LiETUVi Ų - knyguklubas.lt

Leidinio bibliografinė informacija pateikiamaLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekosNacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuosearba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslaisatgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Audronė Janickienė, sudarymas, 2020© Onutė Baumilienė, 2020© Audronė Janickienė, 2020© Daiva Stukienė, 2020© Ingrida Visockienė, 2020© Leidykla „Šviesa“, 2020ISBN 978-5-430-07078-6

Leidinio vadovėIngrida Navalinskienė

Metodikos konsultantė lietuvių kalbos mokytoja ekspertėDanutė Visockienė

Atsakomoji autorė Audronė Janickienė

AutorėsOnutė Baumilienė, Audronė Janickienė, Daiva Stukienė, Ingrida Visockienė

Vadovėlio turinio vertintojosZita Bartkevičienė, Gintarė Židonė, Irma Urbanienė

RedaktorėLina Kaminskienė

Serijos LINGUA dailininkėJurga Želvytė

Pirmasis leidimas 2020

Onutė Baumilienė, Audronė Janickienė, Daiva Stukienė, Ingrida VisockienėLIETUVIŲ KALBA 9Serija LINGUAVadovėlisI dalis

Leidinio vadovė Ingrida NavalinskienėRedaktorė Lina KaminskienėMeninė redaktorė Asta ButėnienėMaketavo Rūta Deltuvaitė

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“,Vytauto pr. 29, LT-44352 KaunasEl. p. [email protected] puslapis www.sviesa.ltSpausdino AB „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

lingua

L i E T U V i ŲK A L B A

Audronė JanickienėDaiva StukienėOnutė BaumilienėIngrida Visockienė

Vadovėlis 9 klasei i dalis

2021

įVAdAs. Kalbėjimo ir klausymo strategijos. Tinkamų kalbos formų pasirinkimas bendraujant žodžiu ir raštu, elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į bendravimo tikslus — 7 • 11

i sKYRiUs. KALBA KAiP sOCiALiNis KULTŪRiNis REiŠKiNYs — 12 • 411. Pristatymo bei prisistatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl) — 142. Vadovėlių ir mokslo populiarinimo tekstų kalbos ypatybės ir skaitymo būdai. Žodinės ir vaizdinės, grafinės medžiagų siejimas — 173. Kalbų ir kultūrų įvairovė — 214. Kalbos kitimas, globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms kalboms — 255. Bendrinės kalbos formavimasis ir dabartinė lietuvių kalbos padėtis — 286. Senieji lietuvių kalbos paminklai — 317. Lietuvių kalbos tarmės — 33I skyriaus įsivertinimo testas — 39

ii sKYRiUs. iŠEiTO KURsO PAGRiNdŲ KARTOJiMAs iR GiLiNiMAs. įGŪdŽiŲ įTViRTiNiMAs — 42 • 119

1. Tekstų tipai, žanrai ir funkciniai stiliai: informaciniai, publicistiniai, praktiniai tekstai, jų ypatybės ir paskirtis — 442. Žiniasklaidos paskirtis ir ypatybės. Žiniasklaidos žanrai: naujienos, reportažas, analitinis

straipsnis, nuomonė, replika, interviu, reklama. Antraščių paskirtis — 493. Lietuvių kalbos rašybos principai. Fonetinė rašyba — 544. Morfologinė rašyba — 585. Vardažodžių kamieno rašyba — 616. Skaitvardžių ir prieveiksmių rašyba — 647. Vardažodžių galūnių rašyba — 668. Vardažodžių galūnių rašyba. Įvardžiuotinės ir sangrąžinės formos — 699. Tradicinė rašyba — 7110. Žodžių rašymas kartu ir atskirai — 7411. Didžiųjų raidžių rašyba — 7812. Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų gramatinių požymių, darybos ir rašybos

kartojimas — 8213. Veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų gramatinių požymių, darybos ir rašybos kartojimas — 8614. Kalbos dalių gramatiniai požymiai — 9215. Vientisinio sakinio sandara — 9716. Vientisinio sakinio privalomosios skyrybos taisyklės — 10217. Tiesioginės kalbos, kreipinių skyryba — 107

TURiNYs

3ii sKYRiUs

18. Įterpinių skyryba — 10919. Sudėtinio sakinio sandara — 11220. Sudėtinio sakinio elementariosios skyrybos taisyklės — 114II skyriaus įsivertinimo testas — 117

iii sKYRiUs. FONETiKA iR KiRČiAViMAs. TAisYKLiNGOs TARTiEs iR KiRČiAViMO įGŪdŽiŲ įTViRTiNiMAs — 120 • 155

1. Rašytinės ir sakytinės kalbų vartojimo specifika. Stilingos kalbos reikalavimai — 1222. Žodyno, kalbėjimo tempo, garsumo, intonavimo, vaizdinės medžiagos, neverbalinės raiškos

tinkamumas — 1263. Taisyklingos tarties reikalavimai. Tvirtapradė ir tvirtagalė priegaidės — 1324. Pagrindinės linksniuojamųjų kalbos dalių kirčiavimo taisyklės — 1375. Pagrindinės veiksmažodžių kirčiavimo taisyklės — 1416. Pagrindinės nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimo taisyklės — 1487. Naudojimasis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis — 151III skyriaus įsivertinimo testas — 154

iV sKYRiUs. MORFOLOGiJA iR RAŠYBA. GRAMATiNiŲ ŽOdŽiO FORMŲ VARTOJiMAs — 156 • 185

1. Tekstų kūrimas. Rašinio planavimas ir rašymas. Pasirengimas rašyti rašinį: idėjų rinkimas, plano rengimas ir juodraščio rašymas — 158

2. Rašinio tema ir pagrindinė mintis bei kompozicija. Principinė samprotavimo sandara: teiginys, argumentavimas ir išvada. Tekstų antraštės — 1623. Tekstų pastraipos arba fragmentai ir jų kompozicija — 1664. Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas. Giminė. Skaičius — 1705. Įvardžiuotinės formos. Laipsniai. Laikai ir nuosakos. Sangrąžinės formos — 1736. Veiksmažodžių valdomi linksniai. Dalies kilmininkas — 1757. Dvejybiniai linksniai — 1798. Dalyvių vartojimas — 1819. Pusdalyvių, padalyvių vartojimas — 182IV skyriaus įsivertinimo testas — 184

PRiEdAi • 186

iLiUsTRACiJŲ, TEKsTŲ ŠALTiNiAi • 199

4

KO IR KAIP MOKYSITĖS?

Lietuvių kalbos vadovėlio Lingua 9 klasei 1 dalį sudaro 4 skyriai, kurių medžiagą nagrinėdami • gilinsite kalbos sistemos pažinimą; • tobulinsite kalbos vartojimo gebėjimus;• ugdysitės bendrąsias kompetencijas tyrinėdami probleminius klausimus:

• Koks tautinės kultūros ir pasaulio kultūros santykis?• Kaip formuojama asmens ir tautos tapatybė?• Kaip siekiama gyvenimo prasmės ir laimės?• Kas lemia darnų žmogaus santykį su aplinka?

Kiekvieno skyriaus ĮVADINĖ ATLANKA padės susiplanuoti tikslingas veiklas, o ĮSIVERTINIMO TESTAS – peržvelgti pasiektus rezultatus ir padarytą pažangą.

43II SKYRIUS42

II SKYRIUS

PASITIKRINSITE, AR GEBATE nagrinėti kalbos dalis morfologiškai, sudaryti įvairias

jų formas, paaiškinti darybą ir rašybą; nagrinėti vientisinius sakinius ir elementarius sudėti-

nius sakinius bei paaiškinti jų skyrybą; aptarti įvairių tipų, žanrų ir funkcinių stilių tekstų ypa-

tybes ir paskirtį, vertinti teksto turinį, raišką, poveikį skaitytojui ir klausytojui;

atpažinti įtakos darymo būdus, apibendrinti, argumen-tuotai dalytis nuomone, kurti praktinius ir informaci-nius tekstus laikydamiesi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos reikalavimų.

IŠEITO KURSO PAGRINDŲ KARTOJIMAS IR GILINIMAS. ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS

ŠIAME SKYRIUJEPAKARTOSITE IR PAGILINSITE 8 KLASĖS KURSĄ kalbos dalių gramatinius požymius, darybą, rašybos

taisykles, vientisinio ir sudėtinio sakinių sandarą; tiesioginės kalbos, kreipinio, įterpinių skyrybos tai-

sykles; vientisinio sakinio privalomąsias ir sudėtinio sakinio

elementariąsias skyrybos taisykles; žodžių rašymo kartu ir atskirai, didžiųjų raidžių rašybos

taisykles, tekstų tipus, žanrus ir funkcinių stilių ypatybes.

TIKSLAITaisyklingos lietuvių kalbos rašybos reika-lavimų laikymasis ir informacinio bei mul-timedijų raštingumo ugdymasis analizuo-jant ir kuriant įvairių tipų, žanrų ir funkcinių stilių rašytinės bei sa-kytinės formų tekstus.

ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS remtis fonetinės, morfologinės ir tradicinės rašybos

principais; nagrinėti veiksmažodžių asmenuojamųjų ir neasme-

nuojamųjų formų bei kitų kalbos dalių gramatinius požymius, padaryti įvairias jų formas ir jas taisyklingai rašyti;

taikyti tiesioginės kalbos, kreipinio, įterpinių skyrybos taisykles, vientisinio sakinio privalomąsias ir sudėtinio sakinio elementariąsias skyrybos taisykles;

nurodyti tekstų tipus, žanrus ir funkcinius stilius, aptarti informacinių, publicistinių, praktinių tekstų ypatybes ir paskirtį, nurodyti žiniasklaidos paskirtį ir ypatybes, atpažinti žiniasklaidos žanrus: naujienas, reportažą, analitinį straipsnį, nuomonę, repliką, interviu, reklamą, apibūdinti antraščių paskirtį, kurti gyvenimo aprašymą, prašymą, anotaciją ir pan.

KAIP FORMUOJAMA ASMENS IR TAUTOS TAPATYBĖ?

12 13II SKYRIUSIšeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas 13I SKYRIUS12

PASITIKRINSITE, AR GEBATE remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius lietuvių

kalbos rašytinius šaltinius paaiškinti jų kultūrinį kontekstą, reikšmę Lietuvõs kultūros raidai;

paaiškinti lietuvių kalbos unikalumą ir savitumą, aptarti bendrinės kalbos formavimosi procesą;

diskutuoti apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, kalbos kitimą, įvertinti globalizacijos procesų poveikį lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms kalboms;

nurodyti pagrindinius lietuvių kalbos tarmių skirstymo dalykus, aptarti gyvenamosios vietos tarmės santykį su bendrine kalba;

parengti pranešimą iš tiriamojo kalbos darbo: pasirinkti temą, sudaryti pristatymo planą, atrinkti tezes, naudoti vaizdinę medžiagą ir įvairialypės terpės priemones.

KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS

TIKSLAIRemiantis skaitytais tekstais aptarti lietuvių kalbos savitumą, ben-drinės kalbos formavi-mąsi ir globalizacijos poveikį jai.

ŠIAME SKYRIUJEPAKARTOSITE IR PAGILINSITE žinias apie indoeuropiečių kalbų šeimą, baltų kalbas,

seniausius rašytinius lietuvių kalbos šaltinius, kai kuriuos XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumus;

gebėjimus atpažinti ir apibūdinti mokslinio stiliaus kalbos ypatybes;

gebėjimus naudotis technologijų teikiamomis galimy- bėmis;

gebėjimus rasti ir sisteminti svarbią informaciją, ja remian-tis daryti išvadas;

gebėjimą savais žodžiais formuluoti atsakymus į klausimus.

KOKS TAUTINĖS KULTŪROS IR PASAULIO KULTŪROS SANTYKIS?

I SKYRIUS

ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS taikyti įvairias skaitymo strategijas skaitydami vadovėlių

ir mokslo populiarinimo tekstus, aptarti jų kalbos ypaty-bes, sieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagas;

aptarti kalbų ir kultūrų įvairovę, bendrinės kalbos forma-vimąsi ir dabartinę lietuvių kalbos padėtį, kalbos kitimą, senuosius lietuvių kalbos paminklus;

aptarti tarmių skirtumus; analizuoti pasaulio kalbų žemėlapį; analizuoti tekstus nurodytu aspektu.

117II SKYRIUS

II SKYRIAUS ĮSIVERTINIMO TESTASKAIP FORMUOJAMA ASMENS IR TAUTOS TAPATYBĖ?

I UŽDUOTIS. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Augminas PetronisM. RADVILA: MŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJA PRIKLAUSO IR JUMS (ištraukos)

Su fotografe paskubomis pasika-biname paltus ir dairydamiesi laukia-me prie įėjimo į Valdovų rūmuose su-rengtą Radvilų giminei skirtą parodą. Motiejus Radvila (lenkiškai – Maciej Radziwiłł) pasirodo paprastai, kas-dieniškai apsirengęs, kartu su juo – vaiko vežimėlį stumianti dukra ir jos vyro brolis. Atrodo kaip niekuo nesi-skiriantys turistaujantys giminaičiai.

Motiejus Radvila – ne tik vienos iš svarbiausių senosios Lietuvõs gimi-nių palikuonis. Jis taip pat yra versli-ninkas ir istorinių, su Radvilų gimine susijusių meno kūrinių ir paveldo ko- lekcionierius. Gyvendamas Váršuvo-je, jis dažnai lankosi ir Lietuvojè. Pats prisidėjęs prie Valdovų rūmuose veikiančios parodos „Radvilos. Kuni-gaikščių istorija ir paveldas“ rengimo, jis maloniai sutiko po ją pavedžioti smalsų žurnalistą ir fotografę. „Yra keletas daiktų, kurie šeimai priklauso du ar tris šimtus metų“, – maloniai šypsodamasis sako jis. <...>

Paklaustas, kas iš protėvių giminės yra jo asmeninis herojus, M. Radvila nusišypso: „Žinoma, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis priklausė pirmajai tikrai išsilavinusiai kartai, buvo tikras Renesanso žmogus.“ M. K. Radvila Našlaitėlis Nesvỹžiuje pastatė pirmąją ne Ròmos mieste stovinčią barokinę bažnyčią, kaip piligri-mas keliavo aplankyti Jerùzalės laikais, kai Osmanų imperija tokias keliones draudė, po to atsiminimus apie kelionę išsaugojo, sudėdamas į knygą, kurią skaityti galime ir mes. <...>

„Būdamas jaunas jausdavau gėdą, kai kas nors klausdavo manęs, kas buvo tas ar kitas Radvila, ir aš ne-žinodavau, – pasakojo M. Radvila. – Tad pradėjau apie juos skaityti ir domėtis. Be to, jaunystėje galėjau ben-drauti su senąja karta, daugybe žmonių, gimusių dar XIX amžiuje. Išgirdau daug gyvosios istorijos – anekdo-tų, pasakojimų, kurie perduodami iš kartos į kartą.“ Ar jis galėtų kuo nors pasidalyti? „Taujnų dvare, Šiáurės Lietuvojè kabojo kardinolo Jurgio Radvilos portretas. Kažkas paklausė, kas yra tas vyras, o vienas iš Radvilų atsakė: „Tai popiežius Radvila.“ Bet mes juk neturėjome popiežiaus, tad atsakymą teko patikslinti: „Gerai, jis – kardinolas, bet kardinolas Radvila reiškia aukščiau nei popiežius“, – dalijosi M. Radvila. Atrodo, jo giminė turi gebėjimą į savo didingą istoriją pažvelgti ir su sveikos ironijos gaidele.

Motiejus Radvila. Evgenios Levin nuotr.

118 119II SKYRIUSIšeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Klausimai ir užduotys

1. Koks teksto funkcinis stilius? Argumentuokite. 3 taškai

2. Koks teksto žanras? Argumentuokite. 2 taškai

3. Koks įvykis paskatino parašyti šį tekstą? 1 taškas

4. Koks autoriaus santykis su pašnekovu? Įvardykite ir pagrįskite citatomis. 4 taškai

5. Koks autoriaus požiūris į aprašomus dalykus? Įvardykite ir pagrįskite citatomis. 3 taškai

6. Kokie pašnekovo bruožai atsiskleidžia iš pokalbio? Įvardykite ir pagrįskite citatomis.

6 taškai

7. Aptarkite teksto antraštę. 1 taškas

Iš viso 20 taškų

II UŽDUOTIS

1. Įrašykite skyrybos ženklus, išskirkite citatas (cituojami žodžiai pabraukti). 10 taškų

2. Įrašykite praleistas raides, suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai, parinkite didžiąją

arba mažąją raidę. 10 taškų

Atrodo apie k kvieną eksponatą prie kurio sustojame M. Radvila gali papasakoti su juo sus jusią istoriją. Pavy džiui istoriją turi mantrus laikrodis pagamintas sept nioliktame amžiuje kurį vienas iš M. Radvilos d džių 1945 metais areštuotas ir turėj s atiduoti visas su savim turėt s brang nybes sugebėjo i augoti protokole šis buvo vardytas kaip „geltonas metalas“ ir matyt dėl to liko nepavo tas. Po tr jų metų šį „gel-tono metalo gabalą“ jam pavyko a gauti. Istorijas turi taurės paveikslai dokumentai ginklai piligrimo lazda viskas (ką / tik) galima rasti ekspozicijoje. (Iš / viso) parodoje apie 400 eksponatų. (Ne / buvo) lengva gauti (kai / kuriuos) eksponatus bet (L, l)ietuvos (N, n)acionalinio (M, m)uziejaus LDK (V, v)aldovų (R, r)ūmų direktorius Vydas Dolinskas ir komanda čia Vlniuje puikiai padirbėjo pasakojo M. Radvila <...> s raše yra mažiau nei dv dešimt daiktų kuriuos norėjome gauti bet mums nepav ko.

Anot jo senoji, prieš (P, p)irmąjį (P, p)asaulinį karą gimusi, aristokratų karta buvo žmonės turėj n - stabų tradicijos poj tį ir sipareigojimą perduoti ją kitai kartai. Daugelis dar prieš (A, a)ntrąjį (P, p)asaulinį karą žinojo kad situacija yra trapi ir same pažeidž mi. Daug bė jų buvo pasiruoš buvo įg ję puikų silavinimą tinkamai elgėsi su savo tarnais ir aplink gyvenanč s valstieč s ta galėjo išgyventi sovietmetį. Daugeli atv jų mums padėjo buvę tarnai. (Be / jų) pagalbos b tume sunaikinti pasakojo M. Radvila. Anot jo senosios kartos aristokratai nejautė didelio a maudo (dėl / to) ką prarado. Veikiau steng si džiaugtis tuo ką turėjo.

3. Paryškintus žodžius išnagrinėkite morfologiškai (žr. p. 190–191). 5 taškai

„Yra keletas daiktų, kurie šeimai priklauso du ar tris šimtus metų“, – maloniai šypsodamasis sako jis.

Žodž

iai

Kalb

os d

alis

/ve

iksm

ažod

žio

f.

Skyr

ius /

rūšis

Gim

inė

Skai

čius

Link

snis

Nuo

saka

Laik

as

Asm

uo

Laip

snis

Sang

r. / į

vard

ž.

4. Paryškintus žodžius išnagrinėkite žodžio dalimis (žr. p. 186–187). 5 taškai

Jis priklausė pirmajai tikrai išsilavinusiai kartai, buvo tikras Renesanso žmogus. Be to, jaunystėje galė-jau bendrauti su senąja karta, daugybe žmonių, gimusių dar XIX amžiuje.

5. Paaiškinkite paryškintų raidžių rašybą. 7 taškai

M. K. Radvila Našlaitė1lis Nesvỹžiuje pastatė pirmą2ją ne R3òmos mieste stovinčią4 barokinę5 bažnyčią, kaip piligrimas kelia6vo aplankyti Jerùzalės laikais, kai Osmanų imperija tokias keliones draudė, po to at7simi-nimus apie kelionę išsaugojo, sudėdamas į knygą, kurią skaityti galime ir mes.

III UŽDUOTIS

Parašykite 180–200 žodžių publicistinio stiliaus informacinio pobūdžio ( žr. 1 pamoką) tekstą apie jums reikšmingą mokyklos ar gyvenamosios vietos įvykį. Sugalvokite įtaigų pavadinimą. (Remkitės patarimais p. 195–197.)Tikslas: informuoti, sudominti, atskleisti asmeninį požiūrį.

13 taškųTurinys – 4 taškaiRaiška – 4 taškaiRaštingumas – 4 taškaiPavadinimas – 1 taškas

Iš viso už testą 70 taškų

Taškai 0–21 22–35 36–63 64–70

Pasiekimų lygis Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100

Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10

Grįžtamasis ryšys

Nenuleiskite rankų!Kreipkitės pagal-bos!Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpildyti žinių spragas.Atlikite užduotis dar kartą.

Būkite atkaklūs!Kelkite klausimus, kas neaišku, ir ieš-kokite atsakymų.Informaciją pritai-kykite atlikdami užduotis.Prireikus kreipki-tės pagalbos.

Elkitės ryžtingai!Užpildykite žinių spragas.Informaciją pritai-kykite atlikdami užduotis.

Puiku!Galite padėti kla-sės draugams.Imkitės sudėtin-gesnių užduočių.

