëmis, SKELBIA AKCIJÀ tepalams:

M10G2K – variklinë alyva – 1 l kaina – 4,50 Lt,

pusiau sintetinë universali aukðtos kokybës variklinëalyva LUKOIL AVANGARD10W-40 – 1 l kaina – tik 7,90 Lt,

aukðtos kokybës transmisinë hidraulinë alyvaLUKOIL VERSO 10W-30 – 1 l kaina – tik 7,90 Lt.

cijos – irgi kultûra, gyvenimo bû-das tam tikra prasme – taip patkultûra. Að labiausiai bijau, kadkaime nebûtø, kaip miesto dau-giabuèio laiptinëje, kur gyvento-jai tik ið matymo paþásta vienas ki-tà. Juk tik ið þmoniø bendravimoiðkyla patriotiðkumas ir dvasingu-mas. Be kuriø negali bûti jokioskultûros.“

Atimi ið kaimo mokyklà, bib-liotekà, kultûros namus – atimi iðjo kultûrà. O be kultûros kaimasdegraduoja. Ne veltui sakoma:ðventa vieta tuðèia nebûna. Atim-tosios kultûros vietà jau baigia uþ-pildyti alaus bambaliø kultûra.Nors tø bambaliø mëgëjø netrûks-ta ir mieste. Uþtat èia yra tokiø„kultûros“ atributø, kokiø kaimasdar neturi. Tokiø, kaip sostinësmonstras – iðlenktas vamzdis Ne-ries pakrantëje.

Uþsienio turistai stebisi – vi-si kanalizacijos vamzdþius slepiakuo giliau po þeme, o vilnieèiai sa-viðká iðkëlë keliolika metrø á vir-ðø. Ir dar visiems matomoje vie-toje. Bet kultûros ministrui Arû-nui Gelûnui ðis kanalizacijosvamzdá primenantis daiktas patin-ka! Todël jis tokià kanalizacinækultûrà skatina ir teatre. Ið kurioscenos, kaip bulvës ið kiauro mai-ðo, vis daþniau ir gausiau byralëkðti vulgarizmai ir elementarûskeiksmaþodþiai.

Neseniai viename respubliki-niame dienraðtyje maèiau antrað-tæ „Kultûra pasmerkta“. O po jaðalies prezidentës vyriausioji pa-tarëja kultûros klausimais Virgi-nija Bûdienë skundësi. Kad kul-tûros infrastruktûra yra apgailë-tina. Kaip ir jos finansavimas.

O dabar ásivaizduokime Lie-tuvos kultûrà po dar vienos Seimo

kadencijos. Jeigu bûtø tæsiamipremjero A. Kubiliaus ir liberaløministro A. Gelûno darbai. Ar ne-sinori uþsimerkti, kad nematytumvaizdo, kuris iðkyla prieð akis?

– Kaimo kultûros namø ir bib-liotekø langai uþkalti. Kaip ir iðtuð-tëjusiø sodybø. O keliolika „bam-balizuotø“ aborigenø nedarniuchoru traukia: „Vyrai gërë, vyraigers...“. Miestas „puoðiasi“ vamz-dþiais, panaðiais á kanalizacinius.Kultûros ðventovës – teatro – sce-noje aktoriai keikiasi kaip veþikai.O parodø galerijose demonstruo-jamos „menininkø“ instaliacijosið... Tiek to, neraðysiu ið ko.

Milijardas – vaiduoklis

Ar dar prisimenate, kaip prieðketverius metus, kandidatuodamasá Seimà, Andrius Kubilius þadëjoiðtraukti ið ðeðëlio nei daugiau, neimaþiau – visà milijardà litø! Ka-dencija baigiasi. Kur tas milijardas?Dingo, iðnyko, kaip vaiduoklis, gai-dþiams uþgiedojus. Kur tas ðeðëlisklausti nereikia – jis niekur nedin-go. Tebetáso ten, kur tásojæs. Tiktiek, kad keletà kartø didesnis, neibet kada anksèiau.

Ir kaip tas ðeðëlis nedidës, kaivalstybë pati já skatina. Ne kas ki-tas, o pats Lietuvos laisvosios rin-kos instituto prezidentas ÞilvinasÐilënas vieðai pareiðkë, kad ðeðëli-næ ekonomikà gali sumaþinti nerepresijos, o mokestinës naðtosmaþinimas ir palankesniø sàlygølegaliam verslui sudarymas.

Bet argi konservatoriø + libe-ralø valdþia galëtø nubalnoti savonaktinës mokesèiø reformos ar-kliukà? Ir paleisti já liberaliai ga-nytis? Niekada! Laisvosios rinkosinstituto ekspertas Vytautas Þu-kauskas gali sau iki uþkimimo rëk-ti. Kad „maþø pajamø ir þemo pra-gyvenimo lygio ðalyse, tokiose kaipLietuva, didëjant mokesèiams irmaþëjant pajamoms, gyventojaiieðko alternatyvø sunkiai áperka-moms akcizinëms prekëms.“

Ir jie randa tas alternatyvas.Dël alkoholiniø gërimø kontra-bandinio ðeðëlio ðiais metais vals-tybës biudþetas praras daugiaukaip 400 mln. litø akcizo ir pridë-tinës vertës mokesèio. Plius darneteks 320 mln. litø dël cigareèiøkontrabandos. O kur dar rusiðkasir baltarusiðkas kontrabandiniødegalø kvapas?! Tik per 7 ðiø me-tø mënesius dël nelegalios degaløprekybos valstybë neteko apie 160mln. litø akcizo mokesèio.

Pagal minëto instituto pa-skaièiavimus, 20 proc. degalø rin-kos tûno giliame ðeðëlyje.

Tokios tokelës ðiandien. Odabar pabandykime ásivaizduoti tàvisuotiná ðeðëlá po ketveriø metø.Jeigu naujai iðrinktoji valdþia tæs-tø dabartinës darbelius. Juodasisðeðëlis uþgoþtø didesnæ dalá Lie-tuvos. Kaip tame garsiajame ame-rikieèiø filme „Nepriklausomybësdiena“. Tik ten ðeðëlá uþtraukiapiktø ateiviø tuntai. O pas mus –Kubilius. Betraukdamas milijar-dà. Kurá iðtraukë ne jis, bet ðeðë-lis. Po ketveriø metø, jeigu tæstøjo „þygá“, ápëdiniai sukiðtø po ðe-ðëliu, ko gero, du treèdalius Lie-tuvos ekonomikos.

Tad ar tæsime jo þygá?

Kas iðlindo ið ðeðëlio?

„ATEIS RUDENËLIS... 2012“rugsëjo 24–30 d. 9–19 val.

Joga visiemsKvieèiame á intensyvius JOGOS STUDIJOS uþsëmimus

rugsëjo 24–29 d. nuo 18 val.Këdainiø Mikalojaus Daukðos pagrindinëje mokykloje

S. Dariaus ir S. Girëno g. 52Uþsiëmimuose mokoma jogos pagrindø, teisingo kvëpavimo, Vydûno

kvëpavimo ir atsipalaidavimo meno, meditacijos, juoko, garso, muzikosterapijos.

Ðie uþsiëmimai Jums padës:· sureguliuoti kûno svorá, kraujospûdá, miego ritmà ir kitus negalavimus;· atsikratyti streso, átampos, nerimo ir baimiø, þalingø áproèiø ir neigiamø

emocijø;· pagerinti laikysenà, lankstumà ir koordinacijà, kurti groþá viduje ir iðorëje;

· Vedëjas – Lietuvos sveikuoliø sàjungos viceprezidentas, sveikatosmokytojas

Jogos studijos vadovas, Kvëpavimo meno mokytojas Eligijus Valskis.Norintiems dalyvauti uþsiëmimuose bûtina uþsiregistruoti.

Registracija ir detalesnë informacijatel. 8 682 42 579, el. p. [email protected]

Maloniai kvieèiame atvykti! Sirutiðkio bendruomenës centras

Vëlai rudená þydinèiø daugiameèiø gëliø ekspozicija Sirutiðkio kaimoVëlai rudená þydinèiø daugiameèiø gëliø ekspozicija Sirutiðkio kaimoVëlai rudená þydinèiø daugiameèiø gëliø ekspozicija Sirutiðkio kaimoVëlai rudená þydinèiø daugiameèiø gëliø ekspozicija Sirutiðkio kaimoVëlai rudená þydinèiø daugiameèiø gëliø ekspozicija Sirutiðkio kaimo (Surviliðkio se-niûnija) ekologiniame-botaniniame skvere (ties Kruosto ir Þvejø gatviø sankryþa)

Veiks AUGALØ MAINØ AIKÐTELË,kurioje bus galima keistis, dovanoti ar išsirinkti kitus patikusius augalus.Rugsëjo 28 d. (penktadiená) 9–15 val. Rugsëjo 28 d. (penktadiená) 9–15 val. Rugsëjo 28 d. (penktadiená) 9–15 val. Rugsëjo 28 d. (penktadiená) 9–15 val. Rugsëjo 28 d. (penktadiená) 9–15 val. – kaimiðka mugë. Sirutiðkio Kruosto

gatvës parke vyks prekyba dekoratyviais augalais, vaismedþiais bei vietos gyven-tojø iðaugintais vaisiais, darþovëmis ir kita produkcija.