120 121II SKYRIUSIšeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas120 121II SKYRIUSIšeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas 121III SKYRIUS120

FONETIKA IR KIRČIAVIMAS. TAISYKLINGOS TARTIES IR KIRČIAVIMO ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS

ŠIAME SKYRIUJEPAKARTOSITE IR PAGILINSITE tarties ir kirčiavimo įgūdžius: tarties reikalavimus,

priegaides, pagrindines linksniuojamųjų kalbos dalių, veiksmažodžių, prieveiksmio kirčiavimo taisykles;

sakytinės ir rašytinės kalbų reikalavimus.

TIKSLAITaisyklingos lietuvių kal-bos tarties ir kirčiavimo reikalavimų laikymasis ir rašytinės bei sakytinės kalbų ugdymasis anali-zuojant, kuriant ir skai-tant įvairių tipų, žanrų ir funkcinių stilių rašytinės bei sakytinės formų teks-tus.

ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS remtis kirčiavimo principais ir taisyklėmis taisyklingai

skaitydami įvairių tipų, žanrų ir funkcinių stilių rašytinės bei sakytinės formų tekstus;

kirčiuoti įvairias kalbos dalis ir jų formas; naudotis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuo-

klėmis; rengtis viešajai kalbai ir ją sakyti auditorijai.

PASITIKRINSITE, AR GEBATE taikyti pagrindines kirčiavimo taisykles ir taisyklingai

skaityti sukirčiuotus įvairių tipų bei žanrų tekstus; kurti ir sakyti viešąsias kalbas laikydamiesi taisyklingos

lietuvių kalbos rašybos ir tarties reikalavimų.

SUSIPAŽINSITE su stilingos kalbos reikalavimais; vaizdinės medžiagos pateikimo reikalavimais sakant

viešąją kalbą.

MOKYSITĖS kirčiuoti tarnybines kalbos dalis.

III SKYRIUS

KAIP SIEKIAMA GYVENIMO PRASMĖS IR LAIMĖS?

154 155

Taškai 0–38 39–62 63–113 114–125


Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100

Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10






III SKYRIAUS ĮSIVERTINIMO TESTASKAIP SIEKIAMA GYVENIMO PRASMĖS IR LAIMĖS?

I UŽDUOTIS. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

Laimė yra viena iš pamatinių sąvokų kultūroje, nuo senų laikų stovinti šalia tokių sąvokų kaip gėris, tiesa, grožis, dorybė ir pan. Individo savivokoje laimė iškyla kaip savitikslis siekis, aukščiausia gyvenimo vertybė, bet pasiekiama tik išlaikant glaudų ryšį su kitomis vertybėmis. Lietuvių liaudies kultūros tradicijai laimės sąvoka bent taip, kaip dabar ją suprantame, nebuvo būdinga. Toje tradicijoje daugiausia kalbama apie žmogaus dalią, likimą, lemtį, skirtį, nors minima ir laimė, laimužė, bet su lemties atspalviu. Pažvelgę į mūsų visuomenės, į savo pačių gyvenimą galime konstatuoti, kad jame yra silpnai išreikšta tai, ką galėtume įvardyti kaip laimės matmenį.

Šiuolaikinėje visuomenėje kaip savotiškas laimės sąvokos pakaitalas įsitvirtino gyvenimo kokybės, ge-rovės sąvokos, įvardijančios dalykus, kuriuos įmanoma apytikriai aprašyti, pamatuoti ir palyginti. Vis dėlto tai nėra tapatūs dalykai. Gyvenimo kokybę apibūdiname daugiau iš socialinės, iš materialiosios pusės, o laimė yra vidujinė, asmeniškai išgyvenama būsena. Esama pagrindo teigti, kad lietuviai nėra linkę rodyti savo pa-sitenkinimo gyvenimu, kas kita skųstis tikromis ar tariamomis negerovėmis.

Čia turime prabilti apie gyvenimo prasmę kaip aukščiausią žmogaus dvasinį poreikį. Kas teikia gyvenimui prasmės? Bent du dalykai – asmenybės saviugda bei saviraiška ir pripažinimo bei įvertinimo poreikis. Gyvenimo prasmingumo suvokimas kompensuoja sunkumus ir nesėkmes, galima daug ko atsisakyti, daug ką iškęsti dėl prasmingo gyvenimo ir jaustis iš esmės laimingam. Tačiau prasmės pajauta daug priklauso nuo to, su kokiomis vertybėmis žmogus tapatinasi. Daugelio žmonių laimei šiandien trūksta ne malonių patirčių, jų turima gal daugiau, negu turėjo mūsų seneliai, trūksta kaip tik gyvenimo prasmės suvokimo.

Bronislovas Kuzmickas, Lenkų humanisto W. Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“


1. Koks teksto funkcinis stilius? Argumentuokite. 3 taškai

2. Koks teksto žanras? Argumentuokite. 2 taškai

3. Kaip tekste atskleidžiama laimės samprata? 1 taškas

4. Kaip laimė suprantama šiuolaikinėje visuomenėje? Įvardykite ir pagrįskite citatomis.

3 taškai

5. Kokie dalykai, anot autoriaus, teikia gyvenimui prasmės? Įvardykite ir pagrįskite citatomis.

4 taškai

6. Nuo ko priklauso, ar žmogus jaučiasi laimingas? Įvardykite ir pagrįskite citatomis. 2 taškai

7. Tekstą paverskite viešąja kalba, skirta penktokams. 5 taškai

Iš viso 20 taškų

II UŽDUOTIS

1. Sukirčiuokite I užduoties tekstą naudodamiesi kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Sukirčiuotą tekstą taisyklingai perskaitykite. 10 taškų

2. Raskite sukirčiuotame tekste po penkis žodžius: a) kirčiuojamus pagal paskutinio ilgojo skiemens

taisyklę, b) priešpaskutinio skiemens taisyklę, c) daugiskaitos naudininko taisyklę. 15 taškų

3. Nustatykite žodžių kirčiuotę (žr. p. 188). 10 taškų

Laimė, viena, vertybė, gėris, tiesa, maloni, tikras, grožis, senelis, prasmingas.

4. Parašykite ir sukirčiuokite pagrindines veiksmažodžių formas. 5 taškai

Galėtume, turime, konstatuoti, aprašyti, trūksta.

5. Iš veiksmažodžių rodyti, teigti padarykite ir sukirčiuokite būdinius, veikiamosios ir neveikiamosios

rūšies visų laikų vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko dalyvius, vyriškosios ir

moteriškosios giminės vienaskaitos pusdalyvius, visų laikų padalyvius. 22 taškai

6. Išrinkite iš sukirčiuoto teksto (I užduoties) prieveiksmius ir paaiškinkite jų kirčiavimą. 11 taškų

7. Išrinkite iš sukirčiuoto teksto (I užduoties) priešdėlinius veiksmažodžius ir paaiškinkite jų kirčia-

vimą. 12 taškų

III UŽDUOTIS

Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą apie vertybes, skatinančias ieško-ti gyvenimo prasmės ir laimės. Sugalvokite įtaigų pavadinimą. (Remkitės patarimais p. 195–197.)Tikslas: įtikinti, sudominti, atskleisti asmeninį požiūrį.

20 taškų (žr. p. 197)

Iš viso už testą 125 taškai

Fonetika ir kirčiavimas. Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas III SKYRIUS

156 157II SKYRIUSIšeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas 157IV SKYRIUS156

IV SKYRIUSMORFOLOGIJA IR RAŠYBA. GRAMATINIŲ ŽODŽIO FORMŲ VARTOJIMAS

PASITIKRINSITE, AR GEBATE parinkti ir sudaryti reikiamas gramatines formas, tinkamai

jas vartoti ir paaiškinti jų vartojimą; rasti ir formuluoti diskutuotinas samprotavimo temas,

kelti probleminius klausimus, formuluoti tezes, pagrįsti jas asmenine patirtimi ir atraminiais tekstais, pateikti tinkamų pavyzdžių iš kūrinių;

kurti pastraipą remdamiesi principine samprotavimo sandara (teiginys, argumentavimas ir išvada) ir laikyda-miesi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir vartojimo reikalavimų.

KAS LEMIA DARNŲ ŽMOGAUS SANTYKĮ SU APLINKA?

TIKSLAITaisyklingas gramatinių žodžio formų vartojimas ir pa-sirengimas rašyti rašinį mokantis planuoti, rinkti idėjas, argumen-tuoti ir komponuoti tekstą.

ŠIAME SKYRIUJEPAKARTOSITE IR PAGILINSITE žinias apie kalbos dalių gramatinius požymius, reikšmę

ir vartojimą; žinias apie samprotavimo rašinio ir pastraipos sandarą; įgūdžius ieškoti kuriamam tekstui reikiamos informacijos,

kritiškai pasirinkti šaltinius, tinkamai jais remtis ir juos nurodyti.

ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS parinkti ir taisyklingai vartoti gramatines žodžių formas:

giminę, skaičių, laipsnį, skaitvardžių pagrindines ir daugi-nes formas, įvardžiuotines formas, veiksmažodžio laikus ir nuosakas, sangrąžines formas, veiksmažodžių valdomus linksnius, dalies kilmininką, dvejybinius linksnius, dalyvius, pusdalyvius, padalyvius;

pastebėti ir taisyti gramatikos klaidas; pasirengti rašyti rašinį: rinkti idėjas, kurti planą, pasirinkti

rašinio kompoziciją ir rašyti juodraštį, išnagrinėti rašinio temą, suformuluoti pagrindinę mintį;

išsiaiškinti tekstų antraščių reikšmę, nagrinėti tekstų pa-straipas, jų fragmentus ir jų kompoziciją;

kurti įvairios struktūros pastraipas.

© „Šviesa“

184 185

Taškai 0–23 24–38 39–69 70–77


Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100

Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10






IV SKYRIAUS ĮSIVERTINIMO TESTASKAS LEMIA DARNŲ ŽMOGAUS SANTYKĮ SU APLINKA?


1. Išrašykite pabrauktus žodžių junginius, įrašykite reikiamą žodžio dalį, suskliaustus žodžius pavar-tokite tinkama gramatine forma (veiksmažodžio forma, laipsniu, linksniu, linksniu su prielinksniu

ir kt.).

Kas tas ateities aš? Daugumai žmonių lengviau save įsivaizduoti po penk nei po keturiasdešimt metų. Kuo lengviau įsivaizduoti, tuo lengviau įsijausti ir susitapatinti. Žmonės skirtingai išgyvena savo tapatumo tęstinumą. Rinkodaros profesorius Halas Heršfildas iš Niujòrko universiteto nustatė, kad (geras – aukštesn. l.) sprendimus dėl savo ateities priima būtent tie, kurie (stipriai – aukštesn. l.) tapatinasi su savimi ateityje. „Jei mane kas pakeis, tai vis tiek būsiu aš“, – tiksliai tapatumo tęstinumo idėją kadaise užrašė Andrius Mamon-tovas. O profesorius H. Heršfildas pataria dažniau fantazuoti apie save ateityje. Ženg dar vieną žingsnelį fantazijoje pabandykite paklausti įsivaizduoj ateities aš, ko jam norėt paprašyti (jūs) ar palinkėti (jūs) da-bartyje.

Kita vertus, daugybė žmonių turi gana aiškius planus ne vieniems metams į priekį. Sudar tokius planus, (svarbu – aukšč. l.) blaivus žvilgsnis į t , ką turiu dabar, ir į t , k siekiu ir k noriu pasiekti ateityje. Toliau gali sekti žingsnių, reikalingų tikslui pasiekti, dėliojimas, numat ir tai, kas padės, kai bus sunku. O sunku bus. Vis dėlto gali būti, kad dar (sunku – aukštesn. l.) bus vieną dieną suprasti, kiek metų praėjo (suktis) kasdienybėje: (dirbti) beprasmį darbą, (žiūrėti) televizorių, (tvarkyti) namus ar (bendrauti) su nuobodžiais žmonėmis. Anot psichologijos profesoriaus Arto Markmano iš Tèksaso universiteto Ostine, gyvenimui prasmę suteikia dideli dalykai, pavyzdžiui, tėvystė arba puikus jums (svarbios žinios ar įgūdžiai) įvaldymas. Tai tie dalykai, kuriems pasiekti nepakanka dienos ar savaitės. (Norėti) įgyvendinti (didžiosios svajonės), turime nuosekliai stengtis ir nemažai k atsisakyti. Bet tam, kad atsisakyt malonių dalykų šiandien, turime aiškiai žinoti, kuo tai svarbu bus rytoj, po metų ar po dešimties. 30 taškų

Pagal Linos Rasimaitės str. Pakeisk savo gyvenimą

2. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotį.

2.1. Kokia teksto tema? 1 taškas

2.2. Kokios problemos svarstomos tekste? 2 taškai

2.3. Suformuluokite pirmos ir antros pastraipų pagrindines mintis. 2 taškai

II UŽDUOTIS. Suskliaustus žodžius pavartokite tinkama gramatine forma.

1. Mokslininkai atstovavo savo (šalis). 2. Laisvėje gyvūnams reikėjo būti (atsargesnis). 3. Darbas padarė jį (turtingesnis). 4. Mokydamiesi iš klaidų tampame (išmintingesnis). 5. Gera jaustis (laisvas). 6. Nepastebėjo manęs (nustebęs). 7. Visų širdys prisipildė (šventinis džiugesys). 8. Nepraleiskite (šie žodžiai) pro ausis, at-kreipkite dėmesį (jų prasmė). 9. Visiems labai patiko naujas renginio (ved ). 10. Jei be reikalo (nerv atės), išgerkite (ramin ) vaistų arba (gyd ) žolelių arbatos. 11. Jei (mokytis), egzaminą būtų išlaikęs geriau. 12. Kovo (vienuolik ) – viena iškiliausių datų mūsų istorijoje. 13. Tėvai darė įtaką vaiko (pasirinkimas). 14. Pasitarę priėjome (vienoda nuomonė). 15. Mūsų senelių vaikystė buvo (įdomesnė). 16. Rezultatai atitiko (lūkesčiai). 17. Naudinga mokėti užsienio (kalbos). 23 taškai

IV SKYRIUSMorfologija ir rašyba. Gramatinių žodžio formų vartojimas

III UŽDUOTIS. Sudarykite rašinio tema „Ar savo ateitį nulemiame patys?“ planą:

– parašykite tris teiginius;– nurodykite, kokiais argumentais (skaitytų kūrinių pavyzdžiais, kultūros faktais) pagrįsite teiginius;– parašykite kiekvienos pastraipos išvadas;– suformuluokite viso rašinio pagrindinę mintį.Parašykite vieną 120–150 žodžių pastraipą (remkitės patarimais p. 195–197).

3 taškai3 taškai

3 taškai1 taškas9 taškaiTeiginys – 2 taškai.Argumentai – 2 taškai.Išvada – 2 taškai.Raiška ir raštingumas – 3 taškai.


39I SKYRIUS

I SKYRIAUS ĮSIVERTINIMO TESTASKOKS TAUTINĖS KULTŪROS IR PASAULIO KULTŪROS SANTYKIS?

I UŽDUOTIS. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

Ramunė Zubrickienė, SU PROFESORIUMI K. ŽUPERKA APIE GIMTĄJĄ KALBĄ (ištraukos)

I. Koks buvo mūsų santykis su gimtąja kalba ir koks yra dabar?Norint į šitą klausimą atsakyti reikėtų atlikti daug tyrimų ir didžiules apklausas. Be tokių tyrimų tai būtų

paviršutiniškas žvilgsnis, labiau primenantis įspūdį. O tai jau subjektyvu. Visuomet buvo visokių žmonių – ir sovietmečiu, ir dabar yra tų, kuriems gimtoji kalba yra brangi. Jie deda daug pastangų, kad gerai mokėtų savo kalbą, jie pripažįsta kalbos kultūrą, prestižinę, pavyzdinę kalbą kaip idealą. O yra žmonių, kuriems, negražiai kalbant, nusispjauti į tai. Graudžiausia yra dėl vaikų, kai išgirstu mokinius, gimnazistus atsainiai ir niekinamai kalbančius apie lietuvių kalbą. Ir jų argumentai yra vaikiški. Bet juos įperša ne jų mokslo draugai. Iš suaugusių-jų ateina nuostata „kur aš su ta lietuvių kalba nuvažiuosiu“. Jie sako teisybę, bet gimtoji kalba yra ne tam, kad po pasaulį važinėtum. Po pasaulį važinėti išmok kitą, didelę kalbą, ir ne vieną.

O gimtoji kalba yra gyventi savame krašte, nesvarbu, ar jis mažas, ar didelis. Užtai ir pavadinimas toks – šito krašto, kur gimei, augai, kalba. <...>

II. Kai žiūri į pasaulį, aiškiai matai, kad mūsų nedidelė valstybė neturi dabar kitos alternatyvos ir privalo būti ES nare. Ir tos svetimos kalbos mums reikalingos. Anglų kalbos funkcija yra pirmiausia tarptautinė, labai akivaizdu. Žinoma, kad keistokai atrodo, kai Prezidentė tikrina, ar būsimoji ministrė moka anglų kalbą, ar ne. O pirmiausia reikėtų patikrinti būsimos ministrės lietuvių kalbą. Juk ir taip aišku, kad žmogus, nemokantis bent pusėtinai anglų kalbos, neturėtų pretenduoti į ministro pareigas. <...>

III. Bet tapus studentu lengviau bus studijuoti aukštojoje užsienio mokykloje.Argumentas neblogas. Bet gimtosios kalbos funkcijos labai susiaurėja. Maždaug taip, kaip carinės prie-

spaudos laikais kad buvo – savo troboje, savo kaime žmogus galėjo lietuviškai kalbėti, o peržengus namų slenkstį jam gimtosios kalbos nereikia, visi raštai – kirilica. Ar norime grįžti į tuos laikus? Jeigu norime grįžti – viskas aišku, ten jau esame buvę. Bet ar tam buvo kuriama tautinė valstybė? Ar tam lietuvių kalba tapo valsty-bine kalba, kad dabar susiaurintume jos vartojimo erdvę? <...>

IV. Vypsonė ar teatras? Turime gražių ir neprigijusių žodžių?Algis Mickūnas, išeivijos filosofas, Lietuvõs mokslų akademijos akademikas, mano kartos žmogus, gražiai

pasakė, jog mums reikia tarptautinių žodžių, ir nemažai, kad galėtume bendrauti su kultūros pasauliu. <...> Bet tarptautiniai žodžiai vis dėlto turėtų neužgožti mūsų kalbos ten, kur turime ypač gerą žodį. Šiuo metu jaučia-mas tam tikras anglybių antplūdis – reikia jų ar nereikia. Mūsų dabartinės ministerijos mėgsta „komunikuoti“ su tauta – ne „bendrauti“. Nes daug gudriau skamba, kai televizijoje ministrė sakosi, jog „mes komunikuosime su šitomis organizacijomis“. O jeigu pasakys – „bendrausime“, „palaikysime ryšius“ – taip esą kiekvienas gali ištarti. Žodžiu, čia klaidingai suprantamas mokytumas. Ir net tarp mūsų mokslo žmonių taip yra. Pastebėjau, kad kai kurie kitų sričių specialistai stengiasi kuo daugiau tarptautinių žodžių pasakyti, nors jokio reikalo tam nėra. Kai kurie tarptautiniai žodžiai ima parazituoti. Antai „kompetencija“. O galima pasakyti „gebėjimai“, „sugebėjimai“, „išmanymas“ – čia turime daug žodžių. Arba „pilotinis“ projektas. Visiškai nereikalingas. Tai yra „bandomasis“ projektas, „pradinis“, „pirminis“.

Madingas žodis – „komanda“. Netgi kalbant apie teatrą jau irgi „komanda“ keičia „trupę“. Tai režisierius tikriausiai bus „komandyrius“, jeigu jau turi aktorių komandą... Dažniausiai tuos tarptautinius žodžius kiša pus-inteligenčiai, kurie nori pasirodyti mokyti. Bet mokytesnis žmogus mieliau verčiasi gimtosios kalbos žodynu.

40 41

II UŽDUOTIS

Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą, joje argumentuotai atskleiskite savo požiūrį į, jūsų manymu, aktualiausią tekste keliamą pro-blemą. (Remkitės patarimais p. 195–197.)

9 taškaiTurinys – 4 taškaiStruktūra – 2 taškaiRaštingumas – 3 taškai


1. Pirmoje pastraipoje raskite žodžius, kuriais apibūdinama bendrinė kal-ba, ir juos pacituokite.

1 taškas

2. Pirmoje pastraipoje raskite du frazeologizmus ir paaiškinkite jų prasmę. 4 taškai

3. Kaip autorius pirmoje pastraipoje perfrazuoja frazeologizmą? 1 taškas

4.4.1.4.2.4.3.

Kokia problema svarstoma pirmoje ir antroje pastraipose?Kaip ši problema susijusi su globalizacija?Ar ši problema aktuali tik lietuvių kalbai?Argumentuokite, kodėl.

1 taškas1 taškas1 taškas1 taškas

5. Koks laikotarpis minimas antroje pastraipoje? Argumentuokite. 3 taškai

6.

6.1.6.2.