15 val. 15 val. 15 val. 15 val. 15 val. – ekspozicijos aptarimas. Diskusija, mëgëjø meno kolektyvø koncertas.(Pastaba: organizatoriai paruoð pakankamai vietø atvykusiøjø pasisëdëjimui

prie stalø su atsineðtiniais pavakariais, karðta arbata bei pasirûpins tentais, esantdarganotam orui). Papildoma informacija tel. 8 625 54 527 (Kæstutis)Papildoma informacija tel. 8 625 54 527 (Kæstutis)Papildoma informacija tel. 8 625 54 527 (Kæstutis)Papildoma informacija tel. 8 625 54 527 (Kæstutis)Papildoma informacija tel. 8 625 54 527 (Kæstutis)

2012 m. rugsëjo 22 d. 5

Kiekvienà mënesá, ðeðtadieniais, rajono laikraðèio „Rinkos aikðtë“keturi puslapiai bus skiriami konkurso „Lietuviø tautinio tapatumo tvirtinimas irsklaida“ kultûriniam-ðvieèiamajam projektui „Lietuvos vidury“, kurio tikslai yra:

- atspindëti lietuvybës, lietuviø tautinio tapatumo átvirtinimà Këdainiø kraðtobendruomenëse;

- ugdyti aktyvø, þingeidø, iniciatyvø, atsakingà valstybës pilietá;- atskleisti lietuviø tautos charakterá, lietuviðkos kûrybos individualumà

Këdainiø kraðte;- skatinti rajono visuomenæ domëtis gimtojo kraðto dabartimi bei praeitimi,

istorinëmis asmenybëmis, kultûros ir materialaus paveldo vertybëmis;- átvirtinti þmoniø pilietiðkumà, tautos dvasiniø vertybiø gynimà ir puoselëjimà;- paskleisti jaunimo bei vyresniøjø þmoniø iniciatyvas, kuriomis plëtojamas

lietuviðkumas bei tautinis tapatumas Këdainiø kraðte.Skambinkite, raðykite. Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiø!El. paðtas [email protected] Teirautis redakcijos tel. 56 511.

Mieli këdainieèiai,

Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Auðra MALINAUSKIENË

Krakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriausKrakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriausKrakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriausKrakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriausKrakiø Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiðkiø skyriausmokinukai daug þino apie lietuviø liaudies tradicijas ir paproèius.mokinukai daug þino apie lietuviø liaudies tradicijas ir paproèius.mokinukai daug þino apie lietuviø liaudies tradicijas ir paproèius.mokinukai daug þino apie lietuviø liaudies tradicijas ir paproèius.mokinukai daug þino apie lietuviø liaudies tradicijas ir paproèius.VVVVVaikai apie tai kalbasi su Krakiø kultûros centro Meironiðkiøaikai apie tai kalbasi su Krakiø kultûros centro Meironiðkiøaikai apie tai kalbasi su Krakiø kultûros centro Meironiðkiøaikai apie tai kalbasi su Krakiø kultûros centro Meironiðkiøaikai apie tai kalbasi su Krakiø kultûros centro Meironiðkiøskyriaus vadove Genovaite Kriauèiûniene. Tskyriaus vadove Genovaite Kriauèiûniene. Tskyriaus vadove Genovaite Kriauèiûniene. Tskyriaus vadove Genovaite Kriauèiûniene. Tskyriaus vadove Genovaite Kriauèiûniene. Tad tikimasiad tikimasiad tikimasiad tikimasiad tikimasi, kad ir, kad ir, kad ir, kad ir, kad irpaauglystëje paèiø maþiausiøjø poþiûris á tautinæ kultûrà buspaauglystëje paèiø maþiausiøjø poþiûris á tautinæ kultûrà buspaauglystëje paèiø maþiausiøjø poþiûris á tautinæ kultûrà buspaauglystëje paèiø maþiausiøjø poþiûris á tautinæ kultûrà buspaauglystëje paèiø maþiausiøjø poþiûris á tautinæ kultûrà busteigiamas.teigiamas.teigiamas.teigiamas.teigiamas.

Droþëjo sodyboje – paþintis su senuoju amatu

Kaupia þinias

„Krakiø M. Katkaus gimna-zijos Meironiðkiø skyriaus ugdy-tiniai nuo pirmos klasës domisi irkaupia þinias apie ávairius amatus.Ðiais mokslo metais pirmoji edu-kacinë diena buvo skirta susipa-þinti su medþio droþimo paslapti-mis“, – sakë Meironiðkiø skyriauspradiniø klasiø mokytoja JurgitaVaitiekûnienë.

Parodyti, kaip ið medþio ga-balo gimsta ávairiausios skulptûrosmaloniai sutiko krakiðkis tauto-dailininkas Aleksas Noreika, ku-ris prisipaþino esantis savamoks-lis droþëjas.

„Tai yra tiesiog Dievo dova-

na. Prie medþio prisilieèiau, bûda-mas dar maþas. O pirmas darbasbuvo klumpaitë“, – pasakojomeistras.

Atsiskleidþia talentas

A. ir A. Noreikø sodyba ið-duoda, kad joje gyvena droþëjas,nes èia uþsukæs atsiduri tarsi ma-þame droþiniø muziejuje. Pakelë-je pasitinka nykðtukai, kiemelyje– pelëda ðvieèianèiomis akimis.Avilá „laiko“ eþiukai, o paðto dë-þutë primena namelá.

Kiekvienas droþinys turi sim-bolinæ paskirtá: erelis saugo sody-bos kampà, skulptûra „Vëjas“ ið-puèia blogybes. Sodyboje taip patpuikuojasi „Liûtas“, „Varlë kara-

lienë“, „Neptûnas“ ir daugelis kt.Kiekvienas droþinys yra unikalus,nes atskleidþia meistro talentà.

Pamokë kiekvienà

Mokiniai ne tik groþëjosimedþio darbais, bet ir susipaþinosu árankiais, kurie naudojami,skaptuojant ávairias figûras. Tai –ávairiausi kaltai, guminiai ir me-diniai plaktukai. Kartu su meist-ru vaikai mëgino iðdroþti klum-paitæ. Paëmæs kiekvienam vaikuiuþ rankos, pamokë kaip reikëtøskaptuoti medþio gabalëlá. A. No-reika priþadëjo padailinti pradë-tà „kûriná“ ir graþià kurpaitæ pri-siminimui padovanoti mokyklai.

Beje, A. Noreika atskleidëdar vienà savo pomëgá – siuvinë-jimà.

Vëliau ðeimininkø sodybojevaikai iðmëgino sûpynes, vaiðinosi

obuoliais.Mokiniai dëkingi A. ir A. No-

reikams uþ turiningà edukacinæpamokà, patirtus ðiltus áspûdþius.

Viltei ir Kristupuipuikiai sekësidarbuotis kaltais.

Droþëjas A. Noreika vaikus pamokë droþëjo amato./Nuotr. ið asmeninio J. Vaitiekûnienës archyvo/

A. Noreikos skulptûra „Vëjas“iðpuèia blogybes ið sodybos.


Irma BAJORÛNË

VVVVVaikø papildomam ugdymuiaikø papildomam ugdymuiaikø papildomam ugdymuiaikø papildomam ugdymuiaikø papildomam ugdymuikasmet skiriama 5,5 milijonokasmet skiriama 5,5 milijonokasmet skiriama 5,5 milijonokasmet skiriama 5,5 milijonokasmet skiriama 5,5 milijonolitø. Praëjusiais mokslo metaislitø. Praëjusiais mokslo metaislitø. Praëjusiais mokslo metaislitø. Praëjusiais mokslo metaislitø. Praëjusiais mokslo metaispo pamokø uþsiëmimuspo pamokø uþsiëmimuspo pamokø uþsiëmimuspo pamokø uþsiëmimuspo pamokø uþsiëmimusbendrojo lavinimo mokyklose arbendrojo lavinimo mokyklose arbendrojo lavinimo mokyklose arbendrojo lavinimo mokyklose arbendrojo lavinimo mokyklose arpapildomo ugdymo ástaigosepapildomo ugdymo ástaigosepapildomo ugdymo ástaigosepapildomo ugdymo ástaigosepapildomo ugdymo ástaigoselankë 76 procentai vaikø.lankë 76 procentai vaikø.lankë 76 procentai vaikø.lankë 76 procentai vaikø.lankë 76 procentai vaikø.

Rajono savivaldybës vadovai,atsakingi specialistai, ðvietimo irkultûros ástaigø vadovai diskutavo,kaip paskatinti ðvietimo ir kultûrosástaigas susikalbëti dël mokiniø pa-pildomo ugdymo, plësti paslaugøspektrà, stiprinti tautinæ kultûrà,kelti meno kolektyvø lygá.

Áþvelgia susikalbëjimo stokà

Pasak vicemerës, savivaldy-bës tarybos Ðvietimo ir kultûroskomiteto pirmininkës NijolësNaujokienës, diskutuoti ðiais klau-simais paskatino pasiruoðimas res-publikinei moksleiviø dainø ir ðo-kiø ðventei. Ðiais metais joje daly-vavo keturi mûsø vaikø kolekty-vai – tiek jø atitiko ðventës rengë-jø keliamus reikalavimus meni-niam lygiui. Palyginimui – gerokaimaþesni Vilkaviðkio, Kretingos ra-jonai atsiuntë po 18 kolektyvø.

Vicemerës nuomone, di-dþiausia problema yra susikalbë-jimo, supratimo tarp kultûros irðvietimo darbuotojø stoka.

Kaimo vaikams – maþesnëpasiûla

Ðvietimo skyriaus vedëjas Ju-lius Lukoðevièius pastebëjo, kadkiekvienas vaikas turëtø turëtibent vienà papildomà uþsiëmimàpo pamokø. Tokios veiklos tikslas– nebûtinai meistriðkumo, profe-sionalumo, aukðtø rezultatø sieki-mas. Ne maþiau svarbu uþimtu-mas, þalingø áproèiø ar nusikals-tamumo prevencija.

Mûsø rajone, skirtingai neikai kuriose kitose savivaldybëse,nëra neformaliojo ugdymo mo-kyklø filialø didesnëse gyvenvie-tëse. Ðëtos ir Krakiø gimnazijosebe atskirø padaliniø áforminimodirba Sporto mokyklos mokytojai.

Tiesa, kaimo vaikai á sporto,Muzikos, Dailës ir Kalbø mokyk-las marðrutiniais autobusais galivaþiuoti nemokamai. Taèiau tikarèiau miesto ar prie magistrali-

niø keliø esanèiø gyvenvieèiø vai-kams tai ámanoma. Ið tolesniø kai-mø juos tenka veþioti tëvams.

Daugeliui kaimo vaikø vie-nintelis pasirinkimas – mokyklo-je veikiantys bûreliai.

J. Lukoðevièius pastebëjo,kad pastaraisiais metais tarp ra-jono mokiniø daugëja lankanèiøsporto mokyklà ar kitus sportoklubus, bet maþëja meno mëgëjøkolektyvø dalyviø skaièius.

Vedëjas taip pat pasiûlë pa-galvoti, kaip keisti papildomà mo-kiniø ugdymà, kad uþsiëmimai bû-tø skiriami ne tik vaikui, bet visaiðeimai.

Finansuos krepðelio principu

Valstybëje planuojama ávestinaujà papildomo ugdymo finansa-vimo principà – krepðelio meto-dikà. Kiekvienam vaikui krepðe-lyje numatoma skirti po 100 litøper mënesá.

Krepðelio metodikà aiðkinæsJ. Lukoðevièius teigë, kad á 100 li-tø galës pretenduoti visi juridiniaiir net fiziniai asmenys, turintys rei-kiamà iðsilavinimà, tinkamas pa-talpas. Jie turës parengti ugdymoprogramà, kurià akredituos Ðvie-timo ir mokslo ministerija.

Vaikai – visø

Savivaldybës Kultûros skyriausvedëjo Kæstuèio Stadalnyko teigi-mu, rajone rengiamas konkursas„Galim“, kurio metu iðryðkëjo nevienas talentingas atlikëjas, parodë,kad ðvietimo ir kultûros ástaigosskaièiuoja „mûsø“ ir „jûsø“ vaikus.

„Turëtume suvokti, kad vaikai– ne kurios nors ástaigos, o mûsøvisø“, – ásitikinæs K. Stadalnykas.

Diskustavo aktyviai

Diskusijoje dalyvavæ ástaigø

vadovai këlë nemaþai spræstinøklausimø.

„Auðros“ sveikatinimo irsporto pagrindinës mokyklos di-rektorius Ovidijus Kaèiulis pasiû-lë galvoti apie kolektyvø perima-mumà. Ðokiø kolektyvo nariai, da-lyvavæ respublikinëje dainø ðven-tëje, po poros metø baigs ðià mo-kyklà. Reikia galvoti apie ateitá,kad kolektyvas neiðirtø.

„Atþalyno“ gimnazijos direk-torius Gintaras Petrulis siûlë ávestiprograminá finansavimà. Pavyz-dþiui, savivaldybë galëtø skelbtikonkursus finansuoti tautiniø ðokiø,folkloro kolektyvø ar chorø veiklà.

Tokiai minèiai pritarë Josvai-niø kultûros centro direktorë Þyd-rë Ðpeèkauskienë. Ji ásitikinusi, kadkaimuose, kuriuose nëra papildo-mo ugdymo mokyklø ir maþesnëuþsiëmimø vaikams pasiûla, dëlprograminio finansavimo galëtøkonkuruoti ir kultûros centrai.

Jaunimas nori ðokti

Akademijos gimnazijos direk-torius Liudas Tauginas iðsakë ben-druomenës pageidavimà turëti mu-zikos ar sporto mokyklos filialus.

„Tikras neformalus ugdymas– tai mokyklos ðokiai, kuriø nebe-rengia në viena mokykla. Mûsøkarta uþaugo ðokiuose, o dabarmes juos uþdraudëme“, – naujàmintá iðkëlë L. Tauginas.

Jis siûlë pagalvoti, kaip atgai-vinti mokykliniø ðokiø tradicijasðiuolaikiðkai ir saugiai.

Tarp þiûrovø pasigendamokytojø

L. Tauginas taip pat pastebë-jo, kad renginiuose daþnai bûna

maþai þiûrovø. Net rajono dainøir ðokiø ðventë vyko esant nepil-nai parko estradai.

Vicemerë N. Naujokienë at-kreipë dëmesá, kad renginiuosetarp þiûrovø retai galima pamaty-ti mokytojus ar kultûros darbuo-tojus.

Siûlo partnerystæ

Truskavos kultûros namømeno vadovo Kæstuèio Valionioásitikinimu, kultûros ir ðvietimoástaigos, ypaè kaime, turi bûti part-nerës. Taèiau to nelabai jauèiasi:mokytojai neateina á kultûros cen-tre vykstanèius renginius, mokyk-loje organizuoja bûrelius, ne pa-pildanèius, o konkuruojanèius sukultûros centro.

Bûtina atsigræþti á savanorius

Diskusijoje dalyvavæ Ðvieti-mo skyriaus vyr. specialistë Aud-ronë Stadalnykienë ir Ðvietimopagalbos tarnybos direktoriusHenrikas Vaicekauskas pasiûlë at-sigræþti á nevyriausybines organi-zacijas, kuriø nariai su vaikais dir-ba savanoriðkai, be uþmokesèio.

H. Vaicekauskas siûlë daugiaudëmesio skirti vaikams, kurie nëramotyvuoti nei mokytis, nei daly-vauti papildomoje veikloje.

Jo nuomone, reikëtø sukurtibendrà rajono ástaigø duomenøbazæ, kurioje bûtø iðvardintos vi-sos mokiniams siûlomos papildo-mo ugdymo paslaugos.

Visø diskusijoje dalyvavusiøjømintys plaèiau – www.kedainiai.lt

Diskusijà inicijavo vicemerë, Ðvietimo ir kultûros komiteto pirmininkëN. Naujokienë ir Ðvietimo skyriaus vedëjas J. Lukoðevièius.

Apie mokiniø neformaløjá ugdymà diskutavo rajono ðvietimo ir kultûros ástaigø darbuotojai.

Dailës mokykla kasmet iðleidþia kelias deðimtis absolventø, ið arti paþinu-siø meno pasaulá.

Muzikos mokyklos mokiniai daþnai koncertuoja Këdainiø ir kitø miestøscenose, dalyvauja konkursuose ir festivaliuose uþsienyje./Nuotr. autorës/

Rûpinasi tautinës kultûros stiprinimu

Sporto mokykloje vaikai fiziðkai sutvirtëja, iðmoksta siekti pergaliø.

2012 m. rugsëjo 22 d. 7

Irma BAJORÛNË

Këdainiø rajono medþiotojø irKëdainiø rajono medþiotojø irKëdainiø rajono medþiotojø irKëdainiø rajono medþiotojø irKëdainiø rajono medþiotojø irþvejø draugijos nariaiþvejø draugijos nariaiþvejø draugijos nariaiþvejø draugijos nariaiþvejø draugijos nariaiiðsiaiðkino, kas taikliausiasiðsiaiðkino, kas taikliausiasiðsiaiðkino, kas taikliausiasiðsiaiðkino, kas taikliausiasiðsiaiðkino, kas taikliausiasðaulys kraðto miðkuose.ðaulys kraðto miðkuose.ðaulys kraðto miðkuose.ðaulys kraðto miðkuose.ðaulys kraðto miðkuose.

Rugsëjo 15 dienà Daukðiøðaudykloje vyko treèiasis ðaudy-mo á skraidanèius taikinius var-þybø etapas. Su jo rezultataissupaþindino draugijos medþiok-lës þinovë Birutë Morkûnienë.

Varþybose dalyvavo deðimtðauliø komandø. Á lëkðteles taik-liausiai ðaudë Àþuoloto ir „Ðau-liø“ klubø komandos, surinku-sios po 210 taðkø. Treti liko Ðla-paberþës medþiotojai su 198taškais.

Individualiai ðaudant á lëkð-teles geriausiai pasirodë Ginta-ras Bielskis, Arûnas Lukoðevièiusir Egidijus Petroðka.

Visø trijø rungèiø (á bëgantáðernà, á stovintá taikiná ir á lëkðte-les) nugalëtoja pripaþinta Àþuo-loto klubo komanda.

Taikliausiø klubø ðauliø titu-lai atiteko Gintarui Bielskiui(„Ðauliø klubas“), Vaidui Balse-vièiui (Àþuolotas), Irmantui Sta-nevièiui (Ðlapaberþë), ArûnuiLukoðevièiui (Ðventybrastis), Ar-vydui Ðurkui (Vilainiai), TomuiKovërai (Akademija), Povilui

Akies taiklumà iðbandë medþiotojai

Ivaðkevièiui (Krakës), Jonui Tal-mantui („Aras“), Sigitui Vazgiui(„Barupë“), Daliui Zaukevièiui(„Balsiai“), Modestui Tvaravièiui(Dotnuva).