Prisiminkite, kuris lietuvių literatūros pradininkas apibrėžė tautinės valstybės idėją.Kokia ji?Pagrįskite žinoma citata iš skaityto kūrinio.

1 taškas3 taškai1 taškas

7.7.1.7.2.

Prisiminkite, kiek kartų lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine kalba.Kokiame dokumente tai fiksuojama?Kokios istorinės aplinkybės lėmė lietuvių kalbos paskelbimą valstybine kalba?

2 taškai1 taškas2 taškai

8.8.1.8.2.

Koks lietuvių kalbos reiškinys aptariamas ketvirtoje pastraipoje?Kaip autorius vertina šį reiškinį?Iš ko atpažįstamas autoriaus požiūris? Pateikite du pavyzdžius.

1 taškas1 taškas2 taškai

9. Kokius žinote lietuvių kalbininkus, kūrusius naujadarus? Nurodykite tris kalbininkus ir pateikite po tris jų sukurtų naujadarų pavyzdžius.

9 taškai

10. Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. 1 taškas

11. Koks teksto funkcinis stilius?Nurodykite du skirtingus šio stiliaus požymius, kalbos ypatybes ir paci-tuokite.

1 taškas

1 požymis 2 požymis 2 taškai

Kalbos ypatybė:Citata:


2 taškai



2 taškai



2 taškai

Iš viso 46 taškai

Vertinimo kriterijai

Temos formuluotė 1 taškas

Temos turinio atskleidimasTeiginiai. Argumentai. Tikslūs faktai. Trumpi ir konkretūs sakiniai. 6 taškai

StruktūraĮžanga, dėstymas, išvados, šaltiniai. 4 taškai

Kalbos taisyklingumas 3 taškai

Skaidrės kompozicijaTikslingas iliustravimas. Fono, teksto, spalvų vientisumas ir dermė.Saikingas efektų naudojimas.

3 taškai

Kalbėjimo situacija ir adresatasIšraiškingas ir laisvas pasakojimas. Dėmesys auditorijai. 3 taškai


Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

Taškai 0–22 23–37 38–67 68–75


Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100

Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10






III UŽDUOTIS. Pasirinkite vieną iš temų, ją sukonkretinkite ir parenkite pristatymą.

1. Lietuvių kalbos unikalumas.2. Lietuvių bendrinės kalbos formavimasis.3. Gyvenamosios vietos tarmės ypatumai ir jos santykis su bendrine kalba.

I SKYRIUS

5

Informacijos paieška

Stimulas TyrimasUžduotys ir įsivertinimas

Darbas grupėmis

Žinių gilinimas (tik kartojimo skyriuje)

Įsivertinimo žemėlapis (p. 6)

Klausimai

Darbas poromis

Kartojimas

Strategija (būdas)

Naujas dalykinis turinys

Įsivertinimo testas

186 187PRIEDAI

PRIEDAI

GRAMATINĖS SANTRUMPOS

SUTARTINIAI ŽENKLAI

II. Sakinio dalys

veiksn. – veiksnystar. – tarinyspap. – papildinyspažym. – pažyminysapl. – aplinkybės v. apl. – vietos aplinkybė l. apl. – laiko aplinkybė b. apl. – būdo aplinkybė

KAIP ATPAŽINTI?

Žodžio dalys Sakinio dalys Kalbos dalys

❶ Šaknis – bendroji giminiškų žodžių dalis, prie kurios prisi-jungia kitos žodžio dalys ar kita šaknis (daina, dainius, dainynas ir kt.).❷ Galūnė – kintamoji žodžio da-lis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais (rytas, ryto, rytui, rytą ir t. t.; einu, eini, eina ir t. t.).❸ Priešdėlis eina prieš šaknį (užsienis, pavakarė, atsakyti, par-eiti ir kt.).❹ Priesaga įsiterpusi tarp šak-nies ir galūnės (namelis, laimin-gas, penketas ir kt.).❺ Kamienas – žodžio dalis be galūnės (nebesugrįžo, saulėtekis ir kt.).❻ Sangrąžos dalelė si, s ar is rodo į veikėją nukreiptą veiksmą,savaime vykstantį veiksmą arba veikėjų tarpusavio veiksmus (pa-simatymas, prausiasi, nešas, mo-kos, mokymasis ir kt.).❼ Intarpai m, n ir formantai st, št atsiranda kai kurių veiksmažo-džių esamojo laiko šaknyje (lipti – limpa, trukti – trunka, linkti – links-ta, mirti – miršta ir kt.).❽ Jungiamasis balsis jungia dviejų žodžių kamienus darant sudurtinį žodį (voratinklis, skar-džiabalsis ir kt.).

Veiksnys atsako į klausimą kas?, keliamą iš tarinio (kas grįžo? – ma-ma);tarinys – į klausimus ką veikia? kas pasakyta apie veiksnį?, kelia-mus iš veiksnio (ką veikia saulu-tė? – šildo):• grynasis tarinys (Upė teka.),• sudurtinis tarinys (Vilnius yra sostinė.),• suvestinis tarinys (Lietus pradėjo lyti.),• mišrusis tarinys (Diena gali būti šilta.);papildinys – į klausimus ko? kam? ką? kuo?, keliamus iš tarinio (kuo mergaitė rašė? – parkeriu);aplinkybės – į klausimus kur? kada? kaip? keliese? ir kt., keliamus iš tarinio (kur susirinko draugai? – stadione);pažyminys – į klausimus koks? kokia? kieno? kuris? kuri? kelintas? kelinta?, keliamus iš bet kurios sakinio dalies, išreikštos daiktavar-džiu (koks vėjas pūtė? – žvarbus): • derinamasis pažyminys (raudoni stogai, raudonų stogų ir t. t.),• nederinamasis pažyminys (vai-kas mėlynomis akimis, medžiai be lapų, namų stogai, namų stogų ir t. t.).

Daiktavardis – kas tai? (kėdė, rytas, žvaigždė ir kt.);būdvardis – koks? kokia? (šviesus, linksma, laimingas ir kt.);skaitvardis – kiek? kelintas? (du, šešiolika, penkiasdešimtasis ir kt.);veiksmažodis – ką veikia? kas vyksta, atsitinka? (juokauja, miego-jo, skubėdavo ir kt.);prieveiksmis – kaip? kur? kada? keliese? kiek? kodėl? (greitai, neto-liese, tyčia, rytoj ir kt.);įvardis (aš, tu, kas ir kt.);dalelytė (ne, gal, gi ir kt.);prielinksnis (ant, iki, su ir kt.);jungtukas (ir, o, bet ir kt.);jaustukas (oi, ak, ai ir kt.);ištiktukas (triokšt, miau, plumpt ir kt.).

Kalbos dalių klasifikacija pagal morfologinę struktūrą

Kaitomosios Nekaitomosios

DaiktavardisBūdvardisSkaitvardis

ĮvardisVeiksmažodis

DalelytėPrielinksnisJungtukasJaustukasIštiktukas

Prieveiksmis

III. Giminė, skaičius, linksnis, laipsnis

vyr. g. – vyriškoji giminėmot. g. – moteriškoji giminėbev. g. – bevardė giminėvns. – vienaskaitadgs. – daugiskaitavard., V. – vardininkaskilm., K. – kilmininkasnaud., N. – naudininkas

gal., G. – galininkasįn., Įn. – įnagininkasviet., Vt. – vietininkasšauks., Š. – šauksmininkasnelyg. l. – nelyginamasis laipsnisaukšt. l. – aukštesnysis laipsnisaukšč. l. – aukščiausiasis laipsnis

I. Kalbos dalys

daikt. – daiktavardis tikr. – tikrinis bendr. – bendrinisbūdv. – būdvardis papr. – paprastasis įvardž. – įvardžiuotinisveiksm. – veiksmažodis sangr. – sangrąžinis beasm. – beasmenis I, II, III asm. – asmenuotė 1, 2, 3 a. – asmuo

es. l. – esamasis laikas būt. k. l. – būtasis kartinis laikas būt. d. l. – būtasis dažninis laikas būs. l. – būsimasis laikas ties. n. – tiesioginė nuosaka tar. n. – tariamoji nuosaka liep. n. – liepiamoji nuosakadal. – dalyvis veik. – veikiamasis neveik. – neveikiamasispusd. – pusdalyvis

pad. – padalyvisskaitv. – skaitvardis kiek. – kiekinis kelint. – kelintinisįv. – įvardispriev. – prieveiksmispriel. – prielinksnisjung. – jungtukasdalel. – dalelytėjaust. – jaustukasišt. – ištiktukas

Žodžio dalys Sakinio dalys Sakinio dalių schemos

– šaknis

– galūnė

– priesaga

– priešdėlis

– kamienas

– sangrąžos dalelė

– intarpas

– sudurtinių žodžių jungiamasis balsis

– veiksnys

– tarinys

– papildinys

– pažyminys

– aplinkybė

– veiksnys

– tarinys

– papildinys

– pažyminys

– aplinkybė

Dialogas Sakinio dėmenų schemos

Až – autoriaus žodžiaiTk – tiesioginė kalba

– pagrindinis dėmuo

– šalutinis dėmuo

197196

TEKSTŲ TIPAI

Elementari rašinio struktūraI. Įžangos pastraipa.II. Dėstymo pastraipos:

1. Teiginys (teminis sakinys). Parėmimo sakiniai, argumentai. Užsklanda.2. Teiginys (teminis sakinys). Parėmimo sakiniai, argumentai. Užsklanda.3. Teiginys (teminis sakinys). Parėmimo sakiniai, argumentai. Užsklanda.

III. Pabaigos pastraipa. Apibendrinimas, išvados.

Pagrindinė viso rašinio mintis gali būti parašoma įžangoje arba pabaigoje.

Pastaba: dėstymo pastraipų struktūra gali būti įvairi (dedukcinė, indukcinė, pagal analogiją, žr. p. 166–168).

SUKURTO TEKSTO ĮSIVERTINIMO KRITERIJAI

PRIEDAI

Pasakojimas – toks teksto tipas, kai išsamiai ir nuosekliai pasakojama apie kokį nors tikrą ar įsivaizduojamą įvykį.

Aprašymas – toks teksto tipas, kai aprašomas vaizdas ir (arba) atskleidžiami pojūčiai. Aprašyti galima žmogų, gyvūną, daiktą, vietą, reiškinį, gamtą ir pan.

Samprotavimas – toks teksto tipas, kai keliami klausimai, atskleidžiamas požiūris, aiškinama ir argumentuoja-ma siekiant įrodyti, daromos išvados.

Pastraipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties. Kiekviena pastraipa rašoma naujoje eilutėje. Elementari pastraipos struktūra:

• teiginys (teminis pastraipos sakinys);• aiškinamieji, įrodomieji sakiniai; argumentai; • apibendrinimas, išvada (užsklanda).

Pastaba: pastraipos struktūra gali būti įvairi (dedukcinė, indukcinė, pagal analogiją, žr. p. 166–168).

Parašytą tekstą kritiškai perskaitykite keldami klausimus: Ar parašiau pasirinkto tipo (pasakojimo, aprašymo arba samprotavimo) reikiamos apimties tekstą? Ar temą supratau ir ją atskleidžiau?Ar parašiau teiginį (teiginius) ir jį (juos) išplėtojau?Ar parinkau taiklių, svarių argumentų teiginiui (teiginiams) pagrįsti? Ar mintis plėtojau nuosekliai ir kryptingai?Ar aiškiai suformulavau pagrindinę mintį?Pastraipą pradėjau įtaigiai, pabaigoje apibendrinau?Mano teksto kalba aiški, stilinga, rišli, atitinkanti kalbėjimo situaciją?Rašiau įvairios struktūros sakiniais?Ar žodynas turtingas, žodžius parinkau tiksliai, vartojau tinkamomis reikšmėmis?Ar tekste nėra gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidų?Ar mano sukurtą tekstą skaityti įdomu?

RAŠINIO (ĮSI)VERTINIMO KRITERIJAI

Rašinio apimtis 250–300 žodžių.

Kriterijai Taškai

Temos suvokimas ir plėtojimasTema puikiai suprasta.Tinkamai pasirinkti aspektai ir suformuluoti teiginiai.

2 – 1 – 03 – 2 – 1 – 0

Teiginių pagrindimas, argumentų tinkamumas ir vertėVisi teiginiai pagrindžiami.Parinkti tinkami ir įtaigūs argumentai. Atskleidžiamas išprusimas, konteksto išmanymas.

2 – 1 – 03 – 2 – 1 – 0

Struktūra ir nuoseklumasYra visos trys struktūrinės dalys.Mintys plėtojamos nuosekliai, kryptingai, išvados apibendrina. 5 – 4 –3 – 2 – 1 – 0

StiliusKalba stilinga, atitinka kalbėjimo situaciją, žodžiai vartojami tinkama reikšme. 5 – 4 –3 – 2 – 1 – 0

Raštingumas Rašyba. Sky ryba. Žodynas. Gramatika. 5 – 4 –3 – 2 – 1 – 0

Iš viso 25 taškai

PASTRAIPOS (ĮSI)VERTINIMO KRITERIJAI

Pastraipos apimtis 120–150 žodžių.

Kriterijai Taškai

Temos suvokimas ir plėtojimasTinkamai suformuluotas teiginys.Parinkti tinkami ir įtaigūs argumentai.

2 – 1 – 0

2 – 1 – 0

Struktūra ir nuoseklumasPastraipos struktūra pagrįsta.Mintys plėtojamos nuosekliai.

2 – 1 – 0

2 – 1 – 0

StiliusKalba stilinga, atitinka kalbėjimo situaciją, žodžiai vartojami tinkama reikšme. 2 – 1 – 0

RaštingumasŽodynas.Gramatika.Rašyba.Sky ryba.

2 – 1 – 0

2 – 1 – 0

3 – 2 – 1 – 0

3 – 2 – 1 – 0

Iš viso 20 taškų

170 171

Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai

Lietuvių kalboje yra daiktavardžių, nekaitomų skaičiais. Tai abstraktieji daiktavardžiai (baimė, garbė, laimė, nerimas, žydėjimas ir kt.), ligų pavadinimai (gripas, sloga, tymai ir kt.), vėjų pavadinimai (pietys, rytys, šiaurys, vakaris ir kt.), tikriniai daiktavardžiai (Vlnius, Nẽmunas, Šiaulia, Kėdáiniai ir kt.), medžiagų pavadi-nimai (arbata, cukrus, auksas, miltai ir kt.).

Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai gali turėti abiejų skaičių formas, bet tarp jų yra reikšmės ar stilistinis skirtumas. Daugiskaita gali būti vartojama norint pabrėžti gausumą, intensyvumą arba rūšių įvairovę, pa-vyzdžiui: Devyni prakaitai išpylė. Prekiauja visokiomis arbatomis, aliejais. Pasklido giesmė po tą šalį toli, / Kur Nẽmuno vandenys bėga.

Giminės vartojimas

Taisyklės Pavyzdžiai

Vyriškosios giminės daiktavardžiai vartojami profesijoms, pareigoms, rangams ir pan. apiben-drintai reikšti:

Sesuo gavo Lietuvõs Respùblikos piliečio pasą. Ma-rija Gimbutienė įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Moterims pavadinti pagal pareigas, profesijas, teisinį statusą, rangus, titulus, mokslo laipsnius, pedagoginius vardus, kvalifikacinius laipsnius ir pan. vartojami moteriškosios giminės daikta-vardžiai:

Direktorė Ramunė Ramunienė, sekretorė Eglė Eglaitė, profesorė Lina Lineikienė dalyvavo pasitarime.

Daiktavardžius, sakinyje einančius tarinio vardi-ne dalimi arba priedėliu, reikia derinti gimine su kitu daiktavardžiu:

Lietuvà yra Euròpos Sjungos narė.

Nevartotinas būdvardžių ir būdvardiškųjų žodžių galininkas ir įnagininkas bevardės giminės reikš-me:

Prisiminkime, kas gera. Neišsprendžiau paskutinio uždavinio, visa kita atlikau gerai. Džiaugiamės tuo, kas pasiekta.

Mėnesio dienai nusakyti vartojama kelintinių skaitvardžių ir įvardžio kelinta moteriškosios giminės forma:

Kelinta šiandien? Šiandien kovo penkiolikta.

Įvardis keletas ir kuopiniai skaitvardžiai neturi moteriškosios giminės:

Po keleto valandų lietus liovėsi. Penketui klasių nupirko naujus suolus.

4. Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas. Giminė. Skaičius

Kokių taisyklių laikytis parenkant žodžio giminę, skaičių, pagrindinius ar dauginius skaitvar-džius?

Vienaskaitos ir daugiskaitos vartojimas


Vienaskaita vartojama, kai abstraktusis daik-tavardis reiškia neskaidomus, neskaičiuojamus daiktus ir yra vienaskaitinis:

Jų vaikystė buvo skirtinga.

Daugiskaita vartojama reiškiant renginių, vietų ir pan. pavadinimus, susijusius su vienos rūšies daiktų sankaupa:

Rudens puokščių paroda. Pirmokų piešinių paroda.

Daugiskaita vartojama neapibendrintai reiš-kiant augalų, gyvūnų ir pan. rūšį:Vienaskaita vartojama reiškiant rūšies pavadini-mą, kalbant apibendrintai:

Peršalus reikia gerti čiobrelių žiedų arbatos.Parduodami karpiai.Vyturėlis parskrenda anksčiausiai iš visų paukščių.

Daugiskaita vartojama neapibendrintai reiš-kiant daugiau nei vieną asmenį:Vienaskaita vartojama kalbant apibendrintai:

Laida skirta įvairaus amžiaus klausytojams.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šeimininkės vadovas.

Daugiskaita vartojama kalbant apie šventes, dienas, progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe:Vienaskaita vartojama apibendrinta simboline reikšme:

Spalio 5-oji – Mokytojų diena.

Motinos diena. Tėvo diena.

Vienaskaita vartojama, kai daiktavardis eina su žodžiais profesija, amatas, specialybė ir pan.:

Įgijo gydytojo profesiją. Pasirinko buhalterio spe-cialybę.

IV SKYRIUSMorfologija ir rašyba. Gramatinių žodžio formų vartojimas

Pagrindinių ir dauginių skaitvardžių vartojimas


Su daugiskaitiniais daiktavardžiais ir tais daiktavardžiais, kurių daugiskaitos formos žymi porinius ar sudėtinius daiktus, vartojami dauginiai skaitvardžiai (nuo 1 iki 9) ir įvardžiai abeji, abejos, keleri, kelerios:

Kartu mokėmės ketverius metus. Laimėjo abejas rungtynes. Kelerios durys buvo užrakintos.

Su skaičiais kaitomais daiktavardžiais vartoja-mi pagrindiniai skaitvardžiai:

Susitiko po keturių mėnesių ir dviejų savaičių.

1. Kokie įsidėmėtini vyriškosios ir moteriškosios giminės vartojimo atvejai?2. Kada reikia rinktis vienaskaitą, o kada daugiskaitą? Pagrįskite pavyzdžiais.3. Kada vartojami dauginiai skaitvardžiai? Argumentuokite.

1. Baikite rašyti suskliaustus žodžius, skaitmenis parašykite žodžiais. Sutartiniais ženklais pa-žymėkite reikšmines savo parašytų žodžių dalis. Paaiškinkite, kodėl parinkote tokią įvardžių ir

skaitvardžių morfologinę formą.

1. Prezidentas renkamas (5) metams. 2. Paskelbti (2) savivaldybių rinkimų rezultatai. 3. Per (3) minutes krepšininkas pelnė (5) taškų. 4. Komanda laimėjo (4) rungtynes iš eilės. 5. (Kel ) rungtynėse nedalyvavo dėl

172

traumos. 6. Po (kel ) metų vėl susitiko. 7. Šis automobilis turi (3) dureles. 8. (Ab ) dirbtuvėse yra po (9) medžio apdirbimo ir po (6) metalo apdirbimo stakles. 9. Teatras grįžo iš (2) gastrolių. 10. Brolis (7) metais jaunesnis už jį. 11. Emigracijoje praleido (23) metus.

2. Parašykite reikiamas žodžių dalis. Paaiškinkite, kodėl vartojote vyriškosios ar moteriškosios

giminės formas.

1. Susirinkime nebuvo kelet mergaičių, jos buvo išvyk į konkursą. 2. Mokyklos direktor Ona Petaitie-nė įteiks padėkos raštus. 3. Sesuo gavo magistr diplomą. 4. Buhalter Julė Lapinskienė ir sekretor Rimas Onaitis buvo išėj į pasitarimą. 5. Susitik draugės ilgai kalbėjosi. 6. Mokslininkei suteiktas garbės daktar vardas. 7. Docent Liuka Pitanienė dirba antradieniais. 8. Mokslų daktar Rita Junitytė atliko aplinkos taršos tyrimą. 9. Mama eina vyresn mokslo darbuotoj pareigas. 10. Magistrant Viltė Misgiraitė skaitė praneši-mą. 11. Jaunesn specialist Žiedė Svaigauskaitė konsultuoja po pietų. 12. Skelbiamas konkursas socialin pedagog pareigoms eiti. 13. Socialin darbuotoj Urtė Eglienė dirba kasdien.

3. Parašykite UNESCO minimų dienų pavadinimus. Paaiškinkite, kuriais atvejais pavadinimuose

vartojama vienaskaita, kuriais – daugiskaita. Nurodykite, kada yra šios dienos minimos.