Taip pat sudarytas taikliausiøKëdainiø rajono medþiotojø irþvejø draugijos ðauliø deðimtukas:Ignas Ðedys, Vaidas Balsevièius,Virginijus Praðkevièius, ArvydasKotinskas, Irmantas Stanevièius,Arnas Gurauskas, Evaldas Vasi-

lenko, Artûras Aleskus, ArtûrasNorkus, Gintautas Stanevièius.Deðimtuke daugiausia Àþuolotoklubo medþiotojø.

Taikliausiø ðauliø deðimtukastrejus metus organizuos ðaudymovarþybas, teisëjaus jose, bus pa-gerbti draugijos garbës lentoje.

Taikliausiai rajono klubø ko-mandai prizà ásteigë medþioklës irþvejybos reikmenø parduotuvës„Oksalis“ vedëja Vilija Ðidlauskienë.

Varþybose teisëjavo draugijos pirmininkas L. Stanevièius.

Taikliausiø kraðto ðauliø deðimtuko atstovai trejus metus organizuosvarþybas ir teisëjaus jose. /Nuotr. ið Këdainiø raj. MÞD archyvo/

Daukðiøðaudykloje

akiestaiklumà

iðbandëkraðto

medþiotojai.

Veronika KURÐEVIÈIENË

Savo sodybas graþiausiai besi-Savo sodybas graþiausiai besi-Savo sodybas graþiausiai besi-Savo sodybas graþiausiai besi-Savo sodybas graþiausiai besi-tvarkanèius gyventojus Pelëdnagiøtvarkanèius gyventojus Pelëdnagiøtvarkanèius gyventojus Pelëdnagiøtvarkanèius gyventojus Pelëdnagiøtvarkanèius gyventojus Pelëdnagiøseniûnija ir ðiemet pakvietë áseniûnija ir ðiemet pakvietë áseniûnija ir ðiemet pakvietë áseniûnija ir ðiemet pakvietë áseniûnija ir ðiemet pakvietë ákelionæ. Tkelionæ. Tkelionæ. Tkelionæ. Tkelionæ. Todël rugsëjo 14 dienà 54odël rugsëjo 14 dienà 54odël rugsëjo 14 dienà 54odël rugsëjo 14 dienà 54odël rugsëjo 14 dienà 54seniûnijos gyventojai sëdo áseniûnijos gyventojai sëdo áseniûnijos gyventojai sëdo áseniûnijos gyventojai sëdo áseniûnijos gyventojai sëdo áautobusà ir patraukë Dzûkijos link.autobusà ir patraukë Dzûkijos link.autobusà ir patraukë Dzûkijos link.autobusà ir patraukë Dzûkijos link.autobusà ir patraukë Dzûkijos link.

Degustavo midaus

Kelionës diena pasitaikë la-bai saulëta ir ðilta. Nuo seniûnijospelëdnagiðkiai pajudëjo po 8 val.Pirmas lankytinas objektas buvoStakliðkës. Èia UAB „Lietuviðkasmidus“ jie susipaþino su midaus

Graþi tradicija tæsiama

gamybos receptûromis ir gamybosproceso eiga.

Degustacijos metu buvo ga-lima paþinti seniausio alkoholiniogërimo pasaulyje skoná. Midus vi-sais amþiais buvo ir vaistas, irmaistas, o buvo laikai, kai buvo iraukojamas.

Ðalia esanèioje parduotuvëjevisi norintys galëjo ásigyti patiku-sio skonio lauktuviø.

„Suþinojome, kad midaus ga-myba 1972 metais uþpatentuotaDidþiojoje Britanijoje, o patentàpasiraðë karalienë Elþbieta II, kuriprieð 6 metus lankësi Lietuvoje,pabuvojo ir Stakliðkëse“, – pasa-kojo Daiva Dautartienë.

Turiningai praleido laikà

Kitas aplankytas objektas bu-vo garsioji Merkinës piramidë.Èia ekskursijos dalyviai susipaþi-no su piramidës bei kupolo atsi-radimo istorija, suþinojo ðiø objek-tø paskirtá ir funkcijas bei kokiuspatyrimus ir pokyèius iðgyvena pi-ramidës lankytojai. Toliau autobu-sas pasuko Marcinkoniø link, kuretnografinëje sodyboje-muziejujedzûkiðka ðnekta jie iðgirdo apiedzûkø gyvenimo bûdà, paproèius,tradicijas, amatus. Tapo aiðku, kadgrybai ir uogos yra neatsiejamatikrø dzûkø gyvenimo dalis.

Kelionës metu pelëdnagið-

kiai turëjo galimybæ paragautidzûkiðkø valgiø: baravykø sriubos,grikinës babkos, dzûkiðkai paruoð-tø laðinukø, karðtos arbatos ir gi-riø vandenëlio „cik sau“.

Á namus visi gráþo pasisëmæ

gerø emocijø, geros nuotaikos irturiningai praleidæ laikà.

Uþ saugià ir smagià kelionæpelëdnagiðkiai dëkingi juos veþu-siam vairuotojui Egidijui Liuþinuiir gidei Viridijanai Paulikienei.

Apsilankæ Merkinës piramidëje pelëdnagiðkiai susipaþino su piramidës bei kupolo atsiradimo istorija, suþinojo ðiøobjektø paskirtá ir funkcijas.

Marcinkoniø etnografinëje sodyboje-muziejuje ekskursijos dalyviai iðgirdoapie dzûkø gyvenimo bûdà, paproèius, tradicijas, amatus.

Kelionës diena pasitaikë labai saulëta ir ðilta.


Projektà „Lietuvos vidury“ remia

Genovaitë ÞUKAUSKAITË

RugRugRugRugRugsëjis. Rudenëjanèiossëjis. Rudenëjanèiossëjis. Rudenëjanèiossëjis. Rudenëjanèiossëjis. Rudenëjanèiosþemës takais á mokslo dienøþemës takais á mokslo dienøþemës takais á mokslo dienøþemës takais á mokslo dienøþemës takais á mokslo dienøgaudesá ásilieja jaunystë sugaudesá ásilieja jaunystë sugaudesá ásilieja jaunystë sugaudesá ásilieja jaunystë sugaudesá ásilieja jaunystë supaskutiniais vasaros þiedaispaskutiniais vasaros þiedaispaskutiniais vasaros þiedaispaskutiniais vasaros þiedaispaskutiniais vasaros þiedaisrankose. Jaudinanèios akimir-rankose. Jaudinanèios akimir-rankose. Jaudinanèios akimir-rankose. Jaudinanèios akimir-rankose. Jaudinanèios akimir-kos, nes tais takais ëjomekos, nes tais takais ëjomekos, nes tais takais ëjomekos, nes tais takais ëjomekos, nes tais takais ëjomekiekvienas.kiekvienas.kiekvienas.kiekvienas.kiekvienas.

Ir ðtai prieðais Kapliø mo-kyklà susëda bûrelis pedagogø.

– Kaip mes sutiksime moks-lo ðventæ? – klausia Judita.

– Su þvakelëmis rankose... –randa tuoj pat atsakymà Aldona.

– Liûdna, – ásiterpia Akvilë.– Taip. Juk tai mûsø gyveni-

mo ir tam tikro istorinio tarpsniopabaiga, – dûsauja Angelë.

– Kokia pabaiga? Juk nesi-

rengiame mirti, – nenori sutiktiBeata. – Kaþkuo reikës uþsiimti...

– Kuo „kaþkuo“? – nesutin-ka su per daug optimizmu dvel-kianèia Beatos nuomone Judita.– Per dvideðimt, o kiti ir per tris-deðimt metø èia dirbome, gyve-nome. Ðaknimis áaugome á tà þe-mæ. Kiek jaunø þmoniø su ðirdiesvirpesiu lydëjome á gyvenimà, á jøateitá. Ir ðtai dabar lauk, kaip mu-ses ið barðèiø…

– Taip. Dar pavasará nesiti-këjome, kad su mumis taip pasi-elgs… – sako Angelë. – Visur tikpaþadai, paþadai ir nieko tikro…

– Ðiais laikais visi paþadais,virtusiais á melà, gyvena, – jai pri-taria Akvilë.

– Kiek mokyklø respubliko-je uþdaryta, kiek mokytojø likobe darbo, – sako Beata. – Kà pa-

darysi, jei nëra mokiniø…– Netiesa. Kiek jaunimo uþ-

plûsta aukðtàsias mokyklas, o iðjø darbo birþas? Kiek paliekaLietuvà ir ieðko darbo svetur? Nemokiniø nëra, o jokio planavimo,respublikos ûkio tyrimo… – gin-èijasi Judita. – Juk ruoðiame spe-cialistus uþsieniui. Argi mes to-kie turtingi? Pilni laikraðèiai skel-bimø, kad reikia ðaltkalviø, suvi-rintojø, staliø, ûkininkai jau ne-gauna specialistø, galinèiø dirbtisu ðiuolaikine technika. Ponamsvaldþioje tai nerûpi… Geriau vis-kà sugriauti, kas buvo tarybiniaislaikais pastatyta ir tarnavo þmo-niø labui.

– Kas keisèiausia, kad tokiaineprotingai Steponavièiaus ap-galvotai ðvietimo politikai niekasrimtai nepaprieðtaravo, – svars-

to Akvilë.– Kas èia keisto? Juk libe-

ralizmas tarnauja tik saujeleiprie lovio pripuolusiø. Ar yrarespublikoje tokia partija ar or-ganizacija, kurios programojenedominuotø liberalizmo idë-jos. Vargsime, kol neatsiras koksTadas Blinda su ðiuolaikine ið-mintimi ir dora sàþine… – vëldësto savo mintis Judita.

– Tai kad ir apaèioje tos sà-þinës nëra. Visi viskà á save tiktempia, – priduria Angelë. – Ga-lëjo në vieno pedagogo, dirbu-sio daugiau nei dvideðimt metø,neatleisti. Ar nematote, kad kaikuriems yra atiduotas dvigubaskrûvis? Ir kas mus gali apginti,kai net profsàjungos neturime?

– Kai didesnæ gyvenimo da-lá atiduodi vienai profesinei

veiklai, tai paskui persikvalifi-kuoti neámanoma. Ar tik neteksmums su aukðtaisiais iðsilavini-mais ir dideliu pedagoginiu sta-þu susësti prie baþnyèios ar kurnors kitur su iðtiestomis iðmal-dos praðanèiomis rankomis? –sako Aldona, o akyse spindi aða-ros.

Tik ten aukðtai niekas jønemato ir nejauèia. Svarbiausia– atstumia visus þmoniø sam-protavimus, lyg svetimus, nesu-prantamus.

O þvakelës dega, kaip perVëlines, daugelyje gyvenimo sri-èiø. Kada iðtirps tos aðaros þva-kiø liepsnoje?.. Ar gali þmoniøskausmà suprasti abejingieji?..

P. S. Diskusija tikra. Þmo-niø, dalyvavusiø joje, vardai pa-keisti.


Rudeninæ lietuviø autoriø knygø kolekcijà pristaèiusi leidyklaRudeninæ lietuviø autoriø knygø kolekcijà pristaèiusi leidyklaRudeninæ lietuviø autoriø knygø kolekcijà pristaèiusi leidyklaRudeninæ lietuviø autoriø knygø kolekcijà pristaèiusi leidyklaRudeninæ lietuviø autoriø knygø kolekcijà pristaèiusi leidykla„T„T„T„T„Tyto alba“ vis suranda naujø autoriø, o kai kurie po keletàyto alba“ vis suranda naujø autoriø, o kai kurie po keletàyto alba“ vis suranda naujø autoriø, o kai kurie po keletàyto alba“ vis suranda naujø autoriø, o kai kurie po keletàyto alba“ vis suranda naujø autoriø, o kai kurie po keletàkûriniø iðleidusieji daugiau knygø þada neberaðytikûriniø iðleidusieji daugiau knygø þada neberaðytikûriniø iðleidusieji daugiau knygø þada neberaðytikûriniø iðleidusieji daugiau knygø þada neberaðytikûriniø iðleidusieji daugiau knygø þada neberaðyti. Keliolikos. Keliolikos. Keliolikos. Keliolikos. Keliolikosknygø kolekcijoje bus ir ne viena knyga, vis tamsëjantá rudenáknygø kolekcijoje bus ir ne viena knyga, vis tamsëjantá rudenáknygø kolekcijoje bus ir ne viena knyga, vis tamsëjantá rudenáknygø kolekcijoje bus ir ne viena knyga, vis tamsëjantá rudenáknygø kolekcijoje bus ir ne viena knyga, vis tamsëjantá rudenánuðviesianti netikëtomis temomis, provokuojanèiu humoru.nuðviesianti netikëtomis temomis, provokuojanèiu humoru.nuðviesianti netikëtomis temomis, provokuojanèiu humoru.nuðviesianti netikëtomis temomis, provokuojanèiu humoru.nuðviesianti netikëtomis temomis, provokuojanèiu humoru.

Raðymas – lyg iðpaþintis

Kaip skelbia „Elta“, septin-tàjà autobiografinës eseistikosknygà „Raudoni sandaliukai“iðleidþianti aktorë DoloresaKazragytë daugiau knygø þadaneberaðyti, nors visai nutrauktiraðymo meno neketina. Minia-tiûrinëmis noveletëmis apie te-atrà, gyvenimà ir jame sutiktusþmones pagarsëjusi autorë sa-ko, kad jos istorijos gimsta ið su-sitikimø ir sapnø.

Raðymas jai esà lyg iðpaþin-tis, vaidmens kûrimas iðëjus iðteatro.

Naujoje knygoje garsi akto-rë kalba su savimi ir skaitytoju,toli nuo gyvenimo ðurmulioskausmingai jausdama vienatvæir senstantá kûnà, bet dar suge-ba bûti nustebinta kasdieniø,vos pastebimø stebuklø.

Pati autorë sako ðioje kny-goje sufantazavusi, kaip norëtønumirti.

Tæsia neiðgalvotasmuzikos istorijas

Muzikos istorikas ViktorasGerulaitis po ypaè sëkmingosknygos „Pavësinëje su Richar-du Wagneriu“ tæsia neiðgalvotasmuzikos istorijas nauja knyga„Kupë su Jahannu Straussu“,bet kukliai sako apie muzikà darneþinàs nieko.

Naujoje knygoje autoriusmaþiau pasakoja apie kompozi-torius, bet pasakojimai yra di-desnës apimties.

Skaitytojas susipaþins su


VVVVVilniaus paveikslø galerijojeilniaus paveikslø galerijojeilniaus paveikslø galerijojeilniaus paveikslø galerijojeilniaus paveikslø galerijojepenktadiená pristatyta naujapenktadiená pristatyta naujapenktadiená pristatyta naujapenktadiená pristatyta naujapenktadiená pristatyta naujaknyga „Czeslawo Miloszoknyga „Czeslawo Miloszoknyga „Czeslawo Miloszoknyga „Czeslawo Miloszoknyga „Czeslawo MiloszoVVVVVilnius: tekstai ir fotografijos“.ilnius: tekstai ir fotografijos“.ilnius: tekstai ir fotografijos“.ilnius: tekstai ir fotografijos“.ilnius: tekstai ir fotografijos“.

Sostinës leidyklos „Apostro-fa“ iðleistas tekstø ir fotografijørinkinys savitai pristato ið Lietu-vos kilusio Nobelio literatûrospremijos laureato Èeslovo Milo-ðo (1911–2004) Vilniø. „Elta“skelbia, kad greta pirmàkart lie-tuviø skaitytojui pateikiamo jo„Vilniaus gatviø þodyno“ ir gar-siojo „Dialogo apie Vilniø“ – È.Miloðo ir Tomo Venclovos susi-raðinëjimo – knygoje publikuoja-mos fotografø Jeþio Hopeno, Bo-leslavos ir Edmundo Zdanovskiø,Jano ir Januðo Bulhakø, Algi-manto Kunèiaus fotografijos.

Anot leidëjø, prieð deðimt-metá pats È. Miloðas palaimino ðásumanymà iðleisti knygà su jo teks-tais ir anø metø fotografijomis –apie jo jaunystës miestà, á kurámintimis vis sugráþdavo, poezija irproza iðreikðdamas begalinæ trau-kà savo dvasiniam lopðiui.

Pasak knygos sudarytojos dr.Margaritos Matulytës, iðkiliø me-nininkø Vilniaus vaizdai ypatin-ga estetine patirtimi iðpleèia Mi-loðo dvasiniø sàsajø su miestukontekstà. Savaip ákûnijæ miesto

tokiø muzikos korifëjø kaip Gus-tavas Maleris, Antonas Brukne-ris, Ferencas Listas, JozefasHaidnas gyvenimais ir likimais.Turëtø bûti ádomu suþinoti, koksrimtas muzikos þanras yra opere-të arba ko reikia þmogui, norin-èiam tapti menininku.

Raðo apie Vilniø

Knygomis paaugliams garsë-janti Kristina Gudonytë neseniaiiðleido naujà knygà „Ida ið ðeðë-liø sodo“ ir raðo bûsimà knygà pa-augliams apie Vilniø, dël kurio,kaip pati sako, esanti iðprotëjusiir priimanti ðá miestà asmeniðkai.„Mano paèios charakteris paaug-liðkas, niekaip nesugebu subræs-ti“, – prisipaþásta autorë – akto-rë, dailininkë, populiariø televi-zijos filmø ir spektakliø reþisierëbei scenaristë.

Suprantantiems juodàjáhumorà

Vienà ið kurioziðkiausiø lei-dyklos kolekcijos knygø sudarëskaitytojams dar maþai þinomasistorikas Aleksandras Ikamas.Spalio mënesá iðeis jo knyga„Banginis prarijo lietuvá. Nepa-prasti lietuviø nuotykiai 1900–1940 metais“.

Ðioje humoro antologijojesurinkti straipsniai ir þinutës ið tolaikotarpio lietuviðkos nacionali-nës ir regioninës spaudos.

Pasak autoriaus, bûsimojiknyga jau buvo iðbandyta drau-gø ir pasirodë labai juokinga su-prantantiems juodàjá humorà.

Lietuviø autoriø knygø kolekcijarudená þada nuskaidrinti humoru

Neðventiðka nuotaika

Pristatoma knyga apieÈ. Miloðo Vilniø

bruoþus fotografai perteikia Vil-niaus istoriná laikà, slenkantá perprieðkario romantiðkø Hopenoidëjø perspektyvas, per Zdanov-skiø vis taip pat estetizuotà, betjau vitaliðkà gatviø alsavimà, perBulhakø iðgyventà ir 1944 m. do-kumentiðkai uþfiksuotà sugriuvu-sá pasaulá link Kunèiaus sovieti-niu sociumu apgyvendintos nau-jos tikrovës.