1. Gruodžio 10 d. – Žmo teis diena. 2. – Tarptautinė migrant diena. 3. – Pasaulinė mokytoj die-na. 4. – Tarptautinė jaunim diena. 5. – Pasaulinė vandenyn diena. 6. – Tarptautinė pasaulio vieti- n taut diena. 7. – Tarptautinė švies diena. 8. – Tarptautinė moter diena. 9. – Tarptautinė gim- t kalb diena. 10. – Tarptautinė holokaust auk atminimo diena.

https://unesco.lt/apie/unesco/unesco-minimos-dienos

4. Pasirinkite temą ir parenkite pristatymą. Pristatydami darbus aptarkite gramatinių formų

vartojimą pavadinimuose.

A. Penkios įdomiausios mokykloje (mieste) buvusios ar tebevykstančios parodos.B. Penki įdomiausi mokykloje rengiami konkursai.C. Penkios nykstančios Lietuvõs augalų rūšys.D. Lietuvojè žiemojantys paukščiai.E. Penki Lietuvojè populiariausi vaistiniai augalai.

Morfologija ir rašyba. Gramatinių žodžio formų vartojimas

Vaistinis čiobrelis Paukštvanagis

6 Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

ĮSIVERTINIMO ŽEMĖLAPIS

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Kaip sekasi komunikuoti ir pristatyti?

Kaip sekasi klausytis ir girdėti?

Kaip sekasi skaityti ir suvokti tekstą?

Kaip sekasi kurti tekstą?

Kaip sekasi pažinti kalbos sandarą?

Kaip sekasi laikytis skyrybos reikalavimų?

Kaip sekasi laikytis tarties ir kirčiavimo

normų?

Kaip sekasi taisyklingai vartoti gramatines formas ir tinkamą

žodyną?

Kaip sekasi taikyti rašybos taisykles?

Kaip sekasi naudotis informacijos

šaltiniais?

Kaip sekasi bendradarbiauti?

Kaip sekasi įsivertinti ir būti atsakingam?

Balai 1–3 4–5 6–8 9–10

Patarimai

Sprendimai

Nenuleiskiterankų!Kreipkitės pagalbos. Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpil-dyti spragas.Padedami ar sava-rankiškai atlikite už-duočių papildomai.

Būkite atkaklūs!

Kelkite klausimus,kas neaišku, ir ieško-kite atsakymų, padir-bėkite papildomai.Prireikus kreipkitės pagalbos.

Elkitės ryžtingai!

Užpildykite žiniųspragas.Tobulėkite atlikdami papildomųužduočių.

Dalykitės patirtimi!

Galite padėti klasėsdraugams.Imkitės sudėtinges-nių užduočių.

Atsakant į klau-simus pasiti-krinama, ar suprantama teorija.

Išsikeltą skyriaus tikslą ir suplanuotus uždavinius pasiekti padės tikslingos kiekvienos temos veiklos.

Nagrinėjamos taisyklės ir pavyzdžiai.

Apmąstomos veiklos, įsivertinami rezultatai, priimami sprendimai.

Informacija pri-taikoma prak-tiškai, užduotis atliekant in-dividualiai, poromis ar grupėmis.

Pakartota informacija susiejama su nauja.

Sutartiniai ženklai nurodys veiklą, užduoties tipą, jos atlikimo būdą.

Glausta pagal-ba randama PRIEDUOSE (p. 186–198).

6 išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. įgūdžių įtvirtinimas

įsiVERTiNiMO ŽEMĖLAPis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Kaip sekasi komunikuoti ir pristatyti?

Kaip sekasi klausytis ir girdėti?

Kaip sekasi skaityti ir suvokti tekstą?

Kaip sekasi kurti tekstą?

Kaip sekasi pažinti kalbos sandarą?

Kaip sekasi laikytis skyrybos reikalavimų?

Kaip sekasi laikytis tarties ir kirčiavimo

normų?

Kaip sekasi taisyklingai vartoti gramatines formas ir tinkamą

žodyną?

Kaip sekasi taikyti rašybos taisykles?

Kaip sekasi naudotis informacijos

šaltiniais?

Kaip sekasi bendradarbiauti?

Kaip sekasi įsivertinti ir būti atsakingam?

Balai 1–3 4–5 6–8 9–10

Patarimai

Sprendimai

Nenuleiskiterankų!Kreipkitės pagalbos. Išsiaiškinkite tai, kas neaišku, kaip užpil-dyti spragas.Padedami ar sava-rankiškai atlikite už-duočių papildomai.

Būkite atkaklūs!

Kelkite klausimus,kas neaišku, ir ieško-kite atsakymų, padir-bėkite papildomai.Prireikus kreipkitės pagalbos.

Elkitės ryžtingai!

Užpildykite žiniųspragas.Tobulėkite atlikdami papildomųužduočių.

Dalykitės patirtimi!

Galite padėti klasėsdraugams.Imkitės sudėtinges-nių užduočių.

7įVAdAs

Komunikãcija yra bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Taigi bendravimo, informacijos perdavimo sėkmė priklauso tiek nuo adresanto (kalbančiojo), tiek nuo adresato (klausan-čiojo). Vadinasi, reikia mokytis aiškiai, įtikinamai, tinkama intonacija kalbėti ir atidžiai, tikslingai klausyti. Kad pavyktų suprantamai atskleisti idėjas, būtina parinkti įtikinamus argumentus, logiškai dėstyti mintis, atsižvelgti į aplinkybes ir adresatą.

Kalbėjimo ir klausymo strategijos. Tinkamų kalbos formų pasirinkimas bendraujant žodžiu ir raštu, elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į bendravimo tikslus

Nuo ko priklauso komunikavimo sėkmė?

Diskùsija – viešas kurio nors klausimo, problemos aptarimas, svarstymas susirinkime, spaudo-je; ginčas.

Diskusijos dalyviai turi būti gerai susipažinę su problema, turėti savo požiūrį ir argumentų jam pagrįsti. Diskutuojant išsakomi skirtingi požiūriai pateikiant argumentų už ir prieš.

Diskusijai gali vadovauti vienas žmogus: jis pristato problemą, užduoda klausimus, suteikia žodį kal-bėtojams. Diskusijos dalyviai gali diskutuoti ir be vadovo, laikydamiesi taisyklių bendrauti tarpusavy-je, klausti ir atsakyti į klausimus. Svarbu būti pagarbiems kitų nuomonei.

Diskusijoje reikia aktyviai dalyvauti, tačiau nepertraukti kitų, kalbėti tada, kai baigia kitas dalyvis ir suteikiamas žodis. Norint kalbėti ar klausti be eilės duodamas sutartas ženklas vadovui. Patartina klau-syti ir analizuoti, ką sako kiti, svarbesnes mintis užsirašyti, kad jų neiškraipytumėte. Diskutuojant reikia remtis tik tuo, kas gerai žinoma, savo idėjas pagrįsti žiniomis ir patirtimi. Gavus žodį svarbu nenukryp-ti nuo temos, nesileisti į ilgus samprotavimus, nuosekliai išlaikyti pirmiau kalbėjusiojo minties liniją.

Diskusijos tikslas nėra pakeisti kurį nors požiūrį ir rasti vienintelį teisingą sprendimą. Svarbu įsigilinti į problemą, susipažinti su skirtingais jos vertinimais ir ieškoti atsakymų. Pabaigoje padaromos išvados, susitariama, apibendrinama.

Dsputas – tai ginčas dažniausiai mokslo, meno klausimais. Disputui dalyviai rengiasi iš anksto, paprastai prieš susitikimą paskelbiamos vieno dalyvio tezės1, kurias bandys paneigti oponentas. Dis-

ĮVADAS

Kalbos formų pasirinkimas

Atsižvelgiant į bendravimo tikslus ir aplinkybes pasirenkamos kalbos formos ir priemonės. Bendradar-biaujant didelėje ar nedidelėje 3–5 asmenų grupėje, aiškinantis konkretų klausimą ar norint pasidalyti nuomonėmis, patirtimi, derinamas dialogas ir monologas. Kai kurios kalbos formos gyvuoja nuo Antikos laikų. Šiuo metu vyraujant demokratinėms nuostatoms populiaru savo nuomonę reikšti diskusijose, de-batuose, disputuose, pokalbiuose ir pan.

1 Tezė – teiginys, kurio teisingumas įrodinėjamas.

8

Debatų dalyvių vaidmenys

T – teigiančioji pusė, N – neigiančioji pusė, kalbėtojai T1, T2, T3; N1, N2, N3

T1 6 min. Pasisveikina, pristato komandos narius; primena debatų temą, paaiškina svar-biausius jos žodžius; paaiškina komandos nuostatą temos atžvilgiu; pristato, apie ką kalbės komandos nariai; pateikia savus argumentus, juos analizuoja; baigia kalbą pasakydamas, kad jis pasirengęs kryžminei apklausai.

N3 T1 3 min. N3 2 min. klausinėja T1 stengdamasis susilpninti jo argumentus, T1 privalo at-sakyti į klausimus.

N1 6 min. Pasveikina dalyvius; atmuša T1 argumentus; pateikia komandos nuostatą temos atžvilgiu, paskirsto kalbėtojams vaidmenis; pateikia savus argumentus, juos anali-zuoja; baigia kalbą pasakydamas, kad jis pasirengęs kryžminei apklausai.

T3 N1 3 min. T3 2 min. klausinėja N1, šis privalo atsakyti į klausimus.

T2 5 min. Atremia N1 argumentus ir apgina teigiančiųjų pozicijas; išsamiai aiškina savo argu-mentus, pagrindžia juos įrodymais, stengiasi parodyti savo komandos pranašumą.

N1 T2 3 min. N1 2 min. klausinėja T2, šis privalo atsakyti į klausimus.

N2 5 min. Atremia T2 argumentus ir gina neigiančiųjų pozicijas; aiškina savo argumentus, pagrindžia juos įrodymais, stengiasi parodyti savo komandos pranašumą.

T1 N2 3 min. T1 2 min. klausinėja N2.

T3 5 min. Atremia neigiančiosios komandos argumentus ir jų įrodymus; nauji argumentai draudžiami, galima pateikti tik naujų pavyzdžių; pabrėžia stipriąsias savo ko-mandos puses, parodo kontrastą.

N3 5 min. Daro tą patį, ką T3.

Teisėjai, išklausę debatus ir objektyviai įvertinę pagal susitartus kriterijus (komandos pasirengimą, argumentų svarumą, reglamento laikymąsi, kalbos taisyklingumą, įtaigumą ar pan.), paskelbia koman- dą – debatų nugalėtoją.

Pagal Alinos Gutauskienės str. Pagrindinės debatų taisyklės

Pókalbis gali būti ne tik pasikalbėjimas, pašnekesys. Pokalbio, t. y. dialogo, elementų gali turėti pa-skaita, kai kalbėtojas norėdamas pagyvinti kalbą bendrauja su klausytojais, siekia atkreipti jų dėmesį. Pokalbis gali vykti po paskaitos, pranešimo, kai kalbėtojas dalijasi mintimis su klausytojais.

puto dalyviai atskleidžia tiek dalyko išmanymą, tiek savo iškalbą. Disputuojant siekiama apginti savo tiesą, įrodyti ją argumentais ir palenkti žiūrovus, klausytojus savo pusėn. Disputo dalyviai imasi įvai-riausių poveikio priemonių, apeliuoja1 į pašnekovą, jo asmenybę. Žiūrovai gali klausti kalbėtojų, provo-kuoti juos. Paprastai pabaigoje skelbiamas nugalėtojas.

Debãtai – problemų svarstymas, pasikeitimas nuomonėmis susirinkime, posėdyje. Debatuose dalyvauja dvi komandos ir tą pačią temą nagrinėja iš savo pozicijų – vieni teigia, kiti neigia. Jų tikslas – įtikinti trečiąją pusę savo argumentų teisingumu. Debatams rengiamasi iš anksto, dalyviai turi gerai išmanyti tą dalyką, būti išprusę. Debatų sėkmė priklauso nuo visos komandos darbo, kiekvienas dalyvis turi savo vaidmenį ir privalo griežtai laikytis taisyklių bei laiko reglamento. Yra ne viena debatų struktūra.

1 Apeliuoti – kreiptis į autoritetą prašant patarimo, pritarimo; stengtis sužadinti norimą reakciją, atkreipti dėmesį.

9įVAdAs

Tinkamo klausymo svarba

Mokėjimas klausyti pranešėjo ar pašnekovo yra ne tik būtina sėkmingo bendravimo sąlyga, bet ir vie-nas svarbiausių žmogaus kultūros požymių. Be to, mokantis klausyti žmogus gali daugiau sužinoti. Teigia-ma, kad 78 proc. per dieną gaunamos informacijos yra žodinė. Kad klausymas yra svarbus, liudija ne tik moksliniai tyrimai, bet ir liaudies išmintis, t. y. gausi frazeologija, taikliai apibūdinanti kelias mokslininkų išskiriamas klausymo stadijas.

Visiškai neklausyti, nekreipti dėmesio į tai, kas kalbama („ausis užsikimšti“).Klausyti paviršutiniškai, tik dalyvauti, bet mintimis būti kitur (klausyti „puse ausies“, „viena ausimi“).

Taip galima praleisti ką nors svarbaus.Klausyti pasirinktinai tik to, kas įdomu.Įdėmiai klausyti („ausis ištempus“, „ausis išplėtus“). Toks klausymas reikalingas, kai tema svarbi, reikia

išgirsti daug faktų ir naujų idėjų.Klausantis įtemptai ne tik klausoma, bet ir įsigilinama, bandoma suprasti gvildenamą klausimą iš įvai-

rių pozicijų.Gali būti „klausomasi per jėgą“ norint atsirinkti naudingą informaciją, atkreipti dėmesį į svarbius fak-

tus, įsiminti sudėtingus dalykus.

Priėmimas. Girdėjimas sustiprėja matant kalbantįjį. Išgirsti gali trukdyti triukšmas, monotoniškas to-nas, pernelyg silpnas ar stiprus, klausą varginantis garsas ir klausytojo nuovargis.

Dėmesingumas. Tai, kas perduodamoje informacijoje bus suprasta, lemia klausančiojo poreikiai, no-rai, interesai.

Supratimas. Kai išgirstama tai, kas norima buvo išgirsti, prasideda trečias klausymo etapas – suprati-mas. Suvokiama kalba, įvertinamas kalbėtojas, grupuojama informacija (priimtina – nepriimtina ir pan.).

Interpretavimas. Mes ką nors suprantame tik tada, kai galime pasakyti savais žodžiais. Sugebėjimas atgaminti medžiagą priklauso nuo to, kiek išlavėjusi klausančiojo atmintis, taip pat nuo kartojimo, iliustra-vimo pavyzdžiais, vaizdinėmis priemonėmis ir nuo pauzių pranešėjo kalboje.

Keturi klausymo etapai

Priėmimas Dėmesingumas Supratimas Interpretacija

Bendravimo raštu ir žodžiu skirtumai

Raštu Žodžiu

Rašant skaitytojas nedalyvauja, todėl negali būti tarpusavio „veiklos“. Tačiau rašytojas numato, kokiam skaitytojui skiria tekstą, ir atitinkamai pa-renka kalbą.

Kalbėtojas bendrauja su savo klausytoju: jį mato, jaučia jo reakciją, gali pasitikrinti, ar teisingai yra suprastas, pasikeisti vaidmenimis.

Tiesioginio rašytojo ir skaitytojo ryšio nėra. Rašy-tojas gali tik įsivaizduoti skaitytojų reakcijas ir jas įtraukti į tekstą (pavyzdžiui, rašydamas klausti: „Nustebote?“)

Kalbėtojas ir adresatas palaiko nuolatinį ryšį: tai gali būti klausimai, komentarai arba veido išraiš-ka, poza.

10

Raštu Žodžiu

Rašytojas sąmoningai renkasi tokius žodžius ir tokią sakinių struktūrą, kuri kuo tiksliau perteikia jo mintis ir jausmus. Kalba apgalvota, planinga, logiška.

Kalba laisva: kalbėtojas tiek žodžiu, tiek intona-cija, judesiais, veido išraiška išreiškia požiūrį į kalbamą dalyką, santykį su klausytojais. Nukrypęs nuo temos gali pakartoti ar perfrazuoti, ką yra pa-sakęs. Būdingi trumpi sakiniai, įterpiniai, žodžių galūnių trumpinimas.

Kalba turi būti taisyklinga, tiksli, aiški. Sakiniai dažnai būna nepilnieji, būdinga nutylė-jimai, pakartojimai, neįprasta žodžių tvarka ir pan.

Reikšmės akcentus sukurti padeda skyryba, pa-straipų skyrimas, teksto išryškinimas, skirtingais šriftais sukuriami reikšmės akcentai.

Reikšmę sukurti padeda jausmai, intonacija (ypač kalbėjimo ritmas ir greitis), veido išraiška ir kūno judesiai.

Zita Nauckūnaitė, Iškalbos mokymas

Kalbos formų pasirinkimas bendraujant elektroninėmis priemonėmis

Šiuolaikinėje visuomenėje tiesioginį bendravimą vis dažniau keičia bendravimas elektroninėje erdvė-je. Taikomi ir tradiciniai, ir nauji komunikavimo būdai tiek raštu, tiek žodžiu: elektroninės publikacijos, tinklaraščiai, virtualios aplinkos, elektroninės žinutės, elektroninis paštas, interneto telefonija1, vaizdo po-kalbiai, vaizdo įrašai internete, diskusijų grupės, interneto konferencijos ir pan.

Komunikacija elektroninėje erdvėje yra trijų tipų: vienas su vienu, vienas su daugeliu, daugelis su daugeliu. Į tai būtina atsižvelgti renkantis kalbos priemones. Taip pat svarbu prisiminti, kuo skiriasi bendravimas raštu ir žodžiu.

Bendraujant virtualiai reikia laikytis tų pačių etikos taisyklių kaip ir įprastame gyvenime. Svar-biausia taisyklė – mandagumas.

Privatus bendravimas su draugais, pažįstamaisiais būna betarpiškas, o su ne itin pažįstamais ar visai nepažįstamais – neutralus arba dalykiškas. Bendraujant konferencijose, naujienų grupėse, forumuose svarbu apgalvoti, kas bus sakoma. Bendraujant raštu taip pat svarbu atsižvelgti į adresatą ir pasirinkti kalbos priemones.

Tiek socialiniuose tinkluose, tiek rašant elektroninius laiškus reikia vengti reikšti emocijas, juokauti ar ironizuoti, nes adresatas tai gali suprasti kaip įžeidimą. Bendraujant dalykiškai netinka vartoti trumpinius, žargoną, slengą, jaustukus ir emocijų ženklus, rašyti „švepluojant“. Jei norima ką nors pabrėžti, galima naudoti kitokį šriftą, didžiąsias ar pasvirusias raides, pabraukti, paryškinti ir pan., tačiau negalima rašyti viso laiško didžiosiomis raidėmis – elektroninėje erdvėje didžiosios raidės suprantamos kaip šaukimas.

Kalba yra vienas iš kriterijų, formuojančių rašančiojo įvaizdį, todėl svarbu aiškiai dėstyti mintis, skirti dėmesį taisyklingai rašybai, skyrybai, kalbos kultūrai.

Rašant elektroninį laišką reikia laikytis įprastos laiško kompozicijos ir taisyklingos kalbos normų.

Elektroninio laiško struktūra

Elektroninis laiškas turi laukelį „Laiško tema“, jį privalu užpildyti parašant trumpą, informatyvią frazę, aiškiai perteikiančią laiško turinį, nusakančią pagrindinę laiško mintį. Elektroninis laiškas pradedamas at-skira pastraipa rašomais pasisveikinimu ir kreipiniu arba tik pasisveikinimu. Po pasisveikinimo ar kreipinio rašomas kablelis arba šauktukas. Pasirinkus kablelį, pirmasis laiško žodis pradedamas mažąja raide. Laiško

1 Interneto telefònija – interneto paslauga, suteikianti pokalbių balsu realiuoju laiku galimybę tarp interneto abonentų.

11įVAdAs

tekstas turi būti struktūruotas, nauja mintis rašoma kitoje pastraipoje, pastraipos atskiriamos tuščia eilute. Elektroninis laiškas turėtų būti aiškus, paprastas, trumpas, perduoti tik reikšmingą informaciją. Dalykinį laišką įprasta užbaigti žodžiais Su pagarba, Pagarbiai. Jie rašomi naujoje eilutėje didžiąja raide, po jų ne-rašomas kablelis.

Parašius visada reikia perskaityti, patikrinti, ar sakiniai suformuluoti taip, kad pašnekovas suprastų, ar neliko klaidų, ir tik tada siųsti.

1. Kokių pagrindinių taisyklių reikia laikytis, kad komunikavimas būtų sėkmingas?2. Kokios populiariausios komunikacijos žodžiu formos?3. Kokie bendravimo raštu ir žodžiu skirtumai bendraujant tiesiogiai ir elektroninėmis priemonėmis? Pa-

teikite pavyzdžių.

1. Surenkite diskusiją tema „Mokinių vaidmuo kuriant mokyklos kultūrą“.

1.1. Išsirinkite grupės vadovą.1.2. Iškelkite problemą, suformuluokite ją klausimo forma.1.3. Apmąstykite savo požiūrį į problemą, parinkite argumentų prieš arba už.1.4. Išsakykite savo nuomonę laikydamiesi diskusijos taisyklių.1.5. Padarykite išvadas, apibendrinkite ir suformuluokite pagrindinę mintį (bendrą išvadą).1.6. Bendrą išvadą pristatykite klasei.1.7. Įsivertinkite, kaip jums sekėsi kalbėti ir klausyti: nurodykite po vieną stiprybę ir silpnybę.

2. Pasirinkite temą arba sugalvokite patys ir surenkite debatus.

Temos: „Skaitydamas knygas gali geriau pažinti save“; „Mobilieji telefonai pamokoje: drausti ar

leisti?“; „Tiktokas ar instagramas?“

2.1. Pasidalykite komandomis ir pasiskirkite kalbėtojų vaidmenis, išsirinkite teisėjus, laiko skai-čiuotojus.

2.2. Laikykitės debatų struktūros: kalbėtojų vaidmenų ir laiko limito.2.3. Įsivertinkite, kas pavyko ir ką reikėtų daryti geriau.

3. Patyrinėkite elektroninėje erdvėje vartojamą kalbą: pasirinkite po pavyzdį susirašinėjimo

feisbuko svetainėje ir interviu naujienų portale, palyginkite pagal duotus kriterijus ir parašykite

dvi išvadas.

Man

dagu

mas

Min

ties

ai

škum

as

Žody

nas

Saki

nių

sand

ara

Rašy

ba

Emoc

ijų

raiš

ka

Stru

ktūr

a,

past

raip

os

Susirašinėjimas feisbuke

Interviu

4. Parašykite bent du patarimus elektroninėje erdvėje bendraujantiems žmonėms.

156 išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. įgūdžių įtvirtinimas156

iV sKYRiUsMORFOLOGiJA iR RAŠYBA. GRAMATiNiŲ ŽOdŽiO FORMŲ VARTOJiMAs

KAS LEMIA DARNŲ ŽMOGAUS SANTYKĮ SU APLINKA?

157ii sKYRiUs 157iV sKYRiUs

PASITIKRINSITE, AR GEBATE parinkti ir sudaryti reikiamas gramatines formas, tinkamai

jas vartoti ir paaiškinti jų vartojimą; rasti ir formuluoti diskutuotinas samprotavimo temas,

kelti probleminius klausimus, formuluoti tezes, pagrįsti jas asmenine patirtimi ir atraminiais tekstais, pateikti tinkamų pavyzdžių iš kūrinių;

kurti pastraipą remdamiesi principine samprotavimo sandara (teiginys, argumentavimas ir išvada) ir laikyda-miesi taisyklingos lietuvių kalbos rašybos ir vartojimo reikalavimų.

TIKSLAITaisyklingas gramatinių žodžio formų vartojimas ir pa-sirengimas rašyti rašinį mokantis planuoti, rinkti idėjas, argumen-tuoti ir komponuoti tekstą.

ŠIAME SKYRIUJEPAKARTOSITE IR PAGILINSITE žinias apie kalbos dalių gramatinius požymius, reikšmę

ir vartojimą; žinias apie samprotavimo rašinio ir pastraipos sandarą; įgūdžius ieškoti kuriamam tekstui reikiamos informacijos,

kritiškai pasirinkti šaltinius, tinkamai jais remtis ir juos nurodyti.

ĮTVIRTINSITE ĮGŪDŽIUS parinkti ir taisyklingai vartoti gramatines žodžių formas:

giminę, skaičių, laipsnį, skaitvardžių pagrindines ir daugi-nes formas, įvardžiuotines formas, veiksmažodžio laikus ir nuosakas, sangrąžines formas, veiksmažodžių valdomus linksnius, dalies kilmininką, dvejybinius linksnius, dalyvius, pusdalyvius, padalyvius;

pastebėti ir taisyti gramatikos klaidas; pasirengti rašyti rašinį: rinkti idėjas, kurti planą, pasirinkti

rašinio kompoziciją ir rašyti juodraštį, išnagrinėti rašinio temą, suformuluoti pagrindinę mintį;

išsiaiškinti tekstų antraščių reikšmę, nagrinėti tekstų pa-straipas, jų fragmentus ir jų kompoziciją;

kurti įvairios struktūros pastraipas.

© „Šviesa“

Rašyti rašinį galima rengtis pasitelkiant tokius būdus: „minčių lietų“, „minčių žemėlapį“, keturių kampų metodą, laisvąjį rašymą, iš karto rašyti planą.

„Minčių lietus“ – tai būdas pateikti kuo daugiau idėjų. Idėjos ir mintys reiškiamos laisvai, nesisten-giant jų vertinti, esmė trumpai užrašoma. Pabaigoje kiekviena mintis nagrinėjama, įvertinama, daromos išvados. Taikant šį principą galima laisvai reikšti mintis, mąstyti, rasti geriausius sprendimus ir išeitis.

„Minčių žemėlapis“ („temos žemėlapis“) – tai brėžinys, padedantis tvarkyti informaciją, atrinkti svarbiausius dalykus ir nuosekliai bei sklandžiai reikšti mintis. Lapo viduryje parašoma pagrindinė svarstomo klausimo tema. Svarbiausios idėjos pažymimos kaip medžio šakos, išsišakojančios iš centre esančios temos, prie kiekvienos medžio šakos prijungiamos mažesnės šakelės, kurios susijusios su pasi-rinktos šakos tema, piešiami burbulai, debesėliai, linijos ir pan. „Minčių žemėlapis“ gali būti redaguojamas (pridedamos kilusios naujos mintys ir idėjos, o besikartojančios ir nereikalingos išbraukiamos).

Keturių kampų metodas – tai rašinio planavimo būdas. Lapo viduryje parašoma pagrindinė viso rašinio mintis, arba idėja, trijuose kampuose išdėliojami teminiai sakiniai, teiginiai, tezės, pagrindžiančios pagrindinę mintį. Šalia sakinių surašomi argumentai, kuo remiantis teiginiai bus įrodyti, ketvirtame kam-pe parašomos išvados.

Laisvasis rašymas – tai automatiškas rašymas, kai dar neaišku, kaip pradėti, kaip komponuoti. Parašius reikia atsirinkti, kurios mintys tinkamos toliau plėtoti, o ką išbraukti.

1. Tekstų kūrimas. Rašinio planavimas ir rašymas. Pasirengimas rašyti rašinį: idėjų rinkimas, plano rengimas ir juodraščio rašymas

Kaip pasirengti rašyti rašinį?

iV sKYRiUs

MORFOLOGiJA iR RAŠYBA. GRAMATiNiŲ ŽOdŽiO FORMŲ VARTOJiMAs

Pasirengimas rašyti rašinį: idėjų rinkimas, plano kūrimas

Rengiantis rašyti rašinį pirmiausia reikia kelti klausimus ir išsiaiškinti, ko reikalauja užduotis, ką šia tema žinote ir ką įdomaus galite pasakyti, pavyzdžiui:

Ką žinau apie šį dalyką? Iš kur žinau? Kokia asmenine patirtimi galiu remtis? Kuriuose literatūros kūriniuo-se rašoma šia tema? Ką šia tema esu skaitęs (skaičiusi) informacijos šaltiniuose? Ką apie tai žinau iš istorijos, geografijos, muzikos, dailės, etikos ir kitų dalykų pamokų? ir pan.

Klausimai – tai būdas rasti, ką pasakyti duota tema.Pavyzdžiui, kokių klausimų galima kelti rengiantis rašyti tema „Kodėl žmogui svarbu būti bendruome-

nės dalimi?“

1. ApibrėžtisKą X reiškia? Kaip tai aiškinama (žodyne, enciklo-pedijoje ir t. t.)?Kaip X gali būti aprašytas?Kokios pagrindinės X funkcijos?

Kas yra bendruomenė?Kaip bendruomenes galima suklasifikuoti?Kokiu pagrindu jos buriasi?Kas sieja bendruomenės narius?

159iV sKYRiUs

Kuriai didesnei klasei X priklauso?Kuo jis skiriasi nuo kitų tos klasės narių?Kokios dalys sudaro X?Kokie yra X tipai?2. LyginimasKuo X panašus į Y? Kurie X ir Y bruožai yra bendri? Kuo X skiriasi nuo kitų?Kaip jie sudaro kontrastą?Kuo X yra, pavyzdžiui, svarbesnis už Y?Kokia yra dabartinė X būklė, palyginti su ...?

Kuo skiriasi gyvenimas priklausant kokiai nors bendruomenei nuo buvimo vienam?Kuo bendruomeniškumas pranašesnis už vienatvę?Kuo skiriasi šiuolaikinės bendruomenės nuo ...?

3. Priežastis ir pasekmėKokios yra to dalyko priežastys?Kokios pasekmės?Jeigu tai vyktų, kas atsitiktų paskui?Jeigu tai teisinga, tai kas klaidinga?

Kodėl bendruomenės susiformavo?Kodėl žmonės buriasi į bendruomenes – sambūrius, bendrijas, draugijas, organizacijas?Kokią naudą žmonės gauna iš bendruomenės?

4. AplinkybėsKas yra įmanoma esant šioms aplinkybėms?Kas ne? Kas atsitiko X praeityje?Kas tikriausiai atsitiks ateityje?

Kokios bendruomenės reikalingos šiais laikais, ko-kios ne?Kaip keičiasi požiūris į bendruomeniškumą?Ar ateityje bendruomeniškumas bus svarbus?

5. ĮrodymasKas (dalykai, žmonės ir t. t.) yra už tai? Kas prieš?Ką apie tai yra pasakę autoritetai?Ką pasakė žmogus, kuris tai patyrė?Kurie faktai ir statistiniai duomenys tai remia (arba neigia)?Kokie yra mano prisiminimai apie X?

Kodėl bendruomeniškumas silpsta?Kokių pavyzdžių iš istorijos galiu pateikti? Kuriuose kūriniuose kalbama apie bendruomeniškumo vertę?Kokiais faktais apie bendrystės svarbą galiu remtis?

6. PosakiaiKurį žinomą posakį galima pritaikyti?Kuriuos pavyzdžius iš panašių situacijų galima pritaikyti?

„Žmogus yra vienas ir tuo pat metu susietas. Jis yra vienas tiek, kiek yra unikali būtybė, nepanaši į jokią kitą, ir suvokiantis savo savastį kaip atskirą egzis-tenciją." (Ėrichas Fromas)

Pagal Zitos Nauckūnaitės kn. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai

Tiek samprotaujant žodžiu, tiek raštu savo teiginius, mintis reikia įrodyti, argumentuoti.

Argumentai gali būti:

1. faktologiniai: moksliniai faktai, dokumentiniai faktai, statistiniai duomenys, ekspertų išvados.2. Vertinamieji: pavyzdžiai, autoritetų mintys, lyginimas, analogija, citavimas, aliuzija.

faktai Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) – tai intensyvi 6 mėn. trukmės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m.: jaunuoliai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akre-dituotoje priimančioje organizacijoje, kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi ir mokosi įveikti sunkumus.

Pagal str. Savanorystė iš Jaunimo reikalų departamento

160

Pavyzdžiai•literatūros

1. „Mes stovėjom stotelėje tvirtai susikibę rankomis, ir aš žinojau, kad nepaleisiu jo ran-kos, net jei į mus imtų mėtyti ne tik žvilgsnius, bet ir akmenis.“ „Jie atsirado gatvėje, tie vaikai, gal 1993-iaisiais.“ „Kitą akimirką baisus raudojimas perplėšė visą autobusą. <...> Bet dabar jie rėkė paklaikę, iš visos širdies. Iš saugios, ramios aplinkos jie grįžo į Vlniaus stotį.“

Vanda Juknaitė, Išsiduosi. Balsu

2. PETRAS. Žinai, Jasiau... Aš taip gimnazijos pasiilgau. Aš noriu nors iš tolo į jus visus pasižiūrėti. Tik man... nepatogu.JASIUS. Ką tu, Petrai? Tave taip visi myli ir gailisi tavęs. Tave taip gražiai visi prisimena ir užstoja.PETRAS. <...> Juk suprask, Jasiau, kad po to, kai kaltininkas neprisipažino, mes visi bu-vome pasidarę vagys. Ir tu, ir aš, ir visa klasė... Nesvarbu, ar to vagiškumo po šimtą, ar po penkis litus kiekvienai galvai teko... Vis tiek visi vagys. Tad aš visai mažai tenustojau, pasivadindamas vienas vagim...

Kazys Binkis, Atžalynas iš kn. Moderniškas pavasaris

•kultūros Daugelyje pasaulio šalių yra susikūrusios ten gyvenančių lietuvių bendruomenės. Tai yra tiek oficialios, tiek neoficialios lietuvių grupės, kurios kartu švenčia lietuviškas šven-tes, rūpinasi lietuviškumo išsaugojimu ir inicijuoja įvairias veiklas.

Skaičiai, statistiniai duomenys

2004 m. atliktas tyrimas „Jaunimo dalyvavimas visuomeninių organizacijų ir savival-dos veikloje“. Tyrimas parodė, kad nors vienoje savivaldos ar jaunimo organizacijoje dalyvauja lygiai ketvirtadalis Lietuvõs jaunimo, dauguma dalyvauja mokymosi vietos savivaldoje, laisvalaikio draugijose, mokinių organizacijose, studentų asociacijose. Ty-rime dalyvavę mokiniai pripažino, kad veikla savivaldos institucijose ir visuomeninėse organizacijose padeda ugdyti bendravimo įgūdžius, jie turi galimybę geriau išreikšti save, auga jų pasitikėjimas savimi.

Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė, Neformalusis švietimas Lietuvoje.

Faktai, interesai, vertinimai

Rėmimasis autoritetų mintimis

Bendraudami geriau pažįstame supantį pasaulį, kitus žmones, patys save. Bendrauda-mi keičiamės informacija apie įvairiausius dalykus – pradedant pasaulinėmis proble-momis ir baigiant savo mintimis ir jausmais. Tai girdėdami turime galimybę kito žmo-gaus vidinį pasaulį palyginti su savuoju ir jį geriau suprasti. Tik geriau pažindami save galime priimti teisingesnius sprendimus ir tobulėti.

Zita Vasiliauskaitė, Kodėl žmogui reikia kitų žmonių?

Mokslo tiesos Remiantis archeologiniais, etnologijos duomenimis, manoma, kad pirminė bendruo-menė truko paleolitą, bronzos ir ankstyvąjį geležies amžių. Pirminei bendruomenei bū-dinga bendras darbas ir vartojimas, bendra gyvenama teritorija.

VLE

Dokumentai Lietuvõs Respùblikos Seimo nutarimu 2020 metai paskelbti Mokyklų bendruomenių metais.

Morfologija ir rašyba. Gramatinių žodžio formų vartojimas 161

citatos „Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla.“

Johanas Volfgangas Gėtė

Parašius planą reikia apmąstyti, kritiškai įvertinti, ar visos jo dalys logiškos, proporcingos, ar tiksliai atsakoma į užduoties klausimą.

Parašytą juodraštį reikia atidžiai skaityti ir taisyti – redaguoti. Skaitant reikia įsivertinti, ar teiginiai ir pagrindinė mintis aiškūs, argumentavimas pagrįstas, įsitikinti, ar stilius atitinka rašymo tikslus, ištaisyti kalbos, rašybos ir skyrybos klaidas.

1. Kokius žinote pasirengimo rašyti rašinį būdus? Paaiškinkite svarbiausius jų principus.2. Kokiuose šaltiniuose galima ieškoti idėjų ir argumentų rašiniui?3. Kodėl reikalingas rašinio planas? Argumentuokite.

1. Pasirinkite tris psichologės Zitos Vasiliauskaitės mintis ir parašykite jas įrodančių argu-mentų.

– Bendruomenėje žmogus gali patenkinti bendrystės su kitais poreikį.– Bendruomenėje žmogus gali realizuoti save.– Bendruomenė – didžiulė jėga, kiekvienam pasirengusi pagelbėti.– Grupėje žmogus gali kokybiškai leisti laisvalaikį.– Bendruomenėje žmonės dalijasi patirtimi, turtina vieni kitus.– Bendruomenė padeda asmenybei skleistis, augti ir patirti gyvenimo pilnatvę.– Bendruomenės nariai vieni kitų džiaugsmus ir rūpesčius suvokia kaip bendrus.– Priklausydamas grupei, būdamas tarp bendraminčių žmogus jaučiasi tvirtesnis ir stipresnis.

2. Perskaitykite temos „Kodėl žmogui reikia kitų žmonių?“ išvadą ir taikydami keturių kampų metodą parašykite trūkstamus teiginius ir pagrindinę mintį.

Išvada. Geri santykiai su kitais suteikia mūsų gyvenimui prasmę, apsaugo nuo slegiančio atskirties ir vieni-šumo jausmo, apdovanoja meile, dėmesiu, rūpesčiu, užtikrina paramą ir palaikymą sunkiais gyvenimo laiko-tarpiais.

Laura Kliukaitė, Laimės receptas: jums reikės...

3. Perskaitykite psichologės Lauros Kliukaitės mintis ir atlikite 3.1–3.3 užduotis.

Santykiai su kitais papildo mūsų gyvenimą, todėl skirkite laiko pagalvoti, kokie žmonės jus supa ir ar esate patenkinti savo turimais santykiais. Jei ne, paieškokite savyje atsakymo, kodėl taip yra. Apibrėžkite santykių ribas, kurių nevalia peržengti. Nutraukite ryšius su žmonėmis, kurie jus verčia jaustis blogai. Stiprinkite ir puo-selėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi. Pasižadėkite sau daugiau lai-ko praleisti su jums brangiais žmonėmis. Tikriausiai nemažą savo laiko dalį praleidžiate darbe, todėl stenkitės užmegzti ir palaikyti kuo įmanoma geresnius ir šiltesnius santykius su savo kolegomis. Jei manote, kad jūsų artimų žmonių ratas per mažas, ieškokite būdų susipažinti su naujais žmonėmis arba pamėginkite atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais.

Laura Kliukaitė, Laimės receptas: jums reikės...

iV sKYRiUs

162

3.1. Suformuluokite tris teiginius, kokie santykiai yra vertingi.3.2. Parašykite rašinio planą.3.3. Aptarkite, kokiais argumentais galėtumėte remtis pagrįsdami savo teiginius.

4. Pasvarstykite, kokia aktualia tema norėtumėte rašyti rašinį.

4.1. Pasirinkite vieną iš pamokoje aptariamų būdų – „minčių lietaus“, „minčių žemėlapio“ ar keturių kampų – ir surašykite kilusias mintis.

4.2. Baigę suformuluokite tris svarbiausius teiginius.4.3. Aptarkite ir nurodykite, kokiuose šaltiniuose ieškotumėte argumentų.

Rašinį sudaro įžanginė pastraipa, dėstymo pastraipos ir paskutinė apibendrinimo pastraipa. Tokia struktūra būdinga ir kitiems dalykiniams tekstams.

Įprasta rašinio struktūra

2. Rašinio tema ir pagrindinė mintis bei kompozicija. Principinė samprotavimo sandara: teiginys, argumentavimas ir išvada. Tekstų antraštės

Kaip komponuoti tekstą ir atskleisti temą?

I. Įžangos pastraipa

II. Dėstymo pastraipos

III. Apibendrinimo pastraipa (pabaiga)

Bendras teiginys, viso rašinio pagrindinė mintis

1. Teminis sakinysParėmimo sakiniaiUžsklanda



IšvadosBaigiamosios mintys

Įžangos pastraipoje paprastai supažindinama su nagrinėjamu dalyku, t. y. samprotavimo objek-tu, gali būti pristatoma svarstoma problema, jos priežastys ar aktualumas ir pan. Įžangoje gali būti pasakoma pagrindinė mintis. Kur rašyti viso darbo pagrindinę mintį, įžangoje ar pabaigoje, pasirenka autorius. Įžangoje siekiama sudominti adresatą.


Dėstymo pastraipose pagrindinė mintis išskaidoma į kelis teiginius (pastraipų tezes) ir jie įrodomi atskirose pastraipose. Teiginiai turi būti aiškiai suformuluoti. Samprotaujant jie aiškinami detalizuo-jamaisiais sakiniais, išsamiau nagrinėjami, įrodomi, pagrindžiami argumentais. Pastraipos pabaigoje pasakoma tos pastraipos išvada.

Paskutinėje apibendrinimo pastraipoje apibendrinama, kas buvo kalbėta visame rašinyje, padaro-mos išvados, remiantis dėstymo dalimi atsakoma į įžangoje iškeltus klausimus arba parašoma pagrindi-nė mintis, jei ji nebuvo pasakyta įžangoje.

Temà – kūrinio, pasikalbėjimo, tyrinėjimo objektas, užduotis, teiginys, kurį reikia išplėsti.Rašinio užduotis nurodoma pavadinime (antraštėje).

Pagrindnė mints – idėja, atsakymas, kaip spręsti keliamas problemas. Pagrindinė mintis turi būti aiškiai, tiksliai suformuluota vienu tiesioginiu sakiniu. Jame išsakomas autoriaus požiūris į svars-tomą dalyką, problemas ir jų sprendimą. Pagrindinė mintis nebūtinai parašoma rašinio pradžioje, gali būti pabaigoje.