Knygos pristatymas yraátrauktas á pirmojo Vilniaus kny-gø festivalio, vykstanèio ðá savait-galá, programà.

Knygoje pateikiama apie 615 þi-nuèiø – kronikiniø ir iðplëstiniø,aprëpianèiø daugybæ kasdieniogyvenimo temø.

Proza be poezijos –neádomi

Pirmàjá romanà „Judantysðeðëliai“ paraðæs poetas, vertëjasLaurynas Katkus teigia, kad pro-za, kurioje neálieta poezijos, jamnesanti ádomi.

Jo romanas paraðytas laiðkøforma ir ðiek tiek primena Chu-lijaus Kortazaro magiðkojo rea-lizmo „triukà“.

Palydi naujà knygà

Þurnalistë Laima Lavastepalydi naujà knygà, ðákart – apielietuvius.

Ankstesne humoristine kny-ga apie suomiø tautiná charakte-rá iðgarsëjusi autorë bando pro-vokuojanèiai paþvelgti á savo tau-tieèius ir naujàjà knygà vadina„aðtria“.

Tæsia tyrinëjimus

Istorikas, þurnalistas Rober-tas Petrauskas tæsia Antrojo pa-saulinio karo laikotarpio tyrinë-jimus ir savo antroje knygoje ap-raðo lemtingus sprendimus1940–1941 metais.

Kaip ir pirmoji knyga „Tre-èiojo Reicho triumfas“, naujojinebus perdëtai moksliðka, o isto-rinius ávykius bandys perteikti pa-traukliu ir visiems suprantamupasakojimu, rimtuose dalykuoserandant ir linksmø detaliø.

Leidykla „Tyto alba“ ðá ru-dená taip pat rengiasi iðleistiGraþinos Baikðtytës knygà „Ri-mo Tumino sodas“, taip pat Gin-taro Grajausko, Donato Kat-kaus, Grigorijaus Kanovièiaus,Filomenos Taunytës ir kitø þino-mø ir debiutuojanèiø autoriøknygas.

Sostinës leidyklos „Apostrofa“iðleistas tekstø ir fotografijø rinkinyssavitai pristato ið Lietuvos kilusioNobelio literatûros premijoslaureato Èeslovo Miloðo Vilniø.

2012 m. rugsëjo 22 d.

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

/Nukelta á 2 psl./

Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûrossergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruo-menëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir dar-bai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mumsapie Këdainiø kraðto ðviesuolius.

Norime, kad apie tokius þmones þinotø,vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës

semtøsi tiek jaunuomenë,tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai.

Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiøel. paðtu [email protected]

Teirautis redakcijos tel. 56 511

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012

Kai po keturiasdeðimties metø mokiniaiKai po keturiasdeðimties metø mokiniaiKai po keturiasdeðimties metø mokiniaiKai po keturiasdeðimties metø mokiniaiKai po keturiasdeðimties metø mokiniai, atvaþiavæ á klasës susitikimà,, atvaþiavæ á klasës susitikimà,, atvaþiavæ á klasës susitikimà,, atvaþiavæ á klasës susitikimà,, atvaþiavæ á klasës susitikimà,prisimena ir deklamuoja kadaise uþduotus iðmokti eilëraðèius, mokytojoprisimena ir deklamuoja kadaise uþduotus iðmokti eilëraðèius, mokytojoprisimena ir deklamuoja kadaise uþduotus iðmokti eilëraðèius, mokytojoprisimena ir deklamuoja kadaise uþduotus iðmokti eilëraðèius, mokytojoprisimena ir deklamuoja kadaise uþduotus iðmokti eilëraðèius, mokytojoðirdis dþiaugiasiðirdis dþiaugiasiðirdis dþiaugiasiðirdis dþiaugiasiðirdis dþiaugiasi. Jo didþiàjà meilæ Sergejø Jeseninà pamilo ir jo mokiniai. Jo didþiàjà meilæ Sergejø Jeseninà pamilo ir jo mokiniai. Jo didþiàjà meilæ Sergejø Jeseninà pamilo ir jo mokiniai. Jo didþiàjà meilæ Sergejø Jeseninà pamilo ir jo mokiniai. Jo didþiàjà meilæ Sergejø Jeseninà pamilo ir jo mokiniai.....O kai sûnus atsiuntë bilietus á VO kai sûnus atsiuntë bilietus á VO kai sûnus atsiuntë bilietus á VO kai sûnus atsiuntë bilietus á VO kai sûnus atsiuntë bilietus á Vilniaus pramogø arenoje vyksiantá muzikináilniaus pramogø arenoje vyksiantá muzikináilniaus pramogø arenoje vyksiantá muzikináilniaus pramogø arenoje vyksiantá muzikináilniaus pramogø arenoje vyksiantá muzikináspektaklá „Jeseninas. Chuligano iðpaþintis“, mokytojasspektaklá „Jeseninas. Chuligano iðpaþintis“, mokytojasspektaklá „Jeseninas. Chuligano iðpaþintis“, mokytojasspektaklá „Jeseninas. Chuligano iðpaþintis“, mokytojasspektaklá „Jeseninas. Chuligano iðpaþintis“, mokytojasVVVVVytenis ytenis ytenis ytenis ytenis KARANAUSKASKARANAUSKASKARANAUSKASKARANAUSKASKARANAUSKAS apsidþiaugë, kad toks spektaklis ið Rusijosapsidþiaugë, kad toks spektaklis ið Rusijosapsidþiaugë, kad toks spektaklis ið Rusijosapsidþiaugë, kad toks spektaklis ið Rusijosapsidþiaugë, kad toks spektaklis ið RusijosLietuvon atveþamas. TLietuvon atveþamas. TLietuvon atveþamas. TLietuvon atveþamas. TLietuvon atveþamas. Taèiau didþioji mokytojo Vaèiau didþioji mokytojo Vaèiau didþioji mokytojo Vaèiau didþioji mokytojo Vaèiau didþioji mokytojo Vytenio (taip já vadino irytenio (taip já vadino irytenio (taip já vadino irytenio (taip já vadino irytenio (taip já vadino irtebevadina mokiniai) tebevadina mokiniai) tebevadina mokiniai) tebevadina mokiniai) tebevadina mokiniai) meilë – ne vien tik Jeseninas. Tmeilë – ne vien tik Jeseninas. Tmeilë – ne vien tik Jeseninas. Tmeilë – ne vien tik Jeseninas. Tmeilë – ne vien tik Jeseninas. Tokiø graþiø meiliø jisokiø graþiø meiliø jisokiø graþiø meiliø jisokiø graþiø meiliø jisokiø graþiø meiliø jisturi daugel. Apie jas visas ir kalbësime.turi daugel. Apie jas visas ir kalbësime.turi daugel. Apie jas visas ir kalbësime.turi daugel. Apie jas visas ir kalbësime.turi daugel. Apie jas visas ir kalbësime.

Mokytojas ir penkios jo meilës

Pirmoji meilë – knygos

Tokio knygiaus kaip V. Kara-nauskas ne tik Krakëse daugiaunerasi, ir Këdainiuose jø ne perdaugiausia. Jo bibliotekai bute pa-skirtas didþiulis kambarys, kuriovienà pasiená uþima lentynos sulietuviø literatûra. Kaupti knygasjis pradëjo nuo pedagoginio dar-bo pradþios, kai 1968-aisiais gráþo

á savo mokyklà (Krakiø vidurinæ)su rusø kalbos ir literatûros mo-kytojo diplomu. Ið kiekvienos al-gos pirkdavo lietuviø bei rusø ra-ðytojø knygas, vos ne visas pasi-rodanèias enciklopedijas, serijos„Horizontai“, „Siluetai“, „Drà-siøjø keliai“ ir kt.

Ðiandien didþiausias V. ir V. Karanauskø dþiaugsmas – anûkai.

2012 m. rugsëjo 22 d.2popietei

Didþiausias buitinës technikos salonasDidþiausias buitinës technikos salonasDidþiausias buitinës technikos salonasDidþiausias buitinës technikos salonasDidþiausias buitinës technikos salonasKëdainiuose kvieèia apsilankytiKëdainiuose kvieèia apsilankytiKëdainiuose kvieèia apsilankytiKëdainiuose kvieèia apsilankytiKëdainiuose kvieèia apsilankyti

Èia didþiausias neðiojamøjø ir planðetiniø kompiuteriø pasirinkimas: programinëáranga, aksesuarai, áspûdingas kompiuteriniø kolonëliø asortimentas,

eksploatacinës medþiagos. Raðalo kaseèiø pildymas – tik 15 Lt. Viskà, ko reikianorint matyti skaitmeninæ televizijà, rasite pas mus: daugiau nei penkiasdeðimt

skirtingø televizoriø modeliø, priedëliai skaitmeninei televizijai, antenos.Laiko patikrinti prekiniai þenklai, profesionalus aptarnavimas.

Èia visada gausite geresne kaina.

J. Basanavièiaus g. 7

49 883

Liepø alëja 3, Këdainiai. Tel.: (8 347) 55 790, 8 686 76 431.

PERSIL (skalbimo milteliai) 10 kg – 50 Lt.PERSIL SENSITIVE (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt.PERSIL COLOR (skystas skalbiklis) 10 l – 60 Lt.Minkðtiklis VERNEL (koncentratas) 10 l – 50 Lt.Indø ploviklis PROFESSIONAL PUR, 10 l – 55 Lt.Indø ploviklis FAIRY LEMON, 10 l – 55 Lt.Indaploviø tabletës TABS, 10 kg – 70 Lt.Perkant 5 vnt. – 5 Lt nuolaida vienetui.Perkant 10 vnt. – 10 Lt nuolaida vienetui.Nuolaida netaikoma bendram kiekiui.