Paanalizuokite pavyzdį tema „Ar šiuolaikiniam žmogui svarbus išsilavinimas?“

Sámprotavimas – tokio tipo tekstas, kuriame atskleidžiami įvairūs apmąstymai, apibendrini-mai, veiksmų ir poelgių vertinimas ir pan. Samprotaujant aptariami dalykai nuosekliai argumentuoja-mi: plėtojami teiginiai, jie pagrindžiami, polemizuojama su kitokiomis sampratomis, vertinama ir daro-mos išvados.

1 teiginys 2 teiginys 3 teiginys

Detalizuojamieji sakiniai Detalizuojamieji sakiniai Detalizuojamieji sakiniai

Argumentai Argumentai Argumentai

Išvada, apibendrinimas Išvada, apibendrinimas Išvada, apibendrinimas

Svarstymo objektas (dalykas)Išsilavinimas

Problema (nagrinėjamas klausimas)Kokia išsilavinimo vertė šiandien?

Pagrindinė mintis (idėja)Išsilavinimas gali padėti ne tik rasti savo vietą gyve-nime, bet ir spręsti visuo-tines problemas.

Pagrindinė mintis

Svarstoma problema

iV sKYRiUs

164

Tekstų antraštės

Rengiantis rašyti rašinį (ar kitokį darbą) pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko reikalauja užduotis. Rašinio užduotis (tema) nurodoma jo antraštėje. Pravartu pabraukti pagrindinius temos žodžius, būtina išsiaiškinti jų reikšmę, jei reikia, pasinaudoti žodynu, atkreipti dėmesį net į skyrybos ženklus pavadinime.

Pagalvokite, ko prašoma, klausiama temos formuluotėje, kuriais atvejais galima rašyti poleminį rašinį, t. y. pateikti skirtingas nuomones svarstomu klausimu.

• Pritarti nuomonei, pavyzdžiui: Kuriantis žmogus yra gražus.• Nurodyti priežastis, kaip antai: Kodėl knygos nesensta?• Nurodyti tikslus, pavyzdžiui: Kodėl verta skaityti knygas?• Apsispręsti, kaip vertinti reiškinį, poelgį, savybę, pavyzdžiui: Ar lengva suprasti kitą žmogų?• Išaiškinti sąvoką, pavyzdžiui: Ką reiškia būti Lietuvõs žmogumi šiandien?Jeigu tema suformuluota taip, kad klausiama požiūrio į aptariamą reiškinį, atsiranda galimybė po-

lemizuoti. Pavyzdžiui, rašant tema „Ar lengva suprasti kitą žmogų?“ gali būti pateikiama argumentų už ir prieš arba atsakoma tik teigiant ar tik neigiant. Polemika – viešas ginčas kuriuo nors klausimu.

• Nuspręskite, ką norėsite įrodyti, kokia bus pagrindinė rašinio mintis.• Suskaidykite pagrindinę mintį į teiginius.• Parašę teiginius pasitikrinkite, ar jie atsako į temos klausimą.• Raskite teiginius pagrindžiančių argumentų, įvertinkite, ar jie tinka temai, ar įrodo tiek teiginį, tiek

pagrindinę mintį, ar yra įdomūs ir įtaigūs.

1. Kokia yra rašinio struktūra?2. Kas yra tema, problema, pagrindinė mintis? Pateikite pavyzdžių.3. Kokie svarbiausi samprotavimo požymiai?4. Kas yra polemika? Argumentuokite.5. Ką nurodo rašinių antraštės? Pagrįskite pavyzdžiais.

Reikia tiksliai suformuluoti ne tik pagrindinę rašinio mintį, bet ir kiekvienos pastraipos teginius (įro-domąsias tezes).

Teiginio teisingumas įrodomas į rišlų tekstą susietais detalizuojamaisiais sakiniais, argumentais. Deta-lizuojamieji sakiniai paprastai pateikia pavyzdžių, faktų, nurodo priežastis ir pan. Teiginiai pagrindžiami argumentais. Argumentãvimas – argumentų pateikimas, įrodymas.

Argumeñtas – įrodomąją tezę pagrindžiantis teiginys.Argumentai gali būti loginiai – apeliuojama į adresato protą, emociniai – veikiami jausmai, esteti-

niai – žadinama vaizduotė. Rinkdamasis argumentus autorius siekia įtikinti teiginio teisingumu arba pa-veikti adresato jausmus, įsitikinimus, formuoti nuomonę. Argumentuojant ne tik įrodomas teiginys, bet ir atskleidžiamas autoriaus požiūris į aptariamą dalyką.

Argumentų rūšys ( žr. 1 pamoką).


1. Pasirinkite vieną iš pamokoje pateiktų rašinio antraščių ir taikydami keturių kampų meto-

dą parašykite planą: suformuluokite pagrindinę mintį, teiginius, nurodykite juos pagrindžiančius

argumentus ir parašykite išvadą.

1.1. Savo darbus pristatykite klasei.1.2. Įvertinkite kitų grupių darbus 0–3 taškais pagal šiuos kriterijus:

Pagrindinė mintis aiški 3 – 2 – 1 – 0

Teiginiai atsako į temos klausimą 3 – 2 – 1 – 0

Argumentai pagrindžia teiginius 3 – 2 – 1 – 0

Išvados apibendrina visą rašinį 3 – 2 – 1 – 0

2. Pažymėkite, kurie teiginiai tinka, kurie netinka temai „Kokios išminties moko pasakos?“ Paaiš-kinkite, kodėl.

– Pasakas kūrė paprasti žmonės ir jas perduodavo iš lūpų į lūpas.– Pasakos skatina tikėti, kad visus sunkumus įmanoma įveikti.– Pasakos moko siekti tikslo.– Pasakos teigia, kad apie kitus reikia spręsti ne pagal išorę, bet pagal vidų.– Pasakų siužetai moko žmones būti tolerantiškus.– Pasakų herojai skirstomi į gerus ir blogus.– Laimėti gali net ir silpnas žmogus.– Pasakose saugoma žmonijos patirtis.

3. Padiskutuokite tema „Už ką atsakingas šiuolaikinis žmogus?“ Aptarkite, kokiuose šalti-

niuose ieškosite argumentų savo mintims pagrįsti. Taikykite „minčių lietaus“ ar „minčių žemėla-

pio“ būdą. Parašykite tris rašinio tezes.

iV sKYRiUs

Greta Tunberg kalba 2019 m. rugsėjo 27 d. eitynėse už klimatą, Monrealis, Kanada.

166

Pastraipa skiriasi pagal atliekamą funkciją tekste. Įžangos pastraipa supažindina su teksto tema, tikslu. Dėstymo pastraipa perteikia dalį viso teksto informacijos, nagrinėja vieną temos aspektą. Apibendrinimo pastraipa reziumuoja viso teksto mintis, pateikia išvadą.

Pastráipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, – yra teksto struktūros ele-mentas. Kiekviena pastraipa pradedama rašyti naujoje eilutėje ir atitraukiant nuo krašto.

Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, vadinamas pagrindiniu (teminiu) pastraipos sakiniu – teginiu. Pagrindinė pastraipos mintis gali būti ne tik pradžioje, bet ir viduryje ar pabaigoje pasakoma kaip išvada. Rašinio temos pavadinimas negali būti teminis pastraipos sakinys. Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti, todėl jie vadinami áiškinamaisiais, arba įródomaisiais, sakinias.

Pastraipa turėtų būti baigiama apibeñdrinimo, arba apibeñdrinamuoju, sãkiniu. Jis dar yra vadi-namas švada, arba ùžsklanda. Šis sakinys apibendrina viską, kas buvo kalbėta pastraipoje, kyla ne tik iš teminio sakinio, bet ir iš jo aiškinimo. Šis sakinys gali sieti su toliau einančia pastraipa.

Pastraipos struktūra

Pastraipų struktūros gali būti įvairios.

Dedùkcinė1 pastráipa

Dedukcinėje pastraipoje pirmiausia keliama prielaida, kas nors teigiama, samprotaujama, pagrindžia-ma argumentais, įrodoma ir apibendrinama.

Kokia gali būti pastraipų kompozicija?

3. Tekstų pastraipos arba fragmentai ir jų kompozicija

TeiginysAiškinimas

ArgumentaiApibendrinimas, išvados

Išvada

Žmogui svarbu palikti savo pėdsaką gyvenime.

Igno Šeiniaus kūrinio veikėjas papasakoja stu-dentui savo išgyvenimus tikėdamasis, kad šis juos aprašys.

Menas gali įamžinti žmogaus gyvenimo istoriją.

PavyzdysTeiginys

1 Dedùkcija – 1) išvadų gavimas iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles; 2) dedukcinio samprotavimo būdu gautos išvados.


Indùkcinė1 pastráipa

Indukcinėje pastraipoje pirmiausia pateikiama argumentų, pavyzdžių, tada iš jų daromos išvados.

AiškinimasArgumentai

Išvados Teiginys

Teiginys

„Gal pasidarys kiek lengvėliau, kad tu mane išgirsi, atjausi nors truputį. Per daug jau mane vieną ta uola slegia, per daug kamuoja – vargina.“

Pasidalytas skausmas tampa lengvesnis.

Svarbu atjausti kitą net tada, jei negali padėti.

IšvadosPavyzdys

Rašymas pagal analògiją

Rašant pagal analogiją gretinami du dalykai. Jie gali būti susiję tiesiogine arba perkeltine prasme.

1 objektas

Liaudies pasaka apie auksinę žuvelę.

2 objektas

Neriboti šiuolaikinio žmogaus troškimai.

Pastraipa turi būti vientisa, joje neturi būti nieko, kas nesusiję su teminiu sakiniu. Mintys turi būti dėstomos nuosekliai, logiškai. Ir vidinė pastraipos struktūra, ir visas tekstas turi būti rišlūs. Rašytinė-je kalboje tekstą sieja leksinės ir gramatinės priemonės: dalelytės, jungtukai, įvardžiai, įterpiniai, kartojimas, sinonimai, žodžių tvarka, sakinių paralelizmas, elipsės. Jungtukai padeda išreikšti sakinių santykius: lygiavertiškumo (ir), priešpriešos (o, bet, tačiau), pavaldumo (kad, kuris, nors). Dalelytės atsklei-džia autoriaus požiūrį į aptariamą dalyką. Vartojant įvardžius išvengiama kartojimo. Įterpiniai padeda tiks-liai išreikšti loginius minties ryšius.

iV sKYRiUs

1 Indùkcija – samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių.

KlausimasTeiginys

LiteratūrospavyzdysAiškinimas

O tikroji tėvynės meilė? Be abejo, tai prisirišimas prie visko, kas sava – kalbos, tradicijų, gyvenimo būdo, kultūros, savo krašto gamtovaizdžio, savosios žemės. Nežinau, ar kas gražiau negu Maironis yra apie tai kalbėjęs: „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, / Kame nuo amžių tėvai gyve-no...“; „Mylėk jos kalbą, senovės būdą...“; „Mylėk prabočių kapus garbin-gus...“ <...> Tai ir blaivus žvilgsnis į savo tautos būtį, pastanga suprasti jos istoriją ir dabartį.

168

Polemika

Apibendrinimas

Tai nėra tautos idealizacija, bet pastanga suvokti, kas tautoje yra gera, remtina, ugdytina, o kas silpna, ydinga, keistina. Tai pasiryžimas visas savo jėgas – protą, sugebėjimą, darbą – skirti tautos labui, kad ji būtų dora, šviesi, sveika, turtinga, kad kiekvieno tautos žmogaus gyvenimas galėtų būti vertingas, atitinkantis jo žmogiškąjį orumą.

Argumentuojant reikia nurodyti informacijos šaltinį, kuriuo remiamasi, kieno mintys cituojamos.Nuo savo aiškinimo pereinant prie pavyzdžių galima vartoti specialius įvadinius žodžius, kaip antai:

kaip yra pasakęs N ..., N nuomone ..., N tvirtina (teigia, sako, liudija, kalba), kad ... ir t. t.Baigus cituoti ir pereinant prie savo teksto reikia vartoti siejamuosius žodžius, pavyzdžiui: iš šių pa-

vyzdžių (faktų, žodžių) matyti, kad ... ir pan.Argumentų, citatų neturi būti per daug. Citatos neturi būti per ilgos, reikia vengti kartoti tas pačias

mintis ar iškraipyti prasmę.

Indukcinės pastraipos pavyzdys

Kultūros pavyzdysSiejimo žodžiaiSiejimasSamprotavimas

Pagrindinė mintis

Išvados

Lietuvõs metraščio duomenimis , legendinių valdovų dinastijos atstovų laidojimo vietose būdavo statomi stabai. Šiems supuvus, toliau būdavo gerbiami jų vietoje išaugę medžiai; atrodo , tokius medžius garbindavo

konkrečios apylinkės gyventojai. Tarkim, didysis kunigaikštis Kukovaitis savo motiną Pajautą palaidojo ant Žãslių ežero kranto, pastatė ten jos stabą, o šiam supuvus apylinkių gyventojai garbino ten išaugusias liepas. Taigi medžiai galėjo įeiti ir į valdančiosios dinastijos kulto (nekrokulto) sistemą. Medis, augęs šventvietėje (dažniausiai ąžuolas), tapdavo orientacijos ašimi tam tikros teritorijos gyventojams. Tokią pačią funkciją atlikdavo ir šventos giraitės.

Gintaras Beresnevičius, Lietuvių religija ir mitologija

Dedukcinės pastraipos pavyzdys

TeiginysAktualumasAiškinimasProblemaAsmeninė kultūrinėpatirtis

Išvados

Šventė – tai vienas pagrindinių priartėjimo prie sakralybės momentų, šiandien apimantis ir trumpalaikių atostogų, ir švaistūniškus pirkimo malonumus. <...> Šventė yra pasaulio atkūrimo ar perkūrimo laikas, kai atgimsta pirmapradės pasaulį generavusios struktūros, antgamtis ver-žiasi šion pusėn ir išsiveržia, tačiau visos šventės, išskyrus gal kai kuriuos provincijos vienkiemius, apžergtos reklamos, televizoriaus, pirkimo. Paskutinis skaidrus kristalas – Vėlinės, per kurias kapinėse realiai išgyve-namas susitikimas su mirusių artimųjų kitabūte ir kurių nenugalėjo jokie sovietmečiai. Tačiau ir Vėlinės tampa Helovinu, su plastmasiniais danti-mis ir sparnais grūdančiu pašalin susitikimo su kitabūte reikalaujančią rimtį. Manau, šios Vėlinės gal kokios priešpaskutinės, kai jų nepersve- ria abejotini džiugaus pirkimo, šokių ir bulimijos malonumai. Vėlinės


Apibendrinimas išmušamos, kaip kad staigiai net nereflektavus prekybos centrai iš Baž-nyčios išmušė Kalėdų kontrolę.

Gintaras Beresnevičius, Sakralybės turinio metamorfozės postmoderno epochoje. Komparatyvistinis požiūris

Nežinomus žodžius išsiaiškinkite http://lkiis.lki.lt/

1. Kokia gali būti pastraipos kompozicija?2. Koks turi būti teminis pastraipos sakinys? Apibūdinkite.3. Kokios leksinės ir sintaksinės priemonės padeda kurti rišlų tekstą? Pagrįskite pavyzdžiais.

1. Perskaitykite pastraipą ir atlikite 1.1–1.5 užduotis.

Tai, kad prieš gerą dešimtmetį visuotinio atšilimo grėsmę geriausiai suvokė toli gražu ne patį aukščiausią materialinės gerovės lygį pasiekusios šalys, Ingleharto1 teorijos nepaneigia, bet ją šiek tiek modifikuoja. Vakarų žmonių rūpestis dėl aplinkos kyla tik tuomet, kai elementariu išgyvenimu jau yra pasirūpinta, o besivystančia-me pasaulyje ekologija yra neatskiriama nuo materialinės gerovės. Amerikiečiai ir europiečiai „Zero Waste“2 atranda tik susivokę, kad pasaulis skęsta šiukšlėse, o Chico Mendesas3, pats būdamas paprastas darbininkas, dar aštuntajame dešimtmetyje kovojo už tai, kad kaučiukas iš Amazonės medžių būtų išgaunamas tvariais, tradiciniais būdais, siekdamas apginti šiam tradiciniam amatui gyvenimą paskyrusių žmonių materialinę ge-rovę. Šylantis klimatas kai kuriems reiškia, kad šiais metais nepavyks nuvykti į mėgstamą slidinėjimo kurortą, o miniatiūrinių Panãmai priklausančių Kuna Jalos salų gyventojams – tai padažnėjusios audros, sugriauti na-mai ir mokyklos, stichijos suniokotos dirbamos žemės.

Pagal Marijos Sajekaitės str. Kas motyvuoja rūpintis aplinka?

1.1. Išrašykite teminį pastraipos sakinį.1.2. Nurodykite, kokiais argumentais autorė pagrindžia teiginį. Įvertinkite, ar jie tinkami ir įtaigūs,

argumentuokite, kodėl taip manote.1.3. Nubraižykite pastraipos schemą.1.4. Parašykite dar du teiginius tema „Kas motyvuoja rūpintis aplinka“ ir parinkite jiems argumentų.1.5. Pasirinkite skirtingų struktūrų pastraipas ir nubraižykite schemas, kaip komponuosite savo

tekstą.

2. Parašykite 120–150 žodžių samprotavimo pastraipą tema „Tolerancija – tai išmėginimas“.

2.1. Parašę paraštėje pažymėkite teiginį (T), problemą (P), argumentus (A), išvadą (I). Pabraukite siejamuosius žodžius.

2.2. Pasitikrinkite: ar atsakėte į temą? ar teiginys sklandus ir aiškus? ar problema aktuali? ar argu-mentai įrodo teiginį? ar išvada apibendrina tai, apie ką kalbėjote? ar tekstas rišlus? ar jį įdomu skaityti? ar nėra gramatikos, rašybos, skyrybos klaidų?

iV sKYRiUs

1 Ronaldas Inglehartas – JAV politologas. 2 „Zero Waste“ – „gyvenimas be šiukšlių“. 3 Chico Mendesas – Brazlijos aplinkosaugininkas.

170

Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai

Lietuvių kalboje yra daiktavardžių, nekaitomų skaičiais. Tai abstraktieji daiktavardžiai (baimė, garbė, laimė, nerimas, žydėjimas ir kt.), ligų pavadinimai (gripas, sloga, tymai ir kt.), vėjų pavadinimai (pietys, rytys, šiaurys, vakaris ir kt.), tikriniai daiktavardžiai (Vlnius, Nẽmunas, Šiaulia, Kėdáiniai ir kt.), medžiagų pavadi-nimai (arbata, cukrus, auksas, miltai ir kt.).

Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai gali turėti abiejų skaičių formas, bet tarp jų yra reikšmės ar stilistinis skirtumas. Daugiskaita gali būti vartojama norint pabrėžti gausumą, intensyvumą arba rūšių įvairovę, pa-vyzdžiui: Devyni prakaitai išpylė. Prekiauja visokiomis arbatomis, aliejais. Pasklido giesmė po tą šalį toli, / Kur Nẽmuno vandenys bėga.

Giminės vartojimas


Vyriškosios giminės daiktavardžiai vartojami profesijoms, pareigoms, rangams ir pan. apiben-drintai reikšti:

Sesuo gavo Lietuvõs Respùblikos piliečio pasą. Ma-rija Gimbutienė įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Moterims pavadinti pagal pareigas, profesijas, teisinį statusą, rangus, titulus, mokslo laipsnius, pedagoginius vardus, kvalifikacinius laipsnius ir pan. vartojami moteriškosios giminės daikta-vardžiai:

Direktorė Ramunė Ramunienė, sekretorė Eglė Eglaitė, profesorė Lina Lineikienė dalyvavo pasitarime.

Daiktavardžius, sakinyje einančius tarinio vardi-ne dalimi arba priedėliu, reikia derinti gimine su kitu daiktavardžiu:

Lietuvà yra Euròpos Sjungos narė.

Nevartotinas būdvardžių ir būdvardiškųjų žodžių galininkas ir įnagininkas bevardės giminės reikš-me:

Prisiminkime, kas gera. Neišsprendžiau paskutinio uždavinio, visa kita atlikau gerai. Džiaugiamės tuo, kas pasiekta.

Mėnesio dienai nusakyti vartojama kelintinių skaitvardžių ir įvardžio kelinta moteriškosios giminės forma:

Kelinta šiandien? Šiandien kovo penkiolikta.

Įvardis keletas ir kuopiniai skaitvardžiai neturi moteriškosios giminės:

Po keleto valandų lietus liovėsi. Penketui klasių nupirko naujus suolus.

4. Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas. Giminė. skaičius

Kokių taisyklių laikytis parenkant žodžio giminę, skaičių, pagrindinius ar dauginius skaitvar-džius?


Vienaskaitos ir daugiskaitos vartojimas


Vienaskaita vartojama, kai abstraktusis daik-tavardis reiškia neskaidomus, neskaičiuojamus daiktus ir yra vienaskaitinis:

Jų vaikystė buvo skirtinga.