Pasiûlymas labai geromis kainomis

Tel. 8 646 42 687.

Marija ÐEPETIENË

Prie keliuko Peðtiniukai–NorkûnaiPrie keliuko Peðtiniukai–NorkûnaiPrie keliuko Peðtiniukai–NorkûnaiPrie keliuko Peðtiniukai–NorkûnaiPrie keliuko Peðtiniukai–Norkûnai(Krakiø seniûnija) akmeninis(Krakiø seniûnija) akmeninis(Krakiø seniûnija) akmeninis(Krakiø seniûnija) akmeninis(Krakiø seniûnija) akmeninisstulpelis su ðeðiakampe Dovydostulpelis su ðeðiakampe Dovydostulpelis su ðeðiakampe Dovydostulpelis su ðeðiakampe Dovydostulpelis su ðeðiakampe Dovydoþvaigþde nukreipia: iki holokaustoþvaigþde nukreipia: iki holokaustoþvaigþde nukreipia: iki holokaustoþvaigþde nukreipia: iki holokaustoþvaigþde nukreipia: iki holokaustoaukø kapø – 400 m. Taukø kapø – 400 m. Taukø kapø – 400 m. Taukø kapø – 400 m. Taukø kapø – 400 m. Toliau ilgasoliau ilgasoliau ilgasoliau ilgasoliau ilgaskapas, apsodintas eglutëmis,kapas, apsodintas eglutëmis,kapas, apsodintas eglutëmis,kapas, apsodintas eglutëmis,kapas, apsodintas eglutëmis,paminklas 1 125-ioms aukoms, èiapaminklas 1 125-ioms aukoms, èiapaminklas 1 125-ioms aukoms, èiapaminklas 1 125-ioms aukoms, èiapaminklas 1 125-ioms aukoms, èiasuðaudytoms 1941 m. rugsëjo 2 d.suðaudytoms 1941 m. rugsëjo 2 d.suðaudytoms 1941 m. rugsëjo 2 d.suðaudytoms 1941 m. rugsëjo 2 d.suðaudytoms 1941 m. rugsëjo 2 d.

Tokiais stulpeliais, vadina-mais Dþanerio stulpais, Lietuvo-je jau paþenklintos 175 þydø ma-sinio þudymo vietos. Lordas G.Dþaneris, atvykæs á Lietuvà 1992metais, organizavo tokiø nukrei-pianèiøjø þenklø kûrimà bei sta-tybà, buvo ðios iniciatyvos ágyven-dinimo fundatorius. Rugsëjo 23-iàjà minëdami Lietuvos þydø ge-nocido aukø atminimo dienà, pri-siminkime, kokie buvo mûsø kai-mynai, Krakiø þydai.

Smulkûs verslininkai beiprekybininkai

Kaip kadaise mokykloskraðtotyrininkams pasakojo kra-kiðkë Ona Rekðtienë, gimusi 1907metais, Turgaus (dabar Laisvës)aikðtës kampe gyveno þydas Jose-lis (jo namas nugriautas ir toje vie-toje Krakiø kolûkis pastatë pirtá subaseinu). Prekiavo Joseliai ávairio-mis spalvingomis kojinëmis, kuriasmezgë patys mezgimo maðina.Anot O. Rekðtienës, kojinës labaigraþios buvæ, tiesiog aká verianèios,ávairiausiø spalvø, margos, ryðkios.Kainos ji neprisiminë, tik þino, kadbuvo nebrangios. Reklamuodavojie kojines savo namø parduotuvëslange ið gatvës pusës.

Prisiminë O. Rekðtienë ir tar-

pukario laikø þydà kepurininkà, ku-rio pavardæ jau pamirðusi. Kepuri-ninkas gyveno nuosavame name to-je paèioje Turgaus aikðtëje, kur da-bar stovi kultûros centras, o poka-rio laikais buvæ sovietø kareiviø ka-pai. Þydas pats siûdavo vaikiðkas,vyriðkas kepures ir pats, pasikeisda-mas su þmona, jas pardavinëdavo.Jeigu pirkëjas paþástamas arba ne-turtingas, nuleisdavo kainà.

Bûdavo, uþdeda, primatuojakepuræ, pritaiko, paþiûri, ar tinka.Labai mandagus buvo, maloniaipriimdavo pirkëjus, iðleisdamas vi-sada palinkëdavo laimingos kelio-nës. Mokytojas Alfonsas Kuprys pa-sakojo matæs, kaip ðis kepurininkasrûpinasi savo klientais.

Pasak Teklës Ambrasienës,gimusios 1925 metais, tarpukariutarnavusios pas vaistininkà Po-lunská, bëdos prispirti þmonës ávaistinæ ateidavo ir sekmadieniaisar net naktimis. Polunskis nieka-da nepykdavæs, nesibardavæs, vi-sada be jokiø priekaiðtø stengda-væsis þmonëms pagelbëti. Jo þmo-na padëdavo gaminti vaistus, osamdinë T. Ambrasienë tvarkyda-vusi kambarius, virdavusi pietus.Krakiðkiai mena daugybæ smulkiøprekiø krautuvëliø, kepyklëliø,dirbtuviø, kuriose dirbo, gyvenodraugiðki ir teisingi kaimynai.

1933 metais Krakiø valsèiujebuvo 1 659 gyventojai. Tarp jø –878 lietuviai ir 575 þydai. Mieste-lyje veikë 64 krautuvëlës, dvismuklës, dvi arbatinës, saldainiøfabrikëlis, ðeðios þydø amatininkødirbtuvës ir kt. Dabar nebëra nie-ko. Tik ilgas kapas Peðtiniukuose.

Tarp gentainiø ryðys nenutrûko

Dar prieð prasidedant Antra-

jam pasauliniam karui dël naciøvykdomos antisemitinës politikosdalis þydø spëjo ið Lietuvos pasi-traukti. Ieðkodami geresnio gyve-nimo dalis þydø bendruomenësnariø paliko Lietuvà ir paèioje 20-ojo amþiaus pradþioje.

Taip pat pasielgë ir dalis Kra-kiø þydø. Pasklidæ po pasaulá jøpalikuonys nûnai aplanko Krakes,domisi savo protëviø gyventomisvietovëmis, jø kapais bei savo gi-minës ðaknimis. Viename PietøAfrikos Keipo provincijos laikrað-tyje Irma Chait yra pasakojusiapie Krakëse gyvenusiø Antezors-kiø ðeimà, kurios palikuonys lan-kësi mûsø miestelyje prieð geràdeðimtmetá ir jau buvo supapras-tinæ afrikieèiams sunkiai iðtariamàpavardæ bei tapæ Anstëjais.

Maþdaug prieð ðimtà metø áPietø Afrikà iðvyko trys broliaiAntezorskiai – Jehuda, Gerðonasir Josefas bei jø sesuo Gitelë. Tie-sa, Jehuda 1908 metais gráþo, betá tolimà ðalá iðsiuntë keturis savovaikus. Antezorskiø–Anstëjø pa-likuonys tame kraðte prasigyveno,sukûrë ðeimas, tapo fermeriais,verslininkais, prekybininkais, pa-siekë gyvenimo gerovës. Ðios ðei-mos atþalos, anûkai ir proanûkiai,Peðtiniukuose ant masinio aukøkapo pastatë paminklà savo gimi-naièiams, pasilikusiems Krakëse irèia þuvusiems: Devorai, Zeldai irJosefui, kurá krakiðkiai vadino jamduota pravarde Gubernatorius.Paminklà tuomet paðventino gi-minaièiø atveþtas rabinas Krinskisið Vilniaus.

Ne kartà lankësi Krakëse kitøþydø bendruomenës atstovø gimi-nës, o ðià vasarà po akmenukà antgentainiø kapø dëjo ið Londono at-vykæ Kornø ðeimos palikuonys.

Dar neseniai M. Katkaus gim-nazijoje buvo palaikoma tradicijakiekvienà rugsëjo 2-àjà su moks-leiviais aplankyti þydø genocidoaukø kapà ir pagal lietuviø papro-tá uþdegti þvakeles, padëti gëliø. Ci-viliø þydø kapiniø bei masinës ka-pavietës teritorijas nuolat tvarkin-gai priþiûri Krakiø seniûnijos dar-buotojai. Ðiandienos proga derëtøpasakyti: niekas neuþmirðta.

Niekas nepamirðta

Ðv. Kotrynos vienuolynas Kauno gatvëje – þydø Geto vieta. Ið èia moterys irvaikai buvo iðvaryti mirti á krûmais apaugusius Peðtiniukus.

Krakiø J. Basanavièiaus gatvë 1930 m. Èia buvo ásikûrusios þydøkrautuvëlës, arbatinës, kepyklëlës.

Tokiais stulpeliais, vadinamaisDþanerio stulpais, Lietuvoje jaupaþenklintos 175 þydø masinioþudymo vietos.

Naudota Krakiø M. Katkaus gimnazijosmuziejaus kraðtotyrinë medþiaga.

Dëmesio! Vairavimo mokykla Këdainiø centre!

Studentams ir moksleiviams taikomos nuolaidos.UAB „Ravida“, Didþioji g. 41, tel.: 59 540, 8 686 86 109.

B kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiB kategorijos kursaiMOKOME VAIRUOTI su mechanine bei automatine pavarø dëþe,neágaliuosius – su rankinio valdymo automobiliu.TOBULINAME ÁGÛDÞIUS jau turintiems vairuotojopaþymëjimus bei padedame pasiruoðti valstybiniamvairavimo egzaminui. Profesionalûs vairavimomokytojai-instruktoriai iðmokys vairuoti bet kokáautomobilá. Didelë vairavimo aikðtelë.

8 633 99 939

2012 m. rugsëjo 22 d.popietei

3


Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

– Kodël pradëjote kaupti,rinkti knygas? Juk yra bibliotekos.

– Prie knygø stovëdavau il-gokose eilëse, o Dotnuvos kny-gyne turëjau paþástamà, kuri manknygas palikdavo po prekystaliu.Vëliau Krakiø knygyne dirbomano mokinë. Buvo didelis no-ras knygas turëti, bet kada atsi-versti. Valdþios mainosi, knygosið apyvartos iðimamos, o að ir da-bar turiu tiek smetoniðkø laikøknygø, tiek pokariniø, kolûkinëstematikos, ir naujø. Beveik viskàtremties, partizaniniø kovø te-matika ir kt.

– Dabar knygos brangios. Irjø serijos kitos. Kas dabar la-biausiai domina?

– Istoriniai romanai. Manpatinka lyginti skirtingus autoriøvertinimus, poþiûrius á politikà,istorinius veikëjus, ávykius. Turiuromanus apie Berijà, Hitlerá, Sta-linà, Mao Dzedunà, Kenedá ir kt.Pavyzdþiui, labai ádomûs Antro-jo pasaulinio karo vertinimai G.Þukovo ir V. Suvorovo romanuo-se. Viktoro Suvorovo knygø, pa-remtø faktais ir dokumentais, tu-riu apie deðimt. A. Solþenycinosenesnes knygas turiu, o dabar-tinæ „Vëþininkø palatà“ jau ke-liskart èiupinëjau, bet 50 Lt pa-kloti vis dar nesiryþtu. Vis dëltoesu pensininkas. Pro A. Èekuo-lio knygas praeiti negaliu nenu-sipirkæs, „Mano svajoniø sodo“visas korteles (12 skyriø) esu suþmona surinkæs. Þingeidumo ve-damas daþnai atsiverèiu „Didþio-sios þmonijos paslaptis“, „1001gamtos stebuklà“ ir kitus pana-ðius albumus. Neseniai sûnusDonatas padovanojo Lietuvosstatuto didþiulius tomus. Norspavartyti, nors kaþkiek paskaiti-nëti norisi.

– O ar neperskaitytø knygøsavo bibliotekoje turite? Kadaskaitote?

– Visko aprëpti fiziðkai ne-ámanoma. Aiðku, yra neperskaity-tø knygø, bet dar ilgai ketinu skai-tyti. Vakarais su þmona skaitomeknygas tiek þiemà, tiek vasarà.Dienà visada darbø pilna.

Antroji meilë – ðeimosgenealogija

Giminaièiai V. Karanauskàvadina savo didþiuoju metraðti-ninku. „Kiek jo rinkta, dirbta, – suþavesiu kalba þmona Violeta. –Negana to, kad surinko visà Ka-ranauskø giminës genealogijà –aðtuonias palikuoniø kartas, betdar ir mamos giminæ, ir net uoð-vës giminiø linijà.“

– Kokiais ðaltiniais rëmëtës?Nuo ko visas darbas prasidëjo?

– Pradþià davë tëvø namuo-se Vantainiø kaime kabojæs gimi-nës medþio plakatas, kuriame të-vas buvo surinkæs ir suklijavæs ma-no senelio atþalø nuotraukytesnuo 1864 metø. O að prisikasiauiki 1790 metø. Buvau gavæs pasi-naudoti baþnyèios archyvo Gimi-mø, Mirties bei Santuokø re-gistracijos knygomis. Karanauskøgenealoginëje lentelëje dabar jauuþfiksuota per 300 personalijø.Pasirodo, mûsø giminaièiø su jaupakitusiomis tautybëmis bei uþ-sienietiðkais vardais nuo Pirmo-jo ir Antrojo pasauliniø karø gy-vena Afrikoje, Amerikoje, Prancû-zijoje, Anglijoje ir kitose ðalyse.

– Ar buvote kada visi susiti-kæ?

– Giminiø susitikimus orga-nizavau jau po du tris kartus. Aið-ku, ne visi atvykti gali, bet didþiu-lis bûrys susirenka. Giminës po-etai skaito savo eiles, dainuojadainas, dalinamës ir vis papildo-me informacijà apie gimines,klausomës vieni kitø prisimini-mø. Turbût anglø kalbos dar rei-kës mokytis, nes su kai kuriais gi-minaièiais susiðnekame tik ran-komis. Visa tai labai ádomu, nuo-ðirdu ir gera, be to, saugo nuo su-

Mokytojas ir penkios jo meilës

svetimëjimo, þadina dvasiná paki-limà, puikias emocijas.

Statistikos mëgëjas

– Knygø lentynose matomedaugybæ ávairiø aplankø. Kas juo-se?

– Mëgstu ávairià statistikà,ypaè sporto. Ledo ritulio rezul-tatus raðiausi ir saugojau dar bû-damas studentas. Turiu visø pa-saulio olimpiadø, èempionatøtvarkaraðèius, rezultatø lenteles.Net ir Këdainiø Ledinio chorokiekvieno koncerto visà statisti-kà, kiekvieno komisijos nario ver-tinimus. Sentencijø kelias knygu-tes esu prisiraðæs. Seniûnijos, ovëliau tik paèiø Krakiø gyvento-jø iðëjimai Anapilin suraðyti nuo2004 metø. Juk visus paþinojau,daugel draugø turëjau, mylimømokiniø, kaimynø.

– Lentynose ne tik knygos,bet ir daug albumø. Ar tai irgi Jû-sø pomëgis?

– Fotografuoti pradëjau be-simokydamas vidurinëje. Palaidø,sumaiðytø nuotraukø að neturiu.Viskas tvarkingai albumuose su-dëta. Tikrai labai mëgstu paþiûrë-ti, prisiminti. Man viskas – istori-ja. Kiti seniai jau kaþko nebeturi,iðmëtæ, o að tai, kas man ádomu,noriu turëti po ranka ir visada þi-noti, kur kas yra sudëta. Uþeinakokia mintis – atsiverèiu. Visa taipadeda ir sprendþiant kryþiaþo-dþius. Ne vienà prizà uþ kryþiaþo-dþius esu laimëjæs.

Didis gamtos mylëtojas

Pamilti gamtà, pamëgti þe-mës ûkio darbus V. Karanauskasáprato dar vaikystëje besidarbuo-damas namø ûkyje su mama. Ka-dangi tëvas vëlai gráþdavo ið vals-èiaus raðtinës, paskui ið kolûkiokontoros, visi vyro darbai gulë antpaauglio Vytenio peèiø. Mamabuvo baigusi Þemës ûkio mokyk-là, tad mokëjo jam viskà tinkamaipaaiðkinti ir patraukti.

kraðtus nuo Volgos iki Berlyno,nuo Barenco Jûros iki Kaukazo,Juodosios jûros. Buvau Puðkinoþûties vietoje ir ten, kur uþgesoLermontovo gyvybë. O didþiausiàáspûdá padarë Sevano eþeras virðdebesø, kalnuose ásikûræs Piati-gorskas ir debesø paklotas miestopapëdëje. Kalnø upës, tarsi tekan-èios á prieðingà pusæ, rytais regëtasausra, o vakarais jau potvynis, –pasakojo aistringas gamtos mylë-tojas.

Miðkas, sodas, darþas – jamtarnaujanti karalija. Jis prirenkamaiðelius rieðutø, þmonos uþsaky-tø vaistaþoliø, o grybai tarsi patysjá suranda. Neveltui grybø karaliu-mi seniai tituluojamas.

Tikriausioji meilë – ðeima

Ðeimà Vytenis „mûrijo“ antpastovumo pagrindø. Nuo gimi-mo gyvenæs tik ðalia Krakiø (gim-tieji Vantainiai) ir Krakëse, mo-kæsis bei dirbæs toje paèioje mo-kykloje, jis liko iðtikimas bûdin-giausiems savo bruoþams: pasto-vumui bei atsakomybei, þingeidu-mui ir darbðtumui. Na, dar geru-mui. Jis geras þmonai, moki-niams, tëvams.

„Jis visiems geras, – patvirti-na þmona Violeta. – Vaikams bu-vo labai ðvelnus, o man teko bûtigrieþtai“. Karanauskai uþauginotris sûnus, o ðiandien jødviejø di-dþiausias dþiaugsmas – nuostabûsgraþiai auklëjami anûkëliai.

Marija ÐEPETIENË

Su þmona Europos krepðinio èempionato varþybose.

Pamilti gamtà, pamëgti þemës ûkio darbus V. Karanauskas ápratodar vaikystëje besidarbuodamas namø ûkyje su mama.

V. Karanauskas (centre) artimøjø rate (nuotr. kairëje) ir prie savojo àþuolo M. Katkaus gimnazijos kieme po 50 metø.

Ir dabar Vytenis myli gyvûnus– niekada negyveno be ðuns, kati-no, avelës arba þàsies bei triuðio.O kai mokytojas iðvykdavo á ke-liones, pirmiausia domëdavosigamta. Já þavëjo kalnai, kriokliai,augmenija.

– Esu iðvaþinëjæs tolimus

Documents

Šeštadienio laikraštis