Daugiskaita vartojama reiškiant renginių, vietų ir pan. pavadinimus, susijusius su vienos rūšies daiktų sankaupa:

Rudens puokščių paroda. Pirmokų piešinių paroda.

Daugiskaita vartojama neapibendrintai reiš-kiant augalų, gyvūnų ir pan. rūšį:Vienaskaita vartojama reiškiant rūšies pavadini-mą, kalbant apibendrintai:

Peršalus reikia gerti čiobrelių žiedų arbatos.Parduodami karpiai.Vyturėlis parskrenda anksčiausiai iš visų paukščių.

Daugiskaita vartojama neapibendrintai reiš-kiant daugiau nei vieną asmenį:Vienaskaita vartojama kalbant apibendrintai:

Laida skirta įvairaus amžiaus klausytojams.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šeimininkės vadovas.

Daugiskaita vartojama kalbant apie šventes, dienas, progas, susijusias su tam tikra žmonių grupe:Vienaskaita vartojama apibendrinta simboline reikšme:

Spalio 5-oji – Mokytojų diena.

Motinos diena. Tėvo diena.

Vienaskaita vartojama, kai daiktavardis eina su žodžiais profesija, amatas, specialybė ir pan.:

Įgijo gydytojo profesiją. Pasirinko buhalterio spe-cialybę.

iV sKYRiUs

Pagrindinių ir dauginių skaitvardžių vartojimas


Su daugiskaitiniais daiktavardžiais ir tais daiktavardžiais, kurių daugiskaitos formos žymi porinius ar sudėtinius daiktus, vartojami dauginiai skaitvardžiai (nuo 1 iki 9) ir įvardžiai abeji, abejos, keleri, kelerios:

Kartu mokėmės ketverius metus. Laimėjo abejas rungtynes. Kelerios durys buvo užrakintos.

Su skaičiais kaitomais daiktavardžiais vartoja-mi pagrindiniai skaitvardžiai:

Susitiko po keturių mėnesių ir dviejų savaičių.

1. Kokie įsidėmėtini vyriškosios ir moteriškosios giminės vartojimo atvejai?2. Kada reikia rinktis vienaskaitą, o kada daugiskaitą? Pagrįskite pavyzdžiais.3. Kada vartojami dauginiai skaitvardžiai? Argumentuokite.

1. Baikite rašyti suskliaustus žodžius, skaitmenis parašykite žodžiais. Sutartiniais ženklais pa-žymėkite reikšmines savo parašytų žodžių dalis. Paaiškinkite, kodėl parinkote tokią įvardžių ir

skaitvardžių morfologinę formą.

1. Prezidentas renkamas (5) metams. 2. Paskelbti (2) savivaldybių rinkimų rezultatai. 3. Per (3) minutes krepšininkas pelnė (5) taškų. 4. Komanda laimėjo (4) rungtynes iš eilės. 5. (Kel ) rungtynėse nedalyvavo dėl

172

traumos. 6. Po (kel ) metų vėl susitiko. 7. Šis automobilis turi (3) dureles. 8. (Ab ) dirbtuvėse yra po (9) medžio apdirbimo ir po (6) metalo apdirbimo stakles. 9. Teatras grįžo iš (2) gastrolių. 10. Brolis (7) metais jaunesnis už jį. 11. Emigracijoje praleido (23) metus.

2. Parašykite reikiamas žodžių dalis. Paaiškinkite, kodėl vartojote vyriškosios ar moteriškosios

giminės formas.

1. Susirinkime nebuvo kelet mergaičių, jos buvo išvyk į konkursą. 2. Mokyklos direktor Ona Petaitie-nė įteiks padėkos raštus. 3. Sesuo gavo magistr diplomą. 4. Buhalter Julė Lapinskienė ir sekretor Rimas Onaitis buvo išėj į pasitarimą. 5. Susitik draugės ilgai kalbėjosi. 6. Mokslininkei suteiktas garbės daktar vardas. 7. Docent Liuka Pitanienė dirba antradieniais. 8. Mokslų daktar Rita Junitytė atliko aplinkos taršos tyrimą. 9. Mama eina vyresn mokslo darbuotoj pareigas. 10. Magistrant Viltė Misgiraitė skaitė praneši-mą. 11. Jaunesn specialist Žiedė Svaigauskaitė konsultuoja po pietų. 12. Skelbiamas konkursas socialin pedagog pareigoms eiti. 13. Socialin darbuotoj Urtė Eglienė dirba kasdien.

3. Parašykite UNESCO minimų dienų pavadinimus. Paaiškinkite, kuriais atvejais pavadinimuose

vartojama vienaskaita, kuriais – daugiskaita. Nurodykite, kada yra šios dienos minimos.

1. Gruodžio 10 d. – Žmo teis diena. 2. – Tarptautinė migrant diena. 3. – Pasaulinė mokytoj die-na. 4. – Tarptautinė jaunim diena. 5. – Pasaulinė vandenyn diena. 6. – Tarptautinė pasaulio vieti- n taut diena. 7. – Tarptautinė švies diena. 8. – Tarptautinė moter diena. 9. – Tarptautinė gim- t kalb diena. 10. – Tarptautinė holokaust auk atminimo diena.

https://unesco.lt/apie/unesco/unesco-minimos-dienos

4. Pasirinkite temą ir parenkite pristatymą. Pristatydami darbus aptarkite gramatinių formų

vartojimą pavadinimuose.

A. Penkios įdomiausios mokykloje (mieste) buvusios ar tebevykstančios parodos.B. Penki įdomiausi mokykloje rengiami konkursai.C. Penkios nykstančios Lietuvõs augalų rūšys.D. Lietuvojè žiemojantys paukščiai.E. Penki Lietuvojè populiariausi vaistiniai augalai.


Vaistinis čiobrelis Paukštvanagis

173

Įvardžiuotinė forma vartojama pabrėžiamajai daikto ypatybei reikšti, pavyzdžiui: didžioji salė, naujieji kaimynai ir kt.

Įvardžiuotinių formų vartojimas


Įvardžiuotinė forma vartojama rūšiai reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose:

kramtomoji guma, nekilnojamojo turto agentūra, Aukščiausiasis Teismas, vyriškoji ir moteriškoji giminė ir kt.

Švenčių, istorinių įvykių pavadinimai su skaitvardžiais nusakomi įvardžiuotine forma:

Vasario šešioliktoji, Antrasis pasaulinis karas ir kt.

Terminuose vartotina įvardžiuotinė būdvardžių forma:

Naujieji amžiai, Senasis Pasaulis, Trečiosios šalys ir kt.

Įvardžiuotinė forma vartojama išskiriamajai daikto ypatybei reikšti, kai būdvardis ar dalyvis yra sudaiktavardėjęs:

Suaugusiųjų mokymo centras, atsiskaityti grynai-siais ir kt.

Vartojama būdvardžių su priesagomis -(ut)inis, -ė, -(ur)inis, -ė neįvardžiuotinė forma išskiriamajai daikto ypatybei reikšti sudėtiniuose terminuose:

apatinis žandikaulis, viduriniai amžiai ir kt.

Vartojama neįvardžiuotinė forma dalyvių, kurie įeina į išskirtinį ar išplėstinį pažyminį:

Įvardžiuotinė forma vartojama, kai pažyminys neišplėstinis:

Studentai, dabar išvykę į praktiką, įskaitą lai-kys vėliau. Šalį valdanti partija paskelbė savo programą.

Laimėjo valdančioji partija.

Laipsnių vartojimas


Jei būdvardiškasis žodis laipsniuojamas, netinka laipsniams nusakyti vartoti žodžius labiau, la-biausiai. Laipsnių formos padaromos su priesa-gomis -esnis, -ė, -iausias, -a:

Žiema šiemet panašesnė į rudenį.Juokingiausia, kad jo niekas neatpažino.

Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai (ne) daugiau, (ne) mažiau vartojami su lyginimą reiškiančiomis dalelytėmis kaip, nei, negu:

ne daugiau kaip dešimt kilogramų,mažiau nei pusė mokinių ir kt.

5. įvardžiuotinės formos. Laipsniai. Laikai ir nuosakos. sangrąžinės formos

Kokių naujų reikšmių žodžiams suteikia gramatinės formos ir kaip jas pasirinkti?

iV sKYRiUs

174

Sangrąžinių formų vartojimas


Vartojama ne sangrąžinė forma, o neveikia-mosios rūšies forma, kai veiksmas negali vykti savaime:

išnuomojamas butas, numatomas atšalimas, parduodamas namas, rašoma nosinė raidė, lengvai skaitoma knyga, statoma parduotuvė, atidaroma paroda ir kt.

Sangrąžinė forma vartojama į save nukreiptam arba tarpusavio veiksmui, savaiminiam veiksmui ar būsenai reikšti:

puošiasi naujais drabužiais, pykstasi su kaimynu, atsidarė durys, šiąnakt nesimiegojo ir kt.

Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartojimas


Vartojama sudėtinė tariamosios nuosakos forma tariamam, neįvykusiam praeities veiksmui reikšti:

Jeigu būtų važiavę mažesniu greičiu, avarija nebūtų įvykusi.

Nevartotini jungtukai kad ir jei su bendratimi tikslui ir priežasčiai reikšti – vartojamos kons-trukcijos su tariamąja nuosaka ar būsimuoju laiku:

Kad gaučiau gerą pažymį, turėjau pasimokyti.Kad pasiektume tikslą, turime būti atkaklūs.Jei tikėsime (tikėtume) prognozėmis, orai nesikeis.


1. Kada tinka vartoti įvardžiuotines formas? Pagrįskite pavyzdžiais.2. Kaip sudaromi laipsniai?3. Kokią reikšmę turi sangrąžinės formos? Pateikite pavyzdžių.4. Kuo įsidėmėtina tariamosios nuosakos vartosena? Argumentuokite.

1. Parašykite žodžių junginių su veiksmažodžių sangrąžinėmis arba nesangrąžinėmis formomis,

paaiškinkite jų vartojimą.

1. Uždavinio atsakymą (gauti, gautis). 2. Žemė po lietaus (gauti, gautis). 3. Garsai (tarti, tartis), o raidės (ra-šyti, rašytis). 4. Žodis „klausimas“ (kirčiuoti, kirčiuotis) pagal pirmąją kirčiuotę. 5. Parduotuvė (uždaryti, užsida-ryti) aštuntą valandą. 6. Kiek (gauti, gautis) tris padauginę iš trijų? 7. Kaimynai (statyti, statytis) namą. 8. Kur (parduoti, parsiduoti) kompiuteriai?

2. Parašykite tinkamas veiksmažodžių formas, pagrįskite savo pasirinkimą.

1. Jei (kalbėti) atvirai, šito nesitikėjome. 2. Jei jūs (pasimokyti), rezultatai (būti) geresni. 3. Kad (patekti) į koncertą, bilietus pirko iš anksto. 4. Jei (nebūti sušalti), nebūtų susirgusi. 5. Kad (įtikinti), argumentuokite. 6. Jei (būti žinoti), kad lis, būčiau pasiėmęs skėtį.

3. Parinkite tinkamą žodį, nurodykite, kokią taisyklę taikėte.

1. Apsigyveno (viršutiniame / viršutiniajame) aukšte. 2. Pasirašė (vyriausias / vyriausiasis) buhalteris. 3. Koks (mobilaus / mobiliojo) telefono numeris? 4. Mama baigė (septintą / septintąją) (vidurinę / viduriniąją) mokyklą.

175

5. Išaugo (smulkus / smulkusis) ir (vidutinis / vidutinysis) verslas. 6. Žmonės, (turintys / turintieji) (nekilnojamo / nekilnojamojo) turto, jautėsi saugūs. 7. Kovo (vienuolikta / vienuoliktoji) svarbi kiekvienam lietuviui diena. 8. (Sergančių / Sergančiųjų) gripu sumažėjo. 9. (Kramtomą / Kramtomąją) gumą išmeskite į šiukšliadėžę.

4. Parašykite sakinius pavartodami konstrukcijas su aukštesniuoju ar aukščiausiuoju laipsniais.

Paaiškinkite, kaip laipsniai sudaromi.

1. Ąžuolui (daug, tūkstantis, metai). 2. Nauja sistema (sudėtinga, prieš tai, buvusi). 3. Šis dainininkas (po-puliarus, anksčiau, dainavęs). 4. Šie vaistai (veiksmingi, anksčiau, vartoti). 5. (Keista), kad niekas nematė. 6. Kelionė truko (ilgai, du, mėnesiai). 7. Dviratis kainavo (brangiai, riedučiai).

5. Istorijos, geografijos, biologijos vadovėliuose raskite po tris pavyzdžius su įvardžiuotinėmis for-

momis. Nurodykite, kodėl jos vartojamos.

Žodžiai sakinyje gali būti susiję vienas su kitu prijungmo (matau namą), sujungmo (kėdės ir stalai) ir tarpùsavio ssajos (lietus lyja) ryšias. Prijungimo būdai yra trys: derinimas (šilta diena), valdymas (rašo laišką) ir šliejimas (smarkiai lyja).

Vadymas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis pagal savo reikšmę prisijungia tam tikro linksnio priklausomuosius žodžius arba linksnį su prielinksniu, pavyzdžiui: laukia (ko?) auto-buso, vadovauja (kam?) klasei, mėgstu (ką?) medų, domisi (kuo?) sportu, pyksta (ant ko?) ant savęs ir pan. Kartais žodžiai valdo kelis linksnius, kaip antai: perka (ką?) knygą (kam?) seneliui ir pan.

Veiksmažodžiai sakinyje reikalauja tam tikro linksnio arba linksnio su prielinksniu.

Veiksmažodžiai, vartojami su kilmininko linksniu arba kilmininko linksniu su prielinksniu

Konstrukcijos Pavyzdžiai

atsiprašyti ko? (atsiprašyti ką?) atsiprašė draugo (draugą)

aukotis dėl ko? aukojosi dėl vaikų

daugėti ko?Taip pat su gausą žyminčiais būdvardžiais dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ko?

daugėja skundųdosnus dovanų, gausus pažadų, turtinga iškasenų

ginčytis (ginčas) dėl ko? ginčijasi dėl tvarkos

6. Veiksmažodžių valdomi linksniai. dalies kilmininkas

Kurie veiksmažodžiai valdo linksnius?

iV sKYRiUs

176


gintis nuo ko? ginasi nuo priešų

įsigyti, gauti, skolintis, pirkti iš ko? įsigijo iš kaimyno

klausti ko? (klausti ką?) klausia mokytojo (mokytoją)

mažėti ko? mažėja klaidų

prašyti ko? (prašyti ką?) prašyti mamos (mamą)

prieiti prie ko? (prieiti ką?) priėjo prie išvados (išvadą)

reikalauti ko? iš ko? reikalauja tvarkos / iš studentų

siekti ko? siekti tikslo

vykti ko? (vykti su kuo?)teatras išvyko gastroliųatvyko oficialaus vizito (su oficialiu vizitu)

prisitaikyti prie ko? prisitaikyti prie aplinkybių

Kilmininko vartojimas su neigiamais veiksmažodžiais


Galininkiniai veiksmažodžiai, vartojami su neigi-niu ne-, reikalauja kilmininko linksnio – tai neigi-nio kilmininkas:Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)va-dinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida:

pasiekė tikslą – nepasiekė tikslorado atsakymą – nerado atsakymo

Jį laikė dingusiu.

Dalies kilmininkas

Taisyklė Pavyzdžiai

Neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti vartotinas dalies kilmininkas:

nupirk pieno ir duonos, mamai dovanojome gėlių

Veiksmažodžiai, vartojami su naudininko linksniu


atsakyti, atsakomybė, atsakingas kam?atstovauti kam?daryti poveikį, veikti, daryti įtaką kam?dėkoti kam?skirti dėmesį kam?skųstis kam?

jautėsi atsakingas tėvamsatstovavo Letuvaidarė įtaką aplinkiniamsdėkoja artimiesiemsskyrė dėmesį kultūraiskundėsi tėvui


Veiksmažodžiai, vartojami su galininko linksniu


atitikti ką?atsiprašyti ką? (ko?)įsimylėti ką?klausti ką? (ko?)kreipti dėmesį į ką?kreiptis į ką?panašus į ką?pasiekti ką?sutelkti dėmesį į ką?linkti į ką?

pasirinkimas atitiko svajonęatsiprašyti kaimyną (kaimyno)įsimylėjo bendrakursęklausti draugą (draugo)kreipia dėmesį į pastabaskreipėsi į teismąpanašus į motinąpasiekti tiksląsutelkė dėmesį į mokymąsilinkęs į mokslą

Veiksmažodžiai, vartojami su įnagininko linksniu


domėtis kuo? domisi istorija

rūpintis kuo? rūpinasi artimaisiais

Kiti aktualūs linksnių vartojimo atvejai


tikėti (pasitikėti) kuo?

Kalbant apie Dievą gali būti vartojamas galinin-kas, galininkas su prielinksniu, įnagininkas – tikėti ką? į ką? kuo?, tikėjimas į ką? ko?:Su neiginiu vartojamas kilmininkas:

tikiu sėkme, pasitikiu tavimi

tikėti Dievą, į Dievą, Dievutikėjimas į Dievą, DievoDievo tikėjimasnetikėti Dievo

Naudininkas su bendratimi vartojamas paskir-čiai reikšti:

Pasiimk krepšį pirkiniams sudėti.

Kilmininkas vartojamas veikėjui reikšti, netinka vartoti įnagininką:

Šalis užimta priešo pajėgų.

Konstrukcija su kieno pagalba vartojama kalbant apie asmenų pagalbą: Priemonei reikšti vartotinas įnagininkas, prie-linksninė konstrukcija su kuo ar pan.:

Dingusį šuniuką radome su kaimynų pagalba.

Daiktavardžių nemažai pasidaroma su priesago-mis.

1. Kurie veiksmažodžiai valdo kilmininką? Pateikite pavyzdžių.2. Kurie veiksmažodžiai reikalauja naudininko linksnio? Pagrįskite pavyzdžiais.3. Kurie veiksmažodžiai valdo galininką? Pateikite pavyzdžių.4. Ką reiškia dalies kilmininkas?

iV sKYRiUs

178

1. Įrašykite galūnes. Pabraukite veiksmažodį su jo valdomu linksniu. Parašykite dar po vieną žodžių

junginį arba sakinį su užduotyje vartojamais veiksmažodžiais.

1. Atstovavo mokykl olimpiadoje. 2. Pripildė balioną duj . 3. Atitiko konkurso reikalavim . 4. Rudenį gausėja peršalim . 5. Pasiekė pergal . 6. Siekia nauj rekord . 7. Tėvai tiki Diev . 8. Delegacija išvyko ofi-cial vizit .

2. Žodžių junginius pavartokite neigiama forma.

Uždaryk langą, rašiau diagnostinį testą, ištaisiau klaidas, užmiršo nuoskaudas, atitinka temą.

3. Parinkite tinkamą linksnį. Pasirinkimą pagrįskite taisykle.

1. Vasarnamyje yra a) šiltas vanduo, b) šilto vandens.2. Dėl šio įvykio atsirado a) nesusipratimai, b) nesusipratimų.3. Reikalinga vadybininkė, mokanti a) užsienio kalbų, b) užsienio kalbas.4. Mano rašinyje nepasitaiko a) tokių klaidų, b) tokios klaidos.5. Auditorijoje kilo a) nauji klausimai, b) naujų klausimų.6. Žiemą mažėja a) kritulių, b) krituliai.7. Lengvai pasiekėme a) tikslo, b) tikslą.8. Žygyje patyrėme a) išbandymus, b) išbandymų.9. Atvyko ir kitų mokyklų a) mokiniai, b) mokinių.10. Mokslininkai priėjo a) vienodą nuomonę, b) vienodos nuomonės.

4. Suskliaustus žodžius pavartokite reikiamu linksniu ar linksniu su prielinksniu.

1. Po diskusijų priėjo (bendra nuomonė). 2. Atkreipkite dėmesį (kūrinio meninė kalba). 3. Mergaitė linkusi (tikslieji mokslai). 4. Ne-kreipk dėmesio (tos kalbos). 5. Greitai prisitaikė (aplinkybės). 6. Sutelk dėmesį (darbas). 7. Skir-kite daugiau dėmesio (sveikata). 8. Paklausėme kelio (nepažįstamasis). 9. Kas teisėjaus (šios rungtynės)? 10. Netinkamu elgesiu pakenkė (artimieji). 11. Šiais metais gausėja (masiniai renginiai). 12. Senovė turtinga (padavimai). 13. Buvau nustebintas (šis jo poelgis). 14. Visi buvome priblokšti (toks įvykis). 15. Kaimynai buvo nuliūdinti (nemaloni žinia). 16. Užduotį atlikau (draugo pagalba). 17. Tvarkaraščio teiraukitės (budėto-ja). 18. Paprašiau (mama) patarimo. 19. Kaimynai ginčijasi (rinkimų rezultatai). 20. Oro tarša daro įtaką (kli-matas). 21. Tauta gynėsi (užkariautojai). 22. Šalis buvo užimta (okupantai).

5. Parenkite dešimties veiksmažodžių, valdančių linksnius ar linksnius su prielinksniais, vartoji-

mo testą. Apsikeiskite su bendraklasiais testais, juos atlikite, ištaisykite ir aptarkite klaidas.


Derinamuoju pažyminiu einantys būdvardžiai arba būdvardiški skaitvardžiai, įvardžiai, daly-viai derinami su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi, linksniu, pavyzdžiui: nauja suknelė, antras susitikimas, tokie atsitikimai, tirpstantis sniegas.

Sudurtinis tarinys susideda iš jungties ir vardinės dalies. Tarinio vardinė dalis gali būti reiškiama daiktavardžiu, būdvardžiu, skaitvardžiu, įvardžiu ir dalyviu, kaip antai: Vlnius yra sostinė, oras buvo šiltas, dukart du keturi, vakaras buvo kitoks, šuo išalkęs.

7. dvejybiniai linksniai

Kodėl labai svarbu taisyklingai vartoti dvejybinius linksnius?

Dvejybinis liñksnis – nuo veiksmažodžio priklausoma dviejų vienodų linksnių konstrukcija, ku-rios antrasis narys siejamas su pirmuoju. Jis paprastai eina tarinio vardine dalimi (šuo buvo piktas) arba tarininiu pažyminiu (laiko šunį palaidą).

Dvejybiniai linksniai yra sena indoeuropiečių kalbų sintaksinės raiškos priemonė. Labai svarbu tinka-mai parinkti dvejybinį vardininką, dvejybinį kilmininką, dvejybinį naudininką, dvejybinį galinin-ką, bet ne įnagininką, kuris kartais įpainiojamas dėl slavų kalbų vartojimo įtakos.


Reiškiant būvį būdvardžiai ir būdvardiškieji žo-džiai (dalyviai, įvardžiai, skaitvardžiai) derina-mi linksniu su sakinio veiksniu arba papildiniu.Dvejybinis vardininkas:

Dvejybinis kilmininkas:Dvejybinis naudininkas:Dvejybinis galininkas:

Ji galėjo būti atidesnė.Vaikinas svajojo būti žymus.Visi nori būti laimingi.Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingo.Kiekvienam norisi būti laimingam.Senelių pavyzdys paskatino ją būti atlaidesnę.

Su veiksmažodžiais laikyti, vadinti, pripažinti, paskelbti, paskirti gali būti vartojamas įnagi- ninkas:

Šunelį laikė dingusiu. Jį vadino neatsargiu. Dai-nininką pripažino geriausiu. Juos paskelbė ne-kaltais. Mane paskyrė atsakingu.

Daiktavardžio vartojimas virsmui, tapsmui ar būviui reikšti

Daiktavardžio įnagininkas gali reikšti virsmą, tapsmą kuo nors arba laikiną būvį:Nuolatiniam būviui reikšti vartojamas daiktavar-džio vardininkas:

Svajoju būti gydytoju. Jis tada buvo sargu.

Rašytojo senelis buvo vokietis.

iV sKYRiUs

180

1. Ką vadiname dvejybiniais linksniais?2. Kokiomis sakinio dalimis eina dvejybiniai linksniai? Pagrįskite pavyzdžiais.3. Kaip nustatyti dvejybinį linksnį? Argumentuokite.

1. Atlikite 1.1–1.3 užduotis.

1.1. Įrašykite galūnes.1.2. Pabraukite dvejybinius linksnius. Nurodykite, kokiomis sakinio dalimis jie eina.1.3. Parašykite analogiškų sakinių su žodžiais kitokia, susikaupęs, mylima.

1. Jis buvo atsaking . 2. Nematėme jo atsaking . 3. Jam reikėjo būti atsaking . 4. Darbas padarė jį atsa-king . 5. Džiaugiamės juo atsaking . 6. Mes būsime atsaking . 7. Ateityje tikėjosi mūsų atsaking . 8. Mums reikės būti atsaking . 9. Tėvai išauklėjo mus atsaking . 10. Tėvai didžiuojasi mumis atsaking .

2. Įrašykite tinkamą linksnio galūnę. Nurodykite, kodėl pasirinkote tokį linksnį.

1. Tautos tapo laisv . 2. Kok buvo, tok ir liko. 3. Gera būti mylim . 4. Koncertas šventę padarė nepa-mirštam . 5. Keliautojui reikia būti atkakl . 6. Pasistenk būti atidesn . 7. Svajojo tapti žinom . 8. Nebuvau mačiusi tavęs tok susijaudinus . 9. Nereikėjo būti tok išsiblaškius . 10. Draugams palinkėjo būti ryžtin- g ir drąs . 11. Ar galima būti abejing ? 12. Išbandymai padarė mus ryžtingesn . 13. Siekdami laisvės žmonės tapo viening . 14. Būkite atsargesn gatvėje. 15. Šiose varžybose mes buvome nepralenkiam . 16. Klimatas darėsi atšiaur .

3. Padarykite žodžių junginius ir parašykite su jais sakinių. Paaiškinkite, kokią taisyklę taikėte

vartodami dvejybinius linksnius.

Būti, tapti, darytis + draugas, artimas, profesionalesnis, įsimintinas, juokinga, dailininkas.Laikyti, vadinti, pripažinti, paskelbti + nugalėtojas, pralaimėjęs, sąžiningas, netinkamas.

4. Suskliaustus žodžius ir žodžių junginius pavartokite reikiamu linksniu. Pabraukite dvejybinius

linksnius.

1. Pirmąkart mačiau draugę (tokia susirūpinusi ir sutrikusi). 2. Įsivaizduokite, kad esate (tas žmogus). 3. Kelionės daro mūsų (gyvenimas džiaugsmingesnis ir turtingesnis). 4. Pelenei kuklumas ir darbštumas padėjo tapti (mylima ir turtinga), taigi ir jos seserims vertėjo būti (kukli ir darbšti). 5. Kas jums trukdo būti (punktualus)? 6. Būkite (atviras, nuoširdus) sau ir kitiems. 7. Jums nederėtų bijoti tapti (žaismingas, emocionalus). 8. Dailės pamokos jam buvo paskata tapti dar (kūrybingesnis). 9. Senelį visi laikėme (išmintingiausias). 10. Paskutinės užduotys buvo laikomos (pati sudėtingiausia). 11. Šį patarimą manau esant (pats naudingiausias). 12. Tikė-jausi išvysti jus (toks pailsėjęs). 13. Kokios priežastys privertė jį būti (nepasitikintis ir baikštus)? 14. Smagu jaustis (laisvas ir nevaržomas). 15. Kas jį (toks) padarė? 16. Reikia mokėti būti (tolerantiškas ir mandagus). 17. Derėjo būti šiek tiek (atidesnė ir kruopštesnė). 18. Privalu būti (dėmesingas, paslaugus ir jautrus), kai artimiesiems rei-kia pagalbos. 19. Tą įvykį laikė (reikšmingiausias) gyvenime. 20. Norėjosi būti teisingai (suprastas ir įvertintas).

5. Pasirinktuose šaltiniuose raskite penkis–septynis sakinius su dvejybiniais linksniais. Paaiškinkite

dvejybinių linksnių vartojimą.


Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Veikiamasiais dalỹviais reiškiama ypatybė, kylanti iš paties veikėjo veiksmo (skaitantis žmogus), o neveikiamasiais – iš kito veikėjo veiksmo (skaitoma knyga).

8. dalyvių vartojimas

Kada rinktis veikiamuosius, o kada neveikiamuosius dalyvius?

iV sKYRiUs

Sudėtingesni veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių vartojimo atvejai


Daikto paskirčiai, rūšiai, tipui nusakyti su veikėjo ne-reiškiančiais daiktavardžiais, taip pat terminams ir pavadinimams sudaryti vartojamas neveikiamasis esamojo laiko dalyvis (kartais jį gali keisti daiktavar-džio kilmininkas ar būdvardis):

vadovaujamas darbas, raminamoji arbata, gaivinamieji (gaivieji) gėrimai, slankusis gra-fikas ir kt.

Vartojama veikiamoji rūšis, kai dalyvis turi valdomą žodį:

skrandį gydančios žolelės ir kt.

Veikiamasis būtojo kartinio laiko dalyvis (arba būdvardis) vartotinas savaiminei, be pašalinio povei-kio, specialaus įsikišimo atsiradusiai ypatybei reikšti:

padidėjęs kraujospūdis, pagreitėjusi medžia-gų apykaita, pasunkėjusios (sunkesnės) eis-mo sąlygos ir kt.

Neveikiamasis būtojo kartinio laiko dalyvis varto-jamas reikšti ypatybei, atsiradusiai dėl poveikio iš šalies ar specialaus įsikišimo:

padidinti mokesčiai, sulėtintas greitis ir kt.

Sudaiktavardėję įvardžiuotiniai dalyviai nevar-totini asmenims pagal jų darbą, amatą, profesiją, pareigas ar kokią veiklą pavadinti – vartojami daikta-vardžiai su priesagomis -ėjas, -a; -tojas, -a ir kt.

renginio vedėjas, mokyklos budėtojas ir kt.

1. Kada vartojami veikiamieji dalyviai? Pateikite pavyzdžių.2. Kada vartojami neveikiamieji dalyviai? Pagrįskite pavyzdžiais.3. Kokiomis reikšmėmis nevartojami sudaiktavardėję įvardžiuotiniai dalyviai? Argumentuokite.

1. Parinkite tinkamą dalyvį.

1. Sningant eismo sąlygos (apsunkintos / pasunkėjusios). 2. Diagnozavo (sulėtintą / sulėtėjusią) medžia-gų apykaitą. 3. Ligos priežastis – (padidintas / padidėjęs) cukraus kiekis kraujyje. 4. Įamžino (pasiaukojamą / pasiaukojantį) žygdarbį. 5. Dirba (vadovaujantį / vadovaujamą) darbą. 6. Vaišino (gaivinamaisiais / gaivi-

182

Pùsdalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmo aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo atliekamo kito veiksmo. Pusdalyvis turi veiksmažodžio, būdvardžio ir prieveiksmio ypatybių (skaitydamas, skaitydama).

Pãdalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir prieveiksmio ypa-tybių (sningant, pasnigus, pasnigdavus, pasnigsiant). Padalyvis reiškia aplinkybę, kylančią iš veiksmo, kurį atlieka kitas veikėjas.

Pusdalyvių ir padalyvių reikšmė ir vartojimas


Padalyvis žymi kito, pašalinio veikėjo atliekamą veiksmą arba savaime vykstantį šalutinį veiksmą:

Lietui lyjant, grybai dygsta.Švintant sučiulbo paukščiai.

To paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose vartojamas pusdalyvis arba dalyvis:

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad problema išspręsta.Apibendrinę išvadas galime pasakyti, kad prob-lema išspręsta.

Padalyvis vartojamas beasmeniuose sakiniuose: Apibendrinant galima teigti, kad problema išspręsta.Apibendrinus išvadas galima pasakyti, kad prob-lema išspręsta.

nančiaisiais) gėrimais. 7. Įrašė (tinkamus / tinkančius) žodžius. 8. Prisirinko (gydomųjų / gydančiųjų) auga-lų. 9. Pastatė (įspėjamuosius / įspėjančiuosius) ženklus. 10. Prieš šventes prekių paklausa buvo (padidinta / padidėjusi).

2. Iš veiksmažodžių padarykite duotiems sakiniams tinkamus veikiamosios arba neveikiamosios

rūšies dalyvius ir įrašykite į sakinius.

1. Atliko žygdarbį. 2. Paminklas už laisvę. 3. Salėje neliko vietų. 4. paskutiniame suole neišgirdo. 5. Dirbo darbą. 6. Renginį klasė neturėjo pamokos. 7. medžiaga buvo bekvapė. 8. patalpas dar-buotoja mūvi pirštines. 9. Kojų kraujagyslės . 10. Planas buvo dviem punktais.

pasiaukoti, sėdėti, organizuoti, dezinfekuoti, išplėsti

3. Parašykite asmenų pavadinimus: kaip vadinamas tas, kuris budi klasėje, veda laidą, organizuo-

ja, tarpininkauja, pirmininkauja, dirba, mokosi, žaidžia, serga.

4. Padarykite neveikiamosios rūšies dalyvių iš veiksmažodžių mėgti, įkainoti, nukainoti, nuomoti, da-

lyti, vardyti, mokyti ir parašykite su jais po sakinį.

9. Pusdalyvių, padalyvių vartojimas

Kuo skiriasi pusdalyvio ir padalyvio reikšmės ir vartojimas?



Tikslui reikšti su jungtuku kad ir sąlygai reikšti su jungtuku jei(gu) vartojama tariamoji nuo-saka, nevartotinas būtojo kartinio laiko padalyvis:

Kad išvengtų ligų, sveikai maitinosi.Jei įsigilintume į aplinkybes, daug kas paaiškėtų.

1. Kieno atliekamą veiksmą reiškia pusdalyvis?2. Ką reiškia ir kada vartojamas padalyvis?3. Kokios veiksmažodžio formos nevartotinos su jungtukais jei(gu), kad?

1. Iš suskliaustų veiksmažodžių padarykite padalyvį arba pusdalyvį, paaiškinkite jų reikšmes.

1. (Pristatyti) darbą klasei kalbėkite aiškiai. 2. Rašinį redagavau (atsižvelgti) į mokytojo pasta-bas. 3. (Parašyti) reikia pasitikrinti. 4. (Skaityti) pasižymėkite įdomias mintis. 5. (Susitikti) buvo apie ką pasikalbėti. 6. Mus vėl (matyti) seneliai labai džiaugėsi. 7. Poilsiautojai, (maudytis) būkite atsargūs! 8. Prie laužo sėdėjome (tylėti). 9. (Baigti) pranešimą galiu daryti tokią išvadą. 10. Neatsargiai (elgtis) su elek-tros prietaisais galima sukelti gaisrą. 11. Kultūringai (elgtis) gerbiate save ir kitus. 12. (Atsakyti) į klausimą nė kiek neabejojau. 13. (Gauti) kvietimą į pobūvį mandagu pranešti apie dalyvavimą. 14. (Laukti) svečių susitvarkiau namus. 15. (Ketinti) pirkti slides taupėme pinigus. 16. (Žvelgti) į ateitį kūriau naujus planus. 17. (Svajoti) apie atostogas kalbėjomės visą vakarą. 18. (Rengtis) rašiniui būtina planuoti. 19. (Argumen-tuoti) nurodykite šaltinius. 20. Kad (pasiekti) pergalę, reikėjo daug valios. 21. Jei (sakyti) atvirai, šito mes ir tikėjomės.

2. Parinkite tinkamą pusdalyvį ar padalyvį. Pagrįskite savo pasirinkimą.

1. kūrinį kilo keletas klausimų. 2. Tėčiui visokias istorijas laikas neprailgo. 3. instrukcija viską atliko greitai. 4. straipsniu, laukia dideli pokyčiai. 5. Taip mes iš eilės kelionės įspūdžius sulaukėme vi-durnakčio. 6. literatūros kūrinius diskutavome. 7. atkreipti dėmesį garsiai nusijuokė. 8. instrukcija, naudotis mobiliojo ryšio prietaisais draudžiama. 9. gauti gerą pažymį teko pasimokyti. 10. įstatymu vadovas patvirtino darbo tvarką.

Žodžiai įrašyti: pasakojant, pasakodami, nagrinėjant, nagrinėdami, norint, norėdamas, remiantis, remda-masis, vadovaujantis, vadovaudamiesi.

3. Parašykite po sakinį su padalyviais ir pusdalyviais, paaiškinkite jų vartojimą.

Grįžtant, grįždamas, grojant, grodamas, sprendžiant, spręsdamas, abejojant, abejodamas.

4. Spaudoje ar kituose šaltiniuose raskite dešimt sakinių su pusdalyviais ir padalyviais. Paaiškin-kite, kuo skiriasi pusdalyvių ir padalyvių vartojimo reikšmės jūsų rastuose pavyzdžiuose.

5. Patyrinėkite savo aplinkos kalbą, užrašykite pastebėtas gramatinių formų vartojimo klai-

das ir parenkite taisyklingos kalbos vartojimo atmintinę.

iV sKYRiUs

184

IV SKYRIAUS ĮSIVERTINIMO TESTASKAS LEMIA DARNŲ ŽMOGAUS SANTYKĮ SU APLINKA?


1. Išrašykite pabrauktus žodžių junginius, įrašykite reikiamą žodžio dalį, suskliaustus žodžius pavar-tokite tinkama gramatine forma (veiksmažodžio forma, laipsniu, linksniu, linksniu su prielinksniu

ir kt.).

Kas tas ateities aš? Daugumai žmonių lengviau save įsivaizduoti po penk nei po keturiasdešimt metų. Kuo lengviau įsivaizduoti, tuo lengviau įsijausti ir susitapatinti. Žmonės skirtingai išgyvena savo tapatumo tęstinumą. Rinkodaros profesorius Halas Heršfildas iš Niujòrko universiteto nustatė, kad (geras – aukštesn. l.) sprendimus dėl savo ateities priima būtent tie, kurie (stipriai – aukštesn. l.) tapatinasi su savimi ateityje. „Jei mane kas pakeis, tai vis tiek būsiu aš“, – tiksliai tapatumo tęstinumo idėją kadaise užrašė Andrius Mamon-tovas. O profesorius H. Heršfildas pataria dažniau fantazuoti apie save ateityje. Ženg dar vieną žingsnelį fantazijoje pabandykite paklausti įsivaizduoj ateities aš, ko jam norėt paprašyti (jūs) ar palinkėti (jūs) da-bartyje.

Kita vertus, daugybė žmonių turi gana aiškius planus ne vieniems metams į priekį. Sudar tokius planus, (svarbu – aukšč. l.) blaivus žvilgsnis į t , ką turiu dabar, ir į t , k siekiu ir k noriu pasiekti ateityje. Toliau gali sekti žingsnių, reikalingų tikslui pasiekti, dėliojimas, numat ir tai, kas padės, kai bus sunku. O sunku bus. Vis dėlto gali būti, kad dar (sunku – aukštesn. l.) bus vieną dieną suprasti, kiek metų praėjo (suktis) kasdienybėje: (dirbti) beprasmį darbą, (žiūrėti) televizorių, (tvarkyti) namus ar (bendrauti) su nuobodžiais žmonėmis. Anot psichologijos profesoriaus Arto Markmano iš Tèksaso universiteto Ostine, gyvenimui prasmę suteikia dideli dalykai, pavyzdžiui, tėvystė arba puikus jums (svarbios žinios ar įgūdžiai) įvaldymas. Tai tie dalykai, kuriems pasiekti nepakanka dienos ar savaitės. (Norėti) įgyvendinti (didžiosios svajonės), turime nuosekliai stengtis ir nemažai k atsisakyti. Bet tam, kad atsisakyt malonių dalykų šiandien, turime aiškiai žinoti, kuo tai svarbu bus rytoj, po metų ar po dešimties. 30 taškų

Pagal Linos Rasimaitės str. Pakeisk savo gyvenimą

2. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotį.

2.1. Kokia teksto tema? 1 taškas

2.2. Kokios problemos svarstomos tekste? 2 taškai

2.3. Suformuluokite pirmos ir antros pastraipų pagrindines mintis. 2 taškai

II UŽDUOTIS. Suskliaustus žodžius pavartokite tinkama gramatine forma.

1. Mokslininkai atstovavo savo (šalis). 2. Laisvėje gyvūnams reikėjo būti (atsargesnis). 3. Darbas padarė jį (turtingesnis). 4. Mokydamiesi iš klaidų tampame (išmintingesnis). 5. Gera jaustis (laisvas). 6. Nepastebėjo manęs (nustebęs). 7. Visų širdys prisipildė (šventinis džiugesys). 8. Nepraleiskite (šie žodžiai) pro ausis, at-kreipkite dėmesį (jų prasmė). 9. Visiems labai patiko naujas renginio (ved ). 10. Jei be reikalo (nerv atės), išgerkite (ramin ) vaistų arba (gyd ) žolelių arbatos. 11. Jei (mokytis), egzaminą būtų išlaikęs geriau. 12. Kovo (vienuolik ) – viena iškiliausių datų mūsų istorijoje. 13. Tėvai darė įtaką vaiko (pasirinkimas). 14. Pasitarę priėjome (vienoda nuomonė). 15. Mūsų senelių vaikystė buvo (įdomesnė). 16. Rezultatai atitiko (lūkesčiai). 17. Naudinga mokėti užsienio (kalbos). 23 taškai


Taškai 0–23 24–38 39–69 70–77


Procentai 0–30 31–50 51–90 91–100

Pažymiai 1–3 4–5 6–8 9–10






iV sKYRiUs

III UŽDUOTIS. Sudarykite rašinio tema „Ar savo ateitį nulemiame patys?“ planą:

– parašykite tris teiginius;– nurodykite, kokiais argumentais (skaitytų kūrinių pavyzdžiais, kultūros faktais) pagrįsite teiginius;– parašykite kiekvienos pastraipos išvadas;– suformuluokite viso rašinio pagrindinę mintį.Parašykite vieną 120–150 žodžių pastraipą (remkitės patarimais p. 195–197).

3 taškai3 taškai

3 taškai1 taškas9 taškaiTeiginys – 2 taškai.Argumentai – 2 taškai.Išvada – 2 taškai.Raiška ir raštingumas – 3 taškai.


Documents

LiETUVi Ų - knyguklubas.lt